Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 21-12-12, 08:04   #1
Kercovari
 
Anėtarėsuar: 20-09-04
Vendndodhja: Zuerich/ch
Postime: 15,792
Kercovari e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Kercovari
Gabim Jemi nė rrugė pėr tė varros tolerancėn fetare?

Nė portale interneti po edhe nė gazeta tė pėrditshme nė varėsi tė burimeve financiare hasim shkrime rrėnqethės nga hapsira e religjioneve. Tė merresh me autor tė shkrimi plot e perplot shpifje dhe tė paverteta qė plasarisin do tė thotė humbje kohe.Natyrisht,se ka tema pėr tė cilat duhet tė diskutohen me gjakftohtėsi dhe pjekuri duke u mat me arshinin mė tė madh filozofik intelektual dhe mendorė.

Rastėsi qė ndodhin jan mė tė forta se ēdo argument,por kjo gjendje rastėsie nuk mė bėn aspak tė lumtur tė bėhem pjesė e debate qė japin leksione urrejtje fetare,aq mė keq nė gjirin e pupullit qė i pėrkasim ,qenje njerzore krijesa tė ngjashme,flasim njė gjuhe,betohemi nė njė flamur,vetem me dallim tė feve qė u pėrkasim ku tė tjerėt i shikojn si njė shtozer bashkejetese fetare shembullorė nė krahasim me popuj dhe kombe tjera nė ballkan dhe nė botė.

Pluralizmi politik garanton edhe pluralizmin fetarė dhe ėshtė shkruar nė ēdo Kushtetutė dhe kjo ėshtė sfida mė tė cilėn duhet ballafaquar ēdo individ,intelektual,i shkolles me libra dhe i bjeshkes me dele,i qytetit dhe fshatit,kurse prifti dhe hoxha mbeten tė fundit dhe dalin nė skenė tė pjekur dhe tė menqur kur e kuptojnė se populli di mė shumė se sa mendojnė ato.
Athere dilemat e priftit dhe tė hoxhės kur populli del me i pjekur se ato dhe me thesar tė art tolerance e kuptojnė bukur mire dhe pyesin veten pėr tė gjetur pėrgjigje se populli;

A beson se pluralizmi fetar ėshtė njė sfidė pėr liritė fetare dhe tė tjera, si dhe e
drejta e lirisė fetare?

Cili ėshtė dallimi nė mes tė diversitetit fetar si ēėshtje objektive qė pėrkon me pluralizmin fetarė dhe qėndrimi pozitiv ndaj saj?.
Mund tė shkojmė drejt njė dialogut produktiv nė mes botės islame dhe asaj perėndimore, pa shkėmbyer"reklama urrejtje"tė dyja palėt?
Cila ėshtė trashėgimia e tolerancės antagoniste midis feve?

Natyrisht,se pėr tema tė tilla flasin vetėm ato qė i ka pjekur koha,ato qė kan njohuri mbi filozifi fetare,ata qė e duan popullin dhe shtetin e tyre,kurse urrjetjet fetare i shprehin jaranėt, viktima tė propagandės,tė alkoholit dhe drogės tė cilėt jo vetėm qė kan humbur identitetin e tyre personal,po edhe atė njerzorė.

Lukrecija Lara Vrnoga nė Forum me temėn "Religjionet e ballkanit-Njė hap tjetėr drejt dialogut shkruan.
Sot ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė u deklaruar fetarisht,sepse disa fe janė shėnuar si " "agresive""Shkatėrruese", "pushtuese" dhe "intolerante ndaj feve tė tjera." Ėshtė e veshtirė tė i thuhet njė njeriu se feja e tij ėshtė e ashpėr,"agresive",intolerante,"pushtuese" qė tė mund tė shmang tė kėqijat dhe tė pranojė anėt e mira dhe pozitive tė fesė.

Kėshtu,ka pas raste kur dikush ka deklaruar fenė e tij ėshtė marrė nė pyetje nga autoritetet e aeroportit tė Londrės.dhe po tė shqyrtohen mirė raste tė tilla me tė vėrtetė vjen deri tek shkelje e tė drejtave themelore tė njeriut dhe liritė.
Pastaj pluralizmi fetar nė tė vėrtetė bėhet njė sfidė, jo vetėm pėr ata tė cilėt e kanė deklaruar fenė e tyre,por edhe pėr ata qė do tė pranojnė pėrkatsinė e tyre fetare..
Kjo mund tė ndodhė qė njė njeri dėgjon dhe pyet nėse ėshtė me tė vėrtetė e nevojshme pėr tė ndėrtuar njė xhami nė Slloveni. Dhe ky ėshtė njė vend qė ėshtė pranuar nė Bashkimin Evropian qė nė raundin e parė tė zgjerimit.

