|
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės. |
31-03-07, 01:23
|
#1
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Disa dobi tė namazit
1.Allahu i Madheruar i fal gjynahet me ane te pese namazeve.
2.Pese vaktet e namazit jane shlyese te gjynaheve nese gjynahet e medha jane shmangur.
3.Gjynahet e shkatarrojne robin prandaj duhet te ruhet nga ato me namaz
4.Muslimani arrin graden e te sinqerteve dhe shehideve ne baze te namazit, agjerimit, zekatit dhe sadakase se tij
5.Namazi eshte drite qe ndricon rrugen e robit ne dun`ja dhe ahiret.
6.Shumimi i sexhdeve dhe namazit eshte nje rruge per te shoqeruar Resulullahin ne xhennet
7.Dy rekate namaz jane me te dashura per te vdekurin sesa kjo bote dhe c`ka ne te.
8.Nje person qe hyn ne xhehenem, engjejt do ta nxjerrin nga ai duke e njohur nga shenjat e sexhdes.
9.Namazi behet shkak qe te zgjidhen nyjet qe shejtani lidh mbi koken e robit.
10.Ata qe falen naten perfitojne nje shperblim qe shume nga njerezit nuk e fitojne dot.
11.Falenderimet i shprehen Allahut me farzin dhe namazin e nates
12.Namazi me i dashur per Allahut eshte ai i Daudit ai falej nje te treten e nates dhe flente dy te tretat e tjera.
13.Allahu ka bere miresi mbi robin gjate nates ne te cilen eshte nje kohe kur duaja pranohet, dhe eshte mire qe muslimani ta kerkoje ate keshtu qe te fitoje miresi ne dun`ja dhe ahiret
14.dhe se namazi i nates eshte nje shenje e devotshmerise dhe takuas dhe falen gjynahet dhe e parandalon robin te bie ne to.
Pėrpiloi: Emin
Publikimi i parė: [email protected]
Redaktura: AlbIslam.Com </SPAN>
Emin,
12.10.2001
|
|
|
31-03-07, 01:27
|
#2
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Gradat e njerėzve nė namaz
Njerėzit nė namaz janė pesė grada:
a) Grada e atij qė i bėnė zullum vetvetes, ai i cili i lė tė mangėta abdestin, kohėn, rregullat dhe kufinjtė e tij.
b) Ai qė kujdeset pėr kohėn dhe kufinjtė, pėr rregullat e dukshme dhe pėr abdestin e tij, mirėpo nuk e posedon luftėn e vetvetes kundėr vesveseve. Kėshtu qė nga e dėrgojnė mendimet dhe cytjet andej edhe shkon.
c) I cili kujdeset pėr abdestin, rregullat dhe kufinjtė, lufton vetveten kundėr vesveseve dhe mendimeve. Pra ky njeri ėshtė i angazhuar duke luftuar armikun e tij qė mos tia vjedh namazin. Ėshtė edhe nė namaz edhe nė xhihad.
d) Ky ėshtė njeriu i cili kur ngritet tė falė namaz, i plotėson rregullat dhe kufinjtė e namazit. E tėrė zemra e tij angazhohet duke u kujdesur pėr rregullat dhe tė drejtat e namazit, qė mos ti kalojė asgjė prej tij. I tėrė vullneti i tij ėshtė pėrqendruar nė faljen e tij ashtu siē duhet. Domthėnė e tėrė zemra e tij ėshtė preokupuar me ēeshtjen e namazit dhe adhurimin e Zotit tė vet, [tebareke ve teala].
e) Ky njeri kur ngritet nė namaz, ngritet, kurse zemra e tij mbetet e vjerur para All-llahut [subhanehu ve teala], duke e shikuar dhe duke qenė i mbushur nga dashuria dhe madhėrimi i Tij
sikurse ta sheh ose ta vėrenė
Vesveset dhe mendimet janė asgjėsuar
Nė namaz shtė i angazhuar me Zotin e vet. Kėnaqet nė namaz. Dallimi mes namazit tė kėtij dhe tė tjerėve ėshtė sikurse dallimi mes qiellit dhe tokės.
I pari do tė denohet, i dyti do tė llogaritet, tė tretit i shlyhen mėkatet me kėtė namaz, i katėrti shpėrblehet, kurse i pesti i afrohet All-llahut,
sepse kėnaqėsia e tij ėshtė bėrė namazi. </SPAN>
Shiko librin: El-Vabilus-Sajjib, fq. 49.,
2.3.2001
|
|
|
31-03-07, 01:27
|
#3
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Namazi-nga Ibn Kajjim [rahimehull-llah)
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
( ęĒÓŹŚķäęĒ ČĒįÕČŃ ęĒįÕįĒÉ ęÅäåĒ įßČķŃÉ ÅįĒ Śįģ ĒįĪĒŌŚķä ) ĒįČŽŃÉ : 45 .
Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin). (El-Bekare: 45).
( ķĒ ĆķåĒ ĒįŠķä ĀćäęĒ ĒÓŹŚķäęĒ ČĒįÕČŃ ęĒįÕįĒÉ Åä Ēįįå ćŚ ĒįÕĒČŃķä ) ĒįČŽŃÉ : 153 .
O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt. (El-Bekare: 153).
( ęĆćŃ Ćåįß ČĒįÕįĒÉ ęĒÕŲČŃ ŚįķåĒ įĒ äÓĆįß ŃŅŽĒ äĶä äŃŅŽß ęĒįŚĒŽČÉ įįŹŽęģ ) Ųå : 132.
Urdhėro familjen tėnde tė falė namaz, e edhe ti vetė zbatoje atė, ngase zne nuk kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim (pėr ty as pėr familjen tėnde), Ne tė frnizojmė ty (dhe ata), ardhmėria e mirė ėshtė e atij qė ruhet. (Taha: 132).
Kurse tregojnė librat e hadithit se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kur e mundonte ndonjė punė, nxitonte nė namaz. (Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi, hadithi ėshtė sahih).
Namazi tė sjell rizkun, ta mbron shėndetin, i largon tė kėqijat dhe sėmundjet, e forcon zemrėn, ta zbardhė fytyrėn, ta gėzon shpirtin, ta largon dembelinė, i aktivizon gjymtyrėt, ta shtonė forcėn, ta zgjėron gjoksin, ta ushqen shpirtin, ta ndriēon zemrėn, ti mbron dhuntitė, ti largon fatėkeqėsitė, tė sjell bereqet, e largon shejtanin dhe tė afron nga Rahmani.
