PDA

View Full Version : Ervin Hatibi


Preshevar
26-06-07, 22:25
Ervin Hatibi eshte nje nga poetet e brezit te ri, ose me mire e brezit rinor te fundkomunizmit. Ismail Kadare ka thene se Hatibi eshte vazhdimesia dhe e ardhmja e poezise moderne shqiptare, pra nje talent qe e ka treguar veten qe kur ishte vec 15 vjec. Ervin Hatibi ka shkruar shume poezi te "modeleve" te ndyshme, pra mund te gjejme nje potpuri stilesh ne poezine e tij. Dallohet per origjinalitet dhe perdorjen e mrekullueshme te gjuhes shqipe. Poezia e dhene me lart eshte shkruar nga Hatibi per grupin e muzikes se lehte Ritfolk, te cilet e kane kthyer ate ne kenget e tyre me te preferuara nga publiku shqiptar. Pothuaj gjitha tekstet e kengeve te Ritfolk kane dale nga pena e Ervin Hatibit. Ketu do gjeni nje poezi me tone moderne te ketij poeti te ri. (cit. Alban Tartari)

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/thumb/2/23/AA3-13.jpg/180px-AA3-13.jpg
Ervin Hatibi

Preshevar
26-06-07, 22:26
NETE SHKURTI



Tė shtėna
Nata shpohet e pikon
U mbush qyteti me ujė prej macesh
Tė shtėna, tė shtėna
Rrėzohet gjumi pėrmbi nėnat
Rrjedh nėpėr udhė qumėshti i gjirit
Valiumi
Frika qytetare, meshė e mekur nėn bankat e drunjta
Tė shtėna tė shtėna
Zhurmojnė nėpėr qepalla kėpucėt e rėnda
Me kėmbė tė mitura ushtarėsh brenda

Preshevar
26-06-07, 22:28
ATDHEU TURIST




Kamarda ishte kėtu


Pantallonat e shkurtra


Aparatin fotografik nuk e shqiste dore


Vėrtik kokėn me flokė tė bardhė linēuar


Flokė tė bardhė, vargan turistėsh me kėrcinj konserve


Plakė prej shėndeti dhe qershori


Nėn bluzat e bardha lisho e vesh trupin


Zhurmė zanoresh janė thithat gjinore


Tek hapin rrathė tė shtrembėr nė ujin e ndenjur te bluzės


C'farė drithėrash Kamarda, plot


Jot shoqe parkon nė pleqerinė poshtė bluzės


Nuk e lėshon aparatin, emri i markės


Me Y greke, qė ndryshe kalamajtė e shqiptojnė


Tė pisėt lypin ēamēakiza e qindarka


Tė pisėt, tė shprishur gjaku


Plaka shtrėngon


Qemerin e kishės, qė sapo doli


Ata shkruajnė se ishin aty


Tė dy ēift pleqsh


Kamarda kthehu nė katund.


Aparati fotografik, aparati fotografik


Kėrcinjtė, falanga falangjesh, turistėt e zbardhur


Turistėt, turistėt, me flokė tė bardhė, tė verdhė


Kisha ku u martua Kastrioti


Ishe aty Kamarda


Shtrėngonit aparatin fotografik, kėtu tė vjedhin


Dy cicat si njė autobus i vetėm pėrmbi hartėn gurore e pluhur


Qumėsht pluhur ish-qumėshti italo-shqiptar

Preshevar
26-06-07, 22:29
Afrohu



Dua ti harroj sot fjalet
le te flasin vete veshtrimet,
le te flase dora qe dridhet,
ketu mbi kitaren time.


Se kur erret bie nata
nje drite ndizet brenda meje,
njerezit fytyrat fiken,
asgje tjeter s'ndjej vec teje.


Neper jave rrjedh trishtimi
cigaren prape kam filluar
nuk je ndryshe nga te tjerat
vetem une kam nryshuar.


E terhqeh imazhin tend,
dhe veten neper gjume
jemi bashke, por ne agim,
i vetem mbetem une.


Te shoh me qarte kur ti je larg,
afrohu te te dua
dhe nese kjo eshte loje
nuk me pelqen te luaj.


Dicka mire e kam ditur
vajzat vdesin porsi lulet
nje petal qe me solli vjeshta
permbi floke vjen e me ulet.


Te shoh me qarte kur ti je larg...

Preshevar
26-06-07, 22:30
MERZIA



Merzia varferon vec pjese te trupit
Te cilat fshihen nen bust
Merzia, piedestali qe me larton
Kesaj rruge pa tradita, pa barrikada
Te pjek merzia, merzia, merzia
Sic piqet nje pikture anitike, plasaritet verniku
Pluhuri mbi pikture i josh qepallat te ulen
E tonet kuqerreme te burojne nga merzia
Prej piktures e sajojne dhomen e vetevrasjes,
ku perdet u ulen
eshte dhoma e mire e miqve, me veles
I je qepur nje karrigie te rende dhe nuk del kurre
Nga titulli i librit, brenda te cilit sigurisht qe ti
ekziston
Nen emra te rreme e kujtese te njellojte
Ne nje cep te bibliotekes do ta gjej te vjeter librin
Merzia, merzia
Merri gjymtyret e mija e hidhi ne ndonje loje
Ku vec mund te humbet
Vec te mos e prek me trupin
As te falem me to nuk dua
Ose i nderroj gjymtyret me floket e mij
Ah, floket e mij dy here te prere, aq te gjate
Mes tyre gjendesha mes nje kopshti trendafitesh ujitur
pa gjak
Ku stolat kendonin me ze te harruar
shatervani...
Aty midis flokesh i shpetoja njerezise
Tek me sy te mbyllur ecja e s'me shihnin
Kerkoj floket e mij qe qene te verdhe
Po krejt ma thithnin te keqeni dhe me linin mua
Vec merzira te mira
Po tani qe pa floke kam mbetur, pa njerez kam mbetur
Merzia
Eshte dicka e hidhur qe nuk ben dot pa te me
Si edhe pa e quajtur pikellim apo me fjale me te ndera
eshte dicka qe vertet te kthen ne bust
Barkun me qime e kofshet t'i fsheh e t'i ruan
Ne uje te mbyturish
Qe t'i kesh per pleqeri
Tani qe zhduka edhe floket e shenjte
nje figure e lojes me letra jam bere
Duke buzeqeshur me nje lule gazi ne dore
Me ca rroba te stolisura fort
Bust, bust spathi, si fant
Me dy koke e kater duart me thika e gjethe te gjumit
Tanime merzia si nje gjarper pellumb
Ne nje fole thurur prej flokesh te ngordhur
Ngroh si veze dy kokat e mija
Njera eshte per vrasje, tjetra per vetvrasje.

Preshevar
26-06-07, 22:30
Deshire dhe Heshtje



Tej dritares eshte ngrohte
njerez jan ulur ne tavolina
qyteti nis e del prej vetes
ne rruge bredhin klube e makina
Nuk eshte e thene te jem krejt i vetem
s'eshte e then te jem as vete i dyte
me miq te rastit po te mbushet nata
nje vend do gjej ku the clodh syte.
Kam ftohte e s'te shoh prane
mendoj, mendoj se si
avujt e ngrohte te frymes time
si zogj te bardhe e te verbuar mberrijne te ti
ne enderr vijne, e qete kendojne
e une me syte pak mbyllur ri
koken ngre lart, degjoj ngadale
kengen e hene te brisht si zane qe solle ti.
E di se hesht hija ime
e di se lotet s'flasin kur
ata ata degjojne vec fjalet e mia
ne heshtje qendrojn dhe ata si une
Pas pak ngadal do te iki
qe lotet te shkoj ti fshi diku
ketu prane mbase atje larg
pas pak ngadal do kethehem une

Preshevar
26-06-07, 22:31
auto



flene Ne Xhepa
Letrat E Paderguara
I Ndjej Nen Lekure Rreshtat Te Peshperijne
Zarfat Tek Dridhen
Filateli Qe Te Dashurit Nuk Do Te Mundin
Te Ma Shqisin Nga Mishi
Jane Letra Qe Mbase Edhe I Shkrova
Por Vetes Ia Dergova
Ne Adresa Te Largeta
Thuaj Se Veten Dua Te Sqaroj
Me Arsyet E Te Tjereve
Per Pamundesite E Mia
Me Flene Nen Lekure
Letra
Nje Tufe E Tere
Letra Qe Mbase Edhe Do Te Nisen
Ne Fakt U Nisen, Por Per Tek Une
Qe Si Kuti Postare E Vjedhur
Grumbulloj Per Vete Nje Fare Ngrohtesie, Fjale Te Mira
Qe Vete I Shkrova Per Te Tjere Aq Mire
Sa Nuk Mundet Askush Te Me Shkruaje.

Preshevar
26-06-07, 22:32
poezia E Humbjes



ti Asnjehere S'e Kupton Cfare Humb
Lodron Si Nje Mace Ne Hapesiren
E Gjelber Te Syve Te Tu
Dhe Une I Fyer I Poshteruar
Te Pergjoj Pas Hijes Sime
Behet Vone, Sa Vone Nga Ndarja
Une Mbi Prush Thyej Shkarpa
Si Idiot I Fryj Hirit
Ndizu Zjarr
Dhe Hedh Aty Lule, Shami, Vjersha
Rrobat E Cdo Gje Qe Kam
E Ngel Nje Lakuriq I Varfer, Zhveshur
Qe Zjarri Dot Me S'e Ngroh.
Ti Asnjehere S'e Kupton Cfare Humb
Lodron Si Nje Gjethe Ne Lulishtet Pa Ane
Te Syve Te Tu
Por Une Dua Te Te Dua
Me Cdo Kusht

Albanian eX|PerT
26-06-07, 23:15
Ismail Kadare ka thene se Hatibi eshte vazhdimesia dhe e ardhmja e poezise moderne shqiptare,
Kur ishte Ervini ne Shkup per te ekspozuar pikturat e tij, nje shkrimtar i Shqiperise tha: "Per kete, Kadereja ka thene se eshte poeti me i madh i shqiptareve" edhe pse nuk e njihja piktorin ne ate kohe u gezova qe kemi poete te brezit te ri qe premtojne shume per kombin tone.

