Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 14-05-05, 20:07   #1
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim SPJEGIME KURANORE


Kuran ,kaptina :El Asr!

Koha

Ne emer te All-llahut, te Gjithmeshirshmit, Meshireplotit!
Pasha kohen!
Nuk ka dyshim se njeriu eshte ne nje humbje te sigurt *
Me perjashtim te atyre qe besuan, qe bene vepra te mira, qe porositen njeri-tjetrin t'i permbahen te vertetes dhe qe keshilluan njeri-tjetrin tejene te durueshem.


Kjo sure e shkurter prej tre ajetesh e permbledh sistemin e plote per jeten njerezore te bazuar mbi pikepamjen islame. Ajo ne menyren me te qarte dhe me koncize e perkufizon konceptin themelor te besimit ne kontekst te realitetit te tij te gjithanshem. Me disa fjale eshte mbuluar e tere kushtetuta islame dhe, ne fakt, Ummeti i Islamit eshte pershkruar ne cilesite e veta thelbesore, ndersa mesazhi i tij vetem ne njerin ajet: ne te tretin. Kjo eshte elokuenca (gojetaria) per te cilen vetem All-llahu (xh.sh.) eshte i afte.

Fakti madheshtor te cilin kjo sure e afirmon eshte thjesht se gjate tere historise njerezore, ka ekzistuar nje rruge e drejte dhe e dobishme - ajo, te cilen kjo sure e tregon dhe e pershkruan. Te gjitha rruget tjera shpiejne drejt humbjes dhe shkaterrimit. Ashtu sic thote ne pershkrimin, kjo rruge se pari eshte pranimi i fese, i ndjekur nga veprat e mira dhe thirrja per ta ndjekur te verteten dhe per te qendruar te palekundur.
Atehere, cfare rendesie ka pranimi i fese? Ketu nuk do ta japim perkufizimin juridik te saj. Ne vend te kesaj, ne do ta pershkruajme natyren dhe rendesine e saj ne jeten njerezore.

Feja (imani) eshte karakteristike permes se ciles qenia njerezore, e imet dhe kalimtare, arrin afersine me Krijuesin Absolut dhe te Perhershem te gjithesise dhe te cdo gjeje qe ekziston ne te. Ai keshtu vendos nje lidhje me tere boten, qe buron nga ajo Origjine e Vetme, me ligjet qe e qeverisin ate dhe me fuqite dhe potencialet e krijuara ne te. Si rezultat, ai heq dore nga kufizimet e ngushta te vetes se tij triviale drejt gjeresise se gjithesise, nga fuqia e tij e papershtatshme drejt pafundesise se energjive te panjohura universale, dhe nga kufijte e jetes se tij te shkurter drejt "Amshimit", te cilin vetem All-llahu (xh.sh.) e kupton.

Kjo afersi qenies njerezore i jep nje fuqi te caktuar, fusheveprim te pakufishem dhe liri. Ajo e siguron ate me kenaqesine e jetes, me bukurine dhe me perberesit e saj, me "shpirtrat" e te cileve ai jeton ne miqesi te ndersjelle. Keshtu, jeta behet nje udhetim kenaqes per njerezimin, kudo dhe per te gjitha kohet. Nga kjo lumturi e amshueshme rrjedhin gezimi i kendshem dhe te kuptuarit e vertete e te afert i jetes dhe i tere krijimit. Ky eshte nje fitim i pacmueshem, mungesa e te cilit do te paraqiste humbje te pamatshme.

Cilesite e besimit gjithashtu jane pikerisht ato te njerezise dinjitoze dhe fisnike, siC eshte adhurimi i Nje Zoti, qe e ngren njeriun mbi sherbimin (servilizmin) ndaj njerezve te tjere dhe qe e vendos brenda tij te verteten e barazise se te gjithe njerezve, ne menyre qe ai as mos ta ngreje e as mos ta ule koken e tij para kujtdo tjeter, pos para Atij qe eshte Nje, Absolut. Rezultat i kesaj eshte se njeriu do ta gezoje lumturine" e vertete, qe rrezaton nga brendesia e vetedijes se tij qe e ndjek te kuptuarit e faktit se ekziston vetem nje fuqi dhe nje Zot ne kete gjithesi. Ky clirim zhvillohet ne menyre spontane nga nje ndergjegje e tille, per shkak se eshte edhe rrjedhim i vetem logjik.

Besimi ne Zot eshte cilesia e dyte e njerezise fisnike. Kjo cilesi per njeriun e determinon burimin nga i cili ai i perthith konceptet, vlerat, kriteret, konsideratat, doktrinat, ligjet e veta dhe ckado qe ate e ve ne marredhenie me All-llahun (xh.sh.), me boten ne pergjithesi dhe me qeniet njerezore. Keshtu, barazia dhe drejtesia i zevendesojne deshirat dhe vetinteresat personale. Kjo e perforcon realizimin e vlerave te menyres se tij te jetes dhe e mban ate mbi konceptet, vlerat dhe interesat injorante, si dhe mbi te gjitha vlerat kryekeput te perbotshme. Kjo eshte keshtu bile edhe kur besimtari eshte i vetmi i llojit te vet, sepse ai i kundershton keto tipare me ato, te cilat i perthith drejtperdrejt nga All-llahu (xh.sh.) dhe te cilat, per shkak te kesaj, zene vendin me te larte ne shkallen e vlerave, si dhe te cilat jane me te shendoshat dhe qe me se shumti meritojne perkushtim dhe nderim.

Cilesia e trete e fese dhe e njerezise dinjitoze eshte qartesia e marredhenies ndermjet Krijuesit dhe te krijuares, krijesa e kufizuar eshte e lidhur me te Verteten e Amshuar pa kurrfare ndermjetesi. Kjo e furnizon zemren e njeriut me drite, shpirtin e tij me kenaqesi dhe i jep atij vetebesim dhe qellim.Ajo i eliminon nga mendja e tij hutimin,frigen,ankthin dhe shqetesimin si dhe kryelartesine e pligjshme mbi toke dhe tiranine e pajustifikueshme ndaj njerzeve.

=vazhdon=


alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 16-05-05, 19:38   #2
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Kuran ,kaptina :El Asr-Koha !

II

Qendrueshmeria pergjate kesaj rruge te caktuar nga All-llahu (xh.sh.) eshte cilesia e ardhshme e njerezise' se tille. Kjo duhet mirembajtur me qellim qe e mira mos te paraqitet rastesisht, paparashikueshem ose pa paramendim, por te buroje nga motivet e qarta e te metoje drejt caqeve te caktuara. Njerezit, te bashkuar per ceshtjen e All-llahut (xh.sh.), bashkepunojne. Keshtu, me nje qellim te vetem te percaktuar dhe me nje flamur te vetem te dallueshem, eshte ngritur bashkesia e muslimaneve. Kjo eshte e vertete per te gjitha gjeneratat qe jane ngjashem te lidhura mes veti.

Nje cilesi tjeter eshte besimi ne dinjitetin e njeriut para All-llahut (xh.sh.). Kjo e ngrit konsideraten e njeriut per vetveten dhe e parandalon ate nga arrivizmi per nje pozite me te larte se ajo, te cilen Krijuesi e ka caktuar per te. Sepse, koncepti me krenar qe mund ta kete njeriu per vetveten, eshte se ai eshte i lartesuar para All-llahut (xh.sh.).
Cilado ideologji apo koncept, qe e poshteron kete vleresim dhe njeriut i pershkruan nje origjine turperuese, duke e ndare ate nga Shoqeria me e Larte e All-llahut, ne te vertete ate eshte duke e ftuar drejt poshterimit dhe dobesimit, edhe pse ndoshta kete nuk e shpall haptaz. Qe ketu, efektet e Darwinizmit, Freudianizmit dhe Marxizmit jane nder fatkeqesite me te tmerrshme qe i ka njohur natyra njerezore. Ato e mesojne njerezimin se e tere poshtersia dhe animalizmi i plote jane dukuri natyrore, me te cilat ne duhet te jemi te afert dhe nga te cilat nuk duhet te turperohemi.

Pastertia e motivimit (nxitjes) eshte edhe nje cilesi e njerezise dinjitoze, e vendosur nga feja.Kjo drejtpersedrejti vjen nga realizimi i dinjitetit te njeriut para All-llahut (xh.sh), nga mbikeqyrja e Tij mbi ndergjegjen e njerezve dhe nga njohuria e Tij per ndermarrjet e tyre me te fshehta. Qenia normale njerezore, te cilen nuk e kane deformuar teorite e Freudit, Karl Marxit e te ngjashme, eshte e frikshme per ate se ndonje qenie tjeter njerezore mund ta kuptoje se cfare ndjenja te rastesishme dhe jo te shendosha ai mund te kete. Besimtari ndjen pranine frikerespektuese te All-llahut (xh.sh.) ne ndergjegjen e tij me te fshehte, ndersa vetedija e tij per kete e ben te dridhet i teri. Prandaj, ai perpiqet per vetedelirjen dhe pastrimin shpirteror.

Ndjenja e rafinuar morale eshte fryt i natyrshem i besimit ne nje Zot te drejte, te miresjellshem, meshireplote, dorelire dhe vetepermbajtes, i cili nuk e duron te keqen dhe i cili e don te miren, dhe i cili e di shikimin vjedharak dhe mendimin e fshehte. Nga kjo rrjedh pergjegjesia e besimtarit, e cila rezulton nga vullneti i tij i lire dhe nga te kuptuarit e mbikeqyrjes se All-llahut (xh.sh.) mbi te. Kjo brenda tij e nxit ndergjegjen e shendoshe, ndjeshmerine, qetesine dhe largpamesine. Kjo me teper eshte nje pergjegjesi e perbashket sesa individual dhe paraqet nje pergjegjesi ndaj tere njerezimit ne marredhenie me miresine, te paster dhe te thjeshte. Besimtari i ndjen te gjitha keto ne cdo veprim. Ai arrin nje shkalle me te larte te veterespektit, ndersa rezultatet i llogarit para se te ndermarre cfaredo hapi. Ai ka vlere ne bote dhe ne tere sferen e ekzistences dhe ka nje rol ne levizjen e saj te qete.

Cilesia perfundimtare eshte ngritja e njeriut mbi lakmine per perfitime boterore dhe zgjedhja e shperblimit me te pasur dhe te amshuar te All-llahut (xh.sh.), per te cilen te gjithe njerezit duhet te perpiqen, ashtu si9 i udhezon ata Kur'ani te veprojne dhe qe rezulton me ngritje, deliresi dhe pastrim te shpirtrave te tyre. Ne kete drejtim ne mase te madhe ndihmon edhe fakti se besimtari ka nje hapesire te gjere per te levizur: mes kesaj jete dhe tjetres dhe mes qiejve e tokes. Ngritja e njeriut e zvogelon ankthin e tij per rezultatet dhe frytet e vepre's se tij. Ai ben mire vetem per shkak se eshte e mire dhe per shkak se All-llahu (xh.sh.) e kerkon kete. Ai kurre nuk shqetesohet se a e shpie kjo ate nga miresia e metejme ne jeten e tij te shkurte. All-llahu (xh.sh.), per te cilin ai ben mire, nuk vdes kurre e as qe i harron ose i le pas dore cilatdo vepra te njeriut. Keshtu, besimtari perfiton fuqi per te vazhduar te kryeje vepra te mira i mbeshtetur nga ky besim gjitheperfshires.

-vazhdon-
alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 03:17   #3
uliksi31
 
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
uliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Ne lidhje me kete kaptine,Imam Shafiu ka thene:" Sikur Allahu s.w.t.a. te kishte shpalle krijesave te Tij vetem kete sure,do t'u mjaftonte." :arrow:
uliksi31 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 23:04   #4
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim


Kuran ,kaptina :El Asr-Koha !

IV

Feja eshte nje rrenje e thelle e jetes, nga e cila miresia rrjedh ne format e saja te ndryshme dhe me te cilen jane te kuflzuara te gjitha frytet e saj. Ajo qe nuk rrjedh nga besimi (feja) eshte nje dege e prere nga druri: ajo eshte e denuar te venitet dhe te zhduket, ajo eshte ne te vertete nje produkt djallezor, e kufizuar dhe jo e perhershme! Feja eshte boshti rreth te cilit eshte i nderlidhur i tere rrjeti i struktures delikate te jetes.
Pa te, jeta paraqet nje ngjarje te shthurur, e harxhuar permes ndjekjes se deshirave dhe imagjinatave. Ajo eshte nje ideologji qe i permbledh veprimet e llojllojshme ne nje sistem harmonik, qe ndjek kahun e njejte dhe qe vihet ne levizje nga i njejti mekanizem, qe posedon nje motiv perfundimtar dhe nje qellim te paracaktuar.

Qe ketu, te gjitha veprimet qe nuk rrjedhin nga ky burim dhe qe nuk kane te bejne me ate rruge jane teresisht te mosperfillura nga Kur'ani. Islami me qendrueshmeri eshte i hapur per kete.

Ne suren 14, "Ibrahim", ajeti 18, lexojme ate qe mund te perkthehet si:

"Shembulli i veprave te atyre qe nuk besuan eshte si hiri, te cilin me puhi e shkaperderdh era ne ndonje elite te stuhishme, e ata nuk mund te realizojni asgje" nga veprat qe kane bere,..."

Ne suren 24, "Drita", ajeti 39, kemi:

"Eveprate atyre qe nuk besuan jane si valet (vegimi nga rrezet e die/lit) ne nje rrafshine ku i etshmi mendon se eshte uje derisa kur t'i afrohet atij nuk gjen asgje,..." Shihet qarte se keto jane thenie qe e diskreditojne cdo
veper qe nuk eshte e lidhur me fene, e cila, ne kthim, i jep atij nje motiv te lidhur me origjinen e ekzistences se tij dhe nje synim qe eshte ne perputhje me qellimin e botes ne tere krijimin e vet. Ky eshte vizioni logjik i nje ideologjie, e cila te gjitha ngjarjet ia atribuon All-llahut. Kushdo qe e shkeput veten nga Ai, zhduket dhe e humb realitetin e ekzistences se vet.

Feja paraqet nje shenje shendeti ne natyren e personit dhe ne prirjen e tij. Ajo gjithashtu shenon harmonine e njeriut me natyren e tere universit, si dhe nje shenje te efektit te ndersjelle mes njeriut dhe botes perreth tij. Jeta e tij, perderisa sjellja e tij eshte e sinqerte dhe e drejte, duhet te nxjerre ne shesh nje orientim qe perfundon me pranimin e tij te fese, per shkak te asaj se vete ky univers posedon shenja dhe deshmi per fuqine absolute qe e krijoi si te tille. Aty ku kemi rastin e kundert, dicka me siguri nuk eshte ne rregull, ose ekziston ndonje e mete ne gjendjen e marresit - respektivisht, qenies njerezore - qe do te paraqiste nje shenje korrupsioni, qe shpie vetem nga humbja dhe qe e anulon cdo veper qe disi mund te duket se permban ndonje miresi.

Aq e gjere dhe permbledhese, aq madheshtore dhe e bukur, aq e lumtur duket bota e besimtarit, saqe bota e jobesimtarit perreth i duket atij si e imet, triviale, e ulet, e dobet, e neveritshme dhe mizore, me nje fjale, ne nje gjendje shkaterrimi dhe humbjeje te vertete.


=vazhdon=
alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-05-05, 22:23   #5
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Kuran ,kaptina :El Asr-Koha !

V


Nga e gjithe kjo ne i njohim vlerat e fese: dinamizmi, aktiviteti, kreativiteti dhe produktiviteti te perkushtuar per kenaqesine e All-Uahut, e jo kufizimi, negativiteti ose izolimi ne vetvete. Ajo nuk paraqet vetem qellimet e sinqerta dhe te pafajshme, qe kurre nuk zhvillohen ne veprime. Ky eshte tipari dallues i Islamit qe ate e ben fuqi krijuese ne jeten praktike.
E tere kjo eshte e logjikshme per aq sa feja mbetet lidhje me rrugen e urdheruar Hyjnisht. Kjo rruge karakterizohet me dinamizem te perjetshem ne mesin e njerezve ne bote. Ajo eshte e bazuar ne pajtim me nje plan te vecante dhe eshte e drejtuar drejt nje' qellimi perfundimtar. Aq me teper, feja e ve ne levizje njerezimin drejt permbushjes se asaj qe eshte e mire, e paster, konstruktive dhe utilitare.

Keshillimi me njeri-tjetrin per ta ndjekur te verteten dhe per te qendruar e zbulon pikturen e shoqerise islame, e cila ka entitetin e saj te vecante, nje ndermarredhenie unike mes ane'tareve te saj individuale dhe nje destinacion te vetem dhe qe e kupton teresisht entitetin e vet si dhe detyrat e tij. Ajo e kupton thelbin e fese se saj dhe cka ka te beje ajo me veprat e mira qe, nder detyrat tj era, perfshin edhe udheheqjen e njerezimit rruges se tij. Per ta kryer kete detyre te jashtezakonshme, keshillimi dhe konsultimi behen te domosdoshem.

Nga kuptimi dhe natyra e vete fjales "keshille" shfaqet piktura me e larte dhe me e madherishme e atij populli ose e asaj shoqerie te integruar, bashkerenditur, te drejte dhe te ndricuar qe perpiqet per te verteten, drejtesine dhe miresine ne kete toke. Islami kerkon qe populli (Ummeti) i tij te jete pikerisht i ketille.

