PDA

View Full Version : Lajme


Faqet : [1] 2

Dilaver
29-09-03, 22:34
P.Mur: Beogradit nuk i takon njė vend nė tavolinėn e bisedimeve pėr statusin final tė Kosovės



Pragė, 29 shtator 2003 - Duke folur pėr rrezikun qė nė bisedimet pėr ēėshtjet teknike Prishtinė-Beograd tė preket edhe ēėshtja e statusit, analisti i radios "Evropa e lirė" nuk mendon qė tash ka njė rrezik, por ky rrezik ekziston nė planin mė afatgjatė.



Megjithatė ai mendon qė sapo dikujt i jepet njė pozicion fillestar nė bisedė, do tė pėrpiqet tė ketė mė shumė influencė nė tė ardhmen. "Nėse Serbisė do t'i lejohet njė vend nė tavolinėn e bisedimeve pėr Kosovėn, nė kėto bisedime praktike, atėhere do tė jetė mė e vėshtirė nė tė ardhmen t'i thuhet Beogradit qė nuk ke vend nė tavolinėn e bisedimeve ku do tė diskutohet statusi", thotė analisti Patrik Mur.



"Por, duhet bėrė e qartė qė ka njė rrezik qė nėse Beogradi merr pjesė nė kėto bisedime, atėhere do tė kėrkojė tė drejtėn e vetos nė bisedimet pėr statusin final dhe mendoj se kjo nuk do t'i shėrbejė askujt, pėrfshirė dhe serbėt e Serbisė", thotė ai.



Por, analisti Mur thotė se ekziston njė rregull qė nga kohėt e hershme se ata qė humbin luftėra humbin territore. "Beogradi pėr arsye qė dihen fare mirė, e humbi Kosovėn dhe bashkėsia ndėrkombėtare duhet t'ia bėjė tė qartė se ky ėshtė njė fakt dhe t'i japė fund kėsaj ēėshtjeje".



Andaj Mur ėshtė i mendimit qė Beogradit nuk i takon njė vend nė tavolinėn e bisedimeve pėr statusin final.



"Sa mė shumė kohė dhe energji qė autoritetet serbe shpenzojnė rreth problematikės sė Kosovės, qė nė tė vėrtetė e kanė humbur, aq mė shumė para dhe vėmendje investohet jashtė problemeve reale tė Serbisė, e qė janė krimi, varfėria dhe korrupsioni", thotė Mur, duke shtuar se "nuk ėshtė nė interesin e serbėve asgjėkundi tė inkurajohen se kanė njė tė ardhme nė njė Kosovė tė kontrrolluar nga Beogradi".



Ai nė kėtė aspekt e sheh edhe rrezikun qė Kosova do tė pėrdoret nė politikėn serbe si njė futboll politik nė rivalitetin mes politikanėve serbė.



Poashtu Beogradi, duke ngritur problemin e Kosovės pėrpiqet tė hapė "njė ēėshtje mė tė gjerė kufijsh nė Ballkan, qė pėrfshin ndarjen e Bosnjes, nė tė cilėn Republika Serbe do t'i jepej Serbisė nė kėmbim tė pranimit tė humbjes sė Kosovės nga ana e Serbisė, qė tashmė ka ndodhur", thotė analisiti i radios "Evropa e lirė".

Dilaver
30-09-03, 14:49
Policėt e vrarė serbė nė Nish janė nga Kosova



Nish, 30 shtator - Pjesėtari i shėrbimit sekret serb Vladan Rovēiq ka vrarė sot nė mėngjes katėr kolegė tė tij, ndėrkaq tre tė tjerė i ka plagosur, ka njoftuar njė zyrtar i policisė nė Nish.

Incidenti ka ndodhur rreth orės 8.00 tė mėngjesit nė ndėrtesėn e policisė nė qendėr tė Nishit, ku ndodhet policia serbe nga Kosova.

Katėr pjesėtarėt e vrarė tė kėtij shėrbimi sekret serb janė nga Kosova dhe ata kanė punuar nė sektorin e Agjencisė Informative tė Sigurimit ( BIA - Bezbedonosna Informativna Agencia) nga Prishtina, njoftojnė mediat serbe. Pėr sulmuesin thuhet se ka qenė me "ērregullime psikike", por sipas njė njoftim tjetėr ai ėshtė revoltuar kur ka marrė vesh se do tė mbetet pa punė.

Anonimja D
03-10-03, 22:13
RReth bisedimeve me Beogradin rreth qeshtjeve teknike,me pelqeu komenti i analitit Mur,ketu kisha shtu edhe dicka cka kam pas rast te ndegjoj permes tv-se ,nje koment per shtyp qe e kishte dhene zt.Haradinaj..po mundohem ti citoj fjalet e tij .....ta kemi ne pavarsin e Kosoves ,ta kompletojm qeverin (siq e dime te gjithe ne kemi nje qeveri te pergjysmuar)e mandej mund te bisedojm ne nje tavoline me Beogradin ,te dihet kend jemi duke e perfaqsu.

doni
07-10-03, 00:37
Kuala Lampur, Malaizi, 6 tetor – Kidnapues tė armatosur, me njė motoskaf tė shpejtė, kanė rrėmbyer 6 persona nė bregdetin e largėt malaizian Borneo dhe pastaj kanė ikur, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt, njofton Rojter. Tė rrėmbyerit janė tre indonezianė dhe tre filipinas, tė gjithė burra rreth tė ‘30-tave. Kidnapuesit besohet tė jenė piratė maleizianė dhe nuk besohet tė jenė pėrzier tė huajt, kanė thėnė zyrtarėt. Por, diplomatėt kanė thėnė se sulmi ka ngjashmėri mė dy sulmet e vitit 2000 nė bregdetin maleizian, tė kryera nga grupi ekstremist islamik nė jug tė Filipineve, Abu Sajaf, qė ka lidhje me Al Kaidėn.

doni
07-10-03, 00:40
Prishtinė, 6 tetor - Nė pėrfundim tė vizitės sė tyre nė Prishtinė, diplomati amerikan Riēard Hollbruk dhe kryeadministatori i parė i Kosovės Bernar Kushner u bėnė thirrje liderėve tė institucioneve tė Kosovės qė tė marrin pjesė nė bisedimet e caktuara mė 14 nė Vjenė. Kėto komente Hollbruk e Kushner i bėnė sot nė njė takim nė komunėn e Prishtinės, ku diskutuan nė temėn "Ardhmėnia e Kosovės".

Diplomati Hollbruk edhe njėherė u bėri thirrje liderėve tė Kosovės qė pa hezitim tė shkojnė nė Vjenė, ngase mosshkuarja do tė ishte fitore politike e Serbisė, nėnvizoi ai. Hollbruk shtoi se bisedimet janė shumė tė rėndėsishme dhe kjo do tė jetė edhe fillim i bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. "Edhe pse zyrtarisht nuk do tė flitet pėr statusin, kėto bisedime janė pėr statusin, fillim i procesit. Si mund ju qė tė mos shkoni", pyeti Hollbruk. "Nėse liderėt nuk janė tė gatshėm pėr bisedime, ky ėshtė sinjal i keq qė instiucionet e Kosovės nuk janė tė gatshme tė angazhohen pėr ēėshtjet qė janė me rėndėsi pėr popullin e Kosovės", tha ai.

Hollbruk poashtu me kėtė rast tha se edhe pas zgjidhjes sė statusit, nė Kosovė ėshtė e nevojshme prezenca civile dhe ushtarake pėr t'i mbrojtur minoritet, por mė parė shqiptarėt duhet tė dėshmojnė se vetė do t'i mbrojnė ato.

Nga ana e tij Bernar Kushner tha se ėshtė i lumtur pėr tė arritjet e deritashme nė Kosovė, por shprehu pakėnaqėsi pėr vazhdimin e dhunės etnike. "Tani ėshtė nė proces kalimi i kompetencave dhe pėrgjegjėsive. Ky ėshtė proces i gjatė, por ju jeni nė rrugė tė drejtė", tha Kushner, duke shtuar se "dhuna vazhdon ta varrosė procesin paqėsor dhe kjo dėrgon fotografi tė keqe nė botė pėr Kosovėn", tha ai. "Qytetarėt e Kosovės nuk do tė mund tė realizojnė qėllimet e tyre nėse serbėt nuk janė tė sigurtė dhe nuk mund tė kthehen nė shtėpitė e tyre". u shpreh Kushner.

doni
07-10-03, 13:10
Uashington, 7 tetor – Shtetet e Bashkuara e mirėpresin shpalljen e hapjes sė dialogut tė drejtpėrdrejtė ndėrmjet autoriteteve nė Beograd dhe Prishtinė qė do tė fillojnė nė Vjenė mė 14 tetor. Nė njė deklaratė tė zėdhėnėsit tė Departamentit tė Shtetit Riēard Bauēer thuhet se fillimi i kėtij dialogu ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėrpara nė rrugėn qė ka shtruar Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. Ky dialog do tė pėrfshijė diskutimin e ēėshtjeve praktike tė interesit tė pėrbashkėt, si ēėshtjet e energjisė dhe transportit, personave tė zhdukur si dhe kthimi i tė zhvendosurve. Shtetet e Bashkuara e konsiderojnė kėtė dialog jashtėzakonisht tė rėndėsishėm, dhe shpresojnė se qeveria e Serbisė dhe Malit tė Zi dhe udhėheqėsit e Institucioneve tė Pėrkohshme tė Vetėqeverisjes tė Kosovės do tė kenė qasje serioze dhe do tė dėrgojnė pėrfaqėsim politik adekuat tė nivelit tė lartė nė nismėn e bisedimeve nė Vjenė.

Nė deklaratė bėhet e ditur se delegacioni i SHBA-ve nė hapjen e bisedimeve nė Vjenė do tė udhėhiqet nga zėvendėsndihmėsi i Sekretarit tė Shtetit pėr ēėshtje evropiane dhe tė evroazisė, Lorens Rosin, dhe nė tė do tė jenė edhe ambasadori pėr Serbi dhe Mal tė Zi, Uilliam Montgomeri dhe shefja e Zyrės sė SHBA-ve nė Prishtinė

doni
07-10-03, 13:15
Podujevė, 7 tetor – Policia rajonale e UNMIK-ut nė Prishtinė ka raportuar sot se mbrėmė nė rajonin e Podujevės ka ndodhur njė vetėvrasje nė fshatin Sfeēėl dhe njė tentim vrasje nė Podujevė.

"Nė fshatin Sfeēėl, mbrėmė rreth orės 18.00 policia ėshtė informuar se njė njeri nė atė fshat ishte bindur tė bėjė vetėvrasje me njė revole", thuhet nė raportin e policisė. Policia menjėherė ka dalė vendin e ngjarjes dhe ka gjetur trupin e pajetė tė viktimės tė shtrirė nė banjo me njė revole tė kalibrit 9 mm nė duart e tij.

Zėdhėnėsi i policisė rajonale tė UNMIK-ut Malkolm Eshbi tha se viktima quhet Ali Vokrri i lindur mė 1965, kurse motivi nuk dihet ende derisa hetimet janė duke u kryer. Nga burimet tė tjera merret vesh se i ndjeri para disa muajve ėshtė kthyer nga Gjermania dhe ishte i pamartuar.

Poashtu mbrėmė rreth orės 18.20 nė Podujevė polica ka arrestuar 2 persona pas njė ndeshjeje futbolli qė kishin goditur me thikė dy persona tjerė duke u shkaktuar lėndime tė shumėfishta serioze. Sipas informatave tė policisė, shkaku i kėtij incidenti ishte mosmarrėveshja rreth ndeshjes sė futbollit. Malkolm Eshbi tha se pėr tė dy rastet hetimet janė duke vazhduar.

doni
10-10-03, 00:15
Presidenti Rugova pasi i dėshiroi mirėseardhje gjeneralit Kamerhof, tha se me KFOR-in dhe NAT0-n do tė ketė njė bashkėpunim tė ngushtė. Ai tha se KFOR-i ėshtė i dashur dhe i respektuar nga populli i Kosovės. Nė kėtė takim, tha Presidenti, ėshtė biseduar edhe pėr progresin e arritur nė Kosovė, pėr objektivat e saja zhvillimore, siē ėshtė zhvilllimi ekonomik, privatizimi, krijimi i vendeve tė reja tė punės, integrimi i grupeve etnike.

doni
10-10-03, 00:19
Pėrkundėr mohimeve kategorike tė UNMIK-ut dhe pėrfaqėsuesve tė tjerė ndėrkombėtarė se procesi i privatizimit nė Kosovė nuk ėshtė ndalur me kėrkesė tė Serbisė, megjithatė Beogradi ka gisht nė kėtė ndalesė.

Sipas njė deklarate tė ministrit serb tė financave Bozhidar Gjeliq, Beogradi disa herė i ka paralajmėruar zyrtarėt e Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe tė Bankės Botėrore se Serbia rregullisht i paguan anuitetet e borxhit tė jashtėm tė Kosovės, i cili ėshtė 1,6 miliardė dollarė dhe se gjoja Serbia vetėm gjatė dy viteve tė kaluara nė emėr tė kamatave nė borxhet e ndėrmarrjeve tė Kosovės, ka paguar 47 milionė dollarė.

Edhe ministri i ekonomisė Aleksandar Vlahoviq thotė se ndėrmarrjet e Kosovės mund tė privatizohen vetėm nėse nė ēmim llogariten edhe borxhet e tyre. Ai thotė se Serbia dėshiron qė Kosova tė marrė pėrsipėr pjesėn e vet tė borxheve dhe tė respektohet pronari, duke shtuar se shumė ndėrmarrje tė Serbisė i kanė kapacitetet e veta nė Kosovė.

Mirėpo, zėdhėnėsja e BE-sė Monik dė Grot thotė se faza e tretė e privatizimit ėshtė anuluar pėr shkak se administrata e UNMIK-it po bėn disa qartėsime ligjore qė janė nė vazhdim e sipėr. Ajo hodhi poshtė mundėsinė qė procesi i privatizimit tė jetė ndėrprerė me kėrkesė tė Serbisė.

doni
10-10-03, 00:22
Nėnkryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės Kolė Berisha thotė se kosovarėt duhet tė shkojnė nė bisedimet e Vjenės. Ai tha se pala kosovare ėshtė e interesuar tė bisedojė pėr tė zhdukurit nė radhė tė parė, e pastaj pėr ēėshtjen e energjisė e tė tjera. Ai bėri kėto komente nė njė intervistė dhėnė radios "Evropa e lirė". Ai shtoi se kosovarėt nuk e kanė asnjė arsye tė mos shkojnė nė Vjenė, sepse tė gjitha tė drejtat dhe tė gjitha kushtet janė plotėsuar qė tė shkojnė nė Vjenė dhe tė bisedojnė me palėn serbe.

"Kur them tė gjitha kushtet kam parasysh faktin se edhe e drejta historike, qė dikush thirrej nė tė si deri mė tash, edhe e drejta demokratike dhe ēdo e drejtė tjetėr ėshtė nė anėn e shqiptarėve, e palės kosovare, prandaj nuk ka arsye qė tė mos shkohet nė Vjenė qoftė edhe pėr njė fotografim tė momentit", ka thėnė z. Berisha.

Ai ka nėnvizuar se shqiptarėt nuk janė fajtorė dhe nuk kanė arsye tė mos shkojnė nė Vjenė, sepse gjatė tėrė historisė sė tyre kurrė nuk kanė vrarė serbė, apo popuj tjerė, por gjithmonė kanė qenė tė dėnuar, pėrkatėsisht tė masakruar dhe tė denoncuar nga popuj tjerė, pėrkatėsisht nga serbėt.

doni
10-10-03, 00:24
Koordinatori i Paktit tė Stabiliteti pėr Evropėn Juglindore, Erhard Busek ka vlerėsuar se nė dialogun ndėrmjet Prishtinės e Beogradit duhet tė pėrfshihen diplomatė tė jashtėm me pėrvojė. Nė njė tekst autorial nė tė pėrditshmėn vjeneze "Kurir" z. Busek ka vlerėsuar se zgjedhjet e ardhshme i pengojnė autoritetet serbe qė tė bėjnė koncesione, ndėrkaq qėndrimet krejtėsisht tė ndryshme tė Prishtinės dhe Beogradit flasin nė favor tė dėshtimit tė dialogut.

Erhard Busek mė tutje shkruan se gjendja e tashme nė Kosovė nuk mund tė zgjasė shumė pasi shqiptarėt nuk janė tė kėnaqur me formulėn standardet para statusit, bashkėsisė ndėrkombėtare kjo situatė po i kushton shumė, ndėrkaq Unionin Serbi - Mali i Zi e pengon rrugėn drejt Bashkimit Evropian.

doni
10-10-03, 00:35
Nė kompleksin memorial nė Mejė tė Gjakovės sot u bė varrimi i kufomave tė 43 shqiptarėve, tė cilėt ishin vrarė nė masakrėn e forcave serbe nė kėtė fshat, mė 27 prill tė vitit 1999.

Nė ceremoninė e rivarrimit tė tyre, pos familjarėve dhe tė afėrmve tė viktimave, morėn pjesė edhe mijėra qytetarė nga Gjakova e rrethina dhe nga mbarė Kosova, si dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės, tė pushtetit lokal tė Gjakovės si edhe tė TMK-sė, tė partive politike, tė organizatave joqeveritare e tė tjerė.

Nė emėr tė kuvendit komunal tė Gjakovės, nga viktimat e masakrės sė Mejes u nga i fundit kryetari i komunės, Aqif Shehu.

"Tragjedia e Mejes, me zėrin e saj trishtues, depėrtoi nė tė gjitha instancat politike e ushtarake tė botės sė qytetėruar", tha z. Shehu.

Ai theksoi se qendrat e vendosjes nė botė sot duhet tė bėjnė presion tė fuqishėm mbi regjimin e Beogradit qė tė ndriēojė fatin e mijėra shqiptarėve tė tjerė, tė marrė peng nga forcat ushtarake e policore tė Serbisė.

Nė emėr tė organizatės joqeveritare "27 prilli i vitit 1999", nga 43 viktimat te masakrės sė Mejes u nda Zeqė Tahiri, nė emėr tė Bashkėsisė Islame tė Kosovės, Mr Qemail Morina, ndėrkaq nė emėr tė Ipeshkvisė sė Kosovės u nda i fundit Atė Ndue Kajtazi.

Mė 27 prill tė vitit 1999 forcat policore e ushtarake serbe kishin vrarė nė Meje rreth 400 pleq, gra e fėmijė. Kufomat e tyre ishin transportuar nė Serbi, me qėllim qė tė fsheheshin gjurmėt e kėtij krimi, i cili konsiderohet ndėr krimet mė tė rėnda tė regjimit tė Millosheviqit nė Kosovė.

Eshtrat e 43 shqiptarėve qė u varrosėn sot nė Meje, janė gjetur nė njė varrezė masive nė Batajnicė, afėr Beogradit, nė Serbi, kurse autoriteteve tė UNMIK-ut iu dorėzuan tė mėrkuren e kaluar.

doni
10-10-03, 00:37
Nė raportin e sotėm tė KFOR-it thuhet se dy ushtarė tė KFOR-it francez janė lėnduar nė njė fatkeqėsi trafiku, kur automjeti i tyre transportues i ujit ėshtė rrotulluar nė Klinėn e Epėrme nė rrugėn pėr Banjė. Tė lėnduarit janė transportuar nė spitalin e Mitrovicės, ku janė pranuar pėr shėrim.

Tė njėjtat burime bėjnė tė ditur se njė patrullė e KFOR-it sė bashku me policinė e UNMIK-ut kanė bastisur njė shtėpi nė Kotor, ku kanė gjetur njė pushkė AK-47 dhe njė pushkė gjahu, me ē'rast ėshtė arrestuar pronari i shtėpisė pėr armėmbajtje pa leje.

Nė rajonin e BSH tė Qendrės janė arrestuar dy persona tė armatosur me njė kalshnikov dhe njė revole, tė cilėt kanė marrė pjesė nė njė tentimplaēkitje tė armatosur nė Sibofc tė Poshtėm.

Po nė kėtė rajon, njė patrullė tjetėr e kėsaj brigade tė KFOR-it, gjatė bastisjes sė njė shtėpie nė Fushė Kosovė ka zbuluar njė revole, 45 rrathė municion tė ndryshėm dhe njė jelek lufte, ndėrsa nė Ulkianė (Graēanicė), KFOR-i ka konfiskuar dy pushkė AK-47, dy kuti pajimesh mirėmbajtėse dhe gjashtė karikatorė tė zbrazėt.

Nga rajoni i BSH tė Lindjes njoftohet se njė grup tė rinjsh duke lozur basketboll kanė gjetur njė pushkė AK-47, e cila pastaj iu ka dorėzuar policisė sė UNMIK-ut. Veprimi i kėtyre tė rinjve ėshtė ēmuar lart nga KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut.

Nė fund tė raportit jipen informacionet nga rajoni i BSH tė Perendimit, kurse kėsaj herė njoftohet se KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut kanė konfiskuar njė konvoj prej 10 kamionėsh dru tė prera ilegalisht, tė cilėt shkonin nga Lipovica nė Gjakovė.

Po nga ky rajon bėhet e ditur se nė Zahaq ėshtė arrestuar njė person pėr trafikim tė armėve dhe tė municionit, me ē'rast atij i janė konfiskuar 1345 rrathė municion tė kalibrit 7.62 mm, 18 rrathė tė kalibirt 14,5 mm dhe disa karikatorė tė zbrazėt.

Ndėrkaq, ekipi i ēminimit i kėsaj brigade tė KFOR-it ka zhvendosur njė minė TMM nė Drenoc dhe njė bombė pushke tė tipit M 60, tė cilat pastaj i ka shkatėrruar nė vend me shpėrthim tė konmtrolluar.

Nė fund tė kėtyre informacioneve bėhet e ditur se njė patrullė e BSH tė Perendimit ka ndalur njė person te Patrikana e Pejės, ia ka konfiskuar njė revole dhe pastaj ia ka dorėzuar policisė sė UNMIK-ut pėr armėmbjtje pa leje.

doni
10-10-03, 00:38
Posta dhe Telekomi i Kosovės emitoi serinė e dytė tė pullave postale tė Kosovės. PTK-ja ato i pėrgatiti nė bashkėpunim me Shtyllėn e dytė tė UNMIK-ut dhe me Departamentin e Arsimit dhe Shkencės dhe janė tė ilustruara me motive tipike kosovare, tė cilat janė zgjedhur nga disa punime artistike tė nxėnėsve tė Kosovės. Lidhur me kėtė, kryesuesi i Departamentit tė Arsimit dhe Shkencės Mihael Daksner ka thėnė se arti i kėtyre nxėnėsve qė do tė shihet nė tėrė botėn, tregon vizuelisht se rinia kosovare ėshtė duke shkuar pėrpara dhe ėshtė duke ėndėrruar njė tė ardhme mė tė mirė pėr Kosovėn.

Me rastin e promovimit tė kėsaj serie tė pullave postale tė Kosovės, u tha se janė shtypur 200 mijė sosh, nė pesė lloje me vlerė tė shėnuar nė DM dhe Euro.Kjo seri e pullave ėshtė shtypur nė njė shtypshkronjė tė Austrisė, kurse ushtria austriake ka bėrė transportimin e tyre Kosovė.

doni
10-10-03, 00:40
Boksieri i njohur, Luan Krasniqi nė telegramin e tij tė pėrgėzimit pėr Presidentin Rugova shkruan: - Mė lejoni qė me rastin e zgjedhjes suaj President i Kosovės t'ju shpreh pėrgėzimet e mia mė tė sinqerta ju dhe partisė sė cilės i takoni. Shpresoj se angazhimi juaj nė drejtim tė pėrmirėsimit tė jetės sė qytetarėve tė Kosovės do tė jetė permanent.

Si sportist kam besimin qė angazhimi juaj do tė jetė qė sportistėve kosovarė t'u ofrohen kushte mė tė mira dhe pėrfundimisht talentet kosovarė tė kenė mundėsi qė vlerat e tyre t'i prezentojnė nėn flamurin e Kosovės.

doni
10-10-03, 00:42
Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani sė bashku me kryetarėt e nėndegėve, nė mbledhjen qė u mbajt nė Frankfurt, nėn drejtimin e Hazir Krasniqit, kryetar, shqyrtoi disa ēėshtje tė organizimit tė mėtejmė tė LDK-sė nė kėtė vend perėndimor, u njoh me disa rrjedha aktuale nė Kosovė qė nga koha e mbajtjes sė zgjedhjeve tė dyta komunale si dhe shqyrtoi disa ēėshtje organizative.

Hazir Krasniqi, kryetar i Degės sė LDK-sė nė Gjermani i njoftoi tė pranishmit nė pika tė shkurtėra rreth zgjedhjeve tė dyta komunale nė Kosovė. Ai tha se njė mirėnjohje e madhe pėr kryetarin Ibrahim Rugova ėshtė zgjedhja e tij senator nderi i Bashkėsisė evropiane siē ishte edhe vendimi i tij i pėr emėrimin e ish-senatorit Bob Doll pėr Ambasador nderi tė Kosovės nė SHBA, detyrė e cila me kėnaqėsi u pranua nga ai. Nė vazhdim Hazir Krasniqi tha se njė mirėnjohje e madhe i takon kryetarit Ibrahim Rugova i cili festėn e 28 Nėntorit e kremtoi aty ku duhej - nė Kosovė, nė mesin e popullit tė vet dhe aty shpalosi idenė pėr flamurin dhe hymnin e Kosovės. Njė gjė e tillė ėshtė reale pasi qė po e dėshirojmė Kosovėn si shtet tė pavarur atėherė duhet t“i duam edhe simbolet e saj.

Nga diskutimet e tjera u kėrkua si i domosdoshėm vazhdimi i veprimtarisė politike tė shqiptarėve edhe jashtė, porse aty-kėtu mund tė bėhet ndonė riorganizim sidomos nė aspektin territorial, ngase nė kuadėr tė njė dege (siē ėshtė Gjermania) aktivistėt pėr pjesėmarrje nė njė mbledhje duhet tė udhėtojnė edhe mė tepėr se 1.000 kilometra. Prandaj, vlerėsuan ata, tė kota mund tė jenė kėrkesat e ējerra tė disa pseudopatriotėve pėr shuarjen e aktivitetit politik tė shqiptarėve nė mėrgatė, ngase duhet tė dinė se njė organizim tė tillė tė krijuar me mund e sakrifica askush nuk ka tė drejtė e as qė mund ta shuajė. Pėr diēka tė tillė vendosin vetėm anėtarėt e partive politike tė cilat dėshirojnė tė mbajnė atė organizim.

Nga tė gjithė tė pranishmit nė kėtė tubim u pėrkrah propozimi i Ibrahim Rugovės qė Kosova tė ketė flamurin dhe hymnin vet, sepse ato janė simbole tė njė shteti tė cilin ēdo ditė e zėmė nė gojė.

Nė vazhdim Zymer Lulaj, kryetar i nėnkėshillit pėr Gjermnai tė ngritjes sė shtatores sė Sali Ēekajt nė Deēan, informoi tė pranishmit me shumėn e mjeteve tė grumbulluara ku siē tha ai janė grumbulluar rreth 37 mijė euro dhe pėr kėtė falėnderoi tė gjithė ata qė e ndihmuan kėtė aksion tė Degės sė LDK-sė nė Gjermani.

Nė kėtė tubim u zgjodhen edhe grupet punese tė degės sė LDK-sė nė Gjermani. Kryetarė tė komisioneve u zgjodhen: Myftar Dragidella (informim), Shpend Shala (financa e kontrollim tė arkės), Nazmi Rudari (arsim, kulurė e sport) dhe Hafiz Gagica (pėr bashkėpunim me organizatat vendore).

doni
10-10-03, 00:51
Me rastin e vrasjes sė Ukė Bytyēit, kryetar i Asamblesė komunale dhe kryetar i degės sė LDK-sė nė Suharekė, sot nė Prishtinė, nėn drejtimin e Ibrahim Rugovės, President i Kosovės dhe kryetar i LDK-sė, u mbajt njė mbledhje pėrkujtimore e Kryesisė dhe Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė. Merrnin pjesė anėtarėt e organit mė tė lartė tė LDK-sė, familja e tė ndjerit Ukė Bytyēi, si dhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci dhe kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi.

Pasi me njė minutė heshtje u nderua figura e Ukė Bytyēit, nė kėtė mbledhje pėrkujtimore foli Presidenti Rugova, i cili nė fillim tha:

"Jemi tubuar sot nė kėtė mbledhje pėrkujtimore pėr njė dhembje tė madhe e tė thellė, pėr t’i bėrė nderimin Ukė Bytyēit, qė dje nė mesditė ia shuan jetėn vrasėsit e lirisė dhe tė pavarėsisė sė Kosovės".

"Jemi tubuar sot pėr t'i bėrė nderimin kryetarit tė Komunės sė Therandės, mikut tonė, aktivistit dhe punėtorit tė shtetit tė Kosovės dhe bashkėpunėtorit tim shumėvjeēar, Ukė Bytyēit", theksoi Presidenti Rugova.

"Kriminelėt e vranė pa u mbushur njėzet e katėr orė pas pėrfundimit me sukses tė zgjedhjeve tė dyta lokale tė Kosovės sė lirė, tė cilat ia zbardhėn fytyrėn Kosovės. Por, dje nė mesditė vrasėsit mizorė, duke vrarė Ukė Bytyēin, deshėn t'ia nxijnė fytyrėn Kosovės. Vrasja e Ukė Bytyēit ėshtė akt terrori kundėr pavarėsisė, lirisė dhe demokracisė sė Kosovės, ėshtė kundėr ardhmėrisė sė fėmijėve tanė dhe fėmijėve tė tyre".

Nė vazhdim Presidenti Rugova pėrkujtoi se Ukė Bytyēi ishte njėri ndėr themeluesit dhe kryetar shumėvjeēar - prej themelimit - tė Degės sė LDK-sė nė Therandė, Suharekė. Ishte anėtar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm prej Kuvendit tė Parė tė LDK-sė, deputet i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės nė dy mandate, mė 1992 dhe 1998-2000. Mė 1993 u dėnua me burg trevjeēar nga pushtuesi i Kosovės, si pjesėtar i Ministrisė sė Mbrojtjes tė Kosovės. Gjatė luftės u bė ushtar i lirisė dhe udhėheqės i forcave lokale nė rrethinėn e Therandės pėr tė mbrojtur shtetin e Kosovės.

"Pas luftės Ukė Bytyēi iu kthye punės politike dhe jetės normale. Menjėherė filloi punėn e tij nė rindėrtimin e Therandės, nė aktivizimin e ekonomisė sė Therandės. Nė zgjedhjet e para lokale, para dy vitesh, u zgjodh kryetar i Komunės sė Therandės. Pėr dy vjet Ukė Bytyēi bėri shumė punė nė forcimin politik, administrativ e ekonomik tė Therandės. Kėshtu, sot, Theranda ėshtė njėra ndėr qendrat mė tė fuqishme ekonomike e kulturore tė Kosovės", tha nė vazhdim Presidenti Rugova dhe vazhdoi:

"Pėr 13 vjet tė veprimit tė Tij nė LDK dhe nė institucionet shtetėrore, Ukė Bytyēi punoi pa u ndalur, me energji tė pashoqe, pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės".

"Nė rrugė tė fshatit Leshan tė Therandės, u vra dje, nga kriminelėt, kur shkonte t'i falėnderonte qytetarėt qė votuan pėr tė dhe LDK-nė pėr komunėn e Therandės dhe pėr Kosovėn.

Vrasja e Ukė Bytyēit ka prapavijė politike, pėr fat tė keq, dhe vjen pas vrasjes sė aktivistėve tanė tė dashur pas luftės, Haki Ymeri, Shaban Manaj, Xhemail Mustafa, Ismet Rraci, kryetar i komunės sė Klinės, dhe deputetit tė Kuvendit tė Kosovės, Smajl Hajdaraj", tha zoti Rugova dhe theksoi:

"Do t'i marrim tė gjitha masat, sė bashku me UNMIK-un dhe KFOR-in, qė vrasėsit e Ukė Bytyēit t'i nxjerrim para drejtėsisė dhe tė marrin dėnimin e merituar. Ne duhet t'i izolojmė kriminelėt vrasės, si shtet, si shoqėri. Kėrkojmė nga disa parti politike t'i qetėsojnė anėtarėsitė e tyre dhe t'i mėsojnė me jetėn demokratike tė Kosovės", tha zoti Rugova.

"Ne sot kemi dhembje tė madhe. Dhembje tė madhe ka e gjithė Kosova pėr vrasjen kriminale tė birit tė saj, Ukė Bytyēit. Nė kėtė dhembje tė madhe ne kemi edhe ndjenjėn e krenarisė pėr Ukė Bytyēin, si njeri dhe mik tonin dhe pėr veprėn e Tij madhėshtore pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.

Ukė Bytyēi do tė mbetet si njėri ndėr trimat mė tė mėdhenj nė historinė mė tė re tė Kosovės, si burrė i guximshėm, energjik e i menēur, qė veproi pėr vendin e vet pa u ndalur kurrė".

"Kėto ditė, pėr dy javė rresht, gjatė fushatės parazgjedhore ishim sė bashku me Ukė Bytyēin. Ai mė 15 tetor 2002, siē e bėri edhe vjet dhe parvjet, kishte organizuar njė tubim madhėshtor me qytetarėt e Therandės pėr Presidentin e Kosovės dhe LDK-nė e qytetit, ku shprehej dashuria dhe pėrkrahja pėr birin e tyre, Ukė Bytyēin. Tė premtėn e pashė nė njė takim me kryetarėt e degėve tė LDK-sė dhe bėmė njė shaka. I thashė se Theranda do tė mbetet emėrtim i Suharekės, edhe pse dy ditė mė parė e kisha pėrmendur si emėr tė lashtė shqiptar nė Prizren. M’u pėrgjigj me buzėqeshje: e kemi rregulluar kėtė me Prizrenin. Pastaj kėrkoi njė vizitė gjatė javės me afaristėt e Therandės nė Rezidencė. U pajtuam".

"I tillė ishte Ukė Bytyēi, gjithmonė i gjallė, energjik, punėtor e i urtė", nėnvizoi Presidenti Rugova.

"Sot i pėrkujtojmė edhe dy shoqėruesit e tij, qė dje u vranė bashkė me Ukė Bytyēin, Bajram dhe Bafti Bytyēin.

I qoftė i lehtė dheu i Kosovės!", tha nė fund tė fjalės sė tij Presidenti i Kosovės dhe lider i LDK-sė, Ibrahim Rugova, nė mbledhjen e sotme pėrkujtimore kushtuar Ukė Bytyēit.

doni
10-10-03, 00:52
Pas njė sėmundje tė gjatė, nė Gjilan vdiq nė moshėn 82-vjeēare Bajram Ymeri nga Llovca, i njohur nė popull si "plaku i flamurit".

Tėrė jetėn e tij, Bajrami nuk u nda nga rruga e rezistencės pėr liri e pavarėsi, duke qenė gjithnjė atje ku sfidohej dhuna dhe terrori i pushtetit serb kundėr popullit shqiptar tė Kosovės, bashkė me flamurin shqiptar, pa tė cilin nuk e bėri asnjė hap, herė duke e bartur lart nė supe e ndonjėherė duke u mbėshtjellur me tė. Xha Bajrami, ose axha Balė, siē e quanin tė gjithė, ishte dhe do tė mbetet nė kujtesėn e gjilanasve pėr energjinė pozitive qė reflektoi nėpėr debate e tubime si dhe pėr qėndresėn e madhe, me tė cilėn e pėrballoi dhembjen familjare e kolektive, qė ia solli tmerri i luftės sė vitit 1999 nė Kosovė.

Mjaftonte tė ndihej njė zė i arsyeshėm kundėr dhunės, nė cilindo pjesė tė Kosovės dhe "plaku rinor", pa hezitim do t`i gjendej pėrkrahė menjėherė.

Kaptinė e veēantė e jetės sė tij, ishte dashuria pėr librin, shkollėn dhe shoqėrimi me tė rinjtė. (I.M.)

Dilaver
11-10-03, 11:35
Uashington, 11 tetor 2003 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės u kanė bėrė thirrje anėtarėve tė Qeverisė sė Kosovės, qė tė shkojnė nė Vjenė, mė 14 tetor, nė bisedimet e para me pėrfaqėsuesit e autoriteteve tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, pa marrė parasysh vendimin e Kuvendit tė Kosovės, pėrkatėsisht madje edhe nėse Kuvendi i Kosovės nuk i jep pajtimin kryeministrit Bajram Rexhepi pėr tė marrė pjesė nė ato bisedime.



Kėtė qėndrim tė SHBA-ve mbrėmė radios "Evropa e lirė" ia transmetoi njė zyrtar i lartė i Departamentit tė Shtetit.



Ai ka shtuar se bisedimet do tė fillojnė mė 14 tetor nė Vjenė, pa marrė parasysh pėrbėrjen e delegacionit tė Kosovės.

iliri
12-10-03, 16:31
Ris e Dikinsod takojn serishte kreun e PDK-se Hashim Thaqin....!









Lideri i Partisė Demokratike Hashim Thaēi ėshtė takuar me shefen e zyrės amerikane nė Kosovė Marsi Ris dhe me shefin e zyrės britanike Mark Dikinson. Sipas burimeve nga kjo parti thuhet se dialogu me Serbinė ėshtė ēėshtje qė po diskutohet. ........!

doni
13-10-03, 11:56
Pas konsultimeve intensive, Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova dhe Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci, kanė vendosur qė tė marrin pjesė nė takimin e Vjenės mė 14 tetor 2003.

Udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės, Presidenti Ibrahim Rugova dhe kryeparlamentari Nexhat Daci, kėtė vendim e kanė marrė nė interes tė sė sotmes dhe tė ardhmes sė vendit tonė, Kosovės.

Pėr kėtė vendim ėshtė njoftuar dje nė mbrėmje Pėrfaqėsuesi Special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm (PSSP) Harri Holkeri.

doni
13-10-03, 11:57
Pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit nė Kosovė nė takimin e djeshėm kanė rėnė dakord me shefin e UNMIK-ut, Hari Holkerin, qė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit tė fillojnė nė Vjenė edhe pa pjesėmarrjen e kryeministrit tė Kosovės.

Pas kėtij takimi shefi i Zyrės gjermane, Piter Rondorf ka thėnė se delegacioni i Kosovės do tė marrė pjesė nė takimin e Vjenės.

doni
13-10-03, 11:58
H. Holkeri: Kosova do tė pėrfaqėsohet nga presidenti Rugova, i cili ėshtė simbol i unitetit dhe Kosovės multietnike



Lidhur me vendimin e kryeministrit Rexhepi pėr mospjesėmarrje nė takimin e Vjenės, ka shfaqur qėndrimin e edhe kryeadministratori i Kosovės, Hari Holkeri, nėpėrmjet zėdhėnėses sė tij Izabela Karlovic. Pėrfaqėsuesi Special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm Hari Holkeri ka dhėnė kėtė deklaratė:

"Gjithė bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė angazhuar nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejt pėr tė mbėshtetur Presidentin Ibrahim Rugova dhe drejtuesit e tjerė tė Kosovės qė dėshirojnė t'i japin popullit tė Kosovės shansėn pėr tė qenė tė pėrfaqėsuar nė bazė tė gjerė nė hapjen e bisedimeve tė drejtėpėrdrejta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit tė martėn nė Vjenė. Meqė siē u tha doli se ėshtė e pamundur tė pėrfshihen drejtuesit e Qeverisė nė delegacion. Kosova do tė pėrfaqėsohet nga presidenti Rugova, i cili ėshtė simbol i unitetit dhe Kosovės multietnike, Nexhat Daci, kryetar i Parlamentit, po ashtu do tė jetė nė delegacion.

Bisedimet e Vjenės do tė fillojnė nė praninė e pėrfaqėsuesve tė nivelit tė lartė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, pavarėsisht nga vėshtirėsitė brenda qeverisė. Ne shpresojmė se kur tė fillojnė bisedimet e vėrteta teknike nė kuadėr tė grupeve punuese, institucionet e Kosovės do tė angazhohen nė mėnyrė tė plotė pėr tė ndihmuar nė zgjidhjen e ēėshtjeve, qė do tė hapen nė diskutim qė ėshtė interes praktik i drejtėpėrdrejt pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės".

iliri
13-10-03, 12:21
Kryeministri, Bajram Rexhepi, vendosi pėrfundimisht pėr tė mos marrė pjesė nė fillimin e bisedimeve midis Prishtinės dhe Beogradit tė martėn nė Vjenė. Kryeministri Rexhepi tha se ėshtė i gatshėm pėr dialog me fqinjėt, por pėr kėtė duhet tė vendosė Kosova e jo tė tjerėt tė vendosin nė emėr tė saj.

doni
13-10-03, 18:54
Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, shefi i UNMIK-ut Hari Holekri dhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci sot nė mesditė udhėtuan pėr nė Vjenė, ku do tė marrin pjesė nė fillimin e bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje praktike.

Anėtarėt e delegacionit tė Kosovės, tė cilėt do ta marrin pjesė nė takimin e nesėrm tė Vjenė deklaruan para mediave nė aereportin e Prishtinės se do ta pėrfaqėsojnė Kosovėn nė mėnyrė tė denjė dhe interesat e qytetarėve tė saj.

Presidenti Rugova tha se vendimin pėr tė marrė pjesė nė takimin e Vjenės e ka marrė nė nė bazė tė kompetencave dhe pėrgjegjėsive tė institucionit tė Presidentit tė Kosovės, qė dalin nga Korniza Kushtetuese, si dhe pas kėrkesave tė bashkėsisė ndėrkombėtare.

Presidenti tha se nė Vjenė pėrfaqėson interesat e qytetarėve tė Kosovės, nga tė cilėt kėrkoi pėrkrahje dhe mirėkuptim.

"Vendimin pėr tė shkuar nė Vjenė e kam marrė nė bazė tė kompetencave tė mia kushtetuese qė i pėrfaqėsoj tė gjithė qytetarėt e Kosovės dhe popullin e saj dhe nė bazė tė kėrkesės sė bashkėsisė ndėrkombėtare qė Kosova duhet tė marrė pjesė nė bisedimet pėr ēėshtje praktike nė Vjenė", tha Presidenit i Kosovės. "Nė tė njėjtėn kohė kėrkoj dhe besoj se e kam edhe mirėkuptimin e qytetarėve tė Kosovės", theksoi Presidenti Rugova, duke nėnvizuar se vendimi pėr pjesėmarrje nė takimin e Vjenės ėshtė marrė me qėllim qė Kosova tė mos akuzohet para bashkėsisė ndėrkombėtare dhe se dėshiron marrėdhėnie tė mira me tė gjithė fqinjėt e saj. Ndonėse shumica kanė qenė pro bisedimeve, Presidenti shprehu bindjen se me gjithė dallimet qė ekzistonin tash, institucionet e Kosovės do tė vazhdojnė tė funksionojnė si mė parė.

Ndėrkaq shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri tha se Kosova do tė pėrfaqėsohet denjėsisht nė Vjenė, duke shprehur njėherit keqardhje qė nė delegacionin e Kosovės nuk ndodhet edhe Qeveria.

"Pėr fat tė keq, mosuniteti i subjekteve politike ka bėrė qė nė Vjenė tė mos pėrfaqėsohen tė gjitha institucionet e Kosovės. Prej tri institucioneve, atje do tė shkojnė vetėm dy. Sigurisht ne do tė pėrpiqemi qė atje ta pėrfaqėsojmė nė mėnyrė tė denjė Kosovėn". theksoi Holkeri.

Kryetari i Kuvendit Nexhat Daci tha se takimi i Vjenės do tė jetė fillimi i njė rruge tė parė dhe tė vėshtirė tė pėrfaqėsimit tė drejtpėrdrejtė tė shtetit tė Kosovės, duke shprehur bindjen se nė Vjenė Kosova do tė pėrfaqėsohet nė mėnyrė tė denjė. Kryeparlamentari Daci tha se mospėrfaqėsimi i qeverisė nė fillimin e dialogut ėshtė njė hendikep pėr institucionet e Kosovės. "Unė mendoj qė ėshtė njė hendikep real. Do tė ketė kohė pėr riparime tė tilla, por mendoj se nė momentet kritike, konform forcės qė ka njė subjekt politik, duhet t'i marrė pėrgjegjėsitė e veta", tha Daci, duke e quajtur indirekt tė gabuar vendimin Kryeministrit pėr tė mos marrė pjesė nė takimin e Vjenės.

iliri
14-10-03, 15:46
Grupi Parlamentar i PDK-sė vlerėson se kryeparlamentari Daci, nuk e ka mandatin e Kuvendit pėr ta pėrfaqėsuar Kosovėn nė Vjenė





Prishtinė, 13 tetor - Grupi Parlamentar i Partisė Demokratike tė Kosovės vlerėsoi se kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci, nuk e ka mandatin e Kuvendit dhe tė popullit tė Kosovės pėr ta pėrfaqėsuar Kosovėn nė Vjenė. Nė mbledhjen e jashtėzakonshme tė kėtij grupi u tha se z. Daci mund tė shkojė nė Vjenė nė mėnyrė arbitrare dhe tė flasė vetėm nė emrin e tij personal. Grupi Parlamentar i Partisė Demokratike tė Kosovės thotė se kryeparlamentari Daci ka penguar zhvillimin e njė debati qė do tė ēonte nė njė koncenzus institucional dhe njė qėndrim unik tė faktorit politik shqiptar lidhur me bisedimet me Beogradin.

Dilaver
14-10-03, 16:51
Fjala e Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova nė takimin e Vjenės



Vjenė, 14 tetor - Nė takimin e sotėm nė Vjenė mes delegacionit tė Kosovės dhe atij tė Serbisė tė zhvilluar nė pallatin Hofburg, nė emėr tė Kosovės foli Presidenti Ibrahim Rugova. Mė poshtė po japim teksitn e plotė tė diskutimit tė Presidentit Rugova.

"Pėrshėndes hapjen e kėtij takimi nė Vjenė, tė rėndėsishėm pėr vendin tim dhe pėr rajonin e Evropės Juglindore si dhe pėr BE, NATO-n dhe SHBA.

Nė fillim dėshiroj tė flas shkurt pėr progresin qė ka arritur Kosova gjatė katėr vjetėve pas luftės, nė liri. Kosova ka bėrė njė progres tė madh nė tė gjitha fushat e jetės.

Gjendja e sigurisė publike ėshtė mė e mirė. Policia e Kosovės ėshtė forcuar dhe kemi filluar specializimin e saj. Kėshtu policia e Kosovės bashkė me policinė e UNMIK-ut dhe me KFOR-in / NATO-n bėn sigurinė e vendit. Nė tė njejtėn kohė ėshtė nė vendosje e sipėr rendi dhe ligji. Gjykatat nė tė gjitha nivelet po veprojnė deri te Gjykata Supreme e Kosovės.

Do theksuar se Kosova ka pasur progres tė mirė edhe nė ndėrtimin e demokracisė. Gjatė vitit tė kaluar u mbajtėn zgjedhjet e dyta lokale me mandat katėrvjeēar. Qė njė vit e gjysmė funksionojnė institucionet qendrore: Parlamenti, Qeveria dhe Presidenti i Kosovės, nė bazė tė zgjedhjeve nacionale tė vitit 2001. Parlamenti i Kosovės ka miratuar me dhjetėra ligje nė tė gjitha fushat e jetės pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės.

Njė progres tė shquar kemi pasur edhe nė integrimin e grupeve etnike, apo tė minoriteteve. Sot tė gjitha minoritetet marrin pjesė aktive nė tė gjitha institucionet e Kosovės, nė nivel qendror dhe lokal. Nė Parlament dhe nė Qeveri kemi vende tė rezervuara pėr minoritetet. Kėshtu nė Parlament, nga 120 vende, 20 janė tė rezervuara pėr minoritetet, plus vendet e fituara me votė. Nė Qeveri e cila ka 10 ministri, dy ministra janė nga minoritetet. Ky ėshtė njė progres nė planin e integrimit administrativ. Duhet thėnė se pėr ditė e mė shumė shoqėria e Kosovės po bėhet mė e integruar.

Do tė punojmė mė shumė nė planin e komunikimit midis shumicės shqiptare dhe minoritetet siē janė serbėt, boshnjakėt, turqit, goranėt, romėt, ashkalinjtė dhe egjiptianėt. Pra, duhet tė punojmė mė intensivisht nė fushėn e pajtimit dhe tė mirėkuptimit tė tė gjithė kosovarėve, proces tė cilin e kemi filluar.

Po ashtu nė planin e kthimit tė refugjatėve kemi shėnuar progres. Janė kthyer mbi 7.000 njerėz tė grupeve minoritare, kryesisht serbė. Tė gjitha institucionet e Kosovės janė pėrcaktuar pėr njė kthim individual tė tė gjithė atyre qė dėshirojnė tė jetojnė nė Kosovė. Nga shumica shqiptare, qindra mijėra njerėz, vazhdojnė tė qėndrojnė nė Europė dhe SHBA, sepse nuk mund tė kthehen pėr shkak tė gjendjes sociale e ekonomike tė Kosovės. Unė e them se pas luftės, tash nė Kosovė, tė gjithė jemi mė pak.

Me kėtė rast do thėnė se edhe nė fushėn e ekonomisė kemi pasur progres. Sektori privat ėshtė mjaft i fuqishėm e dinamik. Kosovarėt janė popull ndėrmarrės. Vetėm njė fakt 95% tė buxhetit Kosova e ka bėrė nga tė hyrat e veta.

Objektivat e institucioneve shtetėrore tė Kosovės janė: zhvillimi ekonomik, tėrheqja e investimeve dhe krijimi i vendeve tė punės pėr tė rinjtė. Kėto ditė kemi filluar privatizimin sė bashku me UNMIK-un si proces pozitiv ekonomik. Mund tė themi se Kosova po hyn nė fazėn e njė jete normale tė njė vendi.

Ėshtė politikė nacionale e Kosovės tė ndėrtojė marrėdhėnie tė mira me tė gjithė fqinjtė e saj. Mund tė themi se edhe nė kėtė fushė kemi pasur progres. Kėshtu me Shqipėrinė kemi marrėdhėnie tė mira, me Republikėn e Maqedonisė kemi filluar njė progres si dhe me Malin e Zi. Sot jemi tubuar nė Vjenė qė tė fillojmė njė proces tė marrėdhėnieve pozitive fqinjėsore me Serbinė nė disa fusha praktike me interes pėr tė dy vendet dhe pėr rajonin e Evropės Juglindore. Pėr fillim kemi pranuar tė bisedojmė pėr bashkėpunim nė fushėn e energjisė, qė ėshtė problem pėr gjithė rajonin e Evropės Juglindore, pastaj ēėshtjen e tė zhdukurve nga lufta qė krijon shqetėsime tė vazhdueshme, pėr ēėshtjen e kthimit tė refugjatėve nė baza individuale tė atyre qė dėshirojnė tė jetojnė nė Kosovė, si dhe pėr ēėshtje tė transportit dhe tė telekomunikacionit, qė ėshtė me rėndėsi pėr tė dy vendet dhe pėr rajonin. Me kėtė rast do tė themelohen grupe punuese, tė cilat do tė prodhojnė marrėveshje nė nivel tė dy vendeve.

Sot kėtu, nė Vjenė jemi takuar pėr tė biseduar pėr disa ēėshtje praktike midis dy vendeve, Serbisė dhe Kosovės. Dėshiroj tė theksoj se ėshtė pozitive se tė gjitha vendet e rajonit tė Evropės Juglindore aspirojnė pėr integrim nė BE dhe nė NATO. Kėtė e aspiron dhe po pėrgatitet edhe vendi im Kosova. Pra, njė Kosovė demokratike, paqėsore e pavarur dhe e integruar nė BE e NATO dhe nė miqėsi permanente me SHBA. Ky aspirim ėshtė nė tė mirė tė qytetarėve tė Kosovės dhe do ta qetėsonte rajonin e Evropės Juglindore. Kosova ėshtė e gatshme t’i pranojė obligimet ndėrkombėtare.

Do tė pėrdor autoritetin tim sė bashku me PSSP-nė, zotin Holkeri, qė nė bisedat rreth ēėshtjeve praktike tė involvohen strukturat qeveritare tė Kosovės.

Ndėrsa gjendemi nė kėtė takim, dėshiroj tė theksoj se e kaluara nuk bėn tė harrohet, sepse mund tė pėrsėritet nė forma mė tė kėqia, por duhet tė shikojmė kah e ardhmja. Shpresoj se njė ditė Serbia do tė kėrkoj falje pėr masakrat e luftės nė Kosovė, qė do t’i lehtėsonte marrėdhėniet midis dy vendeve dhe dy popujve.

Nga ky takim i Vjenės, e pėrshėndesim Presidentin Bush, Kryeministrin Bler, Presidentin Shirac, Kancelarin Shreder dhe Kryeministrin Berluskoni.

Pėrshėndetje tė veēantė i bėjmė Atit tė Shenjtė Papa Gjon Pali II, qė gjithmonė lutet pėr Kosovėn dhe paqen e popujve.

Me kėtė rast e falėnderoj zotin Holkeri qė ka punuar shumė pėr realizimin e kėtij takimi.

Po ashtu e falėnderoj Presidentin Klestil, Kancelarin Shysel dhe Qeverinė austriake pėr mikpritjen, ashtu siē di Vjena ta bėjė kėtė".

Dilaver
14-10-03, 16:54
Presidenti Rugova tha se nuk vėren ndryshime nė politikėn e tashme tė Beogradit ndaj Kosovės



Vjenė, 14 tetor - Pas mbylljes sė punimeve nė seancė plenare delegacioni i Kosovės ka mbajtur njė konferencė tė veēantė me gazetarė nė tė cilėn u tha se ky delegacion shpreh vullnetin e Kosovės pėr marrėdhėnie tė mira me tė gjithė fqinjėt dhe ėshtė pėr bisedime.

Presidenti Rugova takimin e Vjenės e konsideron si njė sukses nė planin administrativ dhe shtoi se mbetet tė punohet nė planin e komunikimit tė shumicės me pakicat dhe nė planin e pajtimit. Kėto janė procese tė cilat tashmė kanė filluar, tha ai.

Presidenti Rugova tha se vendosja e marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė me tė gjithė fqinjėt ėshtė njė politikė kombėtare e Kosovės. Ndėrkaq, njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės do ta stabilizonte rajonin dhe Evropnė Juglinodre, tha ai.

"Unė edhe njėherė theksoj se njohja mė e shpejtė formale e pavarėsisė sė Kosovės, nga SHBA-tė, nga BE dhe formalizimi nga OKB-ja, do ta qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės, do t'i ndėrprente kalkulimet rreth Kosovės, tė cilat pėrsėri kanė filluar tė pėrsėriten", nėnvizoi Presidenti Rugova. "Pas intervenimit tė NATO-s, bashkėsisė ndėrkombėtare ėshtė njė epokė e re pėr Kosovėn, qė duhet ta pranojnė tė gjithė fqinjėt tanė dhe qė duhet tė njihet", theksoi Rugova.

Presidenti Rugova tha se nuk vėren ndryshime nė politikėn e Beogradit ndaj Kosovės. "Nuk shoh ndryshime ndaj Kosovės, pra tė regjimit tė mėparshėm dhe qeverisė sė tashme tė Serbisė. Unė dėshiroj qė ata ta kuptojnė se kanė ndodhur ndryshime dhe sa mė herė ta kuptojnė aq mė mė mirė ėshtė pėr tė dy vendet, pėr vendet fqinje nė rajon, pėr kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės", nėnvizoi Presidenti Rugova, i cili nė vazhdim foli pėr objektivat e institucioneve tė Kosovės dhe tė zhvillimit ekonomik.

Kryeparlamentari Daci theksoi se pavarėsia e Kosovės ėshtė njė proces i pakthyeshėm. "Pavarėsia e Kosovės ėshtė proces i padiskutueshėm, proces i pakthyeshėm. Them me pėrgjegjėsi tė madhe se Kosova dhe kosovarėt janė tė pėrgatitur tė paguajnė ēdo ēmim dhe ne e vlerėsojmė demokratik pėr kėtė rrugė", tha Daci.

Daci theksoi se Kosova ėshtė njė storje e veēantė e suksesit tė tėrė bashkėsisė ndėrkombėtare. Poashtu Daci tha se pavarėsia e Kosovės nuk ka alternativė dhe sa mė parė ta kuptojė Serbia dhe bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė mė mirė, pra qė Serbia tė mos e mbajė peng Kosovėn tė mos integrohet nė Evropė. "Por edhe Kosova i ka tė zhvilluara tė gjitha kapacitetet e nevojshme fizike, politike, psikologjike dhe financiare dhe tė njėjtėn gjė t'ia bėjė Serbisė dhe tė jemi peng dhe ta dėmtojmė popullin tonė nė Kosovės dhe popullin nė fqinjėsi. Dmth. tė dy vendet tona tė paguajnė njė ēmim tė njė politike krejtsisht iracionale", tha Daci

Rugova dhe Daci konfirmuan pėrcaktimin e Kosovės pėr dialog dhe pėr njė zgjidhje tė interesit tė pėrbashkėt.

Ndryshe nė Holkeri tha se nė tė ardhmen temat pėr dialog mbeten po ato qė ishin caktuar nė takimin e Selanikut: tė zhdukurit, kthimi, energjetika dhe telekomunikacioni.

Holkeri tha se nė nėntor tė kėtij viti tė vazhdohet me punėn e katėr grupeve tė pėrbashkta tė punės pėr ēėhstjet e mėsipėrme dhe poashtu do tė krijohet njė mekanizėm i informimit pėr rezultatet e e punės sė grupeve.

Holkeri takimin e ka vlerėsuar shumė tė rėndėsishėm deh se bashkėsia ndėrkomėtare do ta mbėshtesė plotėsisht punėn e grupeve tė punės.

Vlerėsimeė pozitive pėr takimin kanė dhėnė edhe Solana, Paten dhe Shefer.

Delegacioni i Kosovės kthehet sot nė Prishtinė.

iliri
15-10-03, 12:58
Nė Prishtinė u mbajt njė protestė kundėr fillimit tė bisedimeve nė Vjenė





Prishtinė, 14 tetor - Nė organizim tė LPK-sė, sot nė Prishtinė u mbajt njė protestė kundėr fillimit tė bisedimeve me Beogradin nė Vjenė. Protestuesit kėrkuan qė Kuvendi i Kosovės tė miratojė njė rezolutė pėr Kosovėn - shtet tė pavarur dhe tė kundėrshtojė bisedimet me Serbinė, para se ajo tė njohė pavarėsinė e Kosovės. Para protestuesve foli kryetari i LPK-sė, Emrush Xhemajli, i cili tha se kjo protestė po mbahet pėr tė kundėrshtuar bisedimet e imponuara me Serbinė. Protestėn e pėrkrahėn shoqatat e dala nga lufta dhe organizata e studentėve UPSUP.

iliri
15-10-03, 13:00
Dy zyrtarė britanikė vizituan TMK-nė





Prishtinė, 14 tetor - Komandanti i TMK-sė, gjeneral-lejtėnant Agim Ēeku, priti sot znj, Katerin Kolloms, Shefe e Departamentit pėr Kosovė nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Britanisė sė Madhe dhe majori Riēard Peri, nga Ministria e Mbrojtjes e kėtij vendi. Nė takim u bisedua pėr tė arriturat dhe zhvillimin e TMK-sė si edhe pėr identifikimin e fushave ku mund tė ndihmojnė kėto dy ministri tė Britanisė sė Madhe. Znj Kolloms dhe Majori Peri premtuan se do tė angazhohen fuqimisht qė ndihmat pėr TMK-nė nga ministritė e tyre tė jenė sa mė tė mėdha.

Dilaver
15-10-03, 16:46
Lari Rosin i zhgėnjyer me qėndrimet jo konstruktive tė disa politikanėve tė Kosovės



Uashington, 15 tetor - Njė zyrtar i lartė i Departamentit amerikan tė Shtetit shprehu zhgėnjim ndaj qendrimit tė politikaneve shqiptare lidhur me bisedimet e Vjenės.

Lari Rosin, ndihmės zėvendės sekretar i Shtetit, i cili pėrfaqėsonte Shtetet e Bashkuara nė bisedimet midis Prishtinės dhe Beogradit dje nė Vjenė, i deklaroi "Zėrit tė Amerikės" se qėndrimi i pėrfaqėsuesve politikė tė shqiptareve ishte jo konstruktiv.

Zoti Rosin ishte mjaft i drejtpėrdrejtė nė komentet e tij lidhur me qėndrimin e pėrfaqėsuesve politikė tė shqiptarėve pėr bisedimet e Vjenės.

"E kam fjalėn sidomos pėr udhėheqės tė ndryshėm politikė tė Kosovės, tė cilėt na zhgėnjyen sė tepėrmi me qendrimet jo konstruktive, me pozat e tyre politike si dhe me qendrimet plot paragjykime dhe jo dinjitoze", tha ndihmės zėvendės sekretari amerikan i Shtetit.

Ambasadori Rosin tha se me kėto qėndrime ata nuk i bėnė njė shėrbim popullit tė Kosovės. Ata, tha ai, dėgjuan njerėz qė nuk u dhanė atyre kėshilla tė mira.

Ambasadori Rosin tha se ishte relativisht i inkurajuar nga fillimi i bisedimeve midis Prishtinės dhe Beogradit.

Natyrisht, tha ai, secila palė shprehu qėndrimet e veta dhe perceptimet e saj politike nė deklaratat e hapjes, por kėto janė bisedime teknike dhe ajo qė nė tė vėrtetė ishte e nevojshme kėtu ishte qė t’u jepej njė shtytje politike ekpertėve tė cilėt do tė diskutojnė mė pas pėr ēėshtjet teknike.

Ai tha se ky ishte qėllimi i takimit tė sotėm dhe, sipas mendimit tė tij, ky qėllim u arrit.

Zoti Rosin pėrsėriti se kėto nuk janė bisedime pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, por bisedime teknike pėr ēėshtje teknike. Me statusin pėrfundimtar, tha ai, do tė merret njė proces i veēantė kur tė vijė koha dhe kjo kohė ende nuk ka ardhur.

Flash
16-10-03, 00:31
Qeveria Shqiptare pėrshendet fillimin e dialogut Prishtinė Beograd pėr trajtimin e njė sėrė problemesh konkrete me interes tė ndėrsjelltė pėr tė dyja palėt, si njė hap tė rėndėsishėm historik nė bashkėpunimin mes Prishtines dhe Beogradit pėrmes dialogut tė hapur dhe konstruktiv.

Qeveria Shqiptare shpreh bindjen se faktorėt institucionalė dhe politikė nė Prishtinė do tė vlerėsojnė me pjekurinė e duhur perspektivėn qė hap fillimi i dialogut, dhe me konsesusin edhe te faktorėve tė tjerė tė shoqėrisė cilvile do tė kontribuojnė pėr ecurinė e suksesshme tė tij. Qeveria e Shqipėrisė shpreson qė ky proces do tė shėrbejė nė forcimin e stabilitetit, paqes dhe nxitjes se proceseve integruese nė rajon.

Qeveria Shqiptare pėrshėndet asistencėn e faktorit ndėrkombėtar, i cili bėri tė mundur fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit, si njė premisė tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e rajonit dhe me gjerė, thuhet nė njė komunikatė tė Qeverisė sė Shqipėrisė.

Flash
16-10-03, 00:31
Shefi i diplomcacis dhe i sigurisė sė Bashkimit Evropian Havier Solana, nė kuadėr tė njė turneu ballkanik sė shpejti do tė vizitojė Beogradin dhe Prishtinėn. Mediat e huaja citojnė zėdhėnėsen e Solanės, Kristina Galak, tė ketė thėnė se, pas takimit tė Vjenės, kjo vizitė synon tė inkurarojė pėrfaqėsuesit e Prishtinės dhe tė Beogradit pėr tė vazhduar dialogun e filluar.

Flash
16-10-03, 00:33
Politikanėt e Beogradit ngadalė po fillojnė tė pranojnė se kurrė nuk do ta kthejnė Kosovėn

Gazeta londineze "Fajnenshėll tajms" nė njė koment redaksional shkruan se liderėt e Serbisė dhe tė Kosovės me shumė vėshtirėsi u detyruan tė bisedojnė, por tė paktėn u takuan dhe nė kėtė mėnyrė filloi procesi i gjatė i pėrcaktimit tė tė ardhmes sė Kosovės.

Gazeta mė tutje shkruan se bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė vazddojė me presione mbi tė dyja palėt, sepse pa zgjidhjen e statusit, Kosova do tė mbetet njė vrimė e zezė e pasigurisė nė Evropė.

"Fajnenshėll tajms" shkruan se nė shikim tė parė duket se kurrfarė kompromisi nuk ėshtė i mundur, por politikanėt e Beogradit jozyrtarisht ngadalė po fillojnė tė pranojnė se kurrė nuk do ta kthejnė Kosovėn.

Pėr pavarėsinė e mundshme deri mė tash nuk ėshtė diskutuar nga frika se kjo do tė mund tė shtrohet si precedent pėr pakicat e tjera, sidomos nė Maqedoni.

Ēfarėdo qė tė jetė statusi pėrfundimtar, zgjidhja do tė pėrfshinte praninė e fuqishme tė forcave ndėrkombėtare tė cilat do tė mbronin pakicėn serbe dhe do tė nxisnin kthimin e refugjatėve serbė, pėrfundon "Fajnenshėll tajms" nė njė koment tė vetin.

iliri
16-10-03, 08:33
Bajram Rexhepi tha se takimi i Vjenės nuk do tė ketė ndikime nė punėn e qeverisė





Prishtinė, 15 tetor - Qeveria e Kosovės pret ofertėn e UNMIK-ut pėr formimin e grupeve punuese pėr tė vazhduar bisedimet pėr ēėshtje teknike ndėrmjet me Beogradin. "Qeveria e Kosovės nuk e ka injoruar dialogun ndėrmjet Prishtinės e Beogradit, por ajo i ka kėrkuar pėrgatitjen e kėtyre bisedimeve", deklaroi kryeministri Bajram Rexhepi, pas mbledhjes sė sotme tė qeverisė. Z. Rexhepi tha se Qeveria e Kosovės ėshtė e gatshme tė ndihmojė formimin e grupeve punuese qė pritet ta fillojnė punėn nė fund tė muajit nėntor, pavrėsisht prej mungesės sė kompetnecave nė katėr fushat qė do tė diskutohen nė takimet e ardhshme ndėrmejt Prishtinės e Beogradit Sipas kryministrit Rexhepi, pjesėmarrja nė takimin e Vjenės pa njė konsensus paraprak mund tė shkaktojė tensione nė jetėn politike dhe nė veprimin e institucioneve, por nuk do tė thotė se mund tė rezultojė me dorėheqjen e tij. Kryeministri Rexhepi do tė ketė njė darkė pune me kryeadministratorin Hari Holkeri, nė tė cilėn do tė bisedohet pėr takimin e Vjenės. Ai tha se nga z. Holkeri ka marrė premtime administrata e UNMIK-ut tani do tė pėrqendrohet nė prioritet e Kosovės

Dilaver
16-10-03, 11:20
B. HAXHIU: KA FILLUAR NJĖ ETAPĖ E RE E MARRĖDHĖNIEVE SHQIPTARO-SERBE



15. Tetor, 2003 " Europa e Lirė "





Baton Haxhiu, analist nga Prishtina



RADIO EVROPA E LIRĖ : Zoti Haxhiu, si e vlerėsoni ju fillimin e dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, nė fakt, si e vlerėsoni takimin e djeshėm nė Vjenė?



BATON HAXHIU : Asgjė e re. Domethėnė kam pritur qė ky takim tė jetė simboli dhe tė fillojė procesin e komunikimit shqiptaro-serb, pėr arsye se konsideroj se lufta nė Kosovė ka pėrfunduar, konsideroj se paqja e papėrfunduar, me Vjenėn shndėrrohet nė fillimin e procesit paqėsor, prandaj ka qenė e rėndėsishme prezenca e delegacionit kosovar nė Vjenė dhe nuk mė kanė bėrė pėrshtypje fare fjalimet e asnjėrit lider, domethėnė as tė zotit Rugova dhe as zotit Zhivkoviē, ashtu si edhe fjalimet e ndėrkombėtarėve, por me rėndėsi ėshtė qė ka filluar njė etapė e re e marrėdhėnieve shqiptaro-serbe.



Unė nuk mendoj qė nga ky takim dikush ka pritur mė shumė se kaq. Ajo qė ka pritur ka qenė bashkėsia ndėrkombėtare, e cila ka pritur sė paku njė respekt tė kosovarėve, qė prezenca e tyre nė Vjenė tė jetė ashtu siē ata kanė menduar.



Domethėnė tė jetė njė prezencė institucionale, pėr arsye se ky ka qenė njė lloj vlerėsimi i bashkėsisė ndėrkombėtare se nė Kosovė po ndėrtohen institucionet. Kjo ėshtė arsyeja pse unė personalisht jam i zhgėnjyer nga kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, i cili ka treguar se ėshtė kryeministėr i vetvetes dhe nė njėfarė mėnyre nuk ka respektuar dy milionė shqiptarė tė Kosovės, shumica e tė cilėve, pavarėsisht nga dhimbjet, dhe nga tė gjitha qė kanė ndodhur, kanė dashur qė Rexhepi tė jetė atje dhe ta thotė atė qė ėshtė dashur ta thotė.

RADIO EVROPA E LIRĖ : Zoti Haxhiu, po ēfarė prisni ju nga zhvillimet e tanishme, pas fėrkimeve, me tė cilat janė pėrballur institucionet e Kosovės para shkuarjes nė Vjenė. Cilat janė zhvillimet brenda pėrbrenda institucioneve tė Kosovės?



BATON HAXHIU : Ēėshtja kryesore te ky takim ka qenė qė ne tė rregullojmė imazhin, apo tė rikthejmė imazhin, i cili ka qenė jo vetėm duke u humbur, por edhe duke u shkatėrruar dhe ky imazh tani ėshtė dėmtuar edhe mė shumė. Nuk e di se si mund tė dėmtohet imazhi i Kosovės mė shumė se nga mosprezenca e kryeministrit tė Kosovės apo shkuarja e delegacionit kosovar tė pėrgjysmuar.



Ekzistojnė disa grupe nė Kosovė qė dėshirojnė qė pėrmes tyre ta bėjnė nė njėfarė mėnyre kontrollimin e pushtetit, apo tė jenė nė njėfarė mėnyre qeveri nėn hije, qofshin ato tė shoqėrisė civile, qofshin tė partive politike. Nuk po flas pėr gabimet strategjike dhe megalomane tė njė partie politike, por po flas pėr grupet e NGO-ve (OJQ-ve), tė cilat kanė ndikuar shumė pėr bllokimin dhe frenimin e procesit politik, apo rastin e Vjenės. Nuk guxojmė qė kur ekzistojnė institucionet e Kosovės, tė ndėrtojmė delegacione, tė cilat janė jashtė institucionale.

Ne mund tė organizojmė grupe qė ndihmojnė institucionet e Kosovės, por jo qė atje tė jenė grupet qė nuk u takojnė institucioneve. Mendoj se zoti Rugova ka treguar diēka qė ne e kemi pritur-loajalitetin maksimal ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare, qė pėr mua personalisht ėshtė shumė mė i rėndėsishėm sesa refuzimi i shkuarjes nė Vjenė. Kėto tė dyja nuk kanė ekuivalencė. Nuk guxojmė tė luajmė me imazhin tonė, duke refuzuar gjithė ato shtete dhe gjithė atė prezencė tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe duke i dhėnė konotacion politik.

RADIO EVROPA E LIRĖ : Zoti Haxhiu, ju i pėrmendėt grupet punuese, ndėrkohė kryetari Rugova ka thėnė nė Vjenė se shpreson qė qeveria do tė pėrfshihet nė punėn e kėtyre grupeve, e tė njėjtėn gjė nė njė mėnyrė e ka thėnė edhe kryeministri Rexhepi nė prononcimin e tij drejtuar mediave tė huaja, por jo nė fjalimin publik. Sa besoni ju se mund tė gjejė hapėsira dhe mundėsi qeveria e Kosovės qė tė pėrfshihet tani nė fazėn e dytė tė kėtij procesi?



BATON HAXHIU : E para e punės, unė nuk shoh mundėsi morale qė zoti Bajram Rexhepi ta udhėheqė dhe mėtutje qeverinė e Kosovės. Unė mendoj se ai do tė jetė i ndėrgjegjshėm dhe ndėrgjegja duhet tė vlerėsohet nė kėtė moment mė shumė se gjithēka tjetėr. Bajram Rexhepi nuk ka mundėsi mė qė tė jetė kryeministėr i Kosovės dhe t’i udhėheqė delegacionet apo ēėshtjet teknike.



Nuk dua tė hy nė detaje se kush ka pasur gabime, a ka pasur presion Bajram Rexhepi apo jo, nga kush ka pasur presion, kush qėndron prapa kėsaj, por pa marrė parasysh, nuk ka mundėsi qė njė kryeministėr siē ėshtė Bajram Rexhepi me njė deklaratė, tė tillė si e ka dhėnė, tė mbetet kryeministėr i Kosovės.

Unė personalisht mendoj se Bajram Rexhepi ka qenė kryeministėr i duhur nė momentin e duhur, por nė momente tė tilla dhe sidomos deklarata famoze para opinionit publik kosovar ka qenė e paduhur, frazeologjike dhe e paqėndrueshme, prandaj unė konsideroj se duhet tė rishqyrtohet pozicioni i qeverisė dhe institucioneve tė Kosovės.



RADIO EVROPA E LIRĖ : Zoti Haxhiu, t’u kthehemi edhe njė herė vetė bisedimeve. Ju thatė se takimi i Vjenės u mbajt ashtu siē edhe ėshtė pritur, si takim simbolik. Mirėpo, sipas jush ēfarė do tė prodhojė ky takim nė kuptimin e rezultateve dhe pasojave tė mundshme?



BATON HAXHIU : Pasojat do tė jenė pėr Kosovėn, kurse rezultatet e kėtij takimi janė vetėm fillimi i njė procesi, i cili do tė fillojė nė vitin 2005 dhe asgjė tjetėr. Domethėnė, realizimi i fillimit tė njė standardi, i cili ka qenė i paraparė. Bashkėsia ndėrkombėtare ka kėrkuar “exit-strategjinė”, domethėnė strategjinė e daljes nga Kosova dhe e ka filluar me takimin e Vjenės, prandaj unė konsideroj qė konsekuencat nuk do tė jenė te bashkėsia ndėrkombėtare, ato nuk do tė jenė te pala serbe, por do tė jenė nė zhvillimin e procesit tė Kosovės, sepse gjithkush e di se pavarėsia e Kosovės nuk ka alternativė dhe e dinė kėtė edhe nė Serbi, edhe nė Kosovė.



Tre muaj mė parė e kemi pasur ēėshtjen e statusit, e kemi biseduar me ju – ka qenė dilema, Serbia duhet tė pėrcaktohet ose pėr Bashkimin Evropian, ose pėr palestinizimin e rajonit.



Me siguri se ata do tė pėrcaktohen pėr Bashkimin Evropian dhe ky pėrcaktim ne na e hap rrugėn qė tė jemi kooperues me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe na e hap rrugėn se si ta ndėrtojmė pavarėsinė e Kosovės dhe ekuivoket e tilla tė prodhimit tė tradhtarėve dhe patriotėve, nė situata shumė tė rėnda pėr Kosovėn karshi bashkėsisė ndėrkombėtare, mė bėn tė jem skeptik nėse jemi tė gatshėm qė nė njė periudhė deri nė vitin 2008, kur parashihet tė rregullohet statusi i Kosovės, tė jemi nė gjendje ta vėmė atė vijėn e aplikimit tė nuancave pėr ndėrtimin e pavarėsisė.



Intervistoi : Rrahman Paēarizi

iliri
17-10-03, 09:59
Jakup Krasniqi: konferenca e Vjenės nuk ėshtė e pėrgatitur

Arben Xhixho

13 tetor 2003









Fundjavėn qė kaloi u zhvillua nė New York njė konferencė pėr tėrheqjen e investimeve nė Kosovė. Ky eshte viti i dytė qė qeveria e Kosovės i bėn thirrje komunitetit shqiptar dhe afaristėve amerikanė tė investojnė nė Kosovė. Nė konferencė ishte i pranishėm edhe Ministri i Ēėshtjeve Publike Jakup Krasniqi, i cili ishte i ftuar nė emisionin Ditari. Ai komentoi mes tė tjerash edhe pėr bisedimet Prishtinė-Beograd.



Zėri i Amerikės: Zoti Krasniqi, para se tė ndalemi tek konferenca pėr investimet nė Kosovė, le tė flasim pėr bisedimet Prishtinė-Beograd. Duket se pėrsėri kur ėshtė fjala pėr probleme tė rėndėsishme, shqiptarėt mezi e gjejnė ose nuk e gjejnė dot gjuhėn me njeri-tjetrin. A nuk shkon kjo nė favor tė atij imazhi tė krijuar me ose pa tė drejtė se shqiptarėt para se tė kėrkojnė pavarėsinė, qė tė gjithė e kėrkojnė nė Kosovė duhet nė radhė tė parė tė gjejnė gjuhėn me njėri-tjetrin?



Jakup Krasniqi: Populli shqiptar nė Kosovė ka mbajtur tre zgjedhje tė lira. Ka mbajtur zgjedhjet pėr parlamentin e Kosovės dhe institucionet e tjera qėndrore nė Kosovė dhe do tė duhej krejt natyrshėm qė ēėshtja e bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit tė vendosej nė parlament dhe parlamenti tė merrte vendimin politik pėr shkruarjen nė bisedimet e Vjenė. Ne konsiderojmė se konferenca e Vjenės nuk ėshtė e pėrgatitur. Delegacioni kosovar atje ėshtė pa pėrgjegjėsi dhe kompetenca tė pėrcaktuara. Bisedimet do tė duhet tė zhvilloheshin mes Prishtinės dhe Beogradit, por vetėm pasi tė bėhej njė marrėveshje paqeje mes Prishtinės dhe Beogradit dhe pas kėsaj, mbasi mes dy vendeve ka pas njė luftė, atėherė tė filloheshin pėrgatitjet e kėtyre bisedimeve. Por paraprakisht qeverisė sė Kosovės dhe institucioneve tė tjera tė Kosovės administrata ndėrkombėtare do tė duhej t’ju bartėte kompetencat e pėrgjegjėsisė qė delegacioni i Kosovės nė Vjenė tė shkonte me kompetenca tė plota dhe tė kishte mundėsi sovrane pėr tė vendosur pėr tė gjitha format e bisedimeve me palėn serbe.



Zėri i Amerikės: Gjithė kėto kushte qė ju pėrmendėt, a nuk do ta bėnte tė pamundur fillimin e bisedimeve pasi plotėsimi i kėtyre kushteve ėshtė paksa njė proces i gjatė?



Jakup Krasniqi: Plotėsimi i kėtyre kushteve dhe marrja e njė vendimi nė parlament do tė ishte vėrtet krejt e arėsyeshme. Po tė vendosej kjo ēėshtje nė parlament atėherė delegacioni i Kosovės do tė ishte i plotėfuqishėm, do tė kishte bazėn e vet ligjore por edhe do tė ishte i pėrgatitur politikisht dhe do ta merrte pėrgjegjėsinė nga organi ligjvėnės, nga parlamenti i cili ka marrė votat e qytetarėve tė Kosovės dhe me vendosjen e ēėshtjes nė parlament delegacioni i Kosovės do tė kishte pėrgjegjėsi dhe mundėsi tė tjera pėr tė biseduar pėr Kosovėn. Kėshtu siē janė pėrgatitur kėto bisedime, qė nė fakt faktori kosovar ka qėnė krejt i lėnė pas dore dhe pa kompetenca dhe pėrgjegjėsi pėr tė vendosur mbi fatin e vet, nuk di cili do tė ishte pozicioni i delegacionit por edhe nuk di se si do tė zhvillohen proceset nė kėtė formė tė papėrgjegjėshme.



Zėri i Amerikės: A jeni i shqetėsuar se qeveria e Kosovės me mospjesmarrje nė kėto bisedime po rrezikon qė tė prishet uniteti brenda saj dhe tė bjerė fare qeveria?



Jakup Krasniqi: Ne mendojmė se qeveria ka kėrkuar vėrtet krijimin e njė uniteti mes faktorit politik shqiptar dhe mendoj qė ai unitet ka qėnė i arritur nė kuvendin e Kosovės. Nė kėtė kuvend tė gjitha subjektet politike u kanė thėnė ”po” bisedimeve por pasi do tė plotėsoheshin disa kushte. Mirėpo ēėshtjen e parlamentit, ėshtė njė e vėrtetė e madhe se e ka penguar kryetari i tij zoti Daci i cili nuk ka lejuar zhvillimin e njė debati tė gjerė dhe tė gjithanshėm nė parlament. Nė njė mėnyrė paksa tė ēuditshme ai hodhi nė votim nėse do tė vazhdonte apo do tė ndėrprehej debati. Deputetėt pėr ēudi nė vend qė tė kėrkonin tė debatohej kjo ēėshtje me tė vėrtetė shumė serioze pėr Kosovėn, pėr proceset qė po i kalon Kosova, pėr tė ardhmen e Kosovės, ata votuan pėr ndėrprerjen e debatit dhe kėshtu pengohet parlamenti pėr ta marrė vendimin politik, pėr ta autorizuar qeverinė pėr formimin e njė platforme politike dhe pėr formimin e njė delegacioni tė bisedimeve nė konferencėn e Vjenės.



Zėri i Amerikės: Zoti Krasniqi, ka zėra qė thonė se brenda partisė suaj kanė filluar fraksionet, ka njė lloj pėrēarjeje dhe se nje pjesė ėshtė e interesuar pėr largimin e zotit Rexhepi? A ka ndonjė tė vėrtetė nė to?



Jakup Krasniqi: Jo. Unė mendoj qė subjekti politik shqiptar sidomos Partia Demokratike gjatė kėtij muaji tė fundit i ėshtė qasur nė mėnyrė shumė serioze kėtij problemi. Zoti Rexhepi ėshtė anėtar i kryesisė sė Partisė Demokratike, ėshtė anėtar i kėshillit drejtues tė kėsaj partie dhe ai i ka pėrcjellė zhvillimet dhe diskutimet qė janė bėrė nė kėshillin drejtues tė Partisė Demokratike, din vendimet e kėtij organi vendimmarrės tė partisė dhe natyrisht ai ka mbajtur qėndrimin edhe tė partisė por njėkohėsisht edhe tė qeverisė, sepse edhe nė qeveri ėshtė biseduar pėr kėto probleme dhe nė qeveri ėshtė marrė vendimi qė nėse parlamenti i Kosovės merr vendimin politik, e autorizon qeverinė pėr bisedime atėherė ajo do tė pėrgatitej pėr konferencėn e Vjenės.



Zėri i Amerikės: Megjithatė, zoti Thaēi tha mbrėmė se refuzimi i zotit Rexhepi ėshtė qėndrimi i tij personal?



Jakup Krasniqi: Jo, unė mendoj se qėndrimi i zotit Rexhepi nuk ka qėnė qėndrim personal por ka qėnė edhe vendim i qeverisė por edhe vendim qė del nga qėndrimet e kėshillit drejtues tė Partisė Demokratike tė Kosovės.



Zėri i Amerikės: A gėzon zoti Rexhepi mbėshtetjen e plotė tė partisė suaj?



Jakup Krasniqi: Natyrisht, edhe nė kėto momente zoti Rexhepi vazhdon ta ketė besimin e Partisė Demokratike tė Kosovės.



Zėri i Amerikės: Zoti Krasniqi, tė ndalemi tani tek problemi i konferencės pėr tė cilėn ju erdhėt kėtu nė New York. Sa e efektshme mund tė jetė njė konferencė e tillė pėr tė tėrhequr investitorė pėr investime qoftė nga afaristė shqiptarė, qoftė nga afaristė amerikanė nė njė kohė qė klima politike nė Kosovė tė paktėn nė prag tė bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit duket se ėshtė mė tashmė e paqėndrueshme?



Jakup Krasniqi: Pėr kėtė konferencė ėshtė bėrė njė pėrgatitje para shumė kohėsh. Ėshtė nė interesin e Kosovės qė tė tėrhiqen investitorė nga tė gjitha vendet qė janė tė interesuara qė tė investojnė nė Kosovė dhe tė kenė fitimet e tyre nė Kosovė. Pėr kėtė arsye ne dimė qė nė Shtetet e Bashkuara ka shumė bashkėatdhetar qė kanė njė fuqi ekonomike, qė kanė mundėsi qė kapitalin e tyre ta investojnė nė Kosovė dhe tė fitojnė nė Kosovė. Prandaj qeveria e Kosovės nė kėtė rast ka parė tė arsyeshme tė organizojė njė konferencė ku ti thėrrasė tė gjithė afaristėt shqiptarė por edhe jo shqiptarė tė SHBA, ku tė tregojė kushtet dhe mundėsitė qė janė krijuar, si ato ligjore edhe nga pushteti qėndror edhe nga ai lokal dhe ne mendojmė qė ka hapėsirė dhe ka mundėsi pėr tė investuar nė Kosovė dhe ka hapėsirė pėr tė nxjerrė fitime.



Zėri i Amerikės: Zoti Krasniqi, ēfarė po bėhet me procesin e privatizimit. Administrata ndėrkombėtare e anulojė pėr sqarimin e disa ēėshtjeve ligjore. A mund tė jepni njė status tė fundit tė kėtij procesi?



Jakup Krasniqi: Pėrfaqėsuesi special i sekretarit tė pėrgjithshėm ka ndėrprerė pėrkohėsisht ēėshtjen e privatizimit por ajo duhet tė verifikohet nga bordi mbikqyrės i AKMsė dhe ajo nuk ėshtė bėrė, prandaj ėshtė njė ndėrprerje e pėrkohėshme. Ne e konsiderojmė se ndėrprerja nė kėtė formė e privatizimit pengon realizimin e standartit tė parė, zhvillimit ekonomik dhe nė tė vėrtetė kjo duhet tė shikohet mirė si nga administrata ndėrkombėtare si nga ajo vendore se kjo pengon zhvillimin ekonomik tė Kosovės, pengon realizimin e njė standarti, i cili ėshtė ndoshta njė nga standartet kyēe pėr zhvillimin e tė gjitha proceseve nė vijim nė Kosovė dhe ne shpresojmė qė kjo pengesė do tė hiqet.

iliri
18-10-03, 09:50
D. Serwer: Bisedimet duhet tė ishin pėrgatitur mė mirė

Ilir Ikonomi

17 tetor 2003





Komuniteti ndėrkombėtar i pėrshėndeti si njė fillim i mirė bisedimet Prishtinė-Beograd pėr ēėshtjet teknike qė nisėn kėtė javė nė Vjenė. Por a ishte dialogu i pėrgatitur si duhet nga komuniteti ndėrkombėtar? Pėr kėtė dhe ēėshtje tė tjera, kolegu ynė Ilir Ikonomi intervistoi analistin e Institutit amerikan tė Paqes, Daniel Serwer.

Zėri i Amerikės Hapja e bisedimeve nxori nė pah se sa e vėshtirė ėshtė t’i ulėsh shqiptarėt she serbėt nė njė tryezė, qoftė edhe pėr ēėshtje praktike. A mendoni se fillimi i dialogut ishte pėrgatitur si duhet dhe sa duhet nga komuniteti ndėrkombėtar?



D. Serwer E rėndėsishme ėshtė se ky ishte njė fillim. Mendoj se gjėrat mund tė ishin pėrgatitur diēka mė mirė, sepse gjithnjė mund tė pėrgatitesh mė mirė nėse ke mė shumė kohė. Por fakt ėshtė se ky ishte njė fillim dhe ajo qė ka rėndėsi tani ėshtė tė vazhdohet me pėrgatitje seriozepėr ēėshtjet teknike. Megjithatė, nė Prishtinė ende ka njė problem politik qė duhet zgjidhur. Problemi ėshtė se parlamenti nuk e mbėshteti plotėsisht delegacionin qė shkoi nė kėto bisedime dhe kjo duhet zgjidhur. Parlamenti e bėri tė qartė se nuk donte tė miratonte njė rezolutė qė ta mbėshteste delegacionin dhe ndėrkombėtarėt nė prapaskenė u pėrpoqėn ta evitonin kėtė rezolutė qė bėnte thirrje pėr pavarėsinė e Kosovės. Kjo ishte njė situatė shumė e vėshtirė politikisht, sidomos pėr kryeministrin, i cili u kritikua se nuk mori pjesė nė bisedime por mendoj se nėse ai do tė kishte shkuar, kritikat do tė kishin qenė mė tė ashpra dhe mė tė rrezikshme pėr tė politikisht.



Zėri i AmerikėsBeogradi kėrkon qė Kosova tė mbetet pjesė e Serbisė megjithėse ata e dinė dhe privatisht e pranojnė se kjo nuk do tė ndodhė kurrė. A mendoni se kjo ėshtė njė pozė politike e Beogradit dhe sa po ndikon ajo nė pengimin e dialogut.



D. Serwer Natyrisht qė kjo e bėn dialogun tė vėshtirė. Mendoj se ajo qė pranon Beogradi ėshtė se ai nuk mund ta qeverisė mė Kosovėn nė tė ardhmen dhe se Kosova tė paktėn do tė vetqeveriset, nė njė mėnyrė apo nė tjetrėn. Ky ėshtė njė hap i rėndėsishėm por mendoj se tani pėr tani ėshtė shumė e vėshtirė tė pranohet publikisht ose me ndonjė marrėveshje. Prandaj tani nuk mund tė zhvillohen dot bisedime pėr statusin pėrfundimtar pa patur fillimisht bisedime pėr ēėshtje praktike tė cilat do tė krijonin besimin midis palėve si dhe do tė mundėsonin bisedimet mbi statusin pėrfundimtar pas pak vitesh, shpresoj aty nga viti 2005.



Zėri i Amerikės Kryeministri Bajram Rexhepi nuk mori pjesė nė hapjen e bisedimeve dhe natyrisht qė ai pėrfaqėson njė pjesė tė rėndėsishme tė shqiptarėve tė Kosovės. Por a mundet qė komuniteti ndėrkombėtar tė shpresojė qė shqiptarėt do tė marrin pjesė plotėsisht nė dialog pa patur sigurime nga komuniteti ndėrkombėtar pėr tė ardhmen e tyre?



D. SerwerMendoj se ata duhet tė bien dakord tė bisedojnė edhe pa marrė sigurime pėr tė ardhmen pasi ėshtė e qartė, mendoj unė, se shqiptarėt nuk do tė qeverisen mė nga Beogradi dhe kjo duhet tė jetė e mjaftueshme pėr momentin. Nuk mund tė ketė status pėrfundimtar para se tė zgjidhen disa ēėshtje praktike midis Beogradit dhe Prishtinės.



Zėri i Amerikės Shumė njerėz shtrojnė pyetjen se a do a tė ēojnė kėto bisedime nė negociatat pėr statusin pėrfundimtar. Ēfarė duhet tė bėjė komuniteti ndėrkombėtar qė tė arrihet kjo?



D. SerwerKjo do tė varet nga ajo qė do tė bėjnė shqiptarėt dhe serbėt. Ka rėndėsi qė tė dyja palėt tė bėjnė shumė pėrgatitje pėr statusin pėrfundimtar. Pėr shembull, nuk mund tė kesh bisedime pėr statusin midis Prishtinės dhe Beogradit nėse refugjatėt serbė nuk trajtohen mirė pasi tė jenė kthyer. Po ashtu, nuk mund tė kesh bisedime tė tilla nėse Beogradi nuk e ndėrpret mbėshtetjen pėr institucionet paralele nė Kosovė. Ka disa gjėra qė duhen zgjidhur para bisedimeve pėr statusin. Megjithatė, unė besoj se bisedimet e Vjenės janė fillimi i procesit. Ato formalisht nuk janė parashikuar si bisedime pėr statusin pėrfundimtar por nė fund tė fundit nėse ato do tė kenė sukses, hapi tjetėr do tė jenė bisedimet pėr statusin. Shpresoj qė kjo tė ndodhė sa mė shpejt, por shumė gjėra do tė varen nga dy palėt.

