Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Feja e Shqiptarit
Emri
Fjalėkalimi
Feja e Shqiptarit Besimi dhe njeriu! Fetė, librat e shenjtė, mėnyrat e besimit ....



 
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-08-04, 11:50   #1
livoreka bicio
 
Anėtarėsuar: 23-07-04
Vendndodhja: (itali)
Postime: 2,086
livoreka bicio e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek livoreka bicio
Gabim A Krijon problem feja ne dashuri??

Po e hapi ket tem ndoshta esht pak banale por me falni... ne qofse lind nje dashuri e madhe, ne mes nje qifti qč jan tč njč kombi dhe kan dy feje tč ndryshme si do tč reagoni per bashkim jetsor?kjo pyetje vlen per te dy gjinit, si do mos neve djemve shpesh na ka ndodh ky rast... pershendes te gjith. :?: 8)


livoreka bicio Nuk ėshtė nė linjė  
Nyje Interesante
Vjetėr 09-08-04, 01:09   #2
K-man
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Vendndodhja: Chicago, SH.B.A.
Postime: 357
K-man e ka pezulluar reputacionin
Gabim

nuk duhet me pas problem, se dyte jan shqiptar. vetem nese familja eshte ekstremiste, ateher ndodhin problemet...
__________________
Ēdo fillim i keq, e ka mbarimin e keq.
K-man Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 09-08-04, 12:26   #3
livoreka bicio
 
Anėtarėsuar: 23-07-04
Vendndodhja: (itali)
Postime: 2,086
livoreka bicio e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek livoreka bicio
Gabim

K_man: te pershendes dhe tč faleminderoj per pčrgjigjen...
livoreka bicio Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 09-08-04, 12:35   #4
Gentiana
 
Avatari i Gentiana
 
Anėtarėsuar: 09-10-03
Postime: 11,949
Gentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Nje tem te till e kemi dikund, dhe me duket se autorja e asaj teme esht Murgesha...
__________________
Dashuria ben ēudira ēdo dite: ajo dobeson te fuqishmin, forcon te dobetin, nga i menēuri ben budallain, i nga budallai te menēurin, favorizon pasionet dhe zhduk arsyen. Me nje fjale, i permbys gjerat.
Gentiana Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 09-08-04, 12:57   #5
Gentiana
 
Avatari i Gentiana
 
Anėtarėsuar: 09-10-03
Postime: 11,949
Gentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėmGentiana i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Po korigjona, autor i temes esht Libero_78...
__________________
Dashuria ben ēudira ēdo dite: ajo dobeson te fuqishmin, forcon te dobetin, nga i menēuri ben budallain, i nga budallai te menēurin, favorizon pasionet dhe zhduk arsyen. Me nje fjale, i permbys gjerat.
Gentiana Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 09-08-04, 17:14   #6
livoreka bicio
 
Anėtarėsuar: 23-07-04
Vendndodhja: (itali)
Postime: 2,086
livoreka bicio e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek livoreka bicio
Gabim

z Genta te pershendes dhe ju kerko falje per ket por metč vertet un ndoshta nuk paskum pas rastin me e pa kčt tem dhe tani po e kerkoj dhe dota lexoj.se tč ju them te drejten isha ne dyshym para se tč hapi ket tem se ndoshta eshtč tem e komplikuar per pergjigje ket e kuptoj edhe unč.. te pershendes shum ty dhe te gjith tjeret. :!:
livoreka bicio Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 09-08-04, 17:31   #7
turisti
nė sokaqet misterioze....
 
Avatari i turisti
 
Anėtarėsuar: 25-07-04
Vendndodhja: Mahalla e azganave p/n
Postime: 47,343
turisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Tung Livoreka bicio. Dallimet jane ne kokat e tona.Une mendoj nese dy te rinj dasurohen feja nuk luan rol sepse DASHURIA nuk eshte E KĖSAJ ose ASAJ feje, por DASHURIA ėshtė e dhėnė nga ZOTI. :P :P :P :P :P :P :P
__________________
Ēdo gjė ėshtė e kalueshme,a mė i kalueshmi ėshtė njeri.
turisti Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 09-08-04, 17:55   #8
Gentiani
...
 
Avatari i Gentiani
 
Anėtarėsuar: 27-06-04
Vendndodhja: Luginen e dashurise !
Postime: 3,888
Gentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėmGentiani i pazėvėndėsueshėm
Gabim

:roll: :roll: :shock: :!: :!:
Gentiani Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 20-08-04, 19:36   #9
anna
 
Anėtarėsuar: 17-01-04
Vendndodhja: ........
Postime: 2,539
anna e ka pezulluar reputacionin
Gabim

SDUHET ME KON POR NE KOSOVE ESHTE SHUME
anna Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 22-08-04, 16:26   #10
Avi_Cena
 
Anėtarėsuar: 29-07-04
Vendndodhja: SHTETI SHQIPĖTAR
Postime: 6
Avi_Cena e ka pezulluar reputacionin
Gabim MARTESA E LEJUAR DHE E NDALUAR

MARTESA E LEJUAR DHE E NDALUAR SIPAS ISLAMIT DHE LLOJET E SAJ.

S'ka murgėri nė Islam
Shikimi i tė fejuarės
Fejesa e ndaluar
Pėlqimi i vajzės
Gratė e ndaluara
Martesa e ndaluar nga qumėshti
Ndalimet nėpėrmjet martesės
Bashkimi i dy motrave
Tė martuarat
Gratė idhujtare
Martesa e muslimanes me jo muslimanin
Prostitutat
Martesa me mė shumė gra
Urtėsia e lejimit tė martesės me mė shumė gra


MARTESA DHE LOJET E SAJA


S'ka murgėri nė Islam

Nė njė anė Islami nuk lejon lidhje gjinore tė pakufizuara dhe pėr kėtė ndalon prostitucionin dhe ēdo gjė qė shpie nė tė, mirėpo nė anėn tjetėr, lejon tė kundėrtėn, gjegjėsisht thėrret nė martesė dhe ndalon heqjen dorė dhe tredhjen.

Nuk i lejohet muslimanit tė aftė pėr martesė ta refuzojė aktin e tillė me pretekst se i pėrqėndrohet vetėm Zotit, adhurimit tė Tij dhe murgėrimit e largimit nga kjo botė.

Pejgamberi a.s. ua ka potencuar disa sahabėve tė tij tė cilėt anonin nga murgėrimi, se kjo mėnyrė trajtohet si devijim nga rruga e Islamit dhe si refuzim i Sunnetit tė Pejgamberit a.s. Nė kėtė mėnyrė ai i eliminoi mendimet e tilla tė krishtera nga rrethi Islam.

Ebu Kulābe thotė se disa sahabe tė Pejgamberit a.s. dėshironin ta refuzojnė kėtė botė, t'i braktisin gratė e tyre dhe t'i qasen murgėrimit. Pejgamberi a.s. foli fjalė tė rrepta e pastaj tha:

"Ata (popujt) para jush u shkatėrruan nga murgėrimi, ishin tė vrazhdė ndaj vetes dhe Zoti u bė i vrazhdė ndaj tyre. Disa prej tyre ende gjenden nėpėr manastire e faltore. Adhuroni Zotin, mos i shoqėroni asgjė, shkoni nė haxhxh e umre, bėhuni tė drejtė dhe ēdo gjė do tė jetė e drejtė pėr ju! " (Transmetim i Abdurrezakut, Ibn Xheririt dhe Ibn Mundhirit.)

