Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
Emri
Fjalėkalimi
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 24-01-08, 14:45   #1
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lidhja e Prizerenit

Lėvizja Kombėtare Shqiptare mbėshtetjen politike, morale, materiale e luftarake duhej ta kėrkonte te shtresat e gjera tė popullit dhe te bashkimi i tė gjitha forcave shoqėrore e politike tė kombit shqiptar, pa dallim feje, krahine e pėrkatėsie shoqėrore.

Lėvizja kombėtare, tė cilėn e udhėhoqi Lidhja Shqiptare e Prizrenit, lindi nga vrulli atdhetar i shtresave mė tė ndryshme tė popullsisė sė Shqipėrisė dhe u zhvillua nė truallin historik tė pėrgatitur gjatė dhjetėvjeēarėve tė mėparshėm nga lėvizja e Rilindjes Kombėtare Shqiptare. Ajo shėnoi njė hap tė madh cilėsor nga pikėpamja e platformės ideologjike, e kėrkesave politike dhe e frontit luftarak, nė krahasim me lėvizjen ēlirimtare tė dhjetėvjeēarėve tė kaluar. Lidhja e Prizrenit ishte e para lėvizje ēlirimtare me karakter kombėtar, nė tė cilėn morėn pjesė tė gjitha krahinat e Shqipėrisė dhe nė tė cilėn u kombinuan tė gjitha format e luftės ēlirimtare, qė nga kuvendet popullore deri te parashtresat politike, qė nga misionet diplomatike deri te kryengritjet e armatosura. Ajo ishte e para lėvizje masive, e cila synoi tė pėrmbushte programin madhor tė Rilindjes Kombėtare Shqiptare nė kushtet e Krizės Lindore tė viteve 70 tė shek. XIX - njohjen e kombit shqiptar si njė bashkėsi tė pandarė, mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė atdheut dhe formimin e njė shteti shqiptar autonom e demokratik.
Lidhja Shqiptare e Prizrenit shėnonte, si organizatė, njė hap tė madh cilėsor nga pikėpamja e funksioneve politike, e shtrirjes territoriale dhe e mjeteve tė luftės nė krahasim me besėlidhjet e mėparshme. Ajo ishte e para organizatė kombėtare qė krijoi degė tė saj nė tė gjitha krahinat shqiptare dhe e para organizatė atdhetare qė pėrdori pėr interesat e lartė tė atdheut krahas pushkės edhe penėn. Pėr mė tepėr, Lidhja Shqiptare e Prizrenit ishte e para organizatė, e cila jo vetėm u vesh qysh nė fillim me funksione pushtetore, por arriti nė fund tė fitonte atributet e njė qeverie tė pėrkohshme shqiptare, pothuajse krejtėsisht tė pavarur nga autoriteti i Perandorisė Osmane.

Lidhja Shqiptare e Prizrenit pėr herė tė parė sfidoi prepotencėn e Fuqive tė Mėdha, agresivitetin e monarkive fqinje dhe arrogancėn e Portės sė Lartė. Nėn udhėheqjen e atdhetarėve mė tė pėrparuar ajo mundi t’i nėnshtronte armiqtė e brendshėm, t’i izolonte bashkudhėtarėt e pėrkohshėm dhe tė merrte karakterin e njė fronti tė gjerė, duke e udhėhequr Lėvizjen Kombėtare Shqiptare nė mėnyrė tė shkallėzuar, por gjithnjė nė ngritje, derisa arriti nė veprėn e saj mė kulmore, nė formimin e qeverisė sė pėrkohshme shqiptare.

Lidhja e Prizrenit u shtyp pasi erdhi deri nė pragun e sendėrtimit tė programit tė Rilindjes Kombėtare Shqiptare. Materialisht ajo u shtyp nga dhuna ushtarake dhe nga terrori policor i Perandorisė Osmane. Nė tė vėrtetė ajo u mbyt edhe nga konspiracioni ndėrkombėtar qė organizuan kundėr saj Fuqitė e Mėdha. Por edhe pse u shtyp, ajo pati njė varg arritjesh me rėndėsi tė madhe historike.

Gjatė viteve 1878-1881 u bėnė hapa mė tė mėdhenj sesa gjatė dhjetėvjeēarėve tė kaluar nė procesin e bashkimit tė shqiptarėve, pavarėsisht nga dallimet fetare, pėrkatėsia shoqėrore, shpėrndarja krahinore dhe pikėpamjet politike, nė njė bashkėsi tė vetme kombėtare, e cila, pėr mė tepėr, u sanksionua edhe nė llogoret e luftės sė udhėhequr prej saj pėr tė mbrojtur tėrėsinė tokėsore tė atdheut dhe pėr tė formuar shtetin kombėtar shqiptar.

Me qėndresėn e armatosur qė zhvilloi pėr mbrojtjen e Plavės, tė Gucisė, tė Hotit, tė Grudės, tė Kelmendit e tė Ulqinit, Lidhja Shqiptare e Prizrenit tregoi se trojet shqiptare nuk mund tė trajtoheshin si plaēkė tregu pėr tė kėnaqur interesat e Fuqive tė Mėdha ose lakmitė pushtuese tė monarkive fqinje. Madje, nė saje tė kėsaj qėndrese ajo i detyroi Fuqitė e Mėdha jo vetėm tė rishikonin tri herė me radhė vendimet e tyre nė lidhje me pėrfitimet e Malit tė Zi nė dėm tė trojeve shqiptare, por edhe tė hiqnin dorė pėrfundimisht nga lėshimi i Ēamėrisė shqiptare nė dobi tė Mbretėrisė Greke.

Me karakterin kombėtar qė pėrshkoi veprimtarinė e saj trevjeēare, Lidhja Shqiptare e Prizrenit e pėrmbysi tezėn qė mbronin Fuqitė e Mėdha dhe shtetet fqinje ballkanike, sipas sė cilės mohohej ekzistenca e kombit shqiptar; ajo vėrtetoi nė shkallė ndėrkombėtare se populli shqiptar ishte njė komb i formuar, liridashės, atdhetar, me aspiratat e veta dhe i vendosur pėr tė krijuar shtetin e vet kombėtar. Edhe pse shqiptarėt nuk i fituan gjatė Krizės Lindore tė drejtat e tyre kombėtare, nė saje tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit ēėshtja shqiptare hyri tanimė nė veprimtarinė diplomatike ndėrkombėtare si njė nga problemet e mprehta qė kėrkonte zgjidhje nė ēdo rregullim tė ardhshėm tė Evropės Juglindore.

Me veprimtarinė pushtetore, qė zhvilloi sidomos gjatė muajve tė fundit tė jetės sė saj, Lidhja Shqiptare e Prizrenit hodhi gjithashtu poshtė tezėn tjetėr tė propaganduar aq shumė nga armiqtė e Shqipėrisė mbi paaftėsinė e shqiptarėve pėr vetėqeverisje dhe provoi nė truallin konkret se ata tashmė ishin tė pėrgatitur politikisht pėr tė pasur shtetin e tyre kombėtar.

Lidhja Shqiptare e Prizrenit i dha njė shtytje tė paparė deri atėherė edhe lėvizjes kulturore shqiptare; pėrparimet e arritura brenda tre vjetėve tė jetės sė saj nė fushėn e mendimit shoqėror, tė letėrsisė publicistike dhe tė krijimtarisė letrare ishin mė tė mėdha, sesa hapat e kryer gjatė dhjetėvjeēarėve tė mėparshėm.
Lidhja e Prizrenit krijoi mė nė fund njė pikė tė shėndoshė referimi si me programin e saj politik, ashtu edhe me formėn e saj organizative pėr lėvizjet e mėvonshme ēlirimtare tė shqiptarėve deri nė fitoren e pavarėsisė kombėtare, nė nėntor tė vitit 1912.

Nga ana tjetėr, Lidhja e Prizrenit u dha shqiptarėve edhe njė varg mėsimesh tė rėndėsishme. Sukseset e saj treguan se autonomia e Shqipėrisė ishte njė synim i realizueshėm, por shtypja e saj tregoi se fitorja pėrfundimtare e autonomisė kalonte nėpėr rrugė tė vėshtira dhe se duheshin pėrpjekje tė tjera vigane pėr arritjen e saj. Historia e Lidhjes tregoi se pengesa kryesore pėr krijimin e shtetit kombėtar shqiptar nuk vinte vetėm nga Perandoria Osmane, por edhe nga faktori ndėrkombėtar. Shqiptarėt u bindėn se luftėn ēlirimtare duhej ta zhvillonin duke u mbėshtetur nė radhė tė parė nė forcat e tyre njerėzore e materiale dhe se duhej tė punonin njėkohėsisht pėr tė siguruar pėrkrahjen e Fuqive tė Mėdha, sidomos tė atyre qė kishin filluar tė anonin nga zgjidhja e drejtė e ēėshtjes kombėtare shqiptare. Lidhja provoi gjithashtu se brenda vendit Lėvizja Kombėtare Shqiptare mbėshtetjen politike, morale, materiale e luftarake duhej ta kėrkonte te shtresat e gjera tė popullit dhe te bashkimi i tė gjitha forcave shoqėrore e politike tė kombit shqiptar, pa dallim feje, krahine e pėrkatėsie shoqėrore. Veprimtaria e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit tregoi, mė nė fund, rėndėsinė e madhe qė kishte pėr betejat e ardhshme ēlirimtare edukimi i popullit shqiptar me ndėrgjegjen kombėtare nėpėrmjet shkollės shqipe, tė letėrsisė shqiptare dhe tė publicistikės patriotike.

Redaksia agimi.com


__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 24-01-08, 14:46   #2
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lidhja e Prizerenit

(Sipas burimeve hungareze)

Lidhja e Prizrenit mund tė mobilizonte 120.000 ushtarė, kurse nė prapavijė mund tė ...

Georgi Daniel

...mbante 80.000 njerėz tė armatosur pėr mbrojtjen e vendbanimeve. Njėsitė luftarake kishin 12.000 kalorės, kurse pėr transportimin e ushqimit dhe tė municionit ishin nė rezervė 9000 mushka.
Traktati i Shėn Stefanit, natyrisht, shkaktoi rezistencė edhe te popujt e Evropės sė Mesme. Pastaj Kongresi i Berlinit erdhi nė qendėr tė vėmendjes. Kuptohet, nė kėtė kohė manifestohen edhe reagimet e opinionit kundėr vendimeve tė Kongresit tė Berlinit, si pėr shembull atyre qė kishin tė bėnin mė shqiptarėt dhe Lidhjen e Prizrenit.

Nė qoftė se shikojmė me kujdes bibliografitė historike, do tė shohim se me vdekjen e Skėnderbeut praktikisht nė kėto nuk ka kurrfarė shenjash pėr shqiptarėt, pėrpos atyre pėr Ali pashėn. Mu pėr kėtė arsye rishparaqitja e tyre nė faqet e historisė evropiane shkaktoi dyshime tė mėdha. Prandaj edhe nuk u habita shumė kur as nė shtypin hungarez tė para njėqind vjetėve nuk gjeta gati asgje pėr Lidhjen e Prizrenit, me njė pėrjashtim: diēka gje-ta nė tė pėrditshmen „Hon" (Atdheu), ku ishte redaktor Mavro Jokai, e shumė mė pak gjeta edhe nė tė pėrkohshmen gjysmėzyrtare „Fester Lloyd". Gjatė hulumtimeve tė mia hasa nė veprėn e Vaso efendiut, drejtorit tė dikurshėm tė shtypit nė Stamboll. E Vaso efendiu, sipas burimit tė shtypit hungarez, ishte shqiptar i krishterė. Kjo vepėr tėrheq vėrejtjen se Lidhja e Prizrenit duhet tė studiohet jo vetėm nga dokumentet shqiptare, por edhe nga shėnimet e shtypit tė atėhershėm, edhe pse ato janė, nė rastet mė tė shpeshta, kontradiktore. Kėtu mendoj, nė radhė tė parė, nė shtypin turk, grek, italian, austro-hungarez, gjerman dhe rus.

Vlen tė theksohet se qėndrimi i heshtjes pėr shqiptarėt, qė ishte karakteristik nė shtypin evropian dhe shkrimet historike para veprimtarisė sė Lidhjes sė Prizrenit, filloi tė braktiset dhe artikujt e shkrimet e kėtilla u shumuan gjatė veprimtarisė sė Lidhjes sė Prizrenit.

Nė lidhje me forcat ushtarake qė dispononte Lidhja e Prizrenit, sė paku pėr sa di unė, ka shumė tė dhėna tė sakta ose ato nuk janė mjaft tė njohura. Natyrisht as unė nuk insistoj tė pėrcaktoj shifrat e sakta, por kisha dashur tė publikoj njė shėnim tė shtypit tė atėhershėm hungarez nė lidhje me kėtė ēėshtje. Mė 20. V. 1880, gazeta e Budapestit „Hon" (Atdheu) boton njė artikull me titull: „Mbi ushtritė e malazezve dhe tė shqiptarėve". Gazeta e trajtonte kėtė ēėshtje nė bazė tė raportit tė gazetės „Pester Lloyd", gjithashtu tė Budapestit. Gazeta pohon se, sipas burimeve shqiptare, Mali i Zi kishte 12. 000 ose mė sė shumti 13.000 ushtarė, kurse ushtria shqiptare kishte 30.000 ushtarė. Sipas burimeve malazeze mund tė flitet mė sė tepėrmi pėr 12.000 shqiptarė tė pajisur keq dhe tė ushtruar dobėt.
Ėshtė shume mė interesant dhe sipas mendimit tim shumė mė i vlefshėm — raporti i gazetės „Hon" (Atdheu) i datės 24. VII. 1880 mbi „ushtrinė shqiptare", tekstin e tė cilit po e citoj fjalė pėr fjalė:

Ali pasha ka............ 300 ushtarė tė armatosur
Angjel beu............... 200 -//-
Sadi aga................... 200 -//-
Pero Gjiko................. 300 -//-
KasimKiaja............... 400 -//-
Hamza aga................ 200 -//-
Agi Ala..................... 100 -150 -//-
Sali Marko................ 400-600 -//-
Seudel beu................ 400 //-
Trifun aga................. 300 -//-
Daimond................... 300 -//-
Tshiani...................... 200 -300 -//-
Velehu...................... 300 //-
Lize.......................... 200 -300 -//-
Manaiba................... 900 -//-

Por nuk pėrfundon me kaq raporti pėr shqiptarėt e armatosur. Dihet se shqiptarėt e Mirditės kishin 700 ushtarė tė armatosur, kurse Damian Silani kishte 500 ushtarė tė armatosur. Konia Gemma Gele (Kalorėsi i zi) kishte 800 ushtarė dhe shėrbimin e korrierėve. Pėrpos kėsaj, Ali Makrin aga kishte 300, Gomma Bauku 400 ushtarė tė armatosur, Ali Milali kishte 600, Daniel Bado 500-600, kurse Abas aga, Rifat aga, Serafini, Ksaria Andreu, Daniel Kanoli dhe Daniel Garoli kishin trupa mė tė vogla. Kryekomandantėt e kėtyre njėsive ishin Hodo beu dhe Prenk Bib Doda.

Nė artikull thuhet se shqiptarėt ishin armatosur me armėt e firmės „Henri Martin" ose „Snyder". Sipas pohimeve tė pėrmendura nė artikull, Lidhja mund tė mobilizonte 120.000 ushtarė, kurse nė prapavijė mund tė mbante 80.000 njerėz tė armatosur pėr mbrojtjen e vendbanimeve. Njėsitė luftarake kishin 12.000 kalorės, kurse pėr transportimin e ushqimit dhe tė municionit ishin nė rezervė 9000 mushka.

Sa i pėrket gjendjes numerike dhe armatimit tė trupave tė Lidhjes sė Prizrenit, deri tash nuk kam gjetur shėnime tė tjfera nė lidhje me kėtė.Nė fund dėshiroj tė pėrmend se edhe emrat i kam shėnuar sipas raportit origjinal tė gazetės. Kujtoj se ėshtė detyrė e historianėve qė t'i identifikojnė saktėsisht.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:48   #3
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Qėndrimi I Shtypit Arab Ndaj Lidhjes Sė Prizrenit

QĖNDRIMI I SHTYPIT ARAB NDAJ LIDHJES SĖ PRIZRENIT

Gazeta „EI ahram" nr. 120, e 3 nėntorit 1878 nėn titullin „Shqipėria" shkruante se: „njė popull i cili kėrkon pavarėsinė dhe ėshtė ...

