Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 04-07-11, 15:19   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Sharmi fetar

Shkruan:
Safet Krasniqi



Konstantės agresive nė rritje tė zhvillimeve shoqėrore nė Kosovė nuk po i shpėton dot as diskutimi pėr ndėrtimin e xhamisė pėr nevojat e besimtarėve nė kryeqytet. E panevojshme sigurisht, pėrderisa deri vonė jemi ndjerė krenarė pėr trashėgiminė e larmishme fetare qė kemi patur gjatė shekujsh. Nė njė Shqipėri me pothuaj 700 kisha katolike, 430 kisha ortodokse e 570 xhami gjėrat duken mė tė relaksuara. Ndėrsa Kosova me mbi 500 xhamitė e saj e me shumė pak kisha katolike, ka njė prirje boshnjakėzimi e pozicionimi tekanjoz nė sjelljen e disa besimtarėve tė saj. E (pa)arsyeshme, e (pa)nevojshme, me pro et contra-t e veta, e gjithė kjo situatė vetėm sa e shpėrfytyron sharmin fetar shqiptar.

Keqpėrdorimi i fesė

Shih pėr kėtė, askush nuk ka tė drejtė qė nevojėn pėr ndėrtimin e objekteve fetare ta pėrdorė pėr ekspozurė dhe ta njollosė me sjellje afektuoze, siē po ndodh kėtyre ditėve nė rrugėt e Prishtinės. Apo tė premtojė nėpėr fushata se do tė ndėrtojė xhami e kisha, sikur bėjnė politikanėt nė Kosovė e Shqipėri. Shteti duhet tė qėndrojė larg fesė, por njėkohėsisht duhet tė mbrojė fuqishėm vlerat karakteristike tė shoqėrisė sonė duke kontrolluar ēdo veprim tė dyshimtė tė individėve apo organizatave qė veprojnė nė vend.

Tani jemi dėshmitarė tė tendencės pėr radikalizim e imponim sidomos pas ardhjes sė misionarėve dhe organizatave nga ēdo cep i globit, tė cilat mė shumė se qė kanė ndihmuar, e kanė komprometuar zhvillimin e shėndetshėm shpirtėror tė shoqėrisė. Kjo padyshim mund tė na krijojė probleme tė mėdha si shtet i ri qė jemi.

Sa pėr referencė, njė shembull tipik tė tillė tė zhbėrjes shpirtėrore kolektive e kemi fqinjin verior. Me politikėn e kontrolluar nga feja, me ideologjinė kombėtare tė strukturuar nga feja, e me ushtarakėt vrasės tė spėrkatur me “ujė tė shenjtė”, fqinjit nuk i mbeti mė gjė pėr t’u krenuar. As pėr anėn shpirtėrore sė paku. Se popujt e vegjėl, tė paktėn, mbahen pas kėtyre vlerave. Nuk e kanė luksin tė jenė fetarė kryeneēė. Ai luks u takon shteteve tė mėdha, SHBA-sė, Iranit, Anglisė, Pakistanit, Indonezisė, apo Francės e Gjermanisė, tė cilave u shkojnė para tė majme pėr tė menaxhuar dhe mbrojtur ideologjitė e tyre.

Kriza e besimit

Besimtarėt dhe fanatikėt e tė gjitha feve nė Kosovė, mė shumė sesa pėr lokacionet e preferuara dhe pėr pėrmasat e objekteve fetare, duhet tė shqetėsohen pėr mėnyrėn se si tė kultivojnė kulturėn e besimit, si dhe respektin e dashamirėsinė pėr fetė simotra. Pastaj se si tė ruhen objektet ekzistente nga boshatisja dhe mungesa e besimtarėve. Nuk flitet kėtu vetėm pėr Prishtinėn, Tiranėn, Prizrenin apo disa qytete tjera tė mėdha qė normalisht pėrthithin besimtarė qė nė fundjavė ia mėsyjnė qytetit pėr ritet, por edhe pėr tė shijuar tė dalurit, shėtinė.

Ana tjetėr e medaljes qėndron pikėrisht nė periferitė. Mjafton tė shkohet nėpėr shumicėn e xhamive e kishave nėpėr fshatrat e Kosovės e Shqipėrisė dhe tė takohesh me indiferencėn pothuaj totale tė shumicės absolute tė tė rinjve karshi riteve e besimeve, qoftė gjatė festave apo nė rutinėn e tyre ditore. Njėjtė mund tė thuhet edhe pėr predikuesit moskokėēarės, tė cilėt shėrbimin e bėjnė mė shumė nga obligimi sesa nga dėshira pėr tė transmetuar fjalėn e mirė.

Xhamia e re

Nė dekadėn e fundit nga ndėrtimet pa kriter ėshtė dėmtuar rėndė identitetit arkitekturor i pjesėve tė tėra tė qyteteve shqiptare. Tendenca pėr tė zaptuar dhe jo pėr tė hijeshuar hapėsirat ku ndėrtohet ka arritur kulmin. Gjithė kjo duket si garė mes ndėrtuesish nė kategorinė “kush ndėrton mė shėmtuar” sesa si zhvillim i mirėfilltė i arkitekturės.

Nė rastin e ndėrtimeve tė banesave apo objekteve tjera administrative rregullat janė mė tė shpėrfillshme, sepse nė njė kohė tė caktuar ato edhe mund tė largohen, ndėrsa objektet e shenjta duhen trajtuar jashtėzakonisht kujdesshėm. Sepse ato mbesin pėrgjithmonė aty, dhe kėshtu nuk duhet ndėrtuar kudo e dosido. Ato meritojnė lokacion dinjitoz dhe hapėsirė tė bollshme. Ato duhet tė pėrkasin aty ku ndėrtohen, tė jenė nė harmoni me objektet pėrcjellėse dhe tė kenė gjithė infrastrukturėn e nevojshme.

Lokacioni i propozuar nė Ulpianė nuk i ofron njė xhamie atė qė i duhet. E futur nė mes banesash urbane shumėkatėshe e nė njė terren tė pjerrėt xhamia do tė dukej si njė ndėrtim i zorit, i dhunshėm. Edhe ndėrtimi nė hapėsirat universitare do t’ia humbte atyre kėtė emėr. Pėr tė mos anashkaluar legjitimimin indirekt qė do t’i bėhej kishės millosheviqiane e ndėrtuar padrejtėsisht vite mė parė.

Shkurtpamėsia

Kur do tė vijė koha kur ne do tė mendojmė e punojmė me vizion, pėrtej emocioneve tė momentit? A i duhet Prishtinės njė xhami e ndėrtuar domosdoshmėrisht nė qendėr, nė njė qoshe tė pjerrtė apo nė njė hapėsirė tė respektueshme dhe mė nė periferi? Nė njė hapėsirė ku do tė pėrkiste, ku tė kishte hapėsirė tė mjaftueshme pėr infrastrukturėn pėrcjellėse, qė tė shėrbente jo vetėm pėr t’u falur, por si njė kompleks multifunksional, qoftė bashkė me Qendrėn Islamike.

Kjo do t’i ofronte qasje jo vetėm ca besimtarėve meshkuj, por gjithė tė interesuarve, studentėve, vizitorėve familjarė e turistėve potencialė nė tė ardhmen. Kėshtu do nderohej besimi, feja, vetvetja. Pėrndryshe, shkurtpamėsinė e sotme s’do na e falė e ardhmja.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 10-09-11, 18:39   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Tė ndėrrohen emrat e xhamive nё Kosovė


Varėsisht prej okupuesve e sistemeve tė ndryshme, emrat e qyteteve, rrugėve, shkollave etj. pėr kohė tė gjatė tek ne kanė qenė subjekt ndryshimi, dhe kjo, fatkeqėsish, ka vazhduar pėr kohė tė gjatė.





