Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 23-10-07, 05:02   #1
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Golgota Shqiptare

"Golgotha Shqiptare"- si u gjet libri i holokaustit !


Leo Freundlih, hebreu qė protestoi kundėr zhdukjes masive tė shqiptarėve nga serbėt nė vitet 1912-1913.
Holokausti mbi shqiptarėt Serbėt vranė 500 000 njerėz
Libri i tij "Akuza qė ulėrijnė" dėshmia e parė pėr shfarosjen kolektive tė njė populli evropian para atij Ebraik. Masakrat qė u ndėrmorrėn serbėt nė trojet shqiptare. Mbi 250 mijė shqiptarė tė masakruar vetėm nė veriun etnik tė Shqipėrisė gjatė vjeshtėn e vitit 1912.
Kopja e vetme e librit tė Freundlih "Akuza qė ulėrijnė", i cili pėrmban protestėn ndaj Evropės qė nuk reagoi nė mbrotje tė shqiptarėve gjatė zhdukjen masive tė pjesės mė tė mėdhe tė popullit shqiptar nė Ballkan, ėshtė gjetur nė bibliotekėn e Universitetit tė Harvardit nė SHBA, nė vitin 1982 nga studiouesja Safete Juka, me banim nė Amerikė.
Shkrimtari hebre Leo Freundlih me banim nė Vjenė, ėshtė njėri ndėr intelektualėt e pakėt qė mbajti koleksionin e tė gjitha gazetave tė mėdha tė kohės qė tregonin mbi shfarosjen e sė paku njė gjysėm milioni shqiptarėve nga serbėt nė vitet 1912-1913. I revoltuar ai ngriti zėrin e tij kundėr asaj qė ai e qujati "Golgotha Shqiptare", e qė u shoqėrua nga masakra tė atij tipi qė nuk i kishte njohur Bota mė parė. "Unė e dėnoj dhunėn qė ushtrohet padrejtėsisht ndaj ēdo populli. Ai qė nuk bėn kėshtu sot, tė mos ēuditet nėse nesėr edhe ai vetė do tė bėhet viktimė e njė Golgothe tjetėr" – thotė shkrimtari hebre. Vetėm pas 10 vjetėsh, pikėrisht nė vitin 1992, ky libėr njohu botim nė tri gjuhė, nė saj tė ndihmės sė jashtėzakonshme tė gjermanit Hans Peter Rullman me banim nė Hamburg. Botimi nė anglisht u bė nė saj tė zotit Steve Tomkin, kroat i lindur nė Kosovė. Nė Kroatisht libri i pėrkthye dhe u botua nga mjeku Dr. S Leban, i lindur nė Bosnje. Ndėrkohė qė pėrkthimin nė shqip e realizoi Riza Lahi, nėn sponsorizimin e Xhaferr Kastratit nga Kosova dhe pėrkujdesjen e shtypshkronjės "Eurorilindja" nė Tiranė.
Serbia, "macja qė kėrkon tė behet luan"
Pas traktat tė Shėn Stefanit mes Turiqė qė humbi luftėra tė njėpasnjėshme dhe Rusisė fituese, kombi shqiptar u vu nė rrezik tė jashtėzakonshėm, pasi aleatja ballkanike e perendorisė sė Carėve Serbia, kėrkoi tė zgjeronte zotėrimet e veta pėr tu kthyer nė njė fuqi ballkanike dhe evropiane, megjithėse kishte njė popullsi vetėm 900 mijė banorė. Por nėse deri nė vitin 1911 synimet ruse dhe serbe nė Ballkan do tė dėshtonin, kjo nuk erdhi pėr meritė tė Perendorisė Turke nėn tė cilėn ndoshej Shqipėria, por thjesht nga fakti qė shqiptarėt me anė tė Lidhjes sė Prizrenit mė 1878 nuk e lejuan njė gjė tė tillė dhe e kundėshtuan me armė.Qė nga viti 1906 deri nė vitin 1912, njė sėrė kryengritjesh pėr pavarėsi tė shqiptarėve, kryesisht nė veri tė trojeve etnike shqiptare, u shtypėn me dhunė dhe barbari nga na e ushtrive turke. Me fillimin e luftės ballkanike, Shqipėria ishte gjysėm e shkretuar dhe trupat serbe, nė ėmėr tė luftės kundėr Perendorisė Osmane, ndėrmori njė sėrė pushtimesh tė cilėt i shoqėruan me masakra masive kundėr njė popullise krejtėsisht tė paarmatosur, ku sipas shtypit evropian humbėn jetėn 250 mijė shqiptarė. Ndėrkohė ka tė dhana tė sigurta se shifta mund tė jetė edhe njė gjysėm milioni. Nga 180 mijė kilometra katrorė, me njė