Qemajl Morina

...nė gjendje pėr te tė sakrifikojė ēdo gjė, ėshtė e pamundur tė lihet anash para se tė ngopė tokėn me gjak; shqiptarėt nuk janė mė ata tė djeshmit, ata janė zgjuar dhe janė mė tė pjekur".
Jehona e Lidhjes sė Prizrenit apo Lidhjes Shqiptare nuk u ndie vetėm brenda kufijve tė Evropės, por ajo kishte habitur mbarė botėn. Trimėritė e popullit shqiptar dhe flijimet e tij pėr tokėn e tė parėve kishin zenė faqe tė tėra dhe vendet e para nė lajmet e shtypit botėror, e unė do tė mundohem tė pėrshkruaj shkurtimisht qėndrimin e shtypit arab ndaj ngjarjeve tė Lidhjes sė Prizrenit.

Dua tė cek nė fillim se dėshira ime ėshtė t'i jap njė kontribut sado tė vogėl trajtimit tė Lidhjes sė Prizrenit, pishtarėt e sė cilės, dhe jo vetėm ata, flijuan gjėnė mė tė shtrenjtė pėr tė mirėn e brezave tė rinj. Nė tė njėjtėn kohė i bėj me dije tė interesuarit se ekziston mundėsia e njė studimi tė Rilindjes sonė kombėtare nėpėrmjet shtypit arab, pasi qė asokohe kishte lidhje tė shumėfishta ndėrmjet popullit shqiptar dhe arabėve, e vlen tė pėrmendim se dinastia shqiptare nė krye me Mehmet Ali pashėn sundonte qendrėn e botės arabe — Egjiptin qysh prej vitit 1805.
Kumtesa ime ėshtė bazuar nė dy gazetat kryesore dhe me tė njohura tė asaj kohe nė botėn arabe. Ato janė „El vokaiė el misrijje"1 dhe „El ahram",2 tė cilat i kishin ndjekur rregullisht ngjarjet e Lidhjes Shqiptare.

Me traktatin e Shėn Stefanit krahina tė tera shqiptare u ishin lėnė shteteve borgjeze fqinje. Shqiptarėt kishin protestuar kundėr kėsaj padrejtėsie. Nė gazetėn „Elvokaie"3 hasim pesė protesta tė tilla dėrguar konsujve tė shteteve tė mėdha nga krahinat e ndryshme shqiptare. Populli i Dibrės proteston te ambasadorėt e Austro-Hungarisė dhe tė Anglisė kur merr vesh se do tė mbesin nėn sundimin bullgar, duke vėnė nė pah ndėr tė tjera: „se nuk gjendet nė atė anė asnjė bullgar. I gjithė populli janė myslimanė dhe tė krishterė tė kombėsisė shqiptare".4 Protesta tė tilla ishin dėrguar edhe nga Shkodra, Gucia, Plava, Malet e Shqipėrisė Veriore, Prizreni, Prishtina, Manastiri etj.s Nė tė njėjtėn gazetė hasim nė protestė'n e dėrguar nga Shqipėria Perėndimore Kongresit tė Berlinit ku, pėrveē tjerash, thuhet: „Afėr njė milion shqiptarė, gjysma prej tyre myslimanė dhe gjysma tė krishterė tė Shqipėrisė Perėndimore kėrkojnė mė shumė tė drejta se traktati i Shėn Stefanit, pasi qė populli shqiptar ėshtė popull shumė i vjetėr dhe meriton t'i gėzojė tė njėjtat tė drejta sikurse bullgarėt".6

Ēėshtja e Lidhjes Shqiptare

Nėn kėtė titull gazetat arabe shkruanin artikuj tė tėrė mbi ēėshtjen shqiptare. Gazeta „EI ahram" nr. 120, e 3 nėntorit 1878 nėn titullin „Shqipėria" shkruante pėr Lidhjen e Prizrenit, anėtarėt e saj dhe komisionet e ndryshme per ēėshtjet administrative e ush-tarake, pastaj shpjegon se qėllimet e Lidhjes ishin dy:
1. Mos t'i dorėzohej askujt asnjė pėllėmbė e tokės shqiptare
2. Shqipėria tė fitonte autonominė e plotė.
Lidhja Shqiptare mundohej qė ēėshtja e popullit shqiptar tė njihej sa mė mirė nga opinioni ndėrkombė'tar. Pėr kėtė qėllim, krahas pėrgatitjeve pė'r mbrojtjen e Atdheut, vepronte edhe nė terrenin diplomatik. Njė gjė tė tillė hasim nė „EI ahram" nr. 144, tė 24 prillit 1879, ku botohej protesta shqiptare drejtuar shteteve tė mėdha e ku thuhej: „Shqiptarė't kanė vendosur tė sakrifikojnė gjėnė mė tė shtrenjtė pėr hir tė kombit dhe vendit tė vet. Ata refuzojnė kategorikisht qė Greqia tė ketė tė drejtė nė tokat e tyre".
Gazeta nė fjalė vazhdon se ngjarjet e fundit kishin zgjuar te populli shqiptar ndjenjat e diturisė dhe tė pėrparimit. Ata kėrkojnė nga Evropa qė tė mos lejojnė humbjen e popullit shqiptar, i cili s'ia ka besėn drejtėsisė sė shteteve tė mėdha, dhe mendon se Shqipė'ria nuk do tė bėhet fli pėr Greqinė.

Lidhja Shqiptare nė pranverėn e vitit 1879 kishte ndėrmarrė njė aksion diplomatik pėr t'ua bėrė tė njohur qeverive evropiane ēėshtjen shqiptare dhe tė protestonte kundėr padrejtėsive qė i bėheshin popullit shqiptar. Kjo detyrė u qe ngarkuar Abdyl Frashėrit dhe Ali bej Vrionit, turnenė e tė cilėve e kishte ndjekur me vėmendje shtypi arab.
Sulltani i Turqisė duke parė se Lėvizja Shqiptare kishte marrė njė hov tė madh „u premton shqiptarėve autonominė si shpėrblim pėr tokat qė do t'i jepeshin Greqisė".7
Pėrleshjet e forcave shqiptare me ushtrinė serbe nė kufi zinin njė vend tė dukshėm nė shtypin arab.8


Aktivitetet e Lidhjes Shqiptare

Lidhja Shqiptare dita mė ditė vinte duke u forcuar, mbante nė dorė plotėsisht gjendjen e brendshme, merrte masat e duhura pėr mbrojtjen e kufijve. Gazeta „El Ahram",9 sipas lajmeve tė gazetave tė Vjenės shkruante: „se e gjithė Shqipėria ėshtė ngritur kundėr Turqisė, flamujt e kryengritjes janė ngritur nė fushat dhe malet e saj. Gazeta zyrtare „Revolucioni shqiptar" ka shpallur thirrjen pėr pavarėsi nė tė dy gjuhėt, shqipe dhe turke, tė nėnshkruar nga udhėheqėsit e Lidhjes prej myslimanėsh dhe tė krishterėsh, ndėr tė cilėt ishin edhe Prenk Bibė Doda dhe prifti Barto".

Ēėshtja shqiptare kishte arritur kulminacionin nė fillim tė vitit 1880. Lidhja Shqiptare me organizimin e forcave tė saja kishte arritur tė pengonte zbatimin e traktatit tė Berlinit. Kjo gjė kishte bėrė qė „El Ahrami"10 tė shkruante se „Traktati i Berlinit ishte fillimi i problemit tė Orientit, e jo mbarimi i tij".

Qėndresa heroike e popullit shqiptar kundėr lakmive tė qeverive borgjeze tė fqinjve pėr mbrojtjen e njėsisė tokėsore kishte ngjallur simpati kudo nė botė. „El Ahrami"11 pėrmendte se: „njė popull i cili kėrkon pavarėsinė dhe ėshtė nė gjendje pėr te tė sakrifikojė ēdo gjė, ėshtė e pamundur tė lihet anash para se tė ngopė tokėn me gjak; shqiptarėt nuk janė mė ata tė djeshmit, ata janė zgjuar dhe janė mė tė pjekur".
Kjo gjė kishte nxitur Lidhjen Shqiptare qė tė dėrgonte njė delegacion pranė shteteve tė mėdha „tė kėrkojė ndryshimin e neneve tė traktatit tė Berlinit lidhur me Shqipėrinė".12
Lidhja Shqiptare ishte gjithnjė nė lėvizje dhe ndiqte me vemendje ēdo manevrim tė shteteve tė mėdha nė dėm tė viseve shqiptare. „El Ahrami" nr. 212, i 26 gushtit 1880 botonte njė shpallje tė Lidhjes Shqiptare drejtuar popullit shqiptar ku pėrveē tė tjerash thuhej: „Ne shqiptarėt, bijtė e kėsaj toke e jo tė ardhur nė tė, qė kemi fituar pavarėsinė para sa shekujsh, duhet tė kėrkojmė tė kemi shtetin tonė tė pamvarur...".
Kah mbarimi i vitit 1880 Lidhja Shqiptare hynte ne fazėn pėrfundimtare, duke u ballafaquar nga njėra anė me diplomacinė e Evropės dhe me Portėn e Lartė nė anėn tjetėr, qė kėrkonin dorėzimin e Ulqinit me rrethe.

Dervish pasha kishte pėrdorur metodat mė barbare pėr arrestimin e udhėheqėsve tė Lidhjes Shqiptare; tradhtisht, nė fillim, kishte arrestuar Preng Bibė Dodėn dhe Hodo Pashėn.

Qeveritė evropiane, edhe pse dinin pėr krimet e Dervish pashės kundėr udhėheqėsve shqiptarė, heshtnin, duke mos marrė kurrfarė masash. Nė gazetėn „El Vakaie"13 hasim nė njė artikull ku ėshtė botuar f jalimi i Ēarls Dilke, mbajtur nė Parlamentin anglez, i cili pėrveē tjerash thotė: „Qeveria angleze nuk e sheh tė arsyeshme tė marrė masa ndėrmjetėsuese pėrsa u pėrket veprave tė pashės lidhur me arrestimin e prijėsve tė Lidhjes Shqiptare me gėnjeshtra e tradhti".

Por, me gjithė masat e egra qė mirrte Dervish pasha pėr shtypjen e Lidhjes Shqiptare, populli shqiptar, nė ēdo rast, sipas mundėsisė shfaqte urrejtjen kundėr sunduesit otoman duke u ngritur nė kryengritje, njoftimet lidhur me tė cilat i ndeshim nė muajt e fundit tė vitit 1881.


__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:49   #4
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Vazhdim...

Lidhja mbron tokat shqiptare tė Veriut

Lidhja e Prizrenit, pėrveē autonomisė, kishte marrė pėrsipėr si detyre edhe mbrojtjen e unitetit tokėsor tė Shqipėrisė nga lakmitė e qeverive borgjeze tė fqinjėve ballkanikė.
Shtypi arab i kishte ndjekur me interesim tė plotė trimėritė e popullit shqiptar: „Ata lidhin besėn sipas zakonit tė tyre qė ta luftojnė kushdo qė sulmon dhe kėrkon vendin e tyre".14
Lord Bikėnsfild (kryetar i Qeverisė Angleze) flet pėr njė „sukses" tė politikės sė tij duke bėrė fjalė pėr ēėshtjen e Orientit nė kuvendin e princėve, ku pėrveē tjerash cek: „Pjesa me e vėshtirė e traktatit tė Berlinit ishte rregullimi i kufijve tė Malit tė Zi, tė cilit tash i janė dorėzuar Podgorica dhe Shpuzi pa derdhur gjak".15
Dorėzimi i qyteteve tė pėrmendura pa gjakderdhje i kishte dhėnė kurajė Qeverisė Malazeze tė ndėrmerrte njė aksion tjetėr pėr pushtimin e Plavės dhe tė Gucisė, duke u dėrguar memorandume Portės sė Lartė dhe shfeteve tė mėdha, por qėndresa e Lidhjes sė Prizrenit kishte bėrė qė kjo pikė e traktatit tė mos zbatohej.
Ēėshtja e Plavės dhe e Gucisė ishte bėrė objekt shqyrtimi nė shtypin e mbarė botės, e gazeta „El Ahram"16 e ēmonte si „ēėshtje politike tė dorės sė parė".
Plava dhe Gucia, sipas gazetes „El Vakaie",17 ishin bėrė objekt diskutimi nė parlamentet e Evropės, e dėshmi pėr kėto kemi pėr shembull diskutimin nė parlamentin hungarez ku kishte folur lidhur me kėtė Baroni Haymerli, i cili kishte mbajtur anėn e Portės.

Shtetet e mėdha pas dėshtimit tė pėrpjekjeve tė tyre qė t'ia dorėzonin Plavėn dhe Gucinė Malit tė Zi, kishin vendosur t'i kėmbenin kėto me Hotin dhe Grudėn, sipas propozimit tė kontit Korti (ministėr i jashtėm italian) me pretekst se banorėt e kėtyre krahinave ishin katolikė dhe nuk do te bėnin rezistencė. Por, nė tė njėjtėn kohe kėtu fshefej edhe dėshira e Italisė qė tė zvogėlohej ndikimi i Austrisė ndėr shqiptarėt katolikė nė bregun lindor tė Adriatikut.18 Lidhja Shqiptare kishte karakter kombėtar, mbronte tėrėsinė e tė gjitha tokave shqiptare e nuk kishte tė bėnte me ndarjet fetare, prandaj tė gjithė shqiptarėt u bashkuan dhe e penguan zbatimin e kėtij plani tė shteteve tė mėdha.

Prijėsit e Lidhjes Shqiptare kishin fituar njė simpati tė madhe nė shtypin arab, vendosmėria e tyre per mbrojtjen e tokave shqiptare i kishte bėrė objekt shqyrtimi nė botėn arabe. Kėshtu gazeta „El Vakaie"19 pėrshkruan njė dialog nė mes Ali pashė Gucisė dhe princ Nikollės, ku princi malazez e quan Ali pashėn si kryengritės dhe njeri qe s'u bindet urdhėrave te sulltanit, pasi qė ai nuk iu lėshonte Plavėn dhe Gucinė Malit tė Zi sipas Traktatit tė Berlinit. Por, Ali pasha i pėrgjigjet duke ia kujtuar se edhe malazeztė e kishin ēuar jetėn ne kryengritje kundėr sulltanit e nė kėte menyrė e kishin arritur pavaresinė. Pėr kėtė „shqiptarėt sot i binden vetėm Qeverisė sė re (LidhjesShqiptare), e ēohennė kryengritje deri sa tė arrijne pavarėsinė".

