Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 14-03-07, 00:45   #1
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Tefsir-(komentim suresh)

Komentimi i kaptinės “El-Ihlas”



1. “Thuaj: Ai, Allahu ėshtė Njė!

2. Allahu ėshtė Ai, tė Cilit krijesat i drejtohen (mbėshteten) pėr nevojat e tyre.

3. As s’ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.

4. Dhe askush nuk ėshtė i barabartė me Atė.”


Kaptina “El-Ihlas” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas sures “En-Nas” dhe ka gjithsej 4 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 112.




Emėrtimi i kėsaj kaptine







Kjo kaptinė njihet me shumė emra, por mė i njohuri ndėr ta ėshtė emėrtimi “El-Ihlas”, sepse kjo kaptinė kryesisht flet pėr Tevhidin e pastėr (Njėshmėrinė) e Allahut xh.sh. dhe zhveshjen e Tij nga cilėsitė qė nuk pėrkojnė me Qenien e Tij hyjnore, tė cilat ia mveshin njerėzit nga injoranca. Kjo sure ėshtė distancim i hapur nga shirku (politeizmi) dhe thėrret nė besimin monoteist e tė pastėr nė njė Zot tė vetėm, Sunduesi i Universit.


Emėrtimet e tjera tė kėsaj kaptine janė: “Et-Tefrid”, “Et-Texhrid”, “Et-Tevhid”, “En-Nexhat”, “El-Vilajetu”, “El-Ma’rifetu”. Pastaj njihet edhe me emėrtimin po ashtu shumė tė njohur ”El-Esas”, sepse kjo sure nė vete pėrmban bazamentet themelore tė besimit islam. Fahru Rraziu ka numėruar deri njėzet emėrtime tė kėsaj sureje fisnike. Pėrveē emėrtimeve qė cekėm, ai pėrmend edhe kėto: “En-Nisbetu”, “El-Ma’rifetu”, “El-Xhemal”, “El-Mukashkashetu”, “El-Meudhetu”, “Es-Samed”, “El-Maniatu”, “El-Muhdar”, “El-Munfiretu”, “El-Beraetu”, “El-Mudhekkiretu”, “En-Nur” dhe “El-Eman”.[1]



Vlera e kėsaj kaptine


Vetė emėrtimet e shumta tė kėsaj kaptine tregojnė pėr vlerėn e madhe tė saj, mirėpo pėr vlerėn e mirėfilltė tė saj ka treguar edhe vetė i Dėrguari i Allahut nė shumė hadithe, tė cilat gjenden pothuaj nė tė gjitha koleksionet e mėdha tė Hadithit.

- Transmetojnė Muslimi, Darimiu dhe Nesaiu nga Ebu Derdaja tė ketė thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “(Kul huvallahu ehad), ėshtė e barabartė me 1/3 e Kur’anit”[2]

- Transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu nga Ebu Hurejra r.a. tė ketė thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s.: “Tubohuni (afrohuni), sepse do t’jua lexoj 1/3 e Kur’anit”. Kur njerėzit u tubuan, i Dėrguari a.s. doli para masės dhe lexoi: (Kul huvallahu ehad…), pastaj hyri brenda, kurse ne shikuam njėri-tjetrin me habi dhe thamė: I Dėrguari i Allahut na tha se do tė na lexonte 1/3 e Kur’anit dhe tha se ky njoftim i kishte ardhur nga qielli?! – thotė Ebu Hurejra. Pas pak kohe, vazhdon ai, i Dėrguari i Allahut doli prapė dhe na tha: “Unė ju thashė se do t’jua lexojė 1/3 e Kur’anit, pra dijeni se kjo (kaptina El-Ihlas) ėshtė sa 1/3 e Kur’anit”.

- Transmeton Buhariu nga Ebu Seid el Huderiu r.a. tė ketė thėnė: “U tha Resulullahu s.a.v.s shokėve tė vet: “A mund ta lexojė dikush prej jush 1/3 e Kur’anit pėr njė natė”. Ishte kjo njė gjė e vėshtirė pėr ashabėt, tė cilėt i thanė: O i Dėrguar i Allahut, cili prej nesh mund ta pėrballojė kėtė, pėr se i Dėrguari a.s. u tha: “Kul huvallahu ehad…” ėshtė 1/3 e Kur’anit”

- Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi me sened tė saktė nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “I Dėrguari i Allahut dėrgoi njėrin prej shokėve tė vet si kryesues tė njė ekspedite vėzhguese, i cili gjatė qėndrimit nė terren, shokėve tė vet nė ēdo namaz ua kėndonte kaptinėn “El-Ihlas”, me tė cilėn po ashtu edhe pėrfundonte namazin. Kur u kthyen nė Medinė, ata ia pėrmendėn kėtė veprim tė tij Pejgamberit a.s., pėr se ai u tha: “Pyeteni shokun tuaj pėrse ka vepruar kėshtu?”. Kur e pyetėn shokun e vet pėrse kishte vepruar kėshtu, ai u pėrgjigj: E dua kėtė sure, meqenėse nė tė pėrmenden cilėsitė e Mėshiruesit, dhe pėr kėtė arsye e fal namazin me tė. Atėherė i Dėrguari i Allahut u tha atyre: “Shkoni e thuani shokut tuaj se edhe Allahu xh.sh. e do atė.”[3]

- Transmeton Buhariu nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “Ēdoherė qė i Dėrguari a.s. binte pėr tė fjetur, mblidhte shuplakat e tij, u frynte atyre dhe lexonte: ‘(Kul huvallahu ehad…), (Kul eudhu bi rabbil felek) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas)’, pastaj me shuplaka prekte trupin a tij aq sa arrinte, duke filluar prej kokės dhe fytyrės sė tij. Kėtė veprim e pėrsėriste tri herė radhazi.”[4]

- Dijetari i madh, Shejhul Islam-Ibn Tejmije ka thėnė: “Njė grup dijetarėsh kanė thėnė se Kur’ani famėlartė pėrmban tri dimensione tematike: 1/3 – ka zbritur pėr Tevhidin-Njėshmėrinė e Allahut, 1/3 tjetėr pėrmban tregime-rrėfime pėr popujt dhe pėr pejgamberėt e kaluar, kurse 1/3 e fundit pėrmban urdhra dhe ndalesa. Duke u nisur nga fakti se kaptina “El-Ihlas” pėrmban nė vete konotacionet e dimensionit tė Njėshmėrisė sė pastėr tė Allahut, d. m. th. Tevhidit, atėherė mund tė thuhet me plot tė drejtė se kjo sure simbolizon vėrtet 1/3 e Kur’anit, ashtu siē ka pohuar edhe vetė i Dėrguari a.s.”[5]


Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine


Transmetojnė Imam Ahmedi, Tirmidhiu dhe Ibn Xheriri nga Ubejj bin Ka’bi tė ketė thėnė: “Idhujtarėt i thanė tė Dėrguarit tė Allahut s.a.v.s: O Muhamed, tregona prejardhjen (gjenealogjinė) e Zotit tėnd? – pėr se Allahu xh.sh. zbriti kėtė kaptinė: (Kul huvallahu ehad…)”

- Katadeja, Dahaku dhe Mukatili transmetojnė e thonė: “Erdhėn njė grup ēifutėsh tek i Dėrguari i Allahut dhe i thanė: Na e pėrshkruaj Zotin tėnd, sepse Zoti ynė e ka pėrshkruar Veten nė Tevrat, prandaj na trego se prej ēkaje ėshtė Ai? Prej cilit lloj ėshtė? A ėshtė nga ari, nga bakri apo nga argjendi? A ha dhe a pi Ai? Prej kujt e ka trashėguar kėtė botė dhe kush do ta trashėgojė atė prej Tij?, dhe Allahu xh.sh., si kundėrpėrgjigje pėr kėto pyetje, zbriti kėtė kaptinė: (Kul huvallahu ehad…)”[6]




Lidhmėria e kėsaj kaptine me disa nga kaptinat paraprake, sidomos me atė “El-Kafirun”, ėshtė shumė e fuqishme, mu pėr faktin se surja “El-Kafirun”, ėshtė kaptinė nė tė cilėn kishte njė distancim tė hapur nga pabesimtarėt (idhujtarėt) dhe besimi i tyre i gabuar, kurse nė suren “El-Ihlas” shohim vėrtetėsimin e Njėshmėrisė sė Allahut xh.sh., i Cili dallohet pėr cilėsi tė pėrkryera e tė pėrhershme, tė cilat tregojnė pėr pafillimėsinė dhe pambarimėsinė e Krijuesit, tregojnė se Allahu ėshtė i zhveshur nga ēdo e metė dhe ėshtė larg ēdo pėrgjasimi me krijesat.

Mu pėr kėtė arsye, shpeshherė, kėto dy kaptina kėndohen sė bashku nė namaz .

- Ėshtė pėrcjellė me transmetime tė sakta se i Dėrguari i Allahut kėto dy sure i kėndonte nė namazin e sabahut, nė namazin pas tavafit rreth Qabesė, nė namazin e “Duhasė”, nė synetin e akshamit dhe nė namazin e udhėtarit.[7]



Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Bond : 14-03-07 nė 08:54
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 14-03-07, 00:51   #2
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “El-Ihlas”-vazhdim

Koment:

قُلْ هُوَ اللَّهُ أَحَدٌ

1. “Thuaj: Ai, Allahu ėshtė Njė!

Besimi i drejtė nė Allahun xh.sh., ishte boshti i tėrė revelatave hyjnore. Ishte kjo pikė kyēe e misionit tė tė gjithė pejgamberėve tė Allahut, qė tė thėrrisnin popujt e tyre nė besimin e drejtė nė Krijuesin e Vetėm tė kėsaj ekzistence. Por, mjerisht, njerėzit, tė nxitur nga lakmia dhe epshet e tyre, dhe gjithmonė tė cytur nga shejtani i mallkuar, shpeshherė ranė pre e kėtyre grackave, kėshtu qė humbėn e devijuan nga rruga e vėrtetė e besimit nė njė Zot..

Disa tė tjerė humbėn arsyen dhe verbėrisht ndoqėn rrugėn e idhujtarisė, duke i bėrė shok Allahut xh.sh. Ishte kjo njė besėtytni qė u zhvillua nėpėr shekujt e kaluar e qė vazhdon pa ndėrprerė edhe sot e kėsaj dite, me tė gjitha format dhe mėnyrat e mundshme, ani pse tash nė mėnyrė shumė mė tė sofistikuar.

Allahu xh.sh., njeriut nuk ia imponoi me dhunė besimin nė Tė, por e la tė lirė pėr ta gjetur e zgjedhur tė vėrtetėn, tė cilėn Ai sa e sa herė e sqaroi nė Librat e Shenjtė dhe pėrmes tė dėrguarve tė Tij tė zgjedhur.

Nė kohėn e dėrgimit tė Muhammedit a.s., ky devijim besimesh kishte arritur kulmin. Njerėzit kishin humbur arsyen dhe besimin e drejtė e tė mirėfilltė nė njė Zot. Nė kėtė gjendje tė njė kaosi tė pėrgjithshėm, ēifutėt dhe tė krishterėt, si pjesėtarė tė “Ehli Kitab-it”, kishin bastarduar tėrėsisht parimet e besimit tė drejtė nė Njėshmėrinė e Allahut tė Plotfuqishėm. Tė parėt, duke pohuar nė mėnyrė tė palogjikshme se Allahu-Zoti ishte zot personal vetėm i tyre dhe se Uzejri a.s. ishte “djalė” i Tij, kurse tė dytėt, kishin shkuar edhe mė larg nė kėtė devijim, duke pohuar se Allahu ėshtė njė Qenie hyjnore e pėrbėrė prej tri komponenteve tė pandashme: Ati, Biri dhe Shpirti i Shenjtė, tė cilėt nė tė njėjtėn kohė pėrbėjnė edhe tėrėsinė unikate hyjnore !!! Qė absurdi tė ishte edhe mė i madh, kėta i mveshėn Isait a.s. (Jesuit) atribute hyjnore, se ai gjoja qenkėsh djalė i Zotit apo edhe vetė Zoti, i formėsuar nė njeri, qė paskėsh zbritur nė kėtė botė pėr t’u sakrifikuar pėr mėkatet e mbarė njerėzimit!!!

Grupi i tretė e kėtij mozaiku tė shėmtuar atėbotė, ishin idhujtarėt (mushrikėt) e Siujdhesės Arabike, tė cilėt sė bashku me popujt e tjerė tė atėhershėm, si persianėt, indianėt, kinezėt e tė tjerėt, besonin nė idhuj, nė planete, nė fenomene tė ndryshme natyrore, nė zjarr, nė njerėz tė cilėt i kishin mitizuar dhe pastaj prej tyre kishin krijuar legjenda e mė pas edhe i kishin hyjnizuar, si Buda, Brahma, Konfuēio etj.

Dhe, erdhi momenti i sė vėrtetės, erdhi drita qė ēau kėtė errėsirė shekullore, e cila kishte ngulfatur deri nė skajshmėri arsyen e shėndoshė njerėzore. Zbriti Fjala e Allahut, qė pėrundimisht tė vinte nė vend tė vėrtetėn, tė dallonte besimin e drejtė, nė njė Zot, nga ai i shtrembėr, nė shumė zota. Mu pėr kėtė arsye thirrja e parė nė Islam iu pėrkushtua mbėltimit dhe rrėnjosjes sė realitetit tė Njėshmėrisė sė Allahut xh.sh. nė zemrat dhe mendjet e njerėzve. Kjo zaten ishte forma mė e pėrsosour e cila besimin e drejtė e fuqizoi nė shpirtin, mendjen dhe zemrėn njerėzore.

Allahu xh.sh. i zhvleftėsoi tė githa besimet e kota e tė gabueshme, kur zbriti fundamentet bazė tė fesė islame dhe tregoi qartė, nė shumė kaptina kuranore, sidomos nė kėtė sure, se Ai nuk ka shok nė Njėshmėrinė e Tij, nuk ka lindur askėnd dhe nuk ėshtė i lindur nga askush, dhe me Tė askush nuk ėshtė i barabartė nė sundim dhe as qė ėshtė i ngjashėm me Tė.

Allahu xh.sh. nė fillim tė kėsaj sureje, nė formė urdhri i drejtohet Muhammedit a.s. me fjalėt: “Thuaj!” qė t’ua bėnte me dije idhujtarėve dhe pjesėtarėve tė “Ehli Kitab-it” se Allahu nuk ėshtė ashtu siē e pėrshkruani ju, por ėshtė Njė, i Vetėm dhe i Pashoq.

Ai ka atribute dhe cilėsi me tė cilat e ka cilėsuar dhe pėrshkruar Veten, dhe kėto atribute nė terminologjinė islame quhen “Esmaul Husna”-“Emrat e bukur hyjnorė” - ose “Sifatullah”-“Cilėsitė e Zotit”.

Kjo sure fillon me tė pėrmendurit e emrit mė tė madh hyjnor “Allah”, i cili argumenton pėr Qenien mė tė Lartė Absolute dhe pėrfshin tė gjithė emrat e tjerė tė bukur, qė pėrshkruajnė Madhėshtinė hyjnore dhe Lartmadhėrinė e Krijuesit.

Emri i dytė i ndritur i Zotit nė kėtė sure, ėshtė emri hyjnor “El-Ehad”, i cili tregon Njėshmėrinė e Allahut xh.sh., dhe ėshtė shumė mė pėrfshirės sesa emri tjetėr i pėrdorur nė disa vende tė tjera - “El-Vahid”, i cili po ashtu do tė thotė –“Njė”, sepse emri “Ehad” pėrmban elementet plotėsuese tė emrit “Vahid”- i cili simbolizon Njėsinė Absolute…[8]





. اللَّهُ الصَّمَدُ

2. Allahu ėshtė Ai, tė Cilit krijesat i drejtohen (mbėshteten) pėr nevojat e tyre.

Emri i bukur i Allahut “Es-Samed”, nėnkupton Qenien Absolute, tek i Cili ka nevojė tė drejtohet ēdo krijesė. “Fjala “Es-Samed” do tė thotė edhe zotėri, qė nėnkupton faktin se Allahu xh.sh. ėshtė Zotėria dhe i vetmi Sundues i Cili pėrmbush nevojat dhe kėrkesat e krijesave.[9] Tė gjithė janė tė varur nga Ai, ndėrkohė qė Ai nuk ėshtė i varur prej askujt. Tek mėshira e Tij gjen strehim secili qė i drejtohet. Atij i pėrulen dhe i janė nėnshtruar ē’ka nė qiej dhe nė Tokė:

وَلِلَّهِ يَسْجُدُ مَنْ فِي السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ طَوْعًا وَكَرْهًا وَظِلَالُهُمْ بِالْغُدُوِّ وَالْآصَالِ

“Gjithēka ka nė qiej e nė Tokė i bėn sexhde vetėm Allahut me dėshirė ose me dhunė, (i bėjnė sexhde) edhe hijet e tyre nė mėngjes e mbrėmje” (Err-Rra’d, 15).

Allahu xh.sh. ėshtė Absolut nė sundim. Nė dorėn e Tij ėshtė ēdo gjė. Ai merr e jep, shpėrblen e ndėshkon, ngjall e vdes krijesat e Tij.

Ky ajet: “Allahu ėshtė Ai, tė Cilit ēdo krijesė i drejtohet (i mbėshtetet) pėr ēdo nevojė”, ėshtė njė pėrgjigje shumė e qartė nga ana e tė Plotfuqishmit se kush vėrtet ėshtė Zotėria i kėtij Universi. Nuk ka idhull, krijesė njerėzore e as engjėllore qė mund tė pretendonte njė gjė tė tillė. Kėto janė vetėm shpifje dhe fjalė tė idhujtarėve, po edhe tė “Ehli Kitab-ėve”, tė cilėt i bėnė shok Allahut nė hyjni. Tek Allahu nuk ka nevojė pėr kurrfarė ndėrmjetėsimi. Tek mėshira e Tij hyjnore mund tė gjejė strehim dhe prehje shpirtėrore secili qė i drejtohet me pėrultėsi e sinqeritet, qė e pranon Atė pėr Zot dhe Krijues. A nuk thotė Allahu xh.sh. nė shumė vende nė Kur’anin famėlartė, qė vetėm Atij t’i drejtohen lutjet, sepse vetėm Ai ėshtė qė i pranon ato, si f.v. nė ajetet:

وَإِذَا سَأَلَكَ عِبَادِي عَنِّي فَإِنِّي قَرِيبٌ أُجِيبُ دَعْوَةَ الدَّاعِي إِذَا دَعَانِي
فَلْيَسْتَجِيبُوا لِي وَلْيُؤْمِنُوا بِي لَعَلَّهُمْ يَرْشُدُونَ
“E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė binden Mua dhe le tė mė besojnė Mua”. (El-Bekare, 186);

pastaj:

وَقَالَ رَبُّكُمْ ادْعُونِي أَسْتَجِبْ لَكُمْ
“Zoti juaj ka thėnė:”Mė thirrni Mua, Unė ju pėrgjigjem…” (Gafir, 60)

dhe:

ادْعُوا رَبَّكُمْ تَضَرُّعًا وَخُفْيَةً إِنَّهُ لَا يُحِبُّ الْمُعْتَدِينَ

Luteni Zotin tuaj tė pėrulur e nė heshtje…” (El-Aė’raf, 55)

Nė kėtė mėnyrė, Allahu xh.sh. mėnjanon tė gjitha ndėrmjetėsimet, vetėm e vetėm qė lutja tė drejtohet tek Ai qė duhet, sepse vetėm Ai i di hallet e robėrve tė Vet dhe ka mundėsi t’ua plotėsojė nevojat e tyre.

Nė njė hadith tė Resulullahut s.a.v.s. thuhet: “Nuk ka musliman qė e lut Allahun, me kusht qė nė atė lutje tė tij tė mos ketė mėkat ose shkėputje farefisi, e qė Allahu tė mos i japė njėrėn prej kėtyre tri gjėrave: Ose t’i pėrgjigjet shpejt lutjes sė tij, ose t’ia plotėsojė atė lutje mė vonė, ose t’i largojė nga ai ndonjė dėm tė ngjashėm me atė qė e ka goditur”.[10]

Ndėrsa, nga praktika e Resulullahut s.a.v.s., i cili gjatė lutjeve tė tij, me pėrultėsinė mė tė madhe i drejtohej tė Vetmit Strehimtar, i Cili dėgjon lutjet dhe pėrdėllimet, na ėshtė pėrcjellė kjo dua: “O Zoti im, mė udhėzo nė rrugėn e drejtė, nė tė cilėn i ke udhėzuar robėt e Tu! Mė fal mua siē i ke falur robėt e Tu. Kujdesu pėr mua ashtu siē kujdesesh pėr tė dashurit e Tu. Mė beko nė ēdo gjė qė mė jep. Mė ruaj nga tė kėqijat qė mė afrohen, sepse vetėm Ti pėrcakton gjithēka dhe askush nuk mund t’i pėrcaktojė veprimet e Tua, Ai qė ėshtė nėn mbrojtjen Tėnde, nuk poshtėrohet kurrė, i Madhėruar e i Lartėsuar je vetėm Ti, o Zoti ynė”.[11]
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-07, 00:52   #3
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “El-Ihlas”-perfundim

3. As s’ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.

Ky ajet ėshtė ndėr ajetet mė madhėshtore nėpėrmjet tė cilit Allahu xh.sh. zhvishet nga ēdo mangėsi, e nė kėtė rast nga njė proces qė ėshtė i veēantė vetėm pėr krijesat - lindja. Ky proces ėshtė karakteristik pėr njerėzit, exhinėt dhe pėr gjallesat e tjera qė jetojnė nė Tokė. Mirėpo, Allahu ua bėri me dije tėrė njerėzve se besimet qė Ai mund tė ishte baba i dikujt, siē pretendonin hebrenjtė dhe tė krishterėt kur thoshin se Uzejri dhe Isai a.s. janė djem tė Zotit, apo siē pretendonin idhujtarėt se melaiket janė bija tė Zotit, janė vetėm shpifje e trillime, tė cilat nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me tė vėrtetėn.

Ja se ē’thotė i Lartmadhėrishmi nė Kur’an:

بَدِيعُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ أَنَّى يَكُونُ لَهُ وَلَدٌ وَلَمْ تَكُنْ لَهُ صَاحِبَةٌ وَخَلَقَ كُلَّ شَيْءٍ وَهُوَ بِكُلِّ شَيْءٍ عَلِيمٌ

“Ai (Allahu) ėshtė qė krijoi (pa kurrfarė shėmbėllimi) qiejt e Tokėn ( e duke qenė i tillė), e si do tė ketė Ai fėmijė kur nuk pati bashkėshorte? Ēdo send e krijoi Ai, dhe ėshtė mė i dijshmi pėr tė gjitha gjėrat” (En’am, 101).

Nga kjo kuptohet se Allahu ėshtė vetė Shpikėsi dhe Krijuesi i kėsaj ekzistence. Ai ėshtė Absolut, i pėrhershėm pa fillim, dhe i pėrhershėm pa mbarim. As nuk ka lindur kush prej Tij dhe as nuk ėshtė i lindur. I lartėsuar qoftė nė madhėrinė dhe shenjtėrinė e Tij!

Se sa tė shėmtuara ishin fjalėt e atyre qė i shpifėn Allahut fėmijė e bashkėshorte, mė sė miri na e ilustrojnė kėto ajete kuranore:

وَقَالُوا اتَّخَذَ الرَّحْمنُ وَلَدًا. لَقَدْ جِئْتُمْ شَيْئًا إِدًّا. تَكَادُ السَّمَاوَاتُ يَتَفَطَّرْنَ مِنْهُ وَتَنشَقُّ الأَرْضُ وَتَخِرُّ الْجِبَالُ هَدًّا. أَنْ دَعَوْا لِلرَّحْمنِ وَلَدًا. وَمَا يَنْبَغِي لِلرَّحْمَنِ أَنْ يَتَّخِذَ وَلَدًا. إِنْ كُلُّ مَنْ فِي السَّمَاوَاتِ وَالأَرْضِ إِلا آتِي الرَّحْمَنِ عَبْدًا. لَقَدْ أَحْصَاهُمْ وَعَدَّهُمْ عَدًّا. وَكُلُّهُمْ آتِيهِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ فَرْدًا.

