Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 02-09-04, 17:31   #1
Dilaver
 
Avatari i Dilaver
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Postime: 2,277
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Gabim Napoleon Bonaparti, perandori me origjinė arbėreshe

Nė librin e Ahmet Myfit bej Libohovės qė titullohet “Ali Pasha”, botuar nė Kajro mė 1903, hasim njė tė dhėnė mjaft interesante qė na vjen prej Adolf Tieresit, i cituar prej autorit tonė: “Jozef Bonaparti, vėllai madh i Napoleon Bonapartit, kur u bė mbret i Napolit, mė 1806, shqiptarėve tė Napolit qė shkuan pėr t’i uruar mirėseardhjen u tha: “Edhe familja Bonaparti ėshtė me origjinė arbėreshe”. Ahmet Myfit bej Libohova, nė veprėn e tij, lidhur me kėtė tė dhėnė tė Adolf Tieresit shton: “Sipas hetimeve tė bėra, del se ėshtė e vėrtetė qė mbiemri Kolomeri, qė nė greqisht do tė thotė “anė e mirė” e qė u ndėrrua nė italisht nė “buona parte”, ėshtė mbiemri i Napoleon Bonapartit. Kjo familje shqiptare me shumė atdhetarė tė tjerė u vendosėn nė Korsikė, formuan njė fshat dhe gjithėshtu ėshtė fakt se pasardhėsi i Napoleon Bonapartit ėshtė prej kėtij fshati arbėresh”. Kėto shpjegime i jep nė librin e tij Libohova. Po kėshtu, edhe Robert d’Angely nė veprėn e vet shkruan se: “Napoleon Bonaparti ėshtė shqiptar, ashtu siē ishte Aleksandri i Madh dhe Skėnderbeu”. Njė sėrė veprash tė mėdha theksojnė se origjina e Napoleon Bonapartit, luftėtari dhe strategu i madh ushtarak, ėshtė me origjinė nga arbėreshėt e Italisė.


__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 30-06-05, 18:16   #2
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim NAPOLEON BONOPARTA ME ORIGJINE SHQIPTARE

NAPOLEON BONOPARTI, PERANDORI I FRANCES ME ORIGJINE SHQIPTARE.



PREJARDHJA ARBĖRESHE




Adolf Thieres ishte personalitet i shquar i kohės se tij, historian i dėgjuar francez i cili ka shkruar dhe historinė e revolucionit francez dhe qė mė vonė u bė President i Francės. Nė kujtimet e tij, Adolf Thieres shkruan: Kur Josef Bonaparti, vėllai i madh i Napoleon Bonapartit u bė mbret i Napolit mė 1806, shqiptarėve tė Napolit qė shkuan pėr t'i uruar mirėseardhjen u tha: Edhe familja Bonaparti ėshtė me origjinė arbėreshe.
Mbi origjinėn e familjes Bonaparti shkruan edhe profesor Robert d'Angely me origjinė nga Korsika nė veprėn e tij 'Enigmat e origjinės sė racave dhe tė gjuhėve tė pellazgėve, arianėve, helenėve, etruskėve, grekėve dhe shqiptarėve'. Libėr prej 7 vėllimesh dhe i arrirė pas mbi 30 vjet pune. Nė faqen 113-117 shkruan se Napoleon Bonaparti ishte shqiptar ashtu si ishte Aleksandri i Madh dhe Skėnderbeu. Ky profesor i dėgjuar korsikan shton se mbiemri i vjetėr i Bonapartit ka qenė 'Kalė-miri' dhe jo Kalimeros, ana e mirė si e bėnė grekėrit.

