PDA

View Full Version : A Mund Tė Bėhet Njeriu Miliarder Vetėm Me Mendime ?


sakra
23-08-09, 00:05
Bisedė konkrete me Daut Demakun

A MUND TĖ BĖHET NJERIU MILIARDER VETĖM ME MENDIME ?
(Pjesa e parė)


Nė Kosovė, kėtė verė, po ndodh njė fenomen i rėndėsishėm: ngado tė shkosh, nė tė gjitha mjediset, nė tė gjitha rrethanat, MENDIMI POZITIV, si tė thuash, ėshtė nė top-listėn e temave tė bisedave. Pėr mendimin pozitiv flitet me admirim nė tė gjitha nivelet dhe tė gjithė e pranojnė se kjo mėnyrė e tė menduarit NJĖMEND ėshtė e ardhmja e njerėzimit. Dhe, nė kėto biseda, emri qė lakohet pėrherė ėshtė: “Kėshtu thotė mendimi pozitiv...” ose: “Kėshtu thotė Daut Demaku...”, pas tė cilit vjen konstatimi: “Dhe ėshtė e vėrtetė..., dhe ka tė drejtė...” etj.
Zotin Demaku e takuam nė Rahovec, pas pėrfundimit tė njė Tribune, ku ai ishte referuesi i parė i tribunės dhe pėr www.sa-kra.ch (http://www.sa-kra.ch/) zhvilluam njė bisedė me tė.


www.sa-kra.ch: Z. Demaku, ēka ndodhi kėshtu, kjo ėshtė njė kthesė e madhe nė pranimin e Mendimit Pozitiv te tė gjithė shqiptarėt?

Daut Demaku: Pėr tė gjithė shqiptarėt nuk e di, por pėr Kosovė - PO. Me germa tė mėdha po them PO! Mendimi pozitiv pėrfundimisht ka hyrė nė ēdo familje dhe ėshtė pranuar me dashamirėsi mahnitėse.
Ēka ndodhi?
Nė Kosovė ndodhi ajo qė ka qenė e ditur se do tė ndodhte njė ditė.
Nė anėn tjetėr, janė tė tjerėt, qė thonė se literatura ėshtė e fuqishme, bindėse dhe - ajo e kreu punėn vet.
E vėrteta qėndron diku nė mes. Ėshtė e vėrtetė se ne kemi bėrė punė tė mirė, sepse kemi folur e kemi shkruar, kemi punuar qė t’i hapet rruga kėsaj literature dhe kemi punuar me pėrkushtim e sinqeritet qė tė pėrhapet kjo mėnyrė e tė menduarit pozitiv.
Mirėpo, ėshtė edhe njė faktor i tretė, ėshtė qenia shqiptare midis nesh e literaturės, qė e mati punėn, si thuhet: me peshore tė barnatores, e analizoi nga tė gjitha anėt, dhe, nė fund, u bind se ne po e themi tė vėrtetėn.
Dhe ndodhi mrekullia.
Jam i bindur se populli ėshtė kamera mė e fshehtė nė botė. Kjo kamerė e fshehtė di ēdo gjė, vlerėson me saktėsi kompjuterike ēdo gjė dhe – nuk mashtrohet kurrė. Sepse ky popull e do tė VĖRTETĖN, aq sa e do jetėn.
Kjo sjellje e admirueshme, ky nderim qė e dėshiron gjithkush, e ledhaton sedrėn e njeriut, e kėnaq individin, egon, por ta dini: kjo tė ngarkon edhe me PĖRGJEGJĖSI tė madhe.
Sepse, respekti e nderimi fitohen me mund tė madh, por, pėr besė, mund tė digjen si fija e kashtės, pėr njė ēast.

Faktori i dytė, me rėndėsi jetike pėr depėrtimin e Mendimit Pozitiv nė Kosovė, ėshtė njė begatim i njohurive nga kjo mėnyrė e tė menduarit. Begatimin e bėri shkenca e fuqishme amerikane, fizika kuantike.
Unė them se meritat mė tė mėdha tė pėrhapjes sė shpejtė dhe tė pranimit tė plotė tė Mendimit Pozitiv i ka pikėrisht FIZIKA KUANTIKE. Kjo ėshtė baza shkencore e Mendimit Pozitiv. Dhe kjo bazė ėshtė njėmend shkencė e pastėr. Madje, do tė thosha, fizika ėshtė njė ndėr shkencat mė shkencore nė botė. Ėshtė e ditur se nė gjeometri dhe nė fizikė nuk ekziston toleranca e plus-minusit tė gabimit. Nė kėtė shkencė diēka ose ėshtė ose nuk ėshtė - tolerancė nuk ka.
Para njėzet vjetėsh, kur fillova tė merresha me studimin e kėsaj literature dhe tė kėsaj mėnyre tė tė menduarit, edhe unė, kisha dilema shumė serioze.
Nė njėrėn anė - literatura ishte e mrekullueshme, rruga ishte mahnitėse, shihej e dihej se rezultatet herėdokur do tė ishin kulmore, por - thellė nė mua, jetonte se jetonte njė dilemė: kjo mėnyrė e tė menduarit, a ėshtė besim fetar, a ėshtė ndonjė koncept sektar, a ėshtė fall e magji, a ėshtė mashtrim e sharllatanizėm?...
Kur u binda se baza e kėsaj mėnyre tė tė menduarit ėshtė shkenca, Fizika Kuantike, qė ėshtė aq e pėrparuar nė Amerikė, atėherė tė gjitha dilemat e mia u shuan dhe - atėherė - ndjeva thellė nė shpirt se - brenda tokės dhe qiellit nuk mund tė ketė mė ASNJĖ pengesė, qė mė ndal nė kėtė rrugė. E dija se do tė kishte rėnie e ngritje, pengesa e kthesa, por isha – qind pėr qind, i bindur – se njė ditė do tė dalim FITIMTARĖ.

www.sa-kra.ch: Por, megjithatė, kjo bazė shkencore ka qenė e njohur edhe mė parė, e kėtė verė sikur ka ndodhur KTHESA E MADHE nė Kosovė?