Keshillimi i ndersjelle qe synon drejtesine eshte domosdoshmeri, sepse eshte veshtire qe gjithmone te mirembahet e drejta, duke pasur parasysh se pengesat ne kete rruge jane te panumerta: pasionet dhe parapelqimet egoiste, konceptet e rrejshme ne mjedis, si dhe tirania, pabarazia dhe despotizmi i disave. Qe ketu, keshillimi i ndersjelle i nxitur ne kete rast nenkupton perkujtimin, inkurajimin dhe shprehjen e unitetit ne synim dhe destinacion, si dhe barazine ne pergjegjesi dhe ne ngarkimin me detyra. Ai gjithashtu i grumbullon perpjekjet individuale ne nje teresi te bashkuar dhe keshtu e shton ndjenjen e vellazerise te cdo mbrojtes i te vertetes, se ekzistojne edhe te tjere me te qe e keshillojne, perkrahin dhe duan ate.

Ky eshte pikerisht rasti me Islamin, menyren e drejte te jetes, themelimi i se dies kerkon kujdesin e nje bashkesie te bashkerenditur, te ndervarur, te vetemjaftueshme dhe vete permbajtese.

Keshillimi per te qene te qendrueshem eshte gjithashtu domosdoshmeri, per shkak se ushqimi i fese dhe veprat e mira, bashke me perpjekjen per te drejten dhe barazine jane detyrat me te veshtira qe duhen kryer. Kjo qendresen e ben krejtesisht te pashmangshme. Qendresa gjithashtu eshte e domosdoshme gjate adaptimit me menyren islame te jetes, gjate ballafaqimit me te tjere't, gjate pe'rjetimit te keqtrajtimeve dhe veshtiresive. Qendresa eshte e domosdoshme kur e keqja dhe e rrejshmja triumfojne. Eshte e domosdoshme per kalimin e gjatesise se udhes, marrjen me ngadalesine e procesit te reformes, turbullirat dhe gjatesine e rruges qe shpie drejt destinacionit.

Keshillimi per qendrese dhe durim i zgjeron mundesite duke e frymezuar unitetin e synimit dhe te drejtimit dhe ndjenjen e bashkesise tek secili, duke i pajisur ata me dashuri, vetepermbajtje dhe determinim. Ai ngjall vitalitet ne bashkesi ku e verteta e Islamit mund te mbijetoje dhe permes se ciles ai permbushet.

=vazhdon=
alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-05-05, 22:42   #6
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim

selamualejkum per kete sure te madhe ja si e jepe spjegimin Ibn Kethiri rahimullah.

Shpjegimi Sures el-‘Asr – Koha
Imam Ibn Kethir

Nė Emėr tė Allahut, Pėrdėllestarit, Mėshiruesit



1. Pasha kohėn,
2. Vėrtet, njeriu ėshtė nė humbje,
3. Pėrveē atyre tė cilėt besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, dhe kėshillojnė njėri-tjetrin nė tė Vėrtetėn dhe kėshillojnė njėri-tjetrin nė durim.



"Pasha kohėn", do tė thotė kohėrat gjatė tė cilave ndodhin veprat – tė mira dhe tė kėqija – e bijve tė Ademit, alejhis selam. Maliku ka thėnė se kjo i referohet kohės sė namazit tė ikindisė, por shpjegimi i parė ėshtė mė i qėlluar. Allahu betohet me tė (kohėn) se njerėzimi ėshtė nė humbje, qė do tė thotė fatėkeqėsi dhe shkatėrrim.



"Pėrveē atyre tė cilėt besojnė dhe bėjnė vepra tė mira". Allahu kėtu bėn pėrjashtim tė atyre prej njerėzimit tė cilėt besojnė sinqerisht me gjithė zemrat e tyre dhe bėjnė vepra tė mira me duart e tyre.



"Dhe kėshillojnė njėri-tjetrin nė tė Vėrtetėn", do tė thotė kur tė pėrballemi me fatkeqėsi apo katastrofė, gjėrat qė janė shkruar pėr ne dhe persekutimi i atyre qė kėrkojnė tė dėmtojnė ndonjė qė urdhėron nė tė mirėn dhe ndalon nga e keqja. Ėshtė transmetuar se Musejleme (ai ishte njė gėnjeshtar i madh i cili jetoi nė kohėn e tė Dėrguarit tė Allahut, sallallahu alejhi ue selam, dhe rrejshėm pohoi tė jetė vėlla-pejgamber) qe vizituar nga ‘Amr Ibn el-As pasi qė i Dėrguari i Allahut, sallallahu alejhi ue selam, filloi misionin e tij, por para se ‘Amr ta pranonte Islamin, dhe Musejleme i tha atij: “Ēfarė thotė shoku yt (Pejgamberi, salallahu alejhi ue selam) pėr kohėn e tashme:? ‘Amr u pėrgjijgj: “I ėshtė shpallur njė sure e cila ėshtė e qartė, madje e mrekullueshme.” “Dhe ēfarė ėshtė ajo?” pyeti Musejleme. “Ajo ėshtė: "Pasha kohėn, njeriu ėshtė nė humbje, pėrveē atyre tė cilėt besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, dhe kėshillojnė njėri-tjetrin nė tė Vėrtetėn dhe kėshillojnė njėri-tjetrin nė durim".” Musejleme mendoi njė ēast pėr kėtė dhe pastaj tha: “Edhe mua mė ėshtė shpallur diēka e ngjashme me kėtė.” “Ēka mund tė jetė ajo?” pyeti ‘Amr. Ai u pėrgjigj, “Oh uebr (Hiraks, njė shtazė e pėrshkruar nga Ibn Kethiri tė jetė ngjashme me macen, qė ka vesh tė gjatė dhe gjoks tė gjerė dhe qė pjesėn tjetėr e ka shumė tė shėmtuar.)! Oh uebr! Ti mezi je dy vesh dhe njė gjoks, ndėrsa pjesa tjetėr e jote s’ėshtė tjetėr veēse njė vrimė.” Pastaj ai pyeti: “Ēka mendon pėr kėtė, O ‘Amr?” ‘Amr u pėrgjigj, “Pasha Allahun! Me siguri se ti je i vetėdijshėm nė atė se unė e di se ti gėnjen!” Musejleme me komponimin e kėtyre vargjeve absurde kishte pėr qėllim qė tė prodhonte diēka qė ishte mu antiteza e qartėsisė dhe koncizitetit tė Kur’anit, dhe si rezultat nuk e bindi madje as njė pagan idhujtar tė asaj kohe.



Sipas et-Taberanit, sa herė qė dy Shoqėrues tė Pejgamberit, sallallahu alejhi ue selam, takoheshin, ata nuk ndaheshin, derisa njėri prej tyre t’ia recitonte tjetrit Suren El-‘Asr dhe pastaj t’i jepte selam atij. Esh-Shafi’i ka thėnė: “Sikur njerėzit tė mendonin pėr kėtė sure, kjo do t’u mjaftonte atyre.” Ky ėshtė fundi i komentimit tė sures el- ‘Asr, i tėrė lavdėrimi i qoftė Allahut dhe prej Tij rrjedh tėrė Mėshira.

Besoj vella Alipasha nuk e kame penguar punen tende me postimin e kesaj Teme rrethe kesaj sure .

selamualejkum nga vellau juaj ne Islam
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-05-05, 17:50   #7
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim

All-llahu te shperblefte per kete postim te Ibn Kethirit!
alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-05-05, 18:12   #8
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Kuran ,kaptina :El Asr-Koha !

VI

Duke gjykuar sipas dktrines,te cilen Kurani e pershkruan per jeten e grupit te suksesshem qe e arrin shpetimin, ne tronditemi rende kur e shohim humbjen dhe shkaterrimin, ne te cilat njerezimi sot e gjen veten kudo mbi kete toke.
Ne tronditemi nga frustracionet te cilat i perjeton njerezimi ne kete bote te tashme dhe duke deshmuar se si njerezimi largohet, ne kotesi, nga miresia te cilen All-llahu (xh.sh.) i aka dhuruar atij.
Edhe mete shqetesuarjemi nga mungesa e nje autoriteti te drejte dhe te besueshem, qe do te ngritej ne mbrojtjen e se Vertetes. Aq me teper, muslimanet, ose me mire njerezit qe thone se jane muslimane, jane me se largu nga e gjithe ajo qe eshte e mire dhe me se paku deshirojne ideologjine, te cilen All-llahu (xh.sh.) e ka urdheruar per popullin e tyre dhe rrugen, te cilen Ai e ka pershkruar per shpetimin e tyre nga humbja dhe shkaterrimi.

Islami ishte ai, i cili e ngriti per ta flamurin ne perputhje te plote me vullnetin e All-llahut, qe valoi vetem ne emer te Tij dhe qe identiflkohej vetem me Te. Nen kete flamur muslimanet triumfuan, mbizoteruan dhe njerezimit ia dhane udheheqjen e drejte, te fuqishme, te ndricuar dhe te suksesshme per here te pare ne historine e tyre dhe ne historine e gjate te njerezimit.

Profesori Ebul Hasan Ali Nedwi i pershkruan tiparet e kesaj udheheqjeje unike ne Kapitullin III te librit te tij te njohur "Islami dhe Bota ":

Kur me njehere u ngriten muslimanet, ata menjehere i shperthyen kufijte dhe u dhane me zell pas detyres se te punuarit me te plote ne zgjidhjen e fatit te njerezimit. Udheheqja e tyre i mbante garancite e drites dhe lumturise per njerezimin; ajo dha premtimin per kthimin e njerezimit ne nje shoqeri te vetme te drejtuar Hyjnisht. Disa nga tiparet e udheheqjes muslimane ishin :

Muslimanet kishin perparesine unike sepse posedonin Librin Hyjnor (Kur'anin) dhe Ligjin e Shenjte {Sheriati).
Ata nuk duhej t'u drejtohen gjykimeve te tyre personale lidhur me ceshtjet jetike te jetes dhe keshtu ishin te kursyer nga veshtiresite dhe rreziqet e shumellojshme qe e shoqerojne drejtimin e tille. Fjala Hyjnore i kishte ndricuar te gjitha shtigjet e jetes per ta dhe u kishte mundesuar atyre qe te perparojne drejt nje destinacioni, te cilin ata e parafytyronin qarte. Me ta nuk ishte rasti i proves dhe gabimit.
Kur'ani Famelarte thote:

"Valle, a eshte ai qe qe i vdekur kurse Ne e ngjallem dhe i dhami drite, me te cilen ecen mes njere'zve, si ai qe ka mbetur ne erresire (i humbur) dhe nuk mund te shpetojf nga ajo?" (Kur'ani, 6:122).

Ata duhej te gjykojne mes njerezve ne baze te Fjales se Shpallur; ata nuk duhej te shmangen nga urdherat e drejtesise dhe barazise; shikimi i tyre nuk duhej te felliqetnga armiqesia, urrejtja ose deshira per hakmarrje.

"Oju qe besuat! Behuni plotesisht te vendosur per hir te All-llahut, dukedgshmuarte'drejte'n, dhetemosushtyje urrejtja ndaj njepopulli e t 'i shmangen i drejtesise; behuni ti drejte, sepse ajo eshtS mi afer devotshmerise. Kini dro All-llahun se All-llahu di hollesisht per ate qe veproni " -Kur'ani, 5:8

Ata vetvetiu nuk arriten deri te pushteti papritmas nga thellesia e pafund e degradimit. Kur'ani tashme i kishte formuar ata. Ata ishin ngritur ne nje shkalle te larte te fisnikerise dhe pastertise nga ana e Pejgamberit (s.a.v.s.), gjate viteve te gjata te kujdesit kembengules. Pejgamberi (s.a.v.s.) i pat kushtezuar ata per nje jete te vrazhde dhe te drejte; ai ne zemrat e tyre futi virtytet e perulesise dhe vetemohimit te patrembur; ai i pastroi ata nga lakmia dhe perpjekja pas pushtetit, fames dhe pasurise. Nga ai, si parim themelor i qeverimit islamik, u vendos ligji se:

"Ne nuk do t'ia caktojme nje post per qeverisje asnjerit qe e kerkon ate,ose qe ne cfardo menyre shpreh deshire te zjarrte per te "( Buhari dhe Muslim)

Muslimanėt ishin larg nga e rrejshmja, kryelartėsia dhe djallėzia siē ėshtė e bardha nga e zeza. Fjalėt vijuese tė Kur'anit nuk u janė mėsuar atyre mė kot ditė e natė:

"Atė, vendtėpėrjetshėm (xhennetin) u kemipėrcaktuar atyre qė nuk duan as mendjemadhėsi e as ngatėrresė nė tokė, epėrfundim i kėndshėm u takon atyre qė ifrikėsohen All-llahut" (Kur'ani, 28:83)

Nė vend se tė aspirojnė pėr pozita tė autoritetit dhe tė besimit, ata ato i pranuan me mosdashje tė madhe, ndėrsa kur pranonin ndonjė pozitė zyrtare, atė e pranonin si amanet nga Zoti, tė Cilit do t'ia jepnin llogarinė e plotė pėr mėkatet e tyre pėr mangėsitė dhe autorizimin nė Ditėn e Gjykimit. Kur'ani Famėlartė thotė:

"All-llahuju urdhėron qėt'ujepni amanetin tėzotėve tė tyre dhe kur tė gjykoni, ju urdhėron tė gjykoni me tė drejtė mes njerėzve." -Kur'ani

"Ai ėshtė qėju bėri sundues (zėvendėsues) nė tokė (pas shkatėrrimit tė atyre qė ishin mėparė) dhe lartėsoi nė njė shkallė mė tė lartė disa nga ju mbi tė tjerėt, pėr t'ju sprovuar nė atė qėju dha. All-llahu ėshtė ndėshkues i shpejtė, ėshtė qėfalė e Mėshirues." (Kur'ani, 6:165).

Mė tutje, muslimanėt nuk ishin agjentė tė cilėsdo racė apo cilitdo shtet; Misioni i tyre ishte misioni universal i fesė dhe i lirisė. Tė gjithė njerėzit ishin tė njėjtė para tyre. Kur'ani me mprehtėsi thotė:

"O ju njerėz, vėrtet Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njėfemreju bėmėpopuj efise qė tė njiheni ndėrmjet vete, e s 'ka dyshim se tek All-llahu mė i ndershmi ndėrju ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė ruajtur (nga tė kėqijat), eAU-Uahu ėshtėshumė i dijshėm dhe hollėsisht i njohur
pėrēdogjė."

Njėherė, i biri i Amr ibnul Asit, guvernatorit tė Egjiptit, e goditi me kamxhik njė egjiptas tė zakonshėm. Ēėshtja iu paraqit Halifit Umer. Halifi nuk e mori aspak parasysh statusin e lartė tė babait tė kundėrvajtėsit dhe urdhėroi qė egjiptasi menjėherė ta marrė hakun pėr dėmin qė i ishte shkaktuar. Babait tė kundėrvajtėsit ai ia dėrgoi vėrejtjen qortuese: "Pėrse i ke bėrė skllevėr, kur ata janė lindur tė lirė?"

[[ Trransmetohet nga Ebu Musa Eshariu se Pejgamberi (s.a.v.s.) njėherė ka thėnė: "Porosia me tė cilėn Zoti mė ka dėrguar nė botė mund tė krahasohet me rrėkenė e fuqishme tė shiut qė bie mbi njė sipėrfaqe tėgjerė tokėsore. Njėpjesė e kėsaj toke ishte e butė dhe e pėrthithi shiun, kėshtu qė u shndėrrua nė livadh; njėpjesė e saj ishtejo e rrafshtė dhe e ashpėr dhe e mbajti ujin, qė u dėshmua si dobi e madhe pėr njerėzit; njė pjesė e saj ishte tėrėsisht e rrafshtė dhe shterpe, kėshtu qė nuk mundej as ta mbante ujin e as tė prodhojė diēka. Dy shembujt e parė vlejnė pėr ata tė cilėt e pranuan porosinė Hyjnore pėr dobi tė tyren dhe pėr dobi tė tė tjerėve, derisa ifundit urejerohet alyre qė nuk ia varėn veshin asaj qė Zoti ma shpalli mua. " (Buhariu, Kitab-ul-Ilm). ]]


=vazhdon=
alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-05-05, 12:53   #9
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim

Shpjegimi i sures Fatiha
marrė prej Tefsirit tė Taberiut, Ibn Kethirit dhe Ibnul Kajjim



Tė gjitha falėnderimet dhe lavdėrimet i takojnė All-llahut, paqja dhe mėshira e Tij qofshin mbi profetin tonė Muhammed, salallahu alejhi ue selem, familjen e tij dhe shokėt e tij.

