|
Fenomene Paranormale A egzistojnė fenomenet paranormale apo ato janė vetėm mashtrime tė persosura? |
23-09-07, 02:55
|
#16
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
Nostradamusi si parathėnės gjatė jetės sė vet ka shkruar prathėnie qė pėrfshijnė periudhėn prej vitit 1557 e deri mė vitin 3797, gjithsej pėr 2240 vjet. Neve dhe brezave tanė tė ardhshėm, duke u nisur nga ky vit (2006), na mbetet tė ballafaqohemi me ngjarjet e parashikuara edhe pėr 1795 vite tė ardhshme, tė cilat, tani e tutje, ka mundėsi tė ndodhin. Librat e tij profetike pėrfshihen nė tri botime dhe janė tė shkruara nė tė ashtuquajturat CENTURIE, ku njė centurie pėrbėn 100 strofa ose, siē i quan ai etė kuatrane (strofa me katėr vargje). E tėrė vepra kapitale e krijimtarisė sė tij literare pėrbėhet prej 12 centurieve.Edhe pse parimisht duhet tė jetė ashtu, tė gjitha centuriet nuk i kanė nga 100 strofa.Centuriet prej 1-6 dhe nėnta me dhjetėn janė tė plota dhe kanė 800 kuatrane. Ceturiet tjera tė mbetura nuk janė tė plota dhe sė bashku kanė 167 kuatrane. Libri i tij i titulluar Vegimet pėrbėnte 141 kuatrane dhe 56 strofa, me nga gjashtė vargje, tė cilat i quan si siksene.
Nė pėrgjithėsi ka shkruar gjithsej 4780 vargje qė kanė tė bėjnė me parashikimet e veta pėr ardhmėrinė. Nė krijimtarinė e tij botuese ndodhen edhe dy mesazhe apo dėrgesa (letra), njera dedikuar mbretit Henrit II dhe tjetra, birit tė vet, Cezarit. Kuptohet, kėto nuk janė letra nė plotkuptim tė fjalės, por njera prej mėnyrave literale tė paraqitjes publike tė disa parathėnieve tė veta nė to dhe debate pėr sqarimin e shumė ēėshtjeve konkrete rreth tyre.
Librin e vet tė parė Nostradamusi e boton nė muajin mars tė vitit 1555 nė Lion, me titull: Parathėniet e mjeshtrit tė madh Mihael Nostradamus, i cili pėrbėnte gjithsej tri centurie. Edhe pse nė biografinė e tij kjo konsiderohej si botimi i parė, nė fakt, nuk ishte ashtu. Mė parė ai kishte botuar njė Almanah (kalendar, apo vjetar), me disa receta tė parathėnieve tė cilat askush nuk i kuptonte, sepse ishin tė shkruara me shprehje tė theksuar simbolike dhe nė to, mė sė shumti shfrytėzohej terminologjia hebreje, latine dhe greke.
Shumica e kuatraneve nga ceturiet e publikuara i kushtohen Francės, pastaj Anglisė dhe pjesa tjetėr tėrė Evropės dhe gjithė njerėzimit. Nė to ai ka parashikuar kataklizma, pėrmbytje masive dhe shkatėrrime natyrore, shumė luftėra, ideo-logji, zbulime epokale shkencore pėr tė mirėn e njerėzimit, e veēanėrisht janė tejet tė qarta paradhėniet e tij pėr invadimin e arabėve (Islamit) dhe racės sė verdhė nė Evropė.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 02:56
|
#17
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
Nostradamusi nė shkrimet e veta poetike parathėnės (centurijet) ka qenė tejet enigmatik, mistik dhe i pakuptueshėm Shumė shtete dhe kontinente ekzistuese nėpėr kuatrane i quan me emra tė ndryshėm. Ngjarjet qė i parashikon nuk janė kronologjike, shumė kuptime janė tė mjegulluara, andaj kjo u jep tė drejtė kundėrshtarėve tė tij qė atė ta konsiderojnė si fantazier, ose thjesht poet me poezi qė nuk kanė kurrfarė vlera artistike. Me plot tė drejtė parashtrohen pyetjet: Pėrse ka vepruar ashtu Nostradamusi? Pėrse nuk ishte mė i qartė dhe mė decidiv? Pėrse shkrimet e tij kanė aq rėndėsi, kur ato vėrehen vetėm atėherė kur ndodhin ? Kėto dhe shumė pyetje tjera praktike mbeten ende tė pasqaruara dhe nė suaza tė supozimeve logjike. Pėrgjigjet dhe sqarimet e mundshme nė kėto pyetje mund ti klasifikojmė nė disa supozime mė afėr logjike:
Nė rend tė parė, ceturiet e Nostradamusit nuk janė tė paqarta, mistike, tė mjegulluara; ato mund tė deshifrohen vetėm kur zbulohet ēelėsi magjik i renditjes sė tyre logjike nga njerėzit e ngritur dhe ekspertė. Kėtė ai e ka bėrė me vetėdije tė plotė qė parathėniet i tij tė mos jenė vegėl e keqpėrdorimeve nga vetėdija e ulėt e njerėzve tė gabuar.
Nė njė kuatran tė tij ai ua tėrheq vėrejtjen lexuesve tė vet:
Le tė mendojnė pjekur ata tė cilėt
i lexojnė kėto vargje.
Dhe nga to budallenjtė dhe astrologėt barbarė
tė qėndrojnė nė distancė
Kush do tė veprojė ndryshe qielli le ta mallkojė.
Sė dyti, prejardhja e tij etnike dhe koha kur ka jetuar, marrja me okultizėm, magji dhe parathėnie kanė qenė tė dėnuara me vdekje. Nostradamusi ishte ēifut, ashtu tė themi i natyralizuar, d.m.th prindėrit e tij e kishin pranuar krishterimin. Si fėmijė dhe njė njeri me prejardhje ēifute, pėrherė ishte nė sytė e shoqėrisė sė atėhershme ku mbisundonte kisha. Nėse kjo rrethanė pėrputhet edhe me marrjen e tij me parathėnie dhe okultizėm, atėherė Inkuizicioni e kishte bėrė punėn e vet (kallja pėr sė gjalli nė turmėn e druve). Pėr veprimtarinė e vet tė dyshimtė disa herė ėshtė marrė nė pyetje nga autoritetet e Inkuizicionit, prandaj edhe lėvizjet e tij tė shpeshtė prej njė rajoni nė rajonin tjetėr, pėrshkruhen pikėrisht si preventivė nga pėrgjegjėsia dhe dėnimi i mundshėm.
Sė treti, supozohet se ai duke i njohur mirė fshehtėsitė e ligjeve natyrore, ka qenė i vetėdijshėm se gjėrat qė duhet ndodhur nuk mund tė pengohen.
Sė katėrti, Nostradamusi ka jetuar nė shekullin XVI, prandaj disa gjėra dhe zbulime tė mėvonshme gjatė shekujve pėr tė kanė qenė tejet tė pakuptueshme dhe ėshtė normale qė ai ato nuk ka mundur ti emėrtojė me emra tė tyre tė vėrtetė. Shumė shtete dhe popuj qė kanė ekzistuar nė at kohė, tanimė nuk ekzistojnė. Aeroplanin e sotėm ai nuk ka qenė nė gjendje ta emėrojė me kėtė term por gjithnjė e quante si njė zog metali qė gjuan zjarr ose eksplodimet i quan si diell i zjarrtė etj. Pastaj, ėshtė shumė karakteristike edhe loja dhe ironia me emrat e disa qyteteve qė i pėrshkruan qartė, por pėrherė i emėrton me simbolikė, si be fjala: qyteti i luleve qyteti midis dy lumenjve e shumė terma, qė unė mė tepėr i kisha quajtur si terma poetike, e qė e mjegullonin dhe vėshtirėsonin kuptimin e parathėnieve tė tij.
Nuk duhet ēuditur aspak pse veprat e Nostradamusit janė mistike dhe tė paqarta, pėrkundrazi, do tė jetė ēudi mė e madhe se si ėshtė e mundur qė edhe pas 400 viteve tė mos jenė tė sqaruara kuptimet e tyre?
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 02:58
|
#18
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
TENTIMET E DESHIFRIMIT TĖ DATAVE TĖ NGJARJEVE TE PARATHĖNIET E NOSTRADAMUSIT
Suksesi i parė qė nga ana e studiuesve tė tij i deshifrimit tė mundshėm tė datave tė sakta tė disa ngjarjeve tė mėdha tė parathėna prej Nostradamusi, ishte ajo e zbulimit tė metodės pėr gjetjen e viteve tė fillimit tė luftėrave botėrore. Por, ky sistem vazhdoi tė mbetet si mundėsi reale vetėm gjer nė vitin 1998, kur vetvetiu demantohet saktėsia e tij.
Ja si dukej procedura e kėtij sistemi: Lufta e Burbonit nė Afrikė ka mbaruar nė vitin 1902. Nėse kėtij viti i shtohet shuma e numrave tė po kėtij viti, tė shkruara vertikalisht nga shifra e fundit, rezultati i llogarisė do tė ishte 1914. Pra, viti i fillimit tė Luftės sė Parė Botėrore.
190219021914
Nėse tani marrim vitin e mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore, me metodėn e njėjtė, do ta fitojmė fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore.
191419141939
Vitin e fllimit tė mundshėm tė Luftės sė Tretė Botėrore duhet llogaritur kėshtu: mblidhen dy numrat e fundit nga viti fillimit tė Luftės sė Parė Botėrore, dy numrat e fundit nga viti i fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe shifra e tėrė vitit tė mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore (14 + 39 + 1945 = 1998). Pėrfitohet shuma 1998, viti i fillimit tė Luftės sė Tretė Botėrore, e cila fatlumėsisht nuk ka ndodhur.
Njera prej mundėsive tė parathėnies dhe ēelsit tė deshifrimit tė datave tė sakta tė ngjarjeve tė cilėn e pėrshkruan edhe vetė Nostradamusi, ėshtė sistemi i quajtur VARRI I ROMAKUT TĖ MADH Arabėt nė kohėt e vjetra vrojtimin e fatit e bėnin pėrmes peskėndėshit magjik, i cili pėrbėhej edhe nga tabela e pyetjeve dhe pėrgjigjeve tė formuluara mė parė. Sigurisht ky peskėndėsh magjik, Nostradamusit i ka shėrbyer gjatė pėrpilimit tė sistemit tė VARRIT TĖ ROMAKUT TĖ MADH, qė fitohej me ndihmėn e fjalės F L O R A M P A T R E
Diferenca qėndron vetėm aty se pesėkėndėshi arab kishte vetėm njė rreth, kurse tek Nostradamusi kishte mė shumė rrathė, prej tė cilėve nė njerėn prej tyre ishin tė shėnuara numrat romakė prej 1 deri mė 12; nė rrethin tjetėr fjala FLORAM PATRE; ndėrsa nė mesin e peskėndėshit, fytyra e Romakut tė madh . Kur tė shėnohet fjala FLORAM PATRE nė rrethin e caktuar me distancė tė njėjtė tė shkronjave, duke i bashkuar vokalet, fitohet pesėkėndėshi i duhur i cili nė botėn e okultizmit dhe te Nostradamusi ėshtė i njohur si VARRI I ROMAKUT TĖ MADH".