Daut Demaku: Po. Ėshtė e vėrtetė. Por kthesėn e vėrtetė e shkaktoi filmi dokumentar “Sekreti”.
Kur e panė tė gjithė se ēka thonė, qysh flasin e ēka kėshillojnė – nė kėtė film dokumentar - kokat mė tė njohura nė botė pėr pėrdorimin praktik tė Ligjit tė tėrheqjes, kur u bindėn se vetėm me mėnyrėn e kėtillė tė tė menduarit mund tė bėhen miliarderė – shikoni: nuk po them milionerė, por miliarderė – atėherė – kush t’u dilte pėrpara?... Dhe, para sė gjithash e mbi tė gjitha – dokumentari “Sekreti” njėherė e ndihmon njeriun tė krijojė njė bindje, njė qetėsi, njė pikėtakim me bukurinė e ligjeve tė universit e pastaj tė ofron edhe mundėsinė pėr pėrfitime (edhe) materiale.

sakra
23-08-09, 00:07
www.sa-kra.ch: E ju, Z. Demaku, njėmend jeni tė bindur se vetėm me mėnyrėn e tė menduarit mund tė bėhet njeriu miliarder?

Daut Demaku: Nuk ėshtė fjala kėtu pėr BINDJE. Kėtu bėhet fjalė pėr njė tė vėrtetė shkencore. Shkenca nuk i pėrfill bindjet e individit - je apo nuk je ti i bindur - shkenca bazohet nė vėrtetėsinė e ligjeve, nė kėtė rast: nė Ligjin e tėrheqjes – njėrin prej ligjeve qė hyjnė nė kuadrin e tė vėrtetave tė padiskutueshme dhe tė pėrjetshme tė universit.
Ndaluni pak dhe mendoni pėr rastin e multimiliarderit botėror, George Soros.
(Pėr arsye mėsimet mė tė qėndrueshme dhe mė tė plota merren vetėm nga biografitė e njerėzve tė suksesshėm)
E keni idenė kur njė ēun i ri, 14 vjeē, njė hebre i Hungarisė, si fėmijė emigron nė Angli, dhe, thotė:
E kam ditur sekretin e Ligjit tė tėrheqjes, me kokė nė jastėk e kam dėrguar dėshirėn time nė univers dhe sot i kam 4 mijė dollarė tė ardhura nė ēdo minutė. Edhe kur unė fle, nė ēdo minutė mua me vijnė nga 4 mijė dollarė... E kush ėshtė ai njeri, a gjendet njeri i tillė nė botė, qė me punė do t’i fitonte nga 4 mijė dollarė pėr ēdo minutė?...
Por, asokohe “Sekretin” e kanė ditur njė numėr mjaftė i vogėl i njerėzve qė numėroheshin nė gishtat e dorės. Sot sekreti u zbulohet tė gjithėve... Mė nė fund, pse tė flas unė pėr dokumentarin e famshėm, qė po e ndryshon mėnyrėn e tė menduarit nė botė? Merreni DVD-nė, uluni rehat nė kolltuk, shikojeni nė ekran tė televizorit dhe - binduni vetė... Unė asnjėherė prej askujt nuk kam kėrkuar qė tė mė besojė, por kam kėrkuar dhe kėrkoj qė – ta provojė! Nė qoftė se jeta nė ēdo hap tė bind pėr tė vėrtetat faktike, atėherė ėshtė problem yti se ēka do tė bėsh me jetėn tėnde... Mė dhemb shpirti vetėm pėr ata qė u mungon NJOHJA, kur tė arrihet njohja, ecja nė ngritjen shpirtėrore ėshtė ēėshtje e dėshirės sė individit. Nė mėsimet tona nuk ka “duhet”, sepse “duhet” ėshtė dhunė, por ka vetėm “dua”, sepse “dua” ėshtė dashuri...


www.sa-kra.ch: Mė bėtė edhe mua kureshtar: ku gjendet kjo DVD?

Daut Demaku: Nė shumė lokacione tė Prishtinės dhe nė Qendrėn e Mendimit Pozitiv. Ėshtė nė gjuhėn shqipe, e pėrkthyer pėr mrekulli. E shqipėruar dhe lexuar me lehtėsi e qartėsi, qė ta kuptojnė edhe filloristėt... Por, e keni edhe nė tė gjitha gjuhėt e mėdha tė botės, e mund ta gjeni edhe nė www.thesecret.tv (http://www.thesecret.tv/)
Populli ynė thotė: kush lyp – gjenė! Urdhėroni... Ata qė janė tė interesuar, sigurisht, do ta gjejnė..


www.sa-kra.ch: D.m.th. unė e marr njė DVD, e shikoj nė televizor disa herė dhe kam gjasa tė bėhem miliarder, apo?

Daut Demaku: Jo dhe Po. Jemi njerėz tė rritur, nuk jemi fėmijė tė kėnaqemi me pėrralla. Nėse tė mungon njohja pėr krijimin e energjisė, jo. Nėse di tė krijosh energjinė e duhur – po! Fundja, po tė ishte aq e thjeshtė dhe aq e lehtė, me njė DVD tė bėhesh miliarder -atėherė miliarderėt do tė bėheshin sikur fijet e barit. Por, ėshtė kėtu njė teknikė, njė metodė shumė subtile pėr ruajtjen e energjisė, pėr krijimin e filmit mendor, pėr pėrjetimin e asaj gjendjeje sikur tė ketė ndodhur, pėr gėzimin e plotėsimit tė dėshirės, por - pa akumulim tė energjisė – dėshira nuk mund tė dėrgohet nė univers. D.m.th., fjala ėshtė pėr krijimin e njė filmi tė plotė mendor me njė energji dhe emocion tė duhur...

www.sa-kra.ch: Edhe nė ligjėratė e theksuat kėtė moment: ata qė nuk dinė ta krijojnė dhe ta menaxhojnė energjinė, ata pėrjetojnė shumė dhimbje, duke filluar nga magjia e zezė, sehiret, tė bamet, tė shkelurit, mėsyshi, pastaj dėshtimet nė mėsime, dėshtimet nė profesione, divorcet nė bashkėshortėsi... a na thuani pak mė shumė pėr energjinė?

