|
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė! |
21-08-12, 18:02
|
#31
|
Banned
Anėtarėsuar: 02-02-12
Postime: 1,102
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Nė jeten time kurrė nuk kam qenė i puthur prej aq shumė burrash sa nga refugjatet nė Shqipėri. Edhe unė i dua shqiptarėt po ashtu, pėr karakterin, stoicizmin dhe atdhetashurinė e tyre.
Gjenerali Wesley Clark
|
|
|
27-08-12, 21:30
|
#32
|
Anėtarėsuar: 22-06-09
Postime: 1,545
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Kliko (e mire e qendrueshme)
Per shum te kqija qe i kemi te mbathura- Nuk eshte krejt ashtu thot Aziz Nesin
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Neferta : 27-08-12 nė 21:38
|
|
|
05-09-12, 22:01
|
#33
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Xhorxh F. Wiliams: ''Shqiptarėt''
Nuk vij tė flas si mik i njerėzisė, por vij si mik dhe adhuronjės i racės shqiptare. Dashuroj Shqipėrinė, dashuroj burrat e Shqipėrisė siē dashuroj Amerikėn, siē dashuroj burrat qė i kanė dhėnė lirinė Amerikės. Shqipėria do tė jetė e lirė. Shqipėria i ka dhėnė pesė imperatorė Romės dhe gjaku i shqiptarėve ka forcuar kombet e tjerė. E lashė Shqipėrinė nė vuajtje dhe tė mbytur nė gjak nga faji i Evropės, e cila tani po lan gjynahet e saj. Unė protestova kundėr paudhėsisė sė Evropės kundrejt Shqipėrisė, lashė vendin tim zyrtar dhe ju siguroj, qė unė besoj, se ajo ditė qė unė protestova pėr Shqipėrinė, ėshtė dita mė e lumtur e jetės sime
Tregtia e Amerikės duhet tė jetė e lirė pėr kombin shqiptar, qė ėshtė vėllai i kombit amerikan. Unė jam gati pėr ēdo shėrbim pėr lirinė dhe shpėtimin e Shqipėrisė, edhe me jetėn time." - Xhorxh Fred Uiliams (Nė mitingun e organizuar pėr tė mbrojtur tė drejtat e kombit shqiptar, Boston, 7 Nėntor 1915).
SHQIPTARĖT
Xhorxh F. Wiliams
(1852-1932)
I. TOKA DHE BANORĖT
Shqipėri, lejomė tė hedh sytė e mi
Mbi ty o nėnė e rreptė burrash t'egėr!
(Bajron)
"Bah! Shikoni kėta barbarė!" - ka thirrur ēdo tiran qė ka shtyrė nė fatkeqėsi viktimėn e vet, por mė nė fund e ka parė tė pamundur ta bėjė skllav. Historia e dhimbėshme e Shqipėrisė nuk i ėshtė treguar popullit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Kjo ka qenė zhdukur nė vendin e Bajronit dhe tė shteteve tė mėdha, tė cilėt kanė vendosur tė zhdukin nga faqja e dheut kėtė popull heroik.
Nė sallat e errėta tė Dipllomacisė Europiane pėr shekuj me radhė ka qenė mbyllur dhe mundur fati i Shqipėrisė. Edhe tani me lot nė sy dhe mjaft e dobėsuar nga robėria dhe padrejtėsia e shekujve, po nxjerr duart thatanike pėr tė kėrkuar drejtėsi dhe liri; por akoma mė kot. Po shpėrblimi i mėkateve ėshtė vdekja dhe kujdesi i drejtė i Perėndisė nxjerr pėrpara faktin qė gjendja e keqe e sotshme e Europės rrjedh drejpėrsėdrejti po nga ajo politikė qė pėrdori pėr Shqipėrinė.
Me gjithė se nė mėnyrė tė pėrmbledhur, propozoj qė ta them unė kėtė ndodhi, tė pėrshkruaj tokėn, origjinėn, gjuhėn, zakonet dhe historinė e kėtij populli, intrigat e Europės pėr ta mbajtur kėtė popull skllav tė Turqisė, mundimet dhe kėrkesat e drejta tė tij pėr liri dhe indipendencė, dhe mė nė fund se si Amerika mund tė ndihmojė duke i prirė kėtij kundrejt tė drejtave tė tij.
Toka e Shqiptarėve
Avlanon ishte njė pjesė e vogėl e kėsaj toke, prej tė cilės ata qė shkelėn Shqipėrinė krijuan emrin Albania nė tė XI shekull. Emri i vėrtetė i kėsaj toke ėshtė Shqipėri dhe populli "shqiptar", qė dmth "toka e bijt e shqipes". Shqipėria nė mes tė Malit tė Zi dhe Austrisė nga veriu, tė Serbisė nga Lindja dhe tė Greqisė nga Jugu, shtrihet gjatė bregut italian ku qytete dhe limane prej Brindisi deri nė Venetik duan tė thonė se janė kryelartė me pėrparimin dhe lumturinė e tyre pėrpara anės sė detit tė shkretė tė fqinjės sė vet.
Si nė Jug dhe nė Veri tė Shqipėrisė ka limane tė bukur dhe lumenj tė mėdhenj e tė mrekullueshėm. Buna, Drini dhe Liqeni i Shkodrės janė tė pavozitshėm. Duhet qė nėpėrmjet tyre tė zhvillohej njė tregėti e madhe, e pėrgjithėshme; katėr limane tė tjerė gjatė bregut shqiptar janė pa mole dhe pa farė pėrmirėsimi. Lumenjtė janė tė mbushur dhe tė pavozitshėm; pyje tė mėdhenj po kalben nė baltė dhe moēale; fusha tė mėdhaja dhe pjellore shėrbejnė vetėm si njė kullotė e dobėt pėr tufat e dhenve tė njė race shumė tė dobėt; i vetmi plug ėsht ėparmėnda e drunjtė e antikitetit romak. Minierat e punuara prej romakėve dhe venecianėve janė zhdukur nga pamja dhe s'dihet fare ku janė; pėrveē vija Egnatia njė tregues i okupacionit romak, s'ka rrugė; fuqira ujrash tė mėdhaja shkojnė kot; s'ka asnjė central elektrik, s'ka bankė, shumė pak tė holla, asnjė zyrė postare tė vendit veē atyre tė huaja, shumė pak gazeta e libra, shumė rrallė njė lloj makine edhe s'ka as qeveri tė vendit.
