Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Politika & Shtypi > Arena Ndėrkombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Arena Ndėrkombėtare Ngjarjet mė tė reja nga skena politike ndėrkombėtare. Analiza, komente, materiale nga shtypi boteror. Ngjarje historike e kulturore ndėrkombėtare. Superfuqitė, Aleancat, Luftrat, Traktatet e paqes etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 05-06-13, 23:47   #1
Izraeliti
surf maniac
 
Avatari i Izraeliti
 
Anėtarėsuar: 09-08-09
Vendndodhja: Proxy Server
Postime: 215
Izraeliti e ka pezulluar reputacionin
Gabim Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse



Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse
04 Qershor 2013 13:26, Nga The Economist
Mbi tė gjitha, protestat treguan se demokracia turke po maturohet dhe se shoqėria civile ka hedhur rrėnjė.

Gjithēka filloi me njė pemishte fiqsh. Pėr muaj me radhė njė grup i palėkundur mjedisorėsh kishin protestuar kundėr njė projekti tė mbėshtetur nga qeveria pėr tė prerė pemėt, qė t’i hapej rruga njė qendre tregtare dhe kompleksi rezidencial nė sheshin ‘Taksim’ tė Stambollit. Javėn e shkuar ata organizuan njė tubim paqėsor, kamping, kėngė dhe valle afėr pemėve tė kėrcėnuara.

Mė 31 maj, nė njė bastisje para agimit, policia e protestave kundėrveproi. Ata u vunė flakėn ēadrave tė demonstruesve dhe i mbytėn me ujė me presion dhe gaz lotsjellės. Imazhe tė brutalitetit tė policisė u pėrhapėn si zjarr nėpėr rrjetet sociale. Brenda disa orėsh mijėra qytetarė tė ndėrkryer filluan tė vėrshonin drejt sheshit ‘Taksim’. Tė mbuluar nga mjete tė blinduara dhe topa ujėhedhės, policia u pėrgjigj me forcė edhe mė tė pamėshirshme. Valė tė forta gazi lotsjellės i dėrrmuan protestuesit. Qindra prej tyre u arrestuan dhe shumė tė tjerė u plagosėn nė pėrleshjet qė vazhduan. Demonstrata tė tjera shpėrthyen nė Ankara, kryeqyteti turk, dhe tjetėrkund nė tė gjithė vendin. ‘Revolucioni i pemėve’ tė Turqisė kishte filluar.

Nė fakt, protestat masive qė po pėrfshijnė vendin nuk janė vetėm pėr pemėt, por as nuk janė njė revolucion. Ato janė shprehje e njė pakėnaqėsie tė shtypur gjatė, ndjesi e pothuajse gjysmės sė elektoratit qė nuk votoi pėr Partinė Drejtėsi dhe Zhvillim nė pushtet, nė zgjedhjet parlamentare tė qershorit 2011. Zgjedhje qė i dhanė pushtetin pėr herė tė tretė radhazi kryeministrit Rexhep Taip Erdogan.

Vala e protestave ishte krejtėsisht e papritur. Protestuesit vinin nga tė gjitha shtresat ideologjike, fetare dhe klasore. Shumica janė tė rinj. Por ka shumė turq nė moshė, mjaft prej tyre sekularistė, disa tej mase religjiozė. Ka homoseksualė, armenė, anarkistė dhe ateistė. Ka gjithashtu anėtarė tė pakicės myslimane alevite. Ajo qė i bashkon ėshtė ndjenja e pėrbashkėt, se njė Erdogan gjithnjė e mė autokratik ėshtė i vendosur pėr tė detyruar pikėpamjet e tij mbi tė tjerėt. Sekularistėt tregojnė njė varg kufizimesh mbi alkoolin; liberalėt te numri i gazetarėve tė burgosur (ka mė shumė gazetarė tė burgosur se nė ēdo vend tjetėr tė botės). Mijėra aktivistė tė ngjyrave tė ndryshme (shumica kurdė) tė dėnuar nėn ligjin e vagullt anti-terror tė Turqisė, janė pas hekurave. Mė pas janė tė zemėruarit me mega-projektet urbane, pėrfshirė njė urė tė tretė pėrmbi Bosfor, e cila do tė thotė mijėra pemė tė tjera tė prera. Duke ndjerė zemėrimin e publikut, industrialistėt shpallėn se do tėrhiqeshin nga projekti nė sheshin ‘Taksim’. “Kjo nuk ėshtė njė pėrplasje e sekularistėve me islamistėt-ka tė bėjė me pluralizmin kundėr autoritarizmit”, komentoi njė diplomat i huaj.

Erdogan do qė tė zgjidhet president kur posti tė lirohet nė gusht 2014. Dhe ai as e ka mbajtur sekret dėshirėn e tij pėr ta fuqizuar pushtetin e presidentit ‘alla turka’ siē e tha vetė, duke u dhėnė jetė akuzave se ajo qė do ėshtė tė bėhet njė ‘sulltan’.