ENCIKLOPEDIA GREKE

Sipas enciklopedisė sė madhe greke 'Piros' vėllimi i tretė, Athinė 1929, faqe 413-425, thuhet se: Shtrirja e shqiptarėve nė drejtim tė Peloponezit (Moresė) ėshtė zgjeruar nga shekulli XIV. Sipas kėsaj enciklopedie, nė Peloponez u krijuan krahina banimi tė reja si: Mani, Bardhunja, Lala, Filati, Hekali, Lopėsi. Edhe sot dihet qė njė lagje e Himarės ėshtė shpėrngulur nė krahinėn e Pelopenezit dhe krijuan Manin. Shqiptarėt qėndruan nė Peloponez (nė More) rreth grekėrve dhe mbiemri i Napoleonit (Kalė-mirė) ėshtė kuptuar shtrembėrisht nga grekėrit nė kallomeros (ana e mirė). Me zbritjen e vazhdueshme tė ushtrive tė panumėrta osmane nė Peloponez, njė pjesė e shqiptarėve u largua nėpėrmjet detit drejt Italisė sė Jugut e arritėn deri nė Korsikė. Stėrgjyshi i Napoleon Bonapartit, sipas shpjegimeve qė i jep ish-presidenti francez Adolf Thiers, ishte me origjinė nga njė fshat i tillė arbėresh i Korsikės.
Edhe avokati i dėgjuar korsikan, mbrojtės i Gjergj Dimitrovit, nė gjyqin e Laipcigut, De Moro Xhaferi ka qenė nga njė katund arbėresh. Kjo faktohet nga vetė goja e tij kur iu pėrgjigj jurisė franceze: Unė do tė shkoj nė Laipcig dhe do tė mbroj Gjergj Dimitrovin. Nė qoftė se do tė mė vrasin, haka do tė mė merret si arbėresh qė jam nė origjinė.
Dėshmia mė interesante vjen nga njė aristokrate franceze me origjinė maniote, dukesha D'Abrantes, lindur nė Montpelje me emrin Josephine Permon Stefanopuli de Comene. Ajo vinte nga njė familje me origjinė maniote, e cila pėr shkak tė gjakmarrjeve tė shumta me klanet e fuqishme tė Manit vendosi tė shpėrngulej dhe tė vendosej nė Korsikė, ashtu si shumė familje tė tjera nga Mani, 150 vjet para periudhės sė Napoleonit. Nė kujtimet e saj tė pėrmbledhura nė 28 volume, me titull 'Revolucioni, Perandoria dhe restaurimi', ajo formuloi teorinė e pranuar nga historianėt e kohės tė prejardhjes korsikano-maniote tė familjes Buonaparte. Ishte ajo qė deklaroi se mbiemri Buonaparte ishte njė italianizim i fjalės greke kalimeros dhe se Buonaparte nuk ishte nga Trevizo, por nga Mani. Pėr sa kohė ishte gjallė Napoleoni, ai nuk e pėrgėnjeshtroi tezėn e dukeshės pėr origjinėn e tij.

SHQIPJA DHE NAPOLEONI

Njė nga gjeneralėt mė besnikė tė Napoleon Bonapartit, ka qenė edhe mareshalli Neji. Kur Napoleoni e qortonte Nejin, fjalėt i shoqėronte dhe me disa sharje tė njė gjuhe tė huaj, qė mareshal Neji dhe shokėt nuk e kuptonin. Cila ishte kjo gjuhė? Pėrgjigjia e kėsaj pyetje eshte tek vepra e Leo Freundrich, 'Golgota Shqiptare' nė faqen 37.

A E NJIHTE NAPOLEON BONAPARTI HISTORINĖ E SHQIPĖRISĖ?

Nė hartat topografike ushtarake tė tij, trevat tokėsore qė shtriheshin qysh nga Sllovenia deri nė Detin Jon Napoleoni i kishte quajtur Iliri. Edhe sot nė Slloveni mjaft hotele dhe rrugė janė emėrtuar me fjalėn Iliri. Ky perandor i lindur nė Korsikė, konkretisht nė Ajaccio, e ka ditur se shqiptarėt dhe korsikanėt kanė zakone tė pėrbashkėta nė lidhje me besėn, hakmarrjen, mikėpritjen etj. Prandaj pėr tė mbrojtur pėrfaqėsuesit e tij, si Pukėvillin e tė tjerė, nė shtetin autonom tė pashallėkut shqiptar tė Janinės sė Ali Pashė Tepelenės, nuk ishin tė rastit kėshillimet e vazhdueshme qė Napoleon Bonaparti i jepte konsullit tė vet qė tė ruhej nga dinakėritė e Aliut, duke i thėnė: 'Ruaju nė qoftė se nuk ta ka hedhur'. Megjithate ai e ndihmoi Ali Pashanė ne ēdo drejtim shteteror dhe ushtarak.

SI SHPJEGOHEN MASAKRAT QĖ KANĖ KRYER FORCAT FRANCEZE NĖ EGJIPT KU MIDIS TĖ MASAKRUARĖVE KA PASUR EDHE SHQIPTARĖ?