Do e vecoja nje strof te tij, qe me ka pelqyer shume e nuk e kam harruar:

Do t'i harroj sot fjalet,
le te flasin vet veshtrimet,
le te flet dora ime,
qe po dridhet n'kitaren time!

Eshte shume poezi e bukur, mirepo vetem kjo strof me kujtohet!

Albanian eX|PerT
26-06-07, 23:29
poezia E Humbjes






ti Asnjehere S'e Kupton Cfare Humb
Lodron Si Nje Mace Ne Hapesiren
E Gjelber Te Syve Te Tu
Dhe Une I Fyer I Poshteruar
Te Pergjoj Pas Hijes Sime
Behet Vone, Sa Vone Nga Ndarja
Une Mbi Prush Thyej Shkarpa
Si Idiot I Fryj Hirit
Ndizu Zjarr
Dhe Hedh Aty Lule, Shami, Vjersha
Rrobat E Cdo Gje Qe Kam
E Ngel Nje Lakuriq I Varfer, Zhveshur
Qe Zjarri Dot Me S'e Ngroh.
Ti Asnjehere S'e Kupton Cfare Humb
Lodron Si Nje Gjethe Ne Lulishtet Pa Ane
Te Syve Te Tu
Por Une Dua Te Te Dua
Me Cdo Kusht

wow, shume e bukur, shume domethenese....

hasanmehmeti
20-03-08, 21:57
KUSHTUAR KALAMAJVE QE E GDHIJNE NE KEMBET E ”PESEMBEDHJETEKATESHIT”

Nates
Vezullojne si peshq jetet tona
I diktojme me avullin tek hov
Nga goja
Tek brof si gisht fėmijė
Prej vrimes ne corap

I ftohti
Me tri pale dhemballe
Shtrengon duart e popullit si me prange
I ftohti po ashtu mpiks e zbardh
vesen e erret mbi trotuar

Natėn dimerore ne qytete
Drita ka marrė yjet mbi vete
Si ēuna te rinj nga provinca
E i puneson
Ne shkronja tabelash me neon
Bar ”London”
Taverna “Blue Sky”,”Alfa Bank”
Hotel “Tirana International”
Shpejtesise se drites i kercen pėrsipėr
Anglisht
Pingul i ftohti si njė luzme me pinguine
Qe hidhen vrik nga kati i pesembedhjete
Me kokė
dhjetra mijė cope pinguine te tejdukshėm
Ne ere
Qyteti bombardohet me frigorifere. Tė gjithė ne prize

Ne kėmbė te hotelit
I fshihen qiellit
Femije pa shtepi
Veshtrojne shkronjat nėpėr graffiti
Elektrike
Derisa sytė u digjen prej asaj drite
U bėhen hi
E kėshtu ne atė erresi/nis i merr
Gjumi i nates/e i grumbullon
Me autobusin e vet transparent
Xhamathyer/pa shofer

Mos i fol shoferit meqė s’ekziston
Nderro pozicion ne ēdo stacion
Qe tė mos mpihesh rrotullohu nga pak
Nga e djathta ne te majte
Si njė qengj ne hell symbyllur{sikur enderron}
Me hurin pėrmes vetes qengji, si vija
Kur S-ne e dollarit penetron

kur isha me i vogėl, shkronja g
Me ngjante me njė milingone
Pastaj s-ne shikoja qe ne fakt ėshtė njė dhelper
A-te janė arinj
F-ja ngjan me njė kafshe krejt tjetėr
Gjirafe
Po ti ke ftohte, e veē kėsaj
Nuk di as te lexosh
Mbyll sytė dhe mbush koken me prushe bosh
Tabelash drite
Ku alfabeti rri nuseron
Mbi njė karrige elektrike
Ti mbeshtillesh me tepėr
Pas qenit qe fle
Bri dritareve te kuzhines se hotelit
Jeni mbeshtjelle
Ambalazhe pėr banane apo artikuj te tjerė
Femije dhe prapė fėmijė!Nise te trashegosh botėn
Duke u nisur nga i ftohti
Ngroh sytė me reklama
Nxjerr avull nga goja dhe je fėmijė
Nise ta trashegosh jetėn tonė, shoqėrinė
Pėr fryme
Nėn shkronja nomade qe ecin gjithė naten
E u shmangen shumė fjalėve pėr te dalė kėtu
Neper elektro-graffiti banale komerciale
Dhe hutohesh;
njė hallkez e vogėl je, ne zinxhirin
E te ftohtit klasor
Qe dėshmojnė
Tė gjithė
pėrfshirė dhe ata qe s’merdhijne
Njė halkez ende prej ari je
kapur ne renditje me njė qen
Dhe ai prej ari te ftohur krejt
Kapur rresht, pėrdore zinxhir
m
Me dyzinat e lypsave te mitur, prostitutave
Me ēmim te lirė
Dhe me gjunjet te ngrira si gjinj morgjesh ato
Patrullojne krahehapur, te gatshme pėr t’u vrarė
Ne shesh-masakrat e qyteteve te nates anembane

Rrethuar
Nga yjet prej neoni limoni
Tė flamurit festiv evropian

Tė ftohurit ne kėtė botė
Janė vete i ftohti
Janė ky zinxhir mishi prej politike dhe moti
Zinxhir ashensori
Vertikal trashegimie qe na vjen thelle nga historia
Qe nxjerr turma-turma me asfiksi
nga zgafelle e minierave fytyrendrakur
Pėr ne transhete adoleshente te luftės se pare,me debore
U lidhet pėr kercinjsh reumatike roberve rremtare
Ne galere
Njė zinxhir me ar minierash
Pėr sahatin me qostek te lare ne ar
Tė Bakuinit, Cese, Karlosit-Ilic
Bombe, flamur, draper, cekic
Ti nuk e kupton kėtė siklet qe vjen
Nga poshte ajrit
E te lidh
Pandalshem-pastaj gishtat nuk janė me te tute
Ke doren tėnde ne xhep, s’ėshtė hajdut
Ti veē shtyn orteqet e bardhenjta
Tė frymes
Qe te zgjatohen rreth fytyres
Si mjekra fallco
E plakut paftyre te vitit tė ri

Tė kesh ftohte
Do te thotė
Se s’di gjė pėr ty njeri
Gjalle ne botė
Qeveria dhe media te fsheh
Si monedha ne kek
Ne darken e bamiresise se fundvitit. Tė fshehin
Pas se vėrtetės se hidhur te druve te shtetit
Emri yt si formula e gazit te perditshem
Harruar nėpėr tuba
Verret
Perdhe nėpėr zorret e Rusise apo Algjerise qe ha qebap
Me mishin e vet
Teksa luhatet e dridhet bursa
Ti ke ftohte, jo fėmijėt e atyre qe te zhdukin
Nga ekranet, kopertinat me reklama/madama
Nuk merdhin femija
Qe si kangure mbartin nė fund
Tė matrioshkes se moshes. Si ca gladiatore te penduar
Tė afrohen kokezbuluar ngadalė
Pronare kantieresh, qeveritare
Me helmetat e mėdha publike ne duar

Femije si ti bėhen sapo i mallengjen ndonjė
vjershe e perkthyer apo gote shampanje
Femije,por qe s’kanė ftohte si ti janė
ministra, vipa, mendimtare zyrtare
Trashegimtare shtatė brezash
Rojtaresh pylli qe ngrohen
Me vatrat te ndezura
Si festa,
Me drute stive
Ata
Qe na vėnė revolucionin si alternative
Pėr te na qeverisur me friken nga ai
Ata qe na trembin me anarkine
Ata qe deformojne fenė dhe fjalinė
Pėr tė mos prishur rehatine
Pėr mos te te ngrohur
Mbrohen pas faktit se nuk te kanė njohur
Personalisht
Nise jetėn mbrapsht ta trashegosh
Me hipin nervat
Kam frikė
Mos behesh komunist;me keq
Frigohem mos harrosh
Tė ftohtin
I cili ėshtė ata qe te lane
Tė kesh ftohte
Frigohem se mos mendosh
se te ftohtin s’taka kush borxh
Semos te duket vetja tepėr
Se mos behesh i eger
Se mos behesh vrasės serial, ku i dihet
Dhe na fut ne shenjester
Si ne njė varr te perbashket
Tė gjithėve qe djegim drute e Zotit
Popullin Kain te te ngrohtit

hasanmehmeti
23-03-08, 21:55
Hakmarrja e pulave


E gjithė Bota ėshtė nė kaos, por mė shumė nga tė gjithė, duket se ėshtė propaganda. Nuk di kush ma ka mėsuar kėtė fjalėn tjetėr tė urtė qė fillonte me temeo danaos: “I Kam frikė grekėt edhe kur dhurojnė pula”…Njė fantazmė sillet nėpėr Evropė, bile jo vetėm nėpėr Evropė! Njė fantazėm pulash!