Por le tė mos mashtrojmė veten. Problemet me fenė dhe me dialogun fetar nuk ka vetėm Ballkani apo vendet e Europės Juglindore. Problemi me religjione kanė edhe vendet tė tilla si Franca, Gjermania, Mbretėria e Bashkuar ...vende tė zhvilluara dhe"demokratike" perėndimore

Kjo nuk ėshtė vetėm veēori jona (edhe pse hapsirat tona nė shumė mėnyra janė tė veēanta!).

Tė veēanta janė mėnyrat se si ne ngarkojmė psiqikisht veten pėr tė treguar fenė qė i pėrkasim superiore p.sh. krishtrimin katolik duke sjelle "argumente" genjeshtrash tė inskenuara nga qarqe kishtare tė krishtere katolike drejtuar besimtarve tė tjerė,muslimanėt duke i quajtur arab,dhe tė krishterėt orthdoks,grek,serb,shkie etj.
Zėra tė disa hoxhallarė dhe pasues tė tyre,zėra tė disa "besmitarė musliman"? me pantulla tė shkurtra dhe mjekra "cjapi" tė cilėt mė shumė dėmtojnė Islamin se sa qė kontribojnė nė tė mirė tė Islamit.

"Prej dyshimeve qe jane futur tek muslimanet nga ana e armiqve te islamit me qellim qe njerezit ti largojn nga burimi i Kuranit dhe Sunetit kan shpikur se disa qe kan dalur me mjekrra e me pantollona te shkurtera dhe po therrasin kinse ne Kuran dhe sunet jane te devijuar dhe jane larg asaj cka pretendojn,dhe per ti larguar syt e njerezve nga kete lloj kan shpikur termin VEHABISTA."
http://vehabizmi.blogspot.ch/2011/01/kush-jane-vehabistet.html
Edhe pse Vehabizmi ėshtė i pranuar si tarikat dhe nuk paraqit asnjė rrezik pėr aq kohė sa nuk penetrohen nga qarqet antiislame pėr tė kryer vepra makabre,kėsaj ushtrie kundėr muslimanve Sunet dhe Kuranit jan bashkuar edhe disa tė kirshtere,zatėm edhe burimet financiare pėr tė mbėshtetur njollėsit e muslimanve dhe Kuranit derdhen po nga kėto qarqe.
Kohė tė fundit nga kėto qarqe tė cilėt nuk kan pastru me tė metat e tyre nė fe,nė shėnjestėr gjoja si antieuropian dhe antiperendimorė jan edhe disa politikan shqiptar qė merren nė gojė tė keqe pėr disa takime tė tyre me komunitetin musliman dhe festėn e ditės se Kurban Bajrmait.Pyetjet se ē`kėrkojn kėto politikan nė festa tė tilla kur nuk ka asnjė datė se kur ka lind Muhamedi duke harruar se nuk ka asnjė datė se kur ka lind Jezu Krishti po ka data tė caktuara sipas kulteve fetare.Politikanėt shqiptarė e kan pėr detyrė tė marrin pjesė dhe tė urojnė popullin pėr kremta fetare si dėshmi se shqiptarėt janė shembull tolerance dhe beshkejtese fetare gjė tė cilėn e kan deshmuar edhe me inaugurim tė disa kisha katolike nė Shqiperi, Kosovė,vizita gjatė kremtave tė Krishtlindje,Pashkeve etj.

