|
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė.
Proēeset mendore etj. |
21-05-12, 17:31
|
#1
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Fuqia e mendimit
Fuqia fizike e mendimit
Pacientėt tėrėsisht tė paralizuar mund tė drejtojnė manipulatorin dhe tė zhvendosin objektet duke pėrdorur vetėm fuqinė e mendimit. Grupi amerikan i studiuesve me pjesėmarrjen e Qendrės Kozmike gjermane publikoi rezultatet e punės sė tij tė jashtėzakonshme me dy pacientė nė numrin e fundit tė revistės sė specializuar Nature, - njofton gazeta Neue Zürcher Zeitung.
Sistemi i quajtur BrainGate mund tė transformojė mendimet e njeriut nė komanda dixhitale lėvizjeje. Me ndihmėn e njė ndėrfaqeje tė tillė kompjuterike tė trurit studiuesit kanė arritur tashmė tė drejtojnė kursorin nė ekranin e kompjuterit dhe tė klikojnė nė vendin e caktuar.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
21-05-12, 17:32
|
#2
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Fuqia e mendimit
Fuqia e mendimit
Psikologia vjeneze, Julia Umek, merret me ēėshtjen e shfrytėzimit tė fuqisė sė mendimit pėr tė pasur sukses. Ajo jep tri kėshilla si mund ta shfrytėzojmė fuqinė e mendimit.
Secili prej nesh mund ta thėrrasė nė kujtesė njė fjali nga e kaluara. Veēse, nuk ėshtė pozitive ēdo gjė qė na e thonė tė tjerėt. Fjalia si "Kurrė nuk do tė kesh sukses", ose "Tė dy duart i ke tė majta", mund tė na pengojė dhe tė na frenojė shumė nė jetė. "Ėshtė e rrezikshme nėse kjo i jepet dikujt si prognozė, nėpėr tė cilėn do tė kalojė nė jetė, sepse ai kėtė do ta ketė gjithmonė nė ndėrdije, kurdo qė tė dėshirojė tė fillojė diēka", thotė Julia. Nė rast tė tillė, ėshtė me rėndėsi qė fjalive tė tilla t'u biem vizė, qoftė nė mendime, qoftė nė letėr dhe tė zgjedhim njė fjali tė mirė.
Julia i jep tri kėshilla si mund ta shfrytėzojmė fuqinė e mendimit. Gjithherė do tė duhej shtruar pyetja "Ēka besoj?" A thua gjatė pėrgatitjes sė ushqimit, besoj se darka do tė jetė e shijshme. Nėse thoni "Nuk do tė arrijė" menjėherė duhet korrigjuar me fjalinė tjetėr. Le t'ju kujtohet nga e kaluara ku keni pasur sukses. Pra, mos i kėrkoni dėshtimet, por sukseset. Merruni me pyetjen: "Ēfarė duhet tė bėj qė tė kem sukses, tė arrij?".
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
21-05-12, 17:36
|
#3
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Fuqia e mendimit
Njeriu nuk rron dy herė, por ka shumė nga ata qė nuk dinė tė jetojnė as njė herė
"Mendimi qė e lind besimin, - thotė Osho, - e krijon energjinė e caktuar nė organizėm. Aq sa tė ketė njeriu besim, aq do tė ketė energji. Kurse energjia ka forcė qė t'ua ndryshojė trajtėn gjėrave. Pėr tė qenė ky mendim plotėsisht i qartė, shikone rrjedhėn e ujit. Uji ecėn teposhtė, uji mendje s'ka, ecėn nga i vjen mė lehtė. Po tė pėrdorim energjinė dhe ta vlojmė ujin, atėherė nga do tė shkojė avulli: pėrpjetė a teposhtė?"
Besimi ėshtė mendim i formėsuar nė mendje pa asnjė thėrrmijė tė luhatjeve e tė dyshimeve. "Besimi ėshtė ligji themelor i jetės". Ata qė duan tė arrijnė suksese tė larta, duhet tė kenė besim tė madh. Raporti ndėrmjet suksesit dhe besimit ėshtė plotėsisht i barabartė: aq sa do tė besosh nė aftėsitė tuaja, aq edhe do tė arrish sukses. As mė pak, as mė shumė.
"Deri para disa kohėsh, besohej se pėr ta arritur ndonjė sukses nė jetė, - shkruan H. Boksi, - ishin tė nevojshme dhunti tė jashtėzakonshme inteligjence, tė shoqėruara nga favore tė veēanta tė fatit. Sot dihet e pranohet nga tė gjithė kompetentėt nė kėtė fushė se suksesi ėshtė njė ēėshtje e thjeshtė vullneti e zbatimi. Aq e vėrtetė ėshtė kjo, se ne amerikanėt nuk besojmė as nė fatmirėsi, as nė fatkeqėsi, por besojmė nė "rastėsi". E, rastet paraqiten me qindra nė rrugėn e jetės...
Individėt sistematikisht fatkėqij janė tė frikėsuarit, tė rrėmbyerit, dembelėt, tė paqėndrueshmit, injorantėt, tė ērregulltit...
Njeriu aktiv dhe i guximshėm, i mėsuar, i matur, i kujdesshėm, nuk ėshtė kurrė fatkeq. Mund tė pėsojė njė pėrmbysje, por kurrė njė disfatė. Tė besosh se pėr tė qenė i suksesshėm dhe i lumtur ėshtė e domosdoshme buzėqeshja e fatit dhe dashamirėsia e rastit, ėshtė njė gabim i rėndė. Si elemente psikologjike, suksesi dhe lumturia, janė tė varura plotėsisht nga vullneti ynė."
Ndėrkaq, O. Shelbahu, do tė thotė: "...duke folur pėr qėllimin, kam theksuar tė mos i vini vetes qėllim tė vogėl. Gjithashtu kam theksuar se nuk bėn ta konsideroni veten tepėr tė vogėl dhe pa vlerė, dhe kėtė gjė do ta theksoj edhe njėherė, sepse e di me siguri se jeni nė gjendje tė manifestoni aftėsi shumė mė tė madhe punuese sesa besoni edhe vetė. Porse shumė njerėz lėngojnė nga ajo qė nuk besojnė nė vete dhe nė aftėsitė e veta. Ndėrkaq, vetė besimi bėn qė veprat e mėdha dhe veprimtaria e madhe tė arrihen dy herė mė shpejt dhe mė lehtė. Pėr kėtė ja se ē'thotė pėr dėshirat tuaja mjeshtri i vjetėr Gėte: "Dėshirat tona janė parandjenja tė aftėsisė, tė cilat gjenden nė ne, janė kasnecė tė asaj qė jemi nė gjendje tė bėjmė".
Ēdo dėshirė e arsyeshme mund tė plotėsohet. Dėshira ėshtė e arsyeshme nėse gjendet nė suaza tė asaj qė mund tė arrihet. E arritshme ėshtė ēdo gjė pėr ēka jeni aftėsuar. Nėse pėrherė synoni pėrpara, kufijtė e sė arritshmes ēdo ditė do tė zgjerohen pėrherė e mė tepėr, meqė aftėsitė tuaja pėrmes synimit pėrherė zhvillohen.
Shumica e njerėzve janė ėndėrrimtarė, tė cilėt nuk dinė se ē'duan ē'ėshtė e drejta, nuk dinė pse dhe pėr ēfarė arsye jetojnė. Pėr kėtė nuk ėshtė e ēuditshme pse fati i hedh sa andej, sa kėndej, kurrkund nuk zėnė vend e as kanė kėnaqėsi tė plotė.
Ata janė njerėz tė sė pėrditshmes, qė ėndėrrojnė syhapur, qė vetė janė fajtorė pėr fatkeqėsinė e tyre, po, megjithatė, ua hedhin fajin tė tjerėve. Ju ndėrkaq, duhet tė ecni jetės syhapur dhe pėr kėtė shkak tė gjykoni pėr ēdo gjė me arsye.
Nuk ekziston kurrfarė ndikimi qė do tė mund t'ju pengonte, nėse pėrpara nuk i besoni atij ndikimi. Natyrat e mėdha ecin qetė rrugicave tė veta drejt suksesit, tė cilin e kanė rrėnjosur fort dhe e ruajnė si farė tė ēmueshme".