Pėr shkak tė tyre u shpall ajeti:

"O ju qė besuat! Mos i ndaloni (mos i bėni haram) tė mirat qė per ju i lejoi All-llahu (i bėri hallall), dhe mos e teproni se Alllahu nuk i do ata qė e teprojnė (i kalojnė kufijtė e dispozitave tė Zotit)". (Māide, 87)

Nga Muxhahidi transmetohet se disa njerėz si Uthman ibn Madh'uni dhe Abdull-Ilah ibn Amri dėshironin tė heqin dorė nga kjo botė, tė tredhen dhe tė veshin tesha tė papėrpunuara. Pėr ta u shpall ajeti i lartpėrmendur dhe ai qė vijon. (Tefsiri i Ibn Xheririt)

Buhariu transmeton se njė grup i sahabėve shkuan te shtėpitė e Pejgamberit a. s. pėr t'i pyetur bashkėshortet e tij rreth ibadetit tė tij. Kur i dėgjuan, menduan se pėrgjigjja ėshtė e pamjaftueshme dhe thanė: "Si mund tė krahasohemi me Pejgamberin a.s. kur atij Zoti ia ka falur mėkatet e kaluara dhe tė ardhshme!" Njėri prej tyre tha se do tė agjėrojė tėrė jetėn, tjetri tha se do tė lutet tėrė natėn kurse i treti tha se nuk do tė martohet asnjėherė. Kur e dėgjoi kėtė Pejgamberi a.s. ua sinjalizoi gabimin dhe u tha:

"Unė e njoh mė mirė se ju Zotin dhe mė shumė se ju prej Tij friksohem, mirėpo natėn e kaloj nė lutje e gjume, agjėroj, ha dhe martohem. Ai qė largohet nga Sunneti im, nuk ka lidhje me mua (nuk mė takon mua!) ".

Sa'd ibn Ebi Vekkasi thotė se Pejgamberi a.s. e ka refuzuar murgėrinė e Uthman ibn Medh'unit, dhe sikur tė lejonte, tė gjithė ne do tė tredheshim.

Pejgamberi a.s. u thotė tė gjithė tė rinjve:

"O ju tė rinj! Ai qė mund tė kujdeset pėr gruan le tė martohet, ngase kėshtu i mbyll shikimet dhe mbron veten." (Transmetim i Buhariut)

Nga kėto hadithe disa dijetarė e obligojnė martesėn pėr ēdo musliman qė ka mundėsi pėr tė, kurse disa tė tjerė e kushtėzojnė pėr atė qė s'mund tė qėndrojė e ta mbrojė veten.

Nuk i takon muslimanit tė mos martohet nga frika prej rizkut tė paktė apo prej pėrgjegjėsisė por obligohet tė pėrpiqet, tė punojė dhe tė presė begatinė nga Zoti, tė cilėn ua ka premtuar tė martuarve qė dėshirojnė tė jenė tė pastėr e tė dėlirė. Nė kėtė kontekst, Zoti i Madhėruar thotė:

"Dhe martoni tė pamartuarat (tė pamartuarit) dhe robėrit e robėreshat tuaja qe janė tė ndershėm e tė ndershme. Nėse jeni tė varfėr, Allahu ju begaton nga mirėsia e Tij, Allahu ėshtė bujar i madh, i gjithėdijshėm ". (Nur, 32)

Pejgamberi a.s. thotė:

"Zoti e ka bėrė hak t'u ndihmojė tre personave: tė martuarin qė dėshiron tė mbrohet, robin qė ia mundėson zotėriu i vet tė paguajė e tė fitojė lirinė dhe luftėtarin nė rrugėn e Zotit " (Transmetim i Nesaiut, Tirmidhiut, Ibn Maxhes dhe Hakimit.)

Shikimi i tė fejuarės
Kur vendos muslimani tė martohet dhe tė fejojė ndonjė femėr, atėherė i lejohet ta shohė para se t'i fillojė hapat e martesės dhe ta njohė mė mirė, me qėllim qė tė mos gabojė e tė ngatėrrohet me diēka qė e urren.

Pasi qė syri ėshtė zėdhėnės i zemrės, atėherė mund tė ndodhė qė takimi me sy t'i afrojė zemrat dhe t'i bashkojė shpirtrat.

Transmeton Muslimi nga Ebu Hurejreja se ka thėnė:

"Isha te Pejgamberi a.s. kur erdhi njė njeri dhe e lajmėroi se dėshironte tė martohej me njė grua prej ensarėve. Pejgamberi a.s. tha: "A e ke parė! " Kur i pėrgjigjet se jo, atėherė vazhdon dhe thotė: "Shko ta shohėsh ngase ka diēka nė sytė e ensarėve!"

Mugire ibn Shu'be transmeton se kur e ka informuar Pejgamberin a.s. pėr fejesėn e vet, ai i ka thėnė:

"Shihe atė, ngase kėshtu mund tė vazhdoni! " Kur erdhėn prindėrit e saj, ai ua transmetoi fjalėt e Pejgainberit, mirėpo, me sa duket, ata nuk shprehėn gatishmėri pėr njė gjė tė tillė. Kur dėgjoi vajza nga dhoma, i tha: "Pasi qė Pejgamberi tė urdhėroi tė mė shohėsh, atėherė mė shiko..." Pastaj Mugireja thotė se "e pashė dhe e martova!" (Arrihet pėlqimi dhe midis tyre qėndrojnė engjėjt, (Transmetim i Ahmedit, Ibn Maxhes, Tirmidhiut, Ibn Habbanit dhe Daramiut.))

Pejgamberi a.s. nuk i ka caktuar Mugires se sa duhet tė takohet me tė fejuarėn e vet, gjegjėsisht ēka duhet tė shohė nė tė fejuarėn e vet. Sipas disa dijetarėve lejohet shikimi i fytyrės dhe i duarve, mirėpo kėto pjesė janė tė lejuara edhe nė raste tjera jashtė fejesės. Pra, meqė bėhet fjalė pėr rast specifik, atėherė duhet tė lejohet diēka mė tepėr se nė rastet e rėndomta. Nė njė hadith tė Pejgamberit a.s. thuhet:

"Kush dėshiron tė fejojė ndonjė grua dhe kėrkon tė shohe diēka qė indukton martesėn, le tė veprojė ashtu!" (Transmetim i Ebu Davudit.)

Disa dijetarė e teprojnė nė atė se ēka duhet tė shihet, kurse disa tė tjerė janė mė rigorozė prandaj solucioni mė i mirė ėshtė mesatarja. Sipas disa hulumtuesve, atij qė kėrkon fejesėn i lejohet ta shohė atė qė dėshiron ta fejojė por tė veshur me teshat qė i veshė para tė iatit tė vet, vėllait dhe atyre qė janė tė ndaluar pėr tė. Bile, sipas hadithit tė theksuar, i lejohet ta marrė nė shoqėrim me tė jatin e saj ose me ndonjė qė i ndalohet martesa me tė dhe tė shkojnė nė vendet ku si zakonisht shkojnė pėr vizitė ose nė vende tjera tė lejuara pėr tė njohur intelektin, shijen dhe tiparet e personalitetit tė saj, por me kusht qė tė jetė e veshur me veshje sipas normave tė sheriatit. Kjo ėshtė njė pjesė e domethėnies sė hadithit tė Pejgamberit a.s.: "Dhe kėrkon tė shohė diēka qė indukion martesėn, le tė veprojė ashtu! ". Nėse mashkulli dėshiron sinqerisht tė fejojė ndonjė femėr, atėherė i lejohet ta shohė atė me dijen ose pa dijen e saj e tė familjes sė saj. Xhabir Ibn Abdull-Ilahu, pėr gruan e vet thotė: "Fshehesha pas drurit pėr ta parė atė".

