Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Politika & Shtypi > Arena Ndėrkombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Arena Ndėrkombėtare Ngjarjet mė tė reja nga skena politike ndėrkombėtare. Analiza, komente, materiale nga shtypi boteror. Ngjarje historike e kulturore ndėrkombėtare. Superfuqitė, Aleancat, Luftrat, Traktatet e paqes etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 11-09-08, 19:17   #1
Dilaver
 
Avatari i Dilaver
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Postime: 2,277
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Gabim Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 nė SHBA

SHBA-tė shėnojnė shtatė-vjetorin e sulmeve terroriste

Uashington, 11 shtator 2008 (Kosovapress) Koha 08:40
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės sot shėnojnė shtatė-vjetorin e sulmeve terroriste tė 11 shtatorit, qė lanė tė vdekur rreth tremijė njerėz.




Para shtatė vjetėsh bota ndryshoi pėrgjithmonė, thotė Bush



Uashington, 11 shtator 2008 (Kosovapress) Koha 19:16
Sulmet e 11 shtatorit tė vitit 2001 pėrgjithmonė e ndryshuan botėn tonė, ndėrsa vitet e mėpastajme panė forcėn e drejtėsisė pėr njerėzit djaj dhe luftimet nė tokat e largėta, por secilin vit nė kėtė ditė mendjet tona kthehen nė kėtė hapėsirė, ka thėnė presidenti i SHBA-ve, Xhorxh Bush.


__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 11-09-08, 19:20   #2
Dilaver
 
Avatari i Dilaver
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Postime: 2,277
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001

Deklaratė e kryeministrit Thaēi nė 7-vjetorin e sulmeve terroriste ndaj SHBA-sė

Prishtinė, 11 shtator - Kryeministri i Qeverisės sė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, me rastin e shtatėvjetorit tė sulmeve terroriste ndaj SHBA sė ka lėshuar kėtė deklaratė. - Para shtatė vjetėsh forcat e errėta goditėn vendin e demokracisė botėrore, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, duke tronditur tė gjitha mendjet liridashėse kudo nė botė. Ky sulm terrorist bėri qė popujt dhe vendet demokratike tė shprehin solidarizim tė lartė me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, me kombin e madh amerikan, qė nuk u dobėsua nga kjo goditje. Pėrkundrazi, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, shpalosėn vendosmėrinė edhe mė tė madhe pėr ta luftuar tė keqen njerėzimit nė shkallė globale, duke ndėshkuar rrjetin e terrorizmit. Kosova dhe qytetarėt e saj janė solidarizuar me dhembjen amerikane, dhe kanė dėshmuar respektin e lartė pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, si mikun mė tė madh tė lirisė sė Kosovės. Nė shtatėvjetorin e sulmeve terroriste mbi SHBA tė, institucionet e Kosovės edhe njėherė shprehin zotimin e tyre pėr pėrkrahje tė politikės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr zgjerimin e demokracisė kudo nė botė dhe pėrhapjen e vlerave tė lirisė.
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-09-08, 21:15   #3
Veterani
*************************
 
Anėtarėsuar: 25-04-08
Postime: 147
Veterani i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 nė SHBA

Para shtat vitėsh ndryshoi bota.

Ėshtė e vėrtetė kjo qė thotė Presidenti Bush, ėshtė mė se e vėrtet sepse Amerika kurrė mė parė nuk e kishte provuar nė lėkurėn e sajė se ēdon tė thotė tė sulmohėt nė brendi.
Sulmet sa ishin brutale, aq edhe nxitėse pėr tė gjitha tė kėqijat qė ndodhėn mė pas.
Ky qe njė gabim i madhė i botės, i atyre qė vepruan dhe atyre qė i lejuan!
Sot nė gjithė botėn njėmbėdhjetshi i shtatorit ėshtė bėrė mit, dhe ngulitur thellė nė mendjet e atyre qė humbėn tė dashurit, nė mendjen e popullit Amerikan, si dhe nė mendjet e botės pro Amerikane.
Kjo datė kurrė mė nuk do tė shlyhet, e me kėtė edhe nuk do tė ketė "rehati" tė afėrt!
__________________
Qeverit vijnė e shkojnė. Janė miqėsit e popujve ato qė mbesin ! (Mbretėresha Elizabet e II-ta)