popullsi rreth 2 milionė banorė qė numėroheshin brenda teritoreve shqiptare nė fund tė shekullit tė XIX, nė vitet ' 30 kishin mbetur teritore shqiptare vetėm 80 mijė km katrorė, dhe kėto nė pjesėn mė tė madhe jashtė shteti shqiptar. Sipas historinėve tė kohėve moderne, ekspasioni sllav qė u shoqėrua dhe me shpėrgulje masive dhe dukje tė popullisive etnike tė vendeve tė mėsipėrme, qė njehsohej me ekpansionin komunist mė vonė i mori popujve gjernanė, hungarezė, shqiptarė, rumunė, armenė etj teritore tė cilat kapnin sipėrfaqen rreth njė milionė kilometra katrorė nga tė cilat njė dhjeta i takonin teritoreve shqiptare. Etnia shqiptare nė prag tė shkatėrrimit tė perendorisė sė kalbur Osmane humbi mė shumė se gjysmėn e teritoreve tė veta. Zona e Tivarit, e Hotit, e Grudės, e Pazarit tė Ri, Sanxhakut (Novipazarit) Nishit, Rrethinat e manastrit, shtoju kėtyre edhe humbjen e krahinave tė Janinės dhe tė Ēamėrisė, tė cilat u shpopulluar ose u asimiluan me forcė nga Greqia, pėrbėjnė edhe fushatėn mė tė egėr atishqiptare tė ekspansionit sllav kundėr popullit mė tė vjetėt nė Ballkan dhe Evropė. Njėri ndėr libra qė hedh dritė mbi shpėrnguljet masive tė shqiptarėve ėshtė edhe libri historik i Leo Freundlich "Golgotha shqiptare" Dėshmitare e krimeve tė serbėve nė vitin 1912-1913 ka qenė edhe "Nėnė Tereza", atėherė fėmijė. Ajo pa me sytė e saj sesi serbėt i helmosėn tė atin, ndėrkohė qė anėtarėt e tjerė tė familjes shpėtuan duke u arratisur nė drejtim tė Tiranės.


__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 23-10-07, 05:03   #2
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Golgota Shqiptare

Shqiptarėt nė holokaust para Hebrenjve
( Shėnime tė gazetarit gjerman Hans Peter Rullmann)
Mė 1913, tė dielėn e pashkėve, sa pa shpėrthyer Lufta Ballkanike njė shkrimtar vienez, Izraeliti Leo Frojdlih botoi njė libėr tė titulluar "Akuza qė ulurijnė" (Accusation Records). Nė tė pėrfshihen dokumeta akuzuese tė cilat rrėfejnė barabarizmat masive tė bėra nga Serbėt nė krahinat shqiptare tė veriut jo mė larg se 80 vite mė parė, ose mė saktė rreth 30 vite mė parė se tė ndoshte lufta e dytė botėrore. Holokausti i parė Evropian ėshtė planifikuar dhe zbatuar nga Serbia kundėr popullit shqiptar. Leo Frondlih pėrshkruan ngjarjet nga mezi i tetorit 1912 deri nė marsin e vitit 1913. Nė njė periudhė kohe mė pak se pesė muaj ushtria dhe bandat ēetnike serbe "egėrisht dhe nė mėnyrėn mė antihumane qė ka shfaqur ndonjėherė ēizmja e pushtuesit, bėri barbarizma qė nuk kanė tė pėrshkruar. Me qindra e mijėra burra tė paarmatosur, tė therur, gra tė pėrdhunuara, pleq tė mbytur, me qindra gra tė djegur dhe tė rrafshuar pėr tokė" Gjatė luftrave evropiane tė shekullit tė XVIII dhe XIX , nuk ka pasur asnjėherė synime pėr shfarosjen kolektive tė ndonjė kombi. Nė rastin mė tė keq, njė vend orvatej pėr tė pushtuar njė vend tjetėr. Pėrpara luftės serbe kundėr shqiptarėve mė 1912, askush nuk ėshtė pėrpjekur pėr tė zhdukur njė popull tė tėrė. Nė vitin 1912, kur mbi shqiptarėt po ndodhte katastrofa e madhe, Frojndlih kishte njė parandjenjė se sundimi serb kundėr ekzistencės sė njė kombi tė tėrė, kishte pėrmasat e njė sinjali historik. Ai ishte i vetėdijshėm se ky kthim i paparitur kundėr qytetėrimit dhe shpirtit human, siē kishte nisur Serbia nuk do tė venitej aspak nė tė ardhmen, nė qoftė se bota nuk do tė ndėshkonte popull nė mėnyrė tė menjėhershme.