Kėto ishin dy fragmente tė shkurtra, qė flasin qartė pėr funksionin e besimit pėr arritjen e suksesit nė jetė. Mė poshtė do tė merremi me besimin si mjet tejet efikas pėr shėrim tė sėmundjeve tė ndryshme. Por edhe kur kemi shkruar pėr "Mendimin dhe Qėllimin", e edhe nė kėtė pjesė pėr besimin si fuqi e madhe nė rrugėn e suksesit, e edhe pėr pjesėn tejet interesante kur besimi sjell shėrimin, gjithnjė na del para njė dilemė shumė serioze: ku po gjen forcė organizmi pėr realizimin e qėllimeve tė larta, pėr arritjen e sukseseve tė mėdha dhe pėr shėrimet e ndryshme. Me kėtė rast duhet t'i drejtohemi Oshos, i cili nė librin Fara hyjnore nė mėnyrė eksplicite dhe tė saktė i sqaron tė gjitha.
"Mendimi qė e lind besimin, - thotė Osho, - e krijon energjinė e caktuar nė organizėm. Aq sa tė ketė njeriu besim, aq do tė ketė energji. Kurse energjia ka forcė qė t'ua ndryshojė trajtėn gjėrave. Pėr tė qenė ky mendim plotėsisht i qartė, shikone rrjedhėn e ujit. Uji ecėn teposhtė, uji mendje s'ka, ecėn nga i vjen mė lehtė. Po tė pėrdorim energjinė dhe ta vlojmė ujin, atėherė nga do tė shkojė avulli: pėrpjetė a teposhtė?"
Tė gjithė ata qė janė thelluar pak mė shumė nė fshehtėsinė e krijimtarisė imagjinare, e dinė fare mirė se pa njė frymėzim tė fortė qė shkakton njė temperaturė tė brendshme, pra, pa njė zjarr, njė energji, nuk mund tė ketė vepėr tė mirė artistike. Pa njė energji tė caktuar, nuk mund tė krijohet asnjė prodhim nga jeta materiale. Secili, kush mė pak e kush mė shumė, e do njė energji tė caktuar. "Ta vlojmė ujin, t'ia ndėrrojmė trajtėn" dhe, prandaj, do t'i ndėrrohet edhe rrjedha. Nėse kemi vlime tė brendshme, energji, nė vend se tė ecim teposhtė si uji, do tė kthehemi nė drejtim tjetėr: pėrpjetė, si avulli.
Ja forca reale e besimit, prandaj kemi thėnė nė fillim se aq sa tė kesh besim, aq do tė kesh sukses. As mė pak, as mė shumė. Por tė shohim tash funksionin e besimit si mjet shėrues, pėr tė cilin Xh.Marfi thotė:
"Ėshtė e qartė se secilin njeri e interesojnė problemet e shėrimit tė sėmundjeve trupore. Ē'sjell nė tė vėrtetė shėrimi? Ku fshihet fuqia shėruese? Secili nga ne sė paku njė herė e ka parashtruar kėtė pyetje. Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: fuqia shėruese pushon nė ndėrdijen e secilit njeri, kurse ndryshimi i qėndrimit tė tė sėmurit e liron dhe e nxit atė qė tė fillojė tė veprojė.
Asnjėherė, asnjė mjek, asnjė psikolog, asnjė psikiatėr, asnjė prift a fallxhi nuk e ka shėruar asnjė tė sėmurė. Fjala e lashtė thotė: "Mjeku plagėn e lidh me fashė, kurse zoti e shėron". Psikologėt dhe psikiatrit i lirojnė blloqet dhe, nė kėtė mėnyrė, e lirojnė parimin shėrues, duke ia kthyer shėndetin tė sėmurit. Ngjashėm me kėtė edhe kirurgu e liron pengesėn fizike nė organizėm, pas sė cilės rryma shėruese pėrtėrin funksionin e vet normal. Asnjė mjek nuk do tė pohojė me kėmbėngulje se pikėrisht ai e shėroi pacientin, por kėtė sukses do t'ia njohė fuqisė shėruese, qė ka emra tė panumėrt: natyrė, jetė, zot, inteligjencė krijuese ose fuqi e ndėrdijes.
Ekzistojnė shumė metoda tė ndryshme tė eliminimit tė pengesave mentale, emocionale dhe fizike, qė pamundėsojnė qarkullimin e lirė tė parimit shėrues tė secilit prej nesh. Parimi shėrues, i vendosur diku thellė nė pjesėn e ndėrdijshme tė mendjes, ėshtė nė gjendje dhe i gatshėm, qė nėn udhėheqjen e vetėdijes sė vet a tė vetėdijes sė dikujt tjetėr, ta shėrojė shpritin e trupin nga ēdo sėmundje.
Parimi shėrues vepron nė brendi tė secilit njeri, pa dallim ngjyre, race a feje...
Veprimi bashkėkohor i terapisė shpirtėrore bazohet nė faktin e provuar se forca e paskajshme dhe menēuria e ndėrdijes reagojnė sipas besimit qė i kushtohet asaj. Prifti, gjatė kėsaj, i pėrmbahet pėrcaktimit tė biblės: tėrhiqet nė botėn e vet dhe e kyē derėn pas vetes, qė do tė thotė se qetėsohet, relaksohet dhe i dorėzohet mendimit tė fuqisė sė paskajshme shėruese nė vetvete. Pra, mbyll derėn e mendjes, pėr ēdo gjė qė nga jashtė do tė mund ta pengonte dhe qetė e me bindje i kthehet ndėrdijes sė vet, duke ia rrėfyer dėshirėn e kėrkesėn e vet, duke kuptuar se pėrgjigjja do tė jetė nė pajtim tė plotė me nevojat e tij.
Vallė, a nuk ėshtė e mrekullueshme tė dihet se ajo qė ėshtė krijuar nė mendje, mė nė fund, do tė realizohet? Mu kėtu qėndron thelbi i qėndrimit: "Beso se ke dhe do tė kesh!" Nė kėtė ėshtė bazuar terapia bashkėkohore lutėse.
Ekziston vetėm njė proces i pėrgjithshėm shėrues, i cili vepron ndaj ēdo gjėje dhe ndaj ēdokujt: ndaj maces, qenit, drurit, frymės, tokės, sepse ēdo gjė nė kėtė botė pėrmban frymė tė jetės. Ky parim jetėsor vepron nė mbretėrinė e shtazėve, tė bimėve dhe tė mineraleve si instinkt dhe si ligj i rritjes dhe i zhvillimit. Njeriu, pėr dallim nga tė tjerėt, ėshtė i vetėdijshėm pėr veprimin e parimit jetėsor dhe me vetėdijen e tij ėshtė nė gjendje qė atė ta orientojė drejt nga mirėqenia e vet.
Ka shumė aspekte, teknika dhe metoda tė ndryshme tė pėrdorimit tė kėsaj fuqie universale, por duhet pasur ndėr mend se ekzistoj vetėm njė proces shėrues, qė quhet besim, bindje. (Pra: BESIM, BINDJE!).
Secili religjion paraqet formė tė caktuar ta shfaqjes sė bindjes njerėzore - tė besimit njerėzor, gjatė sė cilės besimi arsyetohet nė mėnyra krejtėsisht tė ndryshme. Ai ėshtė ligji i jetės.
Besimi ėshtė mendim nė mendjen e njeriut, e cila fuqisė sė ndėrdijes ia mundėson shpėrndarjen nė tė gjitha fazat e jetės sė tij nė pajtim me mėnyrė e zakonshme tė tė menduarit.
Duhet pasur ndėr mend se libri asnjėherė nuk flet pėr besimin nė formė tė ritualit, nė formė ceremonie, nė formė institucioni etj., por pėr tė besuarit si ēėshtje mė vete. Ajo se ēka beson mendja e njeriut, ėshtė vetėm mendim i kėsaj mendjeje dhe asgjė tjetėr.
Ėshtė irracionale tė besosh nė atė qė sjell dhembje ose nė atė qė e shkatėrron shpritin. Keni ndėr mend se nuk ėshtė e dėmshme ajo nė ēka besohet, por vetė tė besuarit, pėrkatėsisht MENDIMI qė sjell rezultatin.
Tė gjitha pėrvojat, tė gjitha veprimet, tė gjitha vetitė dhe tė gjitha ngjarjet nė jetė, janė jehonė e mendimeve tė lindura nė mendjen e njeriut.
Terapia lutėse paraqet veprim tė pėrbashkėt, tė sinkronizuar, tė harmonizuar dhe inteligjent tė nivelit tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes sė mendjes, tė orientuar nė drejtim dhe me qėllim tė caktuar.
