Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 03-07-05, 01:25   #1
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Diskutim mbi familjen e Kastrioteve

Emn'i tė parit Kastrijot qi āsht gjetun i shkruem nė nji dokument u ka qitun punė albanologve tė ndėrgjegjshėm. Ky dokument āsht i shkruem slavisht nė 1368 nė Kaninė, e ā shkrue pa fé kujdesi prej nji sekretarit tė quejtun Gjurica tė nji princi slav, Aleksandėr, qi n'atė datė sundonte Kaninėn, Vlonėn e Beratin. Ky kėrkon nga republika raguzane qi tė pranohet si qytetar nderi i saj, dhe emnohet. I dėrguemi i republikės Nikollė Kaboga ve'nė kėshtjellin e Kaninės pėr tė marrė betimin e rasės nga goj'e princit. Ceremonija zhvillohet pėrpara 15 deshmitarve, ndėr tė cilėt, siē e shėnon teksti, gjinden Slavė, Grekė edhe Shqiptarė. Tė gjithė kėta nėnshkruejnė aktin e betimit e dokumenti i rreshton emnat e titujt e tyne nė nji mėnyrė tė trazueme. Rreshtin e kėtyne, me sėrbishten e kohės, e fillon kėshtu: "Prodan vojvoda dhe Nikleush qefalija i Vlonės, Branilo dhe qefalija i Kaninės Kastrijot.". Eja tash e daje kashtėn kokrrash! Ke i pari deshmitar nis me emnin e mbasandej vźn titullin; kėshtu bān edhe ke i dyti; por kur vjen mbandej tek i treti, mun atje ku na duhet neve me pamė mā qartė se kurrkund, ngatrrohet lāmshi; fillon me nji emėn, Branilo, mbasandej vźn nji dhe, lidhzė, mbas ksaj titullin qefalija i Kaninės e nė funt emnin Kastrijot. Emėn, por ē'farė emni? Nji emėn shtėpije, jo persone, ndėrsa ke tjerėt s'ka mbiemėn, ka vetėm emnat e personavet. Hopfi e paska marrė Branilo-n pėr emėn personal tė Kastrijotit. Mirpo lidhzėn "dhe" qi e dįn kėtź mbė vete ē'e bāni?

Sigurisht, nė nji dokument tė shkruem aqė keq kemi tė drejtė tė pranojmė gabime, harresa e jashtlāna (omisje). E kėtu qėndron vėshtirsij'e kėnduesit e u ēilet shtegu ndėrpretimeve tė ndryshme. Nji faj i madh i pėrket kėtu edhe tekstit: sikur tė na kishte dhānė dokumentin tė tānė, ashtu siē e ka pasun para sysh Hopfi, do tė kishim pasun lāndė mā shumė pėr krahashim. Sepse, ja pėr shźmbull: na tash thomi se udha mā e logjikshme do t'ishte mos me e quejtun lidhzėn te Branilo e ..nji gabim, por me e pranue thjesht e drejpėrdrejt ashtu siē āsht e me e thānė qi kėtu kemi, jo tre deshmitarė por katėr: Prodanin, Nikleushin, Branilon dhe Kastrijotin. Ksaj arsyes s'onė i kundrėshtojnė kėto kundrarsye: 1) Pse tė tre tė tjerėt kanė tituj e Branilo jo? 2) Na thuhet se deshmitarėt ishin 15; vallė, tue e quejtun Branilon mbė vete, a nuk bāhen 16 