“Ata edhe thanė: I Gjithėmėshirshmi ka fėmijė! Ju (O pabesimtarė) vėrtet sollėt njė fjalė shumė tė shėmtuar. Aq tė shėmtuar, sa gati u copėtuan qiejt e pėlciti Toka dhe sa nuk u shembėn kodrat nga ajo (fjalė e shpifur). Pėr shkak se tė Gjithėmėshirshmit i shpifėn fėmijė. E tė Gjithėmėshirshmit nuk i takon tė ketė fėmijė. Nuk ka tjetėr, vetėmse tė gjithė, ē’ka nė qiej e nė Tokė, kanė pėr t’iu paraqitur Zotit si robė. Ai me diturinė e Tij i ka pėrfshirė tė gjithė, dhe ka numėruar e evidencuar ēdo gjė tė tyre nė mėnyrė tė saktė. Dhe nė Ditėn e Kiametit, secili prej tyre do t’i paraqitet Atij i vetmuar (i vetėm).” (Merjem, 88-95)

. وَلَمْ يَكُنْ لَهُ كُفُوًا أَحَدٌ

4. Dhe askush nuk ėshtė i barabartė me Atė.”

Allahut nuk i ngjet askush. Madhėshtisė sė Tij nuk mund t’i afrohet askush. Ēdo gjė nė kėtė ekzistencė u nėnshtrohet ligjeve tė Tij, me dėshirė ose jo, dhe nė ēdo proces tė kėsaj gjithėsie, Vullneti i Tij realizohet, ashtu siē e ka planifikuar Ai. Ai nuk ka nevojė pėr bashkėshorte dhe as fėmijė.

Atij nuk i ngjet askush, sepse Vetė i Lartmadhėrishmi nė Kur’anin famėlartė thotė:

لَيْسَ كَمِثْلِهِ شَيْءٌ

“ Asnjė send nuk ėshtė si Ai…” (Esh-Shura, 11)

Prandaj, tė gjithė ata qė pandehėn se ka mė shumė se njė Zot, ata kanė bėrė shirk (politeizėm), me se kanė merituar hidhėrimin dhe ndėshkimin e Allahut xh.sh.. Kjo zaten edhe ėshtė arsyeja qė Allahu nuk e fal njeriun qė i bėn Atij shok, pėr se thotė:

إِنَّ اللَّهَ لَا يَغْفِرُ أَنْ يُشْرَكَ بِهِ وَيَغْفِرُ مَا دُونَ ذَلِكَ لِمَنْ يَشَاءُ وَمَنْ يُشْرِكْ بِاللَّهِ فَقَدْ افْتَرَى إِثْمًا عَظِيمًا

“S’ka dyshim se Allahu nuk e fal (mėkatin) t’i bėhet shok Atij, e pėrpos kėtij (mėkati), i fal kujt tė dojė. Kush i bėn shok Allahut, ai ka trilluar (shpifur) njė mėkat tė madh” (En-Nisa’ė, 48)

Po tė ishin dy a mė shumė zota, sigurisht qė do tė ndesheshin interesat dhe vullnetet e tyre, dhe kjo botė do tė shkatėrrohej si rezultat i kapricieve tė ndonjėrit prj tyre. Kėtė gjė na e shpjegon mė sė miri Vetė Allahu xh.sh., kur thotė:



لَوْ كَانَ فِيهِمَا آلِهَةٌ إِلَّا اللَّهُ لَفَسَدَتَا فَسُبْحَانَ اللَّهِ رَبِّ الْعَرْشِ عَمَّا يَصِفُونَ

“Sikur tė kishte nė to (nė qiej e nė Tokė) zota pos Allahut, ato tė dyja (Toka e qielli) do tė shkatėrroheshin. Larg asaj qė i pėrshkruajnė, ėshtė Allahu, Zot i Arshit”, (El-Enbija’ė, 22).

Pastaj:

مَا اتَّخَذَ اللَّهُ مِنْ وَلَدٍ وَمَا كَانَ مَعَهُ مِنْ إِلَهٍ إِذًا لَذَهَبَ كُلُّ إِلَهٍ بِمَا خَلَقَ وَلَعَلا بَعْضُهُمْ عَلَى بَعْضٍ سُبْحَانَ اللَّهِ عَمَّا يَصِفُونَ

“Allahu nuk ka marrė pėr Vete kurrfarė fėmije (as nga engjėjt e as nga njerėzit), nuk ka me Tė ndonjė zot tjetėr, pse (sikur tė kishte zot tjetėr) atėherė secili zot do tė veēohej pėr atė qė ka krijuar, dhe do tė dominonte njėri mbi tjetrin! I lartė, i pastėr ėshtė Allahu nga ato qė i shpifin.” (El-Mu’minun, 91)

Nė koleksionin e Buhariut ėshtė i shėnuar njė hadith kudsi, tė cilin e transmeton nga Ebu Hurejra r.a., ky nga i Dėrguari a.s. e ky nga Allahu xh.sh. tė ketė thėnė: “Njeriu mė ka pėrgėnjeshtruar dhe mė ka fyer, pa pasur tė drejtė a ndonjė arsye. Pėrgėnjeshtrimi i tij ndaj Meje ėshtė kur tha se Zoti nuk do tė mė rikrijojė ashtu siē mė krijoi herėn e parė, e pra krijimi i parė nuk ėshtė mė i lehtė sesa rikrijimi (ringjallja), kurse fyerja e tij ndaj Meje ėshtė kur tha se Zoti ka fėmijė, kurse Unė jam i Vetėm, i panevojshėm pėr asgjė, nuk kam lindur kė, as nuk jam i lindur, dhe askush nuk mė pėrngjet (nuk ėshtė i ngjashėm e as i barabartė me Mua).”[12]



Porosia e kėsaj sureje:

- Kjo sure nga njė kėndvėshtrim i pėrgjithshėm, me meritė tė plotė quhet surja “El-Ihlas”-“Surja e sinqeritetit”, sepse e zhvesh Allahun xh.sh. nga ēdo mangėsi ose pėrgjasim me krijesat.

- Allahu i Plotfuqishėm, me argumente tė pakontestueshme, dėshmon se Ai ėshtė Njė, i Vetėm dhe Absolut, i zhveshur nga ēdo mangėsi, e cila mund t’i mvishet. Kjo shihet nga ajeti i parė: “Thuaj: Ai, Allahu ėshtė Njė!” - i cili bindshėm vėrteton Njėshmėrinė e Tij, dhe njėkohėsisht mohon se Ai mund tė ketė shok-rival nė kėtė Njėshmėri.

- Allahu ėshtė i Vetmi, pėr tė Cilin ka nevojė ēdo krijesė, pėrderisa Ai nuk ka nevojė pėr asnjė prej krijesave. Ai ėshtė i Domosdoshmi, nė dorėn dhe sundimin e tė Cilit ėshtė ēdo gjė. Kėtė e vėrteton ajeti i dytė: “Allahu ėshtė Ai, tė Cilit krijesat i drejtohen (mbėshteten) pėr nevojat e tyre”, - i cili nė nė njėjtėn kohė mohon shpifjet se mund tė ketė edhe njė krijues tjetėr pėrveē Tij.

- Allahu ėshtė i Pėrhershmi, pa fillim, dhe i Gjithėmonshmi, pa mbarim. Atij nuk i ka paraprirė mosekzistenca. Askush nuk ka lindur prej Tij dhe as nuk ėshtė i lindur prej dikujt. I lartėsuar dhe i pastėr ėshtė nė madhėrinė e Tij nga ajo qė i shpifet. Kėto premisa hyjnore i argumenton ajeti i tretė: “As s’ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.”, i cili nė tė njejtėn kohė zhvleftėson shpifjet e ēifutėve se Uzejri ėshtė “djalė” i Zotit, tė krishterėve se Isai a.s. ėshtė “djalė" i Zotit ose edhe vetė “Zoti”, dhe tė idhujtarėve se melaiket (engjėjt) janė “bija” tė Zotit.

Se askush nuk mund tė jetė i barabartė me Allahun nė madhėshti, meqenėse Ai ėshtė i vetmi Krijues, kėtė na e dėshmon ajeti i katėrt i kėsaj sureje: “Dhe askush nuk ėshtė i barabartė me Atė”, i cili zhvleftėson shpifjet e idhujtarėve, tė cilėt duke adhuruar shumė idhuj, i ngritėn ata nė zota tė barabartė me Zotin e Vėrtetė, i Cili nuk ka tė barabartė askėnd nė sundim dhe nė krijim, nuk ka as fėmijė dhe as bashkėshorte.

- Dijetarėt kanė konstatuar se kjo sure ka zbritur pėr ta pastruar Allahun nga ēdo mangėsi qė i mveshėn pabesimtarėt Madhėshtisė sė Tij, ashtu si surja “El-Kevther” kishte zbritur pėr hir tė Resulullahut, pėr ta zhveshur atė nga mangėsitė njerėzore, tė cilat ia mveshnin idhujtarėt. Pėrderisa nė suren “El-Kevther” idhujtarėt e shihnin si tė metė-mangėsi, qė Pejgamberi a.s. nuk kishte fėmijė djem (sepse ata i vdisnin tė vegjėl), nė kėtė sure shohim se shpifja e ndonjė fėmije pėr Allahun, ėshtė e metė dhe mangėsi.[13]





--------------------------------------------------------------------------------

[1] Fahruddin err-Rraziu, “Et-Tefsirul Kebiir”, vėll. 32, fq 167.

[2] Transmetojnė: Muslimi nė kapitullin “Namazi i udhėtarėve” (1/556); Darimiu (508); dhe Nesaiu nė kapitullin “Puna e njė dite dhe njė nate” (nr.701).

[3] Ebu Bekr el Xhezairijj, “Ejseru-t-Tefasiir”, vėll V, fq. 628. Kėtė hadith Buhariu e transmeton nė “Kitabu-t-Tevhid”.

[4] E transmeton Buhariu dhe autorėt e suneneve.

[5] Ibn Tejmije “Tefsir suretul Ihlas”, fq. 28. Kajro 1987.

[6] El-Vahidi en Nisaburi “Esbabun-n-Nuzul”, fq. 262-263.

[7] Dr. Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, vėll. XXX, fq. 461

[8] Sejjid Kutb, “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll. VI, fq. 4002.

[9] El-Hafidh Ibn Kethir “Tefsirul Kur’anil Adhim”, vėll. IV, fq. 742. Ed-Dahijjetu-Kuvejt, 1998.

[10] Shevki Dajf “Suretu Rrahman ve suver kisar”, Kajro 1995

[11] Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu

[12] “El-Ehadith el Kudsijje”, vėll. 1, fq. 33, Bejrut 1983; Kėtė hadith kudsi e transmeton Buhariu nė vėll. VI, fq. 160 - “Kitabu-t-Tefsir min suretul Ihlas”; Tė njėjjtin hadith, me disa ndryshime nė radhitje tė fjalive, e transmeton edhe Nesaiu, po ashtu nga Ebu Hurejra, nė Sunenin e tij, kapitulli “Ervahul mu’minin”, vėll 4. fq. 112.

[13] Fahruddin Err-Rraziu. “Et-Tefsirul Kebiir”, vėll. 32, fq. 185.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-07, 20:42   #4
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “El-Felek”

Komentimi i kaptinės “El-Felek”

1. “Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit!

2. Prej dėmit tė asaj qė Ai krijoi,

3. dhe prej dėmit tė natės kur ajo ngryset,

4. dhe prej dėmit tė atyre qė fryjnė (fjalė tė magjisė) nė nyja (tė lidhura),

5. dhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron.”

(El-Felek, 1-5)



Kaptina “El-Felek” ėshtė kaptinė mekase-medinase, e zbritur pas asaj “El-Fil” dhe ka gjithsej 5 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 113. Tė kėtij mendimi janė Hasen el Basriu, Atau dhe Ikrimja. Ky zaten ėshtė mendimi edhe i shumicės sė dijetarėve tė tjerė. Njė mendim tė tillė e pėrkrahin edhe komentatorėt e mėdhenj tė tefsirit, si Ibn Xherir et Taberiu, Muhamed Abduhu, Muhamed Reshid Ridaja, Sejjid Kutbi, Muhamed Ali Sabuni etj.

Nė anėn tjetėr, Ibn Abbasi, Katadeja dhe njė grup i konsiderueshėm i dijetarėve, pėrfshirė kėtu edhe Ibn Merdevijen, Fahru Rraziun, Ibn Kethirin, Ebu Bekr el Xhezairiun etj., mendojnė se kjo sure ėshtė medinase, njė mendim qė po ashtu pranohet nga njė numėr i madh i dijetarėve.



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė njihet me emėrtimin “El-Felek”, qė do tė thotė “kaptina e agimit”, sepse ajeti i parė i kėsaj sureje fillon me fjalėt: “Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit!”.


Vlera e kėsaj kaptine
Pėr vlerėn e madhe tė kėsaj kaptine dhe tė asaj “En-Nas”, qė ndryshe quhen edhe “El-Muavvedhetejn”, ka dhėnė shenjė edhe i Dėrguari i Allahut s.a.v.s., nė shumė hadithe, tė cilat janė shėnuar pothuaj nė tė gjitha koleksionet e mėdha tė Hadithit.

Ja disa prej kėtyre transmetimeve:

- Transmetojnė Muslimi nė Sahihun e tij si dhe Ahmedi, Tirmidhiu e Nesaiu nga Ukbe bin Amir el Xhuhenij tė ketė thėnė: “Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “A nuk di se si ajetet qė mė kanė zbritur sonte (nė kėtė natė), kurrė nuk kanė zbritur tė tilla mė parė: “(Kul eudhu bi rabbil felek) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas).”

Transmetojnė Ahmedi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Nesaiu nga Ukbe bin Amiri tė ketė thėnė: ”Mė ka urdhėruar i Dėrguari i Allahut s.a.v.s., qė t’i kėndoj dy “muavvedhetejnėt” pas ēdo namazi”.

-Transmeton Nesaiu nga Ebu Abdullah bin Aish el Xhuhenij tė ketė thėnė: “Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “O Ibn Aish! A tė tregoj pėr lutjet mė tė mira (mė tė vlefshme), me tė cilat kėrkohet mbrojtje tek Allahu?” Po, si jo, o i Dėrguar i Zotit, ia ktheva unė. Atėherė mė tha: “Lexoji kėto dy sure: (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…).”[1]

- Transmeton Nesaiu nga Xhabiri r.a. tė ketė thėnė: “I Dėrguari i Allahut njėherė mė tha: “Xhabir, thuaj (lexo)!” e unė e pyeta: Ē’duhet tė them (tė lexoj)? Ai u pėrgjigj: “Thuaj: (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…)”. Unė i lexova ato, e ai (i Dėrguari a.s.) tha: “Lexoji ato, sepse kurrė nuk do tė lexosh diēka tė barabartė me to”. [2]

- Nė njė hadith tė pėrcjellė nga Sudijj bin Ixhan, thuhet: “Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut: “A t’i mėsoj tri sure, sikur tė cilat nuk kanė zbritur as nė Tevrat, as nė Zebur, as nė Inxhil e as nė Furkan (Kur’an)? Ato janė: (Kul huvallahu ehad…), (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…).”



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine

Nė lidhje me kėtė sure dhe atė “En-Nas”, nėse janė mekase ose medinase, siē theksuam mė parė, dijetarėt janė ndarė nė dy grype: Disa prej tyre mendojnė se kjo kaptinė ėshtė mekase, kurse disa tė tjerė se kjo ėshtė medinase.

Ėshtė fakt i pamohueshėm se qė tė dyja kėto mendime kanė mbėshtetje nė argumente dhe mund tė konsiderohen si tė sakta.

Fahru Rraziu nė tefsirin e tij cek mendimet e disa dijetarėve qė thonė se kjo sure ėshtė mekase, dhe si shkak tė zbritjes sė saj marrin njė hadith nė tė cilin ceket se Xhibrili a.s. e ka paralajmėruar Muhammedin a.s. se njė “ifrit” prej exhinėve ėshtė duke e pėrcjellė pėr t’i pėrgatitur njė kurthė (intrigė), dhe si mbrojtje nga dėmi i tij, Allahu xh.sh. i zbriti nė Mekė tė Dėrguarit tė Tij dy “muavvedhetejnėt”, me tė cilėt kėrkohet mbrojtje nga Allahu prej dėmit tė ēdo krijese, qofshin exhinė, njerėz apo egėrsira.

Fahru Rraziu sjell edhe njė thėnie qė transmetohet nga Seid bin Musejjebi, i cili ka thėnė se kėto dy sure kanė zbritur nė Mekė si mbrojtje nga mėsyshi dhe zilia e kurejshėve ndaj Muhammedit a.s., tė cilėt nuk mund tė pajtoheshin se ai njė ditė tė afėrt do t’ua shkatėrronte idhujt dhe pozitat e tyre privilegjuese.[3]

Mirėpo vetė Rraziu konsideron se kjo sure ėshtė medinase, dhe sjell si argument hadithin e gjatė qė transmetohet nga Aishja r.a., ku ceket ngjarja e magjisė ndaj Muhammedit a.s.; hadithi gjendet pothuaj nė tė gjitha koleksionet bazė tė hadithit.

Shumica prej atyre qė mendojnė se kjo sure dhe ajo “En-Nas” janė mekase, nuk e pėrmendin fare ngjarjen e magjisė sė ēifutit Lebid ibn A’ėsam ndaj Resulullahut s.a.v.s., madje shumė prej tyre edhe mohojnė kategorikisht njė gjė tė tillė. Prej dijetarėve bashkėkohorė, mė tė zėshmit nė kėtė drejtim janė Muhammed Abduhuja, Muhammed Reshid Ridaja e nė njė mėnyrė edhe Sejid Kutbi, i cili ndėr tė tjera, nė lidhje me kėtė, thotė: “Janė cekur transmetime, disa prej tyre tė vėrteta (autentike), por jo edhe mutevatir (tė pėrcjella nga shumė transmetues nga ashabėt), se Lebid ibn A’ėsam, njė ēifut nga Medina i kishte bėrė magji dhe e kishte hipnotizuar Pejgamberin a.s. pėr disa ditė apo muaj… dhe se me zbritjen e kėtyre dy sureve, i ėshtė larguar ajo magji e lidhur nė nyja…mirėpo ėshtė e sigurtė se kėto rrėfime e kundėrshtojnė idenė e tė mbrojturit tė Pejgamberit a.s. nė fjalė dhe nė vepra… Qė kėtu ne i heqim nga mendja tė gjitha kėto rrėfime, nė bazė tė asaj se Kur’ani ėshtė arbitri pėrfundimtar dhe se hadithet e transmetuara individuale (ahad) lidhur me kėtė ngjarje, nuk kanė pasur mbėshtetje tė duhur dhe nuk mund tė merren pėr argumentim nė ēėshtje tė besimit. Ajo qė kėto rrėfime i bėn edhe mė tė paqėndrueshme, ėshtė fakti se qė tė dy suret - “El-Felek” dhe “En-Nas”, u shpallėn (zbritėn) nė Mekė, qė ėshtė mendim mė i pranuar i dijetarėve, prandaj transmetimet e tilla nė kėtė rast humbin nga pesha dhe konsiderohen si tė dobėta”.[4]



Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake
Meqenėse Allahu xh.sh. nė suren paraprake “El-Ihlas” sqaroi se Allahu ėshtė i pastėr nga ēdo gjė qė nuk pėrkon me Madhėrinė dhe cilėsitė e Tij, dhe se vetėm Atij i drejtohet ēdo krijesė pėr ēdo nevojė a kėrkesė, nė kėtė sure dhe nė atė pasuese “En-Nas”, sqarohet, se duke u mbėshtetur nė Allahun xh.sh., duhet tė kėrkojmė prej Tij qė tė na mbrojė prej dėmit tė krijesave, prej dėmit tė errėsirės sė natės sė ngrysur, prej sė keqes sė magjistarėve e tė ziliqarėve, prej dėmit tė vesveseve dhe intrigave tė shejtanit, dhe prej dėmit tė tėrė asaj qė Allahu ka krijuar nė pėrgjithėsi, pėrfshirė kėtu edhe dėmin e shkaktuar nga exhinėt dhe nga njerėzit. Kjo ėshtė edhe arsyeja qė tri suret e fundit nė Kur’an tė quhen “El-Muavvidhat”, ndėrsa du suret e fundit “El-Muavvedhetejn”.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-07, 20:47   #5
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “El-Felek”-vazhdim

Koment:

قُلْ أَعُوذُ بِرَبِّ الْفَلَق

1. Thuaj: I mbėshtetem (kėrkoj mbrojtje prej) Zotit tė agimit!

Kjo sure fillon me urdhrin hyjnor “Kul”-“Thuaj”, ashtu si nė suren paraprake “El-Ihlas”, por tashti me njė ton mė tė butė e mė tė mėshirshėm, sesa nė “El-Ihlas”, qė ishte urdhėr i prerė.

Fjala “Thuaj” kėtu shpreh formėn e kėshillės hyjnore tė Krijuesit, i Cili e mėson tė Dėrguarin e Vet se kujt duhet t’i mbėshtetet pėr tė kėrkuar mbrojtje. E s’ka dyshim qė mė i merituari pėr tė kėrkuar mbrojtje e strehim ėshtė Vetė Allahu xh.sh., i cili ėshtė Krijues i botėve, Krijues i tėrė asaj qė e shohim dhe qė nuk e shohim, Krijues i dritės dhe i errėsirės, Krijues i ēdo gjėje.

Fjala “Eudhu”, nga aspekti gjuhėsor ka kuptimin: “kėrkoj mbrojtje, strehim, mbėshtetje me qėllim tė largimit tė dėmit material si dhe tė ligave e tė kėqijave tė tjera tė natyrės shpirtėrore.”[5]

Fjala “felek” nė aspektin etimologjik do tė thotė: ndarje, ēarje, por qėllimi i saj nė kontekst tė fjalisė do tė thotė agim i mėngjesit, proces ky qė simbolizon ndarjen e dritės nga errėsira me fillimin e dritės sė parė tė agimit. Fjala “felek” mund tė vijė edhe nė kuptim tė krijimit ose mė saktėsisht ēdo gjė qė shpėrthen nė jetė, si fjala vjen kur fara ēahet dhe bima del mbi tokė ose uji kur shpėrthen nga shkėmbinjtė, pastaj shiu kur bie e ndahet nga retė etj.

Nė lidhje me kėto kuptime do tė sjellim ajetet kuranore si: “S'ka dyshim, All-llahu ėshtė zbėrthyes i farės (i kokrrės sė saj) dhe i bėrthamės (sė pemės). Ai nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe Ai ėshtė nxjerrės i tė vdekurit nga i gjalli. Ky ėshtė All-llahu, e si shmangeni atėherė (nga besimi)? Ai ėshtė krijues i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e Diellin dhe Hėnėn pėr llogaritje tė kohės. Ky (rregull) ėshtė caktim i tė plotfuqishmit, i tė gjithėdijshmit.“ (El-En’am, 95-96).

Edhe Ibn Tejmije ėshtė i mendimit se kuptimi i fjalės “felek” ka njė prej kėtyre dy domethėnieve: ose “Zot i agimit tė mėngjesit” ,ose “Zot i tėrė krijesave (d.t.th. i tėrė asaj qė ėshtė e krijuar)”, dhe hedh poshtė si tė pabaza tė gjitha mendimet e tjera, se fjala mund tė jetė pėr ndonjė luginė ose shtėpi nė Xhehennem, nė tė cilėn do tė ndėshkohen xhehennemlinjtė, sepse, sipas tij, kėto transmetime nuk janė tė vėrteta dhe nuk janė tė pėrcjella nė mėnyrė tė drejpėrdrejtė nga i Dėrguari i Allahut.[6]

Pastaj rreth fjalės “felek” se ajo simbolizon agimin e mėngjesit, kemi argument edhe hadithin e Aishes r.a. pėr fillimin e shpalljes se “…i Dėrguari a.s. nė fillim nuk shihte ndonjė ėndėrr (ru’ja) e tė mos i dilte e qartė sikur agu i mėngjesit (ke feleki-s-subhi)….” etj.



مِنْ شَرِّ مَا خَلَقَ

2. Prej dėmit tė asaj qė Ai krijoi.

Gjatė komentimit tė kėtij ajeti, dijetarėt kanė dhėnė mendime tė shumta se ē’mund tė pėrfshihet me fjalėt ”Prej dėmit tė asaj qė Ai krijoi”.