Thotė All-llahu, subhanehu ue teala:”Dhe tashmė sigurisht Ne tė dhuruam ty shtatė vargjet e pėrsėritura vazhdimisht dhe Kur’anin Madhėshtor.” (Hixhr, 87)



Sureja Fatiha ėshtė kaptina hapėse e Kur’anit Fisnik. Ai i cili nuk e reciton atė, pėr tė nuk ka namaz, nė bazė tė fjalės sė tė dėrguarit tė All-llahut, salallahu alejhi ue selem, i cili thotė:“Ėshtė sureja e parė e mėsuar pėrmendsh prej ēdo muslimani.” (Bukhari dhe Muslimi)



Ėshtė pėrsėritur shtatėmbėdhjetė herė vetėm nė namazet e obligueshme ēdo ditė. Mė tej ajo recitohet edhe nė namazet jo tė obligueshme. Ėshtė gjithashtu shėrim kur i lexohet njė personi tė sėmurė (Bukhari), nė bazė tė fjalėve tė profetit, salallahu alejhi ue selem, i cili thotė:”Asgjė e tillė nuk u shpall nė Teurat apo nė Inxhil.” (Nesai, Hakim, kurse Dhehebiu thotė se ėshtė i saktė). Ai, salallahu alejhi ue selem, gjithashtu na informon se kur njė musliman e plotėson recitimin e sures Fatiha nė namaz, duke pėrfunduar me “Amin,” dhe kur kėto tė dyja pėrputhen, gjynahet e shkuara tė adhuruesit janė tė falura (Darimi), dhe All-llahu i pėrgjigjet atij (Muslimi), pavarėsisht aftėsisė dhe pėrsosjen e recitimit tė kėsaj sureje (Muslimi). Ėshtė njė fakt i trishtueshėm se shumė prej atyre tė cilėt e lexojnė atė nuk e kuptojnė plotėsisht kuptimin e saj. Tefsiri i kėsaj sureje ėshtė pėrpiluar nė bazė tė Tefessireve tė dijetarėve tė Ehli Sunnetit dhe Xhematit si Ibn Xherijr et-Taberi, Isma’il Ibn Kethir dhe Ibn Kajjim el-Xheuzije, All-llahu i Mėshiroftė. Gjithashtu janė shtuar disa shėnime prej Asbab en-Nuzul tė Ali Ibn Ahmed en-Nisaburij, rahimehullah, dhe hadithe tė profetit, salallahu alejhi ue selem.



1.Me Emrin e All-llahut, i Gjithėmėshirshmi, Mėshirėploti!


2.Gjithė lavdėrimet dhe falėnderimet janė pėr All-llahun, Zotin e Aleminit (Zoti i gjithė botėve, i gjithėsisė dhe gjithēkaje qė gjendet nė tė, gjithēka qė ka krijuar All-llahu, Zoti i njerėzve dhe i xhinnėve.)


3.I Gjithėmėshirshmi, Mėshirėploti.


4.I Vetmi Zotėrues (dhe i Vetmi Gjithėgjykues, Mbisundues) i Ditės sė Shpėrblimit (Ditės sė Ringjalljes).


5.Vetėm ty tė adhurojmė dhe Vetėm Ty tė mbėshtetemi e tė kėrkojmė ndihmė (kudo, nė ēdo kohė dhe pėr ēdo gjė).


6.Drejtona nė Rrugėn e Drejtė.


7.Nė Rrugėn e atyre tė cilėve Ti u ke dhuruar Mėshirėn Tėnde, jo (nė rrugėn e) atyre qė merituan Zemėrimin Tėnd mbi vete dhe as nė (rrugėn e) atyre tė cilėt humbėn.”



Ėshtė quajtur el-Fatiha (Hapėsja) sepse Kur’ani hapet me tė ashtu si namazi, Fatihah el-Kitab (Hapėsja e Librit) sepse ėshtė kaptina e parė nė Kur’an, Ummul Kitab (Nėna e Librit) duke iu referuar mendimit tė dijetarėve, e bazuar nė njė hadijth tė saktė (i vėrtetė) i transmetuar prej Tirmidhiut, es-Sab’ul Mathani (Shtatė tė pėrsėriturat dendur) nė bazė tė hadithit tė sapopėrmendur. Ėshtė quajtur gjithashtu el-Hamdu, pėr shkak tė fjalėve tė para nė ajetin e dytė:el-Hamdulilah… Tė gjitha falėnderimet dhe lavdėrimet janė pėr All-llahun…



Ėshtė e njohur gjithashtu e njohur si es-Salah (Falja), sepse ėshtė njė pjesė pėrbėrėse e faljes. profeti, salallahu alejhi ue selem thotė:”All-llahu thotė:Falja ėshtė e ndarė nė dy pjesė (gjysma) midis Meje dhe robit Tim,“ kėshtu qė nėse robi thotė “el-Hamdulilahi Rabil Alemin – Tė gjitha falėnderimet janė pėr All-llahun,” All-llahu thotė:”Robi Im mė ka falėnderuar Mua.” (Muslimi)



Ėshtė e njohur gjithashtu si esh-Shifa’a (Shėrimi), nė bazė tė hadithit tė Darimij, i cili pėrcjell prej Ebu Sejid el-Khudrij, i cili e ka dėgjuar tė dėrguarin e All-llahut, salallahu alejhi ue selem, duke thėnė:”Hapja e Librit ėshtė shėrim pėr ēdo lloj sėmundjeje.”



Gjithashtu ėshtė quajtur er-Rukjeh (Lutja Kuruese), bazuar nė hadithin e vėrtetė, treguar prej Ebu Sejid el-Khudrij i cili thotė:”Disa prej sahabeve tė profetit, salallahu alejhi ue selem, shkuan nė njė udhėtim derisa arritėn disa fise arabe (gjatė natės). Ata u kėrkuan qė t’i trajtonin si mysafirėt e tyre por ata refuzuan. Kryetari i atij fisi u kafshua prej gjarprit (apo prej akrepit) dhe ata u pėrpoqėn me ē’mundėn pėr ta kuruar, por ishte e kotė. Disa prej tyre u thanė tė tjerėve:”Asgjė nuk e ka ndihmuar atė, a po shkoni pėr tek njerėzit tė cilėt qėndruan kėtu gjatė natės, ka tė mundur qė disa prej tyre tė kenė diēka (pėr mjekim).” Ata shkuan tek grupi i Sahabeve dhe u thanė:”Kryetari ynė ėshtė kafshuar prej gjarprit (apo akrepit) dhe ne provuam gjithēka por asgjė nuk e ka ndihmuar. A keni ju ndonjė gjė (qė mund tė na hyjė nė ndihmė)?” Njė prej tyre u pėrgjigj:”Po, pėr All-llah! Unė mund tė lexoj njė rukje, por ashtu siē ju na refuzuat tė na pranonit ne si mysafirė, unė nuk do tė lexoj rukje pėr ju pėrderisa nuk caktoni njė pagesė pėr ne.” Ata ranė dakord qė t’u paguajnė atyre njė kope me dele. Njė prej tyre shkoi dhe recitoi suren el-Fatiha dhe fryu mbi kryetarin (duke e shoqėruar me pėshtyme), i cili u pėrtėrit sikur tė ishte liruar prej zinxhirėve, u ēua dhe filloi tė ecė duke mos treguar asnjė shenjė sėmundjeje.



Ata i paguan kėta sipas marrėveshjes sė tyre. Disa prej tyre (Sahabeve, radijallahu anhuma) sugjeruan qė t’i ndanin fitimet mes veti, por ai i cili bėri kėndimin tha:”Mos i ndani ato derisa tė shkojmė tek Resulullahu dhe t’i tregojmė tė gjithė ngjarjen dhe tė presim urdhėrin e tij.” Kėshtu ata shkuan tek profeti, salallahu alejhi ue selem, dhe i treguan ngjarjen. I Dėrguari i All-llahut, salallahu alejhi ue selem, u tha:”Nga e dinit ju se sureja el-Fatiha kėndohet si rukje?” Pastaj shtoi:”Ju keni vepruar drejtė. Ndajeni atė qė fituat dhe lini edhe pėr mua njė pjesė.” (Transmeton Bukhari.)



Sipas esh-Sh’abi, Ibn Abbasi e quajti atė Asas el-Kur’an (Baza,Themeli i Kur’anit). Ai thotė:“Baza e saj ėshtė:Bismilahir-Rrahmanir-Rrahim.”



Sufjan Ibn Ujejne, rahimehullah, e quajti atė el-uakijeh (Mburoja), dhe Jahja Ibn Kethir, rahimehullah, e quajti el-Kafijeh (e Mjaftueshmja) sepse ėshtė e mjaftueshme pa nevojėn e ndonjė gjėje tjetėr dhe asgjė tjetėr nuk ėshtė e mjaftueshme pa tė.



Ėshtė quajtur gjithashtu Suretus-Salah (Kaptina e Namazit) dhe el-Kenz (Thesari), sipas Zemekhsharit.



Ėshtė njė sure e zbritur nė Mekke, sipas Ibn Abbasit, Katades dhe Ebu Alijeh. Gjithashtu ėshtė thėnė se ėshtė zbritur nė Medine, nga Ebu Hurejre, Muxhahidi, Atta Ibn Jessr dhe ez-Zuhri. Ėshtė thėnė gjithashtu se ėshtė shpallur njė herė nė Mekke dhe njė herė nė Medine. Sidoqoftė, mendimi i parė korrespondon mė afėr me fjalėn e All-llahut:“Dhe tashmė sigurisht Ne t'i dhuruam shtatė vargjet e pėrsėritura vazhdimisht dhe Kur’anin Madhėshtor.” (Hixhr, 87) e cila ėshtė njė sure e shpallur nė Mekke, dhe All-llahu e di mė sė miri.



Sureja pėrmban shtatė vargje pa ndonjė mospėrputhje. Mirėpo, ka patur disa mospėrputhje nė lidhje me Besmelenė (thėnia Bismilah):disa thonė ėshtė ajet, ndėrsa tė tjerė mbrojnė mendimin se nuk ėshtė e tillė, dhe tė tjerė thonė se ėshtė pjesė e ajetit (apo vargut). Nė njė transmetim tė vėrtetė tė Ebu Davudit, nėn autoritetin e Ibn Abbasit, tregohet se profeti, salallahu alejhi ue selem, nuk e dinte kur pėrfundonte apo fillonte njė sure derisa shpallej Bismilahir-Rrahmanir-Rrahim.




Cilėsitė e Fatihasė



Sejid Ibn Mu’ela tregon:”Gjatė kohės qė po falesha nė mesxhid, i Dėrguari i All-llahut, salallahu alejhi ue selem, mė thėrriti por unė nuk iu pėrgjigja atij. Mė vonė i thashė:O i Dėrguar i All-llahut! Isha duke u falur. Ai tha:A nuk thotė All-llahu:“O ju qė keni besuar! Pėrgjigjuni All-llahut (duke iu bindur Atij) dhe tė Dėrguarit kur ai (Muhammedi) ju thėrret drejt asaj…” (Enfal, 24) Pastaj ai mė tha:”Unė do tė mėsoj ty njė sure, e cila ėshtė sureja mė e madhe nė Kur’an, pėrpara se tė largohesh nga mesxhidi,“ dhe pastaj shtrėngoi dorėn time. Dhe kur po largohej, unė i thashė:A nuk mė the ti:”Unė do tė mėsoj ty njė sure e cila ėshtė sureja mė e madhe nė Kur’an?” Ai tha:”Elhamdulilahi Rabbil Alemin-sureja el-Fatiha, e cila ėshtė es-Sab’bul Mathani (shtatė tė pėrsėriturat dendur) dhe Kur’ani Madhėshtor, i cili mė ėshtė shpallur mua.” (Bukhari)



Tregohet prej Ibn Abbasit, i cili thotė:”Kur Xhibrili ishte ulur me tė Dėrguarin e All-llahut, salallahu alejhi ue selem, ai dėgjoi njė zhurmė kėrcitjeje mbi tė. Ai ngriti kokėn dhe tha:”Kjo ėshtė njė portė qė u hap sot dhe nuk ėshtė hapur kurrė mė pėrpara.” Dhe kur njė melaike zbriti pėrmes tij, ai tha:”Ky ėshtė njė melek, i cili zbriti nė tokė dhe qė kurrė nuk ka zbritur mė parė.” Ai erdhi te profeti, salallahu alejhi ue selem, dhe i tha:”Gėzohu pėr dy dritat qė tė janė dhėnė ty, tė cilat nuk i janė dhėnė asnjė profeti:Fatiha el-Kitab (Hapėsja e Kur’anit) dhe vargjet pėrfunduese tė sures Bekare. Nuk do tė lexosh qoftė edhe njė shkronjė tė vetme prej tyre e tė mos jepet shpėrblim.” (Muslimi)



Gjithashtu transmetohet se profeti, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”Kushdo qė u fal pa kėnduar Ummul-Kur’an nė tė, ajo (falja) ėshtė e mangėt, ajo ėshtė e mangėt, ajo ėshtė e mangėt (e pamjaftueshme, e paplotė).” (Muslimi)



Gjithashtu transmetohet se profeti, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”All-llahu, subhanehu ue Teala, thotė:”Unė e kam ndarė faljen midis Meje dhe robit Tim nė dy pjesė (gjysma). Njėra gjysmė ėshtė pėr Mua dhe gjysma tjetėr ėshtė pėr robin Tim, dhe robi Im do ta ketė (gjejė) atė ēfarė kėrkoi.” Pastaj i Derguari i All-llahut, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”Kėndo!” Robi tha:”Falenderimi i takon All-llahut, Zotit tė Botėrave.” All-llahu i Lartėsuar thotė:”Robi Im mė falėnderoi Mua.” Robi thotė:”I Gjithėmėshirshmi, Mėshirėploti.” All-llahu thotė:”Robi Im mė lavdėroi.” Robi thotė:”Sunduesi i Ditės sė Gjykimit.” All-llahu i Lartėsuar thotė:”Robi Im mė madhėroi.” Robi thotė:”Vetėm ty tė adhurojmė dhe vetėm prej Teje ndihmė kerkojmė.” Ai thotė:”Kjo ėshtė midis Meje dhe robit Tim dhe robi Im do ta gjejė atė ēfarė kėrkoi.” Robi thotė:”Udhėzona nė Rrugėn e Drejtė, Rrugėn e atyre tė cilėve u ke dhuruar mirėsi (begati), jo nė rrugėn e atyre mbi tė cilėt ėshtė Zemėrimi Yt, dhe tė atyre tė cilėt humbėn.” Ai, mė i Larti, thotė:”Tė gjitha kėto janė pėr robin Tim dhe robi Im do tė gjejė atė ēfarė kėrkoi.” (Muslimi)



Gjithashtu transmetohet se profeti, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”All-llahu nuk ka shpallur nė Teurat apo Inxhil asgjė (tė ngjashme me tė) si Ummul-Kur’an. Ėshtė es-Sa’bul Mathani (Shtatė Ajetet e Pėrsėritura Dendur) dhe Kur’ani Madhėshtor, i cili mė ėshtė dhėnė mua.” (Nesaiu dhe Hakimi)




“Me Emrin e All-llahut, i Gjithėmėshirshmi, Mėshirėploti!”



Taberiu rahimehullah thotė:”All-llahu, e lartėsuar qoftė pėrmendja e Tij dhe tė shenjtėruar qofshin Emrat e Tij, e mėsoi Profetin e Tij, Muhammedin, salallahu alejhi ue selem, e mėsoi atė tė fillonte veprat e tij me pėrmendjen e Emrave tė Tij tė Bukur dhe e urdhėroi atė t’i pėrmendė ato pėrpara ēdo ēėshtjeje tė rėndėsishme. Ai bėri me ato ēka i mėsoi Ai (All-llahu) Sunnetin, tė cilin tė gjithė njerėzit do ta veprojnė njė rrugė duke e ndjekur atė dhe nė pėrputhje me tė, dhe ata janė tė urdhėruar tė fillojnė thėniet e tyre, letrat e tyre, shkrimet e tyre dhe kėrkesat e tyre me tė… kėshtu qė pasi ėshtė kuptuar, kur ndonjėri thotė:”Me Emrin e All-llahut, tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit,“ dhe fillon tė kėndojė njė sure, kjo me qėllimin e tij:Unė po kėndoj me Emrin e All-llahut, tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit. Ngjashėm me thėnien e dikujt:Bismilah, para se tė ulet apo tė ngrihet, apo diēka tjetėr, e cila mbart kuptimin e kėsaj thėnieje, e cila ėshtė:Ngrihem me Emrin e All-llahut, Ulem me Emrin e All-llahut."



Ibnul Kajjim rahimehullah ka thėnė:”Ju duhet tė dini se kjo sure,… pėrfshin pėrshkrimin e Atij, i Cili ėshtė i adhuruar, i madhėruari, i lartėsuari tė jetė Ai, me tre Emrat e Bukur… tė cilėt janė:All-llah, Rab dhe Rrahman.”



Taberiu, rahimehullah, thotė:”Tė dy, Rrahman dhe Rrahim, janė emra qė burojnė prej foljes rrahima, (e cila do tė thotė tė tregosh mėshirė, tė jesh i dhembshur, i mėshirshėm) dhe tė dyja kėto bartin kuptimin e “dikujt” qė ėshtė i mėshirshėm.” Por, ato nuk kanė saktėsisht tė njėjtin kuptim… Dijetarėt e gjuhės arabe kanė rėnė dakord se fjala Rrahman pėrmban cilėsi mė tė fuqishme se sa forma tjetėr Rrahim. el-Erzemi, rahimehullah, thotė:”Rrahman, tregon mėshirė pėr tė gjitha krijesat ndėrsa Rrahim tregon mėshirė pėr Besimtarėt.”