me tź? 3) Numrin 15, vallė a e cakton vetė dokumenti, apo auktori qi i ka njehun emnat nė dokument tue e bashkue Danilon me Kastrijotin si emėn e si mbiemėn? Qe, sikur t'a kishim tė tānė dokumentin pėrpara sysh, tė gjitha kėto kundrarsye do tė kishin gjetun pėrgjegjen e vet. T'a kritikojmė tash edhe nga nji tjetėr pikpamje Hopfin: pse me u futun titull'i Kastrijotit pylkė nė mes t'emnit e mbiemnit tė tij? Logjika do t'a kishte lypun qi tė shkruhej Danilo Kastrijot, qefalija i Kaninės, siē āsht shkrue edhe ke dy mā tė parėt; ase, fund'i fundit, le t'a pranojmė edhe qi Gjuricės i qźnka tekun kėtu me vūmė mā para titullin, por atbotė duhej t'ishte qefalija i Kaninės Branilo Kastrijoti. Tekembramja ja edhe nji ndėrpretim tjetėr pėr kėtė gjāzė (enigėm): vallė a s'mund tė ketė pasun Kastrijoti dy tituj, Branilo dhe qefalija i Kaninės? Sikur tė pranohej tekst'i dokumentit kėshtu, a nuk do tė shporrej ēdo vėshtirsķ vetvetiu? Po, por, Branilo, po t'ishte titull, do tė shkruhej me gėrmė fillimtare tė vogėl, si tė tjerėt, jo me tė madhe, si emnat veēorė. Bukur, po pse mos tė jetė gėrma e madhe nji lapsus i dorės sė sekretarit ase i shtypit? Vjen menjiherė mbandej pyetja: le t'a pranojmė se qźnka branilo me b tė vogėl e titull, dhe jo Branilo emėn, por ē'kuptim ka ky titull? Na s'e dijmė mirė slavishten, mā drejt me thānė kėtu sėrbishten, e aqė mā pak sėrbishten e vjetėr. Me gjithė kėtź, nė mos u gabofshim branilac ase branioc don tė thotė projės. Sa bukur do tė pajtoheshim pėr Kastrijotin e Kaninės kėta dy tituj: projės e qeveritar (qefalķ)! Po, por nė kėtė rasė do tė na duhej me pranue nė nji fjalė tė vetme edhe nji lapsus tė dytė, e kjo āsht nji gjā pak e gjashme. Sido qoftė, na u munduem me bāmė kėtu nji analysė tė plotė, shfaqėm tė gjitha hypothesat qi na erdhėn ndėr mźnd e, pėr vete, prap se prap pranojmė si mā tė gjashmen se tė gjitha kėtź tė fundit, mā racjonalen e origjinalen. Mā poshtė do tė kemi rasė me u kthye prap mbi kėt'argument. Edhe Z. Fan Noli e ka rrahun shumė kėtė ēāshtje nė Historķn e Skėnderbeut, (f.14) por tue i ramė mā pėr shkurt e vetėm nė lidhje me origjinėn e Kastrijotvet, mbasi dikush-dikush prej historjanvet e ka pėrdorė emnin e dyshimtė Branilo tė tė parit Kastrijot tė njohun si argument pėr tė forcue thesėn e gabueme tė Spadugino-s, nji auktori tė qv.XVI, simbas sė cilės ata Kastrijotėt qźnka prej gjaku slav. Me kėtź s'āsht nevoja qi tė merremi na kėtu, mbasi tfillimet e tekstit t'onė edhe tė Zit Noli janė plotsisht tė mjaftueshme.