Pas kėsaj procedure, nė rrathėt tjerė radhiten planetet tė sistemuara nė sferėn e Universit sipas llogarisė dhe principit tė caktuar. Nė kėtė mėnyrė fitohet ēelėsi me anė tė tė cilit zgjidhen shumė ngjarje dhe data tė renditjes kronologjike tė tyre.
Kjo ėshtė metoda orgjinale e Nostradamusit e cila dallohet nga metodat e ngjashme qė pėrdoreshin prej astrologėve tjerė, tė regjistruara nė librat mistike tė Egjiptit dhe Persisė. Edhe pse procedura e kėtij sistemi deridiku dihet, detajet e shumta konkrete as qė mund tė supozohen. Prandaj, ajo si tėrėsi, edhe mė tej mbetet fshehtėsi dhe enigmė, e cila, ndoshta, kurrė nuk do tė zbulohet.
Disa elemente nė orientimin e sdudiusve tė ardhshėm tė parathėnieve tė tij qė tė arijnė eventualisht nė ndonjė rezultat konkret, dhe qė keqpėrdoruesit e mundshėm tė mos kenė qasje nė to, nė ceturien VI, kuatrani 100, shkruante:
(Orgj. Lat.)
Quid legend horsce versu, mature censunto
Profanum vulgus et iscium ne atterecato:
Omneskue Astrologi Blenni, Barbari procul sunto
Qui aliter facit, is rite sacer esto.
(Prkthim)
Le tė dinė tė numrojnė ata qė i lexojnė kėto vargje.Aty nuk ka asgjė qė mund ta tėrheq tė padishmin, botėn (njeriun) e thjeshtė, astrologun dhe barbarin. Le tė jetė e mallkuar ēdo gjė (qė ska tė bėjė me numra).
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 02:59
|
#19
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
Tė gjitha parathėniet e veta tė botuara, Nostradamusi i ka prezentuar si tė ndara nė faza kohore nė formė tė erės, etapės , periodės, vitit muait dhe ditės. Gjatė kėtyre cikleve kohore, sundojnė ndikemet e ndryshme tė planetėve tė caktuar tė sitemit tonė diellor, gjegjėsisht prfshihen nė njerat prej 12 shenjave tė Horoskopit. P.sh. era e sundimit tė Hėnės do tė fillojė 5020 para lindjes sė Krishtit dhe do tė mbarojė nė vitin 1999. Pastaj, perioda e dominimit tė planetit tė Marsit do tė fillojė prej 1789 e gjer mė vitin 2173; vitin dhe muajin e kategorizonte nė shenjėn e shigjetarit, peshojės, ujorit e kėshtu me radhė. Nė shenja tė horoskopit, pėrveē periodave, viteve dhe muajve tė caktuara, ai i definonte edhe shtetet, regjionet dhe, kuptohet personalitetet e caktuara si perzonazhe kryesore tė ngjarieve tė ndryshme. Kjo dukuri nuk ėshtė aspak e rastėsishme, sepse, nė rend tė parė, Nostradamusi ishte astrolog i famshėm dhe pėrpilues i horoskopit mė tė kompletuar gjer mė tani, i njohur si «Horoskopi i Nostradamusit» dhe, sikurse e pranonte edhe vetė, tė gjitha tė dhėnat e arritura i mbėshteste nė llograitė e lėvizjeve tė yjeve, planetėve dhe trupave tjerė qjellorė. Nė letrėn drejtuar Henrit II, Nostradamuesi paraqet llogarinė e vet kohore qė nga paraqitja e Adamit, si paraardhėsi ynė i parė, e gjer tek lindja e Krishtit:
Fjalitė 12,13,14" Le tė mė fal madhėria e juaj mbretėrore qė e ftoj Zotin si dėshmitar, se nė kėtė mesazh nuk tentoj tė shkruaj asgjė qė do ti kundėrvihej besimit tė vėrtetė krishterė, nėse do tė mundohem ti barazoj llogaritė astronomike sipas dijenisė sime: sepse koha e paraardhėsve tanė qė na kanė paraprirė ishte ashtu, duke ju nėnshtruar bindjeve tė logjikės sė shėndoshė, se njeriu i par, Adami, ka qenė para Noes pėr njėmijė e dyqind e dyzet e dy vite, duke mos llogaritur kėtu vitet qė i kanė marrė injoruesit e Perėndisė, siē ishte Varoni, por bazuar rreptėsishtė nė Librin e shenjtė dhe nė dobėsitė e mendjes sime gjatė llogaritjeve astronomike. Pas Noes, gjegjėsisht pas pėrmbytjes sė pėrgjithshme, ka ardhur Abrahami, pas rreth njėmijė e tetėdhjetė viteve, i cili ishte astrolog i lartė, e sipas disave ka konstruktuar kalendarin e parė. Pas tij ka ardhur Mojsiu, pėrafėrsish pesėqind e gjashtėdhjetė, ose gjashtėmbėdhjetė vite, kurse ndėrmjet kohės sė Mojsiut dhe Davidit ka qenė pesėqind e shtatėdhjetė vite, ose ashtu diēka.
Pastaj ndėrmjet kohės sė Davidit dhe shpėtimtarit tonė Jezuit, i lindur nga virgjėresha, ka qenė njėmijė e treqind e pesėdhjetė vite (dikush mund tė ketė vėrejtje se kjo llogari nuk ėshtė e saktė, sepse nuk pėrputhet me atė tė Euzebios).
Sipas kėsaj llogarie, prej njeriut tė parė Adamit gjer tek Krishti, kanė kaluar 4757 vite.
Nė pasusin tjetėr tė po kėsaj letre (fjalitė: 12, 13, 14) ai e demanton vetveten duke konstatuar se prej njeriut tė parė, Adamit, e gjer tek Krishti, kanė kaluar 4173 vite.
Diferencė jo aq e vogėl prej 620 vitesh.
Pse e ka bėrė kėtė, dhe ku ėshtė shkaku i qėllimshėm apo i rastėsishėm i gabimit tė tij, as sot e kėsaj dite nuk ėshtė e qartė. Ka mundėsi kjo tė jetė njėra prej metodave tė tij tė shpeshta tė mjegullimit tė kuptimeve tė ndryshme, qė hasen mjaft gjatė para-thėnieve tė tij?
Sipas Nostradamusit, qė nga lindja e Krishtit e gjer tek pėrfundimi kohor i parathėnieve tė tij, do tė kalojnė 3797 vite, gjegjėsisht prej krijimit tė njeriut tė parė, Adamit, dhe shpėrbėrjes sė botės, duhet tė kalojnė 7970 vite.
Ai mė tej thekson se Era e dominimit tė Hėnės ka filluar 5020 vite para Krishtit dhe se sundimi i saj do tė zgjasė gjer nė vitin 7020. Kėshtu, nėse zbritet viti 7020 prej 5020, do ta kemi vitin 2000 pas lindjes sė Krishtit.
Nė llogaritė e veta, parashtron disa shifra tė cilat kur tė mblidhen dhe zbriten, sipas metodės sė caktuar, pėrfitohen vitet qė do tė jenė tė rėndėsishme pėr historinė njerėzore. Disa prej kėtyre viteve janė: 1789, 1914, 1936, 1999 ...
Me kalimin e Erės sė sundimit tė Hėnės, Nostradamusi para-thotė ndodhjen e shumė katastrofave e skamjeve si dhe luftėrave tė ashpra ndėrmjet racave dhe religjioneve.
Ngjarja mė e rėndėsishme sipas Nostradamusit, e cila do tė ndodhė pas Erės sė sundimit tė Hėnės, ėshtė ērregullimi i mundshėm i sistemit tonė diellor, ashtu qė pasardhėsit tanė nuk do tė kenė rastin qė ti shohin disa planete qė i kemi sot. Disa yje do ti afrohen tokės aq, sa numri i tyre do tė na duket shumė mė tepėr se sa qė janė sot. Edhe Hėna do ti afrohet shumė tokės, e kjo do tė ndikojė nė paraqitjen e baticave dhe zbaticave tė ujit, vėrshimeve tė papara, termeteve dhe erupcione vullkanike.
Njėkohėsisht do tė ndodhė ndėrrimi i qendrės sė gravitacionit tė Sistemit Diellor, qė do tė shkaktohet nga njė paraqitje e trupit tė ri qiellor, gjegjėsisht e njė mjegulline kozmike, ose ndryshe tė njėfarė nebuloze planetare.
Klima do tė ndėrrohet nė tėrė botėn. Andaj, si pasojė e kėtij ndryshimi, do tė kemi dukurinė e shpėrnguljeve tė mėdha tė popu-llatės. Kėto shpėrngulje tė mėdha do tė jenė shkaktarė tė mungesave tė ushqimit dhe gjėsendeve tjera elementare pėr jetėn e njeriut.
Si duket, Toka do ta humb baraspeshėn e vet dhe do tė zhytet nė errėsirė tė madhe. Do tė pasojnė vėrshimet e mėdha. Prandaj, pėrveē tė reshurave tė pandėrprera, nga qielli do tė bien edhe gurė tė zjarrtė.
Pas tė gjitha ngjarjeve tė cekura qė duhet tė ndodhin nėpėr tė gjitha anėt e planetit tonė, shumė pak njerėz do tė kenė fat tė shpė-tojnė.
Pas tė gjitha kėtyre vuajtjeve do tė pasojė njė periodė tė gjatė e sundimit tė Diellit, qė do tė zgjasė gjer nė pėrfundimin e tėrė-sishėm tė parathėnieve tė Nostradamusit
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:02
|
#20
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
PARATHĖNIET E NOSTRADAMUSIT GJATĖ SHEKUJVE
Tė gjitha parathėnjet e shkruara tė Nostradamusit dhe ato tė regjistruara prej biografėve tė vet si kuriozitete nga jeta e pėrditshme e tij, pėr shkaqe teorike dhe nevoja tona praktike tė kuptimit tė tyre, do ti klasifikojmė nė:
I. Parathėniet qė janė realizuar gjetė jetės sė parathėnėsit, dhe II. Parathėniet qė janė realizuar pas vdekjes sė tij
I. Nė parathėniet qė janė realizuara sa ishte gjallė parathėnėsi, pėrfshihen shumė kuriozitete nga jeta e pėrditshme e tij (disa prej tyre i cekėm mė parė) si dhe parathėniet tjera tė shkruara, qė kishin tė bėjnė me ngjarjet aktuale tė kohės dhe personaliteteve tė caktuara me jo aq rėndėsi tė madhe. Nė grupin e kėtyre parathėnieve, me rėndėsi tė veēantė konsiderohet parathėnia e vdekjes tragjike tė mbretit Henri II, i cili ishte paralajmėruar pėr kėtė tragjedi katėr vite para se tė ndodhte ajo.