Dijetari i mirėnjohur Fahrudin Rraziu sjell tri mendime, kuptimet e tė cilave i synon ajeti nė fjalė. Sipas Rraziut, ajo qė ėshtė synuar nė “mbrojtjen prej dėmit tė ēdo krijese”, nė radhė tė parė aludohet tek dėmi nga Iblisi (shejtani i mallkuar). Dhe, meqenėse kjo sure flet edhe pėr faktin se duhet tė mbrohemi prej dėmit tė magjistarėve e ziliqarėve, ėshtė e arsyeshme qė nė fillim tė kėrkojmė mbrojtje nga Allahu prej dėmit tė shejtanit, i cili ka njė lidhje tė drejtpėrdrejtė me magjinė (sihrin). Ėshtė fakt se nuk ka krijesė mė tė dėmshme se shejtani, i cili gjithmonė rri nė pritė pėr ta larguar ēdo njeri nga rruga e drejtė. Kėtė mendim tė tij e mbėshtet nė njė komentim nga Ibn Abbasi i cili thotė se ajeti synon mbrojtjen prej dėmit tė Iblisit.[7]

Mendimi i dytė ėshtė se duhet tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu prej dėmit tė Xhehennemit dhe tė ndėshkimeve qė gjenden nė tė, kurse mendimi i tretė i Rraziut pėrputhet me mendimin edhe tė dijetarėve tė tjerė, mendim tė cilit i bashkohem edhe unė, se duhet tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu prej dėmit tė ēdo krijese qė Ai ka krijuar, qoftė prej njerėzve, exhinėve, shtazėve tė egra e tė rrezikshme tė tė gjitha llojeve, me njė fjalė prej dėmit tė tė gjitha atyre krijesave qė mund tė na bėjnė dėm. Nė kėtė lloj pėrfshihen edhe tė gjitha sėmundjet dhe dhimbjet e shkaktuara prej tyre, tė cilat nė tė njėjtėn kohė janė sprovim i besimit tonė.



وَمِنْ شَرِّ غَاسِقٍ إِذَا وَقَبَ

3. Dhe prej dėmit tė natės kur ajo ngryset.

Fjala “gasik” do tė thotė natė e errėt, diēka qė zbrazet apo shpėrndahet me shpejtėsi, e nė kėtė rast aludohet errėsira e natės, e cila zbret shpejt nė tokė dhe mbulon gjysmėn e rruzullit tokėsor, kurse fjala “vekab” do tė thotė “ka hyrė (ėshtė shtrirė)”, dhe simbolizon shtrirjen e errėsirės nė tokė.[8]

Nė kuptim tė errėsirės sė natės fjala “gaseka” vjen edhe nė ajetin kuranor: “Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės…” (El-Isra’ė, 78).

Fjala “gasik” nė njė kuptim tjetėr nėnkupton edhe hėnėn nė tė sosur tė saj, nė fund tė muajit, sepse nė njė transmetim tė pėrcjellė nga Aishja r.a. thuhet qė i Dėrguari a.s. e kishte porositur atė me fjalėt: “Kėrko mbrojtje tek Allahu prej kėsaj (hėnės nė tė sosur), sepse kjo ėshtė “gasiku”- errėsira kur ngryset”.[9]

Nata ose errėsira nga vetė natyra e tyre janė trishtuese dhe tė frikshme. Ndoshta sepse nėn petkun e errėt tė natės mund tė fshihen shumė dėme e tė kėqija tė njerėzve kriminelė, exhinėve apo edhe tė shtazėve gjakpirėse, tė cilat presin prenė e tyre.

Nata ėshtė interval kohor kur njeriu duhet ta marrė pjesėn e merituar tė qetėsimit dhe pushimit, por jo tė gjithė njerėzit flenė e pushojnė. Ka prej tyre qė presin errėsirėn e natės pėr tė kryer veprat mė tė ndyra, pėr tė vrarė a plaēkitur, qė pastaj t’i fshehin mė lehtė gjurmat e krimit tė tyre.

Pastaj nata ėshtė njė hapėsirė kohore, kur edhe exhinėt e shtrijnė dėmin dhe ndikimin e tyre, kėshtu qė jemi tė obliguar tė mbėshtetemi pėr mbrojtje nga ēdo frikė tek Ai qė krijoi natėn dhe ditėn, Ai qė krijoi tėrė ekzistencėn dhe e mbikėqyr rrjedhėn e saj.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-07, 20:51   #6
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim

وَمِنْ شَرِّ النَّفَّاثَاتِ فِي الْعُقَدِ

4. Dhe prej dėmit tė atyre qė fryjnė (fjalė tė magjisė) nė nyja (tė lidhura).

Ky ajet kuranor flet pėr njė grup tė shėmtuar njerėzish qė merren me magji, pėr t’u sjellė dėm tė tjerėve. Me theksim tė veēantė flitet pėr gratė qė merren me magji, duke lidhur penj nė nyja e duke fryrė nė ta, qė personit tė caktuar t’i shkaktojnė dėm, por nė pėrgjithėsi mund tė pėrfshihen edhe falltorėt e magjistarėt e ndryshėm edhe meshkuj, tė cilėt merren me punė tė tilla tė liga.

Marrja me magji, sipas parimeve islame, ėshtė haram, gjė e ndaluar rreptėsisht, sepse nėpėrmjet veprimeve magjike, shkaktohen ērregullime tė ndryshme psiko-fizike tek personat, ndaj tė cilėve drejtohet magjia. Madje me kėso veprimesh tė ndyra mund tė shkaktohen edhe ērregullimi i harmonisė bashkėshortore, ndarjet, grindjet familjare etj. Mu pėr kėtė arsye, edhe i Dėrguari a.s. magjinė e ka vendosur tė dytėn me radhė prej atyre shtatė gjėrave qė janė shkatėrrimtare pėr njeriun dhe imanin e tij, kur thotė: “Largohuni prej shtatė gjėrave shkėtrruese. Ashabėt i thanė: Cilat janė ato, o i Dėrguari i Allahut? E ai tha: “Shirku (t’i bėsh shok Allahut nė krijim e sundim), magjia (sihri), mbytja e dikujt qė e ka ndaluar Zoti, pėrveēse me arsye, marrja e kamatės, marrja (grabitja) e pasurisė sė jetimit, ikja nga fushėbeteja dhe akuzimi i grave tė ndershme e besimtare (pėr amoralitet)”[10]

Nė lidhje me sihrin dhe realitetin e tij, dijetarėt janė ndarė mė dysh. Pėrderisa tė gjithė dijetarėt qė pėrfaqėsojnė Ehli-Synetin, janė unikė se sihri si realitet ekziston, meqenėse nė Kur’an ėshtė pėrmendur nė mė se 60 vende, dijetarėt e shkollės sė mu’ėteziles (racionalistėt) janė kategorikė se sihri nuk ėshtė njė realitet, por vetėm njė mashtrim optik. Kėtė konstatim tė mu’ėteziles e pėrkrahin edhe shumica e dijetarėve bashkėkohorė me nė krye Muhammed Abduhunė, Reshid Ridanė, Sejjid Kutbin etj.

Sidoqoftė Ehli-Syneti, kanė mendim tjetėr rreth magjisė, dhe thonė se ajo ėshtė njė realitet, nė tė cilin bashkėveprojnė forcat e errėta djallėzore dhe ato njerėzore dhe pėr tė ka dhėnė shenjė edhe Allahu xh. sh. nė Kur’an nė kaptinėn “El-Bekare” tek tregimi mbi dy engjėjt e dėrguar nė Babiloni si njė “fitne-sprovė”, tė cilėt njerėzve ua mėsonin disa veprime magjike, me anė tė tė cilave ata kishin mundėsi tė ndanin burrin nga gruaja, por me njė porosi tė qartė hyjnore: “Mos bėj kufėr, sepse ne jemi vetėm sprovė”. (El-Bekare, 102).

Gjatė komentimit tė kėtij ajeti: “Dhe prej dėmit tė atyre qė fryjnė (fjalė tė magjisė) nė nyja (tė lidhura)”, ėshtė e udhės tė flasim pak mė gjerėsisht rreth sihrit ndaj Resulullahut s.a.v.s., duke shfrytėzuar edhe hadithin ku bėhet fjalė se si njė ēifut i Medinės (Lebid bin A’ėsam) i kishte bėrė magji tė Dėrguarit tė Allahut, dhe kjo ngjarje konsiderohet edhe si shkak i zbritjes sė kėsaj sureje dhe asaj “En-Nas”.

Transmetohet nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “Me njė rast i bėri magji Pejgamberit a.s. njė njeri nga fisi beni-Zurejk, i quajtur Lebid ibn A’ėsam, saqė Pejgamberit a.s. i dukej se kishte bėrė diēka, ndėrsa ai nė realitet nuk kishte bėrė asgjė. Derisa njė ditė apo njė natė, ai ishte tek unė, iu lut Zotit gjatė e gjatė dhe pastaj m’u drejtua e mė tha: “Oj Aishe, po e ndiej se Allahu mė dha pėrgjigje pėr atė qė kam kėrkuar. Mė erdhėn dy njerėz (engjėj), njėri mė ėshtė ulur te koka, kurse tjetri te kėmbėt. Njėri prej tyre tha: Prej ēfarė lėngon ky njeri?

- I ėshtė bėrė magji, - tha tjetri.

- E kush i ka bėrė magji ?, - tha i pari.

- Lebid ibn A’ėsam, - tha tjetri.

- Nė ēka ? - pyeti i pari.

- Nė krahėr, nė furkė dhe nė kupė tė palmės mashkullore - iu pėrgjigj tjetri.

- E ku janė ato gjėsende - e pyeti i pari.

- Nė pusin Dhervan- iu pėrgjigj tjetri.”

Dhe Pejgamberi a.s., me disa shokė tė tij, shkuan e i nxorėn ato gjėsende prej aty. Pastaj i Dėrguari i Allahut i kishte thėnė Aishes: “Oj Aishe, pasha Allahun, uji i atij pusi sikur kishte marrė ngjyrėn e kanasė, kurse palmat e tij u pėrngjanin kokave tė shejtanėve”.

- A nuk i dogje ato, o i Dėrguar i Allahut? – e pyeta unė, thotė Aishja.

- “Jo”, tha ai. “Sa mė pėrket mua, Allahu mė shėroi, por kam frikė se mos ajo do tė ndikojė keq tek njerėzit”, prandaj urdhėrova qė ai pus tė mbulohej sė bashku me ato gjėsende…”[11]

Nė njė transmetim tjetėr transmetohet se nė pus kishte qenė njė pe i gjatė i lidhur nė 11 nyja dhe me zbritjen e dy “muavvedhetejnėve” qė pėrmbajnė 11 ajete, pas leximit tė secilit ajet nga ana e Xhibrilit, zgjidhej nga njė nyjė e sihrit, derisa u zgjidhėn tė gjitha nyjet dhe i Dėrguari i Allahut e ndjeu veten tė lehtėsuar, sikur tė ishte shkarkuar nga njė barrė e rėndė. Pas kėsaj, Xhibrili ia lexoi atij kėtė dua: “Me emėr tė Allahut, kėrkoj mbrojtje pėr ty nga ēdo gjė qė mund tė tė bėjė dėm, Allahu tė shėroftė”.[12]

Hadithi argumenton qartė se tė Dėrguarit a.s. i ėshtė bėrė magji, dhe se kjo magji i ka shkaktuar atij herė pas herė disa shqetėsime fizike e psikike nė formė tė dhembjes sė kokės.

Ky hadith ėshtė sahih (autentik), dhe ėshtė transmetuar nga Buhariu e Muslimi me isnade tė sakta e besnike; ėshtė njė hadith qė nė mesin e dijetarėve gjatė kohėve, ka ngjallur polemika tė ashpra nėse i ėshtė bėrė magji Resulullahut ose jo ?!

Dijetarė bashkėkohorė, si Abduhu, Ridaja, Sejjid Kutbi etj, mendojnė se ky hadith nuk ėshtė fare i vėrtetė dhe mohojnė kategorikisht mundėsinė qė ndonjė lloj sihri-magjie tė ndikonte nė tė Dėrguarin e Allahut, aq mė parė kur nė Kur’an ka mjaft ajete tė qarta nė tė cilat dėftohet se Muhammedi a.s. ishte vazhdimisht nėn pėrkujdesjen e Allahut xh.sh. dhe se Ai i kishte thėnė nė Kur’an: “All-llahu tė garanton mbrojtjen prej njerėzve (prej armiqve).” (El-Maide 67).

Kėta dijetarė sjellin shumė shembuj se njė gjė e tillė ishte e pamundur tė ndodhte, sepse, po ta pranonim kėtė si tė vėrtetė, atėherė do tė pranonim fjalėt e idhujtarėve se Muhammedi a.s. vėrtet ishte njė njeri i magjepsur e jo pejgamber. Kėtė e mbėshtesin nė ajetin kuranor: “…dhe kur ata zullumqarė thonė: Ju vetėm jeni duke e ndjekur njė njeri qė e ka zėnė magjia!” (El-Isra’ė, 47).

Pėrkundėr tė gjitha kėtyre mendimeve, ne anojmė nga ai mendim se Pejgamberit a.s. i ėshtė bėrė magji, por ajo magji nuk ka ndikuar nė aftėsinė e tė pranuarit tė Shpalljes, dhe mendojmė se kjo aspak nuk e cenon autoritetin e tij si tė mbrojtur nga kėto ndikime. Kjo magji siē theksuam mė lartė kishte ndikuar tek ai herė pas herė, vetėm nė aspektin fizik, sepse megjithatė Muhammedi a.s. edhe pse ishte Pejgamber i zgjedhur, ai ishte njeri prej mishi sikur ne, dhe kjo nėnkupton se gjėra tė tilla mund tė ndikojnė nė aspektin fizik edhe tek ai. (Megjithatė Allahu e di mė sė miri tė vėrtetėn).

وَمِنْ شَرِّ حَاسِدٍ إِذَا حَسَدَ

5. Edhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron.”

Zilia a smira ėshtė njė prej tė kėqijave mė tė mėdha, nga e cila po ashtu duhet tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu.

Fjala “hased”–“zili (smirė)” nė gjuhėn arabe nėnkupton: “pasionin (dėshirėn) pėr zhdukjen e mirėsisė nga tjetri”.

S’ka dyshim qė magjia dhe zilia kanė njė lidhmėri tė ngushtė nė mes tyre dhe pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. i ka pėrmendur njėrėn pas tjetrės. E si tė mos jetė kėshtu kur zilia qėllimkeqe, ėshtė mėkati i parė qė ėshtė bėrė nė qiell, atėherė kur Iblisi xhelozoi ndaj Ademit a.s., duke bėrė mendjemadhėsi dhe mėkati i parė qė ėshtė bėrė nė tokė, atėherė kur Kabili xhelozoi tė vėllanė e tij, Habilin. Si rezultat i kėsaj smire nė rastin e parė ishte mallkimi i Iblisit nga ana e Allahut xh.sh., ndėrsa nė rastin e dytė ishte mbytja e tė vėllait nga ana e Kabilit.

Mirėpo kėtu pashmangshėm shtrohet njė pyetje: A thua si mund tė ndikojė smira-xhelozia pėr tė keq? Pėrgjigjja ėshtė se nė zemrėn e njeriut ziliqar ekziston njė burim i energjisė negative, e cila reflekton urrejtjen e madhe ndaj dikujt, kėshtu qė ajo energji negative, kur zbrazet, e dėmton tjetrin. Natyrisht dėmi i saj mund ta prekė ēdonjėrin, dhe mu pėr kėtė arsye jemi tė obliguar tė kėrkojmė mbrojtje tek Allahu nga zilia dhe smira.

Kur’ani famėlartė nė disa ajete na ka bėrė me dije se ndaj muslimanėve dhe Islamit gjithmonė ka pasur e do tė ketė zili dhe se hebrenjtė e tė krishterėt janė tė parėt qė shfaqėn haptazi zilinė e tyre ndaj Islamit dhe muslimanėve. Ja se ē’thotė Kur’ani pėr ta: “Shumė ithtarė tė librit (jehudė e tė krishterė), edhe pasi u ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t'ju kthejnė nė pabesimtarė, pra ju lini ata dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhrin e Vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.” (El-Bekare, 109).

Zili shprehėn edhe idhujtarėt kur xhelozuan Resulullahun s.a.v.s. pėr shpalljen qė po i vinte : “A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u dha nga mirėsitė e Tij?” (En-Nisa’ė, 54).

Pėr zilinė si njė cilėsi e shėmtuar, ka folur edhe Resulullahu s.a.v.s., i cili ndėr tė tjera ka thėnė: “Tre vetave nuk u pranohet duaja: Atij qė ha ushqimin haram, atij qė pėrgojon tė tjerėt (i pėrqesh) dhe atij qė nė zemrėn e tij ka zili (haset) ndaj muslimanėve.” [13]

Ndėrsa nė njė hadith tjetėr ka thėnė: “Ruhuni nga zilia (tė mos ju kaplojė ) sepse zilia (smira) i gllabėron veprat e mira ashtu siē i djeg zjarri drutė.”

Nė anėn tjetėr, ekziston njė zili (lakmi) e lejuar, me tė cilėn i lutemi Allahut xh.sh. qė edhe ne tė na e mundėsojė arritjen e mirėsisė, ashtu siē i ka dhėnė tė mira e begati ndonjė vėllai tonė musliman. Kjo lakmi–zili e lejuar, nė gjuhėn arabe quhet “gibtatun”. Nė lidhje me kėtė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk bėn tė ketė zili (muslimani ndaj muslimanit) pėrveēse nė dy raste: zili (lakmi) ndaj njė njeriu tė cilit Allahu i ka dhėnė pasuri dhe ia ka mundėsuar qė atė pasuri ta shpenzojė nė rrugė tė Tij e pėr mirėsi, dhe zili (qėllimmirė) ndaj njė njeriu, tė cilit Allahu i ka dhėnė urtėsi (dije), me tė cilėn dije ai punon dhe gjykon ndėrmjet njerėzve.”[14]

Pra, vetėm nė kėto dy raste lejohet zilia-lakmia qėllimmirė, sepse muslimani xhelozon me qėllim tė mirė, qė Allahu edhe atij t’ia mundėsojė pasurinė dhe dijen, kurse hipokriti (munafiku) xhelozon me smirė, qė Allahu t’i largojė mirėsinė tjetrit.



Porosia e kėsaj sureje:

Kjo kaptinė pėrmban nė vete disa porosi tė mėdha hyjnore, ndėr to:

- Tė kėrkuarit mbrojtje dhe ndihmė vetėm prej Allahut xh.sh. nga dėmi i ēdo gjėje, pėrfshirė kėtu njerėzit, exhinėt, egėrsirat, errėsirėn e natės, mbrojtjen nga dėmi i magjistarėve dhe tė atyre qė kanė zili tė keqe.

- Meqenėse zilia ishte mėkati i parė nė qiell dhe i pari nė tokė, dhe meqenėse idhujtarėt xhelozuan tė Dėrguarin e Allahut pėr zbritjen e Shpalljes, si dhe hebrenjtė e tė krishterėt xhelozuan muslimanėt dhe Islamin, kjo kaptinė dhe ajo “En-Nas” erdhėn tė radhitura nė fund tė Kur’anit, pėr tė na bėrė me dije se xhelozi tė tilla ndaj nesh do tė ketė deri nė Ditėn e Kiametit, prandaj duhet tė jemi tė kujdesshėm dhe tė kėrkojmė mbrojtje prej smirės dhe xhelozisė sė armiqve.

- Nėse na godet ndonjė fatkeqsi a diēka e ngjashme, duhet tė mbėshtetemi tek Allahu me durim e pėrkushtim, dhe vetėm prej Tij tė kėrkojmė largimin e asaj tė keqeje, e kurrsesi tė mos kėrkojmė njė gjė tė tillė nga magjistarėt apo falltorėt.



Pėrfundim:

Nga praktika e tė Dėrguarit tė Allahut, kemi shumė thėnie e lutje me tė cilat mund tė kėrkojmė nga Allahu tė na mbrojė prej dėmeve dhe tė kėqijave, e kėtu do t’i pėrmendim vetėm disa prej tyre. Ka thėnė i Dėrguari i Allahut:

- “Kėrkoj mbrojtje me fjalėt mė tė pėrsosura tė Allahut nga hidhėrimi i Tij, nga dėmi i robėrve tė Tij, nga vesveset e shejtanėve dhe nga prania e tyre.”[15]

- “O Zoti im, Njohės i sė fshehtės dhe i sė dukshmes, Krijues i qiejve dhe i Tokės, Zot i ēdo sendi dhe Mbizotėrues i saj. Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Teje. Kėrkoj mbrojtjen Tėnde nga e keqja e vetes sime, nga e keqja e shejtanit dhe nga shirku i tij, kėrkoj tė mė mbrosh qė vetvetes e as ndonjė muslimani tė mos i bėj keq.”[16]

- “O Zoti im, kėrkoj mbrojtjen Tėnde nga brengat dhe dėshpėrimi, nga paaftėsia dhe dembelia, nga koprracia e frika si dhe nga zhytja nė borxhe e mundjet e njerėzve.”[17]

- I Dėrguari a.s. pėr nipat e tij Hasanin dhe Husejnin, bėnte kėtė lutje: “Lus Allahun me fjalėt e Tij tė plota qė t’ju mbrojė nga ēdo shejtan, nga ēdo intrigė (e keqe) e tij dhe prej ēdo syri tė keq”.[18]

- Transmeton Buhariu dhe autorėt e tė gjithė suneneve nga Aishja r.a. tė ketė thėnė: “Ēdoherė qė i Dėrguari a.s. binte nė gjumė, u frynte shuplakave tė tij dhe lexonte: (Kul huvallahu ehad…), (Kul eudhu bi rabbil felek) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas), pastaj me shuplaka prekte (pėrshkonte) trupin a tij aq sa arrinte, duke filluar prej kokės dhe fytyrės sė tij. Kėtė veprim e pėrsėriste tri herė radhazi.”[19]

- Po ashtu nga praktika e tė Dėrguarit a.s. ėshtė qė, para se tė biem nė gjumė, tė kėndojmė suret “El-Ihlas, El-Felek, En-Nas, dhe ajetul kursinė (tespih dovėn-ajeti 255 i kaptinės El-Bekare)”, nė mėnyrė qė tė jemi tė mbrojtur edhe nė gjumė nga shqetėsimet qė mund tė na i shkaktojnė djajtė dhe exhinėt nėpėrmjet ėndrrave tė kėqija.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Ibn Kethir “Tefsiruul Kur’anil Adhim”, vėll. IV, fq. 745

[2] Sejjid Kutb “Fi Dhilalil Kur’an” vėll. VI, fq. 4006

[3] Fahruddin Er-Rraziu “Et-Tefsirul Kebir-Mefatihul Gajb” vėll. XXXII, fq. 187.

[4] Sejjid Kutb “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll. VI. fq.4008.

[5] Emin Behrami “Pėrkthimi dhe komentimi i El-Istiadhesė, El-Besmelesė dhe i suretu-l-Fatihasė”, fq. 13, Prishtinė, 1998.

[6] Shevki Dajf “Suretu Rrahman ve suver kisar”, fq. 387

[7] Imam Fahruddin Er-Rraziu “Et-Tefsirul Kebir-Mefatihul Gajb” vėll 32, fq. 193.

[8] Muhammed esh-Shenkiti “Advaul Bejan fi Idahil Kur’ani bil Kur’an”, vėll. IX, fq. 160, Bejrut, 1995.

[9] Transmeton Tirmidhiu

[10] Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra.

[11] Transmetojnė Buhariu vėll. 9/192 dhe Muslimi vėll. 4/1719

[12] Dr. Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir” vėll. XXX, fq. 476

[13] Kurtubiu, “El Xhamiu li ahkamil Kur’an” vėll. XX, fq. 260

[14] Muhammed esh-Shenkiti “Advaul bejan….” Vėll. IX, fq. 164.

[15] Transmeton Ebu Davudi 4/12; Tirmidhiu 3/171.

[16] Transmeton Ebu Davudi 4/317; Tirmidhiu 3/142.

[17] Transmeton Buhariu 7/158.

[18] Transmeton Buhariu 4/119.

[19] E transmeton Buhariu nr. i hadithit 4729, vėll. IV, si dhe autorėt e suneneve.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-07, 21:12   #7
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “En-Nas”

Komentimi i kaptinės “En-Nas”

1. “Thuaj” Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve!