Vetėm se, mbasi pėr origjinėn e nji familjeje kanė rāndsķ edhe trojet nga ka dalė, po bisedojmė pėr kėto. Pėrgjithsisht plāngun e parė tė Kastrijotvet āsht bāmė zakon me e pamė nė Mat. Āsht nji gabim qi rrjedh nga mosnjohja e gjeografķs sė vźndit t'onė, e nė kėtė gabim ka ramė edhe Z, Noli vetė, i cili, mbasi citon thesėn e dokumentueme t'auktorvet qi e tregojnė vźndin e Kastrijotvet, pa lānė asnji dyshim, nė nji katund tė Hasit tė quejtun pikrisht Kastrijot, atypraty i pėrmźnd kėta si "Matjanė". Tash Matja gjindet mjaft larg nga Hasi, āsht ndėrmjet krejt Luma. Veēse mb'anė tjetėr duhet dijtun edhe se nė Mat ka nji katund qi i thonė Shtjefėn, e banorėt e nji lagjeje tė kėtij katundi janė Kastrijotėt, tė gjithė farefis, dalė prej nji barku, vėllaznķ. Kėta Kastrijotė, me gjithė qi s'kanė ndonji gojdhānė as pretendim pėr nji origjinė tė tyne nga ata tė Hasit, d.m.th. nga Kastrijotėt e historķs, mbahen, si vetė ashtu edhe prej shokve tė fshatit e tė rrethevet, si nji skotė fisnike. Mos tė harrojmė mbandej se deri Bardheci (Barletius) mā i famshmi historjan i vjetėr i Skanderbegut shkruen pėr Gjon Kastrijotin, t'an'e Skanderbegut, se ishte nga nji shtėpķ e vjetėr e Matės. Gabim gjeografik edhe ky? Apo duhet tė vźmė nė dyshim tė vėrtetėn e dokumentit qi ep pėr origjinė tė princave t'anė Hasin? A s'ka nji mėnyrė me i pajtue tė dy thesat? Na kujtojmė se po; dhe qe se si: "Njerėz tė besueshėm qi i kanė pamė me sy ato vise" na sigurojnė se Kastrijot'i Hasit āsht nji trevė e pabanueme, ka ngjat dy katunde tė vogla qi i quejnė njānin Sinė e tjetrin Gardh. Dhe Gjon Muzaqi na rrėfen nė librin e tij, tė pėrmźndun me citata tė ndryshme edhe nė tekstin t'onė, se Pal Kastrijoti, i gjyshi Skanderbegut e i ati Gjonit, kishte vetėm dy fshatna, "Sinjėn" dhe "Gardhin e Poshtėr". Ja pra nji forcim i padyshueshėm i origjinės sė Hasit. Nė Kastrijotin e Hasit, Kastrijotėt t'anė kishin kėshtjellin e tyne, nji kullė zotnķsh, e aty afėr dy prona: Sinėn e Gardhin. Dikur, pėr nji shkak a nji tjetėr u dyndėn e shkuen nė Mat, e ngulėn mū nė katund tė Shtjefnit. Po sjellim kėtu nji shźmbull tė vogėl personal: simbas gojdhānės skot'e jonė ka shkue e ngulun nė Krujė, kurrkush nuk din se kur, prej Malit tė Bardhė tė Kurbīnit. Deri nja nji gjysmė shekulli para kėndej kishim nji dokument tė pakundrėshtueshėm tė ksaj origjine: nji tokė mjaft si tė madhe, sė bashku me nji degė tjetėr tė familjes s'onė qi quhej Almuēaj shumė tė largueme, sa mos me mujtun me i qepun krye mbė krye brezat qi na lidhshin me tź. Kėshtu dikur qi kemi qźnė sigurisht Malabardhas e sod jemi Krutanė. S'ka pra arsye pėr mos me pranue edhe Matėn si atdhe tė māvonshėm, mbas Hasit, tė Kastrijotvet para Skanderbegut qi bāni kryeqytet Krujėn pėr rāndsķn strategjike qi kishte edhe pse kishte qźnė selķ dynastash tjerė mā tė hershėm. Por kur u shpėrngulėn Kastrijotėt nga Hasi nė Mat? Muzaqi nė veprėn e tij, siē e thamė mā nalt, shkruen se i gjyshi Skanderbegut Pali zotnonte vetėm Sinjėn e Gardhin e Poshtėr, qi konsull Hahni i tregon nė Mat, gabimisht nė qoftė se kufījt e Matės s'atij shekulli s'kanė pėrfshimė mbrźnda edhe Lumėn e Hasin, hypothesė qi nuk duhet me e qitun poshtė, as kėtź, a priori. Dhe po t'ishte kėshtu, s'do tė ngilte mā nevojė me mendue nji shpėrngulje tė Kastrijotvet nga Hasi nė Shtjefnin e Matės sė soēme. Por mbasi kėtź, sod pėr sod nemose, s'kemi mėnyrė me e provue, na jet shpėrngulja e po pėrpiqemi me caktue nji farė date afrore tė ksaj. Pra tue u pėshtetun te Muzaqi, arsyeja na shtrėngon me besue se Pali, qi s'kishte tjetėr pronė posė Sinjės e Gardhit tė Poshtėr nė Has, s'ka pasun pse me shkue e me zānė vźnd nė Matėn qi njohim. Kurse prap Muzaqi na difton se i biri i Palit Gjoni u bā zotnija i Matės. Gjānsķn e pronave tė kėtij princi do ta sqyrtojmė nė nji shėnim tjetėr. Kėtu duhet tė pranojmė njānėn dysh: ase Gjoni bāni tė veten, kushedi se si, tė tānė Lumėn bashkė me Matėn e soēme, ase u shpėrngul nga Kastrijot'i Hasit nė Shtjefėn nji herė e mbasandej shtiu nė dorė gjithė Matėn. Para Gjonit, me lajmet qi kemi nė dorė, sigurisht s'ka mujtun tė ndodhė shpėrngulja.

