Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 17-05-13, 16:04   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Kalendarėt e shqiptarėve

Kalendari i lashtė shqiptar

Kalendari i lashtė siē po e quajmė kėtu, ka qenė njė kalendar origjinal tė cilin populli shqiptar e ka praktikuar deri vonė, e mbahet mend dhe sot. I vetmi deri mė tani ka qenė studiuesi Rrok Zojzi qė mori shėnime nga populli pėr kėtė kalendar. Duke qenė se Rrok Zojzi e ka publikuar njėherė ne nuk po ndalemi shumė gjatė tė pėrsėrisim ato qė thotė ai. Nė kėtė punim fillimisht do tė merremi me njė problem qė ka tė bėjė me vendosjen e datave, pastaj do tė paraqesim kalendarin nė skicė dhe nė fund datat e sakta tė festave tė lashta. Njė kalendar i tillė tradicional, mijėra vjeēar, ka vlerė tė madhe, kur rekonstruktohet sepse pastaj mund tė botohet sikur ēdo kalendar tjetėr dhe tė jetė nė dispozicionin tonė tė paktėn si vepėr e artit popullor shqiptar. Ky kalendar ėshtė edhe dėshmi e njė qytetėrimi tė veēantė shqiptar qė dallon nga tė tjerėt.

Kalendari siē na e jep Rrok Zojzi ėshtė ky:
Viti ėshtė baraz me 365 ditė, tė ndara kėshtu: 3 ditė janė festat pėr fillimin e vitit ("kryet e motmotit"), 180 ditė janė tė verės, 2 ditė janė festat e mesit tė vitit dhe 180 ditė janė tė dimrit. Secila nga dy gjysmat e vitit (stinė) ndahej nė 4 pjesė me nga 45 ditė secila, tė cilėt mund t'i quajmė muaj.

Nė kėtė punim do tė japim datat qė i ka dhėnė Rrok Zojsi, i cili ka gabuar nė njė vend, tė cilin gabim do t'a pėrmirėsojmė mu nė kėtė punim, duke i gjetur datat e sakta pėr festat dhe muajt e kėtij kalendari. Qėllimi jonė ėshtė qė ky kalendar tė vazhdojė tė jetė i gjallė, e i njohur pėr popullin, dhe nė fund mė i kapshėm e mė pėrdorshėm. Prandaj bėhet rregullimi i tij, duke i kthyer festat dhe periudhat e vitit nė datat zanafillore, sepse pikėrisht gabimet e ndryshme, lėvizja e datave, etj. shkaktojnė mos-interesim tė njerėzve.

Ndėrsa tė dhėnat qė Rrok Zojzi i merr nga terreni janė tė sakta, kalkulimet e tij pėrkundrazi e shpiejnė atė nė gabime gjatė pėrpilimit tė kalendarit. Ajo qė na jep gabim Rrok Zojzi ėshtė vendosja e kėtyre festave dhe muajve. Ai fillon me Mesdimrin i cili ėshtė mė 5 shkurt, por tė cilin Rrok Zojzi e vendos 45 ditė (njė muaj) mė herėt, pra mė 22 dhjetor, pastaj gabimi shkon zingjir me tė gjitha festat dhe muajt tjerė. Festėn e kryevitit apo Kryet e Motmotit qė njihet edhe si Shėngjergj e vendos nė ekuinoksin pranveror mė 21 mars, gjė qė nuk ndodh askund nė asnjė krahinė shqiptare. Shėngjergji gjithmonė ka qenė mė 6 maj, dhe vetėm kisha katolike nė emėr tė reformės gregoriane e pat vendosur mė 23 prill, por tė vendoset Shėngjergji mė 21 mars, duket zhvendosje shumė e madhe pėr tė mos thėnė e tepėrt. Edhe tek Mark Tirta i cili ka shkruajtur gjerėsisht pėr festat popullore, Dita e pranverės dhe Shėngjergji dalin si dy festa tė ndryshme.

Me atė radhitje gabimet vazhdojnė: Shmitri apo Shmarti si fillim i dimrit vendoset mė 23 shtator, por Shmitri nė tė vėrtetė ėshtė shumė mė vonė, afro 45 ditė mė vonė, dhe i bie zakonisht kah fillimi i nėntorit; festa e Kerstovit apo e Shėnkollit, nga ana e Rrok Zojzit vendoset mė 5 nėntor, kur nė realitet kjo festė gjithkund tek shqiptarėt festohet mė 6 dhjetor; Dita e pranverės vendoset mė 5 shkurt, kur ėshtė acari mė i madh.

Edhe muajt e vjetėr 45-ditėsh pėsojnė zhvendosje qė bie nė sy, me kėtė radhitje tė Rrok Zojzit: "Pranvera" fillon mė 5 shkurt pra nė kohėn e acarit tė madh dhe pėrfundon mė 21 mars, pikėrisht atėherė kur do tė duhej tė fillonte; "Korriku" fillon mė 6 maj dhe pėrfundon mė 22 qershor kur ende nuk kanė filluar tė korrat; "Vjeshta" fillon nė vapėn e madhe mė 7 gusht dhe pėrfundon mė 21 shtator, nė kohėn kur do tė duhej tė fillonte.

E pėrmendėm se kalkulimet janė tė gabuara, pra gabimi fillon nė rastin kur Rrok Zojzi e barazon Buzmin me mjedisin e dimnit.

Tash qė ne t'a pėrmirėsojmė kėtė gabim dhe tė gjejmė rregullimin origjinal tė kalendarit tė lashtė, do tė bėjmė vetėm njė hap: tė lozim datat e dhėna nga Zojzi pėr 45 ditė mė vonė, nė mėnyrė qė tė kthehen nė vendin e tyre. Madje edhe vetė Rrok Zojzi thotė: "Fillimi i vjetit, simbas shėnimeve tė mbledhuna, asht Shėngjergji ase nė shkurtim Shnjergji." Dhe siē e dimė tė gjithė, Shėngjergj nė muajin mars nuk ka, por shumė mė vonė nė fillim tė majit.