Ministri i Punėve tė Jashtėme tė Italisė i quajtur San Guliano, bėn njė pėrshkrim se si mbriti nga bregu i detit nė Shkodėr, qyteti kryesor; hipur mbi njė kalė nėpėr fusha moēale, ferrishta e baltė, mbi njė rrugė tė verbėr, ndėrsa gjatė rrugės sė tij kalonte i bukuri lumė pengues dhe i pavozitshėm, i cili me pak shpenzime, mund tė bėhet qė nėpėr tė tė kalojė nga qyteti nė det vaporė prej mė shumė se tremijė tonėsh. E pamundur! Nė zemėr tė Europės tė ndodhet njė shkretėtirė si kjo; por ky ėshtė njė fakt. Nė tė vėrtetė kjo vjen nga qė ky vend ka posibilitet mė tė madh se ēdo shtet tjetėr i Ballkanit qė Europa e ka parė tė arsyeshme pėr ta bėrė kėtė vend mizerabėl dhe tė shkretė. Ky vend ka pozitėn gjeografike mė tė mirė nė Europė, ėshtė ēelėsi i tregėtisė sė Ballkanit dhe porta e kalimit pėr nė Orient. Megjithkėtė sot nuk ka asnjė hekurudhė qė tė pėrshkojė Ballkanin nga Adriatiku qė kjo tė jetė njė vijim i linjės austriake.
Ky princ Vidi dhe pėrfaqėsuesit e gjashtė fuqive tė mėdha bėnė Durrėsin kryeqytet tė mbretėrisė. Ata sot zunė njė vend tė keq, njė katund tė qelbur, por Durrėsi nėn emrin Epidamnus, siē quhej nė kohėt e vjetra. Ciceroni dymijė vjet pėrpara e pėrshkroi si njė vend tė bukur, tė madh e tė lulėzuar. Nė atė kohė ishte njė qendėr e madhe tregėtare, por sot sikurse edhe fqinja e tij Tivari nė Veri, qėndrojnė si monumente tė mėkatės sė shkatėrimit turk. Nė tokėn e Epirit ku sot 600.000 frymė rrojnė mizėrisht nėn Pax Romana rronin 40.000.000 nė lumturi. Do tė shohim mė vonė se jo natyra, por arti i zi e zbriti kėtė vend nga lumturia e hershme nė gjendjen e dhimbshme e tė mjerueshme tė sotme.
Shqipėria u qeth e u shkurtua nė Traktatin e Berlinit e nė akordin e Londrės, sa qė askush nuk mund tė dijė sot sipėrfaqen dhe popullsinė e saj. Mund tė jetė e madhe sa shtetet e Connecticut dhe Masachusetts, bashkė dhe popullsia mund tė ēmohet prej 500.000 nė 1.500.000 por mesatarisht mund tė jetė 750.000 banorė, p.sh. Shkodra ka 40.000 banorė, por me pak pėrjashtim ky vend pėrbėhet nga fshatrat.
Origjina e shqiptarėve
Nė kohėt prehistorike, para se poetėt e Homerit tė kėndonin pėr Zotat e tyre dhe heronjtė e pėrrallave, pėrpara se tė shkruhej gjuha greke, rronte njė popull i quajtur Pellazg, Herodetus ju hedh Pellazgėve historinė e cila kėto i pėrmend shumė mė parė se sa civilizimin e grekėve, punimi i ashpėr qė mbulon anėt e Parthenon nė Athinė akoma quhet pellazgjik. Kėta muret e mėdha qė ne i quajmė Cyclopean, dhe pėr tė cilat thotė profesor Pococke qė qenė ndėrtuar shumė mė pėrpara se tė ekzistonin grekėt e Homerit.
Prej kėsaj race tė fortė prehistorike mbetėn vetėm shqiptarėt. Vetėm nė kohė tė vona u shkoqit se pellazgėt qenė ilirianėt e vjetėr, e para degė indo-europiane, perandoria e tė cilės shtrihej qė nga Azia e Vogėl deri nė Adriatik dhe nga Veriu deri nė Danub. Nga studimet e shkencėtarėve tė rinj, si Prof. Max Miller dhe Prof. Pot, nė gjuhėn shqipe u stabilizua kjo origjinė. Kėta ilirianė u shpėrndanė edhe nė Itali si Toskė (Tosc) rrojnė akoma nė Shqipėri: nė Itali rrojnė si toscs, Tuscans, Ėtruskans.
Ėshtė e kotė tė kėrkohet pėr Zotėt e Greqisė nė etimologjinė e gjuhės sė saj; nė gjuhėn shqipe kėta janė shumė tė qartė dhe domethėniet e tyre shumė tė drejta. P.sh. "Chaos" ėshtė hapėsi (Kaopsi) - hapėsirė; Erbus (son of Chaos - i biri i Chaos) - er-het-os - me ba t'errėt uranos, I Vranos, zana e reve, vranėt; Zeus, Zaa, Zee, Zoot - Zot, ra rrufe; Athena - E thėna, me thėnė fjalėn; Nemesis, nemes - nam, thirje e djallit; Muse, Mosois - Mėsuesi; Aphroditė, Afėrditė - afėr ditės, (Agim).
Kur tė jetė studiuar mirė gjuha shqipe dhe kur tė jenė ēvarrosė gojėdhėnat e saj, atėherė shumė nga veprat e Homerit do tė rishikohen dhe ca nga ato do tė jetė nevoja edhe tė korrigjohen. Herodotus nuk e dinte qė emrat e heronjve tė veprės sė Homerit ishin fare qartė nė gjuhėn pellazgjike. E deri emri i vetė Homerit mund tė gjurmohet nė gjuhėn shqipe. "I mirė" - qė nė formė "I miros", d.m.th. "Poezia e mirė".
Nė gjuhėn shqipe ėshtė Agamnos, Aigemendon, - ai qė mendon, Ajax (Ajaks); si I-gheacehs-gjaks, gjakderdhės; Prijamos si Bir i-ams, bir i sė amės e me kuptim ironik-Bir i Tokės, i vendit; Achilles (Akiles), i qiellės, njė i zbritur nga qielli; Odysseus, I-oudhės, I udhės, udhėtari, ai qė shėtit; Ithaka, I-Thakė-idhėnak; Droilos, (Droilos), ai qė druhet-frikacak.
Shumė tė tjera mund t'i shtohen kėsaj liste. Nuk ėshtė ēudi nėse njerėzit qė kanė studiuar gjuhėn shqipe tė thonė se ajo ėshtė gjuha origjinale e Homerit, dhe qė grekėt morėn nga poetėt pellazgjikė tė shumtėn e kėngėve trimėrie dhe heroike.
Sa dituri e madhe e pret arkeologun kur toka shqiptare do t'i hap thesarin e historisė pellazgjike!
Kėta dhe shumė derivacione tė tjera provojnė qė shqiptarėt sot janė mbi tokėn e tė parėve dhe flasin gjuhėn e stėrgjyshėrve tė tyre. Edhe pėrpara se se dega helene njihej nė malet e Thesalisė. Shkodra, qyteti kryesor i Shqipėrisė qe padyshim kryeqyteti i mbretėrisė madhėshtore tė Ilirisė; shqipja qe gjuha amtare e Aleksandrit tė Madh qė zaptoi botėn dhe e Piros sė Epirit, njė nga gjeneralėt mė tė mėdhenj qė pėrmend historia, pėrballuesi i fundit tė ushtrive zaptuese romake.