Vdekja tragjike e Henrit II
Henri II (1519-1559) nė kohėn e Nostradmusit ishte mbret i Francės dhe bashkėshorti i Katarina Mediqit. Ky personalitet ėshtė shumė i rėndėsishėm nė veprat e Nostradamusit, pasi nga tėrėsia pėrmbajtėsore e tyre, ėshtė e njohur Letra (Qarkorja) dedikuar pikėrisht atij. Nė kėtė letėr, pėrveē parathėnieve tė ndryshme tė ngjarjeve dhe ndodhive, pėrshkruhet edhe njėfarė forme e ēelėsit kyē tė deshifrimit, duke konstatuar datėn 14 mars 1557 si fillimin e rrjedhjes sė tyre.
Namin pėr aftėsitė parathėnėse tė Nostradamusit e ngrit pikėrisht parathėnia e mėnyrės tragjike tė vdekjes sė mbretit mė 1559, gjatė njė dyluftimi nė turneun ceremonial, tė parathėnė katėr vite mė parė, para se tė ndodhte vetė ngjarja. Kjo edhe konsiderohet si parathėnia e parė e suksesshme deri sa ishte i gjallė autori. Disa, si realizimin e parathėnies sė parė tė Nostradmusit deri sa ishte i gjallė, e konsiderojnė atė me derrkuc tė fisnikut DE FLORENVIL nga Bar-Diku. Edhe pse ky shėnim biografik nga bashkėkohėsit e tij mund tė jetė i saktė, mendoj se vergjet e shkruara nga vetė autori janė gjurma mė meritore tė njė dėshmie materiale, prandaj edhe unė i bashka-ngjitem mendimit se mu parathėnia e vdekjes tragjike tė Henrit II duhet marrė si fillim i aktivitetit tė tij tė pasur nga parathėnėsi i madh.
Ja se si e ka pėrshkruar Nostradamusi kėtė dyluftim:
Luani i ri mejdanit kur ti qaset
Luanin e vjetėr nė dyluftim do ta thėrmoj
Nėn helmetin e artė do tia shkul syrin, por jo tė dyja
Ashtu tmershėm nė vdekje do tė pėrfundoj.
Njėkohėsisht, me sukses e parathot edhe fatin e vrasėsit tė tij Montogomerit :
Ai i cili me hekur vetė nė mejdan
Qė fitore tė pabarabartė vetes i solli
Pa mbrojtje lakuriq nė shtėpinė e tij
Gjashtė persona nė mes tė natės do ta grabisin.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:17
|
#21
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
Dhe me tė vėrtetė, Montogomeri, i cili tragjikisht e mbyti mbretin gjatė dyluftimit nė njė turne ceremonial, jetėn e mbaron nėn torrturat mė tė ashpra, sipas gjykimit tė Parlamentit, mė 1574.
II. Nė parathėniet qė janė realizuar pas vdekjes sė parathėnėsit, pėrfshihen:
# Tė gjitha parathėniet e realizuara prej botimit tė parė tė tyre, mė 1555 e gjer nė vitin 2000; # Nė ngjarjet tė cilat priten tė realizohen pas vitit 2000 gjer mė vitin 3797, kur edhe pėfundojnė parathėniet e shkruara tė Nostradamusit. 1. Nė ngjarjet e parathėna dhe tė realizuara gjer mė vitin 2000, konsiderorohen:zhvillimet dhe zbulimet e mėdha shkencore, arritjet dhe pėrparimet ekonomike dhe materiale njerėzore, ngjarjet e ndryshme shoqėrore dhe historike nė arėnėn europiane dhe botėrore etj. Ti pėrmendim konkretisht disa prej tyre, pa qenė ato objekt mė i gjėrė i shtjellimit tonė nė vazhdim. Viti 1582 Pėrcaktohet llogaritja e kohės sipas Kalendarit Gregorian; Viti 1597 : Zbulohet pushka e parė; 1609 : Galileu zbulon Teorinė e Lėvizjes sė Tokės; 1618 : Zbulohet termometri, 1642 : Zbulohet Australia; 1759: Nė Angli zbulohet makina e parė me avull; 1776 : Shpallet pavarėsia e SHBA-ve; 1778 : Zbulohet balon i parė fluturues; 1789 : Revolucioni Francez; 1775 : Zbulohet elektriciteti; 1812 : Disfata e Napolonit nė Rusi; 1825 : Hekurudha e parė nė Angli; 1844 : Zbulohet telegrafi i parė; 1866 : Zbulohet dinamiti; 1897 : Hapet Kanali i Suezit; 1873 : Zbulohet llapa e parė elektrike; 1876 : Zbulohet telefoni i parė; 1895 : Zbulohet aparati i rėntgenit; 1903 : Konstruktohet aeroplani i parė; 1912 : Lufta e parė ballkanike; 1917 : Revolucioni nė Rusi; 1914 : Hapet kanali i Panamasė; 1914 : Fillon Lufta e Parė Botėrore; 1917 : Revolucioni i Tetorit nė Rusi; 1925 : Filletė e para tė televizionit; 1927: Linbergu me aeroplan e fluturon Atlantikun; 1927 : Incizimi i filmit tė parė me zė; 1929 : Fillon kriza e madhe ekonomike; 1939 : Fillimi i Luftės sė Dytė Botėrore; 1961 : Njeriu i parė nė Kozmos; 1969 : Njeriu i parė nė Hėnė, etj. Pas kėtyre vijnė ngjarjet qė do tė jenė objekt i shtjellimit tonė mė tė gjerė dhe qė duhet konsideruar si ngjarje me rėndėsi tė veēantė shoqėrore nė ndikimin e vazhdimėsisė sė rrjedhave tė mėtejme tė historisė sė pėrgjithshme njerėzore.
Kėto ngjarje janė:
a) Revolucioni Francez (1789-1794),, b) Mbretėria e Napoleon Bonapartas (1804-1815), c) Ardhja e Hitlerit dhe nacizmit nė pushtet, d) Lufta e Dytė Botėrore, e) Fillimi dhe shktrimi i ideologjisė komuniste, f) Ngjarjet e fundit nė Kosovė, g) Sulmi terrorist i 11 shtatorit (2001) nė SHBA dhe h) Evropa gjer nė vitin 2000 dhe pas saj.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:18
|
#22
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
a) Revolucioni Francez (1789-1794)
Nga i gjithė visari i parathėnieve tė shkruara tė Nostra-damusit, pjesa mė e madhe e tyre kanė tė bėjnė me fatin e Francės dhe sunduesve tė saj gjatė njė periudhe tė gjatė historike. Kjo ėshtė plotėsisht e kuptueshme, sepse edhe vetė parathėnėsi u lind nė Francė dhe preokupimi i tij mė i madh pėr kėtė shtet dhe ardhmė-rinė e saj, ka qenė i natyrshėm. Franca qė nga kohe e Nostradamusit, gjegjėsisht fillimit tė parathėnieve tė tij, kishte njė histori tė bujshme. Pėrveē ndėrrimeve tė shpeshta spektakulare tė sunduesve nė poste mbretėrore, tė pėrcjellur me pėrplot komplote dhe kurthe nga mė tė ndryshmet, mjaftė ngjarje tjera me rėndėsi kanė shėnuar njė fillim tė ri tė njė historie tė gjithė Evropės dhe shoqėrisė njerėzore nė pėrgjithėsi. Nė kėtė kontekst kurrsesi nuk mund tė anashkalohej Revolucioni Francez dhe koha e lavdishme e pushtimeve tė mėdha tė Napolonit. Parathėnia e kėtyre ngjarjeve karakterizohet me njė qartėsi tė theksuar , duke qenė, pa dyshim, njėra prej shkaqeve themelore qė Nostradamusi tė lartėsohet dhe tė jetė nė qendėr tė vėmendjes pėr tėrė botėn.
Revolucioni Fracez, i njohur si Revolucioni Borgjez Francez, ka fillur nė vitin 1789 dhe ka pėrfunduar mė 1794. Vetė ngjarja e Revolucionit ishte njė kthesė e madhe historike, ku pėr herė tė parė shėnojnė fitore forcat antifeudale nė rrėzimin e sundimit shekullor tė sistemit shoqėror feudalist dhe ardhja e kapitalizmit si sistem i ri i sundimit dhe i organizimit. Parimisht pėr herė tė parė zhduket pushteti absolut i mbretit dhe vihen themelet e para tė organizimit shtetėror tė tipit tė monarkisė parlamentare me kushte-tutėn si akt mė tė lartė konstituiv.
Revolucioni Francez zhvillohet nė kohėn e pushtetit tė mbretit Luigji XVI tė Francės (1774-1792), i cili, pėr kohėn e vet, nuk qe i aftė pėr ti zgjidhur problemet financiare tė buxhetit shtetėror, duke rėnduar mė tepėr mbi supet edhe ashtu tė varfra tė shtresave tė gjera popullore.
Revolucioni nė pėrgjithėsi dhe sundimi i mbretit Luigji XVI deri nė vdekjen tragjike tė tij (janar 1793), kanė qenė njė kaptinė e rėndėsishme nė parathėniet e Nostradamusit. Aq ishte i qartė nė kėto pėrshkrime, saqė edhe data e saktė e fillimit tė Revolucionit, nuk i shmanget stilit tė tij dominant nė mjegullimin e ngjarjeve. Shumė nga kėto parathėnie janė tė pėrfshira nė letrėn drejtuar tė birit Cezarit, dhe diēka mė pak pėrmenden edhe nė letrėn drejtuar Henrit II.
Qė ti rregullojnė rendet e atyre
Qė deshėn tė pėrkrahin brezin e Kapetave , tė kuqtė do ti sulmojnė
Ēdo familje me njė vdekje do tė jetė nė zi
E pastaj do tė vijnė edhe tė tjerėt tė kuq
Qė ata ( tė kuqtė) tė parė ti shfarosin
Ata qė erdhėn nė pushtet pas Kapetit tė madh,
do tė hyjnė nė Konvent.
Dymbėdhjetė tė kuqtė do tė hyjnė nė nėnkulm
Dhe pėrmes vrasjeve, vrasjet do tė vazhdojnė.