Nga hadithi i Mugires nėnkuptojmė se nuk i lejohet babait tė pengojė tė bijėn e vet pėr tė parė atė qė dėshiron ta fejojė me qėllim tė sinqertė. Nėse e ndalon nė emėr tė traditės, atėherė duhet tė dijė se tradita i nėnshtrohet sheriatit e jo e kundėrta.

Nuk i lejohet babait, tė fejuarit ose tė fejuarės qė ta keqpėrdorin mundėsinė (e afruar nga sheriati), dhe tė lejojnė qė i fejuari dhe e fejuara nė emėr tė fejesės tė shkojnė nė teatro, nė klube e nė qendra tregtare pa u shoqėruar me ndonjėrin nga tė ndaluarit e saj pėr martesė. Kjo traditė sot ėshtė e zakonshme nė mesin e muslimanėve, tė cilėt dėshirojnė t'i imitojnė qytetėrimin dhe traditat e Perėndimit.

Fejesa e ndaluar

Muslimanit nuk i lejohet ta fejojė gruan qė ėshtė nė idet, ngase nė kėtė periudhė e pengon martesa e kaluar. Dėshira pėr fejesė nė kėtė rast mund tė shfaqet me anė tė gjesteve indirekte ose sugjestioneve e jo nėpėrmjet propozimit direkt. Zoti i Madhėruar thotė:

"Paraqitja juaj pėr martesė ndaj grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė ose mbaitja e fshehtėsisė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju". (El-Bekare, 235)

Gjithashtu i ndalohet muslimanit tė fejojė gruan qė ėshtė e fejuar me vėllain musliman, ngase i fejuari i parė ka tė drejtėn qė duhet tė respektohet pėr tė ruajtur lidhjen dhe dashurinė midis njerėzve. Muslimani ėshtė larg moralit qė kundėrshton burrėrinė dhe qė i ngjanė grabitjes e sulmit. Nė qoftė se i fejuari i parė e prishė fejesėn dhe lejon tė dytin qė ta fejojė tė fejuarėn e tij, atėherė nuk ka kurrfarė mėkati.

Muslimi transmeton se Pejgamberi a.s. ka thėnė:

"Besimtari ėshtė vėlla i besimtarit. Nuk i lejohet besimtarit tė japė ēmim mė tė lartė se atė qė e ka ofruar vėllai i tij (nė fe) si dhe (nuk i lejohet) ta fejojė tė fejuarėn e vėllait tė vet (nė fe) ". (Transmetim i Muslimit.)

Buhariu gjithashtu transmeton se Pejgamberi a.s. ka thėnė:

"Njeriu mund tė fejojė tė fejuarėn e ndokujt tjetėr vetėm nė qoftė se prishet fejesa me tė parin ose t'i japė leje i pari." (Transmetim i Buhariut.)

Pėlqimi i vajzės

Vajza jep pėlqimin pėr martesė dhe nuk i lejohet tė jatit tė saj ose tutorit qė ta refuzojė ose ta lė pas dore pėlqimin e saj. Pejgamberi a.s. thotė:

"Gruaja qė ka qenė e martuar ka mė shumė tė drejtė pėr veten e saj se tutori, ndėrsa prej vajzės kėrkohet pėlqimi, e pėlqimi i saj ėshtė edhe heshtja ". (Transmetim unanim.)

Njė vajzė shkon te Pejgamberi dhe e lajmėron se i jati i saj dėshiron ta martojė me njė person qė ajo e urrenė dhe kur ia len asaj tė drejtėn pėr zgjedhje, ajo thotė:

"Pranoj atė qė veproi babai im por dėshiroj qė t'u tregoj grave se kjo ēėshtje nuk u takon etėrve" (Transmetim i Ibn Maxhes dhe i tė tjerėve.)

Nuk i lejohet babait ta vonojė martesėn e sė bijės sė vet nė qoftė se vjen dhe e kėrkon njė njeri me fe e moral. Nė kėtė kontekst, Pejgamberi a.s. thotė:

"Tri giėra nuk vonohen: namazi, xhenazja dhe martesa me nieriun adekuat ".

Ai pėrsėri thotė:

"Nėse ju vjen ndokush qė ėshtė fetar dhe i moralshėm, martone, e nėse jo, atėherė do tė ndodhin fitne e korrupsion i madh nė tokė". (Transmetim i Ibn Maxhes dhe i tė tjerėve.)

Gratė e ndaluara

Muslimanit i ndalohet martesa me ndonjėrėn nga kėto femra:

1. Gruaja e babait, qoftė e lėshuar ose qė i ka vdekur burri. Kjo martesė lejohej nė periudhėn paraislame, mirėpo me shpalljen e Islamit kjo formė e martesės anulohet, ngase-gruaja e babait ka trajtimin e nėnės pas martesės sė saj. Ėshtė e natyrshme qė ndalimi i tillė tė mbrojė autoritetin e prindit. Ndalimi i pėrhershėm i kėsaj martese i kėputė tė gjitha shpresat dhe i pėrforcon lidhjet e respektit tė ndėrsjellė.

2. Nėna, pastaj gjyshja, qoftė nga nėna apo babai, e mė tutje.

3. E bija, vajza e tė bijės ose tė birit, e mė tutje.

4. Motra, qoftė nga babai ose nga nėna.

5. Halla - motra e babait, nga babai ose nga nėna.

6. Tezja - motra e nėnės, nga babai ose nga nėna.

7. Bijat e vėllait.

8. Bijat e motrės.

Kėto tė afėrta nė Islam quhen meharim (tė ndaluara) ngase muslimanit i ndalohen me ndalim tė pėrhershėm, pa marrė parasysh kohėn apo vendin. Pėr kėto edhe burri quhet mahreni ngase ėshtė. i ndaluar pėr to.

Urtėsia e penginiit tė martesės me gratė e lartpėrmendura ėshtė e qartė.

a. Natyra e njeriut refuzon tė ketė epshe seksuale ndaj nėnės, motrės ose bijės sė vet, bile ekzistojnė edhe disa kafshė qė i refuzojnė lidhjet gjinore me tė afėrmet. Pėrveē kėsaj, njeriu respekton tezen dhe haffėn si nėnėn e vet, kurse xhaxhain dhe dajėn si baba tė vetin.

b. Sikur tė mos kishte ndalim kategorik nga sheriati, atėherė do tė rrezikoheshin lidhjet midis burrit dhe atyre ngase ekzistojnė lidhje tė ngushta intime e private.

c. Midis burrit dhe kėtyre tė afėrmeve ka dashuri stabile qė manifestohet nėpėrmjet respektimit, dhe pėr kėtė shkak mė mirė ėshtė pėr tė qė tė kėrkojė tė huajat me anė tė martesės, sepse kėshtu vendosen lidhje tė reja dhe zgjerohet sfera e dashurisė midis njerėzve!