Flash
19-10-03, 00:24
Liderėt e shteteve tė BE-sė kanė shprehur mbėshtetje pėr dialogun Prishtinė - Beograd

-Presidentėt dhe kryeministrat e vendeve tė Bashkimit Evropian nė samitin e tyre kanė shprehur mbėshtetje pėr lansimin e dialogut nė Vjenė, duke e quajtur atė se njė hap tė rėndėsishėm. Nė konkluzionet e samitit thuhet se dialogu i nisur nė Vjenė mė 14 tetor ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit shėnon hapin kyē nė politikėn standardet para statusit nė suazat e Rezolutės 1244 tė KS tė OKB-sė. Liderėt e shteteve tė BE-sė kanė mirėpritur fillimin e dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, por kanė kritikuar mungesėn nė takim tė disa prej figurave politike nė Kosovė qė preferuan tė qėndronin larg takimit tė Vjenės.

BE ka caktuar nėntorin si afat pėr krijimin e grupeve teknike, qė do tė shqyrtojnė problemet praktike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

Liderėt e BE-sė nė kėtė takim edhe njėherė i kanė shprehur mbėshtetje punės sė tė dėrguarit tė posaēėm tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė z. Hari Holkeri.

Po ashtu edhe NATO-ja ka dėrguar njė porosi tė qartė. Sekretari i pėrgjithshėm lordi Xhorxh Robertson ka thėnė se nisja e dialogut megjithėse duhet pranuar se ishte e vėshtirė ėshtė njė shenjė e mirė dhe atė duhet pasuar me punė konkrete. Lordi Robertson tha se mė e rėndėsishme se sa vetė fillimi ėshtė vazhdimi i procesit e mbase kjo do tė jetė nė tė mirė tė tė gjithė njerėzve qė jetojnė nė Kosovė

Flash
19-10-03, 00:26
H. Holkeri thotė se statusi i Kosovės mund tė trajtohet vetėm pasi tė jenė bėrė pėrparime nė ēėshtjet praktike

-Nė njė konferencė pėr gazetarė nė Helsinki, kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri tha se bisedimet e nivelit tė lartė ndėrmjet udhėheqėsve tė shqiptarėve tė Kosovės dhe atyre serbė mund tė mbahen nė vitin e ardhshėm, por ēėshtja e statusit tė Kosovės mund tė trajtohet vetėm pasi tė jenė bėrė pėrparime nmė trajtimin e ēėshtjeve praktike.

I pyetur nga gazetarėt pėr kohėn e saktė tė mbajtjes sė kėtyre takimeve, Holkeri u shpreh se takimet e tilla tė nivelit tė lartė nuk janė planifikuar ende.

Hari Holkeri u bashkua me vlerėsimin pozitiv tė Bashkimit Evropian pėr takimin e Vjenės. Ai pranoi megjithatė se ka pasur probleme si pėr shembull mungesa e kryeministrit tė Kosovės Bajram Rexhepi.

Flash
19-10-03, 00:27
Rreth 40 tė rinj nė Ferizaj kanė kėrkuar ndihmė mjekėsore nė spitalin e qytetit pas helmimit me gaz lotėsjellės

-Rreth 40 tė rinj nė Ferizaj kanė kėrkuar dje ndihmė mjekėsore nė spitalin e qytetit pas helmimit me gaz lotėsjellės.

Incidenti ka ndodhur nė qendėr tė Ferizajt dje rreth orės 16.30 kur persona tė panjohur kanė hedhur gaz lotėsjellės nė kafiterinė "Insajd". Mjeku kujdestar pėr shėrbimin e kirurgjisė, Sylejman Metushi, ka deklaruar se gjendja e tė lėnduarve ėshtė e mirė, ngase nga 40 sa janė paraqitur pėr ndihmė vetėm 7 apo 8 pacientė janė nėn pėrkujdesje mjekėsore, ndėrkaq tė tjerėt janė kthyer nė shtėpitė e veta.

Pėr kėtė incident tė pazakonshėm dhe pėr motivet nuk ėshtė dhėnė asnjė njoftim nga policia.

Anonimja D
22-10-03, 21:24
Policia sllovene ndalon gjeneral Ēekun pėr shkak tė fletarrestit serb



Nė Aeroportin e Lubjanės pėrsėritet incidenti nė Aeroportin e Budapestit



“Po, jam ndaluar. Po mbahem nė lokalet e policisė, nė pritje tė ndonjė vendimi nga autoritetet sllovene... Arsyetimi qė mė ėshtė dhėnė ėshtė se jam i kėrkuar nga Qeveria e Serbisė”, sqaroi komandanti i TMK-sė nėpėrmjet telefonit



vijon nė KOHA Ditore

Anonimja D
22-10-03, 21:27
Radio 21











KOSOVA







Nė Lubjanė ndalohet komandanti i TMK-sė, gjen.lejt. Agim Ēeku





Lublanė, 22 tetor - Komandanti i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, gjeneral-lejtėnant Agim Ēeku, ėshtė ndaluar sot, nė Aeroportin e Lubjanės, nga policia e Sllovenisė. Sipas policisė sllovene, ndalimi i gjeneral Ēekut ėshtė bėrė nė bazė tė njė fletarresti tė Interpolit, tė lėshuar me kėrkesė tė organeve tė drejtėsisė sė Serbisė. Pas disa orėsh ndalimi, komandanti i TMK-sė gjenerallejtnant Agim Ēeku ėshtė liruar nga arresti

Anonimja D
22-10-03, 21:28
Kosovė: Institucionet protestojnė ashpėr kundėr arrestimit tė Ēekut





Institucionet e Kosovės do tė duhej qė nė mėnyrė institucionale tė kėrkojnė nga BE-ja dhe UNMIK-u qė tė ndalin praktikat dhe avazet e ndjekjeve tė personaliteteve kosovare mbi bazėn e fletarresteve tė lėshuara nga Serbia, kanė deklaruar pėrfaqėsuesit e subjekteve politike dhe institucioneve tė Kosovės, lidhur me arrestimin e gjenerallejtėnant Agim Ēekut nga autoritetet sllovene.

Flash
22-10-03, 21:31
Agim Ēeku ėshtė ndaluar sot nė Lubjanė nga policia sllovene, por shpreson tė lirohet sė shpejti

-Policia sllovene sot ka ndaluar nė aeroportin Bėrnik tė Lubjanės nė Slloveni komandantin e TMK-sė Agim Ēeku, kanė konfirmuar burimet policore sllovene. Ndėrkohė nė Prishtinė ndalimin e komandantit tė TMK-sė e ka konfirmuar edhe koordiantori i KFOR-i me TMK-nė Endrju Kaming, siē thuhet pėr shkak tė njė fletarrestimi tė Interpolit. Kėtė fletarrestim e kanė lėshuar autoritetet e Beogradit.

Kėtė e ka konfirmuar edhe vetė gjeneral Agim Ēeku nė njė bisedė telefonike pėr mediat e Kosovės, i cili tha se shpreson tė lirohet shpejt.

Ēeku ka thėnė se ishte duke kaluar transit nėpėr Slloveni pėr t'u kthyer nė Kosova nga njė vizitė familjes sė tij nė Kroaci. Edhe Ēeku pohoi se ėshtė ndaluar pėr shkak tė njė fletarrestimi tė Beogradit

Anonimja D
22-10-03, 21:33
Komandanti i TMK-sė Agim Ēeku nesėr nė orėn 9h00 tė mėngjesit do tė paraqitet para gjykatėsit hetues nė Kranj





Arrestimin e ka konfirmuar edhe Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK-sė. Shemsi Syla, zėdhėnės i TMK-sė, ka shfaqur shpresėn se fjala ėshtė pėr njė keqkuptim. “Besojmė se ėshtė njė spekulim ashtu siē ėshtė bėrė me zotin Thaēi, qė ndodhi kohė mė par. Deri me tani nuk kemi konfirmim zyrtar se gjeneral Ēeku ėshtė liruar, ai ende mbahet nėn arrest nga Ministria e punėve tė brendėshme tė Sllovenisė.

Ndėrkaq, Ana Di Leilo kėshilltare e Endru Komings, koordinator i UNMIK-ut pėr TMK-nė, nuk ka mundur tė jep kurfarė informacionesh, lidhur me akuzėn nėn tė cilėn ėshtė arrestuar gjenral Ēekut. “Ne nuk e dimė, kjo nuk ėshtė nė kompetencat tona por nė kompetencat e Departamentit tė drejtėsisė pranė UNMIK-ut, tė cilėt janė nė kontakte me autoritetet e Sllovenisė dhe ne nuk mundemi qė t’iu japim informata mė tė hollėsishme”, ka deklaruar Di Leilo.

Pėrndryshe, arrestimi i komandantit tė TMK-sė gjenerallejtnant Agim Ēeku ėshtė bėrė sot (mė 22 tetor) rreth ores 13h00 nė aeroportin Bėrnik tė Lubjanės. Vetė komandant Agim Ēeku nė bisedė telefonike pėr gazetėn "Java", menjėherė pas arrestimit, ka deklaruar se ėshtė arrestuar nė aeroportin e Bėrnikut gjatė kontrollimit tė pasaportave. Atij i ėshtė thėnė se arrestimi bėhet me kėrkesė tė qeverisė sė Serbisė e cila ka pėrpiluar pėr tė njė fletėarrest ndėrkombėtar. Ai ka thėnė se beson se lirimi i tij do tė bėhet sė shpejti, nėse ka drejtėsi. "Nuk ka arsye tjetėr pėr arrestim, pėrpos aktakuzave tė Serbisė" ka theksuar gjeneral Ēeku.

Zėdhėnėsi i policisė sė Kranjit tė Sllovenisė, Zdenko Guzi, i ka konfirmuar RTK-sė, se gjeneral Ēeku ėshtė arrestuar rreth orės 13 e 30 minuta nė aeroportin “Bėrnik” nė Lubjanė, pas njė fletarresti tė lėshuar nga INTERPOL-i.

Ndalimin e gjeneral Ēekut e ka konfirmuar edhe gjenerali Erdrju Kamings, koodinator i UNMIK-ut pėr bashkėpunim me TMK-nė. Edhe Neraj Sing, zedhenes i Shtylles se Parė tė UNMIK-ut, ka konfirmuar per radion Blue Sky arestimin e gjeneralit Ēeku, por nuk ka dhėnė mė shumė detaje lidhur me rastin. Evropa e Lirė citon gjeneralin Ēeku, t’i ketė deklaruar agjencisė amerikane Asoshieted press, se atij i ėshtė komunikuar se ėshtė arrestuar me kėrkesėn e Sėrbisė, e cila ndaj tij ka lėshuar fletarrestin ndėrkombėtarė, ndėrkaq agjencisė Frans Pres i ka deklaruar, perms telefonit cellular, se aktualisht po mbahet, nė njė kthinė tė vogėl, nėn mbikqyrjen e officerėve tė policisė. Sot nė Kranj ėshtė mbajtur njė konferencė pėr gazetarė, nė tė cilėn ėshtė njoftuar vetėm pėr arrestimin e gjeneral Ēekut, por nuk janė dhėnė hollėsi tjera. Nė konferencė ėshtė njoftuar se rasti i ėshtė dorėzuar gjykatėsit hetues i cili do ta sjellė vendimin pėrfundimtar. Pėrkundėr qarkullimit tė informacioneve jozyrtare pėr lirimin e komandantit tė TMK-sė, megjithat]atė ai nesėr nė orėn 9h00 do tė paraqitet para gjykatėsit hetues nė Kranj, i cili do ta merrė vendimin definitive lidhur me kėtė rast.





Nga: sb/blueskystaff mė Oct 22, 03 | 5:58 pm









© BlueSkyLive.com

Design & Hosting : preeMedia.com

Flash
22-10-03, 21:34
Shefi i diplomacisė sė Bashkimit Evropian, Havier Solana do tė vizitojė mė 23 e 24 tetor Beogradin dhe Prishtinėb, njoftoi sot Zyra e pėrfaqėsuesit tė lartė pėr politikė tė jashtme dhe siguri nė Bruksel.

Vizita synon zhvillimin e marrėdhėnieve tė BE-sė dhe vendeve tė Ballkanit nė tė gjitha fushat, zhvillimin e politikės sė brendshme tė vendeve tė rajonit dhe fillimin e paradokohshėm tė dialogut ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės.

Solana nė Beograd do tė takohet me presidentin serbo-malazez Svetozar Maroviq dhe me zv.kryeministrin serb Nebojsha Ēoviq, por edhe me kryeministrin serb Zhivkoviq dhe atė malazez Gjukanoviq.

Njė ditė mė vonė, mė 24 tetor, Solana do tė qėndrojė nė Prishtinė ku do tė bisedojė me presidfntin e Kosovės Ibrahim Rugova, me kryeministrin Bajram Rexhepi dhe me kryeparlamentarin Nexhat Daci.

Gjithashtu janė paraparė edhe bisedime me shefin e UNMIK-ut Hari Holkeri, me komandantin e KFOR-it, gjeneralin Holger Kamerof, si dhe me pėrfaqėsuesist politikė shqiptarė dhe serbė, thuhet nė njė njoftim tė Zyrės sė Havier Solanės nė Bruksel.

Flash
22-10-03, 21:46
Muhamet Hamiti, zėdhėnės i Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova, e ka dėnuar sot ashpėr ndalimin nga autoritetet sllovene tė gjeneral Agim Ēekut, komandant i pėrgjithshėm i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės.Nė deklaratė thuhet:“Ndalimi i Gjeneral Ēekut ėshtė akt i papranueshėm pėr institucionet dhe popullin e Kosovės. Autoritetet sllovene nuk kanė tė drejtė qė mbi baza tė akuzave tė konstruktuara tė njė shtetit fqi tė Kosovės tė ndalojnė personalitete tė shquara apo qytetarė tė Kosovės.

Pėr popullin e Kosovės fletarrestet e Beogradit janė tė papranueshme. Prandaj, kėrkojmė nga autoritetet sllovene qė tė lirojnė menjėherė gjeneral Agim Ēekun dhe ta trajtojnė atė nė pajtim me personalitetin e tij dhe postin qė ai mban nė Trupat e Mbrojtjes sė Kosovės.”

fadil
23-10-03, 06:36
Gjykata e Qarkut nė Nish akuzon Ēekun pėr "gjenocid tė ushtruar mbi serbėt pas hyrjes sė KFOR-it nė Kosovė"





Nish, 22 tetor - Mediat serbe bėjnė tė ditur se gjyqtarja hetuese e Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, qė vepron nė Nish, Danica Marinkoviq, ka thėnė se fletarresti ndėrkombėtar ndaj gjeneralit Ēeku ėshtė lėshuar pėr shkak tė siē thuhet "gjenocid tė ushtruar mbi serbėt pas hyrjes sė KFOR-it nė Kosovė". Ajo ka thėnė se nė vitin 1999 kishte filluar hetimet ndaj gjeneral Ēekut, pėr shkak tė pėrgjegjėsisė komanduese. Sipas saj, z. Ēeku ngarkohet pėr vrasjen e 669 serbėve dhe 18 pjesėtarėve tė minoriteteve tjera, si edhe pėr shkaktimin e plagėve e lėndimeve tė rėnda tė 518 personave dhe ndalimin e 584 tė tjerėve. Danica Markoviqi ka thėnė se pėr tė jėjtėn vepėr penale ishte ngritur aktakuzė edhe nga kryetarit tė Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēit.

fadil
23-10-03, 18:59
Ministria e Shėrbimeve Publike synon evitimin e mangesive ne menagjimin e pushtetit lokal





Prishtinė, 23 tetor - Ministria e Shėrbimeve Publike ka pėrgatitur njė memorandum mbi reformimin e pushtetit lokal nė Kosovė. Kėshtu u njoftua nga zyrtarėt e kėsaj ministrie, pas mledhjes me kryeshefat ekzekutivė tė komunave. Nė takim u tha se synim i memorandumit ėshtė evitimi i mangėsive tė shumta nė menaxhimin e pushtetit lokal, tė cilat konsiderohet se janė pasojė e mungesės sė kompetencave tė qeverive lokale. Drejtori i departamenti tė Administratė lokale, Hysni Bajrami, tha se memorandumi pėr reformimin e qeverisjes komunale, do tė jetė nė pėrputhje me kartėn evropiane mbi autonomin lokale. Ministri i Shėrbimeve Publike tė Kosovės, Jakup Krasniqi, theksoi edhe nevojėn pėr ndryshimin sa mė tė shpejtė tė procedurės pėr vazhdimin e dokumenteve tė udhėtimit. Sipas disa kryeshefave ekzekutivė tė komunave, njė ndėr pengesat kryesore pėr funksionim efikas tė pushtetit lokal ėshtė edhe rregullorja 2000/45 mbi qeverisjen lokale, e cila vlerėsohet e tejkaluar.

Dilaver
26-10-03, 00:36
Solana tha se "nėse dialogu nuk funksionon, konsekuencat nuk do tė jenė tė mira pėr askėnd"



Londėr, 25 tetor - Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme, Havier Solana, nė pėrfundim tė vizitės nė Prishtinė, deklaori se ėshtė i kėnaqur me takimet qė pati. "Mendoj se ishte vizitė e mirė, konstruktive. Pata rastin tė takohem me zotin Holkeri, me tė gjithė liderėt e Kosovės dhe mendoj se dialogu mes nesh ka qenė shumė konstruktiv, pozitiv dhe shpresoj shumė se ata do ta shqyrtojnė me shumė seriozitet ofertėn qė do tua bėjė atyre zoti Holkeri", tha Solana pėr BBC-nė.

Solana tha se suksesi i dialogut do tė jetė shumė mė relevant nėse pėrfshihen institucionet e Kosovės. "Ai nuk ėshtė debat midis shoqėrive civile, por debat midis njė qeverie me njė qeveri tjetėr pėr ēėshtje qė u pėrkasin dy qeverive me bashkėpunimin e bashkėsisė ndėrkombėtare pėrmes zotit Holkeri dhe ekipit tė tij", u shpreh Solana. Por, sipas Solanės, "nėse dialogu nuk funksionon, konsekuencat nuk do tė jenė tė mira pėr askėnd, por nė veēanti pėr qytetarėt e Kosovės".

fadil
26-10-03, 17:23
TENTOHET TE BASTISET FAMILJA E FAMILJES JASHARI?!



Disa patrulla tė forcave franceze tė KFOR-it, mbrėmė rreth orės 18.00 kanė tentuar tė hyjnė nė familjen Jashari tė Prekazit, por pas reagimit tė banorėve tė lagjes, ata janė tėrhequr. Ky gjest i ka irituar banorėt e lagjes dhe tė gjithė qytetarėt e Skėnderajt, pasi patrullat nuk kanė pasur ndonjė urdhėr pėr kontroll. Nga komanda e KFOR-it, nė Mitrovicė janė marrė premtime se njė gjė e tillė nuk do tė ndodhė mė.

fadil
27-10-03, 11:22
Zyrtarėt e Serbisė i kėrkojnė UNMIK-ut ”gjykimin e krimeve tė kryera nė Kosovė” kundėr serbėve

Fahri Musliu

26 tetor 2003 (18:15 UTC)





Ministri serb i Drejtėsisė, Vlladan Batiē, nė njė letėr tė hapur drejtuar Administratorit tė OKB-sė pėr Kosovėn, Hari Holkeri, tė cilėn e publikoi tė djelėn pėrmes mediave elektronike, kėrkon qė zoti Agim Ēeku tė shkarkohet nga posti i komandantit tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, sepse ”ėshtė komprometuese pėr bashkėsinė ndėrkombėtare qė njeriu i cili ka kyer krime, tė jetė nė njė post kaq tė lartė”.

Ministri Batiē kėrkon gjithashtu qė zotėrinjve Agim Ēeku, Hashim Thaēi dhe Ramush Haradinaj t’u merren pasaportat dhe t’u pengohet largimi nga Kosova.



Nė letėr thuhet se Ministria serbe e Drejtėsisė ka kėrkuar tri herė zyrtarisht nga ish-shefi i UNMIK-ut, Mihail Shtajner, qė ata t’u dorėzohen autoriteteve serbe pėr vuajtjen e dėnimit. Mirėpo, UNMIK-u kurrė nuk ka kėrkuar ndonjė dokumentacion ”pėr kėto apo krimet tė tjera”, ndonėse Ministria serbe e Drejtėsisė, me vetė iniciativėn e saj, ia ka dorėzuar UNMIK-ut tė gjitha ato qė i ajo i ”quan prova voluminoze”, thuhet nė letėr.



Zoti Batiē thekson se ”veprat penale pėr tė cilat ngarkohen zotėrinjtė Ēeku, Thaēi dhe Haradinaj, janė kryer para ardhjes sė UNMIK-ut nė Kosovė, pėr ē’ka procedimi i tyre ėshtė nė kompetencėn e organeve gjyqėsore tė Serbisė”. Ai rikujton se zoti Thaēi ėshtė dėnuar nga gjykata serbe nė vitin 1997 pėr terrorizėm dhe se kundėr zotėrinjve Ēeku dhe Haradinaj po zhvillohen hetime: kundėr zotit Ēeku pėr gjenocid, ndėrsa kundėr zotit Hardinaj pėr terrorizėm.



”Nė qoftė se mbeteni nė qėndrimin tuaj se pėr kėta persona janė kompetente organet gjyqėsore tė Kosovės, atėherė arrestojini dhe gjykojini”, thekson Batiē nė letėr.



Ndėrkaq, Prokurori i Posaēėm i Serbisė pėr Krimet e Luftės, Vlladimir Vukēeviē, deklaroi pėr mjetet e shtypit nė Beograd se ėshtė "pėrpunuar" rasti i varrezave masive me trupat e shqiptarėve tė Kosovės nė Batajnicė, afėr Beogradit dhe po vazhdojnė hetimet ndaj personave tė panjohur. ”Nė kėtė rast kanė qenė tė implikuar shumė njerėz, pėrfshirė edhe shoferėt, tė cilėt nuk kanė raportuar pėr kėto raste, edhe pse kanė patur dijeni pėr ē’ka ka ndodhur dhe nga janė kufomat”, thotė prokurori Vukēeviē.



Ditė mė parė Zyra e Komisionerit tė lartė tė OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut nė Beograd ftoi autoritet serbe tė formojnė njė komision tė posaēėm, i cili do tė merrej hetimet mbi varrezave masive nė Serbi. ”Ky komision do tė pėrbėhej nga specialistė tė pavarur dhe paanshėm, si dhe do tė kryente hetime tė plota”, tha zonja Lori Vajzberg, shefe kėtij Misioni, duke theksuar posaēėrisht varrin masiv nė Batajnicė pranė Beogradit me afėr 900 kufoma shqiptarėsh, por edhe varrezat nė fshatrat Petrovė dhe Peruēac.



Kėto varre janė zbuluar para dy vjetėsh, kurse autoritetet serbe deri mė tani nuk kanė nisur asnjė procedurė gjyqėsore. //az//

fadil
01-11-03, 17:05
Kryeministri Rexhepi: Dialogu Prishtinė-Beograd, nė kohėn dhe kushtet e pėrshtatshme

Ilir Ikonomi

30 tetor 2003, 20:45 UTC





Zėri i Amerikės: Zoti Kryeministėr, si e vlerėsoni raportin e zotit Holkeri?

Bajram Rexhepi: Ndoshta ėshtė herėt dhe unė nuk kisha dashur ta vlerėsoj raportin pėr arsye se ishte kohė e shkurtėr e zotit Holkeri si kryeadministrator dhe mendoj qė shumica e hapėsirės sė raportit tremujor ėshtė e mbuluar me ēėshtjen e dialogut, pėr arsye se ai ishte edhe aktiviteti kryesor i zotit Holkeri, por po ashtu edhe dhuna, incidentet tė cilat kanė ndodhur nė muajt dhe javėt e kaluara, pra kemi pritur qė nė njė raport tremujor tė tillė, kryesisht vėmendja do tė pėrqendrohet nė ēėshtjen e dialogut dhe ēėshtjen e incidenteve, dhunės, vrasjeve qė kanė ndodhur sidomos tė disa pjesėtarėve tė komunitetit serb. Mirėpo megjithatė pozitive ėshtė se zoti Holkeri ėshtė angazhuar pėr operacionalizimin e standardeve, i cili do tė jetė njė projekt i pėrbashkėt me UNMIK-un dhe ėshtė njė gjasė e mirė qė tė bėhet pėrparimi nė fusha tė caktuara dhe secili do tė ketė tė definuar se pėr ēka ėshtė pėrgjegjės dhe angazhimi pėr vazhdimin e procesit tė provatizimit dhe po ashtu mėnyra indirekte e kėrkesės qė pėr pėrgjegjėsitė tė cilat janė tė rezervuara, Kėshilli i Sigurimit tė ketė konsideratė dhe me ndonjė vendim tė posaēėm t’i krijojė mundėsitė qė edhe ato nė njė tė ardhme tė afėrt tė transferohen nė institucionet e Kosovės.



Zėri i Amerikės: Zoti Kryeministėr, ju pėrmendėt dialogun, por zoti Holkeri shprehu pakėnaqėsinė pėr mospjesėmarrjen tuaj nė takimin e Vienės, duke shfaqur natyrisht shpresėn se ju do tė pėrfshiheni nė procesin e bisedimeve me Beogradin, me themelimin e grupeve tė punės. Por cili ėshtė nė thelb qėndrimi juaj ndaj kėtij procesi?



Bajram Rexhepi:Por mendoj, unė edhe me prononcimet e mia dhe nė qėndrimin unanim tė qeverisė, ne ndjekim vijėn institucionale, kemi kėrkuar qė parlamenti tė mbajė njė qėndrim politik, me njė konsensus, pro ose kundėr dialogut, ajo ishte arsyeja qė unė si kryeministėr dhe anėtarė tė tjerė tė qeverisė nuk kemi marrė pjesė, pėr arsye se kemi menduar se shkuarja pa njė pėrgatitje tė mirėfilltė do tė kishte konsekuenca nė punėn e mėtejshme tė qeverisė. Megjithatė mendoj se nuk ėshtė vetėm kėrkesa e zotit Holkeri, por edhe e Kėshillit tė Sigurimit, Unionit Evropian dhe nė pėrgjithėsi faktorit ndėrkombėtar se dialogu duhet tė vazhdojė dhe ne po ashtu nuk jemi nė princip kundėr dialogut, mirėpo mendoj qė duhet tė gjendet njė formė mė optimale pėr pjesėmarrjen e qeverisė dhe mendoj se kjo mund tė ndodhė nėpėrmjet operacionalizimit tė standardeve, ku do tė krijohen grupet punuese pėr secilin standard veē e veē dhe ne kuadėr tė kėtyre standardeve ku ėshtė edhe dialogu, mund tė gjendet forma edhe e kyējes sė pjesės teknike tė qeverisė nė dialogun e ardhshėm nė kohėn e pėrshtatshme.



Zėri i Amerikės: Zoti Kryeministėr, cili ėshtė vlerėsimi juaj pėr gjendjen e sigurisė pėr serbėt nė Kosovė?



Bajram Rexhepi: Po mendoj se gjendja e sigurisė ėshtė shumė mė e mirė se mė parė, megjithatė incidentet tė cilat ishin karakteristikė e dy-tre muajve tė kaluar dhe sidomos nė momentin e ardhjes sė zotit Holkeri, ishin ato qė nė njė mėnyrė e tronditėn kėtė regjion, pėr arsye se ishin disa vrasje makabre tė fėmijėve serbė dhe ne ende e paguajmė nė njė mėnyrė ēmimin e tė gjitha kėtyre krimeve, edhe sepse ne jemi pala mė e interesuar qė kėto raste tė zbardhen sa mė shpejt dhe nė pėrgjithėsi mund tė them se tani, pas asaj vale dhune, situata ėshtė mė e mirė, por megjithatė mbeten shumė raste tė pandriēuara dhe unė edhe njė herė e potencoj se nuk ėshtė interesi i kosovarėve qė tė ketė raste tė tilla tė dhunės dhe ne do tė donim qė gjyqėsia dhe policia tė jetė shumė mė efikase dhe sa mė shpejt t’i ndriēojė kėto raste.



Zėri i Amerikės:Zoti kryeministėr, Administratori Holkeri ju kritikoi juve pėr mosshkuarjen nė Vienė por as ju nuk e keni kursyer UNMIK-un nga kritikat sidomos pėr tolerimin e korrupsionit dhe tė prostitucionit. Na thoni ju lutem ku i mbeshtesni kėto kritika?



Bajram Rexhepi:Unė do tė shtoja edhe diēka tjetėr: Po ashtu mund tė jetė edhe njė kritikė se pse pėrfaqėsuesit vendorė nuk marrin pjesė nė Kėshillin e Sigurimit, qė edhe ata tė paraqesin pikėpamjen e vet tė zhvillimeve aktuale nė Kosovė, ku sigurisht pėrveē atyre qė ka prezantuar zoti Holkeri do tė kishte edhe ēėshtje tė tjera, tė cilat janė prioritete tė qeverisė, mirėpo ky ėshtė realiteti ynė. Ndėrsa pėrsa i pėrket korrupsionit dhe krimit ekonomik, ne qė prej fillimit, qė pas ardhjes sė zotit Shtajner si kryeadministrator, me formulėn e famshme “zero tolerancė kundėr krimit tė organizuar, krimit ekonomik, korrupsionit”, e kemi pėrkrahur plotėsisht dhe me tė drejtė kemi pritur qė tė ketė transparencė, tė ndriēohen rastet aty ku ėshtė dyshuar se ka korrupsion, por deri tani rezultatet kanė munguar dhe nėse ne nuk kemi pasur njė kredibilitet moral tė kėrkojmė se ēfarė ka ndodhur me donacionet tė cilat i ka dhėnė bashkėsia ndėrkombėtare pėr Kosovėn, kemi obligim moral ndaj qytetarėve tanė qė tė kėrkojmė qė kėta taksapagues qė e mbushin buxhetin e Kosovės dhe mjetet e tyre a pėrdoren nė mėnyrė tė drejtė, apo ka shpėrdorime. Ne kemi dyshime tė bazuara se ka elemente tė korrupsionit nė struktura mjaft tė larta tė UNMIK-ut, por bashkė me vendorėt i kemi bėrė publike me qėllimin mė tė mirė, jo qė ta denigrojmė UNMIK-un, por qė tė lėvizin mė aktivisht nė drejtim tė zbardhjes sė korrupsionit dhe krimit ekonomik qė sigurisht qė ekziston nė Kosovė dhe ne presim se edhe Kėshilli i Sigurimit, edhe Unioni Evropian do tė angazhohen nė kėtė drejtim dhe do tė kemi njė transparencė shumė mė tė madhe se ē’ka bėhet me mjete tė caktuara, sidomos nė ndėrmarrjet publike dhe me rastet e tenderimit ku ėshtė njė mundėsi e madhe e keqpėrdorimit.



Zėri i Amerikės: Parlamenti i Kosoves sot miratoi nismėn pėr ndryshimin e Kornizės Kushtetuese. Nėse nisma nuk pėrkrahet nga UNMIK-u, si do tė reagoni ju dhe a mund tė ēojė kjo nė fėrkime tė reja me administratėn ndėrkombėtare?



Bajram Rexhepi:Po mendoj se edhe nė kornizėn kushtetuese ekziston njė nen i cili lejon mundėsinė qė tė bėhen disa ndryshime nė kornizėn kushtetuese. Mendoj se njė ndryshim i vogėl nė kornizėn kushtetuese ėshtė bėrė me rastin e zgjerimit tė kryesisė sė Kuvendit, e cila u shtua me dy vetė, mirėpo megjithatė qė tė ketė sukses ndryshimi i disa pjesėve tė kornizės kushtetuese, ėshtė e domosdoshme qė tė pritet ardhja e zotit Holkeri, tė bisedohet me tė, me zyrėn ligjore dhe bashkarisht edhe kjo zyrė bashkė me zotin Holkeri, Komisioni i Kuvendit pėr ndėrrimin e kornizės kushtetuese dhe strukturat e qeverisė, bashkarisht tė gjejmė formėn mė optimale, nė mėnyrė qė tė mos ketė fėrkime. Mendoj se kjo do tė jetė forma mė e mirė dhe shpresoj se do tė gjejmė gjuhė tė pėrbashkėt.//kk//

fadil
05-11-03, 16:49
UNMIK-ut thotė se nuk pėrkrah ndryshimet nė Kornizėn Kushtetuese tė Kosovės





Prishtinė, 4 nėntor - Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Niraxh Sing, e cilėsoi tė paqėdnrueshme deklaratėn e djeshme tė kryeparlamentarit Nexhat Daci se kryeadministratori Hari Holkeri ka mbėshtetur procesin e ndryshimeve e plotėsimeve nė Kornizėn Kushtetuese tė Kosovės."Pėrfaqėsuesi Special i Kombeve tė Bashkuara nuk ėshtė pajtuar dhe as qė ka dhėnė ndonjė premtim pėr ndryshime nė Kornizėn Kushtetuese tė Kosovės", ka thėnė ai."Tash pėr tash kjo nuk mund tė ndodhė, por ndoshta mund tė ndodh nė tė ardhmen", ka shtuar z. Sing."Ne tė gjithė kemi thėnė se kompetancat e kapitullit tė pestė do tė transferohen deri nė fund tė vitit, ndėrsa pėr ato tė kapitullit tė tetė duhet tė konsultohemi me Kėshillin e Sigurimit, para se tė bėhet ndojnė ndryshim", plotėsoi Niraxh Sing. Nga ana tjetėr, kryesuesi i komisionit parlamentar pėr Legjislacion, Gjyqėsi dhe Kornizė Kushtetuese, Arsim Bajrami, tha se projekti pėr ndryshimin e Kornizės Kushtetuese tė Kosovės nuk ėshtė projekt indivdual dhe nuk duhet tė ndikohet nga deklaratat e tilla. Ai shprehu bindjen se Kosova do tė hyjė nė vitin e ardhshėm me ndryshime nė Kornizėn Kushtetuese. Edhe Fatmir Sejdiu, anėtar i kėtij komisioni, tha se i konsideron tė domosdoshme ndryshimet e plotėsimet nė Kornizėn Kushtetuese. Ndėrkaq, Bajram Kosumi, vlerėsoi ar tė gjitha ēėshtjet nė Kornizėn Kushtetuese duhet tė jenė tė hapura pėr amandamentim. Sipas anėtarėve tė Komisionit pėr Legjislacion, Gjyqėsi dhe Kornizė Kushtetuese, ndihma e Zyrės pėr Ēėshtje Ligjore e UNMIK-ut pėr hartimin e ndryshimeve tė Kornizės ėshtė e mirėseardhur, sikur edhe e ekspertėve tė pavarur.

fadil
13-11-03, 13:17
Intervistė me autorin dhe gazetarin James Pettifer

Nga Arben Xhixho

11 nėntor 2003





James Petiffer, autori i gidės turistike pėr Shqipėrinė dhe Kosovėn dhe i librit “Ēėshtja e Re e Maqedonisė”, ėshtė duke shkruar njė libėr pėr Kosovėn qė pritet tė dalė vitin e ardhshėm. Nė njė intervistė me kolegun Arben Xhixho, gazetari dhe autori Pettifer jep fillimisht mendimet e tij pėr konfliktin Nano-Meta nė Partinė Socialiste tė Shqipėrisė.

VOA: Si vėzhgues dhe studiues i zhvillimeve nė Shqipėri si e shikoni konfliktin e fundit midis kryeministrit Nano dhe zotit Meta. A kemi tė bėjmė kėtu me njė luftė tė bazuar mbi parimet, apo kemi tė bėjmė mė tepėr me njė luftė bazuar nė interesat e klaneve tė ndryshme?





James Pettifer: Njė pjesė e mirė e ka tė bėjė me personalitetet e tyre. Konflikti mes tyre po vazhdon prej vitesh. Disa herė fiton zoti Meta, disa herė zoti Nano. Por nė fund, ata i pėrkasin tė njejtės parti dhe do tė vazhdojnė kėshtu, pasi zoti Nano edhe kur ėshtė detyruar tė largohej nga pushteti, prapė gėzonte mbėshtetjen e bazės sė partisė, ndėrsa mbėshtetja pėr zotin Meta ėshtė e pėrqėndruar mė shumė nė njė zonė tė vendit, prandaj pėr tė ėshtė mė e vėshtirė tė sigurojė mbėshtetjen e shumicės sė partisė.





VOA: A mendoni se pas luftės sė tanishme Nano-Meta, ata mund tė qėndrojnė nė tė njejtėn parti. A mundet Partia Socialiste tė funksionojė pas Kongresit tė saj me tė dy kėto personalitete brenda radhėve tė saj?



James Pettifer: Pa dyshim kjo qė po ndodh nuk ndihmon. Nuk do tė ēuditesha, nė se do tė shikoja disa tė largoheshin nga partia pėr t’u bashkuar me parti mė tė vogla, ose ndoshta edhe pėr t’u larguar fare nga politika. Problemi me konflikte tė tilla ėshtė se ato dėmtojnė politikėn nė pėrgjithėsi, pasi siē shkruante kohėt e fundit kolegia ime Miranda Vickers, i bėn njerėzit tė lodhur me politikanėt, cinikė, qė tė mendojnė se do tė ishte mė mirė pa ta. Por mos tė harojmė se konflikte tė kėsaj natyre ndodhin brenda partive politike nė shumė vende.





VOA: Kohėt e fundit Bashkimi Evropian e kritikoi Shqipėrinė pėr vonesa nė kryerjen e reformave, gjė qė mund rrezikojė bisedimet pėr asociim stabilizimin. Sa ka ndikuar konflikti i fundit, lufta Nano-Meta, a mos po u heq kjo luftė energjitė politikanėve shqiptarė pėr t’u marrė me problemet e vendit?





James Pettifer: Nuk mendoj se ėshtė ky problemi kryesor. Problemi mė i madh ėshtė se disa institucione nė Shqipėri kanė ende nevojė pėr t’u zhvilluar. Ato ende nuk i kanė aftėsitė tė bėjnė ato qė kėrkon Bashkimi Evropian. Dhe kjo do tė ishte kėshtu edhe nė se nuk do tė egzistonte konflikti Nano-Meta. Shqipėria ka nevojė pėr ndėrtimin e demokracisė nė institucione. Por nė tė njejtėn kohė Bashkimi Evropian nuk duhet tė harrojė se Shqipėria ndodhet nė njė rajon tė vėshtirė dhe Bashkimi Evropian nuk ėshtė qeveria e Shqipėrisė. Shqipėria ėshtė njė shtet sovran dhe kjo duhet respektuar.





VOA: Le tė kalojmė nė njė temė tjetėr, ju jeni duke shkruar, jeni nė pėrfundim tė njė libri tė ri pėr Kosovėn, qė pritet tė botohet vitin e ardhshėm. Pėr ēfarė ėshtė libri?





James Pettifer: Pėrgjithėsisht ėshtė njė libėr me kujtime nga puna ime disa vjeēare nė Kosovė nė kohėn e regjimit tė Millosheviēit. I shqetėsuar se disa aspekte tė kėsaj Kosove kishin filluar tė harroheshin, apo siē ka filluar tė harrohet periudha para lufte, vuajtjet e kėtyre njerėzve. Mendoj se njerėzit, sidomos nė komunitetin ndėrkombėtar, do ta kuptonin mė mirė gjendjen sot nė Kosovė, nė se do tė dinin mė shumė pėr kėto. Po ashtu nė libėr jam pėrpjekur tė tregoj se si e ka pasqyruar shtypi Kosovėn. Unė vetė kam qėnė i pėrfshirė nė kėtė mbulim pėr 10 ose 12 vjet duke shkruar nė gazetat britanike dhe ato amerikane. Mendoj se perceptimi i luftės nė Kosovė nga shtypi ėshtė interesant. Dhe tani qė pavarėsia po afrohet, mendoj se libri do t’i bėjė njerėzit tė kuptojnė mė qartė nevojėn e Kosovės pėr pavarėsi.





VOA: Zėvendės-sekretari i Shtetit Mark Grosman ishte kohėt e fundit nė Kosovė, ku bėri tė ditur se bisedimet pėr statusin pėrfundimtar mund tė fillojnė nė vitin 2005, nė qoftė se Kosova plotėson mė parė standartet, tė cilat duhet tė jenė tani mė tė qarta dhe mė tė sakta. Si e shikoni ju kėtė proces, a ėshtė realiste tė mendohet qė nė vitin 2005 do tė fillojnė bisedimet pėr statusin pėrfundimtar?





James Pettifer: Ėshtė njė gjė shumė e mirė qė zoti Grosman shkoi atje. Tė gjitha tė dhėnat tregojnė se pa njė angazhim mė tė madh amerikan, nė proces nuk do tė ketė shumė pėrparim. Ajo qė uroj unė ėshtė qė tė dihet si do tė vlerėsohen standartet. Pasi politika nuk ėshtė njė shkencė ekzakte. Unė jam dakort me atė qė ka thėnė ligjvenėsi Tom Lantosh qė nė se disa prej kėtyre standarteve do t’i ishin vėnė Shteteve tė Bashkuara, zor se Amerika do tė fitonte pavarėsinė nė atė kohė. Duhet kohė qė tė zhvillohen institucionet. Por ndėrhyrja amerikane ishte shumė e vlefshme. Mendoj se bisedimet e fundit tė Vjenės ishin tė pėrgatitura shumė keq. Nė raste bisedimesh tė tilla mes palėve, si shqiptarėve edhe serbėve u duhet bėrė shumė e qartė se ēfarė pritet konkretisht prej tyre, nė vend qė tė bėhen bisedime pa njė plan tė qartė. Prandaj ėshtė shumė e vlefshme tani qė Amerika po angazhohet mė shumė. Pa rolin e Amerikės, pas bisedimeve tė Vjenės, mund tė kishin filluar probleme serioze.

fadil
16-11-03, 13:35
U. Klark: "Kosova do tė jetė e pavarur"





Prishtinė, 15 nėntor - Kandidati i Partisė Demokratik pėr President tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Uesli Klark, u takua me drejtues tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan dhe me komunitetin shqiptaro-amerikan nė Nju Hampshir."Kosova do tė jetė e pavarur, sepse ky ėshtė vullneti i shumicės sė popullit atje. Ky ėshtė parimi i duhur dhe ne do tė punojmė pėr ta arritur kėtė qėllim, sepse kjo ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė mėnjanuar konflikte tė tjera nė tė ardhmen", theksoi z. Klark. Ai premtoi se Kosova do tė jetė njė prej pririteteve tė politikės amerikane, nė qoftė se ai zgjidhet president. Z. Klark tha SHBA-tė duhet tė punojė me vėmendje tė madhe nė Ballkan, pėr tė bashkuar e forcuar lidhjet ekonomike dhe pėr tė ulur nivelin e armiqėsive dhe urrejtjes historike, tė cilat nė vitin 1999 shkaktuan konflikte etnike tė pėrgjakshme nė rajon, pėr shkak tė nacionalizmit tė egėr serb, nėn udhėheqjen e tė akuzuarit pėr krime lufte Sllobodan Millosheviq.

MEDALIM
17-11-03, 00:57
SERBI-MAL I ZI, Vrasėsi i Ana Lind, do tė dekorohej pėr trimėri nga Serbia

Lajmi i ores 6:45 PM





BEOGRAD (15 Nėntor) - Vrasėsi i ministres suedeze, Ana Lind, Mihajlo Mihajloviē, priste qė pas vrasjes sė saj tė merrte njė dekoratė pėr trimėri nga Serbia. Kėto komente janė bėrė dje nė tė pėrditshmen suedeze "Expressen", e cila citon disa burime tė policisė, sipas tė cilave kėtė e kanė bėrė tė njohur miqtė e vrasėsit Mihajloviē. Tezėn e motivit pėr vrasjen e Ana Lind e para e kishte dhėnė gazeta britanike "The Observer". Nė shkrimin e saj pėr vrasėsin Mihajloviē thuhet se arsyeja e vetme e vrasjes sė Lindit ishte fjalimi i saj me anė tė tė cilit ajo pėrkrahu sulmet e NATO-s mbi Serbinė nė mars tė vitit 1999. Gjykimi i vrasėsit pritet tė nisė nė fillim tė vitit tjetėr. ro/ro (BalkanWeb)

Anonimja D
01-12-03, 23:33
Duket si njė gjė e pabesueshme, porse dy nga kozmonautėt mė tė famshėm Amerikanė Alan B. Shepard dhe William Gregory kanė origjinė shqiptare. Dr. Moikom Zeqo, Drejtor i Muzeut Historik Kombetar, shkruan pėr revistėn Mbrojtja tė datės 4 gusht 2003 sesi duke kėrkuar nė arkivin e Muzeumit Historik Kombėtar gjeti njė dokument tė jashtėzakonshėm nga tė gjitha pikėpamjet. Mbi njė karton tė fortė ėshtė vendosur njė fotografi e anijes kozmike Apollo 14, fotografi e bėrė nga sipėrfaqja e Hėnės. Krahas kesaj fotografie ėshtė vendosur njė flamur shqiptar i pėrmasave tė vogla. Nėn fotografinė ėshtė shkruar: Antares at fra mauro, kurse poshtė fotografisė ėshtė ky mbishkrim: This flag was carried to the moon onboard Apollo 14 January 31 through February 9, 1971. It is presented by Rear Admiral Alan B. Shepard, Jr., United States Navy, delegate to the 26th Session of the United Nations General Assembly.











Dhurata qė Shepard u ka bėrė shqiptarėve

(foto e revistės Mbrojtja).





Nga ky shkrim mėsohet se flamuri Shqiptar (zyrtar) ėshtė mbartur nė Hėnė nė trupin e anijes kozmike Apollo 14 nga 31 Janari deri mė 9 Shkurt 1971. Ky flamur ėshtė paraqitur prej zėvėndės Admiralit Alan B. Shepard Jr., i Flotės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe qė ka qenė delegat nė Sesionin e 26-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara.

Antares ėshtė pjesa e anijes qė zbriti nė Hėnė dhe Fra Mauro eshte emri i vendit nė Hėnė ku zbriti anija. Ka edhe njė mbishkrim dore shkruar me bojė tė zezė nga Alan Shepardi, qe lexon: With the compliments of the astronautes of the United States. Alan Shepard 02.10.71 (Pėrgėzime nga astronautėt e Shteteve tė Bashkuara. Alan Shepard, 2 Tetor 1971).

Ky dokument qė pėrmban flamurin Shqiptar me fotografinė nė Hėnė sė bashku me mbishkrimet i ėshtė dorėzuar prej vetė astronautit Alan Shepard njė diplomati shqiptar, i cili pati marrė pjesė edhė ai nė Sesionin e 26-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara. Alan Shepard, kur ka pėrgatitur kėtė dhuratė dhe pėr ta bėrė mė tė vėrtetė dokumentin, ka shkruar me dorėn e tij pėrshėndetjen jo vetėm nga vetvetja, por edhe nga astronautėt e tjerė tė SHBA-s. Kjo do tė thotė qė fakti i mbartjes sė flamurit shqiptar ka qenė temė bisede e astronautėve bashkėudhėtarė. Pra Shepard u ka folur atyre pėr origjinėn e tij shqiptare. Gjesti i Shepardit ėshtė i madhėrishėm.



Alan Shepard lindi ne East Dery, nė Hampshire tė SHBA mė 18 Nentor 1923. Ėshtė me origjinė shqiptare. Ka kryer Akademinė Detare Amerikane nė Anapolis ku mbaroi dhe njė shkollė fluturimi pėr pilot joushtarak. Mė pas bėri edhe Shkollėn e Marinės pėr pilot nė Patuxent, Maryland, si dhe Shkollėn Detare tė Luftės nė New Port Rhode Island mė 1958. Mė 1961 u ngrit nė hapėsirė si njeriu i parė nė botė rusi

Alan Shepard



Juri Gagarin. Ai fluturoi nė kozmos si pasagjer, kurse Shepardi nė misionin Apollo 4 nė Janar-Shkurt 1971 e manovroi vetė anijen kozmike. Si kozmonaut, ai ėshtė i pari qė ka fluturuar nė kozmos si amerikan dhe i pesti qė ka shkelur nė Hėnė. Para daljes ne pension Alan Shepard gradohet Admiral. Ai ndėrroi jetė mė 21 Korrik 1998; pra jetoi 75 vjet.



William Gregory William Gregory ėshtė njė tjetėr astronaut shqiptaro-amerikan. Ai lindi nė Lock-port, Nju Jork mė 14 Maj 1957. Ėshtė me origjinė nga fshati Dardhė e Korēės. Mė 1979 u diplomua per shkenca inxhinierike nė Akademinė e Forcave Ajrore. Mori doktoratėn si inxhinier mekanik nga Colombia University mė 1980 dhe Doktoratėn pėr drejtues mė 1984. Ne vitet 1981 - 1986 ka qenė pilot fluturimi me avionėt Fl11. Mė pas shėrbeu si mėsues pilotėsh pranė Forcave Ajrore Britanike. Ka fluturuar nė mė shumė se 40 lloje avionėsh dhe ka kapėrcyer mbi 5000 orė fluturimi. U zgjodh nga NASA nė Janar 1990 dhe u shpall astronaut nė Korrik

1991. Fluturimin e tij tė parė Shuttle STS-67 nė hapėsirė e kreu mė 2 Mars 1995 nga Qendra e Hapėsirės Kenedi dhe u ul nė tokė mė 18 Mars 1995. Ka vendosur rekordin e fluturimeve nė hapėsirat kozmike me 16 ditė dhe 15 orė duke plotėsuar 262 rrotullime drejt tokės. Ai fluturoi mbi 11 milion km nė kozmos, ka mbi 400 orė fluturime nė hapėsirėn kozmike, krahas 5000 orėve si pilot. Tani punon si drejtues pėr zhvillimin e biznesit nė Arizona tė SHBA.







Tani nė program





rrjeti tokėsor









rrjeti satelitor











Aforizmi i ditės:

S'ka krim mė tė rėndė se t'i lėshė anash cilisitė njerėzore.



I. Hardshek











Koha e shėnuar ėshtė CET (Central European Time)

Copyright © RTK. All Rights Reserved. Powered by RTK Web Unit

fadil
10-02-04, 11:58
Muaji i parė i kėtij viti nė Kosovė, nxori nė pah edhe problemet e sfidat me tė cilat do tė pėrballet Kosova nė perpjekjet pėr plotėsimin e standardeve, kalimin e pergjegjėsive nga Misioni i Kombeve tė Bashkuara tek institucionet vendore dhe pėrgatitjen e zgjedhjeve parlamentare. Pėr tė diskutuar pėr kėto ēėshtje, Zėri i Amerikės intervistoi kryetarin e Partise Demokratike te Kosoves, Hashim Thaēi.

Zėri i Amerikės:Zoti Thaēi, fillimi i kėtij viti shėnon edhe fillimin e procesit tė konkretizimit dhe pėrmbushjes sė standardeve ndėrkombėtare pėr Kosovėn. A mund tė thuhet se institucionet e Kosovės, forcat kryesore politike tė saj, janė angazhuar seriozisht pėr tė punuar si njė ekip i vetėm pėr plotėsimin e kėtyre standardeve?

Hashim Thaēi: Unė vlerėsoj se standardet nuk janė vetėm angazhim pėr njė parti politike. Standardet janė obligim i institucioneve tė vendit dhe atyre ndėrkombėtare nė Kosovė. Janė standarde qė janė tė artikuluara, tė formuluara e tė aprovuara nga organet politike tė pėrbashkėta tė institucioneve tė Kosovės dhe tė UNMIK-ut e tė mbėshtetura edhe prej Grupit tė Kontaktit. Janė standarde qė do tė avancojnė procesin politik, gjithashtu edhe pėrsa i pėrket realizimit tė kritereve tė domosdoshme pėr t’u integruar Kosova nė strukturat veriatlantike, pėr tė ndėrtuar realitetin demokratik. Vlerėsoj se nė kėtė drejtim, tė gjitha partitė politike, por edhe qytetarėt e vendit do tė jenė mė tė pėrkushtuar nė realizimin e tyre, nė masė tė duhur qė do tė lehtėsonte dhe pėrshpejtonte fillimin e zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit politik tė Kosovės. Nė kėtė drejtim vlerėsoj se edhe sa i pėrket funksionimit demokratik tė institucioneve, spektri politik kosovar ėshtė duke bėrė njė punė tė mirė, kuptohet me gjithė ato mangėsi, dobėsi, por edhe kufizime qė ka nė angazhimet e veta. Duke krijuar njė klimė tė pėrshtatshme tė funksionimit demokratik, efektiv tė institucioneve, funksionim nė tėrė territorin e Kosovės, kjo do tė nėnkuptonte edhe shpėrbėrjen e gjithė institucioneve paralele, krijimin e lėvizjes sė lirė pėr gjithė qytetarėt nė tėrė territorin e Kosovės, pastaj bashkimin e Mitrovicės, funksionimi, apo sundimi i ligjit bashkėkohor, shfuqizimi i tė gjitha ligjeve serbe dhe ndėrtimin e legjislacionit sipas standardeve perėndimore. Gjithashtu jemi duke i kushtuar rėndėsi qė askush tė mos jetė mbi ligjin, por nuk duhet tė lejojmė askėnd qė kurrsesi tė keqpėrdorojė ligjin pėr ēfarėdo motive qofshin ato. Ėshtė duke u punuar edhe nė standarde tė tjera, pėrsa i pėrket procesit tė ekonomisė, privatizimit, kthimit, dialogut dhe zhvillimit tė trupave mbrojtėse tė Kosovės nė njė strukturė qė tė jetė me interes pėr vendin dhe pėr perspektivėn e tij.

Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi, ky ėshtė viti mė i rėndėsishėm pėr plotėsimin e standardeve. Por ky vit po ashtu pėrkon edhe me zgjedhjet e pėrgjithshme parlamentare dhe gjatė fushatave elektorale, ėshtė e natyrshme qė qėndrimet politike tė polarizohen. A pritet qė fushata zgjedhore tė bėhet pengesė pėr plotėsimin e standardeve?

Hashim Thaēi: Nuk besoj qė fushata zgjedhore tė bėhet pengesė. Ne duhet ta kuptojmė se edhe funksionimi i partive politike, organizimi i zgjedhjeve, fushata, sa mė tė qeta demokratike dhe tė ndershme tė jenė zgjedhjet, ne do tė plotėsojmė njė prej standardeve kryesore, funksionimin demokratik tė institucioneve dhe ndėrtimin e tyre nė baza tė standardeve perėndimore. Prandaj jam shumė optimist se do tė kemi njė angazhim tė gjithė spektrit politik pėr realizimin e kėtyre standardeve. Fushata do tė jetė e qetė, demokratike, rezultati zgjedhor do tė jetė i pranueshėm nga tėrė spektri politik kosovar dhe mbi tė gjitha do tė kemi implementim, apo do tė kemi ndėrtimin e institucioneve demokratike menjėherė pas zgjedhjeve qė nuk do tė krijojė ndonjė vakuum institucional. Kėshtu qė vlerėsoj qė standardet do tė jenė angazhim i tė gjithėve dhe fushata zgjedhore ėshtė nė vazhdėn, apo plotėsimin e kėtyre standardeve si tė domosdoshme pėr tė njohur bota realitetin demokratik nė Kosovė.

Zėri i Amerikės: Me njė fjalė ju pohoni se mund tė ekzistojė njė marrėveshje e heshtur qė plotėsimi i standarteve do tė ketė pėrparėsi ndaj interesave tė ngushta partiake?

Hashim Thaēi: Standardet janė pėr shtetin e Kosovės. Tė gjithė jemi tė pėrcaktuar pėr tė ndėrtuar shtetin. Mirėpo vlerėsoj se Partia Demokratike e Kosovės ėshtė duke treguar njė shembull tė mirė tė mirėkuptimit me gjithė spektrin politik, qė tė punohet me pėrkushtimin mė tė madh dhe me faktorin ndėrkombėtar pėr implementimin sa mė tė shpejtė tė kėtyre standardeve, standarde tė cilat do tė ndikojnė qė tė kuptohen edhe mė drejt zhvillimet qė jemi duke kaluar, tė kuptohet mė drejt bota demokratike dhe realiteti qė ėshtė krijuar nė Kosovė dhe uroj qė tė jenė natyrisht edhe partitė e tjera politike jashtė ndikimit tė interesave partiake, pėrsa i pėrket realizimit tė standardeve pėr Kosovėn.

Zėri i Amerikės:Zoti Thaēi, siē e dini edhe ju nė kontaktet tuaja me pėrfaqėsues tė huaj, pėr ndėrhyrjen e NATO-s dhe pėr ēlirimin e Kosovės, ekzistojnė njė sėrė pikėpamjesh nė arenėn ndėrkombėtare. Si mund t’i bindni ju vendet e tjera, se ndėrhyrja e NATO-s ishte vėrtet njė hap i zgjuar i Perėndimit dhe se shqiptarėt e Kosovės po ndėrtojnė sot njė shoqėri moderne dhe demokratike. A mund tė cilėsohet Kosova si njė shembull suksesi i ndėrhyrjes nga jashtė?

Hashim Thaēi: Fillimisht ishte zgjuarsi e jona qė ne bindėm botėn perėndimore pėr tė intervenuar nė Kosovė. Ata na besuan nė pėrpjekjet tona pėr luftė tė drejtė dhe pėr ndėrtimin e rendit demokratik. Bota perėndimore, veēanėrisht miqtė tanė qė fillimisht na kuptuan e besuan, nuk janė tė dėshpėruar pėr atė intervenim, as ne nuk i kemi dėshpėruar. Mund tė konkludoj se sot Kosova ėshtė vend mė demokratik sesa disa vende tė tjera tė rajonit qė janė tė pavarura dhe Kosova me kėto standarde qė ėshtė duke i realizuar tash ka ecur mė pėrpara sesa disa vende tė tjera tė Evropės Juglindore qė po punojnė prej dhjetė vjetėsh pėr kėto standarde dhe mund tė konkludoj se Kosova ėshtė duke reflektuar sot paqe, stabilitet, mirėkuptim dhe tolerancė pėr rajonin. Nė kėtė drejtim ėshtė inkurajuese edhe deklarata e Podgoricės e tre kryeministrave tė Shqipėrisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė pėr Kosovėn, qė pėr herė tė parė vlerėsojnė arritjet e standardeve demokratike nė Kosovė dhe se kjo ėshtė shumė mirė pėr Kosovėn, ėshtė njė sinjal mjaft i mirė i vendeve fqinje pėr Kosovėn dhe sinjal shumė i mirė pėr botėn perėndimore se edhe fqinjėt po e kuptojnė dhe po e njohin realitetin pozitiv nė Kosovė. Por gjithashtu besoj se nė tė ardhmen e afėrt, as Kosovėn, as Serbinė, e kaluara e hidhur nuk do t’i mbajė peng, por do tė punohet edhe mė tepėr qė kėto dy vende t’ia lehtėsojnė njėra-tjetrės rrugėn si entitete tė veēanta, pėr t’u integruar nė strukturat veriatlantike.

Zėri i Amerikės: Aktualisht njė nga problemet mė tė mėdha nė Kosovė, ėshtė procesi i privatizimit, i cili siē duket ėshtė bllokuar. A jeni optimist se qeveria, institucionet vendore dhe UNMIK-u do tė gjejnė njė zgjidhje pėr privatizimin i cili ėshtė konsideruar si njė element i rėndėsishėm pėr zhvillimin e Kosovės?

Hashim Thaēi: Unė besoj se procesi i privatizimit do tė vazhdojė, do t’i iket ndikimit politik nė kėtė proces, do tė ngadhnjejė arsyeja e institucioneve vendore ndaj disa pengesave procedurale dhe do tė gjendet njė zgjidhje e pranueshme edhe pėr vendorėt, edhe pėr ndėrkombėtarėt dhe ky proces do tė vazhdojė sė shpejti.//kk//

fadil
10-02-04, 11:59
Kryeministri Rexhepi takon Sekretarin amerikan tė Shtetit, Colin Powell
Intervistoi Arben Xhixho
5 shkurt 2004


Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi ndodhet nė Uashington ku sot mori pjesė sė bashku me shumė personalitete nga mbarė bota nė mėngjesin e lutjeve. Gjatė vizitės sė tij, zoti Rexhepi u takua me zyrtatė tė lartė amerikanė, pėrfshi sekretarin e shtetit Colin Powell. Pas takimit dje nė Departamentin e Shtetit, zoti Rexhepi u shpreh optimist se Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė angazhimin e tyre nė Kosovė.

Zėri i Amerikės: Zoti Rexhepi ēfarė u diskutua nė takimin qė patėt me sekretarin Powell?


Bajram Rexhepi: Diskutimi kryesor ishte rreth implementimit tė standarteve qė ėshtė njė ēėshtje qė ėshtė tepėr serioze, ėshtė njė investim i komunitetit ndėrkombėtar, Grupit tė Kontaktit dhe veēanėrisht Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės qė nė fund tė fundit ėshtė njė udhėrrėfyes se ēka do tė bėhet nė realizimin e kėtyre standarteve qė tė fillojė definimi i statusit tė Kosovės nė mesin e vitit 2005. Ne jemi optimist real, tė dy palėt, qė me njė angazhim maksimal do tė arrijmė nivelin e kėnaqshėm pėr tė filluar definimin e statusit.


Zėri i Amerikės: Washingtoni kėrkon nga qeveria juaj pėrshpejtimin e punės. Nė mesin e vitit 2005 Kosova duhet tė jetė gati pėr tė hapur bisedimet pėr statusin pėrfundimtar dhe veēanėrisht pėrshpejtimi i punės duhet bėrė tek gjendja e pakicave nė Kosovė. Ēfarė mund tė bėjė qeveria juaj mė shumė pėr tė plotėsuar standartin pėr pakicat nė Kosovė?

Bajram Rexhepi:Po nė se e shikojmė dhe analizojmė nė detaje standartet mund tė thuhet se konceptimi mė tepėr se 60 pėrqind e tė gjitha standarteve i dedikohet komuniteteve, nė rend tė parė komunitetit serb dhe janė kėrkesa tė cilat duhet tė realizohen. Ne do tė bėjmė ēmos si qeveri, bashkė me UNMIKun qė kėto tė realizohen mirėpo duhet edhe pala serbe tė japė kontributin e vet.

Zėri i Amerikės: Pėrsa i pėrket dialogut midis Prishtinės dhe Beogradit a pritet tė vazhdojė ai apo tė intensifikohet mė tej muajt e ardhėshėm?

Bajram Rexhepi:Po realisht unė kam dėgjuar qė zoti Holkeri i ka propozuar, dhe mua mė ka paralajmėruar qė nė pjesėn e dytė tė shkurtit tė fillojė dialogu. Ne kemi bėrė pėrgatitjen e grupeve punuese pėr ēėshtje tė dialogut sidomos pėrsa i pėrket personave tė pagjetur dhe grupit pėr energjitikė. Por edhe grupi pėr transport, telekomunikacion dhe ai pėr ēėshtjen e kthimit tė pakicave ėshtė nė pėrgatitje e sipėr. Por komuniteti serb nuk merr pjesė as nė grupet punuese pėr implementim tė standarteve dhe pėr momentin ėshtė njė pengesė serioze e cila e ngadalėson procesin por nuk mund ta bllokojė dhe pritet qė tė fillojė nė pjesėn e dytė tė shkurtit ndoshta nė Prishtinė edhe pse ne kemi propozuar qė fillimisht ato tė mbahen nė Shkup ku kanė qasje tė lirė tė dy palėt.


Zėri i Amerikės: Nė takimet e sotme me zyrtarėt e lartė amerikan a u prek ēėshtja e marrėdhėnieve tė qeverisė suaj me UNMIKun? A pritet ndonjė pėrmirėsim pas acarimeve qė janė vėnė re kohėt e fundit?


Bajram Rexhepi: Por pėr ne shqetėsimi mė i madh ėshtė pėrsa i pėrket procesit tė privatizimit dhe marrėdhėnieve nė agjensinė e mirėbesimit. Nė sektorė tė tjerė raportet janė mjaft tė mira dhe me zotin Holkeri nuk janė tė kėqija, tė mira janė. Sigurisht qė presim qė ai tė jetė pak mė dinamik, mė shpejt i informuar dhe t’i ēojmė proceset mė parė. Ky ėshtė realiteti jonė dhe besoj se nė muajt e ardhėshėm ky bashkėpunim do tė jetė mė i ngushtė dhe do tė ketė pėrparim mė tė shpejtė.


Zėri i Amerikės: Me ēfarė mesazhi ktheheni nė Kosovė pas takimit me sekretarin e shtetit?


Bajram Rexhepi: Po nė se kemi pasė njė bindje se Kosova ėshtė harruar nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Pėrkundėr obligimeve tė mėdha nė Irak dhe Afganistan dhe nė luftėn kundėr terrorizmit global qė ne e kemi pėrkrahur dhe e pėrkrahim sėrisht, ne nuk jemi tė harruar. Vetė prezenca nė tetor e nėnsekretarit tė shtetit Grosman dhe propozimi i planit pėr implementim tė standarteve tregon pėrkushtimin dhe angazhimin edhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr tėrė Ballkanin nė pėrgjithėsi dhe nė Kosovė nė veēanti dhe sigurisht qė ne do tė kemi pėrkrahjen edhe mė tutje. Por edhe ne do ti kryejmė obligimet tona qė ata tė kenė hapėsirė qė tė realizohen synimet mė mirė.

fadil
12-02-04, 21:30
B. REXHEPI:"UNMIK-u PENGON ARRITJEN E PĖRPARIMEVE NĖ KOSOVĖ"

Washington Times



Administrata e Kombeve tė Bashkuara ėshtė duke i dėmtuar mundėsitė nė Kosovė pėr tė tėrhequr investimet e huaja, pėrpjekjet pėr tė luftuar korrupsionin dhe pėr tė aprovuar reformat e domosdoshme ekonomike. Kėto janė vlerėsimet e kryeministrit tė Kosovės, Bajram Rexhepi, tė publikuara nė tė pėrditshmen amerikane "Washington Times". Zoti Rexhepi, i cili aktualisht gjendet nė Shtetet e Bashkuara pėr tė marrė pjesė nė manifestimin tradicional tė Lutjes sė Mėngjesit, do tė takohet me sekretarin amerikan tė shtetit, Colin Powel dhe nėnsekretarin e tij pėr cėshtje politike, Marc Grossman. Zoti Rexhepi citohet tė ketė thėnė se shqiptarėt e Kosovės mbesin jashtėzakonisht tė pėrkushtuar qė tė pavarėsohen nga Serbia dhe Mali i Zi, por njė numėr i vendeve anėtare tė Aleancės Veriatlantike, veēanėrisht ato evropiane, kanė shprehur dyshimin e tyre se pavarėsia do tė mund tė krijonte njė jostabilitet tė ri politik dhe tė rrisė tensionet ndėretnike nė Ballkan, ku situata vazhdon tė mbetet e brishtė. Kryeministri i Kosovės ka nėnvizuar gjithashtu se angazhimi i Shteteve tė Bashkuara nė Kosovė ėshtė i rėndėsisė thelbėsore, pėr faktin se fuqitė evropiane nuk posedojnė aftėsi ushtarake pėr tė pėrmbushur misionin nė ruajtjen e njė ambienti tė sigurtė. Roli i Shteteve tė Bashkuara nė tė ardhmen politike dhe ushtarake tė Kosovės, sipas zoti Rexhepi, do tė ishte simbol jetėsor pėr tė krijuar njė ndjenjė sigurie tek kosovarėt dhe pėr tė parandaluar fqinjėt, sikur qė ėshtė Serbia, nė pėrpjekjet pėr tė zvarritur dhe penguar diskutimet mbi statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
“Kosova mbase ėshtė njė pjesė e Evropės ku amerikanėt janė mė tė popullarizuarit”, ka thėnė zoti Rexhepi, duke shprehur bindjen e tij se roli i Shteteve tė Bashkuara nė aspektin e sigurisė nė Kosovė duhet tė jetė jo mė pak se dhjetė vjetė. Ai sėrish ka pėrshėndetur angazhimin e Grupit tė Kontaktit qė pėrbėhet nga Shtetet e Bashkuara, Britania, Italia, Gjermania, Franca dhe Rusia, pėr tė vlerėsuar nga mesi i vitit 2005 pėrparimet e arritura nėpėrmjet tetė standardeve nė rrafshin politik, ligjor dhe social. Pėr zotin Rexhepi, kjo do tė jetė rruga qė do tė hapė mundėsitė pėr fillimin e bisedimeve mbi statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Zoti Grossman, nėnsekretari amerikan i shtetit, gjatė njė turneu nė Ballkan nė nėntor tė vitit tė kaluar, ka nėnvizuar se vlerėsimi i pėrmbushjes sė standardeve nuk nėnkupton nė mėnyrė automatike pėrkrahjen pėr pavarėsinė e Kosovės, por zoti Rexhepi ėshtė i mendimit se kjo iniciativė e administratės amerikane nė Kosovė ėshtė kuptuar si shenjė e ripėrqėndrimit tė vėmendjes sė Shteteve tė Bashkuara mbi ēėshtjen e Kosovės.

kaedhemazi
13-02-04, 05:30
nuk i intereson askujt ne bote se cfare thote bajram Rexhepi....merri keto referate e shko ne drenice e shfletoje atje.

fadil
17-02-04, 13:36
AAK: Arrestimet e djeshme goditėn drejtėsinė nė Kosovė Kosovė

AAK ka reaguar ndaj arrestime tė djeshme. Nė njė komunikatė pėr media tė kėsaj partie thuhet: Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės e priti me indinjatė tė thellė lajmin pėr arrestimin e gjeneral Selim Krasniqit, komandant i Zonės II Mbrojtėse dhe tre eprorėve tė tjerė tė lartė tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės. AAK beson nė drejtėsinė, rendin dhe ligjin, por nuk u beson improvizimeve tė tilla tė drejtėsisė dhe kundėrshton ashpėr arrestimet qė shkojnė nė favor tė politikės ditore. Ky dhe veprime tė tjera tė tilla janė nė vazhdėn e eksperimenteve me drejtėsinė qė po bėhen nė Kosovė.


AAK konsideron se bashkėpunėtorėt e Millosheviqit kurrė nuk mund tė vendosin drejtėsi nė Kosovė. Po tė kishte drejtėsi kėtu, atėherė dje do tė duhej arrestuar udhėheqėsi, mbėshtetėsi dhe nxitėsi i tė gjitha situatave destabilizuese dhe bandave kriminale nė Kosovė, Nebojsha Ēoviq dhe jo luftėtari i lirisė, gjenerali Selim Krasniqi. AAK beson nė luftėn e pastėr dhe plotėsisht tė drejtė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe beson, po ashtu, nė kontributin e ēmuar tė cilin nė kuadėr tė saj e kanė dhėnė gjenerali Selim Krasniqi dhe bashkėluftėtarėt e tij. Arrestimet e djeshme goditėn edhe njėherė drejtėsinė nė Kosovė dhe ato janė tė drejtuara po ashtu kundėr vlerave madhore tė UĒK-sė, TMK-sė, paqes, stabilitetit dhe tė ardhmes sė Kosovės, thuhet nė komunikatėn e Kryesisė sė AAK-sė.

kaedhemazi
19-02-04, 03:16
....vet AAK-ja eshte nji goditje e rende dhe pengese e Drejtesise ne Kosove......

fadil
19-02-04, 10:17
pershendetje:
kjo eshte rubrik e lajmeve e jo e komenteve qe mund te bejme ne nese kemi ndonje kunderlajm mund ta postojm nese jo ateher nese ju pelqen lexojeni e nese sju pelqen mos e lexoni pasi qe kjo eshte e drejt e juaja.

fadil
19-02-04, 10:23
Kallėzim penal rreth njė deklarate tė R.Trajkoviq




Prishtinė, 18 shkurt - Avokati Tomė Gashi, nė cilėsi tė autorizuarit gjeneral major Rrustem Mustafa, ka paraqitur kallzim penal nė Prokurorinė publike komunale nė Prishtinė kundėr deputetės Rada Trajkoviq. Kallėzimi ka tė bėjė me njė deklaratė tė deputetes Trajkoviq nė RTK me datė 8 dhjetor tė vitit tė kaluar, ku ajo shprehet se po vriten dėshmitarėt qė duhet tė dėshmojnė kundėr shqiptarėve, duke pėrmendur ndėr tė tjera edhe rastin e gjykimit tė ish gjeneral-major Rrustem Mustafės-Remi. "Ju e dini se po vriten dėshmitarėt qė duhet tė dėshmojnė kundėr shqiptarėve, kemi procesin gjuqėsor kundėr Remit dhe procesin gjyqėsor kundėr Haradinajt, tė gjithė ata qė ėshtė dashur tė jenė dėshmitarė, po vriten. Ky ėshtė problem i shoqėrive tona, i krejt Ballkanit." Kjo deklaratė e bėrė nga deputetja e koalicionit serb "Kthimi" Rada Trajkoviq, nė RTK me datė 8 dhjetor tė vitit tė kaluar, nė emisionin "Debat pėr dorėzimin e armėve" sipas avokatit Tomė Gashi nė bazė tė Ligjit Penal tė Kosovės, konsiderohet vepėr penale pėr pėrhapje tė lajmeve tė rreme dhe shpifje. Nė bazė tė kėsaj dėshmie, me autorizim tė ish gjeneral major Rrustem Mustafa-Remi, avokati Tomė Gashi, nė njė konferencė pėr shtyp bėri tė ditur se ka paraqitur kallėzim penal nė prokurorinė publike komunale tė Prishtinės. Z. Gashi shton se pėr akuzėn e drejpėrdrejtė ekzistojnė fakte ngase ka prova tė mjaftueshme,siq ėshtė videoincizimi i cili nuk mund tė ndryshohet.Ai thotė se sipas ligjit nė fuqi e paditura mund tė dėnohet deri mė 5 vite burg por shton se do tė preferonte qė kėtė ēėshtje ta hetonte prokurori ndėrkombėtar. Nė Kornizėn Kushtetues tė Kosovės ėshtė e pėrcaktuar se tė gjithė deputetėt gėzojnė imunitet nga tė gjitha ndjekjet penale dhe civile qė kanė tė bėjnė me mendimet e shprehura ose veprimet e thera tė kryera nė cilėsinė e tyre si deputet tė kuvendit.Ky imunitet nuk mbulon veprime tė cilat hapatzi inkurajojnė dhunėn ndėrmejt komuniteteve.

kaedhemazi
20-02-04, 05:28
........me sa duket nuk ia ka deportuar pagesen me kohe edhe ka bere nji akuze.gjer normale.............ashtu duhet.

Dilaver
17-03-04, 10:27
Zhduken 3 fėmijė shqiptarė nė lumin Ibėr, dyshohet tė jenė shtyrė nga serbėt
Lajmi i ores 8:30 AM



Pamje nga Mitrovica
PRISHTINE (17 Mars) - Trupat e KFOR-it dhe tė policisė sė UNMIK-ut nė Kosovė qė prej mbrėmjes sė djeshme kanė nisur njė operacion tė gjerė pėr kėrkimin e tre fėmijėve shqiptarė, qė rezultojnė tė zhdukur pasi kanė rėnė nė lumė. Alarmi ėshtė dhėnė nga vėllai i njerit prej fėmijėve (tė moshės 8, 11 e 12 vjeē), qė ka akuzuar njė grup serbėsh se i kanė shtyrė qėllimisht fėmijėt nė ujėrat e lumit Ibėr nė Mitrovicė. Niveli i ujit tė lumit nė lėtė periudhė ėshtė shumė i lartė dhe rrjedha shumė e shpejtė. Ky incident pasoi njė tjetėr tė ndodhur mė pare dje, kur njė granatė ėshtė hedhur kundėr njė pallati tė banuar nga shqiptarė nė veri tė Mitrovicės, qė fatmirėsisht nuk ka shkaktuar viktima apo dėme materiale. Tensioni mes shqiptarėve e serbėve ėshtė rritur qė prej sė hėnės nė mbrėmje, kur njė 19 vjeēar serb ėhstė plagosur me armė zjarri nė fshatin Ēagllavicė, jo shumė larg Prishtinės. Pėr tė protestuar kundėr plagosjes disa qindra serbė sulmuan dje njė patrullė ushtarake tė KFOR-it dhe bllokuan disa rrugė nė Ēagllavicė. ro/ro (ANSA/BalkanWeb)

Dilaver
24-03-04, 11:42
2004 -03 -24 09:30:00 - KFOR Finlandez: Arrestohet nje nga ish komandantet e UCK Shukri Buja

Eshte arrestuar ne Lipjasn te Kosoves nje nga komandantet e UCK se Kosoves Shukri Buja. Buja ka qene per disa kohe gjate luftes si komnadant i zones operative te Pashtrikut. Aktualisht eshte me graden gjeneral major. Ne Lipjan para disa ditesh jane vrare gjate nates kater
serbe. |||Lajme.Net|||

fadil
27-03-04, 02:01
Rexhepi merr letėr pėrkrahėse nga Toni Bler Kosovė

Kryeminstri Bajram Rexhepi mori sot njė letėr pėrkrahjeje nga Kryeministri i Britanisė sė madhe, Toni Blair, kėshtu thuhet nė komunikatėn e qeverisė tė lėshuar pėr media.


Nė letėr thuhet: dhuna e ditėve tė fundit nė Kosovė ka qenė e tmerrshme pėr tė gjithė njerėzit atje dhe i ka pėrkujtuar botės se paqja dhe stabiliteti nė rajon ende nuk janė tė sigurta. Sikur edhe liderėt tjerė ndėrkombėtar, unė e dėnoj dhunėn dhe apeloj pėr paqė. Qėndrimi i juaj i guximshėm nė ditėt e fundit ka bėrė shumė dhe ėshtė bėrė shembull pėr t 'u pėrcjellur. Situata tani thėrret pėr njė front tė unifikuar tė politikanėve qė promovojnė tolerancėn. Ju inkurajoj pėr tė vazhduar pėr pėrpjekjet tuaja pėr tė punuar me UNMIK-un dhe KFOR-in pėr tė ndalur dhunėn. Ju e keni dhe do tė vazhdoni tė keni pėrkrahjen time tė plotė. Ne vetėm kemi dėrguar trupat si pjesė e kontigjentit tė NATO-sė pėr tė ndihmuar rivendosjen e paqes. Ėshtė qenėsore qė t’i lėmė prapa kėto ngjarje dhe tė punojmė sė bashku drejt njė zgjidhje tė qėndrueshme pėr tė mirėn e tė gjithė njerėzve tė Kosovės”, thuhet nė fund tė komunikatės.

fadil
27-03-04, 02:03
pershendetje:
Shukri Buja ka qen Komandant i Zones Operative te Nerodimes e Jo siq ka shkruar Daliveri i Zones se Pashtrikut.

Dilaver
27-03-04, 08:32
Zotėri Fadil, unė vetėm e kam postuar atė lajm qė fare mir e ke pa ku e ka burimin, e unė as nuk kam shtuar por as nuk e kam munguar as njė shkronjė tė vetme dhe atė per hirė tė situatės, e ty qe tė paska penguar ky gabim i vogėl po tė tregoj njė gabim edhe mė tė madh se ky gabim i agjensisė sė lajmeve.


Thaqi: kriminel janė ata tė cilėt kallin shtepitė dhe kishat serbe.


Lipjan-Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės Hashim Thaqi, tha tė shtundėn nė Lipjan se janė kriminel ata tė cilėt kallėn shtepitė dhe kishat serbe gjatė dhunės nė Kosovė, lajmėron Frans pres.
Ata tė cilėt kallėn shtepi dhe kisha ortodokse janė kriminel tė cilėt nuk guxojmė t’i tolerojmė theksoi Thaqi gjatė takimit nė Lipjan me perfaqėsuesit e administratės sė UNMIK-ut e cila kontrollon ketė qytet.
Ai gjithashtu denoi rreptė incidentet tė cilat ditėve tė kaluara seriozisht njollosėn Kosovėn., duke theksuar se Kosova nuk ju takon vetėm Shqiptarėve. Ata tė cilėt duan qė serbėt t’i ndjekin nga Kosova, nuk do tė ja arrijnė theksoi Thaqi dhe potencoi se nėse Shqiptarėt nga Kosova deshirojnė tė bėjnė dialog me Beogradin, atėherė duhet qė sė pari tė bėjnė dialog nė nivelin lokal duke bėrė dialog me Serbėt e Kosovės.

fadil
28-03-04, 14:31
Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės dėnon dhunėn
Intervistoi Elez Biberaj
17 mars 2004


Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, ndodhet kėto ditė pėr vizitė nė Shtetet e Bashkuara, ku ka zhvilluar takime me zyrtarė tė lartė amerikanė nė Departamentin e Shtetit dhe nė Kėshillin e Sigurimit Kombėtar, pranė Shtėpisė sė Bardhė. Zoti Thaēi, ishte i ftuar nga Zėri i Amerikės pėr njė intervistė tė drejtpėrdrjetė nė emisionin ”Ditari”

Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi, para se tė fillojmė tė bisedojmė pėr viziten tuaj dhe takimet qė keni zhvilluar kėtu nė Washington, le te ndalemi pak tek zhvillimet e sotme nė Mitrovicė, ka patur pėrleshje, disa tė vdekur dhe dhjetra tė plagosur. Sa shqetuese janė kėto zhvillime?


Hashim Thaēi: Kėto zhvillime janė majft shqetėsuese pėr Kosovėn dhe pėr angazhimet e komunitetit ndėrkombėtar nė Kosovė. Fillimisht dua t’ju shpreh ngushėllimet tė gjitha familjeve tė viktimave qė sot kanė rėnė nė kėto trazira nė Kosovė, por edhe shėrim tė tė plagosurve. Janė trazira qė nuk i shkojnė pėr shtat Kosovės, zhvillimeve politike nė vend dhe vlerėsojė se gjithė qytetarėt e Kosovės duhet tė kuptojnė se zgjidhjet e problemeve arrihen pėrmes institucioneve dhe jo pėrmes protestave e demonstratave. I kuptoj shqetėsimet reale tė tyre, por qytetarėt duhet tė largohen nga protestat, nga demonstratat, nga rruga nė mėnyrė qė t’i kthehen jetės sė tyre normale pėr vazhdimin dhe ndėrtimin e rendit demokratik nė Kosovė. Gjithashtu kėrkoj nga UNMIKU qė tė jetė mė i ekuilibruar nė reagimet e veta. Janė tė dėnueshme tė gjitha veprimet e dhunshme kushdoqoftė qė i ka kryer ndaj shqiptarėve apo serbėve, por duhet kuptuar gjithashtu se qyteti i Mitrovicės duhet tė bashkohet pėrfundimisht dhe duhet tė shkapėrderdhėn institucionet paralele serbe. Duhet qė tė ndodhė deenklavizimi, nuk duhet asesi tė lejohet procesi i kantonizimit tė Kosovės. Ne pajtohemi plotėsisht me parimin qytetar tė decentralizimit e nė tė njėjtėn kohė tė integrimeve, por asesi, nuk duhet tė lejojmė qė tė ndodhin trazira nė Kosovė, sepse kėto trazira nuk i shėrbejnė paqes, stabilitetit dhe integrimit tė vendit tonė nė strukturat ndėrkombėtare e gjithashtu e pengojnė dhe fillimin e zgjidhjes sė statusit politike tė Kosovės. Dhe mė vjen shumė keq sot, kur kemi njė progres dhe ky progres pėrshėndetet edhe prej Uashingtonit, edhe prej Brukselit, dhe nė tė gjitha takimet qė kam patur nė Uashington, dhe nė Departamentin e Shtetit, dhe nė Kėshillin e Sigurimit Kombėtar, edhe nė Pentagon ėshtė pėrshėndetur prograsi i tė gjithėmbarshėm shoqėror dhe institucional nė Kosovė.

Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi, ju folėt pėr disa sugjerime pėr ndarjen e Mitrovicės, ndarjen e Kosovės, gjė qė as komuniteti ndėrkombėtar, as shqiptarėt nuk e kanė pranuar. Mirėpo a mund tė flisni pėr njė zgjidhje tė mundshme, qė tė paktėn, pėr Mitrovicėn pėr shembull, do tė plotėsonte kėrkesat minimale tė serbėve dhe tė shqiptarėve.


Hashim Thaēi: Mitrovica ėshtė problem i Kosovės. Mitrovica nuk ėshtė njė problem qė duhet veēuar. Ne nuk mund tė hyjmė nė zgjidhje parciale tė problemit nė Kosovė, thjeshtė e vetmja zgjidhje pėr Kosovėn ėshtė fillimi i zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit politik tė Kosovės, pavarėsia e Kosovės. Pavarėsia zgjidh shumicėn e problemeve nė Kosovė.


Zėri i Amerikės: Por kjo ėshtė njė zgjidhje e papranueshme pėr serbėt...

Hashim Thaēi: Pėrderisa statusi politik i Kosovės ėshtė i padefinuar, atėherė do tė mund tė ketė vazhdimisht probleme, do tė mund tė ketė vazhdimisht kriza sociale, moszhvillim ekonomik, ėshtė kjo gjė po ndikon nė jetėn e qytetarėve dhe natyrisht e ka rritur dhe padurimin e qytetarėve pėr gjendjen nė tė cilėn gjendemi sot nė Kosovė.

Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi, tė kthehemi tek vizita e juaj kėtu nė Uashington, bisedimet qė keni zhvilluar kėtu. Si i cilėsoni kėto bisedime dhe ēfarė mesazhi keni marrė nga pala amerikane? Ju jeni takuar me numrin dy nė Departamentin e Shtetit, pėr shembull. Kėto janė takime tė njė niveli shumė tė lartė.

Hashim Thaēi: Unė i vlerėsoj kėto takime si shumė tė rėndėsishme. Kanė qenė pritje tė pėrzemėrta edhe nė Departamentin e Shtetit, edhe nė Kėshillin e Sigurimit Kombėtar, edhe nė Pentagon, edhe me tė gjithė mekanizmat e tjerė institucional tė qeverisė amerikane me tė cilat kemi patur kontakte. Kemi patur njė takim tė shkėlqyer me zotin Grossman, me tė cilin shkėmbyem ide pėr implementimin e standarteve pėr Kosovėn. Ėshtė pėrshėndetur nga qeveria amerikane pėrmes zotit Grossman progresi i arritur nė Kosovė dhe vlerėsoj se jemi nė rrugė tė mbarė tė implementimit tė kėtyre kritereve si tė domosdoshme qė nė mesin e vitit 2005 tė hapet pėrfundimisht zgjidhja e statusit politik tė Kosovės. Pėr kėtė arėsye vlerėsoj se ne duhet tė prezantojmė, dhe unė sot kam prezantuar ofertėn e Kosovės pėr shtetin e pavarur dhe sovran qė duhet tė njihet nga komuniteti ndėrkombėtar.


Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi, a mund tė na jepni disa hollėsi lidhur me fjalėn qė keni mbajtur sot nė Institutin e Paqes dhe pėr atė qė ju e cilėsoni si vizionin tuaj pėr Kosovėn?


Hashim Thaēi: Thjeshtė unė kam prezantuar vizionin tim dhe tė Partisė Demokratike tė Kosovės pėr shtetin e Kosovės. Nė vitin 2005 do tė hapet ēėshtja e zgjidhjes sė statusit. Ne nuk guxojmė tė lejojmė veten qė vera e vitit 2005 tė na gjejė tė papėrgatitur. Ne duhet tė kemi projektin tonė dhe ky projekt ėshtė njė projekt real, ėshtė njė projekt i drejtė qė pėrputhet me interesat e qytetarėve tė Kosovės, qė respekton vullnetin e qytetarėve tė Kosovės, qė respekton pėrfshirjen e ndėrkombėtarėve nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės dhe rajonit nė pėrgjithėsi. Kėshtu qė vizioni pėr shtetin e Kosovės vlerėsoj se ėshtė njė vizion mė real, mė i drejtė, nė kohėn e duhur, i prezantuar nė vendin e duhur dhe mė vjen mirė se ka reflektime pozitive pėr vizionin, sepse pėr ne do tė jetė ēdo zgjidhje tjetėr e papranueshme pėrveē pavarėsisė. Ne nuk mund tė jemi peng e zhvillimeve nė Beograd, ne nuk mund tė jemi peng e hezitimeve tė ndokujt tjetėr qė do tė mund tė kėrkojė vazhdimin e status-kuosė. Thjeshtė viti 2005 ėshtė viti pėrfundimtar i zgjidhjes sė statusit tė Kosovės dhe duhet tė jetė pavarėsia e vendit. Pėr kėtė arėsye duhet tė fokusohemi qė obligimet tona t’i kryejmė dhe t’i bindim ndėrkombėtarėt se nė Kosovė duhet tė qartėsohet thjeshtė ēėshtja e statusit politik tė Kosovės, sepse kjo po ndikon edhe nė moszhvillimin ekonomik, edhe nė mosarritjen e mirėqenies sė qytetarėve dhe mė vjen shumė keq sot, ta zėmė, kur tė rinjtė kosovarė emigrojnė jashtė, sepse nuk shohin prespektivė nė vend. Ne nuk mund tė vazhdojmė edhe mė tutje me njė gjendje tė tillė tė status-kuos, tė moszhvillimit ekonomik, tė mosfuqizimit tė institucioneve demokratike tė Kosovės dhe, mbi tė gjitha, ne nuk mund tė jemi i vetmi vend pa status nė rajon. Ky status duhet tė jetė Kosova e pavarur e integruar nė strukturat euroatlantike.


Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi a jeni optimist se ju, me njė fjalė shqiptarėt e kosovės do tė pėrmbushni standartet qė janė pėrcaktuar nga bashkėsia ndėrkombėtare?


Hashim Thaēi: Standartet pėr Kosovėn nuk janė standarte vetėm pėr shqiptarėt. Standartet pėr Kosovėn janė standartė pėr tė gjithė qytetarėt dhe institucionet e Kosovės. Janė standarte pėr ngadhnjimin e dmeokracisė qytetare. Vlerėsoj se ėshtė arritur progres edhe nė dialogun Prishtinė-Beograd dhe me gjithė fqinjėt. Nė procesin e kthimit tė refugjatėve gjithashtu, ėshtė arritur progres edhe sa i pėrket pikave tė tjera tė standarteve - njė progres qė ėshtė pėrshėndetur edhe nga zoti Grossman, por nė tė njėjtėn kohė, ne duhet tė kėrkojmė edhe mė tepėr, veēanēėrisht, isntitucionet e Kosovės dhe lidershipi qė tė kuptohet drejt roli i UNMIK-ut nė Kosovė, thjeshtė tė marrė rolin e njė vėzhguesi dhe kėshilltari dhe tė bartet pushteti tek kosovarėt nė mėnyrė qė ne t’i implementojmė kėto standarte qė kemi ne pėrgjithėsinė. Ndėrsa pėr standartet qė varen nga UNMIK-u, ta zėmė, standart pėr ne ėshtė bashkimi i Mitrovicės, ne nuk mund tė pajtohemi asesi me gjendjen qė kemi dhe duhet patjetėr qė qyteti tė bashkohet, duhet patjetėr qė adminsitrata civile tė funksionojė nė tėrė territorin e Mitrovicės, do tė thotė njerėzit e zgjedhur nga vota e popullit. Standart pėr ne ėshtė shkapėrderdhja e tė gjitha strukturave paralele serbe dhe largimi i tyre nga Kosova. Standart pėr ne ėshtė deinklavizimi i Kosovės. Standart pėr ne ėshtė mospėrzierja thjesht e Beogradit nė Kosovė dhe standart duhet tė jetė edhe pėr Beogradin dhe ndėrkombėtarėt duhet t’ia tėrheqin vėrejtjen Beogradit qė tė mos luajė rol negativ nė Kosovė, por tė jetė pjesė e zgjidhjes sė problemeve nė Kosovė dhe asesi problemi i Kosovės. Dhe nėse Beogradi vazhdon kėshtu, atėherė ne duhet patjetėr qė t’ia bėjmė tė qartė edhe komunitetit ndėrkombėtar se problemin tonė do ta zgjidhim pėrmes Uashingtonit dhe Brukselit, sepse, nėse ne mendojmė se do tė gjejmė njė marrėveshje Prishtinė-Beograd, Beogradi kurrė nuk do ta njoh pavarėsinė e Kosovės.