Njė tragjedi pėrtej imagjinacionit tė tragjedistit, ėshtė ajo qė njė racė e vjetėr dhe e fortė erdhi nė njė gjendje kaq tė keqe dhe mizore, gjė e cila shikohet si skandal i civilizimit euripian. Nuk ėshtė pėr ēudi qė otomanėt nuk lejuan asnjė gėrmim nė tokėn shqiptare, gjė qė mund t'i sillte ndėr mend kėtij populli lulėzimin e parė.
vijon
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
05-09-12, 22:02
|
#34
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
vijimi
Vendasit e Shqipėrisė
Nuk janė turq sikurse e mendojnė; pėrpara kanė qenė tė gjithė Kristianė, por gjatė shekujsh pjesa mė e madhe ėshtė kthyer nė besimin Mohamedan. Shumė prej malėsorėve janė katolikė, kurse nė Shqipėrinė e Jugut pothuaj kisha greke ėshtė krejtėsisht e pranueshme pėrveē Mohamedanėve. Gjuha shqipe ėshtė aq e dallueshme nga gjuhėt e tjera tė Europės sikurse ėshtė Keltizma (Keltic) ose Basque.
Ata nuk kanė literaturė veē librave tė priftėrinjve katolikė, as alfabet tė stabilizuar nuk kanė akoma. Nė shkollat e pakta turqit nuk kanė lejuar tė mėsohet gjuha e tyre. Nuk janė shumė ata qė dinė tė shkruajnė dhe tė lexojnė.
Historia e Shqipėrisė ėshtė njė shėnim i gjatė shkeljesh, plaēkitjesh e gjakderdhjesh. Kėngėt e tyre tregojnė-theksojnė vetėm luftra dhe trimėrira. Tė gjitha shkeljet e Europės mizore e kanė pėrzhitur kėtė vend me zjarr e me shpatė.
Mbasi vdiq heroi, Gjergj Kastrioti, qė mbajti larg nga Shqipėria 24 vjet ushtritė e Sulltanit duke i zhdukur nga faqja e dheut njėra mbas tjetrės. Otomanėt mundėn ta zaptojnė Shqipėrinė dhe e mbajtėn nė njė zgjedhė pėr mėse 450 vjet. Pėrveē popullit tė fushave, tė cilin e ka vrarė mė shumė zgjedha e robėrisė, pėrgjithėsisht shqiptarėt janė trima e luftėtarė tė fortė. Malsori nuk del kurrė prej shtėpisė sė tij i paarmatosur deri nė dhėmbė; lufta ka qenė i vetmi besim i tyre; ata thonė "Aty ku asht shpata, asht besimi".
Djali rritet pa farė edukate ose disipline pėrveē pėrdorimit tė armėve. Nė ushtrinė turke ai mėsoi si tė vjedhė e tė grabisė, nė shtėpinė dhe vendin e tij zyrtarėt dhe tagrambledhėsit e pengonin nė kursimet, punimet dhe nė industritė. I rritur nė njė atmosferė violence dhe vjedhjeje, dhe uria shpeshherė e ka shtrėnguar tė sigurojė jetėn e tij si tė mundet, qoftė edhe prej armikut qė i ka shkelur nė vatėr. Nuk duhet shikuar pėr ēudi pse vjedhja qė i bėnin turqve quhej patriotizėm i lartė. Padyshim kėta malėsorė janė tė egėr dhe tė pamėshirshėm nė mėsymje ose nė mbrojtje. Qė kėta kanė dhe zakone tė kėqia s'ka nevojė pėr vėrtetim, por janė rritur nė njė atmosferė pesimiste.
Njė popull fisnik
Ky popull ėshtė shembull mė i madh pėr tė mbajturit e moralit dhe tė meritave tė trashėguara pėr fisnikėrinė dhe pėr shekuj me radhė ka qenė nėn kapacitetin e tij qė megjithė influencėn tirane dhe degraduese i mban prap kryet lart. Nuk i ka humbė shpresat e veta dhe gjithnjė thotė se jam shqiptar, qoftė edhe nė mes tė zjarrit e pėr kėtė ky meriton tė gradohet me njė listė tė gjatė virtytesh tė pastra dhe shembullore. San Guiliano thotė se shqiptarėt janė egoistė tė radhės sė parė. Sigurisht qė ata janė njė racė qė shtrohen dhe kėrusen nga frika. Trimėria e tyre nuk ka kufi; ata e pėrballojnė vdekjen dhe fatkeqėsinė e tyre pa u trembur. Fjala e Besės pėr ta ėshtė shumė mė e shtrenjtė se sa bėmat e mėdha tė popujve tė civilizuar. Hospitaliteti i tyre vijon deri sa mos t'u mbetet kurgjė. Virtytet e grave tė tyre, janė tradicionale, dhe vdekja ėshtė dėnimi i zakonshėm dhe i shpejtė nė raste tradhėtie dhe imoraliteti. Sensiviteti nė ēnderime dhe fyerje ėshtė shumė mė i madh se sa nė gėnjeshtra e shpifje, dhe kėshtu rastet mbarojnė me gjakmarrje; nė asnjė vend tjetėr tė botės nuk ėshtė mė e sigurtė gruaja nga ofendimet se sa nė Shqipėri. Ai qė vret njė grua bie nga vlefta dhe e humb nderin dhe famėn. Bajroni e nderon nė kėtė mėnyrė besnikėrinė e shqiptarėve nga eksperinca personale qė pati pranė tyre;
Tė rreptė bijt e Shqipes! Po vetitė
Nuk u mungojnė; veē tė ishin mė tė arrira;
Armiku ua pa kurrizin ndonjėherė?
Kush e duron si ata mundimin e luftės?
Shkėmbinjt' e tyre s'janė mė tė patundur
Nga ata nė ēast rreziku dhe nevoje;
Ē'armiq pėr vdekje, por sa miq besnik!
Kur vendi a nderi i thėrret tė derdhin gjakun,
Si trima turren ku t'i ēojė i pari i tyre.
Kaq tepėr e admironte Bajroni kėtė popull sa qė Shelleys e thirri kėtė me emrin pėrkėdhelės: "ALBI".
Malėsori dallohet nga qytetari. Veshja pėrgjithėsisht ėshtė si veshja kombėtare e Greqisė. Fustanella, njė fustan i bardhė qė mbrin deri te gjuri, ēorape tė bardha mbulojnė pulpat e kėmbėve, kėpucė me maja tė kthyera dhe me tufa mbi to, rripi i mezit (silahu) i mbushur me armė, xhamadani me mėngė tė lėshuara, mbrapa dhe qeleshe.
Ky popull jeton nė formėn patrike (partriarkale); plaku i shtėpisė nderohet dhe shquhet pėrmbi tė tjerėt dhe tė gjithė e dėgjojnė. Vajzat nderojnė dhe dėgjojnė nėnėn. U mbarohet mė parė ēdo dėshirė prindėrve dhe pastaj tė tjerėve.