Mā nė funt, pėr sa i pėrket familjes sė Kastrijotvet pėrgjithsisht, na jet me shoshitun edhe gjenealogjķn e saj deri te Skanderbegu. Pėr kėtź, me dokumenta nė dorė tė shėnojmė nji herė dy data: i pari Kastrijot njihet nė 1368 si Qefalķ e, ndoshta, edhe si komandant i projės, i Kaninės nėn nji princ sėrb; nuk dijmė se ē'moshė kishte. I fundit, Gjergj Kastrijoti Skanderbeg leu nė 1404 ase 1405. Ndėrmjet kėtyne dy datave, historija njeh pa asnji dyshim t'an'e Skanderbegut Gjonin. Emn'i t'et i Gjonit, i tė gjyshit Skanderbegut, simbas Muzaqit qe Pal, e kėshtu e kanė pranue deri sod edhe historjanėt tjerė tė Shqipnķs me pėrjashtim t'"Andrea Angelo Flavio Komnenit, princit tė Drishtit edhe tė Tivarit" (Noli), i cili e quen Gjergj e tue u ngjitun nji brez mā nalt, na ep edhe nji Kostandin. Fan Noli thotė pėr kėtė gjenealogjķ: "Kjo ka mjaft tė ngjarė, se emnat e kėtyne gjyshėrve i gjźjmė nė tė bijtė e Gjon Kastrijotit. Veē kėsaj, historjani i Turqisė Hammėr pėrmėnt nji Gjergj Kastrioti, stėrgjysh tė Skėnderbeut, i cili mori pjesė nė bėtejėn e Kosovės nė 1389. Po Hammer-i nukė na thotė se ku e ka marrė kėtė informatė." Mbi kėtė pjesmarrjen e Shqiptarvet nė luftėn e madhe vėndimtare tė Kosovės do tė kthehemi mā poshtė, e tashti po vazhdojmė nji herė nė themėn e gjenealogjķs. Si skānj tė fundėm tė ksaj gjenealogjije vūmė, siē āsht e vėrteta, Skanderbegun me datlindjen e tij. Por tue e pranue me nji moshė mesatare tė parin Kastrijot tė njohun nė Kaninė nė 1368, pėr caktimin e brezavet ndėrmjet kėtyne dy skānjeve duhet edhe qi Skanderbegun ta marrim me nji moshė mesatare, pra nga 1368-ta nė njānėn anė t'arrijmė te 1440-a nė tjetrėn. Kemi kėshtu nė brezat e mesėm nja 72 vjet, pra normalisht dy fare njeriu. Pėrmbi Skanderbegun kemi tė pafjalė Gjonin, pėrmbi kėtź Palin ase, me shumė pak gjasė Gjergjin i cili bie me qźnė i gjyshi i Skanderbegut, e mā nė funt Kostandinin e Andrea Angelo Flavio Komnenit. Ky Kostandin na sgidh neve edhe gjāzėn e tė parit Kastrijot tė Kaninės, tue qźnė se, mbas llogarķs sė datavet qi bāmė, bie me qźnė vetė ai, pėr nė qoftė se s'ka qźnė Pali-Gjini. Me mathematikė nė dorė, pra, kurrkund nuk jet shtėrrak kėtu pėr nji Branilo, si emėn. Por tekst'i ynė flet nė mā se nji vźnd e imtisht pėr nji Kostandin, tė marrė gabimisht prej disa historjanve pėr nji Kastrijot. Ky Kostandin ishte i biri i Gjergj Balshės e i Theodorės, nji princeshė sėrbe qi sė pari qe martue