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Veterani : 11-09-08 nė 21:16
Veterani Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-09-08, 08:43   #4
uliksi31
 
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
uliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 nė SHBA

Amerikanėt pėrkujtojnė shtatė vjetorin e 11 shtatorit
postuar: 11.09.2008

BEQIR SINA, New York,



Gjashtė koncepte tė projektuara pėr ri-ndėrtimin edhe njė herė tė Qėndrės Tregtare Botėrore - World Trade Center, dhe njė Muzeum Kombėtar i Kujtimit tė Viktimave tė 11 Shtatorit


NEW YORK CITY : Amerikanėt pėrkujtojnė, sot(11 shtator 2008), shtatė vjetorin e sulmeve terroriste(11 shtatorin 2001).Ditėn kur, gati tre mijė njerėz tė pafajėshėm humbėn jetėn nga sulmet e kamikazve. Tė gjithė ata qė humbėn jetėn, ishin shtetas tė mė tepėr se 70 vendeve. Njė botė e tėrė kjo nė miniaturė. Midis tyre humbėn jetėn edhe tre shqiptarė, me ėndrrėn amerikane nė zemėr, Mon Gjonbalaj, Simon Dedvukaj e Rrok Camaj.


Njė botė e tėrė nė miniaturė, lėvizte e gjitha pa ditur se ēdo tė ndodhte nė Nju Jork - mė 11 shtator 2001. Nuk ishin vetėm amerikanėt, por e gjithė bota, njerėz tė zinjė, tė bardh, tė verdh e tė kuq, Musliman, tė Krishter, Ortodoks, Budist, Xhuish(Jewis) qytetarė tė mbi 70 vendeve, pėrfshi edhe Shqipėrinė e Kosovėn, dy vende tė vogla, me zemėr tė madhe. Dhe askush, nuk e mendoj dhe as qė i shkonte nėpėr mend, se kjo ditė e zakonėshme amerikane, do tė sillte njė kob tė madh - njė tradegji.
Por, atė qė se mendonin, kėta njerėz, e mendonin terroristėt , synimet e tė cilėve ishin vetėm pėr tė shkatėrruar, e t'u merrnin jetėn atyre, afro 3.000 tė pafajshmėve. Terror i paparė, nė pėrpjekje pėr tė kallur botėn, nga vėrberia qė kan ndaj e kėtij vendi, i cili i jep dritė e mirėsi tė gjithė njerėzmit.

Nė pėrvjetorin e shtatė tė sulmeve tė 11 shtatorit, nė tė gjithė territorin e Shteteteve tė Bashkuara tė Amerikės, zhvillohen veprimtari pėrkujtimore,. Ceremonia mė e madhe mbahet kėtu nė Nju Jork, vendin ku u rrėzuan dy ndėrtesat mė tė larta, simbolet e ekonomisė amerikane e botėrore. Aty nė orėn 9:03 tė mėngjesit, kohė qė pėrkon me kohėn e sulmit terrorist, mblidhen tė afėrmėt, e gati tre mijė vetėve qė gjetėn vdekjen. Qytetar tė moshave tė ndryshme, kanė pėr tė lexuar me rradhė tė gjithė emrat e atyre qė humbėn jetėn nė vendin ku ndodheshim Kullat Binjake tė Qendrės Tregėtare Botėrore nė Nju Jork.

Ndėrsa, po nė atė ēastė nė tė gjithė qytetin thuhet se do tė dėgjohen, sirenat e vaporrėve, trenave, sirenat e alarmit, tingėllimat e kėmbanave tė kishave, dhe njė moment pėrkujtimorė, ku ēdo njerit i ėshtė bėrė thirrje pėr tė ndaluar pėr pak ēaste nė zyrėn e tij, vendin e punės apo rrugė, nxėnseve e studentėve tė shkollave, pėr tė mbajtur njė minutė zi nė kohėt kur aeroplanėt e rrėmbyer nga anėtarė tė Al-Kaidas i pėrplasėn ato tek Kullat Binjake.