Kėshtu sipas radhitjes qė i bėjmė ne, Buzmi mbetet mė 22 dhjetor, por nga ky ndahet mjedisi i dimnit i cili vendoset mė 5 shkurt. Nė kėtė rast edhe emri "mjedisi i dimnit" ėshtė kuptimplotė, sepse nė kėtė datė ai gjendet pikėrisht nė midis tė stinės sė dimrit duke qenė 90 ditė larg nga Shmitri dhe po aq ditė larg nga Shėngjergji. Mė pas muaji "Pranverė" vendoset nga 21 marsi deri mė 6 maj. Pastaj Shėngjergji mbetet mė 6 maj, siē ka qenė gjithmonė. Muaji i parė i verės pėrfundon mė 22 qershor, kur fillon "Korriku". Ky i fundit sėrish ka emrin me plot kuptim sepse tė korrat nė trojet shqiptare bėhen kryesisht gjatė kėsaj kohe. Muaji "Djegagur" fillon nė vapėn mė tė madhe mė 7 gusht. Muaji "Vjeshtė" fillon mė 21 shtator, pra krejt afėr ekuinoksit vjeshtor dhe kur bėhen tė vjelat e pemėve. Dimri fillon nė Shmitėr mė datat 6 dhe 7 nėntor. Ky pra ishte rregullimi qė ne i bėmė kalendarit.

Sa i pėrket emrave tė dy muajve qė Rrok Zojzi nuk ka arritur tė gjejė, ne nuk kemi asnjė tė dhėnė por do ishte mirė t'i gjenim emra tė natyrshėm kėtyre dy muajve nė ndonjė mėnyrė. Kėshtu shohim qė "Korriku" dhe "Djegaguri" tė kalendarit tė lashtė, kanė shėrbyer si emra pėr muajt nė kalendarin e ri, duke zėvendėsuar muajt latinė 'jul' dhe 'august'. Sipas kėtij parimi, pasiqė muaji i parė i dimrit nė kalendarin e lashtė ka shtrirje pjesėrisht nė nėntor dhe pjesėrisht nė dhjetor (nga tri javė secili), atėherė do ketė patur emrin e njėrit prej tyre, ndonjė emėr jo-kristian tė gurrės shqipe. Kėshtu nėntori ndryshe quhej brymor, vjeshtė e tretė, britėm i tretė, ndėrsa dhjetori quhej edhe dimėror. Por termi brymor nuk mund tė ketė qenė ndonjėherė emėr i kėtij muaji sepse do tė shkaktonte konfuzion nė popull, duke qenė i ngjashėm me "Brymės" qė gjendet menjėherė pas tij. Termi "Vjeshtė" nuk bėn sepse si muaj 45-ditėsh gjendet para tij, e nuk mund tė bėjmė dy muaj me njė emėr. Britėm ndoshta edhe bėn por ky nė ditėt e sotme ka kuptimin e vjeshtės, ėshtė sinonim me tė. Kėshtu na mbetet e lirė shprehja dimėror / dimnor, me tė cilin nė kalendarin e ri quhej dhjetori deri vonė. Tri javė tė dhjetorit bėjnė pjesė nė kėtė 45-ditėsh, prandaj emri i tij dimėror mund tė ketė qenė emėr i kėtij 45-ditėshi, njėjtė sikurse tri javė tė gushtit bėjnė pjesė nė djegagur, prej nga edhe gushti e mori kėtė emėr shqip. Nė analogji me "Dimėrorin", muaji i parė i verės mund tė quhej "Veror", ndonėse Rrok Zojzi dyshon se mund tė ketė qenė "Qershor", mundėsi tė cilėn as ne kėtu nuk e rrėzojmė. Ndoshta edhe ka ndonjė krahinė ku ruhen ende emrat e pavjelur tė kėtyre dy muajve.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 17-05-13, 16:05   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kalendarėt e shqiptarėve

Ky kalendar ka qenė i pėrhapur edhe nė Kosovė dhe gjurmė tė tij vėrehen edhe nė ditėt tona. Kėshtu dimri i ka dy pjesė karakteristike: arbain dhe hamsin. Sipas tė vjetėrve nė fshatrat e vendit tonė: arbaini ėshtė pjesa e dimrit nga 22 dhjetori deri mė 4 shkurt, ndėrsa hamsini nga 5 shkurti deri mė 21 mars kur fillon pranvera. Emrat arbain dhe hamsin janė numėrorė nė gjuhėn arabe. Por ndėrsa emrat janė ndikim i huaj nga koha osmane, pėrkundrazi muajt janė pjesė e kalendarit tė lashtė shqiptar. Janė po kėta muaj qė nė vise tjera njihen si bryms dhe ngrijs. Edhe legjenda e plakės tek ne tregohet me kėta dy muaj. Pjesa mė e rrezikshme e dimrit janė ato tri ditė qė arbaini i dha hua hamsinit, kur e ngriu plakėn "me ēka ka". Ai iu lut: "Arbain o vėlla, mė jep tri ditė hua, t'a ngrij plakėn me ēka ka". Nuk po e japim legjendėn e plotė meqėnėse nuk ka ndonjė veēanti tjetėr pėrveē qė ndėrrojnė emrat e muajve. Tri ditėt e ftohta sipas legjendės janė tri ditėt e para tė "Ngrijsit" (hamsin). Si duket nga kjo edhe e merr emrin pasiqė pjesa e dytė e kėtij muaji, mė afėr pranverės, njihet si kohė e ngrohjes graduale tė motit.