Gjatė thėnies sė lutjeve shkencore (vargun e pohimeve pozitive), pėrkatėsisht terapisė, gjithnjė ėshtė e nevojshme tė dihet se ē'ėshtė duke u bėrė dhe pėr ēka ėshtė duke u bėrė, duke ia falur besimin ligjit tė shėrimit. Siē dihet, terapia lutėse quhet edhe lutje e bazuar shkencore ose veprim shpirtėror i bazuar nė lutje.
Detyra e parė e njeriut, i cili vetvetes ia ushtron terapinė me lutje, ėshtė qė ta zgjedhė idenė, planin ose pėrfytyrimin, qė dėshiron ta pėrjetojė. Pastaj bėn ēdo gjė qė tė jetė i vetėdijshėm pėr aftėsinė e vet. Nė atė mėnyrė qė ta ndiejė e ta besojė se gjendja e paramenduar paraqet realitet. Po qe se i mbetet besnik qėndrimit tė tij mendor, lutja do t'i plotėsohet. Pra, terapia lutėse paraqet veprim saktėsisht tė caktuar mendor, me qėllim tė caktuar saktėsisht.
Tė paramendojmė se me ndihmėn e terapisė lutėse arrini tė shėrbeheni, pėrkatėsisht tė liroheni nga ndonjė problem. Do tė niseni nga fakti se vėshtirėsia e sėmundja janė pasojė e mendimeve negative tė ngarkuara me frikė dhe tė vendosura thellė nė ndėrdije. Po qe se ju shkon pėr dore tė liroheni nga kėto farė mendimesh, atėherė do tė liroheni edhe nga problemi.
Prandaj, fuqisė shėruese tė ndėrdijes dhe vetvetes i ktheheni shumė herė, ia pėrsėritni ēdo gjė qė u ėshtė e njohur pėr aftėsinė e saj, me qėllim qė t'ju sjellė shėrim. Pas njė kohe, frika fillon tė zhduket, ndėrsa vendin e saj fillojnė ta zėnė besimet e vėrteta.
Mė tej ėshtė e nevojshme qė shumė herė t'i shprehet mirėnjohje shėrimit, i cili nė mėnyrė tė paluhatshme do tė pasojė, kurse pjesėn e vetėdijshme tė mendjes me kujdes do ta mbrojė nga tė menduarit pėr problemin. Gjatė lutjeve nuk duhet menduar negativisht, madje as edhe pėr njė moment nuk duhet dyshuar nė pėrfundimin pozitiv. Qėndrimi i tillė mendor shpie deri te lidhja e vetėdijes me ndėrdijen qė, nga ana e vet, liron fuqinė shėruese tė ndėrdijes".
Fallxhinjtė pėrdorin eshtra, flokė, plumb tė shkrirė, gurė e gjėsende tė tjera. Merrni kėto mjete, dėrgoni nė laborator dhe do tė shihni se asnjė substancė shėruese nuk pėrmbajnė. E, megjithatė, disa sish shėrojnė? Siē u tha deri tash: nuk shėrojnė as varret, as eshtrat, as thonjtė, por shėron besimi.
Brezi im ka pasur njė qėndrim injorues ndaj tė gjitha besimeve, prandaj nga pėrvoja jonė mund tė nxjerrim njė mijė shembuj kur i kemi mashtruar gjyshet tona. Ato na porositnin t'iu shkruanim hajmali te hoxha, ne paratė i bėnim rrush e kumbulla, vetė i shkruanim "hajmalirat". Por, pėr ēudi, efektet ishin reale.
Nė vitet e fundit, qėkur kam filluar tė merrem aktivisht me kėtė literaturė, kam shėnuar dy raste, qė mendoj se janė interesante.
Njėherė pėrgatitesha tė shkruaja pėr njė fallxhi mashtrues. Vėrtet, mashtrues. Shėnova se kishte paguar njeriun "tė ēmendej", si kishte paguar shoferin e autobusit urban, qė kur tė hynte ai nė autobus dhe tė ngriste dorėn, autobusi tė fikej dhe udhėtarėt tė pėrplaseshin, pastaj si kishte paguar "propagandues" nėpėr tregjet e Kosovės, qė do tė pyesnin: a dini gjė ku jeton filani se po bėnte ēudi e tė tjera. Nė fund, kontaktova edhe me "personazhin" tim. Mė tha: "Mos mė nguc se, duke u pėrpjekur qė tė jem bindės, arrita t'i besoja fuqisė sime! Dhe: aq shumė po mė besojnė njerėzit dhe aq shumė po ua lehtėsoj dhembjet, sa s'ka mė kurrfarė kuptimi kthimi prapa!"
Rastin tjetėr: njė fshatar, me pak shkollė, me gjendje tė mirė ekonomike, besimtar i sinqertė, nga pesė-gjashtė raste "i shėronte" nė ditė. Kur e pyeta pėr mėnyrėn e punės, mė tha: "Nuk di. Unė e them njė lutje me zemėr. Kam dėshirė t'u ndihmoj njerėzve. Por asgjė mė shumė nuk di! Njerėzve ajo lutje po u ndihmon, pėrditė po vijnė nga tė gjitha anėt!"
Nė fund, duhet tė pėrsėrisim thėnien e fillimit se "besimi ėshtė ligji themelor i jetės", prandaj, pavarėsisht se pėr ēka ėshtė fjala, qoftė tė jetė pėr tejkalimin e pengesave, pėr realizimin e qėllimeve jetėsore, pėr sigurimin e shėndetit tė pėrkryer e edhe pėr mundėsinė e shėrimit, tė gjitha rezultatet do t'i keni tė barabarta me nivelin e besimit dhe tė vetėbesimit tuaj.
Daut Demaku
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
02-06-12, 08:32
|
#4
|
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,508
|
AW: Fuqia e mendimit
[QUOTE=Zero Cool;2218645]Fuqia fizike e mendimit
Pacientėt tėrėsisht tė paralizuar mund tė drejtojnė manipulatorin dhe tė zhvendosin objektet duke pėrdorur vetėm fuqinė e mendimit. Grupi amerikan i studiuesve me pjesėmarrjen e Qendrės Kozmike gjermane publikoi rezultatet e punės sė tij tė jashtėzakonshme me dy pacientė nė numrin e fundit tė revistės sė specializuar Nature, - njofton gazeta Neue Zürcher Zeitung.
Sistemi i quajtur BrainGate mund tė transformojė mendimet e njeriut nė komanda dixhitale lėvizjeje. Me ndihmėn e njė ndėrfaqeje tė tillė kompjuterike tė trurit studiuesit kanė arritur tashmė tė drejtojnė kursorin nė ekranin e kompjuterit dhe tė klikojnė nė vendin e caktuar.
.....................................
dikure ne burgje flsinim per keto dukuri mendore te rrezikshme -perquqese
perqueso patike -athua truri permbane energji lloj elektriciteti perques ku vet natyra permbane energji -ather ky fenomen mund te bej mrekullira -
rreziku me i madh esht e ardhmja e zhvillimit
ku neper te tilla peruqerje me ane te mendimit mund te levizen edhe planetet -
ather njeriu qenka djalli e jo djalli -
pse zoti krijoj kaq qenje te rrezikshme njeriun
|
|
|
02-06-12, 08:33
|
#5
|
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,508
|
AW: Fuqia e mendimit
megjithat shpresojme q ete mos je t keshtu edhe pse fenomeni i trurit me koooficiente te habitshme qe mshefen triliarda etriliarda formime -asnjiher nuk i dhet sekreteve te tij
|
|
|
02-06-12, 08:37
|
#6
|
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,508
|
AW: Fuqia e mendimit
"Mendimi qė e lind besimin, - thotė Osho, - e krijon energjinė e caktuar nė organizėm. Aq sa tė ketė njeriu besim, aq do tė ketė energji. Kurse energjia ka forcė qė t'ua ndryshojė trajtėn gjėrave. Pėr tė qenė ky mendim plotėsisht i qartė, shikone rrjedhėn e ujit. Uji ecėn teposhtė, uji mendje s'ka, ecėn nga i vjen mė lehtė. Po tė pėrdorim energjinė dhe ta vlojmė ujin, atėherė nga do tė shkojė avulli: pėrpjetė a teposhtė?"