"Dhe nė mesin tuaj bėri mėshirėn dhe dashurinė!". (Er-Rrūm, 21)

ē. Dashuria instinktive qė lind midis nieriut dhe tė afėrmeve tė tij tė cilat i cekėm pak mė parė, dhe qė mbėshtetet nė lidhje shpirtėrore e sentimentale, duhet tė mbetet e fortė dhe e pėrhershme pėr tė qenė bazė e lidhjes midis tyre dhe parim i kujdesit, dashurisė e respektit. Nėse kjo dashuri shndėrrohet nė martesė, nė konflikt e mospajtim, atėherė shkaktohen pėrēarje, lidhjet familjare s'janė stabile, tė forta dhe tė vazhdueshme.

d. Pasardhėsit nga lidhjet e tilla me tė afėrmet mund tė jenė tė dobėt dhe me tė meta. Nėse nė organizmin e personit ka ndonjė deformim fizik apo psikik, atėherė mund tė trashėgohet nė kėtė mėnyrė. dh. Gruaja ka nevojė pėr ndokėnd qė mbron tė drejtat e saj dhe interesin e saj para burrit, posaēėrisht nė rast tė prishjes sė marrėdhėnieve midis tyre. Pra, si mund ta mbrojė atė kur vetė ai ėshtė sulmues i saj?

Martesa e ndaluar nga qumėshti

9. Muslimanit i ndalohet martesa me gruan qė i ka dhėnė gji nė vegjėli, ngase ajo ka fituar statusin e nėnės nėpėrmjet qumėshtit qė ėshtė shndėrruar nė mish e eshtra. Tė dhėnurit gji rezulton me lidhje tė maternitetit mes tij dhe asaj. Kėto lidhje nė fillim mund tė jenė tė fshehta mirėpo nė ndėrdijen e tij deponohen dhe dalin nė raste eventuale. Kushtėzohet ndikimi i ushqimit tė tillė qė tė jetė nė kohėn e vegjėlisė, gjegjėsisht para moshės dyvjeēare, kur qumėshti konsiderohet ushqim i parė i foshnjės. Sasia e gjidhėnies duhet tė jetė pesė herė, gjegjėsisht pesė thithje deri nė ngopjen e foshnjės.

Nė bazė tė transmetimeve nėnkuptohet se numri pesė ėshtė mė i preferuari dhe mė i pranuari.

10. Gjithashtu ndalohen motrat nga qumėshti, ngase sikur meshkujt qė shndėrrohen nė vėllezėr, ashtu edhe femrat shndėrrohen nė motra. Nė kėtė kontekst, Pejgamberi a.s. thotė:

"Ē'ndalohet nga gjenealogjia, ndalohet edhe nga qumėshti!" (Transmetim unanim.) Siē ndalohen halla, tezja, e bija e vėllait dhe e bija e motrės nga gjenealogjia, gjithashtu ndalohen edhe nga qumėshti.

Ndalimet nėpėrmjet martesės
11. Ndalohet nėna e gruas nė kurorė ngase sipas Islamit, pas kurorėzimit me tė bijėn e saj, ajo pėr bashkėshortin trajtohet si nėnė e tii.

12. Ndalohet edhe e bija e gruas me tė cilėn martohet burri, e nėse nuk ka marrėdhėnie seksuale me tė dhe e lėshon, atėherė i lejohet martesa me tė bijėn e saj.

13. Gjithashtu ndalohet gruaja e djalit tė vėrtetė e jo e djalit tė adoptuar, ngase Islami nuk pranon legjislaturėn e sistemit tė adoptimit pėr shkak tė kundėrshtimit tė tė vėrtetės dhe realitetit, gjė qė rezulton me ndalimin e hallallit dhe lejimin e haramit. Zoti i Madhėruar thotė:

"E as nuk ua bėri djem tuaj tė adoptuarit tuaj (fėmijėt e tjetėrkujt, qė i adaptoni si tė juaj). Kėto janė vetėm thėniet tuaja qė i shqiptoni me gojėt tuaja, e All-Ilahu e thotė atė qė ėshtė realitet, dhe Ai udhėzon nė rrugė tė drejtė". (Ah'zāb, 4)

Pra, kjo ėshtė vetėm fjalė goje, nuk e ndryshon realitetin dhe nuk e bėn tė huajin tė afėrt.

Kėto gjėra tė lartpėrmendura ndalohen pėr shkak tė lidhjeve martesore qė kanė nevojė pėr marrėdhėnie tė forta tė ndėrsjella.

Bashkimi i dy motrave

14. Islami ia ndalon muslimanit martesėn me dy motra nė tė njėjtėn kohė (ky akt lejohej nė kohėn paraislame). Me kėtė ndalim Islanł dėshiron tė mbrojė dashurinė dhe lidhjen midis dy motrave, ngase mund tė shkatėrrohen po qe se bėhen gra tė njė burri.. Islami nė mėnyrė tė qartė ndalon martesėn me dy motra njėkohėsisht, kurse

Pejgamberi shton e thotė:

"Nuk lejohet martesa me gruan dhe hallėn e saj e as me tezen njėkohėsisht ". (Transmetim nė dy sahihėt.)

Pejgamberi gjithashtu thotė:

"Nėse veproni ashtu, do t'i kėputim lidhjet e farefisnisė."

Meqė Islami i pėrforcon lidhjet farefisnore, atėherė si mund tė pranojė diēka qė i shkatėrron?!

Tė martuarat

15. Nuk i lejohet gruas sė martuar tė martohet pėrderisa ėshtė nė martesė. Gruaja e tillė mund tė martohet vetėm nė kėto rrethana:

a. Tė pėrfundojė martesa me vdekje ose shkurorėzim,

b. Tė pėrfundojė koha e idetit e cila e mbron sinqeritetin e saj ndaj martesės sė parė. Periudha e idetit pėr gruan me bar-rė zgjat deri nė lindje, pa marrė parasysh se a ėshtė e gjatė apo jo.

Ideti i gruas tė cilės i ka vdekur burri, zgjat katėr muaj e dhjetė ditė. E shkurorėzuara pret kalimin e tre menstruacioneve me qėllim qė tė sigurohet pastėrtia e gjakut nga frika se mos ka mbetur diēka nga sperma e burrit tė mėparshėm. Ky kujdes vjen nė shprehje nga frika se mos ngatėrrohen rredhat. Kjo nuk vlen pėr tė rejat dhe tė moshuarat qė s'kanė tė pėrmuajshme dhe ideti i tyre zgjat tre muaj. Zoti i Madhėruar thotė:

"E ato gra qė janė tė shkurorėzuara, janė tė. oblige tė presin tre menstruacione. Nėse ato i besojnė All-Ilahut dhe Ditės sė fundit, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qč All-Ilahu e krijoi nė mitrat e tyre". (El-Bekare, 228)

"E ato nga gratė tuaja, tė cilave u ėshtė ndėrprerė cikli mujor (tė pėrmuajshmet) nėse nuk e kanė ditur, koha e priqes sė tyre ėshtė tre muaj, gjithashtu edhe ato qė ende nuk kanė pasur tė pėrmuajshmet pėr gratė shtatzėnė, afati i pritjes sė tyre ėshtė derisa tė lindin". (Talāk, 4)

"E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė". (El-Bekare, 234)

Tė gjitha kėto pėsėmbėdhjetė Iloje tė grave tė ndaluara pėr martesė, Kur'ani i pėrfshinė nė tre ajete tė sures "Nisa":

"Mos u martoni me ato gra me tė cilat ishin tė martuar prindėrit tuaj, me pėrjashtim tė asaj qė ka kaluar (para Islamit) sepse ajo ishte turpėsi, pėrbuzje e traditė e shėmtuar.