Mbreti, si kundėrpėrgjigje ndaj shpalljes sė Kuvendit Popullor nga revolucionarėt, mė 12 qershor 1789 rrethon Parisin. Duke u gjetur nė kėtė situatė, revolucionarėt formojnė komitetin12 anėtarėsh tė Shpėtimit Kombėtar dhe i shpallin luftė forcave mbretėrore. Sulmohen depot e municionit dhe bie Burgu i famshėm i Parisit Bastila. Fillon njė kryengritje e madhe dhe e pėrgjakshme, e paparė nė historinė e Francės.
Pėr tė kuqtė e parė qė do ti shfarosin tė tjerėt, mendohet pėr konfliktin nė mes tė jakobinėve dhe zhirordinėve, nga e cila jakobinėt dalin si fitimtarė duke ndėrmarrė mė pas njė terror tė paparė, qė njihet nė histori si terrori jakobin.
Pėr dymbėdhjetė tė kuq qė do tė hyjnė nė njė nėnkulm, alu-dohet nė 12 anėtarėt e Komitetit tė Shpėtimit Kombėtar.
Nė njė kuatran qė kishte tė bėnte me burgosjen e mbretit Luigji XVI i cili gjatė ikjes nga pėrndjekja e kryengritėsve, me tradhti, zihet nė njė mal afėr qytetit Varen. Zėnia dhe burgosja e tij shkaktoi si pasojė njė valė tė paparė tė burgosjeve, dėnimeve me gijotinė dhe vrasjeve tjera tė mėdha qė pasuan.
Nė mbrėmje do tė arrijnė nė mal me mbretėreshėn
Murgu i zi me veshje tė purpurt nė Varen
Kjo do tė jetė shkas i turbullirave
Zjarr, gjak dhe heqje kokėsh.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:19
|
#23
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
Thuhej se tradhtia pėr zėnien e mbretit ishte bėrė nga njė tregtar i quajtur SOLSA, gjė qė ky emėr edhe pėrmendet nė njė kuatran tė Nostradamusit:
Sovranit pas kthimit, i vihet kurora e zotit Atisa
Lufta atėherė do tė zhvillohet rreth Tilijarit
Nga tė 500-tė do tė jetė i shpallur si tradhtar
Qė nga Nabroni dhe Solsa qė tregton me vaj.
Pas kapjes sė mbertit nė Varen, ai transportohet nė Paris. Rrugės, dikush nga masa e ngazėllyer, ia vė nė kokė kurorėn revo-lucionare tė tė kuqėve si simbolikė nėnēmuese qė shprehte kurorė-zimin e tij tė fundit.
Na ėshtė e njohur edhe rrethana tjetėr qė prshkruhet nė vargun e tretė. Jakobinėt pėr tė bėrė presion nė shpalljen e mbretit si tra-dhėtar, e drejtojnė masėn e tėrbuar tė popullit. Tė gjendur para njė trysnie tė pashmangshme, Parlamenti vendos me 500 vota pėr qė mbreti tė shpallet tradhėtar dhe njėkohėsisht tė dėnohet me vdekje. Kontributi i madh nė kėtė drejtim, ishte edhe tradhėtia e ministrit tė tij ushtarak tė mbrojtjes, i quajtur Narbon.
Mbreti Luigji XVI nė pėrgjithėsi pėrshkruhet si shumė zemėr-mirė, por me njė mangėsi tė shprehur; gjatė vendimeve vendimtare, binte shpesh nėn ndikimin e gruas sė vetė, Marija Antonetas.
Shumė kohė e mirėsi e tepruar e mbretit
I cili nga pakujdesia, menjėherė dhe shpejt
Bie vendime dhe vetė i anulon
Duke shkuar gjurmėve dhe ideve tė bashkėshortes.
Luigji XVI nė shtator tė vitit 1792 dėnohet me heqje koke nė Gilotinė, tė cilėn ngjarje Nostradamusi e parathoshte kėshtu:
Nga konflikti i madh do tė dridhet nė vorbull
Pasi qė paqja ėshtė ndėrprerė
Me gojė tė pėrgjakur do tė bie nė gjak dhe do tė notojė
Koka qė ka qenė paqedashėse.
Pėrveē Revolucionit Francez si dhe dėnimit tė Luigjit XVI, Nostradamusi nė parathėniet e veta ka pėrshkruar edhe vazhdimėsinė e ngjarjeve tė tjera qė ndėrlidhen, bie fjala:me fatin e bshkėshortes Maria Antoneta, motrės Elizabeta, e cila po ashtu dėnohet me Gilotinė (1794), e shumė detaje tė tjera, qė nė kėtė kontekst pėr ne nuk do tė ishin aq tė rėndėsishme.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:25
|
#24
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
b) Mbretėria e Napolon Bonapartės (1804-1815)
Napolon Bonaparta (1769-1821), ka luajtur njė rol tė rėndė-sishėm jo vetėm nė historinė e Francės, por edhe nė atė botėrore, duke dhėnė njė kontribut tė madh nė rrėnimin definitiv tė sistemit tė vjetėr feudale dhe krijimin e institucioneve dhe marrėdhėnieve tė reja kapi-taliste. Ka qenė strateg dhe komandat i famshėm ushtarak, burrėshteti dhe mbret (1804-1815). Ėshtė i njohur nė histori si ushtarak me fitore tė mėdha nė depėrtimet pushtuese qė arrijnė deri nė Lindje dhe Rusi. Disfata e tij mė e madhe ėshtė pikėrisht Rusia dhe Beteja e Lajpcigut (1813) , kurse pėr largimin definitiv tė tij nga skena politike dhe ushtarake e Francės, vendimtare ishte beteja e fundit nė Vartelloe (1815), ku, pasi pėsoi disfatė, u dorėzohet angleze dhe depėrtohet nė ishullin Elbu. Vdes nė vitin 1821, duke hyrė nė historinė e shumė luftėrave botėrore si strateg i pakontestueshėm ushtarak dhe burrėshtet i shquar.
Njė personalitet aq i rėndėsishėm i historisė sė gjithmbarshme tė Francės dhe njė strateg i madh ushtarak i tė gjitha kohėve, siē ishte Napoloni, ka qenė e pamundur qė tė mos jetė preokupim serioz i Nostradamusit.
Ja siē pėrshkruhet Napoloni para afro 300 viteve nga Nostra-damisi:
Andaj ushtari do tė gradohet nė mbretėr
Nga petku i shkurtėr nė gunė do tė ngrihet
Me armė i shkathėt i dobėt pranė altarit
I keq pėr priftin nga dielli mė i zi.
Marėdhėnjet e Napolonit me Papėn dhe kishėn nė pėrgjithėsi kanė qenė tejet tė acaruara. Nė kohėn e sundimit tė tij, Papa Pije VII ishte i pėrndjekur, por, mė vonė nėn presione tė qarqeve tė caktuara dhe tė opinionit, nė mes tij dhe Vatikanit lidhet marrėveshja e dyan-shme pėr tolerancėn, e njohur si Konkordak.
Pėr kėtė qėndrim tė ashpėr tė Napolonit ndaj kishės nė pėrgji-thėsi, ėshtė pėrshkruar shumė mirė nė vargun e mėsipėrm: I keq pėr priftin nga djalli mė i zi Pėr paqen, gjegjėsisht Konkordatin e lidhur tė Napoleonit me Papėn, dihej se ka qenė e inponuar dhe aspak e nėnshkruar nga vullneti i lirė i tyre.
Nė kuatranin qė pason mė tej, thuhet:
Dy tė bashkuar nuk do tė qėndrojnė gjatė sė bashku
Gjatė trembėdhjetė viteve nga satrapi barbar
Tė dy anėt do tė kenė dėme tė pėrbashkėta
Ta mėshiroj papėn kur tė kthehet nė pushtet.
Pėr pėsimin e Napolonit nė luftė me Rusinė, dhe qėndrimi mė-vonshėm tė Papės, thuhet:
Toka romake me tė cilėn udhėheq kleriku
Do tė jetė i shkelur nga francezėt
Por le ti trembet ēastit populli i Francės
Kur ushtria tė dėrgohet nė Lindje tė Largme.
Nga shumė aftėsi tė jashtėzakonshme , Napoloni ka disponuar me shkathtėsinė e pamohueshme tė elokuencės nė tė folur, duke pasur mundėsi pėr ta bindur ēdo kė pėr tė gjitha qėllimet e veta. Kjo aftėsi shprehej nė dhėnien e komandave tė prera ushtarake, tė cilat fasci-nonin edhe vetė ekzekutuesit e saj.
Ai me gjuhėn e vet
Do ta fascinoj ushtrinė e madhe
Dhe nami i tij pushtetmbajtės
Do tė tretet pas lindjes.
Nostradamusi nė parathėniet e veta gjithmonė Napolonin e quante SOKOL, si metaforė qė personifikonte grabitqarin, sepse AI, kudo qė paraqitej, grabiste pushtetin, lavdėrinė dhe fitoret.
Ja edhe kuatrani tjetėr mbi pėsimin e Napolonit me ushtrinė Pruso - Angleze nė Vartelloe :
Prej muajit tė tretė nga Dielli qė lartėsohet
Derri i egėr dhe leopardi do tė pėrleshen nė mejdan
I lodhur dhe rraskapitur nga qielli, leopardi do ta ndrisė syrin
Dhe (do ) tė shohė pėrfund Diellit se si shqiponja rrėzohet.
Qė ti kemi kėto vargje mė tė qarta, duhet sqaruar se Nostra-damusi nė tė gjitha centuriet dhe kuatranet e veta Anglinė e quan si leopard, Rusinė ujkonjė, Francėn si gjel, etj. Napolonin gjithmonė e ka quajtur sokol, por vetėm nė kėtė varg atė e quan si shqiponjė, duke e parathėnė kėshtu fundin e ngritjes sė madhe tė tij.