Do tė ishte krejtėsiht normale kur kėtyre altoparlant tė krishtrimit tė u dėgjoheshte zėri kur kėto tė mos kishin krijuar asnjė problem me tarikatet e tyre si protestantėt,evenagjelistėt e rinj,metodistet dhe me fe tė tjera ashtu si mėson Jesusi e jo qarqet kishtare.
Secila fe ka tė meta dhe secila fe sot nga qarqe tė njohura qofshin ato prifterinj apo imam,nuk merren me urdhėra dhe atė qė thuhet nė Bibėl dhe Kuran,prandaj sot kemi situata ku fetė jan shėndru nė armė demonesh pikėrisht nga mesuesit e feve.
Do tė ishtė mirė qė secili nga ne tė mos merret me fe tė tjetrit pėrderisa nuk ka njohuri mbi tė,por tė merret me fe tė vetė duke zbardhur dobesite qė fesė ia kan ngalc si kusht besimi jo atė qė thotė Bibla dhe Kurani po atė qė thotė prifti dhe imami.Nė vazhdim do tė njihemi shkurt me atė se ēka thotė krishtėrimi pėr Islamin, dhe ēka thotė islami pėr krishtėrimin

Pėrmbledhje e shkurtėr: njė krahasim i
Krishterimit dhe Islamit


- Njė perspektivė e shkurtuar e krishterė
Krishterimi ...
Bibla e kuptueshme tregime tė njohura dhe tė ngjashme
Perėndia,baba i dashur
Njeriu: fėmija i Perėndisė"Pasuria e Perėndisė"
Liria nga ligji shoqėri neutrale
"Pasuria ime nuk ėshtė e kėsaj bote"
Feja e Paqes
Barazia e tė gjithė njerėzve


Islami ...
Kurani i panjohur
i panjohur pėrfaqsimi dhe i inskenuar
Zoti, Gjyqtarė ndėshkimore
Njeriu: rob i Zotit"gezim sensual i"parajsė dhe frika e dėnimit nė ferr
Vepron padrejtėsia me metoda tė vjetra sociale
Komuniteti patriarkale i Medinės si model
Fe e dhunės
Xhihadi - "luftė e shenjtė"
Shtypja e grave, skllevėrve dhe "tė pafetė"


Islami dhe Krishterimi
- Njė perspektivė Islame e shkurtuar

Islami ...
Kur'ani i besueshėm
Tradita e siguruar
Kryesore: Fjala e Zotit
Uniteti i Perėndisė
Fe me qendra fetare tė mesme
Gėzimi i "gjėra tė mira"
pėrgjegjėsi shoqėrore,komuniteti shembullor
Toleranca fetare
Barazia tė gjinive dhe tė gjithė besimtarėve


Krishterimi ...
"Falsifikimi" i Biblės
Tradita e pasigurt
Kryesore:Fjala e Njeriut
Dobėsi:, birėri ,triniteti dhe shenjtėrimi
Feja e egzagjeruar
Asketizmi i njė shoqėrie liberale individum tė bashkuar nė shoqata interesi
Religjion Misionar
Shtypje nga hierarkia Kishtare


Duke gjurmuar portale interneti shpesh has nė shkrime interesante vėrtet njė bazament pėr tė u njuhur me fenė e tjetrit por pėr kėtė ,duhet tė shkruan njė pėrkatės e asaj feje qė mos tė hasim nė shprehje dhe mendime tė njėanshme, ose me mirė tė themi tė mos thellojmė mė shumė armiqsi fetare nga mosnjohja e religjionit tė tjetrit,por duke lexuar se ēka shkruajn pėrkatės tė religjionit tjetėr,si p.sh,ēka shkruan njė i krishterė pėr krishtėrimin dhe nje musliman pėr muslimanizmin,athere mė mirė do tė i kuptojmė dallimet mė naltė.


__________________
Diellin,vetėm tė marrėt mundohen
tė mbulojn me shoshė....
Kercovari Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 21-12-12, 16:22   #2
Zanzi/M
mire ....
 
Avatari i Zanzi/M
 
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
Zanzi/M e ka pezulluar reputacionin
Gabim Terrorizimi Islamik. Fakt.

Terrorizmi islamik, me gjurmė tė shfaqura qė nė shek. XI, aktualisht vepron nė shumė pjesė tė botės, njė nga qėndrat e tė cilit ėshtė edhe Lindja e Mesme, ku organizata terroriste islamike e besimtarė myslimanė ekstremistė pėr arritjen e synimeve tė tyre fetare dhe politike pėrdorin sulmet kamikaze me avionė e autobomba, rrėmbimet, vrasjet e kokėprerje tė njerėzve, vėtvrasjen me lėndė shpėrthyese, dhunėn e pėrdhunimin, rekrutimin e njerėzve pėrmes internetit, qė kanė ēuar nė tragjedi tė mėdha botėrore me humbje jetėsh njerėzore tė pafajshme.
*