U janė ndaluar juve (tė martoheni me): nėnat tuaja, bijat tuaja, motrat tuaja, hallat tuaja, tezet tuaja, bijat e vėllait, bijat e motrės, nėnat tuaja qė ju kanė dhėnė gji, motrat nga gjiri, nėnat e grave tuaja (vjehrrat) dhe vaizat qė janė nėn kujdesin tuai e tė lindura (prej babait tjetėr) nga gratė tuaja me tė cilat patėt kontakt e nėse nuk keni patur kontakt me to atėherė s'ka pengesė (tė martoheni me ato vajza), dhe (janė tė ndaluara) gratė e bijve tuaj qė janė tė lindjes suaj (jo tė bijve tė adoptuar), dhe tė bashkoni (pėrnjėherė nė niqah) dy motra, pėrpos asaj qė ka kaluar. Vėrtet, All-Ilahu falė shumė, ėshtė mėshirues i madh.

(Nuk ju lejohet tė martoheni) edhe me gra tė martuara (qė kanė burra e nuk janė tė lėshuara), pėrveē atyre qė i keni futur nė pushtetin tuaj (robėreshat e luftės). Ky ėshtė obligim mbi ju nga All-llahu. U janė lejuar pos kėtyre (qė u pėrmendėn), tė tjerat qė t'i merrni me pasurinė tuai (me niqah) duke pasur pėr qėllim bashkėshortėsinė e jo kurvėrinė. E pėr atė qė e pėrjetuat ju nga ato (gratė me tė cilat patėt kurorė), jepnu shpėrblimin e tyre tė caktuar se ėshtė obligim. E nuk ka pengesė pėr ju, pas pėrcaktimit (tė niqahit), nė atė qė ju pėlqeni mes vete. All-Ilahu ėshtė i gjithėdijshėm, i urtė". (Nisa, 22-24)

Gratė idhujtare

16. Ndalohet martesa edhe me gratė idhujtare, tė cilat i adhurojnė putat si psh. idhujtaret arabe ose idhujtaret tjera tė ngjashme me to. Zoti i Madhėruar thotė:

"Mos u martoni me idhuitare derisa ato tė besojnė (Zotin). Njė robėreshė besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė idhuitare, edhe nese a)o (idhujtarja) ju mahnit. Mos u martoni as me idhuitarė derisa qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė nė zjarr, e All-llahu me mėshirėn e vet ju fton nė xhennet". (El-Bekare, 221)

Ajeti tregon se muslimanit i ndalohet martesa me idhujtare ashtu siē i ndalohet muslimanes tė martohet me idhujtar pėr shkak tė dallimit tė madh nė fe. Kėta thėrrasin nė xhennet e ata nė zjarr, kėta besojnė Zotin, pejgamberinė e botėn tjetėr kurse ato i bėjnė shok Zotit, mohojnė pejgamberinė dhe refuzojnė botėn tjetėr.

Meqė nė martesė ka qetėsi e dashuri, atėherė si tė afrohen kėto dy palė tė kundėrta njėra me tjetrėn?!

Martesa me gratė qė janė ithtare tė Librit

Kur'ani lejon martesėn me gratė qė janė ithtare tė Librit, si p.sh. me hebraiket dhe tė krishteret, ngase ka njė trajtim tė posaēėm ndaj ithtarėve tė Librit dhe i konsideron ithtarė tė fesė qiellore, pa marrė parasysh devijimet dhe ndryshimet qė i kanė bėrė. Ashtu siē lejohet ngrėnia e ushqimit tė tyre, gjithashtu lejohet edhe lidhja martesore me gratė e tyre. Zoti i Madhėruar thotė:

"Sot i lejuam pėr ju ushqimet e mira dhe ushqimet (tė therurat) e ithtarėve tė Librit janė tė lejuara (hallall) pėr ju, edhe ushqimet (tė therurat) tuaja janė tė lėjuara pėr ta (u janė lejuar). Gra tė ndershme besimtare dhe (gra) tė ndryshme nga ato tė cilave u ėshtė dhėnė Libri para jush, kur atyre u jepni pjesėn e caktuar tė kurorės, e jo amoralitetin dhe jo si dashnore ilegale". (Maide, 5)

Kjo ėshtė njė pasqyrė e tolerancės islame, e cila nuk mund tė haset te asnjė fe tjetėr qiellore. Edhe pse ithtarėt e Librit akuzohen pėr kufėr e humbje, i lejohet muslimanit tė martohet me ithtaren e Librit. Ajo vazhdon nė fenė e saj qiellore por nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe grua e (muslimanit), amvise nė shtėpinė e tij, qetėsi pėr shpirtin e tij, ruajtėse e sekreteve tė tij dhe nėnė e fėmijėve tė tij. Kur Zoti flet rreth ēėshtjes sė martesės dhe fshehtėsirave tė saj, thotė:

"Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe midis jush krijoi dashuri e mėshirė". (Er-Rrūm, 21)

Kėtu vlen tė cekim se pėr muslimanin mė shumė preferohet martesa me muslimanen e devotshme se sa me muslimanen qė e pranon Islamin vetėm si trashėgim nga prindėrit e vet.

Nė kėtė kontekst, Pejgamberi a.s. thotė:

"Merre atė qė ėshtėfetare dhe do tėjesh i lumtur!" (Transmetim i Buhariut.) Nėse e njohim kėtė gjė, atėherė do tė kuptojmė se pėr muslimanin mė e mirė do tė ishte martesa me ndonjė muslimane se sa me ithtaren e Librit.

Nė qoftė se muslimani frikohet nga pasojat qė i lė kjo martesė nė besimin e fėmijėve tė tij ose nė sjelljet e tyre, atėherė obligohet tė veprojė me menēuri dhe tė largohet nga ky rrezik.

Nė qoftė se nurriri i muslimanėve ėshtė i vogėl (nė mėrgim), atėherė preferohet qė tė ndalohet martesa me jomuslimanc, ngase nė qoftė se ndodh e kundėrta, atėherė nėnk-uptohet se shumė femra muslimane do tė mbeten tė pamartuara. Meqė, nė kėtė mėnyrė shoqėria islame dėmtohet, atėherė dėmi i tillė mund tė largohet me suspendimin graduai tė kėtij lejimi.