Te ky popull nderimi pėr moshėn ėshtė njė karakteristikė e veēantė; janė shumė zemėrmirė pėr njėri tjetrin, ndihmojnė shoqi-shoqin nė rast rreziku dhe nevoje, kanė respekt pėr eprorėt e tyre dhe e mbajnė besėn me drejtėsi dhe ndėrgjegje tė pastėr. Nė mes tė tyre flasin njė gjuhė dekorative, pėrdorin terma tė pastra dhe tė prishurit e gojės shpėrblehet pa vonesė dhe ndonjėherė shumė rėndė. As me shaka nuk pėrdoret gjuhė abuzive.
Hospitaliteti ėshtė nė kulmin e tij nė Shqipėri. Njė atakim po t'i bėhet mikut nė ēdo mėnyrė qoftė, ėshtė njė ēnderim i madh pėr tė zotin e shtėpisė e pėr gjithė fisin e tij. Ai qė grabit ose vjedh mikun, simbas zakonit tė vendit dėnohet shumė rėndė ose me vdekje ose nxirret jashtė fisit.
Burrat janė tė gjatė, Gegėt, nė Veri janė mė tė gjatė se toskėt nė Jug; gjithashtu mė tė fortė e mė tė rreptė. Njė shkrimtar e pėrshkruan lėvizjen e malėsorėve tė Veriut si dhitė e egra qė ngjiten majave e shkėmbinjve mė tė mprehtė dhe zbresin pa pikė frike nga kėto vende, qė kur i sheh thua se asgjė e gjallė nuk mund tė shpėtojė nga ato.
"BESA" ėshtė tradita mė e shenjtė; kur njeri ka besėn e njė personi tė mirė tė njerit fis, ēnderimi mė i madh e pret fyesin e saj prej ēdo personi tė atij fisi. Besa e shqiptarit jo vetėm qė mbahet dhe mbrohet me vullnetin mė tė mirė, por shqiptari po tė jetė nevoja jep edhe jetėn pėr tė mbajtur besėn. Njė udhėtar nėn fjalėn e besės ėshtė nėn mbrojtje tė shenjtė.
Zakone - gjakmarrje
Gjakmarrja ėshtė njė traditė e shqiptarėve, por e rregulluar mbas ca ligjeve dhe zakoneve tė vendit qė caktojnė kur, kush dhe si ėshtė e drejtė njė gjakmarrje. Nė kėto raste as qė pėrzihet qeveria edhe nė qoftė se ndėrhyn, do tė ndjekė zakonin e vendit mė tepėr se ligjin. Kjo "lex talioni" rregull qė i jep tė drejtė qė tė shpaguhet njė dėm reciprok ose si i thonė njė sy pėr njė sy, e kokė pėr kokė, jo vetėm qė hyri nėpėr ligje gjatė shekujve, por edhe nėpėr besime. Konsiderohej se shpirti i tė vrarit nuk ka qetėsi deri sa tė vritet gjaksori.
Nė Shqipėri familjes ose trashėgimtarėve nuk u mbetet gjakmarrja vetėm pėr vrasje, por edhe pėr ēėshtje nderi grash.
Gjaqet shpesh herė shtrihen deri nė bajraqe, fise, dhe shpėrblime gjaqesh shumė herė kanė kapėrxyer katunde e krahina.
Ligjet turke nė kėtė vend nuk japin ndonjė farė drejtėsie, i inkurajonin kėto zakone mbasi kėta shkaktonin pėrēarje, grindje dhe armiqėsira tė brendshme nė mes tė shqiptarėve, gjėra qė i lehtėsonin barrėn e Turqisė pėr tė imponuar mė tepėr tiraninė dhe robėrinė.
Me ardhjen nė fuqi tė ligjti tė "krimeve" ky zakon ndoshta do tė zhduket me kohė sikurse nė rastin e Malit tė Zi.
Gratė shqiptare
Ndėrsa, si edhe nė shtetet e tjera tė Ballkanit gruaja bėn tė gjitha punėt si nė fushė edhe nė shtėpi, ajo shikohet me respekt dhe zė njė pozitė mė tė lartė se gruaja e Orientit. Njė grua mund tė shėtitė prej njė ane tė Shqipėrisė nė tjetrėn pa farė dyshimi, bile edhe njė burrė qė mund tė ndodhet me tė, nga shkaku i gruas ėshtė i sigurt. Nėqoftė se njė vajzė e fejuar lė tė fejuarin e vet, ajo e ngarkon familjen e saj me njė gjak, tė cilin e ka tė drejtė i fejuari i saj. Pėrveē atyre tė qytetit nusja nuk merr pjesė nga i ati i saj, pėrkundrazi dhėndri i paguan njė shumė tė hollash atit tė vajzės; pėr gratė e veja paguhet gjysėm.
Nė gratė shqiptare dashuria dhe bukuria nuk luajnė njė rol me rėndėsi; ēka ia shton rėndėsinė gruas pranė burrit, ėshtė tė lindurit e fėmijėve; duke iu shtuar fėmijėt i shtohet edhe pozita; nuk egzistojnė kėrkund gra mė tė virtytshme se nė Shqipėri.
Brez i fuqishėm
Gjaku i shqiptarėve ėshtė gjak burnie nė (virile). Shqipėria i ka dhėnė Turqisė gjeneralėt dhe vezirėt mė tė mirė. Vėllezėrit e tyre nė Itali, Toskanėt, vunė themelet e vėrtetė tė madhėshtisė sė Romės, pesė imperatorė tė Romės qenė bij malsorėsh ilirianė, nė grykat dhe nė malet e Aticas gjuha shqipe ėshtė nė pėrdorim edhe sot; nė luftėn e Greqisė pėr lirinė e saj shqiptarėt lanė emra fame; ata bashkohen me tė tjerėt, por nė trazirė nuk bashkohen, d.m.th. nuk i pėrziejnė gjakun dhe zakonet e tyre. Tė ruajturit e gjuhės dhe tė zakoneve tė veta nė thembrėn dhe tiraninė e shekujve tregon posibilitet dhe njė racė tė fortė e tė pamundshme.
Do tė shohim se si Europa e pėrdori kėtė ēelės tė ballkanasve pėr tė mbajtur mbyllur dyert e mėshirės e tė dritės mbi njė popull, i cili tani po lutet pėr njė indipendencė e liri.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
17-09-12, 16:47
|
#35
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Vendi ballkanik, Shqipėria, ka qindra e mijė bunkerė tė erės komunistet tė cilėt janė jashtė pėrdorimit dhe tani po kalon njė lulėzim tė industrisė sė turizmit. Njė projekt i pėrbashkėt shqiptaro-gjerman po i bashkon nė njė kėto dy gjėra, duke i kthyer bunkerėt nė vend pėr tė fjetur.
Nė vendin bregdetar tė Tales, qė ndodhet 50 km nga Tirana, 10 studentė nga Shqipėria dhe 10 nga Gjermania po punojnė pėr kėtė projekt. Ata po kthejnė bunkerėt nė bujtina, ku njė bunker do tė ketė hapėsirė pėr tetė persona.