Ebu Sejjid el-Khudrij, radijallahu anhu, ka thėnė:”I Dėrguari i All-llahut, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”Isa Ibn Merjem ka thėnė:”Rrahman ėshtė i Mėshirshmi vetėm nė tė ardhmen (ahiret) ashtu siē ėshtė nė dunja, ndėrsa Rrahim ėshtė i Mėshirshmi nė tė ardhmen (vetėm nė ahiret).”



en-Nesajburi, rahimehullah, tregon se Ibn Abbasi, radijallahu anhu, ka thėnė:”E para gjė qė solli Xhibrili te profeti, salallahu alejhi ue selem, ishte ajo ēka ai tha:”O Muhammed! Kėrko strehim tek All-llahu dhe thuaj:Bismilahir-Rrahmanir-Rrahim.”



et-Taberi, rahimehullah, gjithashtu ka thėnė:”Kur Arabėt dėshirojnė tė flasin pėr diēka, ėshtė zakon i tyre qė tė pėrmendin emrin e tij/saj nė fillim dhe pastaj vijojnė me virtytet dhe cilėsitė… Tani, All-llahu, e lartėsuar qoftė pėrmendja e tij, zotėron (ka) Emra me tė cilėt asnjė prej krijesave Tij nuk mund tė thėrritet me to, tė cilėt Ai i rezervon vetėm pėr Veten e Tij dhe jo pėr ato (krijesat), siē ėshtė emri All-llah, Rrahman, dhe el-Khalik (Krijuesi).” Pastaj ai thotė:”All-llahu, e Lartėsuar qoftė pėrmendja e Tij, fillon prej Emrit tė Tij, All-llah, sepse askush veē Tij nuk ka tė drejtė tė adhurohet (e cila bėhet e ditur prej emrit tė Tij) nė ēfarėdo aspekti apo kėndvėshtrimi.



Ngjashėm, duke iu referuar Ibn Xheririt, rahimehullah, asnjė nuk ka tė drejtė tė pėrdorė apo tė thėrritet Rrahman, pėr shkak se All-llahu e ka pėrmendur atė tė dytėn. Mirėpo, ėshtė e lejuar pėr njerėzit qė tė pėrdorin emrin Rrahim, sepse All-llahu e ka vendosur atė tė tretin.




“Tė gjitha falėnderimet janė pėr All-llahun, Zotin e Botėrave”



Ibn Kethir tregon se Ibn Xherir et-Taberi, rahimehullah, ka thėnė se e gjithė mirėnjohja (falėnderimi) i pėrket vetėm All-llahut, veēas prej tė gjithė atyre qė adhurohen nė vend tė Tij, pėr begatitė e pallogaritshme qė u ka dhėnė Ai robėrve tė Tij, pėr shėndetin tė cilin Ai ua siguron organeve tė trupit, dhe pėr kėtė veēse Ai e meriton qė t’i bindesh, dhe pėr fuqinė e gjymtyrėve tė trupit, pėr tė cilėn veēse Urdhėrat e Tij duhen zbatuar. Ai gjithashtu i ka begatuar me mbėshtetjen, tė cilėn Ai ua ka siguruar atyre, paaftėsinė e tyre qė tė pretendojnė se ėshtė e drejtė, dhe kuptimet… tė cilat do t’i udhėheqin ata drejt jetės sė pėrjetshme nė Vendbanimin e Pėrjetshėm. Prandaj, pėr tė gjitha kėto, falėnderimet dhe lavdėrimet i pėrkasin vetėm Zotit tonė, nė fillim dhe nė mbarim.”



Ibn Xherir, rahimehullah, gjithashtu ka thėnė:”el-Hamdulilah ėshtė falėnderim:All-llahu e falėnderon Veten e Tij dhe na drejtohet ne qė tė veprojmė ashtu, siē thotė Ai: Thuaj:el-Hamdulilah…”



Ibn Abbasi, radijallahu anhu, thotė se el-Hamdulilah ėshtė fjala e ēdokujt qė falėnderon dhe kushdo qė thotė:”el-Hamdulilah,“ All-llahu thotė:”Robi Im mė falėnderoi.” (Ibn Ebi Hatim)



Profeti, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”Pėrkujtimi mė i mirė (pėr All-llahun) ėshtė La ilahe il-lall-llah, dhe lutja mė e mirė ėshtė el-Hamdulilah.” (Transmeton Ibn Maxhe,Tirmidhi, Nesai… e tė tjerė.)




“Zotin e tė gjithė Botėrave"



Sunduesi ėshtė Mbreti, Rregulluesi i ēėshtjeve, dhe Rabb (Sundues) nuk duhet tė thėrritet askush tjetėr pėrveē All-llahut. Pėrderisa ėshtė e lejuar qė tė flasėsh pėr tė zotin e shtėpisė pėr shembull, nuk ėshtė e lejuar qė t’i drejtohemi dikujt tjetėr veē All-llahut si Sundues. Ėshtė thėnė se ėshtė mė i Madhi i Emrave (tė All-llahut). Sipas Ibn Xherijrit, rahimehullah, pronarit (zotėriut) tė cilit i bindesh ėshtė quajtur rabb; njė njeri i cili vendos diēka nė rregull apo e vendos atė drejtė, ėshtė quajtur rabb; dhe ai i cili zotėron diēka ėshtė quajtur rabb. Sidoqoftė, Sunduesi ynė ėshtė Zotėriu qė nuk ka tė barabartė, asgjė nuk ėshtė e ngjashme, e njėjtė, e barabartė me sundimin e Tij. Ai ėshtė Rregulluesi i ēėshtjeve tė krijesave tė Tij, pėrmes begative tė cilat Ai na i dhuron ato bujarisht. Ai ėshtė Zotėruesi, tė Cilit i pėrket Krijimi (i krijesave) dhe sundimi. Sa pėr fjalėt e Tij “botėrat,” kjo i referohet botės sė njerėzve dhe xhinnėve nė tė gjitha kohėrat dhe pėr tė gjitha qeniet.



Ibn Kethir, rahimehullah, ka thėnė se el-Alemin (botėrat) rrethojnė (pėrfshijnė) ēdo gjė pėrveē All-llahut.



Tregohet se Ibn Abbasi, radijallahu anhu, ka thėnė:”Tė gjitha falėnderimet janė pėr All-llahun, Zotin (Sunduesin) e botėrave – tė gjitha falėnderimet janė pėr All-llahun, i Cili zotėron tė gjithė krijimin, qiejt, tokėn dhe ē'ka nė tė dhe mes saj, ajo ēka na ėshtė bėrė e ditur dhe atė qė nuk e dimė.” Gjithashtu tregohet se ai ka thėnė:”Zoti (Sunduesi) i njerėzve dhe xhinnėve.”




“I Gjithėmėshirshmi, Mėshirėploti”



Kurtubiu thotė se All-llahu e pėrshkroi Veten e Tij si Rrahman dhe Rrahim pasi tha:”Tė gjitha falėnderimet janė pėr All-llahun, Zotin (Sunduesin) e Botėrave,“ me qėllim qė tė frymėzojė te robėrit e Tij frikė dhe shpresė, sepse All-llahu ėshtė Rrahman nė kėtė Botė dhe Rrahim nė tė Pėrtejmen. All-llahu thotė:”Shpallu robėrve tė Mi (O Muhammed) se Unė vėrtet jam gjithnjė Falės i Madh, Mėshirėploti. Dhe se ndėshkimi Im ėshtė me tė vėrtetė ndėshkim i dhembshėm.” (el-Hixhr, 49-50)



Ai, mė i Lartėsuari, gjithashtu thotė:”… por sigurisht (vėrtet) qė Zoti yt ėshtė i Shpejtė nė Hakmarrje (ndaj tė pabindurve dhe tė djallėzuarve), por sigurisht qė Ai ėshtė gjithnjė Falės i madh, Mėshirėplotė (ndaj tė bindurve, tė nėnshtruarve ndaj Tij dhe tė cilėt kėrkojnė falje vetėm prej All-llahut dhe i kthehen Atij me pendim).” (el-Araf, 167)



Fjalėt e Tij “i Gjithėmėshirshmi, Mėshirėploti“ bartin nxitje/shtytje pėr tė bėrė mirė pėrderisa “Zoti (Sunduesi) juaj“ ėshtė njė kėrcėnim, frikėsim qė tė mos bėsh keq. Tregohet nė autoritetin e Ebu Hurejres, radijallahu anhu, se i Dėrguari i All-llahut, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”Nėse besimtari do ta dinte se ēfaė ndėshkimi posedon All-llahu, ai do tė frikėsohej qė tė besojė se pėrfundimi i tij ėshtė Xhenneti dhe nėse jobesimtari do ta dinte se ēfarė mėshire ka All-llahu, ai kurrė nuk do ta humbiste shpresėn dhe nuk do tė dėshpėrohej pėr Mėshirėn e All-llahut.” (Muslimi)



Kjo ndodh sepse nėse besimtari do ta dinte ndėshkimin qė i pret tė pabindurit, terrorin ekstrem dhe tronditjet e ndėshkimit tė Zjarrit tė Xhehenemit, kjo do ta bėnte atė qė t’i nėnshtrohej me urtėsi dhe bindje tė plotė, pa thirrje apo protesta. Ndėrsa sa u pėrket jobesimtarėt, sikur ata ta dinin Mėshirėn e All-llahut, ata kurrė nuk do t’i humbisnin shpresat prej saj (nuk do tė dėshpėroheshin kurrė).




“Zotėruesi i Ditės sė Gjykimit”



Sipas Ibn Kajjimit, radijallahu anhu, fjala e parė nė arabisht nė kėtė ajet prej disave lexohet:Malik (Zotėrues) dhe prej disa tė tjerėve ėshtė Melik (Mbret ose Sovran) dhe qė tė dyja janė tė sakta.



Taberi rahimehullah, thotė se Melik rrjedh prej fjalės 'Mulk' (mbretėri ose sovranitet) ndėrsa Malik rrjedh prej fjalės 'Milk' (zotėrim ose posedim), siē ėshtė nė fjalėt e All-llahut:”… Ne do ta trashėgojmė tokėn dhe ēfarė ka nė tė dhe te Ne do tė kthehen tė gjithė ata.” (Merjem, 40) Dhe ajeti tjetėr:”Thuaj: i mbėshtetem (All-llahut) Zotit tė njerėzve, Mbisunduesit (Sovranit) tė njerėzve.” (en-Nas, 1-2.)



Pėrkufizimi i All-llahut pėr Veten e Tij si Zotėrues i Ditės sė Gjykimit nuk e mohon posedimin e Tij mbi krijesat e tjera, sepse Ai sapo na bėri tė ditur se Ai ėshtė Rabbil Alemin (Zoti i Botėrave) dhe kjo ėshtė e pėrgjithshme, nė kėtė jetė dhe tė Pastajmen. All-llahu e ka pėrmendur Ditėn e Gjykimit vetėm me qėllimin qė ta bėjė tė qartė pėr ne se asnjė nuk mund tė pretendojė ndonjė gjė pėr veten e tij nė atė Ditė, siē thotė Ai:”Ditėn kur Shpirti (Xhibrili) dhe melaiket do tė paraqiten nė rreshta askush nuk do tė flasė, pėrveē atij qė i Gjithėmėshirshmi do ta lejojė dhe ai do tė flasė tė drejtėn.” ( Nebe : 38 )



Dhe ajeti tjetėr:”… dhe gjithė zėrat do tė nėnshtrohen pėr tė Gjithėmėshirshmin. Asgjė nuk do tė dėgjohet veē zhurmės sė lehtė tė hapave tė tyre.” (Ta-Ha, 108)



Tregohet se Ibn Abbasi, radijallahu anhu, ka thėnė:”Sunduesi i Ditės sė Gjykimit“ – Asnjė nuk do tė posedojė (zotėrojė) ndonjė gjė prej gjykimit nė atė Ditė pranė Tij, siē veprojnė nė kėtė dunja (botė). Ndėrsa Jeumid-Din ėshtė Dita e Llogarisė pėr tė gjitha krijesat dhe Dita e Gjykimit, kur Ai do t’i gjykojė ata nė bazė tė veprave tė tyre; nėse janė tė mira, Ai do t’i shpėrblejė ato me tė mira; nėse janė tė kėqija, Ai do t’i shpėrblejė ato me tė ngjashme, pėrveē ato tė cilat Ai do t’i falė.” Kjo ėshtė thėnė prej shumė Sahabėve dhe Selefėve tanė tė mirė.




“Vetėm Ty tė adhurojmė dhe prej Teje ndihmė kėrkojmė.”



Leximi mė i pranuar i fjalėve tė para nė kėtė ajet nė arabisht ėshtė:”Ijjake” (Ty), me sheddeh mbi germėn J. Sidoqoftė, Ibn Fajid e lexonte atė 'Ijaake,' pa sheddeh, porse kjo ėshtė refuzuar sepse sipas Ibn Kethirit, rahimehullah, 'Ijaa' do tė thotė dritė e diellit. Gjithashtu tregohet se disa e kėndonin 'Ajake' dhe tė tjerė 'Hijake.'



Fjala e dytė nė ajet mė sė shumti kėndohet (apo ėshtė kėnduar) 'Neste’ijn,' por ėshtė lexuar gjithashtu prej disave si 'Niste’ijn,' dhe ky ėshtė shqiptimi i fiseve Beni Asad, Rabij’ah dhe Beni Temim.



“Adhurim” apo “Ibadeh,” nė gjuhėn Arabe ka kuptimin tė jesh i pėrmbledhur pėr dashurinė e plotė, nėnshtrim dhe frikė. Nė kėtė ajet, objekti i foljes, All-llahu, ėshtė pėrmendur i pari:Ty tė adhurojmė. Fjala 'Ijjake' (Ty) ėshtė pėrmendur dy herė nė tė njėjtin ajet me qėllim qė tė theksohet se ne nuk adhurojmė tjetėr veē All-llahut dhe ne kėrkojmė ndihmė veēse prej Tij, mė tė Lartit. Kjo ėshtė njė bindje e plotė (totale) dhe e tėrė feja qėndron mbi kėto dy kuptime:Adhurim dhe Vartėsi (Ibadeh dhe Teuekul). Pėr shkak tė kėsaj disa prej Selefėve e quajtėn kėtė sure Sirr el-Kur’an (Sekreti i Kur’anit) dhe ky ajet ėshtė sekreti i sures Fatiha, ashtu siē sapo pėrmendėm, qė kur njė musliman kėndon kėtė ajet nė namaz, All-llahu thotė:”Kjo ėshtė midis Meje dhe robit Tim, dhe robi Im do ta gjejė gjithė ēka do tė kėrkojė.” (Muslimi)



Ibnul Kajjim, rahimehullah, thotė:”Me tė vėrtetė All-llahu nuk duhet tė adhurohet (nė mėnyrė tjetėr) veēse nė mėnyrėn tė cilėn Ai e do dhe kėnaqet prej saj. Dhe adhurim ėshtė ta falėnderosh Atė, ta duash Atė dhe t’i frikėsohesh Atij me fitreh (natyrshmėrinė e njeriut kur lind) duke besuar nė Teuhidin e All-llahut. Thotė i Dėrguari i All-llahut, salallahu alejhi ue selem:”Ēdo fėmijė ėshtė i lindur nė fitreh, pastaj prindėrit e tij e bėjnė atė Ēifut apo Kristian.” (Transmeton imam Malik)



Taberi, rahimehullah, thotė se ajeti ka kuptimin:”Pėrpara Teje, o Ilahu (i Adhuruari) ynė, ne pėrulim vetet tona, i ulim dhe i nėnshtrojmė vetet tona, rrėfehemi, o Zoti ynė, sundimi tė pėrket vetėm Ty dhe askujt tjetėr.



Ibn Abbasi, radijallahu anhu, thotė:”Xhibrili i tha tė Dėrguarit tė All-llahut, salallahu alejhi ue selem:“O Muhammed! Thuaj:Ijjake n’abudu.“ (Kjo ka kuptimin):”Ne deklarojmė se Ti je i Vetėm. Ty tė frikėsohemi dhe te Ti shpresojmė, o Zoti ynė, dhe askujt tjetėr.”



Nė kuptimin e kėsaj, Taberi, rahimehullah, thotė:”Kjo pėrputhet me atė ēka thamė, veēse ne e shpjeguam atė me terma (fjalė) pėruljeje, uljeje dhe nėnshtrimi, mė saktė sesa ato tė shpresės dhe frikės. Por, shpresa dhe frika vijnė vetėm prej nėnshtrimit. “Ai mė tej e shpjegon suren me kėto fjalė:”Ty, o Zot, tė falemi (lutemi) pėr ndihmė, tė adhurojmė dhe tė bindemi nė tė gjitha ēėshtjet tona, dhe askujt tjetėr, sepse kushdo qė tė refuzon Ty, ai i lutet hyjnive false (tė rreme) tė cilat ai i adhuron dhe u kėrkon ndihmė nė ēėshtjet e tij, ndėrsa ne tė lutemi Ty pėr ndihmė nė tė gjitha ēėshtjet tona duke kushtuar vetet tona pėr tė adhuruar Ty (dhe Vetėm Ty).”




“Udhėzona nė Rrugėn e Drejtė.”