sakra
23-08-09, 00:08
Daut Demaku: Energjia ėshtė jetė. Pa energji s’ka jetė. I vdekuri s’ka fije energjie, prandaj ėshtė i vdekur.
Besimet fetare i thonė SHPIRT. Shkenca i thotė ENERGJI. Ėshtė e njėjta gjė. Pa shpirt, je i vdekur. Pa energji, je i vdekur. Njė ėshtė, ndryshon emėrtimi.
Njeriu shpirtėrisht i dobėt, ėshtė i prirur t’u besojė e t’u nėnshtrohet tė gjitha lėndimeve nė jetė. Magjia e zezė, sehiret e shėmtitė e tjera, janė tė vėrteta, nėse je i dobėt dhe u beson. Por nėse je i fortė shpirtėrisht dhe nėse nuk u beson – ato shuhen si bryma para diellit. As nuk mund tė tė prekin, as nuk mund tė tė lėndojnė. Pikė.
Njerėzimi, edhe pse nuk e ka njohur Fizikėn kuantike, e ka ditur fare mirė se: s’ka shpirt tė fortė qė nuk mund ta mbajė nė jetė trupin fizikisht tė dobėt, por edhe s’ka shpirt tė dobėt qė nuk mund ta rrėnojė njė trup fizikisht tė fortė. Pse? Mungesa e energjisė e bėn njeriun tė lėndueshėm. Dėshtak. Mjeran. Shqip: QYQAR!
Njeriut pa ngritje shpirtėrore, d.m.th. pa energji tė duhur, mund t’i ndodhin tė gjitha humbjet: nė dashuri, nė biznes, nė mėsime, nė shėndet... ėshtė disi i humbur sikur organizmi pa IMUNITET. Energjia ėshtė mbrojtėsi mė i mirė kundėr tė gjitha dėshtimeve e dėshpėrimeve.
E kundėrta: njeriun e suksesshėm, tė hareshėm, tė shėndetshėm, tė pasur, tė menēur, tė lumtur – e bėn energjia e fortė. Njeriu me energji tė duhur, tė gjitha shėmtitė i kthen te burimi: nėse dikush tė bėn njė magji, energjia jote e kthen magjinė dhe e vret dėrguesin e saj. Nėse ke energji tė duhur, ti je mbret i botės...Je mbretėreshė absolute.. Jetėn e shndėrron nė lojė... Loja lumturinė e bėn pėrvojė...
Tė gjitha ligjet e universit janė pėr tė mirėn e njeriut. Tė marrim terrin, si shembull. A ekziston terri? Po, por JO! Dritėn e prodhojnė dielli, zjarri, ENERGJIA... Kush e prodhon terrin? Njė mijė vjet le tė jetė njė dhomė nė terr, asnjė shtresė e territ nuk krijohet. E po tė mbetet njė dhomė dhjetė vjet e papastruar, shtresat e pluhurit do tė jenė tė dukshme. Pse? Sepse pluhuri ekziston dhe krijon shtresa. Terri nuk ekziston dhe nuk krijon shtresa. E po, ēka tė bėjmė? Ta ndezim dritėn, sepse terri ėshtė vetėm MUNGESĖ e dritės. T’i ndezim DRITAT E MENDJES dhe, besoni, jeta do tė jetė lojė shumė e bukur dhe shumė e kėndshme.
Energjia ta dhuron edhe ESENCĖN, por edhe EKZISTENCĖN.
Kjo ėshtė vlera e energjisė. Nuk do tė doja tė flisja mė shumė pėr vlerėn e krijimit tė energjisė, sepse e di qė shumė njerėz do tė lėndoheshin, nė veten e tyre do t’i gjenin mungesat. Nuk jam i interesuar tė akuzoj, por tė pėrhap mundėsitė pėr kapėrcimin e pengesave.

www.sa-kra.ch: A ekzistojnė mėnyra, metoda apo teknika praktike pėr fuqizimin e energjisė?

Daut Demaku: Po. Dhe janė tė shumta, dhe janė mjaft efikase. Por, nė radhė tė parė duhet ta dimė se pėr njeriun ekzistojnė katėr burimet kryesore tė energjisė: frymėmarrja, ushqimi, gjumi dhe gjendja mendore pozitive. Kjo e fundit, GJENDJA MENDORE POZITIVE, ėshtė tepėr e rėndėsishme, sepse: frymėmarrjen e bėn tė qetė dhe tė thellė, ushqimin e bėn tė tretshėm dhe tė shėndetshėm, gjumin e bėn relaksues dhe ēlodhės. Kjo ėshtė brenda minimumit tė natyrshėm tė jetės. E nėse do diēka mė shumė se ky minimum, atėherė pėrdoret MEDITIMI.
Meqė ne jemi qysh jemi dhe nuk dimė tė krijojmė gjendjet e qetėsisė, nuk e njohim MEDITIMIN, nuk dimė ta bėjmė neutralizimin e shpenzimit tė kotė tė energjisė, ne nė Qendrėn e Mendimit Pozitiv kemi bėrė diēka tė veēantė: e kemi prodhuar njė CD me titull “Dėshira...”, qė e ndihmon secilin njeri tė hyjė nė njė meditim tė udhėhequr. Kjo CD ėshtė mrekulli mahnitėse, e kemi bėrė nė bashkėpunim me qendrat mė tė specializuara tė Evropės, ėshtė nė valė BETA. Por, ėshtė vetėm pėr NJĖ njeri. Dėgjohet vetėm nė shtrat. Pėr ata qė e duan, qė e dėgjojnė dhe ia respektojnė fjalėn, nuk ka pasuri qė mund tė jetė e barabartė me vlerėn e kėsaj CD-je. Ndėrkaq, pėr ata qė nuk e duan dhe nuk e respektojnė – vlera e kėsaj CD-je ėshtė sa njė zero e madhe.

www.sa-kra.ch: Ky ėshtė propozimi juaj qė tė fillohet me zbatimin e Ligjit tė tėrheqjes dhe tė mundėsisė pėr fitime tė mėdha?

Daut Demaku: Ky ėshtė fillimi i lojės. Unė them: tė luajmė... Ēka do tė fitojmė prej kėsaj loje? E para, do tė fitojmė njė qetėsi mahnitėse shpirtėrore. (Qetėsia shpirtėrore e ruan shėndetin, e krijon suksesin, e lumturon njeriun!) Pastaj do tė nisemi edhe nė rrugėn e plotėsimit tė tė gjitha dėshirave njė nga njė.
Deri tash kemi punuar shumė pėr pėrhapjen e literaturės, sepse NJOHJA ėshtė e para. Tash, nga DIJA (njohja) duhet tė kalojmė nė KUPTIMIN e dijes. Nė pėrdorimin praktik tė kėsaj dijeje. Noti nuk mėsohet nė beton. Njė mijė ligjėrata do tė jenė tė kota, po nuk u hodhe nė ujė. Gėte thotė: “Mendja e fuqishme, qė bėn pėrpjekje pėr pėrdorimin praktik tė dijes teorike – ėshtė mendja mė e mirė nė botė”. Koha ėshtė tė fillojmė praktikisht dhe konkretisht.


www.sa-kra.ch: Sa ėshtė e sigurt kjo mėnyrė?