Ja e dhe parathėnia e dorėzimit dhe deportimin tė tij nė ishullin Elbi nga ana e anglezėve:
Princi i mundur, deportuar nė Elbi
Do tė vije detit gjer nė Mersele
Me mundin e madh tė tė huajit, pėrsėri do tė jetė i mundur
(i) Shpėtohet vdekjes, por kjo do tė jetė fundi i bletės amė.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:27
|
#25
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
c) Ardhja e Hitlerit dhe nacizmit nė pushtet (1933-1945)
Nacizmi si ideologji personifikohet nė Partinė Nacional Socialiste Punėtore tė Gjermanisė tė liderit dhe ideologut tė saj Adollf Hitler, i cili, i nxitur nga ndikimet dhe fitoret gjithnjė mė tė mėdha tė komunistėve, me pėrkrahjen e disa magnamėve industrialistė, nė janar tė vitit 1933, emėrohet si kancelar i Gjermanisė, dhe praktikisht konsiderohet si ardhje e tij dhe ideologjisė naciste nė pushtet. Me ardhjen e Hitlerit nė pushtet, menjėherė, qė nė shkurt tė po kėtijė viti, mondohet djegia e ndėrtesės sė Rajhstagut e bėrė gjoja nga komu-nistėt. Ky motiv shėrben si pretekst qė tė fillohet me pėrndjekjet mė tė mėdha tė komunistėve, shoqatave tė ndryshme sindikale, partive dhe liderėve opozitarė tė sė majtės dhe kundėrshtarėve tjerė politikė. Me qėllime gjenocidale dhe nga urrejtja nacionale, fillohet me pėrndje-kjen, e mė vonė edhe shfarosjen masive fizike tė popujve tjerė jo-arianė, veēanėrisht atyre ēifutė, romė dhe sllavė.
I nxitur nga apetitet gjermanomadhe, anekson Austrinė (Anschluss) dhe Ēekosllovakinė, duke filluar kėshtu tė pėrmbushen realizimet e aspiratave tė kėsaj ideologjie tė prezentuara nė librin e mirėnjohur tė Hitlerit (Mein Kampf) Lufta ime (1925), pėr tu shndėruar mė vonė nė njė luftė tė madhe botėrore.
Nga parathėniet si mė tė qartėsuara tė Nostradamusit, konsi-derohen edhe vargjet rreth paraqitjes e kėsaj ideologjie shkatėrimtare. Prijsin dhe udhėheqėsin e kėsaj ideologjie, Nostradamusi e emėrton si HISTER (gabim i vogėl qė mund ti falet).
Kėshtu e sheh Nostradamusi ardhjen e Hitlerit nė pushtet:
Shefi (prijėsi) nga germanėt nė fronin e artė do tė ulet
Zonja (dama) zyrtare do ta pėrjetojė fundin e vet
Sepse ajo nuk ishte e aftė ti pėrballojė vėshtėrėsitė.
Pa gabime! Hitleri nuk u lind nė Gjermani, por nė Austri (nga fisi german). Kurse zonja apo dama zyrtare, siēe quan Nostradamusi Republikėn e Vajmarit, atėbotė, nuk ishte e aftė ti zgjidhė problemet egzistuese ekonomike, politike, si dhe kontraditat tjera tė Gjermanisė sė posadalė nga Lufta e Parė Botėrore, prandaj kėtė gjendje, nė tė cilėn ishte zhytur Gjermania, shumė mirė e shfrytzoi ideologjia naciste e Hitlerit, pėr marrjen e pushtetit.
Ja njė pėrshkrim, tė thuash poetik, tė paraqitjes sė ideologjisė naciste nė skenėn politike tė shoqėrisė sė atė-hershme:
Do tė vijė njėri i cili nė mėnyrė joshėse
Do tė mundohet ta bėjė me dorėn e shtrirė
Atė ēka nuk ėshtė arritur me grusht tė shtrėnguar.
Nuk ka koment!
Pėrshėndetja naciste ka qenė me dorė tė zgjatur pėrpara.
b) Lufta e Dytė Botėrore (1939-1945)
Qė nga ardhja e Hitlerit nė krye tė Gjermanisė, tė gjitha veprimet e tij na shpiejnė kah njė dyshim i bazuar, se ky shtet me ideologjinė naciste nė krye, pėrgatitet pėr njė luftė tė madhe me pėrmasa tė gjera botėrore.
Shkaktarin e fillimit tė kėsaj lufte me pėrmasa tė gjera botėrore, Nostradamusi e parathoshte kėshtu:
Mitet e mėdha do ti mashtrojnė njerėzit
Shaktar i konfliktit tė madh ato do tė jenė
Sė pari do tė besohet se qielli kthjelltėsi kishte
Arma vdekjepruese nė dorėn e majtė do tė jetė.
Dihet mirė se Hitleri pėrmes ideologjisė fashiste dhe miteve tė vjetra pėr madhėrinė e racės sė pastėr ariane, e fut Gjermaninė nė Luftėn e Dytė Botėrore, duke predikuar se gjermanėt janė populli i dėrguar nga Zoti pėr tė sunduar me tėrė botėn.
Vargu i tretė ka tė bėjė me besimin se para fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe pas tejkalimit tė krizės sė madhe ekonomike, nė Gjermani ka mbretėruar bindja se ēdo gjė ishte e qetė dhe e kthjellėt.
Arma vdekjepruese nė dorėn e majtė duhet tė jenė kaqushat Sovjetike. Ato nė betejat e Luftės sė Dytė Botėrore luajtėn njė rol tė madh nė shkatėrrimin e makinerisė shumė tė pėrsosur ushtarake hitleriane.
Kėshtu mendojnė disa komentatorė tė Nostradamusit, por, ne, nėse analizojmė kėto vargje nga kėndi i realitetit tonė ballkanik, kuptimi i tyre mė i afrtė do tė ishte se ato kanė tė bėjė me Serbinė, shkataren e shumė luftėrave me pasoja tė papara nė Ballkan. Kėto luftėra vėllavrasėse dhe shkatėrrimtare, me elemete tė gjenocidit dhe pastrimit etnik, ideologu i saj psikopat i mbėshteste nė mitet e vjetra mbi popullin serb si popull hyjnor.
Edhe vargu i tretė mund tė komentohet nė kėtė kontekst. Asnjė rrethanė ekonomike dhe politike nė atė kohė nuk shkonte nė favor tė mundėsisė sė fillimit tė njė lufte me pasoja kaq tė mėdha materiale dhe njerėzore.
Kush ka mundur, pra, tė priste njė luftė shkatėrrimtare nė trojet e Jugosllavisė, kur ēdo gjė atėbotė ishte e qetė?
Arma nė dorėn e majtė, ka mundėsi qė ta nėnkuptojė anėn e majtė tė globit, pra shetet e Perendimit (SHBA-tė me aleatėt e saj). Roli i tyre nė planin diplomatik dhe ushtarak (rezolutat e Kombeve tė Bashkuara dhe bombardimet e Serbisė), do tė jetė shkatėrrimtare dhe vdekjepruese pėr Serbinė.
Nga historia na ėshtė e njohur se Italia dhe Gjermania kanė qenė shtete qė gjithmonė kishin pretendime serioze tė dominimit mbi tėrė botėn. Kėto pretendime tė kėtyre shteteve kanė qenė edhe shkaktare pėr fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore.
Nostradamusi, qė nė shkekullin XVI, nė veprat e tij parathė-nėse pėrmend vendin Teshin. Dihet se rreth kėtij vendi pėrherė ka pasur konflikte nė mes tė Polonisė dhe Ēeko-sllovakisė. Teshini, gjatė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Sudenit, i ka takuar Polonisė. Pikėrisht ky vend i njėjtė do tė jetė shkaktare e sulmit tė Gjermanisė mbi Poloninė, dhe kjo ngjarje nė histori zyrtarisht do tė konsiderohet si dita e fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore.
Kur dy ushtri prej mureve nuk mund tė ndeshen
Nė atė moment do tė dridhet Teshini.
Nga vargjet nė vijim do tė shohim se cili popull do tė jetė shkatar i kėsaj lufte tė madhe shkatėrrimtare:
Populli qė ėshtė i huaj dhe i largėt i romakėve
Shteti i tyre do tė jetė nė Majne.
Polonia nė Luftėn e Dytė Botrore pėrshkruhet nė kėtė kontekst:
Qielli do ta vajtojė disfatėn e shtetit tė pėrzier
Deri nė hava gjaku do tė derdhet
Nėpėr vdekje pėrsėri ky popull do tė ngritet.
Polonia njėkohėsisht ka qenė mbretėri dhe republikė dhe ka pasur popullsi tė pėrzier: njė pjesė katolike, kurse pjesa tjetėr ishte e besimit ortodoks.
Bombardimet dhe shkatėrrimet masovike tė qyteteve nė kėtė luftė pėrshkruhen kėshtu:
Qarshia e madhe do tė shkretohet
Prej njerėzve rrallė kush do tė mbetej.
Tė pakta janė qytetet qė nė Luftėn e Dytė Botėrore kanė pėsuar shkatėrrime kaq tė mėdha sikurseVarshava, prandaj nuk ka dyshim se kėto vargje i dedikohen pikėrisht kėtij qyteti.
Nga karkalecat qė do tė arrijnė prej qielli
Do tė vijė vdekja dhe shkatėrrimi
Duke mos respektuar rregullat e luftės.
Me karkaleca qė do tė arrijnė nga qielli, mendohet pėr aeroplanėt bombardues.
Edhe miqėsia e madhe e Hitlerit dhe Musolinit, dalė nga aleanca e pėrbashkėt ideologjike dhe ushtarake, nuk kanė qenė jashtė syrit tė mprehtė vrojtues tė Nostradamusit:
Njė ditė do tė bėhen
Dy sundues miq tė mėdhenj
Pushteti i tyre do tė rritet
(dhe)Do tė zgjerohet gjithnė e mė tepėr.
Mė sipėr cekėm vetėm disa vargje tė cilat edhe laikun e zakon-shėm qartazi do ta bindnin se Lufta e Dytė Botėrore ėshtė parathėnė nga Nostradamusi. Pėr kėtė ngjarje tė madhe dhe vendimtare pėr historinė njerėzore, ka ende kuatrane me detaje tjera, qė ndoshta do tė ishte e udhės tė pėrmenden, por ne nė kėtė prezentim do tė kėnaqemi si tė mjaftueshme vetėm me kėto.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:27
|
#26
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
e) Fillimi dhe shkatėrrimi i ideologjisė komuniste
Lindjen e ideologjisė komuniste, Nostradamusi nė njė kuatran tė vetin e parathot kėshtu:
Shkolla filozofike e stilit tė ri
Qė urren pasurimin dhe lavdėrinė
Nuk do tė gjejė vatrėn nė gjirin german
Atė do ta ndjekin vėllezėrit tjerė tė shumtė
Na ėshtė e njohur se filozofia komuniste, e quajtur MARKSIZĖM, sendėrtohet nga ideologu dhe inspiruesi kryesor i saj Karl Marksi, i cili kishte prejardhje Gjermane. Po ashtu dihet mirė se ideologjia e komunizmit kurrė nuk ka ardhur nė pushtet nė gjirin gjerman, por kėtė rrugė, siē thuhet edhe nė kuatranin e sipėr cekur, do ta ndjekin vėllezėrit tjerė: Rusia dhe shtetet tjera tė mėvonshme socialiste.