Martesa e muslimanes me jo muslimanin I

I ndalohet muslimanes tė martohet, me jomuslimanin qoftė ithtar i Librit apo jo. Nė kėtė kontekst, Zoti i Madhėruar thotė:

"Mos i martoni idhujtarėt derisa tė besojnė!" (El-Bekare, 221)

Pėr besimtaret emigrante thotė:

"Nėse vėrtetoni se ato janė besimtare atėherė mos i ktheni ato te jobesiintarėt, sepse as ato nuk janė tė lejuara pėr ta e as ata nuk janė tė lejuar pėr to!" (Mumteine, 10)

Meqė nuk ka pėrjashtim pėr ithtarėt e Librit, atėherė pėr tė gjitha muslimanet martesa e tillė ėshtė e ndaluar.

Islami lejon muslimanin tė martojė hebraiken ose tė krishteren por nuk e lejon muslimanen tė martohet me ndonjėrin prej tyre, ngase burri ėshtė shtylla e shtėpisė, mė i fuqishėm se gruaja dhe pėrgjegjės ndaj saj. Islan-ii garanton besinłn e gruas qė ėshtė ithtare e Librit nė martesėn me muslimanin dhe i respekton tė drejtat e saj nė pėrgjithėsi, mirėpo asnjė fe tjetėr nuk i garanton tė drejtat e gruas qė i takon fesė tjetėr e as lirinė e besimit tė saj, si p.sh. Krishterė dhe Hebraizmi.

Pra, si ta rrezikojė Islami ardhmėrinė e muslimaneve dhe t'i gjuajė nė duart e atyre qė nuk e nderojnė fenė e tyre si dhe nuk i mbrojnė tė drejtat e tyre?!

Nė bazė tė kėsaj, nėnkuptohet se burri obligohet tė respektojė besimin e gruas sė vet pėr tė patur nłrėkuptim nė jetė.

Muslimanii boson nė origjinėn e Hebraizmit dhe Krishterimit si fe qiellore, pamarrė parasysh devijimet. Ai beson nė Tevratin e Inxhilin si libra tė shpallur nga Zoti, ashtu siē beson nė Musain dhe Isaun si pejgainberė tė Zotit. Pra, ithtarja e Librit jeton nė kraharorin e njeriut qė respekton fenė e saj, Librin e saj dhe Pejgamberin e saj, bile muk ka iman nėse vepron ndryshe, kurse hebreu apo i krishteri nuk e pranojnė as Islamin, as Librin e Islamit e as Pejgamberin e Islamit; pra si mund tė jetojė muslimania nė atė rreth, kur dihet se ajo ka obligime fetare, farze e vaxhibe, hallalle e harame!? Ėshtė e pamundshme qė muslimania ta mbrojė nderin e saj fetar dhe ta mbrojė fenė e saj kur ballafaqohet drejtpėdrejt me burrin e saj?

Kėshtu arsyetohet edhe qėllimi i Islamit qė ndalon martesėn e muslimanit me idhujtare. Meqė Islami refuzon idhujtarinė dhe totemizmin nė mėnyrė kategorike, atėherė si do tė ketė qetėsi, dashuri e harmoni midis tyre?

Prostitutat

17. Me termin "prostituta" nėnkuptojmė gratė qė haptazi merren me kurvėri dhe fitojnė tė holla nėpėrmjet kėtij profesioni. Murthid ibn Ebi Murthid kėrkonte lejen prej Pejgamberit a.s. tė martohet me njė lavire qė e njihte prej kohės paraislame e qė quhej I'nāk, mirėpo ai refuzoi dhe zbriti ajeti i Kur'anit:

"Pushti nuk do tė duhej tė martohej me tjetėrkė pos me ndonjė grua tė pėrdalė ose idhujtare, e me gruan e pėrdalė nuk do tė duhej tė martohet kush pos ndonji pushti apo idhujtar. Ajo (lavirja), (ose martesa me tė) ėshtė endaluar pėr besimtarėt." (Nur, 3)

Pastaj Pejgamberi ia lexon kėtė ajet dhe i thotė:

"Mos e marto!" (Kėtė ngjarje e transmetojnė Ebu Davudi, Nesaiu dhe Tirmidhiu.)

Zoti i Madhėruar lejon martesėn me besimtaret dhe me ithtaret e Librit, ashtu siē lejon edhe martesėn e burrave, por me kusht qė tė kenė pėr qėllim bashkėshortėsinė e jo prostitucionin. Ai qė se pranon kėtė parim tė Kur'anit konsiderohet mushrik, dhe i lejohet tė martohet vetėm me mushrike. Ai qė pranon kėtė parim dhe obligohet se do ta aplikojė por martohet me atė qė e ka tė ndaluar pėr martesė, konsiderohet zani.

Ky ajet vijon pas ajetit tė dėnimit nė suren "Nūr":

"Laviren dhe pushtin t'i rrihni, secilin prej tyre me nga njėqind tė rėna". (Nūr, 2)

Ky ėshtė dėnim fizik e ai ėshtė dėnim etik. Ndalimi i martesės me pushtin e laviren, sipas traditės bashkėkohore, i ngjanė dėnimit me hqjen e nderit tė qytetarit, me anulimin e shtetėsisė ose me privimin e disa tė drejtave tė posaēme.

Pasi qė e sqaron kuptimin e ajetit tė lartpėrinendur, Ibn Kajjimi, (Zoti e mėshiroftė), thotė: "Ky parim ėshtė i qartė dhe i obliguar nga Kur'ani, bile obligim instinktiv dhe racional. Zoti i Madhėruar ia ndaloi robit tė Vet tė jetė burrė i tradhtuar, bashkėshort i mashtruar dhe njeri i degraduar i cili do tė martohet me lavire. Zoti d.m.th. e nibolli nė njerėzit instinktin qė kėtė ta urrejnė dhe ta dėnojnė. Pėr kėtė shkak, nėse dėshirojnė njerėzit tė shajnė ndokėnd, thonė: "Burri i lavires!" Zoti nuk e lejon muslimanin tė jetė i tillė". (Igathetul-lehefan vėll, 1, f. 66-67.) "Ndalimi i tillė sqarohet mė tepėr nga fakti se gruaja e tillė bėn krim kundėr burrit tė vet dhe shoqėrisė. Ajo fėlliq shtratin e burrit tė vet dhe shkatėrron rrjedhėn tė cilėn Zoti dėshiron ta mbrojė pėr hir tė integritetit dhe funksionimit tė pastėr tė shoqėrisė, qė e konsideron edhe dhunti tė Veten pėr njerėzinė. Prostitucioni shkakton kaos nė lidhjet e rrjedhės familjare. Njė prej karakteristikave tė urta tė sheriatit ėshtė ndalimi i martesės me lavire (prostitute) derisa tė pendohet dhe ta bėjė tė ditur se nuk ėshtė me barrė. (Pastėrtia e saj vėrtetohet me anė tė tė pėrmuajshmeve)".

Po ashtu, lavirja ėshtė grua e degraduar...