,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,, ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
zero kol pajtohem me energjine qe esht fenomen .-zbulimi i saj ne te ardhmen ndoshta mund te krijoj energji elektrike ne kombinime pasi akoma energjia esht ne fakt e pa zbuluar edhe pse e zbuluar -
ne rastin e ujit qe the si avull mendoj se shtytje tjeter ajo esht ajo qe e ngrite perpjete edhe pse ideja mendimi esht faktor indirekt por trajtat tjera jan ato qe e shendrrojne ne avull perpjete
|
|
|
31-01-13, 22:19
|
#7
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Fuqia e mendimit
E drejta e mendjes
Njė ditė ndodhesha nė Korfuz, hyra nė njė librari greko- franceze pranė Spianadhės pėr tė blerė disa libra. Nė vitrinėn e pasur e tė bukur tė librarisė zotėronte nė mes njė libėrz elegant: Eloge de la Betise nga Louis Latzarus. Ėshte njė nga seria e librave shpirto, qė boton shtėpia editore franceze Hachette pėr tė lėvduar disa vese tė njeriut, si paditurinė, tė rremen, shėmtimin, ērregullimin, pakujdesinė, etj. Nė njė vitrinė tjetėr tė brendshme e tė futur gjeta, tė trazuar me libra tė tjerė, njė vepėr tė shkrimtarit amerikano-francez Ernest Dimnet me titullin tėrheqės Lart de penser tė shtypur nga shkrimtari- editor i zgjuar Bernard Grasset. Desha ta ngas pak librarin.
- Pėrse atė librin qė tė mėson zanatin si tė mendosh e ke hedhur nė njė rrėzė brenda nė dyqan dhe librin qė lėvdon budallallėkun e ke ngulur mu nė mes tė vitrinės sė jashtme qė ta shohin gjithė bota?
Librari grek mė vėshtroi si me mėshirė dhe mė tha disa gjėra, qė mė bėnė tė kuptoj se ai e zotėronte mirė filozofinė e kohės.
- Mendja ka vdekur bashkė me Dekartin qė tha atė fjalė tė madhe: Cogito ergo sum (Mendoj, pa rroj). Koha jonė kėsaj fjale i ngjiti nė krye njė ndajfolje tė vogėl dhe e bėri: Non cogito, ergo sum (Nuk mendoj, pra rroj). Pastaj Krishti e paska thėnė me vulė: Lum tė varfrit nga mendja! Kur ca njerėz qė e kanė marrė dehurde tė mendojnė pėr gjithė ne tė tjerėt, pėrse ta vrasim kot mendjen? Ėshtė bėrė zakon tė thonė se ata qė se vrasin mendjen janė budallenj. Pėr kėtė edhe koha jonė do libra si Eloge de la Betise; tė paktėn tė ngushėllojė veten pėr budallallėkun e saj dhe sa tė ngjallet prapė koha e Dekartit me fjalėn e tij tė madhe.
Fundi i fjalės ka qenė librari qė mė kandisi ti ble tė dy librat qė ti kem edhe pėr kohėn e budallallėkut, edhe pėr kohėn e filozofit francez.
Le ta zemė se njerėzia rron nė epokėn karteziane. Ēėshtė kjo e drejtė e mendjes?
* * *
Njė nga simptomat mė karakteristike tė krizės shoqėrore, qė po kalon njerėzia e sotme, ėshtė edhe puna qė ka tė bėjė me tė drejtėn e mendjes. Ēdo njeri thotė dhe nga njė mendje. Ka njerėz qė thonė dhe nga dy-tre mendje: zgjidhni e merrni. E keqja ėshtė se zor tė gjesh njė mendje pėr tė qenė! Kėshtu ėshtė. Nė asnjė periudhė tjetėr tė jetės shoqėrore vihen re kaq mendje tė shumta sa nė periudhėn e njė krize. Edhe kjo ėshtė njė fazė e ēkurdisjes shoqėrore: ēkurdisja e mendjes! Po si, pra? Ska tė drejtė ēdo njeri tė ketė njė mendje tė tijėn? E drejta e mendjes nuk ėshtė shfaqja e parė dhe e shenjtė e lirisė sė njeriut? Bile, a nuk ėshtė detyrė e ēdo njeriu tė lirė?
Po! E drejta e mendjes ėshtė njė detyrė e ēdo njeriu tė lirė. Ose mė mirė: ka tė drejtė tė mendjes ai njeri qė ndjen edhe njė detyrė qė i pėrgjigjet kėsaj tė drejte. Brenda nė shoqėri smund tė kuptohet e drejta pa detyrė. Nė njė tėrėsi shoqėrore harmonike ska tė drejtė qė tė mos kundėrpeshohet me njė detyrė. Ēdo pjesėtar i shoqėrisė ka tė drejtė tė mendjes. Kjo do tė thotė: ēdo njeri ėshtė i lirė tė ketė njė mendje, duke e blerė kėtė tė drejtė me ndjenjėn e pėrgjegjėsisė sė kėsaj mendjeje. Kur mungon kjo ndjenjė, e drejta bie poshtė, siē bie edhe disku i peshores kur ska njė peshė analoge nė diskun tjetėr.
Sepse mendja nuk ėshtė njė mendim, njė ide, njė kuptim qė kemi formuar vetėm pėr veten tonė. Ska vetėm rėndėsi vetjake. Ka tė bėjė me tėrė shoqėrinė. Dhe ka rrjedhime pėr tė tėrė jo vetėm pėr njė njeri. Pėr kėtė qėllim thuhet edhe mendja, qė tė bėhet udhėheqėse e rregull pėr tė menduar e pėr tė vepruar. Themi njė mendje pėr tė tjerėt me qėllim qė ta dėgjojnė e ta ndjekin pas. Edhe fjalėt e urta qė ruan ēdo popull si kapital tė menēurisė shoqėrore, mendje janė; bile janė mendjet mė tė mira, qė janė dėgjuar gjatė historisė. Kjo gjė ka vlerė pėr ēdo mendje. Kėshtu duhet tė jetė edhe ēdo mendje.
Ēdo mendje ėshtė dėshmia e njė tė vėrtete qė del nga eksperienca e tij vetjake, por me pėrmbajtje shoqėrore. Vlera dhe fuqia e saj ėshtė e pėrgjithshme. Mendja ėshtė si njė ēek qė ua japim tė tjerėve qė ta thyejnė nė njė bankė. Qė tė japim njė ēek duhet tė kemi kredi nė bankė, e cila i rregullon kreditė tona sipas depozitave tona ose sipas pasurisė sonė, ose sipas garancisė qė kemi dhėnė. Sepse e drejta e mendjes shumė herė ka nevojė edhe pėr garanci.
Pėrgjithėsisht, edhe shoqėria bėn si bankat: e rregullon kredinė e mendjes sė ēdo njeriu, duke formuar njė hierarki. Hierarkia shoqėrore, veē tė tjerave, do tė thotė edhe kėtė qė: cilėt nė shoqėri kanė tė drejtėn e mendjes dhe cili e ka rradhėn mė parė e cili mė pas. E para gjė qė do tė pyesim, duke dėgjuar njė mendje, ėshtė se: kush e thotė? Jo nga meraku, por qė tė dimė se ērėndėsi ti japim. Njė mendje nuk gjykohet vetėm nga pėrmbajtja e saj, por edhe nga vlera qė ka nė hierarkinė shoqėrore ai qė e thotė. Kjo mėnyrė mundet tė mos jetė mė e mira, por ėshtė mė e sigurta. Se ēdo mendje ėshtė si thika me dy presa: mund tė shpėtojė, por mund edhe tė pėrmbysė. Ēbindje mund tė frymėzojė dhe ēvlerė mund tė ketė mendja e njė njeriu qė se ndjen ose se mban dot barrėn e pėrgjegjėsisė sė saj? Akoma: ka edhe shumė mendje tė gabuara, qė shpien pėr nė shpėtim, qė krijojnė realitete, sepse burojne nga njė besim i thellė dhe mbrohen nga njerėzit me jetėn e tyre. Kėto jane gabimet jetike, siē thotė filozofia. Por ka edhe mendje tė drejta, tė cilat humbasin kot, sepse baballaret e tyre i hedhin nė rrugė si djem tė gjetur. Tė gjithė kanė tė drejtė tė bėjnė djem; po vlejnė vetėm ata qė janė tė zotė ti rritin djemtė e tyre.