Thėnė shkurtė: ka ndikim tė ēuditshėm nė mbrojtjen e shėndetit tė trupit dhe zemrės dhe forcimin e tyre, i largon lėndėt dėmtuese nga to. Namazliu mė pak sprovohet me tė metė, sėmundje ose bela, sesa ai qė nuk falė namaz. Namazi ka efekt tė ēuditshėm nė largimin e tė kėqijave tė kėsaj bote, sidomos nėse e plotėson nė aspektin e brendshėm dhe tė jashtėm, kėshtuqė mėnyra mė e mirė pėr tė larguar tė kėqijat e dunjasė dhe ahiretit dhe pėr ti fituar tė mirat e tyre ėshtė namazi. Kurse sekreti i kėsaj ėshtė se namazi ėshtė lidhja me Zotin, andaj, aq sa ma tė fortė e ka lidhjen me Zotin aq ma shumė i hapen dyertė e tė mirave dhe largohen shkaqet e tė kėqijave dhe lėshohen pėrmbi te lėndėt e suksesit nga Zoti, shėndeti dhe forca, fitimi dhe pasuria, rehatia dhe kėnaqėsia, gėzimi dhe lumturia, tė gjitha kėto janė para tij dhe nxitojnė kah ai.
Marur nga: Tibun-Nebevij, Vėllimi i katėrt i Zadul-Meadit, tė Ibn Kajjimit [rahimehull-llah].
</SPAN>
Ibn Kajjimi el Xhevzijju,
12.12.2000
|
|
|
31-03-07, 01:28
|
#4
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Kthehu e falu, se ti nuk u fale
Falėnderimi dhe lavdėrimi i takon vetėm All-llahut, Zotit tė botėrave. Paqa dhe mėshira qofshin mbi Pejgamberin mėtė nderuar, Muhammedin, familjen e tij dhe mbi tė gjithė shokėt e tij.
Vėlla i dashur; kemi njė kėshillė tė sinqertė vetėm pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Ti je prej atyre qė i duam pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Kujdesi yt qė tė falėsh namazin me xhemat ėshtė shenjė e mirė dhe rrugė e pėrqėndrimit. Ajo ėshtė pėrgjigje e thirrjes sė Krijuesit dhe Zotit tėnd, prejtė cilit shpreson shpėrblimin dhe ke dro dėnimin.
Falėnderoje All-llahun qė nuk je prej atyre tė cilėt e lanė namazin dhe nuk kujdesen pėr tė, ashtu qė uekspozohen shkatėrrimeve. Resulull-llahu sal-lall-llahualejhi ve sel-lem ka thėnė: "Marrėveshja mes neve dhe atyre (pabesimtarėve) ėshtė namazi; kush e len atė bėhet pabesimtar." (Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi).
Ja edhe njė sihariq, me hadithin i cili ta gėzon zemrėn dhe ta shton punėn, ku i Dėrguari sal-lall-llahu alejhi we sel-lem thotė: "Shtatė grupe njerėzish do tė jenė nėn hijen e All-llahut atė ditė kur s'do tė ketė hije tjetėr pos hijes sė Tij", e nė mesin e tyre e pėrmendi" dhe njeriu zemra e tė cilit ėshtė e lidhur me xhaminė." (Muttefekun alejhi).
Myzhde, o vėlla qė falesh, pėr atė ti shkon nė xhami para se tė zbardhet dita, ėshtė drita e plotė ditėn e Kijametit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Pėrgėzoi kėmbėsorėt qė shkojnė nė xhami duke qenė errėt, me dritė tė plotė nė Ditėn e Kijametit." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu).
Ne gėzohemi kur i shohim ato fytyra tė bukura duke garuar pėr nė xhami. Prej tyre ka njerėz qė i ka mundur pleqėria, tė rinj tė cilėt ia kthyen shpinėn tė kotave dhe harameve dhe bashkė me ta ėshtė edhe shpresa e kėtij populli: fėmija i cili ende pa i mbushur tė dhjetat, ua kalon tė gjithėve dhe shkon e falet nė safin e parė. Falėnderimi i takon vetėm All-lahut pėr kėtė begati tė madhe. Vėlla musliman, sot janė zvogėluar ata qė shkojnė nė xhami. Ne kemi vetėm disa vėshtrime lidhur me ta, e ato nuk janė tjetėr pos kėshillė e sinqertė dhe pėshpėritje e vogėl pėr tė dashurit tanė. Ne e kemi obligim ta analizojmė gjendjen e atyre qė falen, ngase po shohim gjėra qė po e keqtrajtojnė namazin, p.sh. joqetėsimi nė namaz dhe falja e tij me shpejtėsi; luajtja me qilimin apo zallin si dhe ikimi nė gravura dhe zbukurime tjera ; lėvizja nė namaz dhe ngritja e shikimit pėrpjetė; harresa dhe jokoncentrimi nė namaz, kėshtuqė njeriu nuk e din se sa rekate i ka falur; mendimet e shumta dhe pėrkujtimi i gjėrave tė kėsaj bote nė namaz; luajtja me orėn e dorės, shikimi nė tė apo rregullimi i rrobave; rėnia nė ruku e sexhde para imamit, e tė tjera.
Ka edhe njė varg paraqitjesh tjera qė tregojnė jokoncentrimin dhe joqetėsimin nė namaz. Kėtė e ka nėnēmuar All-llahu subhanehu ve teala nė Librin e Tij tė ndershėm dhe nė sunetin e tė Dėrguarit tė Tij. O vėlla qė e falė namazin, nuk ke ardhur nė xhami pėr tjetėr pos qė ta fitosh shpėrblimin e All-llahut subhanehu ve teala dhe t'i pėrgjigjesh thirrjes sė Tij. Pse po e humb kėtė tė mirė me lėvizjet e tua tė shumta nė namaz dhe me moskujdesin tėnd pėr tė? A nuk e din se koncentrimi ėshtė shpirti i namazit dhe gjėja qė e bėn namazin tė gjallė. Ai ėshtė fryt i besimit tė fortė. Ose, ndoshta e falė namazin por nuk fiton gjė prej tij, pos pak? Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė:"Pasi ta falė njeriu namazin mund tė fitojė prej shpėrblimit tė tij njė tė dhjetėn, njė tė nėntėn, njė tė tetėn, njė tė shtatėn, njė tė gjashtėn apo gjysmėn e tij." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Nesaiu).