“Tayyip [Erdogan] istifa”, njė thirrje pėr dorėheqjen e kryeministrit ishte slogani mė i shpeshtė thirrur nga protestuesit. Jo se turqit e tjerė do ta kishin marrė vesh se ē’po ndodhte. Bosėt e mediave, nė panik se mos rrezikonin bizneset e tjera, iu shmangėn mbulimit tė protestave pėr thuajse dy ditė, duke u dhėnė vend programeve qė flisnin pėr operacionet e gjinjve dhe gatimeve gourmet. Tė vėna pėrballė zemėrimit tė publikut, kanalet kryesore tė lajmeve filluan tė transmetonin live nga sheshi ‘Taksim’. Por gazetat proqeveritare vazhdojnė tė fajėsojnė provokatorėt dhe ‘fuqitė e huaja’ tė vendosura pėr tė minuar Turqinė. Ngjan njė pėrshkrim i ēuditshėm i mijėra shtėpiakeve qė shtrihen nėpėr ballkonet e tyre duke pėrplasur tenxheret.

Ndėrkohė opozita kryesore e Turqisė, sekularja Partia e Popullit Republikan po pėrpushet pėr tė bėrė pėr vete protestuesit. “Erdogani ėshtė njė diktator-ėshtė koha pėr dorėheqje”, kėmbėngul Kemal Kilicdaroglu, lideri i partisė. Megjithatė, Erdogani ėshtė zgjedhur me zgjedhje tė lira e tė ndershme dhe mbetet lideri mė popullor nė historinė moderne tė Turqisė.

Megjithė ngecjet e kohėve tė fundit, partia e Erdoganit ndoshta do t’i fitonte sėrish zgjedhjet nėse ato do tė mbaheshin sot. Ashtu si shumė njerėz, turqit priren tė votojnė me xhepat e tyre. Njė dekadė e pushtetit tė PZHD ka sjellė prosperitet tė paprecedent. Tė ardhurat pėr frymė janė trefishuar, eksportet janė rritur me pothuajse dhjetėfish dhe bankat turke gėzojnė shėndet tė plotė. Nisma guximtare e Erdoganit pėr t’u dhėnė fund dekadave tė konfliktit me kurdėt po ecėn pėrpara. Partitė e opozitės (pėrjashto kurdėt) mbeten tė dobėta dhe tė pėrēara.

Erdogani ėshtė bėrė mbikonfident duke tėhuajėzuar mbėshtetėsit liberalė dhe duket gjithnjė e mė shumė jashtė realitetit. Protestat janė njė thirrje pėr t’u zgjuar dhe ka shenja shpresėdhėnėse se Erdogani po dėgjon. Nė ditėn e dytė tė protestės ai urdhėroi policinė tė tėrhiqej nga sheshi ‘Taksim’, pranoi se policia e kishte kaluar cakun me gaz lotsjellės dhe lejoi qė dhjetėra mijėra demonstrues tė mblidheshin paqėsisht. Dhe, megjithėse Erdogani kėmbėngul se projekti i sheshit ‘Taksim’ do tė vazhdojė, ai gjithashtu tha se ndėrtesa mund tė bėhet strehė pėr njė muze modern nė vend tė njė qendre tregtare.

Mbi tė gjitha, protestat treguan se demokracia turke po maturohet dhe se shoqėria civile ka hedhur rrėnjė. Protestuesit janė tė vendosur tė mos lejojnė qė lėvizja e tyre tė merret peng nga rrėmujaxhinjtė. Ata e shmangin dhunėn dhe pastrojnė pas ēdo demonstrate dhe kanė ngritur linja telefonike tė posaēme pėr tė lėnduarit-pėrfshirė edhe qentė e macet. Restorantet dhe hotelet kanė hapur dyert pėr ta. Pro-sekularistėt duket se kanė hequr dorė nga varėsia tek ushtria. Njė ndjesi solidariteti dhe konfidence sundon. Reformat me frymė europiane qė u ndėrmorėn nga partia e Erdoganit, kanė ndihmuar nė shtrimin e rrugės. Erdogani ndoshta ėshtė duke pyetur veten se a mos ėshtė viktima e suksesit tė tij.

Marre nga gazetaexpress.com


__________________
m'sohen senet
Izraeliti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 06-06-13, 09:39   #2
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Izraeliti Shiko postimin


Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse
04 Qershor 2013 13:26, Nga The Economist
Mbi tė gjitha, protestat treguan se demokracia turke po maturohet dhe se shoqėria civile ka hedhur rrėnjė.

