PDA

View Full Version : Ilirėt Nė Mesdhe


Guri i madh
18-01-08, 02:42
Ilirėt

Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

• Have questions? Find out how to ask questions and get answers. (http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Questions) •


Shko te: navigacion (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#column-one), kėrko (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#searchInput)
(http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:Bota_e_njohur_n%C3%AB_sh.II.PNG) (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:Bota_e_njohur_n%C3%AB_sh.II.PNG)
Iliria


Problemi i prejardhjes dhe i rrugės sė formimit tė trungut etnik ilir me veēoritė e tij gjuhėsore e kulturore, ka pėrbėrė njė nga synimet mė kryesore tė ilirologjisė. Rreth kėtij problemi janė shfaqur pikėpamje tė ndryshme, tė cilat ndriēojnė nė mėnyrė tė mjaftueshme gjithė kėtė proces tė ndėrlikuar etnogjenetik (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Etnogjeneza&action=edit). Kėrkimet komplekse arkeologjike (http://sq.wikipedia.org/wiki/Arkeologjia), gjuhėsore dhe historike tė kohėve tė fundit e kanė vendosur atė mbi njė bazė mė tė shėndoshė dhe e kanė futur nė njė rrugė mė tė drejtė zgjidhjeje. Sado tė ndryshme qė mund tė paraqiten nga forma, teoritė mbi prejardhjen e ilirėve shprehin nė pėrmbajtje vetėm dy pikėpamje, e para i konsideron ilirėt si tė ardhur nė Gadishullin Ballkanik (http://sq.wikipedia.org/wiki/Gadishulli_Ballkanik), ndėrsa pikėpamja e dytė i konsideron si popullsi autoktone e formuar nė truallin historik tė Ilirisė.
Midis teorive qė i quajnė ilirėt tė ardhur nė Gadishullin Ballkanik, ka mospėrputhje si pėrsa i takon vendit nga vijnė, ashtu edhe kohės sė ardhjes sė tyre. Disa e lidhin pėrhapjen e tyre me kulturėn e Halshtatit, tė tjerė me kulturėn e Fushave me Urna, apo me kulturėn Luzhice. Sipas tyre, nė kapėrcyell tė mijėvjeēarit tė dytė p.e.s. ilirėt morėn pjesė nė lėvizjet e popujve qė njihen me emrin dyndja dorike, egjeane ose panono-ballkanike dhe duke zbritur nga Evropa Qendrore, nė fillim tė epokės sė hekurit, u ngulėn nė Gadishullin Ballkanik nė trojet e tyre historike.
Pikėpamje mė e re ėshtė ajo qė e konsideron kulturėn ilire si njė dukuri tė formuar historikisht nė vetė truallin ilir nė bazė tė njė procesi tė gjatė dhe tė pandėrprerė tė saj gjatė gjithė epokės sė bronzit dhe fillimit e epokės sė hekurit.
Kjo tezė e zhvillimit tė pandėrprerė tė kulturės, qė jep mundėsi tė flitet edhe pėr njė zhvillim tė pandėrprerė etnik, gjen prova tė shumta nė territorin historik tė ilirėve, sidomos me zbulimet e bėra nė truallin e Shqipėrisė nė vendbanimin e Maliqit dhe nė varrezat tumulare tė Pazhokut, tė Vajzės, tė Matit etj, kurse jashtė Shqipėrisė, nė varrezat tumulare tė pllajės sė Glasinacit Bosnjė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Bosnj%C3%AB&action=edit) e gjetkė. Pėrballė kėtyre zbulimeve bėhet fare e paqėndrueshme teza qė e lidh etnogjenezėn e ilirėve me kulturėn e Halshtatit ose me bartėsit e kulturės sė fushave me urna. Trualli i kėsaj kulture tė fundit nuk mund tė lidhet nė asnjė mėnyrė etnikisht me ilirėt. Duke krahasuar truallin e kulturės sė fushave me urna me atė tė kulturės sė mirėfilltė ilire Mat-Glasinac nė rajonin qendror tė Ilirisė, vihen re ndryshime thelbėsore si nė kulturėn materiale, qeramikė, objekte metalike etj, ashtu edhe nė kulturėn shpirtėrore, qė ka njė rėndėsi tė veēantė nė pėrcaktimin etnik tė njė popullsie. Trualli i Panonisė ndjek mėnyrėn e varrimit me djegie duke vendosur mbeturinat e saj nė vazo tė veēanta urna (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Urna&action=edit), ndėrsa ai i Matit dhe i Glasinacit, varrimin nė tuma kryesisht me vendosje kufome. Kėto ndryshime nė kulturė i veēojnė panonėt si njė grup etnik mė vete qė dallohet nga ai i ilirėve. Pėrveē kėsaj tė dhėnat arkeologjike kanė treguar se dyndjet panono-ballkanike, dorike dhe egjeane nuk e pėrfshinė pjesėn perėndimore tė Gadishullit Ballkanik dhe si pasojė nuk shkaktuan ndryshime dhe zhvendosje tė theksuara tė ilirėve. Kjo shihet qartė sidomos nė territorin e Shqipėrisė, ku materialet arkeologjike tė kėsaj kohe, flasin jo pėr ndėrprerje nė zhvillimin autokton tė kulturės, por pėr njė vazhdimėsi tė saj qė nga epoka e hershme e bronzit, pavarėsisht se disa shfaqje tė reja nė prodhimin metalurgjik, tė shek. XI-IX p.e.sonė, mund tė lidhen me ndikimet kulturore tė ardhura pėrmes dyndjeve nga veriu. Ky zhvillim i pandėrprerė kulturor nė territorin shqiptar shfaqet akoma mė mirė nė qeramikė, e cila ėshtė njė tregues i rėndėsishėm nė pėrcaktimin etnik dhe kulturor tė pėrdoruesve tė saj. Qeramika e kėsaj kohe zhvillohet nė tėrė truallin ilir mbi bazėn e poēerisė mė tė hershme tė epokės sė bronzit, pa pasur ndonjė ndryshim nė kohėn e kalimit nga epoka e bronzit nė atė tė hekurit, dhe duke e ruajtur kėtė traditė autoktone tė paktėn deri nė shek. VI p.e.s., kur historikisht dihet se kėto krahina banoheshin nga bashkėsi tė qėndrueshme fisnore ilire.
Tė gjitha kėto tė dhėna arkeologjike, tė grumbulluara nė pesėdhjetė vjetėt e fundit nė territorin e Shqipėrisė, sė bashku tregojnė se etnogjeneza ilire nuk duhet parė nė asnjė mėnyrė nė lidhje me ardhjen e njė popullsie nga veriu i Ballkanit, por si njė proēes historik shumė i gjatė dhe i ndėrlikuar autokton. Ky proēes fillon shumė kohė pėrpara kėtyre dyndjeve (dorike, egjeane dhe panono-ballkanike) dhe konkretisht me dyndjen e madhe tė periudhės kalimtare nga neoliti nė epokėn e bronzit, qė pėrfshin treva tė gjera tė Evropės dhe tė Azisė, duke sjellė me vete ndryshime tė dukshme etnike nė Evropėn neolitike.
Kjo dyndje e cilėsuar indo-europiane, qė ndodhi nė kapėrcyell tė mijėvjeēarit tė tretė, u krye nga grupe tė ndryshme popullsish baritore tė ardhura nga stepat e Lindjes. Ėshtė provuar arkeologjikisht se ajo nuk u bė menjėherė, por valė-valė dhe se krahinat perėndimore tė Ballkanit, midis tyre dhe territori i Shqipėrisė u prekėn prej saj mė vonė se sa ato lindore.
Gjatė kėsaj dyndjeje grupe tė ndryshme kulturore tė Evropės u zhdukėn pa lėnė gjurmė, tė tjera u pėrzien me popullsitė migratore, tė cilat u imponuan me kėtė rast vendasve gjuhėn, kulturėn, dhe nė njė farė mase edhe zakonet e veta. Kėshtu ndodhi, p.sh. me kulturat neolitike tė Vinēes, tė Butmirit, tė Lisiēi-Hvarit nė territorin e Jugosllavisė, tė cilat u zėvendėsuan me kulturat e reja Kostalace, Vuēedole etj; e njėjta gjė ndodhi edhe me kulturėn neolitike tė Maliqit, e cila u zėvendėsua nga njė kulturė mė e ulėt e karakterizuar me qeramikėn e saj trashanike, qė i atribuohet pikėrisht kėsaj dyndjeje.
Nė proēesin e shtjellimit tė kėtyre ngjarjeve dhe tė pėrzierjeve etnike dhe kulturore tė popullsive neolitike vendase, para-indoeuropiane, ose sipas disa studiuesve, indoeuropiane tė hershme, me ardhėsit e rinj indoeuropianė tė stepave u formua edhe baza mbi tė cilėn nisėn tė zhvillohen nė kushte tė veēanta edhe proēeset etnogjenetike tė popullsive tė vjetra historike tė Ballkanit Perėndimor, rrjedhimisht dhe procesi i formimit historik tė trungut etnik ilir me tipare tė pėrbashkėta kulturore, tė dallueshme prej bashkėsive tė tjera fqinje jo ilire. Nė kėtė proēes, i cili u zhvillua gjatė gjithė mijėvjeēarit tė dytė p.e.s., diferencimi dhe asimilimi i popullsive, ashtu sikurse dhe lidhjet ekonomike e kulturore, luajtėn njė rol tė rėndėsishėm. Nė qoftė se nė periudhėn e hershme tė epokės sė bronzit, kultura e territoreve perėndimore tė Ballkanit, ishte shumė larg pėr t’i dhėnė asaj karakter tė pėrcaktuar ilir, tė dallueshėm prej atyre tė territoreve tė tjera, ky diferencim i tipareve kulturore vjen e bėhet gjithnjė mė i theksuar nė periudhėn e mesme tė bronzit dhe veēanėrisht nė periudhėn e fundit tė epokės sė bronzit. Nė rrugėn e kėtij zhvillimi tė brendshėm, territoret jugore tė kėsaj treve ishin tė kthyera mė tepėr me fytyrė drejt jugut, nga bota e pėrparuar e Egjeut, me tė cilėn qenė nė marrėdhėnie tė ngushta ekonomike e kulturore. Veriu, pėrkundrazi, shfaq prirje drejt Evropės Qėndrore, por me lidhje mė tė dobėta me tė. Kėto lidhje ndikuan sadopak nė formimin dhe nė diferencimin nė fund tė epokės sė bronzit dhe nė fillim tė epokės sė hekurit tė dy grupeve tė mėdha kulturore ilire, grupit jugor dhe verior.
Kėshtu duke zėnė fill nė kapėrcyell tė epokės sė bronzit, proēesi i formimit tė etnosit ilir pėrshkon nė mijėvjeēarin e dytė rrugėn e gjatė tė diferencimit nga masa e pasigurt etnike qė u formua pas shkatėrrimit tė botės neolitike dhe pėrfundon nga fundi i kėtij mijėvjeēari. Si e tillė, kjo epokė krijon nė pjesėn perėndimore tė Ballkanit atė substrat etno-kulturor, mbi bazėn e tė cilit formohet mė vonė etnosi dhe kultura ilire. Bartėsit e kėtij substrati mund tė identifikohen me atė popullsi parailire, qė nė burimet historike njihet si pellazge (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Pellazge&action=edit).
Pavarėsisht nga kjo hipotezė pėr parailirėt, thelbėsor ėshtė fakti se nė fund tė epokės sė bronzit, nė pjesėn perėndimore tė Ballkanit ishte formuar njė bashkėsi e gjerė kulturore dhe etnike, e cila nė epokėn e hekurit nė bazė tė zhvillimit tė brendshėm ekonomiko-shoqėror, do tė vazhdonte tė zhvillonte mė tej kulturėn e vet duke i dhėnė asaj njė fytyrė gjithnjė mė tė pėrcaktuar etnike. Kjo ėshtė dhe periudha e formimit tė plotė tė bashkėsisė sė madhe ilire dhe tė grupeve tė veēanta etnokulturore, tė cilėt pėrmenden nga autorėt mė tė hershėm antikė