Zėri i Amerikės: Po ju, a jeni gati qė tė krijoni kushtet qė serbėt tė ndjehen tė sigurt nė Kosovė? A jeni tė angazhuar?


Hashim Thaēi: Ne kemi marrė pėrgjegjėsi edhe mė herėt. Kemi punuar konkretisht, Jemi duke punuar edhe tash. Kosova nuk do tė jetė vend vetėm pėr shqiptarėt. Pavarėsia e Kosovės dhe shteti i Kosovės do tė jetė vend ku tė gjithė qytetarėt, pa dallim pėrkatėsie etnike e fetare, do tė gėzojnė tė drejtat e tyre tė barabarta. Dhe kėtė garanci ne e kemi premtuar dhe do ta realizojmė, por asesi, edhe serbėt e Kosovės duhet ta kuptojnė se kryeqyteti i tyre ėshtė Prishtina, jo Beogradi. Dhe gjithashtu Beogradi duhet tė kuptojė se Kosova, por edhe ne tė gjithė jemi duke punuar nė drejtim tė ndėrtimit tė identitetit shtetėror tė Kosovės.

kaedhemazi
02-04-04, 18:42
Fjale te kopjuara nga Akademiket Kosovare qe thaci i perdore shume vite pas tyre.
asgje e re.

fadil
03-04-04, 09:28
pershendetje:
kaedhemazi ketu bre djal eshte rubrika e lajmeve e jo e komentimeve.
pse mundohesh ti perziesh temat.

illyria
04-04-04, 00:42
Thaqi tha se ata qė djegėn dhe rrėnuan nė emėr tė protestave janė kriminelė.
Kjo ėshtė plotėsisht e vėrtetė dhe nuk mund tė mohohet.
Nuk mund tė mohohet qė shumica dėrrmuese e atyre qė "protestuan" duke rrėnuar e djegur ishin mu pėrkrahės tė Thaqit.
Duke futur kėtu matematikėn e thjesht,po del qė shumica e pėrkrahėsve tė Thaqit janė kriminel !!!
Hashim,nuk pate nevojė me pranue sepse kėte moti e dinė tė gjithė !

fadil
05-04-04, 16:41
pershendetje:
zonje apo zonjush illyria mos shkruaj me iluzione dhe emocione, mos i akuzo njerzit pa fakte, si mundesh ta vertetosh shkrimin tende kur thua se te gjithe ata ishin perkrahes te Hashim Thaqit?
kur ne te njejten dite edhe Perkrahsit e LDK-se kishin nje protest ne Prishtin dhe qe te gjithe keta protestues ia mesyen qakllavices dhe u konfrontuan me KFOR-in dhe POLICIN, me kete nuk dua ta fajsoj asnje parti Politike apo antarsin e asnjeres sepse ne keto protesta kishte njerez nga te gjitha partit dhe veprimet e tyre u bene me bindjen se do ti sjellin ndonje te mir Kosoves me bindjen se keshtu me nuk mund te jetohet per mllefin qe ishin mbytur nga kriminelete serbe tre femij ne lumin iber, thjesht kjo eshte nje levizje qytetare e cila ia ka bere shum te qart bashksis nderkombtare se ne keshtu me nuk mundemi te lejojm qe edhe ne liri nje grup serbesh qe bejen 10% te popullsis ne Kosove te na vrasin ,te na bllokojn dhe te jen te privilegjuar nga bashksia nderkombtare .
kam shum per te shkruar per kete tem por mendoj se mjafton

Honesty^uk.
22-04-04, 20:32
PRISHTINE (22 Prill) - Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, po zhvillon njė vizitė dyditore zyrtare nė Kosovė me ftesė tė kreut tė UNMIK-ut Holkeri. Programi i vizitės sė Presidentit Moisiu nė Kosovė parashikon takime me zyrtarėt mė tė lartė ndėrkombėtarė; kryeadministratorin Holkeri, komandantin e KFOR-it Kamerhof dhe me presidentin e Kosovės Rugova, Kryetarin e Parlamentit Daci, Kryeministrin Rexhepi, Komandantin e TMK-sė Ēeku, kryetarėt e PDK-sė Thaēi dhe AAK-sė Haradinaj. Njė takim tė veēantė Presidenti Moisiu do tė ketė me akademikė dhe studentė tė Universitetit tė Prishtinės, personalitete tė tjera, pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile kosovare dhe tė komuniteteve fetare. Nė ditėn e dytė tė qėndrimit nė Kosovė, Presidenti Moisiu i shoqėruar nga Presidenti Rugova do tė vizitojė qytetin e Prizrenit dhe Muzeun e Lidhjes sė Prizrenit. Ceremonia e dhėnies sė "Medaljes sė Artė tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit" Presidentit Moisiu nga Presidenti Rugova mbyll vizitėn nė kėtė qytet. Konferenca e shtypit nė Prishtinė nė vazhdim shėnon dhe pėrfundimin e vizitės zyrtare tė Presidentit Moisiu nė Kosovė.

fadil
24-04-04, 15:44
premte, 23. Prill, 2004

HAPET ZYRA KOSOVARE PĖR BASHKĖPUNIM NDĖRKOMBĖTAR



Zijadin Gashi, Prishtinė


Shefi i administratės sė UNMIK-ut Harri Holkeri, ka marrė vendim qė tė lejojė hapjen e Zyrės pėr Bashkėpunim dhe Koordinim Ndėrkombėtar dhe Dialog Rajonal. Kjo zyrė ėshtė hapur nė kuadėr tė zyrės sė kryeministrit tė Kosovės, kurse drejtuesi i saj do tė zgjidhet pėrmes konkursit.
Zyra do tė ketė si funksion tė vetin koordinimin e aktiviteteve tė qeverisė sė Kosovės nė kuadėr tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare, ka thėnė me kėtė rast Holkeri. Bazuar nė kėtė fakt, ai ka shtuar gjithashtu se kompetencat nė raport me marrėdhėniet me jashtė, mbeten pėrgjegjėsi e tij, si shef i UNMIK-ut.
“Qėllimi ynė politik ėshtė qė tė plotėsojmė ato fusha kritike, nė tė cilat qeveria e Kosovės ka njė pėrvojė tė kufizuar," tha ai, duke shtuar se themelimi i kėsaj zyre ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėrpara drejt ndėrtimit tė kapaciteteve qeverisėse vendore dhe thellimit tė bashkėpunimit ndėrmjet administratės ndėrkombėtare dhe Qeverisė sė Kosovės.
Kurse kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, shpreson qė ky do tė jetė vetėm njė hap drejt njė transferimi mė tė shpejtė tė kompetencave tek qeveria e tij.
“Ne me tė drejtė presim bartjen e kompetencave tė tjera nė fushėn e ekonomisė dhe gradualisht, gjatė muajit tė ardhshėm presim hapjen e pesė zyrave tė tjera, tė cilat ne i kemi kėrkuar qė nė gusht tė vitit 2003”, tha kryeministri, duke besuar se ato gradualisht nga pėrgjegjėsitė koordinuese dhe kėshillėdhėnėse siē janė sot, nesėr do tė jenė ministri tė qeverisė sė Kosovės, e cila do tė dalė nga zgjedhjet e sivjetme:
“Unė mendoj se mandati i ardhshėm i qeverisė duhet tė plotėsohet me ministri shtesė, qė ajo tė jetė njė qeveri komplete dhe mendoj se kjo zyrė duhet tė jetė bėrthamė e njė Ministrie tė Jashtme nė mandatin e ardhshėm tė qeverisė”, tha kryeministri i Kosovės.
Nė mėnyrė qė kėto zyra tė reja, tė cilat pritet tė hapen, tė mund tė shndėrrohen nė ministri, kryeministri Rexhepi tha se pret qė para zgjedhjeve tė ardhshme tė bėhet njė ndryshim nė Kornizėn Kushtetuese, pėr tė krijuar mundėsinė ligjore tė funksionimit tė tyre.
“Ne do tė kemi aq kompetenca sa do tė jemi efikas nė zbatimin e detyrave qė dalin nga kėto zyra”, tha kryeministri. Lidhur me zyrėn pėr Marrėdhėnie me Jashtė, kryeministri tha se ajo do tė ketė disa kufizime, siē ėshtė nėnshkrimi i kontratave me shtete tė tjera, qė mbetet kompetencė e shefit tė UNMIK-ut. "Mirėpo ne,"- tha Rexhepi-"nuk do tė kemi pengesa nė vėnien e kontakteve me tė gjitha vendet e tjera.

Honesty^uk.
24-04-04, 19:19
Presidenti Rugova udhėtoi pėr nė SHBA

Prishtinė, 24 prill - Presidenti i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, mbrėmė udhėtoi pėr njė vizitė disaditėshe nė SHBA. Presidenti Rugova, i shoqėruar nga bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė, gjatė qėndrimit nė Amerikė do tė vizitojė shtetin federal Pensilvania, pastaj Nju Jorkun dhe Uashingtonin.
Pritet qė Presidenti Rugova gjatė qėndrimit nė SHBA tė ketė disa takime tė rėndėsishme.
Kjo vizitė e Presidentit Rugova qe paraparė gjatė muajit mars, por pėr shkak tė trazirave tė 17 e 18 marsit ajo u shty.

Honesty^uk.
24-04-04, 19:21
Nė Prishtinė u pėrkujtua trevjetori i vrasjes sė Ismet Rracit



Prishtinė, 24 prill - Sot nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė u mbajt njė akademi pėrkujtimore nė trevjetorin e vrasjes sė Ismet Rracit, kryetar i Asamblesė komunale tė Klinės dhe kryetar i degės sė LDK-sė pėr kėtė komunė. Merrnin pjesė zyrtarė tė lartė tė LDK-sė, udhehėqės komunalė nga Klina, familjarė dhe qytetarė tė Klinės dhe tė Kosovės. Ismet Rraci u vra nė mėngjesin e 24 prillit tė vitit 2001 nga njė dorė kriminele.
Duke folur nė kėtė akademi pėr figurėn e Ismet Rracit, nėnkryetari i LDK-sė Kolė Berisha tha: "Tash tri vjet pothuajse nė ēdo hap, ne pėrballemi me mungesėn fizike tė njėrit nga ata qė na i mori paqja. Tash tri vjet, nė vend se me Ismetin e gjallė, ne takohemi, pėrshėndetemi, komunikojmė dhe kuvendojmė vetėm pėrmes kujtimeve, fotografive dhe veprės sė tij tė rralllė", tha Berisha, duke shprehur dhembje pėr mikun e bashkėveprimtarin e tij shumėvjeēar Ismet rracin. Por, tha Kolė Bersiha, as familjarėt e Ismetit, e as bashkėmendimtarėt e tij nuk guxojnė tė lejojnė qė dhembja ta mundė krenarinė, sepse Ismeti "ėshtė dhe do tė mbetet pėrherė i madh, shumė i madh sesa vrasėsit e tij".
Ndėrkaq, Prenk Gjetaj, nėnkryetar i komunės sė Klinės dhe kryetar i Degės sė LDK-sė foli pėr jetėn dhe aktivitetin politik e atdhetar tė Ismet Rracit qė nga fund vitet e viteve '80 dhe gjatė viteve 90. Ai tha se Ismet Rraci ishte njė ndėr themeluesit e degės sė LDK-sė nė Klinė dhe sekretar i parė i saj e pastaj edhe kryetar i degės. Gjetaj foli edhe pėr veprimtarinė arsimore tė Ismet Rracit, i cili edukoi shumė breza tė rinjsh nė frymėn patriotike si arsimtar i gjuhės shqipe.
Qėndrimi kombėtar dhe demokratik, tha Gjetaj, e bėnte Ismetin Rracin edhe mė tė dashur nė mesin e miqve dhe bashkėveprimtarėve tė tij. "Pikėrisht para tre vjetėve kriminelėt ordinerė, sikurse edhe shumė figura tė ndritura tė ēėshtjes sonė, kryesisht tė LDK-sė, e vranė edhe kėtė burrė tė madh tė Kosovės", tha Gjetaj, duke shtuar se "mallkimi i kėsaj toke kėta vrasėtarė do t'i zėrė dhe do t'i ndėshkojė ashpėr".
"Ismet Rraci do tė mbetet dėshmor i demokracisė, metaforė e fuqishme si shprehje e dashurisė dhe e pėrkushtimit pėr liri e demokraci", tha mes tjerash Prenk Gjetaj.
Nė fund tė kėsaj akademie u shfaq njė program artistik si dhe u shfaq njė videodokumentar.

fadil
24-04-04, 19:34
THAĒI: SHBA-TĖ VLERĖSOJNĖ LART GATISHMĖRINĖ TONĖ PĖR IMPLEMENTIMIN E STANDARDEVE



Hashim Thaēi, Kryetar i PDK-sė


RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Thaēi, ju gjendeni pėr vizitė nė Shtetet e Bashkuara. Cili ėshtė qėllimi i vizitės dhe ēfarė mund tė na thoni pėr takimet e deritanishme?

HASHIM THAĒI
Vizita ime nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ėshtė nė vazhdėn e thellimit tė bashkėpunimit tė institucioneve tė Kosovės me qeverinė e SHBA-ve nė procesin aktual politik qė po kalojmė, nė avancimin e procesit, nė implementimin e standardeve pėr Kosovėn dhe pėrshpjetimin e zgjidhjes sė statusit politik tė Kosovės. Tė gjitha takimet qė janė duke u zhvilluar nė Departamentin e Shtetit, nė Kongres, Senat dhe nė Shtėpinė e Bardhė, janė duke ēuar nė drejtim tė asaj se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė tė vendosura qė tė jenė edhe mė aktive nė zhvillimet politike nė Kosovė dhe nė rajon dhe vlerėsojnė lart punėn e institucioneve kosovare, pėr implementimin e kritereve tona tė pėrbashkėta pėr ndėrtimin e Kosovės demokratike dhe tė integruar.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Thaēi, cilat janė pėrparėsitė dhe shqetėsimet nė mėnyrė konkrete tė administratės amerikane, bazuar nė takimet qė keni patur deri tani?

HASHIM THAĒI
Mendoj se qeveria e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės ėshtė siē jemi dhe ne tė fokusuar. Tani pėr tani ėshtė e interesuar qė tė vazhdojė procesi i implementimit tė standardeve si kusht i domosdoshėm pėr hapjen e zgjidhjes sė statusit politik tė Kosovės nė vitin 2005. Vlerėsohet lart nga SHBA-tė gadishmėria e lidershipit kosovar pėr t'u implementuar kėto standarde, pėr tė marrė pėrgjegjėsinė pėr procesin aktual dhe pėr tė ardhmen e vendit, pėr ndėrtimin e njė tolerance ndėrqytetare e ndėretnike nė Kosovė, pėr angazhimin e institucioneve vendore dhe atyre ndėrkombėtare pėr mirėqėnie mė tė mirė tė qytetarėve, pėr zhvillimin ekonomik, pėr vazhdimin e privatizimit, pėr procesin e kthimit tė refugjatėve dhe nė veēanti pėrshėndetet gadishmėria e institucioneve vendore pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit dhe natyrisht pėrshėndetet dhe gadishmėria e institucioneve tė Prishtinės pėr tė ndėrtuar raporte bashkėpunimi me tė gjitha vendet fqinje. Gjithė ky pėrkushtim i yni, ėshtė pėrkushtim i cili ēon dhe bind opinionin ndėrkombėtar se institucionet e Kosovės, populli i Kosovės ėshtė i vendosur pėr ndėrtimin e rendit demokratik dhe Kosova gradualisht po reflekton paqe, siguri, stabilitet, qė ėshtė parakusht i domosdoshėm pėr tė njohur edhe ndėrkombėtarėt vullnetin e qytetarėve tė Kosovės pėr pavarėsi.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Cilat kanė qenė problemet konkrete qė ju keni ngritur nė takimet nė fjalė lidhur me zhvillimet mė tė fundit nė Kosovė?

HASHIM THAĒI
Me gadishmėrinė time dhe pėrkushtimin pėr tė punuar edhe mė tepėr pėr realizimin e standardeve, nė veēanti kam ngritur dhe ēėshtjen qė ne duhet tė jemi tė pėrgatitur qė Kosova tė ketė dhe vizionin e vet pėr vitin 2005, vizionin pėr tė ardhmen, vizionin pėr shtetin e pavarur dhe sovran; qė do tė ndėrtojė njė shtet qytetar, qė punon drejt krijimit tė njė identiteti shtetėror, ku tė sundojė ligji dhe tė gjithė qytetarėt tė kenė tė drejta tė barabarta. Duhet tė jetė shtet shumė etnik, shumė fetar, ku do tė respektohen tė drejtat e tė gjithė qytetarėve pa dallim pėrkatėsie etnike. Do t'i kushtojmė rėndėsi mbrojtjes dhe sigurisė dhe avansimit tė mekanizmave tė Kosovės, profesionalizimit tė tyre nė ndėrtimin edhe tė shoqėrisė moderne demokratike, me njė qeverisje funksionale, njė shoqėri aktive civile, zhvillim ekonomik tė theksuar, mirėqėnie pėr tė gjithė qytetarėt he natyrisht duke pėrshėndetur vazhdimisht prezencėn e NATO-s edhe nė tė ardhmen.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Thaēi, derisa ju po zhvilloni vizitėn tuaj nė Shtetet e Bashkuara, shefi i administratės ndėrkombėtare nė Kosovė zoti Holkeri, ka bėrė tė ditur datėn e zgjedhjeve dhe sistemin zgjedhor qė do tė jetė proporcional me lista tė mbyllura dhe me njė zonė zgjedhore. Cili ėshtė reagimi juaj?

HASHIM THAĒI
Ne e pėrshėndesim vendimin e zotit Holkeri pėr caktimin e datės sė zgjedhjeve, por mė vjen keq qė sistemi zgjedhor nuk ėshtė me lista tė hapura. Kėtu qėndrimi i Partisė Demokratike tė Kosovės dhe i imi ka qenė qė tė kemi njė sistem me lista tė hapura nė mėnyrė qė tė gjithė qytetarėt tė dinė se pėr kė votojnė dhe tė votojnė pėr vlera e jo tė mos dinė se pėr kė do tė votojnė. Kėshtu qė pėrshėndes vendimin e zotit Holkeri pėr caktimin e datės sė zgjedhjeve, por nė tė njėjtėn kohė shpreh dhe brengėn time sepse ėshtė vendosur pėrsėri tė votohet me sistemin me listat e mbyllura, qė mendoj se do tė ketė reflektime negative tek qytetarėt dhe njė mesazh jo i mirė tek ndėrkombėtarėt pėr Kosovėn.

Intervistoi Iliriana A. Bajo

progoni
25-04-04, 00:25
Edhe ktu me pasul tė djeshit,nuk ke faj fadil politika-
-qyshtu ėshtė kur nuk ka tė sotit.


Tė kan lėn nė pik tė lloqit shokėt e idealit (po edhe nuk kan sen tė re,fukara nė politikė ma.)

Honesty^uk.
26-04-04, 20:01
Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, i cili ndodhet pėr njė vizitė disaditėshe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, do tė ketė takime me zyrtarė tė administratės amerikane, ndėrkaq tė martėn do takohet me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan. Presidenti Rugova pas arritjes nė Nju Jork, pėr nder tė tij, komuniteti shqiptar, Dega e LDK-sė, pastaj Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan dhe Shoqata Panshqiptare "Vatra" organizuan njė darkė nė Nju-Xhersi. Duke folur para shqiptar-amerikanėve, Presidenti Rugova tha se kishte ardhur nė SHBA qė tė takohet dhe tė bisedojė miqtė e Kosovės. "Kam ardhur qė t'i vizitoj miqtė tanė, t'ju vizitoj juve dhe posaēėrisht kam ardhur pėr Kosovėn dhe ēėshtjen e saj, pėr mundėsitė e realizimit tė pavarėsisė sė Kosoėvs, qė ne tė gjithė e dėshirojmė dhe qė tė gjithė punojmė pėr tė", theksoi Presidenti Rugova, duke folur nė kėtė takim. Presidenti Rugova pati njė takim tjetėr me zėvendėsguvernatoren e shtetit Pensilvania, ndėrkaq sot Presidentit Rugova do t'i jipet njė mirėnjohje e veēantė si mik i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Tė martėn presidenti i Kosovės takohet me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, z. Kofi Anan, ndėrkaq tė enjtėn dhe tė premtėn ai do tė jetė nė Uashington pėr takim me zyrtarė tė Departamentit tė Shtetit dhe Shtėpisė sė Bardhė.

Honesty^uk.
26-04-04, 20:04
Rriten kapacitet e qeverisė sė Kosovės


Nexhat Daci beson se ėshtė e mundshme tė realizohet pavarėsia nėse ka seriozitet
Nėn organizimin e qeverisė britanike gjatė fundjavės nė Londėr ėshtė mbajtur njė konferencė pėr Kosovėn, nė tė cilėn veē pėrfaqėsuesve ndėrkombėtarė kanė marrė pjesė edhe delegacione tė shqiptarėve tė Kosovės dhe tė serbėve.
Nė mesin e pjesėmarrėsve ishte edhe kreu i Parlamentit tė Kosovės, Nexhat Daci, i cili i tha BBC-sė se qėndrimi ndėrkombėtar ndaj Kosovės ka filluar tė ndryshojė dhe se pritet bartja mė e shpejtė e pėrgjegjėsive nė duart e kosovarėve, pėrfshirė edhe ato pėrgjegjėsi qė janė tė rezervuara pėr UNMIK-un.

Zoti Daci tha se institucionet e Kosovės duhet qė tani tė jenė mė tė kujdesshme ndaj pakicave nė veēanti asaj serbe.

Ai mbetet optimist se pavarėsia e Kosovės mund tė realizohet brenda vitit 2005.

Arbėr Vllahiu zhvilloi njė bisedė me zotin Daci dhe fillimisht e pyeti se a e pėrmbledhė tema bosht e konferencės nė Londėr gjithė pesėvjeēarin e Kosovės?

Z. Daci: Ishte njė pėrmbledhje e gjithė asaj qė ngjau nė Kosovė, nė veēanti nė aspektin ekonomik, megjithėse edhe aspekti politik nuk mund tė pėrjashtohej. Kjo pėr faktin se kėto janė dy segmente tė lidhura me njėra tjetrėn. Ka njė kthesė shumė pozitive reth vlerėsimeve qė unė I kam dhėnė njė vit mė parė, dhe ēuditėrisht ka njė pėrputhje mendimesh rreth zhvillimeve nė Kosovė nė kėto vite. Ajo qė ėshtė premtuese dhe nė tė mirė tė Kosovės ka pėrafrim tė qarqeve rreth pėrshpejtimit tė kalimit tė pėrgjegjėsive nė duart e institucioneve vendore. Mua mė gėzon fakti se do tė rriten kapacitet e qeverisė sė Kosovės. Ėshtė mendim i pėrafėrt se qeveria jonė duhet tė kompletohet me tė gjitha organet e saj, do tė thotė gati tė gjitha ministritė pos asaj tė mbrojtjes, tė cilėn ne nuk e kemi kėrkuar ndonjėherė.

BBC: Profesor Daci, pas tė gjitha zhvillimeve tė marsit nė Kosovė, duket sikur ėshtė pėrshpejtuar procesi I zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės?

Z. Daci: Unė ndaj kėtė mendim. Edhe pėrfaqėsitė e ndryshme evropiane tė cilat mund tė kenė patur ndonjė rezervė pėr kėtė kanė filluar ta ndryshojnė mendimi prandaj, do tė pėrshpejtohet mjaft ky proces. Por kuptohet varet krejt nga shtytjet qė ne do t'i japim nė Prishtinė. Varet nga serioziteti dhe pėrgjegjėsia jonė nė institucione dhe mbi tė gjitha duhet tė jemi tė kujdesshėm qė mė shumė vėmendje t'i kushtojmė gjendjes sė pakicave dhe nė veēanti atyre serbe nė Kosovė.

BBC: Profesor, qeveria e Kosovės e ka marrė njė pjesė tė pėrgjegjėsisė pėr ato qė ndodhėn nė Kosovė. A e keni marrė ju dhe Kuvendi i Kosovės pjesėn tuaj tė pėrgjegjėsisė dhe a janė tė gatshėm udhėheqėsit politik shqiptarė qė tė marrin pėrgjegjėsitė e tyre, kur janė nė pyetje pakicat?

Z. Daci: Po! Ėshtė shtuar njė pėrgjegjėsi nė tė gjitha institucionet e Kosovės pėrfshirė edhe Kuvendin. Ka njė ēasje tjetėrfare dhe jemi tė gatshėm qė vėrtetė me njė pėrgjegjėsi tė mėdha t'i kryejmė detyrat tona. Ne nuk do tė lėmė asnjė punė, qė kėrkohet nga ne pra nga Kuvendi, pa e kryer me pėrgjegjėsi dhe cilėsi. Ne duhet ta pajisim qeverinė e cila mund tė jetė pastaj ekzekutive dhe rezultative.

BBC: Grupi Ndėrkombėtar i Krizave (ICG) ka gjetur shkaktarėt dhe ka thėnė se njė ndėr fajtorėt janė udhėheqėsit politik shqiptarė tė cilėt shkojnė prapa popullit dhe nuk e drejtojnė atė. Pajtoheni me kritikat qė ndėrkombėtarėt kanė bėrė ndaj jush, udhėheqjes politike shqiptare?

Z. Daci: Kur tė shikosh nga jashtė Kosovės qėndron kjo qė thuhet. Ndoshta fatkeqėsisht njė pjesė e kėsaj edhe ėshtė e vėrtetė. Ne shpeshherė jemi mė tė preokupuar qė t'i ndjekim dėshirat e qytetarėve dhe jo ta luajmė rolin prijės dhe kjo po na hakmerret nė pėrgjithėsi nė proceset nė Kosovė. ICG-ja, ėshtė njė grupacion, institucion shumė serioz dhe mendimet e tyre duhet t'i marrim me sinqertėsi dhe seriozitet, prandaj nė kėtė ka shumė tė vėrteta. Por ka edhe njė pjesė tė asaj qė unė e them shikim nga largėsia, kur nuk je nė mjedisin ku zhvillohen proceset nė njė tjetėr mėnyrė mund tė shihen ato.

BBC: Profesor Daci dhe sė fundi, pas gjithė asaj qė ndodhi, jeni tė bindur dhe tė gatshėm ju udhėheqėsit kosovarė se pavarėsia e Kosovės mund tė realizohet nė vitin 2005?

Z. Daci: Unė jam optimist dhe mendoj se po. Do tė duhet njė punė mė serioze nėpėr parti politike. Dhe nė qoftėse vėrtetė e kemi njė seriozitet, siē flasim, unė them po!

Honesty^uk.
27-04-04, 19:05
PRISHTINE (27 Prill) - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka vizituar shtetin federal amerikan Pensilvania, me ftesė tė zv.guvernatores sė kėtij shteti, Ketrin Bejker Noll. Me kėtė rast presidenti Rugova me bashkėpunėtorėt, pati takime me zyrtarė civilė dhe ushtarakė tė Pensilvanisė. Nė njė ceremoni tė zhvilluar me kėtė rast, Presidentit Rugova iu dorėzua ēmimi "Mik i SHBA-sė" dhe "njeriu qė punon pėr ta pėrmbyllur kornizėn ligjore pėr pavarėsinė e Kosovės". Zv.guvernatorja e Pensilvanisė znj. Katrin Bejker Noll, nė njė darkė tė organizuar pėr nder tė Presidentit Rugova, tha se miqėsia e Ibrahim Rugovės ndaj SHBA-ve ka qenė jo vetėm nė tė mirė tė Kosovės, por edhe tė SHBA-ve. Ndėrkaq, Presidenti Rugova, duke falenderuar pėr mirėnjohjen tha se "roli i Amerikės ishte i pazėvendėsueshėm edhe nė jetėsimin e aspiratės shekullore tė shqiptarėve". "Njohja sa mė e shpejtė e pavarėsisė sė Kosovės do ta qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe tėrė botėn",- tha Presidenti Rugova. ro/ro

fadil
28-04-04, 14:34
Instituti Amerikan i Paqes: Ka ardhur koha qė OKB tė caktojė parametrat pėr statusin final tė Kosovės Botė

Trazirat e 17-19 marsit nė Kosovė, qė rezultuan nė vdekje tė civilėve shqiptarė e serbė, dėmtuan prona private, objekte fetare dhe larguan civilė minoritarė nga shtėpitė e tyre, kėrkojnė reagimin adekuat tė SHBA-ve dhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Deri tash diskutimet janė polarizuar midis atyre qė mbrojnė pavarėsinė e menjėhershme tė Kosovės dhe atyre qė duan ta pėrjashtojnė kėtė mundėsi. Tė parėt arsyetohen se demonstratat dėshmojnė se Kosova nuk mund tė mbahet nė kafaz pėr njė kohė tė gjatė, ndėrsa protektorati ndėrkombėtar duhet t'i lėshojė rrugė vetėvendosjes. Tė dytėt pohojnė se sjellja e gabueshme nuk duhet shpėrblyer dhe se multietniciteti ka dėshtuar nė Kosovė. Kėto pozicione nuk janė tė reja dhe nuk do tė zgjidhin problemet qė ngritėn ngjarjet e 17-19 marsit tė vitit 2004, thuhet ndėr tė tjera nė raportin e Institutit Amerikan tė Paqes.


Kėto pozicione nuk janė tė reja dhe nuk do tė zgjidhin problemet qė ngritėn ngjarjet e 17-19 marsit tė vitit 2004. Me qėllim tė zhvillimit tė pėrgjegjėsive pėr kėto trazira, duhet tė marrim nė konsiderim se ēfarė ndodhi, pse ndodhi dhe parandalimin qė tė mos ndodhin akte tė tilla nė tė ardhmen. Instituti i Paqes i Shteteve tė Bashkuara konvokoi mė 7 prill njė grup tė vogėl tė njerėzve qė kanė njohuri pėr ngjarjet e marsit pėr t'i analizuar disa nga kėto ēėshtje. Ekstremizmi, dekurajimi i tė rinjve dhe shtyrja e statusit final, qenė pėrzierjet shpėrthyese. Ndėrsa hetimet janė nė vazhdim e sipėr, shihet qartė se qe njoftimi i medies pėr vdekjen e tre fėmijėve shqiptarė qė u atribuohej serbėve, ai qė nxiti protestat e tė dyja palėve, tė serbėve dhe tė shqiptarėve nė Mitrovicė. Organizatorė, tė paidentifikuar ende, i shfyrtėzuan demonstratat spontane pėr tė mobilizuar mijėra tė rinj shqiptarė pėr tė protestuar, duke marshuar nė shkatėrrimin e shtėpive, veturave, dhe objekteve fetare tė serbėve dhe tė UNMIK-ut. Dhuna u pėrhap sakaq nė dhjetėra vendbanime tė Kosovės. Kėto ngjarje ndodhėn nė njė kontekst mė tė gjerė. Nė njėrėn anė, fitorja e radikalėve nė zgjedhjet e dhjetorit nė Serbi, krijimi i qeverisė nacionaliste nė Beograd dhe deklaratat e zėshme nė Serbi pėr ta mbajtur Kosovėn nėn sundimin e saj, ka ngjallur shpresat e serbėve dhe frikėn nė radhėt e shqiptarėve tė Kosovės pėr kthimin e sundimit serb nė Kosovė. Nė anėn tjetėr, bashkėpunimi ndėrmjet partive kryesore shqiptare pėr realizimin e "standardeve para statusit" shkaktoi padurimin e shumė shqiptarėve dhe krijoi hapėsirė tė madhe politike pėr ata tė cilėt angazhohen pėr pavarėsi tė mėnjėhershme dhe tė pakushte dhe qė janė tė pėrgatitur pėr t'i pėrdorur mjetet e dhunshme pėr marrjen e kėsaj pavarėsie nėpėrmjet spatrimit etnik tė serbėve nga Kosova. Krijohet pėrshtypja se trazirat i kanė zėnė nė befasi liderėt e tri partive kryesore politike tė Kosovės, mirėpo figurat e rangut mė tė ulėt partiak mund tė kenė pasur njohuri dhe mund t'u janė bashkuar organizatave tė veteranėve dhe organizatave tė tjera pėr ta nxitur dhe organizuar dhunėn. Ata qė i hodhėn vaj zjarrit ishin tė rinjtė shqiptarė, tė cilėt e ndiejnė veten tė pashpresė. Ekonomia e Kosovės kishte pėrfituar nga vendosja e pranisė dhe nga ndihmat ndėrkombėtare, qė tani ėshtė duke pėsuar rėnie tė vazhdueshme. Puna me ndėrkombėtarėt dhe mundėsitė e tyre pėr tė udhėtuar jashtė janė limituar nė mėnyrė tė skajshme. Shumicės prej tyre u mungojnė dokumentet adekuate dhe disa vende nuk i pranojnė dokumentet e UNMIK-ut. Janė tė paktė ata qė janė nė gjendje tė marrin viza pėr SHBA apo Evropė. Tė papunėsuar, tė izoluar dhe tė dekurajuar, siē janė, shumė tė rinj iu bashkuan protestės kundėr serbėve , tė cilėt ata i quajnė shtypės, dhe tė cilėt u inkurajuan nga disa liderė tė cilėt duket se ofronin zgjidhje tė shpejtė pėr statusin final tė Kosovės. Pėrgjigjja ndėrkombėtare ishte joadekuate. Ndėrkohė qė publikisht KFOR-i dhe UNMIK-u pohojnė se kanė reaguar shpejt dhe me efikasitet, shumė prova flasin se kėto konstatime nuk qėndrojnė nė tėrėsi. Megjithatė KFOR-i mobilizoi efektivin e vet rezervė pa humbur kohė dhe ia doli tė rikthente rendin dhe ligjin. Pasi gjendja nė Kosovė u qetėsua, pėrgjigjja ndėrkombėtare kryesisht u fokusua nė planin e implementimit tė "standardeve para statusit nė Kosovė" dhe pėrcaktoi njė afat kah mesi i vitit 2005 pėr vlerėsimin e tyre. Politika "trazira para statusit" u hodh poshtė. Vizita e zyrtarėve tė lartė tė ShBA-ve dhe tė Evropės nė Prishtinė ėshtė pėrqendruar nė ruajtjen e kursit tė qėndrueshėm dhe nė mosdorėzimin para ekstremistėve. Vizita e nėnsekretarit amerikan tė Shtetit, Mark Grosman nė Prishtinė qe thelbėsore pėr sinjalizimin dhe qartėsimin e sėrishėm tė interesit tė vazhdueshėm amerikan nė Kosovė. Nė tė njėjtėn kohė nė Uashington dhe nė kryeqyetet e Evropės po shtohet pranimi i sė vėrtetės se stili i punės sė deritanishme nuk ėshtė i mjaftueshėm. Tani " standardet para statusit" janė vetėm parullė. Grupi i Kontaktit po planifikon tė takohet nė Prishtinė para pėrfundimit tė prillit. Ai planifikon qė takime tė tilla tė organizojė pėr ēdo gjashtė javė. Flitet edhe pėr hapjen e "bisedimeve " Prishtinė-Beograd nė nivelin politik qė do tė pėrqendrohej nė ēėshtjet thelbėsore. UNMIK-u ka themeluar njė bord pėr shqyrtimin e krizės dhe gjetjen e gabimeve. Ajo qė komuniteti ndėrkombėtar nuk e ka bėrė ende ėshtė zhvillimi i njė plani strategjik pėr kundėrvėnie ndaj ekstremizimit dhe shpėrblimin e tė moderuarėve. Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi ka marrė lėvdata ndėrkombėtare pėr angazhimin dhe pėrpjekjet kurajoze pėr shpėrndarjen e turmave dhe dhėnien fund tė dhunės. Mirėpo institucioenet e vetėqeverisjes sė pėrkohshėm nė krye tė tė cilave qėndron ai kanė marrė barrėn pėr rindėrtimin. Partitė politike shqiptare u bėnė bashkė vetėm nė njė deklaratė tė shkėlqyeshme kundėr dhunės. Komuniteti ndėrkombėtar ka kėrkuar kėtė gjė, por deri mė tash nuk ka parė tė jetė ndėrmarrė ndonjė masė disiplinore kundėr atyre qė janė involvuar nė kėtė dhunė. Po ashtu edhe organizatat e shoqėrisė civile kanė bėrė njė deklaratė tė fuqishme pas ngjarjeve, por, pėr kthimin e deklaratės sė tyre nė veprim nuk mjaftojnė vetėm fjalėt. Kosovės i ėshtė pamundėsuar privatizimi i shumė aseteve shtetėrore, pėr shkak tė statusit tė saj tė padefinuar dhe tė kundėrshtimeve tė vazhdueshme nga Beogradi. Pėr dallim nga territoret e tjera nė Ballkan, qė janė tė anėtarėsuara nė FMN dhe nė Bankėn Botėrore, Kosova mund tė marrė vetėm grante tė vogla pėr shkak se statusi i saj i padefinuar e pengon tė nėnshkruajė garancione sovrane qė kėrkohen nga institucionet financiare ndėrkombėtare, nė rastet e tilla. Ky ėshtė hendikep serioz nė fushėn e ekonomisė qė limiton ndjeshėm krjimin e vendeve tė reja tė punės dhe progresin ekonomik, veēanėrisht tani kur ndihma ndėrkombėtare dhe format e tjera tė pėrkrahjes po pakėsohen gjithnjė e mė shumė. Pėrveē kėsaj, deri tani Kosovės i ėshtė pamundėsuar privatizimi i shumė aseteve shtetėrore, pėrsėri pėr shkak tė statusit tė saj tė padefinuar dhe tė kundėrshtimeve tė vazhdueshme nga Beogradi. Ndėrkohė qė pėr shumė kompani nė pronėsi shoqėrore, mendohet se janė tė padobishme, ato mbajnė tė bllokuar sasi tė madhe tė pasurisė sė patundshme dhe resurse tė tjera tė nevojshme pėr zhvillimin ekonomik. Gjėrat qė duhen bėrė patjetėr Hollėsistė ende janė tė paqarta, por pasojat e shpėrthimit tė dhunshėm janė mė sė evidente: ekstremizimi politik, rinia e pashpresė dhe lėvizja e ngadalshme drejt ēėshtjes sė statusit kanė dėshmuar njė kombinim tė fuqishėm. Ritheksimi i standardeve para statusit ėshtė i domosdoshėm, por nuk ėshtė reagim i mjaftueshėm. Me qėllim tė parandalimit tė shfaqjes sė rasteve tė tilla nė tė ardhmen, strategjia efektive do tė duhej tė synonte arritjen e kėtyre gjėrave. Dekurajimi i ekstremizmit dhe pėrkrahja e tė moderuarėve- Sigurimi i shpresės nė radhėt e tė rinjve pėr njė tė ardhme mė tė mirė nėpėrmjet punėsimit dhe ofrimi i mundėsive pėr shkollim dhe, ritheksimi i nevojės dhe rėndėsisė sė procesit pėr caktimin e statusit final. Kjo nuk mund tė bėhet brenda kontekstit "standardet para statusit" dhe kėrkon mė shumė se angazhimin aktual ndėrkombėtar. Mė poshtė po japim njė seri masash, shumica prej tė cilave duhet incicuar nga UNMIK-u dhe tė cilat sė bashku do tė kenė ndikim tė rėndėsishėm nė arritjen e asaj qė quhet "standardet para statusit". - Tė bėhet ndjekja kėmbėngulėse e nxitėsve tė dhunės, duke u pėrqendruar edhe nė figurat e lidershipit, nė ata tė cilėt mbajnė pozita tė rėndėsishme politike nė kuadėr tė partive politike dhe tė institucioneve tė Kosovės. - Tė vlerėsohet dhe riparohet dėmi i shkaktuar dhe tė inkurajohet kthimi i tė gjithė tė zhvendosurve nėpėr shtėpitė e tyre, me shtimin e sigurisė nga ana e KFOR-it dhe UNMIK-ut. - Tė forcohen insitucionet vetėqeverisėse nėpėrmjet krijimit tė ministrive tė brendshme dhe tė drejtėsisė, insitucione kėto qė janė tė nevojshme pavarėsisht nga statusi final qė do tė vendoset mė vonė. Fillimisht ato tė luajnė njė rol kėshillėdhėnės dhe mbledhės tė informatave pėr mbėshtjetjen e punės nė lėmin e sigurisė qė ėshtė pėrgjegjėsi e UNMIK-ut, nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit. - Tė forcohet edhe mė tej autoriteti institucioneve tė pėrkohshme nėpėrmjet krijimit tė njė zyre pėr punė tė jashtme, nė pėrputhje me Rezolutėn 1244, nėn autorizimin e kryeministrit pėr tė themeluar zyra prfaqėsuese pėr mbledhjen e informatave dhe pėr promovimin e tregtisė dhe bashkėpunimit ekonomik duke pėrfshirė Tiranėn, Shkupin, Beogradin, Uashingtonin dhe Brukselin. - Tė vendoset pranimi definitiv i dokumenteve tė UNMIK-ut nga tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė dhe nga vendet fqinje. - Tė fillojnė projektet pilot pėr testimin e decentralizimit nė baza joetnike, por rajonale. - Tė shtohet nė mėnyrė tė ndjeshme mbėshtetja pėr arsimimin dhe pėr organizatat e shoqėrisė civile, tė pėrkushtuara pėr zgjidhjen e problemeve tė Kosovės nė mėnyrė paqėsore. - Tė rishikohet raportimi i shtypit dhe tė zbatohen masa legale kundėr atyre qė vlerėsohet se e kanė nxitur dhunėn. - Tė rishikohet dhe tė reformohet planprogrami qė pėrdoret nga serbėt dhe shqiptarėt nė shklollat e Kosovės dhe tė pėrpilohet njė planprogram i ri pėr historinė e Kosovės. - T'u mundėsohet FMN-sė dhe Bankės Botėrore dhėnia e huave Kosovės. - Tė vazhdohet privatizimi. - Tė pėrmirėsohet komunikimi emergjent dhe reagimi i koordinuar ndėrmjet UNMIK-ut, KOR-it dhe institucioneve vetėqeverisėse. Pėrveē kėsaj, kėrkohet shtimi i pėrkushtimit tė Qeverisė Amerikane pėr Kosovėn, duke pasuar kėshtu vizititėn e nėnsekretarit Grosman dhe duke vėnė nė spikamė se ShBA-tė synojnė ta vazhdojnė punėn pėr pėrcaktimin e statusit final tė Kosovės, sapo tė jetė arritur progres i mjaftueshėm nė trajtimin e serbėve dhe tė minoriteteve tė tjera. ShBA-tė duhet tė inicojnė angazhim energjik pėr definimin e procesit, tė strategjisė dhe tė agjendės negociuese pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės. Kjo kėrkon ose emėrimin e njė tė dėrguari tė posaēėm pėr tė punuar me Grupin e Kontaktit dhe me Kombet e Bashkuara nė modalitetet qė do tė shėrbenin pėr caktimin e statusit final, ose emėrimin e njė amerikani nė postin e PSSP-sė, pas skadimit tė mandatit aktual. Kėshilli i Sigurimit nuk ka miratuar ndonjė rezolutė pėr Kosovėn qė nga pėrfundimi i luftės sė NATO-s kundėr Jugosllavisė. Ka ardhur koha qė OKB-ja tė caktojė parametrat pėr vendosjen e statusit final tė Kosovės. Ēfarėdo rezolute e re duhet tė pėrfshijė garanci tė fuqishme ndėrkombėtare pėr tė drejtat dhe sigurinė e serbėve dhe tė minoriteteve tė tjera, si mė poshtė: Nuk ka kthim tė sundimit tė Beogradit; Nuk ka ndarje tė Bosnjės dhe tė Maqedonisė; Nuk do tė ketė tjetėrsim tė pasurisė dhe monumenteve serbe nė Kosovė dhe Nuk do tė ketė dhunė, thuhet nė raport.

Honesty^uk.
28-04-04, 18:14
PRISHTINE (28 Prill) - Arrestohet Sami Lushtaku, ish epror i UĒK-sė, komandant i zonės operative tė Drenicės. Leshtaku ėshtė arrestuar sot rreth orės 7.00 tė mėngjesit nga trupat e KFOR-it nė banesėn e tij nė Skėnderaj. Burime jozyrtare bėjnė tė ditur se ndaj Leshtakut rėndon akuza pėr nxitje tė trazirave nė muajin mars nė Kosovė. Lushtaku bėn pjesė nė "listėn e zezė" tė presidentit amerikan Xhorxh Bush. Po sipas kėtyre burimeve, KFOR ka bastisur ehde banesėn e vėllait tė tij, Ukshim Lushtaku nė Prekaz. Nė fillim tė seancės sė sotme tė Kuvendit tė Kosovės, nė emėr tė grupit parlamentar tė PDK-sė, Arsim Bajrami dėnoi arrestimin e gjeneral Sami Lushtakut dhe kėrkoi ndėrprerjen e fushatės sė bastisjeve nė fshatrat e Drenicės dhe tė arrestimeve tė figurave tė UĒK-sė, si tendencė qė ka pėr qėllim inkriminimin e qyetarėve mė tė merituar tė vendit.

illyria
28-04-04, 23:40
Edhe nėse kjo ėshtė rubrikė lajmesh,ne kemi drejt ti komentojmė ato.
Pra, a din ndokush mė pėrafėrsisht pėr arsyen e arrestimit tė eprorit Sami Lushtaku dhe
a u bė ky arrestim nė bazė tė ligjit tė sapomiratuar penal tė Kosovės?
Unė njoh shumė eprorė tė lart tė TMK-sė qė nuk kanė bėrė kurrfarė krimi dhe qė nuk kanė lidhje me mafi dhe jam mė se i bindur qė askush nuk do tė ngritė aktpadi kundėr tyre,normalisht,pėrveq Beogradit!
"KU KA TYM,KA EDHE ZJARR"

Honesty^uk.
29-04-04, 09:07
Raporti pėr Kosovėn i Institutit Amerikan tė Paqes

Pse shpėrthyen trazirat nė Kosovė?

Hollėsitė ende janė tė paqarta, por pasojat e shpėrthimit tė dhunshėm janė mė se evidente: ekstremizimi politik, rinia e pashpresė dhe lėvizja e ngadalshme drejt ēėshtjes sė statusit kanė dėshmuar njė kombinim tė fuqishėm. Ritheksimi i standardeve para statusit ėshtė i domosdoshėm, por nuk ėshtė reagim i mjaftueshėm

Trazirat e 17-19 marsit nė Kosovė, qė rezultuan nė vdekje tė civilėve shqiptarė e serbė, dėmtuan prona private, objekte fetare dhe larguan civilė minoritarė nga shtėpitė e tyre, kėrkojnė reagimin adekuat tė SHBA-ve dhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare.

Deri tash diskutimet janė polarizuar midis atyre qė mbrojnė pavarėsinė e menjėhershme tė Kosovės dhe atyre qė duan ta pėrjashtojnė kėtė mundėsi. Tė parėt arsyetohen se demonstratat dėshmojnė se Kosova nuk mund tė mbahet nė kafaz pėr njė kohė tė gjatė, ndėrsa protektorati ndėrkombėtar duhet t'i lėshojė rrugė vetėvendosjes. Tė dytėt pohojnė se sjellja e gabueshme nuk duhet shpėrblyer dhe se multietniciteti ka dėshtuar nė Kosovė.

Kėto pozicione nuk janė tė reja dhe nuk do tė zgjidhin problemet qė ngritėn ngjarjet e 17-19 marsit tė vitit 2004. Me qėllim tė zhvillimit tė pėrgjegjėsive pėr kėto trazira, duhet tė marrim nė konsiderim se ēfarė ndodhi, pse ndodhi dhe parandalimin qė tė mos ndodhin akte tė tilla nė tė ardhmen. Instituti i Paqes i Shteteve tė Bashkuara konvokoi mė 7 prill njė grup tė vogėl tė njerėzve qė kanė njohuri pėr ngjarjet e marsit pėr t'i analizuar disa nga kėto ēėshtje.

Ekstremizmi, dekurajimi i tė rinjve dhe shtyrja e statusit final, qenė pėrzierjet shpėrthyese.

Ndėrsa hetimet janė nė vazhdim e sipėr, shihet qartė se qe njoftimi i medies pėr vdekjen e tre fėmijėve shqiptarė qė u atribuohej serbėve, ai qė nxiti protestat e tė dyja palėve, tė serbėve dhe tė shqiptarėve nė Mitrovicė.

Organizatorė, tė paidentifikuar ende, i shfrytėzuan demonstratat spontane pėr tė mobilizuar mijėra tė rinj shqiptarė pėr tė protestuar, duke marshuar nė shkatėrrimin e shtėpive, veturave, dhe objekteve fetare tė serbėve dhe tė UNMIK-ut. Dhuna u pėrhap sakaq nė dhjetėra vendbanime tė Kosovės.

Kėto ngjarje ndodhėn nė njė kontekst mė tė gjerė. Nė njėrėn anė, fitorja e radikalėve nė zgjedhjet e dhjetorit nė Serbi, krijimi i qeverisė nacionaliste nė Beograd dhe deklaratat e zėshme nė Serbi pėr ta mbajtur Kosovėn nėn sundimin e saj, ka ngjallur shpresat e serbėve dhe frikėn nė radhėt e shqiptarėve tė Kosovės pėr kthimin e sundimit serb nė Kosovė.

Nė anėn tjetėr, bashkėpunimi ndėrmjet partive kryesore shqiptare pėr realizimin e "standardeve para statusit" shkaktoi padurimin e shumė shqiptarėve dhe krijoi hapėsirė tė madhe politike pėr ata tė cilėt angazhohen pėr pavarėsi tė menjėhershme dhe tė pakushte dhe qė janė tė pėrgatitur pėr t'i pėrdorur mjetet e dhunshme pėr marrjen e kėsaj pavarėsie nėpėrmjet spastrimit etnik tė serbėve nga Kosova.

Krijohet pėrshtypja se trazirat i kanė zėnė nė befasi liderėt e tri partive kryesore politike tė Kosovės, mirėpo figurat e rangut mė tė ulėt partiak mund tė kenė pasur njohuri dhe mund t'u janė bashkuar organizatave tė veteranėve dhe organizatave tė tjera pėr ta nxitur dhe organizuar dhunėn. Ata qė i hodhėn vaj zjarrit ishin tė rinjtė shqiptarė, tė cilėt e ndiejnė veten tė pashpresė.

Ekonomia e Kosovės kishte pėrfituar nga vendosja e pranisė dhe nga ndihmat ndėrkombėtare, qė tani ėshtė duke pėsuar rėnie tė vazhdueshme. Puna me ndėrkombėtarėt dhe mundėsitė e tyre pėr tė udhėtuar jashtė janė limituar nė mėnyrė tė skajshme.

Shumicės prej tyre u mungojnė dokumentet adekuate dhe disa vende nuk i pranojnė dokumentet e UNMIK-ut. Janė tė paktė ata qė janė nė gjendje tė marrin viza pėr SHBA apo Europė. Tė papunėsuar, tė izoluar dhe tė dekurajuar, siē janė, shumė tė rinj iu bashkuan protestės kundėr serbėve, tė cilėt ata i quajnė shtypės, dhe tė cilėt u inkurajuan nga disa liderė tė cilėt duket se ofronin zgjidhje tė shpejtė pėr statusin final tė Kosovės.

Pėrgjigjja ndėrkombėtare ishte joadekuate.

Ndėrkohė qė publikisht KFOR-i dhe UNMIK-u pohojnė se kanė reaguar shpejt dhe me efikasitet, shumė prova flasin se kėto konstatime nuk qėndrojnė nė tėrėsi. Megjithatė KFOR-i mobilizoi efektivin e vet rezervė pa humbur kohė dhe ia doli tė rikthente rendin dhe ligjin.

Pasi gjendja nė Kosovė u qetėsua, pėrgjigjja ndėrkombėtare kryesisht u fokusua nė planin e implementimit tė "standardeve para statusit nė Kosovė" dhe pėrcaktoi njė afat kah mesi i vitit 2005 pėr vlerėsimin e tyre. Politika "trazira para statusit" u hodh poshtė.

Vizita e zyrtarėve tė lartė tė ShBA-ve dhe tė Europės nė Prishtinė ėshtė pėrqendruar nė ruajtjen e kursit tė qėndrueshėm dhe nė mosdorėzimin para ekstremistėve. Vizita e nėnsekretarit amerikan tė Shtetit, Mark Grosman nė Prishtinė qe thelbėsore pėr sinjalizimin dhe qartėsimin e sėrishėm tė interesit tė vazhdueshėm amerikan nė Kosovė.

Nė tė njėjtėn kohė nė Uashington dhe nė kryeqyetet e Europės po shtohet pranimi i sė vėrtetės se stili i punės sė deritanishme nuk ėshtė i mjaftueshėm. Tani "standardet para statusit" janė vetėm parullė. Grupi i Kontaktit po planifikon tė takohet nė Prishtinė para pėrfundimit tė prillit. Ai planifikon qė takime tė tilla tė organizojė pėr ēdo gjashtė javė.

Flitet edhe pėr hapjen e "bisedimeve" Prishtinė-Beograd nė nivelin politik qė do tė pėrqendrohej nė ēėshtjet thelbėsore. UNMIK-u ka themeluar njė bord pėr shqyrtimin e krizės dhe gjetjen e gabimeve.

Ajo qė komuniteti ndėrkombėtar nuk e ka bėrė ende ėshtė zhvillimi i njė plani strategjik pėr kundėrvėnie ndaj ekstremizmit dhe shpėrblimin e tė moderuarve. Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi ka marrė lėvdata ndėrkombėtare pėr angazhimin dhe pėrpjekjet kurajoze pėr shpėrndarjen e turmave dhe dhėnien fund tė dhunės. Mirėpo institucionet e vetėqeverisjes sė pėrkohshme nė krye tė tė cilave qėndron ai, kanė marrė barrėn pėr rindėrtimin.

Partitė politike shqiptare u bėnė bashkė vetėm nė njė deklaratė tė shkėlqyeshme kundėr dhunės. Komuniteti ndėrkombėtar ka kėrkuar kėtė gjė, por deri mė tash nuk ka parė tė jetė ndėrmarrė ndonjė masė disiplinore kundėr atyre qė janė involvuar nė kėtė dhunė. Po ashtu edhe organizatat e shoqėrisė civile kanė bėrė njė deklaratė tė fuqishme pas ngjarjeve, por, pėr kthimin e deklaratės sė tyre nė veprim nuk mjaftojnė vetėm fjalėt.

Kosovės i ėshtė pamundėsuar privatizimi i shumė aseteve shtetėrore, pėr shkak tė statusit tė saj tė padefinuar dhe tė kundėrshtimeve tė vazhdueshme nga Beogradi.

Pėr dallim nga territoret e tjera nė Ballkan, qė janė tė anėtarėsuara nė FMN dhe nė Bankėn Botėrore, Kosova mund tė marrė vetėm grante tė vogla pėr shkak se statusi i saj i padefinuar e pengon tė nėnshkruajė garancione sovrane qė kėrkohen nga institucionet financiare ndėrkombėtare, nė rastet e tilla.

Ky ėshtė hendikap serioz nė fushėn e ekonomisė qė limiton ndjeshėm krjimin e vendeve tė reja tė punės dhe progresin ekonomik, veēanėrisht tani kur ndihma ndėrkombėtare dhe format e tjera tė pėrkrahjes po pakėsohen gjithnjė e mė shumė.

Pėrveē kėsaj, deri tani Kosovės i ėshtė pamundėsuar privatizimi i shumė aseteve shtetėrore, pėrsėri pėr shkak tė statusit tė saj tė padefinuar dhe tė kundėrshtimeve tė vazhdueshme nga Beogradi. Ndėrkohė qė pėr shumė kompani nė pronėsi shoqėrore, mendohet se janė tė padobishme, ato mbajnė tė bllokuar sasi tė madhe tė pasurisė sė patundshme dhe resurse tė tjera tė nevojshme pėr zhvillimin ekonomik.

Gjėrat qė duhen bėrė patjetėr

Hollėsitė ende janė tė paqarta, por pasojat e shpėrthimit tė dhunshėm janė mė sė evidente: ekstremizmi politik, rinia e pashpresė dhe lėvizja e ngadalshme drejt ēėshtjes sė statusit kanė dėshmuar njė kombinim tė fuqishėm. Ritheksimi i standardeve para statusit ėshtė i domosdoshėm, por nuk ėshtė reagim i mjaftueshėm. Me qėllim tė parandalimit tė shfaqjes sė rasteve tė tilla nė tė ardhmen, strategjia efektive do tė duhej tė synonte arritjen e kėtyre gjėrave.

Dekurajimi i ekstremizmit dhe pėrkrahja e tė moderuarve - Sigurimi i shpresės nė radhėt e tė rinjve pėr njė tė ardhme mė tė mirė nėpėrmjet punėsimit dhe ofrimi i mundėsive pėr shkollim dhe, ritheksimi i nevojės dhe rėndėsisė sė procesit pėr caktimin e statusit final.

Kjo nuk mund tė bėhet brenda kontekstit "standardet para statusit" dhe kėrkon mė shumė se angazhimin aktual ndėrkombėtar.

Mė poshtė po japim njė seri masash, shumica prej tė cilave duhet incicuar nga UNMIK-u dhe tė cilat sė bashku do tė kenė ndikim tė rėndėsishėm nė arritjen e asaj qė quhet "standardet para statusit".

- Tė bėhet ndjekja kėmbėngulėse e nxitėsve tė dhunės, duke u pėrqendruar edhe nė figurat e lidershipit, nė ata tė cilėt mbajnė pozita tė rėndėsishme politike nė kuadėr tė partive politike dhe tė institucioneve tė Kosovės.

-Tė vlerėsohet dhe riparohet dėmi i shkaktuar dhe tė inkurajohet kthimi i tė gjithė tė zhvendosurve nėpėr shtėpitė e tyre, me shtimin e sigurisė nga ana e KFOR-it dhe UNMIK-ut.

-Tė forcohen insitucionet vetėqeverisėse nėpėrmjet krijimit tė ministrive tė brendshme dhe tė drejtėsisė, insitucione kėto qė janė tė nevojshme pavarėsisht nga statusi final qė do tė vendoset mė vonė. Fillimisht ato tė luajnė njė rol kėshillėdhėnės dhe mbledhės tė informatave pėr mbėshtjetjen e punės nė lėmin e sigurisė qė ėshtė pėrgjegjėsi e UNMIK-ut, nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit.

-Tė forcohet edhe mė tej autoriteti institucioneve tė pėrkohshme nėpėrmjet krijimit tė njė zyre pėr punė tė jashtme, nė pėrputhje me Rezolutėn 1244, nėn autorizimin e kryeministrit pėr tė themeluar zyra pėrfaqėsuese pėr mbledhjen e informatave dhe pėr promovimin e tregtisė dhe bashkėpunimit ekonomik duke pėrfshirė Tiranėn, Shkupin, Beogradin, Uashingtonin dhe Brukselin.

-Tė vendoset pranimi definitiv i dokumenteve tė UNMIK-ut nga tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė dhe nga vendet fqinje.

-Tė fillojnė projektet pilot pėr testimin e decentralizimit nė baza joetnike, por rajonale.

-Tė shtohet nė mėnyrė tė ndjeshme mbėshtetja pėr arsimimin dhe pėr organizatat e shoqėrisė civile, tė pėrkushtuara pėr zgjidhjen e problemeve tė Kosovės nė mėnyrė paqėsore.

-Tė rishikohet raportimi i shtypit dhe tė zbatohen masa legale kundėr atyre qė vlerėsohet se e kanė nxitur dhunėn.

-Tė rishikohet dhe tė reformohet planprogrami qė pėrdoret nga serbėt dhe shqiptarėt nė shklollat e Kosovės dhe tė pėrpilohet njė planprogram i ri pėr historinė e Kosovės.

-T'u mundėsohet FMN-sė dhe Bankės Botėrore dhėnia e huave Kosovės.

-Tė vazhdohet privatizimi.

-Tė pėrmirėsohet komunikimi emergjent dhe reagimi i koordinuar ndėrmjet UNMIK-ut, KOR-it dhe institucioneve vetėqeverisėse.

Pėrveē kėsaj, kėrkohet shtimi i pėrkushtimit tė Qeverisė Amerikane pėr Kosovėn, duke pasuar kėshtu vizititėn e nėnsekretarit Grosman dhe duke vėnė nė spikamė se ShBA-tė synojnė ta vazhdojnė punėn pėr pėrcaktimin e statusit final tė Kosovės, sapo tė jetė arritur progres i mjaftueshėm nė trajtimin e serbėve dhe tė minoriteteve tė tjera. ShBA-tė duhet tė inicojnė angazhim energjik pėr definimin e procesit, tė strategjisė dhe tė agjendės negociuese pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės.

Kjo kėrkon ose emėrimin e njė tė dėrguari tė posaēėm pėr tė punuar me Grupin e Kontaktit dhe me Kombet e Bashkuara nė modalitetet qė do tė shėrbenin pėr caktimin e statusit final, ose emėrimin e njė amerikani nė postin e PSSP-sė, pas skadimit tė mandatit aktual.

Kėshilli i Sigurimit nuk ka miratuar ndonjė rezolutė pėr Kosovėn qė nga pėrfundimi i luftės sė NATO-s kundėr Jugosllavisė. Ka ardhur koha qė OKB-ja tė caktojė parametrat pėr vendosjen e statusit final tė Kosovės.

Ēfarėdo rezolute e re duhet tė pėrfshijė garanci tė fuqishme ndėrkombėtare pėr tė drejtat dhe sigurinė e serbėve dhe tė minoriteteve tė tjera, si mė poshtė:

-Nuk ka kthim tė sundimit tė Beogradit;

-Nuk ka ndarje tė Bosnjės dhe tė Maqedonisė;

-Nuk do tė ketė tjetėrsim tė pasurisė dhe monumenteve serbe nė Kosovė dhe

-Nuk do tė ketė dhunė.

Washington, prill 2004



UNMIK-u bėn publik raportin pėr incidentin nė Ēabėr

Raporti: Mbytja e fėmijėve nuk ishte vrasje

Pas Beogradit, UNMIK-u bėri publik dje raportin rreth rastit tė mbytjes nė lumin Ibėr tė tre fėmijėve shqiptarė. Raporti paraprak i hetuesit ndėrkombėtar, Peter Tinsley thekson se deri nė kėtė fazė, nuk ka fakte qė mbėshtesin deklaratėn e fėmijės sė vetėm tė mbijetuar nė kėtė tragjedi, Fitim Veselit, sipas tė cilit, ai dhe tre fėmijėt tjerė mė 16 mars ishin ndjekur me njė qen nga dy serbė lokalė. Fitimi, dėshmitari kryesor i incidentit, siē theksohet edhe nė raport, u kishte deklaruar hetuesve se nga frika, fėmijėt janė hedhur nė ujėrat e rrėmbyeshme tė lumit Ibėr, me ē'rast vetėm ai kishte shpėtuar.

Zėdhėnėsi pėr polici dhe drejtėsi, Neeraj Singh tha dje se hetuesit kishin marrė nė pyetje dy herė Fitim Veselin, mė 17 dhe 22 mars, ndėrsa mė vonė, prindėrit nuk kishin lejuar qė fėmija i tyre sėrish tė intervistohej, meqenėse mjeku kishte konstatuar se ai ishte traumatizuar, duke qenė se njėri nga viktimat ishte vėllai i Fitimit, trupi i tė cilit ende nuk ėshtė gjetur.

Zoti Singh tha se ishin intervistuar dėshmitarė dhe banorė tė tjerė tė fshatit shqiptar, Ēabėr dhe atij serb, Zupē. Ai tha se nė bazė tė hetimeve tė deritanishme, rasti nuk mund tė trajtohet si vepėr kriminale ndaj njė apo mė shumė individėve.

Arsyet primare tė kėtij konkluzioni sipas tij, janė se asnjė i dyshuar sipas pėrshkrimeve tė gjera qė ka dhėnė fėmija i mbijetuar, nuk ėshtė gjetur.

Nuk ėshtė gjetur asgjė qė do tė mbėshteste ekzistencėn e njerėzve tė kėtillė. Asnjė qen, siē ėshtė pėrshkruar nga fėmija e mbijetuar, nuk ėshtė gjetur nė atė zonė.

Gjithashtu ka mospėrputhje tė konsiderueshme nė deklaratėn e fėmijės qė i ka dhėnė gjykatėsit hetues nė mėngjesin e 17 marsit dhe intervistės qė ėshtė zhvilluar nga hetuesi i rastit mė 22 mars.

Zėdhėnėsi pėr polici dhe drejtėsi i UNMIK-ut theksoi se nėse do tė ketė fakte tė besueshme, hetimet do tė rifillojnė nė tė ardhmen.

Neeraj Sighn nuk ishte nė gjendje tė shpjegonte se si raporti hetues paraprak rreth rastit tė Ēabrės kishte rėnė nė duart e autoriteteve tė Beogradit para se tė publikohej nė Kosovė dhe para se tė njoftoheshin familjarėt.

Ai tha se po hetohet nėse raporti mund tė ishte vjedhur.



KFOR dhe UNMIK arreston Sami Lushtakun

Njėsitė speciale tė forcave paqeruajtėse arrestuan dje nė mėngjes nė Skėnderaj tė Drenicės, Sami Lushtakun, ish-komandant i Zonės sė Parė tė Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės. Zoti Lushtaku ėshtė arrestuar nėn dyshimin tė jetė i pėrfshirė nė trazirat e dhunshme tė marsit, si dhe pėr, siē thuhet, keqtrajtim tė civilėve shqiptarė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė. Arrestimin e Sami Lushtakut e konfirmoi zėdhėnėsi i KFOR-it James Moran, i cili tha se zoti Lushtaku akuzohet tė jetė i involvuar dhe njėri nga organizatorėt e trazirave tė marsit, por edhe pėr vepra tė tjera jashtėligjore, keqtrajtim tė civilėve shqiptarė pas periudhės sė luftės. Pėr arrestimin e Sami Lushtakut ndėrkaq ka reaguar deri tash vetėm Partia Demokratike e Kosovės. Zyrtarė nga shtabi i pėrgjithshėm i TMK-sė thonė se akoma nuk janė njoftuar zyrtarisht pėr motivet e arrestimit tė zotit Lushtaku. Ai njoftohet se po mbahet nė arrest nė kampin amerikan, Bondstill afėr Ferizajt. Sami Lushtaku, ishte njė nga eprorėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe po ashtu pas demilitarizimit tė saj, komandant i zonės sė parė tė TMK-sė. Ai mė herėt qe suspenduar nga radhėt e kėsaj trupe me njė vendim tė kryeadministratorit tė Kosovės, pėr faktin qė siē thuhet ishte pengesė pėr zhvillimin e kėsaj trupe. Po ashtu Sami Lushtaku, ishte pėrfshirė edhe nė listėn e zezė tė presidentit amerikan, Xhorxh Bush, i cili ėshtė cilėsuar se paraqet rrezik pėr sigurinė nė rajon.

Honesty^uk.
29-04-04, 16:23
E ardhmja e Kosoves


Javėn e kaluar qendra Woodrow Wilson nė Washington zhvilloi njė konferencė tre orėshe mbi tė ardhmen e Kosovės gjatė sė cilės ekspertė dhe analistė ranė dakort nė pėrgjithėsi se rajoni i Ballkanit mund tė hyjė nė njė fazė mė tė vėshtirė paqendrueshmėrie. Nė konferencė u shpreh pak optimizėm se zgjidhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės do tė kontribojė pėr qėndrueshmėrinė nė rajon.
Ekspertėt thanė pa hezituar se gjėrat nuk po shkojnė mirė nė Kosovė dhe nė pėrgjithėsi nė Ballkan. Komentet mė pesimiste i bėri analisti i ēėshtjeve tė sigurimit, David Kanin, i cili argumentoi se pėrpjekjet e mira tė komunitetit ndėrkombėtar nuk do tė jenė tė suksesshme po qe se fraksionet rivale eknike tė rajonit nuk dėshirojnė njė zgjidhje paqėsore tė konfliktit.

Zoti Kanin shprehu bindjen se nuk do tė ketė zgjidhje afatgjatė nė se njerėzit nė rajon nuk vendosin tė marrin pėrgjegjėsinė pėr tė ardhmen e tyre. E ardhmja e tyre ėshtė e ndėrvarur. Edhe nėse ato do tė hyjnė nė Nato apo nė Bashkimin Evropian siē po ndodh me disa, apo edhe nė se bėjnė pėrparime nė ekonomi dhe reforma, kjo nuk do tė jetė zgjidhje. Nė se trupat tona largohen, nė se pushtimi de fakto merr fund, ashtu do tė marrė fund edhe situata e tanishme. Nuk do tė ketė mė Bosnje. Do tė ketė diēka tjetėr dhe ēdo gjė do tė jetė e lakmueshme pėr tu rrėmbyer pėrsėri”.

Zoti Kanin tha se pavarėsia e Kosovės do tė zgjidhte pak probleme por mund tė nxiste shpėrbėrje tė entiteteve tė tjera brenda ish Jugosllavisė.


Geert Ahrens, diplomat gjerman nė pension me njė eksperiencė 15 vjeēare nė Ballkan tha se Sėrbia ėshtė dobėsuar ndjeshėm nga humbjet qė ka pėsuar gjatė shpėrbėrjes dhjetė vjeēare. Vendi tha ai ėshtė dobėsuar kaq shumė psikologjikisht saqė situata atje ėshtė e ngjashme me atė tė Gjermanisė pas luftės sė parė botėrore. Ai vuri theksin nė lidhjet historike tė Serbisė nė Kosovė dhe realitin zhgėnjues qė Serbia nuk mund tė riafirmojė sundimin e saj mbi rajonin e pėrbėrė nga 90 pėrqind shqiptarė. Zoti Ahrens favorizoi pavarėsinė e Kosovės por shprehu shqetėsim se njė zhvillim i tillė mund tė pėrshpejtojė shpėrbėrjen e Maqedonisė, ku gati njė e treta e popullėsisė ėshtė shqiptare. Ai beson se marrėveshja e Ohrit pėr ndarjen e pushtetit nė Maqedoni nuk po funksionon.

Analisti i zbulimit Kanin beson se shumė pak ėshtė arritur nga pėrfshirja prej njė dekade e komunitetit ndėrkombėtar nė Ballkan. Ai ia atribuon njė pjesė tė madhe tė paqėndrueshmėrisė dhe trazirat e fundit nė Kosovė, Serbi, Bosnje dhe Maqedoni, njė iniciative diplomatike tė Gjermanisė qė njohu pavarėsinė e Slovenisė dhe Kroacisė nė vitin 1991.

Folės tė tjerė nė konferencė pėrshėndetėn njė propozim nga Instituti Amerikan i Paqes pėr tė parandaluar dėshtime tė tjera nė rajon. Instituti po i bėn thirrje Shteteve tė Bashkuara dhe Bashkimit Evropian tė shtojė pėrpjekjet pėr tė nxitur paqen dhe qėndrueshmėrinė nė Ballkan.

Honesty^uk.
30-04-04, 19:20
UNMIK-u dhe institucionet e Kosovės hedhin poshtė planin e qeverisė serbe -


Plani i Qeverisė sė Serbisė pėr krijimin e pesė rajoneve nė territorin e Kosovės tė banuara kryesisht me komunitetin serb si dhe dhėnia e njė autonomie territoriale me kompetenca tė njėjta si tė organeve qendrore, ėshtė konsideruar nga zyrtarė tė institucioneve tė Kosovės si njė hap i gabuar qė nuk do t’i ndihmojė marrėdhėnieve mes Kosovės dhe Serbisė, por as vetė pozitės sė serbėve nė Kosovė.
Ramush Tahiri, kėshilltar politik i kryetarit tė Kuvendit thotė se miratimi i kėtij plani nga ana e qeverisė serbe ėshtė pėrzierje nė punėt e brendshme tė Kosovės, pasi Serbia, sikurse asnjė shtet tjetėr nuk ka juridiksion mbi Kosovėn.
“Autonomia politiko-territoriale e dhėnė vetėm nga fakti se ai territor ėshtė i banuar me njė etni tė caktuar ėshtė kontraproduktive, pėr atė arsye se nė rend tė parė autonomia politiko- territoriale ndėrtohet pėr ta bartur pushtetin nė nivelet lokale dhe nuk ėshtė ekskluzivitet pėrkatėsia nacionale. Kjo neve do tė na fuste nė njė konflikt apo nė njė politikė qė dėshiron Serbia, qė nė Kosovė tė ketė njė konflikt ndėretnik, qė deri tani ne nuk e kishim. Ne kishim konflikt me Serbinė dhe ta pėrsėritė gjendjen nė Kroaci apo nė Bosnje,” tha Tahiri.
Nga ana tjetėr zyrtarė tė administratės ndėrkombėtare nė Kosovė mohojnė ta kenė parė njė plan tė tillė, edhe pse kryeministri serb Vojisllav Koshtunica ka thėnė se me kėtė plan janė njoftuar tė gjithė mekanizmat ndėrkombėtarė nė Kosovė.
Shefja pėr informim e kėsaj administrate Hua Jiang thotė se pėr kėtė plan kanė dėgjuar vetėm nga mediat serbe.
“Nuk mund tė bėj komente tė bazuara nga ato qė kam parė nė media. Kur ta marrim kėtė plan, do ta studiojmė me kujdes dhe ndoshta mund t’ju japim njė pėrgjigje mė gjithėpėrfshirėse,” thotė Hua Jiang.
Sidoqoftė, ajo nėnvizon se qėndrimi i administratės ndėrkombėtare nė Kosovė ėshtė se ēdo vendim duhet tė merret nė pajtueshmėri mes tė gjitha komuniteteve.
“Megjithatė, qėndrimi ynė pėr kėtė ēėshtje ėshtė shumė i qartė, ēkado qė tė vendoset, nė fund duhet tė jetė e pranueshme pėr tė gjitha komunitetet nė Kosovė. Kantonizimi dhe ndarja nuk kanė qenė kurrė objektiva tona dhe kėtė e kemi thėnė shumė qartė edhe nė tė kaluarėn”, tha Hua Jiang .
Ndėrkohė, kėshilltari politik i kryeparlamentarit thotė se para se tė mendojė pėr Kosovėn, qeveria serbe do tė ishte mirė qė kėtė lloj autonomie ta zbatojė nė territorin e vet.
“Nėse Serbia mendon se ka aftėsi menaxhuese demokratike mund t’i zbatojė nė territorin e vet, ta zėmė nė Luginėn e Preshevės mė tė gjitha kėto kompetenca, apo nė Sanxhak e Vojvodinė”, tha Ramush Tahiri.
Ai thotė se ky plan do tė shfrytėzohet pėr konsum nga opinioni i brendshėm serb, por nuk do tė ketė reperkusione pėr institucionet e Kosovės, tė cilat sipas Tahirit duhet tė vazhdojnė punėn nė pėrputhje me dokumentet me tė cilat qeverisin.

Evropa e Lire

Honesty^uk.
30-04-04, 19:22
Miratohet nga Parlamenti evropian rezoluta pėr Kosovėn -


Nė emėr tė Komitetit Politik tė Kėshillit tė Evropės, eurodeputeti britanik Toni Llojd kėrkoi dėnimin e atyre qė organizuan dhunėn. "Ne tė gjithė duhet tė jemi tė shokuar nga ajo qė ndodhi, ne duhet tė dėnojmė njėkohėsisht ata qė e nxitėn dhunėn, por edhe ata qė dėshtuan ta ndalojnė dhunėn", tha Llojd. Nė fjalėn e tij, kryeadministratori ndėrkombėtar i Kosovės, Harri Holkeri paraqiti me shifra dėmet e shkaktuara nga trazirat nė Kosovė. "Ne jemi megjithatė tė ndėrgjegjshėm se dhuna ishte kryesisht rezultat i synimeve tė ekstremistėve, tė cilėt nuk pėrfaqėsojnė popullin e Kosovės. Krimet do tė dėnohen", tha mė tej Holkeri. Holkeri deklaroi se ėshtė arrestuar dje njėri nga liderėt qė qėndron pas trazirave dhe izolime tė tilla kanė rėndėsi, nė mėnyrė qė organizatorėt e trazirave tė mos brohoriten si heronj nga popullata. Pėr kėtė ekziston mbėshtetja e shumicės sė popullatės sė moderuar tė Kosovės, tha ai. Deputetėt serbė nė KE thanė se nė Kosovė ka spastrim etnik tė pastėr. Asambleja e miratoi pa ndryshime esenciale projekt-rezolutėn pėr Kosovėn. Ēelėsin pėr arritjen e stabilitetit dhe pėr ta sjellė Kosovėn mė pranė Evropės, Kėshilli i Evropės e sheh tek zbatimi i plotė i „Standardeve. Nga udhėheqėsit politikė shqiptarė tė Kosovės ajo kėrkon tė demonstrojnė angazhimin e sinqertė pėr mbrojtjen e minoriteteve dhe tė ndėrpresin mbėshtetjen aktive apo pasive pėr grupet ekstremiste. Nga qeveria e Serbisė dhe e Malit tė Zi ajo kėrkon shkrirjen e tė gjitha strukturave paralele qė mbėshtet nė Kosovė dhe bashkėpunim nė planin e zbatimit tė standardeve.

fadil
18-05-04, 16:47
Holkeri pezullon suspendimin e 12 pjesėtarėve tė TMK-sė Kosovė

Me 3 dhjetorė 2003 kam suspenduar me pagesė 12 pjestarė tė TMK-sė pėr 6 muaj , Nuredin Lushtakun , Rrahman Ramėn Avdullah Babalinė, Musli Gecin , Agron Spahiun , Bashkim Hamdiun, IZet Aliun , Ilir Berishėn , Sedat Parduzin , Bedri Rexhepin , Fejzullah Mehmetin dhe Emrush Rexhepin. Ky vendim ka pasuar nė bazė tė informacioneve qė mė janė ofruar mua duke indikuar se kėta persona mund tė kenė qenė tė pėrzier nė aktivitete kriminale nė jopėrputhshmėri me kodin disciplinorė tė TMK-sė.


Akuzat pėr kėta 12 persona i janė dorėzuar policisė sė UNMIK- ut pėr hetime. Komisionieri i policisė sė UNMIK –ut mė ka kėshilluar mua se nuk ka baza tė qėndrueshme pėr ndjekje kriminale nė ndonjėrin nga rastet . Kėshtu qė kam vendosur se suspendimi i imponuar nė dhjetor tė 2003 - tė tėrhiqet dhe personat nė fjalė tė kthehen si pjesėtarė tė TMK-sė dhe tė ushtrojnė postet e mėparshme me tė drejtat e plota tė tyre dhe privilegjet qė ju kanė takuar. Ky vendim hyn nė fuqi menjėherė.

fadil
29-06-04, 13:00
Kryeministri Rexhepi kėrkon suspendimin e tenderimit tė operatorit tė telefonisė mobile Kosovė

Kreu i qeverisė Bajram Rexhepi, ka konfirmuar se i ėshtė drejtuar me njė shkresė zėvėndės kryeadminstratorit Ēarlls Brajshou pėrmes tė cilės ka kėrkuar qė tė suspendohet procesi i tenderimit tė operatorit tė telefonisė mobile, pėr tė hulumtuar nėse bėhet fjalė pėr korrupsion dhe keqpėrdorime.


Autoriteti Rregullativ i Telekomunikacionit thotė se Mobikosi nuk ka lidhje me Mobtelin e Serbisė. Mirėpo nė njė deklaratė dhėnė muaj mė parė drejtor tė kėtij operatori thanė se janė trashėgimtarė tė Mobtelit serb.

fadil
01-07-04, 20:03
PRISHTINĖ
Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės sot ka kėrkuar largimin e Adnan Merovcit nga posti i kryeshefit tė sekretariatit tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve. Kjo kėrkesė i ėshtė paraqitur shefit tė OSBE-s nė Kosovė, Paskal Fieski. Nė kėtė kėrkesė thuhet se zgjedhja dhe qėndrimi i zotit Merovci nė kėtė post e vė nė dyshim objektivitetin dhe pa-anshmėrinė e kėtij mekanizmi zgjedhor. Zėdhėnėsi i OSBE-s, Sven Lindholm tha sot se "aktualisht nuk do tė bėhen kurrfarė ndryshimesh" pasi posti i zotit Merovci mė tepėr ėshtė teknik dhe asgjė s'ka tė bėj me partitė

MemphiSx
01-07-04, 21:07
Prishtinė, 1 korrik - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, u ka drejtuar qyetarėve tė Kosovės njė mesazh me rastin e 2 Korrikut, Ditės kur para 14 vitesh u shpall Deklarata e Pavarėsisė. Mė poshtė po e japim tekstin e mesazhit tė Presidentit.
"Me rastin e 2 Korrikut, Ditės sė shpalljes sė Deklaratės sė Pavarėsisė, qė ėshtė Ditė e Pavarėsisė sė vendit tonė, Ju shpreh urimet e mia tė pėrzemėrta.
Dita e 2 Korrikut tė vitit 1990 ka hyrė nė historinė moderne tė Kosovės si Ditė e Pavarėsisė, me tė cilėn iu hapėn dyert ditėve tė tjera madhore pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės.
Nė kėtė ditė tė shėnuar festive, urime tė ngrohta u shprehim UNMIK-ut, KFOR-it, OSBE-sė dhe pėrfaqėsive diplomatike nė Prishtinė.
Njėherėsh, nė kėtė ditė i kujtojmė tė gjithė ata qė ranė pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.
Dhashtė Zoti qė 2 Korrikun e ardhshėm ta presim me njohjen formale tė pavarėsisė nga miqtė e vendit tonė tė ēmueshėm", thuhet nė fund tė mesazhit tė Presidentit tė Kosovės
Dr. Ibrahim Rugova drejtuar qytetarėve tė Kosovės.

MemphiSx
01-07-04, 21:17
Prishtinė, 1 korrik - Nė njė deklaratė tė sotme pėr media znj. Melihate Tėrmkolli, anėtare e Kryesisė sė LDK, ka bėrė tė ditur kėrkesėn e Kryesisė sė LDK-sė pėr largimin e z. Adnan Merovci nga posti i kryeshefit tė Sekretariatit tė KQZ.
Znj. Tėrmkolli thekson se Kryesia e LDK-sė i ka paraqitur kėtė kėrkesė OSBE pėrkatėsisht shefit tė misionit tė OSBE-sė nė Kosovė z. Paskal Fieski.
Nė shkresėn e Kryesisė sė LDK-sė drejtuar z. Fieski theksohet se zgjedhja dhe qėndrimi i z. Merovci nė kėtė post e vė nė dyshim objektivitetin dhe paanshmėrinė e kėtij mekanizmi zgjedhor pėr shkak tė qėndrimit dhe paraqitjeve shumė tė hapura e publike nė media tė z. Merovci kundėr LDK-sė dhe Presidentit Ibrahim Rugova. Arsye tjetėr nė shkresė theksohet shkelja dhe mospėrfillja e procedurės zgjedhore me rastin e zgjedhjes sė z. Merovci nė kėtė post.
Znj. Tėrmkolli thekson se sjelljet e kontestueshme tė z. Merovci, paraqitja e tij publike nė media nė mėnyrė sistematike kundėr LDK-sė dhe Presidentit Ibrahim Rugova ėshtė arsye e plotė pėr largimin e menjėhershėm tė tij nga ky post. Nė fakt kėto kanė qenė arsye tė mjaftueshme qė z. Merovci nuk ka mundur tė zgjedhet fare nė kėtė post ngase vetė zgjedhja e tij prejudikon paanshmėrinė dhe objektivitetin e punės sė tij nė kėtė sekretariat.
Ėshtė kundėr rregullave mė elementare tė demokracisė qė nė njė post tė tillė tė zgjedhet personi i cili hapur vihet kundėr cilitdo subjekt politik qė konkurron nė zgjedhje, nė veēanti kur subjekti politik, siē ėshtė LDK, ėshtė partia mė e madhe nė vend. Znj. Tėrmkolli potencon se kėrkesa e Kryesisė sė LDK-sė pėr largimin e z. Merovci nga posti i kryeshefit tė Sekretariatit tė KQZ-sė ėshtė qėndrim i palėkundur i LDK-sė, ngase LDK ėshtė e interesuar thellėsisht pėr zgjedhje tė lira, demokratike dhe nė tė cilat do tė jetė e ēmuar dhe e vlerėsuar drejt vota e qytetarėve tė Kosovės.

fadil
06-07-04, 17:53
Enver Hasani, shef i Zyrės pėr Koordinim dhe Bashkėpunim ndėrkombėtar


RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Hasani. Kėto ditė ju keni marrė postin e shefit tė Zyrės pėr Koordinim dhe Bashkėpunim me Jashtė. Fillimisht a mund tė na i pėrshkruani cilat do tė jenė funksionet e kėsaj zyre tė cilėn ju do e drejtoni?

ENVER HASANI
Kjo zyrė ėshtė pjesė e shėrbimit civil tė Kosovės, do tė thotė zyrė e cila ka pėr qėllim, siē e thotė dhe titulli, tė kryejė punėt e bashkėpunimit me jashtė tė Kosovės, pėrfshirė kėtu dhe dialogun rajonal, kryesisht nė nivel tė koordinimit tė punėve me jashtė, do tė thotė prej zyrės sė kryeministrit, ministrive dhe institucioneve tjera. Pra do tė jetė njė lloj servisi pėr tė lehtėsuar komunikimin me jashtė dhe dialogun e strukturave dhe institucioneve tė Kosovės.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Sa kjo zyrė ndihmon nė plotėsimin e kėrkesės sė vazhdueshme tė kryeministrit tė Kosovės, qė zyra e tij dhe qeveria e Kosovės tė kenė qasje nė raporte me jashtė?

ENVER HASANI
Kėrkesat pėr politikė tė jashtme dhe pėr bashkėpunim me jashtė tė njė popullsie 2 milionėshe sigurisht qė nuk i plotėson. Por, ajo qė sigurisht se plotėson kjo zyre ėshtė shėrbimi si njė pikė fokale e koordinimit tė punėve me jashtė tė strukturave tė Kosovės, nė atė nivel qė politika e Kosovės e sheh tė arsyeshme. Kjo zyrė nuk ėshtė zyrė qė bėn ose ekzekuton politikėn me jashtė, por ėshtė njė zyrė, e cila shėrben si njė lloj servisi i strukturave tė Kosovės pėr bashkėpunim me jashtė. Ajo, sigurisht ėshtė larg asaj qė mendojnė kosovarėt dhe sigurisht qė ėshtė larg tė qenit njė institucion politik, ministerial pėr politikė tė jashtme, sė paku pėr kėtė fazė.

RADION EVROPA E LIRĖ
Ishte dhe njė kėrkesė tjetėr e kryeministrit Rexhepi dhe qeverisė sė Kosovės qė pėrmes zgjerimit tė kapaciteteve nė pėrfaqėsimin me jashtė tė mund tė hapen dhe disa zyra pėrfaqėsuese tė Kosovės jashtė vendit. Sa krijohet kjo mundėsi me kėtė zyrė?

ENVER HASANI
Hapja e zyrave jashtė ėshtė njė ēėshtje tjetėr. Ajo ėshtė njė ēėshtje politike, e cila duhet tė jetė pjesė e njė dialogu politik nė mes tė UNMIK-ut dhe strukturave vendore dhe nuk ėshtė nė kompetencė dhe nė mandatin e kėsaj zyreje.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Sa janė nevojat qė Kosova tė ketė njė pėrfaqėsim politik, njė pėrfaqėsim diplomatik nė arenėn ndėrkombėtare?

ENVER HASANI
Mė lejoni ta them njė ēėshtje. Kėtu ngatėrrohen gabimisht, do tė thotė shėrbimi i jashtėm, ministria e jashtme dhe statusi i Kosovės. Unė mund t’i numėroj me dhjetra vende tė cilat janė entitete siē themi ne parashtetėrore e qė kanė Ministri tė Jashtme, duke filluar nga kėtu afėr me Malin e Zi e deri te entitetet siē janė Kebeku, ose Ishujt e Hollandės ose Tiroli, qė kanė njė komunikim shumė tė dendur me jashtė, por qė nuk janė shtete, qė do tė thotė se nuk lidhen me statusin qė quhet shtet. Prandaj, mendoj se statusi i Kosovės nė gjendjen qė ėshtė tani nuk e pengon dhe nuk ka asnjė argument tė bindshėm qė do ta pengonte qė Kosova me njė popullėsi prej 2 milionėsh, njė territor me 11 mijė kilometra katror, tė ketė ministri tė jashtme pėr tė kontaktuar me botėn. Ajo ēka do tė thotė ėshtė pjesė e statusit aktual tė Kosovės, ėshtė se natyre e asaj ministrie mund tė mos jetė, dhe nė kėtė fazė nuk do tė mund tė ishte, sikur janė ministritė e vendeve sovrane. Pra do tė kishte pasur kompetenca vetėm nė fusha dhe lėmi tė caktuara dhe pėr problemet e caktuara. Kėto dy ēėshtje duhet tė ndahen fuqishėm, sepse Kosova nuk do tė thotė se ėshtė nė komunikim me botėn nėse bota ėshtė kėtu. Kosova sigurisht ka pasur dhe do tė ketė nevojė tė jetė prezente dhe tė ketė njė zė pak mė origjinal pėr atė se ēfarė ndodh kėtu, nė ēėshtje tė ndryshme, pėr shembull arsimi, kultura, sporti, por pse jo edhe nė ēėshtjet politike nė njė fazė tė mė vonshme.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Nėse do tė pėrqėndroheshim nė kėtė fazė tė mė vonshme, sa atėherė konsideroni se kjo zyrė, mund tė jetė celulė e njė ministrie tė jashtme nė mandatin e ardhshėm tė qeverisė sė Kosovės?

ENVER HASANI
Mendoj se me ndihmėn e institucioneve tė Kosovės, por edhe liderėve politikė, tė ekspertizės ndėrkombėtare dhe ndihmėn e faktorit tė jashtėm, unė besoj se kjo zyrė mund tė vendosė nė mėnyrė graduale themelet e asaj pjese qė quhet profesionale e jo politike, tė shėrbimit tė jashtėm tė Kosovės. Nė kėtė drejtim mendoj qė mund tė luajė njė rol mjaft pozitiv, por po pėrsėris, ato janė probleme politike, kurse kjo zyrė nė stadin qė ėshtė tani ka nevojė mė shumė pėr ndihmėn e ekspertizės nga jashtė, sepse Kosova nuk ka, siē dihet njė pėrvojė tė madhe nė kėtė fushė. Ka ekzistuar pėrpara, shėrbimi i jashtėm i Kosovės nė kuadėr tė ish-Jugosllavisė, por megjithatė ata njerėz ose janė shumė tė moshuar ose nuk jetojnė nė Kosovė dhe ajo ka nevojė pėr njė ekspertizė dhe ndihmė nga jashtė, ndihmė profesionale nė ngritjen e kėsaj zyre.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Ndėrkohė zoti Hasani, nėse mund tė pėrqėndrohemi dhe nė njė ēėshtje tjetėr. Pas trazirave tė marsit bashkėsia ndėrkombėtare adresoi disa kritika tė ashpra ndaj Prishtinės. Sa konsideroni se me punėn qė ėshtė bėrė pas marsit ėshtė arritur tė pėrmirėsohet ky imazh i prishur nga kėto trazira?