Shqiptarėt me rezistencėn e tyre heroike kishin bindur botėn se nuk ishin njė grup fisesh qė mund tė shpartalloheshin lehtė, siē pretendonin armiqtė e tyre.20 Shtypi i huaj i pėrcillte me kujdes ngjarjet nė Shqipėri. Dėshmi pėr kėtė gjejmė edhe nė „El Va-kaie",21 sipas gazetės „Nol Pres Liber", e cila shihte se interesi i Orientit kėrkonte qė t'u lihej shqiptarėve dhe malazezėve ēėshtja e tyre, duke mos ndėrhyrė asnjė nga shtetet e mėdha. Gazeta arabe e konsideronte plotėsisht tė arsyeshėm kėtė mendim.22

Gazeta nė f jalė pėrfundonte artikullin e saj sikur tė dinte planet e shteteve tė mėdha kundėr popullit shqiptar, me kėto fjalė: „Nėse ato kanė ndėrmend tė dėrgojnė ushtarė, ose e detyrojnė Turqinė tė dėrgojė ushtrine pėr tė marrė tokat shqiptare nga te zotėt e tyre... atėherė parimi i kombėsisė pėr tė cilėn shtetet e mėdha krenohen se luftojnė t'ia arrijnė qėllimit tė tij, nuk ka dyshim se Evropa e ka lėshuar rrugėn e drejtė. Nėse ajo nuk do t'ju ndihmojė shqiptarėve ėshtė mė e arsyeshme tek e fundit t'i lėrė tė lirė nė zgjidhjen e ēėshtjes sė tyre".
Lidhja Shqiptare vendosi si mė parė tė mos dorėzojė Ulqinin, por shtetet e mėdha iu pėrgjegjėn duke dėrguar flotėn e tyre tė pėrbashkėt nė ujėrat e Ulqinit mė 20 shtator 1880, kurse nė anėn tjetėr ushtronin presion mbi Portėn e Lartė qė t'i bindte shqiptarėt me forcė ta lėshonin Ulqinin.23
Shtypi arab i kishte kushtuar kujdes tė posaēėm ēėshtjes sė Ulqinit. Gazeta „El vakaie"24 pėrshkruan njė artikull nga gazeta austriake „Korenspondans" ku pėrveē tė tjerash thuhet: „Lidhja Shqiptare fare nuk ėshtė trembur nga lajmi i bashkimit tė flotės dhe arritjes sė saj tė shpejtė nė ujėrat e Ulqinit. Ajo s'donte tė dinte fare per kėtė lajm, por i dėrgonte ushtarėt e vet nė Shkodėr".
E njėjta gazete, mė 18 tetor e pėrshkruante gjendjen nė kėtė mėnyrė: „Tė gjitha gazetat pa dallim ideologjie dhe kombėsie pajtohen se shqiptarėt janė tė revoltuar.. ,".25

Popujt e shikonin me admirim tė madh luftėn e popullit shqiptar. Gazeta „El vakaie"26 pėrshkruan njė artikull nga gazeta franceze „Korie Dorian" nė te cilin thuhet: „Ėshtė gjė e pamundur qė njė popull luftėtar, i vjetėr e fisnik, sikurse ėshtė populli shqiptar, tė lėshojė njė pjesė tė vogėl tė Atdheut tė tij..."Gazeta franceze i krahasonte shqiptarėt me borganesėt, tė cilėt refuzuan t'i nėnshtroheshin sundimit tė mbretit spanjoll. „El ahrami" nuk besonte se ushtria turke mund t'i sulmonte forcat e Lidhjes, pasi qė „ato mbrojnė tė drejtat e perandorisė, e nė anėn tjetėr nuk ėshtė sekret se udhėheqėsit dhe komandantėt mė tė mirė janė shqiptarė".27

Gazeta nė f jale transmetonte thėniet e disave tė cilėt thoshin se Dervish pasha ishte ai i cili ua kishte dorėzuar Batomin rusėve pa gjakderdhje, e ėshtė nė gjendje tė bėjė njė gjė tė tillė edhe me Ulqinin.Me gjithė rezistencėn e popullit shqiptar, Dervish pasha hyri nė Ulqin mė 24 nėntor pas njė lufte tė rreptė me shqiptarėt dhe mė 26 nėntor ia dorėzoi Ulqinin Malit tė Zi.


Lidhja mbron kufijt e Jugut

Kongresi i Berlinit nuk kishte cėnuar vetėm kufijt nė Veri tė Shqipėrisė, ai e kishte bėrė kėtė edhe nė Jug, ku Greqia merrte Thesalinė dhe Epirin, sipas nenit 24 tė Protokollit tė Trembėdhjetė. Protestat shqiptare nuk kishin sjellė kurrfarė rezultati. Greqia gėzonte pėrkrahjen e plotė tė Francės, gjoja pėr t'i bėrė ballė dominimit sllav nė Ballkan. Ēėshtja e kufijve tė jugut kishte zgjuar interesim tė madh nė shtypin arab, ishin botuar artikuj tė gjatė rreth kėsaj ēėshtjeje. Gazeta „El ahram"28 botonte njė artikull tė marrė nga gazeta „Tajm" ku thoshte: „Evropa duhet ta bindė Greqinė tė heqė dorė" nga Janina, sepse hyrja e saj nėn Greqinė i pėrngjan hyrjes sė njė therre nė sy, pasi qė shqiptarėt do ta mbrojnė atė".

Lidhja Shqiptare e Jugut ishte shkaktare qė tė mbaheshin tri konferenca ndėrkombėtare lidhur me kufijt. E fundit ishte ajo e 7 marsit 1881 ku mori fund ēėshtja e kėtyre kufijve qė konsiderohej ndėr problemet mė tė vėshtira tė Orientit. Ambasadori gjerman insistoi te pėrfaqėsuesi turk qė Greqisė t'i jepej edhe Epiri, por ai iu pergjegj se shqiptarėt ishin armatosur dhe Porta nuk ishte nė gjendje tė hynte nė luftė me ta.

Lidhja Shqiptare pati sukses tė mbronte Janinėn dhe Ēamėrinė nga synimet greke.
Porta e Lartė tash ishte liruar nga problemet e kufijve dhe shtypte me sa fuqi kishte Lidhjen Shqiptare, por shpirti revolucionar i saj mbeti nė zemrat shqiptare dhe u trashėgua brez pas brezi deri kur u ngrit flamuri kuq e zi mė 28 nėntor 1912, pėr tė kumtuar lindjen e Shqipėrisė.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:50   #5
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Shtypi I Bosnjės Dhe Hercegovinės Pėr Lidhjen E Prizrenit

SHTYPI I BOSNJĖS DHE HERCEGOVINĖS PĖR LIDHJEN E PRIZRENIT

Shtypi i Bosnjės dhe Hercegovinės ishte i prirur ta potenconte rolin e armėve dhe kėshtu tė tėrė lėvizjes t'i jepte ...

Haris Silajxhiq

...karakterin e kryengritjes mė tė madhe, duke harruar, nė shumicėn e rasteve, qė nė lėvizje t'i njihte elementet e lėvizjes sė pjekur dhe tė vetėdijshme kombėtare.
Kur ėshtė fjala pėr Lėvizjen Kombėtare Shqiptare, shtypi i Bosnjės dhe Hercegovinės mund tė jetė burim interesant dhe i dobishėm i informatave. Shkaku ėshtė se popullsia e Bosnjės dhe Hercegovinės shekuj me radhė kishte fat tė ngjashėm me popullin shqiptar prej nga rrjedh edhe bindja se zhurnalistika e Bosnjės dhe Hercegovinės medoemos ua ka vėnė veshin ngjarjeve nė lidhje me Lėvizjen Kombėtare Shqiptare. Fakti se nė shtypin e Bosnjės dhe Hercegovinės janė bėrė ndikime tė ndryshme tė natyrės politike, ekonomike dhe sociale, qė kanė dalė nga pėrbėrja heterogjene kombėtare dhe fetare e popullsisė, qė ishte nėn ndikimin e protektorėve tė fuqishėm dhe tė qendrave politike, jep rastin qė nga paraqitjet e ngjyrave tė ndryshme tė ngjarjeve me krahasime tė shtohen shanset pėr tė nxjerrė njė pasqyrė sa mė besnike.

Duhet thėnė menjėherė se shtypi i Bosnjės dhe Hercegovinės, nė periodėn prej 1878 deri mė 1881, kalon nėpėr fazėn e vet tė parė tė zhvillimit (numri i parė i shtypur ka dalė nė vitin 1866) dhe se okupacioni i Bosnjės dhe Hercegovinės ka lėnė pasoja tė mėdha nė tė gjitha fushat e jetės publike. Kėtu duhet kėrkuar shkaqet qė kanė bėrė qė ky shtyp nuk ka arritur tė shėnojė ngjarjet e lidhura me fazėn pėrgatitore tė Lidhjes sė Prizrenit, as tė caktojė rėndėsine dhe gjerėsinė e kėsaj lėvizjeje deri nė vitin 1880. Shtypi arrin tė ndjekė ngjarjet kryesisht me ndėrmjetėsimin e agjencive tė mėdha evropiane, sidomos tė atyre autsro-hungareze, qė ishte pasojė logjike e okupacionit. Mirėpo, kjo nuk do tė thotė kurrsesi se shtypi i Bosnjės dhe Hercegovinės nuk u jepte ngjarjeve vulėn e vet dhe nuk i ngjyroste me atė specificitetin qė i karakterizonte rrethanat nė Bosnjė e Hercegovinė, mentalitetin dhe qėndrimin ndaj ngjarjeve jashtė kufijve tė saj. Mbetet fakti se ky shtyp nė mbledhjen e informatave themelore ėshtė detyruar tė mbėshtetet nė agjencitė e fuqishme evropiane dhe nė kėtė periodė ka vepruar nė njė masė tė konsiderueshme nė mėnyrė drejtvizore nė shenjė tė kryeartikujve tė tė pėrditshmeve austro-hungareze. Shtypi i Bosnjės dhe Hercegovinės, konkretisht gazetat „Bosansko-hercegovacke novine", mė vonė „Sarajevski list", sollėn rreth dyzet artikuj lidhur me Lidhjen e Prizrenit. Artikujt janė shkruar kryesisht nė bazė tė informatave nė dispozicion, pa pretendime pėr kontinuitetin tematik. Megjithatė, nga teksti nė dispozicion mund tė pėrfundohet se interesimi i autorėve te artikujve ndalej nė disa ēėshtje kyēe, siē ishin karakteri i Lidhjes, qėndrimi i Portės ndaj Lidhjes, qėndrimi i shteteve fqinje ndaj Lidhjes dhe qėndrimi i Fuqive tė Mėdha ndaj kėsaj lėvizjeje.
Megjithėse gazeta „Bosansko-hercegovacke novine" ndjek me vėmendje ngjarjet nė regjionin nė tė cilin vepron Lidhja, kemi pėrshtypjen se autorėt e artikujve, qė tuboheshin rreth kėsaj gazete, ishin tė pasigurt kur duhej marrė ndonjė qėndrim tė pavarur mbi karakterin e Lidhjes sė Prizrenit. Pėr kėtė arsye redaksia mė me ėndje citon gazetat turke, austro-hungareze ose malazeze duke u ikur komenteve tė drejtpėrdrejta. Megjithatė, sipas zgjedhjes sė informatave mund tė konkludohet se gazeta tė gjitha kėto ngjarje ua mvesh mospajtimeve shqiptaro-malazeze. Nga gjysma e majit 1880 gazeta pėr herė tė parė tėrheq vėrejtjen pėr rėndėsinė dhe seriozitetin e situatės me lajmin se Lidhja Shqiptare po „paralaj-mėron" se Shqipėria „pushon tė jete nėn pushtetin e sulltanit". Tė gjithė nėpunėsit turq duhet tė largohen nga Shqipėria. Tash e pas do tė urdhėrojė Lidhja kurse ligjet do t'i nxjerrė paria e fiseve. Proklamatėn e nėnshkruan: Ali pasha, Hodo beu, Prenk Bib Doda, myftiu Hafiz efendiu, ipeshkvi Povten dhe Nikollė Xhaba. Konsullatave iu ofrua mbrojtja ushtarake. Gazeta boton lajme dramatike se disa njėsi te ushtrisė turke po kalojnė nė anėn e Lidhjes, se arkat shtetėrore janė pushtuar, se ndikimi i Italisė po rritet dhe se „Shkodra" ka filluar tė dalė nė gjuhėn shqipe.

Shpejt pas kėtyre lajmeve dramatike, gazeta informohet se entuziazmi ne mesin e vullnetarėve tė Lidhjes ka rėnė dhe se po shpėrndahen. Gazeta nuk provon tė gjejė shkaqet e vėrteta tė kėtij ndryshimi kaq tė shpejtė tė disponimit nė radhėt e Lidhjes. I vetmi shpjegim ėshtė se „Lidhja do tė shpėrndahet pėr shkak tė grindjeve tė brendshme, sepse ende mbretėron mosmarrėveshja midis shqiptarėve muhamedanė dhe katolikė, qė ka pėr shkas, si thonė, mė tepėr faktin qė muhamedanėt janė ngritur kundėr armatimit tė katolikėve me pushkė angleze".

Ėshtė interesante se kėtė lajm gazeta e forcon me mendimin e gazetės „Glas Crnogorca", e cila lajmėron se „kėtu si dhe nė Tuz, mbretėron gjithnjė mosmarrėveshja mė e madhe midis turqve dhe katolikėve... Prenk Bib Doda i dėrgoi gjashtė tė parė nga Tuzi nė komitetin e kėtushėm qė tė kėrkojnė 500 ostragusha pėr Mirditėn. Katolikėt nė komitet kėrkonin qė pushkėt tė dėrgoheshin menjėherė, kurse turqit nuk lejonin, duke thenė se nuk kanė pushkė, e as qė nevojiten mė... Hodo beu, tė cilin qeveria turke e ka vėnė nė ballė tė lėvizjes dhe Prenk Bib Doda nuk mund ta shohin me sy njėri-tjetrin".
Gazeta mundohet tė caktojė qėllimin e fundit tė aksioneve tė Lidhjes. Kėshtu e kupton se shqiptarėt nuk e kanė ndėrmend tė shkėputen plotėsisht nga Turqia dhe se qėllimi i tė gjitha aksioneve tė tyre ėshtė konstituimi i principatės autonome tė Shqipėrisė nėn sovranitetin e sulltanit. Ali pasha i Gucisė do tė ishte princ.
Pėr ta realizuar kėtė qėllim Lidhja po tentonte qė problemin e autonomisė sė Shqipėrisė t'ia impononte Konferencės sė Berlinit „athua a s'do tė ishte e arsyeshme qė pikėrisht gjatė kohės sė konferencės tė ngritej ndonjė fantazmė dhe nė kėtė mėnyrė me diplomaci tė jepte shenja tė jetės, qė nuk do tė mund tė mos pėrfilleshin". Gazeta nė njė moment thekson karakterin mbrojtės tė aksioneve tė Lidhjes duke botuar raportin e Hodo beut drejtuar kėshillit tė Lidhjes nė Tuz, ku Hodo beu thekson se ka dhėnė urdhėr pėr sulm „vetėm pasi malazezėt e kanė sulmuar tokėn tonė dhe e kanė plaēkitur bagėtinė dhe ushqimin".

Pa marrė parasysh oscilimet nė intensitetin dhe kualitetin e informatave nė lidhje me Lidhjen, gazeta, duke shėnuar njė ngjarje, tregon se ka vesh dhe interesim pėr kėto ngjarje. Fjala ėshtė pėr artikullin e gjerė qė e boton „Sarajevski list" me titull „Ligjėrata e parė nė Kasinė". Titulli i ligjėratės ishte „Mbi Shqipėrinė dhe banorėt e saj dhe mbi organizimin dhe tendencėn e Lidhjes Shqiptare". Ligjėratėn e mbajti mbitogeri Pinter. Pasi parashtroi nė vija tė shkurtėra pozitat e fiseve tė ndryshme, numrin e tyre dhe pėrkatėsinė fetare, duke konsideruar se numri i shqiptarėve sillet nė mes tė 1,800.000 dhe 2,200.000, ligjėruesi vazhdoi duke i karakterizuar „shqiptarėt si fise me karakter krenar qė i do pa masė traditat e veta, kėshtu qė me kohė nuk ėshte pėrzier me fi-set e tjera as nuk e ka ngritur veten deri nė njė shkallė mė tė larte kulturore por vetėm ka luftuar gjithmonė pėr ekzistencėn e vet". Ligjėruesi u ndal nė epokėn e shkėlqyeshme tė Skėnderbeut dhe shfaqi mendimin se Organizata e Lidhjes Shqiptare nė kohėn mė tė re gjithashtu po e bėn pėrsėri interesante epokėn nė aksionin e pavarur tė fiseve shqiptare. Ligjėruesi kaloi pastaj nė krijimin dhe organizimin e Lidhjes Shqiptare, „e cila ishte krijuar pėr shkak tė invazionit bullgaro-serbo-malazias nė tokėn shqiptare nė bazė tė ndarjes sė Kongresit tė Berlinit. Me zgjedhjen besnike tė tė gjitha tė dhėnave dhe me rend kronologjik ligjėruesi na paraqiti pamjen e qartė tė aksionit tė Lidhjes dhe na freskoi mirė kujtimet e afėrme nė lidhje me ngjarjet mė tė reja".

Ligjėruesi filloi nga aksioni me myftiun e Plevles Mehmet Nurudinin dhe Smail-Haki beun qė ta ndalonin depėrtimin e ushtrisė austro-hungareze, pastaj kaloi nė aksionet e Lidhjes kundėr dorė-zimit tė Plavės e Gucisė si dhe tė Ulqinit. E pėrshkroi pjesėmarrjen e Hodo beut dhe tė Prenk Bib Dodės, vazhdoi me zhvillimin e ēėshtjes greke, me ardhjen e Dervish pashės dhe pėrfundoi me pacifikimin e ;Shqipėrisė.Ligjėratėn e dėgjoi „njė numėr shumė i madh i parisė dhe i nėpunėsve tė kėtushėm", tė cilėt e pritėn jashtėzakonisht mirė.