Po ashtu ėshtė vėrtetuar se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė : "Njeriu mė i keq ėshtė ai qė vjedh prej namazit. (Njerėzit) thanė : Si o Resulull-llah? (Ai) tha: Nuk i plotėson rukutė dhe sexhdet e tij." (Transmeton Ahmedi).
Po ashtu ai ka thėnė: "All-llahu nuk e shikon atė njeri i cili nuk e drejton kurrizin mes rukusė dhe sexhdes." (Transmeton Ahmedi), si dhe se: "Namazi i munafikut ėshtė kur njeriu e pret Diellin derisa tė arrijė mes dy brinjėve tė shejtanit, e pastaj ēohet dhe i falė katėr rekate (iqindinė) me shpejtėsi, e nuk e pėrmend All-llahun nė to pos pak", (Transmeton Muslimi).
Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra radijall-llahu anhu i cili thotė: "Hyri njė njeri nė xhami, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ishte ulur aty. Ky njeri u fal dhe erdhi e pėrshėndeti Resulull-llahun sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ai ia ktheu selamin dhe i tha: Kthehu e falu, se ti nuk u fale. Shkoi u falė dhe u kthye pėrsėri, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem prapė i tha: Kthehu e falu, se ti nuk u fale. E kur erdhi pėr tė tretėn here, pasiqė Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem e urdhėroi qė prapė ta pėrsėrisė namazin, njeriu tha: Pasha Atė i Cili tė dėrgoi me tė vėrtetėn, nuk di mė mirė se kjo, mė mėso!. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: Kur tė fillosh namazin, thuaj 'All-llahu ekber', pastaj lexo ē'tė duash prej Kur'anit, e kur tė biesh nė ruku, qetėsohu mirė, pastaj ngritu derisa tė tė drejtohet kurrizi! Kur tė biesh nė sexhde, qetėsohu mirė nė atė pozitė, pastaj ulu mes dy sexhdeve dhe qetėsohu mirė e kur tė biesh prap nė sexhde qetėsohu mirė edhe nė atė pozitė! Kėshtu le tė jetė i tėrė namazi yt!.
Transmeton Buhariu nga Hudhejfe ibnul Jemani radijall-llahu anhu se ky i fundit e ka parė njė njeri duke u falur, por nuk i ka plotėsuar rukutė dhe sexhdet si duhet. Atėherė i tha : Ti nuk u fale dhe ta dish se po tė vdesish duke falur kėso namazi, nuk do tė vdesish si pjesėtar i fesė sė Resulull-llahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Transmeton Imam Ahmedi rahimehull-llah nga Ebu Mes'udi radijall-llahu anhu se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "All-llahu nuk e pranon namazin a atij i cili nuk e qetėson kurrizin duke qenė nė ruku apo sexhde". Nė njė transmetim tjetėr thotė: "Pėrderisa nuk e drejton shpinėn nė ruku dhe sexhde". Kėto janė argumente nga Sunneti se ai i cili nuk e drejton shpinėn pas rukusė dhe sexhdes (d.m.th. t'i kthehet ēdo pjesė e trupit nė vendin e vet) nė namaz, namazi i tij ėshtė i kotė. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem po ashtu ka thėnė: "Pesė namaze All-llahu i ka bėrė obligim pėr robėrit e Tij. Kush i falė ato, All-llahu do t'i japė tė drejtė tė hyjė nė xhenet, e kush nuk i falė ato, ai s'do tė ketė kurrfarė tė drejte tek All-llahu. All-llahu nėse dėshiron e dėnon e nėse dėshiron ia falė"
All-llahu thotė: "Kanė shpėtuar besimtarėt. Ata tė cilėt namazin e tyre e falin me frikėrespekt" (Mu'minun 1-2) d.m.th. tė pėrulur e tė qetėsuar, Frikėrespekt ėshtė qetėsimi, dinjiteti dhe modestia. Gjithė kjo ėshtė rezultat i frikės ndaj All-llahut dhe mbikqyrjes sė Tij. Hushuja (frikėrespekti) ėshtė edhe kur zemra tė dalė para All-llahut s. v. t. nė namaz tė dalė me pėrulje dhe e gjorė.
Transmetohet nga Muxhahidi r. a. se ai e ka lexuar ajetin :
". . . e ndaj All-llahut, tė jeni respektues (nė namaze)" (Bekare 238), e pastaj ka thėnė: "Prej kėtij respekti ėshtė rukuja e gjatė, leximi i shumtė duke qenė nė kijam, frikėrespekti, ulja e shikimit dhe modestia apo thjeshtėsia pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Frikėrespektin e arrin ai i cili ia ka falur zemrėn namazit dhe ėshtė i zėnė vetėm me tė. All-llahu subhanehu ve teala i ka pėrmendur kėta njerėz me cilėsitė e robėrve tė mirė, e pėr ta ka pregatitur falje dhe shpėrblime tė mėdha.
Gjendja e disa tė devotshmėve:
Omer ibėn Hattabi radijall-llahu anhu ka thėnė: Vėrtetė njeriut mund t'i zbardhet mjekrra, e tė mos e plotėsojė asnjė namaz si duhet. (Njerėzit) thanė: Si ashtu?.
(Ai) tha : Nuk ėshtė i koncentruar, nuk ėshtė modest dhe nuk i drejtohet All-llahut si duhet. Kjo fjalė e Omerit r. a. ka tė bėjė me kohėn e atėhershme. Ē'do tė thonte vallė pėr ditėn e sotit?!! Shumicėn e njerėzve nė namaz i marrin nėpėr kėmbė hallet e dunjasė. Ėshtė duke u falur, por me mendjen e tij shėtit nė tė gjitha tregjet, blen e shet, shton e pakėson. E gjithė kjo vjen vetėm prej pakujdesit tė tij. Hasan el-Basriu ka thėnė: "Amėr ibėn Abdulkajsi ka dėgjuar njė grup njerėzish se si flasin pėr tė habiturit nė namaz dhe i pyeti: A mund tė ndodhė kjo? (Ata) thanė: Po. (Ai) tha: Vall-llahi, tė mė pėrzihen dhėmbėt nė zgavrėn e gojės ėshtė mė e dashur pėr mua, se sa kjo".