Ėshtė njė marrėveshje sipas Ibn Kethirit, rahimehullah, se leximi i saktė i fjalės Arabe “Sirat" (Rrugė) nė kėtė ajet ėshtė me germėn Sad, megjithėse ėshtė lexuar me gėrmėn Sin dhe me germėn Ze. Ėshtė forma mė e mirė e kėrkuar pėr tė lavdėruar (falėnderuar) All-llahun:”Ty tė adhurojmė dhe ndihmėn Tėnde kėrkojmė,“ dhe pastaj t’i kėrkosh Atij “Udhėzona nė Rrugėn e Drejtė,“ pėr vete dhe pėr vėllezėrit e motrat. Pėr kėtė kjo ėshtė kėrkesa mė e mirė qė tė pėrgjigjet. Dhe Udhėzimi i pėrmendur kėtu ėshtė Udhėzimi i Drejtė e i Suksesshėm. Dhe kėrkesa ėshtė, bėje tė qartė pėr ne tė mirėn dhe tė keqen qė ne tė mund tė arrijmė sukses, ashtu siē thuhet nė fjalėt e njerėzve tė Xhennetit:”Gjithė falėnderimet dhe lavdėrimet janė pėr All-llahun, i Cili na udhėzoi ne pėr nė kėtė vend. Kurrė nuk do tė kishim gjetur drejtim po tė mos na kishte udhėhequr All-llahu…“ (el-Araf, 43)



Ka pasur disa mosmarrėveshje rreth kuptimit tė saktė tė fjalės 'Sirat' midis dijetarėve tė Tefsirit (Mufesirėve). Ėshtė thėnė prej disave se ėshtė vetėm njė gjė, e ajo ėshtė: Ndjekja e All-llahut dhe Profetit tė Tij. Gjithashtu ėshtė thėnė se ka kuptimin:Libri i All-llahut dhe tė Kapurit Fort pas All-llahut (Siē thotė All-llahu, subhanehu ue Teala:”Kushdo qė mohon Tagutin dhe beson nė All-llahun, atėherė ai ka rrokur mbajtėsin mė tė sigurt qė nuk thyhet kurrė. Dhe All-llahu ėshtė i Gjithėdėgjuesi, i Gjithėdituri.” (el-Bekare, 256)



Ėshtė thėnė gjithashtu se nėnkupton Islamin dhe kjo ėshtė Feja e All-llahut.



Muxhahid, rahimehullah, thotė:”Udhėzona nė Rrugėn e Drejtė" ėshtė e Vėrteta. Dhe kjo sipas Ibn Kethirit ėshtė shpjegimi mė i plotė, i cili nuk bie nė kundėrshtim me shpjegimet dhe All-llahu e di mė sė miri. Ėshtė thėnė gjithashtu se ka pėr qėllim Profetin, salallahu alejhi ue selem, dhe Ebu Bekrin e Ummerin, radijallahu anhuma. Sipas Ibn Kethirit, kjo dhe tė gjitha thėniet e tjera janė tė vėrteta dhe nuk janė nė kundėshtim me njėra-tjetrėn, sepse nėnkupton qė udhėzimi ėshtė duke ndjekur dhe duke iu bindur tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue selem dhe pasardhėsve tė tė tij tė udhėzuar nė tė drejtėn. Dhe, kushdo qė vepron kėshtu ka ndjekur tė Vėrtetėn, Islamin, dhe kushdo qė ndjek Islamin ndjek Kur’anin, Librin e All-llahut dhe Kapjen e Fortė tė Tij dhe Rrugėn e Drejtė tė Tij, pėr tė cilėn u dėrgua profeti i All-llahut, salallahu alejhi ue selem. Ēdo njėra prej kėtyre kuptimeve pėrkrah (mbėshtet) tė tjerat.



Taberi rahimehullah thotė:”Sipas pikėvėshtrimit tonė, kuptimi… ėshtė: Na mundėso qė tė ngulmojmė suksesshėm nė Rrugėn e Drejtė.”



Pastaj ai pėrmend se Ibn Abbasi, radijallahu anhu, ka thėnė:”Xhibrili, alejhi Selam, i ka thėnė Muhammedit, salallahu alejhi ue selem:”Do tė thotė (ka kuptim):Na frymėzo ne (qė tė ndjekim) Rrugėn Udhėzuese.”



Ibn Xheriri, rahimehullah, gjithashtu tregon se ėshtė thėnė se kjo ka kuptimin:”Na ngrit ne nė Udhėzim, dhe kjo nuk ka mospėrputhje me thėnien e parė:Shėrbėtori duhet t’i kėrkojė zotėriut tė tij qė t’i japė atij sukses nė zbatimin e detyrave, tė cilat ai ia ka ngarkuar atij nė atė ēka i ka mbetur
prej jetės sė tij.”



Ibnul Kajjim rahimehullah thotė:”Udhėzimi ka kuptimin:shpjegim dhe qartėsim, i pasur me sukses dhe frymėzim. Dhe nuk ka mėnyrė tjetėr pėr tė arritur shpjegimin dhe qartėsimin pėrveē se prej tė tė Dėrguarve. Dhe kur shpjegimi dhe qartėsimi tė jenė arritur, ato shkojnė dorė mė dorė me Udhėzimin e Suksesit, besimi shtohet nė zemrėn dhe dashurinė e tij dhe zbukurohet nė zemrėn e tij dhe ndikon tek ai pozitivisht, duke e bėrė atė qė tė kėnaqet me tė dhe qė ta dėshirojė atė.”



“Nė Rrugėn e atyre tė cilėve Ti u ke dhuruar Mėshirėn Tėnde, jo (nė rrugėn e) atyre qė merituan Zemėrimin Tėnd mbi vete dhe as nė (rrugėn e) atyre tė cilėt humbėn.”



Profeti, salallahu alejhi ue selem, na lajmėroi se All-llahu i Lartėsuar thotė kur robi i Tij thotė:”Udhėzona nė Rrugėn e Drejtė,” Ai thotė:“Kjo ėshtė pėr robin Tim, dhe robi Im do ta gjejė atė ēfarė kėrkoi,“ dhe sipas fjalėve tė Ibn Kethirit, Fjalėt e All-llahut:”Nė Rrugėn e atyre tė cilėve Ti u ke dhuruar Mėshirėn Tėnde,“ ėshtė tefsiri (komentimi) i fjalėve tė mėparėshme:”Udhėzona nė Rrugėn e Drejtė,“ dhe atyre tė cilėve All-llahu u dhuroi Mėshirėn e Tij janė tė pėrshkruar nė suren en-Nisa, ajeti 69:“Dhe kush i bindet All-llahut dhe tė Dėrguarit (Muhammedit), atėherė ata do tė jenė nė shoqėrinė e atyre mbi tė cilėt All-llahu ka derdhur Mėshirėn e Tij, (nė shoqėrinė) e Pejgamberėve, tė Sadikunėve (tė tė besuarve, ndjekėsve mė tė afėrt tė Pejgamberit si Ebu Bekr es-Siddik, e tė tjerė), tė Dėshmorėve (Martirėve, Shehidėve), tė tė drejtėve. Dhe sa tė shkėlqyer janė kėta shoqėrues!”



Sipas ed-Dahak, rahimehullah, Ibn Abbasi, radijallahu anhu, thotė se ata tė cilėve All-llahu u dhuroi Mėshirėn e Tij janė ata tė cilėt e adhuruan Atė dhe iu bindėn Atij mes Melaikeve, Profetėve, Besimtarėve dhe tė Drejtėve, dhe kjo pėrputhet me atė ēka thotė All-llahu nė suren en-Nisa. Sipas disa dijetarėve, ata mbi tė cilėt ėshtė Zemėrimi i All-llahut janė Ēifutėt dhe ata tė cilėt u humbėn (devijuan) janė Kristianėt. Kjo ėshtė thėnė prej Adij Ibn Hatijm, radijallahu anhu, dhe Sufjan Ibn Ujejneh, rahimehullah, dhe ėshtė transmetuar prej shumė transmetuesve tė tjerė me fjalė tė ndryshme por me ndryshim tė vogėl (afėrsisht tė njėjta me tė parėt). Shumė ajete nė Kur’an e mbėshtesin kėtė qė flasin pėr Zemėrimin e All-llahut ndaj Ēifutėve dhe Kristianėve.



Taberi rahimehullah thotė:“Cilėt janė ata qė marrin mbi vete Zemėrimin e Hyjnisė, pėr tė cilėt All-llahu na urdhėron ne qė t’i lutemi (t’i kėrkojmė) Atij qė tė mos jemi prej tyre? Ata janė tė cilėt All-llahu i pėrshkruajti nė Shpalljen e Tij siē vijon:“Thuaj (o Muhammed, popujve tė Librave tė Parė):A t’ju njoftoj pėr njė gjė akoma mė tė keqe se ajo, duke patur parasysh shpėrblimin nga ana e All-llahut: ata (ēifutėt) tė cilėt tėrhoqėn mbi vete Mallkimin e All-llahut dhe Zemėrimin e Tij, ata (disa) prej tė cilėve Ai i shndėrroi nė majmuna dhe nė derra, ata tė cilėt adhuruan Tagutin (perėndi e zota tė paqenė); tė kėtillėt janė nė shkallėn mė tė keqe (nė Ditėn e Ringjalljes, nė Zjarr tė Xhehenemit) dhe tepėr larg nga Rruga e Drejtė (nė jetėn e kėsaj bote).” (el-Maideh, 60)



All-llahu na lajmėron ne nė kėtė ajet pėr ndėshkimin qė u dėrgoi (zbriti) atyre pėr shkak tė mosbindjes ndaj Tij. Pastaj Ai na thotė, si njė gjest butėsie pėr ne, si mund tė ruhemi prej ndėshkimit qė ka rėnė mbi ta (tė mos bėhemi si shembulli i tyre), dhe kjo ėshtė Mėshira e All-llahut pėr ne.”



Transmetohet prej Ammar Ibn Jassir, radijallahu anhu, se i Dėrguari i All-llahut, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:”Tryeza (maideh) u zbrit prej Qiellit me bukė e mish, dhe ata (ēifutėt) u urdhėruan qė tė mos jenė jobesimtarė dhe tė mos rezervojnė pėr tė nesėrmen (mėngjes). Por ata ishin jobesimtarė, rezervuan dhe lanė pėr nė mėngjes (ushqim). Kėshtu ata u shndėrruan nė majmuna e nė derra.” (Tirmidhi)



Suren Fatiha duhet parė si shembull tė lavdėrimit, falėnderimit dhe madhėrimit tė Tij duke pėrmendur Emrat e Tij tė Lartė me domosdoshmėrinė e besimit tė Cilėsive tė Tij mė Madhėshtore. Dhe ne jemi tė pėrkujtuar pėr Ditėn e Gjykimit dhe pėr shpėrblimin e Besimtarėve dhe pėr pastėrtinė e adhurimit, dhe se All-llahu nuk ka nevojė pėr ndėrmjetėsues dhe Udhėzimi vjen vetėm prej All-llahut. Nė tė ėshtė inkurajimi pėr tė bėrė vepra tė mira dhe kėrcėnimi (frikėsimi) kundrejt kryerjes sė gjynaheve.



Ibn Kethiri, rahimehullah, thotė se ėshtė e preferueshme (e pėlqyeshme) kompletimi i leximit tė sures Fatiha duke thėnė “Amin!,” e cila do tė thotė:”O All-llah! Pėrgjigju lutjes sime.”



ue’il Ibn Hexhr, radijallahu anhu, ka thėnė: E kam dėgjuar Profetin, salallahu alejhi ue selem, tė thotė:”… jo (nė rrugėn e) atyre qė merituan Zemėrimin Tėnd mbi vete dhe as nė (rrugėn e) atyre tė cilėt humbėn - Gajril magdubi alejhim ueled-da~lin,“ pastaj tha “Amin“ duke e zgjatur atė.” Transmeton Ebu Davudi dhe Imam Ahmed Ibn Hambel. Ebu Davudi shton se profeti, salallahu alejhi ue selem, e ngrinte zėrin e tij.



lutja jone e fundit eshte Elhamdulilahi Rabilalemin

selamualekum nga vellau juaj ne Islam

ps/ vella Alipasha shpresoj dhe te kerkoj te ma bash hallall qe te kame nderhyre me keto spjegime te tefsirit nga keta dijetare , shpresoj se eshte qdo gje ne rregull.Allahu ju ruajt ,
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-05-05, 20:15   #10
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim


Kuran ,kaptina :El Asr-Koha !

VII



Ne i njohim disa tipare te asaj periudhe te madherishme te historise njerezore, gjeneratat e se ciles jetuan me Kushtetuten Islame, shtyllat e se ciles i ngren kjo sure e vecante dhe nen flamurin e mbajtur nga grupi i besimtareve, te cilet kryenin vepra te mira dhe qe nxitnin njeri-tjetrin per ta ndjekur te verteten dhe per te qendruar te patundur.

E gjithe ajo qe deri me tani eshte thene per fitimin dhe humbjen vlen per kete jete, e cila, edhe pse me rendesi te madhe, eshte mjaft triviale ne krahasim me amshimin. Ekziston edhe jeta e amshuar dhe njejete e realitetit - fitimi i vertete dhe humbja e vertete, arritja ose humbja e Parajses dhe e kenaqesise se All-llahut.

Atje njeriu ose e arrin shkallen me te larte te persosurise qe i lejohet atij ose teresisht shkaterrohet, ashtu qe njerezia e tij thyhet dhe perfundon e pavlere si guralec, ose madje edhe ne gjendje me te keqe se kjo:

"Ne diten kur njeriu (besimtari) shikon se cka i kane sjelle duart e veta, e jobesimtari thote: 'Ah, sa mire do te ishteper ntua sikur te isha dhe,'"(Kuran, 78:40).

Kjo sure eshte e qarte ne tregimin e rruges qe njerezimin e shpie larg humbjes, "Meperjashtim te atyre qe besuan, qe bene vepra te mira, qe porositen njeri-tjetrin t'i permbahen te vertetes dhe qe" keshilluan njeri-tjetrin te jene te durueshem "Ekziston vetem nje rruge e drejte dhe ate vetem ajo e fese, e veprave te mira dhe e ekzistimit te nje bashkesie muslimane, anetaret e se ciles keshillojne njeri-tjetrin per ta ndjekur te verteten dhe per te treguar durim dhe qendrese.

Rrjedhimisht, kurdo qe dy shoke te Pejgamberi a.s. ishin gati per t'u larguar nga njeri-tjetri, ata do ta lexonin kete sure, pas se ciles do t'ia jepnin doren njeri-tjetrit. Kjo ishte treguese e nje premtimi per ta pranuar kete doktrine ne teresi, per ta ruajtur kete fe, devotshmerine dhe deshiren per ta keshilluar njeri-tjetrin ne ndjekjen e se vertetes dhe per te qendruar sypatrembur. Ishte marreveshje e ndersjelle qe te mbahen elementet e mira ne nje shoqeri islame, te themeluara ne pajtim me ate doktrine, si dhe te ruhen bazat e kesaj shoqerie.


Sejid Kutub, "Nen hijen e Kuranit"

alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-06-05, 18:49   #11
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim Komentim i ajet el-Kursi

Komentim i ajet el-Kursi
Nga Tefsiri i Imam Ibn Kethir
Versioni i shkurtuar i mbikėqyrur nga shejh Safiu-Rahman el-Mubarekpuri


"Allahu! Askush s'ka tė drejtė tė adhurohet pėrveē Tij, i Pėrjetshmi, Ai qė mban dhe mbron gjithė ēka ekziston. Atė nuk e kap as dremitja, e as gjumi. Atij i pėrket gjithēka qė ekziston nė qiej dhe tokė. Kush ėshtė ai qė mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai pėrveē me lejimin e Tij? Ai e di ē'u ndodh atyre [krijesave tė veta] nė kėtė botė dhe ēfarė do t'u ndodhė atyre nė jetėn e pėrtejme. Ata kurrė s'do t'i vijnė rrotull ēfarėdo gjėje nga dija e Tij, pėrveē atė qė Ai do. Kursia e Tij shtrihet mbi qiejt dhe tokėn, dhe Ai nuk ndjen lodhje nė ruajtjen dhe kujdesin ndaj tyre. Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi". [el-Bekare, 255]

Ajet el-Kursi ka dhjetė fjali tė plota Arabe.


Thėnia e Allahut:


"Allahu! Askush s'ka tė drejtė tė adhurohet pėrveē Tij", pėrmend qė Allahu ėshtė njė dhe i vetmi zot i gjithė krijimit.