2. Sunduesin e njerėzve

3. Tė adhuruarin e njerėzve

4. Prej sė keqes sė pėrshpėritėsit qė fshihet

5. i cili pėshpėrit nė zemrat e njerėzve

6. qoftė ai pėshpėritėsi (pėr tė keq) nga exhinėt ose nga njerėzit”

(En-Nas, 1-6)

Kaptina “En-Nas” ėshtė kaptinė mekase-medinase, e zbritur pas asaj “El-Felek” dhe ka gjithsej 6 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 114, do tė thotė ėshtė e fundit.

Hasen el Basriu, Atai dhe Ikrimja, me mendimin e tė cilėve pajtohen edhe shumica e dijetarėve si Ibn Xherir et Taberiu, Muhamed Abduhu, Muhamed Reshid Ridaja, Sejjid Kutbi, Muhamed Ali Sabuni etj., thonė se kjo sure ėshtė mekase, ndėrsa Ibn Abbasi, Katadeja dhe njė grup i konsiderueshėm i dijetarėve, pėrfshirė kėtu edhe Ibn Merdevijen, Fahru Rraziun, Ibn Kethirin, Ebu Bekr el Xhezairiun etj, ashtu siē kemi theksuar te surja “El-Felek”, konsiderojnė se kjo sure ka zbritur nė Medinė.



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “En-Nas”, sepse fjala “En-Nas-Njerėzit” ėshtė pėrmendur 5 herė nė kėtė sure. Kjo sure dhe ajo “El-Felek” quhen ndryshe edhe “El-Muavedhetejn”, pastaj “El-Mukashkishetan” etj., sepse janė kaptina qė e pastrojnė besimtarin nga hipokrizia-dyfytyrėsia, do tė thotė janė kaptina qė orientojnė drejt besimtarin se kujt duhet t’i drejtohet pėr ndihmė dhe mbrojtje-pra Allahut xh.sh. kundėr njerėzve tė ligj, magjistarėve, falltorėve apo shejtanit, tė cilėt simbolizojnė tė keqen dhe anėn e errėt tė kėsaj bote.



Vlera dhe shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine

Lidhur me vlerėn e pakontestueshme tė kėsaj sureje dhe tė asaj paraprake “El-Felek”, si dhe shkakun e zbritjes, kemi folur mė gjerėsisht gjatė komentimit tė kaptinės “El-Felek”, andaj nuk e shoh tė udhės tė pėrsėris po ato konstatime. Do tė na mjaftonte tė shtoja vetėm njė transmetim, tė cilin nuk e kemi pėrmendur tek komentimi i sures “El-Felek” e tė cilin e transmeton Ibn Merdevije nga Muadh bin Xhebeli tė ketė thėnė: “Isha me tė Dėrguarin e Allahut nė njė udhėtim, pastaj e falėm namazin e sabahut, nė tė cilin ai i lexoi: (Kul eudhu bi rabbil felek…) dhe (Kul eudhu bi rabbi-n-nas…), dhe pastaj mė tha: O Muadh, a i dėgjove? – Po, ia ktheva unė, thotė Muadhi. Atėherė i Dėrguari i Allahut mė tha: “Njerėzit kurrė nuk kanė lexuar diēka tė ngjashme me kėto”.[1]



Lidhja e kėsaj kaptine me atė paraprake (“El-Felek”)
Kjo kaptinė ka njė lidhje shumė tė ngushtė me atė paraprake (“El-Felek”) dhe ėshtė njė vazhdim tematik e kuptimor, nė tė cilin tash kėrkojmė mbrojtjen e Allahut nga intrigat e shejtanit dhe nga intrigat e njerėzve, tė cilėt shpifin e i pėrēajnė tė tjerėt.

Sa i takon lidhjes sė kėsaj kaptine me atė “El-Felek”, Fahru Rraziu na sjell njė mendim shumė interesant, duke thėnė se nė suren “El-Felek” kėrkimi i mbrojtjes nga Allahu, i Cili ėshtė pėrmendur vetėm njė herė: “Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit!”, ėshtė nga tri gjėra: nga dėmi i errėsirės, nga ata qė fryjnė nė nyja me qėllim tė magjisė, dhe nga zilia (smira), kurse nė suren “En-Nas”, janė pėrmendur tri cilėsi tė Allahut, me tė cilat kėrkohet mbrojtje: (Rabb, Melik dhe Ilah), dhe kėrkimi i mbrojtjes ėshtė vetėm nga vesvesja-intriga e shejtanit. Sipas Rraziut, nė kaptinėn “El-Felek” rreziqet nga tė cilat duhet tė mbrohemi duke kėrkuar mbrojtje dhe strehim tek Allahu, janė dukuri tė jashtme, do tė thotė se armiqėsia mund tė na kanoset vetėm nga jashtė, dhe si tė tilla na jepet mundėsia qė t’i parandalojmė me kohė - ose nėse tashmė na kanė kapluar, mund t’i largojmė, kurse nė kėtė sure (“En-Nas”), rreziku ėshtė kryesisht nga brenda, do tė thotė nga brendia jonė shpirtėrore-psiko-fizike[2], sepse kemi tė bėjmė me vesveset-intrigat e shejtanit, i cili na sheh ne, pėrderisa ne nuk mund ta shohim atė siē na tregon Allahu xh.sh. nė Kur’an: “…Vėrtet ai dhe shoqėria e tij ju sheh, ndėrsa ju nuk e shihni.” [3]

Se lidhja mes sureve nė Kur’an prej fillimit e deri nė fund, ėshtė hyjnore, dėshmon edhe lidhja nė mes sures sė fundit (“En-Nas”) dhe asaj tė pares (“El-Fatiha”), sepse vėrejmė se nė ajetin e 4 –t tė saj kėrkohet ndihmė vetėm prej Allahut xh.sh. (Ijjake na’budu ve ijjake nestein-Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm prej Teje ndihmė kėrkojmė), ndėrsa krejt nė fund tė radhitjes tė sureve nė Mus’haf, nė tė dy suret e fundit (“El-Felek” dhe “En-Nas”), Allahu xh.sh. na urdhėron po ashtu tė kėrkojmė ndihmė e mbrojtje vetėm prej Tij, nga shumė tė liga dhe tė kėqija tė kėsaj bote, tė dukshme e tė padukshme, prej tė ligave tė njerėzve dhe tė exhinėve.

valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-03-07, 21:22   #8
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “En-Nas”-perfundim

Koment:

1. Thuaj” Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve!

2. Sunduesin e njerėzve

3. Tė adhuruarin e njerėzve

Nė fillim tė kėsaj kaptine fisnike janė pėrmendur tri cilėsi tė Allahut xh.sh., tė cilat dėftojnė pėr madhėshtinė e Tij: (Zot i njerėzve, Sundues i njerėzve dhe I adhuruar i njerėzve). Kėto tri cilėsi tė Allahut janė tė pėrmendura po ashtu edhe nė suren e parė tė radhitjes sė Mushafit-(“El-Fatiha”) , nė ajetet e para: (Elhamdu lil-lahi rabbil alemin, er-Rrahmani Rrahim, maliki jevmi din), qė tregon edhe njė herė pėr njė lidhje tė pėrkryer hyjnore tė kėtyre sureve, qė nga fillimi e deri nė fund.

Nė tė njėjtėn kohė, cekja e kėtyre tri cilėsive hyjnore dėshmon pėr njė nderim tė veēantė ndaj njeriut si njė krijesė e dashur e Allahut. Vetė veēimi si “Zot, Sundues dhe I adhuruar i njerėzve”, megjithė faktin se Allahu ėshtė Zot i botėve dhe i tėrė asaj qė shohim dhe nuk shohim, shpreh lidhjen e ngushtė, e cila duhet tė ekzistojė nė mes njeriut dhe Zotit tė madhėrishėm, si dhe fisnikėrimin e nderimin qė i ėshtė bėrė njeriut nga ana e Krijuesit.

Fjala “Rabb” do tė thotė Zot, zotėri, kujdestar, edukues, etj., me tė cilėn nėnkuptojmė se vetėm Allahut, i Cili na ka krijuar, na edukon dhe na mbikėqyr, duhet t’i drejtohemi pėr ndihmė e mbrojtje nga shejtani dhe nga ēdo e keqe.

Fjala “Melik”, do tė thotė Sundues, zotėrues, posedues etj. Po ashtu edhe kjo fjalė shpreh dallimin dhe veēimin e njeriut, i cili duhet ta konsiderojė Allahun xh.sh. si sundues tė tij, ani pse Ai ėshtė Sundues i botėve dhe i Ditės sė Gjykimit.

Nė nocionet tona fjala “melik” shpreh edhe kuptimin “mbret”, por mbretėria njerėzore herėt a vonė do t’i nėnshtrohet shkatėrrimit, kurse mbretėria hyjnore e Zotit ėshtė e pėrhershme, siē na dėfton Vetė Allahu xh.sh.

“I kujt ėshtė pushteti sot? (bėhet pyetja). I All-llahut, i Atij qė ėshtė njė, i Fuqiplotit (ėshtė pėrgjigjja)!” (Gafir, 16)

Prandaj, ky Zot, Sundues e zotėrues, ėshtė i Vetmi qė meriton tė adhurohet nga njerėzit dhe nga tė gjitha krijesat e tjera, sepse sundimi i vėrtetė i takon vetėm Allahut, i Cili nė Kur’an thotė:

“I Tij ėshtė pushteti nė qiej e nė Tokė, Ai jep jetė dhe Ai jep vdekje, dhe Ai ka fuqi pėr ēdo send.” (El-Hadid, 2)

Dhe nė fund Allahu xh.sh. pėrmend termin “Ilahin-nas”-I adhuruar i njerėzve”, ani pse Ai ėshtė i adhuruari i tė gjitha krijesave. Komentatorėt kėtu kanė tėrhequr njė paralele duke thėnė se me dy cilėsitė e para mund tė cilėsohen edhe njerėzit, si fjala vjen “rabbul bejt-zot i shtėpisė”, apo “melikul bilad-sundues-mbret i njė populli a vendi”, por ėshtė e pamundur qė dikush, pėrveē Tij, tė ketė cilėsinė e tė adhuruarit me tė drejtė “Ilahin-nas”, sepse Ai ėshtė qė krijoi gjithēka nga mosqenia, dhe vetėm Atij i takon adhurimi.

4. Prej sė keqes sė pėrshpėritėsit qė fshihet

5. i cili pėshpėrit nė zemrat e njerėzve

6. qoftė ai pėshpėritėsi (pėr tė keq) nga exhinėt ose nga njerėzit”

Qė tė trija kėto ajete, nė pėrgjithėsi flasin rreth intrigave dhe cytjeve tė shejtanit, i cili mbjell huti e dyshime nė zemrat e njerėzve.

Fjala “El-Vesvas” kėtu aludon shejtanin, ndėrsa fjala “vesvese” nėnkupton pėshpėritjen, fjalėn e folur me zė shumė tė ulėt, kurse fjala “El-Hannas” do tė thotė diēka qė fshihet dhe humb shpejt, qė po ashtu aludon shejtanin, i cili nė momentet kur besimtari e pėrmend Allahun, fshihet dhe largohet me tė shpejtė, kurse kur besimtari harron dhe nuk e pėrmend Allahun, ai kthehet dhe i pėshpėrit njeriut nė mendjen dhe zemrėn e tij mendime tė dėmshme, tė cilat e largojnė nga adhurimi i Allahut xh.sh.

Pėr kėtė ka treguar i Dėrguari i Allahut kur thotė: “Shejtani qėndron mbi zemrėn e njeriut; kur njeriu e pėrmend Allahun, ai (shejtani) tėrhiqet (zmbrapset), ndėrsa kur njeriu e harron (Allahun), ai (shejtani) i pėshpėrit mendime tė kėqija”.

Allahu xh.sh., qysh me kohė na ka paralajmėruar pėr rrezikun e madh qė na kanoset nga shejtani, meqenėse ai xhelozoi dhe bėri smirė edhe ndaj babait tonė tė pare, Ademit a.s., duke e mashtruar dhe shtyrė nė gabimin e parė, dhe duke mos pėrfillur porosinė e Krijuesit, ra nė grackėn e shejtanit dukė hėngėr nga pema e ndaluar nė Xhennet.

Allahu xh.sh. na ka treguar qartė se shejtani ėshtė armiku ynė i pėrbetuar, kur pėr tė nė Kur’an thotė: “O bijt e Ademit, po a nuk ua dėrgova porosinė qė tė mos e dėgjoni (pasoni) djallin, se me tė vėrtetė ai ėshtė armiku juaj i hapėt!?” (Jasin, 60).

Megjithėse njerėzit janė tė vetėdijshėm pėr kėtė armiqėsi tė djallit, e cila do tė vazhdojė e tillė deri nė fundin e kėsaj bote, shumica e njerėzve nuk ēajnė kokėn pėr kėtė burim tė pėrhershėm tė rrezikut, i cili rezulton me dobėsimin e imanit, e nė raste tė shpeshta edhe me humbjen e tėrėsishme tė tij. Ky pra ėshtė shejtani i mallkuar, i cili vepron fshehurazi, dhe nė mėnyrė tinzare gjuan helmin e tij duke pėshpėritur nė zemrat tona e duke na cytur pėr punė tė kėqija, tė cilat janė nė kundėrshtim edhe me vetė natyrėn tonė njerėzore.

Ata njerėz qė i ka mashtruar shejtani nė kėtė botė kur tė dalin nesėr para Allahut pėr t’u ballafaquar me veprat e tyre tė shėmtuara, do tė mundohen qė kėtė faj t’ia hedhin shejtanit se ai i paskėsh mashtruar, por ja se ēfarė u thotė tė tillėve shejtani: “E pasi tė jetė kryer ēėshtja (dhėnia e Llogarisė) djalli (u mban xhehennemlinjve ligjėratėn e dėshpėruar e), u thotė: “Vėrtet, All-llahu ju pat dhėnė premtim tė vėrtetė. Edhe unė ju pata premtuar, por ju tradhtova. Po unė nuk pata kurrfarė pushteti ndaj jush (qė t'ju detyroja), pėrpos qė ju thirra (nė rrugė tė gabuar), e ju m'u pėrgjigjėt; atėherė, pra, mos mė fajėsoni (qortoni) mua, po fajėsojeni veten tuaj. Unė nuk mund t'ju shpėtoj (ndihmoj) ju, e as ju nuk mund tė mė shpėtoni (ndihmoni) mua. Unė e mohoj shoqėrimin tuaj qė mė bėtė mua mė parė (mė adhuruat nė vend tė Zotit)”. S'ka dyshim, pabesimtarėt kanė dėnim tė dhembshėm.” (Ibrahim, 22).



Ndikimet e shejtanit

Zemra dhe mendja e njeriut janė fushėbetejė nė tė cilėn zhvillohen dyluftimet e ashpra nė mes sė mirės dhe sė keqes. Kėto tė dyja janė ato qė sulmohen mė sė tepėrmi nga shejtani, me qėllim tė shtrirjes sė ndikimit tė tij helmues, me tė cilin ky i mallkuar fut dyshime dhe huti. Fjalėt, cytjet dhe pėshpėritjet e tij janė tė kobshme pėr atė qė u nėnshtrohet ndikimeve tė tyre, sepse njeriun e shtyjnė nė mėkate tė pandėrprera, nė njė jetė tė shfrenuar e tė pamoralshme, e shtyjnė nė mosbesim, nė mendjemadhėsi dhe nė ēdo gjė tė keqe, andaj nuk ėshtė e rastėsishme qė Allahu xh.sh. deshi qė njerėzimit nė kėtė sure, tė fundit nė radhitjen e Mus’hafit, t’ia tėrheqė vėrejtjen pėr rrezikun e madh qė i kanoset nga shejtani.

Shejtani e diti se arma mė e fortė e tij kundėr njerėzve ėshtė mbjellja e dyshimit dhe e kuptoi se kjo arrihet mė sė lehti duke futur vesvese, pėshpėritje dhe cytje nė zemrat e tyre. Dhe, vėrtet, shejtani i hyri vendosmėrisht kėtij misioni tė tij qė nė zemrat e besimtarėve tė mbjellė dyshime ndaj fesė sė tyre dhe ndaj ēdo gjėje tjetėr me vlerė, dhe mund tė themi se ai nė shumė raste ka pasur sukses tė plotė.[4]

Shejtani i mallkuar e ka mundėsinė qė tek njeriu tė ndikojė drejpėrdrejtė nėpėrmjet sistemit nervor, duke ndikuar qė personi i atakuar nga ai, tė humbė arsyen e shėndoshė dhe tė mos logjikojė drejt. Nė lidhje me kėtė ndikim tė tij, ka treguar edhe i Dėrguari i Allahut xh.sh., i Cili ka thėnė: “Vėrtet shejtani (djalli) qarkullon nėpėr njeriun sikur gjaku qė qarkullon nėpėr dej (damarė)”.

Por nuk janė vetėm exhinėt e djallėzuar dhe djajtė ata qė fusin intriga e huti nė mesin e njerėzve. Fatkeqėsisht kėtė rol destruktiv e luajnė edhe disa njerėz, qė shpirtin e kanė tė lig. Detyra dhe roli i i tyre ėshtė qė tė fusin pėrēarje nė mesin e njerėzve tė tjerė, duke u bėrė nė kėtė mėnyrė krah i djathtė i shejtanit. Mbase ky ngatėrrestar dhe shpirtlig prej njerėzve, mund tė jetė shumė mė i rrezikshėm se edhe vetė shejtani, sepse ky nė dallim nga ai, vepron haptazi, dhe tė pėrgatit kurthe e komplote, dhe kjo gjoja duke tė kėshilluar pėr tė mirė. Prandaj duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm ndaj tė tillėve, sepse Allahu xh.sh. na ka tėrhequr vėrejtjen qė tė kėrkojmė ndihmėn e Tij edhe prej njerėzve tė kėqij kur kėtė sure po edhe krejt Kur’anin e pėrfundon me kėtė kėshillė pėr tė kėrkuar mbrojtjen dhe ndihmėn e Allahut: “Prej sė keqes sė pėrshpėritėsit qė fshihet, i cili pėshpėrit nė zemrat e njerėzve, qoftė ai pėshpėritėsi (pėr tė keq) nga exhinėt ose nga njerėzit.”



Porosia e kėsaj sureje


- Nė kėtė sure, Allahu xh.sh. i bėri njė nderim tė veēantė gjinisė njerėzore, kur Veten e quajti Zot i njerėzve, Sundues i njerėzve dhe I Adhuruar i njerėzve, ani pse Ai ėshtė Zot, Sundues dhe I Adhuruar i tė gjitha krijesave tė kėtij Universi.

- Domosdoshmėria e kėrkimit tė mbrojtjes nga Allahu xh.sh. prej dėmeve tė shejtanit, dhe prej atyre njerėzve shpitkėqij, tė cilėt janė po aq tė rrezikshėm sa edhe vetė shejtani, sepse shejtani duke tė pėshpėritur fshehurazi, tė ngacmon me mendime tė kėqija, kurse njeriu i keq, i cili tė paraqitet si kėshillues i mirė, tė armiqėson haptazi me tė tjerėt, duke futur dyshime nė mendjen tėnde pėr tė tjerėt.

- Mėnyra mė e mirė pėr t’u mbrojtur nga ndikimet e liga tė shejtanit, ėshtė tė pėrmendurit e Allahut dhe tė mbėshteturit tek Ai, sepse nė momentet kur njeriu e pėrmend Allahun, shejtani nuk mund tė ndikojė, ndėrsa kur ai e harron Krijuesin e tij, ai e ngacmon.

Allahu xh.sh. thotė: “Thuaj: O Zoti im, e kėrkoj ndihmėn Tėnde pėr tė mė mbrojtur nga ngacmimet e shejtanit, O Zoti im, kėrkoj ndihmėn tėnde edhe nga prania e tyre (shejtanėve) tek unė.” (El-Mu’minun, 97-98)

dhe:

“Nėse shejtani tė godet me ndonjė ves tė keq, atėherė kėrko ndihmėn (mbrojtjen) e Allahut…” (El-A’ėraf, 200)

- Allahu xh.sh. na ka paralajmėruar se shejtanit i ka lėnė nė dorė mundėsinė qė tė largojė sa mė shumė njerėz nga rruga e drejtė, por nė anėn tjetėr Allahu i Plotfuqishėm, gjithashtu na ka treguar se, nėse besimtari ka nė dorė armėn me tė cilėn e ka pajisur Ai – Imanin dhe pėrkushtimin ndaj Krijuesit, atėherė shejtani ėshtė i pafuqishėm ndaj tij dhe nuk mund t’i sjellė kurrfarė dėmi:

“Vėrtet ai (shejtani) nuk ka kurrfarė fuqie kundėr atyre qė besuan dhe i janė mbėshtetur Zotit tė tyre.” (En-Nahl, 99), sepse fuqia e Imanit ėshtė njė digė e fortė mbrojtėse pėrballė intrigave tė shejtanit.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Imam Sujutiu “Ed-Durrul menthur…”, vėll. 8, fq. 685.

[2] Fahru Rraziu “Mefatihul Gajbi”, vėll. 32, fq. 199.

[3] Esh-Shenkiti “Advaul Bejan…”, vėll. 9. fq. 183, Bejrut 1995.

[4] Kjo vlen edhe pėr ne, besimtarėt e fesė islame nė Kosovė dhe tė mbarė trojeve shqiptare. Ne thuajse jemi tėhuajėsuar nga identiteti ynė fetar, andaj nuk prekemi apo nuk inatosemi fare kur dikush na i fyen haptazi ndjenjat tona fetare. Shumica prej nesh i mbyllim sytė kur grupe dhe shoqata tė ndryshme tė krishtera, tė ndihmuara edhe nga hipokritėt tanė, propagandojnė haptazi idenė pėr konvertimin e shqiptarėve muslimanė nė tė krishterė, me pretekstin banal - “Kėshtu e do Perėndimi!”, ose “Duhet t’u kthehemi rrėnjėve tona”!. Kjo nėnkupton faktin se Perėndimi na paskėsh ndihmuar me qėllim qė tė na ndėrrojė fenė e jo tė na ēlirojė nga sundimi sllav. Jam i bindur e mbase edhe koha qė do tė vijė do ta dėshmojė, se kjo indolencė dhe kjo neglizhencė jona, do tė na hakmerret keq nė tė ardhmen dhe pėr kėto veprime tona tė pamatura, nesėr do tė japim llogari para Krijuesit
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-03-07, 21:15   #9
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė”

Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė”
Kaptina “En-Nebe’ė” ose “Amme” ėshtė kaptinė mekase, ka gjithsej 40 ajete dhe ka zbritur pas kaptinės El-Mearixh. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin rendor 78.

Transmetojnė Ibn Durejsi, Nuhasi, Ibn Merdevije dhe Bejhekiu nga Ibn Abbasi tė ketė thėnė: ‘Ka zbritur kaptina “Amme jetesaelune” nė Mekė”. Ibn Merdevije transmeton tė njėjtin transmetim edhe nga Ibn Zubejri.[1]



Emėrtimi i kėsaj sureje

Kjo sure ėshtė emėrtuar me kėtė emrin “En-Nebe’ė”, sepse nė tė bėhet fjalė pėr njė lajm shumė tė rėndėsishėm, e ai ėshtė momenti i kataklizmės - Kiameti dhe ringjallja.



Lidhmėria kuptimore e kaptinės “En Nebe’ė” me atė paraprake “El Murselat”

Si nė mes ēdo kaptine tė Kur’anit qė ekziston lidhmėria kuptimore, poashtu shohim se edhe nė mes sures “En-Nebe’ė” dhe asaj paraprake “El-Murselat” ekziston njė lidhmėri e mrekullueshme kuptimore, po edhe tematike.

Kaptina “El-Murselat” fillon me betimet e Allahut:

“Betohem nė (engjėjt ose erėrat) qė dėrgohen njėri pas tjetrit (pandėrprerė), betohem nė ata qė shfaqen si stuhia e rrėmbimshme (duke kryer urdhrat e Zotit), betohem nė engjėjt qė u ėshtė besuar sjellja e shpalljeve, dhe pastaj dallojnė qartė (tė vėrtetėn nga e pavėrteta), dhe qė pėrcjellin kėshillat (libra tė Zotit, te pejgamberėt), si arsyetim ose si vėrejtje, s’ka dyshim se ajo qė premtoheni (Dita e Gjykimit) gjithėsesi ka pėr tė ndodhur” (El Murselat 1-7),

betime kėto qė kishin tė bėnin me shenjat e Ditės sė Gjykimit e tė cilat idhujtarėt i pėrgėnjeshtronin.