Tė gjitha shoqėritė drejt kohės janė pėrpjekur tė formojnė njė hierarki tė tillė: tė kenė mendje vetėm ata qė janė nė shkallė tė formojnė njė mendje pjellore e tė sigurtė dhe tė mundin tė garantojnė rrjedhimet e saj. Nė kohėt e vjetra shoqėritė i vinin gardhe tė drejtės sė mendjes, duke marrė si kriter: moshėn, farefisin, pasurinė, sipas kohės dhe kushteve tė jetės. Asnjė nga kėto kritere sėshtė i mbaruar. Tė gjitha krijojnė padrejtėsira, edhe siguria qė japin nuk ėshtė e plotė. Nė shoqėritė e sotme ska mė tė tilla gardhe. Jo se nuk ndjehet nevoja e hierarkisė shoqėrore, por se kėtė hierarki e mbėshtetin nė tė ēmuarin e vlerės vetjake tė ēdo njeriu, pa gardhe shoqėrore. Ėshtė e vėrtetė se kriteret e vjetra vazhdojnė pjesėrisht dhe sot tė formojnė hierarkinė shoqėrore
mosha, farefisi, pozita, pasuria
po nė shoqėrinė e sotme sqėndrojnė mė pak nė kėmbė, veē moshės gjer nė njėfarė pike. Sot ēdo njeri ka tė drejtė tė ketė njė mendje. Edhe e drejta paguan taksė. Bile tani detyra ėshtė mė e rėndė. Nė qoftė se tjetėr herė pėr shkak tė moshės, tė farefisit, tė pasurisė, njeriu mund tė fliste e tė dėgjohej, nė shoqėrine e sotme njeriu mė parė nga tė gjitha duhet tė ngrejė lart me duart e veta tribunėn ku do tė qėndrojė qė tė thotė mendjen e tij. Kėshtu kuptohet e drejta e mendjes nė njė shoqėri tė sotme tė shėndoshė: tė ketė ndėrgjegje tė vlerės dhe tė pėrgjegjėsisė sė mendjes sė tij, ta trumbetojė me trimėri, duke thėnė akoma edhe jetėn e tij.
Ēdo mendje pėrmban brenda kurdoherė kėrkimin qė tė bėhet udhėheqės shoqėror dhe rregull shoqėror; por se ka kėnda kėtė kėrkim, nuk vlen tė thuhet. Pra, qė tė thotė njeriu njė mendje, mė parė duhet ta kandisė veten me kthjellėsi se e ka kėtė tė drejtė dhe pastaj tua mbushė mendjen tė tjerėve qė tia njohin kėtė tė drejtė. Ka tė drejtė tė ketė mendje vetėm ai qė di dhe do tė pėrpiqet pėr mendjen e tij, tė pėrpiqet me trimėri e me nder, ashtu siē pėrpiqen tė gjithė ata qė kanė njė besim tė gjallė. Mendjen e tyre e vėnė pėrmbi jetėn e tyre, sepse mendja e tyre ėshtė ajka e jetės sė tyre, ka brenda mundim e pėrmbledhje dhe shfaq besim tė patundur. Kėshtu bėhet nė ēdo shoqėri me tradita e me qyēe tė lidhura mirė.
Mirėpo njerėzia kalon krizė shoqėrore tė madhe. Ndodhet nė njė periudhė vlonjėse nė tė cilėn kanė rėnė vlerat shoqėrore, ėshtė prishur hierarkia shoqėrore, jane zgjidhur lidhjet shoqėrore. Njerėzia e ka humbur besimin ne vetveten e saj dhe nė tė tjerėt. Mungon edhe ndėrgjegja e detyrės, edhe ndjenja e pėrgjegjėsisė. Flasin tė gjithė dhe asnjėri sdėgjohet. Frėngėllojnė tė gjithė nga njė mendje tė tyre ose tė huaja, dhe ku ti ēojė era. Kush ēan kokėn se ēdo tė bėhen kėto mendje? Skushtojnė asnjė: as pėrpjekje mendore, as pėrgjegjėsi morale, as kujdes, as mendim. Thuhen vetėm pėr tu treguar dhe po zunė vend, mirė. Pėrgjegjėsi e barrė skanė.
Njė mendje ėshtė dhe njė udhė e re qė i tregohet shoqėrisė. Duhet tė ketė mendje ai qė di se ku shpie udha dhe ia mban tė hyjė i pari nė kėtė udhė me ndėrgjegje tė plotė tė pėrgjegjėsisė sė tij. Ėshtė e shenjtė e drejta e mendjes. Po, e shenjtė. Po, mė parė pėr atė qė ka vullnet dhe fuqi shpirtėrore ta mbajė mendjen lart pėrmbi kryet si san eta sanetorum, dhe jo poshtė nėn kėmbėt e tij! As edhe tė lidhur me xhepin e tij!
Vangjel Koēa
Botuar mė 1938
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
25-05-13, 19:11
|
#8
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Fuqia e mendimit
Lutja
Nuk ėshtė askush t’i dėgjojė lutjet tuaja. Lutja juaj ėshtė monolog; lutjuni qiellit tė zbrazėt: Mbajeni nė mend – askush nuk ka pėr tė ju shpėrblyer shkaku i lutjeve tuaja. Po e ditėt vėrtet se ē’ ėshtė lutja, atėherė vetė lutja ėshtė shpėrblimi i vetvetes. Askush tjetėr nuk ka pėr tė ju shpėrblyer; shpėrblimi nuk ėshtė nė ardhmėri, e as nė jetėn tjetėr.
Por lutja ėshtė vetvetiu aq e bukur saqė kush do ta ēante kokėn pėr ardhmėrinė dhe kush do ta kishte dert pėr shpėrblimin? Mendimi pėr shpėrblimin, nė tė vėrtetė ėshtė lakmi. Lutja vetvetiu ėshtė aso kremtimi, ajo sjell aso gėzimi dhe aso ngazėllimi, saqė njeriu lutet shkaku i vetė lutjes. Nuk lutet nga frika, e as nga lakmia. Njeriu lutet sepse kėnaqet nė lutje. Krejt njė pėr tė, madje, se a ka Perėndi apo nuk ka.
Perėndia ėshtė mjet i cili ju ndihmon tė luteni. Po u mėsuat njėherė tė luteni, harroni ēdo gjė mbi Perėndinė. Vetėm lutja ėshtė e mjaftueshme – mė se e mjaftueshme.
Kur kėnaqeni nė vallėzim, a pyetni, vallė, se a ka Perėndi apo nuk ka. Kur kėnaqeni nė vallėzim, thjesht vallėzoni; s’e keni dert se a po ju shikon dikush nga qielli apo nuk po ju shikon. S’e keni dert pėr atė se yjtė, Dielli e Hėna do tė ju shpėrblejnė shkaku i vallėzimit tuaj. Vallėzimi ėshtė shpėrblim i mjaftueshėm vetvetiu. Po e dėshiruat kėngėn, kėndoni; s’ka rėndėsi se a po ju dėgjon dikush apo jo?
Kėshtu ėshtė edhe me lutjen. Ajo ėshtė vallėzim e kėngė; ajo ėshtė muzikė dhe dashuri. Kėnaquni nė tė dhe me kėtė ajo pėrfundon. Lutja ėshtė mjeti dhe lutja ėshtė qėllimi. Mjeti dhe qėllimi nuk janė tė ndarė – vetėm kėshtu e dini se ēfarė ėshtė lutja.
Kur them LUTJA mendoj nė hapjen ndaj Perėndisė. Nuk mendoj se duhet diēka tė thoni apo diēka tė kėrkoni, mendoj pėr hapje tė pastėr – nėse Ai dėshiron diēka tė ofrojė, jeni tė gatshėm ta pranoni.
Kjo ėshtė pritja e madhe, por pa dėshira – kjo ėshtė ajo qė ju nevojitet. Pritja ngulmuese, e vullnetshme – sikur diēka ka pėr tė ndodhur ēdo moment. Tė trazuar jeni duke pritur se ka pėr tė ndodhur diēka e panjohur, por nuk keni kurrfarė dėshire tė posaēme. Nuk mendoni se kjo apo ajo duhet apo nuk duhet tė ndodhė, posa qė diēka kėrkoni, lutja mė nuk ėshtė e pastėr.
Kur asgjė nuk kėrkoni, kur mbeteni tė qetė, por tė hapur, tė gatshėm tė shkoni kudo qoftė, tė gatshėm madje edhe tė vdisni, kur jeni vetėm pranues, pasivė, tė gatshėm tė pritni e tė pranoni, atėherė ndodh lutja.
Lutja nuk ėshtė diēka qė mund tė bėhet, ajo nuk ka kurrfarė lidhjeje me punėn. Ajo nuk ėshtė as akt as aktivitet – ajo ėshtė gjendje e mendjes.
Po deshėt tė flitni, flitni; por mbajeni nė mend se fjalėt tuaja nuk kanė pėr tė ndikuar nė ekzistencėn. Ato do tė ndikojnė nė ju, e kjo mund tė jetė mirė, por lutja nuk ka pėr tė ndikuar nė Perėndinė. Ajo mund tė ju ndryshojė juve, por nėse ju nuk ju ndryshon, atėherė ėshtė pa kuptim. Mund tė luteni me vite, por nėse kjo nuk ju ndryshon, ndėrpriteni, hidheni, ajo ėshtė pleh, mos e bartni mė tej.