Turistėt do tė kenė mundėsi tė hedhin vėshtrimin pėrtej pėrmes tė ēarės, qė nė fakt ishte projektuar tė shėrbente pėr nxjerrjen e armėve. Ndoshta kjo do tė bėjė qė njerėzit tė kursejnė ndonjė mendim pėr diktatorin qė i ka ndėrtuar dhe qė e ktheu Shqipėrinė nė njė nga vendet mė tė izoluara.
Ish vendi komunist gjatė drejtimit tė Enver Hoxhės kishte rreth 750 mijė bunkerė tė cilėt u ndėrtuan nė vitet 1970 dhe 1980. Hoxha i trembej njė pushtimi nga jashtė dhe ndėrtojė struktura prej betoni ku njerėzit mund tė strehoheshin nė rast emergjence si edhe pėr tė sulmuar armikun e mundshėm. Bunkerėt reflektojnė paranojė tė pakrahasueshme tė diktatorit.
Iva Shtrepi kėrkon tė ndryshojė qėllimin e tyre i kthyer nė bujtina. Teza e saj pėr diplomim nė njė universitet gjerman titullohet Bunkerkunft, njė lojė me fjalėn bunker dhe unterkunft qė nė gjermanisht do tė thotė akomodim. Plani fillestar ėshtė pėr tė ndryshuar njė bunker tė vetėm por kjo mund tė ndryshojė shumė shpejt.
Tė ndėrtuar nė peizazh
Markus Pretnar, profesor i Shtrepit pėr shkencat e aplikuara nė Universitetin e Majnzit, i ka pėlqyer shumė kjo ide dhe po e kthen teorinė nė praktikė. Studentet e seminareve tė tij morėn kėtė temė, hartuan projektin dhe lidhėn kontaktet e para nė Shqipėri.
Teza ėshtė kthyer nė njė plan kėrkimor, thotė Pretnar, profesor pėr dizajnim tė brendshėm. Ai e sheh tė tronditur Shqipėrinė nga fluksi aktual i turistėve. Ju mund ti hidhni njė shikim vetėm ndėrtesave nė bregdetin e Adriatikut, kjo ndodh edhe nė Malin e Zi, pėr tė kuptuar se ėshtė ndėrtuar aq shumė nė pak kohė.
Nga projekti shqiptaro-gjerman sė pari pėrfitojnė banorėt e zonės. Bunkeri qė studentėt po transformojnė nė njė vend pėr tė fjetur ėshtė vetėm njė prototip dhe do tė ketė parket druri, dyshekė, dush dhe aneks kuzhine.
Nėse kjo do tė pėlqehet, atėherė edhe shumė bunkerė tė tjerė mund tė konvertohet pėr tė akomoduar turistė. Ata (bunkerėt) ndodhet nė tė gjithė vendin, shpjegon Pretnar, nė alpet shqiptare, nė vende tė fshehura, nė qytete dhe fshatra.
Zyrtarisht bunkerėt i pėrkasin Ministrisė sė Mbrojtjes, por individėve tė cilėve u pėrket prona ku ndodhen u ėshtė garantuar pėrdorimi i tyre.
Ky grup qė po punon pėr konvertimin e bunkerėve mendojnė ta shtrijnė projektin nėse plotėsohen dy kushte. Ato janė: arritja ti atribuohet universitetit tė Majnzit dhe Tiranės pėr idenė e tyre origjinale dhe tė gjithė bunkerėt e kthyer nė bujtina duhet tė jenė nėn menaxhim lokal. Ata gjithashtu parashikojnė qė qėndrimi nė Bed & Bunker tė kushtojė mė pak se 8 euro pėr person pėr njė natė.
Kushte perfekte pėr turistėt udhėtarė
Ekonomia e Shqipėrisė nuk e mori veten menjėherė pas rrėzimit tė regjimit komunist nė vitet 1990 dhe popullsia vuajti shumė edhe si rezultati i Luftės sė Kosovės nė fund tė viteve 1990. Sė fundmi Ballkani ėshtė kthyer nė njė destinacion tė pėlqyer turistik nga njerėz nga e gjitha bota, tė cilėt kėrkojnė tė zbulojnė rajonin si destinacion pėr tė udhėtuar. Shqipėria ėshtė veēanėrisht e kėrkuar pėr udhėtarė tė vetėm.
Ne duam tė shohim Tiranėn dhe tė shkojmė nė male dhe bregdet, thotė Artur Schock, njė 26-vjeēar qė punon si postier me biēikletė nė Berlin. Ai po pėrgatit ēantėn e shpinės qė brenda pak ditėve tė niset pėr tė udhėtuar nėpėr Ballkan bashkė me dy miq tė tij.
Ata do tė jenė tė ftuarit e parė tė cilėt do tė akomodohen nė bunkerin bujtinė. Gati ndodhet nė plazh, shpjegon ai. Ėshtė e sigurt qė ėshtė mė mirė tė flesh natėn sesa tė qėndrosh nė ēadėr.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
25-09-12, 21:51
|
#36
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Antonio Canova 1757-1822 Helen of Troy
Por, ka edhe mė...
...qylafi, qeleshja apo plisi (si i thonė shqiptarėt e Kosovės) nuk ėshtė tipar dallues vetėm i veshjes sė meshkujve. Ai ėshtė mbajtur edhe nga femrat. Nė rastin e kapelės frigase ėshtė evidente kjo gjė, por edhe qeleshja e mirėfilltė shfaqet nė dy buste tė Helenės sė Trojės. Kėsaj i bėjnė lidhje me lindjen e Helenės prej Zeusit tė shndėrruar nė mjellmė dhe Ledės sė bukur. Nga ky bashkim lindėn katėr binjakė: dy meshkuj e dy femra- Kastori dhe Polluksi (njihen edhe si Dioskurėt) dhe Helena e Klitemnestra. Shenja e qeleshes ne kokėn e dy binjakėve meshkuj dhe tė Helenės ėshtė tipari i tyre hyjnor, prejardhja e tyre nga Zeusi - ky ėshtė shpjegimi i bėrė zakonisht, duke qenė se binjakėt lindėn nga dy vezė. Qeleshja kėsisoj ėshtė simboli i lėvozhgės sė vezės, pėr tė bėrė tė ditur prejardhjen e tyre tė pazakontė e hyjnore.
Personalisht mendoj se ky shpjegim ėshtė disi i pjesshėm dhe duhet plotėsuar pasi prejardhja e simbolit, pasi siē kemi parė qeleshja ėshtė veshje dalluese edhe pėr Odisenė edhe pėr Hefestin. Mendoj qė ka lidhje me origjinėn hyjnore tė pellazgėve, mitin pellazgjik tė krijimit tė Universit etj, dhe nuk ėshtė i kufizuar vetėm te lindja e binjakėve. Por ajo qė mė bėn pėrshtypje ėshtė edhe fakti qė nė faqen e brendshme tė veprės sė njohur Illyrici Sacri tė Daniele Farlato, Iliria simbolizohet nga njė femėr e cila mban nė kokė njė Qylaf, me thumbin klasik qė ka edhe qylafi lab. Sidoqoftė, qeleshja shqiptare ėshtė njė shenjė dalluese e trashėgimisė kulturore antike pellagjike qė shqiptarėt e kanė ruajtur mė njė besnikėri tė habitshme.