Nga Ervin Hatibi

Kaq i stėrpėrdorur ėshtė ky parafabrikat nga “Manifesti…”, sa nuk tė bėhet mė ta lexosh gjėkund, e jo mė ta shkruash vetė (ėshtė tė paktėn e dyta herė qė e pėrdor nė shkrime kėto vitet e fundit). Po gjithsesi pėrherė e mė adapte duket pėr t’u pėrdorur. Nuk ėshtė kėsaj radhe ndonjė konspiracion, as ndonjė pritshmėri dialektike klasore. Njė fantazmė pėrmbi Evropė… Duke ndjekur me sy nė TV atė rripin e lajmeve qė gjarpėron nė buzėn e poshtme tė ekranit, paralel me numrin e viktimave qė vdiqėn nga shpėrthimet e sotme nė Bagdad, mėson se…nė Britani kanė ngordhur 30 kanarina… pritet me padurim tė dalė ministri i Brendshėm apo i Shėndetėsisė tė japė ndonjė konferencė shtypi… Nė njė apartament nė Bruksel pėr shembull a nė Milano, mėson nė lajme se u bėnė bastisje dhe u arrestuan tė dyshuar si terroristė tė Al Kaidės, dhe sheh policėt anti-terror me maska e skafandra. Me po tė tilla maska e skafandra i sheh andej nga Rumania duke arrestuar nėpėr fusha ndonjė patė apo gjeldet tė dyshuar pėr mbartės tė njė epidemie apo pandemie qė mund tė vrasė disa qindra herė mė shumė njerėz se Bin Ladeni e Xhorxh Bushi bashkė. Me sy nga qielli rrijnė njerėzit, duke parė nga kufinjtė e lindjes se mos nxijnė me helmin imagjinar tufa lejlekėsh e dofarė zogu infektues: fermerė, pularritės, zoofilė, nėna tė alarmuara, epidemistė, ornitologė, detektivė tė scoop-it, mileniaristė qė presin apokalipsin e rradhės, rrijnė me sy prej qiellit. Nė shtypin ndėrkombėtar bile u hodhėn edhe hipoteza tė tilla qė e lidhnin gripin e pulave me strategjitė e luftės baktereologjike tė terrorizmit ndėrkombėtar. Ka diēka tė vėrtetė nė frikėn e se mos pulat i ka infektuar Al Kaida: edhe turqve kėshtu u pat dalė nami aty nga fundi i mesjetės kur bombardonin kėshtjellat e rrethuara me qen e pula tė sėmura… Tendenca qė kanė pėr t’u bėrė tė rrezikshme kafshėt kėto vitet e fundit ėshtė e pabesueshme dhe nė rritje: nuk ėshtė turp tė trembesh nga pak me qentė e tigrat e gjarpėrinjtė, hajde de edhe me shqiponjat, po …pulat! Tė ruhesh nga pulat, apo nga lopėt mos ēmenden! Proporcioni i rrezikshmėrisė ėshtė nė pėrpjesėtim tė zhdrejtė me pamjen dhe namin qė kanė kafshėt. Nė fillim ishte lopa! Tashmė pula ėshtė ajo qė bėhet logoja e katastrofės sė rradhės, ajo e cila tradicionalisht nuk na ka bėrė ndonjė tė keqe: mė e madhja ēudi qė kemi pritur prej saj ėshtė ndonjė kokėrr vezė me dy tė kuqe… Kaq! Gjithė ajo kohė qė kemi kaluar duke lėmuar karakterin e njerėzve mė tė butė se ē’duhet me shprehjen “ėshtė pulė fare”, apo kompozitat “zemėrpulė” kanė dalė pėr momentin jashtė objektivi, me po atė shpejtėsi me tė cilėn syri tė rrėshket nė menu nga pjatat ku turfullon shpendi problematik (Shėnim: devijimi nga menuja me pulė ka vetėm arsye psikologjike, dhe aspak fiziologjike. Sigurisht qė autori nuk merr pėrsipėr tė jetė duke prodhuar ndonjė panik nė lidhje me tė ushqyerit me pula.) Nė vitin 1994 doli filmi “Chicken Park”, film qė karikaturizonte “Jurassic Park”-un e Steven Spielbergut. Si pasojė e ca alkimive tė dėshtuara nėpėr laboratore, njė soj i ri gjigand pulash niste tė persekutonte personazhet e filmit duke i ndjekur kėmba-kėmbės nėpėr njė labirint korridoresh deri nė fund tė filmit. Makthi qė provohet tek versioni me dinosaurė i ndjekjes, ėshtė relative, pėr sa kohė qė dinosaurėt njėherė e mirė janė zhdukur, e nuk i sheh me sy. Po pulat janė prezente dhe janė kthyer nė faktor global frike. Disa pak kohė mė parė, arkipelagut tragjik me varre kolektive ballkanike, tė njohura apo jo, autoritetet sanitaro-kufitare tė Republikės i shtuan njė njėsi tė re, mbushur kėsaj radhe plot me pula tė dyshuara nga Greqija. Pula ende gjallė, mijėra flatra dhe kokoritma pa ajėr, bllokuar nėn njė dhé ekskavatorėsh. Pamja makabre, e cila gjithsesi u rrotullua edhe nė ndonjė ekran evropian, mė kujtoi njė shprehje tė vjetėr qė ma ka mėsuar gjyshja, e cila, ndjesė pastė, komentonte kėshtu veprimtarinė gėrmuese dhe tė zellshme tė pulave tona nė oborr. Shprehja thotė: “pula nxjerr tė vdekurin prej dheut”. Nuk ka mundėsi qė kjo fjalė tė ketė dalė kėshtu kot e kot…Gjithsesi, gojėt e liga, ato qė nga anėt tona janė tė shumta dhe e hapin ditėn duke u helmuar esėll me kafe, kėto gojė pra mėtuan se Greku, si edhe Turku gjatė mesjetės, po e mėsynte vendin e Shqipeve, me Pula tė infektuara, tė cilat po ashtu si Kali i Trojės, nėn pamjen e paqme, tė mirėnjohur dhe tė sipėrpėrmendur, fshihnin vdekjen.