Fundi i ajetit: “…s’ka dyshim se ajo qė premtoheni (Dita e Gjykimit) gjithėsesi ka pėr tė ndodhur ” ėshtė pėrgjigje e betimeve tė mėparshme tė Allahut, se ajo ditė tė cilėn ju, mohues, po e pėrgėnjeshtroni, patjetėr do tė vijė dhe do tė jetė njė realitet. Pėr t’ua sqaruar edhe mė afėr kėtė realitet se si do tė ndodhė, Allahu xh. sh. vazhdon mė tutje tė pėrmendė shenjat e kėsaj ndodhie tė madhe, nė ajetet vijuese:

“Kur yjet tė shuhen (zymtohen), dhe kur qielli tė hapet, dhe kur kodrat tė copėtohen, dhe kur tė dėrguarve u ėshtė caktuar koha (pėr tė dėshmuar). E pėr cilėn ditė atyre u ėshtė caktuar koha? Pėr Ditėn e Gjykimit (kur drejtėsia e Zotit ndan tė mirėn nga e keqja). E ku e di ti se ēka ėshtė Dita e Gjykimit? Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan”. (El Murselat 8-15).

Duke u nisur nga tėrė kjo, ėshtė plotėsisht e arsyeshme dhe e logjikshme qė kaptina qė do tė pasonte, nė kėtė rast ajo “En Nebe’ė”, tė sqaronte se ē’ėshtė vėrtet Dita e Gjykimit.

Nėse ndalemi dhe analizojmė ajetet 12-14 tė kaptinės “El-Murselatė”:

“E pėr cilėn ditė atyre u ėshtė caktuar koha? Pėr Ditėn e Gjykimit (kur drejtėsia e Zotit ndan tė mirėn nga e keqja). E ku e di ti se ēka ėshtė Dita e Gjykimit?”, do tė shohim se kurdo qė Allahu xh.sh. ka cekur fjalėn “Ve ma edrake”, menjėherė ka pasuar sqarimi prej tė Plotfuqishmit se pėr se ėshtė fjala, nė kėtė rast nė suren vijuese “En Nebe’ė” ka ardhur sqarimi se Dita e Gjykimit ėshtė njė ndodhi e madhe, njė lajm i madh e tronditės, dhe ėshtė njė ditė e caktuar:

“S’ka dyshim se dita e gjykimit ėshtė caktuar. Ėshtė ditė qė i fryhet Surit, e ju vini grupe-grupe”. (En Nebe’ė 17-18)

Ndėrsa, sa herė qė nė Kur’an ėshtė pėrdorur kjo fjalė nė trajtėn e kohės sė ardhme “Ve ma judrike”, atėherė ajo gjė nuk ėshtė sqaruar dhe ka mbetur enigmė ose njė sekret prej sekreteve tė Allahut.

Kaptina “Amme” ka lidhmėri tjetėr stilistike nė ajete me suren paraprake “El-Murselat”, siē e shohim edhe nga ajetet nė vijim. P.sh. nė suren “El-Murselat” ajetet 25-26, thuhet: “A nuk e bėmė Ne tokėn qė nė gjirin e vet mban, tė gjallė e tė vdekur”, kurse nė suren “En-Nebe’ė” ajeti 6, thuhet: “A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatshme (pėr jetė)”.



Pėrmbajtje e shkurtėr e kėsaj kaptine
Pėrgjithėsisht, tematika e kėsaj kaptine rikonfirmon besimin nė ringjalljen pas vdekjes, qė e kontestonin idhujtarėt. Pėr ta pėrforcuar faktin se Kiameti vėrtet dhe patjetėr do tė ndodhė, Allahu xh. sh. sjell argumente tė pakontestueshme tė fuqisė sė Tij absolute, kur thuajse nė formė pyetjeje sikur u drejtohet mohuesve tė kėsaj dite: Si nuk besoni nė ringjalljen kur:

“ A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė), dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)? (En-Nebe’ė, 6-7)

I Gjithėfuqishmi pas kėtyre pyetjeve varg, qė dėshmojnė nė tė njėjtėn kohė se Ai ėshtė krijues, ricek ringjalljen dhe ditėn e caktuar (Jevmul Fasl), ditėn kur i fryhet Surit dhe kur ēdo krijesė do tė dalė para Madhėrisė sė Tij pėr tė dhėnė llogari.

Mė pas nė vazhdim tė kėsaj kaptine flitet pėr Xhehennemin si vendstrehim dhe vendqėndrim i pabesimtarėve, pėrshkruhen vuajtjet dhe mundimet qė do t’i pėrjetojnė ata qė mohuan urdhrat e Allahut, kurse nė vazhdim flitet edhe pėr besimtarėt e devotshėm, pėr tė mirat dhe kėnaqėsitė qė janė pėrgatitur pėr ta nė Xhennet.

Kjo kaptinė pėrfundon me njė skenė tė tmerrshme e tė llahtarshme tė asaj dite tė vėshtirė, kur femohuesit mė tepėr do tė dėshironin tė ishin pluhur (dhé), sesa tė japin llogari pėr tė gjitha ligėsitė dhe tė paudhat qė punuan gjatė jetės sė kėsaj bote.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-03-07, 21:17   #10
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė” -vazhdim

Koment:



عَمَّ يَتَسَاءَلُونَ عَنْ النَّبَإِ الْعَظِيم الَّذِي هُمْ فِيهِ مُخْتَلِفُون كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ ثُمَّ كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ


1.Pėr ēfarė e pyesin ata (mohuesit) njėri-tjetrin?

2. Rreth lajmit tė madh?

3. pėr tė cilin ata kanė mendime tė ndryshme (kundėrthėnie).

4. Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė!

5. Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)!“

(En-Nebe’ė, 1-5)




Idhujtarėt kurejshitė, tė ballafaquar me njė realitet krejtėsisht tė ri me paraqitjen e Muhamedit a.s., si i dėrguar i Allahut, me njė fe qė pėr ta ishte risi, nga e cila shihnin rrezikun e zhvlerėsimit tė fesė sė tyre pagane, stėrgjyshore, nuk mund tė imagjinonin se njė njeri i rėndomtė e i thjeshtė nga mesi i tyre tė mund tė ishte i zgjedhur prej Allahut si i dėrguar. Madje, ata kurrsesi tė bindeshin se predikimet e Muhammedit a.s. pėr ringjalljen dhe jetėn pas vdekjes, mund tė ishin tė vėrteta, aq mė parė kur kishin bindjen e paluhatshme se vetėm koha mund t’i shkatėrronte, ashtu siē na i pėrshkruan edhe Kur’ani:

“Ata (idhujtarėt) thanė: Nuk ka tjetėr, vetėm se kjo jeta jonė nė kėtė botė, po vdesim dhe po lindemi dhe asgjė nuk na shkatėrron tjetėr pos kohės. Ata pėr kėtė nuk dinė asgjė, ata vetėm fantazojnė”. (El-Xhathije, 24)

dhe nė ajetin tjetėr:

“Ata (idhujtarėt) thanė: Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė ringjallemi“. (El-En’amė, 29)

Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. si kundėrpėrgjigje ndaj pohimeve tė tyre tė mėsipėrme, pėr t’ua bėrė tė qartė se vdekja do t’i mbėrrijė dhe se do tė ringjallen zbriti kėtė sure, e cila flet pėr lajmin e madh, pėr lajmin tronditės e tė llahtarshėm tė Ditės sė Gjykimit.

Fjala “Nebe’ė”, edhe pse mund tė pėrkthehet me fjalėn “lajm”, ka njė domethėnie shumė mė tė gjerė, sepse nuk ėshtė fjala vetėm pėr njė lajm tė rėndomtė, por pėr njė ngjarje tė madhe, njė ndodhi tronditėse, pėr njė kumt tė jashtėzakonshėm, pra fjala ėshtė pėr ringjalljen dhe Ditėn e Gjykimit.

Nė lidhje me natyrėn e lajmit tė madh e tė rėndėsishėm, tė gjithė dijetarėt pajtohen se ky lajm ėshtė “Ringjallja”, “Jeta pas vdekjes” ose “Dita e Gjykimit”. Kėtė mendim e ndajnė mufessirėt mė tė mėdhenj me nė krye Taberiun, Vahidiun, Bejdaviun, Nesefiun, dhe shumė tė tjerė, kurse Muxhahidi, Abdurrezak San’ani, Mukatili dhe Ferrau, mendojnė se fjala “Lajm i madh” ka tė bėjė me vetė Kur’anin, i cili bart nė vete lajme tė jashtėzakonshme. Kur’ani ėshtė lajm i madh, sepse, sipas kėtyre dijetarėve, idhujtarėt e cilėsuan atė si magji, poezi etj.

Ėshtė shumė e qartė se ata qė kishin mospajtime mendimesh sa i pėrket kėtij lajmi tė madh, janė idhujtarėt mekas, po edhe grupet e ndryshme tė tė krishterėve dhe tė ēifutėve. Pėrderisa idhujtarėt mohonin kategorikisht jetėn pas vdekjes, sepse mendonin se jetojnė e vdesin dhe nuk i shkatėrron asgjė tjetėr pėrveē kohės, grupet e ndryshme tė Ehli Kitabit, mendonin se do tė ketė vetėm ringjallje shpirtėrore, por jo edhe fizike.

Prandaj si kundėrpėrgjigje ndaj kėtyre kundėrthėnieve tė palogjikshme tė tyre, Allahu sjell kėrcėnimin e Tij hyjnor nė ajetet 4 dhe 5 tė po kėsaj kaptine:

كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ ثُمَّ كَلاَّ سَيَعْلَمُونَ
“Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė, Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)”

Tefsirologėt mė eminentė gjatė komentimit tė kėtyre dy ajeteve, thonė se pjesėza “kel-la”, paraqet njė kėrcėnim tė hapur ndaj atyre qė mohojnė ringjalljen dhe nuk besojnė nė fuqinė e Allahut.

Madhėshtia e mrekullisė stilistike kuranore ripėrsėritet nė ajetin 5, ku ripėrsėritet kėrcėnimi, por tash edhe mė fuqishėm dhe mė ashpėr:

ثُمَّ كلاَّ سَيَعْلَمُونَ
“Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)“, qė do tė thotė se atė qė ju, o pabesimtarė, e mohoni, do ta pėrjetoni patjetėr.

Disa tė tjerė mendojnė se ajeti i 4-t:

“Jo,(mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė”, ka tė bėjė me besimtarėt qė do ta kuptojnė se ajo qė e besuan nė lidhje me vdekjen dhe ringjalljen, vėrtet u bė realitet, kurse ajeti i 5-tė:

“Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)“, nėnkupton pabesimtarėt qė e mohuan kategorikisht ringjalljen pas vdekjes, dhe ky moment do tė jetė ballafaqimi mė i hidhur i tyre me tė vėrtetėn qė e kundėrshtuan haptazi.

Dijetari i mirėnjohur bashkėkohor, Sha’raviu, nė lidhje me ajetin e 4-tė:

“Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė”,

thotė: “Tė gjithė njerėzit, besimtarė ose pabesimtarė, nė momentet e dorėzimit tė shpirtit, pra para vdekjes, do tė ndeshen me njė botė tjetėr tė panjohur pėr ta, botė e cila deri atėherė ka qenė imagjinative, i shohin melaiket e Allahut, shohin vendin se ku do tė qėndrojnė nė jetėn e Berzahut etj (jetėn nė varreza, njė jetė nė mes kėsaj jete dhe ringjalljes nė tė cilėn nuk mbretėrojnė ligjet e kohės). Nė lidhje me kėtė, Allahu xh. sh. nė Kur’an thotė:

“(I thuhet) Ti ishe nė njė huti nga kjo (ditė) e Ne ta hoqėm perden (para syve tu) dhe tash ti sheh shumė mprehtė”. (Kaf, 22).

Do tė thotė aty pėr aty njeriu kalon nė njė dimension tė ri tė jetės. Besimtarėt e vėrtetė, tė qetė dhe me njė prehje shpirtėrore presin shpėrblimin e merituar gjatė jetės nė Berzah, kurse pabesimtarėt do t’i kaplojė tmerri e llahtari, sepse iluzionet e tyre se pas vdekjes mė nuk do tė ketė as jetė e as ringjallje, do tė shemben ashtu siē shembet kėshtjella prej rėrės. Tė dyja grupet do ta shohim me sytė e tyre kėtė realitet, i cili tashmė ėshtė bėrė “ajnul jekiin- pamje e sigurt”, qė mė parė nė jetėn e kėsaj bote pėr ta ishte vetėm “Ilmul jekiin-dije e sigurt”, kurse ajeti i pestė: “Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)“

flet pėr momentin kur pabesimtarėt pas dhėnies sė llogarisė, do tė hidhen nė zjarrin e Xhehennemit, dhe do ta kuptojnė bindshėn edhe njė herė se ishin nė njė humbje tė vėrtetė, dhe tash i pret pėrjetimi fizik i dėnimit qė do ta shijojnė, dhe kjo tashmė ėshtė “hakkul jekiin-e vėrtetė e sigurtė” njė realitet pėrjetues me tė gjitha gjymtyrėt”.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-03-07, 21:21   #11
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė”-vazhdim

أَلَمْ نَجْعَلِ الأَرْضَ مِهَادًا

وَالْجِبَالَ أَوْتَادًا

وَخَلَقْنَاكُمْ أَزْوَاجًا

وَجَعَلْنَا نَوْمَكُمْ سُبَاتًا

وَجَعَلْنَا اللَّيْلَ لِبَاسًا
وَجَعَلْنَا النَّهَارَ مَعَاشًا


6. A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė),

7. Dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)?

8. Ne u krijuam juve nė ēifte.

9. dhe gjumin tuaj jua bėmė pėr pushim.

10. dhe natėn jua bėmė mbulesė (si rrobat).

11. ndėrsa ditėn e bėmė pėr gjallėrim”.

(En-Nebe’ė, 6-11)

Nė vazhdim tė kaptinės, i Lartmadhėrishmi, pėr t’i bindur tė gjithė ata qė mohojnė momentin e kataklizmės dhe ringjalljen, d.t.th. “Lajmin e madh” pėr tė cilin kanė mendime tė ndryshme kundėrthėnėse, ua rikujton dhuntitė e Tij pėr njerėzimin. Tė gjitha kėto tė mira tė panumėrta, dėshmojnė qartė se pabesimtarėt–mohuesit janė nė humbje tė madhe, pėrderisa nuk besojnė se tė gjitha kėto argumente flasin pėr njė tė vėrtetė tė madhe qė do tė ndodhė.

Karakteristikė e veēantė e kėtyre ajeteve qė jemi duke i komentuar, ėshtė se ato flasin pėr argumente tė ndjeshme e tė prekshme, argumente lėndore, me tė cilat ndėrlidhet jeta jonė e pėrditshme. Kėto ajete janė njė shėti e shkurtėr nė kėtė ekzistencė me pamje e tablo tė ndryshme; janė ajete tė cilat nė formė pyetjesh flasin, dėftojnė dhe nė tė njėjtėn kohė argumentojnė; janė ajete qė zgjojnė ndėrgjegjen dhe zemrėn e fjetur nga intrigat e shejtanit; janė ajete qė rikthejnė freskinė nė arsyen e njerėzve qė tė kuptojnė se kush janė ata nė tė vėrtetė, pėrse janė nė kėtė botė, pėrse jetojnė, pėrse duhet tė vdesin? etj…



أَلَمْ نَجْعَلِ الأَرْضَ مِهَادًا
6. A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė).

Toka si njė ndėr nėntė planetėt e sistemit tonė diellor, megjithėse shumė e vogėl, nė krahasim me planetėt e tjerė nė kėtė gjithėsi, prapėseprapė ėshtė mė e dashura dhe mė tėrheqėsja pėr ne. A thua pėrse? Ē’rėndėsi ka ajo pėr ne?

Pėrgjigja e vetme ėshtė se toka ėshtė “nėna, shtėpia dhe foleja jonė”. Nga elementet e kėsaj toke u krijuam, nė kėtė tokė u lindėm, nė tė do tė vdesim dhe po nga kjo tokė do tė ringjallemi pėrsėri, siē thotė i Plotfuqishmi Allah nė Librin e Tij tė shenjtė:

“Ne prej saj (tokės) ju krijuam, nė tė do t’ju kthejmė pėrsėri, dhe prej saj do t'ju nxjerrim edhe njė herė”. (Ta Ha, 55)

Nė kėtė tokė filloi jetėn e vet raca njerėzore, nė kėtė tokė Allahu xh.sh. dėrgoi shpalljet hyjnore nėpėrmjet tė dėrguarve tė Tij besnikė. Nė tė, pėr herė tė parė ra nė sexhde balli i njeriut-Ademi a.s., dhe, nė tė, do tė jehojė deri nė momentet e fundit tė kėsaj ekzistence–fjala “Allahu ekber, la ilahe il-lall-llah–Allahu ėshtė mė i Madhi, s’ka zot pėrveē Allahut”, sepse ky ėshtė Vullneti i Krijuesit tonė, i Lartėsuar dhe i zhveshur qoftė nga ēdo e metė.

Dhe, kėtė tokė Allahu e bėri tė pėrshtatshme pėr jetesėn tonė, e bėri tamam sikur djep nė tė cilin pushon dhe fle foshnja. Ky zatėn ėshtė edhe njėri prej kuptimeve tė kėtij ajeti. Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. u drejtohet mohuesve nė formė pyetjeje: “A nuk e bėmė Ne tokėn si shtrojė tė pėrshtatshme (pėr jetė)”

Dihet se pozita e volitshme e tokės nė radhitjen planetare nė kuadėr tė sistemit diellor ka bėrė qė ajo vėrtet tė jetė e pėrshtatshme pėr jetesė. Nuk ėshtė as shumė afėr diellit nė mėnyrė qė nė tė tė mbretėrojnė temperatura tė larta tropike, tė cilat do ta bėnin avullimin e ujit nėpėr oqeane me se do tė pamundėsohej jeta nė tė, po nuk ėshtė as fort larg tij nė mėnyrė qė nga temperaturat e ulta, toka dhe oqeanėt tė shndėrroheshin nė akullnaja nė tė cilat kushte, jeta do tė ishte prapė e pamundshme. Por deshi i Madhi Zot qė toka tė jetė nė pjerrtėsinė vertikale prej 23,5 shkallėsh, e cila i mundėson jetėn dhe gjallėrinė e njė bote tė tėrė organike dhe inorganike, njė bote dhe njė natyre tė shumėllojshme tė florės dhe faunės, tė cilėn mund ta hasim nė ēdo hap nė kėtė tokė.

Pastaj Allahu xh.sh. thotė:



وَالْجِبَالَ أَوْتَادًا
7. Dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)?.

A thua ē‘synohet me kėtė ajet? Pėrse Allahu xh.sh. na sjell si shembull kodrat? Ē’rėndėsi kanė ato pėr ne dhe pėrgjithėsisht pėr tokėn si planet?

Tash, vetėm tash vonė, nė kėtė shekull, pasi njeriu arriti lartėsitė qiellore me anėn e fluturakeve tė ndryshme, raketave e satelitėve, arriti tė fotografojė dhe tė studiojė formėn dhe relievin e vėrtetė tė tokės. U vėrtetua me saktėsi e vėrteta e madhe kuranore edhe nga profesorėt mė eminentė tė gjeologjisė, se kodrat vėrtet janė njė element pėrforcues dhe ekuilibrues nė tokė. Ata vėrtetė u impresionuan nga kėto tė dhėna kuranore qė para 14 shekujsh.

Tė shohim se ē‘thotė Allahu xh.sh. pėr kodrat:

- “Kurse kodrat i pėrforcoi”. (En-Naziat, 32)

- “ Dhe (a nuk i bėmė-ngulitėm) kodrat sikur shtylla (pėrforcuese nė tokė)”. (En-Nebe’ė, 7)

- “Dhe Ai vuri kodra (tė forta) nė tokė, ashtu qė ajo tė mos lėkundet me ju” (En-Nahl, 15)

Kėto ajete, e tė tilla nė Kur’an ka tė shumtė, japin tė kuptojnė se njė prej mrekullive tė Allahut nė kėtė tokė, janė edhe kodrat dhe ndėrtimet e tyre tė jashtme e tė brendshme.

Meqė shkenca tash vėrtetoi se pothuaj nė tė njėjtėn masė sa jashtė secila kodėr ka rrėnjėt dhe bazamentin e vet mbėshtetės nėn dhe, del se fjalėt e Allahut vėrtet janė njė mrekulli e pėrjetshme. A thua deri para pak kohėsh, ka mundur kush tė pėrfytyronte se kodrat e mėdha qė i shohim nė formė gungash dhe nė forma tė tjera mbi sipėrfaqen e tokės, kanė pothuajse tė njejtėn shtrirje nė brendinė e tokės, tė cilėn shkencėtarėt e quajnė rrėnjė, kurse Kur’ani e quan shtyllė-bazament. Vetė Allahu xh.sh. nė mėnyrė shumė tė thjeshtė e praktike u sjell njerėzve argumente nga gjėrat qė janė nė kontakt me tė ēdo ditė. Fjala “veted-evtad” do tė thotė kunja-shtylla apo bazamanet qendror mbi tė cilin ngrihet tenda (ēadra), nė mėnyrė qė tė kuptohet mė lehtė nga njerėzit se edhe kodrat e kanė rolin e tyre ekuilibrues dhe tė baraspeshimit pėr tokėn, qofshin ato kodra kontinentale apo oqeanike.



وَخَلَقْنَاكُمْ أَزْوَاجًا
8. Dhe Ne ju krijuam nė ēifte”

Kėto fjalė tė Allahut qė nė tė njėjtėn kohė dėftojnė pėr mrekullinė krijuese tė Tij, qė ēdo gjė nė kėtė ekzistencė ta krijojė nė ēift, janė tėrheqje e vėrejtjes ndaj mohuese tė Ditės sė Gjykimit, se Ai qė ju krijoi nė ēift pėr t’u shumėzuar pa qenė fare, Ai edhe ju vdes dhe e ju ringjall pėrsėri !!!

Allahu xh.sh. dėshiroi qė nė rregullin e gjithmbarshėm tė gjithėsisė tė mos ketė mangėsi dhe disharmoni, dėshiroi qė kjo gjithėsi tė jetė e denjė pėr Madhėshtinė, Forcėn dhe Kreativitetin e Krijuesit. Ky ėshtė njė manifestim i hapėt i fuqisė absolute tė Allahut xh.sh., nė ligjet e kėsaj ekzistence. Njė manifestim i tillė i kėsaj fuqie ėshtė edhe krijimi nė ēifte i ēdo gjėje, pėrveē melaikeve nė kėtė Univers.

Po tė marrim shembull edhe thėrmijėn mė tė vogėl tė atomit, si gjėnė mė tė imtė nė kėtė gjithėsi, tė cilėn tash pėr tash e njohim, do tė shohim se brenda vetė kėsaj thėrmije atomike ekzistojnė protonet dhe neutronet, pozitive e negative, tė cilat sė bashku formojnė tėrėsinė e atomit. Po i njėjti proces manifestohet nė botėn organike dhe atė inorganike, kurse krijimi i njeriut nė ēifte ėshtė njė prej mrekullive tė pėrkryera tė Allahut, i Cili bėri qė sipas “Ligjit tė Shkaqeve”, kontaktit intim midis burrit e gruas, me lejen dhe dėshirėn e Tij, nga njė bashkim i spermatozoideve tė mashkullit me farėn ė gruas, tė lind njė fryt i ri njerėzor, fryt qė deri nė formėsimin e plotė dhe daljen nė kėtė botė kalon nėpėr etapa tė ndryshme tė cilat Kur’ani i ka pėrshkruar me njė pėrpikėri tė paparė si p.sh. nė kaptinėn “El-Mu’minun”:

“Pėr All-llahun, Ne krijuam njeriun prej njė ajke (lėngu), e njė balte. Pastaj atė (ajke - baltė) e bėmė (e shndėrruam) pikė uji (farė) nė njė vend tė sigurt. Mė pas, atė pikė uji e bėmė copė gjaku, e atė gjak tė ngurtė e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, edhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirtė). I lartė ėshtė All-llahu, mė i miri Krijues!” (El-Mu’minun, 12-14)



وَجَعَلْنَا نَوْمَكُمْ سُبَاتًا
9. Dhe gjumin tuaj jua bėmė pėr pushim.”