Ndėr tė tjera ka edhe diēka qė bėn lidhjen Leda pellazgjike dhe Zeus me vazhdimėsinė besnike tė ndjekjes sė traditės amtare pellazgjike. Bėhet fjalė pėr vulėn sekrete tė Skėnderbeut e cila ka si simbol tė gdhendur Ledėn.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
25-09-12, 21:54
|
#37
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Vula sekrete e Skėnderbeut
Ilia S. Karanxha
Tė flasėsh pėr artin nė kohėn e Skėnderbeut do tė thotė tė ndodhesh pėr ballė njė argumenti tė vėshtirė. Kjo pėr faktin e mirėnjohur tė ngjarjeve politike e mė tej se gjurmėt e drejtpėrdrejta artistike tė lidhura me atė periudhė pėr momentin janė vetėm grimca dokumentare. Megjithatė edhe pse ndodhemi nė njė situatė tė tillė nuk mund tė themi se tema e artit nuk mund tė trajtohet fare dhe se ajo ka qenė e huaj pėr Skėnderbeun siē ėshtė shprehur At Vinēenc Malaj.
Nė kėto kushte tė disfavorshme tėrheq vėmendjen gjurma e njė objekti sa tė vogėl po aq edhe domethėnės. Bėhet fjalė pėr vulėn e vogėl tė Skėnderbeut sigillum annulare ku ishte gdhendur legjenda e famshme e dashurisė sė Ledės me mjelmėn.
Njė studim tė veēantė nga pikpamja fizike mbi gjurmėn e kėsaj vulė ka bėrė Tefik Gecaj dhe kalimthi ėshtė folur edhe nė Historia e Shqipėrisė(T. 2002, p.) pra fakti nuk ėshtė i pa njohur nė shkencėn albanologjike vetėm se ajo nuk ėshtė parė nė kontekstin e kulturės rilindase evropiane apo asaj ballkanike. Nga pėrmasat qė ka nxjerrė T. Gecaj rezulton se ajo kishte pasur formėn e elipsit tė ndarė nga rrathė shumėkėndėsh. Rrethi qė kufizon legjendėn ka pėrmasat 9 mm horizontal, 11 mm vertikal dhe 28 mm perimetri. Shumėkėndėshi i jashtėm: 13 mm horizontal, 16 mm vertikal dhe perimetri 45 mm.
Legjenda e lindur nė truallin e lashtė pellazgjik u transmetua pėr shekuj me radhė si nga veprat e autorėve antikė (Homeri: Odisea (II, 298-304), Euripidi: Ifixhenia (Helena 17-21, 214-257), Straborni: Gjeografia (10, 2.24), Apollodari: Biblioteka (I, 7.10, 3,10. 5-7) etj.) po ashtu edhe nė aspektin ikonografik qė reflektonte me variante tė ndryshme nė zbukurime vazosh, nė skalitjet mbi rrasa varri por edhe nė skulptura qė u trashėgua nga antikiteti. Njė skulpturė tepėr e veēantė dhe shumė e bukur ndodhej edhe nė koleksionin Albani (sot Muzeu Capitolino- Roma) e cila e paraqet Ledėn nė njė pozicion tė ulur me vėshtrimin e kthyer nga e majta ku me njėrėn dorė mban tė ngritur lart njė pelerinė dhe me tjetrėn e ka tė mbėshtetur tek mjellma qė i qėndron e mbėshtetur tek gjunjėt. Kritika e artit e shpije realizimin e kėtij varianti tek shkolla antike e Timotheos qė u realizuan mė 360 para K. pėr tempullin Asklepios nė Epidauros (Peloponez) e mė pas pati mjaft kopje. Varianti i koleksionit Albani mbahet si njė nga mė tė hershmit.
Sipas legjendės Leda, e bija e Testios mbretit tė Etolisė, ishte gruaja e Tindareos mbretit tė Spartės. Ajo u dashurua nga Zeusi pellazg i Dodonės qė ju shfaq asaj si njė mjellmė e bardhė afėr ujėrave tė lumit Eurota. Mjelma u bashkua me Ledėn e si frut i kėsaj dashurie lindėn binjakėt qiellorė nga hapja e dy vezėve Kastori e Pelluksi dhe Helena e Trojės me Klitemnestrėn. Mbi numrin e fėmijėve hyjnorė e tokėsorė ( d.m.th. tė vdekshėm) tė Ledės ekzistojnė edhe variante tė tjera nga autorėt antikė.
Nga pikėpamja artistike ėshtė rasti tė pėrmendim kėtu edhe statujėn madhėshtore qė u zbulua nė fillim tė shekullit tė XVI gjatė gėrmimeve arkeologjike nė Foro di Nerva (Romė).(Lancani, R., Storia degli scavi di Roma
. 1990) Ajo u gjend e coptuar koka nga trupi e pėrmendet pėr herė tė parė mė 1512 me emrin Pirro ose Marte Kapitolino. Nė shek. e XVI u njoh mė shumė si statuja e Pirros sė Epirit ndėrsa arkeologėt e sotėm preferojnė mė shumė ta quajnė e Marsit (pra Perėndia e Luftės). Ky ėshtė njė problem mė vete qė mund tė shikohet mė vonė. Nė kėtė rast na intereson mė shumė pėrshkrimi qė i ėshtė bėrė monumentit e nė veēanti bazamentit tė kėsaj statuje mė 1556 nga Ulisse Aldorandi nė veprėn e tij mbi sklupturat antike nė Romė. Ai mes tė tjerash shkruan:
. Poshtė Pirros ėshtė njė Leda lakuriq, qė del nga banja, dhe me dorėn e majtė mban kėmishėn e saj, dhe me tė djathtėn njė mollė. Nga njė anė ka njė Kupid (fėmijė ėngjėlolor I.K.)tė bukur qė pėrqafon njė mjellmė. Qė tė dyja kėto statuja janė bėrė nga i njėjti mermer, e qėndrojnė mbi njė bazament qė e rrethon pėrqark
. Leda pėr shkak tė bukurisė sė saj u dashurua dhe u rrėmbye nga Zeusi nė shėmbėlltyrėn e Mjellmės, prej nga mbeti shtatzanė, lindi pastaj dy vezė, nga njėra lindi Kastori dhe Polluēi, nga tjetra Helena e Klitenestra qė u martuan, e para me Menelaun, tjetra me Agamamnonin Mbretin e Greqisė
Pėrsa i pėrket paraqitjeve ikonografike mė tė hershme nė mesjetėn italiane tė kėsaj legjende pėrmendet Guido delle Collone(1210-1287) ndėrsa si pikėnisje nė rilindje konsiderohet realizimi nė baso-reliev nė njė nga portat prej bronzi nė katedralen e Shėn Pietrit nė Romė nga skulptori e arkitekti italian Antonio di Pietro Arverlino (ndryshe i njohur si Filarete) (1400-1469) tė realizuar nė vitet 1433-1445 nė kohėn e papatit tė Eugjenios tė IV . Pra Filarete ishte nismėtari qė riktheu nė rilindjen italiane mitin e Ledės.