(vazhdon...)
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:51   #6
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Vazhdimi

Mund tė pėrfundojmė se gazeta, duke i kushtuar vend relativisht tė madh kėsaj ngjarjeje, ishte befasuar nga njohja e rrethanave shqiptare nga ana e ligjėruesit, qė tregon se shkalla e kėtillė e njohjes sė gjėrave ishte pėrjashtim. Ardhja e publikut dhe mėnyra nė tė cilėn u prit ligjėrata tregojnė, nga ana tjetėr, aktualitetin qė gėzonte Lidhja e Prizrenit nė shtresat shoqėrore.
Gazeta, si duket, i kushton mė shumė kujdes problematikės sė marrėdhėnieve tė Portės dhe tė Lidhjes. Ndonjėherė duket se pa shumė argumente tenton t'i pėrcaktojė definitivisht kėto marrė-dhėnie dhe kėshtu ta thjeshtojė procesin e klasifikimit dhe tė vlerėsimit tė ngjarjeve. Mirėpo, realiteti ėshtė shumė mė kompleks dhe gazeta sė shpejti kthehet nė ujėrat e qeta tė transmetimit tė komenteve tė burimeve mė tė informuara. Kėshtu, kur prijėsit e Lidhjes i informojnė konsujt e akredituar nė Prizren dhe Nazif pashėn se Lidhja nuk do t'i lėshojė territoret shqiptare, komenti i gazetės ėshtė se Nazif Pasha ėshtė shqiptar dhe se Porta ndaj tij „si ndaj njė shqiptari puro, nuk ka besim".

Porta, si shkruan gazeta, tė tėrė pėrgjegjėsinė ua hedh shqiptarėve. Nė favor tė kėsaj, gazeta transmeton nga „N. F. Presse" nė tėrėsi proklamatėn drejtuar banorėve tė Plavės e tė Gucisė nga ana e Portės. Ja njė fragment:
„Ndėrsa Porta e Lartė i vėrteton proklamatat e veta tė mėparshme, ju bėn me dije pėrsėri se me urtėsine e stėrhollimeve formale tė Traktatit tė Berlinit territori i rrethit tė Gucisė dhe tė Plavės nuk ėshtė mė pjesė e shtetit tė Madhėrisė sė tij perandorake sulltanit dhe i takon principatės sė Malit tė Zi, pastaj se pėr kėtė arsye ēdo rezistencė kundėr hyrjes sė qytetarėve malazezė dhe autoriteteve ushtarake do tė ishte antiligjore dhe Juve dhe familjeve Tuaja do t'u shkaktonte tė kėqija nga tė cilat pėrpiqet t'ju kursejė Qeveria perandorake, por nga tė cilat nuk ka tė drejtė t'ju shpetojė. Pėr herė tė fundit ju pėrbeton Porta e Lartė qė tė nėnshtroheni ose t'i aplikoni dispozitat atdhetare qė janė aprovuar dhe tė sigurohet fati i atyre nė mesin Tuaj qė do tė heqin dorė nga rezistenca dhe do ta lėnė tokėn qė i ėshtė dhėnė Malit te Zi."

Gazeta boton gjithashtu tekstin e letrės sė ministrit tė ri tė punėve tė jashtme tė Turqisė Abedin pashės qė ua dėrgoi shefave tė Lidhjes. Ai, ne mes tė tjerash, shkruan:
„... Nė qoftė se ėshtė fjala pėr fjalėn e fundit nė lidhje me ekzistencėn e popullit shqiptar, atėherė duhet tė mendoni pėr mbrojtjen e tė drejtave tuaja. E nė qoftė se nuk ju premton koha qė ta pėrgatitni njė delegacion special tė pajisur me autorizime dhe ta dėrgoni nė Berlin, atėherė, nė mos asgjė tjetėr, duhet ta mblidhni Kėshillin Kryesor dhe ta pėrpiloni njė lutje, nė tė cilėn do t'i paraqitni dėshirat tuaja dhe tė drejtat ligjore, e pėrmbajtjen e saj menjėherė ta dėrgoni me telegram nė Berlin..."

Gazeta konsideron se Abedin pasha gėzon besimin e njė pjese tė udhėheqėsisė sė Lidhjes, se mban lidhje tė vazhdueshme me shqiptarėt, sidomos me ata nė Epir, ku, nė Prevezė, i jeton nėna.
Nė kėtė periodė lajmet qė arrijnė nga Turqia janė shumė tė varfra. Shqiptarėt, megjithatė, shpresojnė, konsideron gazeta, se Porta do t'u ndihmojė me municion dhe ushtri edhe pėr arsye se „sulltan Abdul Hamidi i do shumė shqiptarėt: kjo dashuri tregohet edhe me faktin se nga tė dy krahėt i ka vetėm shqiptarėt. Dhe kjo dashuri nuk ėshtė e vonshme, sepse sulltani e ka mėsuar edhe shqipen dhe flet nė mėnyrė fare tė rrjedhshme me shqiptarėt qė e rrethojnė. Edhe kjo dashuri e sulltanit entuziazmon dhe u jep zemėr shqiptarėve nė rezistencėn e tyre kundėr Greqisė".
Gazeta, ndėrkaq, nuk e lė pa e treguar edhe anėn tjetėr tė ngjarjes, sepse raporton se shqiptarėt i kanė bėrė kėrkesė sulltanit qė tė formohet shteti shqiptar me vetadministrate tė gjerė dhe se e kanė caktuar afatin deri kur do ta presin pėrgjegjen e sulltanit.
Prej ardhjes sė Dervish pashės gazeta i pėrcjell rregullisht aksionet qė ndėrmerreshin kundėr vullnetarėve tė Lidhjes sė Prizrenit. Gazeta njofton se lajmet pėr dėshirėn e shqiptarėve pėr pavarėsi po e shqetėsonin Stambollin. Po pėrhapeshin lajmet se shqip-tarėt e dėshironin pavarėsinė nėn sovranitetin e sulltanit me guvernator tė krishterė.
Pėr rezultatin definitiv te aksionit tė Dervish pashės dhe pėr shpartallimin e Lidhjes gazeta shkruan mezi nė tetor tė vitit 1881. „Fiset shqiptare deklaruan se do ta njohin sulltanin dhe do t'i paguajnė tatimet aq sa munden". Si shkruan gazeta, Porta paska vendosur t'i pervetėsojė pėrsėri prijėsit e dalluar shqiptarė. Ali pasha i Gucisė ėshtė emėruar mutesarif i Pejės, e pastaj ėshtė thirrur nė Stamboll ku sulltani i ka dhėnė gradėn e gjeneralit tė divizionit dhe titullin e bejlerbeut tė Rumelisė. Me atė rast sulltani ka folur shumė miqėsisht pėr shqiptarėt.

Si shkruan gazeta, Mali i Zi nuk dyshon aspak se Qeveria turke qėndron prapa aksionit tė Lidhjes. Nė janar tė vitit 1880 gazeta boton memorandumin e Malit tė Zi, tė drejtuar tė gjithė pėrfaqėsuesve tė akredituar, nė tė cilin, nė mes tė tjerash, shkruan:
„Ne, nė njė ēast, edhe mund tė besonim nė sinqeritetin e Portės dhe nė vendimin e saj se do ta zbatojė Traktatin e Berlinit. Por kjo nuk ėshtė mė kėshtu, kur e pamė se kryengritja nė Shqipėri po rritej pėr ēdo ditė dhe se, e inkurajuar dhe e nxitur nga autoritetet lokale, ka marrė hov tė rrezikshėm... Por sapo ne hoqėm dorė nga tubimi i ēetave tona, sapo Muhtar pasha u ndai me kujdes te Prizreni, atėherė sulmuan turmat shqiptare qė rreth Gucisė u mblodhėn deri nė 15.000 njerėz, tė trimėruar nga koncesionet tona dhe durimi ynė... sepse shtetas tė Portės nė Guci janė 15.000 dhe ata nė kėtė tokė janė tė organizuar gati nė ushtri tė rregullt".

Meqenėse kontakti i drejtpėrdrejtė midis pėrfaqėsuesve tė Portės dhe tė Qeverisė Malazeze ėshtė bėrė i pamundshėm nga mosbesimi, gazeta shėnon bėmėn e shkathėt tė Portės qė palėt e interesuara t'i futė ne konflikt nė mėnyrė mė tė drejtpėrdrejtė, duke shfrytėzuar rivalitetin e Italisė dhe tė Austro-Hungarisė nė Ballkan. Gazeta lajmėron se Porta i ka propozuar Italisė qė tė ndėrmjetėsojė midis saj dhe Malit tė Zi, duke marrė parasysh se Italia ėshtė ai pushtet qė ushtron ndikimin mė tė madh nė Shqipėri. Sipas vlerėsimit tė gazetės agjentėt italianė gjatė tė tėrė kohės po e pėrkrahin Lidhjen duke u munduar qė ta paralizojnė ndikimin e Austrisė dhe ta pengojnė pėrparimin eventual tė saj nė drejtim tė Pazarit dhe tė Mitrovicės. Korrespondenti nė tė njėjtin artikull vėrteton se nė tė gjitha ngjarjet nė Shqipėri marrin pjesė emisarėt dhe agjentėt italianė. Nė kuvendin e Lidhjes nė Gjakovė mori pjesė njė italian, kurse konsullatėn italiane nė Shkodėr gjithnjė e vizitojnė shqiptarėt, lajmėron korrespondenti.
Gazeta nuk e lė pa pėrmendur ndikimin gjithnjė mė tė fortė tė Gjermanisė nė Portėn, e cila po e shfrytėzon rivalitetin e Fuqive tė Mėdha, por kėtė nuk e sjell nė lidhje tė drejtpėrdrejtė me ngjarjet e lidhura me Lidhjen e Prizrenit.

Pas kėsaj pasqyre tė shkurtėr mund tė konkludohet se shtypi i Bosnjės dhe Hercegovinės nuk ka dalė nga suazat e qendrave tė tjera zhurnalistike nė Ballkan qė i pėrdornin kryesisht informatat e marra nga qendrat e mėdha evropiane, se ishte i prirur ta poten-conte rolin e armėve dhe kėshtu te tėrė lėvizjes t'i jepte karakterin e kryengritjes mė tė madhe, duke harruar, nė shumicėn e rasteve, qė nė lėvizje t'i njihte elementet e lėvizjes sė pjekur dhe tė vetėdijshme kombėtare, tė prirė nga personalitetet tashmė tė afirmuara nė skenėn politike dhe kulturore evropiane. Me rastin e njė vlerėsimi tė kėtillė ėshtė e domosdoshme tė merren parasysh rrethanat nė tė cilat ka vepruar shtypi i Bosnjės dhe i Hercegovinės. Okupacioni nga ana e Austro-Hungarisė pa dyshim e ka ndalur procesin e hapjes sė institucioneve kulturore para rrjedhave dhe permbajtjeve mė bashkėkohore. Ėshtė dashur tė kalonte njė kohė e caktuar nė mėnyrė qė tė gjitha komponentet e jetės kulturore dhe publike tė adaptoheshin nė situatėn e krijuar rishtazi dhe tė zinin vendin e vet nė kushte tė reja.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:53   #7
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Ēavdarbasha dhe historia qė e ndjek pas

Ēavdarbasha dhe historia qė e ndjek pas



Pse ende s'u vendosėn skulpturat e Abdyl Frashėrit e Ymer Prizrenit nė vendin ku kishin qenė?


Shkruan:Suzana Varvarica Kuka

E dhashtė Zoti njė ditė tė kthehen.Kur e dėgjova kėtė zė prej shpirti tė zonjės Sabahete Ēavdarbasha edhe tani mė 2007, mendja ime fluturoi prapa nė veprimtarinė "Klithmė", tė prillit tė 1999-ės, kur veprat e artit tė Mulliqit dhe Ēavdarbashės qėndruan bashkė nė sallėn e parė tė Galerisė Kombėtare tė Arteve nė Tiranė. Dy artistėt, njė I vdekur e njė i gjallė, dy artiste sinjifikativė, mbi veprėn e tė cilėve shumė artistė tė artit figurative shqiptarė tė periudhės dhe nė
periudhėn e komunizmit, kishin pas hedhur vėshtrimet e tyre ngazėlluese,qėndruan tė lidhur me peshėn e rėndė tė veprave tė tyre kuptimplote tė artit shqiptar tė Kosovės, pėr t`I treguar publikut shqiptar tė Shqipėrisė klithmėn e njė populli tė sunduar. Kujtesa ime u lidh menjėherė me citimin e nobelisti nigerian Wole Soyinka, qė shkruante se "...veprimet e dhunshme, tė kryera nga qeveria serbe kundėr shkrimtarėve, intelektualėve, shkencėtarėve dhe mbrojtėsve kosovarė tė tė drejtave tė njeriut, ekzekutimi me gjakftohtėsi dhe i menduar i figurave mė tė shquara tė njė populli, tė sjellin nė mendje menjėherė njė pamje revoltuese...".

Harresa…
A thua kemi tė drejtė tė sjellim nė mendjen tonė, njė pamje tonėn revoltuese mbi fenomenet tona, qė ndodhin nė bashkėkohėsinė tonė, nė trupin tonė, kur tentojmė tė fokusojmė djegiet dhe shkatėrrimet e marsit tė 2004 nė token shqiptare tė Kosovės, konkretisht tė studiove tė artit apo muzeve tė kulturės, tė ndėrtesave tė kultit fetar apo ndėrtesa tė banimit tė pėrditshėm? Po kėshtu kjo pamje na lodh e shqetėson kur skulpturat e statujat, tė cilat janė kujtesa artistike e figurave mė tė spikatura tė historisė sė kombit shqiptar, siē janė Abdyl Frashėri dhe Ymer Prizreni, tė skulptorit Ēavdarbasha, nuk arrijmė t'u rijapim statusin e identitetit tė tyre artistik e historik, nuk arrijmė t'ua shpallim e mbrojmė kėtė status, tė cilin e kanė fituar nė njė situatė tė caktuar historiko-artistike, qė askush, nuk ka tė drejtė tua mohojė (pasi fatkeqėsisht qė nga koha e luftės mė 1999 e deri tani ende qėndrojnė nė dhomat e errėta tė Shtėpisė Muze tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit). Pamja bėhet edhe mė revoltuese kur Ti, Ju,Ne, shqiptarė - qytetarė tė botės nė shekullin XXI - ecim nė rrugėt e Prishtinės apo Tiranės dhe shohim tė modelohen, tė ngrihen e tė ekspozohen skulptura tė shėmtuara dhe absurde tė realizmit socialist, volumet e tė cilave tė trishtojnė. Ēdo skulptor i brezit tim, qė u edukua si i tillė, pėson tronditje e ndien keqardhje kur i sheh. A mundet, sot, nė letėrsi tė shkruhet dhe tė shpallet njė vepėr letrare e realizmit socialist? Po njė dramė a monodramė, po njė komedi a tragjedi, po njė poezi apo poemė e tillė a mund t`i jepet publikut, ashtu siē skulptura tė tilla po i sugjerohen?
Qėllimi im nė kėtė shkrim ėshtė tė pyes dhe nuk di nėse do tė marrin pėrgjigje kėto pyetje. Ky qėllim vjen nga paqartėsia qė kam rreth asaj qė mendoj se si ėshtė e mundur qė skulpturat e Ēadarbashės nuk shpallen nė publik, ndėrsa skulptura tė tjera, qė inspirojnė njė formė tė vjetėr artistike tė njė metode ideologjike tė vjetėr, tė lulėzojnė, madje tė lejohen tė ekspozohen.Publikut i kėrkoj tė mė kuptojė se nuk jam aspak kundėr subjektit tė tyre, tė heroit qė skulpturohet, por jam katėrcipėrisht kundėr me formėn artistike qė ėshtė zgjedhur pėr t`i kthyer nė kujtesė artistike.