Freundlih pėrshkruan masakrimin e shqiptarėve
Mėnyra sesi ushtria serbe, veproi mė 1912-1913 ndaj shqiptarėve gjatė luftės ballkanike, pėrbėn edhe rastin e parė tė njė zhdukje masive tė njė populli nga njė popull tjetėr. Megjithėse Mbretėria Serbe u njoftua se Komisioni Ndėrkombėtar i kufinjve, menjėherė sapo situata tė qetėsohej do tė niste punė pėr pėrcaktimin e kufinjve, ushtria e kėtij shteti nuk i njohu paralajmėrimet e fuqive tė mėdha dhe vazhdoi pushtimin e teritoreve jo serbe. Mė 22 tetor tė vitit 1912, kėmbėsoria serbe pushtoi qytetin e Prishtinės nė Kosovė. Mė pas ajo vazhdoi sulmin nė dy drejtime. Nga krahu i Shkupit dhe tjetri nga Prizreni pėr tu futur nė drejtim tė luginės sė Drinit tė Zi. Pas njė muaji, mė 20 nėntor 1912 serbėt pushtuan edhe gati gjithė Shqipėrinė e veriut dhe mė 29 nėnėtor 1912 pararoja e kėsaj ushtrie u vendost nė Durrės. Lufta e serbėve kundėr shqiptarėve, nuk kishte karakter pushtues, por shumė mė tepėr. Ajo mori karakterin e spastrimit etnik, dhe synonte qė brenda njė kohe tė shkurtėr ti tregonin Botės se shqiptarėt qenė zhdukur nga Ballkani. Pikėrisht pėr kėtė arsye eta i quanin shqiptarėt turq dhe me kėtė justifikim ose i shpėrngulnin ose i masakruan. Frojdlih i pėrshkruan masakrat e serbėve nė vjeshtėn e vitit 1912 – pranverėn e '13 nė trojet shqiptare, Kosovė, Maqedoni kėshtu: "Me qindra e mijėra kufoma tė masakruara notonin nė rrjedhat e lumenjve. Ata qė mundin ti shpėtonin sėmundjeve, urisė, plumbave tė pushkėve tė kėmbėsorisė dhe gjyleve tė artilerisė serbe, grumbulloheshin nė vende tė caktuara dhe u jepej nga njė plumb kokės. Mė zi e pėsonin ato qė fshiheshin nė shtėpitė e tyre. Pas kontrolleve tė imta qė bėheshin pėr plaēkitje dhe florinj, gjendeshin lehtė dhe thereshin si berrat. Torturat mė tė mėdha i pėsonin gratė shqiptare, tė cilėt pėrdhunoheshin, lidheshin mė pas, bėheshin kapicė, mbuloheshin me kashtė dhe digjeshin tė gjalla. Nė rast se ata ishin shtazana, ju ēahej barku me bajonetė dhe pasu u nxirrej fėmija nga barku vendosj nė majė tė bajonetės apo tė hunjve. Pas masakrimit serbėt pinin vere, kėndonin dhe hidhnin valle. Kishte raste qė ata gjatė therjes mbildhnin gjakun nė kupa dhe e hapnin gostinė me tė".
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-10-07, 05:05   #3
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Golgota Shqiptare

Pas krimeve, Edit Durham nis e urren serbėt
Gjatė kohės qė nė Shqipėrinė etnike, shiptarėt masakroheshin nė shtėpitė e tyre, anglezja Mery Edit Durham, punonte pėr "Macedonia Relief Organisacion". Kur shkeli pėr herė tė parė nė Ballkan, historiania dhe antropolog'ja Angleze ishte admiruese e popullit serb, si shumė njerėz tė tjerė nė perendim. Por siē vėren anėtari i Parlamentit Anglez Aubrey Hernert "ishte vetėm mizoria e serbėve qė e ktheu dashurinė e saj nė pėrbuzje". Pas masakrave tė njėpasnjėshme, ajo vendosi tė dalė hapur kundėr serbo-malazezėve: " E mbėshtolla medaljen e florinjtė qė ma kishte dhėnė Krajl Nikolla duke e bėrė tė qartė se Nuk mund tė pranoja njė medalje nga ata qė kishin miqėsi me Abdul Hamidin dhe merrnin dekorarat dhe paret e tij. Unė e kam kuptuar, i shkruan Durham krajlit Malazez se pasuesit e tu, janė shumė mė mizorė sesa turqit, dhe unė nuk mund ta mbaj mė pėr asnjė ēast dekoratėt e pėrlyer me gjak tė pafajshmish". Vendimin e saj ajo ai komunikoi shtypit anglez dhe austriak. Meqenėse nuk kishte mundėsi pėr tė takuar Mbretin ser Petėr, ajo i tha shtypit anglez se do tė ruante rastin e pėrshtatshėm pėr tia kthyer urdhėrin e "Shėn Savės" qė nė takimin e parė.