me Zharko Mėrkshiqin, nji komandant tė Stefan Dushanit nė Mal tė Zi, e mbas tij me Gjergjin. Ky Kostandin Balsha dikur u martue me tė bijėn e Karl Topisė Lenėn, qi pat mbetun e vé prej fisnikut venecjan Mark Barbarigo nė 1392. Dhetė vjet mā vonė u pre nė Durrės prej Venedikasvet qi sundojshin kėtė qytet, ndoshta pse nuk desh tė bāhej vasal i tyne. Banim'i tij nė Krujė si burrė i Lenės e sundimtar i atij qyteti mund tė ketė qźnė shkaku qi nji palė historjanė e kanė trazue me Kastrijotėt. Po citojmė kėtu prej tekstit t'onė: "Hopfi, Hahni e Makushefi kanė bāmė nji ngatrrim nė gjenaologjķ tue shtimė nė familjen e Kastrijotvet nji Kostandin tė Krujės, qi, sikurse u dėftye mā nalt, ka qźnė nji i Balshaj; pra jo nji vlla i Gjon Kastrijotit aqė mā pak Pal Kastrijoti, me tė cilin e identifikon Hahni. "Si po e shohim, lāmshin e Kostandinit auktorėt e ndryshėm e kanė ngatrrue keq. Por kjo ngatrresė, nė vźnd qi me na ligshtue thesėn t'onė, mbas sė cilės i pari Kastrijot i njohun , dmth. ai i Kaninės ka qźnė nji Kostandin, pėrkundrazi na e forcon. Neve na ve' mźndja se ai qi e ka shkaktue kėtė ngatrresė ka qźnė Hopfi, i cili gabimisht ka marrė Branilon e dokumentit tė Kaninės pėr emėn personal tė Kastrijotit tė pėrmźndun atje. Historjanėt qi kanė pranue kėtė spjegim tė gabuem tė Hopfit e qi njikohsisht kanė pasun para sysh nji Kostandin Kastrijoti, si duket pa kurrnji datė ase me nji datė afrore, kanė vramė menden me i gjetun kėtij vźndin nė gjenalogjķn e familjes. E atbotė dikush ka thānė se ky duhet tė ketė qenė nji vlla i Gjonit, tjetri ka hjekun Palin dhe ka vūmė Kostandinin e pėrmbi Palin s'i a kanė pamė gjasėn me hypun mbasi e kishte zānė vźndin Branilo. Por mā tutje ndoshta s'kanė pasun si me shkue, mbasi mund tė va ketė pasė zānė rrugėn epoka aproksimative nė tė cilėn kishte jetue Kostandini. I dyti shkak ngatrrimi ka mujtun me qźnė Kostandini tjetėr, ai i Balshajve qi ka sundue Krujėn pėr nja disa vjet, dhe mū nė nji perjodė kur fuqij'e Gjon Kastijotit ishte mjaft e madhe, pushtet'i tij kishte me u shtrimė deri rretheve tė Krujės. Kush atėherė mund t'ishte ai Kostandin qi sundonte nė Krujė, pėr kź s'kishte mujtun me e zbulue skotėn e vėrtetė tė tij ? Jo nji i Topiajaj, se ishte martue me Lenėn e Karlit; pra .sigurisht Kostandin Kastrijoti, ndonji vlla i Gjonit. Hahnin, si duket, llogarij'e epokės e ka shtymė mā nalt, ke brez'i Palit pavarsisht nga Kostandin Balsha i Krujės.