S’ka dyshim se gjumi ėshtė njė ndėr argumentet mė bindėse qė dėshmon ekzistimin e Zotit. Pėr kėtė Allahu xh.sh. thotė nė Kur’an:

“Nga argumentet e Tij ėshtė edhe gjumi juaj natėn dhe ditėn, edhe pėrpjekja juaj pėr tė fituar nga tė mirat e Tij. Nė kėtė ka argumente pėr popullin qė dėgjon”. (Er-Rrum, 23)

Dihet se gjumi ėshtė njė nevojė e domosdoshme pėr tė gjitha qeniet e gjalla. Nėse ndonjė njeri a krijesė privohet apo pengohet pėr gjumė, nuk mund tė pėrballojė dot ritmin e pandalshėm tė jetės.

Gjumi a tė fjeturit ėshtė pėrmendur disa herė nė Kur’an, nė mėnyrė qė tė vihemi nė dijeni se ai ėshtė argument dhe shenjė nga Allahu xh.sh. Fjala “subata”–“sebtun” nė gjuhėn arabe d.t.th. shkėputje, vdekje, ndėrprerje nga aktivitetet e ditės (jetės), pėr njė kohė tė caktuar, nė mėnyrė qė qelizat tona trupore tė kenė kohė tė mjaftueshme pėr rifreskim.

Me kėto kuptime ka ardhur nė disa vende nė Kur’an si:

- “Dhe kur Ai ju kaploi me njė kotje (gjumė) qė ishte siguri (qetėsim) pėr ju nga ana e Tij”. (El-Enfal, 11)

- “Mandej, pas asaj tronditjeje tė rėndė, Ai ju lėshoi sa pėr qetėsim, njė kotje (gjumi tė lehtė) qė i kaploi njė grup prej jush”. (Ali Imran, 54)

Dihet se gjumi ėshtė edhe njė vdekje e vogėl, e cila mund tė krahasohet me tė ashtuquajturėn “vdekje klinike” pėr se edhe i Gjithėmėshirshmi na njofton, kur thotė:

“Ai ėshtė qė ju vė nė gjumė natėn (ju vdes natėn ) dhe e di ē’keni vepruar ditėn, pastaj ju ngjall-zgjon nė tė (ditėn) deri nė afatin e caktuar (vdekje)”. (El-En’am, 60)

dhe:

“All-llahu i merr shpirtat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon.” (Ez-Zumer, 42)

Shikuar nga kėndvėshtrimi shkencor, shkencėtarėt ende nuk kanė arritur tė deshifrojnė saktėsisht fshehtėsinė hyjnore tė gjumit, por nė bazė tė shumė eksperimenteve nė laboratoriume shkencore, gjumin e kanė ndarė nė 5 etapa:

Etapa e parė – ėshtė etapa e hyrjes graduale nė gjumė dhe pėrfshin 2 deri nė 5 % tė kohės sė gjumit.

Etapa e dytė – ėshtė etapa e gjumit tė lehtė – jo tė thellė, dhe pėrfshin rreth 50 % tė kohės sė gjumit.

Etapa e tretė dhe e katėrt – janė etapat e gjumit tė ngadalshėm, tė thellė, tė qetė e tė zakonshėm. Kėto dy etapa tė gjumit prehės e qetėsues pėrfshijnė 20 % tė kohės sė gjumit.

Etapa e pestė – ėshtė etapa e gjumit tė thellė, e shoqėruar me ėndrra dhe lėvizje, ose gjumė i ēudtishėm, sepse ai qė fle, gjatė etapės sė gjumit me ėndrra, edhe pse ėshtė nė gjumė tejet tė thellė, lėvizjet e frymėmarrjes, tė gjakut dhe tė syve i ka pothuajse si tė ishte zgjuar. Mbase i tillė do tė ketė qenė ndoshta edhe gjumi i banorėve tė shpellės (As’habul kehf).

"Do tė mendoje se ata janė tė zgjuar, e ata ishin nė gjumė" (El-Kehf, 18).

Kjo etapė e gjumit pėrfshinė 25 % tė gjumit.

Me njė fjalė, gjumi ėshtė dhunti e Allahut pėr njeriun, qė ai tė ē’lodhet fizikisht po edhe shpirtėrisht nga vėshtirėsitė e jetės.



وَجَعَلْنَا اللَّيْلَ لِبَاسًا.وَجَعَلْنَا النَّهَارَ مَعَاشًا.
10. Dhe natėn jua bėmė mbulesė (si rrobat).

11. ndėrsa ditėn e bėmė pėr gjallėrim.

S’ka dyshim se nga shenjat e mėdha tė Allahut nė kėtė tokė janė dita dhe nata. Pas njė dite tė kaluar nė punėt e zakonshme, ėshtė shumė e natyrshme qė njeriu tė lodhet, kėshtu qė trupi dhe mendja e tij kanė nevojė pėr ēlodhje. Nata e ka kėtė cilėsi, tė cilėn Allahu xh.sh. e krahason me mbulesė (libas), ku njeriu merr pjesėn e merituar tė pushimit dhe freskimit pėr tė vazhduar punėn e tij qysh me agimin e parė tė mėngjesit.

Kėtu duhet theksuar se, nėse njeriu nė kėtė botė punon e vepron sipas programit tė pėrkryer hyjnor, vėrtet do ta shijojė ėmbėlsinė e jetės, pushimin e natės dhe gjallėrinė e ditės.

Besimtari i vėrtetė qysh para lindjes sė diellit zgjohet nga gjumi, falėnderon Allahun i Cili e ringjalli nga vdekja e vogėl (gjumi), ashtu siē ka vepruar gjithmonė i Dėrguari i Allahut, kur thoshte: “Falėnderimi i qoftė Allahut, i Cili na ngjalli pasi nė bėri tė vdekur (nė gjumė) dhe vetėm tek Ai ėshtė ringjallja” (Transmetojnė Buhariu dhe Tirmidhiu).

Pastaj merr abdest dhe falė namazin e sabahut duke e lutur Allahun e Plotėfuqishėm qė t’i japė nga mirėsitė e Tij gjatė asaj dite. Dhe ai vazhdon punėn ditės, tregton, punon dhe i lutet prapė Allahut duke falur namazin e drekės. Pas njė rishikimi tė asaj qė ka punuar, vjen koha e ikindisė, qė njeriu tė falėnderojė Allahun edhe njė herė sepse i mundėsoi edhe njė ditė jete, pune e fitimi hallall. Dalngadalė nata shtrin flatrat e saj mbi tokė pėr t'i zėnė vendin ditės, dhe, pas tėrė kėsaj, Allahu dėshiroi qė nata tė jetė njė mbulesė dhe ē‘lodhje pėr njeriun: “Dhe natėn jua bėmė mbulesė (pėr ēlodhje)” , sepse dita qė shkoi, ishte gjallėri e punė e vazhdueshme, pėr tė cilėn Allahu xh.sh. thotė: “Dhe ditėn e bėmė pėr gjallėrim”.

Ky ėshtė sistemi i pėrkryer i orarit tė jetės sė njeriut nė kėtė tokė, tė cilėn Allahu e bėri tė pėrshtatshme e komode pėr jetė, me tė gjitha predispozitat dhe kushte e nevojshme.

Dhe, me gjithė kėto fakte e argumente, ka ende tė tillė qė nuk besojnė Allahun e as ringjalljen, veēse mrekullitė dhe argumentet e Allahut pėr t’i bindur mohuesit nuk kanė tė sosur…
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-03-07, 21:23   #12
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė” -vazhdim

وَبَنَيْنَا فَوْقَكُمْ سَبْعًا شِدَادًا

وَجَعَلْنَا سِرَاجًا وَهَّاجًا

وَأَنزَلْنَا مِنْ الْمُعْصِرَاتِ مَاءً ثَجَّاجًا

لِنُخْرِجَ بِهِ حَبًّا وَنَبَاتًا

وَجَنَّاتٍ أَلْفَافًا



12. Dhe Ne kemi ndėrtuar mbi ju njė shtatėshe tė fortė.

13. dhe kemi vėnė ndriēuesin qė flakėron.

14. Ne prej reve tė shtrydhura kemi lėshuar shi tė madh.

15. qė me tė tė rrisim drithėra e bimė.

16. dhe kopshte tė dendura palė mbi palė.”

(En Nebe’ė, 12-16)




Nė Kur’an ka ajete tė shumta tė cilat vazhdimisht provokojnė mendjen njerėzore, duke e nxitur atė qė kėto argumente tė panumėrta tė Allahut nė kėtė ekzistencė, t’i studiojė nė mėnyrė serioze e shkencore, sepse fjala e Allahut xh.sh. kurrsesi nuk mund tė vijė nė kundėrshtim me tė vėrtetat e mirėfillta shkencore.

Nėse e analizojmė vetėm pak ajetin 53 tė kaptinės Fussilet:

“Ne do t’ua mundėsojmė atyre (mohuesve) qė tė sodisin argumentet tona nė horizonte (tė hapėsirave qiellore) po edhe nė vetveten e tyre, derisa t’u bėhet e qartė se ky (Kur’an) ėshtė i vėrtetė (dhe i zbritur nga i Gjithėfuqishmi)”,

do tė kuptojmė se provokimi hyjnor mbetet aktual pėr ēdo brez a gjeneratė tė njerėzimit, andaj nuk ėshtė aspak i rastit fakti se nė vazhdim tė kaptinės “En Nebe’ė”, i Lartmadhėrishmi thotė:



وَبَنَيْنَا فَوْقَكُمْ سَبْعًا شِدَادًا
12. Dhe Ne kemi ndėrtuar mbi ju njė shtatėshe tė fortė.

Tė gjithė komentatorėt e Kur’anit, pa dallim, janė tė mendimit se fjala “shtatėshe e fortė“ simbolizon shtatė palė qiej, do tė thotė qiellin, tė cilin Allahu xh.sh. e ka ngritur-ndėrtuar mbi ne sikur tė ishtė ndonjė pullaz-ombrellė. Ai nė Kur’an thotė:

“Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurt, por ata zmbrapsen prej atyre argumenteve.”

(El-Enbija 32)

Fjala qiell mė tė gjitha derivatet dhe format e saj nė Kur’an ėshtė pėrmendur 298 herė. Nė Kur’an fjala qiell me kėto sinonime tė shtatėshit ka ardhur edhe nė disa vende tė tjera, si p.sh.:

- “Ne krijuam mbi ju shtatė palė (qiej) dhe nuk jemi tė pakujdesshėm ndaj asaj qė krijuam”. (El- Mu’minun, 17)

- “All-llahu ėshtė Ai qė krijoi shtatė palė qiej dhe prej tokės aq sa ata…” (Et Talak, 12)

- “Ai ėshtė qė krijoi shtatė qiej palė mbi palė…” (El-Mulk, 3).

- “A nuk e keni parė se si All-llahu krijoi shtatė palė qiej (nė kate).“ (Nuh, 15).


- “Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr ju krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e Vet ia drejtoi qiellit dhe i pėrsosi ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė”. (El Bekare, 29)

- “Dhe ata i krijoi shtatė qiej brenda dy ditėve dhe secilit qiell i caktoi atė qė i nvojitej. Qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) Ne e stolisėm me yje ndriēuese dhe e bėmė tė mbrojtur. Ky ėshtė caktim i tė plotfuqishmit, i tė Dijshmit”. (Fussilet, 12), etj…

Sa i pėrket ajetit nė fjalė “Ne kemi ndėrtuar mbi ju njė shtatėshe tė fortė”, ne vetėm mund tė supozojmė se kėta shtatė qiej mund tė jenė shtatė tufa galaktike tė sistemit tonė diellor, ose mund tė kenė ndonjė lidhje tė afėrt me sistemin tonė diellor. Ne banorėt e tokės bėjmė pjesė nė galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” e cila ka lidhje tė ngushtė me disa galaktika tė tjera, si M-31, VIRGO, pastaj me tufėn galaktike tė ANDROMEDĖS, etj.

Supozohet se nė kėtė gjithėsi mund tė ketė pėrafėrsisht mbi 100 miliardė galaktika dhe secila pėrbėhet pėrafėrsisht nga 100 miliardė yje. Nė ēdo galaktikė ka ndoshta edhe po aq planetė sa edhe yje, qė me numrin e shifrave do tė thotė: 1011 x 1011 = 1022 ose 10 miliardė bilionė yje dhe planetė.

Vetėm galaktika jonė “Rruga e Qumėshtit” supozohet tė ketė mbi 200 miliardė yje madhėsish tė ndryshme, lėvizja e tė cilėve karakterizohet pėr njė elegancė dhe graciozitet tė mrekullueshėm.

Allahu xh.sh.nė Kur’an thotė:

“Vėrtet, Ne kemi stolisur qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) me bukurinė e yjeve.” (Es-Safat, 6)

“Ne, nė qiell kemi krijuar galaksione yjesh dhe atė (qiellin mė tė afėrt tė dynjasė) e kemi zbukuruar pėr ata qė e shikojnė me vėmendje.” (El-Hixhr, 16)

“Ne, qiellin mė tė afėrt e kemi zbukuruar me kandila (yje ndriēuese)” (El Maide, 5)


Mirėpo se ēfarė ka synuar nė tė vėrtetė Allahu xh.sh., me fjalėt “shtatėshe tė fortė”, ne nuk mund ta dimė dhe kjo mbetet nė dijen absolute tė Allahut xh.sh.

Nga ajeti nė fjalė vetėm mund tė kuptojmė se kėta qiej kanė njė ndėrtim tė fortė dhe se bukuria e tyre dėfton pėr mrekullinė e krijimit, por qė tėrė kjo hapėsirė qiellore mbi ne, kjo “shtatėshe e fortė” qiellore ka lidhje tė ngushtė me jetėn e njeriut nė kėtė tokė, dėshmon shumė qartė ajeti nė vazhdim, ku Allahu xh.sh. thotė:



وَجَعَلْنَا سِرَاجًا وَهَّاجًا
13. Dhe kemi vėnė ndriēuesin qė flakėron.

Allahu xh.sh. e bėri jetėn nė tokė tė pėrshtatshme, sepse parapėrgatiti tė gjitha kushtet e nevojshme e tė domosdoshme pėr njė gjė tė tillė. Padyshim, Dielli si ylli qendror i sistemit tonė diellor, ėshtė burim i energjisė dhe pa dritėn e nxehtėsinė e tij, jeta nė tokė do tė ishte e pamundur.

Dielli nuk ėshtė asgjė mė tepėr se njė yll qė jep dritė, nxehtėsi dhe energji. Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. pėr tė thotė: “Dhe kemi vėnė ndriēuesin qė flakėron”.

Fjala “siraxh” do tė thotė “diēka qė jep dritė e shkėlqim”, kurse “vehhaxh” do tė thotė “diēka qė jep edhe dritė po edhe nxehtėsi-energji”.

Nga kėndi i shkencės sė astronomisė shohim se Dielli pėrbėhet nga hidrogjeni, gazi i lėngėt dhe heliumi. Nga e tėrė masa e sistemit diellor, Dielli pėrbėn 99.86%, kurse masėn tjetėr, 0.14% e pėrbėjnė nėntė planetėt e tjerė tė sistemit diellor, natyrisht pėrfshirė kėtu edhe satelitet e tyre, etj. Sigurisht kjo masė kaq e madhe, dhe ky gravitacion kaq i fuqishėm i Diellit i ka “robėruar” – detyruar 9 planetėt e Sistemit diellor: Tokėn, Marsin, Venerėn, Merkurin, Saturnin, Jupiterin, Neptunin, Uranin dhe Plutonin qė nėpėr shtigje spirale tė sillen-rrotullohen rreth tij. Toka, planeti ynė, njė lėvizje tė tillė rreth Diellit e kryen pėr 365 ditė.

Sipas shkencėtarėve, jeta e Diellit numėron mbi 5 miliardė vjet. Sipėrfaqja e tij ėshtė mbi 12 mijė herė mė e madhe se ajo e Tokės. Masa e tij ėshtė 333.000 herė mė e madhe se e Tokės. Largėsia midis Diellit dhe Tokės ėshtė 150 milionė km., kurse rrezja e dritės sė Diellit deri nė Tokė arrin pėr 8 minuta e 20 sekonda.

Me njė fjalė, po tė mos kishte diell, nuk do tė kishte as jetė nė tokė, por krahas diellit, botės organike dhe inorganike u nevojitet edhe njė komponent tjetėr i rėndėsishėm pa tė cilin nuk do tė kishte mundėsi tė zhvillohej procesi jetėsor. Ky komponent kaq i nevojshėm ėshtė UJI.

Ja pra se si i ndėrlidh i Gjithėfuqishmi Allah kėto dy komponente, kur nė vazhdim tė kaptinės thotė:



وَأَنزَلْنَا مِنْ الْمُعْصِرَاتِ مَاءً ثَجَّاجًا
14. Ne prej reve tė shtrydhura kemi lėshuar shi tė madh.

Pra, krahas dritės dhe nxehtėsisė sė Diellit, gjallesave tė gjalla si dhe botės bimore, patjetėr u nevojitet edhe uji, tė cilin Allahu xh.sh. pėrveē burimeve tė ujit qė gjenden nė brendi tė Tokės. atė e lėshon edhe nga qielli nėpėrmjet reve,

Se pėr ē’arsye Allahu xh.sh. ka ndėrlidhur ajetin ku flet rreth Diellit dhe reve qė lėshojnė shi, sot, pas shumė zbulimeve shkencore, nuk ėshtė e vėshtirė ta kuptojmė. Shkenca na mėson se nė kėtė rast kryhet njė proces natyror, ai i avullimit tė ujit nga lumenjtė, detet dhe oqeanet, qė pastaj tė kondensohet lart nė re, tė cilat pastaj i bartin erėrat andej e kėndej dhe e shkundin ujin qė gjendet nė to.

Kur jemi tek retė dhe tek procesi i rėnies sė shiut, tė shohim se ē’thotė Allahu xh.sh. nė disa ajete kuranore:

“A nuk e ke parė se si All-llahu drejton retė, pastaj i bashkon, i bėn grumbull ato dhe atėherė e sheh shiun se si rrjedh prej tyre” (En-Nur, 43)

pastaj:

“All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me atė ujitje e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja, kėshtu ėshtė ringjallja.” (Fatir, 9)

dhe:

“All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato lėkundin retė dhe Ai i shtrinė lart si tė dojė, i bėn ato edhe tė ndara nė pjesė, dhe pėrmes tyre e sheh se si bie shi, e kur ia lėshon atė kujt tė dojė prej robėrve tė vet, qe, ata gėzohen.” (Er-Rrum, 48)


Por t’i kthehemi edhe njė herė fjalės sė ajetit: “el muė’sirat”. Fjala “I’ėsar” – muassar-muė’sir”, nė aspektin terminologjik do tė thotė shtrydhje, e kjo do tė thotė reja qė lėshon shi pas bashkėdyzimit dhe pas zbrazjes sė thėrrmijave elektrike, pozitive e negative, do tė thotė pas “shtrydhjes sė saj - “I’sar”, ajo mund tė lėshojė shi me lejen e Allahut xh.sh.

Dijetarėt rreth termit “el mu’sirat” kanė dhėnė kėto mendime:

1. Grupi i parė mendojnė se fjala ėshtė pėr retė qė shtrydhen, do tė thotė qė lėshojnė shi, njė mendim qė ėshtė mė i pranueshmi dhe mė i sakti.

2. Grupi i dytė mendojnė se fjala ėshtė pėr erėrat, tė cilat pas fekondimit tė reve, e shtrydhin ujėt nga retė.

Njė gjė ėshtė mė se e vėrtetė, se gjatė procesit tė avullimit e deri tek rėnia e shiut, kėto elemente kanė gjėra tė pėrbashkėta dhe janė tė ndėrlidhura nė tė njėjtin proces. Kėshtu, nga ndikimi i rrezeve tė diellit, tė cilin Allahu xh.sh. e quajti “Kandil flakėrues”, bėhet avullimi i ujit tė lumenjve, deteve dhe oqeaneve. Kur ky avull tė ketė arritur lart, pėr tė marrė ftohtėsinė dhe pėr t’u kondensuar, vjen roli i erėrave, tė cilat bartin me vete grimcat e pluhurit, qė pėrmbajnė elemente tė fekondimit, thėrrmija pozitive e negative, dhe ky kontakt pėrfundon me zbrazjet elektrike. Pas kėsaj, erėrat, po ashtu me lejen e Allahut, i bartin kėto re tė fekonduara atje ku Allahu dėshiron, dhe shiu bie.

Nė lidhje me kėtė Allahu xh.sh. thotė:

“Ne i lėshojmė erėrat mbarėsuese, e nga qielli (retė) lėshojmė shi dhe atė jua japim ta pini, po ju nuk mund ta ruani atė”. (El-Hixhr, 15)

“Edhe Ai ėshtė qė i lėshon erėrat myzhde nė prag tė mėshirės sė Tij (shiut) dhe Ne lėshuam prej qiellit ujė tė pastėr.” (El-Furkan, 48)

“Dhe nė tė kemi vėnė kodra tė forta e tė larta dhe ju dhamė tė pini ujė qė jua shuan etjen”. (El-Xhinn, 27)


Nė vazhdim tė kaptinės, Allahu xh.sh. pasi krijoi tė gjitha kushtet e nevojshme pėr njė jetė tė vrullshme organike dhe inorganike nė tokė, duke nėnshtruar rrezet e diellit, pastaj ujin dhe procesin e tyre tė shndėrrimit nė shi qė bie prej reve si mėshirė prej Allahut xh.sh., na bėn me dije se rezultat i tėrė kėtij procesi zinxhiror, i cili vėrtet dėshmon pėr mrekullinė krijuese tė Tij, ėshtė kultivimi i bimėve dhe fryteve tė ndryshme pėr tė mirėn e botės njerėzore dhe asaj shtazore:



لِنُخْرِجَ بِهِ حَبًّا وَنَبَاتًا. وَجَنَّاتٍ أَلْفَافًا

15. “Qė me tė tė rrisim drithėra e bimė.

16. dhe kopshte tė dendura palė mbi palė.”


Kėtu patjetėr duhet tė ndalemi njė ēikėz dhe tė meditojmė pėr mrekullinė dhe precizitetin e paparė tė kėsaj shprehjeje kuranore.

Kėto fjalė s’mund tė jenė tė ndonjė mendjeje njerėzore, por vetėm tė Krijuesit tė gjithėsisė, i cili flet pėr njė proces tė natyrshėm, ku sė pari pėrmend farėn-kokrrėn, e cila duhet tė mbillet pėr tė dalė pastaj mbi tokė e pėr tė dhėnė fryte, qofshin ato bimė ose pemė, e pastaj kur kėto pemė tė rriten, ato, me degėt e tyre palė-palė formojnė kopshte tė dendura.

Tė gjitha kėto fakte dhe argumente tė pamohueshme tė cilat i prezantoi i Gjithėfuqishmi dėshmojmė qė kjo ekzistencė e ka Krijuesin e vet dhe se kėsaj gjithėsie me lejen e Allahut njė ditė do t’i vie fundi. Nuk ka dyshim se Ai qė bėri tokėn tė pėrshtatshme pėr jetė dhe kodrat si shtylla dhe qė na krijoi nė qifte duke na bėrė gjumin pushim, natėn mbulesė e ditėn gjallėrim, duke ngritur mbi ne shtatė palė qiej dhe nė qiellin e kėsaj toke vendosi diellin si kandil ndriēues dhe bėri qė prej reve tė lėshojė shi me tė cilin rriten drithėrat e bimėt dhe kopshtet e dendura palė mbi palė, Ai njė ditė, ata qė mohuan Ditėn e Gjykimit do t’i ballafaqojė me atė ditė tė llahtarshme, ditė e cila shumė shpejtė do tė vie sepse ėshtė ditė e pėrcaktuar...
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-03-07, 21:35   #13
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė” -vazhdim

17. “S’ka dyshim se Dita e Gjykimit ėshtė caktuar.

18. Ėshtė dita qė i fryhet Surit, e ju vini grupe-grupe.

19. dhe qielli hapet e bėhet dyer-dyer.

20. dhe kodrat shkulen e bėhen pluhur (si valė rrezesh-fatamorganė).

21. E Xhehennemi ėshtė nė pritė (nė pusi).

22. ėshtė vendstrehim i arrogantėve.

23. aty do tė mbesin pėr tėrė kohėn (pa mbarim).

24. aty nuk do tė shijojnė as freskim, as ndonjė pije.”