Zoti i Madhėruar e ka bėrė martesėn pėr hir tė dashurisė e mėshirės. Pasi qė dashuria ėshtė e pastėr, atėherė si mund e keqja tė jetė e dashur pėr burrin e mirė? Btirri quhet zevxh nga dualiteti e qė do tė thotė barabarėsi: dy tė martuarit janė dy palė tė barabarta, e sipas sheriatit, nuk mund tė j enė tė barabartė i miri me tė keqen, ngase nė rage tė cila nuk lindin dashuria, mėshira ose respekti i ndėrsjellė. E vertetė ėshtė fjala e Zotit kur thotė:

"Tė kėqijat (gra ose fjalė) janė pėr tė kėqijtė dhe te kėqijtė janė pėr tė kėqijat, ndėrsa tė ndershmet janė pėr tė ndershmit dhe tė ndrershmit janė pėr tė ndershmet". (Nūr, 26)

Martesa e pėrkohshme (mut'a)

Martesa nė Islam ėshtė kontratė e fortė dhe betim i rėndėsishėm mes dy bashkėshortėve pėr njė jetė tė pėrbashkėt e tė pėrhershme, me qėllim qė tė realizohet fryti psikik tė cilin e potencon Kur'ani (qetėsia shpirtėrore, mėshira dhe dashuria). Qėllimi qytetėrues i martesės ėshtė tė sigurohet vazhdimėsia dhe tė mbrohet ekzistenca e gjinisė njerėzore.

"All-Ilahu krijoi pėr ju bashkėshorte nga vetė Iloji juaj, e prej bashkėshorteve tuaja fėmijė e nipėr dhe ju furnizoi me (ushqime) tė mira." (Nahf, 72)

Martesa mut'a nėnkupton lidhjen bashkėshortore me interval kohor tė caktuar dhe me kompensim tė posaēėm, pa u realizuar ajo qė u cek mė parė. Kėtė Iloj tė martesės Pejgamberi a.s. e lejoi para stabilizimit legjislativ tė Islamit. Ai e lejoi nė rrugė e beteja e pastaj e ndaloi nė mėnyrė tė pėrhershme.

Nė fillim e lejoi ngase njerėzit ishin nė fazėn e quajtur "periudhė e tranzicionit" prej xhahilijetit nė Islam, dhe ishin mėsuar me prostitucionin qė ishte shumė i pėrhapur nė periudhėn paraislame.

Pasi qė pėr Fenė islame njerėzit dilnin nė luftė e xhihad, filluan tė ndiejnė vėshtirėsi nga largimi prej grave tė tyre. Pjesėmarrėsit e tillė ishin tė fortė e tė dobėt, dhe ekzistonte frika q'ė tė dobėtit tė ngatėrroheshin me prostitucionin, qė konsiderohet rrugė mė e keqe dhe mė e pamoralshme. Ata qė ishin tė fortė dėshironin ta tredhnin vetveten. Nė kėtė kontekst ibn Mes'udi thotė:

"Luftonim bashkė me Pejgamberin a.s. pa i patur gratė me ne, dhe thamė: 'A nuk tredhemi?' Kėshtu Pejgamberi a.s. na ndaloi kėtė mendim dhe na lejoi tė martohemi pėr njė kohė tė caktuar". (Transmetim unanim)

Pra, lejimi i martesės sė kufizuar nė kohė (mut'a), ishte zgjidhje e problemit tė grupit tė dobėt dhe atij tė fortė, si dhe hap pėr vazhdimin legjislativ deri te jeta e pėrkryer martesore, nė tė cilėn realizohen tė gjitha qėllimet, gjegjėsisht realizohen mbrojtja, stabilizimi, vazhdimėsia, mėshira, dashuria dhe zgjerimi i lidhjeve shoqėrore. Mėnyra graduale e Kur'anit pėr ndalimin e alkoolit dhe kamatės, tė cilat ishin tė pėrhapura nė periudhėn paraislame, gjithashtu nga Pejgamberi a.s. u aplikua edhe pėr ndalin-ąn e kurvėrisė. Pejgamberi nė fillim e lejoi niula martesėn por mė vonė rreptėsisht e ndaloi. Kėtė e vėrejmė qartė nga transmetimet e Aliut dhe tė njė grupi tė sahabėve r.a. Muslimi transmeton nė Sahihun e vet se Sibre El Xhuhniu ka luftuar me Pejgamberin a.s. nė ēlirimin e Mekkes dhe se na ka lejuar mut'a martesėn mirėpo pas njė kohe shumė tė shkurtė Pejgamberi a.s. ua ndaloi dhe ju tha:

"Zoti ua ndalon atė deri nė Ditėn e Kijametit".

A thua ndalohet rreptėsisht kjo martesė ashtu siē ndalohet martesa me nėnėn, bijėn dhe ngrėnia e cofėtirave, e gjakut dhe e mishit tė derrit, apo lejohet nė rast tė nevojave obligative?

Sipas mendimit tė pėrgjithshėm tė sahabėve, pas stabilizlmit tė sheriatit ky ndalim ėshtė kategorik dhe pa kurrfarė pėrjashtimesh, pėrveē Ibn Abbasit, i cili mendonte ndryshe, gjegjėsisht e lejonte nė raste tė nevojės obligative. Kur pyetet pėr martesėn e tillė, e lejon, ndėrsa kur robi i tij e pyet se a lejohet nė rast kritik dhe kur ka pak gra, ai i pėrgjigjet: "Po!".(Transmetim i Buhariut)

Kur e kupton Ibn Abbasi se njerėzit fillojnė ta keqpėrdorin mundėsinė e tillė dhe nuk e respektojnė rastin e nevojės obligative, atėherė e ndryshon mendimin e vet dhe e ndalon. (Zadul-me'ad, vėll. 4, f. 7, botimi i Subejhit, Transmetimi i Bejhakiut.)

Martesa me mė shumė gra

Islami ėshtė fe qė pėrputhet me instinktin, shqyrton realitetin dhe largohet nga ēdo teprim i dėmshėm. Kėtė e vėrejmė qartė nė qėndrimin e tij ndaj poligamisė, gjegjėsisht ia lejon muslimanit martesėn me mė shumė se njė grua pėr qėllime tė rėndėsishme njerėzore, qofshin individuale apo shoqėrore.

Shumė fe e shoqėri paraislame lejonin martesėn me mė shumė gra, numri i tė cilave arrinte me dhjetėra ose me qindra sosh pa kurrfarė kushtėzimesh e pėrkufizimesh, mirėpo kur u shpall Islami, caktoi kufizime e kushte pėr poligaminė. Numrin mė tė madh tė grave e lejoi deri nė katėr. Kur e pranoi Islamin, Gilan eth-Thekafiu kishte dhjetė gra, dhe nė atė rast Pejgamberi a.s. i tha:

"Zgjedh prej tyre vetėm katėr, e tė tjerat lėshoi!" (Transmetim i Shafiiut, Ahmedit, Tormidhiut, Ibn Maxhes, Ibn Ebi Shejbes, Darukutnit dhe Bejhakiut)

Pejgamberi gjithashtu i urdhėronte tė mbajnė nga katėr gra edhe ata tė cilėt rishtazi e pranonin Islamin ndėrsa ishin tė martuar me tetė ose pesė gra. (Transmetim i Ebu Davudit nė Musnedin e tij.)

Martesa e Pejgamberit a.s. me nėntė gra ishte specifike nga Zoti pėr shkak tė nevojės pėr thirrje nė jetėn e tij dhe nevojės sė ummetit pėr to pas vdekjes sė tij.