Guri i madh
18-01-08, 02:45
Tabela e pėrmbajtjeve

[fshih (javascript:toggleToc())]
<LI class=toclevel-1>1 Koha e hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Koha_e_hekurit) <LI class=toclevel-2>1.1 Trualli i ilirėve (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Trualli_i_ilir.C3.ABve) <LI class=toclevel-2>1.2 Fiset me te rendesishme (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Fiset_me_te_rendesishme) <LI class=toclevel-2>1.3 Vendbanimet (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Vendbanimet) <LI class=toclevel-2>1.4 Bujqesia e blegtoria (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Bujqesia_e_blegtoria) <LI class=toclevel-2>1.5 Prona private (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Prona_private) <LI class=toclevel-2>1.6 Federatat fisnore (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Federatat_fisnore) <LI class=toclevel-2>1.7 Kultura (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Kultura) <LI class=toclevel-2>1.8 Gjuha (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Gjuha)
1.9 Arti (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Arti)<LI class=toclevel-1>2 Antika (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Antika) <LI class=toclevel-2>2.1 Helenėt nė brigjet ilire (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Helen.C3.ABt_n.C3.AB_brigjet_ilire) <LI class=toclevel-2>2.2 Shoqeria dhe politika (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Shoqeria_dhe_politika) <LI class=toclevel-2>2.3 Shtetet ilire (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Shtetet_ilire) <LI class=toclevel-3>2.3.1 Ekonomia dhe shoqeria (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Ekonomia_dhe_shoqeria) <LI class=toclevel-3>2.3.2 Bujqesia e blegtoria (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Bujqesia_e_blegtoria_2) <LI class=toclevel-3>2.3.3 Tregtia (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Tregtia)
2.3.4 Skllavopronaret (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Skllavopronaret)<LI class=toclevel-2>2.4 Bardhyli (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Bardhyli) <LI class=toclevel-3>2.4.1 Fushata maqedonese kunder Ilirise (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Fushata_maqedonese_kunder_Ilirise) <LI class=toclevel-3>2.4.2 Kryengritja e 335 para eres sone (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Kryengritja_e_335_para_eres_sone) <LI class=toclevel-3>2.4.3 Organizimi politik i Ilirise (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Organizimi_politik_i_Ilirise) <LI class=toclevel-3>2.4.4 Sovraniteti i Dyrrahut dhe Apolonisė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Sovraniteti_i_Dyrrahut_dhe_Apolonis.C3 .AB)
2.4.5 Forcimi i pushtetit mbretėror (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Forcimi_i_pushtetit_mbret.C3.ABror)<LI class=toclevel-2>2.5 Fuqizimi i skllavopronarise (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Fuqizimi_i_skllavopronarise) <LI class=toclevel-2>2.6 Dyrrahu dhe Apollonia (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Dyrrahu_dhe_Apollonia) <LI class=toclevel-2>2.7 Renia e dinastise se Glaukise (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Renia_e_dinastise_se_Glaukise) <LI class=toclevel-2>2.8 Epiri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Epiri) <LI class=toclevel-2>2.9 Koinoni(lidhja) e moloseve (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Koinoni.28lidhja.29_e_moloseve)
2.9.1 Tharypa (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Tharypa)
2.9.2 Lidhja molose (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Lidhja_molose)<LI class=toclevel-1>3 Shiko dhe kėtė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Shiko_dhe_k.C3.ABt.C3.AB)
4 Burim i tė dhėnave (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt#Burim_i_t.C3.AB_dh.C3.ABnave)//[/URL]
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=1"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Koha e hekurit

Guri i madh
18-01-08, 02:46
[redaktoni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=2)] Trualli i ilirėve

Artikulli kryesor : Trualli i ilirėve nė kohėn e hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Trualli_i_ilir%C3%ABve_n%C3%AB_koh%C3%ABn_e_hekuri t) Sipas burimeve historike, nocioni ilir - Iliri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Iliri), ka pasur gjatė historisė sė vet njė kuptim disi tė ndryshėm gjeografiko-historik.
Me emrin ilir nė fillim njiheshin vetėm krahinat (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Krahina&action=edit) jugore tė ilirėve. Kėtu banonin sipas burimeve mė tė vona letrare edhe ilirėt e mirėfilltė, siē i quan ata historiani romak, Plini Plak (http://sq.wikipedia.org/wiki/Plini_Plak). Ky emėr u shtri gradualisht prej grekėve edhe nė vise tė tjera tė njohura mė vonė prej tyre, popullsitė e tė cilave, pavarėsisht nga veēoritė e zhvillimit tė tyre lokal, paraqitnin elemente tė njė trungu tė pėrbashkėt etno-kulturor.
Nė kohėn e historianit grek Herodotit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Herodoti) (shek. V p.e.sonė), emri ilir shtrihej mbi njė territor mjaft tė gjerė, i cili arrinte nė lindje deri tek rrjedhja e lumit Moravė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Morava&action=edit). Njė shekull mė vonė, sipas Pseudo-Skylaksit, ky emėrtim do tė pėrfshinte territore akoma mė tė gjera nė veriperėndim tė Ballkanit. Sipas tij ilirėt shtriheshin pėrgjatė Adriatikut duke filluar qė nga liburnėt nė veri e deri tek kufijtė e Kaonisė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaonia&action=edit) nė jug. Pėrhapjen mė tė madhe dhe pėrfundimtare tė emrit dhe tė territorit ilir, na e jep Apiani i Aleksandrisė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Apiani_i_Aleksandris%C3%AB&action=edit), i cili duke pėrmbledhur gjithė sa ishte thėnė pėrpara tij mbi topografinė e ilirėve, shkruante: “grekėrit quanin ilirė ata qė banonin mbi Maqedoninė dhe Trakinė, qė nga kaonėt dhe thesprotėt deri tek lumi Istėr (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ist%C3%ABr&action=edit). Dhe kjo ėshtė gjatėsia e vendit, ndėrsa gjerėsia prej maqedonėve dhe thrakėve malorė tek paionėt deri nė Jon dhe nė rrėzė tė Alpeve”.
Nga studimet mė tė reja tė mbėshtetura jo vetėm nė burimet e shkruara historike, por edhe nė tė dhėnat arkeologjike si dhe nė ato gjuhėsore, rezulton se trualli historik i ilirėve pėrfshinte tėrė pjesėn perėndimore tė Gadishullit Ballkanik, qė nga rrjedhja e lumenjve Morava (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Morava&action=edit) e Vardari (http://sq.wikipedia.org/wiki/Vardari) nė lindje, e deri nė brigjet e Adriatikut e detit Jon nė perėndim, qė nga lumi Sava (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Sava&action=edit) nė veri, e deri tek gjiri i Ambrakisė nė jug, pra deri nė kufijtė e Helladės (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Hellada&action=edit) sė vjetėr. Burimet historike dhe ato arkeologjike e gjuhėsore dėshmojnė pėr praninė e ilirėve edhe jashtė trevės historike tė tyre. Grupe tė tėra ilirėsh, midis tyre mesapėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Mesap%C3%ABt) dhe japigėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Japig%C3%ABt) u vendosėn nė Itali pėrgjatė bregdetit tė Adriatikut dhe nė krahinat jugore tė Italisė.
Nė Azinė e Vogėl (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Azin%C3%AB_e_Vog%C3%ABl&action=edit) u shpėrngulėn grupe popullsish dardane (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dardanet), paionė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Paion%C3%ABt), tė cilėt do tė pėrmenden edhe nė eposin homerik si pjesėmarrės, pėrkrah trojanėve nė luftėn e tyre kundėr grekėve. Prania e elementit etnik ilir ėshtė vėrtetuar arkeologjikisht nga burimet e shkruara edhe nė rajonet veriore tė Maqedonisė e tė Greqisė, si nė Akarnani (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Akarnani&action=edit) e nė Etoli (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Etoli&action=edit). Tė gjitha kėto lėvizje grupesh etnike ilire pėrtej trevės historike tė tyre ndodhėn, siē mund tė provohet dhe arkeologjikisht, kryesisht gjatė dyndjes sė madhe panono-ballkanike (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Dyndja_panono-ballkanike&action=edit), e cila siē dihet fillon tė vėrshojė nė drejtim tė jugut qė nė fund tė shek. XIII-XII p.e.sonė. Meqėnėse fatet e tyre historike, nė trojet e reja ku ato u vendosėn, janė thuajse krejt tė ndara nga bota e mirėfilltė ilire-ballkanike, kėto grupe tė emigruara nuk do tė pėrfshihen nė shqyrtimin e mėtejshėm tė historisė ilire.
[/URL]
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=3"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Fiset me te rendesishme

Guri i madh
18-01-08, 02:46
Artikulli kryesor : Fiset Ilire (http://sq.wikipedia.org/wiki/Fiset_Ilire) Nė shekujt e parė tė mijėvjeēarit tė fundit para erės sonė ishin formuar tanimė bashkėsitė fisnore ilire dhe nė pėrgjithėsi ata kishin zėnė vend nė trojet e tyre historike. Ndėr fiset mė tė hershme ilire qė luajtėn dhe njė rol ku mė shumė e ku mė pak tė rėndėsishėm nė ngjarjet historike tė mėvonshme, pėr t’u pėrmendur janė: thesprotėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thesprot%C3%ABt&action=edit), tė cilėt zinin ultėsirėn bregdetare qė nga gjiri i Ambrakisė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ambrakis%C3%AB&action=edit) e deri tek lumi i Thiamit Kalama (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thiamit_Kalama&action=edit), nė veri tė tyre vinin kaonėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kaon%C3%ABt), vendbanimet e tė cilėve arrinin deri tek malet e Llogorasė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Llogoras%C3%AB&action=edit) dhe gryka e lumit Drinos (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Drinos&action=edit). Molosėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Molos%C3%ABt) banonin nė pllajėn pjellore tė Janinės (http://sq.wikipedia.org/wiki/Janin%C3%AB). Gjatė luginės sė Vjosės (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Lugin%C3%ABs_s%C3%AB_Vjos%C3%ABs&action=edit) nė tė majtė banonin amantėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Amant%C3%ABt&action=edit), ndėrsa nė tė djathtė bylinėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Bylin%C3%ABt&action=edit), kurse nė rrjedhjen e sipėrme tė Vjosės banonin parauejtė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Parauejt%C3%AB&action=edit). Nė lindje tė bylinėve (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Bylin%C3%ABve&action=edit) shtrihej territori i atintanėve (http://sq.wikipedia.org/wiki/Atintan%C3%ABve). Taulantėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Taulant%C3%ABt) shtriheshin nė zonėn bregdetare nga Vjosa (http://sq.wikipedia.org/wiki/Vjosa) e deri tek lumi i Matit (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Matit&action=edit) dhe nė veri tė tij, pėrgjatė brigjeve tė Adriatikut tė Mesėm, fisi i ardianėve. Nė viset e Ballkanit Qendror dy ishin fiset mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishme ilire: paionėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Paion%C3%ABt) nė luginėn e mesme tė Vardarit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Vardari), dhe dardanėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dardan%C3%ABt) qė banonin nė rrafshin e Kosovės (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kosov%C3%ABs), tė cilėt shtriheshin nė veri nė tokat midis degėve jugore e perėndimore tė Moravės (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Morav%C3%AB&action=edit) deri aty ku kėto bashkohen pėr tė formuar Moravėn e Madhe (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Morav%C3%ABn_e_Madhe&action=edit). Midis fiseve tė hershme tė Ballkanit Veriperėndimor ndėr mė tė fuqishmit ishin liburnėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Liburn%C3%ABt&action=edit), tė cilėt banonin nė bregdet dhe nė ishujt deri tek lumi Kėrka (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=K%C3%ABrka&action=edit), nė jug tė tyre vinin dalmatėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dalmat%C3%ABt), kurse nė viset e Bosnjės sė brendshme, autariatėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Autariat%C3%ABt&action=edit). Pėrveē kėtyre fiseve, nė territorin e gjerė tė Ilirisė do tė shfaqen mė vonė, nė rrethana krejt tė reja historike e politike, edhe njė numėr i madh bashkėsish tė tjera ilire, midis tė cilave edhe bashkėsi tė tilla qė do tė kenė njė peshė tė madhe nė zhvillimin e ngjarjeve politike tė shtetit ilir, si enkelejtė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Enkelejt%C3%AB), dasaretėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dasaret%C3%ABt) etj. Pėrhapja e fiseve mė tė rėndėsishme e tė hershme ilire dėshmohet nė burimet e autorėve antikė, tė cilat nė mjaft raste janė, megjithatė, tė fragmentuara, madje dhe kontradiktore. Rrjedhimisht nė pėrcaktimin e topografis (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Topografi&action=edit)ė sė fiseve ilire ka edhe raste tė diskutueshme. [/URL]
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Vendbanimet