Tė dhėna mbi shqiptarėt, para masakrave serbe
Ami Bue, botanist, gjeograf dhe gjeolog Francez, i lindur nė qytetin Hamburg tė Gjermanisė nė fillim tė Shekullit tė XIX, gjatė viteve 1836 –37 ndėrmori njė udhėtim nė ballkan, i cili nė atė kohė i pėrkiste Perendorisė sė madhe Turke. Pas kthimit nė Gjermani mė 1840, Bue pėrmblodhi nė katėr volume, secili me nga 400 faqe tė mėdha, pėrshtypjet e tija tė udhėtimit nė Evropėn Juglindore. Saktėsia shkencore e tij, pati njė vlerėsim tė jashtėzakonshėm edhe nga vetė serbėt . Akademiku Aleksandėr Beliē shkroi se "Librat e Buesė janė njė enciklopedi e vėrtetė, e cilat nuk mund tė krahasohen nga saktėsia me asnjė botim tjetėr tė kėtij lloji". Sipas shkencėtarit, Serbia nė gjysmėn e parė tė shekullit tė XIX ka pasur mė pak se 900 mijė banorė, kurse Shqipėria mbi 1 milionė e 600 mijė banorė. Nė analizat e tij gjeografike Shqipėria etnikisht e pastėr ka ka qenė njė hapsirė me rreth 180 mijė kilometra katrorė. Nė gadishull- gjithmonė sipas tij - kishte shumė mė tepėr Shqiptarė sesa Grekė dhe sė paku dy herė mė shumė shqiptarė sesa Serbė.
Kronologjia e krimeve serbe ndaj shqiptarėve
Pranverė 1912 : Rreth 6 mijė familje shqiptare shpėrgulen me forcė nga zona e Nishit nė drejtim tė Turqisė. Po nė kėtė kohė nisin masakrat e malazezėve nė krahinat shqiptare tė Hotit e Grudės.
12 nėntor 1912: "Dejli Chronicle" shkruan se 2 mijė shqiptarė nė krahinėn shqiptare tė Shkupit dhe 5 mijė nė afėrsi tė Prizrenit janė therur nė mėnyrė masive.
Dhetor 1912 - Gazeta pariziene "Humanite" shkruan se nė Drenicė dhe Palikurė u mbytėn tė gjithė banorėt. Nė kėtė vend ėshtė zbuluar njė vargan varresh masive, njė pjesė e tė cilėve si gurė varri kanė kafka njerėzish. Nė fund janė varret e atyre qė janė djegur tė gjallė. Gjatė masakrave 31 fshtata dhe qytete shfarosen krejtėsisht.
1913 : Masakrohen 300 shqiptarė nė krahinėn e Lumės. Gazeta gjermane FRANGFURTER ZEITUNG shkruan se fėmijėt u dogjėn nė kashtė nė sy tė prindėrve, dhe mė pas u masakruan prindėrit me batare pushkėsh dhe bajoneta
Pranverė 1945- vriten 40 mijė shqiptarė nė krahinė e Kosovės, me pretekstin ser ishin atikomunistė dhe tė shitur nė perendim.
1930 - pėrfundon asimilimi me forcė i gjithė shqiptarėve tė Sanxhakut
1949-50- Largohen forcėrisht nga zonat kiufitare Kosovė Lindore serbi rreth 300 mijė shqiptarė, pas njė marrėveshje turko-jugosllave.
1989- Helmohen nė sholla fillore nga ushtria serbe mbi 6000 fėmijė tė vegjėl shqiptarė.
Mars 1998, masakrohen 32 banorė tė fshatit Reēak nė Kosovė
Mars - Qershor 1999, gjatė luftės nė kosovė, pėrzihen nga shtėpitė e tyre 1 milionė shqiptarė dhe vriten mbi 12 mijė gra, burra, fėmijė dhe pleq.
2000 -Kosova Lindore ( Preshevė, Medvegjė – Bujan), vazhdon tė mbetet e pushtuar prej Serbisė, nėn shtetėrrethim. Mbi 300 shqiptare janė vrarė nga vera e vitit 1999 deri nė verėn e vitit 2000 nė kėtė krahinė. (A.N. Spekter)


__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 06:01.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.