Nė kėtė ceremoni, u lajmėrua zyratarishtė se vendi ku ranė Kullat Binjake ėshtė i pastruar plotėsishtė nga rrėnojat dhe se shumė shpejt do tė fillojnė tė ngrihet kompleksi i ri

Senatori republikan John McCain, i cili ėshtė duke bėrė fushatė nė pjesėn jug lindore tė SHBA-sė,me partneren e tij Sarah Palin, nesėr sė bashku me rivalin e tij dyshen demokrate, Barack Obama - Joseph Biden, dhe do tė zbers nė qytetin e New Yorkut, ku priten tė zhvillohen ceremonitė pėrkujtimore nė kujtim tė viktimave tė 11 shtatorit 2001. Kėtė evenimet tė rėndėsishėm kombėtar mbushur me ndjenjat mė tė forta patriotike tė dy kandidatėt, thuhet se da t'a shfrytėzojnė pėr fushtatat e tyre elektorale.
Nė Uashington, ku njė avion i tretė u pėrplas mbi njė pjesė tė godinės sė Pentagonit, ėshtė planifikuar pėr t'u zhvilluar njė ceremoni tjetėr pėrkujtimore. Presidenti Bush do tė vijė me gjithė administratėn e tij, kongresin dhe senatin do tė ndodhet nė Nju Jork, pėr tė marrė pjesė nė vepritmaritė pėrkujtimore, kėtu nė Nju Jork. Mė vonė ata do tė shkojnė nė Pensilvani, ku u pėrplas njė avion i katėrt dhe do tė mbyllin veprimtarinė pėrkujtimore nė Pentagon -.Flamujt nesėr do tė mbahen nė gjysmė shtize nė tė gjithė vendin.
11 shtatori 2001, ėshtė shpallur me njė vendim tė posaqėm tė Presidentit George W. Bush, si" Dita e Patriotve Amerikan". Pasi, ajo ishte njė datė qė ndryshoi shumė gjėra nė botė, dita kur qytetarė tė pafajshėm u sulmuan pa dallim nė New York, Pensellvani dhe Washington DC. Ky ishte njė sulm ndaj vlerave te perbashketa, si liria, demokracia dhe toleranca, te cilat i ēmon dhe vlerson, ēdo popull liridashes ne te gjithe boten.

Gjashtė koncepte tė projektuara pėr ri-ndėrtimin edhe njė herė tė Qėndrės Tregtare Botėrore - World Trade Center

Shtatė vjet pas tmerrit qė e kaploi Nju Jorkun dhe tėrė Amerikėn, pas 11 shtatorit 2001 nga sulmi terrorist, kur u rrėzuan ndėrtesat binjake, pagėzuar me emrin Qėndra Tregtare Botėrore - World, janė paraqitur planet e reja pėr rindėrtimin e vendit ku humbėn jetėn rreth 3,000 veta, duke pėrfshirė edhe tre shqiptaro-amerikanė.
Firmat e ndėrtimit kanė paraqitur gjashtė plane nga tė cilat do tė zgjidhet njė ose do tė kombinohen elemente tė njėra tjetrės pėr planin pėrfundimtar, kanė deklaruar zyrtarėt e ngarkuar me rindėrtim tė Qendrės Botėrore tė Tregtisė tė qytettit tė Nju Jorkut.