Daut Demaku: E vetmja siguri nė jetėn njerėzore ėshtė – PASIGURIA e plotė. Siguri e garanci nė jetėn e njeriut nuk ka dhe nuk mund tė ketė. Por, duke e shikuar DVD-nė nė televizor shumė herė, do tė mėsoni si vepron Ligji i tėrheqjes... Pasi ta keni parė e kuptuar mirė se ēka thonė kokat e menēura tė botės (gjatė 90 minutave sa zgjat ky dokumentar), atėherė kalohet nė dėgjimin e CD-sė “Dėshirat...” dhe kjo bėhet pėr 21 ditė nga njė herė nė ditė... (Janė udhėzimet nė CD) dhe pastaj pritet shtatė ditė pushim dhe rishtas fillon 21-ditėshi tjetėr. Kjo mund tė vazhdojė tėrė jetėn.


Nė vazhdimin tjetėr (pjesa e dytė) do tė lexoni:

-A mund tė bėhet njėmend dikush miliarder vetėm me mendime?
-Cili ėshtė shqiptari i gjallė qė arriti tė pasurohet pėrmes kėsaj mėnyre?
-Ēka ėshtė, nė tė vėrtet, SHKENCA AMERIKANE?
-Njohja e vėrtet e ZOTIT!
-Dokumentari “Sekreti i lumturisė” dhe barazimi i tij me VLERTA E JETĖS!
-A do tė ndodh mrekullia qė 2% e mė tė menēurve tė kombit, tė interesohen pėr kėto materiale? etj.

premium
24-08-09, 00:47
Me mend jo ēė tė bėhem miliarder por tė okupoj gjith Botėn :biggrin:

jadore
24-08-09, 09:24
“pershendetje te nderuar antare,
ndodhemi tek rubrika:HAPSIRIRE FILLOZOFIKE - PSIKOLLOGJIKE :
kemi nderin ta kemi mystafire autorin ``SAKRA““ qe me elaborimet e tij vetem sa e pasuron dhe begaton forumin dhe njohurite tona , prandaj kjo hapsire i dedikohet vetem postimeve te tij dhe antareve te tjere qe vertet duan te kontibojne me pune te mirefillte dhe seriozitet studimi ..
prandaj cdo forme tjeter e komunikimt do te fshihet
faliminderit per mirkuptim
jadore

shfletuesi_
25-08-09, 19:26
Qdo gje eshte e mundur, sikur te shiteshin mendimet :) Normal qe do beheshin Milliardera.

4peace
25-08-09, 21:20
“pershendetje te nderuar antare,
ndodhemi tek rubrika:HAPSIRIRE FILLOZOFIKE - PSIKOLLOGJIKE :
kemi nderin ta kemi mystafire autorin ``SAKRA““ qe me elaborimet e tij vetem sa e pasuron dhe begaton forumin dhe njohurite tona , prandaj kjo hapsire i dedikohet vetem postimeve te tij dhe antareve te tjere qe vertet duan te kontibojne me pune te mirefillte dhe seriozitet studimi ..
prandaj cdo forme tjeter e komunikimt do te fshihet
faliminderit per mirkuptim
jadore

Nejse...
...tash nuk do te protestoj per shlyerjen e postimit te meparshem. Nuk do te protestoj edhe kur te shlyhet postimi i meposhtem.

Tema ne fjale ka shume pak te beje me filozofi... Kurse me "psikologji" deri diku. Kjo qe do ta quanim "psikologji" (nen thonjeza) faktikisht eshte magji. Edhe ate ka te beje me magjine e zeze. Magjia e zeze burimin e vet e ka tek forcat e erreta, qe ndryshe qyhen forca ta materialitetit. Apo, si i temi popullorēe - materializem.

Une nuk dyshoj se ate se ekzistin forca e mendjes, sic eshte cekur ketu. Mirepo, kur e gjithe kjo force perdoret per te arritur te mira materiale, e gjitha shkon ne drejtim te gabuar...

Paramendo: une dua te behem miliarder. Qe te behem miliarer, keto miliarda duhet doemos t'i fitoj ne lllogari te tjereve. Ne llogari te shume njerezve. Te cilet, me shume gjasa, duhet te varferohen, madje edhe te vdesin urie (sic ndodh sot e gjithe diten anembane rruzullit tokesor)... per hir e asaj se une dua te pasurohem. Sikur shembulli i Sorrosit qe u citua ne kete shkrim.


Te hollat/parate jane mjet shkembimi...
...e kurrsesi mjet mevetesimi.

Dhe, krejt per ne fund: Cfare me duhen mua ato miliarda per veten time kur (tashme po e dijme se) per ato miliarda duhet te vuajne/vdesin qinda mija (ne mos miliona) njerez?

Ja, pra, e nderuara Jadore, sa ka te beje kjo teme me filozofi e psikologji.


***

sakra
26-08-09, 19:37
Anėtarė tė nderuar dhe tė dashur tė kėtij forumi,

Nuk e kam postuar kėtė intervistė pėr t’ia imponuar askujt, as mendimet e mia as bindjet e profesorit mendjendritur D. Demaku. Thjesht, kėtė e kam bėrė duke u bazuar nė ligjet e dialektikės, se: “Dija kur shpėrndahet, rritet, shumėzohet”. Dijen nuk e konsideroj unė kurrė si tė tepėrt, prandaj si parim nė jetėn time e kam pasur gjithnjė shkėmbimin e saj. Ato qė unė kam arritur t’i vjel nga tė tjerėt, jam munduar t’i ndaj (pa kushtėzime), po ashtu me tė tjerėt.

Tė gjithė e dimė se ne, si qenie njerėzore, jetojmė nė botėn e dualitetit ose polaritetit. Gjithēka qė ne perceptojmė pėrmes shqisave tona, ka njė pol, por njėkohėsisht edhe njė kundrapol. Kjo vlen, pothuajse pėr tė gjitha proceset jetėsore - edhe pėr mendimet, pavarėsisht polaritetit tė tyre! Kontradikta, ndoshta nė dukje, por ja, qė janė domosdoshmėri edhe nė kėto procese debatuese! Andaj, dua t’i falėnderoj tė gjithė: edhe ata qė shprehen konsideratėn pėr intervistėn e publikuar mė sipėr edhe gjithė tė tjerėt qė shprehen mospajtimet e tyre lidhur me kėtė temė (qofshin postime qė janė akoma aktuale apo ato, tashmė, tė shlyera).