09 shtator 2011
Shkruan: Bujar Abdullahu

Pa dyshim, kėto emėrime jo vetėm se janė bėrė pa pėlqimin e popullatės autoktone, por gjithmonė, herė hapur e herė fshehurazi, kanė qenė tė kundėrshtuara nga qytetarėt e saj.
Fatbardhėsisht qysh nga pavarėsimi i Kosovės, mbase pėr herė tė parė, pėr emrat e rrugėve, qyteteve, shkollave e institucioneve tjera, ėshtė vendosur nė mėnyrė institucionale dhe demokratike, nga pėrfaqėsuesit e vet qytetarėve tė Kosovės. Nė kėtė kontest duhet pėrmendur se shumica e emėrtimeve tė reja tani pėrgjithėsisht janė tė personaliteteve tė cilėt nė njė a mėnyrė tjetėr kanė kontribuar pėr ēėshtjen kombėtare dhe pėr paqen, thjesht pėr njė jetė mė tė mirė nė kėto hapėsira.
Pasi deri mё tani jemi pėrballur me ndryshime tė emrave tė qyteteve, rrugėve etj. dhe atė me pėlqim tė qytetarėve tė Kosovės, besoj se ėshtė koha qė t’ia fillojmė edhe me ndryshimin e emrave tė xhamive anekėnd Kosovės.
Shumė qytetar tė Prishtinės Xhaminė nė rrugėn Nazim Gafuri e njohin si Xhamia e Madhe, por jo tė gjithė e dinė se ajo xhami quhet edhe Xhamia ‘Sulltan Mehmet Fatih’. Kush ishte Sulltan Mehmet Fatih? Sulltan Mehmet Fatih ishte njė ndėr sulltanėt mė tė njohur tė Perandorisė Otomane, vlera e punės dhe e veprės sė tė cilit nga Turqia moderne ėshtė ēmuar lartė, dhe, ndėr tjera, shteti i Turqisė nė shenj respekti e pėrkujtimi, ka emėruar urėn e cila lidh Evropėn me Azinė me emrin ura ‘Sulltan Mehmet Fatih’. Pėr mė tepėr Sulltan Fatih ka qenė i njohur edhe si baba i pushtimeve dhe kėtė epitet e fitoj, para sė gjithash, pėr shkak se pėr kohė relativisht tė shkurtėr shtrirja e okupimeve tė tij ishte marramendėse, mbase pėr kėtė arsye nė hyrje tė Xhamisė sė Madhe nė Prishtinė ėshtė shėnuar mbishkrimi ‘Sulltan Mehmet Fatih baba i pushtimeve’, dhe si tė tillė e njeh edhe historia shqiptare. Pra, pushtimet e tij dhe pėrhapja e vlerave osmano-turke, ndoshta, janė tė pakontestueshme pėr perandorinė Otomane dje dhe Turqinė moderne sot, por nga ai dhe nga periudha e sundimit tė tij, shqiptarizma nuk ka pasur ndonjė dobi pėrkundrazi. Pse kjo xhami qė ėshtė ndėrtuar ( sė fundi edhe e rinovuar) nė tokėn e shqiptarėve tė mos e ketė emrin e ndonjė personaliteti tė njohur shqiptarė qė ka luftuar pėr atdhe e fe larg mė shumė se Sulltani pushtues.
Shumė xhami tė Kosovės sikundėr Xhamia “Sulltan Mehmet Fatih” kanė edhe emra tė tjerė nėpėrmjet tė sė cilave kanė qenė mė tė njohura, gjė e cila tė bėnė tė mendosh se kjo ndodh edhe pėr shkak se shqiptarėt nė mungesė tė institucioneve dhe reagimit nėpėrmjet tyre pėr ndryshim tė emrave tė tillė, si dhe pamundėsisė sė jetėsimit tė njė emri meritorė, para sė gjithash tё personaliteteve me historik kombėtar, refuzimin e kanė arritur nėpėrmjet emėrimeve tё xhamive me emra tjerė. Pra pėrveē Xhamisė “Sulltan Mehmet Fatih” e njohur si Xhamia e Madhe, nė Kosovė ka mjaftė xhami tė njohura me emra tё dytė, nė veēanti kjo ndodh me xhamitė e ndėrtuara nė periudhėn e sundimit Otoman. Ja disa raste vetėm nga qyteti i Prishtinės; Xhamia “Sulltan Murat” njihet me emrin Xhamia e Ēarshisė, Xhamia “Ramadanije” njihet si Xhamia e Llapit, Xhamia “Mehmet Beg” si Xhamia e Kovaēėve, Xhamia “Kaderije” si Xhamia e Muhaxherėve etj. Sikur tė ju pėlqente vendasve emėrimi i xhamive anekėnd Kosovės me Sulltan, Pasha e Vezir kjo nuk do tė ndodhte.
Ndryshimi i emrave tė xhamive do tė ishte mirė tė fillohej, besoj, me emrat e xhamive tė kryeqytetit, pra tė Prishtinės, pėr tė vazhduar tutje me komunat tjera, dhe atė duke e nisur ‘bismilah’ me Xhaminė ‘Sulltanė Mehmet Fatih’ si dėshmi se shqiptarizma nuk mund tė largohet nga xhamit tona sado qė kėtė sot po e dėshiron dikush. Si dėshmi pėr kėtė kėsaj duhet t’i prij si shembull vetė Bashkėsia Islame e Kosovės por edhe xhemati qė ndjekin ritet fetare nėpėr xhami. Gjithmonė duke pas parasysh kontributin dhe sakrificėn e personaliteteve tė propozuara shqiptare si nė aspekt kombėtarė njashtu edhe nė atė fetarė, do tė ishte e udhės qė emrat e patriotėve tė ndryshėm tė barten tek xhamitė e komunave nė tė cilat ata kanė lindur apo kanė vepruar, edhe pse ka shumė personalitete e heronj shqiptarė tё cilёt me punėn dhe veprimtarinė e tyre kanė tejkaluar pėrmasat lokale e shpesh edhe kombėtare. Si mos t’i pėrkujtojmė respektojmė e pėrjetėsojmė edhe mė tutje edhe nėpėrmjet xhamive tona Mulla Haxhi Zekėn, Mulla Idriz Gjilanin, Hoxhė Kadri Prishtinėn e shumė e shumė tė tjerė. Kėtė nuk do ta bėjė administrata turke e Turqisė nė xhamit e Ankarasė, kjo nuk do t’i shkoj nė mend asnjėherė ministrit turk Dautogllo, kjo nuk do tė ndodhė me xhamit nė Stamboll edhe pse shumė prej tyre janė ndėrtuar nga dora e shqiptarit. Kėtė duhet ta bėjmė ne me xhamit nė tokat tona edhe si njė dėshmi tė kontinuitetit tė asaj qė po sfidohet kohėve tė fundit se, shqiptarizma dhe islami mund tė gėrshetohen dobishėm pėr njeriun e kėtyre hapėsirave.

(Autori ėshtė kryetar i Partisė Nacionale Demokratike Shqiptare)
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-09-11, 09:52   #3
Kodra
Super Moderator
 
Avatari i Kodra
 
Anėtarėsuar: 05-05-05
Postime: 1,405
Kodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėmKodra i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

**********
**********
**********


Shkrim shumė i dobishėm pėr ata qė e kuptojnė drejt!