[el-Hajjum-Kajjum] "I Pėrjetshmi, Ai qė mban dhe mbron gjithė ēka ekziston", dėshmon qė Allahu ėshtė i pėrjetshėm, qė kurrė nuk vdes, i cili mban ēdonjėrin dhe gjithēka. I gjithė krijimi ka nevojė pėr Allahun dhe plotėsisht varet nga Ai, ndėrsa Ai ėshtė mė i pasuri, i cili s'ka nevojė pėr ēfarėdo qė ėshtė e krijuar. Ngjashėm, Allahu thotė:



"Dhe nga shenjat e Tij janė qė qiejt dhe toka qėndrojnė me anė tė urdhrit tė Tij". [er-Rum, 25]



"Atė nuk e kap as dremitja, e as gjumi", tregon qė tek Allahu nuk gjendet ndonjė e metė, pavėmendje apo injorancė, asnjėherė. Madje, Ai ėshtė i vėmendshėm dhe kontrollon ēfarė fiton ēdo shpirt, vėzhgon me pėrpikėri gjithēka, asgjė nuk i ikėn dijes sė Tij, dhe asnjė ēėshtje e fshehur s'ėshtė e fshehur pėr Tė. Ndėr cilėsitė e pėrsosura tė Tij, ėshtė fakti qė Ai kurrė nuk preket nga dremitja apo gjumi. Ndaj, thėnia e Allahut "Atė nuk e kap as dremitja, e as gjumi", tregon qė Allahun nuk e kap kurrfarė pavėmendje si pasojė e dremitjes apo gjumit. Allahu thotė mė pas:


"... e as gjumi", gjė qė ėshtė mė e fortė se dremitja. Ėshtė shėnuar nė Sahih qė Ebu Musa ka thėnė:


"I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ue selam, mbajti njė fjalim lidhur me katėr gjėra:"Allahu nuk fle, dhe nuk i ka hije madhėrisė sė Tij qė tė flejė. Ai ul shkallėt [pozitat] dhe i ngre ato. Veprat e ditės ringjallen pėrpara Tij para veprave tė natės, si dhe veprat e natės para atyre tė ditės. Velloja e Tij ėshtė dritė apo zjarr dhe po e hoqi atė, rrezet nga Fytyra e Tij do tė digjnin gjithēka nga krijimi qė shikimi i Tij do ta mbėrrinte". [Sahih Muslim, 161]


"Atij i pėrket gjithēka qė ekziston nė qiej dhe tokė", tregon qė ēdonjėri ėshtė rob i Allahut, pjesė e mbretėrisė sė Tij dhe nėn pushtetin e Tij. Ngjashėm, Allahu ka thėnė:


"S'ka asnjė nė qiej dhe tokė vetėm se i vjen mė tė Mėshirshmit [Allahut] si njė rob. Vėrtet, Ai njeh secilin nga ata dhe u ka bėrė atyre njė llogari tė plotė. Secili nga ata do t'i vijė Atij i vetėm nė ditėn e Ringjalljes [pa ndonjė ndihmės apo mbrojtės]". [Merjem, 93-95]


Thėnia e Allahut:

"Kush ėshtė ai qė mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai pėrveē me lejimin e Tij?", ėshtė e ngjashme me thėnien e Tij:


"Nė qiej ka shumė engjėj, ndėrmjetėsimi i tė cilėve s'do t'ju vlejė gjė, pėrveē pasi Allahu tė ketė dhėnė leje pėr kėdo qė Ai do dhe me tė cilin Ai ėshtė i kėnaqur". [en-Nexhm, 26]


Dhe,


"Ata s'mund tė ndėrmjetėsojnė, pėrveē pėr atė me tė cilin Ai ėshtė i kėnaqur". [el-Enbija, 28]

Kėto ajete theksojnė madhėrinė e Allahut, krenarinė dhe hirin, dhe se askush nuk merr guximin tė ndėrmjetėsojė tek Ai nė emėr tė dikujt tjetėr, pėrveē me lejimin e Tij. Vėrtet, hadithi nė lidhje me ndėrmjetėsimin pėrmend qė pejgamberi, salallahu alejhi ue selam, ka thėnė:


"Do tė qėndroj nėn Fron [Arsh] dhe do tė bie pėrmbys [nė sexhde], dhe Allahu do tė mė lejojė tė mbetem nė atė pozitė sa tė dojė Ai. Pas kėsaj do tė thuhet:'Ngrehe kokėn. Fol dhe do tė dėgjohesh, ndėrmjetėso dhe ndėrmjetėsimi yt do tė pranohet'. Pastaj pejgamberi, salallahu alejhi ue selam, tha:'Ai do tė ma lejojė njė pjesė, tė cilėt do t'i fus nė xhenet'". [Sahi Muslim, 180]


Thėnia e Allahut:

"Ai e di ē'u ndodh atyre [krijesave tė veta] nė kėtė botė, dhe ēfarė do t'u ndodhė atyre nė jetėn e pėrtejme". Kjo i referohet dijes sė pėrsosur tė Tij; tė kaluarės, tė tashmes dhe tė ardhmes sė saj [dijes]. Ngjashėm, Allahu ka thėnė qė engjėjt thanė:


"Ne [engjėjt] nuk zbresim vetėm se me urdhrin e zotit tėnd [O Muhamed]. Atij i pėrket ēfarė ėshtė pėrpara nesh dhe ēfarė ėshtė pas nesh, si dhe ēfarė ėshtė midis kėtyre dyjave. Zoti yt s'harron kurrė". [Merjem, 64]


Thėnia e Allahut:


"Ata kurrė s'do t'i vijnė rrotull ēfarėdo gjėje nga dija e Tij, pėrveē atė qė Ai do", thekson faktin qė askush nuk arrin ndonjė pjesė tė dijes sė Allahut, pėrveē ēfarė njofton dhe lejon Allahu. Kjo pjesė e ajetit tregon qė askush asnjėherė nuk merr dije mbi Allahun dhe cilėsitė e Tij, pėrveē ēfarė i njofton Ai. Pėr shembull, Allahu ka thėnė:


"Por ata s'do t'i vijnė rrotull ndonjė gjėje nga dija e Tij". [Ta Ha, 110]


Allahu ka thėnė:


"Kursia e Tij shtrihet mbi qiejt dhe tokėn". Ueki' transmeton nė Tefsirin e vet, qė Ibn Abas ka thėnė:"Kursija ėshtė Mbėshtetėse Kėmbėsh, dhe asnjeri s'ėshtė nė gjendje t'i bėjė vlerėsim tė duhur Fronit tė Allahut". [et-Taberani, 12:39]


el-Hakim ka shėnuar kėtė hadith nė Mustedrek-un e vet [el-Hakim, 2:282] nga Ibn Abas, i cili nuk e ka lidhur atė me tė dėrguarin, salallahu alejhi ue selam. el-Hakim ka thėnė:"Kjo ėshtė Sahi sipas kritereve tė dy Sahi-ve, dhe ata [el-Buhari dhe Muslim] nuk e kanė shėnuar".


Veē kėsaj, ed-Dahak ka thėnė qė Ibn Abas ka thėnė:"Po tė rrafshoheshin shtatė qiejt dhe shtatė tokėt dhe tė shtroheshin krahpėrkrah, ato do tė kishin qenė sikur madhėsia e njė unaze nė njė shkretėtirė krahasuar me Kursinė". [Ibn Ebi Hatim, 3:981]


Allahu ka thėnė:

"Dhe Ai nuk ndjen lodhje nė ruajtjen dhe kujdesin ndaj tyre", do tė thotė qė ruajtja dhe kujdesi ndaj qiejve dhe tokės, si dhe ēfarė ka mes tyre, nuk e ngarkon Atė dhe nuk e bėn tė lodhet. Madje, kjo ėshtė njė ēėshtje fare e lehtė pėr Tė. Mė tej, Allahu mban gjithēka, vėzhgon me pėrpikėri gjithēka, asgjė nuk i ikėn dijes sė Tij dhe asnjė ēėshtje e fshehur s'ėshtė e fshehur pėr Tė. Tė gjitha ēėshtjet janė tė parėndėsishme, tė ulėta dhe tė nėnshtruara pėrpara Tij. Ai ėshtė mė i pasuri, i denjė pėr ēdo lavdėrim. Ai bėn ēfarė tė dojė dhe askush s'mund ta pyes pėr ēfarė Ai bėn. Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi. S'ka perėndi tė denjė pėr adhurim pėrveē Tij, e as zot tė vėrtetė pėrveē Tij.

Thėnia e Allahut:

"Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi", ėshtė e ngjashme me thėnien e Tij:"Mė i madhi, mė i larti". [er-Rad, 9]


Kėto dhe ajetet e ngjashme lidhur me cilėsitė e Allahut, duhet tė trajtohen nė mėnyrėn qė Selefi i kanė trajtuar ato, duke i pranuar domethėnien e tyre tė jashtme/tė qartė, pa i barazuar ato [me cilėsitė e krijimit] apo ndryshuar domethėnien e tyre tė jashtme/tė qartė.
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-06-05, 15:04   #12
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim Shpjegim i sures el-Kadr

Shpjegim i sures el-Kadr
Tefsir Ibn kethir


Nė emėr tė Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit



1. Vėrtet, Ne e zbritėm atė nė natėn e el-Kadr
2. Dhe ē'tė mėsoi ty se ē'ėshtė el-Kadr?
3. Nata e el-Kadr ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj
4. Nė tė zbresin engjėjt dhe Shpirti me lejen e Zotit me tė gjitha Vendimet
5. Paqe!, deri nė shfaqjen e agimit


Allahu, mė i larti, na informon se Ai ka zbritur Kur'anin nė natėn e el-Kadr, dhe kjo ėshtė njė natė e bekuar tė cilės i referohet nė fjalėt e Tij, tė Gjithpushtetshmit:"Vėrtet, Ne e zbritėm atė nė natėn e el-Kadr". Nata e el-Kadr ndodh nė muajin e Ramazanit, siē thotė Allahu:"Muaji Ramazan nė tė cilėn ėshtė zbritur Kur'ani" [el-Bekare, 185]. Ibn Abas, mes tjerash, shpjegon se Kur'ani i plotė ėshtė zbritur nga el-Leuh el-Mahfudh [Pllaka e Ruajtur] nė natėn e el-Kadr deri nė Bejt el-Izzeh [Shtėpinė e Lavdisė] nė qiellin mė tė ulėt, prej ku ai i ėshtė shpallur pjesė-pjesė pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] sipas ngjarjeve qė zunė vend gjatė jetės sė tij pėr njė periudhė kohore prej njėzet e tre vjetėsh. Pastaj, me qėllim qė ta qartėsojė madhėshtinė e ēėshtjes sė el-Kadr, tė cilėn Ai e ka zgjedhur pėr ta zbritur Kur'anin fisnik, Allahu thotė:"Dhe ē'tė mėsoi ty se ē'ėshtė el-Kadr? Nata e el-Kadr ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj". [dmth njė mijė muaj gjatė tė cilėve njeriu bart shpatėn e tij nė Rrugėn e Allahut]. [Transmetuar nga Ibn Ebi Hatim]



Ibn Xherir rrėfen nė autoritetin e Muxhahidit, se ka qenė njė njeri nga beni Israilėt i cili falej tėrė natėn e pastaj nė mėngjes, ai luftonte armiqtė nė Rrugė tė Allahut gjatė ditės deri nė mbrėmje, dhe ai e bėri kėtė pėr njė mijė muaj, kėshtu qė Allahu shpalli suren:"Nata e el-Kadr ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj". Domethėnė, qėndrimi nė namaz nė atė natė, ėshtė mė i mirė se veprat e atij njeriu. Sufjan eth-Theuri transmeton nė autoritetin e Muxhahidit poashtu, se tė qenit e natės sė el-Kadr mė e mirė se njė mijė muaj do tė thotė se veprat e mira qė bėhen nė tė, agjėrimi dhe namazi, janė mė tė mira se veprat e mira, namazet dhe agjėrimet e njė mijė muajve. [Transmetuar nga Ibn Xherir]



Ibn Ebi Hatim transmeton nė autoritetin e Muxhahidit se kjo do tė thotė: Nata e el-Kadr ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj pa natėn e el-Kadr. Kjo poashtu ėshtė thėnė nga Katadeh ibn De'ameh dhe esh-Shafi'i dhe tė tjerėt, pėrfshirė edhe ibn Xheririn, dhe ky ėshtė komentimi i saktė dhe ėshtė sikur thėnia e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]:"Tė kalosh natėn nė Rrugė tė Allahut ėshtė mė mirė se njė mijė netė qė s'kalohen nė adhurim". [Transmetuar nga Ahmed]



Njėlloj, ėshtė transmetuar se kushdo qė shkon nė namazin e xhumasė i veshur me kujdes dhe me qėllim tė pastėr, atij do t'i shkruhet shpėrblimi i veprave tė mira tė njė viti, sikur ai tė kishte agjėruar nė tė dhe tė kishte kaluar netėt e kėtij viti nė adhurim dhe tė tjera akte tė adhurimit.



Ėshtė transmetuar nga Ebu Hurejre se ai ka thėnė:"Kur erdhi muaji Ramazan, i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] tha:'Ka ardhur muaji Ramazan. Njė muaj i bekuar nė tė cilin Allahu e ka bėrė agjėrimin detyrim pėr ju. Nė tė hapen portat e parajsės dhe portat e Xhehenemit mbyllen dhe shejtanėt lidhen me zinxhirė. Nė tė ėshtė njė natė mė e mirė se njė mijė muaj, kushdo qė e humb dobinė e saj, ai ka humbur diēka tė pazvendėsueshme". [Transmetuar nga Imam Ahmed. Kjo poashtu ėshtė transmetuar nga en-Nesa'i]



Ėshtė transmėtuar nga Ebu Hurejre, se i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue slam] ka thėnė:"Kushdo qė qėndron nė namaz nė natėn e el-Kadr me besim dhe shpresė pėr njė shpėrbim te Allahu, atij do t'i falen tė gjitha mėkatet e kaluara". [Transmetuar nga el-Buhari dhe Muslim]



"Nė tė zbresin engjėjt dhe Shpirti". Domethėnė, engjėj tė panumėrt zbresin me mėshirė dhe bekime tė panumėruara, siē zbresin kur lexohet Kur'ani dhe i rrethojnė ata qė janė ulur nė rreth dhe qė pėrkujtojnė Allahun, dhe ata i ulin krahėt e tyre nė praninė e kėrkuesit tė sinqertė tė diturisė nė shenjė nderimi ndaj tij. Pėrsa i pėrket Shpirtit, ėshtė thėnė se mė kėtė mendohet nė engjėllin Xhibril [alejhis-selam] dhe se ai pėrmendet nė kėtė mėnyrė pėr ta dalluar atė nga engjėjt tjerė. Poashtu ėshtė thėnė se kjo do tė thotė: njė grup engjėjsh, dhe Allahu e di mė sė miri. [Shiko tefsirin e sures Nebe', ajeti 38]



"Me tė gjitha Vendimet". Transmeton Se'id ibn Mensuri nė autoritetin e Muxhahidit, se kjo do tė thotė qė nata ėshtė e sigurt nga makinacionet e djajve; ata s'mund tė kryejnė ligėsira apo dėme nė tė. Katade dhe tė tjerėt kanė thėnė se kjo do thotė qė Vendimet Hyjnore lėshohen atė natė, vendoset koha e caktuar pėr gjithēka dhe bekimet shpėrndahen, si nė fjalėt e Allahut:"Nė tė [atė natė] vendoset ēdo ēėshtje e paracaktuar". [ed-Dukhan, 4]



"Paqe!, deri nė shfaqjen e agimit". Se'id ibn Mensur rrėfen nė autoritetin e esh-She'bi, se kjo do tė thotė se engjėjt dėrgojnė pėrshėndetjet e tyre tė paqes mbi ata qė janė tė zėnė me namaz nė xhamitė deri nė agim. Ėshtė transmetuar nė autoritetin e Ebu Hurejres, se i dėrguari i Allahut [salallahu alehi ue selam] ka thėnė:"Kjo ėshtė nata e njėzet e shtatė apo e njėzet e nėntė, dhe vėrtet engjėjt nė atė natė janė tė panumėrt". el-Amesh thotė, nė autoritetin e Ebu Leilas, se ky ajet do tė thotė se e gjithė nata ėshtė mirėsi, nė tė s'ka kurrfarė tė keqe deri nė shfaqjen e agimit. Kjo mbėshtetet nga njė transmetim nė autoritetin e Ubadeh ibn es-Samit, se i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Nata e el-Kadr mund tė gjindet mė dhjetė [netėt] tė fundit [tė Ramazanit]. Kushdo qė qėndron nė namaz gjatė kėtyre netėve, duke dėshiruar shpėrblimin e kėtyre netėve, do t'i falen mėkatet nga Allahu, tė mėhershmet dhe tė vonat. Dhe kjo natė ėshtė tek: nėntė, shtatė, pesė, tre apo nata e fundit e saj". [Transmetuar nga Imam Ahmed]



Ėshtė transmetuar nė autoritetin e Ibn Abas [radiallahu anhu] se i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Kjo ėshtė natė e zemėrgjerėsisė dhe gėzimit, as shumė e nxehtė as shumė e ftohėt, dhe dielli nė mėngjesin pas saj ėshtė i dobėt dhe me ngjyrė tė kuqe". [Transmetuar nga Ebu Daud et-Tejalisi]



Ėshtė transmetuar nė autoritetin e Xhabir bin Abdullah, se i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi eu selam] ka thėnė:"Vėrtet, unė pashė natėn e el-Kadr e pastaj u bėra qė ta harrojė atė, por ajo ėshtė [duhet kėrkuar] nė dhjetė netėt e fundit. Nata ėshtė e qetė dhe e mirė, as e nxehtė as e ftohėt, sikur tė ishte hėna e plotė, dhe nė kėtė natė shejtanėt nuk dalin deri nė dritėn e agimit". [Transmetuar nga Ibn Ebi Hatim] Dijetarėt janė dalluar pėr atė se a ishte nata e el-Kadr edhe pėr komunitetet qė i paraprinė atij tė Muhamedit [salallahu alejhi ue selam] apo ėshtė caktuar veēanėrishtė pėr ta. Janė dy shkolla mendimi pėrsa i pėrket kėsaj teme: Ebu Musab Ahmed ibn Ebi Bekr ez-Zuhri [v.42H] ka thėnė qė Malik e informoi atė se tė dėrguarit tė Allahut [salallahu alejhi ue selam] i janė treguar gjeneratat e lashta tė njerėzimit dhe ishte qė jetėgjatėsia e komunitetit tė tij ishin mė te shkurtrat, dhe kėshtu s'ishte e mundshme tė plotėsohej sasia e njėjtė e veprave si e komuniteteve tė lashta, tė cilėt jetuan mė gjatė, dhe kėshtu Allahu i dha atij natėn e el-Kadr, e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Sipas Malikut, kjo doemos nėnkupton qė ky komunitet [muslimanėt] veēanėrisht ėshtė favorizuar me natėn e el-Kadr. Njė nga dijetarėt Shafi'i ka thėnė se ky ėshtė opinioni i shumicės sė dijetrėve tė fikhut, dhe Allahu e di mė sė miri. Opinioni i dytė pėrsa i pėrket kėsaj teme thotė qė nata e el-Kadr i qe dhėnė popujve tė mėparshėm ashtu siē i ėshtė dhėnė edhe kėtij komuniteti, dhe dėshmi pėr kėtė ėshtė hadithi qė e thotė kėtė. [Sidoqoftė, Ibn Kethir nuk e ka pėrmendur hadithin].