E.Hatibi

hasanmehmeti
23-03-08, 21:56
GAY

E.Hatibi

Vite mė parė po bisedonim me ca studentė francezė pėr sensualizmin natyral tė mesdhetarėve, edhe pėr zakonet e ēlirėta tė tyre. Pėrvoja e lashtė thotė se ata janė babaxhanė, pėrqafohen e puthen me shoku-shokun, dhe ecin krah pėr krah. Francezėt buzėqeshėn, dhe thanė se tashmė nė Marsejė, ku ata jetonin, kjo klishe tashmė kishte hyrė nė muze. Marsejezėt ishin tė detyruar tė ecnin me distancė nga njėri-tjetri, si edhe tė ishin tė kujdesshėm nėse takoheshin edhe pas njė muaji pa u parė. Burrat nuk duhet tė tregonin afėrsi nė publik, pasi tė pranishmit, ende mesdhetarė, mund tė mendonin keq pėr ta: (homo?) Puna ėshtė se homoseksualėt, gjithnjė e mė krenarė pėr seksualitetin e tyre, janė krejt tė lirshėm, kurse tė tjerėt ndihen tė kontraktuar. Ekuilibri i dikurshėm ėshtė prishur.
Nė viset ende jo shumė mesdhetare tė Greqisė sė vjetėr, (Mesdheu u bė vetja fill pas protagonizmit semit) pederastia bėnte pjesė nė sistemin pedagogjik tė gjimnazeve tė Spartės. Bile dhe riti i burrėrimit tė adoleshentit, dhe hyrja e tij nė radhėt e luftėtarėve, konsideronte kėtė, qė ai bashkė me njė luftėtar mė tė moshuar duhet tė izoloheshin bashkė nė njė pyll pėr njė farė kohe, duke u marrė me gjah si edhe me mėsim-dhėnie e mėsim-nxėnie mbi aspekte tė jetės adulte. Nė vazhdėn e “hedhjes baltė mbi luftėrat-epope”, unė do tė denoncoj edhe ambiguitetin e luftės sė Trojės, si luftė edhe kundėr tė huajve, por edhe si luftė civile. Akili dhe Aga Memnoni siē dihet&duhet grindeshin pėr punė femrash, por edhe ushtarėt e thjeshtė, pėr vite tė gjatė me radhė duhet tė jenė kacafytur me njėri-tjetrin nėpėr tenda, pėr tė fituar favoret e bashkėluftėtareve mė tė rinj e mė tė bukur. Kėtė nuk e shpika nga koka me ndonjė qėllim tė posaēėm ndaj popullit vėlla grek: kėto gjėra i thonė pa u skuqur studimet historike.
Pėr hir tė historisė vjen edhe Mesjeta, me shkishėrimet, me inkuizicionin me akuzat pėr sodomi Leonardo da Vinēit bile edhe ndaj njė urdhėri tė tėrė murgjish (Templarėt). Pastaj duke shfryrė hyjnė nė histori makinat me avull, “Liri-Barazi- Vllazėrina”, Kapitali&Mbivlera, Verlaine& Rimbaud, Luftėn e Parė e tė Dytėn, Woodstock-un e Vietnamin, Murin e Berlinit dhe Olimpiadat Gay, pa harruar AIDS-in.
Pas kėtyre kapėrcimeve subjektive nė qytetėrimin perėndimor, arrijmė nė ditėt e sotme, ku tė flasėsh pėr homoseksualizmin nuk ėshtė e vėshtirė, nuk tė duhet ndonjė energji e posaēme prej eksploratori hamendės apo kontestues. Tanimė gjėrat janė ashiqare. Informacioni ėshtė i bollshėm, aq sa tė lejon tė nxjerrėsh pėrfundime pėr formėn publike qė ka marre fenomeni, bile jo kaq pak sa tė kufizohesh nė pėrshtypje indiferente. Kjo ėshtė diēka qė tė provokon disa sjellje tė posaēme.
Studime tė panumėrta psikologjike nuk kanė arritur dot tė gjejnė se ēfarė ėshtė ajo qė i pėrcakton drejtimet seksuale tek njeriu. Edhe njė bindje e vjetėr se devijimet homoseksuale shkaktohen nga mungesa e hormoneve gjinore, tashmė ka rezultuar si faktor anėsor. Eshtė pranuar si shpjegim, njė amalgamė hipotezash psiko-sociologjike pėrmbi fėmijėrira tė vėshtira, pėr identifikime me prindin e seksit tjetėr, etj., etj.. Por tashmė, njė gjė ėshtė fiksuar: Pėr homoseksualizmin nuk flitet mė si pėr njė sėmundje, po si njė dimension “tjetėr”. Prandaj edhe me sa duket, kjo pėrligjje duke i dhėnė tė drejtė qytetarie, ka ndihmuar nė ekspansionin gay.
Nė Lindje e nė Perėndim, pėrherė tė qenit gay ėshtė ballafaquar me pėrbuzjen dhe bojkotimin. Jeta e njė gay nė publik ka qenė njė alternativė e dyzimit. Sapo shoqėria e zbulonte “alienin”, niste procesi i diferencimit, persekucionit, pėrzenia nga puna dhe penalizimi. Mjafton tė kujtojmė gjyqet ndaj Oscar Ėilde, Paul Verlaine. Por nė vitet e dekadencės, midis dy luftrave, vihet re njė farė liberalizmi, nis hapja e lokaleve “vetėm pėr burra”, “vetėm pėr gra”, ku u prezantuan edhe travestitėt (burra tė veshur si gra, e anasjelltas) . Proces ky qė u ndėrpre nga ardhja nė fuqi e regjimeve fashiste autoritare, si edhe nga funebriteti i luftės sė Dytė.
Intoleranca pas luftės vazhdoi, por sidomos dalja nė skenė e sėmundjes AIDS, karakteristike pėr komunitetin gay (mashkullor) , bėri qė kėta tė organizoheshin nė shoqata e grupime, gjė qė ēoi nė konturimin e njė levizjeje tė pėrbotshme. Tashmė homoseksualėt duke mbajtur nė shpinė krahas akuzave pėr perversion edhe akuzat pėr bartės tė AIDS, u gjendėn edhe mė tė privuar nga tė drejtat pėr shkollim, punėsim e pėrgjegjėsi shoqėrore. Nisin demostratat, manifestet dhe format spektakolare tė protestės nga ana e elementėve gay nė fushėn e artit e tė modės. Njė lėvizje e vėrtetė pėr barazi dhe integrim. Gjithashtu edhe njė lėvizje pėr ta ēdemonzuar homoseksualizmin, pėr ta paraqitur si njė zgjedhje natyrale. Rezultatet e kėsaj faze tė levizjes, ia arritėn tė fashitnin pak urrejtjen patologjike tė njerėzve ndaj ketij fenomeni, dhe fundi i fundit t’u kujtonin se njė gay ėshtė njeri si tė tjerėt.
Por nga ana tjetėr lėvizja nė fjalė nuk kontribuoi vetėm nė normalizimin e marrėdhėnieve me shoqėrine. Duke shfrytėzuar zbutjen e opinionit ndaj tyre, [email protected] i dhanė vetėmbrojtjes pėrmasat e njė ofensive pėr t’u pėrfaqėsuar nė tė gjitha planet e jetės shoqėrore e politike. Lėvizja gay evoluoi nga njė lėvizje integrimise nė njė lėvizje integraliste. Gay kėrkon tė celebrojė zyrtarisht martesa. Gay kėrkon tė celebrojė religjiozisht martesė e vet. Gay kėrkojnė tė adoptojė fėmijė e t’i edukojnė nėpėr familjet gay. Kur pinguinėt meshkuj tė kopėshtit zoologjik tė Berlinit, muaj mė parė, dhanė shenja tė ashpra homoerotike, dhe kujdestarėt vendosėn t’i “riprogramonin” duke i “detyruar” tė rrijnė me femra pinguine, protesta serioze nga komuniteti gay u mobilizuan pėr tė mbrojtur zgjedhjen e lirė tė shpendėve nė fjalė…. Mė e bukura ėshtė se shumė nga kėrkesat qė pėrmenda mė lart, tashmė tė shtypura me shkronja tė pastra nėpėr legjislacionet e shumė vendeve tė Europės, mund tė kthehen edhe nė klauzola pėr legjislacionin blegtoral. Pround to be gay, krenar qė jam gay - ėshtė njė parrullė e vjetėr e lėvizjes. Megjithėse nė botėn e artit, sportit, modės, tashmė edhe politikės ka mjaft gay, prapė sė prapė ėshtė parė e arsyeshme tė sajohen Olimpiadat Gay, Miss Gay, festivale Filmi Gay e sa e sa tė tjera grumbullime vetėm pėr ta. Liderėt e lėvizjeve gay, sa herė japin deklarata e intervista, pėrdorin termin “heteroseksual”, kur i referohen pjesės “tjetėr” tė botės jo-gay, duke u pėrpjekur tė thonė kėshtu mbase, se nuk ka asgjė tė keqe po tė jesh heteroseksual… Edhe heterot, njerėz janė… Paragjykimet kanė nisur edhe nė kampin gay, kurse nga ana tjetėr, njerėzit normalė, ndonėse jo mė me mendėsitė e njė dekade mė parė, kanė nisur tė pajisen me njė fobi tė re. Kur kanė bezdi njė homoseksual, mė tepėr bezdia lidhet me lėvizjen ku ai bėn pjesė se sa me vetė personin…
Me kėto ritme tė pėrparimit tė strukturės sė re mentale, lėshim pas lėshimi do tė vijė ajo ditė e mrekullueshme, kur njeriu do tė shkojė nė kishė a bashki pėr t’u martuar me atė qė i do zemra, p.sh. me makinėn e vet tė re, si tek ai rrėfimi i Kadaresė pėr atė francezin qė donte tė martohej me veturėn e tij “Lancia”. (Me ndonjė “Renault” mashkullor, kurrėn e kurrės, thoshte auto-ashiku i pirė, se ai nuk ishte “ashtu” …)(…ende jetonim nė vitet ‘80…)

dardana78
26-03-08, 13:31
Te falenderoj qe e hape kete teme per Ervin Hatibin. Eshte nje nga poetet me te mire shqiptare. Me kishte marre malli per poezite e tij. Libri i tij "Gjashta mac" dhe kenget e grupit Ritfolk me kujtojne adoleshencen time.

PROBLEME NDRICIMI

Thithe cigaren, te behet drite
Tregome se jeta eshte rrotull
Pastaj jeten mbushe me tym
Thithe cigaren, bej drite me fryme, pak
Me kete kraharorin tend te zbutur
Hapje-mbyllje sysh ndricimi
Ne ulur perdhe
Hijet lindin e largohen duke vjelle e duke u rrezuar
Ti pergjysem e zhveshur si nje rrenje
Si nje femije i prape, por me fat
Ti kam fituar te gjitha kopsat ne loje
Prek mishin tend, gishtat na takohen ne gryke te shishes
Ketu ka erresire, mishi yt fryhet si vele
Thithe cigaren, ose le te presim
Te kaloje edhe nje makine
Me plumba drite ti vret veten
Te gjitha kopsat t'i fitova
RRobat nuk pipetijne
Fytyra jote nuk jeton
Fytin tim nga brenda e ndricon
Barku yt i vogel bardhe e zi.

hasanmehmeti
13-08-08, 14:30
http://www.mesazhi.com/images/news/1694.jpg


Identiteti shqiptar

Intervistė e intelektualit shqiptar Ervin Hatibi, pėr faqen elektronike Worldbulletin.net.




Intervistė e poetit, artistit dhe intelektualit shqiptar Ervin Hatibi, pėr faqen elektronike Worldbulletin.net rreth procesit ndėrtues tė identitetit shqiptar, nėn deklaratat moderne.


WB: Cila ėshtė baza e identitetit shqiptar?

EH: Unė mendoj qė baza e identitetit shqiptarė ėshtė, sigurisht dhe kryesisht gjuha shqipe. Gjuha ėshtė gjėja e vetme, krahas historisė sė pėrbashkėt, e cila i bashkon tė gjithė shqiptarėt. Me tė vėrtetė, ka shumė perspektiva konfliktuale rreth identitetin "zyrtar" shqiptar, bazuar mbi projekte dhe agjenda sekteriane. Megjithėkėtė, unė pėrsėri mendoj qė shqipatarėt mė tė zgjuar janė ata tė cilėt e zgjerojnė konceptin e pėrfshirjes pėrsa i pėrket identitetit shqiptar. Si njė komb, Shqipėria ėshtė njė shembull i diversitetit nė bashkim.

Shqipėria strehon njerėz tė traditave fetare tė ndryshme por gjithashtu komunitete dhe minoritete etnike tė cilat konsiderohen shqiptare. Unė me lehtėsi mund tė sjellė shembujt e komuniteteve tė Vllehėve dhe Sllavėve ose madje edhe njė pjesė tė minoritetit zyrtar
grek nė Shqipėri, tė cilėt e shikojnė vetveten si shqiptarė "tė vėrtetė" dhe tė cilėt shfaqin tė gjitha karakteristikat mė tipike, tė njė shqiptari tė zakonshėm.

Ndėrsa, nuk ka asnjė gjė tė tillė si njė projekt tė bazuar nga ekskluziviteti i njė feje kur ne flasim pėr identitetin shqiptar. Pėrndryshe kjo mund tė fshijė gjithė atė pjesė tė mirė tė kombit
shqiptar vetėm mbi bazat fetare. Kjo, veēanėrisht gjatė kohėrave kur diskursi mbi pėrplasjet permanente dhe luftėrat midis kulturave dhe feve ka arritur gati njė kulm agresiv.

Kjo pra duhet tė shikohet si njė pasuri qė rasti i kombėsisė shqiptare qėndron njė rast shembullorė i bashkėjetesės sė njerėzve nga edukime tė ndryshme fetare, bashkėndarjen dhe pėrdorimin e gjuhės sė njėjtė, vendit tė njėjtė dhe, i cili zakonisht, gjithashtu ndajnė referenca kulturore dhe historike.

WB: Cila ėshtė marrėdhėnia midis identitetit shqiptar dhe kulturės
islame?