Citim:
Pėr mė tepėr Sulltan Fatih ka qenė i njohur edhe si baba i pushtimeve dhe kėtė epitet e fitoj, para sė gjithash, pėr shkak se pėr kohė relativisht tė shkurtėr shtrirja e okupimeve tė tij ishte marramendėse, mbase pėr kėtė arsye nė hyrje tė Xhamisė sė Madhe nė Prishtinė ėshtė shėnuar mbishkrimi ‘Sulltan Mehmet Fatih baba i pushtimeve’, dhe si tė tillė e njeh edhe historia shqiptare. Pra, pushtimet e tij dhe pėrhapja e vlerave osmano-turke, ndoshta, janė tė pakontestueshme pėr perandorinė Otomane dje dhe Turqinė moderne sot, por nga ai dhe nga periudha e sundimit tė tij, shqiptarizma nuk ka pasur ndonjė dobi pėrkundrazi. Pse kjo xhami qė ėshtė ndėrtuar ( sė fundi edhe e rinovuar) nė tokėn e shqiptarėve tė mos e ketė emrin e ndonjė personaliteti tė njohur shqiptarė qė ka luftuar pėr atdhe e fe larg mė shumė se Sulltani pushtues.



Kėtu qėndron problemi i besimtarėve, tė cilėt nuk po e kuptojnė pėrkundrazi janė krenarė qė tė shkojnė e falen nė xhamin e pushtuesit!!!!!

Tjetra, kjo xhami ėshtė ndėrtuar nga pushtuesit nė kohėn e pushtuesit, tregon qė pushtuesi ka pasur qėllimin e pėrhapjes sė ndjenjave shpirtėrore tė pushtuesve.

Tjetra, emėrimi i xhamive me emrat e ndonjė heroi shqiptarė i cili luftoi pėr tė liruar trevat shqiptare nga kėta pushtues, do tė ishte gabim i madh.
Tė nderuara motra, tė nderuarė vėllezėr, heronjtė shqiptarė nuk luftuan pėr fe por pėr lirimin e trojeve shqiptare nga pushtuesit, pėr kėtė do tė ishte gabim.


Citim:
Shumė xhami tė Kosovės sikundėr Xhamia “Sulltan Mehmet Fatih” kanė edhe emra tė tjerė nėpėrmjet tė sė cilave kanė qenė mė tė njohura, gjė e cila tė bėnė tė mendosh se kjo ndodh edhe pėr shkak se shqiptarėt nė mungesė tė institucioneve dhe reagimit nėpėrmjet tyre pėr ndryshim tė emrave tė tillė, si dhe pamundėsisė sė jetėsimit tė njė emri meritorė, para sė gjithash tё personaliteteve me historik kombėtar, refuzimin e kanė arritur nėpėrmjet emėrimeve tё xhamive me emra tjerė.



Nuk ėshtė punė institucionesh ndryshimi i emrave tė objekteve fetare, kjo punė ju takon besimtarėve tė cilėt nuk do tė duhej qė nė kėto objekte tė falen, do tė duhej qė kėto objekte tė lihen pasdore, dikur shkatėrrohen vetvetiu.


Mirė do tė ishte qė tė bėhej ndrrimi i emrave por unė mendoj se ato ndrrime duhet tė bėhen nė kėtė mėnyrė:

Xhamia Prishtina 1
Xhamia Prishtina 2

e kėshtu me radhė dhe kjo nė ēdo qytet, kjo ka diēka tė mirė sepse do tė kishim edhe numrin e saktė tė xhamive tė cilat janė ndėrtuar dhe ndėrtohen nė Kosovė.


Kodra





__________________
Shteti Funksional ėshtė Alergjik ndaj Korrupcionit
Kodra Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-09-11, 12:53   #4
gjini
 
Avatari i gjini
 
Anėtarėsuar: 13-11-04
Vendndodhja: Midis Europes
Postime: 3,086
gjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Kjo temer po me pelqen jasht zakonisht teper dhe ketu gjeta shkrime shum ne nivel te duhur dhe me fakte te pa mohueshme historike.
Pse keta njerz qe protestojn rrugve nuk shkojn njeher me i mbush gjamijat e veta e me ju nderrue emrin atyre nga ata emra te neveritshem per shqiptaret ne ndonje emer te nje patrioti shqiptar qe ka qen ian si p.sh Mulla idriz gjilani, Mulla zek berdyna e kemi mjaft kesi njerz qe kan dhan edhe per fe por ma shum per atdhe.
Ketu kisha dasht te i lus ata qe qirren rrugve tuj thirr parulla te hamasit qe te bejn keto thirrje.
gjini Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-09-11, 19:27   #5
Artisti
 
Avatari i Artisti
 
Anėtarėsuar: 16-05-05
Postime: 6,480
Artisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėmArtisti i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kodra Shiko postimin
**********
**********
**********


Shkrim shumė i dobishėm pėr ata qė e kuptojnė drejt!





Kėtu qėndron problemi i besimtarėve, tė cilėt nuk po e kuptojnė pėrkundrazi janė krenarė qė tė shkojnė e falen nė xhamin e pushtuesit!!!!!

Tjetra, kjo xhami ėshtė ndėrtuar nga pushtuesit nė kohėn e pushtuesit, tregon qė pushtuesi ka pasur qėllimin e pėrhapjes sė ndjenjave shpirtėrore tė pushtuesve.

Tjetra, emėrimi i xhamive me emrat e ndonjė heroi shqiptarė i cili luftoi pėr tė liruar trevat shqiptare nga kėta pushtues, do tė ishte gabim i madh.
Tė nderuara motra, tė nderuarė vėllezėr, heronjtė shqiptarė nuk luftuan pėr fe por pėr lirimin e trojeve shqiptare nga pushtuesit, pėr kėtė do tė ishte gabim.





Nuk ėshtė punė institucionesh ndryshimi i emrave tė objekteve fetare, kjo punė ju takon besimtarėve tė cilėt nuk do tė duhej qė nė kėto objekte tė falen, do tė duhej qė kėto objekte tė lihen pasdore, dikur shkatėrrohen vetvetiu.


Mirė do tė ishte qė tė bėhej ndrrimi i emrave por unė mendoj se ato ndrrime duhet tė bėhen nė kėtė mėnyrė:

Xhamia Prishtina 1
Xhamia Prishtina 2

e kėshtu me radhė dhe kjo nė ēdo qytet, kjo ka diēka tė mirė sepse do tė kishim edhe numrin e saktė tė xhamive tė cilat janė ndėrtuar dhe ndėrtohen nė Kosovė.


Kodra





Ndoshta mė mirė do tė ishte mi emėrue me


Makresh

hasanmehmet

e kėshtu me radhė

Tė premtoj se me kėso emėrimesh nuk shkon askush mė mu fal hahahahhahahahahahahhahaaaa



.
__________________
Te jesh i Sinqert,do te thote:
Edhe shokun me te ngusht,
duhet ta kritikosh
---kur e ka keq----
Artisti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 14:13   #6
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Zhurma si karrem

Populli thotė se muhabetin (debatin) e prishin dy veta: ai qė di tė flasė e nuk flet dhe ai qė nuk di tė flasė e flet. Kjo ka bėrė qė tė jemi dėshmitarė tė njė zhurme tė madhe, e cila nuk prodhon tjetėr pos frikė dhe pasiguri



Nga Bardh Frangu mė 10 shtator 2011 nė ora 12:07


Shoqėria kosovare nuk ka pėrjetuar debat mė tė zhurmshėm dhe mė tė ashpėr se ky qė aktualisht po ndodhė rreth tė drejtės apo jo pėr futjen e edukatės fetare si lėndė mėsimore nė shkollat publike dhe lejimin e bartjes sė shamisė nėpėr kėto institucione. Si shoqėri e mbyllur qė jemi, ky debat, ndėr tė tjera, ka dėshmuar se nuk jemi tė pjekur pėr njė nivel demokratik, ku uniteti nė dallime do tė ishte i dukshėm. Pėrkundrazi, debati i nxitur pėr kėto ēėshtje po dėshmon se ende jemi shoqėri qė na karakterizon ekskluziviteti dhe mosdurimi.