Ėshtė transmetuar se Ebu Dherr [radiallahu anhu] pyeti pejgamberin [salallahu alejhi ue selam]:"O i dėrguar i Allahut, mė trego pėr natėn e el-Kadr, a ėshtė ajo nė Ramazan apo nė njė muaj tjetėr?" Ai [salallahu alejhi ue selam] u pėrgjigj:"Jo, ajo ėshtė nė Ramazan". [Transmetuar nga Imam Ahmed]. Ai [salallahu alejhi ue selam] tha:"…ajo ėshtė deri nė Ditėn e Ringjalljes". Dhe, "Kėrkojeni atė nė shtatė ditėt e fundit tė Ramazanit dhe mos mė pyesni mė pėr tė". [Transmetuar nga en-Nesa'i]. Ky hadith dėshmon qė nata e el-Kadr duhet tė kėrkohet vetėm nė muajin e Ramazanit, jo gjatė tėrė vitit pa dallim siē i ėshtė pėrshkruar Ibn Mes'udit [radiallahu anhu] nga dijetarėt e Kufes. Krahas kėsaj, Ebu Daud shkroi nė Sunenin e tij:"Kaptina:-Dėshmi se nata e el-Kadr ėshtė nė ēdo Ramazan". Ai mė pas vazhdoi tė transmetonte nė autoritetin e Ibn Umerit [radiallahu anhu] se ai ka dėgjuar tė dėrguarin e Allahut [salallahu alejhi ue selam] tė pyetet rreth natės sė el-Kadr, dhe ai u pėrgjigj:"Ajo ėshtė nė ēdo Ramazan". Dhe tė gjithė njerėzit nė kėtė zinxhirė transmetimi janė thikat [tė besueshėm] pėrveēse Ebu Daud tha qė transmetimi ėshtė meukuf [‘i ndalur’; transmetim prej njė Shoqėruesi (Sahabi)].



Poashtu ėshtė thėnė qė nata e el-Kadrit ėshtė nė natėn e parė tė Ramazanit, dhe se ėshtė nė tė shtatėmbėdhjetėn e Ramazanit – kjo i ėshtė pėrshkruar esh-Shafi'iut dhe Ebu Daud transmetoi njė hadith nė autoritetin e Ibn Mes'ud [radiallahu anhu] dhe tha qė ai ishte merfu, ndėrsa el-Hasan el-Basri tha qė ajo ėshtė nė natėn e Betejės sė Bedrit. Dhe ėshtė thėnė: nata e nėntėmbėdhjetė – kjo i ėshtė pėrshkruar Aliut dhe Ibn Mes'udit [Allahu qoftė i kėnaqur me tė dytė]. Dhe ėshtė thėnė: e njėzet e njėta, sipas hadithit tė Ebu Se'id el-Hudrit [radiallahu anhu] nė tė cilin Ai tha:"I dėrguarii Allahut [salallahu alejhi ue selam] iu drejtua njerėzve duke thėnė:'Kushdo qė ka bėrė Itikaf me mua, le tė kthehet, ngase unė kam parė natėn e el-Kadr dhe mė pas jam bėrė qė ta harrojė atė, por vėrtet, ajo ėshtė nė dhjetė ditėt e fundit dhe nė ditėt tek, dhe pashė veten sikur po bėja sexhde nė baltė dhe ujė" – kulmi i xhamisė sė pejgamberit ishte bėrė nga gjethet e palmės dhe ne s'mund tė shihnim gjė nė qiell, por retė erdhėn dhe ra shi mbi ne dhe i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] na udhėhoqi nė namaz, derisa mund tė shihja shenjat e shiut dhe baltės nė ballin e tij – dėshmi e asaj ēfarė ai kishte parė nė visionin e tij". Nė njė version tjetėr qėndron se kjo ndodhi nė mėngjesin e pas njėzet e njėshit; kjo ėshtė transmetuar nga el-Buhari dhe Muslim, dhe sipas esh-Shafi'i, ky ėshtė transmetimi mė i vėrtetė. Ai [esh-Shafi'i] thotė, lidhur mė kėto transmetime nė dukje kontradiktore:"Kur i dėrguari i Allahut u pyet:'A ta kėrkojmė atė nė kėtė-e-kėtė natė?', ai u pėrgjigj:'Po' [me qėllim qė t'i inkurajonte ata tė falen nė tė gjitha dhjetė netėt e fundit], por nata e el-Kadr ėshtė njė natė e fiksuar dhe nuk ndryshon". Mirėpo, sipas Ahmedit, eth-Theurit, Ibn Khuzejmes dhe tė tjerėve, ajo mund tė ndodhė nė cilėndo kohė nė netėt tek gjatė dhjetė netėve tė fundit tė Ramazanit dhe kjo ėshtė mė afėr tė vėrtetės, dhe Allahu e di mė sė miri.



Muslimi transmeton se i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] instruktoi A'ishen [Allahu qoftė i kėnaqur ne tė] t'i lutet Allahut:"O Allah, Ti je Falės, Ti e do faljen, pra mė fal". [Allahume inneke afuwun tuhibul afwa fe'fu'ani] et-Tirmidhi, en-Nesa'i dhe Ibn Maxheh transmetuan tė njėjtėn gjė. Sipas Malikut, natėn e el-Kadr duhet kėrkuar gjatė dhjetė netėve tė Ramazanit dhe nuk duhet pėrpjekur qė tė identifikohet se cila ėshtė nata e el-Kadr, por tė intensifikohet devocioni gjatė kėsaj periudhe. Dhe vepra mė e pėlqyer ėshtė tė shtohen lutjet gjatė gjithė Ramazanit, shumė nė dhjetė ditėt e fundit, mė shumė nė ditėt tek, dhe veēanėrisht nė fjalėt e lartpėrmendura tė A'ishes nga i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam].



Ėshtė transmetuar se Ka'b ka thėnė:"Vėrtet, kushdo qė agjėron Ramazanin duke marrė vendim mos ta kundėrshtojė Allahun kur ai ndėrpren agjėrimin, do tė hyjė nė parajsė pa llogari apo pa u marrė nė pyetje". Ky ėshtė fundi i komentimit tė sures el-Kadr. I gjithė falėnderimi i takon Allahut, dhe nga Ai rrjedh e gjithė mirėsia.
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-06-05, 15:13   #13
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim Komentim i ajeteve 101-103 tė kaptines el-Bekare

Komentim i ajeteve 101-103 tė kaptines el-Bekare
Tefsir Ibn Kethir


"Dhe kur u erdhi atyre njė i dėrguar nga Allahu, qė e vėrtetonte si tė vėrtetė atė ēfarė tashmė e kishin, njė pjesė e atyre qė u qe dhėnė libri e hodhėn pas shpine librin e Allahut, sikur nuk e dinin. Ata u dhanė pas asaj ēfarė u tregonin shejtanėt gjatė sundimit tė Sulejmanit. Sulejmani nuk ishte mosbesimtar, por shejtanėt ishin mosbesimtarė qė ua mėsonin njerėzve magjinė nė Babiloni, Haruti e Marutit, dhe kjo s'u qe shpallur dy engjėjve. Ata tė dy nuk e mėsonin askė derisa nuk i thonin:'Ne vetėm po provojmė, por ti mos u bė mosbesimtar! Dhe njerėzit nga ata dy mėsonin si tė ndahej burri nga gruaja, por ata s'kanė mundur t'i bėnin askujt dėm pa lejen e Allahut. E mėsonin atė qė do t'ju bėjė dėm dhe nga e cila s'do tė kenė dobi, ndonėse e dinin se ai qė e bėn kėtė, nė botėn tjetėr do tė jetė i pafat. Vėrtet, e mjerė ėshtė ajo pėr ēka e shitėn veten e tyre, vetėm sikur ta dinin. Po sikur ata tė besonin dhe tė frikėsoheshin, shpėrblimi i Allahu do tė ishte mė i mirė, vetėm sikur ta dinin!" [el-Bekare, 101-103]



Allahu, mė i larti, thotė:"Dhe kur u erdhi atyre njė i dėrguar nga Allahu, qė e vėrtetonte si tė vėrtetė atė ēfarė tashmė e kishin, njė pjesė e atyre qė u qe dhėnė libri e hodhėn pas shpine librin e Allahut, sikur nuk e dinin", domethėnė njė grup prej tyre e hodhėn pas shpine Librin, sepse nė tė ishte lajmi i gėzueshėm pėr Muhamedin, salallahu alejhi ue selam, duke e lėnė atė sikur nuk dinin gjė lidhur me kėtė! Ata pėrvetėsuan mėsimin e magjisė dhe zbatimin e saj me qėllim qė ta ngatėrronin tė dėrguarin e Allahut, salallahu alejhi ue selam, kėshtu qė i bėnė sihėr atij me krehėr, mė qimet qė bien pas krehjes dhe me kupat e sythave tė palmės mashkullore, nėn pllakėn e pusit Eruan. Nė emėr tė tyre kėtė e bėri njėfarė Lebid Ibnel A'sam, Allahu e mallkoftė dhe e gjymtoftė, por Allahu e njoftoi tė dėrguarin e Tij pėr kėtė, e shėroi atė dhe e shpėtoi, siē vėrtetohet qartė kjo nė dy Sahit-tė, el-Buhari dhe Muslim, nga A'isha, nėna e besimtarėve, Allahu qoftė i kėnaqur me tė.



"Ata u dhanė pas asaj ēfarė u tregonin shejtanėt gjatė sundimit tė Sulejmanit. Sulejmani nuk ishte mosbesimtar, por shejtanėt ishin mosbesimtarė qė ua mėsonin njerėzve magjinė…" es-Sudi thotė:"Shejtanėt ngriheshin nė qiell pėr tė pėrgjuar bisedat, dhe kėshtu dėgjuan fjalėt e engjėjve lidhur me vdekjen, tė padukshmen [gajbin], dhe urdhėrat, dhe mė pas u vinin falltarėve dhe i njoftonin lidhur me kėtė. Fallatarėt ua thonin kėtė njerėzve, tė cilėt e shihnin pastaj se ishte ashtu siē u kishin thėnė ata. Kur falltarėt e fitonin besimin e tyre, ata [shejtanėt] i gėnjenin duke futur nė kėtė edhe gjėra tjera, respektivisht sė bashku me ēdo fjalė shtonin edhe shtatėdhjetė tė reja. Kėtė njerėzit e shkruajtėn nė libra, dhe midis bijve tė Israelit u pėrhap besimi se xhinėt e njohin gajbin [tė padukshmen]. Pas kėsaj, njerėzve u qe dėrguar Sulejmani, i cili i mblodhi ato libra, i vendosi nė njė sėnduk dhe i futi nėn fronin e tij, kėshtu qė asnjė shejtan nuk mund t'i afrohej kėtij froni e mos tė digjej. Ai tha:"Kėdo qė dėgjoj tė thotė se shejtanėt e dinė gajbin [tė padukshmen], kokėn do t'ia pres!" Kur Sulejmani, paqja qoftė mbi tė, vdiq dhe kur dijetarėt qė e dinin kėtė vdiqėn dhe erdhėn pasardhėsit e tyre, shejtani mori formėn e njeriut e pastaj erdhi nė njė tubim tė bijve tė Israelit dhe u tha:"A doni t'ju njoftoj me njė thesar diturie, tė cilin kurrė s'do tė mund ta harxhoni?" Ata thanė:"Po", dhe ai u tha:"Mihni nėn fronin!" Mė pas shkoi bashkė me ta, ua tregoi vendin dhe qėndroi pranė tij. Ata thanė:"Afrohu!", e ai ua ktheu:"Jo, por do tė jem kėtu afėr jush dhe nėse nuk e gjeni atė, mė vrani!" Ata mihėn dhe i gjetėn ato libra. Kur i nxorrėn, shejtani tha:"Me kėtė magji Sulejmani udhėhiqte me njerėzit, shejtanėt dhe shpezėt". Pas kėsaj, ai fluturoi dhe u zhduk. Kėshtu u pėrhap nė popull se Sulejmani kishte qenė magjistar, dhe bijtė e Israelit i morėn kėto libra. Kur erdhi Muhamedi, salallahu alejhi ue selam, ata iu kundėrvunė me kėto libra. Pėr kėtė, Allahu i lartėsuar thotė:"Sulejmani nuk ishte mosbesimtar, por shejtanėt ishin mosbesimtarė". Ibn Ebi Hatim, me zinxhir transmetuesish nga Seid Ibn Xhubejr, transmeton nga Ibn Abas tė ketė thėnė:"Shkruesi i Sulejmanit ka qenė Asafi dhe ai e dinte Emrin mė tė lartėsuar. Ai ka shkruajtur gjithēka me urdhėrin e Sulejmanit, dhe mė pas e ka futur nėn fronin e tij. Kur Sulejmani vdiq, kėtė e nxorėn shejtanėt dhe pastaj mes ēdo dy rendeve shkruajtėn nga njė magji dhe mosbesim [kufr], duke thėnė:"Ja seē bėnte Sulejmani me kėtė". Mė pas ai thotė:"Disa njerėz e shpallėn atė mosbesimtar dhe e mallkonin atė, ndėrsa dijetarėt kėtė e vėshtronin nė heshtje". Kėshtu mbeti qė njerėzit e paditur ta mallkonin, dhe Allahu i lartėsuar i shpalli Muhamedit, salallahu alejhi ue selam, ajetin:"Ata u dhanė pas asaj ēfarė u tregonin shejtanėt gjatė sundimit tė Sulejmanit. Sulejmani nuk ishte mosbesimtar, por shejtanėt ishin mosbesimtarė qė ua mėsonin njerėzve magjinė…" Nė kėtė kuptim shumė njerėz kanė dhėnė mendime qė janė tė pėrafėrta me kėtė, dhe nė to s'ka kundėrthėnie pėr njerėzit qė kuptojnė dhe janė tė menēur. Dhe Allahu ėshtė ai qė udhėzon! Thelbi i kėtyre opinioneve lidhur me atė se Ēifutėve tė cilėve u ishte dhėnė Libri, pasi qė lanė atė qė u ishte dhėnė dhe iu kundėrvunė tė dėrguarit Muhamed, salallahu alejhi ue selam, nisėn tė ndiqnin atė ēfarė u thoshin shejtanėt, respektivisht atė ēfarė e transmetonin shejtanėt nė lidhje me mbretin Sulejman [Solomon]. Folja "mėson, lexon, flet" kėtu ėshtė kalimtare me parafjalėn "kah, nga", gjė qė nėnkupton domethėnien e "gėnjen", sepse ato janė "mėsimet dhe fjalėt" e shejtanėve, tė cilat s'janė veēse gėnjeshtra!



"Nė Babiloni, Haruti e Marutit, dhe kjo s'u qe shpallur dy engjėjve. Ata tė dy nuk e mėsonin askė derisa nuk i thonin:'Ne vetėm po provojmė, por ti mos u bė mosbesimtar! Dhe njerėzit nga ata dy mėsonin se si tė ndahej burri nga gruaja". Ēifutėt konsideronin qė Xhibrili dhe Mikaili, paqja qoftė mbi ta, ia sillnin magjitė Sulejmanit, alejhis-selam, dhe Allahu na tregon se kjo s'ėshtė e vėrtetė, duke ia kumtuar tė dėrguarit tė Tij, Muhamedit salallahu alejhi ue selam, se ata nuk ia sillnin magjitė dhe se Sulejmani, alejhis-selam, ishte i pastėr nga magjitė qė ia veshnin. Ai i njofton se magjitė janė vepėr e shejtanėve, tė cilėt ua mėsonin njerėzve kėtė nė Babiloni, dhe se njerėzit tė cilėt ua mėsonin kėtė qenė dy njerėz me emrin Harut dhe Marut. Sipas kėsaj, pjesėza nė fjalėt:"Dhe kjo s'u qe shpallur dy engjėjve" ėshtė negative, jo lidhore nė kuptimin "tė cilėt". el-Kurtubi thotė:"Kėtu pjesėza ėshtė negative dhe ėshtė e lidhur me fjalėt "Sulejmani nuk ishte mosbesimtar", pas tė cilave vijojnė fjalėt:"Por shejtanėt ishin mosbesimtarė qė ua mėsonin njerėzve magjinė, dhe kjo s'u qe shpallur dy engjėjve…", duke qenė se Ēifutėt konsideronin se kėtė e sillnin Xhibrili dhe Mikaili, gjė tė cilėn Allahu e pėrgėnjeshtron, dhe fjalėt "Harutit dhe Marutit" i pėrmend si zėvendėsim pėr shejtanin". Ai thotė:"Kjo ėshtė e saktė pėr dy arsye: ose pėr arsye se shumėsi pėrmendet pėr dyjėsi sikur nė fjalėt "E nėse do tė ketė vėllezėr", ose pėr arsye se ata dy kishin ithtarė, respektivisht pėrmenden nė mesin e shejtanėve pėr shkak tė mosbindjes sė tyre". Kjo do tė thotė: Shejtanėt ua mėsojnė njerėzve magjinė nė Babiloni, dhe atė Harutit dhe Marutit, dhe mė pas shton:"Me gjasė kjo ėshtė domethėnia mė e saktė e ajetit", duke mos u mbėshtetur nė domethėniet tjera! Ibn Xherir, mė zinxhir transmetuesish nėpėrmjet el-Aufit, transmeton nga Ibn Abasi:"…dhe s'u qe shpallur dy engjėjve nė Babiloni", "do tė thotė se nuk qenė shpallur magjitė". Nė zinxhirin e transmetimit tė Ibn Xheririt nga Rebi Ibn Enes transmetohet se:"dhe s'u qe shpallur dy engjėjve", do tė thotė se Allahu nuk u pat shpallur magjira atyre dyve. Ibn Xherir thotė:Ajeti komentohet nė kėtė mėnyrė:"Ata u dhanė pas asaj ēfarė u tregonin shejtanėt gjatė sundimit tė Sulejmanit", do tė thotė magjisė. Sulejmani nuk ishte mosbesimtar, dhe as Allahu nuk u pat shpallur magjira dy engjėjve, por shejtanėt qenė mosbesimtarė dhe ua mėsonin magjinė njerėzve nė Babiloni, Harutit dhe Marutit. Fjalėt "Nė Babiloni, Harutit dhe Marutit" kėtu janė pėrmendur nė fund, ndonėse kanė kuptimin sikur tė jenė pėrmendur nė fillim. Poashtu ekzistojnė edhe opinione tjera, siē janė:"me 'kesre' nė 'lam' me ēka fjala merr kuptimin 'mbret', kėshtu qė kjo do tė thoshte se kjo ka tė bėjė me dy mbretėrit, Daudin dhe Sulejmanin. Domethėnė nėn supozimin se pjesėza kėtu ėshtė negative, kjo do ta kishte kuptimin:"Se Allahu nuk ka shpallur magjira, e as qė ua ka mėsuar kėtė dy mbretėrve, Daudid dhe Sulejmanit"; se Haruti dhe Maruti janė dy xhinė, respektivisht se kėta qenė dy njerėz, njėri me emrin Harut e tjetri me emrin Marut, nė fakt kanė qenė pėrfaqėsues tė njerėzve ėshtė mė e saktė, ndėrkaq, Haruti dhe Maruti, siē thotė Kurtubi, janė zėvendėsime pėr shejtanėt, sepse kjo ėshtė, siē thotė ai, me gjasė kuptimi mė i saktė i ajetit, pa u mbėshtetur nė tė tjerėt.