ENVER HASANI
Mendoj se imazhi i marsit ka mbetur, si tė thuash i njėjtė, pėrjashtim qė rindėrtimi i shtėpive dhe iniciativa e zotit Rexhepi pėr dialog tė brendshėm, nė njėfarė mėnyre e ndajnė disa hapa nga ky imazh. Megjithatė struktura e atij imazhi qė ėshtė krijuar nė mars mbetet e njėjtė dhe ajo ēka ėshtė mė e keqja ngjarjet e marsit kanė filluar tė qėndrojnė mbi kokėn e ne tė gjithėve si njė shenjė e shėmtuar e asaj ēfarė mund tė ndodhė nė tė ardhmen, nėse nuk ndėrmerren hapa shumė mė radikalė tė rindėrtimit dhe ridefinimit tė raporteve ndėrmjet UNMIK-ut dhe institucioneve vendore nė njėrėn anė dhe nė anėn tjetėr institucione vendore dhe UNMIK bashkarisht me popullėsinė lokale. Kėshtu qė po qė se diēka nuk bėhet nė kėtė drejtim, mendoj qė viti tjetėr na pret jo me shenja tė mira dhe jo me pėrspektivė pėr tė gjithė ne.

Intervistoi: Zijadin Gashi

fadil
10-07-04, 14:25
Thaēi takoi sot nė Bruksel Havier Solanėn Aktuale

Kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi, ėshtė takuar sot nė Bruksel me Pėrfaqėsuesin e Lartė tė Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solanen.


Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės Hashim Thaēi, ėshtė takuar me Pėrfaqėsuesin e Lartė pėr Poltikė tė Jashtme dhe Siguri tė Bashkimit Evropian, Havier Solanėn. Ky takim ėshtė konform premtimit qė ka dhėnė Solana gjatė vizitės sė fundit tė tij nė Prishtinė, se do tė thėrret kreun e PDK-sė, nė Bruksel, pėr tė diskutuar idenė e Thaēit rreth zbatimit tė formulės rreth Marrėveshjes sė Ohrit edhe nė Kosovė. Ndonėse ka pohuar se marrėveshja identike e njė vendi nuk mund tė zbatohet nė njė vend tjetėr, Solana nuk e ka pėrjashtuar apriori idenė e Thaēit, sepse ka vlerėsuar se disa elemente tė Marrėveshjes sė Ohrit, mund tė aplikohen edhe nė rastin e Kosovės. Lideri i partisė sė dytė nė Kosovė, pas takimit deklaroi se gjithashtu ėshtė diskutuar mundėsia qė BE-ja, tė merr mė shumė pėrgjegjėsi nė vend apo siē u shprehė Thaēi, tė evropianizohet Kosova. Temė e pashmangshme e kėtij takimi ishin ngjarjet e marsit, tė cilat u kualifikuan sėrish si tė dėmshme mirėpo, ata tė dy, pėrkatėsisht Solana dhe Thaēi, janė pajtuar se nuk bėn tė ndėshkohet i tėrė populli i Kosovės pėr shkak tė kėsaj episode.

fadil
16-07-04, 15:57
Politika amerikane ndaj Evropės Juglindore: Puna e papėrfunduar nė Ballkan
Astrit Lulushi
15 korrik 2004


Komisioni i Senatit pėr Marrėdhėnie me Jashtė, organizoi dje nje seance dėshmishė me temėn "Politika amerikane ndaj Evropės Juglindore: Puna e papėrfunduar nė Ballkan". Senatori Xhorxh Vojnoviē qė drejtoi seancėn tha se ndėrkohė qė Shteteve tė Bashkuara u duhet te pėrmbushin zotimet e tyre nė Irak, Afganistan e nė pjesė tė tjera tė botė, ato nuk duhet tė harrojnė sfidat ende tė pakapėrcyera nė Ballkan. Para Komisionit te Senatit ishin thirrur pėr tė dėshmuar zyrtarė tė lartė te administratės, si dhe ekspertė amerikanė, nga Kosova e Serbia.
Zėvendės nėn sekretarja e Departamentit tė Shtetit, Kathlin Stivens tha synimi i politikės sė Shteteve tė Bashkuara nė Ballkan ėshtė integrimi i kėtij rajoni nė bashkėsinė e vlerave euro-atlantike tė demokracise, shtetit ligjor dhe lirive individuale. Nė kėtė rrugė hasen edhe pengesa, tha ajo, perfshi njė dekadė konflikti qė la pas ndarje etnike dhe rrėnim ekonomik; kriminelet e luftės qė vazhdojnė tė enden tė lirė; ēėshtja e afro 1 milionė refugjatėve dhe tė shpėrngulurve ende e pazgjidhur; kufijtė e pakontrolluar dhe shteti i dobėt ligjor qė paraqesin shqetėsime tė mėdha nė fushėn e tė drejtave tė njeriut dhe tė sigurisė.

Megjithatė, tha zonja Stivens, Shtetet e Bashkuara kanė bėrė pėrparime tė qėndrueshme nė ketė drejtim. Me ndihmen amerikane, tha ajo, nė Maqedoni, zbatimi i marreveshjes sė Ohrit ka larguar rrezikun e pėrsėritjes se konfliktit tė armatosur ndėretnik dhe e ka shtyrė vendin drejt rrjedhave te integrimeve euro-atlantike.

Edhe, Shqipėria, tha zonja Stivens, vazhdon tė bėjė pėrparim drejt integrimit mė tė gjėrė euro atlantik. Ndihmės nėn sekretarja e Shtetit tha se politika e Jashtme e Shqipėrisė ndaj vendeve tė rajonit, pėrfshi Kosovėn, vazhdon tė mbetet e moderuar dhe konstruktive. Marrėdhėniet amerikano-shqiptare nė fushėn e sigurimit, zonja Stivens i cilėsoi si te shkėlqyera.

Nė Kosovė, zonja Stivens, qė pas trazirave tė marsit palėt kanė filluar tė krijojnė urat e nevojėshme tė dialogut dhe tė trajtojnė ēėshtjen kryesore, atė tė ecjes pėrpara drejt pėrmbushjes sė standartave. Pjesė e kėtij pėrparimi, tha zyrtarja e Departamentit tė Shtetit ėshtė edhe takimi i djeshėm organizuar nga zyra amerikane nė Prishtinė mes pėrfaqėsuesve tė lartė tė shqiptarėve e serbėve tė Kosovės.


Ndėrsa ndihmes nėn sekretarja e Mbrojtjes, Mira Rekardel, i tha komisionit tė Senatit se vėshtirėsitė kryesore mė tė cilat ndeshet Kosova sot janė ato nė fushėn lirisė sė lėvizjes dhe kthimit tė pakicave. Prandaj, tha ajo, qėllimi ėshte krijimi i shtetit ligjor dhe rindertimi i institucioneve tė afta pėr krijimin e njė mjedisi tė sigurt pėr te gjithė banorėt, dhe ndėrkohė tė sigurohet qė t'i pritet rruga ekstremizmit, terrorizmit dhe elementėve kriminalė. Zonja Rekardel tha se kėrcėnimi kryesor vazhdon tė vijė nga grupe tė brendėshme ekstremiste e kriminale, disa prej tė cilėve me lidhje nderkombėtare.

Ndihmės nėn sekretarja e Mbrojtjes, Mira Rekardel, tha se pas trazirave tė marsit, u bė e qartė se prania e KFOR-t ėshtė thelbėsore pėr nxitjen e njė zgjidhjeje politike, dhe njėkohėsisht kėto trazira nxorren nė sipėrfaqe disa dobėsi tė UNMIKUT dhe Shėrbimit Policor tė Kosovės. Zyrtarja e lartė e Pentagonit shprehu shpresė se administratori i ardhshėm Soren Jessen Petersen dhe ndihmėsi i tij amerikan do tė ndikojnė dukshėm nė pėrmirėsimin e punės sė UNMIK-ut.

Nė dėshminė e tij, ish kėshilltari i Shtėpisė sė Bardhė pėr Ballkanin, James Dobins, tani drejtor i qendrės pėr ēėshtje tė sigurimit ndėrkombėtar pranė korporatės Rand, tha se arsyeja pėrse edhe pas 5 vjet paqeje, procesi i ripajtimi midis shqiptarėve dhe serbėve nė Kosovė nuk ka pėrparuar, duhet kėrkuar nė faktin se satusi i kėtij rajoni mbetet ende i papėrcaktuar. Zoti Dobins ėshtė i mendimit se politika e tanishme qė kėrkon plotėsimin e standarteve pėrpara statusit, nė mėnyrėn sesi ėshtė formuluar, shėrben vetėm si mekanizėm vonese pėr pėrcaktimin e ketij statusi. Zoti Dobins thotė se nėqoftėse shqiptarėve do t'u thuhej qartė sė ēfarė statusi do tė mund tė fitonin, kjo do tė nxiste sė tepėrmi edhe angazhimin e tyre pėr plotėsimin e standarteve, tė cilat gjithashtu ėshtė e nevojėshme tė bėhen mė tė qarta. Zyrtari i lartė i korporatės Rand thotė se zvarritja e mėtejshme e pėrcaktimit tė statusit ushqen tensionet etnike, duke i bere serbėt e Kosovės mė pak tė prirur pėr t'a parė vetėn si pakicė, dhe shqiptarėt mė tė prirur pėr t'i konsideruar serbet si instrumentė tė mundeshėm tė aspiratave te revanzhizmit serb.

Analisti nga Beogradi, Ivan Vejdoda, tha se gjate kėtyre viteve Ballkani ka bere shume pėrparime, por megjithatė Kosova vazhdon te mbetet ēeshtja mė e veshtirė per t'u zgjidhur. Zoti Vejvoda tha se nė Kosovė e Serbi ka nga ata qė e kuptojnė se e vetmja rruge drejt zgjidhjes ėshtė nėpėrmejt bashkepunimit e dialogut, por ka edhe nga ata, si mes shqiptarėve dhe sėrbėve, qė vazhdojnė tė ėndėrojnė pėr zgjidhje maksimaliste. Analisti serb tha se gjallėrimi i dialogut dhe gjetja e pikave tė pėrbashkėta ėshtė sot detyrė e ngutshme e reformatorėve nė Beograd dhe e politikanėve tė moderuar nė Prishtinė, tė cilėt duhet tė mbėshteten e ndihmohen edhe nga zyrtarėt e zgjedhur, nga shoqeritė civile dhe institucionet ndėrkombėtare.

Ndėrsa ish zyrtari i departamentit tė Shtetit, James O'Brian, tani analist pranė Grupit Albright, i tha komisionit tė Senatit se megjithėse sfidat nė Ballkan nuk janė pasoja tė politikes amerikane, njė politikė efektive amerikane mund tė ndihmonte nė pėrmirėsimin e gjendjes. Serbia, Mali i Zi dhe Kosova, tha ai kanė nevojė pėr rolin udhėhėqės tė Shteteve tė Bashkuara dhe aleatėve. Nė se ngurohet nė kėtė drejtim, qėllimi pėr tė parė njė Evropė tė integruar e tė lirė mund tė mos arrihet, dhe ata qė dėshirojnė tė jetojnė nė paqe e demokraci do tė ndjeheshin tė braktisur.

Analisti nga Kosova, Veton Surroi gjatė dėshmisė sė tij vlerėsoi nismėn e nėn sekretarit tė Shtetit Mark Grossman pėr rishikimin e datės pėr cėshtjen e standarteve, por kritikoi mungesėn e njė qėndrimi tė pėrbashkėt amerikano-evropian mbi kėte cėshtje. Kjo mungesė e politikės sė pėrbashkėt, nė gjendjen qė ėshtė Kosova, thjesht thellon edhe mė tej dėshpėrimin edhe kėshtu tė thellė tė popullsisė kosovare, tha analisti Surroi. Ai shprehu shpresėn se zgjedhjet parlamentare te 23 tetorit dhe nisma pėr rivlerėsimin e misionit te OKB-se nė Kosovė, mund tė krijojne hapėsira pėr nisma tė tjera dhe vendosjen e politikave tė tanishme tė komunitetit ndėrkombėtar nėn njė kėndvėshtrim tė ri.

//

fadil
13-08-04, 17:41
Sot u bė tėrheqja e shortit pėr renditjen e subjekteve politike pėr zgjedhjet e 23 tetorit

Prishtinė, 12 gusht - Sot nė Prishtinė u bė tėrheqja me short pėr renditjen e subjekteve politike nė fletėvotimet pėr zgjedhjet e pėrgjithshme parlamentare tė 23 tetorit.
Nė njė ceremoni qė u transmetua drejtpėrdrejt nė TV, pėrfaqėsuesit e 32 subjekteve politike dhe kandidatėt e pavarur, nė bazė tė renditjes alfabetike, tėrhoqėn numrin qė pėrcakton renditjen e tyre nė fletėvotime, prej 31 deri mė 62.
Fillimisht shefi i misionit tė OSBE-sė nė Kosovė, Paskal Fieski, vlerėsoi se zgjedhjet janė element bazė zhvillimin demokratik tė shoqėrisė dhe se bojkoti kurrė nuk prodhon rezultate pozitive.
"Eshtė zhgėnjyese qė disa subjekte nuk marrin pjesė. Unė i ftoj pėrsėri serbėt qė tė marrin pjesė nė zgjedhje", tha shefi i OSBE-sė, duke shtuar se tė gjithė faktorėt duhet tė punojnė qė kėto zgjedhje t'i bėjnė njė sukses tė madh pėr Kosovėn.
Kėshtu duket renditja e subjekteve politike dhe e kandidatėve tė pavarur pėr zgjedhjet e 23 tetorit, pas tėrheqjes sė shortit:
31 UNIKOMB - Partia e Unitetit Kombėtar Shqiptar, 32 Partia Nacionale Demokratike Shqiptare - PNDSH, 33 Koalicija Vakat, 34 Behlul Beqaj, 35 Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės - PSHDK, 36 Fuad Ramiqi, 37 Gragjanska Inicijativa Srbija,38 BSDAK - Boshnjaēka Stranka Demokratske Akcije Kosova, 39 Partia e Re e Kosovės - PreK, 40 IRDK, 41 Riza Lluka, 42 ADK - Alternativa Demokratike e Kosovės, 43 ORA, 44 AAK - Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės, 45 Partia Socialdemokrate e Kosovės - PSDK, 46 Partia Rome e Bashkuar e Kosovės, 47 Ramė Dreshaj, 48 GIG - Gragjanska Inicijativa Gore, 49 Balli Kombėtar, 50 PDK - Partia Demokratike e Kosovės, 51 Unioni Demokratik, 52 LDK - Lidhja Demokratike e Kosovės, 53 KDTP - Kosova Demokratik Turk Partisi, 54 Iniciativa Qytetare Balli Kombėtar Demokrat, 55 Partia e Drejtėsisė - PD, 56 PLK - Partia Liberale e Kosovės, 57 Dr. Xhevdet Rexhaj, 58 Partia Demokratike Ashkanli Shqiptare e Kosovės - PDASHK, 59 Lėvizja Popullore e Kosovės - LPK, 60 PDAK - Partia Demokratike e Ashkanlive tė Kosovės, 61 SDA - Stranka Demokratske Akcije, 62 Prizrensko - Dragashka Inicijativa.

fadil
01-09-04, 17:53
Pershendetje:


Thaēi, edhe njėherė kundėr planit tė Serbisė pėr decentralizimin Kosovė

Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, tha nė njė intervistė pėr agjencinė austriake tė lajmeve APA, se ai hedh poshtė planin e Qeverisė sė Serbisė pėr decentralizimin e pushtetit nė Kosovė.


Thaēi ka pohuar se propozimi i Qeverisė serbe ėshtė i rrezikshėm dhe plotėsisht i papranueshėm. Ai ka thėnė se ēdo zgjidhje tjetėr pos pavarėsisė, do tė thoshte vetėm probleme pėr Kosovėn. "Dialogu me Qeverinė e Serbisė dhe kryetarit serb Boris Tadiq ėshtė shumė i rėndėsishėm, por dyshoj se Tadiqi pėr shkak tė konstelacionit politik nė Serbi do tė mund tė fillonte kursin e pajtimit me pushtetin nė Kosovė," ka theksuar kreu i PDK-sė.

MemphiSx
01-09-04, 22:07
Prishtinė, 1 shtator - Me njė solemnitet tė organizuar sot nė lagjen "Dardania" nė Prishtinė, u bė pėrurimi i ndėrtesės sė re tė shkollės fillore dhe u bė zbulimi i bustit tė Xhemajl Mustafės, emrin e tė cilit prej sot e mban kjo shkollė re nė kryeqytetin tonė. Morėn pjesė Presidenti Ibrahim Rugova Kryeadministratori Soren Petersen, ministri Rexhep Osmani, familjarė dhe miq tė shumtė tė Xhemajl Mustafės, si dhe nxėnės, arsimtarė e qytetarė tė shumtė.
Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova duke pėrshėndetur pėrurimin e kėtij objekti tė ri shkollor, tha se sot ka njė gėzim tė veēantė qė po merr pjesė nė pėrurimin e ndėrtesės sė re shkollore. Presidenti u shpreh se me njė ndjenjė tė veēantė nderimi gėzohet qė shkolla e re do tė mbajė emrin e gazetarit, shkrimtarit dhe veprimtarit pėr liri, pavarėsi e demokraci tė Kosovės, Xhemajl Mustafa, i cili pėr shumė vite ishte kėshilltar nė zyrėn e Presidentit tė Kosovės.
Poashtu ai u shpreh se ėshtė moment solemn qė pėrurimi i shkollės bėhet mė 1 shtator, nė ditėn e fillimit tė vitit tė ri shkollor 2004 -2005. Pėrurimi i kėsaj shkolle, tha Presidenti Rugova, "tregon progresin e vendit dhe pėrkushtimin tonė pėr edukimin e brezave tė rinj tė shoqėrsiė dhe tė shtetit tonė, se ne dimė tė ndėrtojmė lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės". Njėherit ai theksoi se sot dhe kėto ditė do tė pėrurohen me dhjetra objekte shkollore dhe do tė renovohen pėr tė gjithė nxėnėsit e Kosovės, pėr tė gjithė ata qė janė ardhmėnia e Kosovės, duke premtuar se institucionet e Kosovės do t'i bėjnė tė gjitha pėrpjekjet qė nxėnėsve dhe arsimtarėve t'u krijohen kushte sa mė tė mira pėr mėsim dhe edukim dhe ua uroi vitin e ri shkollor tė gjithė arsimtarėve dhe nxėnėsve tė Kosovės.
"Njė vend qė hap dyer tė shkollave tė reja, i hap dyert e ardhmėnisė dhe lumturisė pėr tė gjithė qytetarėt e vet", nėnvizoi Presidenti Rugova nė fund tė fjalės sė tij pėrshėndetėse me urimet mė tė mira qė shkolla mban emrin e Xhemajl Mustafės.
Duke pėrshėndetur nė pėrurimin e kėtij objekti tė ri shkollor, shefi i UNMIK-ut Soren Jesen-Petersen tha se dita e parė shkollore ėshtė dita mė e bukur nė jetėn e ēdo fėmije dhe se fėmijėt janė ardhmėnia e Kosovės.
Petersen tha se falė Presidenti Rugova dhe liderėve tė tjerė si dhe Xhemajl Mustafės, Kosova po ecėn drejt Evropės deh se ako ka njė tė ardhme tė ndritur.
"Falė Presidentit, falė liderėve politikė, pėrfshirė kėtu edhe Xhemail Mustafėn, emrin e tė cilit e mban kjo shkollė, Kosova e ka filluar udhėtimin e saj drejtė Evropės. Kosova ka njė tė ardhme tė ndritur, si pjesė e Evropės dhe ėshtė detyrė edhe e brezave tė rinj qė ta vazhdojnė kėtė rrugė".
Duke folur nė kėtė pėrurim, ministri i Arsimit Rexhep Osmani, pasi theksoi se ndėrtimi i kėsaj shkolle ėshtė bėrė nga donatorėt e huaj, ai tha se bashkėsia ndėrkombėtar ka kontribuar shumė nė pėrmirėsimin dhe zgjerimin e hapėsirės shkollore dhe ajo ka ndėrtuar 217 shkolla tė reja dhe me ndihmėn e saj mė shumė se 400 shkolla janė renovuar. Ai tha se Ministria e Arsimit po i kushton rėndėsi tė madhe zgjerimit tė kapaciteteve shkollore nė funksion tė zhvillimit tė reformės nė arsim. Ministria, tha ai, ka ndėrtuar 19 shkolla tė reja dhe po i renovon 35 tė tjera.
Ministri Osmani tha se sot po shpalohet edhe busti i Xhemajl Mustafės, emrin e tė cilit do ta mbajė kjo shkollė e re. "Vetėm disa metra nga ky objekt jetoi dhe punoi kritiku dhe publicisti e veprimtari politik Xhemajl Mustafa. Kur vendosėm ta emėrojmė kėtė shkollė nuk kishim dilema, sepse kishim parasysh veprėn e tij". Nxėnėsit qė do tė mėsojnė nė kėtė shkollė, tha Osmani, emrin e Xhemajl Mustafės do ta kenė mburrje. "Shpalimi i bustit tė Xhemajl Mustafės sot ėshtė pjesė e shpalimit tė qenies sonė shpirtrore dhe arsimore", tha mes tjerash ministri Osmani.
Poashtu pėrshendeti edhe kryetari i komunės sė Pishtinės Ismet Beqiri.
Pastaj Presidenti Rugova, Kryeadministratori Petersen dhe ministri Osmani dhe anėtarėt e familjes Mustafa nė obrorine e shkollės bėnė zbulimin e bustit tė Xhemajl Mustafės, vepėr e artistit nga Prishtina, Veli Blakqorri, si dhe prenė shiritin e ndėrtesės sė shkollės dhe bėnė njė vizitė nėpėr lokalet e shkollės.

MemphiSx
06-09-04, 23:34
Presidenti Ibrahim Rugova prej 8 deri mė 10 shtator do tė vizitojė Shqipėrinė



Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, me ftesė tė Presidentit tė Republikės sė Shqipėrisė, Alfred Moisiu, prej 8 deri mė 10 shtator do tė vizitojė zyrtarisht Shqipėrinė.
Gjatė qėndrimit dyditėsh nė Tiranė, Presidenti Ibrahim Rugova do tė ketė takime tė nivelit mė tė lartė shtetėror me autoritetet e Shqipėrisė, thuhet nė njė njoftim tė Zyrės sė Presidentit tė Kosovės.
Siē mėsohet, Presidenti Rugova do tė takohet me Presidentin Alfred Moisiu, Kryeministrin Fatos Nano, pretendentin pėr fronin shqiptar Leka Zogu I, liderin e opozitės Sali Berisha etj.>>

MemphiSx
06-09-04, 23:40
Mishel Barnie: Tė gjithė e dimė nė Evropė se autoriteti moral i Presidentit Rugova ėshtė shumė i lartė

Prishtinė, 6 shtator - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot ministrin e Punėve tė Jashtme tė Francės Mishel Barnie, i cili po qėndron sot pėr njė vizitė njėditore nė Kosovė.
Presidenti Rugova tha se e ka njoftuar ministrin francez pėr progresin e arritur nė kėto pesė vite dhe pėr konsolidimin e gjendjes pas ngjarjeve tė marsit, pėr rindėrtimin e shtėpive dhe tė objekteve tė shkatėrruara.
"Biseduam edhe pėr pėrgatitjet pėr zgjedhjet e tetorit qė ato tė jenė demokratike, tė lira dhe nė to tė marrin pjesė tė gjithė qytetarėt e Kosovės, pra edhe grupet etnike, sepse ėshtė nė tė mirė tė tyre", tha Presidenti.
Poashtu, tha ai, ėshtė biseduar edhe pėr mundėsinė e zhvillimit ekonomik dhe tė transferimit tė kompetencave nga UNMIK-u, nė mėnyrė qė Kosova tė ketė mundėsi tė marrė kredi tė huaja dhe garancione pėr investime. Mė shumė kompetenca duhet tė barten edhe nė fushėn e sigurisė, por duke punuar sė bashku me UNMIK-un. Ndėrkaq nė lidhje me standardet, Presidenti tha se ka shtruar ēėshtjen e standardeve prioritare, mė tė rėndėsishme pėr integrim nė BE.
"Ne do tė punojmė qė tė krijojmė njė vend dhe njė shoqėri demokratike, ndėrsa insistojmė qė njohja formale sa mė shpejt e pavarėsisė sė Kosovės do ta qetėsonte kėtė pjesė Evropės e tė rajonit, do tė krijonte njė integrim tė brendshėm tė shoqėrisė kosovare dhe do tė qetėsonte edhe vendet fqinje", theksoi Presidenti Rugova, duke ritheksuar se institucionet po punojnė me UNMIK-un, me bashkėsinė ndėrkombėtare qė tė krijohet njė shoqėri dhe njė vend demokratik.
Nė fund Presidenti Rugova falenderoi ministrin francez pėr ndihmat qė ka dhėnė Franca pas luftės pėr Kosovėn dhe pėr praninė e saj ushtarake, duke shtuar se pret qė ajo tė ndihmojė Kosovėn nė integrimin e saj nė BE dhe nė strukturat euroatlantike.
"Kam qenė shumė i lumtur qė ta ritakoj Presidentin Rugova. Po them ta ritakoj sepse unė nuk kam harruar kualitetet qė ai ka pasur kur ne jemi takuar para dhjetė viteve, kur unė isha ministėr i Ēėshtjeve Evropiane dhe jemi takuar nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme", tha nė fillim para gazetarėve ministri francez Mishel Barnie, duke shprehur kėnaqėsinė qė po e vazhdon kėtė dialog tė filluar, siē u shpreh, "pas njė periudhe shumė dramatike dhe shumė tragjike pėr Kosovėn dhe rajonin".
Presidenti Rugova, tha zoti Barnie, pėrfaqėson autoritetin mė tė lartė tė zgjedhur me votėn e lirė tė institucionit tė Kosovės. "Dhe tė gjithė e dimė nė Evropė se autoriteti moral i Presidentit Rugova ėshtė shumė i lartė pikėrisht tani kur duhet tė vazhdohen proceset demokratike nė rajon", u shpreh Barnie.
"Ne ndodhemi nė njė periudhė kur gjėrat duhet tė shkojnė mė mirė pėr jetėn e pėrditshme tė kosovarėve, para sė gjithash pėr sigurinė pavarėsisht prej komunitetit dhe prandaj duhet tė marrim mėsim nga ngjarjet e marsit. Tani vjen faza shumė e rėndėsishme e zgjedhjvee tė vjeshtės", tha Barnie.
Ai tha se pėrveē me Presidentin Rugova pėr ēėshtjen e zgjedhjeve kishte biseduar edhe me komandantin e KFOR-it dhe me shefin e UNMIK-ut.
"Dua tė shtoj se kam ardhur nė Prishtinė tė shpreh mbėshtetjen e Francės pėr shefin e UNMIK-ut pėr pėpjekjet qė ai po i bėn", theksoi Barnie, duke shtuar se me gjithėse ėshtė ministėr i jashtėm, para sė gjitha, siē u shpreh, ėshtė njė militant i bashkimit dhe i projekteve evropiane.
Pasi pėrkujtoi qė pesė vjet i ka kaluar nė komisionet evropiane, Barnie tha se "nga perspektiva evropiane do tė sigurohet paqja dhe stabiliteti pėr tė gjithė nė rajon"

fadil
07-09-04, 14:45
Presidenti Rugova prej 8-10 shtator nė Shqipėri Kosovė

Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, me ftesė tė Presidentit tė Republikės sė Shqipėrisė, Alfred Moisiu, prej 8 deri mė 10 shtator do tė vizitojė zyrtarisht Shqipėrinė.


Gjatė qėndrimit dyditėsh nė Tiranė, Presidenti Ibrahim Rugova do tė ketė takime tė nivelit mė tė lartė shtetėror me autoritetet e Shqipėrisė, thuhet nė njė njoftim tė Zyrės sė Presidentit tė Kosovės

fadil
07-09-04, 14:49
HASANI: PLANI SERB PĖR DECENTRALIZMIN – PLAN PĖR RICIKLIMIN E DHUNĖS



Enver Hasani, shef i zyrės pėr marrėdhėnie me jashtė nė Qeverinė e Kosovės


RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Hasani, ēėshtja me e pėrfolur dhe mė aktuale momentalisht nė Kosovė ėshtė pjesėmarrja apo jo e serbėve nė zgjedhjet e Kosovės. Ēfarė mund tė pritet nga gjithė kėto zhvillime dhe pėrpjekje lidhur me kėtė ēėshtje?

ENVER HASANI
Tani, unė mendoj se serbėt janė para njė dileme mjaft tė vėshtirė, nė sensin se mospjesėmarrja e tyre, vendimi i tyre definitiv pėr tė mos marrė pjesė nė zgjedhje, do tė dėmtonte dhe dėmton shumė interesin e tyre nė rend tė parė, e kam fjalėn pėr serbėt lokalė. E dyta ėshtė se mospjesėmarrja e tyre nė zgjedhje, mund ta radikalizojė procesin dhe t’u japė njė letėr shumė tė mirė forcave ekstreme, pėr tė thėnė se ja serbėt me gjithė vullnetin e mirė tė palės shqiptare pėr plotėsim tė disa kėrkesave, sėrish janė tė llastuar dhe vazhdojnė kėngėn e vjetėr. Dhe, mendoj se kėto janė dy pasojat e menjėhershme dhe domethėnia e menjėhershme e mospjesėmarrjes sė tyre nė zgjedhje.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Por, bazuar nė pėrpjekjet e deritanishme tė bashkėsisė ndėrkombėtare, tė pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė dhe tė institucioneve tė Kosovės, a mund tė pritet qė serbėt tė vendosin pėr pjesėmarrjen nė zgjedhje?

ENVER HASANI
Tani, edhe mund tė pritet, por edhe anasjelltas, mund tė mos pritet. Kjo, sepse nga pjesėmarrja e tyre apo mospjesėmarrja nė zgjedhje, numerikisht, numri i tyre nė strukturat dhe institucionet e Kosovės nuk ka qenė dhe nuk ėshtė vendimtar pėr realizimin e interesave tė tyre. Kėshtu qė nė kėtė drejtim, ata nuk e marrin kėtė njė ēėshtje shumė serioze dhe me pasoja afatgjata pėr ta. Ndėrkohė, e tėra varet nga ajo se ēfarė pasoja tė dėmshme do tė ketė pėr qeverinė e Beogradit, i tėrė presioni eventual qė ėshtė ushtruar dhe po ushtrohet mbi serbėt e Kosovės dhe besoj se nga ky kėnd duhet tė shikohet nėse serbėt do tė marrin pjesė nė zgjedhje apo jo.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Dhe, si do tė ndikojė nė vlefshmėrinė e zgjedhjeve tė Kosovės njė mospjesėmarrje eventuale e serbėve?

ENVER HASANI
Sigurisht qė nė njėfarė mase e delegjitimon procesin politik nė Kosovė. E delegjitimon sepse, sado formal qė mund tė jetė multietniciteti apo pluralizimi etnik, ėshtė parakusht pėr ecje pėrpara dhe pa tė nė sytė e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe pėrgjithėsisht nė sytė e tė tjerėve, nuk konsiderohet njė proces tėrėsisht legjitim. Por, ėshtė e sigurtė se edhe bashkėsia ndėrkombėtare-e kam fjalėn pėr akterėt kryesorė dhe jo pėr bashkėsinė si tėrėsi, sa po shoh unė, nuk janė tė gatshėm pėr tė lėshuar pe para kėtyre metodave tė presionit pėr tė fituar pika politike nė fronte tė tjera. Unė mendoj se kjo ėshtė po ashtu mirė, sepse po tė shkohet me kėtė logjikė tė serbėve, pra tė plotėsimit tė lloj-lloj kėrkesave pėrmes metodės joinstitucionale, metodės sė rrugės, dihet se ku shpie ajo dhe Kosova nė kėtė drejtim ka njė histori shumė tė hidhur dhe ajo do tė prishte institucionet e sistemit dhe do tė kanalizonte nėndheshėm procesin politik, qė do tė thotė njė jostransparencė totale dhe humbje e kontrollit mbi ngjarjet nė kohėn qė po vjen.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Kur jemi te presionet dhe kushtėzimet, dihet se marrja parasysh e planit tė qeverisė sė Serbisė pėr decentralizimin, ka qenė njė ndėr parakushtet e Beogradit pėr t’ua dhėnė vizėn serbėve lokalė qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet e Kosovės. Si e shihni ju kėtė situatė?

ENVER HASANI
Mendoj se edhe qeveria e Beogradit duhet ta ketė shumė tė qartė, se ka dallim mjaft tė madh, radikal, ndėrmjet asaj qė ata e quajnė mbrojtje institucionale e serbėve dhe planit qė e kanė propozuar pėr decentralizim. Plani qė e kanė propozuar pėr decentralizim, nuk ka fare tė bėjė me mbrojtjen institucionale tė serbėve – ajo ėshtė autonomi politiko- territoriale apo territorializim i problemit etnik, gjė qė ėshtė kundėr tė gjitha trendeve dhe frymės qė ėshtė nė rajon dhe ka filluar me hapa shumė tė shpejtė dhe tė sigurt pas marrėveshjes sė Dejtonit. Kjo do tė thotė riciklim i dhunės. Unė mendoj se modalitetet e mbrojtjes institucionale, ēfarė kanė qenė nė kėto katėr-pesė vjet pas luftės, mund tė mos kenė mė tė qėlluarat dhe mund tė mos kenė qenė efektive, por mendoj se nė drejtim tė tyre duhet tė gjenden zgjidhjet adekuate pėr mbrojtjen e interesave tė komuniteteve etnike, tė serbėve nė radhė tė parė, por edhe tė tė tjerėve. Por, po e pėrsėris, ajo qė thotė Beogradi, pėrveē faktorit luftė, i cili mendoj se nuk mund tė pėrsėritet pasi mungon faktori qė ka qenė kyē dhe ai ėshtė quajtur Milosheviē, pėr tė tjerat ėshtė identike me ato qė kanė qenė nė fillim tė luftės nė territoret e ish-Jugosllavisė, Kroaci, Bosnjė e mė pas edhe kėndej. Do tė thotė se ajo ėshtė logjikė e papranueshme, tė cilėn Koshtunica duhet ta ketė shumė tė qartė qė nuk mund tė pijė ujė, sepse do tė ishte iracionalizėm politik dhe plotėsim i komplekseve personale nacionaliste tė dikujt nė Beograd.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Kur jemi te mbrojtja institucionale, institucionet e Kosovės kanė thėnė se u duhen mė shumė pėrgjegjėsi pėr tė ushtruar funksionet e tyre, nė kėtė plan edhe mbrojtjen e pakicave. Si i shihni ju deklaratat e zotit Jessen Petersen pėr dhėnien e mė shumė pėrgjegjėsive pėr institucionet e Kosovės?

ENVER HASANI
Ajo deklaratė mendoj se duhet pėrshėndetur, por nuk duhet patur iluzionin qė dikush e beson kėtu se marrja e mė shumė kompetencave ėshtė parakusht themelor dhe kryesor qė do tė zgjidhte problemin e bashkėsive etnike nė Kosovė. Unė mendoj se ai ėshtė iluzion, sepse bartja e kompetencave qartėson vijėn e pėrgjegjėsisė se kush ėshtė pėrgjegjės pėr proceset e caktuara qė zhvillohen, ose duhet tė zhvillohen nė Kosovė, por nuk ėshtė se vetė pėr vete bartja rregullon problemin politik, i cili ėshtė shumė i komplikuar dhe ka disa komponenta, ku siguria merr pjesė me njė pėrqindje mjaft serioze. Po e pėrsėris bartja e kompetencave ėshtė parakusht esencial pėr pėrcaktim tė vijės sė qartė tė pėrgjegjėsisė ndėrmjet vendorėve dhe ndėrkombėtarėve dhe nė atė bartje tė komptencave pėr tė qenė sa mė efektiv, duhet qė ndėrkombėtarėt ta kenė tė qartė qė ajo bartje tė jetė shumė e kujdesshme dhe tė bėhet me kompetencė, dhe duhet tė bėhet njė kornizė ligjore, njė mbikėqyrje dhe trajnim i faktorit lokal, tek i cili bėhet bartja e pėrgjegjėsive, i cili do tė ishte trajnim sipas standardeve tė pranuara ndėrkombėtarisht.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Grupi i Kontaktit, nė deklaratėn e lėshuar pas mbledhjes sė fundit qė e ka mbajtur nė Prishtinė, ka kėrkuar qė zgjedhjet dhe fushata parazgjedhore tė mos e pengojnė jetėsimin e standardeve. A mendoni ju se do tė ndodhė njė gjė e tillė, se do tė pengohet pėrmbushja e standardeve nga fushata zgjedhore, zgjedhjet dhe ndėrtimi i institucioneve?

ENVER HASANI
Sigurisht se po, pasi kėtu nė Kosovė qysh tani ndodhin ato qė ndodhin edhe nė vendet e tjera, qė vdes ēdo aktivitet. Duke u nisur nga kultura politike dhe institucionale qė nuk ka ndonjė traditė tė pasur, fushata parazgjedhore dhe paszgjedhore, deri nė formimin e qeverisė ėshtė njė fushatė e etheve, ku paralizohet ēdo gjė nė planin institucional dhe konstruktiv politik. Rrjedhimisht se do tė pėsojė edhe procesi i implementimit tė standardeve dhe procesi i funksionimit tė institucioneve dhe tė jetės normale nė Kosovė.

Intervistoi Rrahman Paēarizi

Gentiani
12-09-04, 11:08
Del nga spitali ish-presidenti amerikan Klinton

11/09/2004 - Ish-presidenti amerikan, Bill Clinton, doli dje nė mbrėmje nga njė spital i Manhatanit, ku ditėn e hėnė iu nėnshtrua njė operacioni by-pass nė rrugėt koronare, njofton agjencia "Associated Press", sipas sė cilės ish-presidenti i SHBA-sė, 58 vjeē, tani ėshtė kthyer nė shtėpinė e tij. Clinton aktualisht do tė bėjė njė periudhė pushimi qė pritet tė zgjasė nga gjashtė deri nė tetė javė dhe pas kėsaj periudhe ai do tė jetė nė gjendje tė zhvillojė plotėsisht aktivitetin e tij. Pak orė pėrpara largimit nga klinika njujorkeze Clinton kishte marrė njė telefonatė nga senatori John Kerry, kandidati demokrat pėr nė Shtėpinė e Bardhė. Edhe pėrpara ndėrhyrjes kirurgjikale Clinton dhe Kerry kishin diskutuar pėr rreth 90 minuta, kryesisht, lidhur me ēėshtje politike.

fadil
27-09-04, 13:19
HYRJE > Partia Demokratike e Kosovės ( mė tej nė tekst PDK ), krijohet nė njė moment tė veqantė tė historisė sonė . Pas luftės heroike tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe dėbimit tė pushtuesit serb, vendosjes sė forcave ndėrkombėtare , fillimit tė organizimit dhe tė ndėrtimit tė institucioneve tė para demokratike tė Kosovės , janė krijuar kushtet e pėrshtatshme pėr veprimtari politike publike.

PDK ėshtė trashėgimtare e strukturave politike tė UĒK –sė dhe e sistemit tė vlerave politike kombėtare pėr liri demokraci e pavarėsi tė Kosovės . PDK identifikohet nė vlerat dhe synimet e organizatave patriotike tė pas Luftės sė Dytė Botėrore , trashėgimtare e luftės sė UĒK-sė dhe vazhduese e realizimit tė synimeve tė saja nė paqe.

Duke dalur nga lufta e armatosur kundėr okupatorit , PDK do tė respektojė pėrkrahjen e popullit qė na u dha nė momentet vendimtare. Ajo do tė ruajė nė kujtesėn e saj tė gjithė ata , qė ranė heroikisht nė beteja , qė u vranė e u masakruan dhe qė vdiqėn nė tortura .

PDK mbėshtet tė gjitha pėrpjekjet pozitive tė bashkėsisė ndėrkombėtare pėr krijimin e parakushteve pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit politik tė Kosovės. Nė kėtė fazė ėshtė e domosdoshme tė shfaqet e plotė dhe e dinjitetshme aftėsia jonė pėr tė qeverisur , pėr tė ndėrtuar shtetin demokratik tė sė drejtės, pėr tė ndėrtuar institucionet demokratike , pėr tė rimėkėmbur jetėn politike, ekonomike e sociale, pėr tė rindėrtuar vendin dhe pėr tė arritur e ruajtur stabilitetin dhe sigurinė nė Kosovė dhe rajon.

PDK ėshtė e vetėdijshme se , ashtu si liria qė nuk erdhi pa luftėn e UĒK –sė e tė NATO- s, poashtu as rindėrtimi e zhvillimi i Kosovės s’mund tė bėhet pa punėn , pėrpjekjen e vendosmėrinė tonė, pa ndihmėn politike ekonomike dhe humanitare tė SHBA-ve dhe tė Bashkimit Evropian.

PDK konsideron se nė kėto momente duhet tė arrihet njė bashkim sa mė i gjerė i mendimit politik e demokratik shqiptar nė Kosovė dhe njė angazhim i fuqishėm i tė gjitha energjive krijuese dhe realizuese tė popullit tonė pėr sendėrtimin real tė aspiratave tė tij .

PDK do tė pėrcaktojė si pėrparėsi rindėrtimin e menjėhershėm dhe ndarjen e ndihmave ekonomike nė rajonet mė tė dėmtuara nga lufta si : strehimin e popullėsisė, furnizimin me ujė dhe energji , telekomunikacionin , infrastrukturėn , prodhimin bujqėsor , institucionet arsimore dhe ambientin shėndetėsor .

Pėr PDK –nė, dialogu dhe konfrontimi demokratik i ideve do tė jenė si mjete parėsore pėr tė realizuar emancipimin dhe vazhdimin e procesit tė pavarėsimit tė Kosovės .
PDK ėshtė ngushtėsisht e lidhur me lirinė e mendimit , laicitetit tė shtetit dhe tė shkollės.

PDK konsideron se nė kėto momente duhet tė arrihet njė bashkim sa mė i gjerė i mendimit politik e demokratik shqiptar nė Kosovė dhe njė angazhim i fuqishėm i tė gjitha energjive krijuese dhe realizuese tė popullit tonė pėr sendėrtimin real tė aspiratave tė tij .

PDK do tė pėrcaktojė si pėrparėsi rindėrtimin e menjėhershėm dhe ndarjen e ndihmave ekonomike nė rajonet mė tė dėmtuara nga lufta si : strehimin e popullėsisė, furnizimin me ujė dhe energji , telekomunikacionin , infrastrukturėn , prodhimin bujqėsor , institucionet arsimore dhe ambientin shėndetėsor .

Pėr PDK –nė, dialogu dhe konfrontimi demokratik i ideve do tė jenė si mjete parėsore pėr tė realizuar emancipimin dhe vazhdimin e procesit tė pavarėsimit tė Kosovės .
PDK ėshtė ngushtėsisht e lidhur me lirinė e mendimit , laicitetit tė shtetit dhe tė shkollės.

PAVARĖSIA E KOSOVĖS – KUSHT I DOMOSDOSHĖM PĖR STABILITET NĖ RAJON > Pėr PDK-nė pavarėsia e Kosovės mbetet kusht i domosdoshėm pėr paqen stabilitetin nė Kosovė e rajon . Pavarėsia e Kosovės ėshtė zgjidhje reale dhe nuk rrezikon askėnd .
PDK i vė vetes pėr qėllim realizimin e aspiratave tė shoqėrisė civile nė Kosovė pėr pavarėsinė e vendit pėrmes proceseve demokratike.
PDK periudhėn e bashkėqeverisjes me UNMIK-un, OSBE –nė e konsideron kalimtare, gjatė sė cilės periudhė procesi i pavarėsisė do tė kristalizohet dhe realizohet pėrmes tė drejtės pėr vetvendosje tė popullit tė Kosovės.

INTEGRIMET SHQIPTARE NĖ RAJON DHE EVROPĖ > Nė kuadėr tė rajonit , PDK rreshtohet pėrkrah forcave politike qė kanė pėr qėllim demokratizimin e tij . Politika e shtypjes dhe e diskriminimit ndaj popujve dhe kombeve ka sjellė pashmangshėm politikėn e konflikteve tė vazhdueshme qė kanė destabilizuar tėrė rajonin .Pa respektimin e tė drejtės dhe vullnetit tė ēdo populli as qė mund mund tė bėhet fjalė pėr demokratizim tė Ballkanit.
PDK mbėshtet pėrpjekjet e forcave politike shqiptare nė rajon, tė cilat kanė pėr qėllim qė me pjesėmarrje nė procesin e integrimeve rajonale dhe evropiane tė realizojnė tė drejtat e pakontestueshme kombėtare.
Politika e PDK-sė do tė synojė qė Kosova tė jetojė nė paqe e demokraci me tė gjitha shtetet e rajonit . Ne jemi pėr bashkėpunim fqinjėsor bilateral e multilateral si nė rrafshin politik , ekonomik , tė mbrojtjes e sigurisė ashtu edhe nė atė arsimor, kulturor, tekniko- shkencor, e sportiv si dhe nė ēdo aspekt tė jetės ekonomiko – sociale.
PDK angazhohet pėr ndėrtimin e njė politike sa mė tė afruar e tė njėsuar me shtetin shqiptar, kombėtare e ndėrkombėtare.

KOSOVA DHE INSTITUCIONET EVROPIANE > PDK pėrcjell me interesim tė veēantė reformat e institucioneve evropiane dhe duke qenė Kosova si pjesė e kontinentit evropian , angazhohet pėrkrah forcave politike tė Evropės Perėndimore qė synojnė integrimin e popujve tė kontinentit tonė nė njė Evropė politike dhe ekonomike . Nė kėtė drejtim , duke u angazhuar drejtėpėrsėdrejti pėr demokratizimin e Kosovės, kontribuojmė nė pėrshpejtimin e realizimit tė kėtij qėllimi. Vetėm njė bashkim demokratik i Evropės qė respekton veēoritė e secilit komb dhe di t’i integrojė pėrmes tolerancės dhe solidaritetit , bėhet realitet pėr dhėnien fund tė konflikteve tė armatosura nė rajon .

KOSOVA SHTET ME INSTITUCIONE DEMOKRATIKE > PDK angazhohet qė nė Kosovė tė vendoset shteti i demokracisė parlamentare , ndėrtimi i shtetit tė sė drejtės, ngritja e tė gjitha institucioneve demokratike, sistemi i ri juridik nė tė gjitha nivelet , sistemi bankar dhe strukturat shtetėrore e administrative, pra, pushteti legjislativ , ekzekutiv dhe gjyqėsor .

TĖ DREJTAT DHE LIRITĖ E NJERIUT SIPAS STANDARDEVE NDĖRKOMBĖTARE > PDK do tė punojė pėr njė shoqėri demokratike dhe sistem ligjor , qė siguron realizimin e lirive dhe tė drejtave tė njeriut sipas standardeve ndėrkombėtare nė pėrputhje me Deklaratėn universale mbi tė drejtat dhe liritė e njeriut tė OKB-sė dhe dokumentet e OSBE-sė , duke bėrė bashkėrendimin e tė drejatve tė individit me tė drejtat shoqėrore dhe me vlerat shpirtėrore , kombėtare e demokratike .

E DREJTA PĖR JETĖ , INFORMIM DHE ZGJEDHJE TĖ LIRA > PDK do tė krijojė kushte reale pėr tė garantuar e siguruar nė praktikė liritė e njeriut , tė drejtat politike, zgjedhjet e lira me votė tė fshehtė plurale dhe tė barabartė.
PDK do tė garantojė jetėn e mbrojtur me ligj , tė drejtėn e informimit , lirinė e shprehjes sė mendimit , lirinė e shtypit dhe mediave , tė bindjes e tė fesė , paprekshmėrinė e pronės , lėvizjen e lirė tė njerėzve dhe tė mallrave si dhe lirinė e punės.

TOLERANCA DHE MIRĖKUPTIMI NDĖRETNIK > PDK angazhohet pėr barazinė e tė gjithė qytetarėve para ligjit pa marrė parasysh pėrkatėsinė e tyre nacionale, fetare apo racore .
PDK do tė mbrojė dhe garantojė tė drejtat dhe liritė e pakicave kombėtare qė jetojnė nė Kosovė nė pajtim me standardet qė dalin nga Konventat ndėrkombėtare.

MODERNIZIMI I FORCĖS MBROJTĖSE TĖ KOSOVĖS > PDK vlerėson si njė ndėr momentet mė vendimtare tė historisė sonė themelimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe luftėn e saj pėr paqe , liri , pavarėsi dhe demokraci .
PDK angazhohet fuqishėm pėr ristrukturimin dhe modernizimin e Forcės mbrojtėse tė Kosovės nė kushtet e krijuara , me objektiv integrimin e saj nė strukturat Evro – Atlantike .
PDK angazhohet pėrherė pėr profesionalizėm dhe ngritje tė aftėsisė sė saj mbrojtėse .
PDK do tė kundėrshtojė energjikisht ēdo tendencė pėr politizimin e forcave Mbrojtėse tė Kosovės .
PDK do tė angazhohet qė statusi , vendi , roli dhe pozita materiale e forcės mbrojtėse tė Kosovės tė rregullohet nė mėnyrė sistemore me ligj.

EKONOMIA E TREGUT > PDK angazhohet pėr ekonomi private nė Kosovė , tė bazuar nė ligjet e ekonomisė sė tregut , tė hapur e tė lirė , tė integruar nė institucionet rajonale dhe evro-atlantike. Kjo perspektivė e pėrgjithshme do tė pėrcaktojė orientimin e saj politik , legjislativ dhe administrativ.
PDK do tė angazhohet pėr privatizimin e pronės shoqėrore sa mė shpejt qė do tė jetė e mundur pas zgjedhjeve tė lira.
PDK gjatė fazės tranzitore do tė bėjė pėrpjekjet maksimale tė sanojė pasojat e luftės dhe tė zvogėlojė prapambetjen ekonomike qė karakterizon vendin tonė nė raport me Evropėn. Pėr arritjen e kėtyre objektivave PDK angazhohet nė frymėn e Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore qė donatorėve dhe investitorėve tė jashtėm t’ua lehtėsojė rrugėn e realizimit tė projekteve qė kanė tė bėjnė me Kosovėn .
PDK angazhohet qė ekonomia jonė tė adaptohet nė rrethanat e reja qoftė me kontekstin evropian qoftė me atė botėror . Krijimi i njė tregu fleksibil ėshtė njė ndėr objektivat tona.
Duke qenė se konkurrenca e lirė nė treg dhe liria e kėmbimit janė tė domosdoshėm pėr tė stimuluar rritjen e zhvillimit ekonomik, PDK angazhohet pėr njė treg tė fortė dhe konkurues.
Pėr kėtė arsye ekzistenca e njė kornize, qė do t’u mundėsojė forcave tė tregut tė pėrmbushin me korrektėsi rolin e tyre , ėshtė e domosdoshme pėr sukseset ekonomike , dhe paraqet njė kusht pėr njė politikė efikase tė punėsimit .
Nė botėn ku globalizimi dhe progreset shkencore nuk kanė tė ndalur , Partia duhet tė krijojė kushte qė do t’u mundėsojnė ndėrmarrjeve tė prosperojnė dhe tė adaptohen , tė cilat do tė favorizojnė edhe krijimin e ndėrmarrjeve tė reja.
PDK do tė stimulojė , favorizojė dhe mundėsojė krijimin e ndėrmarrjeve duke bėrė lehtėsime dhe duke i zbutur masat administrative….
Zhvillimi i ndėrmarrjeve tė vogla dhe tė mesme paraqet pėr ne prioritet absolut sepse, nė kėto ndėrmarrje ndodhet potenciali mė i madh i rritjes sė rendimentit dhe krijimit tė vendeve tė punės .
PDK do ta orientojė shoqėrinė drejt ekonomisė moderne dhe do tė angazhohet kundėr ēdo ngulfatjeje tė inovacioneve .
Duke qenė se konkurrenca e lirė nė treg dhe liria e kėmbimit janė tė domosdoshėm pėr tė stimuluar rritjen e zhvillimit ekonomik, PDK angazhohet pėr njė treg tė fortė dhe konkurrues .
Duke qenė se , teknologjitė e reja modifikojnė rrėnjėsisht natyrėn e punės dhe i japin organizimit tė punės njė dimension ndėrkombėtar , PDK konsideron se njė nga detyrat mė tė rėndėsishme qė nėnkupton modernizimin , duhet tė jenė , investimet nė kapitalin njerėzor me qėllim qė individėt dhe ndėrmarrmimet shoqėrore dhe ekonomike nga depėrtimet e reja teknologjike nė Kosovė dhe rajon , do tė pėrcillen edhe me njė dozė tė pasigurisė rreth punėsimit tė njerėzve. Pėr kėtė arsye PDK do tė angazhohet pėr krijimin e kushteve tė pregaditjes profesionale tė vazhdueshme kompatibile , konform nevojave tė tregut .

PĖRKUJDESJA SOCIALE > PDK ka pėr qėllim mbojtjen e shtresave shoqėrore tė varfėra dhe tė mesme mbi tė cilėt rėndojnė pasojat e luftės. Nė mėnyrė tė veēantė familjet e dėshmorėve , tė tė burgosurve politikė dhe viktimave tė agresionit serbomadh.
PDK do tė angazhohet posaēėrisht pėr t’i ndihmuar ata dhe pėr t’i integruar sa mė denjėsisht nė shoqėri .
PDK angazhohet pėr institucionalizimin e njė fryme tė re sociale qė konsiston nė krijimin e kushteve tė barabarta pėr progres tė ēdo qytetari tė Kosovės.
Periudha e papunėsisė duhet tė shėndėrrohet nė njė periudhė pėr tė pėrmirėsuar kualifikimin profesional.
PDK do tė pėrpiqet tė respektojė normat sociale minimale, t’i ndihmojė familjet qė tė adaptohen nė pėrputhje me ndryshimet dhe t’u ofrojė mundėsi tė reja atyre familjeve qė nuk mund tė ndjekin evolucionin.
Pėr tė krijuar njė mirėqenie tė gjithėmbarshme tė popullit ne do tė angazhohemi;
- tė hapim njė perspektivė tė re pėr qytetarėt e Kosovės,
- tė hapim vende tė reja pune,
- tė mundėsojmė kualifikime tė reja qė do tė jenė nė pėrputhje me standardet evropiane,
PDK do tė angazhohet pėr t’iu siguruar tė gjithė pensionistėve tė drejtėn nė
pension , shfrytėzimin e kėsaj tė drejte universale sociale e njerėzore.
PDK do tė ketė pėrkujdesje tė vazhdueshme pėr tė pėrndjekurit politik, tė tė
gjitha kohrave , pėr familjet e dėshmorėve , pėr invalidėt e luftės dhe pėr tė gjithė ata qė nė forma tė ndryshme pėsuan nga pushtuesi.
PDK do tė pėrkujdest pėr punėsimin e pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės .
PDK angazhohet nė gjetjen e mėnyrave mė tė pėrshtatshme pėr tė luftuar problemet gjithnjė e mė urgjente qė lidhen me kriminalitetin , ē’integrimet shoqėrore, pėrdorimin e narkotikėve dhe tė tė gjitha devijimeve tė tjera nė shoqėri.

FĖMIJĖVE – FĖMIJĖRI TĖ LUMTUR > Nė pėrputhje tė plotė me Deklaratėn universale tė tė drejtave tė njeriut , me rezolucionet , deklaratat , konventat dhe rekomandimet e OKB-sė , si dhe tė insitucioneve tė specializuara qė kanė pėr objekt eliminimin e tė gjitha formave tė diskriminimit PDK do tė angazhohet qė fėmijėve tė Kosovės pa dallim tė pėrkatėsisė etnike , fetare , gjinore apo racore t’u sigurojė njė jetė tė lumtur dhe me perspektivė.
PDK do tė angazhohet qė e drejta e fėmijėve tė mbrohet me ligj , qė fėmijėve t’u sigurohet mbrojtje sociale pėr zhvillim normal psiko –fizik, fėmijėt tė gėzojnė tė drejtėn e arsimit tė obligueshėm fillor falas.
PDK do tė angazhohet qė fėmijėve si nė qytet ashtu edhe nė fshat t’u krijojė kushte pėr mėsim , dėfrim dhe aktivitete tė ndryshme kulturore sportive dhe rekreative.
PDK do tė angazhohet qė tė ndalojė me ligj punėn dhe eksploatimin e fėmijėve tė moshės jomadhore.

RINIA > Rinia ishte shtylla kryesore e luftės sonė ēlirimtare , ajo do tė jetė forcė kohezive e shoqėrisė nė Kosovėn e Pavarur e demokratike.
PDK e sheh si tė domosdoshme mbėshtetjen e gjithanshme tė rinisė, pėr arsim , edukim punėsim dhe pėrfshirjen e saj me pėrparėsi nė gjithė jetėn politike e shoqėrore tė vendit. Kujdes tė veēantė do t’i kushtojė ngritjes sė tyre profesionale, punėsimit dhe specializimit tė tyre edhe nė botėn e jashtme .
PDK do tė stimulojė tė rinjėt pėr aktivitete rekreative dhe sportive.

EMANCIPIMI DHE TĖ DREJTAT E GRUAS > PDK angazhohet pėr emancipimin e shoqėrisė nė pėrgjithėsi , e tė gruas nė veēanti .
PDK vlerėson lartė rolin dhe rėndėsinė e gruas shqiptare gjatė luftės ēlirimtare .
PDK do tė angazhohet qė pėr njė punė me vlerė tė njejtė tė ketė pagė tė njejtė pa dallim gjinie dhe do tė luftojė kundėr ēdo forme tė diskriminimit tė gruas si nė kėtė aspekt, ashtu edhe nė tė gjitha aspektet tjera.
Ne do tė angazhohemi qė tė ndėrmirren tė gjitha masat e nevojshme duke pėrfshirė edhe dispozitat ligjore pėr tė luftuar tė gjitha format e tregtisė me gra dhe tė prostitucionit si deformitete tė shoqėrisė moderne.

KULTURA > PDK do tė angazhohet dhe do tė favorizojė njė zhvillim tė gjithanshėm kulturor nė tė gjitha lėmitė me qėllim qė tė vendoset njė ekuilibėr i harmonishėm nė mes tė progresit teknik e teknologjik dhe ngritjes intelektuale e morale tė njerėzve.
PDK do tė angazhohet pėr ruajtjen, kultivimin , pasurimin dhe pėrhapjen e kulturės sonė kombėtare .
PDK do tė angazhohet pėr njė bashkėpunim kulturor kombėtar dhe ndėrkombėtar qė do tė shtrihet nė tė gjitha fushat e aktiviteteve intelektuale dhe kreative qė lidhen me edukimin , shkencėn dhe kulturėn. Bashkėpunimi kulturor kombėtar e ndėrkombėtar do tė ketė pėr qėllim :
- tė shpėrndajė njohuritė dhe tė stimulojė begatinė kulturore;
- tė zhvillojė marrėdhėnie paqėsore dhe tė miqėsisė nė mes tė popujve;
- t’i mundėsojė ēdo njeriu t’i afrohet njohurisė tė shijojė artet dhe letėrsinė e popujve tė ndryshėm , tė marrė pjesė nė progresin e shkencės qė ėshtė arritur nė tėrė pjesėt e botės dhe tė kontribuojė nga ana e tij nė pasurimin e jetės kulturore.

Bashkėpunimi kulturor do t’i kushtojė njė rėndėsi tė veēantė edukimit moral e intelektual tė rinisė nė njė frymė tė miqėsisė tė mirėkuptimit ndėrkombėtar dhe tė paqes.

MODERNIZIMI I ARSIMIT KUSHT PĖR NIVELIZIMIN ME STANDARDET PERĖNDIMORE > PDK do tė angazhohet pėr modernizimin e sistemit tė arsimit nė Kosovė, dhe nivelizimin e tij me standardet e shteteve tė demokracive perėndimore.
Njė angazhim tė veēantė do tė kemi nė shtrirjen e arsimit fillor pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės.
PDK do tė ketė synim tė saj tė vazhdueshėm pėrmirėsimin e kushteve tė gjithanshme nė tė gjitha nivelet e arsimit, stimulimin adekuat nė bazė tė vlerave tė punės dhe ngritjes profesionale tė punėtorėve arsimor.
PDK do tė inkurajojė dhe mbėshtesė iniciativėn pėr depolitizimin e sistemit arsimor dhe do tė angazhohet pėr krijimin e kushteve pėr arsimim privat .
PDK do tė angazhohet pėr krijimin e kushteve pėr intelektualėt , specialistėt dhe kuadrot tjerė tė shoqėrisė moderne pėr punė normale shkencore e inovative tė cilėt do tė ēmohen dhe nderohen nga Partia jonė.

POLITIKA SHĖNDETĖSORE > PDK angazhohet pėr ruajtjen dhe pėrmirėsimin e shėndetit tė tė gjithė qytetarėve si detyrė pėr krijimin e njė shoqėrie tė shėndoshė nė Kosovė.
Me qėllim qė tė bėjmė kėtė , politika shėndetėsore do tė bazohet nė planifikimin shėndetėsor si detyrė kryesore drejt ristrukturimit tėrėsor tė sistemit shėndetėsor pėrmes elaborimit global dhe tė koordinuar politik pa harruar pėrparėsinė nė ndarjen e mjeteve nė kuadėr tė kėsaj politike.

PĖR NJĖ AMBIENT KUALITATIV TĖ JETĖS > PDK angazhohet pėr njė ambient ekologjik kualitativ.
PDK do tė angazhohet pėr ruajtjen e ambientit jetėsor nga ndotja ekologjike, nga shkatėrrimet e pandėrgjegjshme, sidomos tė pyjeve. Do tė angazhohemi pėr planifikim hapsinor dhe planizim urbanistik , pėr rregullimin e territorit dhe planifikimin e hapsirės zhvillimore.
PDK do tė mbėshtet uljen e taksave pėr teknologjinė bashkėkohore qė nuk bėnė ndotjen e ambientit dhe do tė insistojė nė ngritjen e tatimeve ndaj firmave ndotėse tė ambientit.

Prishtinė, 21.05.2000.

PDK2004.ORG

www.pdk2004.org/PROGRAMI/index.html

Honesty^uk.
13-10-04, 20:35
Del Ponte: Aktpadi tjetėr ndaj UĒK-sėhttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2004/10/20041001131957carla_del_ponte.jpg


Del Ponte premton aktpadi kundėr UĒK-sė
Kryeprokurorja e OKB-sė pėr krimet e luftės, Carla del Ponte, ka thėnė se do tė ngrejė brenda vitit njė aktpadi tjetėr ndaj anėtarėve tė udhėheqjes sė UĒK-s nė Kosovė.
Zonja Del Ponte u tha ministrave tė jashtėm tė Bashkimit Evropian se ka pasur vėshtirėsi gjatė kryerjes sė hetimit ndaj tė dyshuarve nė udhėheqjen e UĒK-sė.

"Ka pasur shumė probleme sepse dėshmitarėt kanė marrė kėrcėnime, dhe nuk kanė dashur tė bashkėpunojė mė me ne," tha zonja Del Ponte.

"Por kam kohė deri nė fund tė vitit pėr tė ngritur aktpadinė e dytė kundėr udhėheqjes sė UĒK-sė, dhe unė do ta bėj kėtė megjithė mungesėn e bashkėpunimit nga tė gjithė," tha ajo.

Kryeprokurorja e Gjykatės sė Hagės tha se ajo nuk ėshtė mbėshtetur nė punėn e saj nė Kosovė as nga bashkėsia ndėrkombėtare as nga autoritetet vendore.

"Por unė do ta ngrej akt-padinė," tha ajo.

Kritika Serbisė e Kroacisė

Zonja Del Ponte tha se Serbia dhe Kroacia nuk po bėjnė sa duhet pėr tė kapur tė akuzuarit pėr krime lufte tė paditur nga gjykata ndėrkombėtare nė Hagė.

Ajo tha se arrestimi kohėt e fundit nė Serbi i tė dyshuarit pėr krime lufte, Ljubisa Beara, nuk ishte bashkėpunim i vėrtetė, sepse, tha ajo, autoritetet serbe kishin vepruar pas njė informacioni nga zyra e saj.

Ajo ka kritikuar edhe Kroacinė sepse nuk ka bėrė sa duhet pėr tė kapur ish-gjeneralin kroat Ante Gotovina.

Megjithė shqetėsimet pėr mungesė bashkėpunimi me gjykatėn e Hagės, BE-ja ka thėnė se do tė pėrgatisė njė raport nėse duhet tė hapė bisedimet me Serbinė e Malin e Zi pėr bashkėpunim mė tė ngushtė.

Ky vendim vjen njė javė pasi Serbia e Mali i Zi pranuan njė propozim tė BE-sė qė negociatat tė zhvillohen veēmas me secilėn republikė nė fushat ku ato veprojnė nė mėnyrė tė pavarur, si tregėtia, por sė bashku pėr aspekte tė tjera tė integrimit tė vendit.

Honesty^uk.
14-10-04, 21:03
15 tė vdekur nga aksidenti nė rrugėn Tiranė-Kukėshttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2004/04/20040414112315alb_map203.gif


Aksident i rėndė rrugor nė Shqipėri
Njoftohet se 15 udhėtarė kanė humbur jetėn dhe 37 tė tjerė janė plagosur si pasojė e njė aksidenti automobilistik nė dalje tė Fushė-Arrėzit pėrgjatė rrugės Tiranė-Kukės, qė tė shpie nė Kosovė.
Ngjarja tragjike, sipas njoftimeve zyrtare nė Shqipėri, ka ndodhur pas mesdite, kur njė autobus me 49 udhėtarė, shumica nga Kosova, ėshtė pėrplasur mė njė furgon qė e drejtontė njė shtetas shqiptar, qė kishte ardhur nga Italia.

Si pasojė, autobusi ka rėnė nė greminė rreth 30 metra poshtė rrugės.

Udhėtarėt kanė qenė nxėnės tė njė shkolle tė mesme tė Malishevės qė ktheheshin nė Kosovė pas njė ekskursioni nė Shqipėri.

Policia ende nuk ka dhėnė pėrfundimin e hetimeve, por sipas tė dhėnave tė para mendohet se rruga e vėshtirė, shirat e rėndė dhe mjegulla kanė shkaktuar kėtė askident tragjik, qė ėshtė mė i rėndi nė 20 vitet e fundit.

Reagim i shpejtė

Autoritetet shqiptare kanė shkuar me shpejtėsi nė vendngjarje dhe me anė tė helikopterėve kanė transportuar tė plagosurit pėr nė Tiranė dhe disa qytete tė tjera.

Burime nga Spitali Ushtarak nė Tiranė thonė se pėr momentin gjendja ėshtė nėn kontroll.

Ambasadori Italian nė Tiranė ka ofruar ndihmėn e vendit tė tij pėr tė kuruar tė plagosurit mė rėndė.

Kryeministri Nano ka ngushėlluar nė telefon kryeministrin kosovar Bajram Rexhepi, i cili me tė marrė lajmin ėshtė nisur nė drejtim tė Tiranės.

Zoti Rexhepi ka shpallur tė premten ditė zie kombėtare nė Kosovė, ndėrsa ceremonia funebre do tė zhvillohet e pėrbashkėt nė shqipėri dhe Kosovė.

fadil
15-10-04, 15:43
Rexhepi bėri thirrje pėr angazhim tė pėrbashkėt tė tė gjithėve nė mėnyrė qė t’iu lehtėsohet dhimbja familjarėve tė viktimave Aktuale

Kryeministri, Bajram Rexhepi i cili natėn e mbrėmėshme e kaloi nė Shqipėri duke vizituar tė lėnduarit, sot u kthye nė Prishtinė.Me tė arritur nė aeroportin e Sllatinės, Rexhepi njoftoi se gjendja shėndetėsore e tė lėnduarėve ėshtė stabile, pėrveē rastit tė njė vajze e cila ende ndodhet nė rrezik jete.Rexhepi tha se mjekėt janė duke bėrė pėrpjekje maksimale pėr t’ia shpėtuar jetėn kėsaj vajze.Rexhepi bėri thirrej pėr angazhim tė pėrbashkėt tė tė gjithėve nė mėnyrė qė t’iu lehtėsohet dhimbja familjarėve.


Kryeministri Rexhepi tha se tragjedia e djeshme e nxėnėsve nga Malisheva ka prekur si Kosovėn ashtu edhe Shqipėrinė."Kam obligim qė t’iu shpreh ngushėllime tė gjithė familjarėve jo vetėm tė miat por edhe tė presidentit shqiptar Alfred Moisiu i cili me thirri nė telefon dhe mė luti qė t‘i shpreh ngushėlime popullit tė Kosovės.”
"Rastet e lehta qė janė nė Shkodėr, Lezhė dhe Pukė do tė kthehen nė Qendrėn Klinike Univeristare tė Prishtinės nė mėnyrė qė tė jenė mė afėr familjarėve tė tyre.Ndėrsa rastet e rėnda qė ende mbesin nė spitalin ushtarak do tė kenė edhe disa ditė pėrkujdesje dhe gradualisht do tė kthehen nė Kosovė”. Kryeministri Rexhepi pėrshendeti reagimin e shpejt tė shtetit shqipatrė nė kėtė tragjedi.“Ne jemi nė pėrgjithėsi tė kėnaqur si me reagimin e qeverisė, mjekėve por duhet falenderuar edhe qytetarėt qė kanė ofruar gjak”.
I pyetur nėse Qeveria do tė ndėrpres ekskurzionet e tilla tė nxėnėsve nga Kosova nė Shqipėri, kryeministri tha se pėr kėtė duhet pyetur nė ministrinė pėrkatėse.“Pėr kėtė sė pari duhet tė pyetni ministrin e edukimit dhe ėshtė herėt pėr tė vendosur.Tash ėshtė primare qė ta kryejmė cermoninė e varrimit e mandej tė shohim.Unė nuk mund tė lidhem nė atė sigurisht qė ka ndodhė edhe ėshtė tragjike por raste tė tilla ndodhin edhe nė tėrė botėn edhe ku janė kushtet mė tė mira”. Rexhepi njoftoi se cermonia e varrimit tė viktimave me gjasė do tė zhvillohet nesėr.Ai tha se tė gjithė duhet tė agazhohen pėr t’iu lehtėsuar sado pak dhimbjen familjarėve qė humbėn mė tė dashurit e tyre nė tragjedinė e djeshme.

Gentiani
15-10-04, 17:24
Serbė, kroatė, boshnjakė dhe shqiptarė, nė burgun e Scheveningen-it. Si dikur i bashkon Jugosllavia e Titos: njė travesti e “vėllazėrim-bashkimit” qė e zemėron hidhur Slavenka Drakuliēin nė raportin e saj “Askush nuk ishte i pranishėm”. Shkruan diplomati austriak Wolfgang Petritsch

"Vėllazėrim-bashkimi” nė qelitė e Hagės

Wolfgang Petritsch

Nuk ndodh shpesh qė tė fillosh tė lexosh njė libėr dhe pastaj, tė mos e largosh nga dora. Raporti i angazhuar i Slavenka Drakuliēit “Askush nuk ishte i pranishėm” i takon atyre llojeve tė rralla tė literaturės, e cila me njė gjuhė tė qartė dhe kėmbėngulėse ndriēon prapavijat e shkatėrrimit tė Jugosllavisė, tė cilat trajtohen para Tribunalit Ndėrkombėtar nė Hagė.
“Krimet e luftės nė Ballkan para gjyqit”, ėshtė nėntitulli, ėshtė protokolli letrar i atij tmerri, i cili ėshtė pėrmbledhur nė qindra-mijėra shkresa nė kryeqytetin holandez qė nga viti 1993, viti themelues i gjyqit tė OKB-sė. Haga, e cila pritet ta pėrfundojė punėn deri nė vitin 2010, ėshtė Tribunali i parė mbi krimet e luftės qė nga Nurenbergu dhe Tokioja. Qė atėherė institucione tė tilla janė ngritur pėr Ruandėn, Timorin Lindor, Sierra Leone dhe Kamboxhėn.
Numri shumė i madh i viktimave civile tė Luftės sė Dytė Botėrore e ka pėrshpejtuar globalizimin e normave humanitare tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe dalėngadalė e ka kufizuar sovranitetin e shteteve. Ajo qė deri para pak kohėsh konsiderohej “normale”, si tė thuash i takonte dėmeve tradicionale kolaterale tė pėrleshjeve luftarake-vrasjet, dėbimet, dhunimet-ėshtė bėrė objekt i drejtėsisė civile. Viktimat nuk i janė mė tė nėnshtruara pa asnjė tė drejtė kasapėve, shpeshherė shtetėrorė. Ky ėshtė mesazhi nga Haga. Natyrisht, Drakuliē i intereson perspektiva e dorasit. “Pėrse Haga?”- pyet ajo dhe konstaton atė qė nė ish-Jugosllavi edhe sot nuk duan ta pėrceptojnė. Se pėr miliona viktima tė luftės vėllazėrore jugosllave – 250 mijė tė vdekur, tre milionė tė dėbuar, tė plagosur tė panumėrt dhe tė zhdukur – ende nuk ka drejtėsi, as nė Beograd as nė Zagreb as nė Sarajevė. Tė manipuluar nga politika nacionaliste e qeverive tė tyre, shumė njerėz nė zonat e dikurshme tė konfliktit e shohin veten vetėm dhe ekskluzivisht si viktima tė palės tjetėr. Roli vetjak si doras, pėrkrahės, vėzhgues hiqet me zell nga faqja e dheut.
Drejtėsia nuk ėshtė e verbėr nė Ballkan. Nė Kroaci, dėnimi para disa kohėsh i ish-nėnadmiralit tė penduar jugosllav Miodrag Jokiē, pėr rolin e tij gjatė bombardimit barbar tė Dubrovnikut kritikohet si tepėr i ulėt, por dorėzimi i gjeneralit Ante Gotovina, tė cilin Haga e akuzon pėr krime lufte, gjatė arratisjes dhe dėbimit tė serbėve kroatė, hidhet poshtė me zemėrim. Mė tepėr rrezikohet rruga e vendit nė BE se sa tė eksradohen “heronjtė”. Por, duhet tė nėnvizohet se qeveria e larguar sė fundi e socialdemokratit Ivica Raēan, pėrkundėr protestave tėrbuese tė kampit nacionalist bėri hapat e para tė druajtur tė bashkėpunimit me Hagėn dhe drejtėsia nė vitin 2002 nė Rijekė dhe nė Split madje i dėnoi me heqje tė gjatė lirie dy “heronj lufte” shumė tė popullarizuar. Drakuliē shkruan: “Ka shpresė se kroatėt e shikojnė nė sy tė kaluarėn e tyre tė luftės sė pėrgjakshme. Por, nuk duhet harruar se katėr procese mbi krimet e luftės nė Bjellovar, Karlovc, Shibenik dhe Split, kanė pėrfunduar me shpallje pafajėsie. Edhe qeveria e re konservative nė Zagreb sė fundi ka arritur t’i bindė dy gjeneralė qė tė dorėzohen “vullnetarisht“ nė Hagė. Kryeministri Ivo Sanader, dikur besnik i Tuxhmanit, mbase e ka vėrejtur se gatishmėria pėr bashkėpunim e qeverisė sė tij me Tribunalin mbi krimet e luftės, ėshtė test demokratik pėr pjekurinė europiane tė vendit.
Nė Beograd, ndėrkaq, duket se zhvillimi po ecėn nė drejtim tė kundėrt. Elani demokratik i “revolucionit tė tetorit” tė vitit 2000 ėshtė harxhuar. Vrasja e Zoran Xhinxhiē i cili e kishte dorėzuar Milosheviēin nė Hagė, mbase kishte qėllimin qė tė hakmerret pėr njė “tradhtar“. “Gjetja e sė vėrtetės mbi luftėn ėshtė thelbi i divergjencave pėr Tribunalin”, shkruan Drakuliē dhe konstaton: “Nuk ka drejtėsi pa tė vėrtetėn”.
Nganjėherė e vėrteta ėshtė punė e mundimshme. Autorja vėren me habi tė theksuar se sa “dhimbshėm tė gjata dhe tė mėrzitshme” mund tė jenė procedurat gjyqėsore. Gjykatėsit, tė cilėt nė takt minuti dhe me pendantizėm pėrpiqen pėr objektivitet dhe fakte, dhe tė akuzuarit e dėshmitarėt tė cilėve u intereson ana subjektive e qėndrimit tė tyre. Dhe nė rrjedhėn e rikonstruimit tė mundimshėm tė secilit krim individual vdekja e qindra tė burgosurve papritur humb abstraksionin, se si detajet e tmerrshme shndėrrohen nė njerėz, viktima me emra dhe fytyra.
Ndonėse librit tė saj Drakuliē i vendos njė citat tė Hannah Arendt, ai nuk ka tė bėjė vetėm me banalitetin e sė keqes, por, pėr mė tepėr, pėr normalitetin e dorasve dhe pėrditshmėrinė e krimit. Deri te njė person, tė gjithė tė akuzuarit e portretizuar nga Drakuliē duket tė kenė qenė njerėz normalė si unė e ti. Zejtarė, kamarierė, akademikė apo ushtarakė, qė nuk bien nė sy, qė ishin mesatarisht tė suksesshėm, tė cilėt thonė-dhe kjo tingėllon si e njohur-se kanė kryer vetėm detyrėn e tyre. Disa kanė bėrė mė shumė, kuptohet. Por, tani, meqė ka mbaruar lufta, ata rrinė sėrish bashkė. Nė kuptim tė dyfishtė ata rrinė sė bashku nė burgun Scheveningen dhe kohėn e kalojnė duke luajtur me letra, duke ngrėnė bashkė dhe-pėrndryshe-ata shkojnė mirė mes njėri-tjetrit. Serbė, kroatė, boshnjakė dhe shqiptarė tė bashkuar nė Holandėn e largėt si nė Jugosllavinė e Titos-edhe atje dikur e kaluara ishte e kaluar. Tingėllon si njė barcaletė e historisė, e treguar nė shkallė, dhe ndihet shprehimisht se si autorja-edhe vetė jugosllave e lindur nė vitin 1949, e cila sot jeton nė Vjenė, Stokholm dhe nė atdheun e saj tė vėshtirė Kroaci-zemėrohet hidhur pėrballė travestisė sė “vėllazėrim-bashkimit” tė atyre pėrfaqėsuesve tė shtetit jugosllav tė fundosur nė gjak dhe tokė.
Rrėfimet e Drakuliēit tingėllojnė dhimbshėm, nganjėherė madje pak nostalgjike, aq mė tepėr qė aty rrjedhin edhe pjesė personale, private. Por, ajo zbulon pa kompromis gjurmėt e tragjedisė sė fundit dhe nuk e mbron as atdheun e fėmijėrisė sė saj, shtetin e Titos. Kėshtu ajo arrin nė mėnyrė tė pakrahasueshme ndėrlidhjen e anės private me atė publike, duket se pa asnjė vėshtirėsi luhatet mes rinisė sė saj dhe tė tashmes sė fryrė nacionaliste tė viteve 90-tė. Portreti i dyfishtė qė ajo i bėn Milosheviēit dhe gruas sė tij, Mira Markoviē, ndihmon mė shumė pėr tė kuptuar personin publik tė despotit jugosllav se shumė analiza diplomatike. Rrėfimi i frikshėm pėr njė komandė ekzekutimi afėr Srebrenicės, por edhe kapitulli mbi “metamorfozėn e Biljana Plavshiēit“, dikur besnike e Radovan Karaxhiiēit, janė pjesėt mė tė mira tė kėtij vėllimi.
Kėtu Drakuliē pėrftohet si shkrimtare e rangut tė lartė. Njė libėr, i cili mbyllet me njė magjepsje tė thellė.
Pėrktheu nga gjermanishtja:
Enver Robelli



15/10/2004
KATEGORIA: Kulturė

MemphiSx
18-10-04, 16:29
Nesėr nė Prishtinė - Akademi Pėrkujtimore
Prishtinė, 18.10.2004 - Me rastin e trevjetorit tė vrasjes sė Bekim Kastratit, gazetar i gazetės kombėtare “Bota sot” dhe Besim Dajaku, pjestar i njėsisė pėr siguri tė presidentit Rugova, nesėr, mė 19.10.2004 ( e marte ) nėn patronatin e Presidentit tė Kosovės dr.Ibrahim Rugova dhe nė organizim tė FR tė LDK-sė dhe gazetės kombėtare “Bota sot”, organizohet Akademi Pėrkujtimore. Akademia mbahet nė Hotelin “Grand Prishtina” nė Prishtinė dhe fillon nė ora 17:00.

MemphiSx
18-10-04, 16:30
KOMUNIKATĖ PĖR OPINION

Shtabi Qendror Zgjedhor i LDK-sė dėnon ashpėr sulmin me armė zjarri ndaj zyrės sė LDK-sė nė Skėnderaj. Sulmet e tilla dėmtojnė rėnd mbarėvajtjen e qetė tė fushatės zgjedhore, dėmtojnė rėnd progresin demokratik nė vend. Shtabi Qendror Zgjedhor i LDK-sė kėrkon nga organet kompetente qė kryesit e veprimeve tė tilla tė zbulohen dhe tė vihen sa mė parė para organeve tė drejtėsisė.

Honesty^uk.
26-10-04, 20:28
http://www.kosova.com/~news/foto/041026rugova_mekshejn.jpg

Prishtinė, 26 tetor - Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova priti nė njė takim ministrin pėr Evropėn nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Britanisė sė Madhe zotin Denis Mekshejn, me tė cilin ka biseduar pėr zgjedhjet parlamentar tė sė shtunės dhe pėr pėr ndėrtimin e institucioneve tė reja.
Presidenti Rugova deklaroi pas takimit se e ka njoftuar mysafirin e lartė nga Britania e Madhe pėr zgjedhjet tė cilat kanė qenė tė mira dhe demokratike, me ēka ėshtė dėshmuar se Kosova ėshtė e aftė tė organizojė rendin demokratik dhe di ta udhėheqė veten. Me kėtė konstatim, tha Presidenti, "u dakordua edhe ministri Mekshejn dhe se ky ishte njė test i mirė nga ana jonė".
Po ashtu, ai tha se nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr progresin arritur nė Kosovė dhe pėr ēėshtje tė tjera.
Presidenti Rugova tha se theks i veēantė gjatė bisedės i ėshtė kushtuar edhe formimit tė institucioneve tė reja nė afat sa mė tė shpejtė, por siē tha, nė ndėrkohė si nė ēdo vend tjetėr, ende punojnė qeveria dhe presidenti.
"Biseduam edhe pėr perspektivėn e ardhshme tė zhvillimit ekonomik tė Kosovės, pastaj pėr transferin e kompetencave nga administrata ndėrkombėtare tek institucionet e Kosovės", tha Presidenti duke premtuar se do tė punohet sė bashku nė kėtė rrugė.
Presidenti Rugova edhe me kėtė rast bėri thirrje qė sa mė shpejt tė njihet pavarėsia e Kosovės, e integruar nė BE dhe nė strukturat e tjera euroatlantike.
Njėherit falenderoi kryeministrin britanik Toni Bler, tė cilin e cilsoi si njė mik dhe personalitet tė respektuar nė Kosovė, duke shtuar se edhe mė tutje Kosova pret pėrkrahjen e Qeverisė britanike.
Ministri Mekshejn, pasi pėrgėzoi pėr zgjedhjet shumė tė suksesshme nė Kosovė, tha se pikėsėpari e tėrė Evropa uron partitė politike tė Kosovės. "Mbi tė gjitha kėtė sukses ia atriboj popullit tė Kosovės pėr kėtė process shumė tė mrė zgjedhor i cili nė mėnyrė evidente do tė ndikojė pėr njė Evropė stabile, tė qetė dhe paqėsore nė kėtė rajon", tha Mekshejn.
Ai shprehu mendimin se mė shumė kompetenca duhet tė transferohen tek instituconet e ardhshme tė Kosovės, pėr njė qeverisje mė tė mirė. "Qeveria britanike dėshiron tė shohė nė Kosovė njė progres nė implementimin e standardeve e sidomos nė ato qė kanė tė bėjnė me sigurinė e atyre minorteteve tė cilat nuk morėn pjesė nė zgjeddjet e sė shtunės", tha Mekshejn.
Ministri britanik bėri tė ditur se kryeministri i vendit tė tij Toni Bler tė premtėn ka nėnshkruar njė marrėveshje ndėrevropiane me tė gjithė liderėt kryesorė tė Evropės qė do ta krijojė njė Evropė mė bashkėpunuese.
"Ne dėshirojmė qė Kosova sa mė shpejt tė jetė njė pjesė e kėtij bashkėpunimi dhe nė ndėrvarje me vendet evropiane. Pėr kėtė arsye unė jam kėtu dhe jam takuar edhe me Petersenin". Mekshejn duke e vlerėsuar lart kontributin e Presidentit Rugova, theksoi se Presidenti i Kosovės ėshtė gjithnjė i mirėpritur dhe i pėrkrahur nga Londra, qė sipas zotit Mekshejn, ka treguar performancė tė shkėlqyeshme tė udhėheqjes drejt njė Evrope mė tė mirė.

Krokodilli
02-11-04, 07:24
Vdiq njėri nga tė plagosurit nė incidentin e mbrėmshėm Kosovė

Sot nė orėt e mėngjesit nė Qendrėn Klinike Universitare ka vdekur Afrim Aliu, njėri nga katėr personat tė cilėt u plagosen mbrėmė nė njė pėrleshje tė armatosur nė Bulevardin “Bill Klinton“ nė Prishtinė.


Sipas zėdhėnėsit tė Shėrbimit Policor tė Kosovės, Refki Morina, policia deri mė tani ka arrestuar njė person. Hetimet po vazhdojnė.


RTK 01/11/2004 12:05:20


http://www.rtklive.com/site/files/fotooftheday/20041101.gif

Kaltrina
02-11-04, 10:25
Valla as qe po me dhimben bile, e meriton qifti i tyne, mos te harroj me tregu se ne mes tyre u kane edhe Enver Sekiraqa, edhe se jane gjujte ndermjet veti, shkaku i pareve edhe droges, me dhimben njerezit e pafajshem se qifti i tyre, veq na pastrohet Kosova.

pershendetje

Krokodilli
05-11-04, 04:55
Arafat i gjallė apo i vdekur? Aktuale

Agjencitė e lajmeve japin tė dhėna kontradiktore pėr gjendjen e liderit palestinez. Thuhet se ai ėshtė nė gjendje kome. Disa agjenci kanė raportuar pėr vdekjen e tij, ndėrsa agjenci tė tjera thonė qė ai ėshtė nė gjendje kome dhe mjekėt nė spitalin francez po luftojnė pėr jetėn e tij.


Ndėrkohė Autoriteti Palestinez tashmė ka bėrė disa transferime kompetencash.

Krokodilli
08-11-04, 17:12
Maqedoni: dėshton referendumi kundėr decentralizimit
8 nėntor 2004

Nė Maqedoni, nacionalistėt dėshtuan nė pėrpjekjet pėr tė pėrmbysur njė ligj qė i jep popullsisė shqiptare pushtet mė tė madh.
Zyrtarė tė Komisionit tė Zgjedhjeve thanė se vetėm 26 pėr qind e qytetarėve me tė drejtė vote morėn pjesė nė referendumin e propozuar nga nacionalistėt. Tė paktėn 50 pėr qind e shtetasve me tė drejtė vote duhej tė merrnin pjesė, nė mėnyrė qė referendumi tė shpallej i vlefshėm.

Votuesit maqedonas u pyetėn nė referendum nėse kėrkonin tė kthenin kufijt e brendshėm komunalė qė ekzistonin para marrėveshjes sė paqes tė vitit 2001 e cila i dha fund kryengritjes sė armatosur tė shqiptarėve. Shumica e atyre qė morėn pjesė, votuan nė favor.

Riorganizimi komunal nė bazė tė marrėveshjes sė paqes, ēoi nė ndryshimin e disa kufijve tė brenshėm dhe u dha shqiptarėve kontroll mė tė madh nė zonat ku ata pėrbėjnė shumicėn.

Bashkimi Evropian dhe Shtetet e Bashkuara kishin bėrė thirrje pėr bojkotimin e referendumit duke paralajmėruar se miratimi i tij do tė ēonte nė paqendrueshmėri mė tė madhe.

Krokodilli
08-11-04, 17:23
Shkup: Maqedoni...

Referendumi qe u mbajt ne Maqedoni per heqjen e disa te drejtave te shqiptareve te maqedonis dhe per ndalimin e jepjes se autonomis shqiptareve ne maqedoni nuk pati sukses .26.5 % ishin kunder autonomis,, gje qe ishte nje numer i vogel,,,.
Maqedont kishin nje gezim por edhe nje hidherim diten e sotme 8/11/2004

bazuar nga votat e sotit,, maqedont jan te sigurt se kurdohere pjesa lindore do te ndahet nga maqedonia,,
*****Pohimet e disa qytetarve Maqedon te shkupit.... :arrow: Tashme dihet se pjesa lindore kontrollohet nga shqiptart.. dhe se kurdohere do ta ndajn ate pjese,, sikurse ne Kosove,,, e paten autonomine nje here,, dal nga dal u ndan nga serbia...
:arrow: Si duket shqiptaret do ta arrijn ate qe kan filluar,,, bashkimin e trojeve shqiptare,, kurse ne si maqedonas vetem se deshirojm te hym ne bashkimin evropian do ta lem gjysen e maqedonis ne duar te shqiptarve.....


Lajm i mire per shqiptaret kudo qe jemi

LUMI_007
02-12-04, 19:41
KURRSESI KONFRONTIME

Si kurrė mė parė, duhet t’i kuptojmė realisht rrethanat aktuale nė Kosovė dhe rreth Kosovės. Kurrsesi konfrontime. Tani nevoitet mirėkuptim, pajtim dhe veprimtari nė rrugė pėr rezultate pozitive. Vetėm kėshtu mund tė arrihet pavarėsia e Kosovės, qė ėshtė kapitale pėr jetė nė liri. Kosova sot gjendet para fitoreve tė mėdha, por edhe para sfidave tė rrezikshme. Rrethanat aktuale ofrojnė mundėsi pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Pėr t’u arritur ky objektiv kaq madhor, duhet t’i mėnjanojmė konfrontimet dhe me mirėkuptim e marrėveshje tė shėndoshė t’i formojmė institucionet e Kosovės.

Me siguri, njohja e pavarėsisė sė Kosovės ka pėr tė ndihmuar stabilitetin e gjendjes nė vend dhe nė Maqedoninė fqinje. Gjithashtu, pavarėsia e Kosovės ka pėr t’i qetėsuar fqinjėt e tjerė dhe pėr tė zvogėluar rrezikun e agresorėve serbė nė Ballkan e nė regjion. Por, duhet gjithsesi kuptuar rrezikun e aksioneve tė tashme tė agresorėve serbė, tė bashkėpunėtorve tė tyre dhe tė forcave tė tjera agresive nė Ballkan e nėpėr botė kundėr Kosovės. Gjithashtu, duhet tė kuptohet qė kėto forca antikosovare e antishqiptare janė duke vepruar pėr t’i pėrqarė e konfrontuar drejtuesit e partive politike, liderėt e Kosovės e sidomos drejtuesit kryesorė tė UĒK-sė. Po njoftoj e garantoj qė aksionet eventuale kundėr ndonjė ish lideri tė UĒK-sė mund tė rrezikojnė edhe liderė tė tjerė. Nė kėta binarė po pėrpiqen tė na hudhin armiqtė e jashtėm dhe bashkėpunėtorėt e tyre brenda Kosovės. Prandaj, konfrontimet rreth formimit tė institucioneve tė Kosovės mund ta shtyjnė ose rrezikojnė Pavarėsinė e Kosovės. Nė kėtė veprimtari tė rrezikshme nuk duhet tė pėrfshihet asnjė shqiptar qė sado pak ka mendje tė shėndoshė.

