Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Shkenca & Teknologjia
Emri
Fjalėkalimi
Shkenca & Teknologjia Zhvillimi i shkencės, tė rejat dhe tė arriturat e fundit nga shkenca dhe teknologjia.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-07-05, 18:52   #1
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim 10 pyetje me ngrohjen globale

Ndryshimet e klimės qė kanė nisur me revolucionin industrial dhe janė shndėrruar nė shenja tė apokalipsit modern. E vėrteta pėr ngrohjen e planetit

Ngrohja globale, ēfarė apokalipsi!


Shkrirje e akujve, ngritje e detrave, ndryshime tė ekosistemeve: ngrohja e klimės ėshtė njė realitet. Nėpėrmjet kėtyre dhjetė pyetjeve, tė cilave u janė pėrgjigjur ekspertėt, mund tė krijoni njė ide se ēfarė po ndodh me planetin tonė.

1. Kur do tė nisė ndryshimi klimaterik?

Ai tashmė ka nisur. Vitet 1990 kanė qenė mė tė nxehtat e regjistruara ndonjėherė. Brenda njė shekulli, temperatura mesatare e sipėrfaqjes sė tokės ėshtė rritur nga 0,6 °C nė 0,7 °C dhe niveli i oqeaneve ėshtė ngritur me 20 centimetra. Evropa ka kaluar nė vitin 2003 njė valė ngrohtėsie tė paparė. Dhe kjo pritet tė vazhdojė: edhe nė skenarin mė optimist, ngrohja globale nuk do tė jetė me e ulėt se 1,4 °C pas njė shekulli.

2. Cili ėshtė ndikimi i ndryshimit tė klimės mbi ekosistemet?

Shkencėtarėt e GIEC-sė – Grupi ndėrqeveritar i Ekspertėve pėr Evoluimin e Klimės- vlerėsojnė efektet e klimės qė nga viti 1990. Ata kanė analizuar 2 500 specie tė kafshėve, bimėve, ujėrave. Rezultatet: ndėr 600 specie tė gjalla qė janė vėzhguar (kafshė ose bimė) mė shumė se 450 prej tyre kanė pėsuar ndryshime qė konfirmojnė hipotezėn e ngrohjes klimaterike. Nė hemisferėn e Veriut, nė lartėsitė e mėdha, periudha e rritjes sė shumė bimėve ėshtė zgjatur; bimėt alpine kanė migruar drejt majave; pėr kafshėt konstatohet rritje e vdekshmėrisė dhe zvogėlim i pėrmasave tė tyre. Ndėrsa akujt dhe ujėrat e ngrira tė detit pse tė ėmbla, tė studiuara nė 150 vende, janė modifikuar nė njėqind prej kėtyre vendeve, pothuajse tė gjitha nė drejtimin e parashikuar, duke u mpakur.

3. A ekzistojnė prova qė tė vėrtetojnė se ky ndryshim ėshtė shkaktuar nga veprimtaria njerėzore?

Sot thuajse tė gjithė shkencėtarėt vlerėsojnė se provat e grumbulluara janė tė mjaftueshme pėr ta lidhur me veprimtarinė njerėzore pėrgjegjėsinė e ngrohjes sė provokuar nga grumbullimi nė atmosferė i gazit me efekt serre, kryesisht dioksid karboni (CO2), por edhe metan, dioksid squfuri etj. Prova mė flagrante konsiston nė masėn e pėrqendrimit tė dioksidit tė karbonit nė atmosferė: qysh prej dhjetė mijė vjetėsh nuk kishte ndryshime, ndėrsa me fillimin e erės industriale, nė vitet 1800-1850, kjo masė ėshtė rritur nė mėnyrė tė vrullshme dhe vazhdon tė rritet nė mėnyrė tė ēmendur.