Edhe populli thotė se muhabetin (debatin) e prishin dy veta: ai qė di tė flas e nuk flet dhe ai qė nuk di tė flas dhe flet. Kjo ka bėrė qė tė jemi dėshmitarė tė njė zhurme tė madhe, e cila nuk prodhon tjetėr pos frikė dhe pasiguri. Ky debat, nė tė cilin janė pėrfshirė tė gjitha kategoritė e shoqėrisė sonė, duke nisur qė nga fėmijėt, si log tė vetin ka gjetur mediet, ku zhurmėn e tyre e bartin ata qė duan tė vrasin argumentet dhe tė instalojnė ekskluzivitetin si mjetin e vetėm pėr tė arritur qėllimin.

Realisht nga ky debat kanė ikur ata qė dinė dhe duhet tė flasin. Kund nuk dėgjohet zėri i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės. Nuk dėgjohet as zėri i Institutit Albanologjik dhe atij tė Historisė, madje edhe pse nė kuadėr tė kėtij debati pėrfshihet edhe tema qė ka tė bėjė me revidimin e historisė, pėrkatėsisht korrigjimin e saj sipas kėrkesės sė qeverisė turke. Kjo edhe pėr faktin se nuk ėshtė problemi pse nė librat e historisė mund tė ketė fragmente ose edhe referenca pezhorative nė trajtimin e perandorisė osmane, por pėr atė se qėndrimi i shqiptarėve ndaj turqve ėshtė mė i dukshėm (tė themi kushtimisht mė i ashpėr) nė fushėn e kulturės, pėrkatėsisht nė atė tė letėrsisė dhe muzikės.

Nėse bėjmė njė korrigjim tė tillė, siē edhe pretendohet se duhet bėrė, atėherė duhet vepruar si nė kohėn pas ngjarjeve tė demonstratave tė tetėdhjetė e njėshit. Pra logjikisht duhet hequr nga pėrdorimi si lekturė tė obligueshme shkollore poemėn pėr fėmijė “Princesha Argjiro” dhe romanin pėr tė rritur “Kėshtjella”, qė tė dy kėto vepra tė shkrimtarit mė tė madh tė shqiptarėve, Ismail Kadaresė! Mbase fshesa e pastrimit do tė pėrfshinte shumė mė shumė se kaq.

Pavarėsisht zhurmės qė prodhon ky debat dhe si i tillė ngjallė frikėn pėr tė nesėrmen tonė, ka edhe anėt e veta pozitive. Ky debat ndėr tė tjera po dėshmon se shoqėria jonė ėshtė pėrfshirė nė njė krizė tė ashpėr tė identitetit dhe dinjitetit tė saj. Po dėshmohet katėrēipėrisht thėnia e urtė popullore se ēka ta bėn vetja, nuk ta bėn dynjaja. E provuam kėtė me gjithė peshėn e saj mbi kurrizin tonė edhe ashtu tė dėrrmuar nga tė kėqijat. Besuam se UNMIK-u (dynjaja) ishte e keqja mė e madhe qė po i ndodhte Kosovės menjėherė pas luftės, ndėrsa kjo organizatė e Kombeve tė Bashkuara edhe nė rastin e Kosovės dėshmoi se logjika e plaēkės ėshtė dominuese edhe pas luftės.
Plaēkitėn edhe ata bashkė me ne. Bėmė njė proces tė privatizimit nėpėrmjet tė cilit shkatėrruam ēdo gjė. E pėr tė blerė paqen sociale hapėm shkolla dhe universitete private edhe nėpėr ara. Lejuam tė trafikohet ēdo gjė e gjallė dhe e vdekur mbase.

Tani kur ka nisur procesi i trafikimit tė ndjenjave tona, dalėngadalė zgjohemi pėr tė mbrojtur atė qė ka mundėsi tė mbrohet.

Frika dhe pasiguria janė rritur tej mase. Nė skenėn tonė politike kanė dalė personazhet e krijuar nėn mjegullėn e trashė tė kultivuar me vite nėpėrmjet mijėra organizatave joqeveritare qė u legjitimuan nga UNMIK-u. Kjo mjegull tash kėrkon tė shndėrrohet nė trajtė shamie, pėr tė na mbuluar tė gjithėve.
Debatet rreth kėsaj dėshmojnė se sa tė pafuqishėm dhe sa tė pa vullnetshėm jemi pėr ta mbrojtur shtetin laik qė e bėmė me kaq shumė sakrifica.

Reminishencat nga e kaluara jonė mė e keqe po shfaqen me forcėn e saj shqetėsuese. Zor ta kenė besuar shqiptarėt se refleksionet e boshtit islamiko-ortodoks do tė mund tė shfaqeshin nė kėto hapėsira edhe pas kaq vitesh, edhe pas kaq sakrificash. Kėto refleksione i pamė edh me rastin e votimit nė Kuvendin e Kosovės pėr futjen e lėndės sė edukatės fetare nė shkollat tona. Dhe nuk mund tė ishte ndryshe kur kjo qeveri u arnua me elemente tė tilla.

Pėr kėto dymbėdhjetė vite nė liri kemi dėshmuar se ēdo gjė ka forcėn e votės dhe se ēdo gjė kalkulohet nėpėrmjet saj. Nė kėtė mėnyrė kemi instaluar logjikėn se mė me rėndėsi ėshtė pushteti se shteti. Edhe kjo zhurmė kalkulohet nėpėrmjet votės. Madje as Lėvizja “Vetėvendosje”, e cila bėhet e zhurmshme nė emėr tė vlerave kombėtare nuk ka guxim tė pėrballet me kėtė fenomen kaq shqetėsues jo vetėm pėr imazhin e vendit, por edhe pėr vetė zhvillimin e shtetit tė ri tė Kosovės.

Por tashmė njė gjė ėshtė e sigurt; e gjithė kjo zhurmė do tė shndėrrohet nė karrem pėr votėn, mbi tė cilėn edhe e mbėshtesin kuptimin e tyre partitė politike. Mbėshtetur nė kėtė logjikė AAK-ja u shfaq hapur kundėr kėtyre tendencave qė rrezikojnė shtetin laik tė Kosovės. Ky karrem prej zhurme do t’i detyrojė tė pozicionohen mė dukshėm edhe subjektet tjera politike. Vota do tė jetė ajo qė do ta pėrcaktojė edhe forcėn e zhurmaxhinjve dhe aleatėve tė tyre, sikundėr edhe tė heshtakėve, pėrkatėsisht abstenuesve.

Kėtij pozicionimi do t’i nėnshtrohen edhe individėt, pėrkatėsisht ata qė janė dhe qė do tė angazhohen politikisht. Do tė detyrohemi tė pozicionohemi edhe ne votuesit. E kjo do tė jetė e mira e vetme e gjithė kėsaj zhurme.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 17:00   #7
gjini
 
Avatari i gjini
 
Anėtarėsuar: 13-11-04
Vendndodhja: Midis Europes
Postime: 3,086
gjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėmgjini i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

bool shum jam mundue me e ndal veten e mos me shkretue ne lidhje me keta tipa qe na e nxin qiellin taman si dikur shkijet me marifetlleqet e tyre.
Pra nuk dua te kyqem ma shum ne keto tema se keta nuk dijn tjeter pergjigje vetemate qe ata e prodhojn dhe smeritojn ma shum kujdes. por se dua te terhek nje linje dhe te bej nje krahasim me shkijet!! asgje ndryshe krejt njejt si me shkije si me keta, per kosoven ma te kqij se shkijet se shkijet e kan deshte me e marr kosoven e keta duan me e shit kosoven
gjini Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 17:56   #8
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga gjini Shiko postimin
bool shum jam mundue me e ndal veten e mos me shkretue ne lidhje me keta tipa qe na e nxin qiellin taman si dikur shkijet me marifetlleqet e tyre.
Pra nuk dua te kyqem ma shum ne keto tema se keta nuk dijn tjeter pergjigje vetemate qe ata e prodhojn dhe smeritojn ma shum kujdes. por se dua te terhek nje linje dhe te bej nje krahasim me shkijet!! asgje ndryshe krejt njejt si me shkije si me keta, per kosoven ma te kqij se shkijet se shkijet e kan deshte me e marr kosoven e keta duan me e shit kosoven
Gjin ti edhe te tjeret si ti nuk jeni te qete ne besimin e juaj, prandaj ju pengojne besimet e tjereve... Po ta garantoje se besimtari i vertete se ka dert ateizmin e gjinit apo krishterizmin e Shanzefit, islamofobin e x gazetarit ose politikanit. Ai qendron si mal i palekundur ne besimin e vet, krenohet me te dhe te tjeret nuk i pengojne.