Artikulli kryesor : Vendbanimet ilire nė kohėn e hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Vendbanimet_ilire_n%C3%AB_koh%C3%ABn_e_hekurit) Ilirėt e kohės sė hekurit jetonin nė fshatra dhe nė vendbanime tė fortifikuara. Fshatrat ilire nuk njihen dhe aq mirė pėr arsye se nuk janė gjurmuar nė mėnyrė tė mjaftueshme. Nė burimet e shkruara ato dokumentohen nga fundi i kėsaj periudhe, nė fiset mė jugore ilire, nėpėrmjet Pseudo-Skylaksit, i cili thotė se kaonėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kaon%C3%ABt), thesprotėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thesprot%C3%ABt&action=edit) dhe molosėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Molos%C3%ABt) banonin nė fshatra. Ky njoftim i shkurtėr, qė me sa duket i referohet njė burimi mė tė hershėm, nuk ndihmon shumė pėr tė krijuar njė ide tė qartė mbi karakterin e kėtyre vendbanimeve.
Me sa mund tė gjykohet nga tė dhėnat arkeologjike (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Arkeologji&action=edit), vendbanimet fshatare ilire tė kėsaj kohe formoheshin nga grupe shtėpish tė grumbulluara sipas njėsive shoqėrore qė pėrfaqėsonin, d.m.th. mbi bazėn e njė familjeje tė madhe patriarkale (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Patriarkal&action=edit) ose tė njė grupi familjesh tė tilla, qė i pėrkisnin njė vėllazėrie. Njė mendim tė tillė e sugjerojnė, tė paktėn pėr vendbanimet respektive tė tyre, varrezat tumulare tė Matit, tė cilat pėrbėhen nga grupe tė vogla tumash, tė vendosura nė tarraca, nė luadhe e nė toka buke gjatė luginės sė lumit. Po kjo gjė pėrsėritet edhe nė tumat e Kukėsit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kuk%C3%ABsi), ato tė pellgut tė Korēės, tė luginės sė lumit Drinos (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Drinos&action=edit) e gjetkė. Edhe vendbanimet fshatare tė gjurmuara nė luginėn e Vjosės (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Vjos%C3%ABs&action=edit) japin tė njėjtėn tablo. Nė tė gjitha rastet ato paraqiten si vendbanime tė vogla e tė shpėrndara pranė tokave bujqėsore.

[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Bujqesia e blegtoria

Artikulli krysor : Bujqėsia e blegtoria ilire nė kohėn e hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Bujq%C3%ABsia_e_blegtoria_ilire_n%C3%AB_koh%C3%ABn _e_hekurit) Burimet e shkruara dhe ato arkeologjike dėshmojnė se, gjatė kėsaj periudhe, ilirėt merreshin si edhe mė parė kryesisht me bujqėsi dhe me blegtori. Bujqėsia u zhvillua sidomos nė zonat fushore dhe nė pėrgjithėsi nė krahinat pjellore tė vendit. Ilirėt kultivonin nė kėtė kohė tė gjitha llojet e drithėrave. Jo rastėsisht, krahina tė veēanta ilire, si Paionia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Paionia&action=edit) dhe Thesprotia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thesprotia&action=edit), pėrmenden qė nė eposin homerik si vende frytdhėnėse dhe pjellore, d.m.th. tė pėrshtatshme pėr kulturat bujqėsore. Hesiodi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Hesiodi), shkrimtar grek i shek. VIII-VII p.e.sonė, do ta cilėsojė gjithashtu si shumė pjellore fushėn e Helopisė, ndėrsa sipas historianit grek Hekateut (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Hekateut&action=edit) (fundi i shek. VI-V p.e.sonė), nė Iliri kishte krahina qė prodhonin deri dy herė nė vit. Mė vonė Skymni (http://sq.wikipedia.org/wiki/Skymni), duke pėrsėritur nė vargjet e tij Hekateun (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Hekateun&action=edit), shton se popullsia ilire qė banonte nė viset e brendshme merrej me lėrimin e tokės.

[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=6"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Prona private

Guri i madh
18-01-08, 02:48
Artikulli krysor : Prona private nė ilirinė e kohės sė hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Prona_private_n%C3%AB_ilirin%C3%AB_e_koh%C3%ABs_s% C3%AB_hekurit) Pėrparimet qė u bėnė nė degėt e ndryshme tė ekonomisė gjatė epokės sė hekurit sollėn ndryshime edhe nė vetė strukturėn e shoqėrisė ilire. Baza e kėtyre ndryshimeve u bė prona private, e cila filloi tė shfaqet tek fiset ekonomikisht mė tė zhvilluara, nė fillim nė blegtori (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Blegtori&action=edit) e zejtari (http://sq.wikipedia.org/wiki/Zejtari) e mė pas edhe mbi tokėn. Hesiodi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Hesiodi), duke folur pėr kopetė e mėdha nė Helopi (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Helopi&action=edit), shėnon se ato ishin pronė e njerėzve tė veēantė. Karakteri dhe shkalla e zhvillimit tė zejtarisė dėshmon gjithashtu pėr praninė nė kėtė fushė tė pronėsisė private. Dukurinė e pronėsisė pėr tokėn e kemi tė dėshmuar mė vonė dhe duket se ajo ndjek njė rrugė mė tė ngadaltė. Zakoni i ndarjes sė tokės ēdo tetė vjet, qė na kumtohet nga Straboni (http://sq.wikipedia.org/wiki/Straboni) pėr dalmatėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dalmat%C3%ABt), ėshtė njė dėshmi qė tregon se zotėrimi periodik i saj ishte njė hallkė e ndėrmjetme nė procesin e formimit tė pronės private. Forcat kryesore tė prodhimit tė shoqėrisė ilire nė kėtė kohė ishin bujqit dhe blegtorėt e lirė, anėtarė tė thjeshtė tė fisit. Kėtyre u shtohet edhe njė shtresė e re, mė e kufizuar, ajo e zejtarėve. Nga ana tjetėr, nga masa e gjerė e popullsisė, fillon tė veēohet si njė shtresė mė vete aristokracia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Aristokraci&action=edit) fisnore, e cila, duke u shkėputur nga prodhimi dhe nėpėrmjet pėrvetėsimit tė pasurisė sė pėrbashkėt, vihet nė njė pozitė tė privilegjuar derisa bėhet dalėngadalė zotėruese e pronave tė mėdha tokėsore dhe blegtorale. Ajo gradualisht mėnjanon organet demokratike tė fisit dhe uzurpon pushtetin. Nga burimet e shkruara mė tė hershme, siē ėshtė eposi homerik, shihet se nė disa nga fiset ilire ekzistonte, tanimė, diferencimi shoqėror, tė paktėn nė shekujt VIII (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=VIII&action=edit)-VII (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=VII&action=edit) p.e.re kur u krijuan “Iliada” e “Odisea”. (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=%E2%80%9CIliada%E2%80%9D_e_%E2%80% 9COdisea%E2%80%9D.&action=edit) Duke folur pėr pjesėmarrjen e ilirėve paionė nė luftėn e Trojės (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Troj%C3%ABs&action=edit) kundėr ahejve, Homeri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Homeri) i barazon prijėsit e tyre ushtarakė, qė vinin nga “Paionia pjellore (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Paionia_pjellore&action=edit)” me prijėsit e ahejve (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ahejve&action=edit) dhe tė trojanėve (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Trojan%C3%ABve&action=edit). Kjo pa dyshim flet pėr njė gjendje sociale pak a shumė tė ngjashme me atė tė fiseve fqinje tė Greqisė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Greqis%C3%AB). Nė njė vend tė poemės “Odisea (http://sq.wikipedia.org/wiki/Odisea)” flitet pėr Feidonin (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Feidonin&action=edit), prijėsin me origjinė fisnike tė thesprotėve (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thesprot%C3%ABve&action=edit), i cili pasi strehoi dhe mirėpriti nė pallatin e vet Odisenė, gjatė kthimit pėr nė atdhe, pėrgatiti njė nga anijet e tij tė shpejta pėr ta dėrguar atė nė Itakė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Itak%C3%AB&action=edit). Sipas kėtij tregimi mitik, Feidoni (http://sq.wikipedia.org/wiki/Feidoni) pėrfaqėson kėtu njėrin nga krerėt qė jetonte nė njė nga pallatet mė tė pasura tė thesprotėve (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thesprot%C3%ABve&action=edit). Kėta kishin anijet e veta e njerėz qė u shėrbenin. Shumė kuptimplotė nė kėtė drejtim ėshtė dhe njė tregim i Herodotit (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Herodotit&action=edit), sipas tė cilit, Klistheni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Klistheni&action=edit), kur ftoi nė Sikione (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Sikione&action=edit) (rreth vitit 570 p.e.sonė) tė gjithė burrat qė do ta ndienin veten tė denjė pėr tė pasur pėr grua tė bijėn e tij Agaristėn (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Agarist%C3%ABn&action=edit), midis atyre qė u paraqitėn tek tirani qe edhe njė farė Alkoni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Alkoni&action=edit) nga Molosia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Molosia&action=edit). Sipas kėtij tregimi, ky molosas (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Molosas&action=edit) duhet tė ketė qenė nga njė familje princore ose shumė e pasur, qė tė pretendonte pėr tė lidhur krushqi me njė skllavopronar tė madh tė Greqisė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Greqis%C3%AB) sė asaj kohe, siē ishte Klistheni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Klistheni&action=edit). Tė dhėnat arkeologjike nga varrezat tumulare (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Tumulare&action=edit) tė luginės sė Drinos (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Drinos&action=edit), pellgut tė Korēės (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Kor%C3%A7%C3%ABs&action=edit) dhe Ohrit (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ohrit&action=edit) (Trebenisht (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Trebenisht&action=edit)), zonės qendrore ilire tė Glasinacit (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Glasinacit&action=edit) etj., dėshmojnė gjithashtu se nė shek. VIII-V p.e.sonė, diferencimi shoqėror nė gjirin e shoqėrisė ilire ishte bėrė mjaft i theksuar dhe kishte prekur edhe krahinat e thella tė Ilirisė Qendrore e Veriore. Nė kėto varreza ndeshen, krahas varreve me inventar tė varfėr, edhe varre ku tė vdekurin e shoqėronin armė tė kushtueshme, sende luksi prej ari (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ari) e argjendi (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Argjend&action=edit) dhe objekte tė tjera tė importuara nga viset pėrreth, qė i takonin shtresės sė pasur tė aristokracisė fisnore. [/URL]
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=7"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Federatat fisnore

