Adem Demaēi - "Nderi" i RTK-se
Adem Demaēi-"nderi" i RTK-sė !
Kėtė reagim timin po e filloj me njė thėnje pragmatike e mysafirit tė emisionit tė fundit "DEBAT" tė televizionit publik (politik)-RTK-sė.
"Mos thurni kėngė pėr Adem Demaēin pėr sė gjalli, nuk i dihet jetės,...deri sot kam qenė i mirė, nesėr mund tė bėjė gabime..."
Ishte kjo deklaratė e vet Demaēit, nė kohėn e daljės sė tij nga burgu (1990), kur rapsod dhe kėngėtar popullor filluan t'i kėndonin kėngė e ballada simbolit tė rezistencės popullore.
Pikėrisht ndodhi ashtu, nga ajo kohė e deri mė sot jo vetėm qė nuk u thurė mė asnjė kėngė pėr "simbolin" e rezistencės, nuk u fol asnjė fjalė dhe nuk u shkrua asnjė rresht i mirė pėr tė!
Historia 24 vjeqare e jetės sė tij jashtė burgjeve tė Serbisė jo vetėm qė e vėrtetoj thėnjėn e pragmatike tė tij, e dėshmoj nė mėnyrėn mė tragjike degradimin e kėsaj vlere kombėtare.
Shėndrrimi i tij, nga njė "simbol" i rezistencės nė simbol ndarės dhe pėrqarės tė shqiptarėve, jo vetėm qė nuk i bėnė nderė personalitetit tė tij,...ka lėnduar rėndė imazhin e njė ish tė burgosuri politik, veprimtari dhe idealisti tė lirisė.
Nuk dua tė ndalem shumė nė vokabularin e tij tė ulėt ndaj ish presidentit Rugova, as nė akuzat e pabazuara ndaj komandantit tė lavdishėm tė ushtrisė ēlirimtare Tahir Zemajt dhe as nė shpifjet drejtuar komandantėve tė tjerė tė ushtrisė institucionaliste, por dua tė ndalem nė njė segment tjetėr tė intervistės sė tij.
Gjatė kėsaj interviste "simboli" i rezistencės nuk u pėrmajt dot nga nostalgjia e tij e madhe ndaj vllėzėrve serb.
Admirimi i tij i pafund pėr fitoren e "ujkut tė vogėl", siq e quajti disa herė Vuqiqin, pėr zgedhjet e fundit parlamentare tė Serbisė, respekti i tepruar ndaj Edvin Kristaq Ramės dhe dashuria e madhe ndaj Hashim Thaēit, e ndėrton lidhjen e "trios" politike nė ballkan Vuqiq-Thaēi-Rama, si dhe mardhėnjet e shkėlqyera tė dyshes politike neokomuniste shqiptare Rama-Thaēi !
Po ashtu "simboli" i rezistencės nuk mundi t'i ikė as dashurisė sė interesit qė ka mė kryeministrin e vendit tonė tė bazuar nė "zalloga" siq i quajti ai privilegjet (pagėn e majme mujore) dhe peshqeshet (privilegjet materiale) pėr fushatat mediatike kundėr rivalėve politik tė kryeministrit aktual.
Mirėpo e mira e ka tė mirėn, thotė populli! Sa herė qė i duhet Demaqi kryeministrit Thaēi pėr fushatė, ky i fundit ia tregon vendin, shko nė RTK.
Mediumin ky, nė tė cilin Demaēi shprehė lirėshėm e gjithė urrejtjen dhe mllefin ndaj presidentit historik dhe pėrkrahėsve tė tij politik, duke nxitur vazhdimisht urrejtje dhe pėrqarje ndėrshqiptare.
Kėsaj radhe shpėrthimi i Demaēi i kaloj tė gjitha limitet e urrejtjės.
Pėr Demaēin nga dy milion shqiptar, njė i vetėm (Thaēi) ėshtė i mirė, gjithė tė tjerėt i trajton si paqavra, njė parti e vetme (PDK) ka vlerė pėr tė, tė tjerat janė tė parėndėsishme dhe tė pavlera.
"Nderi" i kombit shkonė aq largė me identifikimin shumicės shqiptare nė vend si "fanatik" tė rugovizmit, duke harruar se Ibrahim Rugova nė zemrat dhe kujtesėn e historike tė shqiptarėve ka hyrė jo si pėrqarės, por si unifikues dhe paqėsor, krijues i shtetit tė Kosovės dhe si shpėtimtar i popullit tė saj.
Veprat do tė jenė ato qė do t'i tregojnė sėcilit vendin nė histori, nė kėtė rast edhe personalitetit tė "nderit" tė RTK-sė, Adem Demaēit, kėtij pėrqarėsi fatal tė shqiptarėve.
Mbase do tė ishte nderė edhe pėr mediumet publike, qė t'u jepin mė shumė hapsirė figurave unifikuese tė vendit qė kanė bagazh tė pasur politik, historik dhe kombėtar siq janė akademik; Mark Krasniqi, Idriz Ajeti, Pajazit Nushi e shumė e shumė tė tjerė si kėta, qė njė jetė i kanė kushtuar lirisė sė atdheut tė tyre.
|