Ushtarėt francezė kanė zhvilluar luftime tė pėrgjakshme me ushtrine osmane, sidomos nė Tabor, gjatė pranverės sė vitit 1799. Gjithashtu, beteja tė pėrgjakshme janė zhvilluar edhe nė ujėrat e Egjiptit nė afėrsi tė Abukirit ku forcat detare franceze, tė komanduara nga admirali Brueys, u ndeshėn rreptazi edhe me forcat detare angleze tė komanduara nga admirali i dėgjuar Orcio Nelson. Nė tė gjitha kėto luftime detare u vra dhe admirali francez Brueys. Edhe nė luftimet tokėsore, francezėt pėsuan humbje tė mėdha nė ushtarė, sepse nuk ishin mėsuar me dherat afrikane. Atje u vra edhe gjenerali i dalluar Kleber. Forcat ushtarake frenceze, tė egėrsuara, me nė krye gjeneralin Andreossi, kėrkonin me kėmbėngulje tė arrinin fitoren, duke mos kursyer kėshtu edhe masakrat masive. Midis ushtarėve osmanllinj nė Egjipt ka patur edhe mjaft luftėtarė shqiptarė. Ata vazhdonin t“i mbronin me trimėri kėshtjellat qė iu ishin besuar. Komanda ushtarake franceze, me nė krye Andreossin, nė pamundėsi pėr t“i hedhur nė dorė kėshtjellat me forcėn e armėve, u premtoi tė rrethuarėve, luftėtarėve shqiptarė, si tė huaj qė ishin se do t“i linin tė lirė tė largoheshin sė bashku me armėt e tyre, mjaft qė ata tė dorėzonin kėshtjellat. Shqiptarėt e besuan njė gjė tė tillė dhe dolėn kėshtu nga kėshtjellat tė armatosur, por general Andreossi i preu nė besė, i ēarmatosi rrugės dhe njė pjesė tė tyre e pushkatoi nė deltėn e Nilit. Thuhet se Napoleon Bonaparti, kur u vu nė dijeni, e dėnoi pabesinė e gjeneralit tė tij dhe e pėrkufizonte kėtė fitore me masakėr me kėto fjalė: 'Ushtari francez nuk ėshtė mėsuar tė korrė fitoren mbi kundėrshtarėt, duke i mashtruar dhe ēarmatosur nė befasi'. Njėkohėsisht, kėtij gjenerali i mori edhe medaljonin prej gurėsh tė ēmuar qė vetė ja kishte dhėnė.
Marre nga "PANORAMA", e dates 2 Shtator 2003
Per rev. "ZiL" K. Lekaj
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-10-07, 09:21   #3
luckyman
 
Anėtarėsuar: 18-03-07
Postime: 3,373
luckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėm
Gabim Napoleon Bonoparti- kishte origjine Arbresh (Shqiptar)?!

Adolf Thiers ishte personalitet i shquar i kohes se tij,historian i degjuar francez i cili ka shkruar dhe historine e revulucionit Francez dhe qe me vone u be President i Frances.

Ne kujtimet e tije Adolf Thieres shkruan:
Kur Josef Bonoparti,vllau i madh i Napoleon Bonoparti u be mbret i Napolit (Itali)ne vitin 1806,Shqiptarve te Napolit qe shkruan per ti uruar mireseardhjen u tha:Edhe Fam. Bonoparti eshte me origjine Arbreresh.
Mbi origjinen e fam.Bonoparti shkruan edhe prof.Robert dĄngely (me origjine nga Korsika)ne vepren e tij "Enigma e origjinesse racave dhe gjuhve te pallazgeve,arianeve,helenve,etruskeve,grekve dhe Shqiptarve".Liber prej 7 vellimesh dhe i arrire pas mbi 30vjet pune.

Ne faqen 113-117 shkruan se Napoleon Bonoparti ishte Shqiptar ashtu si ishte Aleksandri i Madh dhe Gjergj Kastrioti-Skenderbeu.
Ky profesor i degjuar (korsikan)shton se mbiemri i vjeter i Bonopartit ka qene *Kale-miri* dhe jo Kalimeros,ana e mire si e bene greket.


huazuar nga nje forum Shqiptar.
[/SIZE]
luckyman Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-10-07, 10:40   #4
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Napoleon Bonoparti- kishte origjine Arbresh (Shqiptar)?!

Edhe pėr Picasso-n thuhet qė ka qen me origjinė Shqiptare.
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-10-07, 10:55   #5
luckyman
 
Anėtarėsuar: 18-03-07
Postime: 3,373
luckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Napoleon Bonoparti- kishte origjine Arbresh (Shqiptar)?!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Preshevar
Edhe pėr Picasso-n thuhet qė ka qen me origjinė Shqiptare.
Edhe une kame ndegju per Pikason ,......por nuk e di mire a ka qene prej Presheve apo Bujanovcit????nuk e di mire


luckyman Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 18:25.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.