Skulpturat indipendente…
Agim Cadarbasha u bė i njohur sė pari nė mjediset e Institutit tė Lartė tė Arteve, nė Tiranė, nė fundin e viteve`70 tė shekullit XX,kur ndėrshkėmbimet pedagogjike, universitare dhe akademike midis Kosovės dhe Shqipėrisė morėn jetė dhe sipas mendimit tim u nxitėn nėpėrmjet politikave tė njėjta tė ideologjisė komuniste ndėrkombėtare,ku njė pjesė e intelektualėve dhe artistėve shqiptarė nga tė dy anėt e kufirit pėrfituan njohjen e artit tė gjithsecilit.Atėherė artistė, pedagogė e studentė u njohėm me skulptorin mė nė zė tė Kosovės, Ēadarbasha, prej tė cilit nuk mund tė mohojė askush, tė paktėn ne studentėt, se zbulonim atė qasje tė ndryshe artistike, pėr tė cilėn kishim nevojė apo ėndėrronim apo intrigonim tė kishim nė veprat tona, por qė ishte shumė e vėshtirė ose e pamundur ta realizonim. E gjithė kjo buron e shkruar prej meje pasi kam pasur fatin qė tė vėshtroja dhe tė dėgjoja Ēavdarbashėn pėr disa ditė me radhė, nė atelienė e skulpturės, ku studioja nė atė periudhė. E gjithė ajo situatė ka qenė shumė e rėndėsishme, pasi ishim tė etur pėr tė njohur tėrėsinė e krijimtarisė sė tij. E veprat e tij -Abdyl Frashėri dhe Ymer Prizreni, tė vendosura aso kohe, pėrpara shtėpisė Muze tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, ishin ndėr veprat statujė, qė sillnin njė figurė, konstrukt, modelim dhe inspirim tė formės mbi subjektin nė njė mėnyrė krejt tė ndryshme nga skulptura e realizmit socialist, qė kryhej nė Shqipėri. Me plot kuptimin e fjalės ishin njė shembull i sculptures moderne shqiptare tė Kosovės, qė ne shqiptarėt e Shqipėrisė e dėshironim. Ato bėheshin shembull i interferimit tė kulturės impresioniste evropiane nė fushėn e skulpturės duke u shpallur si skulptura shumė tė veēanta dhe indipendente. Sot, kėto vepra inspiruese, vepra tė njė cilėsie tė padyshimtė nė artin e tyre, me njė ngarkesė historike tė pazėvendėsueshme, janė njė symbol jo vetėm pėr artin e skulpturės, por edhe tė harmonisė sė tyre me ndėrtesėn dhe me pikat urbane tė shikimit dhe tė lėvizjes rreth kompleksit historik. Ato nuk gjenden mė nė vendin e tyre tė parė, nė vendin ku artisti dhe historia e zhvillimit tė ngjarjeve, pėr kohėn, i vendosi. Nė atė vend, ku dhe shovinizmi serb i lejoi tė vendoseshin, tė qėndronin, tė kundroheshin e tė shijoheshin nga tė gjithė kombėsitė e ish-Jugosllavisė, edhe pse urrejtja e kultivuar i flaku nė shtratin e lumit Lumėbardh, nė Prizren, nė periudhėn e luftės. Dhe, sot nė mėnyrė absurde, prej vetė shqiptarėve, u ėshtė mohuar identiteti i ekzistencės. A kam tė drejtė tė pyes pėrse kėto dy statuja tė rilindėsve shqiptarė nuk vendosen nė vendin ku kanė qenė, kur tashmė dihet se ato janė nxjerrė prej lumi dhe nuk janė tė dėmtuara, por edhe po tė jenė, ato restaurohen?

"E di, i keni dashur mė tė mėdhenj"
Agimi ishte gjallė dhe u gėzua pa masė kur e dėgjoi lajmin se skulpturat ishin hedhur nė lumė. Ai tha: "...Jam i lumtur, pasi skulpturat janė bronz dhe uji nuk i dėmton,ndėrsa plumbi do t'u shkaktonte plagė, do t`u hapte vrima. Mė vonė
ndoshta ato do tė kthehen nė vendin e tyre e mund t`i patinoj pėrsėri".Agimi kishte vdekur, kur skulpturat u nxorėn prej lumi, tė padėmtuara, ashtu siē ai i pati menduar. Ato dolėn prej lumi, por tani janė nė errėsirė, nė depon e muzeut, pasi nuk po i vendosin nė vendin e tyre tė mėparshėm. Kjo mė shqetėson shumė, pasi dėshira e Agimit ishte qė skulpturat tė vendoseshin ku kanė qenė, pasi identiteti i atij muzeu nuk mund tė kuptohet pa skulpturat e tij.Fillimisht Agimi projektin hyrės tė kėsaj shtėpie historike e kishte ideuar me tre figura, ku e treta ishte figura e Sulejman Vokshit. Figura e tretė u mendua qė tė vendosej nė njė
institucion tjetėr,ku edhe gjendet sot.Gjithsesi Agimi mendonte tė derdhė edhe njė kopje tė Vokshit e t`i bashkonte tė tre nė oborrin e shtėpisė muze nė Prizren. Kjo jo vetėm qė nuk u arrit, por tashmė nuk gjendet asnjė statujė e tij. Mbaj mend kur e kanė pyetur, nėse do t`i punojė pėrsėri kėto statuja, a do t`i ndryshojė? "Kurrė", u ka thėnė. "Unė e di, ju i keni dashur mė tė mėdhenj, por skulptura e madhe apo njeriu gjigand nė skulpturė, kur i pėrket njeriut tė njohur, udhėheqėsit apo heroit tė njė shoqėrie, e tremb njeriun e ditėve tona, e tremb njeriun e kohėve moderne dhe do tė trembė njeriun e kohėve tė sė ardhmes".Dihet se statujat i kanė hedhur nė lumė serbėt. Thuhet se ekspertėt e artit tė kenė thėnė se statujat janė tė dėmtuara. Drejtoria e Trashėgimisė Kulturore nė Prishtinė ėshtė shprehur se ato do tė kthehen nė vendin e tyre. Pėrgjegjėsi i Muzeut thotė se veprat janė nė vend tė sigurt. Shtėpia muze u restaurua, por skulpturat nuk janė nė gjendje pėrekspozim.
A nuk tė vjen keq pėr kėtė zvarritje qėnjė arsye e ka? A nuk duhet tė themi me njė zė komunitar e shoqėror:"Vendosini figurat e Abdyl Frashėrit dhe Ymer Prizrenit nė oborrin e shtėpisė sė tyre, qė ėshtė shtėpia jonė!Ne shqiptarėt kudo qė jemi, kemi ende nevojė tė edukohemi pėr tė mbrojtur historinė tonė.
Mosvendosja e skulpturave nė vendin qė meritojnė, nuk cenojnė dhe nuk e dėmtojnė aspak individin dhe tė ndjerin Ēavdarbasha. Indiferenca e qėllimtė apo dhe jo e tillė vret pak nga pak historinė mė tė mirė, qė kanė shkruar shqiptarėt e shekullit XIX, duke i lėnė shkas tė nxjerrė kokė pjesa mė e hidhur e saj.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:54   #8
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim JEHONA E LIDHJES SHQIPTARE TĖ PRIZRENIT NĖ KATĖR POEZl TĖ ATYRE VITEVE

JEHONA E LIDHJES SHQIPTARE TĖ PRIZRENIT NĖ KATĖR POEZl TĖ ATYRE VITEVE

deali i njė populli, qė nxit pėrpjekjet e tij pėr tė jetuar mė vete i lirė, pėr t'u zhvilluar dhe pėr t'u afirmuar me vlerat e tij brenda familjes sė madhe tė njerėzimit, ėshtė i pathyeshėm.

Latif Berisha

Si ēdo komb, edhe populli shqiptar nė rrugėn e zhvillimit tė vet historik pati ngritjet dhe rėniet e tij, kaloi ngjarje tė mėdha tronditėse, por edhe ēaste tė veēanta lavdie qė dolėn nga ato ngjarje. Padyshim ndėr ngjarjet mė tė mėdha nė historinė e popullit tonė janė ato qė lidhen me rrezikun e zhdukjes sė tij kombėtare nė kohėn e Krizės Lindore nė vitet 1870-1880. Nė situatėn e krijuar nė ato rrethana u vunė nė sprovė tė gjitha aftėsitė fizike dhe shpirtėrore tė njeriut tė kėtij mjedisi, tė cilat, tė koncentruara si kurrė mė parė mbi instinktin e jetės dhe mbi vetėdijen e qartė se lypset evidentuar ekzistencėn kombėtare, u organizuan nė tė ashtuquajturėn Lidhje Shqiptare tė Priz-renit dhe gjatė tri viteve (1878—1881) dhanė prova tė shkėlqyeshme rezistence dhe vitaliteti nė tė gjitha fushat e jetes praktike e shpirtėrore. Edhe pse e shpartalluar fizikisht pėrballė brutalitetit tė fuqive tė mėdha imperialiste dhe tė forcave tė tjera reaksionare e shoviniste, kjo Lidhje e madhe jo vetėm mbeti e pacėnuar si princip i drejtė jetėsor, por vazhdoi tė gjallėrojė edhe mė inten-sivisht nė jetėn shpirtėrore, pėr t'u kurorėzuar mė nė fund, pas pėrpjekjeve tė reja tė armatosura, me fitoren e lirisė e tė pavarėsisė kombėtare.

Nė rrethanat e ndėrlikuara tė Krizės Lindore, e nė kėtė kontekst edhe tė jetės sonė kombėtare, ėshtė krejt e natyrshme qė edhe letėrsia, si formė e aktivitetit shpirtėror, u integrua plotėsisht nė lėvizjen e organizuar nacionale, e stimuloi atė nė planin politik, ideologjik e shpirtėror dhe u bė zėdhėnėse e denjė e idealeve jetėsore dhe e aspiratave ēlirimtare tė popullit. Kėtė kthesė tematike tė letėrsisė sonė tė diktuar nga koha, qė u ndoq edhe me njė kthesė pėrkatėse cilėsore artistike, e dėshmojnė nė mėnyrė tė dukshme dhe tė drejtpėrdrejtė edhe vjershat: „Nxiteje mbė shqypėtarėt pėr tė shkronjėzuar gjuhėn e tyre"1 e Eftimi Mitkos, „Shqipėria"2 e Naim Frashėrit, „O moj Shqypni!"3 e Pashko Vasės dhe „Zogu nė kafas t'horiatit"4 e P. Leonardo de Martinos, tė krijuara dhe tė vėna nė qarkullim mu nė kohėn e veprimit aktiv tė Lidhjes Shqiptare (1878—80), e tė cilat edhe do tė jenė objekt trajtimi i kėsaj shkrimi.

Nėse me kėtė rast nisemi nga njė krahasim midis kėrkesave programore tė Lidhjes Shqiptare dhe poezive tė pėrmendura qė u krijuan nė atė kohė, mund tė konkludojmė pa vėshtirėsi se ekziston njė shkallė e madhe komunikimi i analogjie, qė nė rastet mė tė shumta shpie edhe gjer nė pėrputhjen e plote midis tyre.

Kėshtu, aktiviteti kombėtar dhe diplomatik i Lidhjes pėr tė pėrhapur nė botė, pėrmes memorandumeve dhe pėrfaqėsuesėve tė saj, tė vėrteten mbi popullin dhe vendin tonė, u reflektua nė poezite e pėrmendura nė radhė te parė si prirje e tyre pėr tė pohuar hipotezėn e hedhur nga arbėreshėt qė nė vitet 1830 se ne jemi pasardhės tė pellazgėve, popullit mė tė vjetėr tė Ballkanit dhe tė Evropės. Pėr kėtė arsye E. Mitko nė vjershėn e tij tė gjatė, me gojėn e Abdyl Frashėrit dhe tė Mehmet bej Vrionit, dy krerėve tė shquar tė Lidhjes Shqiptare, e bėnte me dije Evropėn me plot mburrje se ne jemi farė e pellasgut „Qė qe lindur para hėnės", kurse Naim Frashėri shkruante:

Bota qė kur ėshtė zėnė,
Shqipėria gjallė ka qėnė.
Pellasg u thoshin mė parė,
Mė sė fundi shqiptarė.


S'ka dyshim se me kėtė hipotezė tė riaktivizuar mu nė kohėn e Lidhjes, si dhe me evokimin e periudhave dhe tė figurave tė pastajme tė lavdishme historike, Mitkoja, Naimi dhe Pashko Vasa donin t'u kundėrviheshin tendencave hegjemoniste tė fuqive tė mėdha nė atė kohė, tė cilat shpreheshin edhe me pohimet absurde dhe pseudoshkencore tė historiografisė antishqiptare, sipas tė cilave shqiptarėt dhe vendi i tyre s'jane tjetėr veēse njė shprehje e thjeshtė gjeografike. Si reagim ndaj kėtyre tendencave tė orientuara kunder intereseve jetike dhe ekzistencės sė popullit tonė, vjershat synonin tė nxirrnin para opinionit shqiptar e botėror tė vėrtetėn se ky popull i vogėl ka pasur nė tė kaluarėn mbretėri tė lavdishme dhe figura tė shquara historike, si: Aleksandrin, Pirron, Skėnderbeun, Ptolemenjtė, Mehmed Alinė, Marko Sulin, Dora d'Istrian, e tė tjerė, tė cilėt i njeh tėrė bota, sepse i kishin shėrbyer pėr tė mirė jo vetėm popullit tė vet, por edhe njerėzimit nė pėrgjithėsi. Kjo ishte njėfarė mėnyre romantike e pėrdorur edhe nga shumė popuj tė tjerė nė shekullin e XIX pėr tė zgjidhur problemet e tyre tė ndryshme kombėtare, por gjithėsesi pozitive, sepse nguliste tek populli idenė mbi historinė, e bėnte popullin ta pėrjetonte atė.

Megjithė admirimin ndaj figurave tė mėdha tė historisė sonė dhe aprovimin e veprimit tė tyre pėr tė mirėn e njerėzimit, Mitkoja dhe Naimi me poezitė e tyre nxjerrin nga ajo pėrvojė edhe mėsimin e nevojshėm pėr kohėn e tyre, duke konstatuar me keqardhje se nga ajo trimėri dhe nga ai gjak i derdhur shqiptarėt jo vetėm s'fituan gjė, por u bėnė objekt oreksesh pikėrisht tė atyre qė i ndihmuan ose i shpėtuan:

Por nga gjithė trimeria
S'fitoj gjė dot Shqipėria,
Pėr kedo qė ne lėftuam,
gjithė ē'u bėm i haruan
dhe tė' ligėn na duan.


shkruante Naimi, kurse Mitkoja pasi pėrshkruante gjendjen e vajtueshme tė vendit pėr shkak se bijtė e tij „As s'e kujtojnė Vatanė — Po pėrpiqen pėr tė tjerė", vazhdonte ta krahasonte mundin dhe gjakun qė derdhėn ata nė tė kaluarėn pėr tė tjerėt me veprimin e njė blete tė shkretė qė qet petėt e mjaltit nė zgėrbonjė, nė njė mal ku s'shkel kurrė kėmbė njeriu. Kjo porosi e vjershave tė Mitkos e tė Naimit qė bashkatdhetarėt e tyre tė kursejnė mundin dhe gjakun e vet pėr tė mirėn e atdheut, pėrvetėsohet pa rezervė nga letėrsia jonė qė pason dhe bėhet si njėra nga motot e saj, veēanėrisht e poezisė sė Ēajupit. Ky orientim i ri i letėrsisė sonė kurrsesi nuk mund tė interpretohet si mbyllje e saj nė suazat e ngushta kombėtare, sepse ajo vazhdoi gjithnjė tė jetė solidare me pėrpjekjet e njeriut nė pėrgjithėsi pėr tė krijuar mirėqenien e vet shoqėrore e kombėtare, por si pėrpjekje dhe dėshirė pėr t'i bashkuar tė gjitha forcat e gjalla tė kombit dhe pėr t'i mobilizuar rreth idealit tė mbrojtjes sė jetės dhe tė ekzistencės sė vet nė kohėn kur ishte vėnė pėrballė provės sė vėshtirė: tė jetė ose tė mos jetė.

Pėrqarjet krahinore e fetare, si dhe tė kėqiat e tjera qė kishin pėrmbytur popullin tonė nė atė kohė, shpjegohen nė kėto vjersha nė radhė tė parė si rrjedhime tė gjendjes sė tij tė paarsimuar. Kėshtu Naimi nėnvizonte nė vjershėn e vet „Shqipėria" se popullit tonė s'i kanė munguar kurrė burrat e pushkės e tė penės, por arsyeja kryesore qė mbet i panjohur karshi botės qėndron nė pakujdesinė e tij qė „Tė bėnjė tri katėr shkronja". Sikur tė vepronte kėshtu, domethėnė sikur tė kish shkruar gjuhėn e vet e tė ishte arsimuar me kohė, poeti besonte se edhe ai do tė ishte tani nė radhėn e popujve tė lirė e tė qytetėruar, do tė kishte filozofėt, shkrimtarėt dhe diplomatėt e vet qė do ta lartėsonin dhe do ta nderonin para botės;

Sikur tė paskėshe shkruar,
Gjesendi s'tė ish haruar,
Do te' kishnje Platonė,
Aristotel e Strabonė,
Omir, Pindar e Esqillė,
Dont „e Senek" e Virgjillė,
Do tė ish sot Shqipėria
Ēė t'i mir botėn zilia.