EH: Unė mendoj qė marrėdhėnia midis identitetit shqiptar dhe kulturės islame ėshtė e njė natyre jashtėzakonisht tė rėndėsishme dhe tė veēantė. Me tė vėrtetė, fjala e cila e pėrshkruan fjalėn "nation" nė shqip ėshtė fjala "komb". Fjala "komb" origjinon nga fjala arabe "kaum", e cila ka ardhur nė Shqipėri pėrmes gjuhės osmane. Kėshtu, nė mėnyrė pėr ta pėrkufizuar vetė nocionin e kombit shqiptar, themeluesit e nacionalizmit shqiptar zgjodhėn pikėrisht kėtė fjalė
arabe. Unė besoj qė ēėshtja e marrėdhėnies midis kulturės islame dhe identitetit shqiptar ėshtė shumė e prezantuar nė kėtė shembull simbolik.

Ēfarė ne nė ditėt tona perceptojmė si njė identitet shqiptar nuk ėshtė mė pak sesa njė pėrzierje influencash, tė cilat filluan qė nė kohėrat e Perandorisė Romake deri nė fundin e Romės sė fundit, Perandorisė Osmane. Njė fakt i mirėnjohur, i cili gjithashtu nuk ėshtė parė nga disa nga personalitetet mė tė shquara tė kulturės sonė, qė influencat mė tė fuqishme nė kulturėn dhe identitetin tonė derivojnė nga kohėrat osmane.

Influencat mė tė fuqishme duhet tė shihen nė folklorin tonė, nė ritualet sociale tė jetėve tona tė pėrditshme, nė perceptimet tona tė sė shenjtės, nė urbanizimin dhe arkitekturėn e qyteteve tona dhe gjithashtu tė gjuhės dhe terminologjisė sonė. Me fjalė tė tė tjera, kėto influenca i kanė dhėnė formė vetė zemrės sė memories sonė kolektive dhe na kanė ndihmuar tė krijojmė identitetin kulturorė shqiptar. Ky identitet ėshtė njė nga shumė identitetet post-osmane qė
lulėzuan pas rėnies sė Perandorisė Osmane. Nė territoret shqiptare, ku maxhoranca e popullatės janė muslimanė, ky identitet post-osman, pėrmban mė pamje islamicate sesa territoret e tjera post-osmane tė Ballkanit.

Unė do tė preferoja kėtė term "islamicate", tė shpikur nga tradita orientaliste, e cila thotė qė jo ēdo gjė nė shoqėritė muslimane ėshtė nevojshmėrisht fetarisht islamike ose e prodhuar vetėm nga muslimanėt. Jo ēdo gjė qė muslimanėt prodhojnė mund tė konsiderohet nga njė pikėpamje strikte fetare si islamike.

Nė rastin e Shqipėrisė, influencat e lartpėrmendura, duke pėrfshirė konceptet e tė shenjtės dhe jo tė shenjtės, i kanė marrė nga tradita islame, Osmane. Ēdo shqiptar, i edukuar apo jo, musliman, apo me trashėgimi tė krishterė, lirisht pėrdor shumė herė ditė pėr ditė fjalėn "ishallah". Kėmbėngulja e vetė pėrdorimit tė kėsaj fjale shkon pėrtej gjuhės. Ky ėshtė njė simbol i fuqishėm i identitetit tonė kulturorė tė ngulitur mirė nė traditėn tonė tė gjashtė hekujve tė fundit.

hasanmehmeti
13-08-08, 14:33
WB: Ēfarė sjelljeje kanė elita dhe publiku shqiptar ndaj trashėgimisė
kulturore Osmane?

EH: Ndarja jonė nga autoriteti supėr-komb dhe super-fetarė, tėrėsia e Perandorisė Osmane, kėrkoi njė diskutim pėr tė ndėrtuar kombin qė u bė nė kundėrshtim me konceptet e supra nacionalizmit dhe kozmopolitanizmit qė tradita Osmane pėrfaqėsonte. Ky diskurs, me kohė
doli jashtė dore dhe ka ēuar nė gabime tepėr tė mėdhaja dhe keqinterpretime tė kaluarės sonė Osmane.

Elitat shqiptare nė rritje pranuan dhe adoptuan narrativėn ultranacionaliste tė ngjashme me vendet tona fqinje, kryesisht atyre serbe dhe greke, duke u bashkuar kėshtu nė korin e ankimeve rreth njė "natė tė errėt dhe tė zezė" qė qėndroi pėr pesė shekuj nėn "Jorkėn" Osmane. Sipas kėsaj narrative, kombi shqiptar ra nė prapambetje dhe kėshtu u bė i parėndėsishėm pėr shkak tė ndarjes sė befasishme me "botėn e civilizuar" e cila e mbajti kombin larg nga "marrėdhėniet natyrale me Europėn" pėr pesė shekuj.

Fatkeqėsisht, ky diskurs ėshtė larg tė qėnurit historikisht korrekt dhe duke qenė kėshtu ėshtė duke penguar shkencėn e historisė pėr tė vlerėsuar korrektėsisht rrugėn e tė vėshtruarit tė marrėdhėnies sonė me tė kaluarėn tonė Osmane, madje edhe kur kjo rrezikon tė bėhet
kontradiktore. Shembulli mė i rėndėsishėm i kėsaj skicofrenie ėshtė sjellja e shqiptarėve ndaj Luftės sė Kosovės, e cila imiton atė serbe. Nė realitet, fitorja Osmane nė Kosovė ishte gjithashtu njė fitore mbi vizionet imperialiste serbe tė vendeve shqiptare dhe kėshtu, ndihmoj tė vuloste fatin e kėtyre vendeve nė favor tė shqiptarėve. Kjo ėshtė njė kontradiktė brenda diskursit nacionalist.

Shqiptarėt nuk jetonin nė parajsė kur Osmanėt hynė nė tokat shqiptare. Jeta e shqiptarėve nė Gadishullin Ballkanik ishte e vėshtirė. Nėse ne i shikojmė librat tonė tė historisė ne shikojmė
trajtimin e serbėve qė i kanė rezervuar katolikėve shqiptarė tė njė natyre tė tmerrshme. Njerėzit ndėshkoheshin dhe torturoheshin ashpėr vetėm pėr faktin qė shfaqnin hapur identitetin e tyre katolik. E njėjta mund tė thuhet edhe pėr administratat e tjera tė huaja
pushtuese.

Kėshtu, pėr mendimin tim, nga njė pikėpamje strikte nacionaliste, shqiptarėt kanė pėrfituar nga ardhja e Osmanėve. Duke ju ngjitur superfuqisė qė pėrfaqėsonte Perandoria Osmane nė ato kohė, shqiptarėt filluan tė luanin njė rol tė rėndėsishėm nė punėt e Gadishullit Ballkanik dhe me kohė vendosėn pozitėn e tyre nė zonė.

Narrativat zyrtare, duke filluar qė me librat shkollorė historik tė veprave tė shkrimtarėve dhe akademikėve, formatojnė pėrceptimet e shqiptarėve rreth historisė sė tyre osmane qė nga njė moshė e vogėl. Miti qė osmanėt ishin shtypėsit e kombit tonė bėhet i vazhdueshėm pėr kundėr faktit qė projekti osmanė nuk ishte as kombėtarė as fisnorė.
Pėr mė tepėr, njė numėr i madh shqiptarėsh mbajtėn pozita tė larta nė strukturėn e pushtetit Osman.

Elitat shqiptaro-osmane kanė patur pozita nė Perandori qė nga fillimet e saja e deri nė ditėt e saja tė fundit. Megjithėse ne s'mund tė llogarisim tėrėsinė e shqiptaro-osmanėve tė cilėt punuan nė zyra tė vogla ose tė mesme nė Perandori, por ne mund tė themi me siguri tė plotė qė numri i sadrazamėve (kryeministrave) ishte rreth 35, pa llogaritur numrin jashtėzakonisht tė madh tė vezirėve (ministrave), Bejlerve, Shejhul Islamėve dhe gjithashtu disa
bashkėshortesh tė Sulltanit dhe Valide Sulltanas.

Ky integrim natyral nė strukturat Osmane perceptohet nga narrativa e elitės shqiptare si tradhėti ndaj kombit. Konsiderata nuk i rezervohet vetėm figurave historike tė sė kaluarės por vazhdon fuqishėm nė ditėt tona kundėr cilitdo qė vė nė pyetje ose sfidon diskursin zyrtar tė historisė sonė Osmane. Nuk ėshtė e pazakonshme tė lexohet nė gazetat shqiptare dhe pėr kėtė ēėshtje pėrmes tė gjitha mediumeve qė transportojnė diskursin publik, propaganda fyese rreth muslimanit shqiptar, djalit tė njė tė krishteri tradhėtar i cili u konvertua nė islam, si njė trashėgimi e padėshirueshme e shtypjes Osmane.

Sot Shqipėria e konsideron Turqinė si aleaten mė tė mirė. Megjithatė, deri nė kėtė ditė, fjalėt "anadollak", "turk", "pasha" etj, pėrdoren si fyerje pėrmes diskursit publik. Nė njė nga eset e
mija, "Islamizimi i dhunshėm i armikut nė diskursin politik shqiptar", unė nėnvizoj faktin qė politikanėt tonė vazhdojnė nė kategorizimin e kundėrshtarėve tė tyre politik si "oriental"
ose "turk" qė t'ia njollosin imazhin e tyre. Ėshtė e rėndėsishme qė tė theksojmė qė e njėjta terminologji pėrdoret nga diskursi nacionalist serb kundėr kundėrshtarėve tė tyre shqiptarė dhe boshnjak. Njė nga shpjegimet pėr kėtė ngjashmėri mund tė gjenden nė vazhdimin e elitės sė njėjtė politike komuniste qė mori fuqinė nė Shqipėri me ndihmėn bujare tė Jugosllavėve.
Ėshtė shumė interesantė tė shikosh qė ndėrsa pjesa mė e madhe e elitės shqiptare vazhdon nė djallzimin e historisė sonė Osmane dhe marrėdhėniet e sotme me Turqinė, sjellja tėrėsisht e kundėrt gjendet tek pjesa mė e madhe e shqiptarėve tė zakonshėm, tė cilėt deri nė kėto ditė e konsiderojė Turqinė si shtetin mė mik dhe turqit si vėllezėr. Shembulli mė i gjallė dhe i sinqertė i kėsaj shprehjeje vėllazėrore mund tė shihet nė shpėrthimin e gėzimit qė njerėzit
treguan kur ekipi kombėtarė turk i futbollit arriti njė fitore tė rėndėsishme nė njė nga ampionatet e fundit tė botės. Njerėzit vėrshuan rrugėve tė Tiranės pėr tė shprehur gėzimin e tyre pėr kėtė fitore turke, e cila dukshėm ishte konsideruar e zakonshme, pėrderisa njerėzit zakonisht mbanin nė njėrėn dorė flamurin kombėtar turk dhe nė tjetrėn atė shqiptar.