Guri i madh
18-01-08, 02:49
Artikulli kryesor Federatat fisnore ilire nė kohėn e hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Federatat_fisnore_ilire_n%C3%AB_koh%C3%ABn_e_hekur it) Zhvillimi i pronės private, qė ēoi nė thellimin e diferencimit social, u bė burim konfliktesh nė shoqėrinė ilire tė shek. VIII-V p.e.sonė. Nė kėtė kohė morėn pėrpjesėtime tė mėdha luftėrat ndėrfisnore dhe inkursionet plaēkitėse pėr det e tokė, qė arrinin deri nė Greqi dhe nė brigjet e pėrtejme tė Adriatikut. Tė tillė kanė qenė inkursioni i enkelejve pėr plaēkitjen e thesarit tė Delfit ose ato tė detarėve liburnė, tė cilėt me anijet e tyre tė lehta dhe tė shpejta zotėruan pėr njė kohė brigjet e Adriatikut, qė nga Korfuzi deri nė brigjet italike.
Gjendja e krijuar nga kėto luftėra dhe inkursione, qė i sillnin aristokracisė fisnore ilire tė ardhura tė mėdha, gjen shprehjen e vet nė veprimtarinė e gjerė tė ndėrtimit tė vendbanimeve tė fortifikuara dhe nė zhvillimin e armatimeve, sidomos tė armėve tė reja, siē ishin shpatat, hanxharėt dhe heshtat prej hekuri qė janė gjetje tė rėndomta nė varret e luftėtarėve ilirė dhe tė mburojave tė paionėve, tė pėrkrenareve e frerėve tė kuajve qė pėrbėnin pajisjet e veēanta tė aristokracisė luftarake.
Nė procesin e kėtyre konflikteve, fiset e vogla ilire filluan tė lidhen dhe tė formojnė gjatė veprimeve tė tyre tė pėrbashkėta nė luftėrat agresive ose mbrojtėse, aty nga fundi i shek.VII p.e.sonė, federatat e para. Njė federatė e tillė ishte ajo e taulantėve, qė nėn mbretin Galaur dhe mė pas, gjatė shek. VII-VI p.e.sonė invadoi disa herė Maqedoninė duke i shkaktuar asaj dėme tė rėnda dhe sakrifica tė mėdha nė njerėz. Gjatė shek. VI-V p.e.sonė federata tė tilla formuan edhe disa fise tė tjera, si molosėt, thesprotėt, kaonėt, parauejtė, orestėt, lynkestėt, paionėt, dardanėt etj.
Nė krye tė federatės qėndronte mbreti, i cili nė burimet quhet basileus. Nė disa raste si tek kaonėt e thesprotėt vendin e tij e zinte njė njeri i zgjedhur ēdo vit nga gjiri i fisit sundues tė federatės. Nė burimet e fundit tė shek.V vihet re se funksioni i basileut nuk i takonte mė prijėsit mė tė aftė ushtarak, por ishte bėrė i trashėgueshėm dhe pushteti e autoriteti i tij ishte rritur mjaft si brenda fisit e lidhjes fisnore, ashtu dhe jashtė tij. Nė bazė tė kėtij fuqizimi tė prijėsve ushtarakė dhe tė basilejve qėndronte gjithnjė pasuria qė vinte duke u shtuar pėrherė e mė shumė nė sajė tė luftėrave. Ata vinin nga shtresa e pasuruar e shoqėrisė fisnore ilire, e cila dallohej nga pjesa tjetėr e popullsisė sė thjeshtė. Ajo e konsideronte si njė gjė tė turpshme tė merrej me punimin e tokės, me mbarėshtimin e bagėtisė, me prodhimin zejtar etj. Nė kėto punė ishin tė angazhuar vetėm prodhuesit e vegjėl, masa e gjerė e fshatarėve tė lirė ose gjysmė tė lirė. Zanati mė i nderuar pėr ta ishin lufta, gjuetia, garat sportive etj., skenat e tė cilave na janė transmetuar pėrmes gjuhės sė gjallė artistike nė objektet e bronzta tė zbuluara nė krahinat veriore ilire apo nė kallcat e Glasinacit.
[/URL]
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=8"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Kultura

Artikulli kryesor : Kultura ilire nė kohėn e hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kultura_ilire_n%C3%AB_koh%C3%ABn_e_hekurit) Kultura ilire u formua me tiparet e saj karakteristike qė e dallojnė nga kulturat e popujve fqinjė nė periudhėn e zhvilluar tė epokės sė hekurit. Ajo ishte njė kulturė autoktone qė u krijua nė truallin historik tė ilirėve, nė procesin e formimit tė vetė etnosit ilir, mbi bazėn e zhvillimit tė brendshėm social-ekonomik tė shoqėrisė ilire dhe pa dyshim edhe tė marrėdhėnieve me popujt fqinjė. Tiparet themelore tė saj janė shprehur nė arritjet mė tė rėndėsishme tė ilirėve nė fushėn e zhvillimit tė tyre ekonomik e shoqėror, nė mėnyrėn e tė jetuarit dhe tė kuptuarit tė botės qė i rrethonte, nė mėnyrėn e tė pasqyruarit tė kėsaj bote nė artin e botėkuptimin e tyre.

Guri i madh
18-01-08, 02:49
[redaktoni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=9)] Gjuha

Artikulli Kryesorė : Gjuha e Ilirėve (http://sq.wikipedia.org/wiki/Gjuha_e_Ilir%C3%ABve) Ilirėt flisnin njė gjuhė qė dallohej nga gjuhėt e popujve tė tjerė tė kohės sė lashtė tė Ballkanit. Ajo ishte njė gjuhė e veēantė indoevropiane, qė kishte lidhje afėrie ku mė tė largėt e ku mė tė afėrt me gjuhė tė tjera tė gadishullit dhe jashtė tij. Janė konstatuar elemente tė pėrbashkėta sidomos me trakishten. Lidhur me vendin e ilirishtes nė mes tė gjuhėve indoevropiane ėshtė diskutuar mjaft dhe janė dhėnė mendime tė ndryshme.
Njė varg dijetarėsh tė shquar historianė, arkeologė e gjuhėtarė, kanė sjellė njė sėrė argumentesh historike dhe gjuhėsore pėr origjinėn e shqiptarėve dhe tė gjuhės sė tyre. Sintezėn mė tė plotė, tė shoqėruar me vėshtrimin kritik tė mendimeve pėr origjinėn e gjuhės shqipe, e ka dhėnė gjuhėtari i shquar prof. Eqrem Ēabej, i cili ka sjellė dhe argumentet e tij shkencore, nė mbėshtetje tė tezės ilire. Disa nga argumentet e parashtruara prej tij janė kėto: Shqiptarėt banojnė sot nė njė pjesė tė trojeve, ku nė periudhėn antike kanė banuar popullsi ilire; nga ana tjetėr, nė burimet historike nuk njihet ndonjė emigrim i shqiptarėve nga vise tė tjera nė trojet e sotme; njė pjesė e elementeve gjuhėsore: emra vendesh, fisesh, emra njerėzish, glosa, etj., qė janė njohur si ilire, gjejnė shpjegim me anė tė gjuhės shqipe. Format e toponimeve tė lashta tė trojeve ilire shqiptare, tė krahasuara me format pėrgjegjėse tė sotme, provojnė se ato janė zhvilluar sipas rregullave tė fonetikės historike tė shqipes, d.m.th. kanė kaluar pa ndėrprerje nėpėr gojėn e njė popullsie shqipfolėse; marrėdhėniet e shqipes me greqishten e vjetėr dhe me latinishten, tregojnė se shqipja ėshtė formuar dhe ėshtė zhvilluar nė fqinjėsi me kėto dy gjuhė kėtu nė brigjet e Adriatikut dhe tė Jonit; tė dhėnat arkeologjike dhe ato tė kulturės materiale e shpirtėrore, dėshmojnė se ka vijimėsi kulturore nga ilirėt antikė te shqiptarėt e sotėm. Nga tė gjitha kėto argumente, del si pėrfundim se teza e origjinės ilire tė gjuhės shqipe, ėshtė teza mė e mbėshtetur nga ana historike dhe gjuhėsore.
[/URL]
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Arti

Artikulli kryesor : Arti ilir nė kohėn e hekurit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Arti_ilir_n%C3%AB_koh%C3%ABn_e_hekurit) Arti ilir nė periudhėn e hershme tė hekurit karakterizohet me stilin e tij dekorativ tė theksuar tė epokės sė bronzit, por lulėzimin e arrin nė fillim tė epokės sė plotė tė hekurit, d.m.th. rreth shek. VIII-VII p.e.sonė nė kushtet e zhvillimit tė mėtejshėm ekonomiko-shoqėror tė ilirėve. Kjo vihet re qartė sidomos nė grupin e kulturės sė Devollit, nė atė tė Mat-Glasinacit etj. Ky stil zbukurimi, i aplikuar jo vetėm nė objektet e veēanta metalike, kryesisht prej bronzi dhe nė qeramikė, por edhe nė materialet qė nuk i rezistuan kohės si nė dru, kockė etj., pėrfaqėsohet nga njė gamė e pasur figurash gjeometrike, si rrathė tė veēantė e bashkėqendrorė, rombe e trekėndėsha me fusha tė zbrazura ose tė mbushura me vija paralele etj., tė kompozuara me njė fantazi tė zhvilluar dhe nė njė sistem rigorozisht simetrik.
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Antika


[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Helenėt nė brigjet ilire

Artiulli kryesor : Marrėdhėniet Iliro-Helene nė antikė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Marr%C3%ABdh%C3%ABniet_Iliro-Helene_n%C3%AB_antik%C3%AB) Vendosja e kolonive helene nė bregdetin ilir ėshtė pjesė e drejtimit tė lėvizjes kolonizuese helene, nė tė cilėn mė aktiv u tregua Korinthi. Kjo dukuri u zhvillua, nga njėra anė, me shtytjen e faktorėve ekonomikė e shoqėrorė tė metropoleve dhe, nga ana tjetėr, qe njė hap i mėtejshėm nė pėrfshirjen e zonave ilire nė sferėn e ekonomisė sė Mesdheut. Kolonitė mė tė hershme u vendosėn nė tokat e Ilirisė sė Jugut. Kėto zona tė banuara nga ilirėt kishin marrėdhėnie tregtare me vendet e Greqisė qė nga epoka kreto-mikene. Kjo tregti fitoi njė bazė mė tė gjerė nė kushtet e shthurjes sė rendit fisnor tek ilirėt. Vendosja dhe zhvillimi i mėtejshėm i kolonive ka qenė pasojė e kėtij procesi. Nė fillim u vendosėn pranė vendbanimeve ilire pikat tregtare, tė cilat me zhvillimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve me brendatokėn ilire u populluan nga grupe kolonistėsh helenė dhe u kthyen nė qendra tė shpėrngulurish (apoike) tė metropoleve greke.
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Shoqeria dhe politika