Gjithēka filloi me njė pemishte fiqsh. Pėr muaj me radhė njė grup i palėkundur mjedisorėsh kishin protestuar kundėr njė projekti tė mbėshtetur nga qeveria pėr tė prerė pemėt, qė t’i hapej rruga njė qendre tregtare dhe kompleksi rezidencial nė sheshin ‘Taksim’ tė Stambollit. Javėn e shkuar ata organizuan njė tubim paqėsor, kamping, kėngė dhe valle afėr pemėve tė kėrcėnuara.

Mė 31 maj, nė njė bastisje para agimit, policia e protestave kundėrveproi. Ata u vunė flakėn ēadrave tė demonstruesve dhe i mbytėn me ujė me presion dhe gaz lotsjellės. Imazhe tė brutalitetit tė policisė u pėrhapėn si zjarr nėpėr rrjetet sociale. Brenda disa orėsh mijėra qytetarė tė ndėrkryer filluan tė vėrshonin drejt sheshit ‘Taksim’. Tė mbuluar nga mjete tė blinduara dhe topa ujėhedhės, policia u pėrgjigj me forcė edhe mė tė pamėshirshme. Valė tė forta gazi lotsjellės i dėrrmuan protestuesit. Qindra prej tyre u arrestuan dhe shumė tė tjerė u plagosėn nė pėrleshjet qė vazhduan. Demonstrata tė tjera shpėrthyen nė Ankara, kryeqyteti turk, dhe tjetėrkund nė tė gjithė vendin. ‘Revolucioni i pemėve’ tė Turqisė kishte filluar.

Nė fakt, protestat masive qė po pėrfshijnė vendin nuk janė vetėm pėr pemėt, por as nuk janė njė revolucion. Ato janė shprehje e njė pakėnaqėsie tė shtypur gjatė, ndjesi e pothuajse gjysmės sė elektoratit qė nuk votoi pėr Partinė Drejtėsi dhe Zhvillim nė pushtet, nė zgjedhjet parlamentare tė qershorit 2011. Zgjedhje qė i dhanė pushtetin pėr herė tė tretė radhazi kryeministrit Rexhep Taip Erdogan.

Vala e protestave ishte krejtėsisht e papritur. Protestuesit vinin nga tė gjitha shtresat ideologjike, fetare dhe klasore. Shumica janė tė rinj. Por ka shumė turq nė moshė, mjaft prej tyre sekularistė, disa tej mase religjiozė. Ka homoseksualė, armenė, anarkistė dhe ateistė. Ka gjithashtu anėtarė tė pakicės myslimane alevite. Ajo qė i bashkon ėshtė ndjenja e pėrbashkėt, se njė Erdogan gjithnjė e mė autokratik ėshtė i vendosur pėr tė detyruar pikėpamjet e tij mbi tė tjerėt. Sekularistėt tregojnė njė varg kufizimesh mbi alkoolin; liberalėt te numri i gazetarėve tė burgosur (ka mė shumė gazetarė tė burgosur se nė ēdo vend tjetėr tė botės). Mijėra aktivistė tė ngjyrave tė ndryshme (shumica kurdė) tė dėnuar nėn ligjin e vagullt anti-terror tė Turqisė, janė pas hekurave. Mė pas janė tė zemėruarit me mega-projektet urbane, pėrfshirė njė urė tė tretė pėrmbi Bosfor, e cila do tė thotė mijėra pemė tė tjera tė prera. Duke ndjerė zemėrimin e publikut, industrialistėt shpallėn se do tėrhiqeshin nga projekti nė sheshin ‘Taksim’. “Kjo nuk ėshtė njė pėrplasje e sekularistėve me islamistėt-ka tė bėjė me pluralizmin kundėr autoritarizmit”, komentoi njė diplomat i huaj.

Erdogan do qė tė zgjidhet president kur posti tė lirohet nė gusht 2014. Dhe ai as e ka mbajtur sekret dėshirėn e tij pėr ta fuqizuar pushtetin e presidentit ‘alla turka’ siē e tha vetė, duke u dhėnė jetė akuzave se ajo qė do ėshtė tė bėhet njė ‘sulltan’.

“Tayyip [Erdogan] istifa”, njė thirrje pėr dorėheqjen e kryeministrit ishte slogani mė i shpeshtė thirrur nga protestuesit. Jo se turqit e tjerė do ta kishin marrė vesh se ē’po ndodhte. Bosėt e mediave, nė panik se mos rrezikonin bizneset e tjera, iu shmangėn mbulimit tė protestave pėr thuajse dy ditė, duke u dhėnė vend programeve qė flisnin pėr operacionet e gjinjve dhe gatimeve gourmet. Tė vėna pėrballė zemėrimit tė publikut, kanalet kryesore tė lajmeve filluan tė transmetonin live nga sheshi ‘Taksim’. Por gazetat proqeveritare vazhdojnė tė fajėsojnė provokatorėt dhe ‘fuqitė e huaja’ tė vendosura pėr tė minuar Turqinė. Ngjan njė pėrshkrim i ēuditshėm i mijėra shtėpiakeve qė shtrihen nėpėr ballkonet e tyre duke pėrplasur tenxheret.