Vėlla i dashur, ku jemi ne ndaj tyre?!! Abdull-llah ibėn Zubejri kur binte nė ruku, mund tė pushonte shpendi mbi shpinėn e tij, ndėrsa nė sexhde dukej si i vdekur. Ne ēuditemi prej kėtij lloj namazi, sepse diēka tė tillė sot nuk po shohim. Ejani, ejani t'i vizitojmė pak njerėzit e devotshėm! Ebu Bekėr ibėn Ajashi thotė : "E kam parė njė here Habab ibėn Ebi Thabitin duke qenė nė sexhde. Sikur mos ta kisha ditur se falet, do tė thoja se ėshtė i vdekur (sepse ka qėndruar shumė nė sexhde). Ibnu Vehbi ka thėnė : "E kam parė Sufjan eth-Thevriun njėherė nė xhami pas akshamit. U fal, pastaj ra nė sexhde dhe nuk u ngrit derisa thirri ezani e Jacisė.
Atyre nuk u ka interesuar tjetėr nė namaz pėrveē All-llahu, ashtu qė mes tyre dhe All-llahut nuk ka pasur kurrfarė pengese. I tėrė mendimi i tyre ka qenė nė namaz dhe si tė koncentrohen sa mė tepėr. Ebu Abdull-llah en-Nebaxhi njėherė ishte duke u falur, kur papritmas njė grup njerėzish e thirrnin atė, e ai nuk e ndali namazin. Pasi e kreu namazin, ata i thanė: Ti je i keq. (Ai) tha: Pse? (Ata) thanė: Kur tė thėrritėm pse nuk e ndale namazin?! (Ai) tha: Unė nuk mendoj se njė njeri duke u falur mund tė dėgjojė diēka tjetėr pėrveē asaj qė lexon ai vetė.
Njė natė imam Buhariu rahimehull-llah ishte duke u falur, e njė grerėz e kafshoi 17 herė. Kur e kreu namazin tha: "Shikoni, mė paska kafshuar diēka" Ibnu Hajjani ka thėnė: "Nuk e kam parė asnjėherė Muslim ibėn Jesarin nė namaz tė kthyer nė anė tjetėr pos Kibles. Njėherė u rrėzua njė pjesė e xhamisė, e njerėzit u frikuan se do tė mbytet, por ai mbeti nė xhami duke u falur pa u kthyer aspak dhe nuk e goditi asgjė". Hafs ibėn Ejjubi njėherė u pyet: "Pse nuk e largon mizėn kur tė pengon gjatė namazit? (Ai) tha: Nuk dua t'ia prish bukurinė namazit. (Njerėzit) i thanė: Po si duron atėherė? (Ai) tha: Kam dėgjuar se njerėzit e kėqinj kur dėnohen me rrahje, bėjnė durim, e pastaj lavdėrohen dhe thonė se ata janė trima, ndėrsa unė jam nė namaz para All-llahut subhanehu ve teala. Andaj a mė ka hije tė lėvizė pėr njė mizė?!!
Vazhdon
|
|
|
31-03-07, 01:29
|
#5
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Njėherė Ebu Talha radijall-llahu anhu ishte duke u falur nė kopshtin e tij, ku kishte njė zog i cili erdhi e u ndal nė njė dru. Kėtij i iku shikimi pėr njė moment, kėshtu qė kishte harruar se sa rekate i kishte falur. Shkoi te Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i tregoi pėr kėtė qė i ndodhi dhe i tha: "Kopshtin tim e lė pėr sadaka, jipja kujt tė duash".
Kasim ibėn Muhammedi ka thėnė: "Dola njė ditė prej shtėpisė. Kur dilja e kisha zakon qė tė shkoj deri te Ajsheja radijall-llahu anha dhe ta pėrshėndes. Atė ditė kur shkova, e gjeta duke e falur namazin e Duhasė (Ky namaz ėshtė sunet tė falet. Koha e tij ėshtė prej lindjes sė Diellit e deri nė zenit sh.p.), dhe lexonte kėtė ajet: "All-llahu na dhuroi tė mira dhe na mbrojti prej dėnimit tė rreptė", dhe qante, lutej dhe e pėrsėriste kėtė ajet. Prita shumė, por ajo nuk mundte mė tepėr tė vazhdonte leximin (sepse qante shumė sh.p.). Mendova tė dal nė treg, ti kryejė nevojat e mia e tė kthehem prapė. Kėshtu edhe bėra. Kur u ktheva e gjeta Ajshen radijall-llahu anha nė namaz duke qajtur, duke u lutur dhe duke e pėrsėritur tė njėjtin ajet".
Transmetohet nga Hatim el-Esami rahimehull-llah se ėshtė pyetur pėr namazin e tij, e ai ka thėnė: "Kur tė vjen koha e namazit marr abdest mirė, pastaj shkoj nė vendin ku dėshiroj tė falem dhe ulem aty derisa tė qetėsohem mirė. Kur tė ēohem pėr t'u falur, Ka'ben e paramendoj para syve, urėn e Siratit nėn kėmbėt e mia, xhenetin nė tė djathtė, zjarrin nė tė majtė, melekun e vdekjes pas meje dhe mendoj se ky ėshtė namazi im i fundit. Shpresoj shpėrblimin dhe i frikohem dėnimit, e pastaj e marr tekbirin fillestar. Nė namaz lexoj ngadalė, kurse nė ruku dhe nė sexhde me modesti. Nė rekatin e fundit ulem mbi kėmbėn e majtė, e gishtin e madh tė kėmbės sė djathtė e drejtoj drejt Ka'bes. Gjithė kėtė mundohem ta bėjė sa mė me sinqeritet, dhe nuk e di se a mė ėshtė i pranuar ky namaz apo jo".
Ja si na kėshillon Bekėr el-Mizeni pėr kujdesin ndaj namazit dhe faljen e tij si duhet. Ai thotė: "Nėse dėshiron qė tė tė bėjė dobi namazi yt, thuaj: Me siguri s'do tė kam rast tė falem pėrsėri. Edhe pse kėta njerėz kujdesesh shumė pėr namazin shumė dhe e falnin si duhet, Othman ibėn Ebi Dehrishi thotė:
"Ēdoherė qė fali namaz, kėrkoj falje prej All-llahut, sepse nuk e di a ia kam dhėnė hakun namazit". Vėllezėr, dijeni se ka pasur njerėz qė i kanė praktikuar ato pėr tė cilat All-llahu subhanehu ve teala i ka urdhėruar edhe janė larguar prej gjėrave qė ai i ka ndaluar. Kur kanė parė se sa mėkate kanė bėrė u demoralizuan shumė (e ata bėnin shumė pak mėkate sh.p.), ashtu qė trokitėn nė derėn e All-llahut subhanehu ve teala dhe Ai i arsyetoi. All-llahu subhanehu ve teala thotė: "Unė sot i shpėrbleva ata, pėr atė qė ishin tė durueshėm, ata janė fitimtarėt." (Mu'minun 111) POR!! Si tė arrihet hushuja (frikėrespekti, devotshmėria) nė namaz? Cilat janė gjėrat qė ndihmojnė pėr t'u arritur kjo?