Plani, pėr ndėrtimi i njė kompleksi ėshtė gati, plan i cili thuhet se pėrmbanė “njė komunitet tė gėrshetuar dhe me gjallėri.” Tė gjitha planet e paraqitura deri me tash parashohin njė hapėsirė tė madhe prej pesė deri nė gjaashtėmbėdhjetė hektar, qė do tė shdėrroheshin nė njė pėrkujtimore ku bashkė me ndėrtesat binjake qė u rrėzuanė.
Secili plan i paraqitur, tre ditė ditė para shtatė vjetorit - tė martėn, para publikut amerikan gjithashtu pėrmban gjashtė qiejgėrvishtės - gradaqiele, ku do tė vendosėn edhe zyrat e mėparshme komerciale qė ishin tė vendosura nė ndėrtesat binjake tani tė rrėnuara.
.
Me propozime tė pėrafėrta e tė ngjashme nga ana artitekturale prezantuar nga Enti Publik pėr Zhvillimin e pjesės sė Poshtėme tė Manhattanit (Lower Manhattan Development Corporation), nė bashkėpunim me Pushtetin Lokal - (Port Authority) planet qė u shpalosen janė gjithsej 6 propozime - 6 makete ndėrtesash nė formėn e figurave. Tė cilat, tashmė kanė tė drejtėn tė vihet nė jetė, nga njė punė e madhe qė parashikon edhe rreth 3 vjetė me njė kosto disa miljarda dollarėsh(biljona me masėn amerikane) nė hapėsirėn e zbrazur prej 16 hektarėsh.
E drejta pėr tė marr eskuzivitetin e ndėrtimeve si nga ana artitekturore dhe ajo e ndėrtimit tė kėtij kompleksi madhėshtor me pėrmasa botėrore do tė kryehet nė mėnyr sekrete dhe tepėr tė kontrolluar. Kjo bėhet pėr tė eleminuar spekullimet ose korrupsionin dhe pėr tė ruajtur sekretin e punimeve. Por, si mė tė mundėshmet mendohet qė kjo punė tė mos i bėsohet vetėm njė kompanie tė zgjidhen dy ose tre kompani. Ato mendohet tė jenė punė e disa firmave tė arkitektėve si: Beyer, Blinder dhe Belle dhe ruhen me fshehtėsinė mė tė madhe.

Megjithatė nisur vetėm nga zėrat qė qarkullojnė kėto ditė nė kėtė pjesė thonė se tė gjashtė planet do tė rikthejnė hapėsirėn e zyrave, dyqaneve dhe sherbimeve tė tjera publike e zyrtare qė u humbėn nė kėto
ndėrtesa pėt ti bėrė ndoshta edhe mė tė larta qė tė jetė njė kombinim figurativ qė tė shohi nga tė gjitha anėt tė gjithė hapsirėn prej nga Statuja e Lirisė , Elis Island dhe lagjet rrethuese qė shtrihen pėr rreth Manhattanit deri nė Nju Jersi.
E gjitha kjo u tha bėhet nė nderim tė viktimave dhe dhimbjes qė mbi gėrmadhat e terrorizmit tė ngihet dinjiteti dhe uniteti dashuria e respekti pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Me qėllim pėr tė mbushur kėshtu edhe atė boshllėkun e madh qė ėshtė krijuar si njė "grop" mė e madhe, "grop" imagjinare, krijuar nė zemart dhe mėndjet e ē'do qyetatari amerikan, ende e mbushur me kujtime dhe emocione qė rrall herė e kanė pėrshkruar e pėrjetuar kėtė vend edhe tani 7 vjet mė pasė kur kamikazėt - terroristat kryen sulmin e 11 shtatorit 2001 dhe "ngjyrosėn" me tė zezė tė martėn e asaj dite..

Muzeumi Kombėtar i Kujtimit tė Viktimave tė 11 Shtatorit - "National September 11 Memorial & Museum"

Rreth dy miliard dollar do tė kushtojnė donacionet, tė cilat i kanė pėrgatitur pėr tė dhuruar familjet e viktimave, ish -punonjėsit, dhe materiali i gjetur nėn gėrrmadha nė objektin, Muzeumi Kombėtar i Kujtimit tė Viktimave tė 11 Shtatorit - "National September 11 Memorial & Museum", muzeum i cili po ngrihet pėrmes "polemikash" tė shumta.
Kuratorėt e muzeumit dhe bordi i artitekėve, kanė nė plan qė nė kėtė muze, i cili duhet tė pėrfundojė tre vjet mė vonė, nė vitin 2011, nė 10 vjetorin e tragjedisė mė tė madhe tė historisė moderrne, kanė ndermend tė sjellin nėpėrmjet sendeve tė dhuruara e tė gjetura, emocione tė mėdha, lotė, mos harresė, dhe prekjen e thellė nė zemėr tė ēdo vizitori.