4. Cili ėshtė mekanizmi i ngrohjes?

Qysh nė vitin 1896, kimisti suedez Svante Arrhénius, kishte parathėnė njė rritje tė temperaturės mesatare tė planetit tonė, si pasojė e industrializimit. Parimi bazė i efektit serrė ėshtė i ngjashėm me atė tė njė serre xhami, por rolin e xhamit e luajnė gazet qė pėrbėjnė atmosferėn. Toka ngrohet nga dielli: 30% e energjisė sė sjellė nga rrezet reflektohen nė hapėsirė nga atmosfera, retė dhe sipėrfaqja e planetit”, pjesa tjetėr absorbohet nga ajri, oqeanet dhe toka dhe transformohet nė ngrohtėsi. Kur ngrohet, Toka lėshon rreze infra tė kuqe, pjesa kryesore e tė cilave kapet nga gazrat me efektin e serrės) dioksid karboni, dioksid squfuri dhe metan...), gjė qė sjell ngrohjen e atmosferės, e cila ia pėrēon njė pjesė tė madhe tė energjisė tokės. Nėse numri i molekulave tė gazit me efektin e serrės rritet, efekti gjithashtu zmadhohet. Kontribuesi kryesor nė kėtė fenomen tė rrezikshėm ėshtė dioksidi i karbonit qė prodhohet nga djegia e drurit, karbonit, naftės ose gazit. Rritja e CO2 atmosferik, kundėrbalancohet nga oqeanet dhe bimėsia qė janė “puset natyrore tė karbonit”. Dioksidi i karbonit thihet nga ujėrat e deteve si edhe nga fotosinteza e bimėve.

5. Ēfarė zhvillimesh pritet tė ketė?

Pėr ta kufizuar kėtė fenomen, shkencėtarėt kanė pėrpunuar shumė skenarė. Njė nga skenarėt ėshtė pėrforcimi i njė industrie energjingrėnėse. Njė tjetėr skenar parashikon globalizimin dhe transferimet e teknologjisė ose orientimin e kah teknologjia e informacionit. Por mbeten thjesht skenarė.

6. A mund tė ndalet golfstrimi (Gulf Stream)?

Nė Atlantikun e Veriut ujėrat e ngrohta tė sipėrfaqjes ngrihen drejt veriut njėkohėsisht me ujėrat e ftohta tė thellėsive tė mėdha qė shkojnė drejt jugut: Ky ėshtė qarkullimi termohalin qė sjell njė transferim tė ngrohtėsisė drejt Atlantikut dhe pėrbėrėsja kryesore e tė cilės ėshtė rryma e Golfstrimit. Por ndryshimi klimaterik mund ta ndalte golfstrimin, duke sjellė njė ftohje nė vend tė ngrohjes sė Evropės dhe tė Amerikės”, ky ėshtė skenari i filmit: ‘Njė ditė mė pas”.

7. A varet impakti nė mjedisin tonė nga skenarėt?

Puset natyrore tė karbonit qė janė oqeanet dhe bimėsia, thithin nga atmosfera nga 2 deri nė 3 zhigatonė karbon nė vit, ndėrkohė qė niveli aktual i sasisė sė karbonit tė ēliruar ėshtė 7 GTC nė vit. Pėr pasojė pėrqendrimi me CO2 vazhdon tė rritet dhe nuk mund tė stabilizohet derisa tė ekuilibrohet sasia e ēliruar me atė tė absorbuar nga ujėrat dhe bimėsia. Intensiteti i ngrohjes dhe impakti i saj nė mjedis do tė variojnė shumė, derisa pėrqendrimi me dioksid karboni tė stabilizohet nė masėn 450, 550 ose 700 ppmv. Kėsisoj, skenarėt parashikojnė se duke stabilizuar pėrqendrimin me dioksid karboni nė 550 ppmv, rreziku i pėrmbytjes nė brigjet e Indisė dhe tė Bangladeshit mund tė pakėsohej dhjetė herė, krahasuar me skenarin e mosndėrhyrjes. Kėto shembuj tregojnė qartė se mund tė bėhet diēka: sa mė shpejt tė veprohet pėr tė pakėsuar ēlirimet e gazit me efekt serre, aq mė tė vogla do tė jenė pasojat.

8. A ka njė zgjidhje mrekulli?

Po. Tė mos djegim mė asgjė qė ēliron dioksid karboni. Nė mėnyrė mė realiste, tė gjithė specialistėt vėnė theksin te roli parėsor i zotėrimit tė konsumimit dhe tė kursimit tė energjisė. Sigurisht mund tė imagjinohet ruajtja e nivelit tė konsumimit nė nivel tė pandryshueshėm, duke zėvendėsuar aq sa tė jetė e mundur energjitė ndotėse me energji alternative qė nuk prodhojnė ose prodhojnė shumė pak efetin serrė, transporte elektrike, automjete hibride, hidrogjen, energji diellore... Mbetet problemi i avionėve, faktorė tė rėndėsishėm tė ndotjes, pėr tė cilėt nuk ka asnjė zgjidhje alternative- tė paktėn nė horizontin e parashikuar. Nė tė gjitha rastet, pa reduktim tė konsumimit, zėvendėsimi i njė energjie tė pistė me njė energji tė pastėr nuk do tė mjaftonte. Nė fakt, duhet njė kohė e gjatė pėr tė zėvendėsuar njė sistem energjetik me njė tjetėr. Ndėrsa situata aktuale ka nevojė pėr ndėrhyrje tė menjėhershme. Ēdo vonesė e bėn edhe mė tė vėshtirė ndėrhyrjen dhe rėndon pasojat e ndryshimit klimaterik.