Artikulli kryesor Shoqėria dhe politika ilire nė antikė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Shoq%C3%ABria_dhe_politika_ilire_n%C3%AB_antik%C3% AB) Qė nė fillim nė kolonitė helene tė bregdetit ilir u vendos mėnyra antike e prodhimit. Nė ndarjen e shoqėrisė nė kolonitė rol tė veēantė luante prejardhja shoqėrore dhe etnike e njerėzve. Nė kushte mė tė privilegjuara ishte shtresa me prejardhje aristokrate, qė kishte qenė shpesh pėrkrahėse e themelimit tė kolonive. Pėrbėrja shoqėrore e shtresave tė lira ishte e larmishme. Krahas tė mėrguarve, pėr arsye politike gjatė luftėrave tė demosit me aristokracinė nė metropole, kishte fisnikė tė varfėruar, zejtarė tė zhveshur nga mjetet e prodhimit, fshatarė tė shpronėsuar, tregtarė e detarė. Kjo masė e popullsisė shtohej vazhdimisht si rrjedhim i dyndjeve tė herėpashershme nga metropolet. Nė Dyrrah njė kontingjent i madh njerėzish tė tillė erdhi nė gjysmėn e dytė tė shek.V.
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=14"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Shtetet ilire

Artikulli krysor : Shtete ilire nė antikitet (http://sq.wikipedia.org/wiki/Shtete_ilire_n%C3%AB_antikitet) Nė fundin e shek. V p.e.sonė ilirėt hynė nė rrugėn e zhvillimit skllavopronar. Nė shekujt qė pasuan e deri nė pushtimin romak krahinat mė tė pėrparuara ilire, ato jugore, kryesisht bregdetare, njohėn zhvillimin e tyre mė tė lartė shoqėror e politik tė pavarur. Urbanizimi intensiv i kėsaj treve dhe zhvillimi qė mori, pėr pasojė, mėnyra antike e prodhimit nė shek. IV-III p.e.sonė ēoi nė krijimin e njė shoqėrie antike tė mirėfilltė dhe nė formimin e njė vargu shtetesh ilire, tė cilat u inkuadruan nė qytetėrimin e pėrparuar tė botės mesdhetare. Midis formacioneve shtetėrore qė u formuan nė trevėn e gjerė ilire, ai qė arriti njė shkallė tė lartė tė zhvillimit politik dhe qė luajti njė rol tė shquar nė ngjarjet politike tė kohės qe Shteti Ilir apo Mbretėria Ilire. Qė nga dukja e kėtij shteti emrat ilir dhe Iliri morėn, pėrveē kuptimit tė gjerė etnik, edhe njė kuptim tė ngushtė politik, qė u lidhėn me fatet historike tė kėtij formacioni shtetėror dhe tė popullsisė sė tij, e cila nė burimet e shkruara do tė njihet me emrin Illyrii propriedictii (ilirė tė mirėfilltė). Nė kohė tė ndryshme Mbretėria Ilire ushtroi pushtetin e vet, natyrisht me luhatjet qė i imponuan rrethanat politike, nė njė territor tė gjerė qė pėrfshinte krahinat prej lumit Naretva (Narona) nė veri e deri te lumi Vjosa (Aous), nė jug me njė shtrirje drejt lindjes deri te liqenet Lyhnide nė kufi me Maqedoninė dhe mė nė veri me Mbretėrinė Dardane. Nė krahinat mė jugore ilire u formua njė shtet tjetėr i rėndėsishėm ilir i njohur me emrin Shteti i Epirit, i cili shquhet sidomos nė ngjarjet politike tė fundit tė shek. IV dhe tė ēerekut tė parė tė shek. III p.e.sonė. Nė kohėn e shtrirjes mė tė gjerė tė tij, ai pėrfshinte tokat prej lumit Vjosa (Aous) e deri nė gjirin e Artės (Nikopolit), duke u kufizuar nga jugu me Akarnaninė, kurse nga lindja me Thesalinė e Maqedonisė. Nė kėtė hapėsirė kanė ekzistuar si formacione shtetėrore tė pavarura edhe njė varg qytetesh shtete, si Dyrrahu, Apolonia, Ambrakia, historia politike e tė cilave u zhvillua herė nė lidhje tė ngushtė e herė nė kundėrshtim me atė tė Shtetit Ilir dhe tė atij tė Epirit. Nė rrethana tė caktuara politike lindin gjithashtu formacione mė pak tė rėndėsishme nė formėn e lidhjeve qytetare (Koinon), si ajo e Bylinėve etj., qė kanė njė peshė mė tė vogėl nė historinė politike tė Ilirisė. Nė krahinat e brendshme jugore dhe qendrore ilire u formuan tri mbretėri tė vogla ilire: e paionėve, e dardanėve dhe e athamanėve. E para shfaqet me njė shkėlqim tė shkurtėr nė shek. IV p.e.sonė pėr tė rėnė pastaj shpejt nėn goditjet e politikės ekspansioniste tė shtetit maqedon, kurse dy tė fundit dalin nė arenėn politike nė shek. III me njė rol tė parėndėsishėm. Popullsitė ilire tė krahinave tė brendshme qendrore e veriore nuk njohėn deri nė fillim tė erės sonė njė organizim politik shtetėror; edhe nė kėtė kohė ato arritėn tė organizohen vetėm nė federata fisnore, siē ėshtė rasti i dalmatėve ose i fiseve tė tjera

Guri i madh
18-01-08, 02:55
[redaktoni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=15)] Ekonomia dhe shoqeria

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/thumb/5/5d/PegasiII_13v.jpg/250px-PegasiII_13v.jpg (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:PegasiII_13v.jpg) [/URL]
Illyria, Dyrrhachion. After 350 BC


Artikulli krysor : Ekonomia dhe shoqėria ilire nė lashtėsi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:PegasiII_13v.jpg) Zhvillimi ekonomik e shoqėror i Ilirisė gjatė epokės sė hekurit dhe veēanėrisht gjatė shek. VII-V p.e.sonė kishte pėrgatitur kushtet pėr lindjen e qyteteve dhe tė jetės qytetare. Siē dėshmojnė tė dhėnat arkeologjike, qytetet ilire ngrihen mbi bazėn e vendbanimeve tė fortifikuara tė epokės sė hekurit dhe tė qendrave protourbane qė u krijuan si rezultat i zhvillimit tė zejtarisė, tė bujqėsisė, tė blegtorisė, si edhe tė intensifikimit tė marrėdhėnieve tė kėmbimit me botėn greke. Kjo dėshmohet nga prania e gjerė e qeramikės sė importuar korinthike e jonike dhe mė pas edhe nga prodhimet e kolonive greke nė Dyrrah e nė Apoloni, tė cilat kishin hyrė nė marrėdhėnie tė ngushta me prapatokėn ilire. Lindja dhe zhvillimi i jetės qytetare ishte njė dukuri me karakter ekonomik e shoqėror tėrėsisht e re. Thelbi i saj ishte vendosja e ekonomisė antike tė tregut qė u materializua me krijimin e qyteteve si qendra prodhimi e shkėmbimi. Kjo ėshtė e lidhur me shkėputjen e plotė tė zejtarisė nga bujqėsia, me krijimin e mėnyrės antike tė prodhimit dhe me zbatimin e punės sė skllavit nė degėt e ekonomisė.
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Bujqesia e blegtoria

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/thumb/8/8f/Cow006.jpg/250px-Cow006.jpg (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:Cow006.jpg)
Illyria, Dyrrhachium. C.450-350 BC.


Artikulli krysor : Bujqėsia dhe blegtoria ilire nė antikė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:Cow006.jpg) Lindja e qyteteve i dha njė shtytje tė re zhvillimit tė degėve tė ndryshme tė ekonomisė ilire. Zejtarinė e shfrytėzimit tė minierave dhe tė pėrpunimit tė metaleve ilirėt e njihnin dhe mė parė, por asnjėherė si tani ajo nuk paraqitet si degė e veēantė e njė qyteti, siē ėshtė rasti i Damastionit. Nė shek. IV nė zejtarinė e punimit tė metaleve nuk vihet re ende ndonjė ndryshim cilėsor, fjala vjen nė punimin e veglave tė punės, tė armėve apo tė zbukurimeve, nė krahasim me shekujt pararendės. Por tani mund tė flitet pėr njė veprimtari mė tė gjerė e mė intensive si nė shfrytėzimin e minierave, ashtu edhe nė prodhimtarinė e degėve tė veēanta tė zejtarisė metalpunuese. Bie nė sy nė mėnyrė tė veēantė rritja e prodhimit tė armėve, qė pėrbėjnė nė kėtė kohė gjetjet mė tė shumta nėpėr nekropolet nė krahasim me zbukurimet.
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Tregtia

Artikulli krysor : Tregtia ilire nė antikė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Tregtia_ilire_n%C3%AB_antik%C3%AB&action=edit) Si rrjedhim i zhvillimit tė zejtarisė dhe tė degėve tė tjera tė ekonomisė ilire u zgjeruan shkėmbimet dhe tregtia. Gjetjet arkeologjike dėshmojnė pėr njė shtrirje tė gjerė tė prodhimeve tė zejtarisė ilire. Tipat standardė tė armėve, tė zbukurimeve dhe tė enėve prej balte qė pėrsėriten nė gjetjet nga njė krahinė nė tjetrėn, dėshmojnė pėr marrėdhėnie intensive midis popullsisė sė krahinave tė ndryshme dhe pėr njė zhvillim tė konsiderueshėm tė kėmbimeve midis tyre. Njė zhvillim mė tė gjerė morėn nė kėtė kohė shkėmbimet me botėn greke. Jo mė kot pasuritė minerale dhe disa prodhime bujqėsore tėrhoqėn vėmendjen e autorėve antikė tė kėsaj kohe. Duket se kėto prodhime ishin ndėr artikujt kryesorė tė eksportit ilir. Njė vend me rėndėsi zinin kėmbimet me kolonitė greke tė bregdetit Adriatik dhe qytetet e Halkidės, tė cilat merrnin nga Damastioni argjendin pėr prerjen e monedhave tė tyre, kurse nga tokat e afėrta tė Atintanisė serėn, qė u duhej pėr ndėrtimin e anijeve dhe lyerjen e enėve tė transportit. Kundrejt tyre ilirėt merrnin prodhime luksi tė artizanatit grek, midis tė tjerave prodhime atike e italike. Krahas prodhimeve tė Dyrrahut e tė Apolonisė, enėt e kėtyre qendrave janė gjetje jo tė rralla nė vendbanimet e zonės bregdetare. Por ato fillojnė tė duken mė dendur edhe nė krahinat e brendshme ilire. Pas Trebenishtit ato shfaqen edhe nė luginėn e mesme tė Drinit, nė afėrsi tė Kukėsit e tė Krumės. Kėto prodhime arrijnė kėtu nėpėrmjet rrugėve tregtare tė shkelura qysh nė shek. VI-V, duke ndjekur luginat e lumenjve me pikėnisje si nga qendrat e bregut Adriatik, ashtu edhe tė Egjeut. Monedhat e argjendit pėrdoren gjerėsisht si ekuivalent shkėmbimi. Nė krahinat bregdetare gjejnė njė pėrhapje tė madhe monedhat e Dyrrahut e tė Apolonisė, kurse nė ato tė brendshme dhe lindore monedha e Damastionit. Gjetjet e deritanishme tregojnė se kjo monedhė qarkulloi nė njė zonė tė gjerė qė pėrfshinte krahinėn e diestėve, penestėve dhe pjesėrisht atė tė lynkestėve. Prerja dhe hedhja nė treg e monedhave nga njė qytet ilir si Damastioni ėshtė njė fakt me rėndėsi tė veēantė. Ai tregon se tani, nė pjesėn e parė tė shek. IV p.e.sonė, krahas Dyrrahut dhe Apolonisė, tė cilat me monedhat e tyre, qysh nga shek.V p.e.sonė kishin mbuluar krahinat e afėrta tė ultėsirės bregdetare dhe i kishin tėrhequr ato nė orbitėn e marrėdhėnieve skllavopronare, njė qytet ilir, Damastioni, lindi dhe u bė qendėr e rėndėsishme ekonomike e krahinave tė brendshme. Ai hodhi nė treg monedhėn e vet dhe me kėtė shėnoi shtrirjen e mėtejshme tė sistemit monetar nė krahinat e brendshme tė Ilirisė Jugore. Ekonomia monetare theu kėshtu dhe nė kėtė pjesė tė Ilirisė ekonominė e prapambetur natyrore, pėr t’i hapur rrugėn njė sistemi tė ri ekonomik, skllavopronarisė.
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=18"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Skllavopronaret