Njė preokupim i njėjtė iluminist e karakterizonte edhe vjershėn e E. Mitkos, sipas sė cilės del se tė gjitha prapėsitė dhe tė kėqiat qė e kishin goditur popullin tonė vinin nga padituria dhe nga mungesa e shkronjave shqipe. Gjendjen e prapambetur tė vendit tė vet ai e shprehte figurativisht, duke e krahasuar atė me njė pemėtore vreshte tė papunuar qė e kanė mbuluar ferra e dredhia. Pėr tė dalė nga kjo gjendje, ai i porositte bashkėvendasit tė vepronin si tė gjithė njerėzit e qytetruar: tė mėsonin dhe t'i dėrgonin fėmijtė nė shkollė, sepse nė tė kundėrtėn, s'do tė mund tė mbaheshin, por do tė treteshin e tė haheshin „Si njė luadh i pampruar".

Si mund tė vėrehet, nė dy vjershat e pėrmendura mbizotėron koncepti iluminist i trajtimit tė gjėrave i cili, duke filluar qė me Naum Veqilharxhin nė gjysmėn e parė tė shekullit tė XIX, ishte ngritur pastaj nė lėvizjen e Rilindjes si njėra nga kėrkesat e saj themelore dhe e kishte pėrshkruar si fill i kuq i pakėputur tėrė letėrsinė tonė tė asaj periudhe. Kjo mund tė shpjegohet jo vetėm me bindjet e pėrgjithshme iluministe, tė pėrvetėsuara dhe nga rilindėsitė tanė, se arsimi ėshtė parakusht i lirisė dhe i pavarėsisė sė njė populli, por edhe me nevojėn e domosdoshme qė nė atė kohė parimi kombėtar i trajtimit tė popullit tonė tė ngritet mbi kriteret fetare dhe nė kėtė mėnyrė, pėrmes gjuhės dhe shkollės shqipe, t'i ndalej hovi propagandės sė huaj asimiluese qė vepronte mbi komunitetet e ndryshme me anė tė institucioneve fetare dhe tė shkollave nė gjuhė tė huaj. I nxitur nga njė ideal i kėtillė, qė mbi unitetin e gjuhės tė ngritej edhe uniteti kombėtar si imperativ i kohės dhe i lėvizjes sonė kombėtare nė pėrgjithėsi, Mitkoja bėnte thirrje nė poezinė e vet qė tė bashkohen tė gjithė shqiptarėt, anė e mbanė: gegė, toskė, arbėr, ēamėr, tė kėrshterė e muslimanė, sepse:

(Vazhdon...)
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:55   #9
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Vazhdimi

I madhi zot ju ka bėrė
Njė fėmijė tė pandarė,
Sa flisni shqypėjen tė tėrė
Edhe quhi shqypėtarė.


dhe pastaj shtonte:

Lini besėt perėndisė
Le t'i ndreqnj ay q'i ka bėrė,
Jini bijt e Shqypėrisė
Vėllezėr mėme njė terė.


Duke i trajtuar ēėshtjet nga njė aspekt i kėtillė iluminist, tė mbrujtur edhe me idealin e interesave tė veēanta kombėtare, nė poezinė e Mitkos doli i paevitueshėm edhe konflikti me klerikėt e huaj, veēanėrisht me ata tė Patrikanės greke, qė e luftuan me tėrbim gjuhėn dhe shkollėn shqipe. Sė kėndejmi, nė kėtė vjershė, qortohen shqiptarėt qė lėnė pas dore gjuhėn e tyre tė ėmbėl dhe i thėrret tė mos u besojnė „apostujve" qė si farisenjtė me fjalė tė buta, por me thonjė tė fshehur, duan t'ua mbushin mendjen ta lėnė shqipen dhe ta pėrvetėsojnė gjuhėn e tyre „tė mirė" qė kėshtu, mė nė fund, t'u humbin kombėsinė dhe t'i shuajnė fare.

Ėshtė pėr t'u theksuar, mė nė fund, se kjo vjershė e Mitkos me fyrmėmarrje tė gjerė mbyllet me besimin e plotė se ēėshtja e drejtė e popullit do tė fitojė. Ky optimizėm ėshtė i kushtėzuar pjesėrisht edhe me faktorėt e jashtėm, sepse disa nga rilindėsit mendonin asohere se qėllimet tona kombėtare nuk mund tė arrihen vetėm me pėrpjekje tė brendshme, pa pėrkrahje nga jashtė. Sė kėndejmi Mitkoja kishte tė drejtė kur aspiratat ēlirimtare tė popullit tonė i lidhte me ato tė popujve liridashės evropianė, por nė tė njėjtėn kohė ushqente edhe iluzione tė gabuara, sepse, duke i besuar politikės imperialiste italiane qė shprehej nėn maskėn „Ballkani-ballkanasve", e konsideronte Italinė, si fuqi tė madhe, mbrojtėse tė vėrtetė tė interesave tona kombėtare. Megjithėkėtė, optimizmi i kėsaj vjershe motivohet kryekreje me vetė aftėsitė dhe forcat e popullit tonė pėr t'i dalė zot vetes. Nga gjiri i tij, vazhdon tė rrėfejė poeti, kanė dalė gjatė shekujve shumė njerėz tė njohur tė penės e tė pushkės, dashamirė tė arsimit e mirėbėrės tė mėdhenj si Zhapa, Arsaqi, Kristo Vito e tjerė, tė cilėt pėr gjuhėn e tyre japin „Jo para po edhe krerė"; por mbi tė gjitha besimin pėr tė ardhmen e lumtur tė atdheut e motivon me faktin se nė krye tė vendit ka dalė e po prin Prizreni, ai vend mentarėsh e bujarėsh, ku janė mbledhur burrat mė tė shquar pėr t'i treguar botės se do ta mbrojnė atdheun e tyre me ēdo kusht e sakrificė.

Derisa nė poezitė e Mitkos e tė Naimit ngjarjet e Lidhjes sė Prizrenit u reflektuan dhe u pėrjetuan mė tepėr nė planin e kėrkesave arsimore, nė vjershėn „O moj Shqypni!" tė Pashko Vasės dhe nė atė „Zogu nė kafas tė horiatit" tė de Martinos, ato jehojnė nė menyrė mė tė drejtpėrdrejtė, pėrjetohen mė thellė dhe tingėllojnė si zė i fuqishėm kushtrimi pėr luftė.

E strukturuar sipas parimit tė kontrasteve tė forta, vjersha burrėrore dhe energjike e Pashko Vasės ballafaqon dy gjendje tė kundėrta tė Shqipėrisė nė dy periudha tė ndryshme: nė tė kaluarėn, kur ishte zonjė e rėndė, mė e mira ndėr shoqe, si mal me borė, dhe nė tė tanishmen kur e kanė qitur „me krye nė hi" dhe kur shklet bota sipri saj si mbi njė lis tė „rxuem pėr dhe" pa i folur asnjė fjalė tė ėmbėl. Kėshtu, nė kėtė mėnyrė tė strukturimit kontrastiv, gėrshetoheshin po ashtu dy gjendje kontrastive emocionale: krenaria pėr tė kaluarėn e idealizuar nė mėnyrė romantike dhe dhimbja e thellė pėr gjendjen e mjeruar tė sė tanishmes e pėrshkruar me ngjyra tė theksuara realiste. Gjithė ajo qė kishte pasur tė mirė dhe tė virtytshme nė tė kaluarėn: gjė e vend shumė, ara e bashtina, burra trima e gra tė dlira, besėlidhje e burrėri, emėr e nder, ishte zėvendesuar tani me varfėri e vese tė liga: me vrasje e pėrēarje fetare, me pabesi e tė kėqia morale, me degradim fizik e shpirtėror tė njeriut. Ndryshe nga Mitkoja e Naimi, qė nė poezitė e tyre e lidhnin mjerimin e vendit me mungesėn e arsimit, Pashko Vasa e paraqet kėtė gjendje dhe e kupton drejtė si pasojė tė pushtimit tė huaj dhe tė pėrēarjeve e tė dobėsive tė tjera tė brendshme tė vetė popullit tonė, prandaj edhe i drejtohet atdheut:

Si mal me borė, si fushė me lule
Ke pas ken' veshun, sot je nder crule,
e s'tė ka mbetun as em'n as besė;
vet'i ke prishun pėr faqe t'zezė.


Pėr ta intimizuar dhe dendėsuar emocionalisht poezinė, pėr ta shtuar efektin e saj si mjet edukimi tė ndjenjes sė dashurisė dhe tė detyrės ndaj atdheut tek lexuesi, poeti e parafytyron kėtė si njė nėnė tė vejė "qė s'pat djelm kurr", si njė trimėreshė tė mbetur shkretė qė pret tė vdesė nėn kėmbė tė tė huajve, pėr tė pėrfunduar pastaj me vargjet e njohura mirė:

Kujt i ban zemra m'e lanė me dekė
Ket far' trimneshet, qė sot asht mekė?
Kėtė nan' tė dashtun a do ta lamė
qė njeri i hiiaj ta shklas' me kambė?
Nuk, nuk! kėt marre askush s'e do,
ket faqe t'zezė gjithkush e dro.


Pas kėsaj vjershe tė Pashko Vasės, si dhe atyre tė Eftimi Mitkos parafytyrimi kėshtu i atdheut si nėnė bėhet njė figurė shumė e preferuar qė e hasim dendur nė letėrsinė tonė, e edhe nė organet publicistike, sidomos tė fazės sė fundit tė Rilindjes. Pėr mėnyrėn e konceptimit tė drejtė dhe tė disponimit shpirtėror, kjo vjershė u bė shumė popullore jo vetėm nė kohėn e Lidhjes sė Prizrenit e nė vitet qe e pasuan, por „mbeti gjer nė ditėt tona si njė prej krijimeve mė tė fuqishme dhe mė popullore tė letėrsisė se Rilindjes, pikėrisht sepse mundi tė shprehte, nė mė pak se njėqind vargje energjike, gjendjen shpirtėrore dhe aspiratėn historike tė mbarė kombit nė vitet e luftėrave pėr liri".5

E ngjashme me vjershėn e Pashko Vasės pėr konceptin dhe disponimin e pėrgjithshėm poetik ėshtė edhe vjersha „Zogu nė Kafas t'horiatit" e Leonardo de Martinos. Nė kėtė vjershė de Mar-tinoja, duke e parafytyruar shqiptarin e robėruar si njė zog tė zėnė nė kurth, pėrjetoi sinqerisht fatin e tij tė keq dhe shprehu nė mėnyrė alegorike gjendjen e tij tė mjeruar e tė poshtėruar:

Rash ne' kurth me tradhėtie
mė kan' zanė e shti ktu mren
e pa nderė e po njerzie
zoti i shpisė mė mba si qen.


Pėr tė dalė nga kurthi i padėshiruar dhe nga ajo gjendje nėnshtrimi shtazarak nė lirinė e pakufizuar tė njė ambienti malor qė aspironte, vjersha i sugjeronte zogut (shqiptarit tė robėruar) thyerjen me ēdo kusht tė kafasit („Tash o pshtova, o po pelcas"), domethėnė dhunėn revolucionare. Ėshtė pėr t'u vėnė re se pėr shkak tė kėsaj vjershe dhe tė orientimit tė tij tė pėrgjithshėm patriotik e revolucionar, qė binte ndesh me politikėn e fuqive tė mėdha pėr ruajtjen e gjendjes ekzistuese nė Ballkan, ky prift arbėresh u dėbua kah fundi i shekullit tė kaluar nga Shqipėria, i akuzuar nga eprorėt e misionit katolik se gjoja ishte „ i pamoralshėm".6

Si pėrfundim po shtojmė se poezite e trajtuara kėtu e posaēėrisht ajo e Pashko Vases, e cila mund tė merret edhe si model i njė krijimi tė vėrtetė poetik, dėshmojmė se nė pėrvojėn tonė krijuese nuk mund tė pėrvetėsohet si plotėsisht i drejtė e tė pėrgjithėsohet mendimi i lashtė sipas tė cilit muzat heshtin kur jehon krisma e armėve. Pėrkundrazi, pėrvoja jonė tregon se nė shumė raste, e kjo ka tė bėje me momentet vendimtare tė jetės sė njė popullit ose tė njerėzimit, pushka dhe pena e ushqejnė drejtpėrdrejtė dhe e ngrisin reciprokisht njėra tjetrėn nė pikėpamje cilėsore. Kjo ndodh, mbase, 30 vetėm pėr arsye se nė kėso momentesh veprojnė mė me guxim e nė mėnyrė tė harmonizuar tė gjitha gjymtyrėt e njė organizmi kombėtar, rrahin mė me vrull zemrat dhe shprehet forca e gjykimit, por edhe pse nė ato raste derdhet e koncentrohet nė njė pikė edhe pėrvoja e tėrė shekujve tė kaluar tė jetės sė njė populli. Mu kėtu, mendojmė,ne, lypset kėrkuar edhe arsyen sepse letėrsinė tonė tė kohės se Lidhjes sė Prizrenit e karakterizonte jo vetėm prirja e thjeshtė pėr tė regjistruar ngjarjet dhe pėr t'iu pėrgjigjur flakė pėr flakė kėrkesave tė ditės, por edhe njė forcė e veēantė pėrgjithėsuese ideo-emocionale me porosi tė mėdha jetėsore. Njė porosi tė kėtillė, tė shkrirė nė ngjyrėn e kohės, ngėrthejnė nė vetvete edhe vjershat e shqyrtuara nė kėtė shkrim, sipas tė cilave rrjedh pėrfundimi se ideali i njė populli, qė nxit pėrpjekjet e tij pėr tė jetuar mė vete i lirė, pėr t'u zhvilluar dhe pėr t'u afirmuar me vlerat e tij brenda familjes sė madhe tė njerėzimit, ėshtė i pathyeshėm.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:58   #10
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim ēėshtja E Aleatėve Tė Lėvizjes Kombėtare Nė Periudhėn E Lidhjes Sė Prizrenit