6.1 Problematika
Ky terrorizėm identifikohet si tepėr problematik pėr paqen universale qė prej vitit 1970 me personazhe ekstremiste e akt-ngjarje tragjike nė rritje si nė Lindjen e Mesme (veēmas nė Izrael, Egjipt, Irak, Liban, Jordani), nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (*si mė**11 shtator 2001 nė Ėorld Trade Center e Pentagon me afro 3000 viktima), nė Azi (Indi, Afganistan, Pakistan, Filipine, Indonezi, Bangladesh, Rusi), nė Europė (Spanjė, Mbretėri e Bashkuar, Francė, Turqi), nė Afrikė (Sudan, Tanzani, Kenia, Somali), nė Amerikėn e Jugut (Argjentinė).
Nė historinė moderne tė shek. XXI terrorizmi islamik ka marrė pėrmasa tejet ekstreme e tragjike si njė rrezik i pėrgjithshėm botėror, pasi vetėm nė Irak nė vitin 2005 janė kryer 400 akte terroriste nga kamikazė duke shkaktuar mbi 2.000 viktima, ndėrsa nė vitin 2006, sipas Qėndres Kombėtare tė Studimeve Antiterroriste (SHBA), nga tė gjitha sulmet terroriste tė raportuara nė botė numėrojnė mbi 13.000 viktima pothuaj gjysma e tyre ndodhi nė kėtė vend duke sjellė 6.6000 viktima.
Ekstremizmi islamik, sipas statistikave tė mbledhura nga Qendra Kombėtare Antiterroriste nė SHBA, ishte pėrgjegjės pėr rreth 23 % e tė gjitha akteve terroriste vdekjeprurėse nė mbarė botėn, dhe 56 % e tė gjitha goditjeve vdekjeprurėse terroriste shkaktuar nga njė terrorist.
*

6.2* Elementėt:
Terrorizmi islamik mund tė dallohet nga tė gjitha format e tjera tė veprimit terrorist, kryesisht nė bazė tė tre elementėve specifikė *ideologjikė:
Elementi i Parė: Terrorizmi islamik kategorikisht i refuzon tė gjitha ideologjitė e tjera bashkėkohore.
Ai, si i tillė, vehten e konsideron tė pashembullt dhe krejtėsisht tė veēantė nga tė tjerėt, tė cilit nuk i ka mbetur gjė tjetėr pėrveē arritjes sė qėllimit tė vet ose “vdekjes me shpatė nė dorė”. Qėllimi themelor i terrorizmit islamik ėshtė rilindja islamike, e cila duhet tė sjellė jo vetėm lirimin e tė gjitha territoreve myslimane nga ndikimet perėndimore, por edhe pushtimin e tėrė ruzullit tokėsor nga besimtarėt e vėrtetė tė Muhametit. Pėr realizimin e kėtij qėllimi hyjnor, nuk duhen zgjedhur mjetet. Nė tė vėrtetė, terrorizmi kėtu e ka kuptimin e mjetit tė pėrshtatshėm praktik, me tė cilin vihet nė lėvizje fondamendalizmi islamik si parakusht i rilindjes islamike, e cila do tė ndikonte nė krijimin e botės universale islame.
*********** Elementi i dytė: ėshtė prezantimi i tij si formė e luftės sė shenjtė, e cila detyrimisht do tė kurorėzohet me fitoren e plotė.
Nė kėtė drejtim, nuk bėhet dallimi nė mes aktivitetit terrorist dhe formave tė tjera tė zhvillimeve luftarake .Grupet terroriste islamistė shpesh i cilėsojnė veprimet e tyre si* Xhihad.Kėrcėnimet, pėrfshirė kėrcėnimet me vdekje, shpesh dalin nė formėn e fatva, Si myslimanėt ashtu edhe jo-myslimanėt kanė qenė shėnjestėr e sulmeve vdekjeprurėse terroriste, si p.sh. sulmet terroriste nė Bali. Kėrcėnimet kundėr myslimanėve shpesh dalin nė formėn e takfirit. Ky ėshtė njė kėrcėnim me vdekje qė ka tė bėjė me ndėshkimin pėr femohimin nė islam, i cili ėshtė vdekja, sipas shpjegimeve trashėgimore tė ligjit tė Sheriatit.
Elementi i tretė: krijimi i rregullave tė detyrueshme tė sjelljes islame.
*Sipas kėtyre rregullave, detyrė e ēdo besimtari, qoftė si individ ose komunitet islam, ėshtė vrasja e armiqve tė Zotit “armiqtė tanė duhet tė vriten, ndėrsa tė pafetė duhet ta zgjedhin vdekjen ose kthimin e tyre tė detyrueshėm nė fenė islame”.
Debatet rreth terrorizmit islamik pėrfshijnė: nėse shkaku i terrorizmit apo terroristėve ėshtė vetėmbrojtja apo shtrirja mėsymėse, vetėvendosja kombėtare apo supremacia islamike; shėnjestrat e terroristėve janė joluftuesit; nėse Islami dėnon apo nganjėherė e dėnon terrorizmin; nėse disa sulme janė terrorizėm islamistė, apo vetėm akte terroriste tė kryera nga myslimanėt ; sa pėrkrahen nė botėn islame terroristėt dhe terrorizmi; nėse Konflikti Arabo-Izraelit ėshtė rrėnja e terrorizmit islamik apo thjesht* njė ēėshtje.
Terrorizmi islamist apo dhuna islamiste ėshtė ajo formė e terrorizmit tė veprimeve tė dhunshme kundėr joluftuesve, qė zbatohet nga njė person apo grup qė cilėsohet si islamik dhe qė ndjek ēėshtjen e islamizmit. Terrorizmi islamist nxitet nė prapaskenė nga ideologjia fundamentaliste islamistė, ekstremizmi dhe fanatizmi fetar. Terroristėt islamistė i pėrligjin veprimet e tyre nė themelet e Islamit,* Kuranit dhe Sunės, ku ata shpjegohen sipas qėllimit.
*