Shkatėrrimin definitiv tė kėsaj ideologjie dhe tė sistemit shtetėror socialist, Nostradamusi e ndėrlidh me njė term BORIS, e qė deri nė kohėn e fundit ishte e pakuptueshme nga shumė komentues tė tij.
Pas viteve tė tetėdhjeta, mė kishte rėnė nė dorė njė videokasetė me dokumentar pėr parathėniet e Nostradamusit. Ende e kam nė mbresa analistin amerikan tė parathėnieve tė tij mbi mundėsinė e shkatėrrimit tė ideologjisė komuniste nė Evropė, duke ndėrlidhur ate si tregues orientues me kėtė nocion Boris. Analisti nga videokaseta, atėbotė, kėtė term si kohezion tė mundėshm gjeografik e lidhte me njė lumė tė vogėl nė kufi nė mes tė BRSS-sė dhe Rumunisė. Ky lumė Boris, komentohej si vija e kuqe, deri ku do tė arrihet rrėnimi i sistemeve socialiste tė shteteve evropiane. Tani, pas disa viteve, na ėshtė e qartė se emri BORIS ka tė bėjė me personalitetin e liderit Rus Boris Jelcin.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:29
|
#27
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
f) Ngjarjet e fundit dhe lufta nė Kosovė.
Ngjarjet e fundit nė Kosovė dhe kyēja e makinerisė mė tė madhe ushtarake nė botė rreth zhgjidhjes sė kėtij problemi, padyshim, konsiderohet si ngjarje me rėndėsi tė veēantė botėrore. Andaj, nuk ėshtė larg mendėsh qė edhe Nostradamusi tė jetė marrė me ndonjė parathėnie rreth kėtyre ngjarjeve. Kur tė gjithė me ankth pritnim epilogun e bombardimeve dhe katastrofės kosovare, edhe leximi i kuatraneve tė kėtij parathėnėsi tė madh,mė ishte njė kėnaqėsi dhe kurajo e madhe. Me njė literaturė solide qė disponoja, filloi bredhja ime kah ndonjė varg evetual qė do ta asociacionte tragjedinė kosovare qė ishte nė ndodhje e sipėr.
Intimisht besoja se diēka patjetėr duhet tė ekzistojė dhe hasa nė njė broshurė tė njė analisti serb i prarathėnieve tė Nosradamusit. Nė fillim tė kėtij libri, hasa menjėherė nė dy vargjet e cituara ku thuhej:
Nė mes tė Serbisė dhe V
do tė zhvillohet njė luftė vdekjeprurėse
Kėto vargje komentatori serb komentonte si parathėnje e mundshme e luftės sė madhe dhe fitores ushtarake serbe nė Luftėn e Parė Botėrore. Simboli V pėr tė ende nuk ishte i qartė, por ai e ndėrlidhte kėtė duke konstatuar se nė kėtė luftė fitimtare pėr Serbinė kanė qenė tė kyēura 5 shtete evropiane.
Nėse ndalemi nė kėto vargje dhe ato pėr njė ēast i lidhim me ngjarjet nė Kosovė, do tė shohim se simboli V FITORE, ėshtė simboli dhjetėvjeēar i rezistencės sonė kombėtare kundėr satrapit Millosheviq dhe regjimit tė Serbis nė pėrgjithėsi. Njėkohėsisht mund tė komentohet si numėr 5 (romake) qė do tė nėnkuptonte 5 shtete dominante nė bombardimet e NATO-s mbi Serbinė, si dhe ndarjen e Kosovės nė pesė regjione tė mbikqyrjes sė kėtyre shteteve (Amerika, Franca, Anglia, Italia dhe Gjermania).
Pas konfliktit tė madh, edhe mė e madhe prėgatitet
Makineria kolosale do ta pėrtėrijė shekullin
Shiu dhe breshri, gjak, uri, flakė dhe shfarosje
Gjersa nga qielli do tė hidhet zjarr dhe shkatėrrime.
Vargu i parė i kėtij kuatrani mund tė komentohet se Serbia ka qenė shkaktare e shumė luftėrave dhe konflikteve nė Ballkan dhe pas tyre edhe mė e madhe pritet. Sikur tė mos ishte i qartė vargu i dytė shumė pak ky kuatran do tu dedikohej ngjarjeve nė Kosovė, po aty ku thuhet se makineria kolosale do ta pėrtėrijė shekullin, nuk ka dyshim se bombardimet e NATO-s nė Kosovė kanė ndodhur nė fund tė shekullit XX dhe pas vitit 1999 pėrtrihet shekulli dhe mileniumi i ri.
Pėr dy vargje tjera tė kėtij kuatrani mbase nuk ka nevojė pėr koment.
Kaherė nuk ėshtė parė njė dhembshuri aq e madhe
Ata tė cilėt dhanė shumė, do tė jenė tė detyruar
nė mėshirė
Tė vuajtur, tė zbathur, tė uritur dhe lakuriq
do tė lėvizin
Dhe kalojnė shumė male dhe bregore nė befasinė e
gjithė botės.
Edhe ky kuatran, besoj, nuk ka nevojė pėr njė koment tė thellė. Dihet se me pastrimin etnik tė kryer nga Serbia nė Kosovė, nuk ėshtė parė njė dhemshuri aq e madhe nė botė. Dihet se kush janė ata qė dhanė dhe do tė detyrohen nė mėshirė. E ēka tė themi pėr vargun e fundit tė kėtij kuatrani: Tė vuajtur, tė zbathur, tė uritur dhe lakuriq, do tė lėvizin dhe kalojnė shumė male dhe bregore nė befasinė e gjithė botės.
Kuatrani tjetėr i cili mė ngacmoi pėr ndonjė parathėnie tė mundshme edhe pas bombardimeve dhe situatės nė Kosovė, ishte ai nė ceturien e parė, kutrani i 32-tė:
Mbretėria e fuqishme do tė bartet
Nė provincėn e vogėl e cila rritet
Nė krahinė pa rėndėsi, vend pa nam
Bazėn e pushtetit atje do ta ketė.
Besoj se do tė pajtoheni edhe ju, por unė kėtė kuatran nė interpretim tė lirė,si mbretėri e fuqishme i kisha nėnkuptuar Kombet e Bashkuara dhe bazėn e pushtetit tė saj nė formė tė Administratės sė pėrkohėshme e vendosur nė Kosovė. Pra, nė njė krahinė tė vogė, provincė e parėndėsishme deri mė dje.
Gjithmonė, kur bėhej fjalė pėr mundėsinė e parathėnies sė ngjarjeve nė Kosovė nga ana e Nostradamusit, nga bashkėbisedues tė mi ballafaqohesha me pyteje dhe dyshime nga mė tė shpeshtat:
- Nuk ka pas punė tjetėr Nostradamusi, por tė merrej me Kosovėn dhe shqiptarėt ?,
- Ndoshta ai as qė ka ditur atėherė se ku ėshtė Kosova, e lere ma pėr shqiptarė ...? etj.
Nostradamusi ka qenė njohės gjenial i historisė sė popujve tė botės, e veēanėrisht tė Evropės, sė cilės i pėrkiste edhe vetė. Nga kjo histori e saj e bujshme, shumė mirė ka ditur pėr civilizimin e lashtė pellazg, ilir si dhe pėr pasardhėsit e kėtyre civilizimeve dhe rolin e tyre nė historin e gjithėmbarshme tė Evropės.
Ai, ka jetuar njė shekull pas luftėrave tė lavdishme tė heroit tonė kombėtar, Gjergj Kastrioti - Skenderbeut. Popullariteti i madh i kėtij heroi si shpėtimtar i dėpėrtimt osman nė kėrthizėn e Evropės krishtere tė Perendimit, nuk kanė qenė larg menēurisė sė tij gjeniale. Po ashtu, ai ka njohur, luftėn e madhe tė aleancės sė bashkuar nė Betejėn e Kosovės dhe pasojat e humbjes sė saj pėr dėpėrtimin e mė-vonshėm tė turqve nė Ballkan dhe mė gjerė.
Ai, pra, ka ditur mjaft nga historia dhe parathėniet e veta kanė qenė si vazhdimėsi e kėsaj historie. Kėto ngjarje nuk janė tė zakonshme dhe pa gjurma nė rrejdhėn e mėtejme tė zhvillimeve tė mėdha nė truallin e Evropės dhe asaj botėrore nė pėrgjithėsi. Prandaj, nė kėtė kontekst duhej shikuar edhe ato tė Kosovės.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:30
|
#28
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
- A nuk ka qenė ngjarje e madhe botėrore shpėrngulja e dhunshme e popullit shqiptar tė Kosovės me pėrmasa biblike qė nuk mbahet mend nė historinė njerėzore?
- A nuk ishte ngjarje e madhe involvimi i fuqisė kolosale ushtarake tė kohės nė pengimin e vuajtjeve tė mėtejme tė kėtij populli?
- Cili ishte lajmi medial nė tė gjitha mjetet e informimit botėror gjatė tėrė vazhdimėsisė sė kėtyre bombardimeve ?
- A nuk ishte Kosova dhe vetėm Kosova?
- A nuk ishin shqiptarėt, ata qė obliguan nė dhemshuri dhe mėshirė tėrė botėn?
- A nuk ėshtė tėrė bota sot nė Kosovė?
Sė fundi, kėto pyetje dhe shumė tė tjera qė njėkohėsisht janė edhe pėrgjigje, do ti pėrmbledhim nė njė konstatim tė nivelit tė vetė dyshimeve tė bėra:
:;Nostradamusi ka ditur shumė mirė edhe nė shekullin XVI se kush janė shqiptarėt dhe ku ėshtė Kosova!
:;Ai ka patur edhe punė tė tjera mė tė menēura, por kurrsesi nuk ka mundur ti tejkalojė ngjarjet e Kosovės,tė cilat kanė lėnė gjurmė tė pashlyeshme nė historinė e gjithmbarshme botėrore, si njė vazhdimėsi e bujshme e saj.
Shqiptarėt, pra, dhe ardhmėria e historisė sė tyre nuk kanė mundur tė anashkalohen as nga vetė Nostradamusi. Pėr ta pasuruar mė bindshėm kėtė konstatim, do ta prezentoj edhe njė strofė tė qarėt parathėnės pėr shqiptarėt.
Nė ceturiumin e katėrt, kuatrani 98, thuhet:
Nė Romė shqiptarėt me britėm do tė mbrrijnė
Duke rrokur edhe Langresin nga fyti
Bajraktari nuk do ti falė askujt
Shkatėrrimet, urinė, gjakun dhe thatėsirėn.
Ky kuatran ka tė bėjė me dėpėrtimin shqiptar nė Romė dhe deri nė brigjet e Monakos. Langresi (Langr) ėshtė qyteti nė lindje tė Francės dhe shtrihet nė brigjet e lumit Marna.
