Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-01-12, 10:30   #1
Kercovari
 
Anėtarėsuar: 20-09-04
Vendndodhja: Zuerich/ch
Postime: 15,792
Kercovari e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Kercovari
Gabim Feja dhe ideologjia

Feja dhe ideologjia: kufijtė shipirtrorė tė demokracisė

Shkruar nga Daniele Mascitelli, secondi Tutto blog nė 30, 18/09/2010.
Artikulli origjinal/http://30secondi.globalist.it/2010/09/18/scontri-di-ideologie-e-limiti-della-democrazia-intellettuale/



Lufta e vjetėr nė mes socializmit dhe kapitalizmit e luftės ftohtė duket se ėshtė kthyer nė njė luftė ideologjike ndėrmjet Islamit dhe Perėndimit. Rasti i fundit i Reverend Jones nė Shtetet e Bashkuara,i cili me 11 Shtator u pėrpoq pėr tė djegur Kuranin,italianja Daniele bloger,ka ftuar njė ekspert tė Islamit, pėr njė qėndrim nė luftėn midis dy pikėpamjeve mbi lirinė e shprehjes, qė ka frymėzuar perėndimoret dhe botėn islamike. Gjithashtu, ne (nė botėn perėndimore) kami tendenca tė fanatizmit intelektual.

Nė debat tė nxehtė nė lidhje me djegie tė librit dhe protestave tė dhunshme kundėr kėtij kėrcėnimi shpesh janė ngritur konsiderata tė papėrshtatshme. Pėrveē kėsaj,me dashje ose padashje nė qarkullim janė vėnė deklarata krejtėsisht tė rreme.
Avokatėt kėto thirje i quajnė ēertifikime tė rreme.
Me kėtė temė kam pėr qėllim pėr tė provokuar disa reagime, ndėrkohė tė jetė ky edhe njė mjet pėr tė shqyrtuar disa fakte nga njė perspektivė tjetėr, e cila merr mė shumė se 30 sekonda kohė.

Pėr mė shumė se njė dekadė, ajo ekziston si pėrrallė e "pėrleshje nė mes qytetėrimeve",e cila e sheh Perėndimin dhe Islamin si tė kundėrshtuar ku dimensionet e kėtyre si dy realitete nuk janė praktikisht tė krahasueshme.
Dhe ne kemi theksuar se ne nuk besojmė nė kėto pėrplasje. Por le tė pėrpiqemi pėrsėri pėr tė ndryshuar terminologjinė dhe tė flasim pėr njė "pėrplasje ideologjish."
Nėn ideologjinė unė kuptoj njė sėrė vlerash dhe pikėpamjet intelektuale, tė cilat janė grupuar rreth luftės aktuale, qė pothuajse gjithmonė prek baza tė politikave / ose ēėshtjet ekonomike.

Nuk ka dyshim se p.sh. gjatė luftės sė ftohtė mes Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė,lufta ishte kryesisht politike, por ajo gjithashtu ishte njė luftė e ashpėr ideologjike - midis kapitalizmit dhe socializmit - dhe pothuajse ka pasur njė ndikim global.

Ajo qė unė dua tė pėrcjellė kėtu ėshtė se nuk ėshtė e pazakontė qė religjionin tė transformojmė nė ideologji.Kėshtu qė praktikisht nė kėtė pikė mund tė kryhen beteja nė mes ideologjive,tė cilat mund tė jenė tė udhėhequar nga natyra fetare.

Dhe pastaj ēfarė do tė jetė ideologjia e Perėndimit e cila do vjen si " ndonjė ideologji tjetėr"?
Unė besoj se "Perėndimi" dallohet si pėrfaqsuese me ideologji tė kapitalizmit dhe tė demokracisė (me gjithė atė qė ka tė bėjė me tė drejtat e njeriut dhe tė drejtėn civile pėr kėtė).

Le tė pėrqėndrohemi pėrsėri nė njė nga aspektet e kėtyre ideologjive: lirinė e shprehjes.

Pėr demokracitė perėndimore, kjo praktikisht ėshtė njė dogmė.

Njė dogmė me pėrjashtime (ndonjėherė ndalon apo pengon ideologjitė dominuese (sunduese),pėr tė theksuar njė ideologji tė kundėrtė). Njė dogmė me kontradikta (ku vetėm tė mendojmė njė thėnie tė Goedel: A ėshtė teorikisht e mundur tė shprehim njė opinion mbi dogmėn vetėfrymzuese pėr tė shtypur atė dogmė?).Kjo nuk ėshtė aspak pėr tė u diskutuar me vlera tė kundėrshtueshme.