Dokumentare dhe grafika do tė tregojnė pas 10 vitesh se sulmet e 2001-shit janė tė organizuar nga terroristėt dhe organizata Al Qaida. Pėr kėtė do tė flasin provat nė dokumentaret qė do tė shfaqen nė muzeumin Muzeumi Kombėtar i Kujtimit tė Viktimave tė 11 Shtatorit - "National September 11 Memorial & Museum", ku thuhet se janė gjetur mbeturinat e avionve qė u pėrplasėn nė WTC , e mbi Pentagon si dhe rrėzimit tė avionit nė Pensillvani.
Presidenti i muzeumit, Joseph Daniels tha se , "jemi tė befasuar nga vullneti i familjeve tė viktimave, tė cilėt na kanė dhuruar vullnetarisht tė gjitha sendet, prej kartave tė indentitetit, kėpucėt, unazat me vlerė, byzylykėt, portofolėt me dokumenta ose me tė holla, mbetje rrobash, letra tė shkruara para vdekjes, kompjutera, telefona celular, radio, makinat e parkuara rreth godinave, kukulla dhe fotografi tė personave tė humbur
__________________
uliksi31 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-09-08, 08:46   #5
uliksi31
 
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
uliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 nė SHBA

7-vjetori i sulmeve terroriste nė Shtetet e Bashkuara


Zėri i Amerikės
11-09-2008

Dita e sotme shėnon pėrvjetorin e shtatė tė sulmeve terroriste tė 11 shtatorit kundėr Shteteve tė Bashkuara.
Ceremoni nė nder tė viktimave do tė zhvillohen nė tė gjithė vendin. Gati 3000 vetė humbėn jetėn kur rrėmbyesit pėrplasėn katėr avionė linje mbi kullat binjake nė Qendrėn Ndėrkombėtare tė Tregtisė tė Nju Jorkut, mbi ndėrtesėn e Pentagonit nė Uashington dhe nė njė fushė nė Pensilvani.
Njė minutė heshtje nė orėn 08:46 tė mėngjesit do tė kujtojė momentin kur avioni i parė goditi njėrėn nga kullat.
Presidenti amerikan Xhorxh Bush do tė mbajė njė fjalim sot paradite nė pėrurimin e njė memoriali pėr nder tė 184 vetėve qė humbėn jetėn nė Pentagon.
Kandidatėt pėr president Xhon Mekejn dhe Barak Obama do tė marrin gjithashtu pjesė nė disa ceremoni.
Zoti Obama do tė marrė pjesė nė njė ceremoni pranė Qendrės Ndėrkombėtare Tregtare nė Nju Jork, ndėrsa zoti Mekejn do tė marrė pjesė nė njė ceremoni nė Pensilvani.
Tė dy kandidatėt mė pas do tė marrin pjesė nė njė forum partiak nė Nju Jork ku do tė flasin mbi rėndėsinė e shėrbimit ndaj atdheut.
uliksi31 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-09-08, 08:48   #6
uliksi31
 
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
uliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 nė SHBA





uliksi31 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-09-08, 08:51   #7
uliksi31
 
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
uliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 nė SHBA

Shqiptarėt kujtojnė 11 shatorin - Kujtojnė bijėt e traditės Shqiptare



BEQIR SINA, New York

Nė kėtė ditė, dhe kombi ynė hyri nė historin e heronjve amerikan, me tre emra simbol. Mon Gjonbalaj, Simon Dedvukaj dhe Rrok Camaj, janė emra, tė cilėt dotė kujtohen nė mote, nė kėtė vend, si dėshmi e gjallė, se ne jemi Shqiptarė nė rradh tė parė, por jemi edhe Amerikan.


LOWER MANHATTAN NY: Nė tė gjitha insititucionet shtetėrore, flamuri kombėtar amerikan bie nė gjysėm shtizė. Ndėrsa, nė mėngjes fillojn mbahen edhe tre minuta zi, ndalet ēdo veprimtari gjatė ceremonisė sė pėrkujtimit dhe ndizen qirinjė e vendosen buqeta me lule tė freskta nė afėrsi tė Qėndrės Tregtare Botėrore. Fanfarat e anijeve, sirenat e trenave, sirenat e emergjcės, kėmbanat e kishave, bandat muzikore tė reparteve tė zjarrfikėsve e policisė me marrshe funebre, egzekutimi i hymnit kombėtar, dhe ngirtja e flamurit kombėtar, amerikan, shėnojnė nė mėnyrėn mė solmne nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės 7- vjetorin e sulmeve terroriste mbi simbolet amerikane atė tregėtis e mbrojtjes.