Shprehja e mendimit ėshtė e drejt elementare dhe e patjetėrsueshme e secilit individ. Pėrmes shprehjes sė mendimeve nė forma tė ndryshme (qoftė edhe pėrmes njė fjalie), ai, nė fakt, pasqyron edhe botėn e tij tė brendshme, karakterin, edukatėn, kulturėn, njohurit... e shumė veti tė tjera tė personalitetit qė e kompletojnė atė si individ...

Nuk dua tė merrem nė kėtė shkrim pėr terminologjitė e cekura, qoftė fjala pėr “magjinė” (e bardhė apo e zezė), psikologjinė etj., pasi ekzistojnė fjalorė tė shumtė qė i zbėrthejnė detajishtė dhe shumė qartė kėto nocione. Nuk dua tė polemizoj as me ironit (talljet) e ndokujt rreth dukjes sė jashtme (pamjes fizike) tė qenies mė komplekse dhe mė tė ndritur, tė quajtur njeri, pasi pamja e tij fizike, bukuria ose shėmtia, janė dhuratė e farės Hyjnore, pasi tė tillė i ka modeluar vet Krijuesi - Perėndia, qofshin ata nė dukje edhe si Frankenshtajni vet!...

Nė kėtė elaborim dua tė vė nė pah - tė theksoj, njė gjė: se tė gjitha kėto pikėpamje janė produkte tė mendimeve tona. Ashtu si mendoni, ashtu edhe jeni, ashtu veproni, ashtu jetoni. Dukja e botės suaj tė jashtme ėshtė pasqyrim i botės suaj tė brendshme i botės sė mendimeve. Megjithatė, njerėzit assesi nuk arrijė ta kuptojnė se burimi i tė gjitha sukseseve ose dėshtimeve, i lumturisė ose mjerimit, i dashurisė ose urrejtjes, i bukurisė ose shėmtisė gjendet brenda qenies sė tyre, nė tė menduarit e tyre. Pra, tė menduarit ėshtė energji madhore qė vė ne aksion tė gjitha mekanizmat e organizmit tonė. Mendimet janė zanafilla e ēdo gjėje, xixa qė lind nė shpirt, ngacmon grimcat mė tė imta tė energjisė tė njohura deri mė sot (kuantat), vė nė veprim energjinė e ēliruar nga zbėrthimi i atomeve, energji e cila formėsohet dhe fuqizohet deri nė shpėrthim, energji e cila ndėrton ose rrėnon jetėn, i sjell njeriut suksese ose dėshtime...

Ēdo sukses nė jetė e njeriut, sado i vogėl tė jetė, i sjell atij njė lloj kėnaqėsie shpirtėrore, i dhuron njė buzėqeshje zemrės. Nuk ėshtė e thėnė qė njeriu tė bėhet miliarder me mendime (edhe pse kjo nuk pėrjashtohet). Titullin e kam vendosur nė kėtė intervistė si metaforė pėr suksesin e pėrgjithshėm nė jetė. E rėndėsishme ėshtė qė njeriu ta hedh hapin e parė drejt suksesit. Pjesa mė e madhe e shumė njerėzve mė tė famshėm tė botės, janė nisur nga hiqi. Ndoshta njė hiq edhe mė tragjik se i shumėkujt prej nesh, e megjithatė kanė arritur suksese madhėshtore. Mos harroni se: “Ēdo gjė e madhe buron nga fillimet e vogla”. Prandaj, besimin nė arritjen e suksesit nuk duhet ta humbim kurrė. Besimi nė sukses provokon optimizėm, pėrderisa humbja e tij sjell pesimizėm.

Optimisti i absorbon qė nė mėngjes rrezet e para tė Diellit pėr tė akumuluar energji tė re dhe pėr ta zbrazur atė pastaj drejt caqeve tė dėshiruara, pėrderisa pesimisti e refuzon atė energji, prandaj edhe njehet gjatė gjithė kohės i plogėsht.

Optimisti gjen gjithnjė shtegun e duhur pėr tė lėvizur drejt qėllimeve tė veta, sepse posedon besimin e duhur nė aftėsitė e tija pėr t’iu kundėrvu sfidave qė mund t’i paraqiten gjatė atij rrugėtimi, pėrderisa pesimisti, me pasivitetin e vet, me mosbesimin nė aftėsitė e veta, me dyshime irracionale vė barriera duke i mbyllur edhe ato pak shtigje ekzistuese qė mund ta nxjerrin nė rrugėn e suksesit. Dhe e gjithė kjo, nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse produkt i mendimeve tona.

Urtaku unė D. Demaku nė librin e tij “Sekreti i lumturisė” (qė mund ta shkarkon falas tek sektori “Literaturė” ne web faqen www.sa-kra.ch (http://www.sa-kra.ch/)) ndėr tė tjera shkruan: “Tė gjitha ligjet e natyrės punojnė pėr tė mirėn e njeriut, vetėm njeriu punon kundėr vetvetes”. Ndėrsa filozofi i madhi Osho thotė: “Ti mund t’i lejosh vetes tė bėhesh njė lulėzim i mrekullueshėm i vetėdijes, por mund tė bėhesh edhe robot. Por, mbaje nė mend, ti e mban pėrgjegjėsinė - vetėm ti, dhe askush tjetėr.
Optimist ėshtė njeriu qė nė agim i qaset dritares dhe thotė: “Mirėmėngjesi, Zot!”
Pesimist ėshtė njeriu qė i qaset dritares me fjalė: “O Zot, mėngjes ėshtė?”
Krejt varet nga ti. Ai ėshtė njė, i njėjti mėngjes, ndoshta edhe e njėjta pamje, ndoshta edhe qė tė dy kėta persona banojnė nė tė njėjtėn dhomė - ēdo gjė varet nga ata.”