Lutja nuk do ta ndryshojė Perėndinė. Gjithnjė mendoni se me lutjen do tė ndikoni nė Perėndinė. Se do tė jetė mė i butė, i prirur qė tė marrė anėn tuaj. Nuk ekziston askush qė do tė ju dėgjonte. Ky qiell i pafund nuk mund tė dėgjojė. Ky qiell i pafund mund tė jetė me ju, nėse ju jeni me tė – kjo ėshtė mėnyra e vetme pėr t’u lutur.
Unė po ashtu ju propozoj qė tė luteni, por lutja thjesht duhet tė jetė fenomen energjetik; jo raport midis Perėndisė dhe atij qė lutet, por fenomen energjetik.
Bhagwan Shree Rajneesh OSHO
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Zero Cool : 25-05-13 nė 19:20
|
|
|
29-05-13, 17:51
|
#9
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Fuqia e mendimit
Nga libri i Emil Kou (Émile Coué), Si tė zotėrojmė vetvetėn me ndihmėn e autosugjestionit tė vetėdijshėm
Sugjestioni dhe autosugjestioni; ilaē dhe metodė edukuese
Sot nuk ekziston asnjė mjek qe pak a shumė nuk i jap rėndėsi sugjestionit. Disa, duke pasur respekt ndaj vetvetes dhe profesionit tė vet, vlerėn e sugjestionit dhe autosugjestionit e paraqet si diē tė parėndėsishėm, ndėrsa tė tjerėt, sugjestionit dhe autosugjestionit i japin rėndėsi tė madhe si mundėsi pėr shėrimin e sėmundjeve.
Mjeku amerikan Herbert Parkin nė hyrje tė librit tė vet Autosugjestioni thotė:
Pas katėrmbėdhjetė viteve tė pėrdorimit tė terapisė sugjestive nė shėrimin e sėmundjeve, vėrtetė mėsuara e autosugjestionit ėshtė mė e rėndėsishme se tė gjitha studimet qe behėn nė lėmin shėruese.
Mund tė theksojmė shumė citate tė tilla tė mjekeve tjerė dhe atyre qe nuk janė mjek e merren me kėtė veprimtari dhe ithtar qe kėrkojnė shėrim me ndihmėn e sugjestionit, respektivisht autosugjestionit. Numėr tė madh shembujsh qe janė shėruar sėmundjet e ndryshme nga praktika e Emil Kue-sė, qe janė theksuar nė kėtė libėr, mjaftojnė pėr tė bindė lexuesin nė forcėn e autosugjestionit. Me pak pėrkujdesje dhe durim, duke ju pėrmbajt kėshillave nė mėnyrė tė pėrpiktė qe janė dhėnė nė kėtė libėr, ēdo njeri vetė mund tė bindet.
Kėtu vetvetiu shtrohet pyetja: Tė cilat sėmundje mund tė shėroi sugjestioni respektivisht autosugjestioni?
Nė rrethin e mjekeve dhe jo mjekeve, dhe nė popullatė si tėrėsi, qėndron mendimi se sugjestioni, sidomos autosugjestioni, mund tė shėroi vetėm disa nga sėmundjet psikike, nuk mund tė aplikohet atje ku janė tė verifikuara sėmundjet organike. Aty ka mundėsi qe eventualisht tė amortizohen dhembjet.
Qe ky mendim nuk ėshtė i sakėt vėrtetojnė rastet e ndryshme qe janė shėruar sėmundjet psikike dhe ato organike me anė tė sugjestionit, ku janė cekė nė kėtė libėr. Kėshtu qe me sugjestion dhe autosugjestion jo vetėm qė shėrohen sėmundjet psikike, por edhe tė gjitha sėmundjet tjera qe mund tė shėrohen.
Nė pyetjen e drejtpėrdrejt se a shėron tė gjitha sėmundjet autosugjestioni? Emil Kue ėshtė pėrgjigjur:Nėse kjo pyetje parashtrohet kur ėshtė fjala pėr shėrim me ndihmėn e autosugjestionit, ēfarė pėrgjigje kishit pritė nė pyetjen e ngjashme mbi mundėsitė tjera shėruese qe aplikohen nė medicinė? A thua se ka mundėsi qe me ilaēe mund tė shėrohen tė gjitha sėmundjet?
Pėrgjigja nė kėtė pyetje ėshtė e njohur, pasi qe dihet se me ilaēe nuk mund tė shėrohen tė gjitha sėmundjet. Pėrkundėr kėsaj, janė tė njohura shumė raste ku autosugjestioni ka triumfuar nė shėrimin e plotė edhe tė atyre sėmundjeve, qe mjekėt bindshėm janė zotuar se nuk ka mundėsi tė shėrohen. E vėrtetė ėshtė qe ka raste kur autosugjestioni nuk ka kontribuar nė shėrimin e plotė, mirėpo ka arriftė qe gjendja e re e tė sėmurit tė barazohet barabar me shėrim.
Me autosugjestion mund tė shėrohen tė gjitha sėmundjet qe sot i shėron medicina bashkėkohore. Vetėm nuk mund tė aplikohet nė raste kur duhet njė intervenim i shpejtė i mjekut. Kjo metodė shėron, gjithashtu edhe pėrmirėson gjendjen e tė sėmurit edhe tė ato sėmundje ku medicina bashkėkohore nuk ka pasur mundėsi tė mjaftuar pėr shėrimin e ndonjė sėmundje.
Autosugjestioni i aplikuar sipas metodės sė Emil Kues, shėron sėmundje psikike dhe organike me njė kusht: i sėmuri duhet tė i pėrmbahet nė mėnyrė sa mė tė pėrpiktė udhėzimeve tė dhėna nė kėtė libėr. Mirėpo nga autosugjestioni nuk mund tė kėrkohet e pamundura.
Nga kjo vjen nė pėrfundim se autosugjestioni ėshtė metodė universale pėr shėrimin e sėmundjeve. Autosugjestioni i takon hapėsirės sė hulumtimit shpirtėror dhe pėrkryerjes andaj aplikimi i tij ėshtė aktual nė shoqėrinė bashkėkohore dhe do tė jetė nė tė ardhmen, sepse ajo nuk varet nga pėrparimi material dhe teknologjik i botės.
Autosugjestioni i nėnkuptuar nė kėtė mėnyrė, Kue nė kėtė libėr e paraqet si njė metodė universale pėr shėrim, jo vetėm se mė te mund tė shėrohet apo tė pėrmirėsohet gjendja e sėmundjes, por edh pse i sėmuri mund tė shėrohet pa ndihmėn e askujt. Rezultatet e punės sė Emil Kues nė mėnyrė tė qartė i shprehė kėto dy veti tė universalitetit autosugjestiv. Kjo nuk ėshtė e vėshtirė tė kuptohet nėsė nė mėnyrė serioze interesohem pėr kėtė metodė.
Mė nė fund kur flitet pėr autosugjestion si ilaē, duhet cekė edhe njė veti qe gati asnjė ilaē tjetėr nuk e posedon. Autosugjestioni ėshtė mėnyrė shėruese e parrezikshme. Nėse nuk pėrdoret nė mėnyrė tė rregullt nuk do tė ndihmon, mirėpo as qe ka me ndikuar nė mėnyrė negative nė tė sėmurin. Ėshtė e njohur qe shumė ilaēe ndikojnė kundėr sėmundjeve tė caktuara, mirėpo njėkohėsisht shkaktojnė efekte tė padėshiruara. Te autosugjestioni ky rast nuk ka ndodhė kurrė. Nėse nuk pėrdoret sipas rregullave, ai mund tė ndihmoi nė njė intensitet mė tė ultė sesa qe pritet, nė instancė tė fundit suksesi mund tė dėshtoi. Nė esencė, autosugjestioni kurrė nuk ėshtė i dėmshėm pėr njeriun. Vetia e tij aspak nuk ėshtė mė e parėndėsishme nga ato dyja qe janė cekur mė parė.
Prindėrit dhe edukatorėt gjithnjė kujdesėn qe me anė tė edukatės nga fėmija i vet tė krijon njė tip ideal tė njeriut nė ēdo pikėpamje. Ata tentojnė qe tė fėmija tė krijojnė veti tė mira, dhe tė largojnė veti gjenetike qe janė krijuar me mangėsi dhe atė:
- me ndikimin e drejtpėrdrejt nė fėmijė, duke i kėshilluar se ēfarė tė bėjnė nė rrethanat e caktuar, ose
- duke treguar shembuj nga jeta praktike.