Sot, nė datėn 11 Shtator, ashtu si ditėn e martė mė 11 shtator 2001, ora 08:46'00 e mėngjesit, bėhen shtatė vite nga sulmet tragjike terroriste nė tokėn Amerikane. Sot, pikėrishtė, kjo orė dhe data 11 shtatorė 2001, ėshtė dita, kur katėr avionė tė rrėmbyer nga njė grup terroristėsh, sulmuan dy qėndrat simbol tė Amerikės, Qėndrėn Tregtare Botėrore"World Trade Center" dhe Ndėrtesėn e Ministrisė sė Mbrojtes"Pentagonin" dhe kur njė avion tjetėr, u rrėzua diku nė njė fshat nė Pensllvenia.

Pra, sot, ėshtė koha qė tė kujtohen afro 3.000 mijė njėrėz tė pafajėshėm qė vdiqėn me 11 shtator dhe qė tė lutemi pėr ta, pėr familjet e tyre, dhe miqtė e tyre. Atyre mijėra viktimave nga rreth 70 shtete, nga tė gjitha ngjyrat, racat e fet, njė botė e tėrė nė minjatur. Éshtė dita sot, tė kujtohet kjo ditė, dhimbja e tmerri qė shkatojė ajo ditė tek dikush qė qe nė vend-ngjarje, dikush ishte i shtangur me lot e duke mos besuar tek vetja, pėr atė qė po shikonte nė ekranin e televizorit, tek Nju Jork-u, Ushingtoni e Pensillvenia.

7 vjet pas kėsaj ngjarje gjithė Amerika dhe bota i ka syt e mėndjen tek 7 vjetori i pėrkujtimit tė 9-11, e cila ėshttė shpallė dhe si Dita Kombėtare e Patriotėve. Dhe duke pėrkujtuar kėtė pėrvjetor, SHBA-s, do tė bėjnė qė tragjedi tė tilla tė mos ndodhin kurrė mė. Prandaj do tė dėshiroja qė me kėtė rastė tė tregojė edhe arsyet se pse Amerika ėshtė duke e zhvilluar kėtė pėrkujtimin e njė vjetorit tė sulmit terroristė edhe me njė fushatė globale kundėr atyre qė qėllimisht vrajnė njerėzit e pafajshėm.

Kjo luftė ia kundėrven lirinė frikės, ia kundėrven tolerancėn jotolerancės dhe ia kundėrven tė drejtėn asaj qė ėshtė e gabueshme. Nė pyetje janė vlerat qė ne i konsiderojmė si mė tė shenjtat. Sikurse ka thėnė kryetari Bush, "Kėta terrriotsė vrasin jo vetėm pėr tė marrė jetėt por qė tė ndėrprejnė njė mėnyrė tė jetesės…..Ata urrejnė lirinė tonė - lirinė tonė tė fesė, lirinė tonė tė fjalės, lirinė tonė tė votės dhe tė tubimit dhe madje lirinė tonė qė tė mos pajtohemi me njėri tjetrin".

Sot, metropoli i botės Nju Jork-u ka mbi "shpatullat" e tij peshėn e dhimbjes, ka peshėn e dinjitetit kombėtar ka gjihtė amerikėn dhe gjithė botėn e qyteruar . Procesioni kememorativ ka flluar edhe tre familjet e tre viktimave shqiptar, si ēdo ritual gjatė kėtyre vjetėve vizitua kėtė zonė dhe vendosėn kurora lulesh.



Nė kėtė ditė, dhe kombi ynė hyri nė historin e heronjve amerikan, me tre emra simbol. Mon Gjonbalaj, Simon Dedvukaj dhe Rrok Camaj, janė emra, tė cilėt dotė kujtohen nė mote, nė kėtė vend, si dėshmi e gjallė, se ne jemi Shqiptarė nė rradh tė parė, por jemi edhe Amerikan. Shqiptarėt, treguan kėtė ditė se, ne ndoshta janė tė vetmit, kombė nė botė, qė kurr nuk e pranuam ose nxitėm terrorismin nė tokat e tona!