Ndėrkohė opozita kryesore e Turqisė, sekularja Partia e Popullit Republikan po pėrpushet pėr tė bėrė pėr vete protestuesit. “Erdogani ėshtė njė diktator-ėshtė koha pėr dorėheqje”, kėmbėngul Kemal Kilicdaroglu, lideri i partisė. Megjithatė, Erdogani ėshtė zgjedhur me zgjedhje tė lira e tė ndershme dhe mbetet lideri mė popullor nė historinė moderne tė Turqisė.

Megjithė ngecjet e kohėve tė fundit, partia e Erdoganit ndoshta do t’i fitonte sėrish zgjedhjet nėse ato do tė mbaheshin sot. Ashtu si shumė njerėz, turqit priren tė votojnė me xhepat e tyre. Njė dekadė e pushtetit tė PZHD ka sjellė prosperitet tė paprecedent. Tė ardhurat pėr frymė janė trefishuar, eksportet janė rritur me pothuajse dhjetėfish dhe bankat turke gėzojnė shėndet tė plotė. Nisma guximtare e Erdoganit pėr t’u dhėnė fund dekadave tė konfliktit me kurdėt po ecėn pėrpara. Partitė e opozitės (pėrjashto kurdėt) mbeten tė dobėta dhe tė pėrēara.

Erdogani ėshtė bėrė mbikonfident duke tėhuajėzuar mbėshtetėsit liberalė dhe duket gjithnjė e mė shumė jashtė realitetit. Protestat janė njė thirrje pėr t’u zgjuar dhe ka shenja shpresėdhėnėse se Erdogani po dėgjon. Nė ditėn e dytė tė protestės ai urdhėroi policinė tė tėrhiqej nga sheshi ‘Taksim’, pranoi se policia e kishte kaluar cakun me gaz lotsjellės dhe lejoi qė dhjetėra mijėra demonstrues tė mblidheshin paqėsisht. Dhe, megjithėse Erdogani kėmbėngul se projekti i sheshit ‘Taksim’ do tė vazhdojė, ai gjithashtu tha se ndėrtesa mund tė bėhet strehė pėr njė muze modern nė vend tė njė qendre tregtare.

Mbi tė gjitha, protestat treguan se demokracia turke po maturohet dhe se shoqėria civile ka hedhur rrėnjė. Protestuesit janė tė vendosur tė mos lejojnė qė lėvizja e tyre tė merret peng nga rrėmujaxhinjtė. Ata e shmangin dhunėn dhe pastrojnė pas ēdo demonstrate dhe kanė ngritur linja telefonike tė posaēme pėr tė lėnduarit-pėrfshirė edhe qentė e macet. Restorantet dhe hotelet kanė hapur dyert pėr ta. Pro-sekularistėt duket se kanė hequr dorė nga varėsia tek ushtria. Njė ndjesi solidariteti dhe konfidence sundon. Reformat me frymė europiane qė u ndėrmorėn nga partia e Erdoganit, kanė ndihmuar nė shtrimin e rrugės. Erdogani ndoshta ėshtė duke pyetur veten se a mos ėshtė viktima e suksesit tė tij.

Marre nga gazetaexpress.com
Partit Opozitare qe humben zgjedhjet dy her dhe shanzat per te fituar si kan as mbas disa dekadave kret qka munde te benin ishte shaktimi i rremujave.
Erdogani e Demokratizoi Turqin , e ngriti Turqin Ekonomikisht, Politkisht,Ushtarakisht, Shkencerisht,
Personalisht mendoj se shumica nuk duhet te toleroj pakicen ta demtoj pa marr parasysh ku do te jen motivet!
Personat qe shkaktojn deme dhe munde te identifikohen duhet te detyrohen te paguajn demin e shkaktuar.
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-06-13, 20:27   #3
Izraeliti
surf maniac
 
Avatari i Izraeliti
 
Anėtarėsuar: 09-08-09
Vendndodhja: Proxy Server
Postime: 215
Izraeliti e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse


Jam me tė rinjtė qė po protestojnė
06 Qershor 2013 15:13, Nga Orhan Pamuk
Njė tekst me anė tė tė cilit shkrimtari nobelist i ka dhėnė mbėshtetje protestės kundėr qeverisė sė Erdoganit


Pėr t’ua dhėnė njė kuptim ngjarjeve nė Stamboll dhe pėr t’i kuptuar kėta tė rinj trima qė po zbresin nė rrugė dhe pėrleshen me policinė duke u ngufatur mes tymrave helmuese tė gaz lotsjellėsve, do tė doja t’ia filloja me njė histori personale.