E terė kjo asgjė tjetėr nuk ėshtė vetėm veprim sugjestiv nė fėmijėn, respektivisht nė tė edukuarin. Mėnyra e tillė e punės nuk ka dhėnė rezultate tė pėrhershme, sepse sugjestioni vepron vetėm atėherė kur aprovohet nga ai nė tė cilin duhet vepruar. Te personat e caktuar duhet tė ekzistoi vullneti i fortė tė pranoi disa ide dhe nėse i pranon, pėrmbajtja e sugjestionit transformohet nė autosugjestion. Kėshtu autosugjestioni i nisur paraqet forcėn qe tenton tė realizoi pėrmbajtjen e sugjestionit tė pranuar. Kjo rrugė e tėrthortė nga sugjestioni deri tė autosugjestioni nuk ėshtė e lehtė, por as pa shpresė. Nė kėtė rrugė gjendėn shumė pengesa, kėshtu qe numri i vogėl i sugjestioneve transformohet nė autosugjestion. Mė vėshtir ka me qenė atėherė nėse jeta dhe puna e pėrditshme e prindit, respektivisht edukatorit nuk ėshtė nė pėrputhshmėri me idenė qe sugjeron. Ashtu ekziston mundėsia qe tė arrihet edhe efekti i kundėrt nga ai qe pritėt. Pėr tė gjitha kėto, prindėrve dhe edukatorėve ju preferohet qe tė shfrytėzohen shembujt nga jeta e tyre, qe nė tė rinjtė ndikojnė nė mėnyrė shumė mė sugjestive siē janė shembujt botėror.
Pasi qe ka pasur dėshirė tė evitoi rezultate tė mundshme negative me aplikimin e sugjestionit tė tėrthortė, Emil Kue preferon si mjet edukues autosugjestionin e drejtpėrdrejt. Prindėrit ashtu edhe edukatorėt duhet ti mėsojnė fėmijėt ose tė edukuarit tė shėrbehen me autosugjestione nė rinin sa mė tė hershme. Duhet kėshilluar qe pėr ēdo mėngjes dhe pėr ēdo mbrėmje nga njėzet here tė pėrsėrisin atė ēfarė ėshtė lėndė e sugjestionit. Pėr mirėmbajtjen e shėndetit psikofizik shfrytėzohet rregulla e pėrgjithshme e Eml Kue-sė:Pėr ēdo ditė dhe nė ēdo pikėpamje unė jam mirė e mė mirė.
Kjo tė fėmija dhe i edukuari drejtpėrdrejt do tė ndikon nė mėnyrė sugjestive, ēakė edhe nga shembulli jetėsor dhe i punės sė prindit si edukator kryesor.
Autosugjestioni nė ēdo pikėpamje ėshtė mė i mirė se sugjestioni, sepse ajo qe dėshirohet tė arrihet paraprakisht ėshtė pranuar nė vetėdije dhe si e tillė futėt nė nėnvetėdije. Kjo do tė arrihet vetėm atėherė kur mesazhi i dėshiruar pėrsėritet shumė here nė mėngjes dhe mbrėmje. Nėnkuptohet se pėrmbajtja e autosugjestionit tė pėrcaktohet nga prindi apo edukuesi sipas qėllimit qė donė tė arrij, e qė ėshtė nė pėrputhshmėri me interesat e pėrgjithshme shoqėrore.
Kue ka pretenduar qe tė i ndihmoi prindėrit nė edukatėn e fėmijės, kėtij problemi ia ka kushtuar njė kapitull tė veēantė nė kėtė libėr. Ka preferuar sugjestionin dhe autosugjestionin si mjet kėshillues. Ai ua tėrheq vėmendjen prindėrve qe gjumėsia fillestare mund tė shfrytėzohet nė mėnyrė mė tė suksesshme tė fėmija pėr rregullimin e ndonjė ērregullimi. Nė momentin kur fėmijėn e merr gjumi, nė mėnyrė tė kujdesshme dhe tė qetė duhet afruar afėr krevatit nė mėnyrė qe mos tė zgjohet nga gjumi dhe tė i pėshpėrit atė ēfarė fėmija duhet bėrė ose nuk duhet bėrė. Kjo mėnyrė e sugjestionit vepron nė mėnyrė tė shpejtė edhe me sukses.
Autosugjestioni ofron mundėsinė qe ēdonjėri vet, nė mėnyrė tė thjeshtė, lehtė tė largohet nga manitė e veta. Ēfarė kishin me dhėnė njerėzit nė mėnyrė qe tė largohen nga pirja e duhanit dhe alkoolit? Mjetin mė tė mirė dhe mė tė lirin qe ēdo njeri e ka prezent kur i nevojitėt nuk dinė ta shfrytėzojnė.
Pėr tu ēmėsuar dikush nga pirja e duhanit, mjafton qe gjdo mbrėmje pasi qe tė shtrihet nė krevat, dhe pėr ēdo mėngjes kur gdhihet nga gjumi nė mėnyrė tė qetė dhe me gjysmė zėri nė formė pėshpėritėse, qe pėshpėritjen e vet mund tė kuptoi fjalė pėr fjalė:Unė tugitem nga duhani. Pasi qe e marrė cigaren, mė villet.
Kėtė fjali duhet pėshpėritur nė formė tė cekur pesėmbėdhjetė deri njėzetė here. Tė disa gėrdia ndaj duhanit do tė filloi menjėherė tė nesėrmen, tė disa pas disa ditėve, ndėrsa tė disa kjo kohė do tė zgjatė mė shumė. Pa marrė parasysh periudhėn kohore me siguri ėshtė qe kėmbėngulėsia nė pėrdorimin e autosugjestionit do tė sjellė deri tė ēmėsuara e pirjes sė duhanit.
Ashtu duhet vepruar edhe tė alkoolistėt. Tė tillėt duhet tė formulojnė fjalin sa vijon:
Mua mė villet nga alkooli. Si tė marr alkoolin, mė villet.
Nė mėnyrė tė pandėrprerė dhe mė gjysmė zėri pėrsėritėt njėzetė here para gjumit nė mbrėmje dhe njėzet here nė mėngjes pas gdhirės. Pas njė kohe tė shkurtėr do tė hetoni veprimin e autosugjestionit.
Kėta janė dy shembuj tė shprehive mė tė mėdha dėmtuese nga tė cilėt njerėzit, edhe pran vullnetit mė tė mirė, mė vėshtirėsi ēmėsohen. Pran kėtyre veseve, ka edhe vese tjera dėmtuese qe rrezikojnė shėndetin dhe nga tė cilėt ēdo njeri lehtė mund tė ēmėsohet, vetėm me pak durim.
Duke e pėrfunduar kėtė parathėnie mbi Emil Kue-nė dhe metodat e tija, dėshiroi qe metodat e tija edhe tek ne tė njoftohen sa mė mirė dhe tė aplikohen nė shtresa tė gjėra shoqėrore vetėm e vetėm pėr pėrmirėsimin e shėndetit tė njeriut. Kjo plotėsisht kishte mė i pėlqyer edhe vet qėllimeve tė Kue-sė, themeluesit tė kėsaj metode, si dhe tė miat si pėrkthyes ky libėr pėr tė gjithė lexuesit nė gjuhėn shqipe.
Ky libėr nė vitin 1932 ėshtė shitė mbi 194.000 ekzemplarė vetėm nė Francė. Ėshtė e pėrkthyer nė katėrmbėdhjetė gjuhė tė huaja, andaj pėr kėtė arsye ėshtė e njohur dhe e pranuar nė terė botėn. nuk na venė nė qarkullim vetėm vullneti por edhe emancipimi
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
01-06-13, 08:32
|
#10
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Fuqia e mendimit
Tė ardhmen tėnde e krijon ti
Veprat dhe pasojat e tyre.
Ka njė ligj nė Natyrė, i cili bashkon shkaqet dhe pasojat. Nė vėshtrim tė parė mund tė shpallet nė aksiomėn e pranuar tė Shkencės: Veprimi dhe Kundėrvprimi reagimi janė tė barabartė e tė kundėrt. Ky ligj ėshtė i tillė qė, kur ekuilibri i Natyrės trazohet, priret ta rivendosė; kjo ėshtė e vėrtetė universale nė Natyrė.