Larg nga imazhi pozitiv popullorė, fatmirėsisht, njė gjeneratė e re dijetarėsh ėshtė duke u shfaqur. Kjo gjeneratė, pėrmes pėrdorimit tė metodave tė reja dhe burimeve tė ndryshme ėshtė duke u pėrpjekur pėr tė propozuar vėshtrime tė reja tė historisė, kulturės dhe identitetit
tonė, osman dhe tė tjera. Unė pėrpiqem ta shikoj kėtė si procesin e normalizimit. Normalizimi i vėshtrimit tonė tė historisė dhe kulturės sonė ėshtė e rėndėsishme pėr shkak se tensioni i brendshėm brenda identitetit shqiptar nuk ėshtė i shendosh pėr kombin shqiptar.

WB: A mendoni se identiteti shqiptar mund tė mbijetojė pa islamin?

EH: Gjerėsisht, roli i islamit besohet se ka qenė pozitiv nė ndėrtimin e identitetit shqiptar. Kjo ide ėshtė pjesėrisht e ndezur nga disa akademik dhe historian tė cilėt e mbrojnė kėtė tezė duke thėnė qė arsyeja prapa konvertimit tonė nė islam ishte pėr tė dalluar etnicitetin tonė nga ai i serbėve dhe grekėve. Kjo pikėpamje i ka bėrė shumė shqiptar tė mendojnė se arsyeja kryesore e konvertimit nė islam ka qenė "pėr tė shpėtuar" identitetin kombėtar.

Unė mendoj qė ruajtja e etnicitetit ėshtė vetėm rrjedhoja e konvertimit nė islam, por jo vetė qėllimi i saj. Unė nuk besoj se dikush konvertohet nė njė fe tjetėr vetėm pėr tė ruajtur etnicitetin e tij. Pėr mė tepėr, etniciteti nuk ishte aq i rėndėsishėm nė kohėt nėn vėzhgim. As mė pak, nga njė pikėpamje teknike, kjo si njė ēėshtje e drejtė. Me tė vėrtetė, pėrpara pushtimit osman, procesi i sllavizimit dhe helenizimit tė popullatės shqiptare ishte njė ngjarje
rutinė, veēanėrisht nė zonat jomalore. Si fakt pėr kėtė ka shumė emra toponimik pėrmes Shqipėrisė ende nė pėrdorim, ndėrsa osmanėt ndryshuan ose krijuan vetėm njė grusht toponimesh nė pesė shekuj sundimi.

Unė me tė vėrtetė nuk e kuptoj arsyen pse ka kaq shumė emra sllav tė qyteteve, maleve, fshatrave dhe lumenjve nė Shqipėri dhe jo aq shumė osman, pėr shembull. Unė nuk jam historian por unė mendoj qė ky aspekt ėshtė shumė tregues kur ne duam tė krahasojmė natyrėn e sundimit osman me atė tė fuqive tė tjera ballkanike qė kanė sunduar Shqipėrinė me ardhjen e osmanėve. Osmanėt zakonisht ruajtėn ēfarė gjetėn nė Shqipėri; duke e aftėsuar kėshtu identitetin para-shqipar pėr tu kristalizuar dhe formuluar mė vonė.

hasanmehmeti
13-08-08, 14:34
WB: Ēfarė u bė me Shqipėrinė pas pavarsisė sė saj nga Perandoria Osmane? Marrėdhėniet e Shqipėrisė ndaj botės u prenė pėr gati 50 vjet nėn rregjimin komunist. Cilat ishin dinamikat e brendshme nė Shqipėri gjatė atyre ditėve?

EH: Pavarsia nga Perandoria Osmane hapi pėr tokat shqiptare njė kapitull tė vėshtirė mbijetese. Kombi shqiptar mbijetoj i copėtuar pėrmes disa shteteve ballkanike. Qė tė pėrmbushnin agjendat e tyre ekspansioniste, vendet fqinje, e pėrshkruanin shtetin musliman me shumicė shqiptare si njė miniaturė tė shtetit Osman nė mėnyrė qė ta vazhdonin ta copėtonin dhe ta kishin mė lehtė.

Kėshtu, nė fillim tė shekullit tė 20-tė, ēfarė mbeti prej Shqipėrisė brenda territoreve tė shtetit shqiptar po takonte vėshtirėsi tė mėdha nė daljen i vendosur nė skenėn ndėrkombėtare. Elitat shqiptare, tė vetėdijshėm pėr dobėsinė e ekzistencės sė shtetit shqiptar pėrball fuqive ideologjike dhe ushtarake tė kombeve pėrreth, u pėrpoqėn tė legjitimonin ekzistencėn e shtetit tė tyre duke ndėrmarrė njė seri reformash radikale nė mėnyrė qė tė zbusnin dhe tė zbehnin traditat osmane dhe islame, duke u pėrpjekur kėshtu "tė perėndimizonin" karakteristikat e shoqėrisė shqiptare. Pra, pėr Shqipėrinė, e vetmja mėnyrė pėr tė mbijetuar nė kėtė ambient tė armiqėsorė ishte tė bindte Fuqitė e Mėdha qė tani gjendja tani ishte shumė e largėt nga e kaluara e traditės dhe aleancės osmane dhe tani pjesė dhe parcelė e
fushėn Europiane dhe gjėrave tė tjera. Ne duhet tė kemi parasysh qė nė ato kohėra koekzistenca multikulturore nuk ishte diēka e modės dhe tė drejtat e njeriut nuk kishin nevojshmėrisht kuptimin qė kanė sot.

Ēėshtja pastaj ishte sesi tė bėheshe mė pak musliman. Kjo ėshtė sesi politikat e kitman-it ose fshehjes sė identitetit musliman, unė mendoj, dolėn nė pah, duke fshirė kėshtu, ose zbehur tė gjitha karakteristikat e dukshme islame dhe osmane tė kulturės shqiptare.
Duke vepruar kėshtu, shembulli pėr tu ndjekur ėshtė dhėnė sė pari nga elita gjatė gjysmės sė parė tė shekullit 20-tė. Me futjen e diktaturės komuniste, Shqipėria, mori njė rrugė histerike nė
perėndimizimin e reformave. Komunistėt e shikonin ish elitėn shqiptare, e cila kishte kryer reformat e para tė perėndimizimit, si "anadollak" dhe "patriarkal" dhe vazhduan transformimin radikal tė shoqėrisė shqiptare, duke zhdukur kėshtu tė gjitha shenjat e traditave tė kaluara.

Tė gjitha shenjat e dukshme tė sė kaluarės osmane filluan tė zhdukeshin, duke filluar me arkitekturėn madhėshtore tė ndėrtimeve urbane, pazareve dhe seraljot. Shkatėrrimi i tyre kishte pėr qėllim tė tregojė qė Shqipėria e kishte marrė shumė seriozisht rrugėn e
modernizmit siē kuptohej prej revolucionit socialist. Secila nga shenjat e dukshme tė kaluarės orientale u bėnė njė shėnjestėr pėr propagandėn e pėrditshme dhe subjekt i ligjeve shtypėse tė diktaturės komuniste. Kjo luftė e deklaruar, sė pari kundėr traditės dhe mė vonė kundėr fesė, muslimanėt dhe tė krishterėt, u bėnė njė markė shqiptare.

WB: Si shkon balanca midis laiēizmit dhe fesė nė Shqipėri?

EB: Laiēizmi ėshtė klima e kontinentit tonė. Ne nuk jemi ndryshe nga pjesa tjetėr e kontinentit nė kėtė aspekt. Shqipėria ndjek versionin francez tė laiēizmit, jo atė mė fleksiblin e versionit Anglo-Sakson qė e percepton elementin fetarė si pozitiv dhe qė nuk duhet tė shtypet. Megjithatė, ka ndryshime midis modelit laik shqiptar dhe versionit origjinal francez. Mentaliteti laiēist duket se vė nė shėnjestėr vetėm fenė islame nė Shqipėri. Krishtėrimi, qoftė ai Ortodoks ose Katolik, shihen si njė etiketim europian modern dhe i modės e cila e tejkalon laiēizmit, megjithėse perceptohet si diēka shumė natyrale. Shembujt e politikanėve shqiptar tė cilėt hapur marrin pjesė nė meshėn e sė dielės, ndiq ritualet e krishtera, martohen nė kisha dhe marrin pjesė nė ceremoni fetare nė nder tė tyre janė krejt natyrale tė rregullit tė gjėrave shqiptare. Nė kontrast, ėshtė e padėgjuar dhe e paparė qė njė politikan shqiptar tė marrė
pjesė pėr falje ose madje edhe tė tregojė publikisht pėrkatėsinė mė tė vogėl nė besimin musliman.

Pėr mė tepėr, nė Parlamentin shqiptar, ne shohim parti politike tė krishtera, ndėrsa vetėm ideja e krijimit tė njė partie nominale muslimane do tė krijojė diēka tė njėjtė me njė tėrmet e njė madhėsie tė madhe. Gjithashtu, nė vendin tim laik, librat shkollor hapur pėrmbajnė interpretime fundamentaliste tė krishtera dhe ja shėrbejnė atyre si fakte ndaj fėmijėve ndaj rrėfimeve tė ndryshme.