25. pėrveē ujė tė valė e qelbėsirė.

26. si ndėshkim i merituar.

27. Ata ishin qė nuk pritnin se do tė japin llogari.

28. dhe argumentet Tona i pėrgėnjeshtruan me kėmbėngulje.

29. ndėrsa Ne ēdo send e kemi ruajtur me shkrim tė saktė.

30. E ju pra, vuani, se Ne nuk do t’ju shtojmė tjetėr veēse vuajtje.”

(En Nebe’ė, 17-30)



إِنَّ يَوْمَ الْفَصْلِ كَانَ مِيقَاتًا

17. ”S’ka dyshim se Dita e Gjykimit ėshtė caktuar.

Kjo ditė dhe Lajmi i Madh pėr tė cilin pabesimtarėt ishin nė kundėrshti, ėshtė ditė e caktuar dhe ka afat tė prerė nga ana e Allahut xh.sh. Dhe, ja tash i Gjithėfuqishmi i paralajmėron pėr momentin mė tė vėshtirė pėr ta, qė do tė ballafaqohen me veprat e tyre para Allahut xh.sh.

Tmerri i kėsaj dite do t’i dezorientojė tė pafetė, tė cilėt nuk besonin se njė gjė e tillė fare do tė ndodhė. Ata nė jetėn e kėsaj bote, madje sa ishte gjallė edhe vetė i Dėrguari i Allahut, me njė ironi dhe sarkazėm pyesnin: “Dhe thoshin: kur do tė vijė (jetė) ai premtim (me tė cilin na kėrcėnoheni) nėse jeni tė drejtė nė atė qė flisni” (Jasin, 48)

Dhe ja qė tash Allahu xh.sh. kėta njerėz tė ligj do t’i ballafaqojė me kėtė ditė tė lemeritshme, sepse tek i Gjithėpushtetshmi ēdo gjė ėshtė e pėrcaktuar, dhe, nuk vonon e premtimi dhe kėrcėnimi i Tij bėhen realitet.

Kiameti apo Kataklizma e pėrgjithshme, nė Kur’an ėshtė pėrmendur nė shumė vende dhe me shumė emra. Sa pėr ilustrim do t’i cekim vetėm disa prej tyre:

Jevmul Kijameh - Dita e Ringjalljes (e Ngritjes nga varret), Jevmul Ahir - Dita e Fundit, Es-Sa’atu - Momenti, Jevmul Ba’thi - Dita e Ringjalljes, Jevmul Fasli - Dita e Ndarjes (e Gjykimit), Jevmul Veiid - Dita e Premtuar (pėr realizimin e kėrcėnimit), Jevmul Hashr - Dita e Tubimit, etj., Komentatorėt e Kur’anit kanė numėruar mbi njėqind emra tė kėsaj dite dhe kėtij momenti tė vėshtirė e tė tmerrshėm.

Kjo ėshtė ditė e caktuar, ditė e ndarjes sė ēėshtjeve tė njerėzve nė bazė tė veprave tė punuara nė kėtė botė, ditė kur ata do tė shpėrblehen pėr tė mirat e tyre dhe do tė ndėshkohen pėr tė kėqijat e tyre.

Se kur do tė vijė saktėsisht ky moment, kėtė nuk mund ta dijė askush pos Allahut tė Gjithėdijshėm, por dihet qė kjo ditė pėrveē tė tjerash dallohet pėr njė karakteristikė tė veēantė qė ėshtė:



يَوْمَ يُنفَخُ فِي الصُّورِ فَتَأْتُونَ أَفْوَاجًا
18. Ėshtė dita qė i fryhet Surit, e ju vini grupe-grupe.

Kjo hapėsirė nė tė cilėn jemi duke jetuar, e mbushur pėrplot gjallėri dhe me krijesa nga mė tė ndryshmet, disa prej tė cilave i shohim e disa nuk i shohim, e tė cilat janė nė lėvizje tė pėrhershme dinamike, do tė mbetet kėshtu deri nė ditėn kur Allahu xh.sh. do t’i zhdukė tė gjitha gjallesat, me pėrjashtim tė atyre qė do Ai tė mos vdesin:

“Dhe i fryhet Surit dhe bie e vdekur ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė, pėrveē atyre qė do Allahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, ata tė ngritur presin (urdhrin e Zotit)” (Ez-Zumer, 68)

Fryrja nė Sur, e cila pėrmendet nė ajetin qė jemi duke e komentuar, ėshtė fryrja e dytė pas asaj tė parės, me tė cilėn sinjalizohet fillimi i kataklizmės sė pėrgjithshme, e cila zgjat shumė shkurt, ndoshta vetėm pėr disa ēaste, kur do tė shkatėrrohet ēdo gjė nė kėtė ekzistencė.

“Ēdo gjė qė ėshtė nė tė (tokė) ėshtė e zhdukshme, e do tė mbetet vetėm Zoti yt qė ėshtė i madhėruar dhe i nderuar.” (Er-Rahman, 26-27)

Sipas tė gjithė komentatorėve tė Kur’anit, fryrėsi nė Sur ėshtė njė prej katėr melekėve tė mėdhenj-Israfili a.s., i cili ėshtė i ngarkuar me kėtė detyrė nga ana e Allahut xh.sh. Kėtė e vėrteton edhe dijetari i madh Ibn Haxher el Askelani, i cili thotė: “Ėshtė e ditur se fryrėsi i Surit ėshtė Israfili a.s., pėr tė cilin thotė se ekziston Ixhmaja (pajtimi i gjithė dijetarėve islamė).

Nė Mustedrekun e Hakimit qėndron transmetimi i Ebu Hurejres r.a. se i Dėrguari i Allahut (s.a.v.s) ka thėnė: “Shikimi i fryrėsit nė Sur ėshtė i drejtuar nga Arshi i Allahut, qė kur ėshtė i dėrguar (autorizuar) pėr tė, nga frika se mos urdhėrohet para se ta largojė shikimin. Sytė e tij janė si dy yje flakėruese”

Besimtarėt e kishin pyetur tė Dėrguarin a.s. se ē’duhej tė thoshin sikur ta pėrjetonin kėtė moment. Ai u ishte pėrgjigjur: “Hasbunallahu ve ni’mel vekil, tevekkelna ala Allahi rabbina”. – “Neve na mjafton Allahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė. I jemi mbėshtetur vetėm Allahut, Zotit tonė”

Dijetarėt islamė poashtu janė kompaktė se Surit do t’i fryhet dy herė: herėn e parė do tė ndodhė vdekja e tė gjitha gjallesave, ndėrsa fryrja e dytė sinjalizon ringjalljen e tė gjitha gjallesave. Nė Kur’an kėto dy tė fryra janė pėrmendur edhe nė kaptinėn En-Naziat ajetet 6-7:

“Ditėn qė vrullshėm bėhet dridhja. Qė pas saj pason tjetra”

Pra fryrja (dridhja) e parė ėshtė quajtur Er-Raxhifeh, kurse fryrja (dridhja) e dytė Er-Rradifeh.

Nė ajetet 49-51 tė kaptinės Jasin, fryrja e parė ėshtė quajtur “Es-Sahatu”-“Britma”, ndėrsa e dyta “Fryrja nė Sur” :

“(Allahu u pėrgjigjet) Nuk janė duke pritur tjetėr veēse se njė britmė qė i rrėmben ata kur janė duke u zėnė nė mes vetes. E nuk do tė mund tė lėnė as porosi (vasijet-testament) e as tė kthehen nė familjet e tyre. Dhe i fryhet “Surit” kur qe, ata duke u ngritur prej varrezave paraqiten te Zoti i tyre”.

Sidoqoftė, pas fryrjes sė dytė nė Sur, tė gjitha krijesat e vdekura do tė ringjallen, do tė ngrihen nga varret e tyre dhe do tė nisen nė Vendtubimin e Madh, pėr tė dalė para Allahut xh.sh. Kjo do tė jetė Dita e Llogarisė sė pėrgjithshme, asaj Llogarie tė cilėn e pėrgėnjeshtruan pabesimtarėt dhe mohuan me kryeneēėsi edhe ringjalljen.

Se nė ē’vend tė kėsaj gjithėsie do tė jetė ky tubim madhėshtor i mbarė njerėzimit, ne nuk dijmė e as qė mund ta imagjinojmė, sepse kjo ėshtė vetėm nė dijen dhe kompetencat e tė Gjithmėshirshmit.

Ky ėshtė rrugėtimi i fundit i jetės sė njeriut, nė tė cilėn, nė dallim nga etapat e tjera tė kaluara tė jetės; sė pari nė botėn e ezelit (atomit), pastaj nė jetėn e kėsaj bote dhe pas saj nė jetėn e varrezave (berzah), tash nuk ka mė vdekje, por vetėm amshim dhe pėrjetėsi.

Atė ditė njerėzit do tė vijnė grupe-grupe, popuj-popuj, ymmet-ymmet dhe secili do tė jetė me pejgamberin ose prijėsin e tyre, pėr tė dhėnė llogarinė, siē thotė Allahu i Lartmadhėrishėm:

“(kujto) Ditėn kur do tė thėrrasim secilin njeri me prijėsin (librin, pejgamberin, shėnimet e veprave) e tyre” (Isra’ė, 71 )

Dhe, nė kėtė ditė, tė gjithė njerėzit do tė thirren njė nga njė pėr tė dhėnė llogarinė e veprave tė punuara nė kėtė botė.



وَفُتِحَتْ السَّمَاءُ فَكَانَتْ أَبْوَابًا
19. Dhe qielli hapet e bėhet dyer-dyer.

Ky ajet tregon pėr gjendjen e gjithėsisė nė momentet e kataklizmės. Ky dhe ajeti nė vazhdim tregojnė pėr disa gjėra qė do tė ndodhin para fryrjes sė dytė nė Sur. Pėrmendja e fryrjes sė dytė nė Sur para kėtyre ndodhive qė do tė ndodhin pas fryerjes sė parė, janė cekur pėr hir tė madhėshtisė sė momentit tė fryrjes sė dytė nė Sur si dhe tė trishtimit tė madh tė atij momenti.

Dihet se qielli ėshtė njė hapėsirė nė tė cilėn nuk mund tė shohėsh ndonjė zbrazėti, siē na mėson Allahu xh.sh.: “Nė krijimin e Mėshiruesit nuk mund tė shohėsh ndonjė kontrast, andaj drejto shikimin tėnd (drejt qiellit) se a sheh ndonjė ēarje (zbrazėti)? Mandej, herė pas herė drejto shikimin, e shikimi do tė kthehet tek ti i pėrulur dhe i molisur” (El Mulk, 4-5)

Por ja qė vjen momenti tė ndodhin ērregullimet nė gjithėsi dhe ēdo gjė fillon tė shkatėrrohet. Qielli ēahet dhe “dyert” e tij hapen krah e krah, dhe nga ai fillojnė tė zbresin melaiket.

“Dhe (kujto) Ditėn kur do tė ēahet qielli me anėn e njė reje e lėshohen engjėjt (melaiket) nė njė mėnyrė madhėshtore” (Furkan, 25)

Mbi gjendjen e qiellit nė kėto momente flasin edhe ajetet nė vazhdim:

“Kur tė pėlcasė qielli”. (Inshikak, 1)

dhe:

“E kur tė ēahet qielli”. (Infitar, 1)

Tėrė kjo do tė thotė se do tė bėhet rrėnimi i rregullit tė gjithmbarshėm tė gjithėsisė. Ēdo gjė fillon tė shkatėrrohet, ashtu siē ka thėnė Allahu xh.sh.:

“Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė e edhe qiejt (nė tė tjerė qiej), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut Njė, Mbizotėrues”. (Ibrahim, 48)

Shenjė tjetėr e kataklizmės ėshtė edhe shkatėrrimi i kodrave, pėr se na flet ajeti nė vazhdim i kėsaj kaptine:



وَسُيِّرَتْ الْجِبَالُ فَكَانَتْ سَرَابًا

20. Dhe kodrat shkulen e bėhen pluhur (si valė rrezesh-fatamorganė).

Kodrat si elemente pėrforcuese tė kėsaj toke nė tė cilėn jetojmė, janė pėrmendur 29 herė nė Kur an, prej tyre 11 ajete kanė tė bėjnė me gjendjen e kodrave nė Ditėn e Kiametit.

Kodrat-malet nė momentet e kataklizmės, do tė pėsojnė transformime nga mė tė ndryshmet deri nė shkatėrrimin e plotė tė tyre. Ja se si i pėrshkruan Kur’ani famėlartė kėto forma:

“Dhe kur tė barten (ngrihen) toka e kodrat e t’i mėshojnė njėra-tjetrės me njė tė goditur” (El-Hakkah, 14)

Kjo do tė thotė se fillimisht bėhet ndeshja e kodrave me njėra-tjetrėn dhe copėtimi i tyre, pastaj ato shndėrrohen nė diēka qė u gjason shtėllungave tė leshit tė shprishur:

“Dhe kodrat bėhen si leshi i shprishur”. (El-Kariatu, 5)

Kjo do tė thotė se kodrat e humbin fortėsinė dhe ekuilibrin e tyre dhe pas kėsaj gjendjeje do tė pasojė shkapėrderdhja dhe shpėrndarja e tyre nė hapėsirė nė formė tė pluhurit apo tė rėrės:

“(Ajo ndodh) Kur toka tundet nga dridhje tė forta e kodrat tė shkapėrderdhen e tė bėhen copė e thėrrmija, si pluhur i shpėrndarė”. (El-Vakiatu, 4-6)

dhe: “Atė ditė kur toka e kodrat tė dridhen, e kodrat tė bėhen si grumbuj tė shkapėrderdhur tė rėrės”. (El-Muzemmil, 14)

Dhe nė fund ato shndėrrohen nė vegim-fatamorganė, si njė formė vizuale, nė fakt e paqenė:

”Dhe kodrat shkulen e bėhen pluhur (si valė rrezesh-fatamorganė-vegim).”

Kjo do tė thotė se kodrat do tė shndėrrohen nė hi e pluhur dhe nga larg duken sikur kodra, por, kur t’u afrohesh, nuk sheh asgjė, mu sikur ndodh vegimi nė shkretėtirė kur nga reflektimi i rrezeve tė diellit nė rėrė, krijohen vegime dhe reflektime ngjyrash-fatamorganė dhe tė bėhet sikur para teje sheh ujė, por, kur tė afrohesh tek ai vend, sheh vetėm rėrė tė shkretėtirės dhe asgjė tjetėr.



إِنَّ جَهَنَّمَ كَانَتْ مِرْصَادًا. لِلْطَّاغِينَ مَآبًا. لَابِثِينَ فِيهَا أَحْقَابًا
21. E Xhehennemi ėshtė nė pritė (nė pusi).

22. ėshtė vendstrehim i arrogantėve.

23. aty do tė mbesin pėr tėrė kohėn (pa mbarim).

Ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan kėtė ditė si dhe ata qė refuzuan mėsimet e pejgamberėve, si “shpėrblim” kanė ndėshkimin e pėrjetshėm nė zjarrin e Xhehennemit, i cili i pret nė pusi qysh prej kohėsh, pėr t’i djegur e pėrcėlluar me dėnimet e tij tė tmerrshme.

A nuk ua bėri me dije Allahu xh.sh. nė shumė ajete kuranore se kthimi ėshtė tek Ai, dhe sidomos nė ajetet 4 e 5 tė kėsaj kaptine “En Nebe’ė”: Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė! Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)!“

A nuk u tha Allahu xh.sh.: “A menduat se Ne ju krijuam kot dhe se nuk do tė ktheheni prapė tek Ne?!” (El-Mu’minun, 115)

Dhe, tash, kur tė tillėt tmerrohen nga pamjet dhe pastaj nga ndėshkimi nė Xhehennem, vėrtet i Lartėsuar ėshtė Allahu xh.sh. qė tha:

“Mjerė pėr pėrgėnjeshtarėt atė ditė” (El-Murselat, 15)

Tė mjerėt ata qė nuk iu nėnshtruan urdhrave tė Allahut nė kėtė botė; tė mjerėt ata qė lakmia e kėsaj bote i mashtroi dhe nuk ēanė kokėn pėr kėtė ditė tė tmerrshme.

Pra, pėr tė tillėt: arrogantėt, keqbėrėsit e mendjemėdhenjtė, vendstrehim i tyre do tė jetė Xhehennemi. Nė tė do tė qėndrojnė pėrjetė. Vetė fjalėt nga ajeti “Labithine fiha ahkaba-Aty do tė mbesin pėr tėrė kohėn (pa mbarim).”, japin tė kuptohet se ata do tė mbesin aty pėrgjithmonė, nė pėrjetėsi tė amshueshme e tė pambarim.

Rreth kuptimit terminologjik tė fjalės “ahkaba” janė dhėnė disa mendime, por ajo qė karakterizon mė tepėr kuptimin e kėtij termi, ėshtė se ka tė bėjė me njė periudhė tė pacaktuar kohore. Mendim tjetėr ėshtė se ky term nėnkupton periudha-epoka kohore, tė cilat pasohen automatikisht nga njėra-tjetra, pa shkėputje.

Dijetari i mirėnjohur islam Muhammed M. Sha’ravi, tek shpjegon fjalėn “ahkaba”, thotė se me kėtė term cilėsohet vetėm ajo periudhė kohore e cila pas pėrfundimit, automatikisht pasohet nga tjetra. Ky term ėshtė nė tė njėjtėn lidhje kuptimore me fjalėn “Halidine fiha ebeda – Nė tė do tė jenė pėrgjithmonė”, por kėtu fjala “ahkaba” ėshtė pėrmendur me njė qėllim tė caktuar dhe pėr njė urtėsi tė madhe. Sha’raviu vazhdon mė tutje e thotė se pas pėrfundimit tė njėrės epokė (periudhė kohore), me urdhrin e Allahut, melaiket i nxjerrin kėta pabesimtarė nga Xhehennemi pėr disa ēaste dhe i afrojnė nga Xhenneti pėr t’i parė kėnaqėsitė nė tė cilat janė duke jetuar besimtarėt e vėrtetė e tė sinqertė, dhe pastaj nė mėnyrėn mė tė vrazhdė ata do tė tėrhiqen zvarrė pėr t’u rikthyer nė Xhehennem pėr tė shijuar rishtazi dėnimin e dhembshėm e tė pėrjetshėm deri nė pėrfundimin e asaj epoke, pėr t’u pėrsėritur pastaj e njėjta gjė rishtazi.

Xhehennemi ėshtė vend i mizorėve, nė tė ka vend pėr tė gjithė pabesimtarėt, kriminelėt, munafikėt dhe ata qė tradhtuan amanetin e Allahut. Mu pėr kėtė, kur do tė pyetet Xhehennemi nga ana e Allahut xh.sh. nėse ka mė vend tė zbrazėt nė tė, pėrgjigjja ėshtė kjo:

“(Kujto) Ditėn kur Ne Xhehennemit i themi: a je mbushur? e ai thotė: a ka ende (kriminelė e pabesimtarė qė t’i ndėshkojė)?” (Kaf, 30)



لَا يَذُوقُونَ فِيهَا بَرْدًا وَلَا شَرَابًا. إِلَّا حَمِيمًا وَغَسَّاقًا. جَزَاءً وِفَاقًا

24. Aty nuk do tė shijojnė as freskim, as ndonjė pije.

25. pėrveē ujė tė valė e qelbėsirė.

26. si ndėshkim i merituar.

Nė tėrė atė mjerim e nėnēmim, pabesimtarėt dhe ata qė i bėnė shok Allahut, tok me munafikėt e ndyrė, nuk do tė shijojnė ndonjė freskim ose pije tė ftohtė, qė t’ua flladitė trupat dhe shpirtrat e tyre qė janė duke u ndėshkuar. Ata do tė kėrkojnė prej melaikeve ndonjė freskim a pije tė ftohtė, por melaiket e ndėshkimit, nė vend tė freskimit dhe ujit tė ftohtė, do t’u ofrojnė ujė tė valė qė ua kėput zorrėt, dhe qelbėsirė, si ndėshkim meritor pėr ta.

Se ky ndėshkim i Allahut ėshtė vėrtet meritor, na tregon ajeti nė vazhdim: ”Ndėshkimi i sė keqes bėhet me njė tė keqe nė tė njėjtėn mėnyrė”. (Esh-Shura, 40)
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-03-07, 21:37   #14
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė” -vazhdim

Pabesimtarėt mbesin tė hutuar e tė nemitur dhe sikur pyesin: Ku mbeti drejtėsia dhe mėshira e Allahut; pėrse ne tė mbesim pėrgjithmonė nė kėtė dėnim? Por ja qė pėrgjigjja e Allahu nuk vonon por pason menjėherė nga drejtėsia e Tij absolute me tė cilėn e ka mbushur tėrė kėtė ekzistencė. Allahu si kundėrpėrgjigje ndaj tyre thotė:



إِنَّهُمْ كَانُوا لَا يَرْجُونَ حِسَابًا. وَكَذَّبُوا بِآيَاتِنَا كِذَّابًا. وَكُلَّ شَيْءٍ أَحْصَيْنَاهُ كِتَابًا

27. Ata ishin qė nuk pritnin se do tė japin llogari.

28. dhe argumentet Tona i pėrgėnjeshtruan me kėmbėngulje.

29. ndėrsa Ne ēdo send e kemi ruajtur me shkrim tė saktė.


Do tė thotė, ky ėshtė njė dėnim dhe ndėshkim vėrtet meritor pėr ta, sepse pas tė gjitha atyre argumenteve (librave) qė i shpalli Allahu xh.sh., dhe pas tė gjithė atyre pejgamberėve qė ua tėrhoqėn vėrejtjen pėr kėtė dėnim tė madh, kėta megjithatė insistuan nė mosbesimin e tyre. Nuk besuan nė fjalėt e tė dėrguarve pėr ringjalljen, madje edhe talleshin me ta.

A nuk u dėftoi Allahu xh.sh. shumė prej argumenteve tė Tij nė kėtė ekzistencė, kur thotė:

“Ne do t’ua mundėsojmė atyre (mohuesve) qė tė sodisin argumentet tona nė horizonte (tė hapėsirave qiellore), po edhe nė vetveten e tyre, derisa t’u bėhet e qartė se ky (Kur’an) ėshtė i vėrtetė (dhe i zbritur nga i Gjithėfuqishmi)” (Fussilet, 53)

Ėshtė shumė e vėrtetė se pabesimtarėt, para vetes patėn argumente tė qarta, por mohuan dhe pėrgėnjeshtruan me vetėdije tė plotė. Mirėpo llogaria e tyre nuk u doli e saktė. Ata menduan se ėshtė vetėm jeta dhe kėnaqėsia e kėsaj bote dhe se nuk do tė ketė ringjallje e as llogari pėr tė bėmat e tyre nė kėtė botė. Andaj, sa keq do tė ēuditen kur nesėr para Allahut xh.sh. do t’u paraqiten atyre kėto vepra tė shėmtuara.

Ata natyrisht do tė pėrpiqen tė mohojnė ato vepra, por ėshtė e pamundur. Ēdo imtėsi ėshtė shėnuar nė atė “pllakė-procesor”, dhe askujt nuk i bėhet e padrejta.

Pėrcjellės besnikė tė kėtyre veprave ishin melekėt e ngarkuar, pėr tė cilėt Allahu xh.sh. thotė:

“Kurse mbi ju vigjėlojnė pėrcjellėsit. Janė shkrues tė ndershėm tek Allahu. Ata e dinė se ēfarė punoni”. (El-Infitar, 10-12)

Pastaj ajetet:

“Secilit njeri ia kemi varur nė qafė fluturaken (shėnimin pėr veprimin) e tij, e nė Ditėn e Gjykimit Ne do t’i prezantojmė atij libėr tė hapur: “Lexo librin tėnd, mjafton tė jesh sot llogaritės i vetvetes”. (Isra’ė, 13-14).

dhe: “Vėrtet, Ne i ngjallim tė vdekurit, i shėnojmė veprat (e tyre tė bėra) si dhe gjurmėt e tyre, dhe ēdo gjė e kemi regjistruar nė Librin e ruajtur (Levhi Mahfudh)”. (Jasin, 12).