Pėrsa i pėrket vlerės simbologjike qė ju jepet subjekteve tė paraqitura ka mendime tė ndryshme. Pranohet mė shumė ideja e Ledės si pėrfaqėsuese e natyrės, pjesė e tokės mėmė dhe fertilitetit. Transmetuese e jetės sė amėshuar dhe asaj tokėsore. Si pikėnisje e gjinisė humane. Ndėrsa tek Mjellma hyjnore shikohet ajri dhe qielli. Fryma e zjarrtė e dashurisė nga bashkimi i tė cilave krijohet amėshimi.
Mirėpo nga mbarė studiuesit e ndryshėm, tė cilėt e kanė blerė e na e kanė transmetuar gratis pėr njė legjendė puro greke harrohet elementi mė i rėndėsishėm nė interpretimin e saj: simbioza e popujve qė banonin nė Ballkan. Ata jetonin bashkėrisht nė kohė lufte e nė kohė paqe. Urreheshin e dashuroheshin. Grindeshin e pajtoheshin nė aleanca me njėri tjetrin. Etolėt, spartanėt, akejtė, kryeperėndia e epirotėve Zeusi i kudogjendur, gjeneruesi i jetės sė amėshuar dhe asaj tokėsore janė humusi qė kanė krijuar aty popujt mė tė vjetėr. Ata qė trashėguan atė gadishull ku inatet, grindjet e miqėsitė nuk janė reshtur kurrė.
Varianti qė paraqitet nga gjurma e unazės tė Skėnderbeut, njė shkėndijė rilindase nė artin mesjetar shqiptar, mjaft i thjeshtėzuar dhe origjinal, duhet tė ketė qenė gjithashtu njė nga mė tė hershmet qė ka qarkulluar nga mesi i shek. XV. Kuptohet akoma pak i njohur pėr derisa u zgjodh pėr njė destinacion kaq tė veēantė si imazh i njė vule sekrete sigillum secretum. Nuk mund tė themi se Skėnderbeu u nxit pėr zgjedhjen e kėtij motivi nga paraqitja ikonografike e Filarte-s mbasi ato paraqiten tė stilizuara nė aspekte krejt tė ndryshme. Por ama janė realizuar gati nė tė njėjtėn kohė. Vula sekrete e Skėnderbeut dokumentohet pėr herė tė parė nė njė dokumet tė vitit 1450 pra realizimi i saj ėshtė para kėsaj date dhe afrohet mjaft me pėrshkrimin ikonografik tė legjendės qė lexuam mė sipėr tek monumenti i Pirros tė Epirit nė Romė. Kėshtu fakti tek unaza e Skėnderbeut na prezantohet si njė shėmbėlltyrė me vlera historike, mitologjike po aq edhe artistike, edhe pse nė miniaturė, tregon si mė sipėr se Skėnderbeu jo vetėm qė nuk qėndronte jashtė mentaliteteve tė reja tė kohės por ėshtė edhe njė nismėtar i pavarur nė kėtė drejtim derisa rikthen nė jetėn e pėrditshme nė dokumente kancelareske njė imazh qė lidhej me truallin pellazgjik tė cilit ai i pėrkiste duke ja transmetuar faktin nėpėrmjet imazhit princave evropianė.
Tani mund tė shtrohet ēėshtja pėr kėtė argument nė se ishte Skėnderbeu nė Krujė apo Fillarete nė Romė qė i ra ndėrmend tė parit tė rimerrte e tė pasqyronte nė artin evropian legjendėn e Ledės. Pėr Skėnderbeun duhet tė pėrjashtojmė mundėsinė e zotėrimit tė saj si njė plaēkė lufte apo si dhuratė mbasi nė kėtė rast mungonte kondita e karakterit tė saj special e sekret. Nga ana tjetėr mund tė themi me siguri qė as njėri nuk u influencua nga tjetri e secili eci nė mėnyrė tė pavarur. Midis tė dyve ka edhe njė ndryshim mjaft tė rėndėsishėm. Ndėrsa tek Skėnderbeu legjenda, historia dhe arti kanė njė funksion tė dobishėm e tė pėrditshėm tek Filarete legjenda rimerret kryesisht nė funksionin artistik. I pari ėshtė pjesė e jeton me legjendėn pellazgjike veēse duke qenė ajo njė imazh sekret nuk ka funksione publike e propaganduese tė karakterit popullor ndėrsa i dyti, d.m.th. Fillarete, e huazon atė nga origjinat e lashta pellazgjike dhe e ve atė nė funksion tė publikut.
Pra kėtu ka rėndėsi jo destinacioni i njėrit apo tjetrit prezantim ikonografik por mentaliteti i lidhur me legjendėn. Fillarete ishte ideator dhe realizues i saj ndėrsa Skėnderbeu vetėm ideator. Realizimin duhet ta ketė bėrė ndonjė gdhendės i shquar, ndoshta brenda Shqipėrisė, pėr ne sot akoma i panjohur.
Nė Itali realizimet e tjera ikonografike pas Filaretes janė shumė mė tė vonshme. Nė fund tė shek. XV e gjatė shekullit tė XVI duket njė eksplodim i kėtij kulti. Me radhė mund tė pėrmendim Francesco Colona(1433-1527) nė njė ksilografi nė veprėn Hypnerotomachia Poliphili( Ėndrra e Polifilit) Venedik 1499, Giorgione(1477-1510) pikturė Leda dhe mjellma(1505-1510)Muzeu Civil Padova; Baldasare Peruzzi(1481-1536) Leda dhe mjellma me Kastorin e Polluksin(1510-1511), pikturė murale nė tavan. Vila Farnezina- Romė, Leonardo da Vinēit(1452-1519) Leda (dhe mjellma me Kastorin e Poluksin, Klemenstrėn dhe Helenėn) e realizuar rreth viteve 1510-151? e cila ka humbur. Trashėgohet njė numėr i madh kopjesh. Subjekti ėshtė trajtuar edhe nga Mikelanxho Buonarotit(1475-1564) mirėpo veprat origjinale edhe kėtu kanė humbur. Ruhen disa dizenjo parapregatitore dhe kopje tė pikturės qė ju atribuohen artistėve tė ndryshėm. Lista e kėtyre artistėve ėshtė e gjatė por edhe studiuesit qė janė marrė me kėtė argument nuk janė tė pakėt. (Veēojmė: Reid, J.D., The Oxford guide to Classical Mythology .. Rossini, E., Il Bianco e dolce Cigno
, ; Calvesi, M. Leonardo La Pittura, etj).