Mā nė funt, le tė rrahim tash edhe pohimin e historjanit tė mbretnķs s'Osmanllijvet, Hammer-it, simbas tė cilit nė 1389 nji Gjergj Kastrijot paska marrė pjesė me 15.000 Arbneshė nė luftėn e Kosovės dhe nė kshillin e luftės, tė mbledhun nė parambrāmjen e betejės, paska pasun nji zā me rāndsķ, siē do t'ishte pėrnjimźnd e drejt'e nji prinjsi beslidhun me nji fuqi t'atilė pėrmbrapa. Z. Fan Noli duket se e pranon kėtė pohim (V.Historija e Skėnderbeut, f.15). Edhe na vetė e kemi pasė pranue e pretendue nė nji konferencė qi na pat ftue akademij'e Italķs me bāmė mbi Shqipnķn nė 1940. Por kur don me shkrue njeriu historķ dhe e ndien pėrgjegjsķn e rāndė qi merr ndaj sė vėrtetės ndien edhe nevojėn me i peshue e shoshitun mā me kujdes faktet. Qe dyshimet qi m'a trondisin mjaft besimin n'atė pohim, i cili, po t'ishte pėrnjimźnd i vėrtetė, ashtu siē e bie historjani gjerman do t'a quejshin nji nga faktet historike mā madhshtoret pėr kombin t'onė: 1) Hammeri, siē e shėnon edhe Noli, s'na difton burim e āsht i vetmi qi e ka shkrue kėtė fakt, ndėrsa historija sėrbe fjalėt qi i vźhen nė gojė Gjergj Kastrijotit prej kėtij auktori nė kshillin e luftės (v. Noli nė v.c) i a vźn Gjergj Brankoviqit. 2) Shqiptarėt bash nė kohėn e Skanderbegut e me anmik nė shtėpķ s'kanė mundun ase mezi kanė mundun me ēue mbė kāmbė nji ushtrķ 15.000 burrash: e si paskan mundun me i bāmė bashkė pėr me shkue deri nė Fushė tė Kosovės ? Edhe Noli s'bān fjalė fare pėr numrin e ushtarvet, dhe, besojmė, veē pse āsht nji argument qi mā fort e dobson se e forcon thesėn themelore. 3) Nji Gjergj Kastrijot, deri ke Skanderbegu, e mū si gjysh tė kėtij, s'ka veēse nji auktor qi e jep, ndėrsa tė gjithė tjerėt e kanė Pal e Hahni Kostandin. 4) Pėr tė gjyshin e Skanderbegut, qoftė Pal, Gjergj a Kostandin, Muzaqi na thotė se nuk zotnonte veēse dy katunde e tė gjithė historjanėt janė tė bashkuem nė nji mendim, qi familj'e Kastrijotvet u rrit e hyni nė radhė tė princave tjerė tė Shqipnķs vetėm me Gjonin: e si bāhet atbotė qi "Gjergji II Balsha, Theodori II Muzhaqi e kapidanė shqiptarė tė tjerė" qi paskan shkue me luftue nė Kosovė, siē shkruen Noli, vūnė nė krye Gjergj Kastrijotin? T'a zāmė se Hammeri paska bāmė gabim tue shkrue Gjergj Kastrijoti ndoshta nė vźnd tė Gjergj Balshės. 5) Por si t'i a bājmė datės? Bėtej'e Kosovės zhvillohet nė vjetėn 1389, pra shi vetėm 15-16 vjet para lindjes sė Skanderbegut, tė tė katėrtit djalė tė Gjonit, posė sė bijash qi mund tė ketė pasun para kėtij a ndoshta edhe fėmijėsh qi i kanė pasė dekun. Prandej nė datėn e asaj bėteje, princi Kastrijot nė fuqķ duhet tė ketė qźnė vetė i at'i Skanderbegut, Gjoni, e jo pandyemi gjysh i tij Gjergji. 6) Nuk dijmė se pse Z. Noli, mbė nj'anė pranon pėr tė gjyshin e Skanderbegut emnin Gjergj (f.15) e pėr stėrgjysh -kėtź edhe na me tź -Kostandinin (ibid), e mb'anė tjetėr nė luftėn e Kosovės na dėrgon dy herė (f.10-15) nji "stėrgjysh" tė tij Gjergj Kastriot. Duhet vallė tė kuptojmė nga kjo nji stėrgjysh para Konstandinit, mbase t'anė e kėtij apo ndonji stėrgjysh stėrgjyshi ? Mirpo atėherė e kronologjia ?