Ti masi ki n'ge vazhdo e mos ja ndal mllefit, po veq testaturen je duke e ē'amortizu palidhje...
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 18:00   #9
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool Shiko postimin
Tė ndėrrohen emrat e xhamive nё Kosovė


Varėsisht prej okupuesve e sistemeve tė ndryshme, emrat e qyteteve, rrugėve, shkollave etj. pėr kohė tė gjatė tek ne kanė qenė subjekt ndryshimi, dhe kjo, fatkeqėsish, ka vazhduar pėr kohė tė gjatė.





09 shtator 2011
Shkruan: Bujar Abdullahu

Pa dyshim, kėto emėrime jo vetėm se janė bėrė pa pėlqimin e popullatės autoktone, por gjithmonė, herė hapur e herė fshehurazi, kanė qenė tė kundėrshtuara nga qytetarėt e saj.
Fatbardhėsisht qysh nga pavarėsimi i Kosovės, mbase pėr herė tė parė, pėr emrat e rrugėve, qyteteve, shkollave e institucioneve tjera, ėshtė vendosur nė mėnyrė institucionale dhe demokratike, nga pėrfaqėsuesit e vet qytetarėve tė Kosovės. Nė kėtė kontest duhet pėrmendur se shumica e emėrtimeve tė reja tani pėrgjithėsisht janė tė personaliteteve tė cilėt nė njė a mėnyrė tjetėr kanė kontribuar pėr ēėshtjen kombėtare dhe pėr paqen, thjesht pėr njė jetė mė tė mirė nė kėto hapėsira.
Pasi deri mё tani jemi pėrballur me ndryshime tė emrave tė qyteteve, rrugėve etj. dhe atė me pėlqim tė qytetarėve tė Kosovės, besoj se ėshtė koha qė t’ia fillojmė edhe me ndryshimin e emrave tė xhamive anekėnd Kosovės.
Shumė qytetar tė Prishtinės Xhaminė nė rrugėn Nazim Gafuri e njohin si Xhamia e Madhe, por jo tė gjithė e dinė se ajo xhami quhet edhe Xhamia ‘Sulltan Mehmet Fatih’. Kush ishte Sulltan Mehmet Fatih? Sulltan Mehmet Fatih ishte njė ndėr sulltanėt mė tė njohur tė Perandorisė Otomane, vlera e punės dhe e veprės sė tė cilit nga Turqia moderne ėshtė ēmuar lartė, dhe, ndėr tjera, shteti i Turqisė nė shenj respekti e pėrkujtimi, ka emėruar urėn e cila lidh Evropėn me Azinė me emrin ura ‘Sulltan Mehmet Fatih’. Pėr mė tepėr Sulltan Fatih ka qenė i njohur edhe si baba i pushtimeve dhe kėtė epitet e fitoj, para sė gjithash, pėr shkak se pėr kohė relativisht tė shkurtėr shtrirja e okupimeve tė tij ishte marramendėse, mbase pėr kėtė arsye nė hyrje tė Xhamisė sė Madhe nė Prishtinė ėshtė shėnuar mbishkrimi ‘Sulltan Mehmet Fatih baba i pushtimeve’, dhe si tė tillė e njeh edhe historia shqiptare. Pra, pushtimet e tij dhe pėrhapja e vlerave osmano-turke, ndoshta, janė tė pakontestueshme pėr perandorinė Otomane dje dhe Turqinė moderne sot, por nga ai dhe nga periudha e sundimit tė tij, shqiptarizma nuk ka pasur ndonjė dobi pėrkundrazi. Pse kjo xhami qė ėshtė ndėrtuar ( sė fundi edhe e rinovuar) nė tokėn e shqiptarėve tė mos e ketė emrin e ndonjė personaliteti tė njohur shqiptarė qė ka luftuar pėr atdhe e fe larg mė shumė se Sulltani pushtues.
Shumė xhami tė Kosovės sikundėr Xhamia “Sulltan Mehmet Fatih” kanė edhe emra tė tjerė nėpėrmjet tė sė cilave kanė qenė mė tė njohura, gjė e cila tė bėnė tė mendosh se kjo ndodh edhe pėr shkak se shqiptarėt nė mungesė tė institucioneve dhe reagimit nėpėrmjet tyre pėr ndryshim tė emrave tė tillė, si dhe pamundėsisė sė jetėsimit tė njė emri meritorė, para sė gjithash tё personaliteteve me historik kombėtar, refuzimin e kanė arritur nėpėrmjet emėrimeve tё xhamive me emra tjerė. Pra pėrveē Xhamisė “Sulltan Mehmet Fatih” e njohur si Xhamia e Madhe, nė Kosovė ka mjaftė xhami tė njohura me emra tё dytė, nė veēanti kjo ndodh me xhamitė e ndėrtuara nė periudhėn e sundimit Otoman. Ja disa raste vetėm nga qyteti i Prishtinės; Xhamia “Sulltan Murat” njihet me emrin Xhamia e Ēarshisė, Xhamia “Ramadanije” njihet si Xhamia e Llapit, Xhamia “Mehmet Beg” si Xhamia e Kovaēėve, Xhamia “Kaderije” si Xhamia e Muhaxherėve etj. Sikur tė ju pėlqente vendasve emėrimi i xhamive anekėnd Kosovės me Sulltan, Pasha e Vezir kjo nuk do tė ndodhte.
Ndryshimi i emrave tė xhamive do tė ishte mirė tė fillohej, besoj, me emrat e xhamive tė kryeqytetit, pra tė Prishtinės, pėr tė vazhduar tutje me komunat tjera, dhe atė duke e nisur ‘bismilah’ me Xhaminė ‘Sulltanė Mehmet Fatih’ si dėshmi se shqiptarizma nuk mund tė largohet nga xhamit tona sado qė kėtė sot po e dėshiron dikush. Si dėshmi pėr kėtė kėsaj duhet t’i prij si shembull vetė Bashkėsia Islame e Kosovės por edhe xhemati qė ndjekin ritet fetare nėpėr xhami. Gjithmonė duke pas parasysh kontributin dhe sakrificėn e personaliteteve tė propozuara shqiptare si nė aspekt kombėtarė njashtu edhe nė atė fetarė, do tė ishte e udhės qė emrat e patriotėve tė ndryshėm tė barten tek xhamitė e komunave nė tė cilat ata kanė lindur apo kanė vepruar, edhe pse ka shumė personalitete e heronj shqiptarė tё cilёt me punėn dhe veprimtarinė e tyre kanė tejkaluar pėrmasat lokale e shpesh edhe kombėtare. Si mos t’i pėrkujtojmė respektojmė e pėrjetėsojmė edhe mė tutje edhe nėpėrmjet xhamive tona Mulla Haxhi Zekėn, Mulla Idriz Gjilanin, Hoxhė Kadri Prishtinėn e shumė e shumė tė tjerė. Kėtė nuk do ta bėjė administrata turke e Turqisė nė xhamit e Ankarasė, kjo nuk do t’i shkoj nė mend asnjėherė ministrit turk Dautogllo, kjo nuk do tė ndodhė me xhamit nė Stamboll edhe pse shumė prej tyre janė ndėrtuar nga dora e shqiptarit. Kėtė duhet ta bėjmė ne me xhamit nė tokat tona edhe si njė dėshmi tė kontinuitetit tė asaj qė po sfidohet kohėve tė fundit se, shqiptarizma dhe islami mund tė gėrshetohen dobishėm pėr njeriun e kėtyre hapėsirave.