Nė librin tim tė kujtimeve, Stambolli, kam shkruar se si e tėrė familja ime banonte nė apartamentet qė pėrbėnin pallatin Pamuk nė Nisantasi. Pėrballė kėsaj godine gjendej njė gėshtenjė qė kishte rreth pesėdhjetė vite, e qė pėr fat ėshtė ende aty. Njė ditė, megjithatė, nė vitin 1957, komuna ndau mendjen ta priste atė dru pėr ta zgjeruar rrugėn. Burokratėt hundėpėrpjetė dhe administratorėt autoritarė e injoronin kundėrshtimin e mėhallės. Kėsisoji, ditėn qė duhej tė pritej druri, xhaxhai im, i ati im, e mbarė familja qėndruan nė rrugė ditė e natė, duke ruajtur me turne. Nė kėtė mėnyrė e kemi mbrojtur drurin tonė, ama po ashtu edhe i kemi dhėnė jetė njė kujtese qė e bashkėndajmė, tė cilėn e kujton me kėnaqėsi e tėrė familja edhe sot e kėsaj dite dhe e cila na lidh me njėri-tjetrin.

Sot, sheshi Taksim ėshtė gėshtenjė e Stambollit dhe duhet tė vazhdojė tė jetė i tillė. Kam jetuar nė Stamboll pėr gjashtėdhjetė vite dhe nuk ia dal mbanė ta marr me mend qė tė mund tė ekzistojė njė person i vetėm nė kėtė qytet e tė mos ketė tė paktėn njė kujtim qė lidhet nė ndonjė mėnyrė me sheshin Taksim.

Pėrktheu nga italishtja: A. Idrizi
Marre nga gazetaexpress.com
__________________
m'sohen senet
Izraeliti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-06-13, 23:46   #4
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Nga camerat NBS e montuara ne cdo ane te qyteteve , hollesisht zbuluan 7 fqinje misionare e paguar per destabilizimin e vendit.
Asgje me shume nuk tensionohet situata ne Turqi ngase ne kryesi eshte njeriu me i menqur i cili quhet Rexhe Tayip Erdogan , njeriu i afte me cdo aspekt .
__________________
pause
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-06-13, 20:05   #5
Izraeliti
surf maniac
 
Avatari i Izraeliti
 
Anėtarėsuar: 09-08-09
Vendndodhja: Proxy Server
Postime: 215
Izraeliti e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Vazhdojё protestat e dhunshme nё Turqi. Sheshi Taksim nё Stamboll vazhdon tё jetё arenё pёrleshjesh nё mes forcave policore shtetёrore dhe qytetarёve turq tё cilёt janё tё paknaqur me kryeministrin e vendit dhe partinё nё pushtet.



__________________
m'sohen senet
Izraeliti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-06-13, 22:42   #6
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Izraeliti Shiko postimin
Vazhdojё protestat e dhunshme nё Turqi. Sheshi Taksim nё Stamboll vazhdon tё jetё arenё pёrleshjesh nё mes forcave policore shtetёrore dhe qytetarёve turq tё cilёt janё tё paknaqur me kryeministrin e vendit dhe partinё nё pushtet.




Propagand Mediale e vendeve Pernendimore e jo Protest .
(Ne Perendim ka te till qe mendojn se munde te nxisin rremuja me Facebok & Co -diq e till esht iluzore ).
Stambolli ka 14 Milion Banor, sa ka Londra e Parisi se bashku e ne te protestojn 10 mije !
Shume e parendesishme.
Dajaku ju beft mir Naivave ,atyre qe punojn per sherbimet e huaja por edhe atyre qe per motive te ulta morren pjes ne Protesta.
A dallojn Protestat e Turqis me ato te vendeve te tjera ?
Ne pirncip jo.
Dhe po.
Per Protestat ne Turqi u informau opinioni e per shume te tjera nuk infromohet fare.
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-06-13, 01:01   #7
Izraeliti
surf maniac
 
Avatari i Izraeliti
 
Anėtarėsuar: 09-08-09
Vendndodhja: Proxy Server
Postime: 215
Izraeliti e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Re: Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shpati Shiko postimin
Propagand Mediale e vendeve Pernendimore e jo Protest .
(Ne Perendim ka te till qe mendojn se munde te nxisin rremuja me Facebok & Co -diq e till esht iluzore ).
Stambolli ka 14 Milion Banor, sa ka Londra e Parisi se bashku e ne te protestojn 10 mije !
Shume e parendesishme.
Dajaku ju beft mir Naivave ,atyre qe punojn per sherbimet e huaja por edhe atyre qe per motive te ulta morren pjes ne Protesta.
A dallojn Protestat e Turqis me ato te vendeve te tjera ?
Ne pirncip jo.
Dhe po.
Per Protestat ne Turqi u informau opinioni e per shume te tjera nuk infromohet fare.
Mbase edhe mund tё jetё propagandё mediale, por njё ёshtё e sigurtё, se qytetarёt turq janё tё lodhur nga sjelljet e qeverisё primitive turke edhe pse ka shёnuar disa suksese, por prap se prap paknaqёsitё janё mё tё mёdha se sukseset.