Ka pasur tendenca qė disa nga kėto festa tė vendosen 13 ditė mė herėt se qė janė, nė emėr tė reformės gregoriane. Kėto tendenca janė tė hershme qė nga koha kur papa Gregori XIII e bėri reformėn. Pėr kėtė na informon Marin Bici mė 1610:

"Tash gjatė dasmės, gjatė bisedave qė i bėmė nė tavolinė, unė vėrejta qė njerėzit aty kishin qenė tė pakėnaqur me korrektimin e kalendarit, pėrkatėsisht me reduktimin e dhjetė ditėve tė bėra nga Gregori XIII. Ata pohuan se ata besojnė se kjo ėshtė thjesht njė kapriēo dhe kishin pėrshtypjen qė ata do tė vuajnė shumė dėme dhe nė veēanti humbje nė tė korra, tė cilat qė nga kohėra tė lashta kishin qenė tė mjafta." (M. Tirta)

Pra siē shihet malėsorėt nė Mirditė pėr tė cilėt flet Marin Bici, nuk kanė pasur ndonjė bestytni, por kalendari i tyre ka qenė bazuar pikė sė pari nė dukuri astronomike tė cilat fshatari i asaj kohe ka ditur t'i vėzhgojė shumė herė mė mirė e mė saktė se sa qytetari i ditėve tona. Po tė zbatohej reforma gregoriane, fshatarėt do ti bėnin punėt bujqėsore gjithnjė disa ditė mė herėt, dhe kėshtu do tė kishte pasoja nė rendimente.

E vėrteta ėshtė se reforma gregoriane nuk ka tė bėjė asgjė me kalendarin e lashtė shqiptar por ėshtė ndėrmarrė vetėm pėr kalendarin julian. Kjo reformė nuk e pėrfshin kalendarin islamik, kinez, hindus, e kuptohet qė nuk e pėrfshin as kalendarin shqiptar. Siē thotė edhe Rrok Zojzi shqiptarėt matnin kohėn me anė shenjash duke shfrytėzuar diellin, prandaj ndėrrimet e herė-pas-hershme i bėnin vetė duke u bazuar nė kėto dukuri tė natyrės.

Pastaj nėse ne i lozim disa data pėr 13 ditė mė herėt, atėherė ato nuk do tė pėrfaqėsojnė dukuritė e natyrės tė cilat i kanė pėrfaqėsuar deri tani. Si mundemi p.sh. ta vendosim Shėngjergjin mė 23 prill, kur ai nė tė vėrtetė sipas traditės gjendet nė largėsi tė barabartė mes ekuinoksit pranveror dhe solsticit veror? Pra i bie nė datat 6, 7 e 8 maj, dhe nuk mund tė vendoset mė 23 prill siē ka bėrė kisha katolike.

Prandaj ne mendojmė se festat duhet tė mbesin ashtu siē kanė qenė nė kalendarin e lashtė shqiptar, duke mos iu nėnshtruar reformės sė panevojshme gregoriane.

Ditėt e javės, rėndom thuhet se janė shpikur nė Babiloni. Mirėpo, java duke qenė njė e katėrta e muajit hėnor, ėshtė dukuri astronomike dhe si e tillė ėshtė shpikur si njėsi kohore nė vende tė ndryshme pavarėsisht nga njėri tjetri. Deri te java ėshtė arritur lehtė. Cikli hėnor prej 29 ditėsh ėshtė ndarė nė dy pjesė, njėra nga hėna e re tek e plota, dhe tjetra nga hėna e plotė tek hėna e re. Mė pas edhe kėto dy pjesė janė ndarė pėrgjysmė duke marrė pėr pikė ndarjeje gjysmėhėnėn. Kėshtu ka ardhur deri tek java shtatė ditėshe (7 x 4 = 28), qė nuk pėrputhet plotėsisht me ciklin hėnor, por qė ėshtė mė sė afėrmi me tė. Kėto gjėra duhet tė jenė kryer herėt, kur nuk kishte shkrim.

Fakti se nė Babiloni kishte shkrim mė herėt se nė vende tjera nuk do tė thotė se kishte edhe kalendar mė herėt se vendet tjera. E vėrteta ėshtė se si nė Babiloni ashtu edhe tek popujt tjerė semitė, ditėt e javės emėrtohen me numra rreshtorė. Ndėrsa tė vetmit popuj qė emrat e ditėve tė javės i emėrojnė sipas planetėve apo perėndive, janė: shqiptarėt, romakėt, grekėt antikė, keltėt, gjermanikėt dhe indusėt. Madje nė tė gjithė kėta kalendarė ditėt e javės kanė tė njėjtėn radhitje dhe pėrputhshmėri nė kuptimin e emrave mes ditėve tė javės sa qė duket sikur janė pėrkthyer nga njėra gjuhė nė tjetrėn.

Kėshtu e hėna nė shqip vje nga 'hėna' pra dita qė i kushtohej hėnės; nė latinisht 'dies lunae', nė gjermanisht 'montag', nė anglisht 'monday', nė greqisht 'hemera Selenes'. E marta i kushtohet perėndisė sė luftės (Areo-Martis-Dienstag-Tuesday), e mėrkura perėndisė Mėrkur (Hermeo-Mercuris-Odin-Mėrkur), e enjtja perėndisė sė rrufeve (Dios-Jovis-Thor-Enji), e premtja perėndeshės sė bukurisė (Afrodite-Veneris-Freya-Prenda), e shtuna Saturnit (Kronou-Saturni-Saturday-Shtun), dhe e diela Diellit (Heliou-Solis-Sonntag-Sunday-Diell).