(Autori ėshtė kryetar i Partisė Nacionale Demokratike Shqiptare)
Kush ėshtė ky , kush pyet kėtė pėr ndėrrimin e emrave tė xhamive nė Kosovė.

Shumė mė ėshtė interesuar nė kohėn e osmanlive si kanė ndėrtuar , nė atė kohė teknologji i pėrsosur nuk ka pasur , e sidomos materiali i ndėrtuar gur ėshtė njė befasi e madhe i cili shqyrtohet se gurėt e mureve tė xhamise tė kėrkohet rreth e pėrqak me mijėra kilom. nuk gjindet , nga e si kan transportu atu gurėt e murrit ėshtė tepėr-tepėr interesante
Ndėrsa ky gjytyrymi ėshtu quar me ndru emrin e xhanive , e ndoshta ja vurin ndonjė emėr Shqiptari se s'ka pas dy lidhje nė kokė me fejėn Islame.
-Asesi nuk pranon kėtė Turqia , e besa e mer masat e dhunshme ndaj institucioneve tė Kosovės , sikurse Sėrbėt kėrkuan tė mbrohen nga KFOR'i Gjerman monumentet historike tė tyre .
ky rast ėshtė afėr Prizrenit e cila ai vend quhet centrala. 24 orė nėn vėzhgim nga forcat Gjermane .
__________________
pause
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-09-11, 21:15   #10
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga valiii Shiko postimin
Gjin ti edhe te tjeret si ti nuk jeni te qete ne besimin e juaj, prandaj ju pengojne besimet e tjereve... Po ta garantoje se besimtari i vertete se ka dert ateizmin e gjinit apo krishterizmin e Shanzefit, islamofobin e x gazetarit ose politikanit. Ai qendron si mal i palekundur ne besimin e vet, krenohet me te dhe te tjeret nuk i pengojne.

Ti masi ki n'ge vazhdo e mos ja ndal mllefit, po veq testaturen je duke e ē'amortizu palidhje...

jo gabim e kie GJini e une e shum tjer jena shum te qet ne besimin kombtar e pastaj i kena besimet fetare ne rend te dyt

ju keni problem me vetvehten e premitemet e dhana se kosoven do ta largoni nga vlerat kombtare shqiptare ,e me e drejtue kah fundamentalizmi islamik arab e turk

fatmirsisht keni deshtue veq e keni tregue vehten se per nji asht te dhuruar nga organizatat fundamentaliste islamike jeni shit ,tash po njihen krejt me emra e mbiemra ,populli nuk ju beson as 20%
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Guri i madh : 15-09-11 nė 21:17
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-09-11, 17:44   #11
Idealist
 
Avatari i Idealist
 
Anėtarėsuar: 19-07-11
Vendndodhja: Eshte e rendesishme te dihet jo cmimi, por vlera, pra jetoj ne atdheun tim...
Postime: 156
Idealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kodra Shiko postimin
**********
**********
**********


Shkrim shumė i dobishėm pėr ata qė e kuptojnė drejt!





Kėtu qėndron problemi i besimtarėve, tė cilėt nuk po e kuptojnė pėrkundrazi janė krenarė qė tė shkojnė e falen nė xhamin e pushtuesit!!!!!

Tjetra, kjo xhami ėshtė ndėrtuar nga pushtuesit nė kohėn e pushtuesit, tregon qė pushtuesi ka pasur qėllimin e pėrhapjes sė ndjenjave shpirtėrore tė pushtuesve.

Tjetra, emėrimi i xhamive me emrat e ndonjė heroi shqiptarė i cili luftoi pėr tė liruar trevat shqiptare nga kėta pushtues, do tė ishte gabim i madh.
Tė nderuara motra, tė nderuarė vėllezėr, heronjtė shqiptarė nuk luftuan pėr fe por pėr lirimin e trojeve shqiptare nga pushtuesit, pėr kėtė do tė ishte gabim.





Nuk ėshtė punė institucionesh ndryshimi i emrave tė objekteve fetare, kjo punė ju takon besimtarėve tė cilėt nuk do tė duhej qė nė kėto objekte tė falen, do tė duhej qė kėto objekte tė lihen pasdore, dikur shkatėrrohen vetvetiu.


Mirė do tė ishte qė tė bėhej ndrrimi i emrave por unė mendoj se ato ndrrime duhet tė bėhen nė kėtė mėnyrė:

Xhamia Prishtina 1
Xhamia Prishtina 2

e kėshtu me radhė dhe kjo nė ēdo qytet, kjo ka diēka tė mirė sepse do tė kishim edhe numrin e saktė tė xhamive tė cilat janė ndėrtuar dhe ndėrtohen nė Kosovė.


Kodra



ahhahahahahahah sa qesharak qe je, po cfare dobie shehe aty?
O Kodra, hyp ne maje dhe shiqo nga larte... kur te marresh tatepjeten ndrysho emrin, bene ujku i malit. Vllacko, kjo qe them te ka hije apo jo, ti mbetesh Kodra apo jam gabim. Ska ndryshim te emrave per xhamit, ne fund te fundit ato nuk jane te rendesishme per ndonje besimtar por per shkencen e historis, arkeologjis po
__________________
Po qe se mes individėve tė njė kombi vjen puna qė dredhia, rrena dhe mashtrimi tė quhen zgjuarėsi, do tė thotė se atė komb e ka zėnė njė sėmundje, tashmė, e pashėrueshme.
Idealist Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-09-11, 08:49   #12
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Shantazhimi, falja, besimi, agjėrimi dhe pėrfitimi!



Behxhet Sh. Shala



Prishtina, Kandahari, Bagdadi, Peshavari dhe Gostivari: Ēka nė fakt i bashkon kėto qytete e qė gjeografia i ka shpėrndarė nė shtete tė ndryshme? Infrastruktura qė i pėrmbush nevojat e qytetarėve? Jo. Civilizimi i lashtė? Bagdadi po, tė tjerėt jo? Tė ardhurat e larta pėr kokė banori si pėrcaktues i njė standardi ekonomik tė dėshiruar dhe sigurie sociale? Jo. Shėrbimet e mira publike? Jo. Qytete tėrheqėse pėr tė jetuar? Jo, aspak. Qytete tė sigurta ? Jo. Madje, pasiguria e madhe nė tė gjitha qytete ėshtė shenjė identifikuese; ku mė shumė dhe ku mė pak! Karakteristikė e pėrbashkėt e kėtyre qyteteve ėshtė numri i madh i xhamive pėrjashtuar Prishtinėn e cila ka qenė e diskriminuar. Tjetėr karakteristikė ėshtė ekstremizmi radikal islamik i theksuar nė shtetet arabe dhe nė rritje e sipėr nė Prishtinė dhe Gostivar. Nuk kalon ditė e Zotit qė nuk ka shumė viktima nė njerėz, nė emėr tė fesė dhe tė Zotit, nė Kandahar, Peshavar dhe Bagdad, ndėrsa nė Prishtinė dhe Gostivar fatmirėsisht nuk ka! Sė paku jo, aktualisht! Ėshtė problem tė parashihen zhvillimet nė tė ardhmen! Nė kėto dy qytete!