"Ne vetėm po provojmė, por ti mos u bė mosbesimtar!", dhe fjalėt:"Dhe njerėzit nga ata dy mėsonin se si tė ndahej burri nga gruaja." Kėshtu njerėzit mėsonin nga Haruti dhe Maruti magjinė, duke u lėshuar nė veprimet e qortueshme dhe madje duke shkuar deri nė atė masė saqė ndanin burrat nga gratė, pa marrė parasysh afėrsinė dhe lidhjen e tyre tė ngushtė. Kjo ėshtė vepėr djallėzore, siē transmeton Muslim nė Sahinė e tij nga Xhabir ibn Abdullah, radiallahu anhu, i cili thotė se i dėrguari, salallahu alejhi ue selam, ka thėnė:"Shejtani fronin e vet e vendos nė ujė, e mė pas ua dėrgon njerėzve tė dėrguarit e tij. Ai qė ka pozitėn mė tė afėrt ndaj tij paraqet sprovėn mė tė madhe. Atėherė disa nga ata vijnė dhe thonė:"Isha me njė njeri dhe e braktisa atė, ai tash flet kėtė-e-kėtė…" Iblisi atėherė thotė:"Jo, s'ke bėrė gjė!" Pastaj vjen tjetri dhe thotė:"Nuk e lėshova derisa e ndava nga familja e tij!" Ai atėherė e sjell afėr vetes dhe i thotė:"Po, kėshtu duhet!"



Shkaku i ndarjes sė burrit nga gruaja nė kėtė rast ėshtė vetėm pėrfytyrim i gruas apo burrit, tė cilėve u tregohet pamja apo veprimet e shėmtuara tė personit tjetėr, apo diēka tjetėr qė ēon nė ndarje! "…por ata s'kanė mundur t'i bėnin askujt dėm pa lejen e Allahut". Sufjan eth-Theuri thotė:"Pėrveēse me lejimin e Allahut". Hasan el-Basri kėtė e komenton kėshtu:"Po, kush tė dojė, Allahu ia jep pushtetin mbi tė; kush nuk do, nuk ia jep". Pastaj:"E mėsonin atė qė do t'ju bėjė dėm dhe nga e cila s'do tė kenė dobi", do tė thotė qė do t'ua dėmtojė fenė, dhe s'do t'u sjellė dėm tė ngjashėm me kėtė dėm, "Ndonėse e dinin se ai qė e bėn kėtė, nė botėn tjetėr do tė jetė i pafat". Pra, Ēifutėt qė ndoqėn magjinė nė vend se tė ndiqnin tė dėrguarin, salallahu alejhi ue selam, e dinin se – ai qė e bėn kėtė – nė botėn tjetėr s'do tė ketė kurrfarė fati, respektivisht kurrfarė fitimi. Kėtė e pėrmendin Ibn Abas, Muxhahid, dhe es-Sudi. "Vėrtet, e mjerė ėshtė ajo pėr ēka e shitėn veten e tyre, vetėm sikur ta dinin!" i Lartėsuari thotė:"Po ta dinin ata se me ēfarė janė kėshilluar, do ta shihnin se ajo vėrtet ėshtė ndėrrim i mjerė pėr besimin nė magji, tė cilėn e kanė marrė nė vend se tė besonin dhe ta ndiqnin tė dėrguarin! Se po tė besonin ata nė Allahun, tė dėrguarin e tij Muhamedin, salallahu alejhi ue selam, dhe tė dėrguarit e Tij tė mėhershėm, dhe t'u ruheshin ndalimeve tė Allahut, ata do tė fitonin shpėrblim, gjė qė do tė ishte mė mirė pėr ta se ajo qė e zgjodhėn pėr vete dhe me kėnaqėsi e pranuan. Dhe fjalėt:"Po sikur ata tė besonin dhe tė frikėsoheshin [Allahut]", vėrtetojnė mosbesimin e magjistarėve [falltarėve]. Umer ibnul-Hatab, radiallahu anhu, ka shkruar "qė tė vritet ēdo falltar, qoftė mashkull apo femėr", dhe kėtė e pėrmend edhe el-Buhari nė Sahi-nė e tij. Ka ndodh qė njė robėreshė t'i bėjė sihėr Hafsas, nėnės sė besimtarėve, kėshtu qė ajo urdhėroi qė ajo tė vritej. I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ue selam, ka thėnė:"Dėnimi pėr falltarin ėshtė ekzekutimi me shpatė". Kėtė e transmeton et-Tirmidhi, dhe e pėrmend edhe et-Taberani nė njė transmetim tjetėr nga Xhundub dhe drejtpėrdrejt nga i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ue selam. Magjia nuk mund tė largohet me tė ngjashmen [magji], por ėshtė mė e pėrshtatshme tė largohet siē i shpall Allahu tė dėrguari tė Tij, me kaptinat el-Mu'auidhetejn [el-Felek dhe en-Nas]. Edhe nė hadith qėndron:"Ata qė duan tė mbrohen ga kjo, s'mund ta bėjnė kėtė me asgjė mė mirė sesa me kėto dy kaptina", pastaj me Ajetul-Kursinė, sepse edhe kjo e largon shejtanin. Magjia [sihri] vėrtet ekziston, edhe pse disa si Mu'tezilitė [sekt Islam] dhe tė tjerė nuk e pranojnė kėtė. Magjia ėshtė akt mosbesimi [kufri] sikur qė ėshtė mosbesim edhe mėsimi i magjisė, kėshtu qė falltari dhe ai qė e mėson magjinė janė mosbesimtarė. Midis dijetarėve ka dallime nė opinione pėrsa i pėrket dhėnies sė mundėsisė pėr t'u penduar nga kjo. Kėshtu, disa konsiderojnė qė duhet tė thirren pėr t'u penduar, e nėse refuzojnė, tė vriten, ndėrsa tė tjerėt konsiderojnė qė s'ka nevojė pėr pendim, porse duhet menjėherė tė ekzekutohen. Kjo bazohet nė fjalėt e tė dėrguarit, salallahu alejhi ue selam:"Dėnimi pėr falltarėt ėshtė ekzekutimi me shpatė", siē veproi edhe Hafsa, radiallahu anha, me robėreshėn e vet e cila i bėri sihėr asaj. Ajo urdhėroi qė ajo tė ekzekutohej, gjė qė edhe u bė. Kurrkund nuk pėrmendet se para kėsaj ėshtė kėrkuar qė ajo tė pendohej. Njėjtė ėshtė rasti edhe me letrėn e Umer Ibn Hatab, radiallahu anhu, i cili u shkroi guvernantėve tė tij "qė ta vrasin ēdo falltar". Ka shumė lloje tė sihrit dhe tė gjitha janė djallėzore, sepse kryhen nėpėrmjet kėrkimit tė ndihmės nga shejtani apo me nemetisje, tė shkruar, hajmali, barėra apo tym [avull], gjė qė ėshtė e keqe. Allahu e di kėtė mė sė miri.
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-06-05, 20:55   #14
alipasha
 
Anėtarėsuar: 08-04-04
Postime: 236
alipasha e ka pezulluar reputacionin
Gabim


Komentim i kaptines El-Humeze (Shpifėsi)
Tefsir "Nėn hijen e Kuranit"
Sejid Kutub


Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

1. Mjerė pėr secilin qė e ofendon e pėrqesh (njerėzit),

2. Qė ka tubuar pasuri dhe qė atė e ruan tė mos i pakėsohet.

3. E mendon se pasuria e tij do tė bėjė tė pėrjetshėm.

4. Jo, tė mos medojė ashtu! Se ai pa tjetėr do tė hidhet nė Hutame.

5. E ēka dini ti se ē’ėshtė Hutame?

6. Ėshtė zjarri i All-llahut i ndezur fort.

7. Qė depėrton deri nė loēkė tė zemrės.

8. Ai i mbyll ata, ua zė frymėn.

9. Ata janė tė lidhur nė pranga



Kjo sure e pasqyron njeren nga skenat aktuale te diteve te hershme te thirrjes islame. Sidoqofte, kjo skene eshte shembull qe perseritet ne cdo mjedis dhe ne cdo shoqeri. Eshte kjo skena e nje te poshtri, te ligu te cilit i eshte dhene pasuria e ai e shfrytezon ate per t'u sjellur si tiran mbi te tjeret, deri ne ate mase sa madje mos mund te duroje as vete. Ai mendon se pasuria eshte vlera supreme ne jete, vlere kjo para se ciles permbyten te gjitha vlerat dhe standardet tjera. Ai mendon se, pasiqe posedon pasuri, e kontrollon fatin e njerezve pa dhene llogari per asgje qe ai vete e ben. Ai imagjinon se pasuria dhe parate e tij jane zot, i afte per cdo gje pa perjashtim - madje edhe per t'i rezistuar vdekjes, duke e bere ate te pavdekshem dhe duke e ndaluar gjykimin e All-llahut (xh.sh.) dhe shpagimin e Tij.

Ashtu i mashtruar nga pushteti dhe pasuria e tij, ai e numeron ate dhe ndjen kenaqesi duke vazhduar se numeruari. Kotesia e poshter eshte liruar ne qenien e tij duke e shtyre ate t'i talle gjendjet dhe dinjitetin e njerezve te tjere, duke i pergojuar dhe shpifur ata. Ai me gjuhen e vet i kritikon te tjeret, i perqesh ata me levizjet e veta, qofte duke i imituar levizjet dhe zerat e tyre, ose duke u tallur me pamjen dhe vecorite e tyre, permes fjaleve dhe mimikes, permes pergojimit dhe perqeshjes.

Kjo eshte nje pamje e lige dhe e poshter, nje nga pamjet e qenieve njerezore te ndara nga idealet e burrerise e te doreliresise dhe e zhveshur nga feja (besimi). Islami e urren kete lloj te mjere njerezish, per shkak te standardeve te veta te larta te moralit qe i ka. Islami me theks te vecante ndalon talljen dhe perqeshjen e te tjere've si dhe kerkimin e gabimeve te tyre. Mirepo, ne kete rast Kur'ani i pershkruan keto veprime si te pista dhe neveritese dhe ua terheq verejtjen e u kanoset te gjitheve qe jepen pas tyre. Kjo sugjeron se kjo ka pase te beje me nje rast te caktuar te disa politeisteve, te cilet Pejgamberin (s.a.v.s.) dhe besimtaret i kane bere objekt talljeje dhe perqeshjeje. Pergjigjja ndaj ketyre veprimeve vjen ne forme te ndalimit te rrepte dhe paralajmerimit te frikshem. Ekzistojne disa shenime qe i emerojne disa njerez te caktuar si shpifes qe permenden ketu, mirepo ato nuk jane autentike, keshtu qe nuk mund te diskutoj per ato, por do te jem i kenaqur me ate qe sapo e permenda.

Paralajmerimi vjen ne forme te nje skene nga bota e ardhshme qe i pikturon vuajtjet mendore dhe fizike duke dhene nje pamje te Ferrit, sa te dhembshme aq edhe rrefyese. Ai kujdeset qe ta lidhe krimin me ndeshkimin e dhene, si dhe efektin e kesaj mbi keqberesin. Nga njera ane jepet pamja e perfolesit thumbues, i cili eshte dhene pas talljes dhe perqeshjes se njerezve te tjere, derisa ai vete grumbullon pasuri duke menduar se ne kete menyre i eshte garantuar pavdekshmeria. Kjo pamje e shpifesit cinik, i cili kerkon pushtet permes pasurise, ballafaqohet me pamjen e nje te mosperfilluri, te lene pas dore, qe eshte hedhur nen nje instrument derrmues qe shkaterron cdo gje qe del para tij dhe, keshtu, e derrmon edhe strukturen dhe mburrjen e tij.

Ky instrument derrmues eshte "zjarri i All-llahut i ndezur forte", Identifikimi i tij si zjarr i All-llahut (xh.sh.) sugjeron se ai eshte nje lloj i jashtezakonshem, i panjohur i zjarrit dhe duket si perplot tmerr. Ky zjarr "deperton " deri ne zemren dhe mendjen e tij, nga ku rrjedhin talljet dhe perqeshjet dhe ku gjenden kotesia dhe mendjemadhesia. Per ta plotesuar pikturen e te mosperfillurit, te braktisurit, te shkaterruarit, ky zjarr e rrethon ate nga te gjitha anet dhe ia ze frymen. Askush nuk mund ta shpetoje ate dhe askush nuk pyet per te. Brenda ai eshte i lidhur ne pranga, ashtu sic lidhen kafshet, pa respekt.

Toni i fjalorit te perdorur ne kete sure eshte mjaft i fuqishem: 'Qe ka tubuar pasuri dhe qe ate e ruan te mos i pakesohet (e numeron vazhdimisht);...jo, te mos mendoje ashtu! Sepatjeter do te hidhet ne Hutame;...qe deperton;...pranga..." Ne domethenien e shprehjeve, fuqia eshte njoftuar permes formave te ndryshme te theksimit: "Ai patjeter dote hidhet ne Hutame. E qka din ti se c'eshte Hutame? Eshte zjarri i All-llahut i ndezur fort."
Se pari pergjithesimi dhe shprehja kriptike (e fshehte), pastaj thirrja e sugjeron tmerr, e pastaj pergjigjja e qarte - te gjitha keto jane forma te te shprehurit te fuqishem. Stili gjithashtu njofton paralajmerime. "Mjere; ai patjeter dote hidhetne Hutame; zjarri i All-llahut i ndezur fort; qe depirton deri ne loqke te zemre's; ua ze frymen; i lidhur ne pranga."

Ne gjithe kete verehet njefare harmonie ndermjet shembelltyres dhe ndjenjave e veprimeve te atij "qe ofendon e perqesh".

Ne kohen e shpalljes se tij, Kur'ani i ka ndjekur ngjarjet, me te cilat ballafaqohej thirrja islame dhe njekohesisht ate e udhezonte rruges se saj. Kur'ani eshte arme e pagabueshme qe e shkaterron dinakerine e komplotisteve, i dridh zemrat e armiqve, ndersa besimtaret i mbush me guxim dhe qendrese. Ne kujdesin e All-llahut ne kete rast ne me te vertete i njohim dy fakte te rendesishme, kur Ai e denoncon kete shembull te ndyre: se pari, neve na paraqitet neveria e renies morale dhe si njerezit bien aq ulet. Se dyti, ne e kuptojme se Ai i mbron besimtaret, i ruan shpirtrat e tyre kunder fyerjeve te armiqve, tregon se All-llahu e di dhe e urren ate qe u shkaktohet atyre dhe se Ai do t'i ndeshkoje keqberesit. Kjo mjafton per t'i ngritur shpirtrat e tyre dhe per t'i bere ata qe ta ndjejne gjendjen e tyre shume me larte se cfaredo synimesh te poshtra.

alipasha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-07-05, 13:50   #15
modestja
 
Anėtarėsuar: 22-05-05
Vendndodhja: planeti toke
Postime: 147
modestja e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek modestja Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek modestja Dėrgo mesazh me anė tė Yahoo tek modestja
Gabim

Allahu ju shperblefte per keto postime

"Dhe thuaj:Zoti im me shto diturine"

Me nderime:Modestja


__________________
\"Duam te ngrisim boten duke braktisur fene,por as boten e ngritem e sa fene qe mbajtem\"
modestja Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 15:34.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.