Pėrdorimi i parė i ditėve tė javės me emra planetėsh evidentohet tek dijetarėt ballkanas nė Aleksandri, pas pushtimeve tė Lekės sė Madh. Mė pas Romakėt hoqėn dorė nga nundinet e veta (periudhė 9-ditėshe), dhe huazuan javėn shtatė-ditėshe nga bota helenistike. Kjo ndodhi me futjen e kalendarit julian nga dijetari e Jul Cezarit, Sosigeni. Mė pas romakėt, ua shpėrndanė tė tjerėve javėn sė bashku me emrat. Gjermanėt i pėrkthyen, pra i huazuan nė formė kalkesh. Popujt neo-latinė dhe keltėt poashtu i trashėguan ditėt e javės nga latinishtja, si derivate fonetike (E. Zerubavel). Kėshtu emėrtimet e ditėve tė javės nuk u morėn nga babilonasit apo ndonjė popull tjetėr semit, meqė siē thamė semitėt i emėrtonin ditėt me numra. Por a janė pėrdorur kėto emėrtime ditėsh nga populli iliro-shqiptar edhe mė parė, para kohės helenistike apo i morėn nga bota helenistike mė vonė kur kishte kontakte mes popullit ilir dhe asaj bote tė zhvilluar (p.sh. Pirroja gjendej sa nė pallatin e Glaukut sa nė Aleksandri)? Ndryshe do tė pyesnim: a ishte kjo traditė e lashtė pellazgo-ilire qė maqedonėt me pushtimet e veta e bartėn nė Aleksandri, apo i shpikėn vetėm pasi shkuan atje? Qė ka ndikime nga koha romake kjo shihet si nė emrat e ditėve (martė, mėrkurė, shtunė) e ndoshta edhe tek emri "javė" si derivat fonetik nga latinishtja i fjalės "jovis", por kjo nuk vulos asgjė mė shumė. Kjo ēėshtje do njė studim mė tė thellė, por ne vetėm do tė japim disa fakte qė e lėnė hapur mundėsinė qė kėto emėrtime tė ditėve tė javės tė jenė njė traditė e hershme ballkanike.

Nė favor tė origjinės ilire tė emrave tė ditėve tė javės flet bestytnia e fortė qė kanė shqiptarėt nė lidhje me ditėt e javės. Robert Elsie tregon se dita e martė konsiderohej si dita mė terse ndėr ditėt e javės, se tė enjteve ishte zakon tė bėheshin dasmat; dikush parapėlqente tė priste thonjtė nė kėtė ditė por askush nuk guxonte tė qepte ndonjėgjė sepse mund tė verboheshin nga krijesa tė mbinatyrshme. Profesor Ukė Xhemaj tregon pėr "tri tė enjte tė bardha" para Shėngjergjit, gjatė tė cilave nuk punonte askush; kėto mbaheshin si ditė pushimi. Spiro Shkurti thotė se konsideroheshin terse ato ditė jave qė pėrmbanin shkronjėn 'r' brenda emrit tė tyre si e martė, e mėrkurė dhe e premte. Sipas Kanunit tė Lekė Dukagjinit, kumbaria dhe vėllazėrimi nuk mund tė lidheshin as tė martėn as tė premten vetėm nė ditėt tjera tė javės. Mark Tirta citon relatorin e Papės, Kerubinin tė ketė shkruar mė 1638: "... nė ēfarėdo dite tjetėr qė u ndodhte ndonjė rrezik, po n'atė ditė mbanin dhe mbajnė festė, dhe thonė: nė kėtė ditė mė ka ndodhė kjo e keqe etj; dhe kėshtu shumė ditė tė tjera tė javės i mbanin dhe i mbajnė festė si tė martėn, tė enjten etj". Edhe Anton Ēetta ka vjelur nė Drenicė njė legjendė me "tri tė Martet" dhe "Martin e madh", tė cilėt shitojnė ata qė punojnė ditėn e martė. Kėta ishin vetėm pak shembuj qė ne sollėm kėtu. Njė pasuri kaq e madhe me tradita dhe misticizėm nė lidhje me ditėt e javės, lė tė hapur mundėsinė pėr njė origjinė pellazgo-ilire (ballkanike) tė emrave tė ditėve tė javės. Edhe Edvin Zhak (Edwin Jacques) ua mvesh pellazgėve shpikjen e emrave tė ditėve tė javės nė shqip. Po kėta emra tė ditėve tė javės kanė arritur edhe nė Indi gjatė periudhės helenistike ku janė pėrkthyer nė gjuhėn vendėse (E. Zerubavel).
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-05-13, 16:05   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kalendarėt e shqiptarėve

Emrat e muajve 45-ditėsh qė janė ruajtur nė popull, kanė kėto kuptime: "Korrik", do tė thotė muaji i tė korrave; "Djegagur", shpjegon vapėn e madhe qė bėhet gjatė kėtij muaji, sidomos nė gjysmėn e parė tė tij, vapė qė djeg gurin; "Vjeshta", vje nga fjala tė vishtat, tė vjelat; "Brymsi" nga fjala brymė; "Ngrijsi" nga ngricat; dhe "Pranvera" apo siē quhet nė formėn origjinale 'prendvera' ėshtė "vera e Prendės", muaji i hyjneshės sė dashurisė.

Nga tė dhėnat e Rrok Zojzit del se i kemi tetė festa kryesore dhe disa festa tė tjera mė tė vogla. Kėto tetė festa i nxjerrim nga fakti qė viti kishte tetė muaj dhe siē dėshmon Rrok Zojzi, secili fillonte e pėrfundonte me ndonjė festė apo me ndonjė datė tė caktuar astronomike, ashtu qė tė parėt e shqiptarėve festonin nė intervale tė barabarta kohore, prej 45 ditėsh.

Me festat ka njė problem, e qė ėshtė zhvendosja e tyre nė data tė ndryshme. Pėr shkak se mungonte kalendari i shkruar, mungonte njė elitė priftėrinjsh qė do t'a mbanin gjallė kalendarin, mungonte praktika e shtimit tė njė dite ēdo katėr vjet siē ėshtė sot 29 shkurti, herė pas here festat loznin nga fenomeni qė pėrfaqėsonin. Thuaja ēdo krahinė ka njė datė mė vete, e si tė mos mjaftonte kjo, kanė ndėrhyrė edhe fetė e ndryshme, kishat e tarikatet, duke krijuar edhe kėto variantet e veta, kryesisht duke vendosur festat pagane nėpėr datėlindjet e shenjtorėve. Kėshtu detyrė tjetėr e jona nė kėtė shkrim ėshtė tė gjejmė datat e vėrteta tė festave tė lashta. Kėtė do t'a bėjmė lehtė duke u bazuar nė faktin qė ēdo muaj 45-ditėsh fillonte e mbaronte me njė festė. Ne vetėm i numėrojmė nga 45 ditė nga festa nė festė.