Ėshtė gjithashtu e ēuditshme se myslimanėt vrasin myslimanėt duke kurdisur bomba dhe mjete tjera shpėrthyese nė vende publike ku frekuentojnė shumė njerėz, duke mos i pėrjashtuar as xhamitė apo shtėpitė e Zotit! Nė emėr tė besimit dhe Zotit! Edhe nė Kosovė ėshtė nė rritje ekstremizmi fetar apo besimi i importuar nga Bagdadi, Kandahari dhe Peshavari! Ky besim po u imponohet besimtarėve tradicionalė kosovarė duke e shkelur kėshtu tė drejtėn e kėtyre besimtarėve. Ky imponim nuk ka tė bėjė fare me traditėn, kulturėn, mjedisin, rrethanat dhe vullnetin e besimtarėve myslimanė kosovarė! Kėta “islamistė” tė importuar janė pėrjashtues, kėrcėnojnė dhe shantazhojnė ata qė nuk u binden dogmave tė tyre fetare jo rrallė edhe duke i sulmuar fizikisht dhe duke ua rrezikuar jetėn. Nė emėr tė tė drejtave dhe lirive fetar tė projektuara sipas kritereve tė pėrcaktuara nga ata! Nė fakt, kėta nuk kanė tė bėjnė fare me fenė dhe besimin! Kėta bėjnė njė propagandė kundėr fesė dhe pėrēojnė mesazhe tė dhunės duke u bėrė njė shėrbim shumė tė keq qytetarėve tė besimit islam! Kėta, kinse gardianė tė besimit dhe fesė, “mbrojtės” tė moralit islamik janė, nė fakt e kundėrta e saj! Ata qė vrasin, nuk mund tė jenė besimtarė dhe fetarė tė mirė sepse nuk janė njerėz tė mirė! Ata qė shantazhojnė nuk mund tė jenė besimtarė tė mirė e as njerėz tė mirė! Ata janė kriminelė qė duhet tė pėrgjigjen para ligjit dhe gjithsesi edhe para Zotit!

Xhamia, posta dhe “Gėzimi Ynė”: Qytetarėt e besimit islam, menjėherė pas pėrfundimit tė luftės kanė kėrkuar njė lokacion pėr ndėrtimin e njė Xhamie tė Madhe nė qendėr tė Prishtinės. Kjo kėrkesė ka qenė plotėsisht e arsyeshme nėse kemi parasysh faktin se mbi 90% tė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės janė tė besimit islam. Kėrkesa e tyre u injorua dhe mbi themelet e gjimnazit “Xhevdet Doda” nė Prishtinė u ndėrtua Katedralja, pėr qytetarėt e besimit katolik! Ishte ky njė vendim krejt i pamoralshėm i atyre qė e ndanė kėtė lokacion, por edhe mė i pamoralshėm i atyre qė pranuan qė shkolla tė zėvendėsohet me objekt kulti. Arsyetimi se katedralja politike paraqet vlerė evropiane ėshtė i barabartė me arsyetimin se nė Alaskė do tė bėhet plantacion i frutave tropikale! Gjithashtu, arsyetimi se me ndėrtimin e kėsaj katedraleje do tė plotėsohen kushtet qė Vatikani do ta njeh pavarėsinė e Kosovės dha rezultate tė menjėhershme; miqėsia e Vatikanit me Serbinė vetėm sa u forcua dhe as qė ka shenja se papati i Vatikanit do ta njeh Kosovėn. Ky investim ishte pa asnjė mbulesė pavarėsisht se fotografia e Papės, pėr vite me radhė ishte varur nė murin e zyrės sė presidentit!

Nga aspekti parimor BIK-u ka tė drejtė tė kėrkojė lokacion pėr Xhami tė Madhe nė ēdo vend nė qendėr tė Prishtinės. Nga aspekti moral ėshtė shumė e papranueshme dhe e pamoralshme qė xhamia tė ndėrtohet mbi themelet e ndonjė objekti shkollor apo parashkollor. Prandaj, nė asnjė kontekst nuk do ta pranoja qė Xhamia e Madhe tė ndėrtohet mbi objektet e ēerdhes “Gėzimi Ynė”. Kjo do tė konsiderohej xhami politike e cila nuk do tė kishte lidhje me pėrmbushjen e nevojave tė besimtarėve islam! Arsyetimi se nuk mund tė tėrhiqen paralele midis kėtyre dy objekteve ėshtė i paqėndrueshėm pėr vet faktin se qė tė dy kėto lokacione janė ndarė ose do tė ndahen me vendime politike, pėr qėllime politike dhe si rezultat i shantazhimit! Prandaj, fuqishėm e kam kundėrshtuar ndėrtimin e Katedrales mbi themelet e njė shkolle siē e kundėrshtoj edhe mė fuqishėm ndėrtimin eventual tė Xhamisė sė Madhe mbi themelet e ēerdhes “Gėzimi Ynė”.

Pėrfituesit nga mishmashi politiko-fetar: Jam shumė i brengosur qė shantazhimi ėshtė legjitimuar dhe legalizuar si mjet i realizimit tė qėllimeve politike. Instrumenti mė efikas dhe mė i fuqishėm kohėve tė fundit pėr realizimin e kėtyre qėllimeve ėshtė bėrė keqpėrdorimi i ndjenjave fetare tė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės. Nisma e arsyeshme pėr ndėrtimin e njė Xhamie tė Madhe nė Prishtinė u zgjerua me kėrkesėn e ndėrtimit tė njė qendre islamike. Pastaj kėrkesa pėr lejimin e shamive nė shkolla dhe lėnda e mėsimit apo edukimit fetar nė institucionet arsimore parauniversitare! Prej kėtyre kėrkesave ndėrtimi i xhamisė ėshtė ēėshtje qė duhet tė realizohet ndėrsa pėr kėrkesat tjera ėshtė dashur tė organizohet njė debat i gjerė dhe jo qė, pėrmes shantazhimit tė bėhen ndryshime kushtetuese dhe ndryshimi i planprogrameve shkollore. Nė kohėn kur arsimi nė Kosovė prodhon analfabetė serikė tė pajisur me dėftesa dhe diploma, lėnda fetare do tė ishte ngarkesė e cila do tė krijonte konfuzion shtesė.

Ėshtė paradoks i llojit tė vet qė nxėnėsit nė shkolla fillore, tė mesme dhe studentėt nė fakultete nuk e njohin gjuhėn amtare ndėrsa u imponohet mėsimi i gjuhės angleze qė nga klasa e parė! Kėsi diskriminimi gjuhės shqipe mund t’i bėjnė vetėm shqiptarėt dhe askush tjetėr! Kjo ėshtė njė lėvyrje e pashembullt e cila nuk mund tė arsyetohet me asgjė! Arsyetimi se me futjen e lėndės sė edukatės fetare do tė eliminoheshin dukuritė negative (pėrdorimi i drogės, korrupsioni, imoraliteti etj) dhe se do tė afirmohen vlerat e mirėfillta njerėzore dhe morale ėshtė krejt i paqėndrueshėm! Shembull pėr kėtė i keni vendet islamike si: Libia, Egjipti, Siria, Jemeni, Iraku, Irani, Afganistani, Pakistani e shumė shtete tė tjera ! Pikėrisht janė kėto shtete nga po na importohet dhe imponohet njė besim tjetėr. Prandaj edhe nuk do tė ketė pėrkrahje! Ky importim i njė besimi tė imponuar do t’i sjell shumė dėme pikėrisht qytetarėve tė besimit islam tė Republikės sė Kosovės! Nė planin afatshkurtėr do tė krijojė njė lėmsh tė mosmarrėveshjeve ndėrfetare ndėrsa nė planin afatgjatė do tė shndėrrojė Prishtinėn dhe Kosovėn nė Bagdad, Peshavar, Kandahar, Tripoli etj.