http://kulturserver-hamburg.de/home/...shqiptare.html


King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 25-01-08, 10:13   #2
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Familja e Kastriotve 1385-1470

Famlija e Kastrioteve kishte nje principate te vogel ne malet midis
Matit dhe Dibres,ne kufirin verior ne zoterimet e Topijave. Kostandin
Kastrioti e filloi sundimin e tij mbi kete principate ne vitin 1383. I
biri, Gjergji, me trupat e tij, mori pjese ne betejen ogurzeze te Kosoves
me 1389. Venediku e pushtoi Kryeqytetin e saj, Krujen me 1392. Ne
vitin1395, kur Gjergji e vendosi e vuri serish sundimine tij ne
Kruje.Venediku e shpalli armik dhe i preu koken ne Durres ne vitin
1402. Pas atij erdhi i biri Gjoni, i cili e mori Krujen perseri dhe
gradualisht e shtriu sundimin e tij mbi Tiranen, Matin, Dibren dhe
Mirditen, nga Prizreni ne lindje, deri ne detin Adriatik ne perendim. Kala
te fuqishme ishin ajo ne Kruje, Petrel, afer Tiranes, Petralbene
Mat, Stefigraf ne Dibren e Eperme dhe Tornak. Nga viti 1407 deri me
1430 Gjoni luftoi periodikisht me turqit, u mund 3 here dhe u detyrua
te pranonte kushte te renda paqeje. Kur turqit, me ne krye Muratin 2, e
thyen ate ne vitin 1421, ata e ndoqen praktiken e tyre te
zakonshme, duke lejuar qe te mbante ne kontroll te kufizuar mbi
principaten e tij. Mirepo i kerkuan te paguante harac vjetor dhe te
dorezonte kater djemte e tij si pengje per garantimin e neshtrimin e tij
te perhershem ndaj Sulltanit.Gjithashtu,Gjonit i premtuan se pas
vdekjes se tij ata do ta kthenin djalin e pare qe te zinte vendin e
sundimtarit. Me i vogli ishte Gjergji 9 vjecare,i cili do te njihej me vone
si heroi SKENDERBEU.
Ne kohen kur Turqia dhe Venediku hyne ne lufte per shkak te zoterimit
te Selanikut,me 1430,Venediku e nxiti Gjon Kastriotin te ngrinte
krye.Pastaj,me 1430,Venediku ua dorezoi turqve portin e
lakmueshem,nenshkroi nje marreveshje paqeje me ta dhe e la aleatin
e saj ne meshiren e reprezaleve Turke.Sulltani fitimtari menjehere iu
kunderpergjigj Shqiperave kryengrites,duke e mundur Kastriotin e duke
kofizuar ate ne nje zone malore.Pastaj,duke perdorur si baze
Krujen,nga viti 1431 deri ne 1433 Ali Pashe Evrenozi shkreti
Shqiperine nga Shkodra ne Veri ,deri ne Vlore ne jug.Me perjashtim
te kalase te Shkodres dhe te qytete-porte nen zoterimin e
Venedikut,Pothuajse e gjithe shqiperia ishte tashme ne duart e
Turqve.Feudalet individualist njeri pas tjeterit u shtrenguan te benin
thirrje per paqe dhe ti nenshtroheshin haracit.Megjitheate,deshira per
pavarsi nuk ishte zhdukur.Pritej vetem prijesi i duhur,i cili do t"i
bashkonte prijesat krahinore ne nje fron te vetem.Koha e tij kishte
ardh


__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 20:05.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.