6.3** Lufta kundėr terrorizmi pas 11 shtatorit 2001
Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 ēuan deri nė ndryshimin e politikave botėrore. Terrorizmi i 11 Shtatorit transformoi politikat botėrore e konfirmoi se bota s`do jetė mė e njejtė si* pasojė e rritjes sė terrorizmit* tė frymėzuar nga feja. Ajo qė e bėri 11 Shtatorin njė moment vendimtar e simbolik ėshtė se ai mishėroi njė forcė tė re tė terrorizmit duke qenė se rritja e tij ėshtė e lidhur ngushtė me globalizimin e politikave botėrore. Ngjarjet tragjike tė 11 shtatorit 2001 nė Nju Jork dhe nė Uashington hapėn siparin e sfidės terroriste. Mund tė thuhet se nga ajo kohė nuk ka mė vend tė sigurtė nė botė, se dukuria e terrorizmit ka prishur ēdo vatėr qetėsie e sigurie nė glob, se strukturat e sigurisė, ato kombėtare apo ndėrkombėtare,do tė duhej tė angazhoheshin seriozisht pėrballė njė armiku tė madh, tė rrezikshėm dhe shumė tė sofistikuar. Analiza e ngjarjeve tė 11 Shtatorit 2001 dhe e veprimtarisė sė shumė organizatave terroriste nxjerr nė pah implikimin edhe tė shteteve apo regjimeve diktatoriale nė pėrkrahjen ndaj tyre.
Ka shtete tė Lindjes sė Mesme, nė mėnyrė tė veēantė Irani dhe Siria qė jo vetėm kanė lejuar instalimin e kėtyre organizatave nė territorin e tyre, por edhe i kanė financuar ato, sikundėr edhe kanė patur pėrfitime prej tyre.Nga ana tjetėr ,tė dy kėto shtete po ngrejnė struktura terroriste pėr destabilitet permanent nė fqinjėt e tyre, sidomos nė Irak dhe* nė Liban ndėrsa Libia rėnditet nė ato shtete qė fsheh apo strehon terroristė ndėrkombėtarė.
Nė Lindjen e Mesme ekzistojnė shumė organizata terroriste, tė cilat ēuan nė prodhimin e terrorizmit ndėrkombėtar, si njė prej sfidave mė tė mėdha tė sigurisė globale. Kriza e 11 Shtatorit 2001 e SHBA shpalosi pėr herė tė parė ndėrkombėtarisht terrorizmin
ndėrkombėtar si elementi mė kėrcėnues pėr demokracitė dhe Rendin e Ri Botėror qė aspiron mė shumė paqe, siguri,drejtėsi dhe prosperitet ekonomik pėr tė gjithė. Ngjarja e 11 Shtatorit 2001 nė Nju York demonstroi ekzastėsisht largpamėsinė e liderėve tė demokracive perėndimore se nė kohėt tona ekzistojnė mjaft kėrcėnime qė kanė nė target tė tyre goditjen e vlerave dhe arritjen e demokracive. 11 Shtatori 2011 tregoi se nuk ka zonė tė sigurtė nė botė dhe se askush nuk mund tė jetė i imunizuar nga rreziqet qė mund tė vijnė prej faktorėve tė ndryshėm dhe se terrorizmi dhe krimi i organizuar janė shndėrruar nė kėrcėnim real pėr paqen, sigurinė, demokracinė dhe prosperitetin e vendeve dhe popujve.