Pėr ta njohur Pavarėsinė e Kosovės tani janė tė interesuar drejtuesit kryesorė tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Pėrveē Amerikės e Anglisė, edhe liderė tė tjerė me peshė politike tė shteteve tė Bashkimit Evropian tani e kanė kuptuar rėndėsinė qė ofron pavarėsia e Kosovės pėr stabilitet nė regjion dhe paqe botėrore.

Duke qenė me dekada i interesuar pėr ēėshtjen kombėtare, e sidomos pėr shpėtimin e Kosovės dhe pėr tė ndihmuar Shqipėrinė, gjithnjė isha i angazhuar qė liderėt e shteteve tė Aleancės Perėndimore ta kuptonin drejt faktorin shqiptar. Nuk ka asnjė dyshim, z.Petersen ėshtė njeri me vlera tė larta intelektuale, njerėzore e politike. Dihet qė presidenti Bill Clinton, senatori Robert Dole e z.Tony Blair janė shpėtimtarė tė Kosovės dhe figura tė pėrhershme nė historinė kombėtare shqiptare. Por, fatmirėsisht tani edhe z.Petersen, Pėrfaqėsues Special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, po gėzon pėrkrahjen e parezervė tė Kosovės e tė mbarė kombit shqiptar dhe s’ka dyshim se do tė zė, gjithashtu, vend me rėndėsi nė historinė tonė.

Gjithashtu, duhet tė dihet qė aktualisht armiqtė e Kosovės e tė kombit shqiptar gjenden nė aksione qė me korrupcion e me veprimtari tė tjera tė paligjshme tė fitojnė pėrkrahjen e ndėrkombėtarve, sidomos tė atyrė qė tani gjenden nė Kosovė. Ndėrkaq, armiqtė po veprojnė qė “liderėt tanė”, prijėsit e partive politike dhe politikanėt e Kosovės t’i pėrvetėsojnė pėrmes bizneseve tė ndryshme dhe tė shkaktojnė konflikte nė mes tyre.

Prishtinė. 30 nėntor 2004 Me nderime,

LUMI_007
02-12-04, 19:43
KURRSESI KONFRONTIME

Si kurrė mė parė, duhet t’i kuptojmė realisht rrethanat aktuale nė Kosovė dhe rreth Kosovės. Kurrsesi konfrontime. Tani nevoitet mirėkuptim, pajtim dhe veprimtari nė rrugė pėr rezultate pozitive. Vetėm kėshtu mund tė arrihet pavarėsia e Kosovės, qė ėshtė kapitale pėr jetė nė liri. Kosova sot gjendet para fitoreve tė mėdha, por edhe para sfidave tė rrezikshme. Rrethanat aktuale ofrojnė mundėsi pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Pėr t’u arritur ky objektiv kaq madhor, duhet t’i mėnjanojmė konfrontimet dhe me mirėkuptim e marrėveshje tė shėndoshė t’i formojmė institucionet e Kosovės.

Me siguri, njohja e pavarėsisė sė Kosovės ka pėr tė ndihmuar stabilitetin e gjendjes nė vend dhe nė Maqedoninė fqinje. Gjithashtu, pavarėsia e Kosovės ka pėr t’i qetėsuar fqinjėt e tjerė dhe pėr tė zvogėluar rrezikun e agresorėve serbė nė Ballkan e nė regjion. Por, duhet gjithsesi kuptuar rrezikun e aksioneve tė tashme tė agresorėve serbė, tė bashkėpunėtorve tė tyre dhe tė forcave tė tjera agresive nė Ballkan e nėpėr botė kundėr Kosovės. Gjithashtu, duhet tė kuptohet qė kėto forca antikosovare e antishqiptare janė duke vepruar pėr t’i pėrqarė e konfrontuar drejtuesit e partive politike, liderėt e Kosovės e sidomos drejtuesit kryesorė tė UĒK-sė. Po njoftoj e garantoj qė aksionet eventuale kundėr ndonjė ish lideri tė UĒK-sė mund tė rrezikojnė edhe liderė tė tjerė. Nė kėta binarė po pėrpiqen tė na hudhin armiqtė e jashtėm dhe bashkėpunėtorėt e tyre brenda Kosovės. Prandaj, konfrontimet rreth formimit tė institucioneve tė Kosovės mund ta shtyjnė ose rrezikojnė Pavarėsinė e Kosovės. Nė kėtė veprimtari tė rrezikshme nuk duhet tė pėrfshihet asnjė shqiptar qė sado pak ka mendje tė shėndoshė.

Pėr ta njohur Pavarėsinė e Kosovės tani janė tė interesuar drejtuesit kryesorė tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Pėrveē Amerikės e Anglisė, edhe liderė tė tjerė me peshė politike tė shteteve tė Bashkimit Evropian tani e kanė kuptuar rėndėsinė qė ofron pavarėsia e Kosovės pėr stabilitet nė regjion dhe paqe botėrore.

Duke qenė me dekada i interesuar pėr ēėshtjen kombėtare, e sidomos pėr shpėtimin e Kosovės dhe pėr tė ndihmuar Shqipėrinė, gjithnjė isha i angazhuar qė liderėt e shteteve tė Aleancės Perėndimore ta kuptonin drejt faktorin shqiptar. Nuk ka asnjė dyshim, z.Petersen ėshtė njeri me vlera tė larta intelektuale, njerėzore e politike. Dihet qė presidenti Bill Clinton, senatori Robert Dole e z.Tony Blair janė shpėtimtarė tė Kosovės dhe figura tė pėrhershme nė historinė kombėtare shqiptare. Por, fatmirėsisht tani edhe z.Petersen, Pėrfaqėsues Special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, po gėzon pėrkrahjen e parezervė tė Kosovės e tė mbarė kombit shqiptar dhe s’ka dyshim se do tė zė, gjithashtu, vend me rėndėsi nė historinė tonė.

Gjithashtu, duhet tė dihet qė aktualisht armiqtė e Kosovės e tė kombit shqiptar gjenden nė aksione qė me korrupcion e me veprimtari tė tjera tė paligjshme tė fitojnė pėrkrahjen e ndėrkombėtarve, sidomos tė atyrė qė tani gjenden nė Kosovė. Ndėrkaq, armiqtė po veprojnė qė “liderėt tanė”, prijėsit e partive politike dhe politikanėt e Kosovės t’i pėrvetėsojnė pėrmes bizneseve tė ndryshme dhe tė shkaktojnė konflikte nė mes tyre.

Prishtinė. 30 nėntor 2004 Me nderime,
Dr.Ramadan Xhema

Barbaroza
16-12-04, 14:59
Sandej Tajms: UNMIK-u do tė marrė urdhrin nga Gjykata e Hagės


“Haradinaj do tė arrestohet nė mes tė janarit”



Arrestimi i mundshėm i kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj, u njoftua sė fundi nga gazeta “Sunday Times” (Sandej Tajms), e cila paralajmėron se mandati ėshtė formuluar nga Gjykata e Hagės dhe nė njė afat prej disa javėve do t’i dėrgohet Misionit tė OKB-sė nė Kosovė (UNMIK).

Urdhri pėr arrestimin e kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj, pėrmban akuza pėr krime lufte, shkruan gazeta britanike “Sandej Tajms”, duke u referuar nė deklaratat e disa pėrfaqėsuesve anonim perėndimor nė Prishtinė. Diplomatėt thonė se 36-vjeēari, Haradinaj me siguri do tė akuzohet lidhur me vrasjen e 40 serbėve dhe shqiptarėve civilė nė vitin 1998, nė afėrsi tė fshatit tė tij tė lindjes nė Gllogjan, shkruan “Sandej Tajms” dhe shton se “kjo masakėr ėshtė vetėm njė nga krimet e luftės sė UĒK-sė, qė i heton Gjykata e Hagės”. Gazeta thekson se Haradinaj me karizmėn e vet, pas luftės siguroi mbėshtetje nga bashkėsia ndėrkombėtare dhe se pėrfaqėsuesit zyrtarė britanikė kanė dhėnė mbėshtetje tė karrierės sė tij politike, ndėrsa e njėjta mbėshtetje nuk i ėshtė dhėnė edhe rivalit tė tij kryesor dhe bashkėluftėtarit tė mėparshėm, Hashim Thaēit. Disa diplomatė thonė, shkruan gazeta, se Haradinaj beson se mund tė bėhet kryeministėr i parė i Kosovės sė pavarur. “Njė diplomat francez tha se autoritetet e Kosovės presin qė Haradinaj do t’i dorėzohet Gjykatės sė Hagės nga mesi i janarit”, shkruan gazeta. “Sandej Tajms” shton se pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė dhe OKB-sė druajnė se madje, edhe nėse kryeministri i Kosovės do t’i dorėzohet policisė, largimi i tij nga pozicioni mund tė shkaktojė trazira tė njėjta si ato tė marsit nė Kosovė. KFOR, forca paqeruajtėse nė Kosovė, mund tė ndėrmarrė aksionin e arrestimit. Madje, javėn e kaluar kreu i NATO-s, Jaap de Hoop Scheffer, u bėri thirrje kosovarėve tė ruajnė qetėsinė, sepse “ėshtė absolutisht e nevojshme pėr Haradinajn dhe tė ardhmen e tij tė pėrgjigjet nėse ai ėshtė i akuzuar”. Ndėrkaq, dje shefi i UNMIK-ut Soren Jessen Petersen ka pritur nė njė takim ministrat e rinj tė Kosovės nė prag tė miratimit tė programit tė qeverisė, qė pritet tė finalizohet sot, si dhe nė kohėn kur UNMIK-u ėshtė duke pėrgatitur raportin e radhės, ku bėhet vlerėsimi i procesit tė pėrmbushjes sė standardeve. Kryeministri i Kosovės, Ramush Haradinaj, tha pas kėtij takimi, se aty janė shtruar pėr diskutim ēėshtjet programore dhe standardet, duke shtuar se kishte dhe ballafaqime mendimesh pėr ēėshtje tė ndryshme.

Barbaroza
16-12-04, 15:01
Haradinaj takoi pėrfaqėsuesin e Kėshillit tė Evropės dhe tė Komisionit Evcopina nė Kosovė

Prishtinė, 15 dhjetor - Kryeministri Ramush Haradinaj dhe shefi i zyrės sė Kėshillit tė Evropės nė Kosovė Oven Masters, biseduan pėr zhvillimet mė tė reja nė procesin e reformave nė pushtetin lokal dhe pėr procesin e decentralizmit. Me kėtė rast Haradinaj vlerėsoi se qeveria ka bėrė pėrparim nė kėtė drejtim ngase tashmė ėshtė formuar Ministria e Pushtetit Lokal.
Haradinaj tha pas takimti se kishte shpjeguar vendosmerinė e tij pėr tė bėrė pėrparime nė reformat e pushtetit lokal dhe nė procesin e decentralizimit, duke u shėrbyer me punėn qė ka bėrė grupi pėr decentralizim me qėllim qė tė avancohet proces mė shumė Zyrtari i Kėshillit tė Evropės nė Kosovė Oven Masters nga ana e tij premtoi ndihmė pėr qeverinė e re nė mėnyrė qė tė arrihet pėrparim nė procesin e decentralizimit.
"Kėshilli i Evropės ka njė ekspertizė tė caktuar nė qeverisjen lokale. Ne do tė dėshironim tė bėjmė gjithė ēka ėshtė e mundur pėr tė plotėsuar kėrkesat e Qeverisė dhe kryeministrit tė Kosovės nė aspektet ku iu nevojitet mbėshtetja jonė, gjatė rrjedhės sė procesit tė decentralizimit".
Gjithashtu sot Kryeministri Haradinaj ėshtė takuar edhe me pėrfaqėsuesin e Komisionit Evropian nė Kosovė, Xhorxho Mamberto, me tė cilin ka biseduar pėr projektet e qeverisė dhe pėr vazhdimin e mbėshtetjes nga Komisioni Evropian.
Haradinaj ka shprehur gatishmerinė e qeverisė qė nė ditėt e para tė vitit tė ardhshėm pėr tė bashkuar potencialin, pėr tė pasur njė bashkėpunim edhe mė tė mirė nė kėto projekte.
Gjithashtu edhe Mamberto shprehu gatishmerinė e Komisionit Evropian pėr tė vazhduar bashkėpunimin me Qeverinė e Kosovės nė realizimin e projekteve tė pėrbashkėta.

Gentiani
26-12-04, 15:50
FDH: Trupa tė pajetė tė shqiptarėve nga Kosova janė varrosur nė rrethinėn e Bujanocit



Beograd, 24 dhjetor (presheva.com) - Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare (FDH) nga Beogradi ka njoftuar se posedon informata se nė Serbi ka ende varreza masive ku janė tė fshehura eshtrat e trupave tė pajetė tė shqiptarėve tė Kosovės. FDH-ja ka bėrė tė ditur nėpėrmjet njė kumtese se gjatė bombardimeve tė NATO-s, nė disa fabrika me furrėlarta ka pasur djegie tė kufomave, ka njoftuar agjencia “Beta”. “Fondi ka marrė informacione nga shumė burime tė pavarura se gjatė bombardimeve tė NATO-s trupat e pajetė tė shqiptarėve nga Kosova janė varrosur nėpėr shpella tė lokaliteteve tė papėrshtatshme nė hapėsirėn Bujanoc -Vranjė ose janė djegur nė furrat tė cilat e zhvillojnė temperaturėn e duhur pėr asgjėsimin e plotė tė provave”, thuhet nė kumtesė. Me kėtė rast pėrmenden dėrgimi i kufomave nė fonderinė e Borit, Smederevės, fabrikėn “Maēkatica” tė Surdulicės nė Serbi; si dhe nė minierat e Trepēės dhe termocentralėt e Obiliqit nė Kosovė. Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare i cili drejtohet nga Natasha Kandiqi ka kėrkuar tė shtunėn nga Kuvendi i Serbisė formimin e njė komisioni hetuese pėr vėrtetimin e fakteve lidhur me varrezat masive nė Serbi dhe asgjėsimin e provave mbi krimet nė Kosovė. Kjo organizatė joqeveritare ka pohuar se Serbia ende nuk i ka dorėzuar 500 kufoma tė shqiptarėve tė Kosovės tė zhvarrosura nga varrezat masive nė Serbi nė lokalitetet Batajnicė, afėr Beogradit, Petrovo Selo dhe Peruēar afėr Bajina Bashtės, ndėrsa fati i rreth 2000 shqiptarėve tjerė nuk dihet ende. “Duke i fshehur tė dhėnat mbi fatin e shqiptarėve tė pagjetur tė Kosovės, Serbia po shkelė detyrimin shtetėror qė t’ua kumtojė tė vėrtetėn familjeve tė personave tė pagjetur mbi fatin e mė tė afėrmėve tė tyre dhe me kėtė ta pranojė pėrgjegjėsinė pėr vuajtjet e viktimave shqiptare gjatė vitit 1998 dhe 1999”, nėnvizon kumtesa. Sikurse theksohet, asnjė procedurė penale nuk ėshtė inicuar pėr shkak tė krimeve mbi shqiptarėt e Kosovės, trupat e pa jetė tė tė cilėve janė gjetur nė varrezat masive nė Serbi.

Drenicaki
27-12-04, 00:19
Me 24 dhjetor ėshtė zhvilluar takimi ne mes te kryetarit Ibrahim Rugova dhe kryeministrit Ramush Haradinaj.
Pas urimit te krishtėlindjeve qe ibėri kryeministri Haradinaj kryetarit Rugova menjėher filluan bisedėn serioze te pushtetit dhe politikes kosovare.
Kryeministri theksoi se me te gjitha format do ta dergoi ne perparim qeshtjen e kosovės,por edhe nese do te ket veshtirėsi politike prap jam i bindur se te pakten kontoja ime do te perparoi shumė,theksoi nder te tjerash ai!
Ky ishte lajmi ynė i fundit nga qenra korruptuese e kosovės per ju Faton Gjylekari :lol: :lol: :lol:

Dilaver
25-06-05, 12:27
Shpallen ne kerkim 13 agjente te CIA per terroristin e Tiranes, Abu Omar

MILANO (25 Qershor) -Trembedhjete agjente te CIA-s amerikane jane shpallur ne kerkim nga Policia e Milanos nen akuzen e rende te sekuestrimit te personit.

Sipas akuzes ata kane organizuar dhe realizuar rrembimin e imamit egjiptjan Abu Omar (Nasr Osama Mustafa) ne Milano me 17 shkurt 2003 duke e transferuar me ane te nje avioni per ne Egjipt, ku ai eshte torturuar cnjerezisht.

Abu Omar eshte i njohur edhe si nje nga pjestaret e Celules se Xhihadut Islamik te Tiranes, qe u shpartallua nga CIA dhe SHIK ne vitin 1998.

Mes agjenteve per te cilet eshte nenshkruar urdheri i arrestit eshte edhe kreu i stacionit te CIA-s per Milanon, i cili ne vitin 2003 ishte akrediatur si diplomat "konsull i Shteteve te Bashkuara te Amerikes ne Milano". Mes agjenteve sekrete te shpallur ne kerkim jane edhe tre gra: "Cynthia" dhe nje mike e saj ispano-amerikane, qe kishin bere stafeten, si dhe nje tjeter e quajtur "Monica", e cila kontrollonte me makine rruget nga do te leviznin.
Njeriu i Celules se Tiranes
Njeriu qe u rrembye ne Milano i njohur si Abu Omar si dhe me emrin tjeter Nasr Osama Mustafa, ka nje te shkuar te perzishme ne Tirane. Ai u vendos ne kryeqytetin shqiptar menjehere pas hapjes se Shqiperise, ne vitin 1990, i organizuar nje nje shoqate islamike ndihmash ushqipmore me qender ne rrugen e Kavajes. Shpejt Osama Mustafa martohet me nje shqiptare te quajtur Marsela Glina me te cilen i lindin dy femije, nje vajze dhe nje djale. Familja jeton dite te lumtura, madje ne saje te te ardhurave qe dyshohet te jene te Xhihadit Islamik Egjiptjan te lidhur qe ne kete kohe me Al Kaedan e Osama bin Laden, Nasr Osama Mustafa behet edhe pronar i nje furre buke dhe i nje sallamerie, por dite te veshtira do te pasonin. Ne vitin 1995 sherbimi sekret shqiptar e rremben ate dhe e mban disa dite te qeli. Pasi fiton lirine, ai kupton se Tirana nuk ishte me tej nje toke e bekuar per qendrim te metejshem. Shet nen vlere bizneset dhe largohet ne vitin 1996 duke tentuar te terheqe me vete edhe gruan dhe femijet, por nuk mundet. Vendoset fillimsht ne Gjermani dhe me tej ne Xhamine e madhe te Milanos, ku sherbente si imam. Ne shkurt te vitit 2003 ate e rrembejne duke e zhdukur pa adrese. Dy vite me pas ai rishfaqet ne Egjipt, porse vetem per pak dite, pasi serish arrestohet. Keshtu u kuptua se ai ishte rrembyer nga sherbimet sekrete amerikane dhe egjitjane. Pikerisht nje veprim i tille i paautorizuar eshte konsideruar i paligjshem nga drejtesia italiane, e cila pas sigurimit te provave e hetimeve ka urdheruar arrestimin e agjenteve te CIA-s, te implikuar ne kete histori.
Gabimet e CIA-s
Gjate veprimeve per te rrembyer imamin e Xhamise se Milanos, agjentet amerikane te CIA-s kane bere nje gabim te pafalshem duke perdorur telefona me karta italiane, shume te lehte per t'u pergjuar dhe hetuar. Celularet e marre ne shqyrtim jane perdorur ne nderkohen nga 12:28 deri ne 12:33 te dites se rrembimit te Abu Omar ne rrugen Guerzoni, prane banese se egjiptjanit te dyshuar per lidhje me Xhihadin Islamik Egjiptjan. Madje eshte siguruar edhe nje deshmitare okulare. Nje grua ka pare dy persona te veshur me uniforma te policise italiane, qe e kane ndaluar egjiptjanin per ta futur me pas ne brendesi te nje kamioncine. db/db (GazetaShqiptare/BalkanWeb)

Dilaver
25-06-05, 22:35
Sot nė orėt e pasditės nė Milano vdiq gazetari Bardhyl Ajeti

Sot nė orėt e pasditės, vdiq gazetari Bardhyl Ajeti. Lajmin e kanė konfirmuar edhe redaktorėt e gazetės sė pėrditshme "Bota Sot" . Gazetari Bardhyl Ajeti u plagos nė kokė, kohė mė parė nga persona tė panjohur nė Bresalc tė Gjilanit.


Pas njė trajtimi disaditor nė QKU, nė gjendje tė agonisė, Ajeti ėshtė dėrguar ditė mė parė nė njė spital tė Milanos.




RTK 25/06/2005 18:24:27

Honesty^uk.
03-07-05, 21:32
http://www.balkanweb.com/pictures/Berishaa--m.jpg
Sali Berisha


Berisha deklaron fitoren nga ballkoni i selise se PD

Dilaver
05-07-05, 19:54
Presidenti Rugova i dorėzoi ish sekretares amerikane tė Shtetit, Medlin Ollbrajt, Medaljen e Artė tė Lirisė


Prishtinė, 5 korrik - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, nė njė solmnitet rasti, sot i dorėzoi ish sekretares amerikane tė Shtetit, Medlin Ollbrajt, Medaljen e Artė tė Lirisė, me tė cilėn e ka dekoruar mė 12 qershor 2004, nė 5-vjetorin e Ditės sė Lirisė tė Kosovės.
Presidenti Rugova zhvilloi edhe njė takim me zonjėn Ollbrajt ku bisedoi pėr gjendjen aktuale nė Kosovė.
Presidenti Rugova pasi shprehu kėnaqėsinė pėr takimin me zonjėn Ollbrajt, e ēmoi si mike tė madhe tė Kosovės dhe tė popullit tonė. Duke e falenderuar qė sot ndodhet nė vendin tonė dhe qė ka gjetur kohė tė jetė kėtu, Presidenti tha se ajo "gjithmonė ėshtė e dashur dhe e respektuar".
Ndėrkaq duke folur pėr takimin, Presidenti Rugova tha se me zonjėn Ollbrajt ka biseduar pėr progresin e Kosovės dhe se e ka njohur me arritjet qė janė bėrė, pėr gjendjen e mirė tė sigurisė, stabilitetin e pėrgjithshėm. "Po punojmė nė vlerėsimin e gjendjes sė pėrgjithshme qė tė hapen bisedat pėr tė ardhmen; punėt qė i kemi t'i kryejmė dhe natyrisht pėr tė ardhmen, pėr pavarėsinė", u shpreh Presidenti Rugova, duke insistuar qė tė njihet sa mė shpejt pavarėsia nga SHBA-tė BE-ja, po sidomos nga SHBA-tė. Pavarėsia, tha ai, do tė hapte perspektiva tė reja pėr tė ardhmen e Kosovės, pėr popullatėn e saj tė re, duke u angazhuar pėr njė mbrojtje dhe siguri tė minoriteteve dhe tė grupeve etnike.
"Kemi bėrė njė progres, por duhet tė punojmė mė shumė, po me pavarisinė do tė bėnim edhe mė shumė. Unė punoj pėr kėtė ēėshtje, sikur edhe qeveria e grupet politike".
Nė fund duke i shprehur njė falenderim tė madh ish-sekretares sė Shtetit pėr tė gjitha ato qė ka bėrė pėr Kosovėn, pėr lirinė e Kosovės, Presidenti tha se pret pėrkrahjen dhe ndihmėn e mėtejshme tė zonjės Ollbrajt nė kėtė fazė tė rėndėsishme pėr Kosovėn: "Jeni njė mike e madhe e Kosovės. Unė kam miqėsi permanente me SHBA-tė", tha Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova.
Zonja shprehu kėnaqėsinė e madhe qė sot ndodhet nė Kosovė.
"Kosovės i kam kushtuar shumė kohė duke menduar se si ta ndihmoja. Shumė shpesh jam ndjerė edhe e shqetėsuar pėr tė. Prandaj sot jam shumė e kėnaqur qė jam kėtu, pikėrisht kėtė vit qė ėshtė vendimtar pėr Kosovėn", u shpreh pas takimit zonja Medllin Ollbrajt.
Ish-sekretarja e Shtetit porositi qė nė Kosovė duhet tė zhvillohet demokracia dhe kėrkoi mbrojtjen dhe respektimin e tė drejtave tė pakicave.
"Unė e kam bėrė tė qartė nė mesazhet e mia, ashtu edhe nė bisedat me Presidentin se demokracia nė Kosovės ėshtė shumė e rėndėsishme. Unė tash jam shefe e Institutit Nacional Demokratik, i cili i ėshtė i pėrkushtuar nė ndėrtimin e demokracisė nė Kosovė dhe nė vende tė tjera", tha zonja Ollbrajt duke thėnė se ėshtė e rėndėsishme qė Kosova tė jetė njė vend shumetnik, ngase, siē tha, kjo e bėn atė mė tė fortė.
Zonja Ollbrajt vlerėsoi se ėshtė bėrė mjaft progres, por duhet tė bėhet edhe mė shumė, duke premtuar se si qytetare amerikane dhe mike e Kosovės do tė bėjė ēmos qė ėshtė e mundur qė ta ndihmojė Kosovėn edhe nė kėtė fazė.
"Tė gjithė duan t'ju ndihmojnė. Unė nuk i pėrfaqėsoj SHBA tė zyrtarisht, por po flas si njė qytetare amerikane dhe, shpresoj, si njė mike e kėtij vendi, do tė bėj ēdo gjė qė t'ju ndihmojmė dhe, sepse ky vit ėshtė vendimtar pėr Kosovėn", theksoi zonja Ollbrajt.

Dilaver
06-07-05, 12:11
Njė zyrtar socialist ka vrarė veten pėr shkak se nė shkritoren e Borit janė djegur kufomat e shqiptarėve

Bor, 6 korrik - Kundėr Natasha Kandiqit, drejtoreshė e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare, ėshtė paralajmėruar njė padi pėr shkak tė njė deklarate tė saj se zyrtari i lartė i Partisė Socialiste nė Bor Dushan Nikoliq mė 23 qershor ka vrarė veten pėr shkak tė njohurive se nė furrat e shkritores sė Borit janė djegur kufomat e shqiptarėve tė Kosovės. Nikoliq kishte kėrcyer nė furrėn e shkritores sė Borit.
Ndėrkohė Natasha Kandiq deklaroi se ka indikacione se Nikoliq ka vrarė veten sepse nuk ka mundur tė pajtohet me faktin se njė gjė e tillė ka ndodhur.
Ajo ka theksuar se tė gjithė ata qė kanė tė dhėna se ēfarė ka ndodhur me kufomat e shqiptarėve i kanė mbyllur tė gjitha shėnimet rreth varrezave tė reja masive.
"Tė gjithė dėshmitarėt e mundshėm rreth krimeve mbi civilėt shqiptarė janė nėn frikėn dhe kėrcėnimet e tmerrshme, gjė qė tregon se sa ende ka fuqi tėrė sistemi i Millosheqit", ka thėnė Kandiq.

Dilaver
07-07-05, 10:16
Dje nė Pejė u pėrkujtua 7-vjetori i betejės sė Loxhės

Pejė, 7 korrik - Dje nė Pejė me njė akademi pėrkujtimore, Dega e LDK-sė nė Deēan ka pėrkujtuar 7-vjetorin e betejės sė Loxhės afėr Pejės. Oratorėt me kėtė rast vlerėsuan si tė parėn betejė frontale mes UĒK-sė dhe forcave serbe. Nė pėrkujtim tė betejės ėshtė folur edhe pėr figurėn kryesore tė kėsaj beteje kolonel Tahir Zemaj.
Kryetari i Degės sė LDK-sė nė Deēan, Besm Sejfijaj dhe kryetari i KK tė Pejės, Ali Lajēi, thanė se kjo ishte njė betejė qė hyri nė histori si rasti nė tė cilin populli i Kosovės e pa se ajo kishte institucione. Sejfijaj tha se betejat nė Loxhė, Llukė tė Epėrme dhe Koshare, bashkė me udhėheqjen e urtė tė Ibrahim Rugovės, bėnė qė Kosova tė ketė lirinė.
Ali Lajēi ka veēuar respektin pėr figurėn e Tahir Zemajt pėr shkak tė profesionalizmit dhe pėrkushtimit.
Pjesėmarrės i kėsaj beteje, Skėnder Rexhahmetaj, tha se lavdia e betejės sė Loxhės ka kaluar kufijtė e Kosovės dhe ajo ka thyer mitin e superioritetit tė forcave serbe.
Nė emėr tė Presidencės tubimin e kanė pėshėnetur anėtari i Kryesisė sė LDK-sė, Hajzer Krasniqi dhe kėshilltari i presidentit, Berim Ramosaj. Krasniqi ka thėnė se nga beteja e tillė, si ajo e Loxhės, del amaneti pėr tė punuar pėr liri, pavarėsi dhe demokraci, pėr tė cilėn dhanė jetėn shumė djem e vajza tė Kosovės, qoftė duke luftuar me laps, qoftė duke luftuar me pendė.
Pas pėrfundimit tė akademisė nė Strellc tė Deēanit u bė zbulimi i pėrmendores sė kolonel Tahir Zemajt, tė birit tė tij Enisit dhe Hasan Zemajt, tė cilėt u vranė nė njė atentat mė 4 janar 2OO3.
Po ashtu u bėnė edhe homazhe dhe u vunė kurora lulesh mbi varret e tyre.

Honesty^uk.
07-07-05, 16:48
Shpėrthime nė Londėr: Tė paktėn 33 tė vrarė


Shpėrthimet shkaktojnė kaos nė Londėr
Njė zyrtar i lartė i policisė, ndihmės assistenti i komisionerit tė policisė Brian Paddick, tha se 33 persona janė konfirmuar tė vdekur nga shpėrthimet nė metronė e Londrės.
Shpėrthimi i parė ndodhi nė tunelin pranė stacionit Liverpool Street, ku janė vrarė shtatė persona.

Nė shpėrthimin e dytė, nė stacionin e metrosė Russel Square gjetėn vdekjen 21 persona. Shpėrthimi ndodhi nė orėn 8:56 tė mėngjesit.

Shpėrthimi i tretė nė stacionin Edgware road shkaktoi vdekjen e pesė personave.

Pati gjithashtu njė shpėrthim nė njė autobus nė rrugėn Upper Woburn Street pranė sheshit Tavistock Square. Policia tha se kishte viktima, por nuk dha njė numėr tė tė vrarėve.

Hollėsitė janė ende tė paqarta, por njė zyrtar i lartė i policisė tha se njoftimet paraprake tregojnė se janė tė plagosur mė shumė se 300 persona.

Kryeministri britanik, Tony Blair, tha se duket qartė se shpėrthimet nė Londėr ishin "njė sulm terrorist".

Njė faqe interneti islamike ka botuar njė deklaratė, qė pretendon se ėshtė nga Al-Kaida, e cila thotė se ka kryer sulmet.

Sekretari i brendshėm, Charles Clarke, tha se shpėrthimet nė Londėr kanė shkaktuar "plagosje tė tmerrshme".

Kreu i policisė sė Londrės, Sir Ian Blair, tha se se sulmi "ishte i koordinuar".

Dėshmitarėt http://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2005/07/20050707124803bus_obi_reader_203.jpg

Ėshtė goditur edhe njė autobus dykatėsh

Njė dėshmitar pranė njė shpėrthimi nė njė autobuz nė qendėr tė Londrės, Sheshi Russell, tha se kishte parė pesė trupa tė vdekur dhe disa tė plagosur.

Njė pasagjer qė ishte nė njė tren ku ndodhi njė shpėrthim nė stacionin e metrosė nė qendėr tė Londrės, Stacioni Edgware, tha se kishte parė disa trupa nė gėrmadhat e trenit.

Shpėrthimet ndodhėn gjatė orės sė pikut kur londinezėt shkojnė nė punė.

Dėshmitarėt pėrshkruajnė shumė njerėz qė dilnin nga stacionet e metrosė tė mbuluar me gjak apo tė nxirė nga tymi.

Njė grua tha se vagoni i trenit tė metrosė dukej sikur ishte shkatėrruar qė nga brenda dhe nėpėr shina kishte copa tė vagonit.

Ajo tha se shpėrthimi u kishte shkyer rrobat njerėzve dhe se kishte trupa tė shtrirė brenda vagonit.

Njė pasagjer tjetėr tha se u duk sikur vagoni u ngrit nė ajėr dhe pastaj ra prapė poshtė.

Pasagjerėt qė shpėtuan nga trenat pėrshkruan gjendjen duke thėnė se ata u zhytėn nė errėsirė pasi dėgjuan shpėrthimin, dhe pastaj vagonat u mbushėn me tym.

Njė pasagjer tha se tymi ua vėshtirėsoi frymėmarrjen, por njerėzit ruajtėn qetėsinė duke ndihmuar njėri-tjetrin.

Spitalet po pranojnė tė plagosur: Njė zėdhėnės i njėrit prej spitaleve kryesore nė qendėr tė Londrės, St Mary's, tha se po mjekonte katėr tė plagosur rėndė, pėrfshirė disa qė kishin humbur gjymtyrė.
http://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2005/07/20050707102038london_tube_map416.gif

Odise
07-07-05, 20:39
Shpėrthimet nė Londėr - minutė pas minute


Vendet ku ndodhėn shpėrthimet
Disa shpėrthime kanė ndodhur nė Londėr nė kohėn e pikut kur tė gjithė shkonin nė punė.
Kronologjia reagimeve tė para pas shpėrhtimeve:

1205 - Kryeministri Tony Blair, nė samitin e G8-ės nė Gleneagles, thotė se ka patur "njė seri sulmesh terroriste nė Londėr…ka njerėz qė kanė vdekur dhe tė plagosur rėndė…Ėshtė arsyeshėm e qartė qė kjo ėshtė planifikuar tė pėrkonte me hapjen e G8-ės".

1130 - Tabela nė rrugėt kryesore drejt Londrės, paralajmėrojnė: "Shmangeni Londrėn. Zonė e mbyllur. Ndizni radion".

1126 - Presidenti i Parlamentit Evropian, Josep Borrell, fajėson terrorizmin pėr "njė seri sulmesh tė koordinuara" dhe "vdekjesh tė konfirmuara".

1118 - Komisioneri i Policisė sė Londrės, Sir Ian Blair i thotė BBC-sė se ai ishte nė dijeni tė "rreth gjashtė sulmeve", njė nė njė autobus dhe tė tjerėt nė stacionet e trenave nėntokėsorė (metro). Ai tha se besonte qė gjashtė zonat e prekura janė Edgware Road, King's Cross, Liverpool Street, Russell Square, Aldgate East and Moorgate, por thotė se ende situata ėshtė konfuze. Ai i kėshillon londinezėt "qėndroni aty ku jeni-gjithė transporti i Londrės ėshtė aktualisht i paralizuar"-ai refuzon tė konfirmojė nėse ka viktima.

1055 - Njė mjek i thotė agjencisė Reuters se nė stacionin Aldgate ka tė paktėn 90 tė lėnduar.

1053 - Ministri i Brendshėm Charles Clarke bėn njė deklaratė jashtė Downing Street rreth "incidenteve tė tmershme" qė kanė shkaktuar "lėmdime tė tmerrshme". Ai thotė se kryeministri Tony Blair ėshtė informuar dhe i kėshillon banorėt e Londrės tė mos ndėrmarrin udhėtime tė panevojshme.

1051 - Njė pasagjer nė njė tren nė Edgware Road thotė se pa disa trupa nė vagonin e shkatėrruar. Njė zėdhės i policisė tha se dy trena kanė mbetur brenda nė tunel nė Edgware Road.

1049 - Policia thotė se ka tė plagosur rėndė, por se nuk janė konfirmuar raste vdekjesh, njofton Associated Press.

1039 - Tė gjithė spitalet e Londrės vihen nė gjendje tė lartė gadishmėrie, njė zėdhėnės i thotė agjensisė PA.

1025 - Zyrtarė tė sindikatave tė transportit thonė se kanė njoftime pėr shpėrthime nė tre autobuza, thotė PA.

1025 - PA njofton pėr dy autobuza tė dėmtuar gjatė shpėrthimeve - njė nė Sheshin Russell dhe tjetri nė Sheshin Tavistock. Belinda Seabrook, njė dėshmitarė okulare tha pėr shpėrthimin nė sheshin Russell: "Isha nė autobuzin para dhe dėgjova njė zhurmė tė pabesushme, u rrotullova dhe pashė pas gjysmėn e autobuzit dykatėsh nė ajėr".

1025 - Andrew Marr i BBC-sė qė ndodhet nė Gleneagles me kryeministrin, thotė se kabineti "nuk ėshtė ende i sigurtė" nėse shpėrthimet ishin sulm terrorist.

1023 - Policia e Transportit tė Londrės konfimon njė shpėrthim nė njė autobuz nė Tavistock Place.

1021 - Scotland Yard njofton pėr "disa shpėrthime" nė Londėr, njofton Press Association (PA).

1014 - Njė dėshmitar okular i thotė PA se njė autobuz ėshtė shkatėrruar nga njė shpėrthim nė qendėr tė Londrės.

1009 - Dėshmitarja Christina Lawrence, qė ndodhej nė njė tren qė po largohej nga Kings Cross, i tha BBC-sė: "Pati njė shpėrthim tė madh nė tunnel dhe treni ndaloi dhe papritmas, u mbush me tym tė zi dhe nuk po merrnim dot frymė".

1002 - Scotland Yard thotė se po merret me njė "incident serioz".

0940 - Policia e Transportit thotė se nė stacionet e Underground-it nė Aldgate, Edgware Road, Kings Cross dhe Russell Square, ka patur incidente me rrymėn elektrike.

0933 - Metroja e Londrės njofton pėr "njė incident tjetėr nė stacionin n137 Edgware Road", njofton PA

0933 - Pasagjerėve u thuhet se tė gjitha shėrbimet nė metronė e Londrės janė pezulluar pėr shkak tė njė problemi nė rrjetin e furnizimit me energji elektrike, njofton PA.

0924 - Policia e Transportit thotė se incidenti, ndoshta ishte shkaktuar nga njė pėrplasje e dy trenave, nga ndėrprerja e energjisė elektrike, ose nga shpėrthimi i njė kablli tė korentit. Policia njofton pėr tė lėnduar "nė gjendje qė tė ecin vetė".

0915 - Press Association njofton se shėrbimet e emergjencės ishin thirrur nė Stacionin nė Liverpool Street pas njoftimeve pėr nėj shpėrthim.

0849 - Policia e Transportit njoftohet pėr njė incident nė linjėn Metropolitan mes Liverpool Street dhe Aldgate.

Odise
07-07-05, 20:40
Shpėrthimet nė Londėr - minutė pas minute


Vendet ku ndodhėn shpėrthimet
Disa shpėrthime kanė ndodhur nė Londėr nė kohėn e pikut kur tė gjithė shkonin nė punė.
Kronologjia reagimeve tė para pas shpėrhtimeve:

1205 - Kryeministri Tony Blair, nė samitin e G8-ės nė Gleneagles, thotė se ka patur "njė seri sulmesh terroriste nė Londėr…ka njerėz qė kanė vdekur dhe tė plagosur rėndė…Ėshtė arsyeshėm e qartė qė kjo ėshtė planifikuar tė pėrkonte me hapjen e G8-ės".

1130 - Tabela nė rrugėt kryesore drejt Londrės, paralajmėrojnė: "Shmangeni Londrėn. Zonė e mbyllur. Ndizni radion".

1126 - Presidenti i Parlamentit Evropian, Josep Borrell, fajėson terrorizmin pėr "njė seri sulmesh tė koordinuara" dhe "vdekjesh tė konfirmuara".

1118 - Komisioneri i Policisė sė Londrės, Sir Ian Blair i thotė BBC-sė se ai ishte nė dijeni tė "rreth gjashtė sulmeve", njė nė njė autobus dhe tė tjerėt nė stacionet e trenave nėntokėsorė (metro). Ai tha se besonte qė gjashtė zonat e prekura janė Edgware Road, King's Cross, Liverpool Street, Russell Square, Aldgate East and Moorgate, por thotė se ende situata ėshtė konfuze. Ai i kėshillon londinezėt "qėndroni aty ku jeni-gjithė transporti i Londrės ėshtė aktualisht i paralizuar"-ai refuzon tė konfirmojė nėse ka viktima.

1055 - Njė mjek i thotė agjencisė Reuters se nė stacionin Aldgate ka tė paktėn 90 tė lėnduar.

1053 - Ministri i Brendshėm Charles Clarke bėn njė deklaratė jashtė Downing Street rreth "incidenteve tė tmershme" qė kanė shkaktuar "lėmdime tė tmerrshme". Ai thotė se kryeministri Tony Blair ėshtė informuar dhe i kėshillon banorėt e Londrės tė mos ndėrmarrin udhėtime tė panevojshme.

1051 - Njė pasagjer nė njė tren nė Edgware Road thotė se pa disa trupa nė vagonin e shkatėrruar. Njė zėdhės i policisė tha se dy trena kanė mbetur brenda nė tunel nė Edgware Road.

1049 - Policia thotė se ka tė plagosur rėndė, por se nuk janė konfirmuar raste vdekjesh, njofton Associated Press.

1039 - Tė gjithė spitalet e Londrės vihen nė gjendje tė lartė gadishmėrie, njė zėdhėnės i thotė agjensisė PA.

1025 - Zyrtarė tė sindikatave tė transportit thonė se kanė njoftime pėr shpėrthime nė tre autobuza, thotė PA.

1025 - PA njofton pėr dy autobuza tė dėmtuar gjatė shpėrthimeve - njė nė Sheshin Russell dhe tjetri nė Sheshin Tavistock. Belinda Seabrook, njė dėshmitarė okulare tha pėr shpėrthimin nė sheshin Russell: "Isha nė autobuzin para dhe dėgjova njė zhurmė tė pabesushme, u rrotullova dhe pashė pas gjysmėn e autobuzit dykatėsh nė ajėr".

1025 - Andrew Marr i BBC-sė qė ndodhet nė Gleneagles me kryeministrin, thotė se kabineti "nuk ėshtė ende i sigurtė" nėse shpėrthimet ishin sulm terrorist.

1023 - Policia e Transportit tė Londrės konfimon njė shpėrthim nė njė autobuz nė Tavistock Place.

1021 - Scotland Yard njofton pėr "disa shpėrthime" nė Londėr, njofton Press Association (PA).

1014 - Njė dėshmitar okular i thotė PA se njė autobuz ėshtė shkatėrruar nga njė shpėrthim nė qendėr tė Londrės.

1009 - Dėshmitarja Christina Lawrence, qė ndodhej nė njė tren qė po largohej nga Kings Cross, i tha BBC-sė: "Pati njė shpėrthim tė madh nė tunnel dhe treni ndaloi dhe papritmas, u mbush me tym tė zi dhe nuk po merrnim dot frymė".

1002 - Scotland Yard thotė se po merret me njė "incident serioz".

0940 - Policia e Transportit thotė se nė stacionet e Underground-it nė Aldgate, Edgware Road, Kings Cross dhe Russell Square, ka patur incidente me rrymėn elektrike.

0933 - Metroja e Londrės njofton pėr "njė incident tjetėr nė stacionin n137 Edgware Road", njofton PA

0933 - Pasagjerėve u thuhet se tė gjitha shėrbimet nė metronė e Londrės janė pezulluar pėr shkak tė njė problemi nė rrjetin e furnizimit me energji elektrike, njofton PA.

0924 - Policia e Transportit thotė se incidenti, ndoshta ishte shkaktuar nga njė pėrplasje e dy trenave, nga ndėrprerja e energjisė elektrike, ose nga shpėrthimi i njė kablli tė korentit. Policia njofton pėr tė lėnduar "nė gjendje qė tė ecin vetė".

0915 - Press Association njofton se shėrbimet e emergjencės ishin thirrur nė Stacionin nė Liverpool Street pas njoftimeve pėr nėj shpėrthim.

0849 - Policia e Transportit njoftohet pėr njė incident nė linjėn Metropolitan mes Liverpool Street dhe Aldgate.

Odise
07-07-05, 20:54
Udhėheqėsit e G8-s nėn presion pėr veprim


Udhėheqėsit e G8-s priten nga Mbretėresha Elisabet
Udhėheqėsit e G8-s e kanė kaluar natėn nė Gleneagles tė Skocisė nėn presion tė madh nga veprimtarė nga njė spektėr i gjerė politik.
Pas disa ditė protestash publike nė Skoci, qė kėrkojnė qė udhėheqėsit tė shkojnė pėrtej fjalėve tė bukura dhe tė veprojnė me vendosmėri, ky samit mė nė fund fillon sot.

Ndėrsa pjesėmarrėsit kryesorė tė takimit dyditor flinin, kėshilltarėt e tyre kanė punuar pėr tė ngushtuar largėsitė e pozicioneve tė ndryshme pėr ēėshtjen e vėshtirė nė krye tė rendit tė ditės sot, ndryshimi i klimės.

Nė fund tė njė dite tė jashtėzakonshme, qė i dha njė nxitje mikpritėsit, Tony Blair, dhe e la presidentin francez, Jacques Chirac, tė pėrballet me njė humbje tjetėr - kėtė herė lidhur me Olimpiadėn - si zyrtarėt britanikė ashtu edhe ata francezė po mundohen tė theksojnė se ata po punojnė bashkėrisht si pėr ēėshtjen e Afrikės ashtu edhe pėr atė tė ndryshimit tė klimės.

Kėrcėnimi pėr ndryshimin e klimės pritet tė dominojė bisedimet, ndėrsa ka shenja se do tė pranohet kundėrshtimi amerikan ndaj kufizimit tė emetimit tė gazrave tė dyoksidit tė karbonit dhe se marrėveshja e Kiotos do tė pėrmendet fare shkarazi nė deklaratėn e fundit.

Duket se theksi do t'i vihet konsensusit lidhur me bashkėpunimin nė kėrkimet pėr tė gjetur energji alternative.

Si shkėmbim, presidenti Bush ėshtė mė i gatshėm tė bėjė lėshime duke pranuar se veprimtaria njerėzore ėshtė, tė paktėn pjesėrisht, fajtore pėr ngrohjen globale.

Shumė shkencėtarė dhe veprimtarė tė mjedisit mund tė tronditen nga rezultati i mundshėm, por zyrtarėt britanikė kėmbėngulin se kjo do tė hapte rrugėn pėr tė ulur emetimet e gazrave tė rrezikshme.

Protesta

Udhėheqėsit e G8-s mbėrritėn nė samit me helikopterė duke shmangur demonstruesit qė u ndeshėn me policinė pėrreth gardhit rrethues tė hotelit luksoz ku zhvillohet takimi.

Protesat kanė qenė tė dhunshme, vepritmarė tė krahut tė majtė dhe anti-kapitalistė bllokuan rrugėt dhe ndaluan trenat nė pėrpjekje pėr tė krijuar pengesa.

Policia ka arrestuar rreth 200 vetė.

Ndėrsa nė Edinburg po ushtrohet presion nga njė grup i njė natyre tjetėr, me njė koncert tė fundit nė serinė e koncerteve Live8.

Nė koncert u dėgjua njė thirrje nga Nelson Mandela i cili u kėrkoi udhėheqėsve tė G8-s tė mos i largohen luftės kundėr varfėrisė nė Afrikė.

Dilaver
08-07-05, 20:44
Kanė humbur jetėn tragjikisht tre fėmijė tė moshės tre deri katėr vjeē, nė fshatin Ēabėr tė Mitrovicės. Korrespodenti i RTK-sė nga Mitrovica njofton se rasti tragjik ka ndodhur rreth orės 15:00, kur "fėmijėt kanė hyrė nė njė pus tė thellė". Bėhet fjalė pėr familjarė - motėr e vėlla dhe njė kushėri tė tyre.


Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Larry Miller ka thėnė se “fėmijėt nuk janė shtyrė nga askush” duke shtuar se ky ėshtė njė “aksident tragjik”.

Fshatari
13-07-05, 15:17
Kryeredaktori i gazetės izraelité "Debka", ekspert ushtarak i afėrt me sherbimet sekrete izraelite "Mossad", ka deklaruar pėr tė pėrditshmėn e beogradit "Blic" se eksplozivi i pėrdorur nė atentatet e Londrės vjen nga Serbia.
Ai ka deklaruar se Serbia ėshtė furnizuesi kryesor me armė dhe materjal ushtarak tė tė gjitha llojeve i tė gjitha organizatave terroriste dhe mafioze nė botė. Klienti mė i madh i Serbisė ėshtė Al-Kaida, natyrisht.
Fillimisht, e pėrditshmja londoneze, Financial Times e 12 korrikut, duke iu referuar burimeve policore, pohonte se ekspllozivi vinte nga njė vend ballkanik, pa e saktėsuar atė!
Miqėsia e Serbisė me terroristėt islamistė si po duket i paska rrėnjet e thella!
E vėrteta po ecėn ma hapa tė mėdhenjė...!
Tė fala nga fshati!

Gentiani
14-07-05, 17:45
Kėrcėnim histerik i z. Drashkoviq



Agim Shehu



Kohėt e fundit ministri i Jashtėm serb, z. Drashkoviē nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė BE-sė pėr Irakun lėshoi kėrcėnim tė ri mbi Kosovėn: «Njė Kosovė e pavarur ėshtė e mundur vetėm pėrmes forcės, kundėr
vullnetit tė Serbisė», e mė tej «Gjithēka kundėr vullnetit tė Serbisė do destabilizonte Serbinė, Kosovėn, Shqipėrinė, Maqedoninė Perėndimore, Bosnjėn, Republikėn Serbe tė Bosnjės dhe pa dyshim do tė shkaktonte njė trazirė tė madhe pėr tė cilėn ne, rajoni dhe Evropa nuk ka nevojė (!)». Ėshtė vendi qė kryediplomatit sllav t’i vemė pėrballė gjykimin e diplomatit tė shquar amerikan z. Hollbruk: «Nėse trupat e NATO-s largohen nga Kosova, brėnda 48 orėsh do ndodheshim pėrballė gjakderdhjes mė tė madhe tė historisė botėrore »! Z. Drashkoviē kolegun tė paktėn di ta lexojė: gjakderdhja nuk vjen ngaqė i jepet Pavarėsia Kosovės, por nėse Kosova lihet nėn mėshirėn e Serbisė po tė ikte. Ata qė e njohin si njeri tė penės letrare, tani dhe tė gjuhės zyrtare, nuk e kanė tė vėshtirė tė dallojnė se nė fjalorin e tij ka tė gjitha stinėt; por nė pėrdorimin e stinėve verėn e ka pėr serbėt, kurse dimrin pėr shqiptarėt. Si shkrimtar me fantazi Drashkoviē ua kalon nė oreks tė gjithė kolegėve sllavė. Nė romanin «Thikat», tė drejtėn historike serbe ai e shtrin gjer nė Selanik... Por tani pėr tani ka ngecur te Kosova. Ajo i shfaqet si kalė i hazdisur qė dhėndrit tė ri zyrtar tė Beogradit nuk i bindet nė revan stepash tė tij. Megjithatė, kėmbėngulės, nė fillim i qaset me stinėn e butė nė fytyrė: nė njė dorė mban premtimin zyrtar nga kolegu - ministėr i Shqipėrisė: (Kosova pjesė e Serbi-Mal i Zi); nė dorėn tjetėr shtrin ushqimin e tij pėr Kosovėn: mė pak se pavarėsi, mė shumė se autonomi (pėrkthyer shqip: mė pak se presh, mė shumė se lesh)! Pėr kombin shqiptar tė Kosovės kjo dhuratė e re sllave ndryshon vetėm arkivolin - nga dru rrapi nė dru ulliri! Po tė qe sot nė fuqi, Milosheviēi nuk do tė bėnte mė shumė, e Drashkoviē ėshtė ministėr parėsor nė qeverinė dalė nga partia mbetur nė fuqi e Milosheviēit. Kryeministri i tij, Koshtunica, po nė ato vrima fyelli tė Beogradit, deklaron se «pa Kosovėn, nė Serbi nuk do kish demokraci», e shpjeguar mė saktė, «pa njė koloni, nuk do ketė ish-ushtarakė me armė i bandave zyrtare serbe, do na kujtonte oficerin nazist qė pas kapitullimit tė bėhej, bie fjala, kryeministėr gjerman pėrkrah aleatėve! Koha dėshmon se «protektorati ndėrkombėtar» mbi Kosovėn qe i mjaftueshėm, kurse shtesa mbi tė - «sovraniteti i Serbisė mbi Kosovė», (ndaj njė viktime mėse 100 vjet prej Serbisė), koha tregon se u kthye dhe si minė nė rrėnjėt e lirisė sė saj; shumė personalitete dashamirės e objektivė shprehen se ky «sovranitet» fiktiv i ka bėrė njė zhvlerėsim idealit dhe sakrificave tė NATO-s, aq sa Beogradit i ka bėrė dhe njė shpėrblim nga qarqet pėrserbe tė Evropės, duke ndrequr me vrasje ndėrgjegjeje goditjen mbi tė, pa dėshirėn e tyre.
Histerinė shovene serbe me pasojat mė tė rrezikshme tė saj e kurseu tė gjallė pėr ringjallje pikėrisht ai pėrcaktim 3 fjalėsh «sovraniteti i Serbisė mbi Kosovė»; njėlloj si pas mundjes sė Hitlerit tė vendosej «sovraniteti gjermano-nazist mbi sudetet ēeke apo Alsas Lorenėn franceze»! Partia e diktatorit Milosheviē me rrėnjė tė gjalla diktature nuk u prek (u vra monstra po mbeti mitra, –do thoshte Breht); PS-ja e Milosheviēit mbetet nė pushtet e fuqizuar mė shumė me etje revanshi e hakmarrjeje, gjersa as pranoi, as u detyrua tė pranojė fajin e katėr luftėrave, pa kėrkuar tė paktėn njė ndjesė (kėto ditė, gjatė vizitės nė Kore tė tėra mediat thanė se perandori i Japonisė, edhe pas 60 vitesh vazhdon kėrkon falje pėr viktimat koreane nga ushtria japoneze nė Luftėn II Botėrotre). Partia Socialiste serbe e krimit mė tė freskėt evropian ringre qetėsisht qeveri edhe me V. Drashkoviē nė ballė, pasi asaj s’iu kėrkua asnjė llogari e asnjė dėmshpėrblim pėr viktimat, siē ėshtė vepruar me ēdo diktaturė tė mundur. E ngjashmja me PS-nė serbe, Partia Baath e Sadam Hysenit u shkatėrrua nė krejt strukturat ushtarake e policore nga Fuqitė Aleate; ndryshe do tė vihej nė dyshim tė errėt qėllimi i asaj ndėrhyrjeje ndėrkombėtare si humanizėm lirie me njė pazar tregtie nė mes! Kurse strukturat e mekanizmit militarist serb me gjak nė duar e nė ėndrra, mbeten tė paprekura. Tė tilla, ato pjellin orekse tė reja, siē po shpallen hapur nga ministri i Jashtėm. Kjo do tė ndodhė gjersa zyrtarė parėsorė evrope, me sa duket tė papėrgjegjshėm nė diplomacinė e tyre ndaj kombit shqiptar, me emisarė si Drashkoviē e Koshtunica takohen me mallėngjim erotik nė sy, ndėrsa mijėra bij tė Kosovės rrinė ende tė harruar nė varret sllave nėpėr Serbi, apo nė burgjet enigmė!
Nė diplomacinė e vet z. Drashkoviē zbaton parimin e grabitėsit: Qė tė fitosh sadopak, kėrko sa mė shumė“! Kjo lojė ėshtė e njohur nė fqinjėt tanė Veri-Jug qė na kanė vėnė nė mes. Ideologėt shtetėrorė grekė, vėllezėr tė sllavėve, pėrsėrisin nė pafundėsi: „kėrko gjer nė lodhje tė drejtat e njeriut pėr pakicėn greke nė Shqipėri, qė tė fitosh pėr ta „tė drejta kombėtare“. E njėjta gjė pėr pakicėn sllave nė Kosovė: kinse tė rrezikuar nga shqiptarėt nė tė drejtat e njeriut, u duhet dhėnė „e drejta kombėtare“ pėrmes enklavave, e pastaj me kėto „tė drejta“ tė shkėputen drejt prehrit tė nėnės, Serbisė! Nė kėtė praktikė, strategjinė e gjatė pėr „vijėn Venizellos: - Himarė, Pėrmet, Korēė“ Athina e ushqen me kėrkesėn e tejfryrė, se „Greqi ėshtė gjer nė lumin Shkumbin“, atje ku kufiri puqet me Serbinė! Pas kryengritjes sė pėrgjithshme tė Kosovės pėr shporrjen e ēizmes serbe, drejtuesit grekė tė ēdo ngjyre shpallėn: „atė qė Kosova do tė kėrkojė nga Beogradi, do ta kėrkojė dhe pakica greke nga Tirana“.
Brenda kohėve tė tilla, Drashkoviē zgjoi mė tej kėrkesėn me kėrcėnim brenda: „Po iu dha pavarėsia Kosovės, do tė kėrkojmė dhe ne pavarėsinė e Republikės serbe tė Bosnjės“! (mbase komedia nuk do tė qe sakt komedi nėse brenda nuk do tė kishte dhe mendje tė tilla diplomatėsh tė lajthitur!) Beogradi dhe Athina tė tilla kushtėzime pazari i kanė mėsuar nga tregu i madh politik i Fuqive tė Mėdha: pre e dhuro njėri-tjetrit troje Shqipėrie, si qenve rrotull thertores, pėr tė ndaluar kacafytjen e tyre! Mbetet e paharrueshme kėshilla cinike e Eduard Greit, kur ndienė kundėrshtinė e rreptė tė shqiptarėve pėr prerjen e Gjakovės: „Serbia atė mund edhe ta blejė me ca para, pasi qeveria e re e Shqipėrisė do tė ketė nevojė“! Kujtesa na afron paralele tė historisė, veēanėrisht kur krerėt nė radhė tė Beogradit nga historia asgjė nuk kanė mėsuar dhe asgjė nuk kanė harruar! Mė 1989-ėn nė Fushė-Kosovėn Milosheviē nė nisje tė karrierės agresive, ndizte serbėt
pėr krim mbi Kosovėn, se „kėtej e tutje askush nuk do tė guxojė t’u prekė me dorė“! Sot, 16 vjet mė vonė, kur autori i kėsaj thirrjeje ėshtė nė Hagė, Drashkoviē, po nė Kosovė shpall kėrcėnimin tejpėrtej, se pavarėsia e Kosovės do tė lindė tronditje, gjakderdhje e Srebrenica tė reja! Harron, vallė z. Drashkoviē, se gjakderdhjet nė ish-Jugosllavi nisėn e vazhduan me Kroaci, Bosnjė, pastaj dhe nė Kosovė, kur Kosova nuk kishte pavarėsi?! Se po tė kishte Kosova pavarėsinė, tė paktėn aty nuk do tė plaste ajo luftė e gjakderdhje, e cila nė fund tė fundit, iu kthye nė kokė Serbisė sė zotit Vuk Dr..!?
Siē dihet, presidenti Bush me rastin e Krishtlindjeve Beogradit i bėri paralajmėrimin qė tė mos e kalojė „vijėn e kuqe“, shkelja e sė cilės njoftonte genocid mbi Kosovėn. Diktatori serb vazhdoi tė vetėn: vijėn e kuqe e shkeli me „patkoin“ - ēelik tė ēizmes militare. Genocidi kish nisur epilogun e shfarrosjes sė Kosovės. Nė tė njėjtėn kohė bėnte botėrisht kėrcėnimet, si sot pasuesit e frymės sė tij. Kujtojmė deklaratat zinxhir me histeri tė Milosheviēit, tė cilat kėsaj here, pėr fat tė mirė, pėrballė arsyes dhe vendosmėrisė sė botės euroatlantike me SHBA-nė nė krye, nisnin dramatike e mbaronin komike. Nė fillim diktatori serb shpallte se „Kosova ėshtė ēėshtje e brendshme e Serbisė e askush nuk do tė lejohet tė ndėrhyjė!“ (kundėr dėshirės dhe kėrcėnimit tė tij, u bė dhe ēėshtje e jashtme! Mė tej: mbi „vijėn e kuqe“ amerikane ėshtė „patkoi“ i ushtrisė sllave. Nuk pranohet asnjė bisedė, me kėdoqoftė, pėr Kosovėn“! (edhe biseda mė nė fund u pranua). Mė tej: „nuk do pranohet asnjė bisedė, ku tė jenė pėrfaqėsues edhe tė Kosovės!“ (edhe kjo u pranua); „UĒK-ja ėshtė terroriste, e me pėrfaqėsues tė saj nuk ulemi kurrė nė tryezė!“ (U ulėn edhe me tė nė tryezė si mushkė e shtruar pėr samar)! Mė tej, „Nuk pranojmė si palė e barabartė nė bisedė me pėrfaqėsues tė Kosovės, pasi na shkelet sovraniteti“! (u pranua dhe kjo pa ua ngrėnė njeri sovranitetin qė u takon); mė pas, „Serbėt nuk do firmosin nė Rambuje...“ duke shpresuar kėtu, se as pėrfaqėsuesit e Kosovės nuk do firmosnin, siē kėshillonin dhe nga Shqipėria zėrat, dashje pa dashje nė shėrbim tė Beogradit.
Ultimatumi serb edhe kėtu dėshtoi; pala e Kosovės firmosi, dhe nė mungesė tė firmės sė Beogradit, NATO me gjeneralin me 4 yje, V. Klark firmosėn nisjen e avionėve ushtarakė mbi ta. Pėrballė lirisė sė Kosovės diplomacia terroriste serbe nuk gjeti tė ēarė tė ligjėronte genocidin. Kurse tani ajo rikėrkon tė ēara nė diplomacinė euroatlantike pėr t’i penguar Kosovės Pavarėsinė. Drashkoviē e di se edhe po nuk fitoi, nuk ka ē’humbet. Mbi tė gjitha e di, se trysnia bėhet me sukses nė palėn kundėrshtare mė tė nėnėshtruar, mė zėulėt. Aq mė tepėr, kur kėtė praktikė Athina e Beogradi e ka zbatuar me sukses mbi shqiptarėt, pasi kėshtu kanė vepruar mbi Shqipėrinė dhe Fuqitė e Mėdha. Njė komb do ta fitojė, apo do ta vuajė natyrėn e vet. Askush nuk tė vlerėson mė shumė se sa do ta vlerėsosh ti mė parė veten nė tė drejtėn tėnde. Kėrcėnimi i z. Drashkoviē ėshtė jehonė e sė kaluarės qė zgjatet nė tė ardhmen nga terroristėt e vjetėr tek tė rinjtė. Vlen tė ricitohet njė kėrcėnim i tillė i njė intelektuali serb botuar nė “Vreme”, 2.12.1991, Miliq od Maēve, pikėrisht nė nisjen e 4 agresioneve tė Serbisė mbi fqinjėt: “Sė shpejti serbėt do ta sundojnė botėn. Ata qysh tani zotėrojnė armėn e fshehtė... Nėse bie njė bombė e vetme nė Beograd, atėherė Vatikani, Vjena, Boni e Zagrebi do tė bėhen rrafsh me tokėn nga forca e formulės V3=0. Kur tė ndodhė kjo, atlantidasit do tė shfaqen e do t’i shpallin serbėt si popull imperial, tė cilėt qė nga ai ēast, nė emėr tė tyre do tė shtrojnė rregullin nė rruzullin tokėsor e do tė sundojnė tėrė botėn”! Pėrballė kėtij deliri tej ēdo fantazie, BE-ja, vetė z. Solana duhet tė dėrgojė nė Beograd njė psikiatri rezervė pėr mėnjanim epidemije. Mirėpo njė epidemi e tillė nazisto-komuniste i ka rrėnjėt mė larg nė lindje. Genocidi serb mbi fqinjėt kishte filluar e Zhirinovski rus mė 1.2.1994 frymėzonte tė njėjtėn frymė nga radio Taniug nė Beograd: “Nėse do tė ketė njė sulm mbi ju, ju nuk duhet tė shqetėsoheni; Rusia ka jo vetėm armė tė fjalės sė fundit, por dhe njė armė sekrete me ultratinguj, tė cilėn ajo do ta pėrdorė shpejt pėr mbrojtjen e saj dhe tė vėllezėrve ortodoksė nė hapėsirėn e Jugosllavisė sė vjetėr!..Tė bėjmė qė ne, sllavėt, tė komandojmė botėn nė kėtė fundshekull” (kėto kėrcėnime Zhirinovski i bėnte duke qenė njė deputet kryesor i njė partie fituese nė Parlamentin rus; se ēdo tė jetė nesėr ai, nuk dihet, por nė klimėn ruse me bolshevizėm tė gjallė mund tė jetė gjithēka”).
Drashkoviē lajmėroi botėn se po iu dha pavarėsia Kosovės, do tė ketė ērregullim, luftė etj. Por ai nuk tha se ē’do tė ketė, nėse Kosovės nuk i jepet pavarėsia? Nėse nuk e di me fantazinė e shkrimtarit tė njohur, duhet ta mendojė me fantazinė e njė serbi, sot banor i Hagės, tė mundur mė parė pikėrisht pėr kėto idera! Nėse populli i Kosovės i duket i butė, i nėnshtruar ndaj tė mėdhenjve, kjo nė fund tė fundit nuk i vjen nga anemi gjaku, por nga fisnikėri karakteri. Vlen tė pėrsėritet thėnia e Hygoit, se shpesh nėn lėkurėn e qengjit dremit njė tigėr! Kosova kėtė e ka treguar jo njėherė, tė paktėn nė buzė tė humnerės sė saj kur nėse s’i japin lirinė, vdekjen e zgjedh vetė. Z. Drashkoviē i rikujtojmė atė qė me siguri e ka lexuar, gjykimin e z. N. Burns, nėnsekretar amerikan i Shtetit, siē e citon dhe publicisti i shkėlqyer amerikan Patrick Moor: “Populli i Kosovės duhet tė vendosė pėr fatin e vet!” Mendimin e plotėson kėshilltari Xhekson i presidentit amerikan (si t’i jepte njė pėrgjigje dhe tė mbifryrit Drashkoviē): “Serbėt duhet tė zgjedhin mes Kosovės dhe Evropės. Nėse zgjedhin Kosovėn, humbin dyfish, pasi Kosovėn e tanimė e kanė humbur”. Me mėse 120 vjet gjak tė derdhur nga sllavėt, Kosova peshon tepėr rėndė e z. Drashkoviē tanimė nuk e ngarkon dot. Ėndrra e tillė e tij pėr nė Evropė ėshtė ecja e lumit pas, drejt rrjedhės.



Shekulli 14.07.2005

Shpati
15-07-05, 08:42
Kėrcėnim histerik i z. Drashkoviq




Shekulli 14.07.2005

Ngulja "kepon" ati Shovenisti.

Shpati
15-07-05, 08:42
Kėrcėnim histerik i z. Drashkoviq



Agim Shehu



Kohėt e fundit ministri i Jashtėm serb, z. Drashkoviē nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė BE-sė pėr Irakun lėshoi kėrcėnim tė ri mbi Kosovėn: «Njė Kosovė e pavarur ėshtė e mundur vetėm pėrmes forcės, kundėr
vullnetit tė Serbisė»,
Shekulli 14.07.2005

Ngulja "kepon" ati Shovenisti.

Krokodilli
15-07-05, 10:48
Identifikohet sulmuesi i katėrt nė Londėr

Oficerė tė policisė qė merren me hetimin e bombave tė javės sė kaluar nė Londėr kanė nxjerrė fotografinė e njė prej tė dyshuarve qė mendohet se ėshtė pėrfshirė nė sulmet me bomba dhe kanė apeluar pėr informacion publik pėr lėvizjet e tij.


Policia britanike ka identifikuar dy nga katėr personat qė dyshohet se kryen sulmet vetėvrasėse tė javės sė kaluar nė Londėr. Njė zyrtar britanik i kundėrterrorizmit tha se Shahzad Tanweer ėshtė pėrgjegjės pėr njė nga tre shpėrthimet nė trenat e metrosė, kurse Hasib Hussain ka kryer sulmin tjetėr nė autobuzin dykatėsh. Tė dy ata kanė lindur nė Britani dhe janė me origjinė pakistaneze. Edhe i treti ėshtė britanik me origjinė pakistaneze. Policia po ashtu identifikoi Shahzad Tanweer si i dyshuari kryesor i trenit nė stacionin e metrosė Aldgate. Burime tė policisė thonė se ata besojnė se sulmuesi i katėrt ishte njė xhamajkian qė jetonte nė Britani me emrin Lindsey Germaine. Policia beson se tė katėrt kanė ardhur bashkė nė mėngjesin e sulmeve. Hetimi ende po vazhdon. Policia dhe shėrbimet sekrete po pėrpiqen tė gjejnė natyrėn e saktė tė planit dhe atė qė ka mė shumė rėndėsi, nėse kėta persona morėn ndihmė nga individė tė tjerė, brenda apo jashtė vendit.


15/07/2005

arbias
18-07-05, 12:34
Ura kryesore mbi lumin Ibėr nė Mitrovicė prej sot do tė jetė e hapur 24 orė nė ditė Kosovė

Ura kryesore mbi lumin Ibėr nė Mitrovicė ėshtė hapur sot nė mėngjes pėr 24 orė tė plota pėr kalimin e automjeteve dhe kėmbėsorėve, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi rajonal i policisė Lari Miler.


Kalimi mbi urėn kreysore filloi para njė muaji dy herė nė ditė, ndėrkaq prej sot, ashtu siē ishte paralajmėruar, kjo urė do tė jetė e hapur 24 orė nė ditė.

Honesty^uk.
21-07-05, 17:36
Shpėrthime nė metro dhe nė njė autobuz nė Londėr


Vendet ku ndodhėn incidentet
Ka patur njė varg incidentesh nė tre stacione metroje dhe njė autobuz nė Londėr.
Shefi i Policisė sė Londrės, Ian Blair, tha se ka patur katėr shpėrthime apo pėrpjekje pėr shpėrthime bombash.

Ai thotė se ky ishte njė incident shumė serioz, por tha se bombat ishin mė tė vogla se ato qė shkaktuan vdekjen e 56 personave nė Londėr dy javė mė parė.

Sir Ian shtoi se numri i tė lėnduarve ishte shumė i vogėl.

Dėshmitarėt thonė se ata panė tė dilte tym nga tė paktėn njė prej stacioneve tė metrosė.

Njė zėdhėnės i kompanisė sė autobuzėve tha se xhamat e katit tė sipėrm tė autobuzzit ishin thyer por nuk kishte tė plagosur.

Komisioni i planeve civile tė qeverise britanike- i njohur si Cobra-- po zhvillon njė takim mbi ngjarjet.

Komisioni pėrfshin kryeministrin Tony Blair, sekretarin e jashtėm, Jack Straw dhe Sir Ian Blair, Shefi i policisė sė Londrės.

Incidentet ndodhėn nė stacionet Warren Street, Shepherds Bush dhe Oval dhe nė njė autobuz nė Hackney, nė lindje tė Londrės.

fadil
22-07-05, 12:47
E hėnė, 18. Korrik, 2005
E. HOXHAJ: PROCESI I DECENTRALIZIMIT BART ME VETE KUNDĖRSHTI TĖ MĖDHA



Enver Hoxhaj, deputet i PDK-sė


RADIO EVROPA E LIRĖ
Pas disa shqetėsimeve tė paraqitura fundjavėn e kaluar nga kryeministri Bajram Kosumi lidhur me decentralizimin, dje qeveria megjithatė ėshtė shprehur e gatshme, qė duke filluar nga 20 korriku, tė zbatojė pilot-komunat, tė cilat do tė shėrbejnė pėr tė testuar kėtė proces. Si i shihni ju kėto zhvillime nga kėndi juaj dhe i opozitės?

ENVER HOXHAJ
Ne si parti politike kemi qenė qė nga fillimi, qė vėrtetė tė ndodhė njė reformė e pushtetit lokal dhe tė kemi njė proces tė decentralizimit, i cili do t'i pėrmbushte interesat dhe nevojat e gjithė qytetarėve tė Kosovės. Forma se si ndodh aktualisht procesi i decentralizimit, pėrmes komunave pilote, ėshtė njė lloj improvizimi dhe vetėm nė fushėn e deklaratave, qeveria aktuale reflekton kundėrshtitė nė qasjen e saj, reflekton mungesėn e vizionit, reflekton njė situatė, e cila do tė jetė shumė mė komplekse nė atė moment qė do tė fillojė implementimi i saj. Ne si parti politike mendojmė qė me debatin qė kemi patur nė Kuvend, e kemi arritur njė konsensus dhe kjo ēėshtje ka nevojė edhe pėr konsensus politik, edhe pėr konsensus shoqėror. Kėshtu qė ėshtė pak e pakuptueshme se si qeveria e Kosovės, pa e rikthyer ēėshtjen edhe njėherė nė Kuvendin e Kosovės, ose dhe pa njė debat tė mirėfilltė nė Forumin e Kosovės, fillon njė proces, i cili ndoshta vėrtet do tė mbartė me vete kundėrshti tė mėdha.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Ndėrkohė cilėn formė e preferoni mė tepėr si Parti Demokratike dhe sa nė fakt, bazuar nė diskutimet qė kanė qenė nė Kuvendin e Kosovės, pėrkrahen pilot-komunat nga Partia Demokratike?

ENVER HOXHAJ
Brenga jonė kryesore ka qenė pse tė fillohet me njė proces tė tillė, para se tė pėrcaktohet statusi pėrfundimtar i Kosovės. Ne ende mė tutje kemi frikė qė paralelisht krijojmė fakte nė terren, pėrderisa nė atė moment kur tė fillojė tė pėrcaktohet statusi pėrfundimtar i Kosovės, procesi i decentralizimit do tė dizajnohet qė nga fillimi. Sa i pėrket komunave tė projekt piloteve, brenga jonė kryesore ka qenė dhe mbetet, qė pėr njė proces tė tillė, nuk ka infrastrukturė tė nevojshme ligjore. Ne mendojmė se qeveria e Kosovės nga nėntori i kaluar, ka patur mjaft kohė qė vėrtet t'i hartojė kėto ligje dhe mos fillojė njė fazė eksperimentale.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Hoxhaj, Ministri i Pushtetit Lokal, zoti Lutfi Haziri, ka thėnė fundjavėn e kaluar, se edhe standardi qė ka tė bėjė me lirinė e lėvizjes dhe ai pėr kthimin e qėndrueshėm, do tė mund tė shėnonin pėrparime, nėse do tė mund tė fillohej procesi i decentralizimit. Sa konsideroni se mund tė ndihmojė njėri standard tjetrin standard pėrmes kėtij procesi?

ENVER HOXHAJ
Unė nuk mendoj se territori do tė jetė nė gjendje ta zgjidhė vėrtet lirinė e lėvizjes. Pėrkundrazi, nėse procesi i decentralizimit ndodh nė baza etnike dhe respekton vetėm parimin etnik, ai nuk krijon ambjent tė nevojshėm pėr liri tė lėvizjes, por krijon ambjent tė pėrshtatshėm pėr fortifikim tė grupeve etnike qė jetojnė nė Kosovė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Gjatė kėsaj jave pritet qė Forumi Politik i Kosovės tė diskutojė dhe ēėshtjen e sigurisė nė Kosovė. Duke e parė nga kėndvėshtrime tė ndryshme, thuhet se ēėshtja e sigurisė nuk ėshtė vetėm njė ēėshtje komplekse e asaj qė konsiderohet siguri pėr shumicėn dhe pakicėn, por edhe egzistim i disa shėrbimeve tė inteligjencės pėrbrenda partive politike. Prandaj cili mendoni se duhet tė jetė adresimi i Forumit nė kėtė ēėshtje?

ENVER HOXHAJ
Forumi i Kosovės duhet tė jetė vendi, i cili fillon tė adresojė tema, qė shpesh herė janė edhe tė pakėndshme pėr partitė politike. Mirėpo ėshtė interes i qytetarėve tė Kosovės dhe ėshtė interes i Kosovės, qė mbi tė gjitha tė sundojė ligji, qė mbi tė gjitha tė kemi institucione tė fuqishme, tė zgjedhura nga qytetarėt e Kosovės dhe mbi tė gjitha tė fillojmė tė kultivojmė elementin e llogaridhėnies. Aspekti i sigurisė ėshtė i ndjeshėm pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės, kėshtu qė Kosova do tė kishte pėrcjellė mesazhe tė mira, nėse Forumi qė nė takimin e parė, vėrtet ofron rekomandime tė cilat nė muajt e ardhshėm do tė kenė edhe efekt konkret nė jetėn tonė publike.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Aktualisht nė Kosovė ėshtė duke qėndruar kohė pas kohe dhe njė ekip i ambasadorit Kai Eide, i ngarkuar pėr tė vlerėsuar shkallėn e pėrmbushjes sė standardeve. Cilat janė pritjet tuaja lidhur me raportin qė zoti Eide do t'i dėrgojė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė dhe rrjedhimisht, a prisni nga kjo qė gjatė vjeshtės tė hapet procesi i diskutimeve pėr statusin e Kosovės?

ENVER HOXHAJ
Mendoj qė zoti Eide deri tani, nė shumė intervista, nė shumė takime, ka reflektuar qė do ta bėjė njė vlerėsim tė tėrė gjendjes politike qė ka Kosova dhe qė ka patur Kosova kėto vite. Raporti i tij do tė jetė evaluim dhe vlerėsim, jo vetėm i punės sė institucioneve vendore, por do tė jetė njė vlerėsim i vetė punės sė bashkėsisė ndėrkombėtare, i vetė punės sė UNMIK-ut. Njė raport i tillė do ta ketė mundėsinė tė reflektojė nė njė formė tė prerė dhe tė balancuar tė gjitha anėt pozitive dhe tė gjitha anėt negative qė i ka Kosova. Mund tė ofrojė rekomandime shumė tė fuqishme se si tė tejkalohet kjo situatė vitet e ardhshme.
Nė tė njėjtėn kohė jam shumė i sigurt se do tė ofrojė njė rekomandim kryesor, qė ėshtė shpresa kryesore e qytetarėve tonė tė Kosovės, qė sa mė parė tė nisė debati rreth statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Brenga ime personale ėshtė qė pas njė raporti tė mundshėm pozitiv tė zotit Eide, a do tė ketė Kosova agjendė tė prerė kohore. Mendimi im dhe mendimi i Partisė Demokratike ėshtė, qė ne sa mė herėt tė kemi njė datė tė prerė ose njė plan operacional me data konkrete, se kur do tė fillojė tė adresohet ēėshtja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, kur do tė pėrfundojė dhe cila do tė jetė pėrmbajtja e tij. Kosova nuk ka nevojė ta ketė pėrsėri njė proces tė pafund politik, siē ka qenė nė rezolutėn 1244 kėto gjashtė vite dhe tė jemi njė vend pa afate dhe pa mision. Kosova ka nevojė pėr njė agjendė tė prerė kohore, pėr data tė prera.

Intervistoi Zijadin Gashi

Fshatari
22-07-05, 12:54
A po pėrgatitet rajoni pėr shkėputujen e Kosovės nga Serbia?

Bernė, 22 korrik (Z.Ahmeti) - Lėvizjet e fundit tė diplomatėve nga Evropa dhe NATO ja nė Kosovė dhe Beograd si dhe vizita e Kryeministrit Kosumi nė Berlin, tregojnė se po bėhen pėrgatitjet pėr fazėn fundit tė procesit tė shpartallimit tė territorit tė ish- Jugosllavisė, me pavarėsinė e Malit tė Zi dhe Kosovės.
Sipas njė informacioni tė publikuar nė njė faqe zyrtare gjermane nė internet (german foreign policy.com), Berlini dhe NATO ja janė duke i bėrė pėrgatitjet pėr t'i bėrė ballė ndonjė shpėrthimi tė mundshėm nė Kosovė. Njohėsit e gjendjes nė Kosovė janė tė mendimit se ekstremistėt shqiptarė tani para fillimit tė bisedimeve pėr statusin e Kosovės do tė provokojnė, siē thuhet, pėr tė ndikuar nė ēėshtjen e statusit. Po ashtu thuhet se pėrfaqėsuesit e politikės sė jashtme gjermane e pėrkrahin ndarjen nga Serbia. Ndėrkaq si diskutabile vlerėsohen metodat dhe koha.
Pėrderisa elita kosovare kėrkon transferimin e kompetencave, nė Berlini dhe NATO ka frikėn se do tė pėrndjekin gjithė serbėt nga Kosova. Marrėveshja mes NATO s dhe Serbisė pėr lėvizjen e trupave tė NATO s nė territorin e Serbisė ėshtė lidhur me qėllim tė mėnjanimit tė zgjerimit tė njė konflikti tė mundshėm edhe nė vendet fqinj.
Pėr shkak tė (para)pėrgatitjeve pėr secesion (ndarje) tė Kosovės thuhet se janė duke u zhvilluar bisedime intensive pėr tė mėnjanuar ndonjė dhunė tė paparashikuar. Vizitat e fundit nė Beograd dhe Kosovė tė sekretarit tė NATO s, Skefer dhe e Solanės nė Kosovė kanė po kėtė qėllim.
Kurse ftesa e Kryeministrit tė Kosovės Bajram Kosumit nė Gjermani edhe nga Walter Kolbow, pėrfaqėsues i sekretariatit tė Ministrisė sė Mbrotjes Gjermane, ėshtė bėrė nė kėtė kontekst, lidhur me "perspektivėn e Kosovės". Dhe nė bisedė me Kosumin ėshtė biseduar edhe pėr sigurinė e trupave gjermane nė Kosovė. Me rastin bisedimet pėr secesionim tė Kosovės, qė vite me radhė ėshtė duke u ndihmuar nga Berlini zyrtar, njofton german foreign policy.com, kihet frikė pėr shpėrthim dhune posa tė fillojė ndarja e Kosovės nga Serbia. Kurse vlerėsimin pėr shpėrthime tė mundshme po e pėrforcojnė politikanėt shqiptarė tė Kosovės me deklaratat e tyre, tė pavetėdijshėm se ku do tė shpien ato.
Pėrgatitjet dhe bisedimet e intensivuara diplomatike nė rajon kanė pėr bazė kryesore atė se si tė pėrfundohet ndarja pėrfundimtare e Jugosllavisė pa shpėrthyer edhe ndonjė dhunė tani nė fazėn pėrfundimtare. Fjala ėshtė si pėr malin e Zi po ashtu edhe Kosovėn. Ndėrsa ish-ambasadori i Jugosllavisė sė Milosheviqit nė Berlin, Vlado Nadazdin, nė intervistėn tė dhėnė pėr tė njėjtin organ, shpreh frikėn e tij pėr "Kosovėn e madhe", por njėkohėsisht ai pranon se shumica e shteteve e favorizojnė ndarjen e Kosovės nga Serbia.

Dilaver
25-07-05, 11:58
Nje deshmitar tregon per Gazeten "Danas" djegien e kufomave te civileve shqiptare ne Mackatice

Lajmi i ores 11:50 AM


BEOGRAD (25 Korrik) - Nje deshmitar serb tregon se ka degjuar disa here nga qytetaret e Surdulices, por edhe ne bisede me inspektoret e policise sekrete se ne Mackatice jane djegur kufomat e civileve shqiptare nga Kosova gjate nderhyrjes se se NATO-s, ne mesin e tyre dhe femije. Ky deshmitar me kusht anonimiteti ka rrefyer ne Shkup per gazeten "Danas" te Beogradit sesi gjate nderhyrjes se NATO-s edhe qytetaret e Surdulices (qytet ne jug te Serbise, rreth 1OO km ne lindje te Kosoves) kane treguar per kamionet dhe kufomat e djegur ne Mackatice. Ne autencitetin e tregimit ai eshte bindur duke degjuar bisedat e kreut te policise sekrete, te pjesetareve te Ministrise se Puneve te Brendshme dhe gjykates se Surdulices. Deshmitari ka treguar madje me emer e mbiemer njerezit e sherbimit sekret ne Surdulice. Ai i eshte drejtuar Keshillit per te Drejtat e Njeriut ne Leskovc, Fondit per te Drejten Huminatare dhe gazetes "Danas" thote se per shkak te sigurise se familjes se vet, nuk mund te zbuloje emrin e personit per te cilin operativistet e policise pohonin se ka udhehequr me operacionin. Deshmitari ka cituar per gazeten se ne fillim nuk ka besuar per krime te tilla, por me vone eshte bindur per ekzistencen e makinerise, qellimi i se ciles ka qene fshehja e vrasjeve masive. Edhe Fondi per te Drejten Humanitare ka publikuar me pare nje deklarate per shtyp ne te cilen thuhet se gjate majit te vitit 1999 ne Mackatice jane djegur kufomat e civileve shqiptare. Kufomat ishin sjelle me kamione te markes TAM, nderkaq ne operacion ishte perfshire edhe Milorad Ulemek Legija. Sipas gazetes per "rastin Mackatica" hetimet jane duke u zhvilluar nga Prokuroria per krimet e luftes ne Beograd. db/db(QIK/Balkanweb)

Gentiani
25-07-05, 17:48
Madelein Bardhi nga Gjakova, pagėzuar me emrin Madelein Albright nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės

nga - BEQIR SINA, Nju Jork


http://presheva.com/foto/person/MEDLINA&MEDLINA.jpg

Dy Madelein, njera lindi me lirinė e Hebrenjeve dhe tjetra me lirinė e Kosovės

BENSONHURST - BROOKLYN (NY) "Ollbrajt nderohet me Medaljen e Artė tė Lirisė", nga Kosova, medalje kjo qė Presidenti i Kosovės, dr. Ibrahim Rugova, i'a dorėzoi ish-sekretares amerikane tė Shtetit, Medlin Ollbrajt, mė 12 qershor 2004, nė 5-vjetorin e Ditės sė Lirisė tė Kosovės. Pas, marrjes se medaljes "Medalje e Artė tė Lirisė", me tė cilėn e ka dekoruar qė Presidenti Rugova, ajo zhvilloi edhe njė takim me presidentine Kosovės, ku bisedoi pėr gjendjen aktuale nė Kosovė.
Presidenti Rugova, pasi shprehu kėnaqėsinė pėr takimin me zonjėn Ollbrajt, e ēmoi si mike tė madhe tė Kosovės dhe tė popullit tonė.

"Kosovės i kam kushtuar shumė kohė, duke menduar se si ta ndihmoja.Shumė shpesh jam ndierė edhe e shqetėsuar pėr tė. Prandaj sot jam shumė e kėnaqur qė jam kėtu, pikėrisht kėtė vit qė ėshtė vendimtar pėr Kosovėn", - u shpreh pas takimit me Rugovėn, Ollbrajt.
Ish-sekretarja e Shtetit porositi qė nė Kosovė duhet tė zhvillohet demokracia dhe kėrkoi mbrojtjen dhe respektimin e tė drejtave tė
pakicave. "Tė gjithė duan t'ju ndihmojnė. Unė nuk e pėrfaqėsoj SHBA-nė tė zyrtarisht, por po flas si njė qytetare amerikane dhe, shpresoj, si njė mike e kėtij vendi, do tė bėj ēdo gjė qė t'ju ndihmojmė dhe, sepse ky vit ėshtė vendimtar pėr Kosovėn", - theksoi Ollbrajt, duke thėnė mė pasė se" E ndiej veten kosovare".
Kjo thėnje e saj ka shumė kuptime, - nė se do t'i referohemi edhe editorialit tė agjencisė sė lajmeve AP (Associated Press), mė 6 shkurt 2003, nga gazetari i saj William J. Kole, me titull "Reviled in many places around the world, Americans are adored in Kosovo". Jo pa qėllim pas kėsaj vizite, ju kthyem edhe njė her kėtij editoriale tė cilit pas botimit nė axhesinė tė madhe amerikane ju referuan thuajse tė gjitha gazetat mė tė mėdha merikane. Tė cilat, botuan tė njėjtin artikull, ku shkruhet se nė Kosovė amerikanėt janė mė tė sigurtė dhe mė tė admiruar se nė ēdo vend tjetėr tė botės.
Editoriali shkruante se flamuri amerikan ėshtė prezent dhe valvitet nė ēdo shtėpi shqiptari tė Kosovės. Njė ēift shqiptar nga Kosova, pas luftės me krenari, nė shenjė mirėnjohjeje, i kanė vėnė emrin vajzės sė tyre, Madeleine Albright. Editoriali citon se edhe njė pallat i lartė gjashtėkatėsh nė qendėr tė Prishtėnės, ka emrin dhe posterin gjigand tė Presidentit Bill Klinton, kur edhe bulevardi mė i madh i Prishtinės, mban emrin e Presidentit Bill Klinton.
Gjithēka kulmon nė Kosovė, me vendimin e Presidentit tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, i cili, ka vendosur qė ndėrtesa e Presidentit tė Kosovės, tė emitojė nga ana strukturore Shtėpinė e Bardhė "White House," dhe tė thirret me tė njėjtin emėr. Ndėrkohė, tė gjitha kėto argumente gjenden nė Kosovė, kur shumė pjesė tė botės duke pėrfshirė edhe vende fqinje nuk i duan amerikanėt, si shqiptarėt. Por, nė Kosovė ndryshon gjithēka, merikanėt janė mė tė sigurtė, mė tė admiruarit e mė tė mirėpriturit.
"Kur unė shoh skena tė tilla, kur njėrėz tė ndryshėm djegin flamurin amerikan, jam thellėsisht i vrarė", thotė Dr. Besnik Bardhi nga Gjakova, nė ug-perendim tė Kosovės, qyteti i cili, thuhet se ka edhe numrin mė tė madh tė tė vrarėve gjatė luftės e gjenocidit nė vitet 1989-99.
Presidenti i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova ia dedikon gjithė kėtė mrekulli - admirimin dhe respektin qė kanė shqiptarėt, pėr Amerikėn, Presidentėve Willson, Reagan, Bush Plaku, Klinton e tjer. Presideti i Kosovės Dr Ibrahim Rugova thotė: "Ne i duam amerikanėt sepse ata na dhuruan lirinė qė ne dėshironim". Rugova vazhdon duke thėnė se "pikėrishtė pėr kėtė ka njė respekt tė madh dhe ideal". "Me Amerikėn ne jemi tė vegjėl, por miq tė mėdhenj qė mund tė bėjmė edhe punė tė mėdha", thotė Rugova.
Pasė vizitės sė ish-sekretares sė Shtetit, Madelein Albright nė Kosovė, gazeta kombėtare Bota sot, zhvilloj njė bisedė me prindėrit e vajzės Madelein Bardhi nga Gjakova, pagėzuar me emėrin Madelein Albright nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

BOTA SOT: Dr. Bardhi, Si pėrjetoj ju dhe familja juaj vizitėn nė Kosovė, tė ish-sekretares sė Shtetit, Madelein Albright ?


Dr. Besnik Bardhi : Ne ishim nė pushime verore nė Allanya tė Turqisė deri mė 1 korrik. Nė Gjakovė fillova punen menjėherė dhe lajmin pėr ardhjen e znj. Albright e kuptova nga njė pacient i cili mė pyeti se a do tė takohemi me te. Mbeta i hutuar pėr njė moment, nuk dija fare pėr ardhjėn e saj nė Kosovė. Nė kokėn time filluan tė mė sillen lidhjet tė cilat duhet aktivizuar pėr tė mė bėrė aranzhimin e takimit. U ula pran kompjuterit deri nė orėt e vona tė mbrėmjes dhe falė internetit arrita qė tė dėrgoj shumė letra nė adresa tė ndryshme elektronike. Njėra nga ato adresa ishte ajo e Institutit Kombėtar Amerikan pėr Demokraci nė Prishitinė. Tė nesėrmen ndodhi mrekullia, dikush nga zyrtarėt e kėtij institucioni mė informoj me telefon, se takimi aq shumė i pritur do tė realizohet mė 4 korrik, nė Prishtinė, pikėrisht nė ditėn e festės sė madhe amerikane. Ishte ėnderr e kahmotshme qė tė takoj Medlinen time tė vogėl me Medlinėn e madhe.