Arsyet qė na kanė ēuar kėtu janė tė shumta dhe tė ndryshme, por unė besoj qė mė e rėndėsishmja midis tyre gjendet nė diskursin emancipues qė ka mundur tė fshijė ēdo dallimin midis "tė krishterit" dhe "europianėt". Kėshtu, nė emėr tė integrimit tė Shqipėrisė brenda
strukturave europiane, qarqet fundamentaliste janė duke propozuar agjenda tė krishtera si e vetmja rrugė drejt Europės.

WB: Si i pėrgjigjet muslimani intelektual shqiptar keqkuptimeve tė
imazhit dhe rolit tė islamit nė shoqėri?

EH: Unė u pėrpoqa tė shpjegoj arsyet pėr fshehjen e besimit islam gjatė procesit tė ndėrtimit tė kombit nė fillim tė shekullit 20-tė. Lufta pėr tė fshehur besimin u bė e dhimbshme pėr shkak tė madhėsisė se ēfarė ishte nė lojė, vetė ekzistenca e shtetit shqiptar. Fakti elitat shqiptare pėrqafuan dhe adoptuan stilin europian tė jetesės, krishin krijuar besimin qė islami po zhdukej nė Shqipėri. Kėshtu, shqiptarėt e kohės duhet tė pėrballeshin me kritiēizmin e tėrbuar nga shumė zėra europian pėr faktin e vetėm tė ndėrtimit tė xhamive nė 1930. Ndėrsa shtypi francez dhe italian ishin mė tė zėshėm nė alarmimin e tyre, ne mund tė imagjinojmė se ēfarė cilėsie gjuhe pėrdorej nė qarqet politike.

Si pėrgjigje, elitat e frikėsuara shqiptare, duke pėrfshirė edhe ato fetare, filluan pėr tė kufizuar numrin xhamive vetėm duke i mbyllur. Burokratėt i ndalėn faljet e tyre publike dhe pjesėmarrjen e ceremonive muslimane. Ata mendonin qė ata kishin pėr tė treguar shenja serioze tė ē'islamizimit dhe ē'osmanizimit tė Shqipėrisė. Unė besoj qė duke vepruar kėshtu ata pritnin qė tė pranoheshin nga pala europiane dhe shpresonin pėr tė arritur marrėdhėnie tė mira me ata.

Gjenerata e mėvonshme injoruan arsyet e vėrteta prapa strategjive tė tilla mbijetese dhe gjenerata e tretė madje edhe mė tepėr. Kėto strategji mbijetese tė fshehjes sė besimit filloj tė ngushtonte hapėsirėn publike pėr kėrkesat muslimane tė cilat rezultuan nė alienizimin e intelektualit shqiptar musliman qė rrjedhimisht vdiq tėrėsisht me instalimin e diktaturės komuniste dhe ligjit tė poshtėr tė ndalimit tė fesė qė zgjati pėr 23 vjet.

Tani, intelektuali musliman ėshtė nė periudhėn formuese. Gjenerata mė e re ėshtė duke u bėrė e vetėdijshme rreth realiteteve tė identitetit shqiptar dhe trashėgimisė fetare tė tij. Unė shpresoj, qė pas njė shekulli nė fshehje dhe shtypje gjėrat do tė kthehen nė rrugėn e tyre
normale.
Pėrktheu Ardit Kraja

hasanmehmeti
26-08-08, 13:24
Kėrkohet njė mjekėr pėr "Armikun Kombėtar"


Ervin Hatibi

Pasi ra edhe perdja e fundit e tymit tė rrėnojave trishtuese amerikane, qartėsia po bėhet gjithnjė e mė e madhe. Arrijmė tė shohim tashmė si ishim, si jemi. Sa larg a afėr njėri-tjetrit me fatkeqėsinė nė mes. Ne, familja e bijve tė Adamit.
"A nuk ishte edhe ai njė shpirt?" tha Muhamedi a.s. Profeti im, kur u pyet pse trishtohej tek kalonte afėr funerali I njė hebreu. Ndėrsa e kishin mohuar dhe gjakosur me gurė rrugėve tė Taifit, nuk kėrkoi hakmarrje, por u lut dhe shpresoi se nga pasardhėsit e atij brezi tė paditur do tė dilnin njerėz qė do adhuronin Allahun.
Por kėto nuk I di gjithkush, Nuk I di psh. njė pedagog shqiptar, I njohur I vjetėr, I cili tė nesėrmen e atentateve, pasi u sigurua nė rrugė se nuk e shihte njeri, mė pėrshėndeti nga larg me njė shtrėngim tė ulur grushti, shenjė e cila nė shumė kultura tregon pėrgėzim dhe njė lloj kėnaqėsie qė shijohet nė grup… (E njėjta shenjė e beftė gėzimi qė njė gazetar I RAI-t tregoi po tė nesėrmen e atentateve, kur korrespondentėt e Lindjes e lajmėronin pėr shpėrthime tė fuqishme nė Kabul…) Pedagogu, njė burrė qė ka inate tė vjetra me Amerikėn, nuk e njeh fare fenė time; ai thjesht ėshtė I bindur se tek unė dhe tek mjekrra ime ka partnerė pėr tė ndarė hallvėn makabre tė njė feste vdekjeje. Nga larg, gjesti I tij futbollistik mė erdh' krejt si grusht stomakut.
Me tė njėjtin paragjykim provokativ, edhe media shqiptare mėsyu xhamitė dhe institucionet islamike pėr tė dhunuar kė tė gjente pėrpara. Pyetja shtruar besimtarėve: "ēfarė mendoni pėr aktet terroriste nė Shtetet e Bashkuara?" parapret nė fakt veē dy lloj pėrgjigjesh. Ndėrkaq qė ēdo njeri normal e di se pėr kėtė lloj pyetjeje mund tė ketė vetėm njė lloj pėrgjigjeje; e pyetjet qė kanė vetėm njė pėrgjigje, ti thjeshtė nuk mund t'I bėsh... Por njė injorancė mbase e pashėrueshme, apo njė dashakeqėsi e deleguar, I bėn gjithsesi tė ta vendosin tytėn e mikrofonit nė fyt dhe tė tė thonė: je me kriminelėt a me viktimat?
Nė tė njėjtėn linjė mendimi pastaj nė darkė, mėsohesh tė shohėsh nė TV, se sa normale ėshtė qė ndėrsa flitet pėr terror, kjo tė ilustrohet me pamje normale minaresh, njerėzish normalė qė falen normalisht… njerėzish me mjekėrr!
Fara ėshtė hedhur; urrejtja ėshtė kanalizuar: Nė tė nesėrmet e para tė atentatit, nė rrugė sheh veten tė fyhesh si asnjėherė gjatė jetės tėnde mė parė. Njerėz me gazeta nė dorė qė tė shigjetojnė me gisht, me sy tė ndezur, me gojė tė hidhur…
Qėndisur me stigmėn e dukshme tė pakicės, ecėn me mjekėrr dhe anonimat nėpėr rrugėt e qytetit tėnd tė kolonizuar me urrejtje dhe nė gjoks detyrimisht tė grumbullohet urrejtje, por mė tepėr trishtim. Nuk mundesh tė sqarosh asgjė; djalosh njėzet e diēka vjeēar qė nuk e ke besuar kurrė se do ta jetosh njė ditė historinė, se edhe hebrenjtė ishin njerėz si ti me yllin prej cope qepur dukshėm nė fat. Si njė kėshtjellė e rrethuar, a si njė anije qė digjet, braktiset shenja e grupit; ēdo tė nesėrme pas atentateve; djelmosha kokėulur faqeplagosur dalin nga dyert e xhamive; kanė hequr mjekrrėn njerėzore, pėr tė veshur maskėn urbane tė tė qenit "tribalisht korrekt", tė tė qenit "ne" dhe jo "ata".( Dy vajza qė I njoh, motra, tė pėrjashtuara vite me rradhė nga e drejta pėr tė vazhduar shkollėn pėr shkak tė mbulesės fetare, pikėrisht kėto ditė hoqėn mbulesėn nga koka. Kishin bėrė durim nė kohė paqje, por tani ėshtė vėrtet ndryshe.) Njė mekanizėm, I frikshėm nė pėrsosmėrinė e vet, ėshtė vėnė nė lėvizje. Kultura e timonuar dhe informacioni I tillė me anė tė magjisė pavlloviane tė pėrsėritjes sė klishesė sė rrezikshme kanė veēuar tek njerėzia tė njėjtin reagim. I sheh tė sinkronizojnė lėvizjet dhe qėndrimet popullata tė tėra rreth teje: tė njohur dhe tė panjohur, tė afėrm dhe tė largėt, tė dashur e jo tė dashur, gra dhe burra, tė rinj dhe tė vjetėr, besimtarė dhe jobesimtarė. Njė kult I vėrtetė qė fokuson rreth mjekrrės tė pranuar masivisht si atavizėm evolucionar nė Sizifin e pėrditshėm tė luftės shfarrosėse me veten pėrballė me brisk nė dorė, (idenė pėr hypje-zdrypje nė njė majė mali tė shumėzuar me ty, ta forcon edhe mė bora e industrisė sė shkumės.) Pastaj kemi rrėnjosjen spartane, mė gjerė greko-romake-fashiste, pėrftuar nga ushtria dhe ballafaqimi me forcat e rendit, qė automatikisht e kthen mjekrrėn nė antonim me rregullin, rendin, pastėrtinė dhe kėshtu barazim me margjinėn, tė ndaluarėn, irracionalen. Ki parasysh edhe lejfenizmin. Gjithashtu ngjyresat e bollshme nga letėrsia e detyrueshme shkollore pėr sakrifica tė frikshme (lexo ēmenduri) murgėrore, mistikė mesjetare lindore tendencioze (Rasputini?) plus sulltanat. Plus tridhjetė e ca vjet propagandė pėr radikalizėm dhe terrorizėm islamik qė nga revolucioni iranian me rekuizitėn e vet mjekėrrore nė rubrika, dosierė, reportazhe, filma, romane, zhargon, lojra kompjuteri … E gjitha kjo nxjerr dhunshėm kokė, duke ēarė hipokrizinė e respektit pėr diversitetin, nė ēaste kritike e sidomos nė katastrofa gjithėtronditėse si kjo e fundit, ku implikohesh njėheri me monumentalizmin nė simbole dhe numerikė. Pastaj vėrtetė ėshtė e pafalshme pėr njeriun e thjeshtė nėse mes gjithė kėsaj nuk ve nė shėnjestėr njeriun me mjekėrr, sidomos kur siē thamė mediat ilustrojnė lirshėm retorikėn pėr terrorin me pamje minaresh e besimtarėsh me mjekrra. Kur edhe burra shtetesh tė mėdha, flasin pėr "kryqėzatė" "kundėr tė keqes" apo pėrplasje a "epėrsi" me qytetėrimin islam, dhe mė pas nėn breshėr reagimesh shpejtojnė tė vėnė pikat mbi I-tė qė nuk egzistojnė duke sqaruar se nuk kanė gjė me Islamin apo muslimanėt. Por njerėzit e thjeshtė e morėn mesazhin. E mbase vėrtet nuk kanė gjė me muslimanėt: nė rrugėt e Amerikės vritet tjetri vetėm se ka mjekėrr, pa qenė detyrimisht musliman. Ėshtė rasti I njė indiani tė besimit sikh vrarė nė njė pikė karburanti, dhe raste tė tjera goditjesh tė sikhėve edhe gjetkė nė botė, (feja e tyre u kėrkon mbajtjen e mjekrrės) denoncuar si raste dhune urrejtėse lidhur me atentatet. Vėrtet, edhe pa mjekėrr e pa Islam, furia hakmarrėse e injorancės sė kultivuar gjithashtu kėto ditė vrau edhe njė tė krishterė egjiptian pėr fajin e mjaftueshėm se po mbante nė lėkurė shenjėn e tė qenit arab nė kohėn dhe vendin jo tė duhur.
Ata qė kanė bėrė krimin nė fakt nuk janė disa idjotė tė mjerė patriotikė qė mund edhe t'I zėrė policia. Kriminelėt janė ata qė pėrgatitėn tabelėn e qitjes me lexime tė shtrembėruara tė ngjarjeve, duke akuzuar drejtpėrdrejtė apo tėrthor thelbin e fesė islame si kriminal dhe qindra milionė muslimanė si pėrbindėsha tė mundshėm. Janė ata qė vite me rradhė definuan "islamik" terrorizmin, kur ky nuk ėshtė atribut fetar, dhe definuan sipas interesit lėvizjet ēlirimtare tė popujve herė "terrorizėm" e herė "luftė pėr liri". I gjen edhe tek ne, injorantė apo sadistė qė duke bėrė si specialistė tradhėtojnė reputacionin nė faqet e para tė gazetave tona mė tė mėdha, kur shkruajnė se muslimanėt I falen pesė herė nė ditė Muhamedit (!!!), kur duan ta paraqesin devocionin islamik nė profile kamikaxesh, apo japin tė dhėna pėr "vendet arabe si Irani (!!!), Egjipti etj", duke shpikur talibanė dhe baza terroriste nė Shqipėri, apo duke sugjestionuar me termin "xhihad". (Kjo fjalė nė gjuhėn arabe, tregon pėrpjekje , sakrificė. Nė traditėn islamike "xhihad I madh" tregon pėrpjekjen pėr tė luftuar egon, qė tė zbutet dhe tė pėrsoset e tė pėrkulet mė nė fund para madhėrisė sė Zotit. Kurse "xhihad I vogėl" ėshtė e njėjta pėrpjekje e spostuar jashtė vetes kundėr padrejtėsive dhe tiranisė derisa gjithė madhėshtia nė tokė t'I takojė vetėm Zotit. Por kjo absolutisht nuk ėshtė interpretuar 1400 vjet rresht si vrasje civilėsh, apo si terror "hedh gurin fsheh dorėn", por kur ka marrė forma tė pashmangshme luftarake, ka qenė ose mbrotjeje tė ligjshme, ose problem I fushės sė marrėdhėnijeve ndėrkombėtare; ēėshtje ministrish, traktatesh, ambasadorėsh e jo pirateri anarkiste kundėr tė pafajshmėve. Nė njė bisedė nė njė televizion me njė gazetar tė respektuar, koncepti qė u pėrftua nga fjala ime e gjatė dhe natyrisht e redaktuar, u fokusua tek "xhihadi I Ramazanit", tek pėrpjekja qė besimtari bėn me veten pėr tė treguar se jeton pa ngrėnė e pa pirė, po jo pa Zotin. Meqė disa e kanė vėnė nė dyshim kėtė lexim timin pėr xhihadin, po jap pa redaktim fjalėn e ministrit britanik tė shtetit pėr Zyrėn e Jashtme dhe tė Komonuelthit nė vitin 1999, z. Derek Fatchett : "Ajo ēka ata (shumė njerėz nė Perėndim shėn. im) kanė nevojė tė njohin ėshtė se ekziston njė xhihad I madh- jo njė luftė e shenjtė kundėr tė pabesėve, por njė pėrpjekje pėrbrenda njeriut pėr tė qenė I ndershėm dhe I drejtė. Dhe Ramazani ėshtė koha kur Kurani I Shenjtė I thėrret besimtarėt tė meditojnė mbi kėtė pėrpjekje." ( dėrguar pėr "Jordan Times", 18 Janar 1999)