Me rėndėsi historike pėr ardhmėrinė e paqes dhe stabilitetit nė Lindjen e Mesme vijimi i pranisė sė aleancės sė madhe tė SHBA nė atė rajon pėr rindėrtimin e Irakut, pėr tė kėrcėnuar regjimin e rrezikshėm tė Iranit, tė Sirisė dhe pėr tė shkatėrruar veprimtaritė e njė sėrė organizatave terroriste lokale, rajonale, globale qė kanė bazat e tyre nė atė rajon dhe qė mbėshteten e sponsorizohen nga shtetet e pėrmendura mė sipėr pėr qėllimet e tyre strategjike agresive.
Ekspertėt mendojnė se prania e kontributi i SHBA nė rajonin e Lindjes sė Mesme ėshtė njė domosdoshmėri historike. SHBA shėrben pėr ardhmmėrinė e atij rajoni, pėr paqen e stabilitetin nė botė, pėr prestigjin e fuqisė mė tė madhe demokratike tė kohės, pėr ruajtjen e ekuilibrave tė qėndrueshme nė menaxhimin e tregut energjitik ndėrkombėtar, pėr pėrspektivėn e demokracisė si dhe pėr fizionominė e rendit tė ri botėror. Dhjetė vjetori i sulmeve terroriste tė 11 Shtatorit, njė ngjarje qė nė shumė aspekte pėrcaktoi dhe dinamikėn e marrėdhėnieve tė SHBA me popujt e vendeve tė Lindjes sė Mesme nė kėto dhjetė vjet, e gjen rajonin nė njė proēes transformimi revolucionar tė njohur si Pranvera Arabe.Pranvera Arabe ka qenė zhvillimi mė i rėndėsishėm nė kėtė drejtim dhe SHBA, edhe pse hezitues nė fillim, pėrqafuan drejtimin e duhur duke mbėshtetur aspiratat e popujve tė rajonit nė rrėzimin e diktaturave. Teksa ndikimi politik i SHBA nė rajon ėshtė zbehur, Amerika vazhdon tė ketė atė qė quhet, soft power, influenca kulturore nėpėrmjet paraqitjes sė njė modeli qė ėshtė tėrheqės pėr miliona tė rinj tė Lindjes sė Mesme. Sulmet terroriste tė 11 shtatorit tė vitit 2001 mbi kullat binjake dhe Pentagon dhe sulmi i mundshėm i njė avioni tjetėr mbi Shtėpinė e Bardhė, ose Camp David bėnė qė politika amerikane tė orientohet shumė drejt luftės kundėr terrorizmit. Pas 11 shtatorit 2001 filloi lufta e organizuar kundėr terrorizmit. SHBA shtoi operacionet ushtarake, presionin ekonomik dhe dhe atė politik mbi grupet qė akuzoheshin si terroriste, si dhe mbi shtetet qė akuzoheshin se i kishin mbėshtetur ata.
Terrorizmi nė Lindjen e Mesme po merr ngjyra fetare tė radikalizmit islamik. Synimet e tij janė si mė poshtė: destabilizimi i rendit ndėrkombėtar dhe delegjetimimi i vlerave dhe kulturės perėndimore. Pėr rrjedhojė terrorizmi nė Lindjen e Mesme kėrkon t`i transferojė problemet e rajonit nė tė gjithė botėn sipas parimit, “kur ne kemi problem, atėherė kėto probleme janė pėr tė gjithė njerėzimin”. Terrorizmi nė Lindjen e Mesme duket se ka evoluar nė drejtim tė organizatave fondamentaliste islamike si Al Kaeda, Hamas, Hezbollah-u. Shumica e terroristėve qė realizuan 11 shtatorin nė shumicėn e tyre ishin nga Lindja e Mesme ēfarė tregon se rajoni mbetej vatra e terrorizmit ndėrkombėtar
*