Pabesimtarėt, po edhe besimtarėt, nė Ditėn e Llogarisė do tė habiten nga saktėsia e paparė e kėtyre shėnimeve. Ndodh qė njeriu gjatė jetės sė tij tė ketė bėrė ndonjė vepėr, qoftė tė mirė, qoftė tė keqe, dhe ta ketė harruar, sepse nuk i ka kushtuar ndonjė rėndėsi tė veēantė, por ja qė tash vjen momenti dhe e sheh atė vepėr tė tij:

“Dhe vihet libri (i veprave), e i sheh mėkatarėt tė frikėsuar nga shėnimet qė janė nė tė, dhe thonė: “Tė mjerėt ne, ē’ėshtė puna e kėtij libri qė nuk ka lėnė as (mėkat) tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė?” dhe atė qė vepruan, e gjejnė tė gatshme – tė pranishme, e Zoti yt nuk i bėn padrejt askujt. (El-Kehf, 49)

pastaj:

“E kush punoi ndonjė tė mirė, qė peshon sa grima, atė do ta gjejė, dhe kush punoi ndonjė tė keqe, qė peshon sa grima, atė do ta gjejė”. (Ez-Zelzele, 7-8)

Ne si besimtarė qė jetojmė nė kėta shekuj tė lulėzimit tė shkencės kompjuterike e tė teknologjisė moderne, mbase edhe nuk ēuditemi aq kur shohim se si sot me anė tė pllakave kompjuterike nga platina, mikroprocesorėve tė vegjėl, videokamerave tė ndryshme digjitale dhe arkivave filmike etj., ka mundėsi qė shėnimet nga njerėzit tė ruhen me shekuj e shekuj. Paramendoni se edhe sa e sa zbulime do tė bėhen nė kėtė fushė nė vitet dhe shekujt qė do tė pasojnė (deri nė momentin qė Allahu urdhėron qė kjo gjithėsi tė shkatėrrohet), andaj si mund tė ēuditemi pėr saktėsinė e shėnimeve tė Allahut xh.sh. – Krijuesit tonė !



. فَذُوقُوا فَلَنْ نَزِيدَكُمْ إِلَّا عَذَابًا
30. “E ju pra, vuani, se Ne nuk do t’ju shtojmė tjetėr veēse vuajtje”.

S’ka dyshim se ky ajet ėshtė njė nga ajetet mė tė ashpra kuranore kundėr pabesimtarėve.

Transmetohet nga Abdullah ibn Umeri tė ketė thėnė: “Nuk ka zbritur pėr banorėt e Xhehennemit ajet mė i ashpėr se ky”.

Dhe vėrtet ky ėshtė njė realitet i hidhur. Pėrjetimi i kėtyre ndėshkimeve ėshtė tmerri e ndėshkimi mė i madh, sepse Allahu xh.sh., tė tillėt nuk i shikon me mėshirėn e Vet, por mbi ta derdh tėrė pezmin dhe hidhėrimin e Tij, ngase gjatė jetės nė kėtė botė, ata pasuan intrigat e shejtanit, duke menduar se kjo botė ėshtė e tėra, dhe se nuk do tė ketė ballafaqim me ringjalljen e as me veprat e tyre tė liga.

Tė zhytur nė kėto mundime e ndytėsi, Allahu xh.sh. ua shton edhe mė ndėshkimin dhe ndytėsinė, kur thotė:

“Ndytėsisė sė tyre u shton ndytėsi”. (Et-Tevbe, 125).
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-03-07, 21:41   #15
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i Kaptines “En-Nebe’ė” -Perfundim

إِنَّ لِلْمُتَّقِينَ مَفَازًا حَدَائِقَ وَأَعْنَابًا وَكَوَاعِبَ أَتْرَابًا وَكَأْسًا دِهَاقًا لا يَسْمَعُونَ فِيهَا لَغْوًا وَلا كِذَّابًا جَزَاءً مِنْ رَبِّكَ عَطَاءً حِسَابًا رَبِّ السَّمَاوَاتِ وَالأَرْضِ وَمَا بَيْنَهُمَا الرَّحْمَانِ لا يَمْلِكُونَ مِنْهُ خِطَابًا يَوْمَ يَقُومُ الرُّوحُ وَالْمَلائِكَةُ صَفًّا لا يَتَكَلَّمُونَ إِلاَّ مَنْ أَذِنَ لَهُ الرَّحْمَانُ وَقَالَ صَوَابًا ذَلِكَ الْيَوْمُ الْحَقُّ فَمَنْ شَاءَ اتَّخَذَ إِلَى رَبِّهِ مَآبًا إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِرُ يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا

31.“Vėrtet pėr tė devotshmit ka fitime (ngadhėnjime) tė mėdha (kėnaqėsitė e Xhennetit).

32. Kopshte e vreshta rrushi.

33. Edhe vasha tė njė moshe.

34. Edhe kupa tė mbushura plot (pije tė kulluar).

35. Aty nuk dėgjojnė fjalė tė kota, as gėnjeshtra.

36. Shpėrblime e dhurata tė shumta dhėnė nga Zoti yt (pėr hir tė veprave tė tyre tė mira).

37. Zoti i qiejve e i tokės, dhe ē’ka ndėrmjet tyre, i Gjithėmėshirshmi, tė Cilit nuk kanė tė drejtė t'i bėjnė vėrejtje.

38. Atė ditė Xhibrili dhe engjėjt qėndrojnė tė rreshtuar, askush nuk flet pos atij qė e lejon Mėshiruesi, dhe i cili e thotė tė vėrtetėn.

39. Ajo ėshtė dita e vėrtetė, e kush dėshiron le tė kthehet rrugės te Zoti i vet.

40. Ne jua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr dėnimin e afėrt, nė ditėn kur njeriu do t’i shohė veprat e tij, kur jobesimtari do tė thotė: “Ah, sikur tė isha dhe!”

(En-Nebe’ė, 31-40)



إِنَّ لِلْمُتَّقِينَ مَفَازًا حَدَائِقَ وَأَعْنَابًا وَكَوَاعِبَ أَتْرَابًا وَكَأْسًا دِهَاقا

31.“Vėrtet pėr tė devotshmit ka fitime (ngadhėnjime) tė mėdha (kėnaqėsitė e Xhennetit).

32. Kopshte e vreshta rrushi.

33. Edhe vasha tė njė moshe.

34. Edhe kupa tė mbushura plot (pije tė kulluar).

Nė kėto ajete, tash para nesh shfaqet njė pamje krejtėsisht e kundėrt nga ajo e gjendjes sė banorėve tė Xhehennemit. Kėtu Allahu xh.sh. na e pėrshkruan jetėn dhe kėnaqėsinė e banorėve tė Xhennetit, pasi mė pėrpara na dėftoi pėr vuajtjet dhe mundimet, nė tė cilat do tė jenė pabesimtarėt dhe ata qė nuk pėrfillėn urdhrat hyjnore.

I Lartėmadhėrishmi fillon me fjalėt: “Vėrtet pėr tė devotshmit ka fitime (ngadhėnjime) tė mėdha (kėnaqėsitė e Xhennetit)…”

Kjo mėnyrė e tė shprehurit hyjnor ėshtė njė argument i vėrtetimit tė besimit tė drejtė tė xhennetlinjve dhe realizim i premtimit tė Allahut pėr tė devotshmit, pėr ata qė shkuan rrugės sė dritės hyjnore duke mos pėrfillur rrugėn e shejtanit. Besimtarėt nė kėtė botė, pėr shkak tė besimit tė tyre islam, shpeshherė pėrjetuan sprova tė rėnda, patėn vėshtirėsi e vuajtje, u privuan nga shumė kėnaqėsi tė pėrkohshme tė kėsaj bote, por ja qė tash para tyre me tėrė bukurinė magjepsėse shfaqet Xhenneti me shpėrblime tė lloj-llojshme dhe me kėnaqėsi tė pėrjetshme, sepse aty do tė pėrjetohen tė mirat dhe kėnaqėsitė e Xhennetit, kopshtet e bukura personale, me lloj-lloj lulesh, frutash dhe me vreshta rrushi.

Nė Xhennet si shpėrblim gjithashtu do tė ketė edhe vasha tė reja, tė bukura si margaritarė, tė dėlira e tė njė moshe. Aty si freskim do tė kenė edhe kupa plot me pije tė kėndshme, jo pije qė dehin dhe humbin arsyen, por pije qė freskojnė e sjellin kėna_qėsi, siē thotė Allahu xh.sh. nė ajetet vijuese:

- “Prej sė cilės pije as nuk u dhemb koka e as nuk dehen.” (El-Vakiatu, 19).

- “S’ka dyshim se tė devotshmit do tė pinė nė kupė (pije tė kulluar) tė pėrzier me ujė nga burimi (aromatik) Kafur (nė Xhennet)“. (El-Insan, 5)

- “Dhe u jepet tė pinė aty nga gota (pije) tė pėrzier me zenxhebilė (xhenxhefil - bimė aromatike) nga burimi i quajtur “Selsebil”. (El-Insan, 17-18).

Sado qė tė pėrpiqet tė flasė pėr bukuritė dhe kėnaqėsitė e Xhennetit, njeriu kurrė nuk do tė mund tė shprehė as pėr sė afėrmi pėrjetimet, imazhet dhe pėrfytyrimet e tij reale.

Kopshtet me lloj-lloj pemėsh e lulesh, nė tė cilat rrjedhin lumenj tė amshueshėm, ujėvarat, shtėpitė nga gurėt e ēmueshėm, kėnaqėsitė shpirtėrore e trupore-janė vetėm nga disa pėrfytyrimet e Xhennetit, pėr tė cilat dijetarė tė ndryshėm kanė shkruar libra tė tėrė. Megjithė imagjinatėn e tyre tė vrullshme, megjithatė nuk do tė merremi me ta, pasi kėto gjėra kanė tė bėjnė me ēėshtje qė janė gajb-sekrete, shpjegimi i hollėsishėm i tė cilave ėshtė i pamundshėm, prandaj do tė mjaftohemi me kėto dy ajete kuranore: “(Nė Xhennet) do tė keni atė qė dėshironi dhe gjithēka kėrkoni” (Fussilet, 31), dhe “Ata aty (nė Xhennet) kanė ēka tė dėshirojnė, e tek Ne ka edhe mė shumė.“ (Kaf, 35) si dhe me thėnien e Pejgamberit a.s.: “Nė Xhennet ka gjėra (pamje) tė cilat syri i njeriut kurrė nuk i ka parė, gjėra (zėra) qė veshi i njeriut kurrė s’i ka dėgjuar dhe gjėra (tė bukura) tė cilat mendja e njeriut as qė mund t’i imagjinojė”, pėr tė kuptuar se ēfarė gjėrash dhe kėnaqėsish na presin nė Xhennet.

Fjala “mefaza”, qė ėshtė pėrdorur nė kėtė ajet, d.t.th. ngadhėnjim, fitim pėr atė qė ėshtė kėrkuar e shpresuar, dhe shpėtim nga zjarri. Padyshim, ajo qė theksohet mė sė tepėrmi nė ngadhėnjimin e tė devotshmėve, ėshtė fakti se ata do tė shpėtojnė nga zjarri i Xhehennemit.

Sha’raviu, nė lidhje me kėtė shpėtim nga zjarri i Xhehennemit, si shembull tjetėr tė argumentimit sjell edhe kėtė ajet kuranor: “Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij (Xhehennemit). Ky (kontakti i Xhehennemit) ėshtė vendim i kryer i Zotit tėnd. Pastaj, (pas kalimit pranė tij) do t'i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (prej mėkateve), e zullumqarėt do t'i lėmė aty tė gjunjėzuar”. (Merjem, 71)

Ai ndalet tek kjo pjesė e ajetit: “Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij (Xhehennemit)”, dhe thotė: “Ne tė gjithė, kur tė kalojmė nėpėr urėn e Siratit, do tė shohim flakėt e tmerrshme tė Xhehennemit. Vetė fakti se do ta shohim zjarrin e pastaj do tė shpėtojmė prej tij, ėshtė fitim-ngadhėnjim”.

Nė tė njėjtin konstelacion ėshtė edhe ajeti tjetėr: “…E kush i shmanget zjarrit e futet nė Xhennet, ai ka arritur shpėtim”. (Ali Imran, 185)

Pra, shpėtimi ynė nga zjarri i Xhehennemit, konsiderohet fitim, pėr vetė faktin se ai qė shpėton nga zjarri dhe hyn nė Xhennet, ai vėrtet ka ngadhėnjyer me fitimin mė tė madh.



لا يَسْمَعُونَ فِيهَا لَغْوًا وَلَا كِذَّابًا جَزَاءً مِنْ رَبِّكَ عَطَاءً حِسَابًا
35. Aty nuk dėgjojnė fjalė tė kota, as gėnjeshtra.

36. Shpėrblime e dhurata tė shumta dhėnė nga Zoti yt (pėr hir tė veprave tė tyre tė mira).

Xhenneti do tė jetė vend nė tė cilin kurrė nuk do tė dėgjohet ndonjė fjalė e ligė e as gėnjeshtėr. Kjo argumenton mė sė miri pėr ambientin e pastėr e tė lartė moral qė mbretėron nė hapėsirat e pakufishme tė Xhennetit. Atu nuk fliten fjalė tė kota, aty nuk mund tė dėgjohen fjalė tė liga, tė ndyta e tė pista. Aty do tė ketė vetėm fjalė tė mira dhe paqe. Ja se ē’na thotė Allahu xh. sh. pėr ambientin e Xhennetit, nė njė ajet tjetėr: “Asnjė fjalė tė keqe a tė pistė nuk do ta dėgjojnė atje dhe as tė folur me gjynahe (pėrgojim a shpifje), por vetėm thėnien: Selam! Selam! (Paqe mbi ju! Paqe mbi ju)”. (El-Vakiatu, 25-26)

Dhe tė gjitha kėto mirėsi do tė jenė nga Zoti i botėve vetėm pėr tė devotshmit, mirėsi tė cilat do tė jenė tė mjaftueshme dhe meritore pėr hir tė veprave tė tyre, por, padyshim, shpėrblimi mė i madh kundruall tė gjitha tė mirave dhe shpėrblimeve tė tjera, do tė jetė tė pamit e Allahut xh.sh.: “Atė ditė do tė ketė fytyra tė shkėlqyera (tė gėzuara). Qė Zotin e tyre e shikojnė.” (El-Kijame, 22-23), dhe vetėm atėherė do tė pėrjetohet plotėsisht kėnaqėsia kulmore e ēdo besimtari nė Xhennet.



رَبِّ السَّمَاوَاتِ وَالأَرْضِ وَمَا بَيْنَهُمَا الرَّحْمَانِ لَا يَمْلِكُونَ مِنْهُ خِطَابًا
37. “Zoti i qiejve e i tokės, dhe ē’ka ndėrmjet tyre, qė ėshtė mėshirues, tė cilit nuk kanė tė drejtė t'i bėjnė vėrejtje.”

Allahu i Plotfuqishėm nė kėtė ajet shfaq tėrė madhėshtinė e Tij si Krijues, d.t.th, pėr secilin do tė jetė e ditur se ky Zot-Krijues i Gjithėsisė do tė jetė i vetmi Sundimtar nė Ditėn e Gjykimit. Nė kėtė ditė, drejtėsia e Tij absolute si dhe mėshira do tė mbulojnė ēdo skaj tė kėsaj hapėsire. Ky ėshtė Zoti i Gjithėsisė, i cili tė devotshmit do t’i mbulojė me mėshirėn e Tij, kurse tė kėqijtė dhe pabesimtarėt do t’i ndėshkojė me ndėshkimin mė tė rėndė. Dhe askush nuk mund t’i bėjė Atij asnjė vėrejtje ose kritikė, sepse drejtėsia e Tij ėshtė e pėrkryer. Ai shpėrblen ose ndėshkon vetėm sipas veprave tona nė kėtė botė.



يَوْمَ يَقُومُ الرُّوحُ وَالْمَلائِكَةُ صَفًّا لا يَتَكَلَّمُونَ إِلا مَنْ أَذِنَ لَهُ الرَّحْمَانُ وَقَالَ صَوَابًا
38. “Atė ditė Xhibrili dhe engjėjt qėndrojnė tė rreshtuar, askush nuk flet pos atij qė e lejon Mėshiruesi, dhe i cili e thotė tė vėrtetėn".

Se ajo ditė e ballafaqimit me veprat tona para Allahut, do tė jetė ditė e vėshtirė, por njėkohėsisht edhe madhėshtore, dėfton ky ajet, nga i cili kuptojmė se madje as Xhibrili a.s., meleku mė i madh, e as melekėt e tjerė, nuk mund tė flasin e as tė ndėrmjetėsojnė pa lejen e Allahut.

Paramendoni atė ditė kur besniku i tė gjitha shpalljeve, Xhibrili a.s., engjėlli mė madhėshtor prej engjėjve tė tjerė, qėndron para madhėrisė sė Allahut, nė rresht, tok me engjėjt e tjerė dhe nuk bėzajnė fare, por, edhe kur u lejohet tė flasin, u duhet ta bėjnė kėtė vetėm me dy kushte:

E para: Kur u lejohet nga ana e Allahut tė ndėrmjetėsojnė (tė bėjnė shefat), siē thotė Allahu xh.sh.:

“Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij?” (El-Bekare, 255)

pastaj: “E kur tė vijė ajo ditė, askush nuk do tė flasė, pos me lejen e Tij…” (Hud, 105)

dhe: “Atė ditė nuk bėn dobi as ndėrmjetėsimi, pėrveē atij qė e ka lejuar i Gjithėmėshirshmi tė ndėrmjetėsojė dhe pėr tė cilin e pėlqeu ndėrmjetėsimin.” (Ta Ha, 109)

dhe e dyta: Qė si ndėrmjetėsues ta thonė tė vėrtetėn me rastin e ndėrmjetėsimit, dhe me kusht qė personi pėr tė cilin bėhet ndėrmjetėsimi, tė jetė i denjė pėr kėtė.

Dijetarėt, nė lidhje me aludimin nė fjalėn “Er-Rruhu”, kanė shprehur disa mendime:

- Shumica dėrrmuese e dijetarėve thonė se “Er-Rruhu” ėshtė Xhibrili a.s., dhe kėtė pohim tė tyre e mbėshtetin me argumentin kuranor:

“Atė (Kur’anin) e solli shpirti besnik (Xhibrili).” (Shuara, 193).

- Disa tė tjerė kanė dhėnė mendimin se me termin “Er-Rruhu” nėnkuptohet njė prej ushtrive tė Allahut qė nuk janė prej melaikeve, ose janė melaiket mė tė ndershme (mė tė mėdha), ose janė mbrojtėsit (kujdestarėt) e melaikeve ose me kėtė term thuhet tė jetė cilėsuar vetė Kur’ani.

Pavarėsisht nga kėto mendime, megjithatė mendimi mė i saktė dhe mė i pranueshėm ėshtė se fjala “Er-Rruhu” nė kėtė ajet aludon Xhibrilin a.s.



ذَلِكَ الْيَوْمُ الْحَقُّ فَمَنْ شَاءَ اتَّخَذ إِلَى رَبِّهِ مَآبًا
39. “Ajo ėshtė dita e vėrtetė, e kush dėshiron le tė kthehet rrugės te Zoti i vet.”

Ky ajet, na rikthen rishtazi nė fillimin e kėsaj kaptine, sepse mu kjo ditė, ėshtė Dita e Ringjalljes dhe Lajmi i madh, tė cilin pabesimtarėt e pėrgėnjeshtruan dhe kishin kundėrthėnie rreth tij. Andaj, ai qė dėshiron tė dalė i pastėr para Allahut, me besim tė paluhatshėm, le tė ndjekė rrugėn e nėnshtrimit ndaj Fuqiplotit, le tė kėrkojė strehim nėn hijen e udhėzimit tė Tij, sepse vetėm nė tė ėshtė e vėrteta e amshueshme dhe shpėtimi.



إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِر يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا
40. “Ne jua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr dėnimin e afėrt, nė ditėn kur nj_eriu do t’i shohė veprat e tij, dhe kur jobesimtari do tė thotė: “Ah, sikur tė isha dhe!”

Dijetarėt bashkėkohorė duke e komentuar kėtė pjesė tė ajetit:



إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا ...

“Ne jua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr dėnimin e afėrt…”, thonė se ky ajet, pėrveē paralajmėrimit tė dėnimit tė tmerrshėm tė Ahiretit, mund tė kuptohet si paralajmėrim i dėnimit tė pėrkohshėm edhe nė jetėn e Berzahut, mė saktėsisht, ndėshkimit nė varr, pėr ē’gjė i Lartmadhėrishmi na flet edhe nė kėto ajete: “Ėshtė e vėrtetė se ata qė bėnė zullum, kanė njė dėnim mė tė afėrt sesa ai (i kiametit), por pjesa dėrrmuese e tyre nuk dinė.” (Tur, 49), dhe: “Ata i nėnshtrohen zjarrit mėngjes e mbrėmje, e ditėn e kiametit (u thuhet engjėjve): Ithtarėt e faraonit futni nė dėnimin mė tė rėndė!” (Gafir, 46).

Vėrtet, drejtėsia dhe mėshira absolute e Allahut ėshtė e pashembullt. Ai njerėzve ua tėrheq vėrejtjen pėr dėnimin e tmerrshėm nė Ahiret, e ajo ditė ėshtė e afėrt, sepse ēdo gjė qė vjen, ėshtė e afėrt. Nė atė ditė askush nuk mund tė ketė ndonjė arsyetim para Krijuesit tė vet, se nuk i ėshtė tėrhequr vėrejtja pėr diēka tė tillė, qė vėrtet do ta presė.

Por, padyshim, momenti mė i vėshtirė pėr pabesimtarėt do tė jetė momenti i Llogarisė sė fundit, kur ata definitivisht do tė drejtohen pėr nė Skėterrė (Xhehennem), pas ballafaqimit me veprat e tyre tė shėmtuara siē thotė i Plotėfuqishmi: “Ditėn kur ēdo njeri e gjen pranė vetes atė qė veproi, mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshirojė qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė e madhe (e tė mos e shohė).” (Ali Imran, 30).

Vazhdimi i ajetit tė fundit tė kėsaj kaptine:

...يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِرُ يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا

“…nė ditėn kur njeriu do t’i shohė veprat e tij, dhe kur jobesimtari do tė thotė: “Ah, sikur tė isha dhe !”, na ofron pamjet trishtuese tė fytyrave tė pabesimtarėve e kriminelėve, tė cilėt nė kulmin e thyerjes sė tyre shpirtėrore e fizike, tė dėshpėruar nga pafuqia e tyre qė tė ndėrrojnė diēka nga ky realitet i hidhur, shfaqin njė dėshirė tė parealizueshme pėr atė moment. Dėshirojnė tė ishin dhe, e tė mos ishin krijuar fare si njerėz, dėshirojnė tė kishin ngelur nė varre, ashtu tė shndėrruar nė dhe, e tė mos ishin ringjallur fare. Disa komentatorė thonė se pabesimtarėt nė ato momente tė turpėrimit e tė nėnēmimit do tė dėshironin tė ishin nė vend tė atyre kafshėve (gjallesave) pa intelekt, tė cilat nesėr nė Ahiret, pasi tė ketė marrur secila hakun nga njėra-tjetra, me urdhrin e Allahut, do tė shndėrrohen nė dhe.

Mendjemadhėsia, arroganca dhe kryeneēėsia e tyre nė kėtė botė i shtyri pėr tė mohuar argumentet e njėpasnjėshme tė Allahut, tė cilat ia solli njerėzimit pėr tė njohur Krijuesin e tyre. Prandaj vetėm nė atė ditė dhe nė ato momente tragjike, ata do ta kuptojnė realitetin e hidhur, pėr tė cilin i pati paralajmėruar Allahu xh.sh. qysh nė fillim tė kėsaj kaptine: “Jo, (mos tė pyesin) sepse ata sigurisht (njė ditė) do ta kuptojnė!. Dhe, gjithsesi (bindshėm) do ta kuptojnė (se ringjallja dhe Dita e Gjykimit janė realitet)!” (En-Nebe’ė, 4-5)

Por, mjerisht, tash pėr ta ēdo gjė ėshtė tepėr vonė. Ata tashmė i sheh tek tėrhiqen zvarrė nga melaiket e ndėshkimit, tė nėnēmuar e tė pėrbuzur, drejt vendqėndrimit tė tyre tė pėrjetshėm, nė skėterrat e Xhehennemit, pėr tė mos dalė kurrė prej aty, nė vuajtje e ndėshkim tė amshueshėm: “Halidine fiha ebeda – Nė tė (Xhehennem) do tė jenė pėrgjithmonė.”


valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 03:27.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.