Vėlla i dashur, ka disa shkaqe qė nėse i vepron, ka shpresė se do ta arrishė hushunė nė namaz.
Ato ndahen nė dy pjesė: Sė pari: shkaqe qė nuk kanė tė bėjnė me namazin, Ato janė:
1. Njėshmėria e All-llahut subhanehu ve teala;
2. Madhėrimi i All-llahut subhanehu ve teala, sinqeriteti ndaj Tij dhe njohuria se All-llahu tė shikon kudo qė tė jeshė:
3. Pasimi i pėrpiktė i Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem;
4. Veprimi i urdhėrave tė All-llahut dhe largimi prej ndalesave;
5. Tė ushqyerit me hallall dhe largimi nga ushqimet e ndaluara tė dyshimta, dhe
6. Lut All-llahut subhanehu ve teala qė tė tė bėjė musliman tė mirė.
Sė dyti: shkaqe qė kanė tė bėjnė me namazin, ato janė:
1. Koncentrimi i fortė para se tė fillosh namazin;
2. Paramendimi se para kujt do tė dalėsh tani;
3. Shpresa se do ta arrish shpėrblimin e plotė prej All-llahut subhanehu ve teala;
4. Marrja mirė e abdestit dhe mosteprimi nė derdhjen e ujit;
5. Qetėsimi (lirimi) para fillimit tė namazit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Nuk ka namaz nė prezencė tė urisė dhe nevojės" (Transmeton Muslimi);
6. Kujdesi pėr faljen e namazit me xhemat dhe shkuarja nė xhami para ezanit;
7. Moslėnia e sunneteve, posaēėrisht namazin e vitrit dhe sunetet e sabahut. Po ashtu duhet tė falėsh edhe namaz nate;
8. Tė menduarit rreth ajeteve dhe duave tė cilat i lexon nė namaz;
9. Mosshpejtini gjatė faljes sė namazit;
10. Edukata nė namaz, duke mos lėvizur pa nevojė dhe duke mos luajtur me diēka;
11. Kujdesi pėr dispozitat e namazit dhe edukatėn nė tė. Shiko vetėm nė vendin e sexhdes. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Faluni ashtu sikur mė shihni mua duke u falur";
12. Pėrcjellja e imamit, ngase imami ėshtė caktuar pėr t'u pėrcjellė;
13. Largimi zemrės tėnde prej dunjasė, ngase gjithė dunjaja me gjithė atė ē'ka nė tė nuk vlen tek All-llahu subhanehu ve teala asgjė;
14. Zgjedhja e vendit pėr namaz (ku nuk ka shumė zbukurime, fotografi apo zhurmė);
15. Falja e namazit sikur tė jetė ky namaz i fundit;
O vėlla musliman, Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Njė musliman, nėse i falė namazet, merr abdest mirė, ėshtė i koncentruar dhe i plotėson rukutė, All-llahu ia falė tė gjitha mėkatet, pėrveē tė mėdhajave. . . ".
All-llahu na i pėrmirėsoftė punėt tona dhe na shpėrbleftė mė sė miri e mė sė shtrenjti. O
Zot, kėrkojmė mbrojtje prej zemrės e cila nuk tė ka frikė, prej syrit i cili nuk loton pėr Ty dhe prej duasė e cila nuk pranohet. O Zot, na i falė mėkatet, neve, prindėrve tanė dhe gjithė muslimanėve. Paqja dhe mėshira qoftė mbi Muhammedin, familjen e tij, shokėt
e tij dhe mbi tė gjithė ata tė cilėt e pasojnė atė nė mėnyrėn mė tė mirė. AMIN </SPAN>
ABBULMELIK EL-KASIM Shqipėroi: Omer Berisha 23/10/1420,
21.10.2000
http://www.albislam.com
|
|
|
31-03-07, 01:30
|
#6
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Edukata e thirrjes sė ezanit
Ezani ėshtė prej shenjave tė fesė sė Allahut, madje prej atyre mė tė mėdha. I cili lajmėron dhe me tė cilin lejohet tė filluarit e faljes sė namazit farz.
Ka ca rregulla qė kanė tė bėjnė me thirrjen e tij tė cilat duhet t'i kemi parasysh, dhe tė kujdesemi pėr to, prej tė cilave janė:
1- Qėllimi (nijeti) tė jetė i mirė:
Muezini (thirrėsi i ezanit) me kėtė thirrje duhet tė shpresojė nė shpėrblimin e Allahut pėr punėn e tij, pėr shkak se pėr njė vepėr tė tillė kanė ardhur disa hadithe tė cilat tregojnė kėtė shpėrblim pėr muezinin. Nuk lejohet tė kėrkojė pagė mujore pėr thirrjen e tij, apo vendbanim nė shtėpinė e xhamisė, apo pėr arritje tė autoritetit ne masė etj. Pejgamberi paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, lidhur me vlerėn e myezinėve thotė: Muezinėt do tė jenė njerėzit me qafat mė tė gjata Ditėn e Gjykimit
Ua tėrhoqi vėrejtjen atyre qė kėrkojnė shpėrblimin e kėsaj bote me kėtė vepėr duke i thėnė Uthman b. Ebil Asit: ...Merre njė muezin i cili nuk kėrkon pagė pėr thirrjen e ezanit, hadith ky i cili jep sinjal tė qartė se muezini duhet ta thėrret ezanin vetėm pėr tė fituar shpėrblim tek Allahu e jo pėr tė holla. Por nėse thirrja e ezanit muezinin e pengon nga puna dhe pėr hir tė kėsaj thirrje ai obligohet tė bllokohet nga kėrkimi i riskut me ndonjė punė tjetėr, atėherė nėse udhėheqėsi apo prijėsi ia jep njė pagė tė caktuar disa dijetarė e kanė lejuar njė gjė tė tillė pėr tė mbijetuar.