Dhe natyrisht kjo reflektohet edhe nė lirinė e shprehjes fetare, qė edhe ėshtė bėrė e "shenjtė". Kjo ēon nė njė shtim tė pabesueshėm dhe tė pakontrollueshėm tė "kishave autoqefale" - pėr tė u pėrdorur koncepti i krishterė i ortodoksisė pėr tė zėnė pozicione tė ndryshme. Unė njė herė u pėrpoqa, p.sh. pėr tė numėruar origjinėn e sekte tė krishterė nė SHBA, por ajo ishte mė e keqe se sa qė dua tė numėrojnė njė dele. Ēfarė ėshtė e rėndėsishme kėtu ėshtė se ata pėrfaqėsojnė nė total njė pėrqindje te mirė tė atyre qė pėrcaktojnė veten si tė krishterė, por rrallė tejkalon njė pėrqindje tė caktuar tė popullsisė amerikane.
Nė kėtė rastė,ėshtė pėr tė vendosur njė shtėrngėsė(kapėse) historiko-fetare. Pėrhapja e kishave "personale" ėshtė njė rezultat i reformimit Protestant tė shekullit tė gjashtėmbėdhjetė. Ose ndoshta jo. Duhet theksuar se ideja e krishterimit me gjykimet dhe interpretimin e [shkrimit] i njė grupi tė vetėm tė lartė qė ėshtė i ngritur hierarkik nėpėrmjet Sakramente bazave klerikale, mund tė gjendet vetėm nė Kishėn katolike romake.

Tė gjitha fetė e tjera monoteiste i kanė tė panjohura kėto formė tė organizimit. Po asnjėhere edhe hebrenjtė (tė paktėn qė nga shkatėrrimi i Tempujve nuk kan pasur "priftėrinj", por vetėm "mjeshtėr mėsues"),po as edhe Islami gjithashtu nuk i di dhe(ka vetėm figura Imam dhe Sheik). Pėr shkak tė natyrės sė kėtyre feve, niveli njerzorė ėshtė futur thėllė nė rrėnjėt e demokracisė.
Dhe tė vimė ne njėhere nė njė pikė kyēe: Parsi pyet veten "Por sa 'Rev "Jones ka nė botėn islame dhe sa pasues kanė ata?".

Pyetja ėshtė nė rregull, por pėrfshin njė dozė tė mirė tė retorikės qė deformon perspektivat.Nė nė Shtetet e Bashkuara ka shumė "Rev "Jones tė cilėt qėndrojnė nė krye tė Kishės sė tyre personale dhe tė religjiozitetit duhet falemenderuar"rezhimeve demokratike" qė u garantojnė demokratizimin fiskal (tatimi)dhe lirinė pėr tė u shprehur.

Por, pėr arsye tė ndryshme ka edhe nė Islami njė morie tė imamėve, nė njė kuptim tė caktuar, medhhebi (me pėrjashtim tė katėr zyrtareve).

Tek Islami pikėrisht liria e shprehjes fetare ėshtė njė arritje shumė e lartė. Dikush mund tė thotė se liria e fjalės ėshtė e njėjtė si nė njė demokraci (dmth., ėshtė e mjaftueshme qė ajo nuk ėshtė blabla -formuese). Dhe gjithashtu ka vlefshmėrinė e njė "drejtimi " nė parim tė pėrcaktuar nga numri i pėrkrahėsve tė cilėt ndjekin ideologjinė e duhur.

Njė ideologji nė kuptimin e ngushtė, e jo njė fe.

Ndonjėherė ajo ėshtė e dhunshme, sektare, ekskluziviste, ideologji millenariante, tė cilat ndonjėherė janė shumė shpirtėrore, popullore, pacifiste ose tė reformuara.
Sa nė numėr janė pėrkrahės tė "Rev .Jones nė Perėndim dhe botėn islame?
Ndoshta pak, nė krahasim me numrin e besimeve tė tjera tė mėdha si kishat (apo medhheb) qė janė tė dukshme. Vetėm ata qė shpesh folin pėr veten me tė madhe, janė edhe ekstremistė.

Me sa duket njė nga pasojat e "demokracisė dhe lirisė" ėshtė shfaqja e ekstremizmit. Mirė ama tė kujdesshėm nė hapin tjetėr.

Dhe ende ka njė tjetėr lloj "Rev "Jones, e cila vjen nga linja ideologjike demokratike. Dhe kjo ėshtė ajo qė mė shqetėson: ajo ėshtė e ndėrtuar mbi linja dhe nuk mbėshtetet nga shenjtėria e fesė. Pikėrisht pėr kėtė arsye ka njė pamje tė qartė dhe mė logjike.
Dhe ajo ėshtė aty qė lidhet me rrėnjėt kulturore, etnike (shpesh racore). Pėrmes kėsaj pėrpjekjet ideologjike do tė shėndrrohen nė "beteja tė popullsisė civile".
E pra, tani i kam lėnė lexuesit e mi tė gjejnė detyrėn e vet ata.


Shqiptoj/Xh.S


__________________
Diellin,vetėm tė marrėt mundohen
tė mbulojn me shoshė....
Kercovari Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 15:24.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2021, Jelsoft Enterprises Ltd.