Megjithse, u terrorizuan sistematikisht nė periudha tė ndryshme, nga rregjimet komuniste, andej e pėrtej kufrit shqiptaro-shqiptarė. Viti, 1999-tė, tragjedia mė e tmerrshme e popullit tonė, nė sotė e botės sė qytetruar, pikėrisht athere kur nė trojet shqiptare, shqiptarėt, u kėrcėnuan, deri nė zhdukejn tyre, nga dora kryekriminele, e serbis sė Millosheviqit. Ndijem, dorėn e ngroht dhe pėrkrahejn e madhe tė kėtij vendi i cili pėrkujton, sot, Ditėn e Patriotėve Amerikan - 11 Shtatorin.


Shqiptarėt qė humbėn jetėn nė sulmet e 11 shtatorit: Viktor Saraēini, 51 vjeē: Pilot nė njė prej katėr avionėve tė rrėmbyer nga terroristėt. Rrok Camaj, shqiptar nga Malėsia e Madhe, 60-vjē: Punonte nė njėrėn prej kullave binjake, ku pastronte xhamat nga jashtė. Simon Dedvukaj, shqiptar nga Mali i Zi, 26 vjeē: Punonte nė Qendrėn Botėrore tė Tregtisė. Mon Gjonbalaj, shqiptar nga Kosova, 65 vjeē: Punonte prej 30 vitesh si portier nė njėrėn prej kullave binjake.


Pėrkujtohet 11 Shtatori


Mirpo si do t'i pėrkujtonte BCC seksioni i saj nė gjuhėn shqipe tre viktimat shqiptare tė sulmit terrorist tė 11 Shtatorit Nė gjithė Shtetet e Bashkuara pėrkujtohen 3 mijė viktimat e pesė vjetėve mė parė, kur dy Kullat Binjake u shkatėrruan nga dy aeroplanė tė pėrdorur si kamikazė nga terroristet e Al Qaida-s. Ndėr mijėra viktimat qė humbėn jetėn nė Manhatan ishin edhe tre shqiptarė, Simon Dedvukaj, Rrok Camaj dhe Mon Gjonbalaj.

Nė kėtė pėrvjetor korrespondenti i BBC-sė nė Shqip nė Shtetet e Bashkuara, shpjegonte se si tragjedia e kėtyre viktimave ėshtė kthyer nė shpresė dhe frymezim pėr brezat e tjerė.Nė Manhatan, organizohet njė ceremoni pėrkujtimore pėr mijėra viktimat e 11 shtatorit. Edhe nė Pentagon e Pensilvani, ku u vranė disa qindra qytetarė tė tjerė do tė pėrkujtohet jeta dhe heroizmi i atyre njerėzve qė u zhdukėn nga sulmet terroriste. Do tė inaugurohen shumė pėrmendore dhe rrjetet televizive amerikane kanė parashikuar tė transmetojnė programe tė zgjeruara pėr 11 shtatorin e vitit 2001.

Simon Dedvukaj ishte mė i riu nga tė tre shqiptarėt qė humbėn jetėn nė Manhatan . 26 vjeē, pėrgjegjės i punonjėsve tė mirėmbajtjes sė Kullave Binjake, i porsamartuar me Elizabetėn nga Shqipėria, me shpresa tė mėdha pėr jetėn e familjen, Simoni me personalitetin e tij dėshmonte fuqishėm se edhe kur ke lindur nė Amerikė me prindėr shqiptarė ėshtė e mundur tė ruash e tė ēosh mė tej gjuhėn, traditat e kulturėn shqiptare.

Personaliteti i Simonit u bė shkas qė familja dhe shokėt e tij ta kthenin tragjedinė e tij nė shpresė tė pėrhershme pėr shumė tė rinj shqiptarė nė Amerikė.