Tė gjithė qė kanė studiuar diēka shkencore nuk mohojnė ekzistencėn e Ligjeve tė Natyrės. Kėto ligje nuk janė urdhėra. Ato janė thjesht paraqitje e disa vargjeve tė caktuara, apo renditje, qė janė vėzhguar kur ndodhin, pra, kur dicka ndodh, njė gjė tjetėr e pėrcaktuar e pandryshueshme pason. Kjo ėshtė thelbėsore pėr tė kuptuar ēfarė quhet Karma, e duhet kuptuar qartė. Ligjet e njerėzve janė urdhėra qė zbatohen apo abstenohen, dhe, dėnimi lidhur me prishjen e tyre ėshtė i diktuar. Por me Ligjin e Natyrės ėshtė ndryshe. Disa kushte shpallen dhe, kudo qė ato janė, kushte tė tjera tė pėrcaktuara pasojnė e duhet tė pasojnė. Natyra tė lė plotėsisht tė lirė tė mbjellėsh ēfarė tė duash. Por nėse kėrkon oriz nuk mbjell dot elb apo gjemba gomari. Mos u mashtro; Zoti nuk pėrqeshet; njeriu korr atė qė mbjell. Kjo ėshtė Karma; as mė pak e as mė shumė. Nuk do ta kesh tė vėshtirė tė pėrvijosh idenė e Ligjit nė botėn mendore e morale. Tė gjitha botėt janė tė lidhura, e nė tė gjitha, Ligji ndikon. Nuk asgjė nė formė urdhėri; tė lė tė lirė tė zgjedhėsh, por pėrcakton qartė se disa kushte do tė vijojnė pashmangshmėrisht si pasoja tė zgjedhjeve tė tua. Ky formulim mund tė bėjė ndokėnd tė mendojė se nuk ėshtė i lirė, e smund tė bėjė gjė. Por, merrni ligjin e rėndesės qė trupat priren tė lėvizin drejt qendrės sė tokės. Njė injorant mund tė mendojė: Si ia bėn tė ngjitesh sipėr? Duke i kundėrvėnė forcės sė Natyrės qė tė tėrheq njė tjetėr forcė tė Natyrės, me anė tė sė cilėn ngrihesh forcėn muskulare. Nuk po thyen ligjin e rėndėsės, por ndjen se funksionon nė pėrpjekjen, me tė cilėn ngrihesh kundėr forcės sė gravitetit. Ndėrsa studioni, gjeni se ligjet janė tė padhunueshėm, prandaj njeriu mund tė lėvizė lirshėm mes tyre; por me njė kusht tė vetėm ti njohė e ti kuptojė; ndryshe ėshtė skllav. Natyra pushtohet me bindje. Nuk mund tė luftoni kundėr Natyrės, ėshtė shumė e fortė pėr fuqitė e vockla tė njeriut; megjithatė mund ta detyroni tė bėjė saktėsisht atė qė doni, nėse njihni ligjet me tė cilat funksionojnė fuqitė e saj. Njeriu nuk urdhėrohet nga Natyra, nuk ėshtė skllav i saj; ėshtė mes ligjesh e forcash tė zbulueshme e tė llogaritshme, me anė tė tė cilave mund tė sundojė e ti pėrdorė. Natyra as e braktis apo shmanget nga rruga e saj. Njeriu dėshton sepse dija e tij ėshtė e papėrkryer, e kjo papėrsosuri e ka tradhėtuar. Religjionet antike e disa moderne shpallin se ėshtė e mundur tė shpėrngulet siguria e njė ligji, ajo siguri e padhunueshme pandryshueshmėrisht, drejt sferave tė mendjes e moralit. Nė fakt, njeriu ėshtė vėrtet zot i fatit tė vet, pasi mund tė veprojė nė botėt qė modelojnė tė adhmen, duke bėrė veten atė qė kėrkon tė jetė.
Ka tre ligje shtojca nėn Ligjin e pėrgjithshėm tė veprimit:
1) Mendimi ėshtė fuqia qė ndėrton karakterin; si mendoni, ashtu bėheni.
2) Forca qė quajmė dėshirė, apo vullnet (dy forma tė sė njėjtės forcė) ju afrojnė me gjėrat qė dėshironi.
3) Efekti i sjelljes suaj mbi tė tjerėt, duke u shkaktuar lumturi apo mjerim, ju sjell lumturi apo mjerim si shpėrblim. Nėse dikush kupton kėto tre ligje e di si ti pėrdorė, bėhet zot i sė ardhmes sė vet, krijues i fatit tė vet.
1) Mendimi ndėrton karakterin. Mund ta provoni kėtė nėpėrmjet autoritetit tė shkrimeve tė shenjta ose nga pėrvoja juaj, e cila ėshtė mbase mė e duhura, sepse ėshtė e juaja e nuk mund tė vihet nė dyshim. Nėse doni tė dini me siguri absolute se mendimi bėn karakterin, provojeni. Mėnyra ėshtė tepėr e thjeshtė. Le tė marrim shembullin se jeni gjaknxehtė; ky nuk ėshtė krim, por njė dobėsi tepėr e zakonshme. E dini se mėrziteni shpejt. Duke e pranuar, mos menduni pėr tė kurrė mė, sepse nėse mendimi ngjiz karakterin, tė menduarit do ti japė jetė e do ta rritė; mendoni pėr tė kundėrtėn durimin pėr disa minuta ēdo mėngjez. Bėjeni rregullisht, sepse ky ėshtė eksperiment shkencor. Mendoni pėr tė si tė keni qejf; veten si durimtar, pastaj mendoni pėr njerėzit mė acarues qė njihni. Nuk do tė ngelet nė mendjen tuaj as irritimi mė i vogėl. Duhet tė bėni durim nė kėtė pamje mendore. Pėrsėriteni ēdo mėngjez pėr njė javė. Do tė shihni se mendimi i durimit do tju vijė ndėrmend edhe pa e thirrur gjatė ditės. Kjo ėshtė shenja e parė se mendimi juaj mėngjezor po funksionon. Nė fillim do tė shfaqet pas njė shpėrthimi nervor. Vazhdoni derisa mendimi pėr tė duruar vjen para provokimit. Pas disa muajsh do tė gjeni durimin si pjesė tė karakterit tuaj. Nė kėtė mėnyrė mund tė zhdukim dobėsi pas dobėsie dhe tė ndėrtojmė karakterin, si njė murator gur pas guri, murin.
2) Dėshira afron dėshiruesin dhe atė qė dėshirohet. Nė univers shihni gjithandej forcėn motivuese si tėrheqje. Pėr sa kohė objektet e jashtme e nxjerrin prej jush e quajmė Dėshirė. Kur e njėjta fuqi drejtohet nga pėrbrenda e quajmė Vullnet. Ēdo gjė qė doni ta zotėroni tėrhiqet drejt jush prej dėshirės, sepse ka Njė Jetė nė gjithēka dhe jetėt e ndara nga format e ndryshme pėrpiqen gjithmonė tė ribashkohen.
3) Siē u jepni Lumturi apo Mjerim tė tjerėve, ashtu do tė korrni Lumturi apo Mjerim pėr veten. Sipas efektit tė veprimeve tona mbi tė tjerėt vjen reagim i njėjtė mbi ne. Nėse mbillni oriz do tė korrni oriz. Por, nėse bėhet njė vepėr e mirė vetėm pėr shtysa egoiste, pėrfundon si tipar egoist.
Njėmendėsoni kėto tre ligje dhe mund tė ndėrtoni tė ardhem tuaj duke i zbatuar ato. Njohuri tė pamjaftueshme pėr Karmėn janė zakonisht tė rrezikshme, pasi njė prej pasojave ėshtė prirja pėr tu ulur e thėnė: Ėshtė Karma ime!. Si gjithė Ligjet e Natyrės, nuk ėshtė forcė detyruese por mundėsuese. Mbani mend se Pėrpjekja ėshtė mė e madhe se fati. Mendimi dhe dėshira e ēastit ėshtė shpesh e mjaftueshme pėr tė balancuar forcat e kundėrta. Mund tė dėshtoni pėr momentin, por do tė fitoni nesėr, apo ditėn tjetėr. Duhet tė jepni ndihmėn tuaj pėr tjetrin qė vuan nėn Karmėn e vet, sepse nėse nuk bėni mė tė mirėn tuaj, atėherė po prodhoni Karmė qė trashėgon mungesė ndihme nė ēastin e nevojave tuaja.
Gjithsesi, detyra juaj ėshtė gjithmonė tė ndihmoni.
Detyra jonė ėshtė gjithmonė vepėr e mirė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:21.
|
|