Fatet e Shqipėrisė pas vdekjes tė Skėnderbeut janė tė njohura e nuk mund tė pretendohej mė qė aty tė rritej ndonjė piktor i madh qė tė rimerrte e tė zhvillonte nė art gjithė legjendat qė jetonin nė kėtė truall. Ajo qė mungoi nė art reflektoi nė letėrsi nė veprėn Hymnet e Natyrės tė Mikele Marulo Tarkanjotės e ndoshta edhe nė poemėn e pabotuar dhe tė humbur tė Marin Beēikemit (Barletit) Shtegtimi dhe vdekja e Jasonit tė cilat u shkrojtėn nė Itali.
Skėnderbeu nga ana e vet edhe pse njeri i luftės nuk ishte i izoluar apo indiferent kundrejt artit, mitologjisė dhe historisė. Me gjithė kushtet qė jetonte Shqipėria, nga pikėpamja artistike ai qėndronte nė pikėnisjen e tė njėjtės rrugė, qė u zhvillua dhe lulėzoi nė artin rilindas italian e atė evropian. (Nė J. D. Reid: The Oxford guide.., janė rreshtuar 153 artistė tė ndryshėm nga Evropa qė kanė trajtuar kėtė subjekt. ) Duke u rikthyer tek zanafillat e kėsaj legjende tė famshme pellazgjike , tė ashtuquajtur greke, me Zeusin e Dodonės brenda saj ajo ishte po aq edhe shqiptare. E thėnė me fjalė tė varfra, pa zbukurimet klasike tė antikitetit, ka qenė njė martesė e shquar greko- shqiptare qė u trashėgua me shumė fėmijė.
Firenze, 5.VI.2011
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
07-10-12, 17:51
|
#38
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Shqiptarėt ishin themeluesit e kalorėsisė sė lehtė franceze, dhe me armė tė gjata dhe me flamurkat nė majat e tyre, e nisnin betejėn, duke u sulur me vrull mes rreshtave tė armikut dhe jepnin goditje duke krijuar pėshtjellim.
Branton
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
07-10-12, 19:05
|
#39
|
Anėtarėsuar: 07-12-04
Postime: 11,600
|
Re: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Hiq me larg se javen e kaluar nje dr. i shkencave qe mirret me projektet e UNO_s ne Kosove ishte si pacient e nder te tjera ra biseda mbi aktualitetet e ngjarjeve te Kosoves kur pa pritmas me tha; "Kosova Tibeti i Ballkanit",me nervozoj pa mas, desha ti kundevihem ne mendime, po ai mi tha troq shkaqet dhe realitetin siq po funksionon pushteti ..me nje fjale i huaji me la pa asnje fjale, e mjerushme a?
__________________
Jetes kurr nuk i dihet.....
|
|
|
07-10-12, 19:30
|
#40
|
Anėtarėsuar: 03-02-08
Vendndodhja: Nėn hijen qiellore
Postime: 24,632
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Hallushe : A nuk po te shohin sytė a !
Me fal !
__________________
Shpresa ėshtė e vetmja gėnjeshtėr qė i besohet !!!
|
|
|
07-10-12, 19:33
|
#41
|
Anėtarėsuar: 07-12-04
Postime: 11,600
|
Re: Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Oqeani
Hallushe : A nuk po te shohin sytė a !
Me fal !
|
..mjerisht po shofin si shume bre! ;(
__________________
Jetes kurr nuk i dihet.....
|
|
|
07-10-12, 22:59
|
#42
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
SHQIPTARĖT KANĖ NĖ DEJE GJAKUN FISNIK TĖ PELLAZGĖVE HYJNORĖ; I DHANĖ SHUMĖ BURRA TĖ SHQUAR GREQISĖ ANTIKE, PERANDORISĖ BIZANTINE, TURQISĖ DHE GREQISĖ MODERNE
Nuk duhet harruar se nė atė kohė (shėnim: shek. XVII) nuk kishte njė ide tė saktė mbi vėllazėrinė e popujve greko-romakė. Duket se nuk merrej parasysh se njė shqiptar, njė bir i racės sė vjetėr pellazge, ishte mė e sigurt qė tė kishte nė deje tė tij gjakun fisnik tė pellazgėve hyjnorė (ashtu si i quanin tė lashtėt) se sa kolonėt e mbledhur nga vullneti arrogant i Trajanit, nė botėn e pamasė romake, e cila pėrfshinte shumė popuj – aziatikė, afrikanė, europianė, – tė cilėt nuk kishin gjė tė pėrbashkėt mes tyre, veē padronit. Por historia e “popullit madhėshtor” shqiptar, – lashtėsitė e tė cilit u rrėfyen nga libri me nivel i Hahn – i asaj “popullsie tė hijshme” nė tė cilėn ėshtė i vazhdueshėm tipi klasik grek, ishte asokohe e panjohur nė brigjet e Dimbovitza-s, kėshtu qė ishte e lehtė tė gjykohej si i padenjė drejtimi i “fitimtarėve tė botės” nga njė bir i Shqipėrisė, bashkatdhetarėt e tė cilit i dhanė shumė burra tė shquar Greqisė antike, perandorisė bizantine, Turqisė dhe Greqisė Moderne.
Titulli: La Rivista europea [ed. by G.A. de Gubernatis]. Anno 1, vol.1-anno 7, 1871
Kapitulli: Gki albanesi in Rumania, Dora d’Istria
Redaktor: Giuseppe Angelo de Gubernatis (conte)
Botues: Firenze, Tipografia dell Assocazione, Via Valfonda 79
http://sphotos-a.ak.fbcdn.net/hphoto...57605688_n.jpg
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Zero Cool : 07-10-12 nė 23:00
|
|
|
07-10-12, 23:01
|
#43
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Prince Lichnowsky: Sot nė Greqi, grupe tė tėra janė shqiptare dhe i ashtuquajturi kostum kombėtar grek, ėshtė me origjinė shqiptare.
Titulli: The guilt of Germany for the war of German aggression: Prince Karl Lichnowsky's memorandum; being the story of his ambassadorship at London from 1912 to August, 1914, together with Foreign Minister von Jagow's reply
Autori: Karl Max Lichnowsky (Fürst von), Gottlieb von Jagow
Botues: G.P. Putnam, 1918
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
10-10-12, 19:44
|
#44
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Shqiptarėt qė mund tė quhen shiitė tė Perandorisė sė Lindjes, janė plot entuziazėm pėr atdheun e tyre dhe pėr tė flasin vetėm nė superlativ. Nuk ia ndajnė kurrė sytė maleve tė Epirit, mbajnė mend mirė pavarėsinė qė e gėzonin.
Fransua P.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
10-10-12, 19:46
|
#45
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Shqiptarėt janė njerėz mė tė bukur nė Perandorinė osmane.
Ami Boué
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 24 (0 Anėtarėt dhe 24 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:51.
|
|