BOTA SOT: Dr Bardhi, na tregoni sesi ju lindi ideja qė tė vinit emėrin ish-sekretares sė Shtetit, Madelein Albright, nė ato momente lufte?


Dr. Besnik Bardhi : Ishte periudhė e luftės sė pėrgjakshme, ishte viti 1999 koha e bombardimeve nė Kosovė. Me bashkeshortėn time, si gjithė shqiptarėt, pėrjetuam ēaste dramatike. Situatat (me duket kam lexuar diku nė njė liber pėr historinė e dramaturgjisė), nuk mund tė shpjegohen me fjalė. Nuk do tė mundja t'i shpjegoj, edhe sikur tė isha shkrimtar. Vdekja rrinte pran nesh. Varej kush nga ne,tė gjithė shqiptarėt, nga cili pozicion e shihnim vdekjen, dhe natyrisht, nė ēfarė distance. Na doli pengesa tė mund tė largoheshim pėr nė Shqipėri, bashk me tė tjerėt. Ime shoqe mbante shtatzėnėsi tė rėndė.

Tė rėndė.meqė shtat vjet pėsonte dėshtime pas dėshtimeve nė lindje. Dikush duhej tė vdiste: ose fėmija ynė, nėse merrnim rrugė,ose ne tė
gjithė sė bashku, nėse qendronim midis flakės se tmerrshme tė pirromanėve paramilitarė serbė. Nė kėtė situatė ne mbetėm nė Gjakovė gjatė tėrė kohės. Dėshira e Zotit ishte qė ne tė mbijetojmė.Qėndrimi historik i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr pėrfundimin e luftės
nė Kosovė, ishte shkaku kryesor qė, atėherė, nėvlugun e luftės, tė vendosim pėr emrin e femijės. Kuptohet, nėse do ta mbijetonim luftėn.
Atėherė jemi betuar se nėse lind djal do ta pagėzojmė Klinton, e nėse lind vajzė,do tė ketė emrin e tė madhėrishmės znj. Albright.

Kjo duhet tė bėhėj vetėm pėr arsye morale, si shenjė falėnderimi dhe mirėnjohjeje deri nė amshim, ndaj miqve tanė amerikan, qė nuk kursyen asgjė vetėm qė ta shpėtonin nga shfarosja popullin shqiptarė nė Kosovė. Pas shtat dėshtimeve tė njėpasnjėshme, kėsaj radhe ndodhi mrekullia. Mė 01.11.1999, me sectio cesarea, lindi njė vajzė ėngjėllore, e cila deshi fati dhe qėndroj nė kėtė botė dhe
ta shijoj jetėn nė Kosovėn e lirė. Vajza ime gjakonte Kosoven e lirė. U lind vėshtirė , si lind edhe liria. Zoti e bekoj familjen time mė
lindjen e Medlinės sė vogėl. Ky fėmijė padyshim ėshtė dhuratė nga Zoti nė qiell dhe misinonarėt e tij nė tokė. Menjėherė pas lindjės sė
vajzės, mė lindi ideja tė shkruaj njė letėr nė adresė tė znj.Albright, ku do ta njoftoja atė se ēka mė frymėzoj ta pagėzoj vajzėn time me
emrin e saj. Letra u pranua nė States Departėment. Atė ia dorėzoi znj. Albright personalisht z.Ilir Zherka. Ėshtė interesant tė theksohet
edhe njė shkrim qė u publikua mė 21.11.1999, nė gazetėn e Floridas " S.Petersburg Times ", me titull " Foshnja kosovare me emėr tė Albrightit" i autorės S.T.Martin.
Aty mes tjerash citohet dhe deklarata e zėdhėnėsit tė Shtėpisė sė Bardhė, z.James Rubin, i cili deklaron: "Jam i sigurt se sekretarja
Albright do tė jetė shumė e prekur kur tė njoftohet se njė familje kosovare e nderon atė nė kėtė mėnyrė. Pas njė kohe tė shkurt pasoj
pėrgjegja me njė letėr nga z.Albright, ku ajo shpreh knaqėsinė dhe gėzimin pėr kėtė ngjarje dhe i dėrgoi gjithashtu Medlinės sė vogėl njė
foto me pėrkushtim. Foto e kėsaj zonje tė madhe do tė jetė pėrjetėsisht e varur nė dhomėn e Medlinės, si relikt i ēmuar dhe i shenjtė.


BOTA SOT: Po Madelein Bardhi nga Gjakova, si ndjen veten me emėrin Madelein Albright nga SHBA-s, ?


Dr. Besnik Bardhi : Janė gjėra tė habitshme nė kėtė jetė, Medlina shqiptare nga Gjakova ka qėndrim shumė dinjitoz dhe ėshtė shumė e
lumtur dhe krenare pėr emrin e bukur qė ka trashėguar nga njė figurė e shenjtė nė historinė e re tė Kosovės, si ėshtė z.Albright. Ajo ėshtė shumė mirė e informuar kush ėshtė kjo zonjė e madhe dhe ēfarė rėndėsie ka pėr popullin shqiptar nė Kosovė..


BOTA SOT: Si u takuan Medlina amerikane( ish-sekretarja e Shtetit, Madelein Albright) dhe ajo shqiptare(Madelein Bardhi) nė Prishtinė,
ishte ky takimi i parė apo ka pasė edhe takime tė tjera?

Dr. Besnik Bardhi : Ishte gėzim i papėrshkruar pėr familjen tonė, lajmi se do tė realizohet takimi i pritur gjashtė vite. Fakti se mė nė
fund do tė takohen dy Medlinat zgjonte emocione tė jashtėzakonshme. Takimi i parė u realizua nė foajen e Pallatit tė Rinisė dhe Sporteve nė Prishtinė. Nga disa metra larg z.Albright e njohu adashėn e saj, Medlinėn duke i thėnė nė anglisht: " Unė jam Medlina dhe ti je Medlina ". Pastaj u afrua dhe e pėrqafoj shumė Medlinėn e vogėl. " Medlina qenka bėrė bukuroshe dhe e rritshme ", na tha znj.Albright, derisa po pėrqafonte trashėgimtaren e emrit tė saj… Nga afėrsia patėm mundėsi edhe unė dhe bashkėshortja tė pėshendetemi dhe tė komunikojmė me znj.
Albright.Nė pyetjen time pėe letren dėrguar asaj nė vitin 1999, u pėrgjegje :" Sigurisht mė kujtohet ".Ky ishte takimi i parė aq shumė i
pritur nga ne.

BOTA SOT: Organizatorėt e takimit kishin parashikuar qė takimi i parė tė bėhėt nė foaje?.


Dr. Besnik Bardhi : Po, sė pari nė foajen e pallatit tė Rinisė dhe sporteve nė Prishtinė, e pastaj sipas protokolit duhej ti dhuroj njė
tufė lule pas fjalimit tė sajė para publikut tė mbledhur aty nė afėrsi, ku u mbajt njė rock koncert i madh pėr nderė tė 4 korrikut
Ditės sė Pavarėsisė sė SHBA-ve.

BOTA SOT: Ēfarė thonė shokėt e shoqet e sajė, tė afėrmit e tu dhe qytetarėt e Gjakovės, po Kosova?


Dr. Besnik Bardhi : E tėrė Kosova ėshtė e njoftuar qė nė ditėt e pasluftes pėr Medlinen shqiptare nga Gjakova, nga shtypi vendor dhe ai amerikan. E vėrej qė tė gjithė e thėrrasin mė shumė dashuri dhe ngrohtėsi emrin e sajė. Shifet qartė nė ēdo shqiptim tė ketij emri
dashuria e pafund pėr znj.Albright dhe USA. Qė nga fillimi tė gjithė e kan aprovuar idenė time pėr pagėzimin e Medlinės mė kėtė emėr dhe mė kan pėrgėzuar shumė. Ky emėr duhet edhe nė tė ardhmėn tė hyjė nė pėrdorim si emėr shumė i dashur dhe i ēmuar pėr
vajzat e posalindura shqiptare. Medlina ka shumė shoqe, posa e ka pėrfunduar parashkolloren dhe nė shtator starton nė klasėn e parė, tė
gjithė ata fėmijė kan njohuri pse ajo mban atė emėr.Tė gjithė jemi krenar pėr te dhe emrin qė ajo trashėgoj, jo vetem familja ime, qyteti
im por e tėrė Kosova.


BOTA SOT: Ēfarė lidhjesh kanė mbetur tani pas takimit tė Prishtinės dhe njohaj ish-sekretares sė Shtetit, Madelein Albright me Madelein
Bardhi nga Gjakova ?

Dr. Besnik Bardhi : Padyshim lidhja shpirtėrore mė te nuk do tė shkėputet pėrjetėsisht, ashtu si nuk do tė shkėputėt kurr as miqėsia
mes Kosovės dhe SHBA-ve. Ne edhe nė tė ardhmėn do tė mbajmė lidhje me idhullin tonė , znj. Albright, ajo ėshtė pjesė e historisė sė Kosovės sė re dhe kombit shqiptar. Ajo ėshtė nė zemrat e ēdo shqiptari nė Kosovė.

BOTA SOT: Cila ėshtė simbolika e kėtij emėri, krahasuar me atė ēka bėri Amerika pėr Kosovėn ?

Emrat si : Presidenti Clinton, znj. Albright, Clark, Voker… edhe njė herė dėshmuan si nė kohėn e Presidentit Vilson, se shqiptarėt kan mikun mė tė shtrenjtė SHBA-t. Dashuria ndaj SHBA-ve, nė Kosovė , ėshtė aq madhe sa nuk mund tė krahasohet mė asnjė shtet tjetėr nė botė. Medlina, Kosova , Albright, SHBA –t , patjetėr do tė jenė mike dhe sė bashku deri nė amshim.

BOTA SOT: Ju faleminderit, vajzės suaj i urojmė shėndet dhe fat dhe qė ajo tė rritet sė bashku me pavarėsinė e Kosovės!

Dr. Besnik Bardhi : Ju falėmnderit juve pėr kėtė bisedė, knaqėsia ishte e imja, kėtu edhe njė herė mu dha rasti tė shpalosi ndjenjat, jo
vetem tė Medlinės sė vogėl, tė familjės sime, por tė tėrė Kosovės pėr miqtė tanė dhe pėr dashurinė qė ndjejmė pėr SHBA-t, si prijetare nė
mbrojtjen e vlerave demokratike dhe njerėzore nė botė. Juve ju dėshiroj suksese nė punė tė mėtejme.

Fshatari
26-07-05, 10:02
Radio Europa e lirė :"ISLAMABAD
Presidenti pakistanez Pervez Musharraf tha sot se Al Kaida, e cila nė Pakistan ėshtė "e thyer", nuk ka mundur t'i drejtojė sulmet terroriste nė Egjipt dhe Londėr.
Musharraf i hodhi poshtė si "totalisht tė pabaza" sugjerimet se rrjeti i Al Kaidės e ka qendrėn nė Pakistan.
Mė parė, policia e Egjiptit tha se ėshtė nė kėrkim tė 6 pakistanezėve, tė cilėt kanė qenė nė Sharm El Sheik nė kohėn e sulmeve.
Policia gjithashtu tha se ka paraburgosur mė shumė se 90 persona nė kuadėr tė hetimeve pėr sulmet qė lanė rreth 60 tė vrarė".

Shtrohet pyetja se kush ndodhet pas kėtyre atentateve.
Pėr vetėn time, jam i bindur se nė prapaskenė qendrojnė vendet qė iu kanė kundėrvėnė ndėrhyrjes ushtarake amerikane nė Irak, tė udhėhequra nga Franca.
Qellojani se kush mund tė jenė terroristėt!

Fshatari
26-07-05, 17:01
Ministrja e jashtme zvicrane, Micheline Calmy-Rey, do tė vizitojė zyrtarisht Kosovėn duke filluar nga dita e shtunė. Vizita e saj do zgjasė 3 ditė.
Nė vigjiljen e kėsaj vizite, shefja e diplomacisė zvicrane ka deklaruar para gazetarve se koha ka ardhur "pėr njohjen formale tė shtetit tė Kosovės"!. Ajo mbron nė kėtė mėnyrė propozimin e ambasadorit zvicran nė Kombet e Bashkuara, Peter Maurer, i cili, nė maj tė kėtij viti kishte formuluar para kombeve tė bashkuara njė propozim tė tillė.
Ministrja zvicrane nėnvizon se pavaėsia e Kosovės ėshtė edhe nė interesin e vetė Zvicrės ku 10% e popullėsisė ėshtė e pėrbėrė me kosovar.

arbias
27-07-05, 16:10
Anetaresia e PS: Te largohet Nano


Data e Publikimit: 27/07/2005

Autori i Lajmit:

Anetaresia e Partise Socialiste te Krujes ka reaguar mjaft ashper ndaj fajesimit qe po i behet bazes socialiste per humbjen e zgjedhjeve te 3 korrikut, duke hedhur poshte cdo lloj akuze ndaj saj. Ne nje leter te firmosur nga rreth 212 anetare socialiste, kerkohet doreheqja e Kryeministrit dhe Kryetarit te PS-se, Fatos Nano, doreheqja e Kryesise socialiste, berja e Kongresit te Jashtezakonshem, deklarimi i zgjedhjeve te reja e te lira ne te gjithe bazes e PS si dhe ribashkimi i se majtes.

"Duke hedhur poshte me neveri cdo akuze ndaj bazes, ne kerkojme llogari nga udheheqja per kthimin ne pushtet te Sali Berishes. Cdo te behet tani me socialistet e thjeshte nga Vermoshi ne Konispol? Kete llogari ta japin para popullit ata qe bejne pushime pasi nuk mbrojten dot voten tone, jo ne qe dhame voten dhe nuk kemi mundesi ekonomike per te bere asnje dite pushime", nenvizohet ne letren drejtuar Kryesise se selise roze. Sipas socialisteve te Krujes, masakra e filluar me votat e te majtes nga percarja dhe kulti i individit gjate fushates zgjedhore, po vazhdon me pazaret imorale te Lufter Xhuvelit dhe Paskal Milos. "Analizat nga poshte-lart jane trupi i atyre qe po i pergatisin! Ne kerkojme pergjegjesine nga lart-poshte", perfundon letra.

Pak dite me pare, ishin socialistet e Mamurrasit dhe Kurbinit ata qe kerkuan mbajtjen e Kongresit te Jashtezakonshem te PS-se, per te analizuar humbjen e 3 korrikut. Keshilli Zonal i Partise Socialiste ne Mamurras (Kurbin) shprehte keqardhjen e tij per humbjen e zgjedhjeve parlamentare te veres, me nje peticion drejtuar Kryesise se selise roze. Sipas tyre, PS humbi zgjedhjet per faktin se votat e se majtes u shperndane pa inventar dhe askush nuk mori pergjegjesine politike per administrimin e tyre.

"Ndjehemi te braktisur nga qendra dhe te fyer nga perpjekjet e ndonje kuadri per ta lene fajin e humbjes tek baza e partise. Baza e dha voten, kurse qendra e humbi ate rruges me papergjegjshmeri. Ne bejme thirrje per te dale nga kjo humbje e turpshme qe penalizon 500 mije socialiste ne te gjithe Shqiperine", thuhet ne peticionin drejtuar Kryesise se PS-se. Nga ana tjeter, Keshilli Zonal i PS se Mamurrasit dhe Kurbinit kerkon thirrjen e Keshillit te Pergjithshem Drejtues dhe Kongresit te Jashtezakonshem te PS, per te bere zgjedhje te reja me parimin "nje anetar nje vote", duke filluar nga kryetari.

arbias
28-07-05, 15:47
Lajme

KQM e vlerėson ndėrhyrje flagrante vendimin e qeverisė pėr shkarkimin e rektorit Kosovė

Kabineti i Qeverisjes sė Mirė e vlerėson ndėrhyrje flagrante, tė paligjshme dhe tė motivuar politikisht vendimin e qeverisė pėr shkarkimin e rektorit tė Universitetit tė Prishtinės. Shefi i kabinetit, Hashim Thaēi, tha sot se arsimi kosovar ėshtė nė krizė, nė tė gjitha nivelet, dhe se kjo ēėshtje do tė shtrohet edhe nė Forumin Politik tė Kosovės. Ai e pėrshėndeti lirimin e Rrustem Mustafės dhe tre ish-pjesėtarėve tė tjerė tė UĒK-sė nga burgu, duke kėrkuar njėkohėsisht qė tė lirohen tė gjithė ish-luftėtarėt qė po mbahen nė burgjet e UNMIK-ut.


“Ne kemi kėrkuar nga Qeveria e Kosovės dhe do tė kėrkojmė edhe nga Parlamenti qė tė institucionalizohet kėrkesa dhe e drejta qė tė gjithė luftėtarėt e lirisė tė lirohen sa mė parė nga burgjet dhe tė mos mbesin pengje tė procesit politik”. Nė mbledhjen e sotme tė Kabinetit pėr Qeverisje tė Mirė ėshtė diskutuar edhe pėr raportin 100 ditėsh tė qeverisė Kosumi, i cili u vlerėsua joreal dhe i papranueshėm. Sidoqoftė, ai shfaqi besimin e tij se grupi i Kontaktit do tė ketė reflektime tė drejta dhe nė pėrputhshmėri me orientimet e qytetarėve tė Kosovės, pėr hapjen e procesit i cili do tė ēojė nė krijimin e shtetit tė pavarur dhe sovran tė

Kosovės.


AMIN

Gentiani
03-08-05, 20:14
Shteti Serb Ikonė e Terrorizmit

Shkruan: Fatmir Arifi

Tė gjithė shtetet Perėndimore janė tė shqetėsuara pėr terrorizmin, pėr shkak tė rrezikut qė pėrbėn ai si dhe tė ankthit dhe tronditjes sė madhe qė ngjallė nė publik. Ky fenomen negativ vazhdon tė mbetet njė kėrcėnim serioz pėr njerzimin. Edhe pėrkundėr faktit qė jemi nė shekullin e 21, shumė vende vazhdojnė tė ndihen tė kėrcėnuara nga terrorizmi global. Janė me dhjetra vende qė kanė pėrjetuar goditje sporadike nga terorizmi dhe njė gjė tė tillė , jo pėr tė parėn herė, e pėrjetoi edhe Britania e Madhe, e cila u godit pikėrisht nė ditėn kur vendet e zhvilluar mbanin njė konferencė pėr ti ndihmuar vendet e pa zhvilluara. E keqja e saj ėshtė se kėto sulme janė tė sponzorizuara nga shtetet e ndryshme tė cilat tentojnė tė krijojnė kaos nė vendet tjera pėrmes akteve terroriste, duke krijuar pasiguri tek opinioni publik. Andaj kėtij fenomeni negativ duhet t'i qasemi me shumė kujdes, ngase sponzorisuesit e kamofluar gjenden pikėrisht nė zemėr tė Europės. Nė kėtė kontekst, pistat e hulumtimit duhen tė gjurmohen nė shumė relacione, sepse veprimtaritė e tilla po ndihmohen edhe pėrmes formave tė tėrthorta. Nė kėtė relacion Serbia ka luajtur dhe po luan njė rol shumė tė rėndėsishėm, duke furnizuar pėrmes kanaleve tė saj interne grupe tė ndryshme, tė cilat po kėrcėnojnė sigurinė botėrore.

Njė gjė tė tillė u dėshmua edhe nė rastin e sulmit nė Londėr, me ē'rast vdiqėn dhjetra njerėz tė pafajshėm dhe u plagosėn me qindra tė tjerė. Sipas ekspertit tė njohur kundėr terrorizit, Shahmis, i cili ėshtė edhe kryeredaktor i gazetės Debka tė Izraelit, materiali i pėrdorur nė kėtė sulm, kishte prejardhje nga Serbia dhe kjo nuk ėshtė hera e parė qė pėrpjekjet pėr prishjen e paqes nė botė i provokon shteti serb. Si zakonisht, siē edhe pritej, ministria e mbrojtjes e Serbisė pėrgėnjeshtroi lajmin se eksplozivi ushtarak ka dalė nga depotė e saja, por mė 14 korrik publikimi i "Debka-s", njė gazetė e lidhur ngushtė me shėrbimin intelegjent izraelit, pėrsėriti se "Beogradi ėshtė vendi ku Al Kaida shkon tė blejė eksploziv dhe armė pėr sulmet e veta terroriste".

Duhet kujtuar se vėrtetėsia e burimit izraelit, nuk duhet vėnė nė dyshim pėr shumė arsye:


1.. Izraeli dhe shėrbimi intelegjent i tij ka njė eksperiencė tė njohur nė
ēėshtjet e terrorizmit ndėrkombėtar, dhe tė lidhjeve tė organizatave terroriste.
2.. Izraeli nuk ka asnjė interes politik nė Serbi qė tė shpikė dhe tė pėrfitojė nga kjo shpikje lidhje dhe trafiqe qė nuk ekzitojnė.
3.. Ekplozivi plastik ushtarak i prodhuar nė Serbi ėshtė verifikuar se ėshtė pėrdorur edhe nė Irak dhe vende tė tjera tė Lindjes sė Mesme nga organizatat terroriste tė lidhura me Al Kaidan.
Kjo ėshtė verifikuar edhe nga ekspertėt e SHBA-ve, pėrmes ekzaminimit tė eksplozivėve dhe tė armėve tė kapura nė Irak.

Duhet tė theksojmė se nė vjeshtėn e vitit 2002, autoritetet kroate sekuestruan 208 ton nitrocelulozė dhe nitroglicerinė, e cila ishte pronė e Ministrisė sė Mbrojtjes tė Serbisė qė destinohej pėr nė Irak. Prandaj njė realitet i tillė nuk ėshtė ad-hoc, apo thjeshtė njė trafik ilegal armėsh. Kėtu kemi tė bėjmė me njė elitė politike shtetėrore, e cila pėrmes shėrbimit intelegjent tė saj po financon dhe sponzorizon
rrjetet terroriste ndėrkombtare. Duke i pasur parasysh pasojat dhe rreziqet e llojeve tė ndyshme tė eksplozivėve, dhe tė armėve tė tjera ushtarake, ėshtė naivitet tė mendohet se ato janė kontrabanduar nga trafikantė pa ndikime shtetėrore, andaj domosdo shtrohet pyetja se cila ėshtė lidhja nė mes tė Serbis dhe terrorizmit ndėkombėtar ?

Historikishtė Serbia dhe strukturat e saj politike nė pėrgjithsi, tradicionalisht kanė ushqyer ndjenjat e tyre me njė ideologji antiperendimore (anti Anglo-Amerikane), dhe nė kėtė relacion njė rol tė rendėsishėm ka luajtur edhe kishaortodokse sllave nėpėrmjet .......

Prandaj, kėto rrethana na lėnė tė nėnkuptojmė se Serbia ka njė bazė tė pėrbashkėt ideologjike dhe filozofike me Al Kaidėn, si dhe me organizatat e tjera terroriste. Sigurisht qė kjo lidhshmėri edhe nė tė ardhmėn ka pėr tė krijuar mjedise tė pėrshtatshme pėr veprimtari tė natyrave tė tilla siē ishte tagjedia e Londrės dhe e vendeve tė tjera.

Serbia ka njė traditė tė gjatė nė veprimin dhe sponzorizimin e terrorizmit ndėrkombėtar, edhe pėrkundėr faktit qė ajo ėshtė goditur nga Aleanca Veri-Atlantike nė vitin 1999, ajo nuk ka bankrotuar ushtarakisht, pėrkundrazi disponon me stoqe tė mėdha tė arsenalit ushtarak dhe tė armatimeve moderne, me ē'rast furnizon shtete dhe
grupe tė ndryshme terroriste.

Kėtė ēėshtje e vėrteton raporti zyrtar (RFE/RL) i specialistėve tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, tė datės 1.11.2002, sipas tė cilit qeveria e Beogradit nė mėnyrė ilegale u ka liferuar armė Irakut, Libisė dhe disa shteteve tė tjera tė Afrikės, tė cilat ndodhen nėn embargo, pėr shkak tė ndikimit tė disa zonave tė luftės. Po ashtu sipas tė njejtit raport, del se Serbia dhe Mali i Zi gjatė muajve
qershor-gusht 2002, i kanė liferuar mė se 200 tonelata armė dhe pajisje tė ndryshme ushtarake qeverisė sė Libisė. Tani mė botėrisht, ėshtė e njohur se, Serbia dhe Mali i Zi, kanė kėmbyer transanksione ushtarake edhe me vendet arabe, me Kubėn, me Ukrainėn, me Bellorusinė dhe me Rusinė. Format e kontraktimit, tė shitjes dhe tė liferimit tė armėve dhe pajisjeve ushtarake Serbia i ka kryer pėrmes fabrikės sė njohur ushtarake"Orao",e cila ėshtė e dislokuar nė zonėn serbe tė Bosnjės, me ē'rast ka qenė e pėrfshirė nė riparimin e aeroplanėve tė Irakut, si dhe pėrmes firmave tė tjera civile tė Beogradit si "Jugoimport" dhe "Temex" etj.

Kundėr kėsaj forme tė furnizimit me armė nga Serbia, pat reaguar Ambasada e SHBA-sė nė Sarajevė nė vitin 2002. Gjithashtu, ka reaguar edhe nėnsekretari shtetėror i kontrollit tė armėve dhe tė sigurisė ndėrkombėtare tė SHBA-sė Xhon R.Balton, duke nėnvizuar se, "Serbia e ka ndihmuar Libinė nė programin zhvillimor tė raketave
balistike, si dhe pėrmes firmės "Jugoimport" ka lidhur kontrata me Irakun pėr zhvillimin dhe prodhimin e motorėve tė raketave Cruise".(The Spectator, 11.2.2002).

Mirėpo, me gjithė kėto vėrejtje dhe paralajmėrime serioze tė OKB-sė dhe tė SHBA-sė, kundėr Serbisė nuk u ndėrmor asnjė masė "preventive", qė kjo tė vihej nėn embargo (sipas ligjeve pėrkatėse ndėrkombėtare) pėr pezullumin e kontrabandimit tė armėve (eksport-import) me shtete tė ndryshme nė Evropėn Lindore, nė Afrikė dhe nė Ballkan.

Duke pasur parasysh kėto fakte, del se krijimi i kėtyre lidhjeve shtetėrore serbe me shtetet e njohura qė sponzorizojnė terrorizmin si dhe me organizatat terroriste ndėrkombtare, nuk ka qenė i papritur pėr institucionet ndėrkombtare, sepse sipas tė dhėnave tė publikuara vetėm gjatė vitit 2002, transakcionet e realizuara tė shitjeve tė armėve dhe mjeteve shpėrthyese kapin shifrėn prej 3,3 miliard dollarėsh. Kėshtu qė Beogradi ėshtė shėndrruar nė njė pistė tė furnizimit intern tė Al Kaidės duke mbetur vetė gjithnjė i qetė nė pistat e tij furnizuese.

Nga kėto skandale tė krijuara nga qeveria e Serbisė si duket institucionet ndėrkombėtare akoma nuk kanė nxjerrė mėsime tė duhura, dhe ende nuk kanė arrtur qė ta kuptojnė sė shteti sėrb, jo vetėm nė dekadėn e fundit, por pėr shekuj me radhė ka qenė dhe do tė mbetet ikonė e terrorizmit. Andaj institucionet ndėrkombtare duhet ta zgjojnė ndėrgjegjėjen qė nė asnjė mėnyrė tė mos lejojnė qė mu nė zemėr tė Europės tė ekzistojė njė shtet sponzorizues i terrorizmit ndėrkombėtar me emrin Serbi.

Konsideroj se pavarėsisht se kush qėndron pas kėtyre akteve terroriste, kėtij fenomeni duhet t'i mbyllet ēdo pore e tij, pa marrė parasyh "mentorėt" dhe aktorėt e incimit, tė mbėshtetjes dhe tė financimit tė tij.

Dilaver
09-08-05, 13:03
Ish truproja e Berishes, Lushaj provon per disa ore qelite e policise

Lajmi i ores 12:20 PM

KORCE (9 Gusht) -Sali Lushaj, ish-truproja e Berishes, ne kohen kur ky i fundit ishte president i vendit, ka provuar dje per disa ore qelite e policise. Lushaj u shoqerua disa ore ne polici pas dyshimit te uniformave blu, se ndaj tij kishte nje urdher ndalimi nga Prokuroria, duke qene se eshte person ende nen hetim per ngjarjet e 14 shtatorit te vitit 1998. Burime zyrtare te policise bejne te ditur se Sali Lushaj u ndalua nga nje patrulle policie ne kinostudio, dje ne mesdite per disa verifikime, sipas policise. Sali Lushaj prej pese vjetesh nuk jeton ne Shqiperi. Pasi u zkuzua nga prokuroria per ngjarjet e dhunshme te 14 shtatorit '98, Lushaj u lirua nga gjykata e Tiranes, pasi la si garanci nje shume prej 15 mije dollaresh dhe u largua drejt Belgjikes, ku mori edhe statusin e azilantit politik. Kjo ka qene arsyeja, qe policia mendoi se ndaj tij kishte nje urdher ndalimi, arrestimi, apo per ekzekutim vendimi. Pas disa oreve ndalimi ne polici, eshte verifikuar plotesisht se ndaj Lushajt nuk ka pasur asnje urdher ndalimi nga Prokuroria e Rrethit dhe ajo e Krimeve te Renda, nga gjykata, apo nga vete Policia. Pergjigja negative e organeve hetimore dhe gjyqesore, ka bere qe Lushaj te rifitoje lirine ne pak ore. Mesohet se Lushaj ka ardhur ne Shqiperi para zgjedhjeve te 3 korrikut, dhe nuk dihet nese do te qendroje ne shqiperi, apo do te kthehet serish ne Belgjike. Sali Lushaj u akuzua per trazirat e 14 shtatorit te 1998. Ai eshte paditur ne gjykate per incidentin e Brukselit ku rrahu ne menyre publike ish ministrin e jashtem Paskal Milo dhe njihet gjithashtu si nje nga deshmitaret kyc te vrasjes se deputetit te PD-se, Azem Hajdari. em/em (NEWS24/BalkanWeb)

Dilaver
17-08-05, 10:35
Kuzhina serbe “pushton” bulevardin


Belina Budini

TIRANĖ – Bėrxolla derri, qofte e suxhukė tė zgarės nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit”, pikėrisht nė sheshin para Piramidės. Tani qė kioskat e qofteve dhe pulave tė pjekura, qė dikur mbushnin qendrėn e Tiranės, janė harruar ose zhvendosur nė periferi, tymi i zgarave dhe era e mishrave tė pjekur nė bulevard ėshtė kthyer si ekstravagancė, me lejen e bashkisė sigurisht. Ata qė kanė zbarkuar me zgara e prush nė sheshin pėrpara Piramidės nuk janė ambulantė shqiptarė, por punėtorė serbė tė njė prej rrjeteve mė tė njohura tė restoranteve tradicionale nė Serbi. Kanė ardhur tė “pushtojnė” me guzhinėn e tyre Tiranėn, por edhe Durrėsin e Vlorėn, ku gjithashtu janė ngritur restorante tė tilla provizore. Filiale tė kėtyre restoranteve me kuzhinė sllave, tė quajtur “Perper” (qė ėshtė paraja e lashtė malazeze), ka prej kohėsh edhe nė Holandė dhe Gjermani, por jo tė vendosur nė natyrė.
Zbarkimi gastronomik i serbėve nė Tiranė duket se ka qenė i suksesshėm dhe nė mė pak se njė muaj ata kanė krijuar tashmė klientelėn e tyre, njerėzit e bulevardit, me tė cilėt nuk kemi parasysh ata qė frekuentojnė qebaptoret, pasi ēmimet e specialiteteve sllave qė gatuhen nė restorantin provizor pėrpara Piramidės, nuk janė pėr xhepat e atyre tė fundit. Megjithėse serviren shpejt e shpejt nė tavolina e karrige plastike, poshtė ēadrash tė vendosura nėn diell, pranė trotuarit nė rikonstruksion dhe rrugės ku rendin nė ēdo ēast plot zhurmė makina tė pluhurosura, gatimet e serbėve nuk kanė kaluar pa tėrhequr vėmendjen dhe sidomos oreksin e kalimtarėve.
Milisav Shuroviē, 40 vjeē, nga Beogradi, qė kryen edhe funksionin e drejtorit serb tė restorantit (ka edhe njė partner shqiptar), thotė se gatimi mė i preferuar nga shqiptarėt nė restorantin serb ėshtė pa dyshim bėrxolla e derrit e tymosur. Ai tregon se bėrxolla, ashtu si edhe suxhukėt e qoftet, pėrgatiten tėrėsisht nė Serbi dhe vetėm sa gatuhen nė Tiranė. Madje shton se edhe mishi merret nga kafshėt e mbarėshtuara vetė dhe nuk blihet nė treg. Milisavi (qė nuk di asnjė fjalė shqip dhe me tė cilin merremi vesh nėpėrmjet pėrkthyesit malazez me origjinė shkodrane) na tregon se specialiteti i tyre kryesor nė restorant janė pieskavicet, lloj qoftesh tė mbushura me djathė dhe proshutė, tė cilat kanė patur sukses edhe nė Tiranė, pavarėsisht ēmimit relativisht tė shtrenjtė.
Tė gjithė punėtorėt e restorantit janė serbė, deri edhe pastrueset. Njė staf prej 12 vetėsh punon nė restorantin te Piramida, por dy grupe tė tjerė serbėsh janė vendosur nė Vlorė e Durrės, ku Milisavi na thotė se po pėlqehen gjithashtu gatimet serbe. Menaxheri shqiptar preferon ta quajė kėtė nismė si njė lloj bashkėpunimi kulturor ndėrmjet dy vendeve. Ai na shpjegon se pėr herė tė parė, kėto lloj gatimesh tėrhoqėn vėmendjen nė Tiranė gjatė zhvillimit tė panairit Klik Ekspo-Group dhe u vendos qė tė vinin me njė restorant provizor, i cili do tė qėndronte i hapur pėr afro njė muaj kėtu. Duket se po ky restorant provizor nė natyrė, ėshtė njė lloj testimi pėr tė parė mundėsinė e sjelljes sė specialiteteve serbe nė tregun shqiptar. Krejt tė ligjshme interesat tregtare tė serbėve, me tė cilėt shqiptarėt kanė nga ana tjetėr marrėdhėnie shumė tė hershme tregtare!



Edhe kosovarėt nė “sofrėn” serbe

Duket se pėr vetė punėtorėt serbė qė gjenden nė Tiranė, nuk ka qenė e lehtė tė vijnė tė punojnė nė Shqipėri. Njė pjesė e tyre tregojnė se nuk u kanė treguar familjarėve se ku po shkojnė tė punojnė, pasi nuk do t’i kishin lejuar, pėr shkak tė paragjykimeve tė natyrės nacionaliste dhe pėr shkak tė rrethanave qė dihen tashmė. Megjithatė, tregojnė se janė tė befasuar nga pritja dhe mirėsjellja e shqiptarėve ndaj tyre, edhe pse pėrmendin rastin e ndonjė klienti kosovar qė kur ka marrė vesh se aty gatuajnė serbėt, ėshtė ngritur e ka ikur nga restoranti. Por ka patur plot nga ata klientė kosovarė qė kanė vazhduar tė hanė me shije pieskavicet, duke i kėrkuar edhe njė birrė kamerierit serb, pėr lehtėsi komunikimi, nė serbisht.

Dilaver
22-08-05, 10:42
Gadafi fton nė Libi presidentin Bush


E. K

Udhėheqėsi i Libisė, Muamar Gadafi, ka ftuar presidentin amerikan, Bush, pėr njė vizitė nė vendin e tij. Ai e ofroi ftesėn nėpėrmjet senatorit amerikan, Richard Lugar, qė po viziton Libinė si pjesė e pėrpjekjeve pėr tė normalizuar marrėdhėniet midis Tripolit dhe Uashingtonit. Tė dy vendet kanė rindėrtuar lidhjet qėkur Libia vendosi tė abandonojė armėt e shkatėrrimit nė masė mė 2003-shin. Mė parė, djali i kolonel Gadafit bėri thirrje qė ēdo shkelje e tė drejtave tė njeriut nė vend tė hetohej. Kohėt e fundit nė Libi kanė shkuar edhe udhėheqės tė lartė tė BE-sė, tė cilėt me vizitat e tyre kanė ndryshuar disi imazhin e kėtij vendi nė botė.

Gentiani
22-08-05, 21:21
Kryeredaktori i gazetės “TEMA” ėshtė sulmuar dje pa asnjė shkak nga Gjolekė Malaj dhe tre persona tė tjerė

Rrihet e dhunohet nė mėnyrė barbare Mero Baze

Nė momentin e sulmit nė fshatin Ēepunė tė Gjirokastrės, Baze ishte me deputetin Astrit Patozi

Lindita Ēela

GJIROKASTĖR- Rrihet e dhunohet nė mėnyrė barbare nga Gjolekė Malaj kryeredaktori i gazetės “TEMA”, Mero Baze, si dhe deputeti i sapozgjedhur dhe kryeredaktori i gazetės “Rilindja Demokratike”, Astrit Patozi. Ngjarja e rėndė ka ndodhur dje rreth orės 12.00 nė fshatin Ēepunė tė Gjirokastrės, pranė qendrės sė votimit numėr 4232. Baze dhe Patozi kanė qenė duke udhėtuar me makinė teksa janė sulmuar pa asnjė shkak ose paralajmėrim nga ana e Gjolekė Malajt dhe tre personave tė tjerė. Gazetari Mero Baze ėshtė goditur nė mėnyrė barbare shumė herė nė fytyrė dhe nė trup nga ana e Malajt dhe personave qė e shoqėronin. Si pasojė e goditjeve tė marra, Baze ka dėmtime tė rėnda nė fytyrė, tė gjithė trupin si dhe i janė thyer tre dhėmbė. Ndėrkohė, Patozi ka marrė disa dėmtime shumė tė lehta. Vetė Mero Baze ka pranuar qė tė rrėfejė pėr “Shekullin”, menjėherė pas ngjarjes, tė gjithė dhunėn e ushtruar mbi tė. Sipas tij, Gjolek Malaj dhe djali i Makbule Ēeēos, Artani, e kanė rrahur nė mėnyrė barbare pėr shkak tė detyrės sė tij si gazetar.


Z. Baze, si ndodhi sulmi nė fshatin Ēepunė?
Unė sė bashku me kolegun tim, Astrit Patosi, qė ėshtė edhe deputet i zgjedhur, po kryenim punėn e gazetarit. Normalisht po vėzhgonim tė gjithė procesin zgjedhor nė Gjirokastėr. Njė nga pikat e vėzhgimit tonė ėshtė edhe komuna e Cepos. Nė hyrje tė fshatit Ēepunė dhe qendrės sė votimit tė komunės sė Cepos shoh njė grumbull tė madh makinash. Kur afrohem shoh qė nė krye tė kėtij grupi ishte Gjolek Malaj, i cili na zė rrugėn. Edhe pse e njihja ndaloj makinėn ndėrkohė qė edhe mund tė ikja. Tė them tė drejtėn, mė shumė siguri qė ndalova mė dhanė edhe katėr policėt qė ndodheshin bashkė me ta. Kėshtu qė veprova si ēdo qytetar, ndalova pėr tė ditur se ēfarė kishte.
Ēfarė ndodhi mė pas?
Sapo ndaloj, Gjoleka mė pyet nėse unė isha Mero Baze. Pasi unė i pėrgjigjem “po”, menjėherė fillon dhe tė mė gjuajė pa paralajmėruar apo pėr tė mė thėnė se pėrse. Bashkė me tė filluan tė gjuanin edhe disa njerėz tė tjerė qė e shoqėronin. Nė kėtė moment Astriti tenton tė mbyllė makinėn por ishte e pamundur sepse filluan tė godisnin dhe atė. Madje ata morėn dhe ēelėsin e BMW-sė sime nė mėnyrė qė ne tė mos lėviznim. Na gjuanin pa mbarim dhe askush nuk ndėrhynte. Nga goditjet qė pėsova kryesisht nė krahun e majtė tė trupit dhe nė fytyrė humba ndjenjat. Ėshtė fat qė jam gjallė vetėm pėr shkak se nuk dola nga makina. Megjithėse ky ishte qėllimi i tyre, tė mė nxirrnin nga makina dhe nuk di nėse do tė isha gjallė.
Nga agresorėt tuaj ju identifikuat vetėm Gjolek Malajn?
Bashkė me tė kanė qėnė katėr veta dhe ndėrmjet tyre djali i Makbule Ēeēos. Pėr tė tjerėt ndoshta mė vonė mund tė kujtohem se kush ishin. Por nuk ėshtė ky fakti qė mė indinjon mė shumė sepse grupe banditėsh edhe mund tė sulmojnė megjithė nuk ėshtė normale. Mė shumė mė indinjuan veprimet qė kryen katėr punonjėsit e policisė, tė cilėt ishin nė vendngjarje. Kjo lė tė kuptosh se si segmente tė shtetit janė tė inkriminuar sepse prej gjithkujt tashmė dihet se kush ėshtė Gjolek Malaj. Ėshtė ai qė drejtoi komitetet e shpėtimit nė jug tė vėndit nė vitin 1997. Asnjė prej policėve qė ishin aty nuk ndėrhyri por pėrkundrazi u kujdesėn qė tė shoqėronin nė qetėsi tė plotė makinėn e Gjolek Malajt teksa ikte. Ndėrkohė qė unė kisha humbur ndjenjat asnjė prej policėve nuk ofroi as edhe ndihmėn e parė.
Kohėt e fundit ju keni shkruar pėr Gjolek Malajn. Mendoni qė u keqtrajtuat pėr shkak tė detyrės?
Unė jam gazetar dhe nuk kam bėrė gjė tjetėr veēse detyrėn time. Dhuna e ushtruar ndaj meje sigurisht ju tregoi dhe njėherė qyterarėve tė Gjirokastrės se kush janė mbėshtetėsit e Partisė Socialiste pasi dihet qė Gjolek Malaj ėshtė nipi i Gramoz Ruēit, pėr tė cilin ka deklaruar qė ėshtė edhe krenar.




22/08/2005

Gentiani
22-08-05, 21:23
Berisha: Bota e krimit synoi eliminimin e Mero Bazes


A.R

TIRANĖ- Kryetari i PD-sė, Sali Berisha, e cilėsoi dje njė goditje tė botės sė krimit dhunimin e kryeredaktorit tė gazetės “TEMA”, Mero Baze, dhe kryeredaktorit tė RD-sė, Astrit Patozi, gjatė kohės qė ata ishin duke ushtruar detyrėn e gazetarit nė njė prej fshatrave tė pėrfshira nė zonėn 90, ku dje u zhvilluan rivotime. Berisha ndėrsa vizitoi dje gazetarėt Baze dhe Patozi nė Spitalin Ushtarak, ku ata u shtruan pėr t’u mjekuar, ėshtė shprehur se “bota e krimit pasi ekzekutoi, nė qendrėn e votimit, vėzhguesin nė 3 korrik, rrėmbeu kryetarin e PD-sė sė Hasit, tani po angazhohet nė njė akt tė tillė makabėr tė shėmtuar. Kanė synuar eliminimin fizik tė Mero Bazes, nė prani tė katėr policėve me uniformė, tė cilėt kanė pėrcjellė me gjakftohtėsi kriminale, kėtė akt tė shėmtuar”. Lideri demokrat vėrejti mė tej se ky veprim, ishte njė akt i rėndė i shėmtuar politik, duke shtuar se PS kishte heshtur pėrballė kėtij akti duke mos mbajtur asnjė lloj qėndrimi. “Njė gjė ėshtė e sigurtė, se PS, ka heshtur dhe heshtja e saj ėshtė kriminale”,- tha Berisha. Sipas tij, dy personat qė rrahėn gazetarėt Baze dhe Patozi, janė pjesė e bandės Ruēi- Ēeēo. Ndėrkohė edhe nėnkryetarja e PD-sė, Jozefina Topalli, ka denoncuar njė orė pasi kishte ndodhur ngjarja, protagonistėt e saj, duke e cilėsuar atė njė veprim tė dhunshėm dhe tė turpshėm dhe dhunim tė medias sė lirė.

Dilaver
25-08-05, 11:30
SMZ dėshiron tė blejė satelit 53 milionė euro pėr spiunimin e Kosovės

Prishtinė, 25 gusht 2005 (Kosovapress) Time: 09 : 57

Ministri i Mbrojtjes sė SMZ-sė, Pėrvosllav Daviniq dhe kryetari i SMZ-sė, Svetozar Maroviq kanė pėr qėllim tė ndajnė rreth 53 milionė euro pėr blerjen e njė sateliti pėrmes tė cilit do tė bėhej spiunimi i Kosovės dhe jugut tė Serbisė. “Kjo mesele njė herė ishte ndėrprerė, por edhe mė tej rreth saj punohet nėn rrogoz. Nėse nuk keni para pėr ushtarėt dhe rekrutėt, pajisje, rrymė dhe ujė, atėherė mos i hidhni paratė nė satelitė,” ka thėnė njė bashkėbisedues pėr gazetėn serbe “Blic”.

Dilaver
03-09-05, 14:39
Kuvend, me 81 vota "pro" Topalli zgjidhet gruaja e pare e parlamentit shqiptar

Lajmi i ores 1:30 PM

TIRANE (2 Shtator)-Jozefina Topalli zgjidhet kryetarja e Parlamentit te ri te Republikes. Me 81 vota pro, deputetja demokrate dhe ish-nenkryetare e parlamentit shqiptar behet keshtu kryetarja e pare grua ne historine e parlamentit shqiptar, ndersa e djathta konfirmoi se posedon maxhornacen ne kuvend. Propozimi tjeter Neritan Ceka ka marre "pro" vetem 53 vota, kurse te pavlefshme ishin vetem 2 flete votimi, ndersa mungonin ne salle dhe 4 deputete. 136 deputetet e pranishem kane votuar per kreun e parlamentit ndersa anetaret e komisionit per zgjedhjen e kryetarit numeruan votat dhe e vleresuan votimin te rregullt dhe konform ligjit. Kryetarja e re mbajti nje fjale falenderimi perballe ligjvenesve duke theksuar mes te tjerash se parlamenti i ri do te percjelle ne parlament "nje ze ndryshe". Topalli e deklaroi te mbyllur seancen parlamentare duke njoftuar se seanca e ardhshme do te jete te henen ku Presidenti i Republikes, Alfred Moisiu do te percjelle mesazhin per parlamentin e ri. db/db(NEWS24/BalkanWeb)

Dilaver
03-09-05, 14:40
Presidenti Moisiu mandaton Berishen per formimin e qeverise se re
Lajmi i ores 2:30 PM


TIRANE (3 Shtator )- Presidenti i Republikes Alfred Moisiu mandaton kreun e Partise Demokratike Sali Berisha per qeverine e re. Berisha ka marre sot ne mesdite ne oren 14.00 menjehere sapo ka perfunduar seanca parlamentare e Kuvendit ne zyren e Presidentit mandatin per formimin e kabinetit te ri. Berisha u shpreh se do te mbaje premtimin dhe se nuk do te zhgenjeje qyetaret e vendit. Propozimi per mandatimin e Berishes ju be dje Presidentit Moisiu nga aleatet e djathte. Sali Berisha kryeministri i ri i vendit, do te formoje qeverine e cila do te perbehet nga 14 ministri. db/db(NEWS24/BalkanWeb)

fadil
05-09-05, 14:21
Hashim THAĒI, kryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės


RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Thaēi, prania e gjeneralit Pashkash nė ceremonialin e ndrrimit tė komandės sė KFOR-it ka shkaktuar reagime tė shumta nė Kosovė. Si e shihni kėtė zhvillim?

HASHIM THAĒI
Ėshtė diēka e re, e papritur, krejt e panevojshme dhe rrjedhimisht edhe reagimet e qytetarėve tė Kosovės janė shumė tė arsyeshme. Realiteti i ri i Kosovės nė procesin e ndėrtimit tė shtetit dhe prezenca e uniformes serbe nė Kosovė nuk shkojnė bashkė. Kosova ka uniformen e vetė ushtarake, sepse e ka TMK-nė. Prandaj ishte njė provokim krejtėsisht i panevojshėm.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Njė nga temat mė tė nxehta me tė cilat aktualisht ballafaqohet Kosova ėshtė ēėshtja e decentralizimit. Ju keni qenė shumė kritikė ndaj projekteve qė i ka ofruar qeveria e Kosovės. Si e shihni tash kėtė ēėshtje?

HASHIM THAĒI
Unė dhe Partia Demokratike e Kosovės nuk kemi qenė kritikė dhe kundėr decentralizimit. Kemi qenė kundėr pilot – projekteve qė i ka prezantuar qeveria aktuale, sepse janė projekte dezintegruese, tė motivuara nė baza etnike dhe politike, qė ēojnė drejt krijimit tė enklavave nė Kosovė apo ndarjeve tė brendshme teritoriale tė Kosovės. Rrjedhimisht, nga fillimi kemi kėrkuar qė tė nxirret ligji pėr reformimin e pushtetit lokal ose tė arrihet njė koncenzus ndėrmjet spektrit politikė kosovar ose tė organizohet njė referendum pėr mėnyrėn e reformimit tė pushtetit lokal. Pra nė Kosovė duhet tė bėhet decentralizimi, por ai duhet tė jetė legal, i ligjshėm dhe jo i imponuar prej askujt. Ky proces kėrkon seriozitet dhe pėrgjegjėsi shumė mė tė lartė dhe mbi tė gjitha njė projekt qė u ofronė shėrbim qytetarėve dhe jo t'i ndaj qytetarėt nė baza etnike apo qė krijon probleme politike nė vend.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Thaēi, disa prej zyrtarėve ndėrkombėtarė kanė kėrkuar nga udhėheqėsit kosovarė qė tė bėjnė pėrgatitje mė thelbėsor pėr fillimin e bisedimeve pėr statusin. A ėshtė e pėrgatitur klasa politike nė Kosovė pėr kėto bisedime dhe nėse po, me kė dhe pėr ēfarė do tė bisedohet?

HASHIM THAĒI
Unė jam i bindur se 2 milionė shqiptarėt e Kosovės janė tė pėrgatitur pėr shtet tė pavarur dhe sovran. Klasa politike e Kosovės ėshtė e pėrgatitur pėr tė punuar pėr ndėrtimin e shtetit tė pavarur tė Kosovės. Kėto gjashtė vite kanė qenė vite tė sprovės pėr demokratizimin e vendit. Tash kemi arritur nė njė fazė solide tė zbatimit tė kritereve demokratike, tė domosdoshme pėr status dhe integrimin nė strukturat evroatlantike. Do tė ishte me interes qė komuniteti ndėrkombėtar tė jetė shumė i pėrgatitur dhe i pėrgjegjshėm pėr njohjen e vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės tė shprehur mė heret pėr shtet tė pavarur e sovran dhe tė integruar nė strukturat e Bashkimit Evropian dhe ato evrotlantike.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Njė ēėshtje qė ėshtė ngritur nga zyrtarė ndėrkombėtar ėshtė ajo e kompromisit rreth statusit, ndėrkaq Grupi Ndėrkombėtar i Krizave tash sa kohė ka rekomanduar pavarėsi tė kushtėzuar. Cila do tė ishte pėrgjigja e Juaj?

HASHIM THAĒI
Pėr Kosovėn ėshtė vetėm njė zgjidhje dhe ajo ėshtė ndėrtimi i shtetit tė saj, ndėrsa ne liderėt politik jemi pėrgjegjės pėr rrespektimin e vullnetit tė qytetarėve pėr pavarėsi. Ne nuk mund tė hedhim nė treg tė drejtėn e qytetarėve tanė pėr kompromise tė ndryshme dhe rrjedhimisht dėshiroj tė ritheksoj se zgjidhja e drejtė dhe angazhimi i tė gjithėve ėshtė pėr ndėrtimin e Kosovės sė pavarur dhe sovrane.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Si e shihni rolin e bashkėsisė ndėrkombėtare pas definimit tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės?

HASHIM THAĒI
Rolin e bashkėsisė ndėrkombėtare pas zgjidhjes sė statusit politik tė Kosovės e shoh si njė rol monitorues, vėzhgues, kėshillėdhėnės dhe me ambasada nė Kosovė. Por njėkohėsisht duhet menduar edhe nė drejtim tė kundėrt, pėrkatėsisht se si do tė jetė roli i Kosovės nė mekanizmat ndėrkombėtar. Duhet qė tash tė mendojmė seriozisht se ēfarė do tė jetė roli i institucioneve tė Kosovės, pėrkatėsisht Kosovės nė Nju Jork, Uashington, Bruksel dhe kryeqendrat tjera perendimore. Ne duhet tė fokusohemi te roli i ynė si shtet nė mekanizmat ndėrkombėtare.
Sidoēoftė, mendoj se do tė kemi njė rol kėshillėdhėnės tė administratės civile, ndėrsa njė prezencė tė theksuar tė NATO-s.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Forumi ka qenė dhe ka mbetur njė nga ēėshtjet rreth tė cilit ende nuk ka koncenzus tė plotė. Si e shihni Ju rolin dhe angazhimin e Forumit nė kėtė periudhė?

HASHIM THAĒI
Krijimi i Forumit politik tė Kosovės ka qėnė njė organizim i vullnetshėm i lidershipit politik kosovar. Nuk ka qenė zgjidhja mė e mirė, por ka qenė njė zgjidhje optimale pėr aktualitetin nėpėr tė cilin po kalojmė dhe nė prag tė zgjidhjes sė statusit politik tė Kosovės. Rrjedhimisht, sėrish ritheksoj pėrkushtimin e Partisė Demokratike tė Kosovės qė tė luaj rolin e vetė konstruktiv nė Forumin politik, sekretariatin e Forumit dhe nė grupet punuese nė mėnyrė qė si spektėr politik i Kosovės bashkėrisht tė ecim drejt zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

Intervistoi: Melazim KOCI

Dilaver
09-09-05, 14:53
GJENDEN PAS 30 ORESH DY FEMIJET E ZHDUKUR

Pas 30 ore kerkimesh jane gjendur 2 femijet Martin e Ndrec Lala, perkatesisht 12 dhe 11 vjec, nga fshati Dom i Pukes, te cilet konsideroheshin te zhdukur. Ata u gjenden nga familjaret te stresuar dhe te uritur ne nje peme ne pyllin afer fshatit te tyre te rrethuar nga ujqrit. Femijet kishin dale dje nga shtepia e tyre per te mbledhur arra, por jane perballur me ujqrit. Per t(iu shpetuar ata hipen ne nje peme pa patur as mundesine me te vogel per te zbritur pasi kafshet e egra nuk jane larguar per asnje cast nga pema.

fadil
10-09-05, 13:37
Kabineti pėr Qeverisje sė Mirė e vlerėson inkurajuese vizitėn e fundit tė Eides Kosovė

Nė mbledhjen e rregullt tė Kabinetit pėr Qeverisje tė Mirė, tė drejtuar nga lideri Hashim Thaēi, u shqyrtua situata politike aktuale nė Kosovė.


Nė deklaratėn e lėshuar pas mbledhjes nė tė tjera teksohet se Kabineti pėr Qeverisje sė Mirė vlerėson se vizita e fundit e z. Kai Eide ėshtė inkurajuese dhe shpreh optimizmin se amabasodori Eide do ta vlerėsoj pozitivisht progresin e kėtyre gjashtė viteve nė Kosovė. "Kabineti pėr Qeverisje tė Mirė vlerėson se skandalet e njėpasnjėshme tė qeverisė aktuale, me theks tė veēantė nė skandalin e kryeministrit Kosumi, tė cilin e pranoi edhe publikisht, pėr marrjen e mitos nė shumė rreth tridhjetėmijė euro, tregon pėr shkallėn e lartė tė papėrgjegjėsisė dhe thellimit tė korrupsionit moral, financiar dhe politik.Pėr shkak tė involvimit tė drejtpėrdrejtė tė Kryeministrit Bajram Kosumi nė korrupsion, ligjet antikorrupsion dhe etika qytetare imponojnė kėrkesėn parimore pėr dorėheqjen e menjėhershme tė tij, gjegjėsisht lirimin e tij nga detyra e kryeministrit, siē ndodh kudo nė shoqėritė demokratike. Me kėtė rast i bėjmė thirrje kryeadministratorit tė Kosovės z. Jessen-Petersen dhe organeve kompetente tė drejtėsisė qė tė fillojnė hetime tė menjėhershme pėr zbardhjen e kėtyre skandaleve tė cilat po i kushtojnė imazhit tė Kosovės dhe po vėjnė nė pikėpyetje etablimin e institucioneve demokratike dhe tė pėrgjegjshme vendore. Gjithashtu, kėrkojmė qė tė ndėrmirren masa urgjente pėr mbrojtjen e shėrbimit civil tė Kosovės nga ndėrhyrjet dhe spastrimet politike nga qeveritarėt aktualė tė cilėt janė vetė objekt i hetimeve tė rėnda policore. Tani ėshtė koha tė dėshmohen nė vepėr slloganet e shumėpėrmendura se do tė ketė zero tolerancė ndaj krimit dhe se askush nuk ėshtė mbi ligjin. Nė tė kundėrtėn, besimi i qytetarėve nė sundimin e ligjit dhe nė paanshmėrinė e sistemit tė drejtėsisė nė Kosovė do tė rrėnohet edhe mė shumė" thuhet nė deklaratėn nga takimi i sotėm i Kabinetit pėr Qeverisje tė Mirė.

MemphiSx
10-09-05, 20:50
Phyyyyyy mos lejoni bre me qit Lajme 't'qajtorev :D :D

Mos lejoni me ja hup vleren Rubrikes t'lajmes ;)

Gentiani
13-09-05, 16:51
Ish-diplomati amerikan, Richard Holbrooke flet pėr Kosovėn nė gazetėn zvicerane “NZZ am Sonntag”. Ai deklaron se nėse bashkėsia ndėrkombėtare i largohet pėrgjegjėsisė pėr Kosovėn, atėherė nė rrugėt e Prishtinės do tė rrjedhė gjak

Holbrooke: Ėshtė humbur momenti pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės


Ish-ndėrmjetėsi amerikan nė konfliktet e Ballkanit, Richard Holbrooke deklaroi nė njė intervistė pėr gazetėn zvicerane “NZZ am Sonntag” se “gjatė katėr viteve tė fundit tė presidencės sė George W. Bush-it, Amerika nuk ka lėvizur asnjė gisht pėr Bosnjėn dhe Kosovėn, pėrveē se ka tėrhequr trupa ushtarake dhe ka humbur ndikimin”. “Por, administrata e dytė e Bush-it, tani ėshtė zgjuar nga gjumi. Ministrja e jashtme, Condoleezza Rice ka mbledhur rreth vetes njė ekip tė mirė, prej tė cilėve disa, si nėnsekretari Nick Burns, kanė punuar me mua dhe kanė marrė pjesė nė arritjen e marrėveshjes sė Daytonit”,- thotė Holbrooke.
Lidhur me tė ardhmen e Kosovės, diplomati Holbrooke u shpreh: “Kosova ėshtė shumė mė e rrezikshme se Bosnja. Bosnja ėshtė njė shtet i varfėr, por banorėt e saj me shekuj kanė jetuar paqėsisht me njėri-tjetrin. Kosova ėshtė krejt ndryshe. Ajo i pėrngjan njė fishekzjarri qė mund tė shpėrthejė nė ēdo kohė”.
Holbrooke tha se patjetėr duhet tė hiqet dorė nga politika “standardet para statusit”. Kjo formulė, sipas tij, pėrherė ka qenė njė ‘fluskė’, njė politikė qesharake. “Nė fakt nė ēdo mbledhje, nė tė cilėn bisedohet pėr tė ashtuquajturat standarde – qoftė ndarja e ujit apo e energjisė, apo tė drejtat e refugjatėve, dhe ish tė burgosurve tė luftės – fjala ėshtė vetėm pėr statusin, pra ēėshtja ėshtė: a do tė jetė Kosova krahinė serbe, apo do tė bėhet e pavarur? Kėsaj ēėshtje nuk mund t’i shmangeni. (...) Pėrherė kam tėrhequr vėrejtjen se “standardet para statusit” do tė shtynin zgjidhjen dhe do tė ngriheshin tensionet”.
Tito dhe Kosova
Nė pyetjen e gazetės, nėse formula e standardeve ka njė logjikė, sepse nuk dėshirohet qė tė krijohen kufij tė rinj ndėrkombėtarė, si dhe nė pyetjen se pėrse duhet tė hiqet dorė nga ky parim, i cili kishte vlejtur pėr “Dayton”-in, Holbrooke u pėrgjigj, se problemi i Kosovės ėshtė mė i komplikuar: “Shpesh merren parasysh vetėm republikat jugosllave, por duhet po ashtu tė merret parasysh se Kosova nėn Titon, nuk u bė republikė, vetėm pėr arsye se nė tė, serbėt do tė kishin mbetur pakicė. Nga ana tjetėr, Tito pranoi se Kosova ishte njė rast i veēantė. Pra, tė dy palėt kanė argumente. Kėsaj i duhet shtuar, se ju nuk mund tė trajtoni si kėdo tjetėr, njė territor ku 90 pėr qind e popullsisė janė tė pakėnaqur me pėrkatėsinė e tyre shtetėrore”.
64- vjeēari Holbrooke tha se ēėshtja e Kosovės mund tė zgjidhet, por do tė jetė shumė mė vėshtirė, se sa mund tė ishte mes viteve 2000-2003. “Atėbotė Beogradi ka qenė i gatshėm pėr njė marrėveshje, forcat e NATO-s kanė qenė mė tė fuqishme se sot. Tani tensionet mes serbėve dhe shqiptarėve janė shtuar, nė fund tė gushtit u vranė dy tė rinj serbė. Dhe lajmi mė i keq pėr tė gjithė: kryetari kosovar Ibrahim Rugova lėngon nga kanceri nė mushkri. Ėshtė humbur momenti (pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės). Kjo ėshtė diēka e keqe, sepse tė shfrytėzosh ēastin, ėshtė njė ndėr fshehtėsitė mė tė rėndėsishme tė diplomacisė”.
I pyetur mbi propozimin e Zvicrės pėr njė Kosovė me sovranitet tė reduktuar, Holbrooke tha se nuk e njihte propozimin, por “njė gjė ėshtė e qartė: Kosovės nuk mund t’i jepet pavarėsia e plotė brenda njė nate. Hapat nė kėtė drejtim, duhet tė kushtėzohen me garanci tė udhėheqjes shqiptare pėr tė drejtat dhe sigurinė e pakicės serbe. Serbėt kanė qenė shtypės, por tani ata duhet tė mbrohen nga aktet e dhunshme. Situata i pėrngjan asaj nė Shlezi pas Luftės sė Dytė Botėrore, kur polakėt vranė dhjetėra-mijėra gjermanė. Diēka e ngjashme do tė pėrsėritej, nėse urrejtja etnike nė Kosovė do tė pėrshkallėzohej. Nuk duhen pasur iluzione: nėse bashkėsia ndėrkombėtare i ikėn pėrgjegjėsisė, atėherė nėpėr rrugėt e Prishtinės do tė rrjedhė gjak.




13/09/2005
KATEGORIA: Kosove

Fshatari
14-09-05, 13:34
PRISHTINE (14 Shtator) - Bashkimi Evropian ka shume probleme dhe deshiron qe te zgjidhe sa me shpejt problemin me Kosoven, ne menyre qe asaj t`i jape pavaresi. Keshtu shkruan gazeta polake "Zhecpospolita" duke iu referuar burimeve diplomatike ne BE. E perditshmja autoritative polake ben te ditur se percaktimi i fillimit te bisedimeve per ardhmerine e Kosoves do te varet nga raporti i te derguarit te posacem te Kombeve te Bashkuara, i cili pritet te jete negativ.

"BE-ja, e cila e vezhgon situaten ne Kosove, nuk do t`i jape rendesi te madhe raportit. Keshtu do te mund te realizohet skenari i kryetarit te Kosoves Ibrahim Rugova, sipas te cilit, Kosova deri me 12 qershor te vitit 2006 te jete e pavarur", shkruan gazeta polake. "Zhecpospolita", shton me tej se nje nder arsyet per pershpejtimin e percaktimit te statusit te Kosoves eshte semundja e kryetarit kosovar, i cili, si ithtar i rruges se padhunshme drejt pavaresise, eshte i vetmi qe mund te arbitroje ndermjet politikaneve te hidheruar shqiptar te Kosoves.

Gazeta nuk perjashton mundesine qe pavaresia e Kosoves te jete e kushtezuar, por paralajmeron se Beogradi zyrtar nuk do ta pranoje kete, meqe per autoritetet serbe eshte e pranueshme formula "me pak se pavaresi me shume se autonomi, ose ndarje e Kosoves ne pjesen serbe dhe ate shqiptare". "Heret a vone shumica shqiptare do t`i deboje serbet nga enklavat e tyre", deklaroi per gazeten polake Daniell Server nga Instituti per raportim per lufte dhe paqe, duke shtuar me kete rast se ndarja nuk eshte zgjidhje e mire. em/em(MakFaksBalkanweb)

Fshatari
14-09-05, 17:13
Grupi i krizave ka harruar qė edhe Presheva duhet tė bėhet qendra e dytė administrative e Kosovės lindore. Nė tė kundėrten, propozimi i GNK-sė ngjan shumė i zbehtė, i njėnanshėm, subjektiv dhe si i tillė i parealizueshėm.
Nuk duhet lėnė tri komunat e pastra shqiptare (Preshevė, Bujanocė e Medvegjė) nėn ēizmėn e skllavit! Kjo do t'ishte e pamundshme!
Si duket, GNK-ja injoron kėtė problem : leadershipi kosovar mund t'ia komunikojė krejt lehtė kėtė problem aq tė ndieshėm, tė dhembshėm e tė pazgjidhur tė kėsaj toke autentike shqiptare ku krimi serb ndaj tyre ka qenė i vazhdueshėm, monstruoz dhe i pandėshkuar!
Kaq pėr sa i pėrket propozimit serbofil tė GNK-ve!

Teksti i lajmit tė plotė :
"PRISHTINE (14 Shtator) - Grupi Nderkombetar i Krizave ka nxjerre sot nje raport, ku propozon rruget per zgjidhjen e situates ne Mitrovice, si domosdoshmeri per ecurine e procesit te statusit perfundimtar te Kosoves. Grupi i Krizave thote se integriteti teritorial esthe politika e duhur per Mitrovicen, pasi ndarja e saj do te sillte me shume tensione ne Kosove dhe mungese stabiliteti gjetke ne Ballkan.

Nje nga propozimet qe bie me shume ne sy eshte ai per emerimin e nje Komisioneri te posacem per Mitrovicen, gjate periudhes se percaktimit te statusit, ne rangun e zevendesit te perfaqesuesit te Sekratarit te Pergjithshem te OKB-se. Grupi i Krizave thote se UNMIK-u dhe KFOR-i duhet te rimarrin ne dore gjendjen ne veri te lumit Iber, nen drejtimin e komisionerit. Po ashtu ne raport thuhet se stacionet e paligjshme policore te Beogradit duhet te hiqen nga veriu i Kosoves. Per te siguruar integritetin territorial, por pa ngjallur frike mes serbeve se nuk do te kene asnje lloj pushteti mbi jeten e tyre, grupi propozon vendosjen e dy ose tre ministrive ne Mitrovice, ne vend qe te jene ne Prishtine dhe madje mbase edhe Gjykaten e Larte.

Po ashtu sugjerohet nje stacion televiziv kombetar ne gjuhen serbe, si edhe disa elemente te qeverisjes qendrore te Kosoves, si per shembull qendra e sistemit arsimor, shendetesor dhe sherbimesh te tjera sociale per te gjithe serbet e Kosoves. Grupi i Krizave thote se si komuniteti nderkombetar, ashtu edhe qeveria e Kosoves duhet te synojne bashkepunimin e qeverise serbe ne kete drejtim. Ideja eshte qe pa marre nje status zyrtar si nje njesi me vete, veriut serb i Mitrovices i duhet dhene ne thelb nje status autonomie.

"Shqiptaret, -thuhet ne raport- duhen bindur qe mbeshtetja per keto nisma, do te lehtesonte presionin per ndarjen tek lumi i Ibrit". Grupi i Krizave, qe e ben te qarte se preferon qe rezultati perfundimtar te jete nje pavaresi funksionale me kushte per Kosoven, thekson gjithsesi se mos-ndarja e Kosoves nuk mund te realizohet vetvetiu. Dhe duke pasur parasysh pikerisht nje gje te tille, duket se Grupi i Krizave ne thelb propozon shnderrimin e Mitrovices ne qytetin e dyte me te rendesishem zyrtar te Kosoves, pas Prishtines dhe veriun e tij te banuar me serbe, kryeqendren administrative te gjithe serbeve te Kosoves. db/db(ZeriAmerikes/Balkanweb)".

Dilaver
15-09-05, 13:33
Britania nuk e pėrjashton pavarėsinė e Kosovės

Prishtinė, 15 shtator - Ministri britanik pėr Evropė Dagllas Aleksander deklaroi sot nė Prishtinė se pavarėsia e Kosovės ėshtė opsion pėr tė ardhmen e saj.
"Pavarėsia ėshtė njė opsion pėr tė ardhmen e Kosovės, por kjo mbetet nė procesin e pėrcaktmit tė statusit pėrfundimtar pėr tė ardhmen e Kosovės", u shpreh ministri britanik, i cili qė nga pasdita e djeshme ndodhet nė Kosovė.
Ministri Aleksander vuri nė dukje nevojėn pėr njė konsensus kombėtar nė Kosovė para fillimit tė bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar. Njėherit ai shfaqi shpresėn se raporti i ambasadorit Kai Aide do tė hapė rrugėn pėr procesin e statusit pėrfundimtar.
Ministri britanik tha se bisedimet pėr statusin janė vetėm njė hap pėr tė ardhmen e Kosovės, duke bėrė thirrje qė e ardhmja e Kosovės tė ndėrtohet mbi bazėn e tolerancės, paqes, sigurisė dhe prosperitetit pėr tė gjithė qytetarėt e saj.
Dagllas Aleksander shprehu kėnaqėsinė pėr solidaritetin e popullit tė Kosovės pas sulmeve tė 17 korrikut nė Londėr, si njė lėvizje drejt miqėsisė midis dy popujve. Gjatė njė takimi tė shkurtėr para njė pllakati nė qendėr tė Prishtinės ku shkruante "Britani e Madhe, populli i Kosovės ėshtė me Ju", ministri britanik konfirmoi se Londra do ta pėrkrahė Kosovėn nė procesin drejt statusit final dhe aspiratat pėr paqe e prosperitet.
"Dua t'ju siguroj sot se populli britanik do tė qėndrojė me popullin e Kosovės dhe do tė ndajė me ju ambiciet qė keni pėr paqe e prosperitet pėr tė ardhmen. Jam shumė i kėnaqur me kėtė lėvizje pėrpara drejt forcimit tė miqėsisė midis dy popujve tanė. Ju siguroj se populli britanik do tė qėndrojė me ju nė sfidat qė do t'i keni gjatė javėve dhe muajve tė ardhshėm", nėnvizoi Dagllas Aleksander, i cili nė kėtė post ka trashėguar z.Denis Mekshejn, i cili disa herė ka vizituar Kosovėn.

Dilaver
26-09-05, 12:02
Presidenti Rugova pėrgėzon qytetarėt e Kosovės nė 14-vjetorin e Referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės

Prishtinė, 26 shtator - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, ka pėrgėzuar sot qytetarėt e Kosovės pėr 26 Shtatorin, ditėn kur para 14 vjetėsh u mbajt Referendumi pėr Pavarėsinė e Kosovės.
Nė mesazhin e Presidentit Rugova thuhet:
"Me rastin e 14 vjetorit tė mbajtjes sė Referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės, Ju shpreh urimet e mia tė pėrzemėrta.
Dita e 26 Shtatorit tė vitit 1991, dita e Referendumit pėr Pavarėsi, do tė mbetet nė historinė mė tė re tė Kosovės si njėra ndėr ditėt mė tė mėdha, sepse e konfirmoi vullnetin politik tė popullit dhe tė qytetarėve pėr pavarėsinė e vendit tonė
Referendumin pėr Pavarėsi i kurorėzoi Deklaratėn e Pavarėsisė dhe Kushtetutėn e Republikės (korrik, shtator 1990), duke u bėrė akti mė madhor i popullit tonė pėr tė siguruar ekzistencėn dhe tė ardhmen e pavarur pėrgjithmonė.
Dhashtė Zoti qė sa mė parė ta gėzojmė njohjen e drejtpėrdrejtė tė pavarėsisė sė Kosovės nga miqtė tanė", thuhet nė mesazhin e Presidentit Rugova”.

fadil
27-09-05, 13:40
Ftesės sė Dacit nuk iu pėrgjigjėn LDK dhe PDK... Kosovė

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci bisedoi sot me pėrfaqėsues tė disa partive politike rreth arritjes sė njė konsensusi pėr grupin negociator para seancės sė nesėrme plenare.


Nėnkryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Naim Maloku shprehu edhe njė herė pėrkrahje e partisė sė tij pėr krijimin e grupit negociator, duke thėnė se pavarėsia e Kosovės ėshtė e panegociueshme, por se Kosova duhet tė hyjė nė atė proces. Ndėrkaq, nėnkryetarja e partisė ORA, Teuta Sahatēiu, tha se e pėrkrahin krijimin e grupit negociator, por kėrkoi sinēeritet mė tė madh nga pozita.
Ftesės sė kryeparlamentarit Daci, nuk iu pėrgjigjen pėrfaqėsuesit e partive mė tė mėdha politike, ata tė LDK-sė dhe tė PDK-sė.

Dilaver
28-09-05, 11:00
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės me shumicė votash miratuan deklaratėn e Presidentit Ibrahim Rugova pėr ekipin negociator

Prishtinė, 28 shtator - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės me shumicė votash miratuan deklaratėn e Presidentit Ibrahim Rugova pėr ekipin negociator pėr bisedimet eventuale pėr statusin e Kosovės.
Para votimit shefat e grupeve parlamentare tė LDK-sė dhe AAK-sė i dhanė mbėshtetje tė plotė vendimit tė Presidentit Rugova pėr ekipin negociator, ndėrkaq ai PDK-sė bėri vėrejtje ndaj ekipit. Sipas shefit tė Grupit parlamentar tė PDK-sė Jakup Krasniqi, deklarata e Presidentit tė Kosovės ėshtė e njėanshme dhe ėshtė bėrė pa konsultim paraprak, duke kėrkuar qė grupi negociator tė plotėsohet edhe me anėtarė tė grupeve etnike dhe tė qytetarėve.
Ndėrkaq lideri subjektit tjetėr opozitar ORA Veton Surroi mbėshteti deklaratėn e Presidentit Rugova, por bėri disa vėrejtje.

Dilaver
29-09-05, 18:36
Hetime kundėr 1O policėve serbė pėr vrasjen e 5O anėtarėve tė familjes Berisha nė Therandė

Beograd, 29 shtator - Kėto ditė do tė nisin hetimet kundėr njė grupi policėsh serbė tė dyshuar pėr krime lufte nė Therandė (ish-Suhareka). Hetimet kundėr 1O policėve serbė do tė zbatohen pėr shkak tė krimeve tė kryera gjatė vitit 1999 - vrajses sė 5O anėtarėve tė familjes Berisha.
Trupat e anėtarėve tė familjes Berisha bashkė me shqiptarėt e tjerė tė vrarė nė Therandė janė transportuar nė njė varrrezė masive nė pologonin e policisė nė Batajnicė afėr Beogradit, ekzistimi i sė silės ėshtė bėrė e ditur nė vitin 2OO1, njoftojnė mediat serbe. Nė mesin e dyshuarve pėr kėtė krim janė edhe disa
zyrtarė tė lartė tė policisė serbe nė atė kohė me detyrė nė Kosovė, ndėrkaq disa prej tyre dhe sot janė nė poste me pėrgjegjėsi.

fadil
30-09-05, 10:26
Thaēi i propozon Kuvendit rezolutė pėr pavarėsinė Kosovė

Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi propozoi miratimin e rezolutės pėr rikonfirmimin e vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės pėr shtet tė pavarur. Nė vazhdim tė seancės plenare tė Kuvendit tė Kosovės Thaēi tha se tė gjithė si qytetarė jemi deklaruar pėr shtet tė pavarur, por jo edhe si deputetė.


Kryeparlamentari Daci tha se ky propozim do tė shtrohet ne procedurė tė rregullt. Kėtė qėndrim e pėrkrahėn edhe shefat e grupeve tjera mė tė mėdha parlamenatre nė Kuvend.

Krokodilli
30-09-05, 11:32
Organizata serbe “Tigrat” merr pėrgjegjėsinė pėr sulmin ndaj kolonelit tė SHPK-sė Jankoviq

Njė organizatė qė veten e quan Garda e Vullnetarėve Serbė “Tigrat”, pėrmes postės elektronike ka marrė pėrgjegjėsinė pėr sulmin ndaj kolonelit tė SHPK-sė, Dejan Jankoviq, nė Kaēanikun e vjetėr. Nė kėtė deklaratė, kjo organizatė e quan Jankoviqin “tradhtar tė popullit serb”.


Nuk ka konfirmime zyrtare pėr ekzistimin e kėsaj organizate, e cila e quan veten pasardhėse e “Tigrave” tė Arkanit.

Dilaver
30-09-05, 17:39
Pas lajmit tė z. Krokodili pason tjetri:

Pjesėtarėt e SHPK-sė kanė arrestuar dy pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe

Ferizaj, 3O shtator - Nė aksin rrugor Doganaj - Shtėrpcė mbrėmė pjesėtarėt e SHPK-sė kanė arrestuar dy persona serbė. Gjatė njė kontrolli ėshtė vėrtetuar se nė bazė tė dokumenteve ata janė pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe, por tė veshur si civilė. Ata me vete kishin armė. Tė dy ata u janė dorėzuar organeve tė hetuesisė.


Burimi; QIK

MemphiSx
30-09-05, 19:52
Prishtinė, 3O shtator - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, me dekret tė veēantė e ka dekoruar Profesor Bardhyl Ēaushin me Medaljen e Artė tė Pavarėsisė pėr merita tė Tij pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės gjatė viteve '90.
Ky dekorim bėhet me rastin e gjetjes sė eshtrave dhe varrimit tė Prof. Bardhyl Ēaushit.
Dorėzimi i Medaljes do tė bėhet sė shpejti nė njė ceremoni tė veēan

Dilaver
01-10-05, 11:09
SHPK arreston brenda Kosovės, tre policė tė armatosur serbė


Faton Osmani

Policia e Kosovės ka arrestuar nė dy raste tė ndara, tre pjesėtarė tė xhandarmėrisė dhe policisė sė Serbisė, tek tė cilėt ka gjetur armė. Policia bėri tė ditur se nė rrugėn Ferizaj - Shtėrpce, dy pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe, janė ndaluar gjatė njė kontrolli rutinor, nė afėrsi tė fshatit Brod, teksa po udhėtonin me njė veturė me targa UR (targat e paraluftės sė Ferizajt). Gjatė legjitimimit ėshtė konstatuar se dokumentet identifikuese, ishin tė pjesėtarėve tė xhandarmėrisė serbe. Sipas zėdhėnėsit tė SHPK-sė, Refki Morina, njėri nga personat e ndaluar gjatė kontrollit tė bėrė nga pjesėtarėt e SHPK-sė, ka tentuar ta nxjerrė armėn nga brezi. “Mirėpo kėtė e kanė penguar policėt nė detyrė, tė cilėt edhe kanė arrestuar tė dy personat”,- tha Morina. Dy tė arrestuarit po merren nė pyetje nė polici, pėr tė ditur se ku kishin qenė kėta policė serbė dhe cili ishte qėllimi i tyre. Nė momentin e arrestimit, pjesėtarėt e xhandarmėrisė serbe ishin tė pauniformuar. Nė afėrsi tė Brodit tė komunės sė Shtėrpcės, kohėt e fundit janė shėnuar disa incidente, qė ritensionuan gjendjen e sigurisė nė kėtė anė: janė vrarė dy serbė dhe dy tė tjerė u plagosėn nga persona ende tė paidentifikuar, si dhe u bė rrafsh me tokėn, lapidari i dėshmorėve tė UĒK-sė. Po tė enjten, pjesėtarėt e SHPK-sė kanė arrestuar brenda territorit tė Kosovės, edhe njė pjesėtar tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MUP) tė Serbisė, tek i cili janė gjetur uniforma dhe revolja zyrtare me 30 copė fishekė. Vlladimir Ivkoviq nga Valeva e Serbisė, ėshtė ndaluar derisa po tentonte tė futej me automjetin e tij me targa tė Beogradit, nė pikėn doganore “Dheu i Bardhė”, nė afėrsi tė Kamenicės, nė lindje tė Kosovės. Sipas kallėzimit penal tė policisė, Ivkoviq ka keqpėrdorur detyrėn zyrtare dhe gradat policore.

Dilaver
04-10-05, 08:50
ICG: Serbia ka ne Kosove 1000 police ne rroba civile

PRISHTINE (4 Tetor) -Serbia ka ne administraten kosovare rreth 1000 police ne rroba civile. Keshtu ka deklaruar Grupit Nderkombetar i Krizave, ICG, referuar burimeve anonime nga UNMIK-u, te cilet pohojne se zyrtaret serbe kane rreth 1.000 police serbe ne Kosove, te cilet mund te jene te perfshire ne detyra administrative. Te gjithe keta, sipas ICG-se, paguhen nga Qeveria e Serbise.

Per me teper, nje nga rekomandimet e ICG-se per Beogradin, ne raportin e fundit per Kosoven, ka qene "te pergatitet per t'i mbyllur stacionet policore paralele dhe gjykatat ne veri te Kosoves." Qytetaret serbe nderkohe i drejtohen stacionit te MUP-it per te zgjidhur mosmarreveshjet. "Sipas burimeve te policise se UNMIK-ut, rreth 40 per qind e rasteve penale shkojne permes ketij kanali," ka raportuar ICG. db/db(Kosovapress/Balkanweb)

Dilaver
08-10-05, 14:28
Eliot Engel ben thirrje te caktohet data per shpalljen e pavaresise se Kosoves


UASHINGTON (8 Tetor) -Pas rekomandimit te Anan per nisjen e bisedimeve ligjvenesi amerikan, Eliot Engel gjate nje interviste per "Zerin e Amerikes" ben thirrje qe te caktohet menjehere data per shpalljen e pavarsise se Kosoves.

"Une e kam thene per vite me radhe se nuk ka alternative tjeter vec pavaresise se Kosoves. Zgjidhja me e mire do te ishte te caktohej nje date dhe pavaresia e Kosoves te shpallej ne ate date. Komuniteti nderkombetar nuk do qe te qendroje ne Kosove pergjithmone dhe as nuk do qe ajo te mbetet protektorat nderkombetar. Kosova nuk mund t'i kthehet kurre me Serbise dhe te administrohet nga Beogradi. Populli i Kosoves nuk mund t'a pranoje kurre kete. Pra, e vetmja alternative eshte pavaresia dhe sa me shpejt qe te njihet ajo, aq me mire do te ishte. Une kurre nuk e kam mbeshtetur idene "standardet para statusit", sepse kam bindjen se kjo eshte nje menyre per te penguar veteqeverisjen ne Kosove", shprehet Engel duke pershendetur deklaraten per fillimin e bisedimeve per statusin.

Sipas tij pavaresi e kushtezuar do te thote se pavaresia eshte e padiskutueshme, por po punohet per kushte ideale, kjo eshte e pranueshme. "Por ne qofte se ideja e pavaresise se kushtezuar do te ishte nje justifikim per t'a penguar pavaresine, justifikim per t'a vonuar ate, duke vene standarde nga me te ndryshmet qe eshte e pamundur te permbushen plotesisht, une jam kunder saj". Engel eshte kunder ndryshimit te kufijve te Kosoves. "Kjo do t'i hapte rrugen ndryshmit edhe te shume kufijve te tjere, si per shembull shkeputja nga Serbia e Lugines se Presheves. Kosova duhet te qendrojne 100% ashtu sic eshte dhe duhet te jete e pavarur". Sipas tij serbet e Kosoves nuk mund te jetojne ne enklava te vogla dhe te ndjehen te kercenuar per jeten e tyre nese dalin prej andej.

Sekretari i Pergjithshem i Kombeve te Bashkuara, Kofi Annan, u shpreh dje se do t'i rekomandoje Keshillit te Sigurimit se bisedimet per te ardhmen e Kosoves duhet te fillojne shume shpejt. Anan u tha gazetareve ne Berne te Zvicres, se ceshtja autonomi apo pavaresi per Kosoven do te shtrohet per diskutim dhe se do tja dergoje sot rekomandimet e tij per kete ceshtje Keshillit te Sigurimit. db/db (ZeriAmerikesBalkanweb)

Arb
08-10-05, 15:56
Eliot Engel ben thirrje te caktohet data per shpalljen e pavaresise se Kosoves


UASHINGTON (8 Tetor) -Pas rekomandimit te Anan per nisjen e bisedimeve ligjvenesi amerikan, Eliot Engel gjate nje interviste per "Zerin e Amerikes" ben thirrje qe te caktohet menjehere data per shpalljen e pavarsise se Kosoves.

"Une e kam thene per vite me radhe se nuk ka alternative tjeter vec pavaresise se Kosoves. Zgjidhja me e mire do te ishte te caktohej nje date dhe pavaresia e Kosoves te shpallej ne ate date. Komuniteti nderkombetar nuk do qe te qendroje ne Kosove pergjithmone dhe as nuk do qe ajo te mbetet protektorat nderkombetar. Kosova nuk mund t'i kthehet kurre me Serbise dhe te administrohet nga Beogradi. Populli i Kosoves nuk mund t'a pranoje kurre kete. Pra, e vetmja alternative eshte pavaresia dhe sa me shpejt qe te njihet ajo, aq me mire do te ishte. Une kurre nuk e kam mbeshtetur idene "standardet para statusit", sepse kam bindjen se kjo eshte nje menyre per te penguar veteqeverisjen ne Kosove", shprehet Engel duke pershendetur deklaraten per fillimin e bisedimeve per statusin.

Sipas tij pavaresi e kushtezuar do te thote se pavaresia eshte e padiskutueshme, por po punohet per kushte ideale, kjo eshte e pranueshme. "Por ne qofte se ideja e pavaresise se kushtezuar do te ishte nje justifikim per t'a penguar pavaresine, justifikim per t'a vonuar ate, duke vene standarde nga me te ndryshmet qe eshte e pamundur te permbushen plotesisht, une jam kunder saj". Engel eshte kunder ndryshimit te kufijve te Kosoves. "Kjo do t'i hapte rrugen ndryshmit edhe te shume kufijve te tjere, si per shembull shkeputja nga Serbia e Lugines se Presheves. Kosova duhet te qendrojne 100% ashtu sic eshte dhe duhet te jete e pavarur". Sipas tij serbet e Kosoves nuk mund te jetojne ne enklava te vogla dhe te ndjehen te kercenuar per jeten e tyre nese dalin prej andej.

Sekretari i Pergjithshem i Kombeve te Bashkuara, Kofi Annan, u shpreh dje se do t'i rekomandoje Keshillit te Sigurimit se bisedimet per te ardhmen e Kosoves duhet te fillojne shume shpejt. Anan u tha gazetareve ne Berne te Zvicres, se ceshtja autonomi apo pavaresi per Kosoven do te shtrohet per diskutim dhe se do tja dergoje sot rekomandimet e tij per kete ceshtje Keshillit te Sigurimit. db/db (ZeriAmerikesBalkanweb)

Respekt dhe nderim te perjetshem per kete mik te madh te Kombit Shqiptar!

Mos te harrojme se Deputet e Bandes Enveriste nuk u ngrihen as ne kembe kur hyri ky burre ne Parlamentin e Dardanise.

Dilaver
09-10-05, 12:49
Numėr i madh viktimash nga tėrmeti ne Pakistan
BBC

Fshatra tė tėrė pranė epiqendrės sė tėrmetit janė rrėnuar
Ushtria pakistaneze thotė se 18 mijė persona janė konfirmuar tė vdekur pas tėrmetit qė tronditi tė shtunėn rajone tė mėdha nė veri tė Pakistanit dhe nė Kashmir.
Zėdhėnėsi i ushtrisė, Maj. Gjen. Shaukat Sultan i tha gazetarėve se shumica e viktimave ishin nė Kashmirin e administruar nga Pakistani--pranė epiqendrės sė tėrmetit 7.6 ballėsh.

Ai shtoi se 41 mijė persona janė lėnduar.

Maj. Gjen. Sultan tha se kjo shifėr bazohej nė informatat e marra nė orėt e para tė mėngjesit tė sė dielės me orėn lokale, por ngaqė shumė rajone mbeten ende tė izoluara, ai paralajmėroi se numri i viktimave mund tė jetė shumė mė i lartė.

Tėrmeti po ashtu ka goditur rėndė dhe rajonin pėrgjatė Vijės sė Kontrollit nė Kashmirin e administruar nga India.

Autoritetet e atjeshme thanė tė shtunėn se mbi 300 vetė dihet se kanė humbur jetėn.

Dėmtime tė mėdha

Zėdhėnėsi i ushtrisė pakistaneze shtoi se ndėr zonat tė prekura nė pakistan mė rėndė, janė Muzaffarabadi, kryeqyteti i Kashmirit tė administruar nga Pakistani dhe disa fshatra rreth tij.

Dy-tre fshatra nė kėtė zonė janė rrėnuar krejtėsisht.

Njė qytet tjetėr i goditur rėndė nė veri tė Pakistanit ėshtė Balakoti, nė rajonin Mansehra ku tashmė janė nxjerrė nga rrėnoja mbi njė mijė kufoma.

Mes tyre janė dhe kufomat e rreth 400 fėmijė qė u varrosėn pėr sė gjalli kur dy ndėrtesa tė shkollės u rrėzuan pėr shkak tė tėrmetit tė fuqishėm.

Nė Kashmirin e adminisitruar nga India, qyteti kufitar i Urit mendohet se ėshtė goditur mė rėndė.

Zėdhėnėsi i ushtrisė pakistaneze tha se shkalla e vėrtetė e katastrofės do tė mėsohet kur ekipet e shpėtimit tė kthehen nga disa nga zonat mė tė largėta tė Kashmirit dhe rajonit verior.

Ndihma

Helikopterė tė forcave tė armatosura tė Pakistanit kanė filluar tė fluturojnė nga Islamabadi and Rawalpindii qė nė orėt e para tė mėngjesit, pėr tė transportuar medikamente mjekėsore, mjekė dhe punonjės tė ekipeve tė shpėtimit nė disa nga zonat mė tė prekura.

Por zėdhėnėsi i ushtrisė tha se operacionet e shpėtimit nuk po shkojnė ashtu si duhet pėr shkak tė tė mungesės sė helikterėve tė mėdhenj pėr tė transportuar ndihma dhe tė mbijetuar.

Ndėrkohė, nga e gjithė bota po dėrgohen ndihma pėr tė mbijetuarit dhe operacionet e shpėtimit.

Presidenti amerikan Bush tha se ndihmat janė nė rrugė e sipėr.

Britania, Franca dhe Turqia janė mes vendeve qė kanė dėrguar ekipe shpėtimi.

Kombet e Bashkuara po dėrgojnė specialistė nė rajon pėr tė koordinuar operacionet e ndihmave.

fadil
09-10-05, 14:44
Mbahet Kuvendi i Tretė zgjedhor i Partisė Demokratike tė Kosovės Kosovė

Krijimi i shtetit tė pavarur e sovran dhe integrimi i Kosovės nė Bashkimin Evropian dhe NATO ėshtė esenca e programit tė Partisė Demokratike, tha sot kryetari i saj, Hashim Thaēi. Nė hapje tė Kuvendit tė tretė zgjedhor, ai bėri thirrje pėr vazhdimin e progresit dhe pėr unitet rreth vlerave demokratike drejt sė ardhmes sė vendit. Kuvendin e PDK-sė e pėrshėndeti edhe shefi i UNMIK-ut, Jesen-Petersen, duke e ēmuar lartė rolin e kėsaj partie nė procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.