2- Tė jetė i kujdesshėm nė kohėn e thirrjes sė tij:
Pra tė ketė kujdes ta thėrret ezanin nė kohėn e tij dhe tė kujdeset sa tė mundet pėr saktėsinė e kohės sė tij sepse ai ėshtė pėrgjegjės pėr namazin e njerėzve, iftarin dhe syfyrin e tyre, e mos t'ua humbė besimtarėve shpėrblimin e plotė. Nė njė hadith mursel ėshtė cekur se Muezinėt janė pėrgjegjėsit e besimtarėve pėr namazin dhe nevojat tjera tė tyre . Po ashtu Pejgamberi sal-Allahu alejhi ve selem thotė: Muezinėt janė pėrgjegjėsitė e besimtarėve pėr iftarin dhe syfyrin e tyre.
3- Ta ketė zėrin e bukur:
Duhet tė zgjidhet njeriu me zėrin mė tė bukur dhe mė tė lartė pėr thirrjen e ezanit. Pejgamberi sal-Allahu alejhi ve selem i pat thėnė Abdullah b. Zejd b. Abdu Rabit:
Shko tek Bilali dhe mėsoja atė qė e ke parė nė ėndėrr (ezanin), e ai le ta thėrret atė, sepse e ka zėrin mė tė lartė se ti
. Andaj njerėzit duhet pasur kujdes nė zgjedhjen e muezinėve qė ta kenė zėrin e bukur, e disa muezinė tė cilėt nuk e kanė zėrin e bukur, ndonjėherė ndoshta bėhen shkak qė njerėzit tė mos kenė dėshirė ta dėgjojnė as ezanin. E njė gjė e tillė, pėr fat tė keq, sot ėshtė prezent nė mesin tonė.
4- Tė jetė i pastėr:
Pra tė jetė i pastėr nė maksimum sipas mundėsive tė tij (tė jetė me abdes) gjatė thirrjes sė ezanit, gjė tė cilėn duhet ta ketė parasysh muezini sipas mendimit tė shumicės sė dijetarėve.
5- Tė thirret ezani nga njė vend i lartė:
Kjo, pėr shkak qė ta dėgjojnė sa mė shumė njerėzit ezanin e tij: Bilali e thėrriste ezanin mbi njė shtėpi prej shtėpive tė njė gruaje tė fisit Benu Nexhari, shtėpi e cila ishte prej shtėpive mė tė larta rreth xhamisė. Kurse nė kohėn tonė zmadhueset e zėrit qė gjenden nėpėr minaret e luajnė rolin e hipjes nė vend tė lartė sipas mendimit tė disa dijetarėve.
6- Tė thirret ezani i ngritur nė kėmbė:
Tė gjithė dijetarėt janė tė kėtij mendimi, siē pohon njė gjė tė tillė Ibėn Mundhiri, Allahu e mėshiroftė, duke thėnė: Tė gjithė dijetarėt janė tė mendimit se ėshtė prej sunetit qė ezani tė thirret nė kėmbė.
7- Tė thirret me zė tė ngritur:
Duhet muezini ta ngritė zėrin e tij sa tė ketė mundėsi mė qėllim qė ta dėgjojnė tė gjithė njerėzit thirrjen e tij pėr namaz. Bilali kur e thėrriste ezanin, i fuste dy gishtat e tij tregues nė veshė, gjė e cila i ndihmon muezinit nė ngritjen e zėrit.
8- Thirrja e ezanit ēift, kurse e ikametit tek:
Pėr kėtė rregull transmeton Enes b. Maliku i cili thotė: U urdhėrua Bilali ta thėrriste ezanin duke i pėrsėritur fjalėt e tij nga dy herė (ēift) kurse ato tė ikametit t'i pėrsėriste vetėm nga njėherė (tek).
9- Praktikimi i sunetit gjatė thirrjes sė tij:
Duke i pasuar fjalėt e Pejgamberit, sal-Allahu alejhi ve selem, tė cilat thuhen nė ezan e duke mos shtuar fjalė tjera, e ato fjalė nė ezan janė: Allahu ekber (4 herė), esh-hedu en la ilahe ilallah (2 herė, esh-hedu enne Muhameden resulullah (2 herė), haj ales-salah (2 herė), haj alel fellah (2 herė), Allahu ekber, Allahu ekber, la ilahe ilallah.
Kurse sunet gjatė leximit tė ikametit ėshtė tė thuhen vetėm kėto fjalė: Allahu ekber, Allahu ekber, esh-hedu en la ilahe ilallah, esh-hedu enne Muhameden resulullah, haj ales-salah, haj alel felah, kad kametis-salatu, kad kametis-salah, Allahu ekber Allahu ekber, la ilahe ilallah.
10- Tė thirret me terxhiė:
Terxhiė do tė thotė, qė muezini fillimisht dy shehadetet gjatė ezanit t'i thotė nė vete, me zė tė ulėt, e pastaj t'i thotė ato me zė. Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, kur ia mėsoi thirrjen e ezanit Ebu Mahdhures i tha: Thuaj: Allahu ekber, Allahu ekber, Allahu ekber, Allahu ekber, Esh-hedu en la ilahe ilallah, esh-hedu en la ilahe ilallah, esh-hedu enne Muhameden resulullah, esh-hedu enne Muhameden resulullah", kėto fjali deri kėtu, i thua me zė tė ulėt, e pastaj i thotė me zė tė lartė (deri nė fund)
.
Neveviu gjatė komentimit tė sahihut tė Muslimit thotė: Nė kėtė hadith ka argument tė qartė pėr medh-hebin e Malikut, Shafiut dhe Ahmedit si dhe pėr shumicėn e dijetarėve tė cilėt thonė se terxhiu nė ezan ėshtė prej sunetit, e qė ėshtė leximi i dy shehadeteve me zė pasi t'i kesh thėnė ato sė pari nė vete.