Mendimi im ёshtё, se nёse nuk i del zot Amerika qeverisё Turke (ashtu si i ka dal zot deri mё sot), do tё shohim fundin e Turqisё brenda kёtij 10 vjeqari, ashtu siq e pamё fundin e Jugosllavisё nё vitet e 90-ta. Fjala fund, mbase do tё ishte e egzagjёruar, mirёpo coptimin e saj, dhe mendoj se pikёrisht kёto protesta janё fillimi i fundit.
__________________
m'sohen senet
Izraeliti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-06-13, 08:46   #8
Shpati
 
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
Shpati e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Titulli: Re: Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Izraeliti Shiko postimin
Mbase edhe mund tё jetё propagandё mediale, por njё ёshtё e sigurtё, se qytetarёt turq janё tё lodhur nga sjelljet e qeverisё primitive turke edhe pse ka shёnuar disa suksese, por prap se prap paknaqёsitё janё mё tё mёdha se sukseset.

Mendimi im ёshtё, se nёse nuk i del zot Amerika qeverisё Turke (ashtu si i ka dal zot deri mё sot), do tё shohim fundin e Turqisё brenda kёtij 10 vjeqari, ashtu siq e pamё fundin e Jugosllavisё nё vitet e 90-ta. Fjala fund, mbase do tё ishte e egzagjёruar, mirёpo coptimin e saj, dhe mendoj se pikёrisht kёto protesta janё fillimi i fundit.
Sekeseset shkaktuan Xhelozin e kjo Protestat .
Kur te lexon Xhelozuesit munde te konkludon se ndikimi i Turqis mbas 10 viteve do te jet me i madhe.
Shpati Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-06-13, 14:19   #9
Kalimero
SUPERMUDERATOR;)
 
Avatari i Kalimero
 
Anėtarėsuar: 28-02-09
Postime: 3,319
Kalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

kshire kshiree, qa fitojna na be me qito purLESHjet e qitinve turkmenave a?
__________________
iK mUs U dAshUroNi ,s' kom qKa jU bOj tIBe :D
Kalimero Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-06-13, 00:35   #10
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Kalimero . shume kemi fitu nga Turqia amo kush ka kuptu .
injorantin lye me mjalt , prap duket i ithet , sepse eshte injorant .

Mjafton nga turkija se gjate luftes se Kasoves , ka intervenu aviacioni he hak , brrinjet jau ka thye shkieve .popo??
__________________
pause
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-06-13, 01:26   #11
roadrunner
Shote Galica
 
Avatari i roadrunner
 
Anėtarėsuar: 07-09-09
Vendndodhja: N'dor t'dades tem
Postime: 9,779
roadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėmroadrunner i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

premium, veq edhe paraardhsve tane jau ka pas bo brit kikirika, e mos te hy ma fell qka kan ba me gra :D
__________________
Nuk kam firme, jam fukara

Kosova, vendi me romantik ne bote. Te gjithe ta mbajn qirin :D.
roadrunner Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-06-13, 13:02   #12
Kalimero
SUPERMUDERATOR;)
 
Avatari i Kalimero
 
Anėtarėsuar: 28-02-09
Postime: 3,319
Kalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga premium Shiko postimin
Kalimero . shume kemi fitu nga Turqia amo kush ka kuptu .
injorantin lye me mjalt , prap duket i ithet , sepse eshte injorant .

Mjafton nga turkija se gjate luftes se Kasoves , ka intervenu aviacioni he hak , brrinjet jau ka thye shkieve .popo??
dijuz , lixo mir qa veta u: qa fitojna na be me qito purLESHjet e qitinve turkmenave
__________________
iK mUs U dAshUroNi ,s' kom qKa jU bOj tIBe :D
Kalimero Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-06-13, 13:03   #13
Kalimero
SUPERMUDERATOR;)
 
Avatari i Kalimero
 
Anėtarėsuar: 28-02-09
Postime: 3,319
Kalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

..


Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga roadrunner Shiko postimin
premium, veq edhe paraardhsve tane jau ka pas bo brit kikirika, e mos te hy ma fell qka kan ba me gra :D
__________________
iK mUs U dAshUroNi ,s' kom qKa jU bOj tIBe :D
Kalimero Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-11-13, 16:32   #14
Izraeliti
surf maniac
 
Avatari i Izraeliti
 
Anėtarėsuar: 09-08-09
Vendndodhja: Proxy Server
Postime: 215
Izraeliti e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Iluzionet e humbura tė Turqisė

30 Tetor 2013, Nga Dominique Moisi, Gazeta Express
Sfida aktuale me tė cilat pėrballet Turqia ėshtė tejkalimi i iluzioneve tė
humbura. Dhe njė gjė e tillė nėnkupton se Turqia mund tė ketė nevojė pėr
Evropėn mė shumė sesa qė ėshtė e gatshme ta pranojė. Por a ėshtė Evropa
sot mė e gatshme sesa dje qė tė pėrfshihet nė bisedime serioze me
Turqinė


“Ditė pas dite, Evropa po largohet gjithnjė e mė shumė
nga Turqia”, deklaroi gjatė javės sė kaluar Egemen Bagis, ministri turk
pėr Ēėshtjet e Bashkimit Evropian. Por edhe e kundėrta vlen: me njė
pėrzierje tė zhgėnjimit dhe vendosmėrisė, Turqia ka filluar qė tė
distancohet nga Evropa gjatė viteve tė kaluara. “Po qe se nuk na doni,
atėherė edhe ne nuk ju duam”, duket se po thonė turqit. Nė tė vėrtetė,
pothuajse tre vjet pas fillimit tė “Pranverės arabe”, Turqia ėshtė mė
shumė nė kėrkim tė vetes, sesa tė Evropės, madje edhe pasi qė ka nevojė
mė shumė pėr Evropėn, sesa qė ėshtė e gatshme ta pranojė. Cila ėshtė
Turqia sot, cilat janė vlerat dhe cili ėshtė fati i saj nė njė ambient
rajonal jashtėzakonisht jostabil? “Pranvera arabe” fillimisht ishte parė
si njė mundėsi e madhe pėr Turqinė, njė ambient ideal pėr ta shpėrfaqur
suksesin ekonomik tė kėtij shteti, modelin politik demokratik dhe
rėndėsinė e madhe strategjike nė rajon. Trashėgimtarėt e njė prej
perandorive mė tė mėdha botėrore po ia dėshmonin botės se islami dhe
modernizmi ishin kompatibil – dhe shembull pėr shtetet arabe, si
Egjipti. Nė vend tė kėsaj, roli i Turqisė u prit me skepticizėm tek
egjiptianėt: edhe ashtu, Perandoria Osmane kishte sunduar mbi Egjiptin.
Dhe, nė anėn turke, ekzistonte ndjenja e superioritetit karshi botės
arabe. Shpėrbėrja e Bashkimit Sovjetik ringjalli ambiciet turke
“neoosmane” nė Kaukaz dhe nė Azinė Qendrore, derisa revolucioni nė
Lindjen e Mesme dukej qė trashėgimtarėve (nėse jo jetimėve) tė njė
perandorie tė dikurshme po u ofronte mundėsinė pėr ta nxjerrė hakun pėr
humbjen. Nėse njė Evropė skeptike dhe e papėrgatitur nuk e dėshironte
Turqinė, atėherė keq pėr tė; historia po u ofronte turqve alternativa mė
tė mira. Ndonėse Turqia mund tė dukej shumė orientale apo shumė fetare
nė Bruksel ose Paris, po tė shihej nga Kajroja dhe Tunizi do tė dukej si
urė ideale myslimane midis Perėndimit demokratik dhe Azisė dinamike.
Pėr mė tepėr, Turqia mund tė ushtronte shumė ndikim, si rezultat i
politikave tė “fqinjit tė mirė” me dy partnerėt dhe rivalėt, Iranin dhe
Sirinė, ashtu edhe pėrkrahjen pėr presidencėn jetėshkurtėr tė Mohamed
Morsit nė Egjipt. Fatkeqėsisht, shpresat e elitave turke (nėse jo edhe
pritjet) nuk u realizuan. Revolucionet arabe pėrfunduan duke shpėrfaqur
dobėsitė dhe kontradiktat nė Turqi, tė pėrkeqėsuara edhe mė shumė nga
politikat represive tė kryeministrit Recep Tajip Erdogan. Njė gjė e
tillė u bė e qartė nė demonstratat qė u pėrhapėn kėtė pranverė nga
sheshi “Taksim” i Stambollit te pjesa dėrrmuese e shtetit (ndonėse
protestat kishin mė shumė tė pėrbashkėta me trazirat e kohė mėparshme nė
Brazil apo revoltėn e 1968-s nė Paris, sesa me lėvizjet popullore nė
Egjipt apo Tunizi). Ajo qė karakterizon turqit sot nuk ka tė bėjė me
krenarinė dhe shpresėn nė ndikimin e pėrhapur tė shtetit tė tyre, sesa
qė ka tė bėjė me frikėn e shpėrbėrjes. Problemi i kurdėve preokupon
turqit, ashtu si edhe perceptimi se janė duke e humbur kontrollin mbi dy
ēėshtjet esenciale – kriza nė Siri dhe ajo nė Iran. Gjatė muajve tė
kaluar, Qeveria e Turqisė ka marrė njė qėndrim tė ashpėr karshi regjimit
tė presidentit sirian, Bashar al-Assad, e bindur se ajo do tė bjerė.
Marrėveshja e arritur kohė mė parė nga SHBA-ja dhe Rusia, shikuar nga ky
pikėvėshtrim, paraqet lajm shqetėsues: regjimi mund ta ketė shpėtuar
veten, duke shkatėrruar arsenalin e vet kimik. Pėr kėtė arsye, Turqia
mbase pyetet se ēfarė i hyn asaj nė punė, po qe se ia bėn qejfin
Perėndimit. Pėrse tė vazhdohet, nėn presionin amerikan, njė dialog
pothuajse normal, po qe se rezultati i kėtij dialogu nuk do tė
pėrfillet, nėse jo edhe tradhtohet, nga politika amerikane? Ngjashėm,
qasja e moderuar e presidentit iranian, Hassan Rouhani, krahas progresit
tė mundshėm tė negociatave tė Iranit me Perėndimin rreth programit
bėrthamor, e kanė lėnė Turqinė si tė padobishme, nėse jo edhe tė
izoluar. Si mundet njė shtet ta perceptojė veten dhe tė perceptohet nga
tjerėt, si aktor i rėndėsishėm nė rajon, po qe se e gjen veten tė
margjinalizuar nė njė moment kritik? Historia po lėviz nė Lindjen e
Mesme, por jo nė drejtimin qė do ta preferonte Turqia. Dhe, derisa
rritja ekonomike ka filluar tė hasė nė pengesa, Qeveria turke ka filluar
tė ashpėrsohet dhe performanca diplomatike ka rėnė, shumė turq pyeten
se ēfarė ka ndodhur. Por, nė vend tė vetėkritikės sė hapur, ata shpesh
po pėrfshihen nga nacionalizmi, qė merr pėrmasa tė tilla, sa pėr ta
pasqyruar njė mungesė vetėbesimi. Sfida aktuale me tė cilat pėrballet
Turqia ėshtė tejkalimi i iluzioneve tė humbura. Dhe njė gjė e tillė
nėnkupton se Turqia mund tė ketė nevojė pėr Evropėn mė shumė sesa qė
ėshtė e gatshme t’ia pranojė, madje edhe vetes. Por a ėshtė Evropa sot
mė e gatshme sesa dje qė tė pėrfshihet nė bisedime serioze me Turqinė?
__________________
m'sohen senet
Izraeliti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-07-16, 22:05   #15
Izraeliti
surf maniac
 