Me shprehjen e keqardhjes pėr mungesėn e bashkėluftėtarit dhe bashkėpunėtorit tė ngushtė tė tij, Fatmir Limajt, dhe me besimin se ai sė shpejti do tė lirohet nga paraburgimi si i pafajshėm, kryetari i Partisė Demokratike, Hashim Thaēi, e filloi fjalimin e tij para delegatėve nė Kuvendin e tretė zgjedhor tė kėsaj partie. Duke folur pėr tė arriturat e PDK-sė, Thaēi tha se kjo parti ka dėshmuar se ėshtė bartėse e konceptit qė i duhet Kosovės dhe qytetarėve tė saj. Programi politik i PDK-sė ėshtė i ndėrtuar mbi tri misione madhore, prej tė cilave, ēlirimin e vendit tashmė e kemi pėrmbushur, theksoi Thaēi. Kuvendin e tretė zgjedhor tė PDK-sė e pėrshėndeti shefi i UNMIK-ut, Jesen-Petersen, duke thėnė se kjo po bėhet nė momentin historik pėr Kosovėn. “Partia Demokratike ka dhėnė kontribut tė rėndėsishėm gjatė dhjetė viteve tė fundit. PDK-ja ka luajtur rol kyē qė nga qershori i vitit 1999, duke udhėhequr dy qeveri dhe ofruar dy kryeministra tė zotė, Hashim Thaēin dhe Bajram Rexhepin”, deklaroi Petersen . Petersen u shpreh i bindur se PDK-ja do tė vazhdojė angazhimin e saj tė rėndėsishėm, si gjatė procesit tė zgjidhjes sė statusit, ashtu edhe nė periudhėn pas statusit. Kuvendin e kanė pėrshėndetur edhe drejtues tė partive politike, si Smajl Latifi i LKĒK-sė, Gjergj Dedaj i PLK-sė, Zef Morina i PSHDK-sė, Kaqusha Jashari e PSDK-sė, dhe Faton Klinaku, nė emėr tė shoqatave tė dalura nga lufta. Pas pjesės solemne, Kuvendi i tretė zgjedhor i Partisė Demokratike, i vazhdoi punimet me pikat e rendit tė ditės. Zgjedhja e organeve tė reja drejtuese pritet tė bėhet gjatė ditės sė nesėrme.

Dilaver
10-10-05, 11:05
Hashim Thaēi u rizgjodh me aklamacion kryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės

Prishtinė, 10 tetor - Hashim Thaēi u rizgjodh me aklamacion kryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės, pasi qė nuk kishte ndonjė kandidaturė tjetėr pėr kėtė post. Ndonėse kishte paralajmėrime pėr kandidatura tė tjera, procesi i zgjidhjes sė kryetarit nė Kongresin e Tretė tė PDK-sė solli Thaēin si kandidatin e vetėm pėr kryetar i cili mori pėrkrahjen absolute tė Kongresit. Pas rizgjedhjes sė tij Hashim Thaēi premtoi "vizion tė ri" politik dhe zhvillim tė mėtejshėm tė demokracisė, veprimit tė shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės.

Dilaver
12-10-05, 09:20
Fillon gjykimi i ANTON LEKAJT

Ne Gjyqin e Qarkut pėr krime lufte nė Beograd tė mėrkuren do tė fillon gjykimi i Anton Lekajt nga Gjakova per krime lufte tė kryera kunder popullsis civile. Anton Lekaj akuzohet pėr arrestimin dhe keqtrajtimin e 13 personave tė kombėsis jo shqiptare nė qershor tė vitit 1999 nė bodrumet e Hotel Pashtrikut nė Gjakov prej tė cilėve tre jan vra.

Krokodilli
12-10-05, 10:38
SERBET KRIJOJN USHTRIN PER CLIRIMIN E KOSOVES

Alarmi u dha nga gazeta Kosovare ''Koha Ditore'' sipas te ciler rreth 7500
serb po sterviten ne territorin Kosovar, gje qe mund ta nxiste destabilizimin e situates para fillimit te bisedimeve te statusit.
Formacioni i quajtur ''Levizja antiterroriste per qlirim'' eshte nen urdherat e komandantit Mikan Velinoviq. Ajo eshte krijuar vitin e kaluar, por eshte shpallur publikisht vetem ditet e fundit pas nje interviste te Velinovic ne shtypin Kosovar. Zyrtaret Kosovare ende nuk kan reaguar lidhur me kete, por shtypi ka theksuar se tensioni mund te rritet nga nje lajm i till.

Dilaver
16-10-05, 10:40
Nė Samitin e Zagrebit dalin nė pah kontradiktat e qėndrimeve pėr statusin final tė Kosovės

Moisiu e Maroviē, pėrplasen pėr Kosovėn

Presidenti shqiptar: Pavarėsi pėr Kosovėn. Presidenti i Unionit: Zgjidhje evropiane

Anila Rama

TIRANĖ - Qėndrimi i ndryshėm pėr ēėshtjen e pavarėsisė sė Kosovės krijon pėrplasje mes presidentit shqiptar Alfred Moisiu dhe presidentit tė Unionit Serbi-Mali i Zi, Zvetozar Marioviē nė Samitin e Zagrebit. Reagimi ka ardhur pas fjalės sė mbajtur nga presidenti Moisiu, i cili ritheksoi qėndrimin e shtetit shqiptar pėr tė pėrcaktuar statusin pėrfundimtar tė Kosovės, pra pavarėsinė e saj, duke pėrmbushur nė kėtė mėnyrė vullnetin e banorėve tė saj dhe pėr tė shmangur problemet dhe shqetėsimet qė mund tė lindin nė tė ardhmen. Por pas fjalės sė kreut tė shtetit shqiptar ka reaguar presidenti serb, Marioviē, i cili nė formė kundėrpėrgjigjeje ėshtė shprehur qė pėr Kosovėn tė gjendet njė zgjidhje evropiane. Nė kėtė mėnyrė kreu i Unionit Serbi-Mali i Zi ėshtė shprehur nė mėnyrė tė qartė pėr tė shmangur nga prania nė negociata Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, duke e lėnė pėrcaktimin nė dorė tė Prishtinės zyrtare dhe Beogradit, gjė qė duket se ėshtė tejet e vėshtirė. Ndėrkaq, tė gjithė kryetarėt e shteteve kanė pasur pjesė tė fjalės sė tyre ēėshtjen e Kosovės, duke mbajtur qėndrime tė ndryshme pėr pavarėsinė e saj. Kėshtu, presidenti i Rumanisė, gjithashtu ėshtė ndalur te ēėshtja e Kosovės, por pa dalė me njė qėndrim tė prerė. Ndėrkohė pozitiv ka qenė nė fjalėn e tij presidenti i Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, i cili ėshtė shprehur se pavarėsia e Kosovės nuk prishte asnjė punė. Ndėrsa presidenti i Sllovakisė ėshtė shfaqur mė neutral nė qėndrimin e tij pėr ēėshtjen e statusit final tė Kosovės.

Dilaver
17-10-05, 08:36
Sot pėr njė vizitė dyditore nė Kosovė mbėrrijnė 24 ambasadorė tė OSBE sė

Prishtinė, 17 tetor - Sot pėr njė vizitė dyditore nė Kosovė mbėrrijnė 24 ambasadorė tė OSBE sė, tė drejtuar nga ambasadori Janez Lenarēiē nė cilėsinė e kryetarit tė Kėshillit tė Pėrhershėm tė OSBE sė. Qėllimi i kėsaj vizite do tė jetė njohja me zhvillimet nė Kosovė. Ambasadorėt do tė takohen me Kryeministrin, Kryetarin e Kuvendit, si dhe drejtuesit e opozitės dhe meudhėheqėsit e bashkėsive tė tjera etnike.

Gentiani
26-11-05, 15:48
Qeveria vendos qė asnjė ceremoni tė mos organizohet nė datėn 29. Homazhet nė varreza nė 5 Maj

29 Nėntori, Berisha heq ceremonitė


Nevila Perndoj

TIRANĖ- Mė 29 Nėntor, ditėn e Ēlirimit tė vendit, me vendim qeverie, nuk do tė zhvillohet asnjė ceremoni festive zyrtare. Mbledhjen e fundit tė Kėshillit tė Ministrave, anėtarėt e kabinetit qeveritar vendosėn qė tė ndryshojnė vendimin e mėparshėm tė Kėshillit tė Ministrave pėr ceremonialin, dhe pikėrisht, atė pjesė qė bėnte fjalė pėr zhvillimin e festės zyrtare, ditėn e 29 Nėntorit. Burime zyrtare nga Kėshilli i Ministrave deklaruan dje pėr “Shekullin” se, 28 Nėntori ėshtė festa kombėtare dhe se pėr kėtė ditė do tė ketė njė ceremonial tė caktuar, ku nė veēanti do tė jetė edhe pritja qė do tė organizohet nė mbrėmjen e 28 Nėntorit nė Pallatin e Brigadave, nė orėn 19.30. Ndėrkohė, burimet saktėsojnė se data 29 Nėntor ėshtė lėnė pushim, sepse kėshtu parashikohet nė ligjin pėr festat zyrtare, dhe se nė kėtė ditė nuk do tė zhvillohet asnjė ceremoni zyrtare. Nė kėtė ditė, kryeministri Sali Berisha pritet qė tė zhvillojė njė vizitė tė rėndėsishme nė Bruksel. Pėr kėtė arsye, nė mbledhjen e qeverisė, pėrveē pritjes qė do tė organizohet nga Presidenti Alfred Moisiu, duket se nuk do tė zhvillohet asnjė ceremoni tjetėr zyrtare. Burimet sqaruan se Kryeministri Sali Berisha do tė bėjė homazhet nė varrezat “Dėshmorėt e Kombit”, jo mė nė datėn 28 Nėntor, ashtu siē ka bėrė plot 8 vite me radhė, por ditėn e 5 Majit, qė ėshtė Dita e Dėshmorėve. “Homazhet tek varrezat e dėshmorėve do tė zhvillohen nga qeveria ditėn e 5 Majit”,- u shpreh njė burim nga kryeministria. Kėshtu edhe kėtė vit, mazhoranca dhe opozita do tė festojnė tė ndarė, ashtu si 8 vite me radhė, festat me tė rėndėsishme pėr vendin. Nė datėn 28 Nėntor qeveria do tė marrė pjesė nė pritjen, qė do tė organizohet nga Presidenti, Alfred Moisiu, ndėrkohė qė ditėn e 29 Nėntorit, do tė jetė opozita ajo qė si ēdo vit, do tė dėrgojė buqeta me lule nė varrezat ”Dėshmorėt e Kombit”. Kėtė rit, Berisha do ta kryejė vetėm ditėn e 5 Majit. Burimet shtuan gjithashtu se ditėn e 29 Nentorit, nėse do tė jetė ose jo pushim, Kėshilli i Ministrave do ta vendosė nė njė mbledhje tjetėr, nė njė kohė tė mėvonshme. Marrja e kėtij vendimi nga qeveria Berisha, pritet qė tė ketė kontestime tė ashpra jo vetėm nga forcat politike por edhe nga historianėt, tė cilėt e kanė thėnė fjalėn e tyre. Ndaj kėtij vendimi ka ardhur edhe reagimi i parė nga Lėvizja Socialiste pėr Integrim, tė cilėt e kanė cilėsuar tė nxituar ndalimin e ceremonisė festive zyrtare ditėn e 29 Nėntorit, qė nė histori shėnon ditėn e Ēlirimit tė Shqipėrisė. Pak kohė mė parė, Lėvizja Socialiste pėr Integrim, pėrmes kryetarit tė saj, Ilir Meta, vlerėsoi se 29 Nėntori lidhet me tė shkuarėn historike tė vendit, e cila po, sipas tij, nuk duhet tė jetė pjesė e nismave, qė nuk i shėrbejnė aspak realizimit tė atyre premtimeve tė mėdha qė Berisha u bėri shqiptarėve nė zgjedhjet e fundit. Ai theksoi gjithashtu se hapja e diskutimeve tė tilla mbi festat zyrtare, qė lidhen me historinė e Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare, nuk ndihmonin aspak nė integrimin qė kėrkon shoqėria shqiptare. Po kėshtu, PS ka organizuar takime me veteranėt e L.A.N.Ē. ku ka dėnuar ashpėr idenė e ndryshimit tė ditės sė Ēlirimit tė vendit. Sekretari i Pėrgjithshėm i PS-sė, Pandeli Majko, ka deklaruar se nėse kjo ndodh qeveria do tė pėrballet me njė reagim tė fuqishėm.


26/11/2005
KATEGORIA: Politike

fadil
04-12-05, 16:34
NĖ KOSOVĖ PĖRSHĖNDETET LIRIMI I FATMIR LIMAJT



Rrahman Paēarizi, Prishtinė


Qytetarėt e Prishtinės e kanė festuar vendimin pėr lirimin e Fatmir Limajt, vetėm pak minuta pasi Gjykata Ndėrkombėtare nė Hagė ka kumtuar pafajėsinė e tij nga akuzat me tė cilat qe pėrballur gjatė mė se njė viti tė procesit gjyqėsor.
Disa mijėra njerėz edhe nė kėto orė po festojnė nėpėr rrugėt e Prishtinės, por edhe tė qyteteve tė tjera tė Kosovės, pėr atė qė qytetarėt e kanė quajtur fitore tė drejtėsisė ndėrkombėtare.
Mė tė emocionuarit ishin vetė familjarėt e Fatmir Limajt. Vėllai i tij, Demir Limaj, aktualisht deputet nė Kuvendin e Kosovės, nė njė bisedė nga Haga pėr Radion Evropa e Lirė, tha se familja gjatė gjithė kohės ka qenė e bindur pėr pafajėsinė e Fatmir Limajt:
"Ne si familje kemi qene tė bindur qė tre vjet qė Fatmiri ėshtė i pafajshėm dhe konsideroj se ėshtė e nevojshme tė pėrmendet edhe sllogani i tij se “jam i pastėr si loti”. Dhe, mė nė fund drejtėsia ndėrkombėtare e vėrtetoi pafajėsinė e tij tė sinqertė dhe tė pastėr si loti."
Duke komentuar reagimin e qytetarėve tė Kosovės pėr kėtė vendim tė Gjykatės sė Hagės, Demir Limaj e quajti kėtė gėzim tė arsyeshėm, pasi sipas tij, vetė qytetarėt kanė qėnė ata qė kanė bėrė mė sė shumti pėr lirimin e Fatmir Limajt:
"Kontributin mė tė madh nė kėtė proces qė e kanė dhėnė pėr lirimin e Fatmirit janė vetė qytetarėt e Kosovės dhe ju uroj tė gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe jua uroj fitoren e UĒK-sė pėr pavarėsi. Ėshtė gėzim i madh dhe me thėnė tė drejtėn ata asgjė mė tepėr, por edhe sonte po e japin njė kontribut pėr fitoren e kėtij procesi shumė tė rėndėsishėm, sidomos kur kemi parasysh rrethanat dhe zhvillimet politike nė tė cilat gjendet Kosova sot."
Fatmir Limaj atėbotė, deputet nė legjislacionin e parė tė Kuvendit tė Kosovės dhe shef i grupit parlamentar tė Partisė Demokratike tė Kosovės, qe arrestuar nga Tribunali i Hagės nė shkurt tė vitit 2003 nėn akuzat pėr krime lufte tė kryera kundėr civilėve shqiptarė dhe atyre serbė gjatė verės sė vitit 1998, akuza tė cilat Gjykata sot i cilėsoi si tė pabaza.
Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova pėrmes njė deklarate me shkrim e ka mirėpritur aktgjykimin e Gjykatės sė Hagės qė shpalli tė pafajshėm luftėtarin e UĒK-sė dhe politikanin e njohur tė pasluftės, z. Fatmir Limajn, si dhe pafajėsinė e luftėtarit tjetėr, Isak Musliut.
Presidenti Rugova shpreh besimin se vendimi i sotėm nuk i shteron mundėsitė ligjore tė Haradin Balajt nė betejėn e tij ligjore pėr t’u mbrojtur nga akuzat pėr krime tė luftės.
Gjykimi i sotėm vėrteton drejtėsinė e luftės ēlirimtare tė shqiptarėve tė Kosovės kundėr okupimit serb, drejtėsinė e luftės pėr liri dhe pavarėsi tė vendit tonė, si dhe besueshmėrinė nė drejtėsinė ndėrkombėtare dhe nė Tribunalin e Hagės, thuhet nė deklaratėn e presidentit Rugova, ndėrkohė qė kryeministri i Kosovės Bajram Kosumi ka thėnė se vendimi i sotėm ėshtė edhe njė dėshmi se Fatmiri dhe bashkėluftėtarėt e tij kanė pasur vetėm njė qėllim nė jetė: luftėn pėr lirinė e Kosovės. Partia Demokratike e Kosovės, anėtar i tė cilės ėshtė Fatmir Limaj, nė njė komunikatė ka thėnė se mė nė fund fitoi drejtėsia ndėrkombėtare, ndaj sė cilės kurrė nuk e kemi humbur besimin tonė ndaj saj, ashtu siē e kishte respektuar atė edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės.
Ndėrkaq, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės konsideron se ky ėshtė njė lajm shumė i mirė dhe ngjarje e rėndėsishme pėr Kosovėn dhe uron kthimin e zotit Limaj nė shoqėrinė dhe politikėn kosovare.

Dilaver
13-12-05, 20:00
Jozefina Topalli nė Prishtinė: Shqipėria do ta mbėshtesė Kosovėn drejt pavarėsisė

Prishtinė, 13 dhjetor - Pėr njė vizitė dyditore mbėrriti sot nė Prishtinė kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė znj. Jozofina Topalli, e cila deklaroi se Shqipėria do ta mbėshtesė Kosovėn drejt zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar qė ėshtė pavarėsia, tha ajo.
Me tė mbėrritur nė aeroportin e Prishtinės, zonja Topalli u shpreh para gazetarėve se Shqipėria do tė jetė aktive drejt finalizimit tė ēėshtjes sė statusit tė Kosovės.
"E konsideroj si njė moment tė veēantė tė kėsaj vizite edhe pėr zhvillimet shumė pozitive tė Kosovės. Mesazhi ynė ėshtė mesazhi i mbėshtetjes i njė Shqipėrie aktive nė statusin final tė Kosovės qė ėshtė Pavarėsia".
Nė orėt e pasdites zonja Topalli zhvilloi njė takim me zėvendėsshefin e UNMIK ut Lari Rosin, ndėrkaq nė orėn 17 me mikpritėsin, kryeparlamentarin Nexhat Daci.
Kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė nesėr do tė ketė takime tė veēanta me Presidentin Ibrahim Rugova, Kryeministrin Bajram Kosumi, kryetarin e PDK sė, Hashim Thaēi dhe me kryetarin e partisė reformiste ORA, Veton Surroi.
Pritet qė njė takim tė veēantė Jozefina Topalli ta zhvillojė edhe me gratė parlamentare tė Kosovės.
Kryetarja e Kuvendi tė Shqipėrisė, Jozofina Topalli po e viziton Kosovėn me ftesė tė kryeparlamentarit Nexhat Daci.

Dilaver
23-12-05, 11:08
Prishtinė, 23 dhjetor 2005 (Kosovapress) Time: 09 : 44

Gjendja shėndetėsore e kryetarit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, ėshtė stabile, ka thėnė tė enjten mbrėma pėr “Ekspres” njė burim i familjes Rugova, shkruan nė numrin e sotėm gazeta “Ekspres.”Gjatė dy ditėve tė fundit ka pasur spekulime sipas tė cilave gjendja shėndetėsore e kryetarit tė Kosovės nuk ėshtė e mirė. Spekulimet kanė pasuar pas kontrollit mjekėsor qė Rugova ka pasur nė kampin ushtarak Bondstill.

MemphiSx
23-12-05, 17:50
Prishtinė, 23 dhjetor - Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) sot shėnon 16 vjetorin e themelimit tė saj. Me rastin e kėtij pėrvjetori nė mjediset e hotelit "Grand" do tė organizohet njė solemnitet rasti.
LDK, e cila pėr shumė vite ka qenė njė lėvizje e vėrtetė kombėtare, ka artikuluar qartė e me guxim aspiratat e Kosovės pėr liri, pavarėsi e demokraci. LDK ka sjellė ndryshimet mė cilėsore tė aleancave me pėrėndimorėt nė favor tė shqiptarėve si kurrė mė parė nė hostorinė tonė.
Pas luftės nė tė gjitha zgjedhjet e lira dhe demokratike, si lokale ashtu nacionale, LDK ka fituar bindshėm.



Presidenti Rugova priti kryetarėt e degėve tė LDK sė, me rastin e 16-vjetorit tė themelimit



http://www.ldk-kosova.org/9/051223_rugova_ldk.jpg

Prishtinė, 23 dhjetor - Presidenti i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, sot nė rezidencėn e tij nė Velani, priti kryetarėt e degėve tė LDK sė, me rastin e 16-vjetorit tė themelimit tė kėsaj partie.
Duke uruar kėtė pėrvjetor tė rėndėsishėm, Presidenti Rugova tha se "LDK ja pėr kėto 16 vjet u tregua si parti e veprimit tė gjerė, me njė strategji efikase dhe tė urtė pėr Kosovėn dhe tė gjithė shqiptarėt".
Presidenti Rugova LDK-nė e vlerėsoi si partinė mė tė fuqishmee
mė vitale nė Kosovė dhe nė botėn shqiptare dhe siē u shpreh, ajo gjatė tėrė kėtyre viteve u tregua parti e tolerancės dhe e mirėkuptimit.
"Pėr kėto 16 vjet, LDK ja u tregua parti e fuqishme, mė vitale nė Kosovė dhe nė botėn shqiptare, parti e tolerancės e mirėkuptimit dhe parti shtetformuese. Pėr kėto 16 vjet, LDK ja veprim udhėheqės e pati lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės".
Duke folur pėr objektivat e saj, Presidenti Rugova nėnvizoi se LDK-ja objektiv qendror ka njohjen e pavarėsisė mė tė shpejtė tė Kosovės.
"Nė kėtė 16-vjetor, mund tė themi se LDK ja objektiv qendror e ka njohjen e pavarėsisė mė tė shpejtė tė Kosovės nga miqtė tanė", tha mes tjerash Presidenti Rugova nė takimin me kryetarėt e degėve tė LDK-sė dhe ua uroi 16-vjetorin e themelimit tė LDK sė.






LDK kremtoi 16-vjetorin e vet, duke qenė afėr finalizimit tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės
Prishtinė, 23 dhjetor – "LDK-ja, pėr kėto 16 vjet, u tregua si parti e veprimit tė gjerė, me njė strategji efikase dhe tė urtė pėr Kosovėn dhe tė gjithė shqiptarėt. Pėr kėto 16 vjet, LDK-ja u tregua parti e fuqishme, mė vitale nė Kosovė dhe nė botėn shqiptare, parti e tolerancės e mirėkuptimit dhe parti shtetformuese. Pėr kėto 16 vjet, LDK-ja veprim udhėheqės e pati lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės", theksoi nė urimin e tij Presidenti Rugova.
Presidenti Rugova thekson se edhe nė kėtė 16 vjetor LDK-ja objektiv qendror ka njohjen sa mė tė shpejtė tė shetit tė Kosovės. "Nė kėtė 16 vjetor, mund tė themi se LDK-ja objektiv qendror e ka njohjen e pavarėsisė mė tė shpejtė tė Kosovės nga miqt tanė", thuhet nė fund tė urimit, i cili pėrmbyllet me urimin pėr bekimin e LDK-sė dhe tė Kosovės, i cili ėshtė pėrcjellė me duartrokitje nė shenjė pėrkrahjeje nga anėtarėt dhe simpatizantėt e LDK-sė pėr Presidentin e tyre dhe tė Kosovės.
Ndėrkaq, nėnkryetari i LDK-sė Kolė Berisha pasi pėrshėndeti kryekuvendarin Nexhat Daci, kryeministrin Kosumi, pėrfaqėsuesit e korit diplomatik dhe anėtarėt dhe simpatizantėt e LDK-sė, tha se ua pėrcjell me kėnaqėsi, pėrshėndetjet mė tė ngrohta dhe urimet mė tė sinqerta tė Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova.
Ai tha se tė shėnosh dhe tė kremtosh pėrvjetorin e krijimit, tė rritės, tė zhvillimit, tė punės dhe tė sakrificės sė cilėsdo nga partitė politike shqiptare nė kėtė pjesė tė Ballkanit, nė pėrgjithėsi, e atė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, nė veēanti, do tė thotė, "nė radhė tė parė, t'i kujtosh pėr pak ēaste ato vite tė stuhishme dhe tė shėnosh njė datė, jo thjeshtė partiake; ta kujtosh me respekt njė ngjarje qė shėnon fillimin e njė epoke tė re, tė pashembullt deri atėherė nė historinė tonė kombėtare; do tė thotė, tė flasėsh apo tė shkruash pėr fillimin e njė epoke, e cila, i ndryshoi rrjedhat e historisė nė kėtė pjesė tė Evropės".
Z.Berisha tha se popullin shqiptar para 16 vjetėve po e priste fati qė e pėrjetuan popujt tjerė tė ish-jugosllavisė, duke rrezikuar qė Kosova "tė shndėrrohej e tėra nė njė varrezė masive, ose nė njė park nacional serb, ku do tė mbillej njė barė i ri". "Do tė ngatėrroheshin shekujt. Do tė pėrsėritej viti 1878. Do tė pėrgjysmohej atdheu, edhe ashtu i pėrgjysmuar. Kosova do tė shndėrrohej nė njė Toplicė tė dytė serbe. E, ata qė do tė arrinin tė mbijetonin - do tė shndėrroheshin nė shėrbėtorė tė “engjėjve tė luftės, tė zotėrinjve serbė", tha ai.
"Dhe, pikėrisht nė atė kryqėzim fatesh e fatkeqėsish, 16 vjet mė parė, njė grup intelektualėsh shqiptarė nga Prishtina, tė tubuar rreth njė programi, mė shumė kombėtar - se sa partiak, dhe tė prirė nga intelektuali Ibrahim Rugova– urtia e fjalės, madhėshtia e veprės dhe vizioni i qartė i tė cilit, edhe sot e kėsaj dite, i tejkalojnė pėrmasat kombėtare, nė kėto hapėsira tė stėrkequra nga Mortaja e Kuqe pesėdhjetėvjeēare, formoi Lėvizjen e parė legale demokratike shqiptare – Lidhjen Demokratike tė Kosovės", tha ai. Berisha pėrkujtoi mė pas suksesin e rrufeshėm tė LDK-sė qė kishte tė arritur tė shndėrrohej pėrnjėherė nė lėvizje kombėtare, duke artikuluar kėrkesat e ligjshme kombėtare; aplikoi metodėn e rebelimit kolektiv, tė injorimit dhe tė mosnjohjes totale tė pushtetit aktual serb; pastaj organizoi jetėn krejtėsisht tė pavarur shoqėrore, politike, juridike, ekonomike etj dhe, ndėrtoi mekanizmat e para tė njė shteti tė ardhshėm tė Kosovės; iu shmang, pėr aq sa ishte e mundur, konfliktit tė hapur, me qėllim tė ruajtjes sė faktorit demografik, si armėn mė tė fortė qė kishte, pėr ta mbrojtur karakterin pėrherė shqiptar tė Kosovės; krijoi dhe zgjeroi rrjetin e miqve, pėrmes tė cilėve, ndėrkombėtarizoi ēėshtjen e Kosovės, dhe duke e promovuar, kėshtu, pėr herė tė parė, njė frymė tė re filozofike nė politikėn e kėsaj pjese tė Ballkanit dhe tė Evropės, dėshmoi sė, mė nė fund, ne ishim pėrcaktuar tė rirreshtoheshim aty ku duhej, aty ku pėrherė e kishim vendin, por, aksidentalisht, nė njė moment tė caktuar historik, e kishim devijuar rrugėn, dhe pastaj, pėr disa shekuj me radhė, u gjendėm aty ku, nė fakt, nuk e kishim vendin; u gjendem nė anėn tjetėr tė historisė".
Z.Berisha pėrkujtoi se si rezultat i kėsaj pune, Bushi plak, pėrmes tė ashtuquajturit "kėrcėnimi i Kėrshėndellave", e tėrhoqi "vijėn e kuqe".
"Dhe, mu atėherė kur lakorja e fatit tonė arriti buzė zhbėrjes tonė totale, kur kjo pjesė e atdheut dhe e kombit u gjend nė prag tė pėrmbytjes apokaliptike, falė Zotit, kėsaj fryme tė re filozofike, gjakut tonė tė derdhur, dhe mbrojtėsve tė vlerave tė civilizimit kudo nė botė - pra, miqve tanė tė shumtė, ndodhi, ... kthimi i shpejtė, dhe ngritja jonė, pothuajse biblike", tha ai.
Lidhja Demokratike e Kosovės, po i finalizon objektivat e saj tė profilizuara edhe pėr kėtė fazė, tha mes tjerash Kolė Berisha.

Espresso
03-01-06, 12:05
Tirana dėnon shpėrthimin nė ambasadėn shqiptare nė Beograd

Tiranė, 3 Janar - Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė ka dėnuar aktin kriminal tė shpėrthimit nė ambasadėn e saj nė Beograd, dhe i ka pėrcjellė njė notė proteste Beogradit nėpėrmjet ambasadorit tė tij nė Tiranė.
Zv/ministerja Edith Harxhi, thirri dje nė njė takim ambasadorin e Unionit Serbi-Mal i Zi nė Tiranė, tė cilit i ka dorėzuar notėn e protestės, ku dėnohet rėndė akti kriminal si dhe i kėrkohet Beogradit qė tė gjejė autorėt dhe t'i nxjerrė pėrpara drejtėsisė. Harxhi nė notėn e protestės kėrkon qė tė merren masa tė nevojshme pėr sigurinė e jetės sė personelit diplomatik tė Shqipėrisė si dhe tė Ambasadės sė Shqipėrisė nė Beograd nė pėrputhje me Konventėn e Vjenės.
"Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės sė Shqipėrisė dėshiron qė ky tė mbetet njė akt i izoluar dhe nuk do tė ndikojė nė marrėdhėniet dypalėshe dhe rajonale".
Diplomacia shqiptare kėrkon qė autoritetet zyrtare nė Beograd tė marrin tė gjitha masat qė akte tė tilla tė mos pėrsėriten mė nė tė ardhmen.
Lajmin e shpėrthimit nė ambasadė e ka konfirmuar edhe Petrit Bushati, qė sipas tij shpėrthimi nė oborr ka dėmtuar xhamat e ambasadės.
Njė sasi eksplozivi ėshtė hedhur nė ditėn e parė tė kėtij viti, tė dielėn mė 1 janar nė oborrin e ambasadės sė Republikės sė Shqipėrisė nė Beograd. Shpėrethimi i cili ka ndodhur rreth orės 19.30, ka shkaktuar dėme tė lehta materiale, ndėrsa pas shpėrthimit nė vendngjarje ka shkuar policia, e cila i ka filluar hetimet.

Shpati
03-01-06, 12:30
Prishtinė, 23 dhjetor - Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) sot shėnon 16 vjetorin e themelimit tė saj. Me rastin e kėtij pėrvjetori nė mjediset e hotelit "Grand" do tė organizohet njė solemnitet rasti.
LDK, e cila pėr shumė vite ka qenė njė lėvizje e vėrtetė kombėtare, ka artikuluar qartė e me guxim aspiratat e Kosovės pėr liri, pavarėsi e demokraci. LDK ka sjellė ndryshimet mė cilėsore tė aleancave me pėrėndimorėt nė favor tė shqiptarėve si kurrė mė parė nė hostorinė tonė.
Pas luftės nė tė gjitha zgjedhjet e lira dhe demokratike, si lokale ashtu nacionale, LDK ka fituar bindshėm.



Presidenti Rugova priti kryetarėt e degėve tė LDK sė, me rastin e 16-vjetorit tė themelimit



http://www.ldk-kosova.org/9/051223_rugova_ldk.jpg

Prishtinė, 23 dhjetor - Presidenti i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, sot nė rezidencėn e tij nė Velani, priti kryetarėt e degėve tė LDK sė, me rastin e 16-vjetorit tė themelimit tė kėsaj partie.
Duke uruar kėtė pėrvjetor tė rėndėsishėm, Presidenti Rugova tha se "LDK ja pėr kėto 16 vjet u tregua si parti e veprimit tė gjerė, me njė strategji efikase dhe tė urtė pėr Kosovėn dhe tė gjithė shqiptarėt".
Presidenti Rugova LDK-nė e vlerėsoi si partinė mė tė fuqishmee
mė vitale nė Kosovė dhe nė botėn shqiptare dhe siē u shpreh, ajo gjatė tėrė kėtyre viteve u tregua parti e tolerancės dhe e mirėkuptimit.
"Pėr kėto 16 vjet, LDK ja u tregua parti e fuqishme, mė vitale nė Kosovė dhe nė botėn shqiptare, parti e tolerancės e mirėkuptimit dhe parti shtetformuese. Pėr kėto 16 vjet, LDK ja veprim udhėheqės e pati lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės".
Duke folur pėr objektivat e saj, Presidenti Rugova nėnvizoi se LDK-ja objektiv qendror ka njohjen e pavarėsisė mė tė shpejtė tė Kosovės.
"Nė kėtė 16-vjetor, mund tė themi se LDK ja objektiv qendror e ka njohjen e pavarėsisė mė tė shpejtė tė Kosovės nga miqtė tanė", tha mes tjerash Presidenti Rugova nė takimin me kryetarėt e degėve tė LDK-sė dhe ua uroi 16-vjetorin e themelimit tė LDK sė.






LDK kremtoi 16-vjetorin e vet, duke qenė afėr finalizimit tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės
Prishtinė, 23 dhjetor – "LDK-ja, pėr kėto 16 vjet, u tregua si parti e veprimit tė gjerė, me njė strategji efikase dhe tė urtė pėr Kosovėn dhe tė gjithė shqiptarėt. Pėr kėto 16 vjet, LDK-ja u tregua parti e fuqishme, mė vitale nė Kosovė dhe nė botėn shqiptare, parti e tolerancės e mirėkuptimit dhe parti shtetformuese. Pėr kėto 16 vjet, LDK-ja veprim udhėheqės e pati lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės", theksoi nė urimin e tij Presidenti Rugova.
Presidenti Rugova thekson se edhe nė kėtė 16 vjetor LDK-ja objektiv qendror ka njohjen sa mė tė shpejtė tė shetit tė Kosovės. "Nė kėtė 16 vjetor, mund tė themi se LDK-ja objektiv qendror e ka njohjen e pavarėsisė mė tė shpejtė tė Kosovės nga miqt tanė", thuhet nė fund tė urimit, i cili pėrmbyllet me urimin pėr bekimin e LDK-sė dhe tė Kosovės, i cili ėshtė pėrcjellė me duartrokitje nė shenjė pėrkrahjeje nga anėtarėt dhe simpatizantėt e LDK-sė pėr Presidentin e tyre dhe tė Kosovės.
Ndėrkaq, nėnkryetari i LDK-sė Kolė Berisha pasi pėrshėndeti kryekuvendarin Nexhat Daci, kryeministrin Kosumi, pėrfaqėsuesit e korit diplomatik dhe anėtarėt dhe simpatizantėt e LDK-sė, tha se ua pėrcjell me kėnaqėsi, pėrshėndetjet mė tė ngrohta dhe urimet mė tė sinqerta tė Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova.
Ai tha se tė shėnosh dhe tė kremtosh pėrvjetorin e krijimit, tė rritės, tė zhvillimit, tė punės dhe tė sakrificės sė cilėsdo nga partitė politike shqiptare nė kėtė pjesė tė Ballkanit, nė pėrgjithėsi, e atė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, nė veēanti, do tė thotė, "nė radhė tė parė, t'i kujtosh pėr pak ēaste ato vite tė stuhishme dhe tė shėnosh njė datė, jo thjeshtė partiake; ta kujtosh me respekt njė ngjarje qė shėnon fillimin e njė epoke tė re, tė pashembullt deri atėherė nė historinė tonė kombėtare; do tė thotė, tė flasėsh apo tė shkruash pėr fillimin e njė epoke, e cila, i ndryshoi rrjedhat e historisė nė kėtė pjesė tė Evropės".
Z.Berisha tha se popullin shqiptar para 16 vjetėve po e priste fati qė e pėrjetuan popujt tjerė tė ish-jugosllavisė, duke rrezikuar qė Kosova "tė shndėrrohej e tėra nė njė varrezė masive, ose nė njė park nacional serb, ku do tė mbillej njė barė i ri". "Do tė ngatėrroheshin shekujt. Do tė pėrsėritej viti 1878. Do tė pėrgjysmohej atdheu, edhe ashtu i pėrgjysmuar. Kosova do tė shndėrrohej nė njė Toplicė tė dytė serbe. E, ata qė do tė arrinin tė mbijetonin - do tė shndėrroheshin nė shėrbėtorė tė “engjėjve tė luftės, tė zotėrinjve serbė", tha ai.
"Dhe, pikėrisht nė atė kryqėzim fatesh e fatkeqėsish, 16 vjet mė parė, njė grup intelektualėsh shqiptarė nga Prishtina, tė tubuar rreth njė programi, mė shumė kombėtar - se sa partiak, dhe tė prirė nga intelektuali Ibrahim Rugova– urtia e fjalės, madhėshtia e veprės dhe vizioni i qartė i tė cilit, edhe sot e kėsaj dite, i tejkalojnė pėrmasat kombėtare, nė kėto hapėsira tė stėrkequra nga Mortaja e Kuqe pesėdhjetėvjeēare, formoi Lėvizjen e parė legale demokratike shqiptare – Lidhjen Demokratike tė Kosovės", tha ai. Berisha pėrkujtoi mė pas suksesin e rrufeshėm tė LDK-sė qė kishte tė arritur tė shndėrrohej pėrnjėherė nė lėvizje kombėtare, duke artikuluar kėrkesat e ligjshme kombėtare; aplikoi metodėn e rebelimit kolektiv, tė injorimit dhe tė mosnjohjes totale tė pushtetit aktual serb; pastaj organizoi jetėn krejtėsisht tė pavarur shoqėrore, politike, juridike, ekonomike etj dhe, ndėrtoi mekanizmat e para tė njė shteti tė ardhshėm tė Kosovės; iu shmang, pėr aq sa ishte e mundur, konfliktit tė hapur, me qėllim tė ruajtjes sė faktorit demografik, si armėn mė tė fortė qė kishte, pėr ta mbrojtur karakterin pėrherė shqiptar tė Kosovės; krijoi dhe zgjeroi rrjetin e miqve, pėrmes tė cilėve, ndėrkombėtarizoi ēėshtjen e Kosovės, dhe duke e promovuar, kėshtu, pėr herė tė parė, njė frymė tė re filozofike nė politikėn e kėsaj pjese tė Ballkanit dhe tė Evropės, dėshmoi sė, mė nė fund, ne ishim pėrcaktuar tė rirreshtoheshim aty ku duhej, aty ku pėrherė e kishim vendin, por, aksidentalisht, nė njė moment tė caktuar historik, e kishim devijuar rrugėn, dhe pastaj, pėr disa shekuj me radhė, u gjendėm aty ku, nė fakt, nuk e kishim vendin; u gjendem nė anėn tjetėr tė historisė".
Z.Berisha pėrkujtoi se si rezultat i kėsaj pune, Bushi plak, pėrmes tė ashtuquajturit "kėrcėnimi i Kėrshėndellave", e tėrhoqi "vijėn e kuqe".
"Dhe, mu atėherė kur lakorja e fatit tonė arriti buzė zhbėrjes tonė totale, kur kjo pjesė e atdheut dhe e kombit u gjend nė prag tė pėrmbytjes apokaliptike, falė Zotit, kėsaj fryme tė re filozofike, gjakut tonė tė derdhur, dhe mbrojtėsve tė vlerave tė civilizimit kudo nė botė - pra, miqve tanė tė shumtė, ndodhi, ... kthimi i shpejtė, dhe ngritja jonė, pothuajse biblike", tha ai.
Lidhja Demokratike e Kosovės, po i finalizon objektivat e saj tė profilizuara edhe pėr kėtė fazė, tha mes tjerash Kolė Berisha.

LDK parti me e poshter se LKJ.

Edhe pse nder Shqiptar ende njihet ish-LKJ si parti e se keqes por LDK ia ka kaluar...
LKJ- me ne fund u shprendan (presionin e Serbis nuk mund ta perballonin hoqen dor te punojn kurder vendit te tyre).

LDK edhe pse organizonte zgjedhjet "kur donte" edhe "ne luft" te arrij ne pushtet e njeta nuk kryente autorizime shtetrore (bente tradhti-nuk shpalli gjendjen e luftes) e viktim binin qytetaret e pa fajshem.
Te arrijn ne pushtet kjo parti e poshter e rrezikoi popullin e saj para lufte ,gjat lufte dhe pas luftes.

MemphiSx
03-01-06, 13:10
LDK parti me e poshter se LKJ.

Edhe pse nder Shqiptar ende njihet ish-LKJ si parti e se keqes por LDK ia ka kaluar...
LKJ- me ne fund u shprendan (presionin e Serbis nuk mund ta perballonin hoqen dor te punojn kurder vendit te tyre).

LDK edhe pse organizonte zgjedhjet "kur donte" edhe "ne luft" te arrij ne pushtet e njeta nuk kryente autorizime shtetrore (bente tradhti-nuk shpalli gjendjen e luftes) e viktim binin qytetaret e pa fajshem.
Te arrijn ne pushtet kjo parti e poshter e rrezikoi popullin e saj para lufte ,gjat lufte dhe pas luftes.


Ku i morre kto informacione more :D

A mos ki fillu me i shpalos arkivat e UDB-se :D :D :)

Domira
03-01-06, 13:27
LDK parti me e poshter se LKJ.

Edhe pse nder Shqiptar ende njihet ish-LKJ si parti e se keqes por LDK ia ka kaluar...
LKJ- me ne fund u shprendan (presionin e Serbis nuk mund ta perballonin hoqen dor te punojn kurder vendit te tyre).

LDK edhe pse organizonte zgjedhjet "kur donte" edhe "ne luft" te arrij ne pushtet e njeta nuk kryente autorizime shtetrore (bente tradhti-nuk shpalli gjendjen e luftes) e viktim binin qytetaret e pa fajshem.
Te arrijn ne pushtet kjo parti e poshter e rrezikoi popullin e saj para lufte ,gjat lufte dhe pas luftes.


Ku i morre kto informacione more :D

A mos ki fillu me i shpalos arkivat e UDB-se :D :D :)

MemphiSx mir e ke se vetem ne arkivat e UDB-se ka shpetim ky far Shpati se tjeter kah si ka mbet dere..

Dilaver
03-01-06, 13:58
Xhuda: Rusia ka hequr dorė nga pėrkrahja ndaj serbėve


Prishtinė, 3 janar 2006 (Kosovapress) Time: 12 : 50

Pavarėsia e Kosovės do tė zhvillohet nė katėr faza: drejtimet pėr negociata do tė jenė raporti i Komisionit Ndėrkombėtar pėr Ballkan, me tė cilin ka kryesuar ish-kryeministri italian Gjuliano Ahmato, i cili ka propozuar qė pavarėsia e Kosovės tė zhvillohet nė katėr faza: e para de fakto ndarja e Kosovės nga Serbia qė praktikisht ėshtė gjendja ekzistuese, e dyta pavarėsia, por pa sovranitet tė plotė, faza e tretė Kosova nėn sovranitetin KB-ve dhe nė fund ėshtė sovraniteti i plotė dhe anėtarėsimi nė BE, shkruan nė numrin e sotėm gazeta “Kosova sot.”

Espresso
03-01-06, 16:41
Beogradi zyrtar dhe mediat serbe heshtin pėr sulmin ndaj ambasadės sė Shqipėrisė

Beograd, 3 janar - Nga Beogradi zyrtar nuk ka reagime ndaj sulmit nė ambasadėn e Shqipėrisė nė kryeqytetin e Unionit Serbi-Mali i Zi. Madje nuk ėshtė shėnuar asnjė reagim apo dėnim i kėtij sulmi nga ana e institucioneve apo autoriteteve tė Beogradit. Ndonjėra nga mediat serbe e kanė minimizuar kėtė sulm, duke thėnė se mjeti shpėrthyes ka qenė diēka mė i fuqishėm se njė bombolė. Ndėrkaq policia nuk ka dhėnė ndonjė komunikatė zyrtare.
Pothuajse tė gjitha gazetat serbe qė janė botuar sot (on line) as qė e kanė shėnuar sulmin.

Dilaver
12-01-06, 00:33
Kosumi emėron ish-komunistin Vllasi pėr kėshilltar tė jashtėm politik


Prishtinė, 11 janar 2006 (Kosovapress) Time: 17 : 26

Po, e kam emėruar Azem Vllasin kėshilltar tė jashtėm politik. Mendoj se ai ka kompetencė qė tė mė sugjerojė dhe tė mė ndihmojė nė raport me disa vende tė rajonit (Serbinė, Malin e Zi dhe Bosnjėn e Hercegovinėn), deklaroi Kosumi.

Dilaver
19-01-06, 17:23
Rusia i dha garanci Tribunalit tė Hagės pėr Millosheviqin

Tribunali i Hagės ka marrė garanci nga Rusia pėr Sllobodan Millosheviqin, lidhur me atė se ai do tė ktehehet nė Sheveningen pas mbarimit tė tretmanit mjekėsor.

Kėtė sot e deklaroi njė burimi paemėruar nga Gjykata, i cili saktėsoi se pala ruse garanton siguri pėr Millosheviqin si dhe ktihimin e tij nė Hagė. Garancitė janė dhėnė me shkrim nė pėrgjigjje tė lutjes qė e parashtruan avokatėt e Millosheviqit tė emėruar nga Gjykata, Stiven Kej dhe Xhulian Hingis. Ambasada ruse nė Holandė dje ua dorėzoi garancitė tė dy avokatėve tė tij, si dhe sekretariatit tė Gjykatės.

Sipas rregullores sė Gjykatės, tani duhet tė ketė seancė gjyqėsore nė tė cilėn do tė shqyrtohet lutja lidhur me lirimin e pėrkohshėm tė kryetarit tė dikurshėm serb me qėllimtė mjekohet nė Moskė.

Gazeta ruse "Komersant" sot bėri tė ditur se nėse eventualisht ai vjen nė Moskė, ekzistojnė gjasa reale qė mos tė kthehet mė, meqė ka ekzistuar njė lobi i fuqishėm nė Rusi i cili ushtron presion qė qėndrimi i Millosheviqit nė kėtė vend tė vazhdohet nė kohė tė pacaktuar "pėr shkaqe shėndetėsore".

Makfaks
18 Janar 2006

Gentiani
21-01-06, 12:46
Njė lajm befasues dhe i pakonfirmuar, por mė ra tė lexoja tek njė gazetė zvicrane se presidenti Ibrahim Rugova sot vdiq nga pasojat e sėmundjes sė Tij!

Ngushėllime tė gjithėve, vėrtetė jam i shokuar nga ky lajm edhe pse nė mediat shqiptare nuk ėshtė konfirmuar.

http://www.blick.ch/news/ausland/artikel31060

intelektualja
21-01-06, 12:53
lajmi eshte fatkeqesisht i vertet.
i qofte e lehte toka e Kosoves.
ngushllime.

Gentiani
23-01-06, 20:46
Nė Prishtinė kanė nisur pėrpjekjet pėr zgjedhjen e presidentit. Nga Daci, Thaēi, Surroi e deri te Bexhet Pacolli

Daci, negociata tė fshehta me AAK pėr bashkim me LDK


Faton Osmani

Ndonėse deri ditėn e enjte nė Kosovė do tė jetė ditė zie, njė temė e pashmangshme pėr ēka ka nisur tė pėshpėritet ėshtė mbushja e boshllėkut qė la presidenti karizmatik dhe figura drejtuese nė kėto 15 vjet, Ibrahim Rugova. Nė fakt, kalkulimet kanė filluar qė prej muajsh, kur u mor vesh se lideri absolut i LDK-sė ishte i sėmurė nga sėmundja vdekjeprurėse. Kryetari i Parlamentit, Nexhat Daci, njė aleat i Rugovės, ėshtė emėruar ushtrues detyre i presidentit, sikur e pėrcakton korniza kushtetuese. Por ai duket se e dėshiron kėtė post pėr njė periudhė mė tė gjatė kohore. Mediet e Prishtinės kanė shkruar se Daci, i cili njihet si ideator i koalicionit “historik” qeveritar LDK-AAK, ka zhvilluar takime tė fshehta me krerėt e AAK-sė pėr mundėsinė e shkrirjes sė dy partive nė njė subjekt tė vetėm, qė do tė quhej Unioni Demokratik i Kosovės. Sipas burimeve tė afėrta me kėto zhvillime, Daci ka kėrkuar mbėshtetje qė tė fuqizohet nė krye tė Presidencės nė periudhėn pasrugoviane, ndėrkohė qė pėr kryetar tė kėtij subjekti ėshtė pėrmendur emri i Ramush Haradinaj. Ky i fundit ende e ka tė ndaluar pjesėmarrjen nė jetėn politike nga Tribunali i Hagės. Por edhe fraksione tė tjera brenda LDK-sė pretendojnė tė bėhen liderė tė partisė e cila ka fituar 4 palė zgjedhjet e deritashme nė Kosovė. Si emra mė seriozė pėrmenden politikani karizmatik Sabri Hamiti, dhėndėr i familjes Rugova, dhe politikani i ri Lutfi Haziri, i cili duket se mbėshtetet mjaft edhe nga disa zyra tė fuqishme diplomatike nė Kosovė. Tė tjerė kandidatė tė pranueshėm si president konsensual janė pėrmendur edhe Fatmir Limaj, i cili pas kthimit si fitimtar nga Tribunali i Hagės, ka fituar njė popullaritet tė madh dhe ish-kryeministri Bajram Rexhepi. Ndėrkohė e pėrditshmja italiane “Stampa”, shkruan tė dielėn, se vakuumi politik qė ka mbetur pas vdekjes sė Ibrahim Rugovės krijon hapėsirė qė kandidat pėr postin e presidentit tė Kosovės tė jetė njėri nga shqiptarėt mė tė pasur, Bexhet Pacolli. Gazeta shkruan se ėshtė e vėshtirė tė gjendet njė personalitet si Rugova, andaj Pacolli ėshtė njeriu qė mund tė bėhet president i Kosovės. “Ėshtė e mundur qė udhėheqėsi i ri i shqiptarėve tė Kosovės tė jetė Pacolli, pronar i kompanisė sė fortė financiarisht ‘Mabetex’ me interesa tė shpėrndara nga Evropa Lindore deri nė Uashington, ku e ka mbėshtetjen e republikanėve”. Si emra tė mundshėm pėr president pėrmenden edhe lideri i PDK-sė, Hashim Thaēi, dhe ai i partisė sė dytė opozitare, ORA, Veton Surroi, por kėta duket pak e besueshme se do tė pranoheshin nga koalicioni aktual qeveritar. Mediet ndėrkombėtare shkruajnė se diplomatėt e fuqive perėndimore duket se do ta hedhin poshtė kundėrshtimin serb dhe do t’i udhėheqin negociatat nė gjashtė muajt e ardhshėm drejt njė forme tė pavarėsisė, nėn mbikėqyrje tė vazhdueshme ndėrkombėtare nė vitet e ardhshme. Sidoqoftė, statusi i ardhshėm i Kosovės do tė vendoset pa nėnshkrimin e liderit mė tė fuqishėm kosovarė ish-presidentin Ibrahim Rugova. Kreu i administratės sė UNMIK-ut, Soren Jessen-Petersen, ka bėrė thirrje pėr unitet derisa tė fillojnė bisedimet e drejtpėrdrejta me Serbinė, tė cilat u shtynė dhe nė vend se tė mbahen kėtė javė, do tė fillojnė herėt nė shkurt.

Vdekja e presidentit Rugova ka lėnė njė boshllėk tė madh politiko-institucional. Parlamenti ka tre muaj afat tė votojė presidentin e ri, por mbėshtetėsit perėndimorė tė Kosovės janė tė etur ta tejkalojnė fraksionalizmin e hidhur nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės (LDK) dhe ta mbushin boshllėkun qė e la presidenti karizmatik dhe figura drejtuese nė kėta 15 vjet. Kohėve tė fundit qė kur dihej se presidenti, tashmė i ndjerė Ibrahim Rugova, nuk kishte gjasa tė vazhdonte mė aktivitetin politik. Analistėt pėrpiqeshin tė dilnin me kandidatėt e mundshėm pėr president dhe udhėheqėsin e grupit negociator kosovar.

Deklarohet Shėrbimi Policor i Kosovės

Ahmeti: Gjithēka ėshtė nėn kontroll
Policia, sipas Sheremet Ahmetit, komandant i Shėrbimit Policor tė Kosovės, ka pėrgatitur planin pėr tė mbajtur njė situatė nėn kontroll. Edhe Trupat e Mbrojtjes sė Kosovės do tė angazhohen nė ceremoninė e varrosjes sė presidentit Rugova
Pritet qė nė ditėt nė vazhdim tė arrijnė personalitete tė larta ndėrkombėtare; ish-presidenti amerikan Bill Klinton, ish-sekretarja Medeline Olbright, Havier Solana, komisionar i Lartė i Bashkimit Evropian pėr Siguri, por deri mė tash, sipas kryekuvendarit Nexhat Daci, asgjė nuk ėshtė definitive.

Kosova pikėllohet pėr Rugovėn, kėrkon trashėgimtarin
Tė dielėn shqiptarėt e Kosovės mbajtėn zi pėr presidentin e tyre, Ibrahim Rugova, dhe filluan tė kėrkojnė njė trashėgimtar pėr ta udhėhequr Kosovėn drejt negociatave pėr pavarėsinė. Parlamenti do tė votojė presidentin e ri, por mbėshtetėsit perėndimorė tė Kosovės janė tė etur ta tejkalojnė fraksionalizmin e hidhur nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės (LDK) dhe ta mbushin boshllėkun mė shpejt. Analistėt po pėrpiqen tė dalin me kandidatėt e mundshėm. Kryetari i Parlamentit, Nexhat Daci, njė aleat i Rugovės, u emėrua ushtrues detyre i presidentit. Njoftohet se ai e dėshiron kėtė post pėr mė gjatė. Diplomatėt e fuqive perėndimore duket se do ta hedhin poshtė kundėrshtimin serb dhe do t’i udhėheqin negociatat nė gjashtė muajt e ardhshėm drejt njė forme tė pavarėsisė, nėn mbikėqyrje tė vazhdueshme ndėrkombėtare nė vitet e ardhshme.

Kryesia e LDK-sė mbajti mbledhjen e parė pas vdekjes sė Rugovės
Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės mbajti sot mbledhjen e parė pas vdekjes sė kryetarit Rugova. Nė mbledhje u diskutuan ēėshtje tė organizimit tė brendshėm dhe rolit tė LDK-sė nė kėto momente. Nėnkryetari i LDK-sė, Kolė Berisha, ndėrkaq tha se organizimin e pėrcjelljes sė fundit tė kryetarit Rugova, do ta bėjnė institucionet e vendit kurse Lidhja Demokratike e Kosovės do tė ndihmojė nė mėnyrė qė organizimi tė jetė sa mė i mirė.
RTK

Kofi Annan
Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan, tha se vdekja e z. Rugova ishte e pritshme, por ajo ndodhi nė njė moment kyē tė pėrgatitjeve pėrfundimtare pėr bisedimet pėr statusin e Kosovės.

Condoleezza Rice
Nė njė deklaratė sekretarja amerikane e Shtetit, Condoleezza Rice, vlerėsoi rolin udhėheqės tė z. Rugova. Ajo tha se Uashingtoni kishte humbur "njė mik tė madh", kurse Kosova "njė udhėheqės tė madh". "Presidenti Rugova e udhėhoqi popullin e tij nė kohė sprovash dhe fitoi respektin e botės pėr mbrojtje e demokracisė dhe paqes," - thuhet nė deklaratė. "Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė tė punojnė me gjithė popullin e Kosovės pėr tė ndėrtuar njė shoqėri tė bazuar nė parimet e demokracisė, drejtave tė njeriut dhe tolerancės ndėretnike qė Rugova i vlerėsonte thellėsisht".

Zhak Shirak
Nė njė letėr dėrguar kryetarit tė Parlamentit nga zyra e presidentit tė Francės, Zhak Shirak, thuhet se Franca, e cila e ka mbėshtetur Kosovėn gjatė tragjedisė sė viteve ’90, ju bashkohet kosovarėve nė kėtė pikėllim. Letra e zotit Shirak vlerėson lart rolin historik dhe guximin politik qė motivonte zotin Rugova nė mbrojtjen e tė drejtave demokratike tė popullit tė Kosovės si dhe nė punėn e tij nė rivendosjen e paqes dhe pajtimit nė rajon.

Jack Straė
Qeveria britanike, pėrmes deklaratės sė sekretarit britanik, Jack Straė, shpreh dhimbjen e thellė dhe ngushėllimet popullit tė Kosovės pėr vdekjen e presidentit Rugova. Zoti Straė tha se presidenti Rugova ishte njė ndėr figurat mė popullore tė Kosovės qė ka kontribuar nė vetėdijėsimin ndėrkombėtar pėr shqetėsimet e popullit tė Kosovės. Kėtė e ai e ka bėrė gjithnjė mė mjete paqėsore. Zoti Straė bėri thirrje qė e gjithė Kosova tė vazhdojė punėn pėr njė shoqėri tė qėndrueshme dhe shumetnike, pa marrė parasysh prejardhjen etnike apo besimin fetar.

Havier Solana
Shefi i Politikės sė Jashtme tė Bashkimi Evropian, Havier Solana, tha se Kosova humbi njė njeri tė paqes, tė vendosur pėrballė shtypjes, por tė angazhuar pėr tė mos pėrdorur dhunė.

Oliver Ivanoviē
Udhėheqėsi i serbėve tė Kosovės, Oliver Ivanoviē, theksoi rėndėsinė e ruajtjes sė paqes nė Kosovė.

Boris Tadiē
Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, e quajti vdekjen njė humbje tė madhe pėr Kosovėn. Ai shprehu shpresė se vdekja e zotit Rugova nuk do tė pengojė pėrpjekjet pėr gjetjen e njė zgjidhje paqėsore qė do tė plotėsonte interesat legjitime tė tė dyja palėve.

Angela Merkel
"Pozicionimi i Rugovės nė anėn e rrugės sė padhunshme dhe demokracisė ka qenė porosia dhe amaneti pėr tė gjithė ata qė mbajnė pėrgjegjėsi politike nė Kosovė," - ka deklaruar kancelarja kirstiandemokrate. Ajo ka theksuar se e ardhmja e Kosovės ėshtė nė Evropė.

Frank Valter Shtajnmajer
Edhe ministri gjerman i Punėve tė Jashtme, Frank Valter Shtajnmajer, u ka shprehur organeve zyrtare tė Kosovės dhe popullit kosovar ngushėllimet pėr vdekjen e presidentit Rugova, i cili, sipas ministrit socialdemokrat, ka qenė i lidhur ngushtė me Gjermaninė. "Endrra e jetės sė tij ka qenė pavarėsia e Kosovės, pėr tė cilėn ėshtė pėrpjekur nė mėnyrė tė palodhshme, si edhe integrimi i saj nė familjen evropiane," - ka deklaruar Shtajnmajer.

Uta Capf
Ekspertja e fraksionit socialdemokrat nė Bundetag pėr Ballkanin, Uta Capf, ėshtė shprehur e hidhėruar pėr humbjen e Rugovės. "Ėshtė njė humbje e madhe, sepse si president i ekuilibruar Rugova gjithmonė ka qenė partner i preferuar pėr Perėndimin," - i tha Capf “Dojēe Veles”. Politikania socialdemokrate shpreson qė pasardhėsi i tij do t'i udhėheqė bisedimet pėr statusin me pėrgjegjėsinė e Rugovės.

Rainer Shtiner
Eksperti i liberalėve pėr Ballkanin, Rainer Shtiner, ėshtė shprehur i merakosur pėr boshllėkun e krijuar nė udhėheqjen kosovare. Shtiner tha: "Rugova ishte padyshim pika qendrore e politikės nė Kosovė. Nga boshllėku i krijuar me humbjen e tij ka rrezik tė pėrfitojnė grupet militante, prandaj ka rėndėsi qė tani Bashkėsia Ndėrkombėtare e nė mėnyrė tė veēantė, Bashkimi Evropian tė kenė kujdes, qė Kosova tė mbetet e qėndrueshme."

Angelika Beer
Koordinatorja e tė gjelbėrve evropianė pėr Ballkanin, Angelika Beer, ka shprehur keqardhjen qė Rugova nuk arriti tė udhėhiqte palėn kosovare nė bisedimet pėr statusin e Kosovės. Beer tha: "E kam ndjekur pėr vite me radhė luftėn e tij pėr njė zgjidhje paqėsore, pėr njė Kosovė qė nuk ėshtė mė e kėrcėnuar nga Serbia dhe mendoj, se ėshtė njė humbje e madhe edhe pėr shqiptarėt."

Franc Lotar Altman
Drejtuesi i sektorit tė Ballkanit Perėndimor nė fondacionin "Shkenca dhe Politika" nga Berlini, Franc Lotar Altman, nė njė intervistė dhėnė televizionit tė “Dojēe Veles”, ka thėnė se gjetja e njė pasardhėsi pėr Rugovėn do tė jetė e vėshtirė. "Ai luante njė rol atėror pėr shqiptarėt," - ka deklaruar shkencėtari gjerman. Altman parasheh qė konkurrenca ndėrmjet kandidatėve tė mundshėm pėr tė zėvendėsuar Rugovėn, tė ēojė deri nė pėrēarjen e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, duke vėnė nė rrezik bisedimet pėr statusin.

Gianfranco Fini
“Nga presidenti kosovar Rugova do tė ruajmė gjithmonė kujtimin e personalitetit tė tij dhe mesazhin e paqes pėr ndėrtimin e njė Kosove demokratike dhe multietnike, e projektuar drejt njė tė ardhmeje evropiane”.

La Stampa
Gazeta italiane “La Stampa” e ka konsideruar ish-presidentin e Kosovės, Ibrahim Rugova, si Hamletin e Ballkanit. Nė shkrimin e saj gazeta italiane ka pohuar se Rugova ka qenė njė lider shumė serioz dhe president i njė shteti qė nga dita nė ditė priste pavarėsinė. Ajo ka bėrė njė kronikė tė vdekjes sė Rugovės dhe ka pohuar qė vdekja e tij lė njė boshllėk tė madh nė politikėn e Kosovės dhe tė gjithė rajonit. “Pas tij nuk mbetet askush. Tashmė pėr tė ardhmen e rajonit po pritet ardhja e liderit tė ri tė Kosovės”, thuhet nė shkrimin e “La Stampa”.

REUTERS
Agjencia e njohur e lajmeve REUTERS, ka pohuar dje se e gjithė Kosova ėshtė nė zi pėr vdekjen e Ibrahim Rugovės, figurės qė ka drejtuar vendin pėrgjatė 15 viteve tė fundit. Edhe pse figura e tij u eklipsua nga lufta e viteve 1998-1999, Rugova doli sėrish nė skenė, madje shumė fuqishėm, duke u bėrė presidenti i parė i pasluftės. Agjencia REUTERS pohon se tashmė Kosova ėshtė nė kėrkim tė njė lideri tė ri qė do tė mbyllė negociatat pėr pavarėsi. Sipas saj, parlamenti i Kosovės ka tre muaj kohė pėr tė votuar presidentin e ri.

“La Repubblica”
Gazeta italiane e ka konsideruar Ibrahim Rugovėn si njė humbje te madhe pėr rajonin dhe Kosovėn nė veēanti. “Vdekja e Rugovės ka ardhur pikėrisht katėr ditė pas fillimit tė bisedimeve nė Vjenė ndėrmjet serbėve dhe kosovarėve pėr statusin e Kosovės. Pas kėsaj ngjarjeje tė rėndė bisedimet janė shtyrė pėr disa ditė. Tashmė do tė jetė lideri i ri i Kosovės ai qė do tė merret me kėto bisedime”, - thotė gazeta italiane. Sipas saj, Ibrahim Rugova ka qenė lideri i rezistencės paqėsore tė kosovarėve nė kėrkim tė pavarėsisė por ai ishte realisht president i njė shteti qė ende nuk ekziston.

“The Guardian”
Gazeta prestigjioze britanike e ka konsideruar vdekjen e Ibrahim Rugovės si “vdekjen e liderit pėr pavarėsinė e Kosovės”. “Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, njė figurė shteti pėr pavarėsinė e shqiptarėve nga Serbia vdiq nga kanceri nė mushkėri. Vdekja e tij erdhi nė momentin e rėndėsishėm tė fillimit tė bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės pėr tė vendosur nėse Kosova, vendi ku 90% e popullsisė janė shqiptarė, do tė marrė apo jo pavarėsinė. Kėto bisedime do tė zhvilloheshin nėn mbikėqyrjen e Kombeve tė Bashkuara”, - thotė gazeta britanike “The Guardian”.

AGENCE FRANCE-PRESSE
Agjencia franceze e lajmeve, tė cilės i janė referuar pjesa mė e madhe e gazetave amerikane, e ka konsideruar vdekjen e Ibrahim Rugovės si njė ngjarje qė do tė vonojė bisedimet pėr statusin final tė Kosovės. Nė shkrimin e saj kjo agjenci lajmesh e cilėson Rugovėn si liderin qė simbolizonte rezistencėn paqėsore kundėr regjimit serb. Ndėrkohė kjo agjenci lajmesh pohon se ende nuk mund tė flitet pėr njė emėr konkret pėr personin qė do tė zėvendėsojė Ibrahim Rugovėn nė postin e presidentit tė Kosovės. Sipas saj, presidenti i ri do tė jetė shumė vendimtar nė pėrcaktimin e statusit final.

“Washington Post”
“Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, vdes nė vigjilje tė fillimit tė bisedimeve pėr statusin final”. Kėshtu e fillon shkrimin e saj pėr vdekjen e presidentit kosovar gazeta amerikane “Washington Post”. Sipas saj, Rugova kishte kohė qė pėrpiqej ti jepte fund regjimit serb mbi Kosovėn. “Pėrpjekjet e Ibrahim Rugovės pėr njė rezistencė paqėsore dhe idetė e tij kundėr dhunės i dhanė edhe emrin “Gandi i Kosovės”. Ai ka punuar shumė pėr pavarėsinė e Kosovės, por nuk arriti qė tė jetonte deri nė ditėn kur do tė vendoset statusi final i kėtij vendi”, thuhet nė shkrimin e “Washington Post”.

23/01/2006
KATEGORIA: Politike

Dilaver
30-01-06, 16:46
Moska insiston nė zbatimin e parimeve pėr Kosovėn, Uashingtoni thotė se Kosova ėshtė rast unik

Moskė, 3O janar - Presidenti rus Vladimir Putin ka kėrkuar nga ministri i Jashtėm rus Sergej Lavrov qė nė takimin e ministrave tė jashtėm tė Grupit tė Kontaktit nė Londėr pėr Kosovėn, tė angazhohet pėr gjetjen e "parimeve universale" ndaj Kosovės.
"Tė gjitha variantet e zgjidhjeve tė propozuara, qė do t'i shqyrtoni atje, ua theksoni kolegėve, se duhet tė kenė karakter universal", ka thėnė Putin transmeton agjencia ruse e lajmeve Itar-Tas.
Sipas Putinit, tė gjitha konfliktet nė hapėsirėn postsovjetike nuk janė zgjidhur dhe nuk ėshtė e pranueshme situata nė tė cilėn "nė njė vend tė zbatohen njė palė parme, e nė hapėsirėn tjetėr parime tė tjera".
Nga ana e tij Lavrov ka thėnė se nė pėrcaktimin e statusit tė Kosovės Moska do tė udhėhiqet nga pozicioni "pėr domosdonė e gjetjes sė zgjidhjes sė tillė e cila do tė jetė e pranueshme edhe pėr Beogradin edhe pėr liderėt shqiptarė".
Lavrov ka thėnė se gjatė pėrgtitjeve pėr takimin e Londrės "disa partnerė nė Grupin e Kontatit kanė tentuar qė nė dokumet tė futet teza se Kosova ėshtė rast unik dhe se nuk do tė jetė precedent".
Ndėrkaq zv.sekretarja amerikane e Shtetit Rozmari di Karlo nė njė intervistė pėr gazetėn "Komersant" nė pyetjen nėse ėshtė e mundur qė nė rastin e pavarėsisė sė Kosovės, nė mėnyrė analoge tė zgjidhen edhe tė gjitha "konfliktet e ngrira" nė hapėsirėn postsovjetike, ka thėnė se "gjendja nė Kosovė dhe vetėm nė Kosovė si dukuri ėshtė unike".
Ajo ka shtuar se Kosova ėshtė unike, sepse paaqaet pasojėn e "shpėrbėrjes sė dhunshme tė Jugosllavisė" dhe se bashkėsia ndėrkombėtare ka miratuar masat pėr stabilizimin e gjendjes dhe rezolutės 1244. "Kur ėshtė fjala pėr zgjidhjen e konflikteve tė tjera sipas "modelit kosovar", nė ato nuk janė zbatuar rezoluta tė Kombeve tė Bashkuara", ėshtė shprehur zyrtarja e Departamentit tė Shtetit.

Psikologu
31-01-06, 12:20
Shefat e diplomacive tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn takohen sot nė Londėr

Londėr, 31 janar - Shefat e diplomacive tė vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn do tė takohen sot nė Londėr pėr tė diskutuar lidhur me fillimin e negociatave mes Prishtinės e Beogradit pėr statusin e Kosovės. Nė kėtė takim fillimisht rreth pėrgatitjeve pėr procesin negociator, shefat e diplomacive tė gjahstė vendeve anėtare - SHBA-ve, Rusisė, Gjermanisė, Italisė, Francės dhe Briatnisė sė Madhe - do t'i njoftojė i dėrguari i posaēėm Kombeve tė Bashkuara pėr statusin Marti Ahtisari.
Eshtė konfirmuar se nė kėtė takim tė nivelit tė lartė do tė marrin pjesė edhe shefi i UNMK ut Soren Jesen Peteresen, si dhe kreu i NATO s Jap de Hop Skefer, Havier Solana dhe komesioneri Oli Rehn.
Burimet diplomatike nė Bruksel thonė se pritet nga ky takim i Grupit tė Kontaktit qė tė dėrgohet njė sinjal i fuqishėm se bashkėsia ndėrkombėtare dėshiron qė procesi nė Kosovė tė shkojė sa mė shpjetė dhe qė statusi i Kosovės tė gjendet sa mė shpejt qė tė jetė i mundur.

Psikologu
31-01-06, 12:22
Kryeministri Kosumi takoi drejtorin e ICG sė pėr Evropė, Nikolas Uajt

Prishtinė, 31 janar - Kryeministri Bajram Kosumi dje pas dite u takua me drejtorin e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG) pėr Evropė, Nikolas Uajt (White). Ata biseduan pėr zhvillimet aktuale politike nė Kosovė dhe angazhimet e qeverisė nė procesin e zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės.
Zoti Uajt i ka pėrcjellė Kryeministrit Kosumi ngushėllimet e tij dhe tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave pėr vdekjen e Presidentit Rugova dhe ka shprehur keqardhje se kjo vizitė po bėhet nė kohėn e zisė nė Kosovė.
Ai ka thėnė se ėshtė i interesuar pėr qėndrimet e Qeverisė pėr ēėshtjet lidhur me statusin, procesit negociator dhe tė zbatimit tė standardeve pėr Kosovėn.
Kryeministri Kosumi ka thėnė se edhe pas vdekjes sė Presidentit Rugova institucionet e Kosovės do tė punojnė nė proceset e filluara, nė mėnyrė qė statusi i Kosovės tė definohet brenda vitit 2006. Ai me kėtė rast ka theksuar planin e veprimit tė Qeverisė prej 44 pikave pėr peridhėn dhjetor janar i cili ėshtė treguar shumė i suksesshėm. Kryeministri po ashtu ka njoftuar z. Uajt me planin e ardhshėm tė kėtij viti me 88 veprime, duke shtuar se qeveria do tė vazhdoj punėn nė zbatimin e standardeve.
Mė tutje z. Kosumi ka pohuar se delegacioni i Kosovės ėshtė i pėrgatitur pėr takimin e Vjenės. Ky takim siē dihet ėshtė shty pėr shkak tė vdekjes sė presidentit por ai pritet tė mbahet kah mesi i shkurtit tė kėtij viti.
Z.Uajt ėshtė falėnderuar pėr njoftimet e kryeministrit Bajram Kosumi dhe ka shtuar se organizata qė drejton ai do tė vazhdojė tė pėrcjellė zhvillimet nė Kosovė nga kėndvėshtrimi i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave.

Zana_ch
31-01-06, 14:15
Doneli: Perėndimi do tė ndjekė tani me vėmendje zhvillimet nė Kosovė Intervistoi Ardita Simiēia
31-01-2006



Presidenti Rugova ishte njė figurė dominuese nė politikėn e Kosovės, njė fakt tregues se politikat e tij paqėsore dhe qėndrimi i moderuar kishin gjetur vend nė zemrat e shqiptarėve, thekson analisti i Institutit Amerikan Enterprise, Tomas Doneli. Ky fakt, thekson analisti, eliminon shqetėsimet pėr radikalizimin e mundshėm tė politikės nė Kosovė. Zoti Doneli paralajmėroi se Perėndimi do tė ndjekė me vėmendje zhvillimet dhe se ėshtė tani pėrgjegjėsia e klasės politike nė Kosovė pėr tė treguar pjekuri dhe moderim:

Zėri i Amerikės: Zoti Doneli, si do tė ndikojė vdekja e Presidentit Rugova nė klimėn politike nė Kosovė. Shumė analistė kanė ngritur shqetėsimin se mund tė nxisė radikalizimin e frymės politike. Si mendoni ju?

Tomas Doneli: Ka deri diku vend pėr shqetėsim. Kėtė shqetėsim e kanė shprehur edhe Shtetet e Bashkuara dhe Evropa. Por mendoj se ky shqetėsim ėshtė ekzagjeruar. Nuk ėshtė e rastit qė Dr. Rugova ishte figura dominuese nė politikėn e Kosovės: arsye ishte qėndrimi i tij paqėsor, dhe aftėsia pėr tė bashkuar fraksionet. Ai ishte pėrfaqėsues i aspiratave pėr pavarėsi, por ishte njėkohėsisht njė njeri paqėsor dhe me kėtė qėndrim ai gjeti vend nė zemrat e kosovarėve. Kosova ka njohur dhunė ekstreme dhe tė gjithė shpresojmė qė askush tė mos dėshirojė mė dhunė. Shpresojmė se edhe pas vdekjes sė Dr. Rugova, fryma e tij tė mbijetojė. Mendoj se momenti pėr radikalizim ka kaluar, qė pas pėrfundimit tė konfliktit dhe mendoj se kosovarėt e kuptojnė se procesi politik qė ka filluar dhe qė po mbėshtetet nga Shtetet e Bashkuara dhe evropianėt ka shumė gjasa t’i ēojė drejt pavarėsisė. Logjika e do qė ata tė tregohen tė moderuar. Nėse tregohen disi tė duruar, procesi pritet tė pėrfundojė me pavarėsinė. Nė kėtė moment, nxitja e fraksioneve nuk do tė bėjė tjetėr veēse do tė ngadalėsojė procesin.

Zėri i Amerikės: Si Shtetet e Bashkuara, ashtu edhe Bashkimi Evropian u kanė bėrė thirrje udhėheqėsve tė Kosovės qė tė zgjedhin njė President tė ri, i cili tė punojė drejt konsensusit. Sa e realizueshme mendoni ėshtė kjo, ndėrkohė qė edhe kur Presidenti Rugova ishte ende gjallė pamė prirje pėr luftėn pėr pushtet:

Tomas Doneli: Deri diku kėshtu ėshtė politika. Nė demokraci politika ka pikėrisht kėtė mision: tė ndihmojė njerėzit tė zgjidhin marrėdhėniet politike dhe marrėdhėniet nė strukturėn pushtetore. Megjithė anėt pozitive tė karakterit tė Presidentit Rugova, ai ishte nganjėherė i pavendosur dhe nė disa raste e kishte tė vėshtirė tė tregonte njė rol tė fortė udhėheqės. Pra ky moment ofron njė mundėsi pėr njė brez tė ri tė udhėheqėsve tė Kosovės tė marrin situatėn nė dorė. Ndoshta nga kjo luftė pėr pushtet do tė dalė nė skenė njė figurė e re, njė udhėheqės i cili tė jetė njėkohėsisht i fortė dhe i vendosur nė politikėn e brendshme pėr tė bashkuar nė njė qėndrim tė vetėm forcat politike, por tė vazhdojė edhe procesin pėr ta ēuar Kosovėn drejt fazės sė re tė jetės sė saj politike, e cila me pak durim, ka shumė shanse tė jetė pavarėsia.

Zėri i Amerikės: Pasi tė rifillojė procesi i negociatave, sa i vėshtirė mendoni se do tė jetė ai? Cilat janė disa nga pengesat kryesore qė mendoni se do tė ndeshen?

Tomas Doneli: Havier Solana ėshtė shprehur se do tė ketė njė ngadalėsim tė procesit. Evropianėt do tė presin pėr tė parė nėse do tė vėrtetohen shqetėsimet e tyre pėr radikalizim. Pra udhėheqja e Kosovės ka tani pėrgjegjėsinė pėr tė treguar se ēdo gjė do tė shkojė si duhet. Kėtė shqetėsim e kanė edhe vende tė tjera nė rajon. Do tė ketė njė periudhė ndėrprerjeje, por shpresojmė tė jetė sa mė e shkurtėr. Ka gjithashtu tė ngjarė qė pasi tė shohim njė udhėheqje tė re tė dalė nė skenėn politike tė Kosovės, procesi mund tė pėrshpejtohet. Nėse nė skenė dalin udhėheqės tė vendosur dhe tė fortė ka shumė tė ngjarė qė procesi tė vazhdojė. Pėr shumė vite kemi hedhur kėtė valle tė gjatė rreth urės sė pavarėsisė, dhe tani ka ardhur koha ta kalojmė kėtė urė.

Zėri i Amerikės: Procesi i decentralizimit ėshtė njė ndėr temat e para qė do tė diskutohet nė negociatat pėr status. Shqiptarėt nė Kosovė kanė ngritur idenė qė tė njėjtat tė drejta qė kėrkon Beogradi pėr pakicat serbe nė Kosovė duhet t’u njihen edhe shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės. A mendoni se ekziston njė paralelizėm ndėrmjet kėtyre dy situatave?

Tomas Doneli: Nuk mendoj se ēėshtja thelbėsore ėshtė forma e decentralizimit. Ēėshtja thelbėsore janė tė drejtat legjitime tė pakicave dhe mbrojtja e tyre nga qeveria. Decentralizimi ėshtė mė tepėr njė strategji negociimi. Por parimi i vėrtetė ėshtė qė qeveritė, qofshin nė Beograd, Prishtinė apo kudo gjetkė duhet t’u garantojnė pakicave tė tyre mbrojtje. Ēėshtja e decentralizimit ėshtė thjesht njė term pėr ēėshtjen mė thelbėsore tė garancive pėr tė drejtat e pakicave. Zgjidhja e problemit qėndron tek parimi. Decentralizimi, si mekanizėm, nuk ėshtė nė vetvete njė zgjidhje mė e mirė se njė qeveri e centralizuar. Nė pėrvojėn amerikane, njė qeveri legjitime qendrore u ka siguruar mbrojtjen mė tė mirė pakicave. Pra njė qeveri qendrore qė ka fuqinė pėr tė mbrojtur pakicat qė ndodhen larg kryeqytetit ėshtė garancia mė e mirė e tė drejtave politike tė pakicave. Ėshtė e rėndėsishme tė shmanget njė proces qė ēon nė kantonizim. Prirja qė ka marrė debati mbi decentralizimin ėshtė shqetėsuese, pasi mund tė shndėrrohet nė shtytje drejt ndarjeve territoriale, nė vend qė t’i shėrbejė njė bashkimi mė tė fortė. Pra ky debat, nė vend qė tė marrė nė shqyrtim parimin e tė drejtave tė pakicave drejtpėrdrejt, e ka shndėrruar kėtė parim nė njė temė tė dorės sė dytė.

Zėri i Amerikės: Nė qoftė se do tė ishit nė vendin e Martii Ahtisarit dhe do tė uleshit me palėt nė tryezėn e bisedimeve, ēfarė do tė bėnit?

Tomas Doneli: Pikėsėpari, do tė pėrpiqesha tė theksoja qėndrimin e zotit Rugova. Si tė gjithė politikanėt, ai nuk ishte i pėrkryer, por dėshira e tij pėr politika paqėsore, shpresoj tė jetė trashėgimia qė na la pas. Mendoj se ka ardhur koha t’i afrohemi direkt urės sė pavarėsisė. Ky ėshtė njė proces i vėshtirė, por nuk do tė bėhet mė i thjeshtė me kalimin e kohės. Kosova ka pėrjetuar njė periudhė qetėsimi qė pas konfliktit dhe mendoj se ka ardhur koha pėr negociatat pėrfundimtare. Shtetet e Bashkuara dhe me sa duket edhe evropianėt e kanė pranuar se pavarėsia ėshtė e vetmja zgjidhje e pranueshme. Do tė jetė e vėshtirė tė bindet edhe Beogradi pėr kėtė, por gjendja nė Ballkan ka ndryshuar. Pasi tė kalojė njė periudhė e logjikshme zije pėr Presidentin Rugova, do tė vijė koha pėr punė serioze pėr tė shėnuar pėrparim jo vetėm nė Kosovė, por nė mbarė rajonin qė ishte ish-Jugosllavia. Ėshtė koha qė popujt e rajonit tė mėsojnė pėrsėri tė bashkėjetojnė nė paqe dhe tė kapėrcejnė shkatėrrimet qė kaluan nė 15 vitet e fundit

Dilaver
01-02-06, 10:28
Nė Sfeqishtė tė Hanit tė Elezit mbrėmė janė vrarė tre vėllezėr

Hani i Elezit, 1 shkurt - Mbrėmė rreth orės 20 nė fshatin Sfeqishtė tė Hanit tė Elezit ka ndodhur njė tragjedi e rėndė - vrasje e trefishtė. Sipas shtypit tė sotėm, me armė zjarri janė vrarė vėllezėrit Vehbi (26), Adil (21) dhe Nuramin Shkreta (17), djemtė e Nejazi Shkretės nga ky fshat. Kjo vrasje e trefishtė ėshtė konfirmuar mbrėmė edhe nga policia, por pa dhėnė hollėsi pėr ngjarjen tragjike. Zyrtarja pėr informim e SHPK-sė, Sabrije Kamberi, pėrveē qė e ka konfirmuar rastin e rėndė, ka thėnė se vrasjen policisė ia kishite paraqitur njė fshatar i Sfeqishtės, fshat mu nė vijėn kufitare me Maqedoninė. Sipas policisė, kufomat i ka gjetur axha i viktimave Xhevat Shkreta, i cili edhe ka njoftuar policinė. Kamberi ka njoftuar se nė vendin ku ka ndodhur vrasja e tre vėllezėrve Shkreta, afėr shtėpisė sė tyre nė fshatin Sfeqishtė, janė gjetur shumė gėzhoja.
Motivet e vrasjes sė trefishtė nuk dihen, sikur as autori.

Zana_ch
03-02-06, 14:46
SHBA: STATUSI I KOSOVES ZGJIDHET NE 2006-N

Perkushtimi kryesor i Shteteve te Bashkuara lidhur me procesin per percaktimin e statusit perfundimtar te Kosoves eshte qe negociatat per kete te permbyllen gjate ketij viti, tha sot i derguari i posacem i Shteteve te Bashkuara te Amerikes per statusin e Kosoves, Frank Wisner, i cili mbreme ka arritur ne Prishtine dhe ka takuar ekipin negociues te Kosoves. Dje nderkaq, zoti Wisner bisedoi ndare me udheheqes te institucioneve, me udheheqes opozitare dhe me perfaqesues te serbeve te Kosoves. Ambasadori Wisner tha pas takimit me kryeministrin Kosumi se kishte sqaruar edhe me shume qendrimet e Grupit te Kontaktit: "Grupi i Kontaktit ne Londer ka nxjerre perfundime qe hapat e metejshem te krijojne nje ambient qe do ta beje te mundur nje zgjidhje paqesore te negociuar," tha ambasadori Wisner, i cili parmbreme tha se Shtetet e Bashkuara duan te sigurojne qe procesi per statusin te shkoje ne drejtimin e duhur, qe te mos kete kthim ne gjendjen e para vtit 1999, qe te mbrohen kufijte e Kosoves, funksionimi i institucioneve te ligjshme dhe te mbrohen te drejtat e pakicave. Wisner perseriti dje se procesi duhet te permbyllet gjate ketij viti: "SHBA eshte e perkushtuar dhe e vendosur per ta kerkuar paqen, per ta ndjekur ate, per t(i cuar keto negociata deri te permbyllja e tyre dhe qe kjo te behet sa me shpejt qe te jete e mundur dhe te sigurohemi qe kjo do te ndodhe gjate ketij viti," tha zoti Wisner, nderkohe qe kryeministri Bajram Kosumi duke vleresuar qendrimet e Grupit te Kontaktit dhe te qeverise amerikane tha: "Eshte nje hap perpara drejt sqarimit edhe me te mire te rruges se Kosoves drejt statusit perfundimtar te Kosoves dhe une e falenderova ambasadorin Wisner per punen e tij, falenderova qeverine amerikane per ndihmen qe eshte duke dhene ne qartesimin e procesit per statusin perfundimtar te Kosoves", tha kryeministri Kosumi. Nderkaq, kryetari i Partise Demokratike ne opozite, Hashim Thaci, tha se Kosova eshte e gatshme te garantoje respektimin e te drejtave te pakicave, reformimin e pushtetit lokal , bashkepunimin me vendet fqinje e prioritete te tjera, por jo te negocioje edhe sovranitetin:

"Mbi te gjitha nuk mund ta negociojme sovranitetin e Kosoves. Do t(i bindim edhe Brukselin edhe Uashingtonin se 2 milione qytetare te Kosoves e meritojne ta kene shtetin e vet te pavarur."

Zoti Thaci tha se ambasadori Wisner kishte shprehur qendrimin amerikan se edhe vullneti i qytetareve te Kosoves duhet te merret parasysh per percaktimin e statusit. Nderkaq, sipas kryetarit te partise Ora, Veton Surroi, mesazhi i zotit Wisner ishte shume inkurajues, pasi reflekton debatin e bere ne Grupin e Kontaktit ne Londer dhe qe eshte nga njera ane deshmues per rritjen e nivelit te seriozitetit te bashkesise nderkombetare, edhe per sa i perket avancimit te procesit, edhe nga aspekti i asaj se si mund te formesohet procesi negociator: "Ceshtja qe me duket se eshte vendimtare ne paraqitjen e zotit Wisner dhe Grupit te Kontaktit eshte se do te varet jashtezakonisht shume dhe ne forme thelbesore se si do te perfundoje ky proces, perkatesisht qe pala kosovare eshte pala me e interesuar per ate se cfare do te jete perfundimi i ketij procesi."

Zana_ch
03-02-06, 14:50
Nju Jork, 3 shkurt - Mbledhja e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara kushtuar Kosovės nė vend tė 7 shkurtit do tė mbahet mė 14 shkurt. Nė kėtė mbledhje pėr gjendjen nė Kosovė pritet tė raportojė shefi i UNMIK-ut Soren Jesen Petersen.
Po ashtu nė kėtė mbledhje do tė marrė pjesė edhe kryeministri Bajram Kosumi, por nė cilsinė e mysafirit. Kosumi bėri tė ditur se pas mbledhjes do tė ketė takime me pėrfaqėsuesit e ndryshėm tė vendeve anėtare tė KS.

Zana_ch
03-02-06, 14:59
Uashingtoni i cilson joreale kėrkesat e Beogradit pėr Kosovėn

Uashington/Londėr, 3 shkurt - Ministri i Jashtėm i Unionit Serbi-Mali i Zi Vuk Drashkoviq ka mbetur i zhgėnjyer nga takimet qė ka pasur nė Uashington me ligjvėnės dhe me nėnsekretarin e Shtetit Nikolas Bėrns. Madje, siē pohon edhe vetė Drashkoviq, Bėrns i ka thėnė atij se "qėndrimet e Beogradit pėr Kosovėn janė joreale dhe se dėmtojnė realizimin e asaj qė ėshtė reale".
Por edhe nga asnjė takim Drashkoviq, si ėshtė shprehur vetė, nuk bart mesazh optimiste. Sipas tij, Haga ėshtė pengesė e pakapėrcyeshme nė pėrfshirjen e Beogradit nė Partneritetin pėr Paqe, nė NATO dhe se rrezikohen bisedimet pėr stabilizim-asociim, ndėrsa njė pozicion shumė i dobėt i Beogradit ėshtė rreth Kosovės.
"Gjithkund bėhet vėrejtje, ndėrkaq Bėrns kėtė e ka nėnvizuar posaēėrisht, se disa kėrkesa dhe qėndrime tona me rastin e bisedimeve pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės janė joreale dhe se dėmtojnė realizimin e asaj qė ėshtė reale", ėshtė shprehur Drashkoviq, njofton BBC.
I pyetur tė sqarojė se ēfarė konkretisht pala amerikane e konsideron joerale nė kėrkesat e Begradit, Drashkoviq ka thėnė se "joreale janė tė gjitha ato qė nuk respektojnė njė nga parimet nga kryesore tė Grupit tė Kontaktit, se nė asnjė rast nuk ka kthim nė gjendjen para vitit 1999". "Nė tė vėrtetė konsiderohet se kėto negociata nė njė pjesė kanė pėrfunduar ende pa filluar", ėshtė shprehur Drashkoviq.

Zana_ch
03-02-06, 15:01
Pas zisė kombėtare nuk do tė vonohet procedura pėr zgjedhjen e Presidentit tė ri, thotė Daci


Prishtinė, 3 shkurt - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, ėshtė shprehur se pasi tė kalojnė ditėt e zisė kombėtare nuk do tė vonohet procedura pėr zgjedhjen e Presidentit tė ri tė Kosovės, ndėrsa Parlamenti do ta kryejė detyrėn e vet kushtetuese. Pasi kjo nuk ėshtė njė zgjedhje krejt e re, ku partitė politike do tė duhej t'i matnin forcat politike, i mbetet LDK-sė tė propozojė kandidatin e saj. Kėto komente Daci i bėri gjatė takimit me ambasadorin Frenk Uizner dhe zėvendėsndihmėsen e Sekretares sė Shtetit Rozmaari Di Karlo.
Sipas njė njoftimi pėr shtyp tė zyrės sė tij, Nexhat Daci ka thėnė se e pėrkrah kandidaturėn e Fatmir Sejdiut pėr President, Ndėrkaq duke marrė parasysh deklarimet e subjekteve politike, duke pėrfshirė edhe disa nga opozita, atėherė ai ėshtė i bindur se Presidenti i ri i Kosovės, qė do tė ishte njėherėsh edhe udhėheqės i Ekipit Negociator tė Kosovės, do tė zgjidhet me mė shumė se dy tė tretat e votave, qė do tė siguronte njė deklarim plebishitar.
Kosova do tė jetė njė shtet normal evropian, pa eksterritore brenda saj dhe pa kushtėzime tė sovranitetit dhe tė pavarėsisė sė saj. Tė gjitha normat dhe standardet ndėrkombėtare do tė respektohen, ndėrsa Kosova dhe Serbia do tė mund t'i ndihmonin njėra tjetrės nė rrugėn drejt anėtarėsimit nė Bashkimin Evropian dhe nė integrimet evroatlantike.
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės ka siguruar delegacionin amerikan se Kosova do tė ndjekė rrugėn e Presidentit Rugova pėr miqėsi tė pėrhershme me SHBA tė, duke kėrkuar njėherėsh ndihmėn amerikane nė ekspertė tė lėmenjve tė ndryshėm dhe nė krijimin e kapaciteteve qeverisėse tė Kosovės, sidomos nė lėmin e sigurisė dhe tė mbrojtjes.