Drejtėsia ėshtė kusht pėr lejimin e martesės me mė shumė gra

Islami e kushtėzon muslimanin qė nė martesėn me mė shumė se njė grua tė jetė plotėsisht i drejtė mes dy ose mė shumė grave tė tij, gjegjėsisht tė jetė i drejtė nė veshmbathje, nė ushqim, ne vendbanim dhe nė furnizim. Ai qė nuk mund tė jetė i drejtė nė kėto obligime, nuk mund tė martohet me mė shumė se njė grua. Nė kėtė kontekst Zoti i Madhėruar thotė:

"Nėse frikoheni se nuk do tė jeni tė drejtė, atėherė (martohuni) me njė (grua)!" (Nisā, 3)

Pejgamberi a.s. thotė:

"Nėse ndokush ka dy gra dhe anon nga njėra prej tyre, Ditėn e Kijametit do tė heqė giysmėn e trupit zvarrė ". (Transmetim Unanim.)

Animi i theksuar nė kėtė hadith nėnkupton keqpėrdorimin e tė drejtave qė ju takojnė e jo vetėm animin sentimental. Pra, meqė kjo ka tė bėjė me njė drejtėsi tė pamundshme, vėrejtėm se Zoti falė dhe mėshiron:

"Ju kurrsesi nuk do tė mund ta mbani drejtėsinė midis grave edhe nėse pėrpiqeni, pra mos anoni plotėsisht nga njėra e ta lini tjetrėn si tė varur". (Nisā, 129)

Kur Pejgamberi a.s. dėshironte tė udhėtojė, pėrdorte shortin dhe cilės i binte shigjeta, e shoqėronte. Ai kėtė e bėnte me qėllim qė ta pengonte hidhėrimin dhe ta ruante qetėsinė e tė gjithave. (Transmetim Unanim.)

Pejgamberi a.s. i cili vepronte me drejtėsi, thotė: "O Zot, kjo ėshtė ndarja ime pėr atė qė e posedoj, mė fal pėr atė qė s'e posedoj e Ti e posedon!" (Transmetim i autorėve tė suneneve.)

Urtėsia e lejimit tė martesės me mė shumė gra
Islami ėshtė fjala e fundit e Zotit me tė cilėn e pėrfundoi ciklin e mesazheve dhe pėr kėtė shkak miratoi sheriatin e pėrgjithshėm e tė pėrhershėm qė vlen pėr tė gjitha vendet dhe pėr mbarė njerėzinė nė botė. Ai nuk vlen pėr qytetarin mė shumė sesa pėr fshatarin, e as mė shumė pėr vendet arktike sesa pėr ato ekuatoriale, ai gjithashtu nuk kufizohet pėr njė kohė e t'i lėrė pas dore kohėt dhe gjeneratat tjera.

Ai e ēmon nevojėn e individėve dhe tė shoqėrisė pa kurrfarėdallimi. Meqė ka njerėz qė kanė dėshirė tė madhe pėr vazhdimin e mirėpo janė tė martuar me gra sterile, atėherė a nuk do tė ishte mė mirė qė ata tė martohen edhe me gra tjera dhe ta realizojnė dėshirėn e vet, por me kusht qė t'i mbrojnė tė drejtat e tė parės?
Gjithashtu ka njerėz qė kanė potencial tė madh seksual mirėpo janė tė martuar me gra frigjide, tė sėmura ose me periudhė tė gjatė tė tė pėrmuajshmeve. Nėse kėta njerėz s'mund tė durojnė atėherė pse t'u mos u lejohet martesa me njė grua tjetėr nė vend qė tė kenė dashnore?

Mund tė ndodhė qė numri i grave tė jetė mė i madh se i burrave, veēanėrisht nė raste tė luftės kur vriten burrat dhe fėmijėt, dhe nė kėtė rast nė interes tė shoqėrisė ėshtė qė kėto gra tė martohen e jo tė mbeten tė privuara naa jeta bashkėshortore, qė ėshtė e gėrshetuar me qetėsi, dashuri, mbrojtje dhe ndjenja materiale.

Pėr gratė qė janė mė nė numėr se burrat ka tri alternative:

1. Tė jetojnė tėrė jetėn nė priviniin e tihė tė hidhur.

2. Tė jenė objekt kėnaqėsie e epshi tė ndaluar pėr burrat ose,

3. Tė martohen me njerėz tė martuar qė mund t'i fumizojnė dhe t'i respektojnė.

S'ka dyshim se altemativa e fundit ėshtė zgjidhje mė e pėrshtatshme e mė e drejtė, dhe pėr kėtė ekziston edhe parinł i Islamit:

"Po pėr njė popull qė bindshėm beson, a ka gjykirn mė tė mirė se i All-llahut?". (Māide, 50)

Kėshtu ėshtė ēėshtja e martesės me mė shumė gra pėr tė cilėn Perėndimi i krishterė i kritikon mushmanėt, kurse nė anėn tjetėr ua lejon meshkujve tė vet tė kenė shumė dashnore, duke i injoruar tė gjitha kufizimet dhe pėrgjegjėsitė ligjore ose etike ndaj gruas ose ndaj rrjedhės qė pason nga poligamia joligjore, jofetare e jomorale! Pra, cila prej kėtyre dy zgjidhjeve ėshtė mė e drejtė dhe mė e udhėzuar?

_________________
"Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, duke qenė besimtar, Ne do ta shpėrblejmė atė me jetė mė tė mirė." [Kur'an, 16:97][/i]
__________________
\"Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, duke qenė besimtar, Ne do ta shpėrblejmė atė me jetė mė tė mirė.\" [Kur\'an, 16:97]
Avi_Cena Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 23-08-04, 20:20   #11
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

po ka problem edhe bile problemi madh....edhe ashtu duhet me qene...
normal un flas per veti ta zem nese ne fisin tim sidomos femer me u martu me krishtere ajo ne radhe te pare dot me kete armik te perbetuar mua he dot shprehem me banalitet kam me ja shky vaginen po jam serioz smundem me e paramendu se si nje i krshter ty hudhe sperm ksaj majmunkes se qim mer krishter je fen e majmunit je pa din e iman zoti na rujte prej ksaj turpi
Tomori Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 09-09-04, 09:30   #12
nitushe
 
Anėtarėsuar: 08-09-04
Vendndodhja: Kosovė
Postime: 724
nitushe e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Mendoj qe krijon problem te madh ku shpesh her vjen edhe deri ta ndarja e qifteve :(
__________________
You\'ll Never Be Alone
nitushe Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 29-11-04, 16:34   #13
Gjumashja
 
Avatari i Gjumashja
 
Anėtarėsuar: 15-10-04
Vendndodhja: n'krevet
Postime: 24,044
Gjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėmGjumashja i pazėvėndėsueshėm
Gabim

jo se dashuria osht mbi te gjitha
__________________
the rest is silence
Gjumashja Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 29-11-04, 23:03   #14
dr1ta
 
Avatari i dr1ta
 
Anėtarėsuar: 31-08-04
Vendndodhja: Ne veri
Postime: 5,125
dr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėmdr1ta i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gjumashja
jo se dashuria osht mbi te gjitha



Ashtu mendoj edhe une

Viva amore :P :P
dr1ta Nuk ėshtė nė linjė  
Vjetėr 29-11-04, 23:25   #15
Mafiozi
 
Anėtarėsuar: 27-10-04
Vendndodhja: Geneve
Postime: 4,586
Mafiozi e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gjumashja
jo se dashuria osht mbi te gjitha
Fjal qe meritojn respekt Gjumashe :lol:



Mafiozi Nuk ėshtė nė linjė  
 


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 09:19.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.