ĒĖSHTJA E ALEATĖVE TĖ LĖVIZJES KOMBĖTARE NĖ PERIUDHĖN E LIDHJES SĖ PRIZRENIT



Thoma Murzaku

Zhvillimi i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, nė kuadrin e ngjarjeve qė po ndodhnin nė Ballkan nė kohėn e Krizės Lindore tė viteve '70 tė shekullit XIX, kryhej nė kushte kur populli ynė ishte i detyruar tė ndeshej krahas me armikun shekullor, Perandorinė Osmane, edhe me armiq tė tjerė tė fuqishėm qė synonin copėtimin e trojeve shqiptare.
Pėrballimi i njė situate tė tillė shtroi pėr zgjidhje para lėvizjes sonė kombėtare disa probleme qė kishin lidhje me pėrpunimin e njė strategjie politike tė tillė, qė tė merrte parasysh raportin e forcave nė arenėn ndėrkombėtare, pėr tė arritur plotėsimin e aspiratave ēlirimtare tė popullit shqiptar.
Ngjarjet ndėrkombėtare e ballkanike sollėn me vete ato rrethana qė e detyruan popullin shqiptar ta zhvillojė luftėn pėr ēlirimin kombėtar nė kushte shumė tė vėshtira; i vetėm, kundėr njė koalicioni forcash i cili, me gjithė kontradiktat nė gjirin e tij, mbante njė qėndrim mohues e armiqėsor ndaj ēėshtjes shqiptare.
Nė kėtė situatė problemi i sigurimit tė aleatėve eventualė pėr lėvizjen shqiptare nuk gjente kushte tė favorshme, por sidoqoftė mbetej detyrė pėr udhėheqėsit e kėsaj lėvizjeje qė tė kėrkonin rrugė pėr tė siguruar rrethana sa mė lehtėsuese nė kėtė luftė shumė frontesh.
Ata nuk kishin iluzione por niseshin nga vlerėsimi i mundėsive objektive.Nė vitet e Krizės Lindore (1875—1881) kur shqiptarėt i gjejmė me armė nė dorė nė luftė kundėr sunduesit osman, armikut tė pėrbashkėt tė tė gjithė popujve tė Ballkanit, u bėnė disa pėrpjekje pėr tė vendosur lidhje me shtetet fqinje, me qėllim qė tė arrihej nė njė bashkėpunim ushtarak. Nė vitin 1876 u zhvilluan bisedime midis pėrfaqėsuesve tė njė komiteti patriotik qė vepronte asokohe nė Shkodėr dhe Malit tė Zi pėr vedosjen e lidhjeve, bisedime qė u shoqėruan me aktivizimin e luftės sė malėsorėve shqiptarė kundėr Turqisė.1
I nisur nga i njėjti qėllim Komiteti Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare, qė ishte krijuar nė Stamboll, zhvilloi bisedime me pėrfaqėsues tė Qeverisė Greke gjatė vitit 1877 e nė fillim tė 1878-ės. Por lidhjet e drejtpėrdrejta, si me Greqinė ashtu edhe me Malin e Zi, jo vetėm qė nuk u zhvilluan mė tej, por u kthyen nė tė kundėrtėn e tyre, nė konflikte tė hapura2 sepse ato shtete nuk donin t'i njihnin shqiptarėt si aleatė, por si tė nėnshtruar.
Tė njėjtin fat pati edhe pėrpjekja pėr njė aleancė shqiptaro-greke qė u bė nė vitin 1881, pėrpjekje qė u pėrdor nga Athina si mjet presioni kundrejt Turqisė e Fuqive tė Mėdha, pa pasur aspak ndėrmend tė respektonte zotimet qė kishte marrė pėr ruajtjen e integritetit tokėsor e njohjen e shtetit shqiptar.3
Kontaktet midis Lėvizjes Kombėtare Shqiptare e qarqeve qeveritare ballkanike, ishin rrjedhim i vlerėsimit qė i bėhej faktorit shqiptar, si faktor ushtarak i rėndėsishėm dhe kjo shpjegon faktin pse ata donin t'i tėrhiqnin shqiptarėt nė kombinacionet e tyre politike, por kėto kontakte u zhvilluan nė kushte kur atyre nuk iu njihnin tė drejtat si komb.
Pra ishte politika ekspansioniste e qarqeve sunduese shoviniste tė monarkive ballkanike fqinje tė Greqisė, Malit tė Zi e Serbisė ndaj tokave shqiptare qė e bėri tė pamundur vendosjen e lidhjeve tė qėndrueshme tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare me kėto shtete, ndonėse objektivisht ekzistonin mundėsi pėr realizimin e tyre.
Vėnia nė ankand e trojeve shqiptare, nė fillim nga Rusia nėpėrmjet Traktatit tė Shėn Stefanit, qė e cungonte territorin e Shqipėrisė nė favor tė Bullgarisė, Malit tė Zi e Serbisė dhe pastaj nga tė gjitha Fuqitė e mėdha evropiane nėpėrmjet Traktatit tė Berlinit, u dha mundėsi qarqeve shoviniste tė monarkive ballkanike tė thellonin edhe mė shumė politikėn e tyre antishqiptare.
Qeveritarėt e shteteve fqinje i quanin pėrfitimet territoriale qė arritėn nė Berlin vetėm si pikėnisje pushtimesh edhe mė tė mėdha nė drejtim tė trevave shqiptare, nė rastin e prishjes sė afėrt tė Perandorisė Osmane.4
Mbėshtetur nė vendimet e padrejta tė Kongresit tė Berlinit, sunduesit e Malit tė Zi kėrkonin territore jo vetėm mė shumė nga ē'kishin pushtuar ushtarakisht, por shkonin aq larg sa qė kufirin jugor tė tij e shtrinin deri nė lumin Drin, duke pėrfshirė krejt tokat midis Adriatikut e Gjakovės.5
Qarqet shoviniste serbe, duke sjellė „argumente historike" pretendonin tė realizonin ato aspirata aneksioniste qė nuk i arritėn as nė Shėn Stefan e as nė Berlin: tė shtinin nė dorė Kosovėn e Rrafshin e Dukagjinit, Dibrėn dhe krejt Maqedoninė.6
Greqia nga ana e saj, duke luftuar pėr realizimin e „Idesė sė madhe" dhe duke u mbėshtetur gjoja nė argumente historike e fetare, synonte tė pushtonte Shqipėrinė e Jugut, pa tė cilėn „helenizmi" deklaronin politikanėt grekė, nuk do tė ishte nė gjendje tė pėrballonte presionin sllav nė Ballkan.7
Nė kushtet e kėtij rreziku, kur Shqipėria po cungohej, populli shqiptar i udhėhequr nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit u detyrua tė bėnte njė luftė pėr jetė a vdekje pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale, pėr tė garantuar ekzistencėn e vet si komb jo mė duke u drejtuar vetėm kundėr armikut tė parė, Perandorisė Osmane, por edhe kundėr kėtij fronti tjetėr, rrezikut tė copėtimit. Me plot tė drejtė Dimitėr Tucoviqi, njė nga udhėheqėsit mė tė njohur tė lėvizjes punėtore serbe tė fillimit tė shekullit XX, duke pėrshkruar gjendjen e rėndė tė popullit tonė nė kėtė kohė thekson se „shqiptarėt u gjetėn nė mes tė kudhrės e ēekiēit, nė mes tė Turqisė, kundėr zgjedhės tė sė cilės luftuan, dhe shteteve tė vogla tė Ballkanit qė u sollėn njė zgjedhė tė re".8
Megjithatė, edhe nė ēastet jashtėzakonisht tė vėshtira nė tė cilat ndodhej Lėvizja Kombėtare Shqiptare, ku kishte filluar pushtimi i tokave shqiptare, nuk munguan pėrpjekjet e thirrjet pėr t'u lidhur me fqinjtė, tė cilėve shqiptarėt u njihnin tė drejtat e tyre pėr tė formuar shtete mė vete, pėr tė kryer bashkimin kombėtar. „Qė popullsitė sllave tė formojnė njė ose mė shumė shtete autonome, thuhej nė memorandumin e 13 qershorit 1878 drejtuar kryeministrit tė Anglisė Bikonsfild, ėshtė e drejtė dhe njė politikė e mirė. Por ėshtė gjithashtu e drejtė... qė shqiptarėve t'u konfirmohet dhe t'u njihet pavarėsia e tyre".9 Nė thirrjen e Komitetit Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare, mė 30 maj 1878 thuhet: „Ne dėshirojmė me gjithė zemėr tė jetojmė nė paqe me mbarė fqinjtė tanė, Malin e Zi dhe Greqinė, Serbinė dhe Bullgarinė. Ne nuk duam dhe nuk kėrkojmė asgjė prej tyre, por jemi krejt tė vendosur qė tė mbajmė atė qė ėshtė jona".10



(vazhdon...)
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-01-08, 14:58   #11
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim Vazhdimi

Kėto thirrje e angazhime tė shpallura botėrisht e tė pėrsėritura nė mjaft dokumente tė tjera tė mėvonshme tė Lidhjes, ajo i respektoi pa asnjė lėkundje.
Me kėtė qėndrim tė vetin tė parėt tanė shprehėn respektin e tyre ndaj popujve tė tjerė dhe njėkohėsisht vendosmėrinė e patundur pėr tė mbrojtur tokėn amtare nga shovinistėt fqinjė, tė cilėt iu pėrgjegjėn kėtyre ndjenjave e thirrjeve tė shqiptarėve me pushtimin e trojeve, me masakrimin e dėbimin nė masė tė popullsisė.
Nė kundėrshtim me kėtė qėndrim tė sundimtarėve shovinistė, qarqet pėrparimtare ballkanike shprehėn simpatinė e pėrkrahjen e tyre pėr luftėn e drejtė qė bėnin shqiptarėt. Gazetat serbe me tendenca pėrparimtare qė botoheshin nė kėto vite jepnin gjykime tė drejta pėr qėndresėn e popullit shqiptar.11
Gjendja ekzistuese nė Ballkan gjatė kėsaj kohe e bėri qėndresėn shqiptare tė udhėhequr nga Lidhja njė faktor pozitiv qė krijonte mundėsi reale pėr zgjerimin e vatrave kryengritėse edhe nė vise tė tjera, e veēanėrisht nė Maqedoni. Pėrpjekjet e Lidhjes sė Prizrenit nė kėtė drejtim nuk munguan, por megjithatė, me pėrjashtim tė disa kontakteve e aksioneve tė veēuara, rezultate tė tjera nuk u arritėn.12
Udhėheqėsit e Lidhjes sė Prizrenit, duke qėnė njohės tė hollė te politikės sė Fuqive tė Mėdha, duke njohur mirė qėllimet politike tė tė gjitha forcave europiane qė kishin interesa e vepronin aktivisht nė ngjarjet e Ballkanit tė kėsaj periudhe, u pėrpoqėn tė vendosin gjithashtu kontakte me ato shtete, tė cilat, duke u nisur nga interesat e tyre, mund tė pėrkrahnin nė momente tė caktuara lėvizjen shqiptare.
Drejtuesit e Lidhjes Shqiptare e kuptonin qartė se qeveritė e Fuqive tė Mėdha qėndronin pėrballė Shqipėrisė si forca armike, tė cilat nė asnjė rast nuk i morėn parasysh kėrkesat legjitime tė shqiptarėve, prandaj nuk ushqyen iluzione se ato mund tė bėnin ndonjė gjė pėr Shqipėrinė. E megjithate, dihet se Lidhja iu drejtua shpesh herė qeverive tė Fuqive tė Mėdha me memorandume, thirrje e protesta, por kėtė, siē del nga leximi me kujdes i kėtyre dokumenteve, ajo e bėri nė radhė tė parė pėr tė tėrhequr vėmendjen e opinionit publik e tė diplomacisė europiane mbi problemin shqiptar dhe pėr t'u bėrė tė qartė atyre se populli shqiptar ishte i vendosur tė luftonte deri ne pikėn e fundit tė gjakut pėr tė mbrojtur tė drejtat e tij.
Rilindasit tanė tė mėdhenj, duke vepruar me menēuri, tejpamėsi e shkathtėsi politike, u pėrpoqėn tė pėrfitonin nga kontradiktat qė ekzistonin midis Fuqive tė Mėdha pėr tė gjetur ata faktorė, pėr tė shfrytėzuar ato momente, tė cilat mund tė shėrbenin nė tė mirė tė ēėshtjes shqiptare.
Tė nisur pikėrisht nga interesat e kundėrta qė kishin nė Ballkan Anglia me Rusinė, qarqet patriotike shqiptare u pėrpoqėn tė sigurojnė pėrkrahjen e tė parės pėr tė penguar realizimin e politikės antishqiptare tė carizmit rus. Dihet se Anglia, si fuqi e madhe detare, nuk mund tė lejonte kurrsesi qė Ballkani tė binte nėn sundimin apo kontrollin rus dhe Rusia tė dilte nė Mesdhe. Politika angleze, pėr tė ndaluar depėrtimin rus nė kėto zona, u pa nga kėto qarqe si njė faktor qė mund tė shfrytėzohej nė interes tė lėvizjes shqiptare. Me anėn e memorandumit tė 13 qershorit 1878 dėrguar kryeministrit anglez, lordit Bikonsfild, shqiptarėt, pasi i bėjnė njė analizė situatės nė Shqipėri e nė Ballkan, kėrkojnė pėrkrahjen e qeverisė angleze, qė ajo tė marrė iniciativėn pėr tė shtruar e zgjidhur nė favor tė shqiptarėve Ēėshtjen Shqiptare nė tryezėn e bisedimeve, nė Kongresin e Berlinit.13
Patriotėt shqiptarė tė Stambollit iu drejtuan Andrashit, Ministėr i Punėve tė Jashtme tė Austro-Hungarisė, duke kėrkuar pėr krahjen diplomatike tė Vjenės.14 Udhėtimi i delegacionit tė Lidh-jes nėpėr Evropė, nė vitin 1879, synonte gjithashtu qė, nėpėrmjet bisedimeve tė drejtpėrdrejta me krerėt e diplomacisė evropiane, tė manovronte nė lėmshin e kontradiktave midis tyre, pėr tė gjetur eventualisht pėrkrahės tė kėrkesave shqiptare.
Por edhe kjo veprimtari e shumanshme e Lidhjes Shqiptare nuk mundi tė sigurojė pėrkrahje as nė arenėn ndėrkombėtare pėr tė realizuar programin e saj. Asnjė nga Fuqitė e Mėdha evropiane nuk i pėrfilli kėrkesat e shqiptarėve dhe nuk e llogariti faktorin shqiptarė nė politikėn e vet ballkanike, sepse ai nuk hynte nė kombinacionet e tyre politike nė lidhje me gjendjen nė Ballkan. Anglia nuk donte ta dobėsonte mė tej Turqinė, duke i shkėputur asaj Shqipėrinė, ndėrsa Austro-Hungaria nuk donte njė zgjidhje qė do ta zhvleftėsonte hipotekėn qė ajo kishte krijuar mbi viset shqiptare me daljen e saj nėpėrmjet Sanxhakut deri nė portat e
Mitrovicės.
Nė fund tė fundit Shqipėria u trajtua prej Fuqive tė Mėdfia si plaēkė tregu, si monedhė kėmbimi pėr tė kėnaqur klientelėn e vet, monarkitė ballkanike, qė do t'u shėrbenin si mbėshtetje pėr tė qenė nė ēdo rast tė pranishėm nė Ballkan, nė njė nga zonat mė strategjike tė Evropės.
Njė politikė tė tillė konsekuente antishqiptare ndoqi veēanėrisht Rusia, e cila nėpėrmjet krijimit tė Bullgarisė sė Madhe nė lindje tė Ballkanit, dhe zgjerirnit tė Malit tė Zi nė perėndim tė tij, shtrinte nė fakt kthetrat e veta thellė nė tokat shqiptare dhe siguronte njėkohėsisht baza tė forta nė Egje dhe nė Adriatik, pėr tė realizuar planet e veta hegjemoniste nė Evropėn Juglindore nė tė ardhmen. Rusia doli si faktor kryesor negativ i ēėshtjes shqiptare nė kėto vite edhe nė rastet e tjera kur janė shqyrtuar problernet ballkanike.
Fuqitė e Mėdha, duke mos e shtruar ēėshtjen shqiptare si njė ēėshtje mė vete e nė mėnyrė tėrėsore, nė tryezat e bisedimeve diplomatike nė Berlin e gjetkė, u detyraan tė merren me tė vetėm tė shtrėnguar nga lufta e armatosur e popullit shqiptar tė udhėhequr nga Lidhja, qė kundėrshtonte me vendosmėri zbatimin e vendimeve tė padrejta tė tyre. Nė kėto raste ēėshtja shqiptare nuk u zgjidh asnjėherė nė tė mirė tė popullit shqiptar, por nė prizmin e interesave tė vetė fuqive.
Edhe e ashtuquajtura kthesė pėr njė qėndrim mė realist ndaj problemit shqiptar, e bėrė nga Anglia nė vitin 1880, ishte nė tė vėrtetė njė manovėr diplomatike qė i nevojitej politikės angleze nė kėtė kohė dhe qė i shėrbeu asaj, si pėr konsum tė brendshėm ashtu edhe tė jashtėm. Aksioni i diplomacisė angleze, qė shpalli nevojėn pėr njė autonomi shqiptare, i shėrbeu asaj pėr tė shuar qėndresėn e shqiptarėve, vazhdimi i sė cilės nuk pėrputhej aspak me interesat e Londrės.15
Interesimi i fuqisė tjetėr, i Austro-Hungarisė, pėr ēėshtjen shqiptare, ishte i lidhur vetėm me pėrpjekjet e saj pėr tė pėrgatitur kushtet pėr njė pushtim tė ardhshėm tė Shqipėrisė, pėr t'i pėrdorur shqiptarėt si njė rezervė, kundėr sllavėve.16 Siē del qartė, Austro-Hungaria tashmė kishte hequr dorė pėrfundimsiht nga mendimi qė pat shprehur mė 1876 e 1877 pėr krijimin e njė shteti autonom shqiptar nė rastin e prishjes sė Turqisė. Prandaj ajo ishte e interesuar ta shuante atė vatėr tė qėndresės sė armatosur qė ishte krijuar nė Shqipėri.
Nė kėtė mėnyrė Lidhja udhėhiqte luftėn e armatosur tė popullit shqiptar duke u ndodhur e vetme pėrballė presionit tė madh ushtarak dhe politik tė Turqisė sė sulltanėve. Por edhe nė kėto rrethana, duke u mbėshtetur nė traditat luftarake dhe nė vendosmėrinė e patundur tė popullit shqiptar, Lidhja e Prizrenit i doli me ndėrgjegje vetė pėr zot ēėshtjes sė kombit, e mbajti lart flamurin e luftės pėr njė Shqipėri tė lirė tė pandarė, duke shkruar njė nga faqet mė tė lavdishme nė historinė e popullit tonė.