Se pėr ēfarė depėrtimi tė shqiptarėve nė kėto vise ėshtė fjala, t ju them tė drejtėn nuk kam asnjė vizion tė qartė konkret, edhe pse shumė mė ka preokupuar kjo parathėnie decidive e tij Asociacioni, nė fillim, mė shkoi tek ekzodi i madh i shqipėtarėve klandestinė nė brigjet e Italisė, por edhe ky vlerėsim sigurisht nuk do ta kėnaqte kuptimin pėrmbajtėsor tė kėsaj strofe, sepse ndeshet menjėherė me kuptimin e vargjeve tjera qė pasojnė, edhe pse kėto ekzode kanė pėrfunduar shpesh me viktima tė mėdha njerėzore.
Studiuesi i famshėm Francez i parathėnieve tė Nostradamusit, Jean Charles Pikon, nė veprėn e vet Profetizimet e Nostradamusit, kėtė kuatran e komenton si mundėsi eventuale qė shqiptarėt tė jenė aleatė tė ndonjė fuqie tė madhe invaduese qė do tė ngjaj mė vonė, bie fjala tė arabėve ose me ndonjė mbretėri tjetėr tė fortė ushtarake.
Nė vazhdim do ta kemi edhe njė kuatran tė Nostradamusit ku qartė pėrmenden shqiptarėt. Njėjtė edhe kėtė kutran do ta kemi vėshtir ta komentojmė ose atė ta lidhim me ndonjė ngjarje qė ka ndodhur nė tė kaluarėn .
Ceturiumi i pestė, kuatrani 91:
Nė sheshin ku ėshtė parajsė pėr ēdo grabitēar
Ku kėmba e trimit nuk shkel kurrė
Do ti sulmojnė ata me kalorėsi tė lehtė
Shqiptarėt, Marsi, Luani, Saturni dhe shoku Ujori.
Sėrish, nėse i kthehemi studiuesit dhe komentuesit, Charles Pikon, kėtė kuatran e radhit nė grupin e vargjeve jashtėkronologjike.
Vargu i fundit, pa dyshim, sqaron se pėrveē shqiptarėve nė kėtė kalorėsi tė lehtė do tė jenė edhe popuj, shtete ose persona me shenja tė horoskopit, luani dhe ujori, e ndoshta ngjarja e parathėnė mund tė ndodhė nė periodėn e sundimit tė Marsit dhe planetit Saturn.Natyrisht, ky konstatim duhej mbetur nė suazat e supozimeve logjike dhe njohurisė sė pakontestueshme se Nostradamusi periodat, vendngjarjet dhe personalitetet e caktuara i kamuflon me shenja tė ndryshme tė horoskopit.
Pėr deshifrimin e mundshėm tė kėtyre vargjeve nė kuatrane konkrete parathėnėse pėr shqiptarėt, na duhej njė pėrkushtim edhe mė i madh. Edhe pse strofat e cituara janė tėrėsi e mėvetėsishme sipas renditjes qė pason, ato duhet pėrpunur mė tej nė drejtim tė kėrkimit tė lidhshmėrive me kuatranet tjera tė ndonjė ceturiumi .
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:31
|
#29
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
g) Sulmet terroriste tė 11 shtatorit nė SHBA
Sulmi terrorist i 11 shtatorit 2001 nė binjaket e Qendrėn Botėrore tė Tregtisė nė Nju-Jork dhe atij tė Pentagonit nė Uashington, pa dyshim, kanė ngjallur njė indinjatė tė arsyeshme tė tėrė opinionit botėror demokratik. Pėrveē indinjatės dhe dhembshurisė sė madhe pėr viktimat e pafajshme, pas kėsaj ngjarjeje katastrofale, ėshtė paraqitur njė dukuri shumė specifike qė ka tė bėjė me interesimin e madh tė shumė individėve, besa edhe tė institucioneve tė ndryshme anekėnd botės, pėr parathėniet e mundshme tė Nostradamusit pėr kėtė sulm. Kėrkesat pėr veprat e tij janė marramendėse dhe zbrazin libraritė e mėdha botėrore. Ato mbushin faqet e shumė revistave dhe gazetave me hipoteza dhe supozime eventuale.
Nė kėtė situatė, edhe pse tejet aktuale, logjikisht do tė na parashtrohen edhe disa pyetje: mos vallė, agonia e befasisė dhe kurioziteti i pėrhershėm i qenies sė njeriut pėr ta njohur ardhmėrinė i shtyn shumė medie tė jenė senzacionaliste pėr tė pėrfituar edhe nga kjo tragjedi?
Mos ėshtė vallė preokupimi ynė i madh momental i interesimit shkaktar qė ēdo ngjashmėri me kėtė ngjarje ta komentojmė nė kėtė kontekst?
Duke shfletuar nėpėr faqet e internetit, vargjet mė tė shpeshta qė prezantohen si mundėsi e lidhshmėrisė sė parathėnieve tė Nostradamusit me kėtė tragjedi janė:
Nė qytetin e perėndisė, do tė vijė gjer tek murmurima e madheEdhe vargu tjetėr na asocionon nė kėtė ngjarje tragjike:
Dy vėllezėr binjakė do tė ndahen nga njė kaos i madh
Lufta e madhe do tė fillojė atėherė
Kur qyteti i madh tė jetė i djegur.
Ka mundėsi qė kėto vargje tė kenė tė bėjnė me sulmin terrorist tė 11 shtatorit, por edhe pse pėrmenden dy vėllezėr, duhet tė kemi kujdes se Nostradamusi nė mėnyrė figurative kamuflon shumė pėrshkrime, prandaj dy vėllezėr mund tė jenė dy shtete, dy ideologji, dy sundues etj. Vargjet qė pasojnė e qė i hasa nė disa gazeta, ka mundėsi tė jenė edhe si njė pėrsėritje e gabimit tė huazuar nga ndonjė medium tjetėr simotėr.
T'ju them tė drejtėn, kėto vargje shumė tė afėrta me ngjarjen nė fjalė, nuk kam mundur t'i has nė asnjė material rreth Nostradamusit me tė cilat disponoja momentalisht. Por, assesi nuk do tė thotė se nuk ka mundėsi tė ekzistojnė:
Dy zogj metalikė do t'i sulmojnė dy godina tė mėdha
Dhe tėrė bota sė shpejti do tė jetė e shkatėrruar.
Gjithmonė, kur disa ngjarje ndodhin nė botė dhe pėr to gjurmohet nė parathėniet e Nostradamusit, mendimi im ėshtė se vazhdimisht duhet pasur kujdes.
Jo vetėm kujdes, por dhe durim!
Sa pėr kuriozitet, t'ju parashtroj njė tė dhėnė: vetėm nė Francė janė shkruar mbi 400 vepra dhe studime pėr Nostradamusin, ku shumė autorė nė to parashtrojnė mendime dhe vlerėsime nga kėndi i vetėvėshtrimit personal, e mos tė flasim pėr prezantime tė ndryshme nė formė tė dokumentarėve, filmave artistikė, analizave gazetareske pėrplot me elemente senzacionaliste, etj.
Edhe pse shumė kuatrane dhe vargje nė fillim duken se kanė tė bėjnė me ngjarjen konkrete tė ndodhisė sė pėrjetuar, patjetėr duhet vazhduar tė vrojtohen me vėmendje edhe pasojat e mundshme tė ngjarjes qė ėshtė nė rrjedhė e sipėr. Nostradamusi ėshtė tejet enigmatik dhe i zhdėrvjellėt nė shkathtėsinė e rruajtjes sė qartėsisė sė menjė-hershme tė kuptimeve tė veta, pa lidhshmėrinė e tyre me pasojėn, e cila do tė ishte nė vazhdimėsi. Edhe nėse eventualisht do tė ekzistonte kjo lidhshmėri, nuk do tė kemi rastin qė njė kuatran-strofė tė lidhet si kuptim i ngjarjes nė vazhdim me strofėn tjetėr. Ky ėshtė stili i manipulimit dhe ēelėsi i renditjes sė ngjarjeve tė parathėna, qė ėshtė ende enigmė dhe duhet zbuluar nė tė ardhmen.
Nėse sulmet terroriste nė Nju-Jork dhe Uashington nė tė ardhmen do tė kenė ndkim vendimtar nė shkaktimin e ndonjė lufte tė madhe ose ndonjė tragjedie tjetėr, tek atėherė para nesh do tė qartėsohen edhe vargjet tjera dhe do tė bindemi se ai kishte tė drejtė.
Ėshtė mė se e vėrtetė se Nosradamusi nė shumė vende pėrmend binjaket, qytetin e madh, qytetin e Perendisė, zogjėt e metalit, karkaleca nga qielli qė lėshojnė zjarr, shkatėrrimet dhe luftėrat me pėrmasa tė mėdha hapėsinore, por nė asnjė vend nuk i ndan si Luftė tė Parė Botėrore, tė Dytė e kėshtu me radhė.
Termi «BINJAKĖT» qė pėrmendet nė disa kuatrane tė tij, duhet kuptuarsi shenja tė horoskopit tė cilat sundojnė nė njė periudhė kohore, sepse Nostradamusi duke i parathėnė ngjarjet, shumicėn prej tyre i kategorizon nė kohon e sundimit tė shenjave tė caktuara, siē janė: shigjetari, binjakėt, ujori etj. Shatėrrimet e qyteteve dhe godinave tė mėdha parashihen nė shumė vende. E njėjta ėshtė edhe me zogjėt nga metali qė lėshojnė zjarr dhe shaktojnė katastrofa njerėzore dhe materiale. Tė gjitha kėto veē kanė ndodhur: Lufta e Parė Botėrore, Lufta e dytė Botėrore, luftėrat e shumta lokale, shkatėrrimet e mėdha tė qyteteve dhe metropoleve etj.
Sulmi ka ndohur nė Qendrėn Tregtare Botėrore nė Nju-Jork dhe nė Qendrėn ushtarake komanduese tė SHBA-ve nė Uashington, dhe pasojat e saja ishin tė mėdha.Tani vėmendjen duhet orientuar tek shumė prathėnie tė tjera qė duhet tė ndodhin dhe nė mėnyrė asociative ka mundėsi qė tė lidhen me kėtė ngjarje...
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
23-09-07, 03:32
|
#30
|
Shpirt shyptari
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
|
Titulli: Nostradamus
h) Evropa gjer nė vitin 2000 dhe pas saj
Mbarimi i shekullit XX dhe fillimi i shekullit XXI, sipas kategorizimit kohor nga vetė Nostradamusi, pėrfshihen nė kohėn e pėrfundimit tė erės sė sundimit tė Hėnės, pra viti 2000, dhe perioda e vazhdimit tė ndikimit tė planetit tė Marsit, gjer mė vitin 2170, kur kemi njė seri tė parathėnieve ngjarjesh tejet tė rėndėsishme pėr tėrė njerėzimin.