Festa kryesore nė kalendarin e lashtė ishte Kryet e Motmotit apo Kryeviti, qė nė krishterim mori emrin Shėngjergji. Ėshtė lehtė tė gjendet data sepse gjendet 45 ditė pas ditės sė pranverės dhe 45 ditė para solsticit veror. Kjo festė luante tė njėjtin rol sikurse sot Viti i Ri. Zgjaste tri ditė, mė 6, 7 dhe 8 maj. Si dukuri kryesore tė Shėngjergjit po numėrojmė: pėrrsheshi me tamėl (qumėsht), flijimi i qengjave, flijat nė saē, dy penjtė e dredhur njėri i bardhė qė shėnon pastėrtinė dhe tjetri i kuq qė shėnon shėndetin dhe forcėn, larja rituale me hithra e gjethe tė ndryshme, kėngė e valle, etj. qė ne po i pėrmendim jo aq pėr informim se sa pėr tė pėrkujtuar lexuesin ngapak. Tri ditėt e Kryevitit nuk bėjnė pjesė nė asnjėrin muaj, por ndahen veēmas dhe sė bashku me 2 ditėt e mesit tė vitit, bėjnė 5 ditė epagomenale qė i plotėsojnė tetė muajt duke bėrė njė vit tė plotė 365 ditėsh.

Dyzetė e pesė ditė pas Kryevitit ėshtė Dita e Verės, apo solstici i verės, kur ėshtė nata mė e shkurtėr e vitit dhe dita mė e gjatė, pra 22 qershori. Njė formė origjinale e kėsaj feste e mbijetuar deri nė ditėt tona ėshtė "festa e tė korrunave" qė e pėrmend Robert Elsie, qė i bie mė 22 qershor. Festa ėshtė krishterizuar nga ana kishės duke marrė emrin Shėn Gjon Pagėzori dhe ėshtė zhvendosur mė 24 qershor. Festa tjera krishtere qė mund tė kenė huazuar ndonjė gjė nga kjo festė janė Shna'Ndou mė 13 qershor, dhe Rrėshajėt qė sillen brenda qershorit, jo nė datė fikse. Pėr Shna'Ndue malėsorėt e veriut bėnin pelegrinazh treditor nė maja malesh, kurse Rrėshajėt kanė marrė emrin nga fjala shqipe rrėshajė qė dmth "gjarpėr i madh" (me etimologji nga fjala rrėshqas) meqenėse qershori ėshtė kohė kur gjarpėrinjtė shumohen. Kjo festė siē do duhej tė ishte nė zanafillė, fillon nė mbrėmje mė 22 qershor, ashtuqė natėn mė tė shkurtėr tė vitit njerėzit e presin nė majė mali, duke festuar pranė zjarreve, me tė ngrėna e tė pira, me kėngė e valle deri sa tė lindė dielli tė nesėrmen mė 23 qershor.

Mė 6 gusht ėshtė Festa e Maleve apo Mesvera sepse gjendet mu nė mes tė stinės sė verės (K. Halimi). Kjo njihet me emra tė ndryshėm sipas krahinave, si: festa e Gjallicės, festa e Runės, festa e Tomorrit; ėshtė krishterizuar si festa e Shėn Mėrisė, dhe ėshtė islamizuar si Aligjyni ndėrsa nė Krujė si festa e Sari Salltėkut. Kjo festohet nė data tė ndryshme, 15 gushti ėshtė ndikim romak sipas Mark Tirtės, Sari Salltėku mė 22 gusht, ndėrsa Aligjyni festohet mė 2 gusht. Data e saktė pėr kėtė festė siē ka qenė nė zanafillė ėshtė mbrėmja e 6 gushtit ndėrsa mė 7 gusht ėshtė dita. Gjashtė ditė para kėsaj feste dhe gjashtė pas kėsaj janė 12 ditėt mė tė nxehta tė vitit, kur njerėzit frikėsoheshin se janė ditė kur dalin fantazmat mė tepėr, apo besohej se siē merrte moti nė kėto 12 ditė ashtu do tė merrte moti nė 12 muajt e ardhshėm. Me kalendarin e sotėm kėto i bien 12 ditėt e para tė gushtit. Kjo festė festohej gjatė natės nė maja malesh, ku ndizeshin zjarre tė vogla sa pėr tė pjekur mishin, merrnin avdes te krojet, i faleshin diellit, flijonin dhi, etj. Karakteristike pėr kėtė festė ėshtė edhe tė sjellurit e masės sė njerėzve pėrreth majės sė malit pėr tri orė rresht nė mesnatė, secili me nga njė qiri nė dorė, qiri i gjatė sa vetė njeriu qė mbarte. Qiriu duhet tė jetė zėvendėsim nga ana e kishės i pishtarit qė pėrdorej mė parė nė paganizm. Kjo festė nė tė kaluarėn u kushtohej zanave dhe ndonjė perėndie tė rrufeve, pasiqė njihet edhe me emrat Festa e Zanave dhe Festa e Bubullimave.

Mė 20 shtator (nata) dhe 21 shtator (dita) i bie festa e Vjeshtės nė kalendarin e lashtė. Kjo del nga llogaria qė bėhet kur masim 45 ditė nga 6 gushti. Kjo ėshtė njė festė qė ka bjerrur shumė, madje duke mos u pėrmendur nė kėtė datė. Ėshtė krishterizuar si dita e Shėn Mėrisė, duke u festuar mė 21 shtator, por njihet dhe si Dita e Bletėve, meqenėse nė kėtė ditė bėhej shitblerja e bletėve (R. Elsie). Njihet edhe si "tė vjelat", siē e pėrmend Rrok Zojzi.