agimi.com
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 01:39   #12
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Lidhja shqiptare e Prizrenit


Lidhja u formua pas Traktatit tė Shėn Stefanit, i cili iu kishte dhėnė tokat shqiptare Bullgarisė, Malit tė Zi dhe Serbisė pas Luftės Ruso-Turke tė vitevete ashtuquajtur Kriza Lindore 1877-1888. Prijėsit shqiptarė nga Peja, Gjakova, Gucia, Luma, Dibra dhe Tetova u takuan nė njė qendėr tė Vilajetit tė Kosovės qė sot gjendet nė Maqedoni, pėr tė diskutuar rezistencėn. Italia pėrkrahu njė komitet italo-shqiptar pėr tė zgjeruar nacionalizmin shqiptarė dhe fituar aleatė nė Ballkan, kurse Porta e Lartė bėri tė njėjtėn me Komitetin Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave Shqiptare nė Stamboll mė 1877. Anėtarėt e Komitetit ishin Sulejman Vokshi, Zija Prishtina, Sami Frashėri, Jani Vreto, Pashko Vasa, dhe Abdyl Frashėri. Manifesti i kėtij komiteti u bė statusi i Lidhjes.
Lidhja Shqiptare e Prizrenit u mendua si njė organizatė politiko-ushtarake qė do ti ndihmonte shqiptarėt pėr tė fituar pėrkrahje ndėrkombėtare, megjithėse sė pari si regjion autonom. Traktati i Shėn Stefanit u zėvendėsua nga Traktati i Berlinit pas ndėrhyrjes sė Austro-Hungarisė dhe Britanisė. Edhe Traktati i Berlinit iu ndau tokat shqiptare fqinjėve Ballkanikė. Nė korrik 1878, bordi 60 anėtarėsh i Lidhjes, i udhėhequr nga Abdyl Frashėri, iu dėrgoj njė letėr Fuqive tė Mėdha nė Kongresin e Berlinit, duke kėrkuar zgjidhjen e ēėshtjeve shqiptare pas luftės Ruso-Turke. Memorandumi u injorua nga Kongresi, i cili iu japi tokat shqiptare Serbisė dhe Malit tė Zi. Lidhja brengosej se shqiptarėt do tė humbnin edhe Epirin ndaj Greqisė, prandaj edhe organizuan rezistencė tė armatosur nė Janinė, Guci, Shkodėr dhe Prizren. Rezistenca ishte e fuqishme sa pėr tė ndryshuar kufijtė e vendosur nga Forcat e Mėdha dhe pėr tė kthyer disa prej tokave tė humbura, megjithėse disa toka iu dorėzuan prapė se prapė Greqisė mė 1881. Lidhja e Prizreni kishte 16,000 anėtarė tė armatosur nėn kontroll tė cilat ia kthyen armėt forcave tė Sulltanit tė Perandorisė Osmane pas nėnshtrimit tė saj nė Kongresin e Berlinit dhe urdhrit tė saj pėr shpėrbėrjen e Lidhjes nga frika se shqiptarėt do tė kėrkoni pavarėsi tė plot. Forcat shqiptare arritėn tė vrasin Mehmet Ali pashėn (tek shqiptarėt i njohur si Maxhar Pasha) nė Gjakovė nė gusht 1878. Lidhja morri kontrollin nga forcat e sulltanit nė qytetet e Vushtrrisė, Pejės, Mitrovicės, Prizrenit, dhe Gjakovės. Lidhja hodhi poshtė autoritetin e sulltanit dhe kėrkoj ndarje tė plotė nga Perandoria Osmane. Perandoria Osmane dėrgoj prapė 15 batalione tė rregullta osmane nė krye me Dervish Pashėn(Ahmet Muhtar Pasha), tė cilat u stacionuan nė Pejė, Gjakovė dhe Prizren nė prill tė 1881-ės. Mė kėtė ai i kishte shkėputur furnizimin frontit nė Plavė e Guci. Pasi qė forcat osmane nuk dėshronin tė i ndihmonin malazezėt mė shumė edhe pėrkundėr presionit tė Rusis, forcat e lidhjes mbesin tė pa furnizuara nė front kundrejt forcave malazeze.
Sipas vendimeve tė kuvendit Forcat e Armatosura tė Lidhjes sė Prizrent duhej tė ishin diku 190.000 trupa tė organizuar nė 380 batalione.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 01:40   #13
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lidhja shqiptare e Prizrenit

Pasi u kthyen nė krahinat e tyre delegatėt qė kishin marrė pjesė nė Kuvendin e Prizrenit, besėlidhjet lokale ose komisionet e vetėmbrojtjes, qė ishin krijuar mė parė, u kthyen menjėherė nė degė tė Lidhjes Shqiptare. Nė ato krahina, ku ato mungonin, u organizuan mbledhje tė posaēme, tė cilat formuan degėt lokale tė Lidhjes. Pėr tė shpejtuar lidhjet ndėrmjet tyre, komitetet krahinore shfrytėzuan edhe linjėn telegrafike, madje, nėpėrmjet telegrafistėve atdhetarė, edhe shifrazhin sekret telegrafik.
Nė fund tė gushtit u dėrgua nė Shqipėri mareshali Mehmet Ali pashė Maxhari si komisar me fuqi tė jashtėzakonshme pėr kufijtė turko-malazezė, i shoqėruar nga njė adjutant i sulltanit. Ai u porosit qė, para se tė shkonte nė kufi, ta bindte Komitetin e Lidhjes tė mos e kundėrshtonte dorėzimin e Plavės e tė Gucisė dhe tė mos i sillnin atij pengesa nė zbatimin e Traktatit tė Berlinit.

Mehmet Ali pasha arriti nė Prizren mė 25 gusht 1878 dhe ra menjėherė nė kontakt me anėtarėt e organeve qendrore e ndėrkrahinore tė Lidhjes Shqiptare. Mė 31 gusht ai u nis pėr nė Gjakovė i shoqėruar nga tri batalione ushtarėsh turq, duke kėrkuar nga Mitrovica qė t’i dėrgonin nė ndihmė edhe njė batalion tjetėr. Edhe nė Gjakovė ai thirri mė 1 shtator nė njė mbledhje krerėt e degės sė Lidhjes, tė cilėt u pėrpoq t’i bindte qė t’i nėnshtroheshin vullnetit tė sulltanit. Por kėtu ai gjeti njė qėndrim mė tė rreptė. Me pėrjashtim tė kryetarit tė degės sė Lidhjes, Abdullah pashė Drenit, i cili si pėrfaqėsues i krahut sulltanist u bashkua me Maxhar Pashėn, tė gjithė anėtarėt e tjerė, tė udhėhequr nga patriotėt e vendosur Sulejman Vokshi e Ahmet Koronica, e ftuan mareshalin osman qė tė mos e vijonte mė tej rrugėn drejt kufirit malazez. Sapo morėn vesh nisjen e tij, udhėheqėsit e Lidhjes Shqiptare pėr Gjakovėn, lėshuan kushtrimin, tė cilit iu pėrgjigjėn mijėra malėsorė tė armatosur. Mė 1 shtator, nėn drejtimin e Ali pashė Gucisė, ata u grumbulluan nė malin Erenik, duke zėnė rrugėn qė kalonte prej Gjakove nė Plavė e nė Guci. Nė kėto rrethana, Mehmet Ali pasha e shtyu marshimin pėr nė kufi dhe u struk nė sarajet e Abdullah pashė Drenit nė Gjakovė. Pas kėsaj, pėr t’i dhėnė njė paralajmėrim tjetėr mė tė prerė, po atė mbrėmje qytetarėt e malėsorėt gjakovarė, rreth 4 500 veta tė armatosur, tė cilėt i qenė pėrgjigjur kushtrimit tė Lidhjes Shqiptare, lanė malin Ereē dhe zbritėn nė qytet, ku rrethuan sarajet e Abdullah pashė Drenit. Tė nesėrmen, mė 2 shtator 1878, njė delegacion gjakovarėsh u paraqit pėrsėri te Abdullah pashė Dreni dhe i dha njė ultimatum prej 24 orėsh qė ta pėrcillte mareshalin nga kishte ardhur. Tė dy pashallarėt shpresuan se me gjashtė kompanitė, rreth 600 veta qė mbronin sarajet, me 30 trimat qė kishin me vete dhe me ndihmat qė prisnin t’u vinin nga Mitrovica, nga Prizreni dhe nga miqtė e tyre, do ta shtypnin kryengritjen. Nė tė vėrtetė atyre u erdhėn vetėm 70 malėsorė nga Fandi i Gjakovės, tė mashtruar prej priftit tė tyre.
Mė 3 shtator, pasi mbaroi afati i ultimatumit, rreth 4 500 kryengritės, qė mbanin tė rrethuar sarajet, filluan sulmin. Pėrleshja ishte e ashpėr dhe me humbje tė mėdha pėr tė dyja palėt. Nė mbrėmje u bė njė armėpushim prej 24 orėsh pėr tė rifilluar bisedimet, tė cilat vijuan gjatė natės dhe gjatė ditės sė nesėrme, por pa ndonjė rezultat. Nė mbrėmjen e 4 shtatorit rifilluan luftimet. Mė 5 shtator gjendja e tė rrethuarve u keqėsua, pasi shumica e ushtarėve qė mbronin sarajet u dorėzuan. Batalioni qė u nis nga Mitrovica pėr t’i ardhur nė ndihmė Maxhar Pashės u shthur rrugės dhe shumica e ushtarėve tė tij, duke qenė shqiptarė, u bashkuan me kryengritėsit. Mė 6 shtator 1878, pas njė sulmi tė rreptė qė ndėrmorėn luftėtarėt e Lidhjes Shqiptare, edhe mbeturinat e kompanive turke qė mbronin mareshalin osman u dorėzuan. Pastaj kryengritėsit arritėn t’u vėnė zjarr sarajeve. Mehmet Ali pasha dhe Abdullah pashė Dreni mbetėn tė vrarė gjatė sulmit tė fundit. Me vrasjen e tyre luftimet morėn fund me fitoren e forcave tė Lidhjes Shqiptare. Gjatė kėtij luftimi treditor tė dyja palėt patėn humbje tė mėdha, tė rrethuarit rreth 90 veta, forcat e Lidhjes rreth 500 veta.


Gjatė muajit tetor 1879 Mali i Zi filloi pėrqendrimin e ushtrive nė kufi, duke e ēuar numrin e tyre nė 5 600 veta. Kėtyre masave Lidhja e Prizrenit iu pėrgjigj duke vėnė nė gatishmėri luftarake forcat e saj tė armatosura.
Sipas vendimit qė Kėshilli i Pėrgjithshėm i Lidhjes kishte marrė mė 3 tetor 1879, Komisioni Ushtarak a Shtabi Ushtarak, nėn kryesinė e Ali pashė Gucisė, i krijuar nga Komiteti Ndėrkrahinor i Lidhjes Shqiptare pėr Kosovėn, shpalli pėr zonėn e Plavės e tė Gucisė gjendjen e luftės.
Porta e Lartė, pėr tė mėnjanuar konfliktin e armatosur, i propozoi Cetinės qė nė vend tė krahinave shqiptare tė Plavės e tė Gucisė t’i jepte disa vise sllave tė Hercegovinės. Por propozimin e Stambollit, tė cilin e kundėrshtoi Austro-Hungaria, nuk e pranoi as Mali i Zi.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 01:41   #14
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lidhja shqiptare e Prizrenit

31 tetor - 1 nėntor
Pas disa ndeshjeve sporadike kufitare, qė ndodhėn gjatė tetorit, knjaz Nikolla vendosi mė nė fund tė kalonte nė sulme tė hapura. Mė 31 tetor dhe 1 nėntor 1879 forcat malazeze, duke dashur tė tėrheqin vėmendjen e Fuqive tė Mėdha dhe, njėherazi, tė matnin pulsin e shqiptarėve, kryen dy inkursione kundėr vijės mbrojtėse tė forcave tė Lidhjes, tė parin nė fshatin Pepaj dhe tė dytin nė fshatin Arzhanicė. Nė kėtė tė fundit vranė nė befasi 30 fshatarė dhe dogjėn mjaft shtėpi, por pas disa orė luftimesh u dėbuan nga forcat e Lidhjes. Nė tė vėrtetė kėto qenė sulme demonstrative, tė cilat shqiptarėt i pėrballuan pa ndonjė vėshtirėsi. Edhe pse dėshtoi, sulmi malazez nxiti njė valė tė madhe mobilizimi nė tė katėr anėt e Shqipėrisė. Me mijėra vullnetarė tė tjerė vrapuan nė krahinat e Gjakovės, tė Pejės, tė Dibrės e tė Shkodrės. Gatishmėria e shqiptarėve qe aq masive, sa Shtabi Ushtarak i Lidhjes sė Prizrenit, i vendosur nė Guci, u detyrua tė pengonte nisjen e tyre drejt frontit, pasi nuk ua ndiente nevojėn dhe nuk kishte mundėsi pėr t’i sistemuar. Nė fillim tė muajit dhjetor forcat kryesore malazeze qenė rreshtuar gjatė vijės kufitare, nė fshatrat Murinė, Pepaj, Arzhanicė e Velikė, kurse forcat shqiptare pėrballė tyre nė fshatrat Guci, Kolenivicė, Martinaj, Plavė e Nokshiq. Midis forcave malazeze dhe shqiptare nė sektorin verilindor kalonte lumi Lim vetėm me njė urė prej druri. Zona malazeze ishte kryesisht malore, ndėrsa nė atė shqiptare dominonte pllaja e Plavės.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 01:41   #15
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Lidhja shqiptare e Prizrenit

4 dhjetor 1879
Mė 4 dhjetor 1879, pjesa mė e mirė e ushtrisė malazeze prej 4 mijė ushtarėsh, nėn komandėn e Mark Milanit, ndėrmori njė sulm tė furishėm nė sektorin e Nokshiqit, nė drejtim tė Plavės e tė Gucisė. Shtabi ushtarak i Lidhjes, i pėrbėrė nga Ali pashė Gucia (kryetar), Jakup Ferri, Sulejman Vokshi, Haxhi Zeka, Filip Ēeka, Jusuf Sokoli e tė tjerė, midis tė cilėve kishte edhe disa oficerė tė karrierės, u pėrgjigj duke hedhur nė sulm rreth 2 mijė luftėtarė. Luftimet mė tė ashpra u bėnė nė luginėn e Nokshiqit, ku u angazhuan forca tė shumta malazeze. Luftėtarėt u pėrleshėn aq ashpėr me njėri-tjetrin, sa qė tė dy palėt lanė mėnjanė hutat dhe nxorėn jataganėt, duke u pėrleshur trup me trup. Pėrleshja vazhdoi disa orė me radhė. Forcat vullnetare tė Lidhjes ndalėn sulmin e ushtrisė malazeze dhe i shkaktuan asaj disfatė nė Nokshiq, duke e detyruar tė tėrhiqej brenda kufijve tė Malit tė Zi. Edhe pse tė dhėnat pėr humbjet e tė dy palėve janė kontradiktore, mund tė nxirret si pėrfundim se nga malazezėt pati 300 tė vrarė e tė mbytur nė lumė gjatė tėrheqjes, ndėrsa nga shqiptarėt 300-400 veta. Nė kėto luftime u vra edhe njė nga komandantėt e shquar tė ushtrisė sė Lidhjes, Jakup Ferri.
Dėshtimi i misionit tė Ahmet Muhtar pashės e bindi pėrfundimisht knjaz Nikollėn tė mos shpresonte mė as te ndėrhyrjet e Fuqive tė Mėdha. Si rrjedhim, ai vendosi tė ndėrmerrte kundėr forcave tė Lidhjes Shqiptare njė mėsymje tė pėrgjithshme, e cila u zhvillua javėn e parė tė muajit janar 1880. Nė kėtė mėsymje u hodh pothuajse e gjithė ushtria malazeze, 25 batalione me rreth 9 mijė veta, qė u rreshtuan pėrballė Plavės e Gucisė
Shtabi ushtarak i kryesuar nga Ali pashė Gucia, pėrqendroi nė zonėn kufitare me Plavėn e Gucinė 4 mijė luftėtarė vendas dhe 3 mijė vullnetarė tė tjerė, gjithsej 7 mijė veta.


__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 09:22.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.