11- Kthimi i kokės nė tė djathtė dhe nė tė majtė:
Muezini kur tė arrijė tek fjala haj ales-salah duhet tė kthehet nė tė djathtė, kurse tek fjala: haj alel felah nė tė majtė. Rregull tė cilin e praktikonte Bilali gjatė thirrjes sė ezanit, hadith tė cilin e transmeton Ebu Xhuhajfe, I cili thotė: E pashė Bilalin duke e thirrur ezanin dhe e pėrcillja gojėn e tij, ai e lėvizte kokėn nė tė djathtė dhe nė tė majtė duke thėnė: haj ales-salah, haj alel felah. Thotė Neveviu nė komentin e tij tė sahihu Muslimit: Dijetarėt kanė disa mendime lidhur me mėnyrėn e lėvizjes sė kokės, e nė medhhebin tonė ka tre mendime, mė e sakta prej tyre, e cila njėherazi ėshtė edhe fjala e shumicės sė dijetarėve, se muezini kur thotė haj ales-salah e kthen kokėn kah ana e djathtė, kurse gjatė fjalės sė tij haj alel felah e kthen atė kah ana e majtė.
12- Tethuibi gjatė ezanit tė sabahut:
Tethvib do tė thotė; t'i shtohet ezanit tė sabahut pas fjalės :Haj alel felah, fjala Es-salatu hajrun minen - nevm, siē ja mėsoi Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, Ebu Mahdhures, radij-Allahu anhu.
13- Ezani i parė i mėngjesit tė thirret natėn:
Pra tė thirret ai para se tė del agimi apo para se tė hyjė koha e faljes sė namazit tė sabahut. Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, thotė: Bilali e thėrret ezanin e parė natėn, e ju vazhdoni tė hani e tė pini (nė syfyr) derisa ta thėrret ezanin e dytė Ibėn Umi Mektumi.
14- Pėrsėritja pas muezinit:
ثshtė prej sunetit qė ta pėrsėrisim ezanin pas muezinit, vepėr pėr tė cilėn thotė Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem,: Kur ta dėgjoni ezanin pėrsėriteni ashtu siē e thotė muezini. Mirėpo gjatė fjalės sė muezinit haj ales-salah, haj alel felah duhet tė zėvendėsohet me fjalėn la havle ve la kuvete ila bilah, sepse Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, kur e dėgjonte ezanin i pėrsėriste fjalėt e tij, e kur arrinte tek fjala haj ales-salah, haj alel felah, thoshtė: "la havle ve la kuvete ila bilah.
Kurse gjatė ezanit tė sabahut pas fjalės es-salatu hajrun minen nevm e pėrsėritė tė njėjtėn fjalė, siē thotė edhe Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem.
15- Pasi muezini i lexon shehadetet tė thuash fjalėn edhe unė, edhe unė :
Pėr shkak se edhe Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, kur e dėgjonte muezinin duke e lexuar deklarimin e shahadetit thoshte edhe unė, edhe unė . Pra edhe unė dėshmoj sikurse ti njė gjė tė tillė.
16- T'i lexosh salavatet pas ezanit:
Thotė Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem: Kur ta dėgjoni muezinin atėherė thoni ato fjalė qė i thotė ai, e pastaj bini salavat mbi mua
. E kėto salavate lejohet tė thuhen ēfarėdo qofshin ato me kusht mos tė jenė salavatet ibrahimije (ato qė lexohen nė fund tė namazit. Sh. P.)
17- Ta lexosh lutjen e duhur pas ezanit:
Duhet tė thuash pas ezanit ashtu siē ka ardhur nė hadith; Kush thotė kėtė lutje pasi ta dėgjojė ezanin: Allahume rabe hadhihid-davetit-tameh, ves-ssalatil kaimeh, ati Muhamedenil vesilete vel fedilete, veb ath-hu mekamen mahmuden el-ledhi veadtehu do ta kaplojė ndėrmjetėsimi im Ditėn e Gjykimit.
Po ashtu thotė edhe lutjen tjetėr siē ėshtė transmetuar nė hadithin e vėrtetė: Kush thotė kėtė lutje pasi ta dėgjojė muezinin: Ve ene esh-hedu en la ilahe ilallahu vahdehu la sherike leh, ve esh-hedu ene Muhameden abduhu ve resuluhu, reditu bil-lahi raben, ve bi Muhamedin resula, ve bil Islami dina do t'i falen gabimet e tij.
18- Duhet tė lutesh mes ezanit dhe ikametit:
Pėr arsye se Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ve selem, thotė: Duaja mes ezanit dhe ikametit nuk kthehet prapė. E padyshim se besimtari e ka obligim qė t'i kėrkojė kohėt mė tė pėrshtatshme nė tė cilat pranohet duaja dhe t'i lutet Allahut nė ato kohė.
19- Mos tė largohet besimtari nga xhamia pasi tė thėrret ezani:
Nuk lejohet tė dilet prej xhamisė pasi tė thėrret ezani pėrveē pėr ndonjė nevojė tė rėndėsishme. Ebu Hurejre kur e pa njė njeri duke dalė nga xhamia pas ezanit tė ikindisė tha: Ky person e ka kundėrshtuar Ebu Kasimin (Pejgamberin), sal-Allahu alejhi ve selem.
20- Duhet lėnė kohė tė mjaftueshme mes ezanit dhe ikametit:
Tė ketė aq kohė sa i mjafton atij qė ėshtė duke marrė abdes ta pėrfundoje abdesin e tij, ai qė ėshtė duke ngrėnė ta pėrfundojė ngrėnien e tij duke mos u ngutur. Mu pėr kėtė I Dėrguari, sal-Allahu alejhi ve selem thotė: Mes ezanit dhe ikametit lejo kohė tė caktuar aq sa i mjafton njeriut ta kryej nevojėn dhe tė marrė abdes i qetė, dhe sa i mjafton tė uriturit tė ushqehet.
Kėto ishin disa rregulla qė kanė tė bėjnė me ezanin e tė cilat Allahu mi lehtėsoi t'i tuboj, numri i tyre arrin njėzet. E falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė gjithėsisė.
Dr. AbdulAziz ibėn Fet'hi Nida
Pėrktheu: Lulzim Susuri </SPAN>
Dr. AbdulAziz ibėn Fet-hi Nida,
12.1.2007
|
|
|
31-03-07, 01:31
|
#7
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Namazi me rastin e zėnies tė diellit ose hėnės
(Namazi i eklipsit, salatul Kusuf ėshtė emėrtimi pėr namazin me rastin e zėnies sė diellit kurse Salatul Husuf pėr zėnien e hėnės. Sipas pėrllogaritjeve eklipsi total i hėnės do mund tė vėrehet nė Europė, Afrikė dhe pjesė tė Azisė prej ora 23 nė 03 03 2007, sh.r.)