vazhdon me poshte...

hasanmehmeti
26-08-08, 13:25
Duke veēuar bukur faktin se ndonėse me njė "ēetė profetėsh" tė pėrbashkėt me traditėn judeo-krishtere, tekstet islamike nuk e kanė pėrfshirė kurrė historinė e kreshnikut Samson, studiuesi britanik Abdal-Hakim Murad (ish- Timothy Winter) fshin edhe tė fundmin spekullim teologjik qė mund tė akuzojė mendėsinė muslimane pėr pėrligjje tė "akteve heroike vetvrasėse". Bėhet fjalė pra pėr tregimin biblik, dramatizuar nga Noli ynė me mjekėrr, me trimin Samson I cili I zėnė rob tek filistinėt, shembi shtyllat e tempullit pagan, dhe "rrėmbeu me vete, nė vdekje, mė shumė filistinė sesa kishte vrarė gjatė tėrė jetės sė tij." Fuqinė e vet titanike, Samsoni e kishte tek flokėt (kam pėrshtypjen se tek "Israelitė dhe filistinė" Noli ka shtuar edhe mjekrrėn.) Po prapė, nuk ka dyshim se rrėzimi I ndėrtesave dhe vrasja e tė pafajshmėve, sot nuk ėshtė punė qimesh dhe nuk ėshtė punė besimtarėsh me mjekėrr, apo edhe pa mjekėrr; mjafton vetėm tė kenė kuptuar vėrtetė ēfarė ėshtė mjekrra. Se mjekrra ėshtė paqė me Zotin duke mos prishur atė (mjekrrėn) qė Ai krijoi me mirėsi; ėshtė paqė me veten, duke mos u kacafytur pėrditė para pasqyrės nė njė koreografi vetvrasjeje me thikė nė fyt; ėshtė paqe me ata njerėz qė duan paqe, tė cilėve kėshtu u dhuron mundėsinė tė tė identifikojnė, tė tė pėrkufizojnė, tė ta dijnė kufirin… U jep njė dije pėr veten tėnde, e cila sipas natyrės qė ka dija, u jep edhe njė minimum pushteti njerėzve mbi ty, tė cilin s'ta fal kushdo sot, I fortifikuar pas kamuflazhit tė (pamjes sė) rastit, sipas leverdisė: herė zyrtar, herė sportiv, herė serioz e herė agresiv. Jep mundėsi pėr policinė nė aeroporte apo tė tjera porta ta lokalizojė shpejt rrezikun dhe tė bjerė rehat ndėrkaq qė njėfarė Timothy (tjetėr ky, qė nuk arriti tė bėhej musliman, si Timothy mė lart), bjond dhe pa mjekėrr hedh nė erė ndėrtesa federale nė Oklahoma.
Pėrveē Heroit Kombėtar, Poetit Kombėtar, dhe lekut kombėtar (poeti, heroi plus Budin, Nolin dhe dy variantet e dymijlekshit me Ismail Qemalin) ca shqiptarė duan tė bėjnė me mjekėrr edhe Armikun Kombėtar.
Mediat dhe "specialistėt" vazhdojnė tė pjellin rrugėve vezė qose tė urrejtjes, korba tė rinj pėr njė qiell mishngrėnės ballkanik.

YanYan
27-02-10, 05:06
poezia E Humbjes






ti Asnjehere S'e Kupton Cfare Humb
Lodron Si Nje Mace Ne Hapesiren
E Gjelber Te Syve Te Tu
Dhe Une I Fyer I Poshteruar
Te Pergjoj Pas Hijes Sime
Behet Vone, Sa Vone Nga Ndarja
Une Mbi Prush Thyej Shkarpa
Si Idiot I Fryj Hirit
Ndizu Zjarr
Dhe Hedh Aty Lule, Shami, Vjersha
Rrobat E Cdo Gje Qe Kam
E Ngel Nje Lakuriq I Varfer, Zhveshur
Qe Zjarri Dot Me S'e Ngroh.
Ti Asnjehere S'e Kupton Cfare Humb
Lodron Si Nje Gjethe Ne Lulishtet Pa Ane
Te Syve Te Tu
Por Une Dua Te Te Dua
Me Cdo Kusht



E adhuroj kete poet!!!
Kjo eshte poezia ime e preferuar e tij...sapo doja ta postoja.