Mė 5 dhe 6 nėntor janė dy ditėt e Mesit tė vitit, qė njihet nė popull si Shmitri. Kjo ka qenė festė shumė e rėndėsishme po aq sa Shėngjergji, por edhe kjo ka bjerrur shumė, duke u ruajtur shumė pak rituale. Kjo festė i kushtohej hyjnisė sė kopeve, qė i ruante ato nga ujqit, dhe ėshtė krishterizuar nga kisha duke i ndėrruar datėn mė 8 tetor nga kisha katolike dhe mė 24-26 tetor nga kisha ortodokse. Pėr kėtė festė ktheheshin bagėtia nga bjeshka, mbilleshin pemė e trėndafila, ndėrsa nė shtėpi gatuheshin dollma dhe ėmbėlsira. Shmitrit i ndizej qiri qė t'ua ruante kopetė nga dėmi i bishės. Dy ditėt e Mesit tė vitit nuk bėjnė pjesė nė asnjėrin muaj, por janė tė ndara veē (ditė epagomenale).

Buzmi ndėrkaq ishte njė festė e madhe qė nuk mjaftohej me njė ditė. Mė 22 dhjetor ėshtė dita e parė e "Brymsit", e njėkohėsisht solstici dimėror, apo nata mė e gjatė e vitit. Pėr tri ditė rresht mė 22, 23 dhe 24 dhjetor, dielli ndalon zbritjen e tij nė horizont, pra lind ēdo ditė nė tė njėjtėn pikė, ndėrsa mė 25 dhjetor ėshtė ajo qė popujt e lashtė e pėrjetonin si "ringjallja e diellit", ndėrsa nė shqip si kullona apo kolendra. Mė 23 bėhej agjėrimi, pra barinjtė fusnin njė guri tė vogėl nė gojė nė mėngjes dhe gjatė gjithė ditės nuk hanin as nuk pinin, deri nė mbrėmje kur ktheheshin nė shtėpi. Mė 24 dhjetor ndizej buzmi nė vatėr, njė cung i madh i prerė enkas pėr kėtė festė. Buzmi festohet me flijime kafshėsh, dhe njė pjesė e madhe e mishit jepet lėmoshė pėr tė varfėrit e njerėzit nė hall.

Mė 4 shkurt pėrfundon "Brymėsi", dhe mė 5 shkurt fillon "Ngrijėsi". Siē e pėrmendėm mė lart njė legjendė u mvesh kėtyre ditėve nė fillim tė ngrijėsit, atė ngrirjen e famshme tė plakės e cila e shau dimrin, pra nė kėto ditė i bien tė ashtuquajturat "plakat"; marsi dhe prilli nė kėtė legjendė janė shtesa tė mėvonshme pas pranimit tė kalendarit julian.

Nga ana tjetėr nė mitologjinė shqiptare pėrmenden 12 netėt e dhjetorit e janarit, qė i bien nga 25 dhjetori e deri mė 5 janar. Kėto janė dymbėdhjetė netėt kur sipas besimit dalin ujq-njerėzit (werewolves) nėpėr rrugė. Kėta dreēėn u bien nė qafė grave, shqetėsojnė bagėtinė,.dhe fryma e tyre sjell vdekje sipas besimeve. Por pėr nga vetė natyra ky besim nuk i pėrket aspak kėtyre ditėve. Sepse buzmi ka mė tepėr frymėn e ringjalljes e tė gėzimit, dhe s'kanė tė bėjnė me ujq e me dreēėn, e aq mė pak me frymė tė vdekjes e tė frikės. Duket se ka patur dhe kėtu zhvendosje tė kėsaj date. Kjo traditė pėr mendimin tim, nė zanafillė duhet tė ketė qenė rreth 6 javė mė vonė, pra nė fillim tė shkurtit, e kjo pėr kėto arsye:
a) sepse fillimi i muajit shkurt ėshtė pjesa mė e ftohtė e vitit, dhe ujqit janė agresivė atėherė kur ėshtė mė ftohtė, prandaj pritet qė ata tė dalin rrugėve a nė vende tjera publike mė tepėr nė kohėn e acartė,
b) sepse kur zhvendosen kėto "12 ditė tė ujq-njerėzve" nė fillim tė shkurtit, krijojnė njėfarė simetrie me 12 ditėt e gushtit qė i pėrmendėm mė parė; simetria ėshtė dukuri e zakonshme nė kalendarin e lashtė e cila vėrehet lehtė, sepse shumica e dukurive janė simetrike duke pasur nga gjashtė muaj ndėrmjet p.sh.: verė-dimėr, Shėngjergj-Shmitėr, "Djegagur"-"Ngrijės"; ka ngjashmėri edhe nė pėrmbajtje: nė 12 ditėt e dimrit dilkan ujqit, kurse nė 12 ditėt e gushtit dilkan fantazmat!

c) sepse duke u bazuar nė mitologjinė krahasuese, shohim qė romakėt, njė popull me ndikim tė fortė ilir, dhe me prejardhje nga vetė trojet ilire (Panoni), kishin njė festė ujqish tė quajtur Luperkalia qė i binte mė 15 shkurt, pra edhe festa e kalendarit tė lashtė shqiptar mė 5 shkurt (nata) dhe 6 shkurt (dita), me kėto data i bie mė afėr datės sė lashtė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-05-13, 16:06   #4
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Kalendarėt e shqiptarėve

Me kėtė festė si duket lidhet edhe festa e krishterizuar e Shėn Vlashit (3 apo 11 shkurt), qė ėshtė mbrojtės i tufave tė bagėtive (R. Elsie), siē duket pikėrisht pėr shkak tė frikės sė pėrhershme nga ujqit. Njė ritual qė mund tė ketė lidhje tė vjetėr me kėtė festė ėshtė edhe Todorja, e cila mbahet nė fund tė shkurtit, tek shqiptarėt e krishterė tė Rekės sė Epėrme (R. Elsie).