6.4* Grupet terroriste:
Departamenti Amerikan i Shtetit nė vitin 2012 ka klasifikuar nė “listėn e zezė” 50 organizata terroriste nė botė, nga tė cilat 25 prej tyre kanė qėndrat nė Lindjen e Mesme:
*

Tabela 3
Organizata terroriste nė “Listėn e zezė” tė SHBA
*
Shtetet Arabe
**************** Organizatat* terroriste*
Palestina
Abu Nidal Organization (ANO)
Army of Islam
Al-Aqsa Martyrs Brigade (AAMS)
HAMAS (Islamic Resistance Movement)
Islamic Jihad Union (IJU)
Palestine Liberation Front (PLF)
Palestinian Islamic Jihad (PIJ)
Popular Front for the Liberation of Palestine (PFLP)
PFLP-General Command (PFLP-GC)
Libani
Asbat al-Ansar
Hezbollah (Party of God)
Arabia Saudite
Al-Qa’ida* (Global)* (AQ)
Al-Qa’ida in the Arabian Peninsula (AQAP)
Al-Qaida in the Islamic Maghreb (formerly GSPC)
Iraku
Ansar al-Islam (AAI)
Kata’ib Hizballah (KH)
Al-Qaida in Iraq (AQI)
Tanzim Qa’idat al-Jihad fi Bilad al-Rafidayn (QJBR)
Egjipti
Gama’a al-Islamiyya (Islamic Group)
Libia
Libyan Islamic Fighting Group (LIFG)
Siria
Kongra-Gel
Maroku
Moroccan Islamic Combatant Group (GICM)
Irani
Mujahedin-e Khalq Organization (MEK)* Jundallah
Izraeli
Kahane Chai (Kach)
Turqia
Revolutionary People’s Liberation Party/Front (DHPC)
Somalia
Al-Shabaab
*

Al Kaeda ėshtė njė organizatė terroriste globale e themeluar nga Osama Bin Laden. Al Kaeda ka goditur objektiva ushtarake dhe civile nė shtete tė ndryshem si vendosjen e bombave nė ambasadat amerikane nė vitin 1998, sulmet e 11 shtatorit 2001, vendosjen e bombave nė qytetin turistik Bali tė Indonezisė, atentatet me bomba nė Madrid dhe Londėr, e tė tjerė. Osama Bin Laden ishte lideri historik i Al Kaedės dhe shefi i Operacioneve tė kėsaj organizate deri nė vrasjen e tij me 1 maj tė vitit 2011. Nė vitin 2006 ėshtė llogaritur se Al Kaeda ka disa mijėra njerėz tė trajnuar qė veprojnė nė 40 shtete tė botės dhe se 200-300 antarė tė saj janė komandues aktivė.
Xhihadi Islamik ėshtė njė grup islamist palestinez me qėndėr nė Damask qė angazhohet nė shkatėrrimin e Izraelit. Nga 1983 e tutje, ajo ėshtė pėrfshirė nė “njė varg sulmesh tė dhunshme, tė profilit tė lartė” ndaj objektivave izraelite. Duke filluar nga shtatori i vitit 2000, ajo filloi njė fushatė sulmesh vetėvrasėse kundėr civilėve tė bombardimeve izraelite. Xhihadi Islamik ėshtė njė grup militant palestinez qė operon nė territoret palestineze, veēanėrisht nė Rripin e Gazės. Njė pjesė e parave tė mbledhura nga trafiku i drogės ėshtė pėrdorur pėr tė financuar operacionet e organizatave terroriste tė tilla si Hezbollah, Xhihadi Islamik.Nė shoqėritė perėndimore termi xhihad ėshtė pėrkthyer shpesh nga jomyslimanėt si “luftė e shenjtė” Xhihadi ka si qėllim pėrfundimtar arritjen e sundimit musliman nė gjithė globin.Sot, xhihadi ėshtė burimi kryesor nė botėn e terrorizmit, duke frymėzuar njė fushatė nė mbarė botėn tė dhunės nga grupet e vetėshpallura xhihadiste:


__________________
Shėlbimi i Hyjit u ėshtė dėrguar popujve joēifutė. Ata do ta dėgjojnė.
Zanzi/M Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 13:54.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.