9. Po mundėsia nukleare?

Shtrohet pyetja: Atomi apo efekti serrė? Pėr tė zgjidhur problemin e ngrohjes globale ekziston edhe opsioni i pėrdorimit tė energjisė bėrthamore. Po a ėshtė kjo njė zgjidhje? Imagjinoni zėvendėsimin e plotė tė transportit me energji elektrike, tė ushqyer nga centralet nukleare, tė ngrohemi vetėm me elektricitet. Nė fakt, sipas hipotezave mė realiste, energjia bėrthamore do tė zgjidhte vetėm njė pjesė tė vogėl tė problemit tė efektit serrė. Shkencėtarėt vlerėsojnė se pėrdorimi i energjisė nukleare e redukton ēlirimin e gazit me efektin serrė nė 11% nė shkallė botėrore.

10. A ėshtė ekonomikisht e pėrballueshme lufta kundėr ngrohjes globale?


Nė nivelin e pėrpjekjeve tė bėra aktualisht, pėrgjigjja ėshtė pa asnjė dyshim pohuese: “Ndėrmjet vitit 1990 dhe 2000 ekonomia e Britanisė sė Madhe ka pėsuar rritje prej 30%, punėsimi ėshtė rritur me 4,8% dhe intensiteti i ēlirimeve tė gazit me efekt serre ėshtė pakėsuar me 30%, ndėrkohė qė totali i ēlirimeve ėshtė zvogėluar me 12%. Edhe kinezėt kanė njohur nė tė njėjtėn periudhė njė rritje ekonomike prej 60% dhe intensiteti i ēlirimit tė gazrave me efektin serrė ėshtė zvogėluar. Por tė mos ndėrhysh, do tė thotė tė presėsh pasoja shumė mė tė rėnda, sidomos nė vendet e varfra, pa pėrjashtuar edhe vendet e pasura. Pėrmbi nivelin 3 °C tė ngrohjes, efektet do tė ishin negative edhe pėr vendet e zhvilluara, sipas ekspertėve.

Marrė nga Shekulli


__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 10-07-05, 18:24   #2
Kupid
 
Anėtarėsuar: 24-04-05
Postime: 531
Kupid i vlerėsuar jo keq
Gabim

ARVANITI,
me vjen mir per ty se pse je interesum per kjo problem global. zhdo dit skenctarit po hecen perpara me teknologji i fuqia frymes, fuqia diellit, edhe fuqia nuklearit. une vet mendoj shqiptaret ken nevoj me paramendo per neserit edhe me nis programi per energji alternative pse kosova edhe shqiperia ken sistemi shum te vjeter. duhet me meso popolit mos me hargju elektrikin palidhe. kjo eshte problemi i botes edhe na shqiptaret duhet me mesu pre skandinavia, gjermani, u.k., ...edhe tjeter shtetat modern ku jan tu perdore energji ndryshme.
Kupid Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-05, 19:24   #3
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Pershendetje Kupid,

Shqiperia dhe Kosova kane pasuri madhore ujore te nentokes, lumenj, dhe liqene, prandaj prodhimi i energjise elektrike duhet te behet vetem me kete lloj menyre, pasi eshte me ka e kushtueshme, dhe per me teper vendi yne ka mundesi qe ta realizoje.

Modernizmi i HEC ekzistuese, dhe ndertimi i te tjerave, zgjidh perfundimisht problemin e energjise elektrike. Ky lloj prodhimi, sic dihet, nuk ka efekte anesore ne mjedisin rrethues.

Gjith te mirat!
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-05, 20:05   #4
Kupid
 
Anėtarėsuar: 24-04-05
Postime: 531
Kupid i vlerėsuar jo keq
Gabim

ARVANITI,
kuptoj rendesi e problemit e ndotje ajerit edhe nje shkencėtar njeher ka logarit sa gaz methane del pre krejt lopat ne bota. aj ka shti pak fajen te lopat. une mendoj mos me jep lopes pasuli. :lol:
Kupid Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-07-05, 16:24   #5
Kupid
 
Anėtarėsuar: 24-04-05
Postime: 531
Kupid i vlerėsuar jo keq
Gabim

12,000 dollar elektrik per ni muj te puna ktu! shum po me intereson per energji.

http://www.sunwize.com
http://www.theenergysupermarket.com
http://www.sierrasolar.com/index.html
http://home.earthlink.net/~fradella/green.htm
http://www.homepower.com
Kupid Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-07-05, 18:44   #6
Gentiani
...
 