Nė fund festa e pranverės qė i bie mė 21 mars (nata) dhe mė 22 (dita). Kjo ka pėsuar zhvendosje tė shumta, mė 1 mars, 14 mars, mė 25 mars, tė njohura me emrat: Dita e verės, Vangjelizmoi, Sulltan Nevruzi, Dita e Zojės, etj. Edhe kjo festė nė zanafillė ka qenė nė datėn e lart-cekur. Kjo festė ka rėndėsi tė madhe nė trevat mesdhetare shqiptare (Shqipėria politike, Opoja, Maqedonia etj), ndėrsa nė Kosovė vetėm kanė kujdes qė tė mos presin drurė nė kėtė ditė sepse ėshtė mėkat, ndėrsa nuk njihet ndonjė festim.

Po japim dhe njė listė tė periudhave tė vitit:

Kryet e Motmotit - 6-8 maj (tri ditė)
Veror - 9 maj deri 22 qershor.
Korrik - 23 qershor deri 6 gusht
Djegagur - 7 gusht deri 20 shtator
Vjeshtė - 21 shtator deri 4 nėntor
Mesi i Vitit - 5-6 nėntor (dy ditė)
Dimror - 7 nėntor deri mė 21 dhjetor
Bryms - 22 dhjetor deri mė 4 shkurt
Ngrijs - 5 shkurt deri mė 21 mars
Pranverė - 22 mars deri mė 5 maj

Vėrejtje: Gjatė kėtij punimi keni vėrejtur se emrat e muajve tė kalendarit tė lashtė i kam shkruar me shkronjė fillestare tė madhe dhe i kam futur nė thonjėza, me qėllim qė tė dallohen emrat e muajve tė kalendarit tė lashtė nga emrat e kalendarit tė ri, si p.sh. korrik, djegagur, qė janė nė tė dy kalendarėt, si dhe pranverė e vjeshtė qė janė njėkohėsisht edhe stinė nė kalendarin e ri.


Kalendari maqedon

Ky ishte njė kalendar i maqedonėve tė lashtė, qė nė periudhėn helenistike, adoptuan strukturėn e kalendarit babilonas nė mbretėrinė e Seleukėve (W. W. Tarn), dhe strukturėn e kalendarit egjiptian nė mbretėrinė e Ptolemejve, ndėrsa ruajtėn emrat e muajve maqedonė (L. Depuydt). Kalendari maqedon ka qenė kalendar i pastėr diellor, njė variant lokal i kalendarit tė lashtė shqiptar, por gjatė shekujve IV p.e.s., tok me helenizimin sipėrfaqėsor tė elitės maqedone, ndodhi dhe helenizimi i kalendarit, duke e futur nė pėrdorim edhe ciklin hėnor (lunar), kėshtu kalendari u kthye nė luni-solar (E. Greswell). Ndikimi helen shihet edhe nė emrat e disa muajve si artemision sipas hyjneshės Artemida, muaji panemos qė gjendet edhe nė kalendarėt e ndryshėm tė poliseve helene, etj. Pėrshtatja me kalendarėt aziatikė ka ndodhur ende mė vonė pas pushtimeve tė Lekės sė Madh. Neve na interesojnė emrat e muajve, njė pjesė e tė cilėve gjejnė shpjegim nė shqip ose me emrat e muajve tė kalendarit shqiptar.

Emrat e muajve maqedonė (Calendars in Antiquity...):

Hyperberetaios
Dios
Apellaios
Audnaios
Peritios
Dystros
Xanthikos
Artemisios
Daisios
Panemos
Loos
Gorpiaios

Nga kėta emra po veēojmė ata qė mund tė lidhen me shqipen:

Hyperberetaios ėshtė kompozitė ku pjesa e dytė beretaios ka lidhje etimologjike me emrin shqip britmi (C. Malte-Brun). Nė kalendarin e ri shqiptar pėrdoren muajt britmi i parė (shtator), britmi i dytė (tetor) dhe britmi i tretė (nėntor). Muaji hyperberetaios i bie nga fundi i shtatorit deri nė fund tė tetorit.

Dios ėshtė njė emėr i lashtė ilir pėr Zeusin (Aristidh Kolja e lidh me fjalėn shqipe ditė). Kjo shihet edhe tek emri Diona, grua e Zeusit, kulti i sė cilės nė Epir ishte kult shtetėror, dhe shihet nė faktin qė Dios ishte njė muaj autokton nė kalendarin e fisit ilir tė Perrhebėve (A. E. Samuel).

Peritios i bie nė janar-shkurt. Edhe ky ėshtė njė variant i emrit britėm (C. Malte-Brun).

Dystros ėshtė njė muaj qė nuk figuron tek kalendarėt grekė, prandaj mund tė ketė lidhje me shqipen "dyst" = rrafsh apo shesh, por se tani nuk mund tė japim ndonjė shpjegim pėr kėtė emėrtim.

Daisios (maj-qershor) ėshtė emėr mjaft i pėrhapur ndėr ilirė, dhe ka kuptimin "dash". Ndoshta ka lidhje me flijimet e bėra nė atė kohė.

Loos (korrik-gusht), sipas Malte-Brunit shpjegohet me emrin Lonar qė e pėrdorin shqiptarėt pėr korrikun nė kalendarin e ri.

Gorpiaios (gusht-shtator), duhet tė ketė lidhje me fjalėn shqipe 'gjarpėr', 'gjarpij'.

Malte-Bruni pėrmend dhe njė shprehje tė fshatarėve maqedonė 'Krios' tė cilėn ai e lidh etimologjikisht me muajin shqip 'qershor'.

Kalendari iliro-epirot

Ky ishte varianti iliro-epirot i kalendarit lunisolar grek. Ky kalendar pėrdorej nė Ilirinė jugore, Epir dhe nė ishullin e Korfuzit. Mekanizmi mė i vjetėr llogaritės i quajtur "mekanizmi i Antikytherės" nga shekulli I p.e.s. qė shėrbente si kalkulator mekanik pėr njehėsimin e kohės, i gjetur nė detin Egje, punonte sipas kėtij kalendari. Muaji i parė ėshtė emėrtuar sipas qytetit epirot Phoinike (sot Finiqi afėr Sarandės).