Guri i madh
18-01-08, 02:55
Artikulli krysor : Shoqėria skllavopronare ilire nė antikė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Shoq%C3%ABria_skllavopronare_ilire_n%C3%AB_antik%C 3%AB) Me lindjen e qyteteve u krijua edhe njė popullsi qytetare, e cila mė parė nuk njihej. Burimet nuk e bėjnė tė qartė pėrbėrjen dhe karakterin e kėsaj popullsie, por meqė qytetet ishin qendra ekonomike dhe administrative, edhe popullsia e tyre pėrbėhej nga masa e gjerė e prodhuesve zejtarė, bujq e blegtorė, nga pronarėt e punishteve zejtare, tregtarėt dhe aristokracia e vjetėr fisnore qė pėrbėnte parinė e qytetit. Si e tillė, popullsia e qytetit paraqitej e diferencuar nė shtresa shoqėrore, me interesa tė ndryshme. Prej tyre, pronarėt e punishteve dhe tregtarėt formonin shtresėn e re tė pasuruar, e cila zhvendos pėrfundimisht nė plan tė dytė aristokracinė e vjetėr fisnore. Si qendra ekonomike e politike mė vete qytetet i rrethonte njė popullsi fshatare e lidhur me ta nėpėrmjet interesave ekonomikė tė ndėrsjelltė. Nė burimet kėto popullsi njihen akoma si fise tė mėdha apo tė vogla, por fisi nuk ka mė kuptimin e tij klasik. Vetė dukja e qyteteve dhe prerja e qarkullimi i monedhave janė elemente qė nuk pajtohen me rendin fisnor, ato i japin bashkėsisė njė pėrmbajtje tė re nga pikėpamja e marrėdhėnieve ekonomike e shoqėrore. [/URL]
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Bardhyli

Artikulli kryesor : Bardhyli (http://sq.wikipedia.org/wiki/Bardhyli)
Shekulli i ri, i katėrt, i gjen pėrsėri ilirėt nė konflikt me fqinjėt e tyre maqedonė pėr ēėshtjen e Lynkestisė. Nė vitet e fundit tė sundimit tė mbretit maqedon, Arhelaut, nė kapėrcyell tė shekullit, u zhvillua njė luftė e re midis ilirėve dhe maqedonėve pėr kėtė krahinė. Nė kėtė luftė mbreti i lynkestėve, Arrabeu, kishte si aleat mbretin Syra. Aristoteli, qė e pėrmend kėtė fakt, nuk e cilėson origjinėn etnike tė Syras, por burimet e tjera e bėjnė tė qartė se ai ishte mbreti i ilirėve. Aleanca midis tij dhe Arrabeut ka tė ngjarė ta ketė zanafillėn e saj nė ngjarjet e vitit 423 p.e.sonė dhe duket se ka qenė pėrforcuar me njė martesė dinastike midis Syras dhe njė vajze tė Arrabeut. Rezultatet e kėsaj lufte nuk njihen, por ngjarjet e mėpastajme tregojnė se nuk ndodhi ndonjė ndryshim nė gjendjen ekzistuese. Vrasja e mbretit Arhelau (viti 399 p.e.sonė), shėnoi pėr Maqedoninė fillimin e njė periudhe trazirash qė zgjatėn katėr dekada me radhė. Kontradiktat e brendshme qė u bėnė shkak pėr kėtė vrasje dhe pėr intrigat e mėvonshme dinastike, krijuan rast pėr hapjen e konflikteve midis Maqedonisė dhe fqinjėve tė saj. Nė fillim tė sundimit tė Amyntas II, qė pasoi Arhelaun, u duk sikur konflikti iliro-maqedon gjeti njė zgjidhje. Martesa e Amyntas me njė bijė tė mbretit Syra, tė quajtur Eurydike, qė ishte nė tė njėjtėn kohė edhe mbesė e Arrabeut, fsheh nė vetvete faktin qė midis ilirėve e maqedonėve ishte arritur njė marrėveshje pajtimi pėr ēėshtjen e lynkestėve. Por kjo gjendje nuk zgjati shumė. Ilirėt, interesat e tė cilėve ishin ndeshur prej kohėsh me ato tė Maqedonisė nė Lynkesti, ishin tė interesuar pėr dobėsimin e mėtejshėm tė Maqedonisė dhe jo pėr pajtim. Rasti i volitshėm pėr ta arritur kėtė qėllim paraqitet pikėrisht tani, qė Maqedoninė e kishte pushtuar vala e turbullirave tė brendshme. Nė vitin 393 p.e.sonė, ilirėt u dyndėn nė Maqedoni, pushtuan njė pjesė tė saj dhe pasi dėbuan Amyntėn, vendosėn nė fron njė farė Argeu, qė thuhet se zbriste prej dinastisė sė lynkestėve. Nėn presionin e pushtimit ilir, njė pjesė e tokave tė Maqedonisė Lindore me pėlqimin e mbretit tė rrėzuar hyri nė Lidhjen e Olinthit. Amynta u strehua nė Thesali dhe vetėm pas dy vjetėsh mėrgimi, ai mundi tė kthehej nė vend me ndihmėn e thesalėve, tė cilėt preferonin mė mirė sundimin e tij se atė tė Argeut qė pėrkrahej nga ilirėt. Paqen me ilirėt ai qe detyruar ta blinte me njė tribut vjetor qė do t’ua paguante atyre. Rrethanat nė tė cilat ndodhi ky ndryshim nė marrėdhėniet e vendosura sė fundi midis ilirėve dhe maqedonėve nuk janė tė qarta. Dihet vetėm se ngjarjet e mėpastajme nuk janė tė lidhura me Syran, por me emrin e njė mbreti tė ri ilir, tė quajtur Bardhyl. Megjithėse emri i tij shfaqet nė burimet shumė mė vonė, nė ngjarjet e vitit 359 p.e.sonė, prapė se prapė duket se ai i udhėhiqte ilirėt shumė kohė pėrpara. Sipas kėtyre burimeve Bardhyli jetoi njė kohė tė gjatė dhe kur u ndesh me Filipin II (359 p.e.sonė), ose pak mė vonė, ishte nė njė moshė tė thyer, 90 vjeēare. Interes tė veēantė lidhur me figurėn e tij kanė lajmet qė e paraqesin si njė mbret me prejardhje tė ulėt, nė fillim qymyrxhi e pastaj kryengritės (latro), qė e pat fituar pushtetin me forcė dhe qė gėzonte simpatinė e luftėtarėve, meqenėse nė ndarjen e plaēkės ishte i drejtė e i paanshėm. Kėto njoftime e paraqesin atė jo si njė trashėgimtar tė Syras, por si njė pėrmbysės tė tij. Vetėm duke pranuar kėtė fakt, mund t’i jepet njė shpjegim ndryshimit qė ndodhi nė marrėdhėniet e ilirėve me maqedonėt nė vitin 393 p.e.sonė. Duket se nė Iliri forca tė reja, nė tė cilat rol tė rėndėsishėm ka pasur Bardhyli, e kundėrshtuan marrėveshjen me Amyntėn II, rrėzuan Syrėn dhe invaduan Maqedoninė. Pra, duhet tė ketė qenė Bardhyli ai qė udhėhoqi ilirėt nė fushatėn e vitit 393 p.e.sonė kundėr Amyntės dhe e detyroi atė t’i paguante tribut vjetor. Qe pėrsėri ai qė theu pėrpjekjet e Aleksandrit II nė vitin 369 dhe tė Perdikės III mė 360 p.e.sonė pėr t’u ēliruar nga kjo gjendje. Tentativa e Perdikės pėrfundoi me dėshtim tė plotė. Ai mbeti nė fushėn e betejės sė bashku me 4 000 maqedonė tė tjerė. Kjo qe humbja mė e rėndė qė pėsuan maqedonėt nė vargun e pėrpjekjeve tė tyre pėr t’u ēliruar nga ilirėt. Gjatė gjysmės sė parė tė shek. IV p.e.sonė burimet pėrmendin edhe njė ngjarje tjetėr me rėndėsi. Nė vitin 385 p.e.sonė ilirėt pėrfunduan njė aleancė me tiranin e Syrakuzės, Dionizin. Ndėrmjetės pėr kėtė u bė mbreti i molosėve, Alketa, i cili qe dėbuar nga vendi i tij prej partisė filospartane dhe qe strehuar nė Sirakuzė. Qėllimi i marrėveshjes ishte rivendosja e Alketės nė fronin molos. Tė dyja palėt qenė tė interesuara pėr kėtė, sepse ilirėve kjo aleancė u siguronte dobėsimin e ndikimit spartan dhe rrjedhimisht tė atij maqedon nė Epir, kurse Dionizit i jepte mundėsi tė forconte pozitat e tregtisė sirakuzane nė brigjet e Adriatikut e tė Jonit. Nė tregimin e tij Diodori vinte nė dukje se Dionizi u dėrgoi ilirėve njė ndihmė ushtarake prej 2 000 vetash dhe 5 000 armė “meqenėse ilirėt ishin nė luftė”. Por nuk thotė se me cilėt luftonin ilirėt nė kėtė kohė. Ėshtė supozuar se Diodori e ka fjalėn pėr luftėn qė pėrfundoi me dėbimin e Amyntės, por kjo ngjarje me tė drejtė ėshtė datuar nė vitin 393 dhe jo mė 385. Nuk qėndron as pikėpamja se ilirėt qenė duke luftuar me molosėt, kur Dionizi u dėrgoi ndihmėn dhe se ky e shfrytėzoi kėtė luftė vetėm pėr tė kthyer Alketėn. Vetė Diodori e ka sqaruar kėtė fakt kur pohon se ilirėt hynė nė Epir pasi u erdhi kjo ndihmė dhe “pasi mblodhėn njė fuqi tė madhe”. Nė kėtė rast duhet tė jetė fjala pėr faktin se ilirėt ishin nė gjendje lufte pothuajse tė pandėrprerė me fqinjėt e tyre, maqedonėt. Ndihma ushtarake e Dionizit duket se i lehtėsonte pak ilirėt nga kjo barrė. Ky fakt dhe pjesėmarrja aktive nė aksion kundėr molosėve pėr tė sjellė nė fronin e tyre Alketėn e vuri Sirakuzėn nė pozitėn e aleatit tė ilirėve kundėr armiqve tradicionalė tė tyre, maqedonėve. Megjithatė forcat kryesore nė kėtė aksion ishin ato ilire; ushtarėve tė Dionizit nuk iu caktua ndonjė rol i pavarur, pėrkundrazi Diodori thotė se “ushtrinė qė u erdhi nė ndihmė ilirėt e pėrzien me trupat e tyre”. Ndėrmarrja pėrfundoi me sukses tė plotė. Nė betejėn e rreptė qė u zhvillua ilirėt dolėn fitues dhe molosėt lanė nė fushėn e luftės shumė tė vrarė. Ndihma qė u dėrguan spartanėt nuk u solli ndonjė dobi molosėve dhe Alketa zuri pėrsėri fronin e vet nė Mbretėrinė Molose. Kjo ngjarje sqaron politikėn qė Bardhyli ndiqte me fqinjėt perėndimorė. Me sa duket, aleanca me Syrakuzėn ishte pėr tė njė mbėshtetje e shėndoshė nė luftėn kundėr Maqedonisė.
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=20"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Fushata maqedonese kunder Ilirise