Avatari i Izraeliti
 
Anėtarėsuar: 09-08-09
Vendndodhja: Proxy Server
Postime: 215
Izraeliti e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Ēfarė po ndodh nė Turqi dhe pse

Ja ku po kthehemi pėrsėri gati pas 3 viteve nė temen e njejtė me probleme edhe mė tė thella pėr shtetin e Turqisė dhe shoqėrinė turke nė pėrgjithėsi.

Pas sulmeve tė vazhdueshme me armė dhe me bomba nėpėr disa qytete kryesore tė Turqisė tė cilat u cilėsuan si sulme terroriste, nė mbrėmjen e sė Premtes kaluar ndodhi edhe njė pėrpjekje grusht-shteti e udhėhequar nga Ushtria Turke kundėr Qeverisė, Parlamentit dhe Presidencės sė shtetit Turk. Se ҫ’farė do ti sjellė kjo situatė e re shtetit Turk mbetet tė shihet, mirėpo prognozat e dhėna 3 vite mė parė nė shkrimet paraprake, duket se ngadale po realizohen.

Citim:
Njė pėrleshje midis forcave tė sigurisė dhe mbėshtetėsve tė grushtit tė shtetit thuhet se po zhvillohet nė njė bazė ushtarake ajrore nė Stamboll. Lajmi sapo ėshtė raportuar nga mediat vendase dhe nuk ka ende shumė detaje tė tjera.

Natėn e sė premtes, (15 korrik) nė Turqi shpėrtheu njė grushtet shteti, i cili dėshtoi brenda pak orėsh, autorėsia e tė cilės nuk dihet ende.

Mė shumė se 260 persona raportohet tė kenė gjetur vdekjen, ndėrsa mijėra tė tjerė janė plagosur.

17 korrik 2016 (gazeta-Shqip.com)
Baner-Web-Digjitalizimi-728x90px


__________________
m'sohen senet
Izraeliti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 2 (0 Anėtarėt dhe 2 Guests)
 

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:44.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.