Manipulimi me ndjenja fetare i nxėnėsve tė paformuar emocionalisht pashmangshėm krijon kushte tė intsrumentalizimit tė tyre dhe martirizimit (shehitizmit) tė tyre! Pėrpjekjet tona duhet tė bėhen nė drejtim tė formimit, forcimit dhe afirmimit tė vlerave universale njerėzore, atyre kombėtare e pastaj edukimi fetar nuk do tė paraqiste fare problem! Kėshtu, pėrsėritja e imazheve tė Kandaharit nė qendėr tė Prishtinės, me slogane qė nuk i kupton askush, me flamuj qė gjithashtu janė tė huaj pėr ne, me paraqitje pėrjashtuese dhe kėrcėnuese pėr ata qė nuk i pėrkrahin, kam frikė se do tė kurthohemi nė njė rrugė qorre nga do ta kemi vėshtirė tė dalim!

Kosova e ka njė kushtetutė tė cilėn e ka dhe ajo duhet tė respektohet. Sė paku nga ata qė janė deputetė tė Kuvendit. Diskutimi i fundit pėr propozimin e njė subjekti me 1% tė votave pėr amandamentimin e kėtyre propozimeve ngriti tensionet, brenda dhe jashtė Kuvendit! Tensione tė panevojshme! Pėrsėri u aktivizua kėrcėnimi se: do tė dalim nga koalicioni, do tė bllokojmė rrugėt tė premten, do tė pėrdorim mjete tė tjera, do ta radikalizojmė veprimin, etj. etj. Prapa kėtyre shantazheve qėndrojnė politikanėt, tė dėshtuar dhe asi qė do tė dėshtojnė sė shpejti! Atyre nuk u intereson feja, besimi, por vetėm karrigia e tyre! Promovimi dhe sigurimi i mbijetesės sė tyre politike! Duke i njohur shumė mirė kėta qė qėndrojnė prapa kėtyre kėrcėnimeve, jam krejt i sigurt se nuk do tė ketė krizė qeveritare! Disa qė kanė mbetur jashtė loje, mjafton t’u lirohet pak kohė qė tė bėhen pjesė e lojės! Ndėrsa atyre qė do t’i “radikalizojnė” qėndrimet dhe veprimet, mjafton t’u bėhen lėshime kozmetike, aq sa pėr t’u arsyetuar para votuesve tė tyre! Sepse, karriera dhe karrigia janė fe e tyre, besim i tyre!

Deputetėt e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės kanė votuar me ndėrgjegje ndėrsa disa kanė hipur nė: “njė tren pėr nė… Prizren” duke iu shmangur votimit dhe duke shkuar drejt stacionit tė fundit tė tyre, falimentimit politik! Lėvizja Vetėvendosje ka luajtur me dy palė letra duke i djegur qė tė dyja! Janė munduar ta ruajnė elektoratin e besimit islam mirėpo mendoj se kanė rrėshqitur nė kėtė drejtim! Jo qė nuk do tė fitojnė nga ky elektorat por do ta humbin edhe mbėshtetjen e elektoratit tė tyre! Mashtrimi, edhe nė lojėn e bixhozit, edhe nė lojėn politike kushton shumė! Dhe e ka njė kufi!

“Oj Shqypni e mjera Shqypni, kush tė ka qitė me krye nė hi, disa horra tė politikės nė Kosovė dhe Shqipėri….”!
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-09-11, 11:38   #13
Makresh
 
Avatari i Makresh
 
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
Makresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Xhamiave nė Kosovė nuk do t'ju ndryshohen emrat !
Keto alucinacione, mund t'i debatoni mes vete !

Sulltan Mehmet Fatija eshte i bekuar, direkt nga Muhamedi a.s. per ata, e ato qe se din !
Ne si shqiptar, kemi nje fat, qe asnje shtet tejter arab se ka, ardhja e tij ne ēlirimin e Kosoves, dhe trojeve shqiptare na ka nderuar ! Sepse sikur te mos ishte ai besimtar, kalores i armates Islame, sot kosova e shqiperia do te ishin peng te serbis, ose edhe nje hap me keq, do t'ishim asimiluar totalisht !

Pra ju (jo-besimtaret) mund te vajtoni per dy gjera : Ose per faktin qe na ēliroj dhe rrezoj perenadorin serbe, ose per faktin qe i shpetuam barbaris sllave ! Pra qani, dhe shterrni syt e tuaj, sepse keshtu edhe do te vdesni, me mllefin tuaj kundėr Zotit !

Kurse Orientalizmi Shqiptar ka filluar qysh me ardhjen e krishterizmit nga i vet-shpalluri "Shen" Pali. Shqiptaret asnjeher s'kan qen perendimor, dhe as qe do te jemi bile !
__________________
La ilahe il-lall-llah - Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut !

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Makresh : 19-09-11 nė 11:41
Makresh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-09-11, 13:04   #14
e-uritura
 
Avatari i e-uritura
 
Anėtarėsuar: 23-04-08
Postime: 1,893
e-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Makresh Shiko postimin
Xhamiave nė Kosovė nuk do t'ju ndryshohen emrat !
Keto alucinacione, mund t'i debatoni mes vete !

Sulltan Mehmet Fatija eshte i bekuar, direkt nga Muhamedi a.s. per ata, e ato qe se din !
Ne si shqiptar, kemi nje fat, qe asnje shtet tejter arab se ka, ardhja e tij ne ēlirimin e Kosoves, dhe trojeve shqiptare na ka nderuar ! Sepse sikur te mos ishte ai besimtar, kalores i armates Islame, sot kosova e shqiperia do te ishin peng te serbis, ose edhe nje hap me keq, do t'ishim asimiluar totalisht !

Pra ju (jo-besimtaret) mund te vajtoni per dy gjera : Ose per faktin qe na ēliroj dhe rrezoj perenadorin serbe, ose per faktin qe i shpetuam barbaris sllave ! Pra qani, dhe shterrni syt e tuaj, sepse keshtu edhe do te vdesni, me mllefin tuaj kundėr Zotit !

Kurse Orientalizmi Shqiptar ka filluar qysh me ardhjen e krishterizmit nga i vet-shpalluri "Shen" Pali. Shqiptaret asnjeher s'kan qen perendimor, dhe as qe do te jemi bile !
Mllef kunder Zotit?

Gabim makresh, mllefi eshte kunder teje, pikerishte kunder teje dhe atyre sikur ti.
Besom, kur i lexoj keto perralla, nga nje i rritur, nuk mund te shpjegoj ndryshe vetem se; keta njerez jane me te vertete te krisur!

Selam muhametit.
__________________
e-uritura Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-09-11, 13:43   #15
Idealist
 
Avatari i Idealist
 
Anėtarėsuar: 19-07-11
Vendndodhja: Eshte e rendesishme te dihet jo cmimi, por vlera, pra jetoj ne atdheun tim...
Postime: 156
Idealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėmIdealist i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sharmi fetar

[QUOTE=e-uritura;2123545]Mllef kunder Zotit?

Gabim makresh, mllefi eshte kunder teje, pikerishte kunder teje dhe atyre sikur ti.
Besom, kur i lexoj keto perralla, nga nje i rritur, nuk mund te shpjegoj ndryshe vetem se; keta njerez jane me te vertete te krisur!

Selam muhametit.[/QUOTE] ti vertete je e mbushur me mllef, je e uritur per grindje, percarje. Ti me nivelin tend tekomunikimit deshmon injorancen e nje te humbure qe nese te leme ne udhekryq as qent nuk te shiqojn. Nese je e krishtere deshmoje besimin me fjale bindese, keshilluese per tek anetaret e jo te beshe fyerje te shumica e anetareve. Po e shohe se i ke merak pikat, atehere venja vetes nje...


__________________
Po qe se mes individėve tė njė kombi vjen puna qė dredhia, rrena dhe mashtrimi tė quhen zgjuarėsi, do tė thotė se atė komb e ka zėnė njė sėmundje, tashmė, e pashėrueshme.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Idealist : 19-09-11 nė 13:47
Idealist Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 15:18.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2021, Jelsoft Enterprises Ltd.