Nėna e Simonit qė pėrgjigjet nė telefon duket mė e qetė nė kėtė pėrvjetor se mė parė kur ajo nuk ishte nė gjendje tė mė thoshte asnjė fjalė pėr tė birin. Por pėrsėri, emocionet e pengojnė tė flasė pėr Simonin dhe ia kalon telefonin tė shoqit. Marashi, i ati i Simonit, shpjegon se pėr prindėrit dhimbja e humbjes sė fėmijės ėshtė shumė e rėndė dhe nuk shėrohet kurrė. Marashi thotė se tė trija familjet shqiptare qė kanė humbur pjestarė tė tyre do tė shkojnė nė vendin e Kullave Binjake nė kėtė pėrvjetor pėr t’i pėrkujtuar ata. Por zėri i Marashit merr tjetėr ton kur flet pėr fondacionin e ngritur pėr nder tė tė birit.

“Fondacioni Simon M. Dedvukaj” me qendėr nė New York synon tė ndihmojė tė rinjtė shqiptarė qė jetojnė nė Amerikė tė ruajnė kulturėn, historinė dhe besimet e ndryshme fetare shqiptare. Fondacioni jep bursa pėr nxėnėsit e gjashtė shkollave tė mesme nė New York pėrmes fondeve tė mbledhura nga individė tė ndryshėm qė kontribuojnė nė kėtė fondacion. Familja e Simonit synon qė fondacioni tė kontribuojė nė arsimimin dhe edukimin e brezit tė ri pėr tė bėrė zgjedhjen e duhur nė jetė, pėr t’i shėrbyer jo vetėm vetes por edhe familjeve dhe komunitetit ku ata jetojnė.

Rrok Camaj ishte nė katin e 105-tė kur i telefonoi tė birit, Vincent, pėr t’i dhėnė lamtumirėn dhe pėr t’i thėnė se tani ai do tė ishte nė duart e zotit. Kujtimi i Rrokut ėshtė mbajtur gjallė edhe pėrmes shumė mesazheve tė vendosura nė njė faqe tė posaēme interneti. Tė tri familjet shqiptare shkėmbejnė mesazhe jo vetėm nė ēdo 11 shtator, por edhe pėr festa e gėzime, duke vėshtruar pėrpara, me shpresė e jo vetem dhimbje.

Njė mesazh kujton ditėn kur nė gusht 2001 Rroku sė bashku me katėr vėllezėrit e tij ishin takuar pas shumė vitesh. Ndarja pėr t’u kthyer nė New York ishte e vėshtirė dhe do tė kthehej nė dhimbje pas sulmit tė 11 shtatorit. Per hartuesin e mesazhit, vdekja e Rrokut u kthye nė njė mėsim tė dashurisė pėr njerėzit, pėr familjen dhe shokėt. “Pėrqafoji tė afėrmit e tu njėsoj sikur nuk do t’i takosh pėrsėri mė vonė, se nuk i dihet nėse do t’i shohėsh mė tė nesėrmen”, thuhet nė mesazh.

Mon Gjonbalaj e donte shumė punėn dhe refuzonte tė dilte nė pension, megjithėse e kishte mbushur moshėn. Nė telefonatėn e fundit nga kati i 86-tė i kullės binjake numer dy, amaneti i tij ishte qė fėmijėt e tij tė bėheshin tė fortė dhe ta mbanin familjen tė lidhur ngushtė. Familja pėr tė ishte gjėja mė e ēmuar. Salė Gjonbalaj, i biri, mė thotė se edhe pse kanė kaluar kaq vjet, babai i tij ėshtė i gjallė nė kujtesėn e tij dhe tė familjes.

Mė tė dhimbshme bėhen kėto kujtime kur ai shikon nė televizion lajmet qė lidhen me terrorizmin. Por Sala shton se familja e ka pėrballuar dhimbjen dhe ka mbetur e fortė siē e dėshironte Mon Gjonbalaj. Madje, nė kėtė pėrvjetor, motra e tij, Shkurta, pas shumė vitesh martese u shtua me njė djalė, duke plotėsuar njė nga dėshirat e tė atit, thote Sala. Kujtimi i gjyshit Gjonbalaj do tė jetė njė frymėzim pėr nipin e lindur nė njėrin prej pėrvjetorve tė 11 Shtatorit.


uliksi31 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 13:29.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.