Prandaj, o njeri i mirė, mendo pozitivisht, bėhu optimist dhe pėrqafoje jetėn - buzėqeshi i pari asaj qė pastaj ajo tė ta dhuroj buzėqeshjen e pafund ty.
Mos harro se buzėqeshja ėshtė nektari i jetės dhe njė zemėr qė ushqehet me kėtė nektar nuk do t’i mungoj kurrėn e kurrės lumturia.

Respekt dhe shėndet pėr tė gjithė.

P.s. Pjesa e dytė e intervistės do tė publikohet kėtė tė diele (me 30.08.2009).

murrizi
26-08-09, 19:54
Sa u bė mirė qė autori i Temės erdhi e na e sqaroi qėllimin e vėrtetė tė Temės e qė unė nuk dyshoja aspak nė aftėsit e njė intlektuali, por kushedi u mendova ndoshta mund tė ketė ndonjė nga ato marrveshjet prapa perdeve dhe u durova pėr shkrimet qė mi pati shlyer moderator Jadori.

Unė e pata lexuar temėn, bile nis hollė e hollė edhe unė jam munduar tė nxjerrė Tema tė llojit tė tillė, edhepse pa njė profesionalitet si ky i Profesor Demakut kuptohet. Mirpor jam munduar!
Nuk ėshtė kėtu fjala ,eh hajt veq sa pėr tė shtuar nji shkrim mė tepėr , ėshtė pikėrisht ky Optimizmi, qė unė e shfaq gjithah (n'shumtėn e rasteve) nėpėr postimet e mija, ky optimizėm qė vėrtetė edhe nė jetėn reale mė pėrcjellė hap pas hapi (shyqyr zotit) !

Prap, mė duhet ta them qė mė gėzoi qasja e juaj neutrale sa i pėrket sė drejtės sė gjithėsecilit tė shprehė atė qė "din", edhepse unė nuk kam mundur tė vėrejė kėtu (mes antarėve) qė kemi njė dallim kushedisa mes vete sa i pėrket ngritjes profesionale dhe asaj intelektuale, dikush nga ne kėtu po don me kon (me zor) ma PAP SE PAPA !

sakra
29-08-09, 23:20
Bisedė konkrete me Daut Demakun

A MUND TĖ BĖHET NJERIU MILIARDER VETĖM ME MENDIME?
(pjesa e dytė)


www.sa-kra.ch: A ua merr mendja se dikush njėmend do tė bėhet miliarder?

Daut Demaku: Po - do te fitoni aq sa besoni, dikush do tė bėhet miliarder, dikush milioner e dikush do tė fitojė aq sa i duhet. Por, para fitimit material, do tė fitohet shumė si harmoni shpirtėrore dhe si shėndet fizik dhe mendor. Pastaj, mund tė vijė edhe ajo tjetra, tė fitohen milionat... Por, ama: mos ta teprojmė me premtime, sepse secili fitim, ka njė ēmim, secili sukses, ka njė rrugė bukur tė gjatė. Mos ta marrim me mendjelehtėsi se e kemi zbuluar ujin e valė. Ta provojmė. Pėr tė humbur nuk humbim gjė, nuk lodhemi dhe nuk shpenzojmė, do ta krijojmė njė gjendje tė mrekullueshme relaksuese (pozitive) dhe, sigurisht se - dikush - do tė fitojė shumė...

www.sa-kra.ch: Njihni ndonjė shqiptar tė gjallė qė ka arritur pėrmes kėsaj mėnyre?

Daut Demaku: Po. Ta marim shembull vetėm njėrin nga nxėnėsit e Depack Chopres, (ish-kėshilltarit tė presidentit Klinton, autorit tė bestsellerėve botėrorė, qė tash i ka rreth 4 milionė nxėnės on-line). Ai ėshtė Hetem Ramadani, njė biznesmen shqiptar, qė jeton nė Slloveni. Para shumė vjetėve - ka qenė nxėnės i Mėsuesit mė tė madh nė botė.
Paraprakisht duhet tė them se nuk ka arritur atė qė ka arritur VETĖM pėrmes Ligjit tė tėrheqjes, por edhe pėrmes kėsaj njohjeje... Unė kam pasur fatin ta njoh dhe t’i dėgjoj ligjėratat e tij. Ėshtė njė humanist, njė zemėrbardhė, njė njeri i veēantė, njė urtar i dashur, qė Ligjin e dhėnies e ka zbatuar nė praktikė (mund t’ju kujtohen donacionet e tij pėr Gėrdecin, pėr botėn artistike tė kolosėve tė artit nė Shqipėri e nė Kosovė, e ka ndihmuar edhe Qendrėn tonė atėherė kur kishim nevojė... ) Por, ky njeri, e ka edhe njė rrezatim shumė pozitiv, edhe vetėm kur ia jep dorėn, tė pėrshkon njė ndjenjė e mirė... (Por, mos tė flas mė shumė, se mos po e lėndoj, pa dashje...)


www.sa-kra.ch: Edhe mė parė, literatura inspirative, ka folur pėr fitimet materiale, por mė shumė e ka nėnvizuar qetėsinė shpirtėrore?

Daut Demaku: Tė dyja kėto janė tė lidhura, si thuhet: mish e thua! Nuk mund tė kesh qetėsi shpirtėrore, kur tė qan fėmija, nuk mund tė jesh i qetė, kur tė mėrdhijnė kėmba e dora, apo kur je i uritur. Qetėsi shpirtėrore do tė thotė HARMONI mes materiales e shpirtėrores, mes tokėsores e hyjnore, pra: vijės horizontale dhe vertikale. Treni nuk ecėn pa dy binarė: binarin e frikės dhe tė dashurisė... kjo ėshtė jeta, kėshtu ėshtė jeta... Njėra pa tjetrėn nuk bėjnė, ėshtė utopi, pėrrallė. E ne po flasim pėr shkencė.

www.sa-kra.ch: Mos do tė kemi tepėr shumė njerėz tė pasur...?

Daut Demaku: Thesari hyjnor ėshtė i pashtershėm. Nė qiellin e jetės ka vend pėr tė gjithė yjet e fuqishėm. Jeta nuk ngurtėsohet brenda limiteve. Jeta nuk ka logjikė. Nė jetė i pėrhershėm ėshtė vetėm NDRYSHIMI...
Edhe njė herė po them: shumė mė e mirė ėshtė kjo lojė qė po e propozoj unė... sesa tė merremi mė gjėra tė kota, shpesh tė dyshimta e pa pėrmbajtje...