Falenderimi i qoftė All-llahut azze ve xhel-le, Krijuesit tė qiejve dhe tokės, Dhuruesit tė territ dhe tė dritės, Ai i cili krijoi Diellin dhe Hėnėn si dy argumente tė fuqisė sė Tij dhe na urdhėroi qė mos ti bėjmė sexhde as Diellit as Hėnės por t'i bėjmė sexhde Atij. Salavati e selami qoftė mbi Muhammedin, salallahu alejhi ve sel-lem. Krijimi i tokės dhe qiejve, harmonia e ligjeve qe ekzistojnė nė tė janė prej argumentėve mė tė qarta pėr fuqinė eTij. Sikur tė mos ekzistojė njė Krijues dhe Rregullues i tyre do tė ndodhnin shumė ērregullime nė atė tė cilėn ne e njohim si Univers. Koordinatat e lėvizjes sė planetave dhe largėsisė sė yjeve janė aq precize sa qė njė ndryshim i vogėl nė tė do tė shkaktonte shkatėrrime tė mėdha nė kosmos. Me gjithė atė All-llahu, azze ve xhel-le, me urtėsinė e Tij ka caktuar disa ndryshime pėr ta pėrkujtuar njerėzimin se sa e madhe ėshtė fuqia e Tij dhe sa i dobėt dhe i pafuqishėm ėshtė njeriu ndaj ligjeve tė cilėt i ka vendosur Sunduesi suprem, All-llahu azze ve xhel-le qoftė i lartėsuar Ai.
Prej kėtyre shenjave ėshtė kur Dielli pėr njė kohė tė shkurtėr humbė shkėlqimin e dritės sė Tij pėr shkak tė qendruarit tė Hėnės nė mes tė tokės dhe diellit.
Kjo gjė ka qėnė e njohur nė kohėn e Muhammedit, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ka qenė njė rast i rėndėsishėm se ka ndodhur nė kohė kur vdiq djali i tij Ibrahimi dhe kur njerėzit akoma ishin nėn ndikimin e besimeve tė kota se kjo gjė ndodhė pėr shkak se ka ndodhur diē e madhe. Resulullahu, salallahu alejhi ve sel-lem, shpejtoi qe tė shpjegojė se kjo gjė nuk ka ndodhur pėr atė shkak tė cilin menduan ata dhe tha:
"Mė tė vėrtetė Dielli dhe Hėna janė dy prej argumentėve tė All-llahut (tė fuqisė sė Tij) dhe ato nuk e humbin dritėn pėr shkak vdekjes sė ndonjė personi as pėr shkak gjallėrimit tė tij dhe kur tė ndodhė kjo faluni dhe luteni All-llahun (me frikėrespekt) deri sa tė largohet ajo qe ju ka ndodhė" (trasmeton Buhariu nė Sahihun e tij 2\529 Muslimi 2\618 dhe tjerė)
Hadithet e Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem gjithashtu na tregojnė mėnyrėn se si falet ky namaz:
1 - Thirrja pėr kėtė namaz bėhėt me fjalėt (ESSALATU XHAMIATUN) e cila dmth : Tubohuni pėr namaz. Kėta na e trasmeton Abdullah ibn Amr ibnul As, radijallahu anhuma, nė hadithin tė cilin e trasmeton Buhariu (11\6382) dhe Ebu Davudi(4\1524) dhe tjerė.
2- Mėnyra e tė falurit ėshtė trasmetuar nė hadithin tė cilin e pėrcjell Aisheja, radijallahu anha, e cila thotė: "Kur ndodhi kjo, Resulullahu, salallahu alejhi ve sel-lem, doli nė xhami dhe i rradhiti njerėzit nė safe, pastaj mori tekbirin fillestar dhe lexoi Kur' an gjatė, pastaj mori tekbir dhe shkoi nė ruku ku qėndroi gjatė por mė shkurtė se sa qėndrimi i tij nė kėmbė. Pastaj u ngrit nga rukuja duke thėnė: semia All-llahu limen hamideh dhe pėrsėri lexoi Kur'an gjatė, por mė shkurt se sa leximi i Tij para rukusė. Pastaj mori tekbirin dhe shkoi nė ruku ku qėndroi gjatė por mė shkurt se sa qėndrimi i Tij nė rukunė e parė, pastaj u ngrit duke thėnė: semia All-llahu limen hamideh, Rabbena lekel hamd e pastaj shkoi nė sexhde. Nė rekatin e dytė veproi si nė rekatin e parė. Pra, fali dy rekate me katėr ruku dhe katėr sexhde. Para se tė pėrfundojė namazin, ndriēoi pėrsėri drita e diellit. Transmeton Buhariu 2/1046; Muslimi 2/619 dhe tjerė.
(Namaz mund tė falet edhe vet, pa imam ose xhemat sh.r.)
3-Hutbeja pas namazit:
Prej sunetit ėshtė kėshillimi i njerėzve pas namazit siē ka vepruar Muhamedi, salall-llahu alejhi ve sel-lem. Kėtė e shohim prej haditheve tė cilėt i kanė transmetuar shumė shokė tė Pejgamberit, salall-llahu alejhi ve sel-lem, si Ebu Musa el-Esh'ari, Esma dhe Ajsheja, radijall-llahu anhum.
4- Hukmi i namazit tė kusufit:
Thotė ibn Haxheri: "Shumica e dijetareve janė tė mendimit se ėshtė sunet i fortė edhe pse ka dijetar te cilėt kanė thėnė Vaxhib (Ebu Avene dhe Ibėn Huzejme) 2/525
Mendimi mė i vėrtetė ėshtė se kjo ėshtė sunnet i fortė sepse Pejgamberi, alejhis-selam, nuk e ka cekur me namazet e obliguara tė cilėt ia ka treguar Beduinit dhe ka dėshmuar se do tė jetė prej tė shpėtuarve nėse i falė pesė kohėt e namazeve tė obliguara. Vall-llahu E'alem.
Pėrfundimisht e lus All-llahu azze ve xhel-le qė tė na udhėzojė nė rrugėn e drejtė tė na pėrforcojė nė tė dhe tė na mundėsojė ta pėrhapim sunnetin nė tokėn e Tij.
Talha Kurtishi
Redaktoi: R.R. Publikimi i parė: AlbIslam.Com 10.1.2001
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
|
|
Funksionet e Temės |
|
Shfaq Modėt |
Modėt E Ibridit
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|

Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 12:05.
|
|