Zana_ch
03-02-06, 15:05
Eshtė hedhur nė ajėr vetura zyrtare e Kryeshefit tė Ekzekutivit tė
Komunės sė Kaēanikut

Kaēanik, 3 shkurt - Nė oborrin e Qendrės sė Mjekėsisė Familjare nė Kaēanik ėshtė hedhur nė ajėr vetura zyrtare e Kryeshefit tė ekzekutivit tė Komunės sė Kaēanikut, Agron Shurdhani. Sipas burimeve policore, pėrveē dėmeve materiale, nuk ka pasur viktima nė njerėz.
Policia e Ferizajt tha se fuqia e shpėrthimit ka qenė e tillė qė ka dėmtuar edhe xhamat e Qendrės Mjekėsore Familjare tė Kaēanikut.
Kryeshefi i Ekzekutivit tė Kaēanikut Agron Shurdhani kėtė sulm e konsideroi si politik.

Zana_ch
03-02-06, 18:45
KOSOVĖN E KA KAPĖ RRYMA



Nga Ridvan Berisha

Largpercuesi i shembur ne fshatin Likoshan te Drenices
Javėt e fundit vetėm Prishtina, kryeqyteti i Kosovės, me sa duket i ka shpėtuar reduktimeve tė gjata tė energjisė elektrike. Thuajse tė gjitha rajonet tjera tė Kosovės kanė qenė tė mbuluara nga terri dhe nga orari i pakontrolluar i reduktimeve. Kjo situatė e vėshtirė energjetike ka nxitur revoltėn dhe dhunėn e qytetarėve. Nė disa qytete tė Kosovės si, Mitrovicė, Gjilan, Gjakovė dhe disa vende tė tjera, grupe qytetarėsh, tė hėnėn e kėsaj jave, kanė protestuar pėr ndėrprerjet e gjata tė energjisė elektrike.
Furnizimi me energji elektrike ėshtė pėrkeqėsuar edhe mė shumė pas njė sulmi tė javės sė kaluar qė pasoi rrėzimin e qėllimshėm tė largpėrēuesve mes fshatit Qirez dhe Likoshan nė komunėn sė Drenasit, derisa zyrtarėt e hetuesisė sė SHPK-sė kanė deklaruar se janė nė veprim pėr tė gjetur shkaktarėt e kėtij dėmi. Banorėt e kėtij fshati i takojnė kategorisė C, kategori kjo pėr tė cilėn KEK-u nuk garanton furnizim tė energjisė elektrike. Ndėrkohė qė zyrtarėt e KEK-ut kanė reaguar ashpėr ndaj kėtij sulmi, duke thėnė se pėr kthimin nė funksion tė lartpėrēuesve tė rrėzuar nevojitet angazhimi dhe ndihma e ekspertėve tė huaj. Pa dyshim se rrėzimi i kėtij largpėrēuesi qė Kosovėn me Malin e Zi, Kroacinė dhe Europėn ka vonuar pėrpjekjet e KEK-ut pėr tė siguruar importin e energjisė elektrike dhe njėherit ka dėmtuar rėndė edhe interesat e konsumatorėve kosovarė.
Zėvendėsministri i Ministrisė sė Energjetikės, Agron Dida, ka thėnė se “dėmi ėshtė direkt dhe indirekt. Dėm direkt ėshtė ai ekonomik qė pėr riparimin e kėtyre shtyllave nevojiten mė shumė se 500 mijė euro; dhe, dėmi indirekt, qė ka tė bėjė me destabilizimin e sistemit tė energjisė, ngase vėshtirėsohet importi dhe eksporti i energjisė nga Kosova nė Mal tė Zi dhe nė gjithė Europėn”.
“Nuk ėshtė i besueshėm fakti se nė Drenicė nuk paguhet energjia elektrike, por ėshtė e besueshme se kėtu ėshtė njė gjendje mė e rėndė”, ka dekleruar kryetari i Komunės sė Drenasit, Gani Sylaj, duke shtuar se problem tjetėr pėr kėta banorė ėshtė edhe pagesa paushall prej 70 eurosh pėr energji elektrike. Sylaj e dėnoi shkatėrrimin e largpėrēuesit dhe nuk dėshi tė spekulojė se kush mund tė fshihet prapa kėtij dėmi tė madh kundėr KEK-ut.


Protestat pėr rrymė


Nė Mitrovicė, mė 30 janar 2006, dy pjesėtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės kanė marrė lėndime nga njė grup prej rreth 40 tė rinjsh, tė cilėt po protestonin kundėr ndėrprerjeve tė shpeshta tė energjisė elektrike nė lagjen “Gazmend Baliu”, nė Shipol tė Mitrovicės.
Zėdhėnėsi i policisė pėr rajonin e Mitrovicės, Larry Miller, tha se sulmi ndaj oficerėve tė policisė ka ndodhur nė kohėn kur disa nga personat e pėrfshirė nė protestė kanė tentuar ta largojnė ngasėsin e njė kamioni nga kamioni i tij.
Sipas tij, dy tė dyshuarit janė arrestuar dhe mė vonė janė liruar me urdhėrin e prokurorit, ndėrkohė qė policėt janė nė kėrkim tė dy tė dyshuarve tė tjerė, tė cilit ishin tė pėrfshirė nė kėtė sulm. Gjatė kėsaj javė autoritetet komunale dhe pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut kanė ndėrmarrė disa pėrpjekje pėr tė qetėsuar banorėt dhe pėr t’u dhėnė atyre pėrgjigjėn pėr kaosin energjetik.

Po ashtu edhe nė Gjilan, me 30 janar, qinda qytetarė filluan t’i japin nėnshkrimet nė peticionin “Mjaft KEK”, qė ėshtė iniciativė private e njė gjilanase, ndėrsa pėr shkak tė mungesė sė energjisė elektrike, disa drejtori komunale tė Vitisė dhe gjimnazi i qytezės kanė shkuar nė pushim tė detyrueshėm. Drita Ramadani, njė gjilanase e revoltuar me “terrin e rėndė”, si e tha ajo, tė hėnėn ka nisur njė iniciativė private pėr nėnshkrimin e peticionit “Mjaft KEK” nga qytetarėt, i cili do t’i dėrgohet pėrgjegjėsve tė KEK-ut nė qendėr. Pėrfaqėsuesit e kėtyre komunave kanė qartėsuar KEK-un pėr kėtė regjim tė pakontrolluar tė reduktimeve dhe njėherit u kanė bėrė thirrje qytetarėve qė t’i paguajnė faturat e energjisė elektrike.

Edhe nė Gjakovė, me 30 janar, dhjetėra banorė tė qytetit dhe tė disa fshatrave, nė mėnyrė tė organizuar kanė protestuar nė shenjė pakėnaqėsie me mungesėn e energjisė elektrike.

Kėto protesta, tė cilat u mbajtėn nė tė njėjtėn ditė nė disa qytete tė Kosovės, i kanė shtyrė autoritetet e KEK-ut dhe institucionet tjera tė mendojmė mė seriozisht pėr funksionalitetin dhe riorganizimi e planit tė reduktimeve ABC.

Konsumatorėt e kategorisė A, qė prej kėsaj jave e deri nė zgjidhjen e problemit me import tė energjisė, do tė furnizohen me energji elektrike 4 mė 2 nė favor tė dritės, kategoria B 3 orė me rrymė dhe 3 pa tė, ndėrsa kategoria C zyrtarisht do tė ketė 2 orė energji dhe 4 orė nuk do tė ketė rrymė.

Ministri e Energjetikės dhe Minierave (MEM) , Ethem Ēeku, dhe shefi i shtyllės tė IV tė UNMIK-ut Joachim Ruecker, tė cilėt njėherėsh janė dhe anėtarė tė Bordit tė KEK-ut, theksuan sė kėtė vendim bordi i KEK-ut e ka marrė pas shtimit tė kėrkesave tė konsumit tė energjisė qė tash pėr tash ėshtė nė pikėn mė tė lartė mbi 1200 megavat, ndėrkohė qė KEK-u po prodhon vetėm 550 megavat.

Ēeku dhe Ruecker thanė se njė ndėr shkaktarėt qė ka ndikuar nė orarin e ri tė furnizimit ėshtė edhe pengesat dhe vėshtirėsitė qė janė hasur nė transportimin e energjisė sė importuar qė kalon nėpėr territorin e Serbisė.
Sipas ministrit Ēeku dhe shefit tė shtyllės IV, Ruecker, ky regjim i furnizimit me energji elektrike do tė zgjatė me sė shumti deri nė fund tė muajit shkurt.
E tėrė kjo situatė e rėndė energjetike nė Kosovė ka ardhur jo vetėm pėr shkak tė importit tė ērregullt me energji elektrike nga vendet e rajonit dhe tė prodhimit jostabil tė termocentraleve tė KEK-ut, por edhe nga njėpjesė e madhe e fajit qė e mbajnė edhe konsumatorėt tė cilėt ose nuk e paguajnė energjinė elektrike ose e vjedhin atė. Ky ka qenė justifikimi qė kėto ditė e kanė dhėnė autoritetet kompetente.

KEK ka filluar me zbatimin e planit tė ashtuquajtur ABC nė fillim tė dhjetorit tė vitit tė kaluar. Sipas kėtij plani, KEK-u konsumatorėt i ndanė nė tri grupe: A, B dhe C. KEK aktualisht prodhon mbi 550 megavat orė energji.
Zemėrimi nė rritje i qytetarėve pėr funksionalitetin e dobėt tė KEK-ut ndoshta mund tė kalojė nė dhunė tė paparashikuar nėse autoritetet nuk japin shpjegimet e duhura pėr sistemin energjetik nė Kosovė.
Bashkėsia ndėrkomėtare qė prej pėrfundimit tė luftės si dhe institucionet e Kosovės kanė shpenzuar qindra miliona euro pėr tė mėkėmbur termocentralet e KEK-ut. Gjashtė vjet mė pas, ky investim duket se ėshtė bėrė pa analiza tė sakta pėr faktin qė kjo javė e dėshmoi jofunksionalitetin e vėrtetė tė TC tė KEK-ut.
Sipas analistėve, autoritetet e KEK-ut duhet tė mendojnė edhe pėr lartėsinė e ēmimeve tė faturimit tė energjisė elektrike. Kosova aktualisht shėnon njė ecje mjaft tė ngadalshme tė zhvillimit ekonomik, njė numėr i madh i njėrėzve janė tė papunė, pensionistėt vazhdimisht shprehin brengat e tyre pėr pagat e ulėta, prandaj ndoshta ulja e ēmimeve tė faturimit tė energjisė mund tė konsiderohet njė zgjidhje e pėrkohshme pėr pakėsimin e pakėnaqėsive tė qytetarėve.

Zgjidhjen e njėrit prej problemeve mė tė mėdha tė Kosovės, KEK-ut, mund ta garantojnė investitorėt e fuqishėm, mirėpo edhe kjo zgjdhje mund tė dėshtojė nėse qytetarėt nuk i bėjnė pagesat pėr energjinė e shpenzuar.

Zana_ch
09-02-06, 18:18
"Noje cyrhrer cajtung": "Tė vėrtetat e pakėndshme pėr Serbinė"






Gazeta "Noje cyrhrer cajtung" (Neue Zürcher Zeitung) nė artikullin e saj me titull "Tė vėrtetat e pakėndshme pėr Serbinė", shkruan pėr indinjimin serb ndaj pozicionimit tė diplomatit britanik Xhon Sauers pėr Kosovėn, i cili ka thėnė se Londra pėrkrah pavarėsinė e kushtėzuar tė Kosovės.
Kjo ka ndodhur, shkruan gazeta, pas takimit tė Grupit tė Kontaktit ku u tha qė tė bihet dakord nė njė marrėveshje pėr Kosovėn para fundit tė vitit, si dhe qė pėrfundimi i bisedimeve duhet tė jetė i pranueshėm nga popullsia e Kosovės. "Megjithėse formulime tė tilla janė tė paqarta esenca e tyre ėshtė e qartė: 90 pėr qind e popullsisė 2 milionėshe tė Kosovės ėshtė pėr ndarjen nga unioni serbomalazez".
Gazeta mė tej shkruan se kritika ndaj diplomatit britanik nė mediat serbe tė lė pėrshtypjen e mungesės sė sigurisė.
Ashtu si reagimet ndaj Ministres sė Jashtme zvicerane dhe Presidentit slloven, edhe reagimi i tanishėrm serb thotė se me shprehje tė tilla kėrkohet tė vendoset pėrfundimi i bisedimeve.
Sipas kėsaj gazete zvicerane, i dėrguari amerikan Frank Uizner, i ka kėrkuar Beogradit qė t`i thotė tė vėrtetėn popullit dhe ta bėjė tė qartė se pėr shkak tė politikės sė Millosheviqit dhe tė radikaleve serbė tė Sheshelit, Serbia e ka humbur Kosovėn.

Zana_ch
15-02-06, 22:11
Kryeministri i Kosovės Bajram Kosumi, ligjeroi nė nė shkollėn e
Drejtėsisė Ndėrkombėtare nė Nju Jork

nga - Dervish Jahjaga & Beqir SINA, Nju Jork

2006- Rruga e Kosovės drejtė Pavarėsisė ėshtė e hapur

Columbia School of Law - Nju Jork: I ftuar zyrtarishtė me statusin e vėzhguesit nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit, ku Kosova pėrfaqėsohet nga shefi i administratės sė Kombeve tė Bashkuara, Soren Jessen-Petersen, kryeministri i Kosovės dr Bajram Kosumi, ka shfrytėzuar rastin tė zhvillojė edhe njė axhend tjetėr, nė Nju Jork. Kryeministri i Kosovės Bajram Kosumi, qė mbėriti, tė djelėn nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, vetėm njė ditė para takimit, qė do tė mbahet nė pallatin e "Qelqėt", pėrkatėsishtė, nė selinė e Kombeve tė Bashkuara nė Nju Jork, seancėn e parė pėr kėtė vitė, nė Kėshillin e Sigurimit, mbajti njė ligjėratė tė rendėsishme nė shkollėn e Drejtėsisė Ndėrkombėtare, nė Nju Jork, nė tre qėndrat mė tė rėndėsishme tė kėsaj shkolle.



Autoritetet e shkollės i krijuan mundėsinė kryeministrit tė Kosumi, tė flasė pėr Kosovėn e tė ardhmen e saj para njė auditori me studentė nga e gjithė bota, ku morėn pjesė rreth 100 vetė. Kryeministri i Kosovės dr Bajram Kosumi, dhe delegacioni qė e shoqėronte atė, morėn pjesė nė kėtė takim para auditorit tė kėsaj shkolle, mes profesorėve , politikanve, analistėve dhe studentėve tė politikės ndėrkombėtare. Ligjireta qė mbajti Kryeministri i Kosovės, zoti Kosumi , kishte si subjekt njė kėndėshikim tė tijin me temėn: "Kosova dhe Procesi i Statusit Final". Zoti Kosumi, bėri nė pika tė pėrgjithėshme njė retospektivė tė qartė, pothuajse tė tė gjitha zhvillimeve nė Kosovė, nė njėrin prej auditorve tė kėsaj shkolle, sallėn e qujatur "Jerome Greene Hall" . Mė pasė ai zhvilloi edhe njė takim tjetėr me komunitetin shqiptarė nė "Brunos" restaurant nė Manhattan ku mori pjesė edhe shefi i administratės sė Kombeve tė Bashkuara, Soren Jessen-Petersen .


Nė fillim ai shfaqi kėnaqėsin dhe faleminderojė pėrzemersisht dy profesorėt e shkollės ndėrkombėtare tė drejtėsisė "Columbia School of Laė" nė Nju Jork, prof. Ed Luck(SIPA) dhe prof. Carne Ross. qė i dhanė mundėsin atij tė flasė para njė auditori kaq tė gjėrė tė kėsaj shkolle. "Diskutimi im dhe takimi me ju auditorin e kėsaj shkolle, po bėhet nė njė moment kur Kosova po "shikon" tė ardhmen e saj.


Kosova tash gjendet nė momentet mė tė rėndėsishme tė historisė sė vetė


Kryeministri, e pėrshkroi shkurtimisht udhėkryqin historik nė tė cilėn ndodhet Kosova dhe foli pėr aspiratėn e popullit tė saj pėr tė fituar pavarėsinė :" Kosova, tha ai tash gjendet nė momentet mė tė rėndėsishme tė historisė sė vetė. Procesi i pritur pėr vite tė tėra, sikur ka filluar. Ka filluar procesi i vendosjes pėr Statusin Final tė Kosovės. Sekretari i Pėrgjithėshėm i Kombeve tė Bashkuara zoti Anan, ka caktuar zotin Marti Ahtisaari, tė udhėheq bisedimet dhe tė negociojė bisedimet. Dhe pikėrishtė, nesėr Kėshilli i Sigurimit, do tė debatojė pėr ēėshtjen e Kosovės. Unė sapo erdha kėtu nga njė takim pune me ambasadorėt e Kėshillit tė Sigurimit, ēka tregon se Kosova ėshtė nė "top" axhendėn e politikės ndėrkombėtare."


Nga ana tjetėr ai u shpreh se:"Besoj se brenda disa muajve - para pėrfundimit tė vit 2006- ēėshtja e Kosovės, do tė jetė e zgjidhur. Ēka do t'u flasė edhe unė lidhur mbi rėndėsinė e kėtij procesi fillimisht. Kosova, ėshtė njė vend i vogėl , megjithėse nuk ėshtė bėrė ende njė regjistrim e saktė. Aty ka rreth dy miljon e 300-400 mijė banorė, ku tė gjithė mendojnė rreth statusit final. Nė tė gjithė medien e masmedien nė Kosovės, tema kryesore, ėshtė statusi final.



Mirpo, pohoi ai :"Populli i Kosovės, beson qė viti 2006 - do tė jetė ai qė Kosova tė realizojė ėndėrrėn e tij, shtetin e tij, tė fitoj shancin e vet pėr tė ndėrtuar tė ardhmen e tij. Nuk kamė ndėrmend t'ju flasė se sa shumė ka punuar populli i Kosovės, nė kėtė linjė. Pasi ka punuar shumė dhe me dekada tė tėra. Pra disa ditėve vdiq edhe presidenti i parė i Kosovės. Dhe gati gjysma e Kosovės, e pėrcollėn me tė gjitha nderimet pėr nė banesėn e fundit. Ajo ishte njė dėshmi e fuqishme se populli i Kosovės, do t'a vazhdojė ėndėrrėn e Presidentit Rugova pėr Kosovėn shtet tė pavarur dhe sovran.


Kėshtu qė ne nė Kosovė "De facto" dhe praktikisht jemi tė pėrgaditur qė ky proces tė pėrfundojė nė 2006- vitin qė sapo kemi nisur. Dhe qė ne mė 1- janar 2007 tė fillojm si shtet i pavarur e sovran. Njė parim tjetėr i rėndėsishėm, qė pėrcakton Grupi i Kontaktit, ėshtė ai qė ēdo gjė duhet tė jet nė pėrputhje me dėshirat e vet popullit tė Kosovės. Populli i Kosovės, e ka artikuluar shumė mirė vullnetin e vet, pėr shtet tė pavarur e sovran tė Kosovės.


Ne i kemi dhėnė mbėshtetje tė fuqishme Grupit tė Kontaktit dhe parimeve tė deklaruara nga ky grup.


Ndėrkohė, zoti Kosumi, pranojė se:" Kosova, ka tre ēėshtje qė ngrisin shqetėsime pėr procesin e nisur . 1 - Ajo qė quhet program i gjėrė pėr standartet nė Kosovė. 2 - Standartet para statusit - nė njė kohė qė problem nuk janė mė standartet. 3- Kosova ka njė progres tė madhė nė kėto gjashtė vjetėt e fundit. Janė vetėm gjashtė vjet dhe ėshtė bėrė njė ndryshim historik. Vetėm para gjashtė vjetėve ju kujtojė se Kosova ishte e shkatėrruar mbi 80%. Sot, nuk sheh shenjė tė luftės, ose tė shkatėrrimit nė Kosovė. Nė Kosovė, ēdo gjė ėshtė e re. Kosova, tregon se ka njė shoqėri evropiane e demokratike.



Ai tha se :"Kėshilli i Sigurimit tė OKB-ės, tre herė e ka vlersuar pozitivisht procesin e standarteve nė Kosovė. Dhe i drėguari i posaqėm pėr vlersimin e procesve nė Kosovė, ambasadori Kai Aide, nė raportin e tij foli me nota shumė pozitive. Gjithashtu, edhe ne kemi njė planė mujorė, ose disa mujorė pėr realizmin e standarteve. Ne jemi duke pėrgatitur dokumentin "Rruga e Kosovės drejt Evropės" qė ėshtė njė vizion pėr anėtarėsimin e Kosovės nė Bashkimin Evropian, u tha auditorit kryeministri i Kosovės, dr Bajram Kosumi.



Sipas tij,:" Nė Kosovė, sot, janė duke u krijuar rapoerte tė reja, qė tė tregojnė se ēdo qytetar i Kosovės, ėshtė sovrani i saj. Kosova, shpreh bindjen kryeminstri, do tė jetė shtet i tė gjithėve - jo vetėm shtet i njė popullėsie , por shtet i ligjit dhe i drejtėsisė pėr tė gjithė qytetarėt e saj. Ne do tė krijojmė njė imazh tė mirė, si mbrenda e jashtė Kosovės. Do tė krijojm tek Kosova, shtetin qė shikon tek fqinjėt e tij mikun e armikun atė qė e do bashkėpunimin dhe jo lufton. Ai paraqiti Kosovėn njė shtet tė ardhėshėm tė Kosovės qė drejtohet nga parimet e fqinjėsisė sė mirė ku pėrfshihen marrėdhėnie normale e pozitive edhe me Sėrbinė.


Nė Kosovė, ai tha se ka pasur katėr herė zgjedhje tė lira e demokratike. OSBE -ja i ka organizua dhe mbikėqyrur. Ato janė cilėsur si mė model nė rajon. Institucionet e Kosovės, janė tė reja por janė stabile e racionale. Ato kanė filluar tė ndėrtohen nga zeroja, deri tek kjo qė kanė arritur sot. Qeveria e Kosovės, ka pėrgatitur 75- projektligje pėr njė vit, ēka ėshtė e pazakont pėr njė Qeveri tė re. Tė gjitha kėto ligje janė tė pėrafėrta me standartet e ligjeve Evropiane. Ekonomia e Kosovės, ishte e rrėnuarr komplet. Por, u arritė qė pėr pesė-gjashtė vjet tė ngrihen rreth 35 - 40- mijė firma tė vogla e tė mėdha private. Edhe pse buxheti i Kosovės ende i vogėl funizohet nga tė hyrat e qytetarėve tė Kosovės, tha nė vijim ai.


Unė ju solla "fotografin" e Kosovės, e cila, tregon se nė Kosovė gjithēka po shkon mirė. Por duhet pranuar se nė Kosovė ka edhe vėshtėrsi. Minoretitet, siguria , varfėria , papunėsia dhe faktin qė ende njėrėzit nuk e kanė tė qartė se kah do tė jetė e ardhmja e tyre. Ēdo gjė do tė gjente zgjidhje nėse do tė ndėrtonim shtetin tonė, tė Kosovės. Pasi ne do tė ngrem me shtetin e Kosovės, tė gjitha mekanizamat pėr tė zgjidhur tė gjitha problemet e vėshtėrsit qė ka Kosova. Nė fund auditori shtroi njė serė pyetjesh tė cilave kryeministri i Kosovės, Bajram Kosumi ju pėrgjegjė me mjaft kompetnecė. Ai i pėrforcoi tė gjitha kėto opinione duke iu pėrgjigjur sejcilit prej tyre - studentėve e profesorve .



Eskluzivisht pėr Shkodra Kryeministri i Kosovės Bajram Kosumi thotė :




Zoti Kryeministėr na e pėrshkruani si e pėrjetuat vdekjen e presidentit tė Kosovės dhe si e tejkalua dhimbja ?


Kryeministri B. Kosumi : Ishte njė humbje e madhe pėr Kosovėn .Me vdekjen e presidentit Rugova dhe me mėnyrėn sesi u organizuan institucionet e Kosovės, e vetė populli i Kosovės, pėrcolli kėtė humbje pėr t'i bėrė nderimet e fundit duke tregua nė tė gjitha aspektet me tė vėrtet njė pjekuri e madhe. Kjo, tregoi njė pjekuri qė ishte edhe mė e fuqishme, nė kohėn kur tė gjitha forcat politike, nė rradhė tė parė Lidhja Demokratike e Kosovės, bėnė propozimin nė kohėn e momentin e duhur pėr zgjedhjen e presidentit pasė ardhės. Gjithēka, pėr mendimin tim ishte njė arritje e madhe edhe kur Kuvendi i Kosovės, votoi njėhereshit kandidaturėn e presidentit Sejdiu. Ky ishte njė veprim, i cili, mori vlersimin e mbarė popullit shqiptarė, politikės dhe ndėrkombėtarve. Kjo, dhe shumė sfida para kėsaj tė cilat kanė ndodhur nė kėto 12- muajėt e fundit, e kanė vėnė nė pahė se Kosova - e populli i saj, klasa politike janė tė pjekura politikishtė tė qeverisin vetveten - pėr tė pasur shtetin e vet, dhe tė marrin mbi veten tė gjitha obligimet dhe pėrgjegjėsitė qė ka shteti i ri.



Ēfarė do tė thotė pėr Ju personalishtė, pjesmarrja pėr herė tė parė si Kryeministėr nė njė takim tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, vendi ku flitet pėr Kosovėn ?


Kryeministri B. Kosumi : Ėshtė njė ngjarje jashtė zakonishtė e madhe. Pa dashur tė pėrdor nė kėtė rastė fjalė tė mėdh,a vetė rėndėsia qė ka ky takim tregonė mė sė miri dhe rėndėsin e madhe qė ka pjesmarrja ime si pėfaqėsues insitucional i Kosovės. Ėshtė hera e parė qė Kosova, ėshtė e ftuar zyrtarishtė nė takimin e parė vjetor tė KS-ės, tek flitet pėr Kosovėn. Edhe pse pa tė drejtėn e fjalė,s megjith atė vetė prezenca jonė kėtu tregon, se "rruga e Kosovės drejt statusit final" ėshtė e hapur. Kosova shumė shpejt ka pėr tė qėnė anėtare me tė drejta tė plota e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara.


irpo , loja e politikanėve tė Beogradit ka tė tjera ngjyra . Dekleratat e tyre sot, janė tė ēuditėshme!?!. Nga Beogradi, ka zėra qė thonė se :" Nė se Kosova do tė marrė pavarėsinė ne kėtė do t'a konsiderojmė okupim". Si e komentoni ju kėtė ?



Kryeministri B. Kosumi : Kėto janė deklerata qė duhet tė na shqetėsojn shumė nė kėto momente kur thuhen dhe pse thuhen !?!. Dhe jo tė shihen si njė shqetėsim vetėm pėr ne , por nė kėtė rastė mendoj se edhe bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė jetė e shqetėsuar dhe tė kėthej kokėn pasė e tė shohė se ēfarė mund tė ndodhė. Njėhereshit kėto deklerata duhet tė shqetėsojn mė sė shumti edhe vetė popullin sėrbė. Kėto mbi tė gjitha duhen parė si deklerata qė nuk e ndihmojnė aspak procesin qė ka nisur Kosova dhe bashkėsia ndėrkombėtare po e mbėshtet. Ato janė deklerata qė e ngulfatin procesin. Dhe askush nuk do tė lejojė qė ky proces tė ngulfatet nga deklerata tė kėtilla. Fatėmirėsisht fati Kosovės tash ėshtė nė rrugė tė mbarė dhe nė kohėn e duhur dhe do tė zgjidhet edhe nė kohėn e duhur. Kosova, do tė jetė shteti ligjor i tė gjithėve , shteti qė do tė ketė tė gjitha shanset tė krijojė edhe tė ardhmen e vetė, shteti i sigurt qė ua garanton sipas ligjeve tė gjitha tė drejtat si shqiptarėve , e minoriteteve tė tjera nė Kosovė. Nė kėtė aspekt ne do tė japim edhe garancin ndėrkombėtare. Por na intereson qė edhe vet populli nė Kosovė kurrė tė mos e ndjejė veten tė vetmuar ose tė frustuar politikisht e margjinuar . Por populli i Kosovės tė jetė pjesė e procesit. Ai tė arrijė tė kuptojė se Kosova do tė jetė e tė gjithė qytetarėve tė saj qofshin ata shqiptarė, sėrbė, turk, romė e boshnjak.


Vendosur nė tė njėtat "shina" si e shihni mbėshtetjen dhe pėrkrahjen e procesve nė Kosovė, si nga SHBA-sė por edhe nga Evropa ?




Kryeministri B. Kosumi : Nuk ka asmė tė voglin ndryshim midis dy pėrkrahjeve dhe mbėshtetjeve si ato qė na vinė nga SHBA-ės si edhe ato qė na vinė nga Evropa e komunitetin ndėrkombėtar i angazhuar pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. I vlersojm tė gjithė. Nė plan tė parė ėshtė Grupi i Kontaktit i cili nė ēdo qėndrim gjenė koncensues pėr zgjidhjen e problemeve. Mirpo veē SHBA-ės dhe Unionit Evropian duhet vlersuar edhe koncensuesi qė ka pasė edhe Rusia si pjesė e Grupit tė Kontaktit ku bėjnė pjesė edhe Italia, Gjermania, Anglia, Kanadaja e Franca. Duhen vlersuar dhe marrė seriozisht tė gjitha ato qėndrime qė ka marrė ky grup. Tė gjitha kėto e bėjnė edhe mė tė leht pavarėsinė e Kosovės.


Sė fundi ēfarė kishit pėr tė thėnė pėr diasporėn ?



Kryeministri B. Kosumi : Diaspora, shqiptare si nė Evropė, apo nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ka qėnė tregues i fuqishėm dhe pjesė e tė gjitha proceseve qė kaloi dhe po kalon Kosova. Ajo(diaspora) qe dhe ėshtė aktive dhe e fuqishme nė tė gjitha momentet kur e lypi nevoja pėr Kosovėn. Dhe gjithēka qė ėshtė arritur nė Kosovė sot, aq sa ėshtė vepėr e popullit tė Kosovės, ėshtė edhe vepėr e kėsaj diaspore. Ajo(disapora) nė saj tė lidhjeve tė forta qė ka krijuar me miqėt e mėdhenjė tė popullit shqiptarė, i ka vendosur mirė urat e lidhjes mes atdheut tė tyre edhe vendeve ku ata jetojnė e po punojnė

Zana_ch
15-02-06, 23:40
Kosumi tha se pjesėmarrja e tij nė KS ishte njė hap i vogėl, por shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn



Nju Jork, 15 shkurt 2006 - Me tė pėrfunduar mbledhja e Kėshillit tė Sigurimit nė Nju Jork, Kryeministri Bajram Kosumi ka dhėnė njė konferencė pėr media. Ai u ka deklaruar gazetaėrve se pjesėmarrja e tij nė debatin e KS pėr Kosovėn ishte njė hap i vogėl por shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn.

"Unė jam i nderuar me pjesėmarrjen nė kėtė mbledhje, jam i nderuar pėr atė qė ėshtė diskutuar pėr Kosovėn nė KS. Nė Kosovė ka njė progres shumė tė madh. Gjashtė vjet pasluftės ka njė ndryshim hitorik nė Kosovė.Ne tash po hyjmė dhe po pėrgatitemi pėr njė fazė tė re.

Populli i Kosovės ėshtė pėrgatitur pėr fazėn pas Rezolutės 1244. Ky proces ka filluar me lejen e KS dhe unė besoj se gjatė vitit 1006 do tė zgjidhet statusi final i Kosovės", ka thėnė Kosumi. Ai ka shtuar se udhėheqja e Kosovės do tė ndėrtojė njė tė ardhme tė mirė, njė shtet demokratik, multietnik, njė shtet evropian.

Kryeministri Kosumi nė interesimin e gazetarėve tha se ka shumė gjėra qė do tė bisedohen ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, ka shumė gjėra qė do tė bisedohen ndėrmjet Prishtinės dhe bashkėsisė ndėrkombėtare dhe do tė bėhet krejt ē'ėshtė e mundur pėr tė siguruar njė tė ardhme tė mirė pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės.

Sipas tij, tashmė ka ardhur momenti kur do tė mbyllet ēėshtja e Kosovės, duke i dhėnė kėshtu shansin popullit tė Kosovės tė krijojė fatin e vet dhe tė bėjė jetėn e vetė.

Zana_ch
15-02-06, 23:41
Petersen tha se ndryshimi i statusit ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr stabilitetin nė Kosovė dhe nė rajon

Nju Jork, 15 shkurt 2006 - Kryeadministratori i Kosovės Soren Jesen Petersen nė fjalėn e tij nė KS tė OKB sė ku u dabatua pėr zhvillimet nė Kosovė ka falenderuar KS qė kishte dhėnė pėlqimin qė nė kėtė takim shoqėrohej nga Kryeministri Bajram Kosumi.

Ndėr zhvillimet e fundit nė Kosovė midis dy raporteve Petersen pėrmendi tri: vdekjen tragjike tė Presidentit Ibrahim Rugova dhe zgjedhjen dinjitoze tė Presidentit Fatmir Sejdiu, fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar dhe vazhdimin e pėrmbushjes sė standardeve.

Duke bėrė njė homazh me kėtė rast pėr Presidentin Rugova, Petersen ka thėnė se ai gjatė gjithė jetės sė tij ushqeu njė vizion pėr Kosovėn e lirė e demokratike dhe tolerante. Vdekja e tij ishte e rėndė pėr institucionet dhe popullin e Kosovės. Zija nė Kosovė dhe pėrballja me kėtė humbje tė madhe ishte dinjitoze, qė u vėrejt nga tė gjithė ata qė panė pėrcjelljen e pėrmotshme tė Presidentit Rugova.,Gjithė kėtė e organizuan autoritetet lokale nė atė mėnyrė qė secila shoqėri do tė krenohej.

Petersen pėrgėzoi policinė e Kosovės gjatė ceremonialit tė varrimit tė Presidentit Rugova, duke thėnė se 3500 policė kosovarė treguan profesionizėm duke ruajtur qetėsinė dhe rendin e qindra mijėra njerėzve pjesėmarrės nė varrim. Ai shtoi se reagimi i Kosovės ishte dinjitoz dhe i matur gjatė gjithė periudhės sė zisė pėr Presidentin Rugova. Kjo ndodhi edhe tė premtėn e shkuar me zgjedhjen e Presidentit Sejdiu. Tė nesėmen u mbajt takimi i Ekipi Negociator tė cilėt miratuan platformėn e bisedimeve qė do tė mbahen nė Vjenė mė 20 shkurt.

Gjendja e statusquos nė Kosovė nuk mund tė vazhdojė tha Petersen dhe nėnvizoi se ndryshimi i statusit ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr stabilitetin nė Kosovė dhe nė rajon. Petersen vėrejti njė ngadalėsim nė pėrmbushjen e standardeve, sidomos nė ēėshtjen e pakicave, siē ėshtė vėrejtur edhe nė raportin e Kofi Ananit. Kritika ka pasur efekt tha ai dhe nga 15 dhejtori ėshtė vėrejtur pėrshpejtimi i angazhimit.

"Mospėrmbushja e standardeve nuk mund tė jetė arsyetim pėr mosvendosjen e statusit dhe duhet tė ketė njė angazhim tė shtuar dhe veprim konkret e jo vetėm deklarime simbolike", tha Petersen.

Ai theksoi se takimi nė Vjenė duhet tė dėshmojė se delegacioni shqiptar i Kosovės pa marrė parasysh shqetėsimet e pakicave sepse statusi i Kosovės pėr shumė shqiptarė paraqet shpresė, pėr serbėt paraqet frikė, sė kėndejmi gjatė bisedimeve pėr statusin do tė kemi parasysh edhe shpresat e shqiptarėv, por edhe frikėn e serbėve.

Petersen kritikoi Beogradin pėr mosmbėshtetjen e serbėve nė pjesėmarrjen nė institucionet e Kosovės. Ai nėnvizoi se UNMIK u ėshtė nė fazėn kritike, duhet tė ndėrtohet njė shoqėri inkluzive, shumetnike tė pėrkushtuar nė demokraci dhe nė paqe me fqinjėt.

Lidhur me statusin, Petersen theksoi se shumica nė Kosovė me tė drejtė presin qė shpresat e tyre do tė realizohen dhe ka shtuar se me zgjidhjen e statusit populli i Kosovės mė nė fund mund ta lė tė kaluarėn dhe tė drejtohet nga e ardhmja, tha ndėr tė tjera Petersen.

Naki
16-02-06, 23:49
Pėrshtypje nga Seanca e Kėshillit tė Sigurimit



Nuk duhet tė nxitohet me nxjerrjen e pėrfundimeve tė prera






16 shkurt 2006 /TN

- Me gjithė mundėsinė e pėrgjithėsimit tė pėrshtypjes se pavarėsia e Kosovės ėshtė njė “opsion real”, angazhimi qė zgjidhja “tė jetė e pranueshme pėr tė gjitha palėt”, shtron nevojėn e tė qenit vigjilentė tė palės shqiptare -


Shkruan: Esat Stavileci, profesor i Universitetit tė Prishtinės


Ndjekja e kujdesshme e fjalimeve tė ambasadorėve nė séancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn tė krijon pėrshtypjen e parė pėr “laryshi pikėpamjesh” rreth statusit tė ardhshėm tė Kosovės,por menjėherė pas kėsaj dhe pėrshtypjen tjetėr pėr “njė lėvizje kah pavarėsia” dhe “gatishmėri pėr ta mbėshtetur atė“, veēanėrisht po qe se sigurohen tė drejtat e pakicave sipas standardeve ndėrkombėtare. Pėrshtypjen e tretė tė krijojnė qėndrimet ende tė rezervuara ruse dhe kineze.

Kėto tri pėrshtypje krijohen pavarėsisht mėnyrės sė nxjerrjes sė pėrfundimeve,deduktive apo induktive. E para, niset “nga e pėrgjithshmja pėr tė nxjerrė tė veēantėn”,ndėrsa e dyta,niset “nga e veēanta pėr tė nxjerrė tė pėrgjithshmen”. Pėrfundimi i veēantė a i pjesshėm nė mėnyrėn e parė nxirret “nga njė tezė a njė ide e pėrgjithshme”, ndėrsa pėrfundimi i pėrgjithshėm nxirret “nga teza ose ide tė veēanta a tė pjesshme”.

Megjithatė,nuk duhet nxituar me nxjerrjen e pėrfundimeve,sepse pėrkundėr deklarimeve,nė dukje tė parė,relativisht tė qarta,ēėshtja e Kosovės vazhdon tė jetė “e mbėshtjellur me njė mjegullnajė diplomatike”dhe ende paraqitet si “ēėshtje mė e ngatėrruar pėr t’u vendosur pėrfundimisht”.

Vėrtetė janė premtuese fjalėt e dėgjuara nė séancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara se “Ėshtė shumė e qartė qė nuk mund tė lihen anash aspiratat e 90 pėr qind tė popullatės sė Kosovės, prandaj pavarėsia ėshtė njė opsion real, e dikush do tė mund tė thoshte se ky ėshtė opsioni i vetėm qė do t’i sillte stabilitet tė pėrhershėm Kosovės dhe tėrė rajonit”, nga ambasadori britanik ose se “Duhet tė jemi realė, pavarėsia ėshtė njė opsion i mundshėm” dhe se “Ēfarėdo zgjidhje pėr statusin duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės”, nga ambasadori amerikan.

Por ėshtė gjithashtu e vėrtetė se nė kontekst tė statusit tė ardhshėm tė Kosovės,u pėrmendėn edhe kompromisi,edhe decentralizimi, edhe komunat me shumicė serbe,edhe statusi i veēantė pėr monumentet serbe,edhe ...”kushtėzime tė tjera”me tė cilat mund tė pėrcaktohen modalitetet e statusit tė ardhshėm tė Kosovės.

Me gjithė “deklarimet optimiste”nė séancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, sfidat me tė cilat mund tė ballafaqohet e ardhmja e Kosovės, nuk janė tė vogla. Shumė ngjarje qė kanė ndodhur me shqiptarėt dhe Kosovėn nė tė kaluarėn,kėrkojnė qė tė jenė shumė tė vėmendshėm nė nxjerrjen e pėrfundimeve nė tė ardhmen.

Pėr ēfarė tėrheqim vėrejtjen.

E para, nė emėr tė “kompromisit” qė po theksohet,mund tė bėhen “pazarllėqe tė mėdha”. Me tė dėmshmet mund tė jenė ato qė mund t’i referohen territorit tė Kosovės, me gjithė deklarimet, zotimet, madje dhe qėndrimet se “nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės”, ndėrkohė kur Kosova, nė fakt, ”ėshtė e ndarė“.

E dyta,nė emėr tė “decentralizimit”qė po imponohet si temė shqyrtimi para se “tė vendoset pėr statusin”, pala serbe synon autonominė pėr serbėt nė veri tė Kosovės, me gjithė deklarimet se gjoja nuk bėhet fjalė pėr “autonomi territoriale”. Pėrkujtojmė se procesi i decentralizimit ka filluar me parimin etnik dhe territorial; nuk ėshtė nisur me parimin joetnik dhe joterritorial.

Problemi qėndron aty se Serbia mė shumė se pėr serbėt e Kosovės,janė tė interesuar pėr “territoret serbe” nė Kosovė. Po nėnvizojmė, edhe me kėtė rast,se oreksi i Serbisė ėshtė ndarja e Kosovės nė dy entitete,”nė mėnyrė qė entiteti serb tė mbetej i lidhur me Beogradin”.

E treta,nė emėr tė krijimit tė komunave me shumicė serbe,mund tė kėrkohet “lidhja zinxhirore e tyre”, e cila nuk do tė mund tė kuptohej ndryshe veēse si synim pėr nėnndarje dhe ndarje tė Kosovės.

E katėrta,nė emėr tė statusit tė veēantė pėr monumentet historike,kulturore e fetare serbe,mund tė kėrkohet zbatimi i parimit tė ex-territorialitetit.

Bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e ndėrgjegjshme pėr favoret e pavarėsisė sė Kosovės. Ajo mė shumė se me pyetjen: ”A thua pavarėsia?”,ėshtė e preokupuar me pyetjen: ”Si deri tek pavarėsia?”.

Nėse kėrkesa e bashkėsisė ndėrkombėtare ėshtė pėr funksionimin demokratik tė shoqėrisė nė Kosovė, ajo duhet tė ndėrgjegjėsohet se funksionimi demokratik i shoqėrisė nė Kosovė nuk ėshtė i mundshėm pa pavarėsinė e plotė tė saj dhe se vetėm pavarėsia e plotė do tė thotė mundėsi vendimmarrjeje tė plotė,por edhe pėrgjegjėsi tė plotė.

Bashkėsia ndėrkombėtare duhet t’i njoh realitetet e reja nė Kosovė dhe duhet tė pėrligjė pavarėsinė e Kosovės,me subjektivitet tė pranuar juridiko-ndėrkombėtar.

Murgesha
03-03-06, 13:14
Daci: Dorėheqjen do ta jap nėse e kėrkon LDK e jo Kryesia


Prishtinė, 3 mars - Kryeparlamentari, Nexhat Daci deklaroi mbrėmė pėr Televizionin e Kosovės se dorėheqjen do ta japė nėse e kėrkon Lidhja Demokratike e Kosovės e jo Kryesia e kėtij subjekti politik. "Unė jam nominuar pėr kryekuvendar nga ish-presidenti Rugova", tha ai.
"Ėshtė shumė e vėrtetė, se dje (e mėrkurė), Eqrem Kryeziu dhe Naim Jerliu kanė qenė pėr tė mė informuar. Unė u kam thėnė se do ta respektoj vendimin e LDK-sė...,, sepse tri mandate tė deputetit i kam nga LDK-ja", ka theksuar Daci pėr RTK-nė nė njė intervistė dhėnė nė Brezovicė.

"Unė do ta paraqes dorėheqjen nė momentin kur tė ma kėrkojė LDK-ja, ajo qė e ka tė drejtėn pėr kėtė ēėshtje. Kryesia e LDK-sė ėshtė organ ekzekutiv tė cilin e zgjedh Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė qė sipas statusit tė LDK-sė e bėn politikėn e LDK-sė, ndėrsa Presidenti i Kosovės Rugova ėshtė i zgjedhur nga kongresi i LDK-sė, dhe ai e ka pasur mandatin tė mė nominojė".
Daci tha se nuk ėshtė antiamerikan, por se ka qenė "pengesė e interesave personale tė ndonjė qytetari amerikan.
"Relacionet janė prishur pėr qėllime personale. Relacionet janė prishur nė momentin kur ėshtė krijuar koalicioni LDK-AAK. Njė numėr i zyrtarėve amerikanė kanė qenė nė zyrėn e kryetarit tė Parlamentit pėr ta urdhėruar qė Ramush Haradinaj tė mos zgjidhej kryeministėr i Kosovės, sepse ka mundėsi qė tė paditet dhe tė shkojė nė Hagė", ka theksuar Daci.
"Kėto janė biznese krejtėsisht private, krejtėsisht personale dhe unė besoj gjithkush do t'i paguaj faturat e punėve tė veta".
Sipas Dacit, ky ėshtė njė tentim pėr shkatėrrim tė LDK-sė, por "nuk do tė jetė shkatėrrim".
"Jam i bindur se do tė shkatėrrohen individėt, tė cilėt nuk duan ta mbrojnė programin themeltar tė LDK-sė, nuk duan ta respektojnė statutin e LDK tė Kosovės", u shpreh Daci pėr tė shtuar:
"Nė zgjedhjet e para qė do tė vijnė njė ditė nė LDK do tė respektohen statuti dhe programet, duhet tė mbahen zgjedhjet demokratike, duhet t'i nėnshtrohemi filtrimit, tė gjithė njerėzit nė tė gjitha nivelet dhe nė qoftė se del nga ai filtėr cilit do emėr Daci do ta pėrkrahė dhe do ta respektojė".
Daci tha se nuk ka ndėrmend tė braktisė radhėt e LDK-sė. Ai shtoi se do tė mbetet nė LDK madje edhe nėse Eqrem Kryeziu do tė jetė kryetar i saj.
Pėr nominimin e gjeneral Agim Ēekut nė krye tė qeverisė, Daci tha se Ēeku ėshtė njė personalitet i verifikuar, por, siē u shpreh nuk i pėlqen mėnyra me tė cilėn ka ardhur.
"Unė i kam dhėnė pėrkrahje tė plotė para gjithkujt dhe nuk ka pasur njeri nė institucione qė para meje i ka shkuar nė zyrė (Ēekut). Unė e ēmoj shumė lart. Lojėrat e kėtilla gjithkush ėshtė mirė t'i mendojė, nuk ėshtė mirė tė ketė ekuivalencė nė mes gjeneral Ēekut dhe Dacit", tha Daci nė kėtė intervistė pėr RTK.

Murgesha
03-03-06, 13:15
SHBA: Dorėheqja e kryeministrit dhe shkarkimi kryeparlamentarit janė vendime tė brendshme tė Kosovės
http://www.kosova.com/images/spacer_CCCCCC.gif
Uashington, 3 mars - Departamenti amerikan i Shtetit deklaroi dje se dorėheqja e kryeministrit Bajram Kosumi dhe vendimi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės pėr tė zėvendėsuar kryetarin e parlamentit, Nexhat Daci, janė vendime tė brendshme tė zyrtarėve shqiptarė tė Kosovės.
Nė njė deklaratė tė Departamentit tė Shtetit theksohet se Shtetet e Bashkuara presin qė udhėheqėsit e rinj tė Kosovės tė angazhohen nė mėnyrė konstruktive nė bisedimet mbi statusin pėrfundmtar dhe tė pėrshpejtojnė pėrpjekjet pėr pėrmbushjen e Standardave pėr Kosovėn.
Shtetet e Bashkuara, thuhet mė tej nė deklaratė, janė tė angazhuara tė punojnė me tė dėrguarin e posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara, Marti Ahtisari, dhe tė dyja palėt nė bisedime pėr arritjen e njė marrėveshjeje mbi statusin pėrfundimtar tė Kosovės brenda kėtij vit.

Murgesha
03-03-06, 13:17
Ndėrrimi nė krye tė Qeverisė sė Kosovės ėshtė pritur me rezerva nga politikanė gjermanė
http://www.kosova.com/images/spacer_CCCCCC.gif
Berlin, 3 mars - Ndėrrimi nė krye tė Qeverisė sė Kosovės ėshtė pritur me rezerva nga politikanė gjermanė, tė cilėt kanė kėrkuar qė ndėrrimi nė personel tė mos rėndojė bisedimet pėr statusin. Qeveria gjermane ende nuk ka dalė me njė reagim zyrtar.
Socialdemokratja Uta Zapf tha se ndėrrime kaq tė shpeshta tė personelit po e rrit pasigurisė nė njė moment kaq tė rėndėsishėm pėr Kosovėn, siē ėshtė ai zgjidhjes sė statusit:
"Nuk mė vjen mirė, kur mendoj qė ndoshta e kanė parė Kosumin si tepėr tė butė dhe tė gatshėm pėr kompromis dhe prandaj tani presin qė Ēeku tė jetė mė i ashpėr. Pėr shkak tė sė kaluarės sė tij si luftėtar kundėr serbėve, ai mund t'i rėndojė bisedimet me njė hipotekė nga e kaluara, aq mė tepėr, kur ai kėrkohet zyrtarisht nga Serbia me akuzėn pėr krime lufte."
Ekspertja gjermane pėr Ballkanin tha mė tej se megjithatė duhet pritur se si do ta kryejė Ēeku detyrėn. Deputetja e Bundestagut vuri re se nuk sheh ndonjė dallim mes politikės sė Shteteve tė Bashkuara nga njėra anė dhe asaj tė Bashkimit Evropian nė anėn tjetėr.
Eurodeputetja gjermane e partisė sė "Tė Gjelbėrve", Angelika Ber tha se nuk ėshtė shumė e befasuar nga shpejtėsia e lėvizjeve nė politikėn kosovare:
"Kosumi gjithmonė ėshtė parė si kandidat i pėrkohshėm. Nė krahasim me Haradinajn, figura e tij ka qenė relativisht e zbehtė. Asnjėherė nuk ka qenė shumė i preferuar nė Kosovė. Shpresoj qė e tėra nuk do tė sjellė tani krijimin e rrymave tė ndryshme brenda Kosovės."
Beer tha mė tej, se pret qė Ēeku tė negociojė pėr njė pavarėsi tė kushtėzuar, me synimin pėr t'u bėrė njė ditė e plotė dhe tė mos kalojė nė konfrontim, gjė qė veēse do tė sillte zvarritjen e mėkotė tė bisedimeve pėr statusin.
Deputeti liberal Rainer Shtiner gjithashtu u shpreh i rezervuar pėr ndryshimet e reja nė qeverinė e Kosovės:
"Nuk mund ta gjykoj as pozitivisht e as negativisht, por shpresoj qė qeveria e Kosovės do tė zhvillojė njė politikė tė balancuar, nė mėnyrė qė tė arrijmė pėrfundimn e bisedimeve qysh brenda vitit", tha Shtiner, duke shtuar se nuk donte ta paragjykonte Ēekun pėr shkak tė sė kaluarės sė tij si ushtarak, por tha se do tė priste vetėm rezultatet e punės sė tij, njofton "Dojēe vele".

Murgesha
03-03-06, 13:19
Ndryshimet e fundit nė politikėn kosovare, nuk do tė pengojnė negociatat, thotė Petersen

"Negociatat pėr statusin e Kosovės kanė filluar mirė dhe besoj se do tė vazhdojnė mė sė miri. Mė 17 mars nė Vjenė do tė pėrballėn dy delegacionet dhe do tė gjejnė pika ku do tė arrihen marrėveshje"., ka deklaruar kreu i UNMIK-ut, Soren Jessen Petersen, nė njė intervistė pėr mediat italiane.
Ndėr tė tjera Jesen Petersen thekson se ndryshimet e fundit nė politikėn kosovare, nuk do tė pengojnė negociatat. Kosova ka nevojė tė gjejė rrugėn e bashkėjetesės paqėsore mes etnive, shprehet Petersen.

Dilaver
13-03-06, 16:51
Ekzekutohen katėr shqiptarėt e rrėmbyer nė Afganistan
http://www.kosova.com/images/spacer_CCCCCC.gif
Spin Boldak/Afganistan, 13 mars - Njė zėdhėnės i Talibanėve tha sot se katėr tė huaj tė rrėmbyer nė Afganistan janė ekzekutuar pas urdhėrit tė liderit tė Talibanėve Mulla Mohamed Omar, njofton Rojter.
Zėdhėnėsi i Talibanėve tha se ata ishin rrėmbyer nė Afganistanin Jugor tė shtunėn. Tre prej tyre ishin shqiptarė dhe njė gjerman.
Njė zyrtar i kompanisė Ekolog nė Kabul, ndėrkaq tha se tė katėr punėtorėt e saj tė zhdukur ishin shqiptarė.
Sipas Rojterit, nuk ka konfirmime nga burime tė pavarura pėr ekzekutimin e tyre.
Ndėrkohė, Ministria e Punėve tė Jashtme tė Maqedonisė njoftoi se katėr shqiparėt e rrėmbyer janė shtetas tė Maqedonisė.

Dilaver
14-03-06, 09:49
MPJ e Shqipėrisė shprehu keqardhje pėr vrasjen e katėr shqiptarėve nė Afganistan

Tiranė, 13 mars 2006 (Kosovapress)

Janė konfirmuar emrat e dy prej 4 shqiptareve te Maqedonisė qe u ekzekutuan sot nga Guerilasit talebane ne Afganistan. Ata janė Besim Aliu nga Tetova dhe Sabi Tahiri nga Shkupi. Lajmi per identifikimin e dy shqiptareve te Maqedonisė konfirmohet nga agjencia e lajmeve Rojter e cila citon faktin se tre nga te ekzekutuarit janė shqiptare nga Tetova dhe njeri ėshtė nga Shkupi. Ministria e Punėve tė Jashtme e Shqipėrisė shprehu keqardhje pėr vrasjen e shqiptarėve tė cilėt u rrėmbyen nga ana e kryengritėsve Taleban nė Afganistan.

Fshatari
14-03-06, 18:03
Hashim Thaēi kryeson delegacionin kosovar nė bisedimet e 17 marsit nė Vjenė AktualeEkipi negociator i Kosovės vendosi sot qė kryetari i Partisė Demokratike Hashim Thaēi, tė kryesojė delegacionin e Prishtinės nė takimin e Vjenės, me 17 mars. Kryetari Fatmir Sejdiu u shpreh i bindur se pala kosovare ėshtė e pėrgatitur mirė pėr kėtė takim.(RTK)

fadil
15-03-06, 14:26
PRISHTINĖ
Hashim Thaēi do ta kryesojė delegacionin e Kosovės nė bisedimet pėr decentralizimin qė do tė mbahen mė 17 mars, nė Vjenė, bėri tė ditur presidenti Fatmir Sejdiu, pas njė takimi tė Ekipit Negociator tė Kosovės. Sejdiu tha se nė kėtė takim, nė tė cilin, pėr herė tė parė morėn pjesė edhe kryeministri Agim Ēeku dhe kryeparlamentari Kolė Berisha, u vendos qė tė bėhen ndryshime pėr shkak tė natyrės sė takimit, i cili dallon nga ai i 20 dhe 21 shkurtit. "Pėr shkak tė natyrės qė do tė ketė takimi i tashėm, pasi mund tė dalė edhe ndonjė temė rishtas, kemi disa ndryshime tė vogla nė delegacionin tonė, tė cilat janė tė dakorduara plotėsisht dhe kanė konsenzus tė plotė. Ekipin do ta udhėheqė Hashim Thaēi dhe nė ekip do tė jenė Lutfi Haziri, Blerim Shala, Skėnder Hyseni, Isa Mustafa, Sadik Idriz, Ylber Hysa dhe Ardian Gjini", tha Sejdiu.
Zoti Thaēi tha se nė ēėshtjen e statusit nuk ka dallime ndėrmjet pozitės dhe opozitės.

Dilaver
16-03-06, 16:54
Gjenden trupat e pajetė tė shqiptarėve tė kidnapuar nė Afganistan

Kabul, 16 mars 2006 (Kosovapress)

Ushtarėt amerikanė nė Afganistan kanė gjetur dhe identifikuar trupat e pajetė tė katėr shtetasve maqedonas, me kombėsi shqiptare, tė cilėt javėn qė shkoi ishin kidnapuar nga kryengritėsit talebanė, bėjnė tė ditur agjencitė e huaja tė lajmeve.

Dilaver
18-03-06, 13:24
Shpresat, sė mund tė jenė gjallė pengjet shqiptare nė Afganistan, pėrfundimisht u shuan!




Kufomat e shqiptarėve tė vrarė nga Maqedonia barten nė Kabul


http://photos1.blogger.com/blogger/5230/1764/200/kandahar.1.jpg (http://photos1.blogger.com/blogger/5230/1764/1600/kandahar.1.jpg)
Trupat e pajetė tė katėr shqiptarėve nga Maqedonia, tė ekzekutuar nė Afganistan janė bartur sot nė kryeqyytetin e kėtij vendi, Kabul.
Kėtė, siē lajmėroi agjencia "Afgan islamik pres", e deklaroi sot guvernatori i provincės sė Kandaharit, Haxhi Asdaulah Kalid, duke u pėrgjigjur kėrkesave tė gazetarėve qė t'i shohin kufomat e viktimave, tė cilėt javėn e kaluar u pushkatuan nė kėtė provincė afgane.
Agjencia "AIP", duke cituar burimet e saj, lajmėroi se katėr shqiptarėt e rrėmbyer dhe mė pas tė vrarė janė Fadil Zenuni, Besim Aliu, Jurzan Fidani dhe njė person me emrin Sabit, tė cilėt jetonin nė Maqedoni, ndėrsa nė Afganistan punonin pėr kompaninė gjermane "Ekolog".
Katėr shqiptarėt ishin pushkatuar me nga njė plum nė kokė.
Kalid paraprakishtė lajmėroi se forcat afgane tė sigurimit i kanė gjetur kufomat nė rajonin Majvand, nė provincėn e Kandaharit.
Lokacioni i saktė nė tė cilėn janė gjetur kufomat ėshtė vendi Tabaskarm nė kufirin ndėrmjet provincave tė Kandaharit dhe Helmandit.
Kryetari i provincės sė Kandaharit theksoi se automjeti policor me tė cilin transportoheshin kufomat hasi nė njė minė nė vendin Velmark, nė rajonin e Mejvandit, me ē'rast pesė policė humbėn jetėn, ndėrsa tre tė tjerė u lėnduan.(lajmeshqip/mf)

Dilaver
20-03-06, 11:09
Kthehen trupat e shqiptarėve tė vrarė

http://www.bbc.co.uk/f/t.gif
Trupat e pajetė tė katėr shqiptarėve qė u vranė para dhjetė ditėsh nė Kandahar tė Afganistanit u kthyen tė dielėn vonė nė aeroportin e Shkupit, me avion special.
Tė gjithė janė shqiptarė- tre nga Tetova dhe njėri nga Shkupi. Ata nė Afganistan kanė punuar si punėtorė tė ndėrmarrjes gjermane Ecolog.
Katėr shtetasit e Maqedonisė u rrėmbyen tė shtunėn e kaluar, ndėrsa rrėmbimi u bė publik dy ditė mė pas, kur njė zėdhėnės i forcave talibane tha se me urdhėr tė Mullah Muhamed Omarit janė ekzekutuar katėr shtetas tė Maqedonisė, pėr shkak tė bashkėpunimit tė tyre me forcat amerikane.
Varrimi i Besim Aliut, Fadil Zenunit dhe Jurzan Fidanit do tė bėhet sot nė nė Tetovė, ndėrsa i Sabit Tahirit nė Shkup.
Familjet e tyre po marrin ngushėllime nga autoritetet shtetėrore nga Maqedonia, Shqipėria, Kosova dhe qytetarė tė shumtė.

Dilaver
23-03-06, 21:04
Vritet shefi i mafias shqiptare nė Kroaci

Nga I. K.

ZAGREB (23 mars) Shefi i mafias shqiptare nė Koraci Lulėzim krasniqi, ėshtė vrarė mbrėmė me armė zjarri nė njė lagje te Zagrebit: lajmin e beri publik policia kroate. Sipas kėtij informimi mėsohet sė ende nuk dihet kush mund tė jetė autor i vrasjes. Policia gjithashtu nuk ka dashur tė jap sqarime tė metutjeshme lidhur me vrasjen, dhe nuk do tė jap informata deri nė momentin qė do tė zgjasė procedura hetimore.

Ndėrkaq, mediat kroate emrin e krasniqit nė disa raste e lidhin me tregtime me drogė, trafikimin e armėve e cigareve, ndėrsa tė tjerė e quanin edhe shef tė mafisė shqiptare nė Kroaci. Kundėr Krasniqit nė Kroaci janė parashtruar rreth 30 kallzime penale, kryesisht me mashtrim, kėrcenim, detyrim dhe dhunė.

Murgesha
24-03-06, 17:40
Gjeneral Daut Haradinaj lirohet nga burgu

Prishtinė, 24 mars 2006 (Kosovapress)

http://www.kosovapress.com/foto/dauti_ne_gjykim(arkiv).jpg

Kryetari i Organizatės sė Veterinarėve tė Luftės sė UĒK-sė pėr rrafshin e Dukagjinit, Avdyl Mushkolaj, tha premten pėr Kosovapress se nė orėt e hershme tė mėngjesit tė sotėm ėshtė liruar nga burgu i Dubravės gjeneral Daut Haradinaj, vėllai i ish-kryeministrit dhe kryetar i AAK-sė Ramush Haradinaj. “Sot ne orėn 7 tė mėngjesit ėshtė bėrė lirimi i Daut Haradinajt nga burgu, ndėrkaq nė orėn 8 ai i ėshtė bashkuar familjes sė tij ne Gllogjan tė Deēanit,” tha ai.

Dilaver
25-03-06, 12:10
Mesiq: Kosova duhet tė mbetet nė kufijtė e saj


Prishtinė, 25 mars 2006 (Kosovapress) Time: 11 : 52
Duhet pak tė shikojmė edhe historikisht, se ēfarė ka ndodhur me Kosovėn. Nė Kosovė, gjithmonė shqiptarėt kanė qenė shumicė. Pushtetet janė ndėrruar, ka qenė pushteti turk, ka qenė pushteti i mbretėrisė jugosllave, ka qenė pushteti serb. Pas Luftės sė Dytė Botėrore... sepse shqiptarėt kanė marrė pjesė nė anėn e luftės antifashiste... atyre askush nuk ua ka dhuruar autonominė... ata me luftėn nė anėn antifashiste e kanė fituar autonominė. Dhe kanė fituar tė drejtat, prej ēerdheve deri nė akademi. Kėtė askush nuk e ka dhuruar. Kėtė e kanė merituar. Unė e di marrėveshjen ndėrmjet Titos dhe Enver Hoxhės, ku kėta tė dy kanė rėnė dakord qė shqiptarėve tė Kosovės t’u bėhet thirrje pėr kryengritje. Atėherė u ėshtė thėnė, qė kur tė pėrfundojė Lufta e Dytė Botėrore, statusi i Kosovės do tė zgjidhet me referendum. Por, pastaj vjen mosmarrėveshja ndėrmjet Titos dhe Stalinit. Enver Hoxha qėndroi nė anėn e Stalinit dhe ai referendum nuk ėshtė mbajtur kurrė. Mirėpo, Kosova e fitoi autonominė, e cila praktikisht ka qenė e barabartė me republikėn. Kosova u bė element konstituiv i federatės dhe i jepte presidencės sė federatės, nė tė cilėn kam qenė edhe unė, numėr tė njėjtė tė anėtarėve, sikur republikat. Por, pas Titos, erdhi Millosheviqi, i cili ua mori tė gjitha kėto, i cili ua hoqi autonominė, i cili i largoi tė gjithė nga puna, ka thėnė nė njė intervistė pėr “Koha Vizion” presidenti kroat Stepjan Mesiq.

Dilaver
28-03-06, 16:17
Gjykatėsi Gani Kelmendi dėnohet me tre vjet burgim pėr mito http://www.kosovapress.com/kp/themes/Mustard/images/pixel.gifhttp://www.kosovapress.com/kp/images/topics/kp.gif (http://www.kosovapress.com/kp/modules.php?name=Search?query=&topic=1)
Prishtinė, 28 mars 2006 (Kosovapress) Time: 16 : 34

Zyrtarėt e Departamentit tė Drejtėsisė nė UNMIK, kanė thėnė tė martėn se pasi qė ėshtė bėrė ndjekje penale pėr marrje tė mitos nė shumė prej 1 mijė eurove, tė premten e kaluar nė Gjykatėn Komunale tė Prishtinės janė dėnuar me tre vjet heqje lirie gjykatėsi Gani Kelmendi dhe bashkėpunėtorėt e tij.




Ky qė paska marr 1000 €uro qenka dėnuar, po ata qė kan marrė e marrin me qindra mija €uro, a duhet edhe ata tė ndiqen apo....?

Dilaver
28-03-06, 16:35
14:00/28.03.06 - Dokumenti i Rohan: Serbet e Kosoves duhet te fitojne te drejten e autonomise politiko-teritoriale ne Kosove


Dokumenti i zevendesndermjetuesit te OKB Aébert Rohan qe do tu behet i njohur Grupit negociator te Kosoves parashikon autonomi per serbet e Kosoves. Kjo esnte nje autonomi politiko dhe teritoriale. Ne dokument thuhet midis te tjerash se:

«1.Lidhjet ndėrkomunale
Komunat nė Kosovė kanė tė drejtė tė formojnė struktura ndėrkomunale tė kooperimit funksional brenda fushave tė kompetencave tė tyre. Procesi i decentralizimit nuk do tė ēojė nė vendosjen e njė niveli shtesė tė qeverisjes nė Kosovė. Kėto struktura tė bashkėpunimit funksional mund tė kenė subjektivitet ligjor, mund tė jenė tė fushave tė ndryshme dhe mund tė kenė kapacitete tė vendimmarrjes brenda fushave tė tyre tė kompetencave. Komunat kanė tė drejtė tė formojnė organizma ndėrkomunalė pėr ushtrimin e rolit tė mbėshtetjes politike, pėrfshirė mbrojtjen dhe promovimin e interesave tė pėrbashkėta. Elementet e pėrmendura tė bashkėpunimit komunal duhet tė garantohen me kushtetutė.

2. Bashkėpunimi pėrtejkufitar
Marrėveshje pėr bashkėpunimin pėrtejkufitar nė mes tė komunave brenda fushave tė kompetencave komunale dhe domosdoshmėrinė e mekanizmave Beograd/Prishtinė pėr tė lehtėsuar kėtė bashkėpunim pėrtejkufitar, mundėsisht me pėrfshirje ndėrkombėtare. Do tė mund tė ketė lidhje tė caktuara nė mes tė Beogradit dhe komunave tė Kosovės nė fusha tė specifikuara, si edukimi, kujdesi shėndetėsor dhe kultura. Kjo mbėshtetje mund tė pėrfshijė edhe ndihmėn nė burime njerėzore.
Detajet e ketyre lidhjeve, pėrfshirė rregullativat pėr tė siguruar transparencėn, duhet tė zhvillohen mė tej.»
Akoma nuk dihet se cili do te jete qendrimi i pales shqiptare ndaj dokumentit te nderjmetesve nderkombetare, Ahtisari, Rohan dhe Lehne.
|||Lajme.Net|||

Reana
31-03-06, 15:48
Cėrvenkovski me Serbinė, Buēkovski me Kosovėn; Kreu i Maqedonisė i ndarė.

Presidenti Cėrvenkovski javėn e ardhshme do tė udhėtojė pėr nė Beograd, ndėrsa kryeministri Buēkovski shumė shpejt do tė zhvillojė njė takim me Ēekun.
Nė kabinetin e Cėrvenkovskit refuzojnė ta komentojnė deklaratėn e Buēkovskit. Atje vetėm pėrsėrisin se presidenti edhe mė tej mbetet nė qėndrimin se pėr Maqedoninė ėshtė e pranueshme ēdo zgjidhje e cila do tė arrihet mes Prishtinės dhe Beogradit me ndėrmjetėsim tė bashkėsisė ndėrkombėtare. “Qėndrimi i presidentit lidhur me zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, ėshtė qėndrimi i njėjtė tė cilin e prezantoi para Parlamentit nė fund tė vitit tė kaluar. Nė kėtė paraqitje presidenti theksoi se ky qėndrim ėshtė edhe qėndrim zyrtar i shtetit”, thonė nė kabinetin e Cėrvenkovskit.
Presidenti Cėrvenkovski javėn e ardhshme do tė udhėtojė pėr nė Beograd, ku do tė takohet me kreun shtetėror tė Serbisė dhe unionit Serbi - Mali i Zi. Ēėshtja e Kosovės do tė jetė temė e pashmangshme nė bisedimet qė do t’i zhvillojė Cėrvenkovski. Edhe nė kėto takime Cėrvenkovski do ta pėrsėrisė qėndrimin e tij lidhur me Kosovėn, me ēka pritet qė nė njėfarė mase ta ulė nervozizmin e Beogradit zyrtar, ku deklarata e Buēkovskit u vlerėsua si “e pamatur”.
Cėrvenkovski do tė realizojė vizitė zyrtare nė Beograd edhe pėrkundėr faktit se kryeministri serb Voisllav Koshtunica tani tetė muaj refuzon tė realizojė vizitėn e paralajmėruar zyrtare nė Shkup. Kryeministri Buēkovski nė njė deklaratė tė tij, prolongimin e vizitės sė Koshtunicės e ka vėnė nė korelacion me aferėn “Vranishkovski” dhe ka shtuar se ky prolongim “nuk flet mirė” pėr marrėdhėniet mes Shkupit dhe Beogradit. Kjo ėshtė edhe njė pėrplasje mes presidentit dhe kryeministrit tė Maqedonisė nė temėn e Kosovės.
Buēkovski vitin e kaluar haptazi pat kundėrshtuar kėrkesėn e Cėrvenkovskit qė Maqedoni tė vendosė viza pėr qytetarėt e Kosovės, pas paralajmėrimeve se UNMIK-u do tė vendosė viza pėr qytetarėt e Maqedonisė. Njėkohėsisht shumė shpejt pritet Buēkovski tė zhvillojė njė takim me homologun e tij kosovar, Agim Ēekun.

Reana
03-04-06, 17:03
Pėrfundim i paqartė i takimit tė tretė nė Vjenė

Sipas disa njoftimeve nga takimi i radhės nė Vjene, delegacioni i Serbisė refuzoi parimet kryesore tė planit tė decentralizimit tė pushtetit vendor nė Kosovė. Nė anėn tjetėr, Lufti Haziri pas takimit ka pėrsėritur se projekti kosovar pėrmban tė gjitha garancitė pėr pakicėn serbe. Nuk dihen detaje pėr vėrejtjet e njohura kosovare nė projektin e Rohanit.

Sipas RFE-sė, para takimit tė dy palėt patėn takime tė ndara me Ahtisarin. Pas kėtyre takimeve, kryesuesit e delegacioneve dhanė nga njė deklaratė pėr gazetarė. Kryesuesi i delegacionit tė Kosovės, Lutfi Haziri u shpreh se propozimi kosovar pėrmban "tė gjitha garancitė pėr pakicėn serbe dhe pėr pakicat e tjera kombėtare". Ndėrsa kryesuesi i delegacionit tė Serbisė, Aleksandar Simiq shprehu pakėnaqėsi me dokumentin e ofruar nga Rohani. Ai protestoi edhe pėr shkak tė vizitės qė Albert Rohan u bėri kryetarėve tė komunave nė veri tė Kosovės, me ē' rast bisedoi me zyrtarėt lokalė serbė.
RTK

Fshatari
05-04-06, 14:50
The Wall Street: Rezultati final i bisedimeve per Kosoves do te jete pavaresia. Ne raundin e katert te Vjenes do te flitet per statusin
Ora 14:40
Nga Ina Koxha
WASHINGTON (5 Prill) -Ne bisedimet per Kosoven qe po mbahen nen udheheqjen e diplomateve te Bashkimit Evropian dhe atyre te Shteteve te Bashkuara te Amerikes, ka shume pak dileme per rezultatin perfundimtar: Ai do te jete pavaresia. Keshtu shkruan ne numrin e sotem e perditshmja njujorkeze “The Wall Street Journal”.
Negociatat midis delegacionit te Kosoves dhe atij te Serbise tanime kane hyre ne nje faze me serioze kur palet duhet te vendosin per ceshtje qe jane me te renda, por qe do te cojne ne vendime historike.

Sipas artikullit, Shtetet e Bashkuara te Amerikes tashme kane thene disa here se jane te kenaqura me rezultatin fillestar dhe u kane bere thirrje paleve qe te shmangen polemikat e panevojshme dhe te zgjidhen ato ceshtje qe jane ne interes te perbashket. “Nga shqiptaret priten hapa konkrete ne permiresimin e kushteve te jeteses dhe te sigurise te pakicave si dhe te plotesohen standardet per nje qeverisje te mire”, tha nje zyrtar amerikan. Ndersa nga Serbia kerkohet te mbeshtese pjesemarrjen e serbeve te Kosoves ne institucionet lokale sepse duke marre pjese ne proces ata vete ndertojne te ardhmen e tyre.

Bisedimet qe do te vazhdojne me 4 maj do te kene ne agjende ceshtjen e qeverisjes se Kosoves pas perfundimit te administrimit civil te Kombeve te Bashkuara, pra do te flitet me ne fund per ceshtjen e statusit. Eshte thene se ka pak mundesi te nje kompromisi nga secila pale, ndaj perfundimisht mendohet se per statusin do te vendose, brenda vitit, Keshilli i Sigurimit i Kombeve te Bashkuara".
(Radio-Kosova/Balkanweb)

Reana
06-04-06, 14:33
Qellohet per vdekje pas nje ndeshje Futbolli - nje i ri shqiptar ne Bronks-NY

Nga BEQIR SINA, Nju Jork
Emigranti shqiptar Besnik Qelia, 27 vjeēar eshte vrare te shtunen mbrema aty afer mesnates (ora - 10:30) vetem gjysem ore pasi kishte perfundur se luajturi nje ndeshje Futbolli me shoket e tij, kur dorazi e priste, ne pragun e shtepise se tij mes rrugeve Bolton St. dhe Lydig Ave . Nje i afermi i viktimes, qe nuk ka deshiruar te jap emrin per gazeten njujorkase "New York Daily News", ka thene se :" Vrasja pati si fillim nje zenke ne fushen e Futbollit" ." Ēdo gje i kaloje "kufinjet", dorazi e priste ate ne qoshen e pallatit ku ai banonte dhe shkrehu armen kur viktima doli". Te aferm, thone se zenka midis tyre shpertheu mbasi Qelia e "grushtoje" shokun e tij gjate lojes se Futbollit, ne fushen sportive qe ndodhet ne rrugen Cruger Ave ne lagjen Pelham Parkway. Familjaret dhe shoket e viktimes jane te ēoruditur nga kjo vrasje, e kryer nga nje djale shqiptar tjeter 24- vjeēar te cilin ata e njohin. "Kjo eshte nje vrasje "budallenjesh", ka thene nje i afert i viktimes i inatosur.
Familja Qelia ka deklaruar se viktima Besnik Qelia 27 vjeēar ka pase fituar azilin politik, dhe nje nate me pare se te ndodhte vrasja ai mori nga zyra e emigracionit aprovimin qe te sillte ne Amerike e te bashkohej me gruan e tij qe gjindet ne Shqiperi.
" Ai ishte nje djale i mrekullueshem, i qete, i respektueshem, nje i ri qe nuk mund t'a imagjinoni", thote nje mik i familjes Qelia, duke shtuar se viktima ka ketu edhe nje vella 19- vjeēar i cili ka qene deshmitar i vrasjes.

Reana
06-04-06, 14:44
Albanian Soccer Dispute Ends Fatally in Bronx

http://www.nationalvanguard.org/images/teaser/klafighter.jpg Shot dead after row at soccer

Jess Wislowski and Melissa Grace

(NY Daily News) A violent collision in a sandlot soccer game in the Bronx (http://www.nationalvanguard.org/story.php?id=5829) led one player to fatally shoot his opponent, cops and the victim's family said yesterday. Albanian (http://www.nationalvanguard.org/story.php?id=6349) immigrant Besnik Qelia, 27, was gunned down near his Bolton St. home at Lydig Ave. at 10:20 p.m. Saturday - just hours after a game on a Pelham Parkway median. "That is where it started, an argument on the field," said a relative of Qelia's who didn't want his name used. "Things got carried over, the guy waited for him at the corner of his building and shot him."

The relative said a fight between the men erupted after Qelia plowed into the gunman on the makeshift soccer pitch at Cruger Ave. and Pelham Parkway.

Family and friends of the victim were bewildered by the shooting, which they say was carried out by a 24-year-old Albanian whose family they knew. "It was stupidity," said one angry (http://www.nationalvanguard.org/story.php?id=7616) relative.

Aside from the fight on the field, "There was no bad blood," said Nicky Rugovia, 38, a friend of Qelia's family.

He said the suspect's family called Qelia's family to apologize.

Police said there were no arrests yesterday and the case remained under investigation.



Post-Communist Albania has seen an upsurge in "blood feuds" between clans and families over just such incidents. While Albanians are White, as Muslims they long served Ottoman Turkish interests and have retained many customs that were suppressed as the rest of Europe's populations advanced socially. The primitive (http://www.nationalvanguard.org/story.php?id=1738) nature of much of Albanian society has led them to be expolited by neo-cons (http://www.nationalvanguard.org/story.php?id=6409) with their own agenda (http://www.nationalvanguard.org/story.php?id=6640) in the Balkans. Source: NY Daily News

Dilaver
13-04-06, 17:15
15 pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe infektohen me ethet e minjve http://www.kosovapress.com/kp/themes/Mustard/images/pixel.gifhttp://www.kosovapress.com/kp/images/topics/kp.gif (http://www.kosovapress.com/kp/modules.php?name=Search?query=&topic=1)
Beograd, 13 prill 2006 (Kosovapress) Time: 17 : 51

15 pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe, tė cilėt ishin nė terren nė Bujanoc, janė infektuar nga sėmundja e etheve tė minjve, ka bėrė tė ditur tė enjten Instituti pėr Mbrojtje Shėndetėsore i Serbisė.

Espresso
13-04-06, 18:39
15 pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe infektohen me ethet e minjve http://www.kosovapress.com/kp/themes/Mustard/images/pixel.gifhttp://www.kosovapress.com/kp/images/topics/kp.gif (http://www.kosovapress.com/kp/modules.php?name=Search?query=&topic=1)
Beograd, 13 prill 2006 (Kosovapress) Time: 17 : 51

15 pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe, tė cilėt ishin nė terren nė Bujanoc, janė infektuar nga sėmundja e etheve tė minjve, ka bėrė tė ditur tė enjten Instituti pėr Mbrojtje Shėndetėsore i Serbisė.

Ishalla i bashkangjiten Sllobes



:biggrin: :biggrin:

legjionari
15-04-06, 12:33
marrė nga RTKLIVE.com

Ndėrroi jetė Mahmut Bakalli
AktualeKa vdekur Mahmut Bakalli, politikani kryesor i Kosovės sė periudhės sė Kushtetutės sė vitit 1974. Qėndrimi i tij ndaj demonstratave tė viti 1981 e largoi atė nga jeta politike e vendit. http://www.rtklive.com/site/themes/default/images/spacer_black.gifhttp://www.rtklive.com/site/files/personalitetet/mahmut_bakalli.gif (http://www.rtklive.com/site/files/personalitetet/mahmut_bakalli.gif)Mahmut Bakalli, lindi mė 1936 nė Gjakovė. Shkollimin e mesėm e kreu nė Prizren, ndėrsa Fakultetin e shkencave politike, e kreu nė Beograd. Punoi si pedagog nė Universitetin e Kosovės nė Prishtinė, ishte Kryetar i Komitetit komunal tė LK tė Prishtinės, pastaj edhe kryetar i Komitetit krahinorė tė Lidhjes sė komunistėve tė KSAK-sė si dhe anėtarė i Kryesisė sė Komitetit Qendrorė tė Lidhjes sė Komunistėve tė Jugosllavisė nga viti 1971 deri mė 1981. Mbas shpėrthimit tė demonstratave studentore-gjithpopullore nė tėrė Kosovėn, gjatė vitit 1981, si dhe mospajtimeve me qėndrimet e Kryesisė sė KQ tė LKJ-sė, jep dorėheqje nga funksionet politike-partiake, dhe me kėtė veprim, distancohet nga programet dhe aktivitetet pėr implementimin e strategjisė sė LKJ-sė, serbo-komuniste, pėr Kosovėn. Mahmut Bakalli eshte viktima e pare politike pas ngjarjeve te vitit 1981 duke mos u pajtuar me qėndrimet e atėhershme te Kryesise se Jugosllavise.
Gjatė viteve vijuese, pos punės sė pedagogut nė UP, ėshtė pjesmarrės i denjė, si politikolog dhe intelektual, nė jetėn dhe zhvillimet politike-publike brėnda dhe jasht Kosovės, si strateg dhe mbėshtetės i zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare dhe, nė veēanti,tė Kosovės nė Ballakan.
Gjatė viteve 2001-2004 ishte deputet i AAK-sė, i pėrbėrjes sė I-rė pas luftės , nė Kuvendin e Kosovės. Nė ndėrkohė, pas zgjedhjeve tė II-ta qendrore nė Kosovė, me formimin e Qeverisė sė koalicionit LDK-AAK, ishte kėshilltar politik i ishkryeministrit Ramush Haradinaj. Vdekja e gjeti si Kėshilltarė politik i kryeministrit Agim Ēeku.


http://www.rtklive.com/site/themes/default/images/spacer_black.gifRTK (http://www.rtklive.com/site/perne/webstaff.php)14/04/2006 (http://www.rtklive.com/site/search/search.php?searchtype=date&search=14/04/2006)15:36:01

Dilaver
18-04-06, 17:51
Propozimi kosovar: Mitrovica me dy komuna dhe me njė administrator ndėrkombėtar pėr 3 vitet e ardhshme AktualeGrupi Politik Strategjik i propozon Ekipit Negociator formimin e dy komunave nė Mitrovicė, por me njė Bord administrativ tė cilin gjatė 3 viteve do ta udhėhiqte njė ndėrkombėtar. Dokumenti i propuzuar sot nuk ėshtė pėrfundimtar dhe deri nė fund tė majit, ai mund tė pėsojė ndryshime nė takimin e radhės nė Vjenė. http://www.rtklive.com/site/themes/default/images/spacer_black.gifhttp://www.rtklive.com/site/files/qytetet/mitrovica.gif (http://www.rtklive.com/site/files/qytetet/mitrovica.gif)Jakup Krasniqi, anėtar i Grupit Politik nga radhėt e Partisė Demokratike, pohoi se nė dokumentin e tyre ėshtė pranuar zgjidhja qė Mitrovica tė ketė dy komuna, njė nė jug dhe njė nė veri. Ai tha se autoriteti i fundit qė vendos mbi kėtė dokument ėshtė Ekipi Negociator, ndėrsa sqaroi se plani i ish-kryeministrit Rexhepi ėshtė pėrfshirė nė njė dokument mbi komunat e reja, pėrkatėsisht kufijtė e rinj tė komunave. “Pas shumė diskutimeve dhe debateve, Grupi Politik ka ardhur nė pėrfundim qė qyteti i Mitrovicės tė pėrbėhet nga dy komuna, dhe i cili pėr njė periudhė 2 apo 3 vjeēare tė udhėhiqej nga njė administrator ndėrkombėtar” tha Krasniqi. Zėvendėskryeministri Lutfi Haziri, i cili e kryeson delegacionin e bisedimeve nė Vjenė, tha se ky ėshtė vetėm dokument pune qė do tė pėsojė ndryshime nė funksion tė zgjidhjeve mė tė mira pėr ēėshtjen e decentralizimit. “Sigurisht, deri nė fund tė majit do tė pėsojė ndryshime, me angazhim maksimal qė duhet tė bėhet nė mėnyrė qė ta pėrmbyllim procesin e Vjenės qė ka tė bėjė me reformėn e pushtetit lokal: tha Haziri.. As Haziri dhe as Krasniqi nuk mendojnė se me formimin e dy komunave do tė legjitimohet ndarja e Mitrovicės. “Nuk do tė thosha qė ėshtė ashtu dhe nuk do tė thosha se ka vendim pėrfundimtar rreth Mitrovicės. Ajo qė e pėrshkruan Mitrovicėn ka tė bėjė me atė se komuna ka probleme me ndarje, me administrim nga njė zyre dhe nga njė kryetar komune, dhe praktikisht, nėngrupi i veēantė qė ka punuar nė kėtė dokument dhe grupi Politik, janė angazhuar tė gjejnė zgjidhje tė pranueshme nė mėnyrė qė Mitrovica si qytet tė administrohet nga njė autoritet i vetėm” tha Haziri.. Sipas Jakup Krasniqit, Mitrovica pas tri vjetėsh do tė udhėhiqej sėrish nga njė kryetar i vetėm. “Ne dėshirojmė ta integrojmė qytetin e Mitrovicės, duke krijuar pėr 3 vjet njė mekanizėm ndėrkombėtar qė do ta marrė pėrgjegjėsinė pėr t’i ndėrtuar institucionet e reja demokratike, dhe pas kėsaj periudhe 3 vjeēare Mitrovica do t’i ketė dy komuna dhe njė kryetar i cili do tė udhėheqė me qytetin e Mitrovicės”, tha Krasniqi. Sipas dokumentit tė Grupit Politik Strategjik, nė kėtė kuadėr do tė formoheshin edhe 3 komuna tė tjera me shumicė serbe, Ranillugu, Graēanica dhe zgjerimi i Novobėrdės. Jakup Krasniqi tha se kjo ėshtė njė ofertė pėr serbėt e Kosovės dhe nuk i dėmton interesat e vendit. Sipas tij, reforma e pushtetit lokal nė pjesėn tjetėr tė Kosovės do tė realizohet pas pėrcaktimit tė statusit politik. http://www.rtklive.com/site/themes/default/images/spacer_black.gifRTK (http://www.rtklive.com/site/perne/webstaff.php)18/04/2006 (http://www.rtklive.com/site/search/search.php?searchtype=date&search=18/04/2006)15:34:21

Dilaver
27-04-06, 22:48
Kėrcėnohen institucionet vendase dhe ndėrkombėtare.
Paralajmėrohet valė e re dhune. Njė
organizatė e quajtur Sigurimi Kombėtar i
Kosovės kėrcėnon zyrtarėt dhe ish-zyrtarėt.

.musliu@gazetaexpress.com
Prishtinė 26 prill — Sėrish njė kėrcėnim nė adresė tė administrates ndėrkombėtare nė Kosovė dhe drejtuesve tė institucioneve
vendase.
Kėsaj radhe, njė organizatė e quajtur Sigurimi Kombėtar i Kosovės, pėrmes njė komunikate numėr 02.06, tregon arsyet qė e kanė shtyrė tė publikojė kėtė komunikatė. Nė kėtė deklaratė e cila, nė fund tė saj, ėshtė e mbushur me plotė kėrcėnime, shpjegohet gjendja e rėndė ekonomike dhe politike e qytetarėve tė Kosovės.
“Parlamenti i Kosovės sot i ngjan njė krymbylli pa shtėpizė, prandaj cilin nga parlamentaret e brenė ndėrgjegjja ndaj fotove tė tė zhdukurve nė rrethojėn e parlamentit apo ndėrgjegjja morale ku ndodhet sot Kosova dhe qytetarėt e kėtij vendi”, thuhet nė kėtė deklaratė.
Sipas tyre, AKM-ja faktikisht sot ėshtė pronari i Kosovės, e cila vazhdon tė shesė nė pjesė vendin duke e blerė firmat "MASKA" tė klaneve politike, tė krimit tė organizuar dhe Republikės sė Serbisė.
“Shpejtė do ta publikojmė njė listė tė kėtyre firmave dhe cilėt liderė politikė nga LDK, PDK, AAK janė tė lidhura mė kėto firma, dhe se Ali Jakupi, Ali Sadria, Ahmet Shala, Bujar Dugolli dhe Shatrat janė vetėm disa nga milionerėt e tashėm dhe mercenarėt e tjetėrkujt, por jo tė Kosovės”, vazhdohet nė kėtė komunikatė.
Sipas hartuesve tė cilėt pėrveē qė nė fund tė komunikatės e kanė shėnuar se janė nga Mitrovica, asgjė tjetėr nuk dihet rreth identitetit tė tyre.
“Partitė politike tė mbėrthyera nga klanet mafioze dhe nga liderėt qė janė tė pėrzier nė krimin e organizuar dhe tė ndihmuar nga njė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare, as s’e ēajnė kokėn pėr popullin”, thuhet nė kėtė kėrcėnim. Mė tej, ata pyesin se cilėt nga liderėt politikė nė vend i kanė familjet e varfra duke dhėnė vetė pėrgjigje, sipas sė cilės, tė gjithė prej kėtyre liderėve janė vetėm milionerė.
Ndėrrimin e qeverive tė vendit, ata e krahasojnė me ndėrrimin e vagonėve tė trenit, kurse zyrtarėt e saj si njerėz qė mbajnė dokumente tė Serbisė.
“Ne e kemi goditur kryeqytetin mė 2 korrik 2005, qė t'iu tėrheqim vėrejtjen se nuk shkon kėshtu dhe durimit i ka ardhur fundi”, sqarohet nė kėtė deklaratė e cila vazhdon me kėrkesa.
Mė tej, autorėt kėrkojnė qė brenda 60 ditėsh, presidenti i vendit tė shpėrndajė Kuvendin, Qeverinė dhe tė shpallė gjendjen e jashtėzakonshme, ta formojė njė gjykatė speciale neutrale vendore dhe tė gjykohen liderėt e klaneve mafioze.
Sipas tyre, TMK duhet tė shndėrrohet nė ushtri tė Kosovės, SHPK tė pastrohet nga elementet mafioze politike dhe ata pro serbė.
Nė tė kundėrtėn, kėta persona kėrcėnojnė se do tė godasin mbarė Kosovėn, me njė valė dhune tė paparė deri mė sot nė kėtė pjesė tė Evropės.
“Ne nuk duam dhunė, por as nuk do t’ju tolerojmė mė shumė, prandaj qysh tash ju kėrkojmė falje familjeve tė viktimave tė pafajshėm dhe kėshillohen qytetarėt qe tė mos enden pa nevojė afėr objekteve qeveritare dhe jo qeveritare dhe UNMIK-ut
se, loja ka pėrfunduar”, thuhet nė kėtė komunikatė.

Dilaver
05-05-06, 17:14
BE-ja ndihmon Kosovėn me 46.5 milionė euro

Prishtinė, 5 maj 2006 (Kosovapress) Koha 16:21
BE-ja ka miratuar Programin e ndihmės pėr Kosovėn pėr 2006, shuma mjeteve tė tė cilės ėshtė paraparė tė jetė 46.5 milionė euro, mjete kėto tė cilat do tė investohen nė reformat kyēe politike, ekonomike dhe sociale, kanė bėrė tė ditur zyrtarė tė Agjencisė Evropian pėr Rindėrtim (AER) nė Prishtinė.