Guri i madh
18-01-08, 02:56
Artikuli kryesor Marrėdhėniet Iliro-Maqedonase (http://sq.wikipedia.org/wiki/Marr%C3%ABdh%C3%ABniet_Iliro-Maqedonase)
Nė vitin 359 Maqedonia mundi tė dalė pėrsėri nė fushė tė betejės kundėr ilirėve, por tani ajo e kishte kapėrcyer gjendjen e kaosit tė brendshėm politik dhe kishte mėnjanuar rrezikun e sulmit nga kundėrshtarėt e tjerė. Sundimtari i ri i saj, Filipi II, filloi fushatėn kundėr Mbretėrisė Ilire pasi ishte pajtuar me Athinėn dhe kishte larguar rrezikun trak e paion. I ēliruar, nė kėtė mėnyrė, Filipi u sul kundėr ilirėve me njė ushtri tė madhe, tė pėrbėrė prej 10 000 kėmbėsorėsh tė armatosur rėndė dhe 600 kalorėsish. Bardhyli i doli pėrpara armikut me njė ushtri po kaq tė madhe, 10 000 kėmbėsorė tė zgjedhur dhe 500 kalorės. Megjithatė, mbreti plak e ēmoi kėtė radhė tė pafavorshme ndeshjen e armatosur me maqedonėt dhe bėri pėrpjekje pėr marrėveshje. Ai i propozoi Filipit paqe, me kusht qė tė dy palėt tė mbanin qytetet qė kishin nė zotėrim nė atė kohė; Filipi nuk e pranoi dhe kėrkoi qė ilirėt t’i lironin tė gjitha qytetet qė i kishin pushtuar Maqedonisė. Meqenėse nuk u arrit marrėveshja, filloi pėrleshja. Tė dy ushtritė u ndeshėn me ashpėrsi tė madhe. Ushtria ilire i pėrballoi pėr mjaft kohė sulmet e armikut. Goditjeve tė falangės maqedone Bardhyli u kundėrvuri formacionin luftarak me radhė tė shtrėnguara nė trajtė kuadrati. “Nė krye, - shkruan Diodori, - fitorja nuk anoi as nga njėra, as nga tjetra palė, dhe kėshtu vazhdoi pėr njė kohė tė gjatė, sepse tė dy ushtritė luftuan me njė trimėri tė rrallė. Nga tė dy anėt u vranė shumė veta dhe ca mė shumė u plagosėn”. Megjithėse maqedonėt e fituan mė nė fund betejėn, Filipi II i Maēedonisė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Filipi_II_i_Ma%C3%A7edonis%C3%AB&action=edit) e pa se nuk qe nė gjendje ta ndiqte armikun. Mė vonė ilirėt dėrguan pėrfaqėsues dhe pėrfunduan paqen, pasi liruan tė gjitha qytetet e Maqedonisė qė kishin pushtuar. Diodori bėn tė qartė edhe faktin se pėr cilat toka ishte fjala, kur thotė se, pasi i vuri nėn zotėrimin e tij gjithė banorėt gjer nė liqenin Lyhnid, Filipi u kthye nė Maqedoni. Me kėtė betejė, ai zgjidhi pėrfundimisht ēėshtjen e Lynkestisė dhe e ndryshoi gjendjen nė kufijtė perėndimorė nė favor tė Maqedonisė. Nė kushtet e krijuara rishtas ilirėt u pėrpoqėn tė dilnin nga gjendja e krijuar duke kėrkuar aleatė kundėr Maqedonisė. Nė vitet e fundit tė jetės sė tij Bardhyli u drejtua nė jug, kundėr molosėve, tė cilėt ndėrkaq ishin afruar me Filipin, duke synuar qė t’i shkėpuste nga ndikimi maqedon. Ushtria ilire invadoi tokat molose, por ndeshi nė njė qėndresė tė fortė dhe u detyrua tė tėrhiqej. Nė vitin 356 p.e.sonė ky synim u pėrsėrit nė pėrpjekjen pėr njė aleancė tė gjerė antimaqedone. Kėtė ngjarje Diodori e pėrshkruan kėshtu: “tre mbretėr, ai i Trakisė, i Paionisė dhe i Ilirisė, ishin bashkuar pėr tė sulmuar Filipin. Kėta mbretėr fqinjė e shikonin tėrė smirė rritjen e fuqisė sė Filipit dhe duke qenė se nuk ishin aq tė fortė pėr ta luftuar veēmas, u lidhėn ndėrmjet tyre me shpresė qė t’ia arrinin mė lehtė qėllimit”. Por ata ishin tė zėnė me grumbullimin e ushtrisė, kur ai i zuri nė befasi dhe i theu para se tė bashkonin forcat e tyre. Ky lajm vėrtetohet edhe me njė mbishkrim atik, qė pėrkujton pėrfundimin e njė koalicioni midis Athinės dhe tre mbretėrve tė pėrmendur mė lart. Nė kėtė akt zyrtar mbreti i ilirėve quhet Grabo. Midis mendimeve tė ndryshme qė janė shfaqur rreth figurės sė tij, duket mė i pranueshėm supozimi sipas tė cilit Grabo ka qenė pasardhės i Bardhylit, qė nė kėtė kohė duhet tė ketė vdekur. Frenimi qė arriti t’u bėnte ilirėve nuk e kėnaqte Filipin. Ai nuk e ndiente veten tė qetė sidomos kur lufta pėr vendosjen e hegjemonisė maqedone nė Greqi kėrkonte gjithė energjitė dhe forcat e tij. Pėr t’u siguruar nga sulmet e shtetit ilir, Filipi u mundua ta vinte kėtė shtet nė pozita mbrojtjeje. Prandaj, nė vitin 344 p.e.sonė, e sulmoi pėrsėri Ilirinė me njė ushtri tė fortė. Kėtė radhė ilirėt udhėhiqeshin nga mbreti Pleurati(Pleuratos). Ata i bėnė njė qėndresė tė ashpėr dhe i shkaktuan armikut humbje tė rėnda. Vetė Filipi mbeti i plagosur dhe nė fushėn e betejės ranė shumė nga rrethi i tij i afėrm. Megjithatė, ai mundi tė hyjė nė Iliri dhe tė pushtojė disa qytete, tė cilat mė vonė i fortifikoi dhe vendosi nė to garnizone. Pasi shkretoi vendin, Filipi u kthye nė Maqedoni me plaēkė tė madhe. Nė burimet nuk thuhet se deri ku mundi tė ketė arritur dhe pėr cilėn pjesė tė vendit ėshtė fjala kur flitet pėr qytetet e pushtuara, por dihet nga pohimet e Isokratit se nė bregdet nuk mundi tė dalė. Ka tė ngjarė qė ai tė ketė vėnė dorė mbi njė pjesė tė krahinės sė banuar nga fisi i dasaretėve dhe si kufi tė kenė shėrbyer ato qė nė burimet quhen malet e Ilirisė ose tė taulantėve dhe qė mund tė identifikohen me vargun e maleve tė Polisit, tė Kamjes dhe tė Ostrovicės. [/URL]
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Kryengritja e 335 para eres sone

Pas vdekjes sė Filipit II(336 p.e.r), ilirėt e krahinave tė nėnshtruara ngritėn krye nė vitin 335 p.e.sonė kundėr pasardhėsit tė tij, Aleksandri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Aleksandri) ose Leka i Madh (http://sq.wikipedia.org/wiki/Leka_i_Madh), kur ky ndodhej larg vendit, duke luftuar me tribalėt dhe popullsi tė tjera veriore. Kėtu Aleksandrit i erdhi lajmi i kėsaj lėvizjeje nė Iliri. Kliti, i biri i Bardhylit, ishte shkėputur prej tij dhe me tė ishte bashkuar edhe Glaukia, mbret i ilirėve taulantė. Si mėsoi se Kliti kishte pushtuar qytetin Pelion, Aleksandri u drejtua me forcat e tij kundėr kėtij qyteti. Rufi dhe Ariani qė bėjnė fjalė pėr kėtė ngjarje, pėrshkruajnė me hollėsi pozicionin e qytetit, vendosjen e forcave kundėrshtare dhe stratagjemat qė pėrdorėn tė dyja palėt. Sipas tyre Pelioni ishte njė qytet i Dasaretisė, buzė lumit Eordai, dhe mė i forti nė kėtė vend. Ushtria ilire ishte ndarė nė dy pjesė: garnizoni qė mbronte qytetin dhe repartet e lėvizshme qė kishin zėnė rrugėt dhe majat pėrqark tij. Aleksandri vendosi t’i shkėpusė lidhjet midis tyre; ngriti lėmin pranė qytetit dhe filloi ndėrtimin e njė muri qė do tė pengonte garnizonin tė dilte pėr tė marrė pjesė nė luftimet e jashtme. Mbėrritja e befasishme e Glaukisė me njė ushtri taulantėsh e vuri ushtrinė maqedone nė pozitė tė vėshtirė dhe vetėm nė sajė tė njė manovre tė shpejtė, Aleksandri mundi tė tėrhiqte pa humbje tė mėdha trupat e veta. Por ilirėt nuk ditėn ta shfrytėzonin fitoren. Duke besuar nė njė sukses tė plotė, ata e lanė ushtrinė e tyre pranė Pelionit nė shkujdesje. Kjo i dha mundėsi Aleksandrit, qė tri ditė pas tėrheqjes, tė kthehej fshehtas pėrsėri nė fushėn e betejės dhe ta godiste natėn ushtrinė ilire. Pasi pėsoi humbje tė mėdha, masa kryesore e ushtrisė ilire u tėrhoq nė malet e taulantėve. Vetė Kliti, pas dėshtimit tė kryengritjes u mėrgua nė vendin e taulantėve, ndėrsa garnizoni u largua duke i vėnė zjarrin qytetit. Deri nė prag tė kryengritjes duket se Kliti sundonte nė mbretėrinė e tij tė dobėsuar, duke njohur sovranitetin e mbretit maqedon. Kjo tė paktėn mund tė nėnkuptohet nga shprehja e Arianit qė thotė se ai “u shkėput” prej Aleksandrit, kur e njoftuan pėr fillimin e kryengritjes. Por nė burimet nuk thuhet se cila qe gjendja juridike qė u vendos nė kėtė pjesė tė Ilirisė pas largimit tė Klitit. Aleksandri duket se u kėnaq me rivendosjen e gjendjes sė mėparshme nė kėtė pjesė tė shtetit tė tij dhe nuk e vazhdoi mė tej konfliktin me ilirėt; telashe tė tjera e prisnin nė Greqi. Taulantėt, tė cilėt Filipi nuk kishte mundur t’i shkelte, paraqiten nė kėtė konflikt si njė fuqi mė vete dhe me njė mbret tė tyre. Tokat e kėtij fisi pėrbėnin siē duket atė pjesė tė Mbretėrisė Ilire qė kishte mbetur e pavarur.
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=22"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Organizimi politik i Ilirise