Avatari i Gentiani
 
Anėtarėsuar: 27-06-04
Vendndodhja: Luginen e dashurise !
Postime: 3,888
Gentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kupid
ARVANITI,
kuptoj rendesi e problemit e ndotje ajerit edhe nje shkencėtar njeher ka logarit sa gaz methane del pre krejt lopat ne bota. aj ka shti pak fajen te lopat. une mendoj mos me jep lopes pasuli. :lol:

:roll: :roll: mund ta marrė me mend se kush mundet tė ketė qenė ai shkenctarė
Gentiani Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-07-05, 20:20   #7
Kupid
 
Anėtarėsuar: 24-04-05
Postime: 531
Kupid i vlerėsuar jo keq
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gentiani
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kupid
ARVANITI,
kuptoj rendesi e problemit e ndotje ajerit edhe nje shkencėtar njeher ka logarit sa gaz methane del pre krejt lopat ne bota. aj ka shti pak fajen te lopat. une mendoj mos me jep lopes pasuli. :lol:

:roll: :roll: mund ta marrė me mend se kush mundet tė ketė qenė ai shkenctarė
By Edie Lau -- Bee Science Writer
Published 2:15 am PST Thursday, January 27, 2005
Cows may not be quite the pollution-making machines they're purported to be, after all.
At least when it comes to smog-forming gases, typical California dairy cows emit only half the amount that state air regulators have been blaming on them, according to early results from a University of California, Davis, study.

Moreover, it's not cow manure that gives off so much of the unwanted gases, the research found - rather, it's cow burps.

"It has large implications," said Frank Mitloehner, the animal scientist and air-quality specialist who did the study. "It will change the way dairies are regulated in this state, I believe."

How much gas comes out of a cow is one of the most avant-garde questions in the field of air quality today. Thanks to a 2003 law, which removed age-old exemptions given to livestock operations, California is preparing for the first time to place controls on air pollution from farm animals.

On Wednesday, Mitloehner and other researchers on the topic of livestock emissions were called by the California Air Resources Board staff to Fresno to present results from their work.

Other studies address issues such as how much methane - a greenhouse gas - comes from dairies, ammonia and hydrogen sulfide levels on cattle feedlots, and emissions from chicken and turkey farms.

Mitloehner's study was funded by the U.S. Environmental Protection Agency and the San Joaquin Valley Air Pollution Control District. The findings are incomplete and have not yet been peer-reviewed. UC Davis publicized highlights in a news release.

Mitloehner's measurements show a cow produces about 6.4 pounds of volatile organic compounds per year. VOCs are ingredients in the development of ground-level ozone, a scourge of Central Valley air.

In their estimates, California air board staff have figured that a cow produces 12.8 pounds of VOCs a year - a flawed figure that was based upon a misinterpretation of a study done in 1938.

The consequences are huge. California is the nation's No. 1 dairy producer, with some 3 million cows. Most of those animals live in the San Joaquin Valley, a segment of the Central Valley reaching from Lodi to Bakersfield. Based on the faulty number, regulators projected that dairy cow waste would surpass passenger cars as a pollution source in the San Joaquin Valley by 2010.

Patrick Gaffney, a state air pollution specialist, said last year that he knew the cow number was shaky, but it was the only figure the agency had to work with, and he looked forward to receiving more reliable data.

On Wednesday, air board spokesman Jerry Martin acknowledged the importance of the new information. "This type of information will go a long way toward developing regulations that are fair both to the public and the farmers," he said.

Martin also noted that the data will have to be confirmed, and compared with results from other studies.

The ongoing UC Davis study measures the gaseous output from a sampling of Holsteins, which are the predominant milk-producing cows in the state. The animals are kept for three days in special chambers in which researchers can measure their emissions, whether from their mouths, hindquarters or waste.

Mitloehner said the most surprising finding so far is that when the cows are removed and their manure left behind, VOC levels drop to near background levels.

"At the time that the animals were chewing their cud, when they were belching, we saw the peaks (in gas emissions)," he said. "That indicates the gases ... are released when the animal ruminates."

The rumination "is going to be very tough to mitigate," said Michael Marsh, head of the trade association Western United Dairyman.

"I don't know what kind of device you might come up with," he said with a wry laugh. "Maybe some antacids."

Mitloehner's idea is to test the gas-producing capacity of various dairy cow diets to try to find something that minimizes VOCs without compromising milk production.

http://www.wurdco.com/News%20Clips/c...onresearch.htm


Kupid Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 14:46.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2021, Jelsoft Enterprises Ltd.