Lista e muajve:
1. Phoinikaios
2. Kraneios
3. Lanotropios
4. Machaneus
5. Dodekateus
6. Eukleios
7. Artemisios
8. Psydreis
9. Gameilios
10. Agrianios
11. Panamos
12. Apellaios

Nė regjionin ku pėrdorej ky kalendar, gjendej dhe Dodona, ku mbaheshin ēdo katėr vjet lojėrat sportive tė quajtura Naa (R. Hannah).


Kalendari romak (Kalendari i ri apo i sotėm)

Kalendari qė ne pėrdorim sot ėshtė kalendar romak. Nė bazė tė evoluimit tė disa emrave si april-prill dhe august-gusht, ku shihet rėnia e a-sė nga emrat antikė, dukuri qė ka ndodhur nė gjuhėn shqipe (E. Ēabej), mund tė thuhet se ky kalendar ėshtė pėrdorur nga njė pjesė e popullit shqiptar qė nga koha romake, pa ndėrprerje. Muajt e kėtij kalendari kanė vetėm 28, 29, 30 apo 31 ditė. Nė zanafillė kanė qenė muaj hėnorė dhe zgjasnin 29.5 ditė. Ndryshimet e mėvonshme gjatė kohės antike, kanė bėrė qė muajt e kėtij viti tė mos kenė paralelizėm tė plotė me ciklin hėnor, duke qenė pėr 1-2 ditė mė tė gjatė (R. Hysa).

Muaji i parė i vitit, janari, nė tė kaluarėn ėshtė quajtur kallnor, kallnduer, qė duhet tė vijė nga fjala 'kalendar' (Rr. Zojzi). Emri kollozhek qė ėshtė ruajtur diku-diku, ėshtė huazim nga bullgarishtja. Emri kallndor ėshtė pėrdorur qė nga koha antike.
Muaji i dytė, ėshtė quajtur gjithnjė fruer, fror, qė rrjedh nga lat. februar. Edhe ky duke gjykuar nė bazė tė evoluimit tė emrit, duhet tė jetė pėrdorur nga koha antike.
Muaji i katėrt, prilli, rrjedh nga emri i Afroditės. Kjo hyjneshė me prejardhje pellazge me kuptimin 'afron-ditėn' (A. Kolja), tek mesapėt dhe etruskėt u quajt Aprodita (N. V. Falaski). Nga kjo muaji u quajt Aprilis nė latinisht (W. O'Neil). Dita e parė (1 prill) i kushtohej po kėsaj hyjneshe dhe quhej Veneralia (W. W. Fowler). Kjo nga ana tjetėr tregon pėr njė lidhje apo ngjashmėri mes kalendarit romak dhe kalendarit tė lashtė shqiptar nė kohėn antike, meqenėse prilli ėshtė i vendosur tėrėsisht brenda periudhės kur ėshtė "Pranvera" nė kalendarin e lashtė, qė ne e shpjeguam se rrjedh nga emri i po tė njėjtės hyjneshė (Prenda). Kjo dhe ngjashmėri tjera qė i pėrmendėm, si p.sh ditėt e ujqve nė dimėr dhe Luperkalia romake mė 15 shkurt, Festa e Zanave mė 6 gusht dhe e Dianės romake mė 15 gusht, janė pėrkime qė flasin pėr njė zanafillė tė pėrbashkėt pellazgjike tė kėtyre kalendarėve, ose nė tė kundėrt pėr njė ndikim tė fortė tė ilirėve mbi kulturėn romake.
Muaji romak 'jun', ose u shqipėrua nga ana e popullit si qershor, nė bazė tė qershive, ose nė tė kundėrt siē mendon Malte-Bruni do tė ketė qenė pėrdorur qė mė parė nga iliro-maqedonėt dhe vetėm i ėshtė mbivėnė si emėr muajit romak.
Muaji romak 'jul' tek shqiptarėt u quajt korrik, sepse hynte i tėri brenda asaj periudhe, qė nė kalendarin e lashtė quhej "Korrik".
Muaji gusht ėshtė derivat fonetik i emrit August. Kjo tregon qė ky muaj ėshtė pėrdorur nga shqiptarėt pa ndėrprerje qė nga koha e sundimit romak. Edhe kėtij iu dha emri shqip djegagur.
Muajt shtator, tetor dhe nėntor, ndryshe quhen edhe britmi i parė, britmi i dytė dhe britmi i tretė. Njė formė tjetėr ėshtė vjeshtė (e parė, e dytė, e tretė).
Tetori, nėntori dhe dhjetori, janė quajtur edhe me emra shenjtorėsh: tetori - shmitri, nėntori - shėmhilli, dhjetori - shėndreu, sipas festave qė mbaheshin nė kėta muaj nga ana e besimtarėve tė krishterė.
Emėrtime tė tjera nė shqip qė janė pėrdorur: pėr dhjetorin - dimėror, nėntorin - brymuer apo brymor, etj.

Pėrfundim

Siē shihet kalendari romak nuk ka ndikuar aspak mbi kelandarin e lashtė shqiptar. Madje kjo shihet edhe nė pėrdorimin e tyre paralel, si kalendari i lashtė me emra burimorė shqip (p.sh. Kryet e motmotit) dhe kalendari romak zakonisht me emra krishterė (p.sh. Shėngjergji). Nė tė vėrtetė kalendari i lashtė, siē e shtjelluam mė lart, ka ndikuar nė kalendarin romak nė pėrdorim brenda Shqipėrisė, duke i dhėnė emra shqip disa muajve. Rrjedhimisht, kalendari i lashtė nė formėn e pastėr siē ėshtė ruajtur ėshtė njė pasuri e madhe e folklorit dhe qytetėrimit shqiptar. Ndėrsa kalendarėt e tjerė, iliro-epirot dhe maqedon, si dhe kalenari romak me ndikime nga folklori shqiptar, paraqesin gjithashtu njė pasuri kulturore tė sė kaluarės iliro-shqiptare.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 06:55.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.