Pas njė konflikti tė madh nė Evropė, nė kėtė etapė, Nostradamusi ka paraparė lindjen e dy fuqive tė mėdha. Kėtu plotėsisht, tanimė, na ėshtė e qartė, se ky konflikt ka tė bėjė me Luftėn e Dytė Botėrore, nga e cila dolėn dy superfuqi: SHBA-tė dhe BRSS-ja. Konkretisht, dy aleanca tė forta ushtarake: Pakti «NATO» dhe ai i Varshavės. Kėtyre dy superfuqive tė forta ushtarake, ekonomike dhe politike edhe gjeografikisht u ka locuar vendin e tyre: njėra, thotė parathėnėsi, do tė jetė nė Lindje dhe e quan «Sllavia», kurse tjetra do tė jetė «Perendimi Anglez», nėnkuptohet nė Perėndim. Perendimi Anglez, sipas tij, do tė jetė njė shtet i pasur dhe i fuqishėm botėror (SHBA-tė dhe tė gjitha anėtaret tjera tė NATO-s). Kėto dy fuqi, siē pėrshkruhen, do ta ndajnė botėn nė dy gjysma tė ndikimit. Njėrėn e emėrton si « e kuqe», kurse fuqinė tjetėr si «botė e re».
Gjysmė pėr gjysmė do tė jenė dy kolosė (titan),
E madhe dhe mė e madhe do t'u jetė forca,
Bota e re ka pėr tė qenė mdhlėshtia
Shumicės sė kuqe do t'i ecė fati.
Kėtė realitet tanimė e kemi: ndarjen e globit nė mes tė dy kolosėve, apo, siē thuhet nga vetė autori nė pėrkthimi bukval, nė dy xhina (SHBA dhe ish - BRSS) .
Perėndimi dhe bota e re do tė jenė tė zhvilluara dhe tė pėrparuara- «madhėshtia», kuse «e kuqja» do tė shndėrohet nė shumicė populluese, sepse dihet se pas Luftės sė Dytė Botėrore shumė shtete tė reja, nga sistemet e mėparshme tė sundimit, kalojnė masovikisht nė socialite.
Nė fillim do tė ketė paqe dhe harmoni, por kjo nuk do tė zgjasė gjatė. Pas kėsaj qetėsie tė shkurtėr duhet tė fillojnė kryengritjet nė shumė shtete evropiane socialiste tė cilat, siē thuhet «do ta dridhin nga themelet Sllavinė» Fillet e para tė kėtij konflikti, parathuhen tė jenė nga Hungaria, dhe pastaj si vazhdimėsi, edhe nė shtetet tjera qė e pėrbėjnė kampin socialist.
Mos kemi tė bėjmė, vallė, kėtu edhe me luftėn nė Slloveni, Kroaci, Bosnje dhe Kosovė?
Kur analizoja me vėmendje njė broshurė pėr parathėniet e Nostradamusit, tė botuar nė vitin 1984, nga ana e njė autori serb tė Jugosllavisė sė atehershme Federative, hasa nė komentin mbi parathėniet e Nostradamusit, pėr kryengritjet dhe shkatėrrimet brenda shteteve tė Sllavisė. Kėtė koment, autori i saj, sigurisht nėn ndikimin e vetė cenzurės socialiste tė regjimit tė atershėm, e bėnte tėrthorazi, pa hyrė mė gjerėsisht nė detajet e tjera.
Atėbotė, Evropa ishte ende e ndarė nė shtete tė forta nacionale. Gjermania nuk qe e bashkuar, prandaj as qė ka mundur dikush ta shoh nė ėndėrr, siē thotė populli, e lere mė ta shkruajė ose ta thotė publikisht kėtė mundėsi.
Nuk ka dyshim!
Shtetet socialiste ishin stabile dhe unike rreth bėrthamės sė tyre - Bashkimit Sovjetik. Dita mė ditė familja e madhe socialiste pasurohej me kalimin e shumė shteteve tė reja nė radhėt e tyre.Pra, socializmi ishte nė dėpėrtim e sipėr... por...fillon tė realizohej ajo qė patjetėr duhej tė ndodhte. Nė vitin 1956, rendi i vjen sė pari Hungarisė:
Hungaria me gjak do ta rrėzojė pushtetin
Nė fuqi do jenė ligjet e ashpra
Klithėm dhe britma do t' jehojė qytetit.
Mė 23.11.1956, nga pakėnaqėsia gjithėpopullore demonstratat e mėdha nė Budapest shndėrohen nė kryengritje popullore. Imre Nagj kthehet nė pushtet. Shpall neutralitetin e Hungarisė nga BRSS dhe Pakti i Varshavės duke kėrkuar ndihmėn e Kombeve tė Bashkuara. Nė tė njėjtėn kohė, Janosh Kadar, formon Qeverinė Puntore - Fshatare tė Sundimit, dhe nė bazė tė konventave tė Paktit tė Varshavės, fton trupat Sovjetike pėr intervenim. Intervenimi qe i pėrgjakshėm dhe pasojat e saja ishin tejet tė mėdha tė dėmeve si nga aspekti njerėzor, ashtu edhe material.
Si vazhdimėsi ... rendi do ti vijė edhe Rumunisė:
Nga krahu slloven Amadisė rafshnalte
Nė shfarosjen e atij qyteti tė lashtė
Rumuninė e vet do ta shohin si vdes
As flakėn si ta shuajnė nuk kanė si ta dinė.
... dhe kėshtu, njė pas njė, tė gjitha shteteve tjera socialiste, gjer tek shkatėrrimi i vetė bėrthamės amė, Bashkimit Sovjetik. Hungaria ishte njėra prej viktimave edhe gjatė viteve tė 68-ta tė protestave gjithėpopullore antisovjetike tė bllokut socialist, tė pėrfshir nė Aleancėn e Paktit tė Varshavės.
Ėshtė interesante parathėnia e ngritjes sė shpejtė tė njė shteti nė Mesdhe. Se pėr cilin shtet ėshtė fjala, nuk dihet. Sipas tė gjitha gjasave ky shtet duhet tė jetė Italia, Turqia, ose Egjipti.
Mė tej, Nostradamusi parathotė se Evropa bashkėkohore, pėr t'i eliminuar kontradiktat e veta tė vjetra ndėrshtetėrore dhe ndėretnike, do tė shkojė kah bashkimi pėrmes formave tė ndryshme tė integri-meve. Kur vjen gjer tek ky bashkim, atėherė qendra e saj duhet tė jetė Zvicra.
A nuk i kanė sot selitė e tyre nė Gjenevė shumė asociacione Evropiane dhe botėrore?
Evropėn e bashkuar, politikisht, ekonomikisht, ushtarakisht, pa kufi dhe me monedhėn unike, ne e kemi sot, prandaj asgjė nuk ėshtė befasuese pėr njė konstatim tė tillė.
Nė kontekst tė parathėnieve tė Nostradamusit gjithnjė mė ėshtė i qartė vizioni se edhe Kosova do tė jetė shtet i pavarur, por jo edhe nė plotkuptimin e fjalės. Ngushtimi i pavarėsisė sė saj ka gjasė tė jetė e kushtėzuar, sikur bie fjala, nė formė tė ndonjė integrimi Ballkanik si pjesė e tėrėsishme e Evropės sė integruar. Frikohem se nė kėtė integrim eventual gjithė - ballkanik mund tė jetė edhe Serbia!?.
Merrėni me mend, sikur kėto parathėnie tė Nostradamusit t'i lexoni nė njė kohė, para 18-20 vitesh?
Sa do tė ishin ato tė pabesueshme dhe qesharake?
Ende nuk ėshtė e qartė parathėnia se Franca do tė ndahet nė tri pjesė? Nuk ėshtė e kuptueshme se nė ēfarė ndarje mendohej? Parathuhet se ato njėsi do tė jenė krahina me sistem tė veēantė politik.
Nė parathėniet e Nostradamusit pėrmendet edhe njė nocion nė formė tė «SHEKULLIT TĖ PAZAKONSHĖM». Kėtu nuk kemi tė bėjmė me njė sundim, me njė mbretėri, me njė revolucion, gjegjėsisht me njė rrethanė tė izoluar, por me njė shekull tė tėrė.
Sa i pėrket kėtij shkeulli, ai parathotė:
Pritje e shekullit tė pazakonshėm duket
Do t'ja filloj me pesėqindetėtėdhjetė vite
Kurse nė shtatėdhjetat tri qiej mos pafsha
Mbretėri tė pesta do tė sundojnė botėn.
Vitet pesėqindetetėdhjeta janė shifrat gjithmonė tė kalkuluara tė datave me metoda ende tė pasqaruara tė kamuflimit tė qartėsisė sė tyre nga Nostradamusi.
Nė vargun ku betohet «tri qiej mos pafsha» mendohet nė sferat qiellore tė tri planetave: Saturnit, Venerės dhe tė Marsit.
Pėr pesė mbretėri qė do tė sundojnė botėn, besoj se mendojmė njėjtė?
- Nė ngjarjet tė cilat priten tė realizohen pas vitit 2000 gjer mė vitin 3797, kur edhe pėfundojnė parathėniet e shkruara tė Nostradamusit.
Tė gjitha parathėniet e cekura dhe tė realizuara gjer mė tani, nuk mbeten me kaq.Ato shkojnė mė tej dhe gjatė kohės sė sundimit tė planetit Mars, parashihet tė zhvillohen edhe 7o luftėra tjera katastro-fale. Sundimi i planetit Mars fillon nga data 17 qershor 1772 gjer mė 17 prill 2170. Nga njė llogaritje e bėrė prej hulumtuesve tė tij, gjeri mė vitin 1969, nėse numėrohen tė gjitha luftėrat e bėra koloniale, prej revolucioneve dhe mbretėrive, luftėrat amerikane, turke, ruse dhe ato aziatike, janė realizuar gjithsej diku rreth 50 sosh, prandaj deri nė vitin 2170 priten tė realizohen edhe mė tepėr se 20 luftėra.
Pėr ngjarjet qė do tė pasojnė pas vitit 2000, si mundėsi e relalizimit tė tyre, do tė pėrmendim ato mė themelore dhe shumė qartė tė parathėna nga Nostradamusi, e kėto janė:
a) Zbulimet e mėdha shkencore, b) Pasuria ,luksi, amorali dhe shpenzimet e mėdha, c) Thatėsirat dhe vėrshimet, d) Uria e) Mundėsia e invadimit arab (Islamit), f) Invadimi i racės sė verdhė .
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.
Zhan Pol
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 3 (0 Anėtarėt dhe 3 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:19.
|
|