Ėshtė edhe njė moment qė do tė doja ta nėnvizoja: Studimet e fundit tė shkencės amerikane thonė: 1% e popullsisė posedon 96% tė pasurisė sė njė vendi, kurse 99% pėr qind e popullsisė posedojnė vetėm 4% tė pasurisė sė atij vendi.
Pse? Sepse nuk e dinė “Sekretin”... Prandaj: vuajnė.
E po, ēfarė dėmi do tė kemi nėse e provojmė ngritjen shpirtėrore, apo akumulimin e energjisė, qė, prapė po them, ėshtė e njėjta gjė. Tė jeni tė bindur se tė gjithė do tė fitojmė dhe humbės nuk do tė jetė ASNJĖ.

www.sa-kra.ch: Disa herė gjatė kėsaj bisede e keni theksuar shkencėn amerikane?...

Daut Demaku: Sabir, unė e dua tė VĖRTETĖN. Ēka ėshtė shkenca amerikane, a ėshtė pėrrallė pėr fėmijė, a ėshtė mashtrim, a ėshtė dogmė, politikė, apo ėshtė VĖRTETĖSI jetėsore?
Ēka ta merr mendja ty, kush e bėri Amerikėn – Amerikė? Rrena, hajnia, mashtrimi, apo: sinqeriteti nė punė dhe mbėshtetja e plotė nė ligjet mė tė NATYRSHME dhe mė tė vėrteta tė jetės njerėzore?
Edhe sot e ruaj orarin e veprimeve tė njerėzve qė punuan nė lancimin e raketės Apollo 11. Ishte viti 1969, apo? Ai ekip, qė lancoi raketėn mė tė suksesshme nė botė dhe qė arriti nė Hėnė, ditėn e lancimit tė raketės - e kanė pasur orėn tė caktuar: Lutjen nė kishė! Edhe pse ishin mė profesionistėt nė botė, edhe pse nuk i linin rastit asnjė imtėsi, edhe pse ishin tė sigurt nė veprimet e veta, shkuan nė kishė dhe kėrkuan ndihmėn e Zotit dhe falėnderuan tė Madhin Zot.

A mund tė zgjidhet kryetar i SHBA-ve ndonjė hiēkushi, ndonjė palaēo i pavlerė? A e dini nėpėr sa sita e shosha kalon emri i kandidatit pėr president shteti? Dhe, a ju ka ndodhur ndonjėherė tė dėgjoni Presidentin e superfuqisė qė thotė: “Zoti e bekoftė Amerikėn”? Apo tė lexoni nė kartėmonedhat e dollarit “Ne besojmė nė Zot!”
E mė thuaj tash tė lutem, pse tė mos i besoj atij vendi qė i beson Zotit, shkencės dhe jetės?

sakra
29-08-09, 23:21
www.sa-kra.ch: Baca Daut, ju lutem, edhe njė pyetje: vėrtet ēka mendoni pėr besimin nė Zot?

Daut Demaku: Unė them kėshtu: nisja gjithmonė nga fillimi. Fillimi ėshtė vetvetja. Mos ia nis kurrė nga fundi, sepse atėherė nuk ka kurrfarė fillimi. Kush ia nis nga fillimi, mbėrrin deri nė fund, ndėrsa kush ia nis nga fundi, nuk mbėrrin kurrė tek fillimi. T’ia nisėsh nga fundi, ėshtė e pamundur: vijon tė vėrtitesh brenda rrethit. Nisja nga vetvetja...
Mendimtarėt e jetės tokėsore, lineare, ngulmojnė nė mohimin e Zotit, sepse nuk e NJOHIN. Kur dikush thotė: “Zoti nuk ėshtė”, kjo s’do tė thotė se ai ėshtė kundėr Zotit. Ėshtė thjesht njė njeri qė mendon, s’ėshtė kurrgjė tjetėr. Nuk ėshtė kundėr Zotit, sepse tė QENIT kundėr Zotit do tė duhej tė paraprihej nga njohja e Tij. Nuk ėshtė kundėr Zotit: KUSH NJEH ZOTIN, NUK MUND TĖ JETĖ KUNDĖR TIJ. Si ėshtė e mundur qė, ai qė ka njohur Zotin, tė jetė kundėr Tij? Nuk mundet.
Zotin e kanė njohur Profetėt, tė Pėrndriturit. Cili prej tyre mund tė jetė kundėr Zotit? Nuk munden, sepse e kanė NJOHUR.
Njė qytet qė e ke njohur, je takuar me tė, a mund tė thuash se nuk ėshtė, nuk ekziston. Mendja njerėzore NUK ECĖN nėpėr tė panjohurėn. NJOHJA ėshtė ēelėsi. Nėse tė mungon njohja, tė mungon gjithēka. Kur ta njohėsh Zotin, me ēdo frymėmarrje - gjithmonė do tė jesh vetėm e vetėm nė FALĖNDERIM.

www.sa-kra.ch: A kthehemi edhe njė herė tė fillimi: DVD-ja “Sekreti (i lumturisė)” dhe CD-ja “Dėshirat...”, kureshtja e lexuesve do tė kėrkojė tė dinė pak mė shumė?

Daut Demaku: Pėr kėtė mundėsi flas me shumė dėshirė, por frikohem mos po e teprojmė.
Dokumentari “Sekreti” ofron mundėsi tė gjerė tė NJOHJES, kryesisht pėr Ligjin e tėrheqjes. Do ta shihni se ēfarė fuqie MAGNETIKE ėshtė njeriu dhe nė cilėn mėnyrė e tėrheq edhe tė mirėn edhe tė shėmtuarėn. Dhe kjo tėrheqje me mendimet tona e rrėnon ose e ndėrton jetėn e njeriut. Prandaj, shkurt: vlera e kėtij dokumentari ėshtė e barabartė me VLERĖN E JETĖS sė njeriut.
Ndėrkaq CD-ja ėshtė mundėsi pėr krijimin e QETĖSISĖ. Kur tė qetėsohen valėt e mendjes, ėshtė njėsoj sikur kur qetėsohen valėt e oqeanit. Nė qoftė se valėt e oqeanit janė 20 metra tė larta, atėherė, po tė hidhet nė oqean njė ndėrtesė njėzetkatėshe – nuk do tė merret vesh asgjė. Por, kur qetėsohet oqeani, kur nė sipėrfaqe nuk pipėtin asnjė valėz, atėherė, po ta hedhėsh edhe njė guralec fare tė vogėl, menjėherė krijohen rrathėt, qė fillojnė nga pika ku ka rėnė guraleci dhe vazhdojnė tė zgjerohen.
Kjo ėshtė mėnyra e dėrgimit tė dėshirės nė Univers (pėr tė gjitha DĖSHIRAT, pavarėsisht a janė tė vogla apo tė mėdha), sepse mendja e shqetėsuar sjell vetėm shėmti, kurse mendja e qetė sjell mrekulli dhe fatlumėri.

www.sa-kra.ch: Mund tė merren nė librari, nė Qendėr, apo?...

Daut Demaku: DVD-ja mund tė merret tek shitėsit e librave, por edhe nė Qendėr, kurse me CD-nė puna ėshtė pak mė ndryshe. Meqenėse ėshtė nė valėt BETA dhe po ndodh kopjimi, atėherė ndodh shėmtia, sepse kopjimi e shndėrron nė ALFA-valė dhe atėherė CD-ja ėshtė njė hiēgjė. Prandaj, qė tė mos ndodhė ky manipulim (ti e di qė nė Kosovė ēdo gjė kopjohet, pėr fat tė keq), CD-nė e mbaj unė dhe dy-tre bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Qendrės. Porositė mund tė vijnė vetėm pėrmes adresės elektronike ose nė dorė. Mė falni, por na kanė mbuluar mashtruesit dhe, patjetėr, duhet tė jemi tė kujdesshėm! Dhe, kur pėrdoret origjinali, njėmend nuk do tė ketė humbės, por vetėm fitimtarė dhe mirėnjohės tė pėrhershėm. Deri mė tash kėshtu ka ndodhur, pse tė mos ndodhė kėshtu edhe tash e tutje?

www.sa-kra.ch: Cilat janė parashikimet, sa njerėz mund tė interesohen pėr kėto materiale?

Daut Demaku: Pika ideale do tė ishte, qė pėr kėto materiale - tė interesoheshin mė tė menēurit e kombit. Kjo, mė tė menēurit e kombit, sillet rreth 2% e pjesėtarėve tė njė bashkėsie! Kjo ėshtė masa kritike. (2% janė lokomotivat e njė vendi) Po tė jenė tė devotshėm kėta 2% tė shqiptarėve, do tė ndodhte mrekullia, sepse vėrtet e kemi njė gjendje tė rėndė. Mė tė menēurit e kombit sjellin kthesa serioze dhe e ndėrtojnė tė ardhmen e njė vendi. Pse ėshtė Suedia – Suedi, ose Sllovenia – Slloveni?, Amerika – Amerikė, sepse njerėzit janė nė rregull! Po tė duam ne, ama tė gjithė, sa kohė do tė na duhej ta shndėrrojmė Kosovėn nė mrekulli? Pak, shumė pak kohė.

E dini se nuk ka jetė pa vuajtje, nuk ka vuajtje pa shkak dhe nuk ka shkak qė nuk mund tė kapėrcehet?
Kapėrcimi i tė gjitha shkaqeve tė vuajtjes bėhet me ndihmėn e ENERGJISĖ!


www.sa-kra.ch: Po “nėse ndodh mrekullia” dhe interesohen pėr kėto materiale mė tė menēurit e kombit, ai 2%, si thoni Ju, ē’do tė ndodhė me fitimin?

Daut Demaku: Synimi im jetėsor ėshtė ndėrtimi i njė objekti solid pėr edukimin kombėtar! Tė bėjmė njė punė pėr tė qenė - nė mėnyrė qė kjo Kosovė, ku popull i shumėvujatur – tė shndėrrohet nė vend me prestigj tė lartė. Kjo ėshtė “hisja” jonė, ajo ēka mund tė bėjmė NE nė “kaēikun” tonė. Njė pikė ujė nė oqeanin e kombit. Kaq.
Nga kėto materiale nuk mbetet ndonjė fitim i madh. Por, mbetet! Fitimi i madh ėshtė nė anėn tjetėr, nė ndėrtimin e hartave tė reja nė mendjet e njerėzve. Ky ėshtė fitim real!
Ta kesh shtėpinė me njė mijė dhoma – ti mund tė flesh nė njė prej tyre, t’i kesh njė mijė palė kėpucė ti do t’i mbathėsh njė palė... Ėshtė njė urti, e gdhendur nė Piramida tė Egjiptit, diku 300 vjet para Epokės sė Re, qė thotė: “njeriu jeton nga njė e treta e ushqimit qė merr, nga dy tė tretat e tjera jetojnė mjekėt e tij!”
Nuk i kam pėr zemėr deklaratat patetike, por mė besoni se ata qė pėrpiqen ta ndihmojnė nė jetė vetėm NJĖ NJERI, ata nuk bėjnė punė njerėzore, por HYJNORE! Si thuhet nė librat e menēura: nėse do t’i shėrbesh Zotit – ndihmoje njeriun!
Nė qoftė se bėjmė diēka tė mirė tė gjithė sė bashku - tė gjithė do ta ndiejmė veten mirė, sepse do tė punonim shumė dhe mirė pėr tė ARDHMEN e fėmijėve tanė.

www.sa-kra.ch: Ju falem nderit, Baca Daut dhe shumė suksese juve dhe Qendrės sė Mendimit Pozitiv!

Daut Demaku: Faleminderit dhe juve dhe tė gjithė lexuesve dhe lexueseve jua dėrgoj njė pėrqafim vėllazėror dhe njė porosi: tė punojmė tė gjithė sė bashku pėr fėmijėt tanė dhe pėr fėmijėt e fėmijėve tanė, sepse atyre u mbetet atdheu amanet!

Daut Demaku
044 158 421
dautdemaku@yahoo.com

“Qendra e Mendimit Pozitiv”
044 670 009
mendimipozitiv@yahoo.com (mendimipozitiv@yahoo.com)

AlbaSoft
29-08-09, 23:31
Bashko shikimin intelegjencen deshiren dhe ka gjasa me arrit ate qe don mir po kurr sun e kapercen rreskun mendoj un.....

shfletuesi_
30-08-09, 03:24
Bashko shikimin intelegjencen deshiren dhe ka gjasa me arrit ate qe don mir po kurr sun e kapercen rreskun mendoj un.....

E pra egzistoka mundesia te behesh Miliarder vetem me Mendime.

Makresh
30-08-09, 22:07
Me mendime jam ber qysh moti miliarder. lol.-