Guri i madh
18-01-08, 02:57
Artikulli kryesor : Organizimi politik i Ilirisė nė antikė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Organizimi_politik_i_Iliris%C3%AB_ n%C3%AB_antik%C3%AB&action=edit)
Shumė shpejt pasi pajtoi fqinjėt veriorė dhe Greqinė, Maqedonia u drejtua nga lindja duke e lėnė tė qetė shtetin ilir. Fqinjėsia me Maqedoninė nuk pėrbėnte mė atė rrezik serioz dhe ilirėt u munduan ta shfrytėzonin gjendjen e krijuar pėr rimėkėmbjen e shtetit tė tyre. Rufi njofton pėr trazira tė reja nė Iliri, por duket se ato nuk patėn sukses, sepse nė vitin 323 p.e.sonė, kur u bė ndarja e perandorisė sė Aleksandrit, njė pjesė e ilirėve ishte ende nėn sundimin e Antipatrit, qė u bė mbret i Maqedonisė, i Greqisė, i Ilirisė, i Epirit dhe i popullsive tė tjera tė pushtuara nė Ballkan. Gjendja e turbullt qė u krijua nė perandori pas vdekjes sė Aleksandrit dhe shthurjes sė perandorisė sė tij krijoi kushte mė tė pėrshtatshme pėr ēlirimin e tokave lindore ilire. Duke u lidhur me armiqtė e Maqedonisė, Glaukia, mbret i taulantėve, arriti t’i ēlirojė kėto toka dhe t’i bashkojė me mbretėrinė e tij. Duket se pas kėsaj ai mori edhe titullin “mbret i ilirėve” nė vend tė titullit tė mėparshėm “mbret i taulantėve”. Pasi realizoi bashkimin e tokave ilire dhe rimėkėmbi shtetin ilir, Glaukia u pėrpoq tė dobėsonte ndikimin maqedon nė Epir. Pėr kėtė qėllim ai u afrua me mbretin e molosėve, Ajakidin dhe u martua me Berojėn, njė bijė nga dera mbretėrore molose. Nė kėtė politikė ai u ndesh me tė birin e Antipatrit, Kasandrin, qė pas shumė pėrpjekjesh ishte vendosur nė krye tė Maqedonisė. Nė vitin 317 p.e.sonė, Kasandri rrėzoi nga froni molos aleatin e Glaukisė, Ajakidin, i cili kishte ndėrhyrė nė grindjet e brendshme pėr fronin maqedon, duke marrė anėn e Olimbisė, nėnės sė Aleksandrit. Nė kėtė kohė Glaukia mori nėn mbrojtje dhe mbajti nė pallatin e tij birin e mbretit tė rrėzuar, Pirron dyvjeēar. Me gjithė kėrkesat kėmbėngulėse tė Kasandrit, Glaukia nuk e dorėzoi Pirron; ai nuk e bėri kėtė as kur mbreti maqedon i premtoi si shpėrblim shumėn e madhe prej 200 talentesh, as kur ky e kėrcėnoi me luftė. [/URL]
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Sovraniteti i Dyrrahut dhe Apolonisė

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/thumb/a/a4/Apollonia_pamje.jpg/200px-Apollonia_pamje.jpg (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:Apollonia_pamje.jpg)
Apollonia


Artikulli kryesor : Sovraniteti i Dyrrahut dhe Apolonisė nė antikė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Figura:Apollonia_pamje.jpg) Tre vjet mbas kėsaj ngjarjeje, nė vitin 314, Kasandri, duke u nisur nga Epiri, sulmoi nga deti Apoloninė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Apolonia), pastaj Dyrrahun dhe u fut nė Iliri. Nė kėtė luftė Glaukia u mund dhe Kasandri u bė zot i dy qyteteve tė mėdha tė Adriatikut. Trazirat politike e detyruan tė kthehej nė Greqi pasi la kėtu garnizone tė fuqishme. Njė vit mė vonė, mė 313 p.e.sonė, Glaukia rrethoi Apoloninė, por pa sukses. Sipas Diodorit, me ndėrmjetėsinė e spartanėve ai pranoi tė heqė rrethimin dhe tė pėrfundojė njė traktat paqeje me apoloniatėt. Kushtet e paqes nuk dihen dhe as qė bėhej fjalė pėr vendosjen e ndonjė forcė maqedone nė qytet; por ngjarjet e mėpastajme, tė vitit 312 p.e.sonė, tregojnė se tė dy qytetet mbroheshin nga garnizonet maqedone. Nė kėtė vit apoloniatėt dhe dyrrahasit ngritėn krye dhe i dėbuan forcat e Kasandrit nga qytetet e tyre. Njė rol tė veēantė u atribuon Diodori nė kėtė ngjarje korkyrasve, tė cilėt kishin ardhur pėr ndihmė. Sipas tij ata “ēliruan Apoloninė dhe Dyrrahun ia dorėzuan Glaukisė, mbretit tė ilirėve”. Burimet nuk japin njė pėrgjigje tė drejtpėrdrejtė pėr ēėshtjet se pėrse korkyrasit ua dorėzuan Dyrrahun ilirėve, cili ishte roli i ilirėve nė kėtė ngjarje, cilat kishin qenė raportet e tyre me Dyrrahun dhe ē’raporte u vendosėn me Apoloninė. Megjithatė nuk ėshtė vėshtirė tė kuptohet se korkyrasit nė kėtė rast vepruan si aleatė jo vetėm tė apoloniatėve dhe tė dyrrahasve, por edhe tė ilirėve. Dalja e Maqedonisė nė brigjet e Adriatikut cenonte interesat ekonomikė e politikė si tė shtetit ilir, ashtu edhe tė Dyrrahut, Apolonisė e tė Korkyrės, prandaj ato u bashkuan kundėr rrezikut maqedon. Dy qytetet e mėdha ishin, siē duket, pėr ruajtjen e marrėdhėnieve tė vjetra me shtetin ilir dhe nuk dėshironin t’i nėnshtroheshin me dhunė mbretit tė Maqedonisė. Dyrrahu duket se kishte qenė para kėsaj nė duart e ilirėve ose kishte njohur sovranitetin e mbretit ilir. Kundėrshtimi qė i bėnė apoloniatėt Glaukisė mė 313 p.e.sonė tregon pėr njė mbizotėrim tė pėrkohshėm nė kėtė qytet tė njė grupi promaqedon, i cili mė vonė u pėrmbys nga kryengritja e qytetarėve qė dėbuan forcat e Kasandrit. Mbreti maqedon u shpejtua tė vijė me forcat e tij pėrsėri para mureve tė Apolonisė pėr tė rivendosur gjendjen e mėparshme. Diodori pohon se “apoloniatėt ishin lidhur me ilirėt”. Megjithatė, nuk dihet nėse ishte kjo njė aleancė e thjeshtė ushtarake apo diēka mė tepėr, por duhet nėnkuptuar se ilirėve u ishte caktuar njė rol i dorės sė parė qėkurse forcat qė mbronin qytetin “ishin mė tė mėdha” se ato maqedone. Kasandri u thye keqas dhe u detyrua tė largohej, pasi kishte humbur njė pjesė tė mirė tė ushtrisė. Pėrpjekjet e tij pėr t’u ngulur nė Ilirinė bregdetare dėshtuan dhe pas kėsaj ai nuk provoi mė tė kthehej nė kėto anė. Luftėrat me Kasandrin tregojnė se fuqia e shtetit ilir ishte rritur aq shumė saqė ai mundi tė matej me sukses me Maqedoninė pėr zotėrimin e bregdetit Adriatik. Qytetet e mėdha tė kėtij bregdeti prej kohėsh kishin njohur sovranitetin e mbretit ilir; tė paktėn mbi Dyrrahun ishte vendosur ky sovranitet, por qė nga viti 312 p.e.sonė edhe ndikimi mbi Apoloninė nuk duhet tė ketė qenė mė i vogėl, megjithėse pozita juridike e kėtij qyteti ndaj shtetit ilir formalisht mund tė ketė qenė pak e ndryshme nga ajo e Dyrrahut. Pas fitores mbi Kasandrin dhe forcimit tė pozitės sė tij nė Dyrrah e nė Apoloni, Glaukia u mor me pėrgatitjen e ekspeditės qė do tė vinte Pirron nė fronin molos. Nuk ishte zemėrgjerėsia ndaj tij, as lidhjet qė kishte me tė nėpėrmjet sė shoqes, Berojės, bijė nga dera molose, ato qė e shtynė Glaukinė nė kėtė ndėrmarrje tė guximshme. Epiri nė kėtė kohė ishte pika mė nevralgjike e kontaktit dhe hallka mė e rėndėsishme nė kontradiktat iliro-maqedone. Glaukia duhej ta shkėpuste kėtė vend nga ndikimi maqedon dhe t’i rikthente shtetit ilir aleatin e humbur. Pėr kėtė qėllim, nė vitin 309 p.e.sonė, nė krye tė njė ushtrie tė madhe, ai hyri nė Epir dhe pasi mposhti kundėrshtimin e grupit promaqedon qė pėrfaqėsohej nga mbreti Alketa (ungji i Pirros), vuri nė krye tė shtetit molos 12-vjeēarin Pirro. Me kėtė akt konflikti me Maqedoninė u zgjidh nė favor tė ilirėve. Veprimtaria politike dhe ushtarake e Glaukisė pėr rimėkėmbjen e forcimin e pozitave tė shtetit ilir u kurorėzua me sukses. Gjatė sundimit tė Glaukisė, shteti ilir jetoi ditė lavdie; ai u bė njė shtet i fuqishėm, duke pėrfshirė nė gjirin e tij edhe qytetet Dyrrah e Apoloni. Ai ishte e vetmja forcė serioze qė iu kundėrvu Maqedonisė nė kėtė pjesė tė Ballkanit, dhe u bė njė faktor i rėndėsishėm qė ushtroi njė ndikim tė fuqishėm nė ngjarjet politike tė kohės.
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=24"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Forcimi i pushtetit mbretėror

Guri i madh
18-01-08, 02:58
Artikulli kryesor : Forcimi i pushtetit mbretėror ilir nė antikė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Forcimi_i_pushtetit_mbret%C3%ABror _ilir_n%C3%AB_antik%C3%AB&action=edit) Nė vitin 302 p.e.sonė Glaukia ishte ende nė krye tė shtetit ilir. Pas kėsaj date ai nuk pėrmendet mė. Periudha qė pason ėshtė mjaft e errėt dhe njihet vetėm nėpėrmjet burimeve tė fragmentuara, por ndonjėherė tepėr tė rėndėsishme. Rreth vitit 295 p.e.sonė si mbret i ilirėve pėrmendet Bardhyli i ri. Rrethanat nė tė cilat ai u gjend nė krye tė shtetit ilir dhe marrėdhėniet e tij me Glaukinė, tė cilin e zėvendėsoi, janė tė paqarta. Njė lidhje martesore e paraqet Bardhylin si aleat tė Pirros. Plutarku thotė se pas vdekjes sė gruas sė parė, Antigonės, Pirroja “u martua me shumė gra, pėr arsye politike dhe pėr tė rritur fuqinė e tij”. Njė ndėr to ishte edhe Brikena, bija e Bardhylit, mbretit tė ilirėve. Historiani romak Justini dhe shkrimtari romak i shek. I Frontini njoftojnė nga ana e tyre pėr njė fushatė tė Pirros kundėr ilirėve, nė tė cilėn ai kishte dalė fitimtar dhe kishte pushtuar edhe qytetin qė ishte kryeqendra e tyre, pa na thėnė emrin e tij. Edhe historiani grek i shek. II Apiani, gjithashtu, i bėn jehonė kėsaj ngjarjeje, duke thėnė se Pirroja zotėronte njė pjesė tė Ilirisė gjatė bregdetit Jon. Tė gjitha kėto burime nuk e pėrcaktojnė, megjithatė, se deri ku u shtri sundimi i mbretit molos mbi tokat ilire dhe si ndodhi qė ai i rritur nė oborrin e Glaukisė ndėrhyri me forcė nė shtetin e tij. Pas gjithė kėtyre ngjarjeve fshihet njė grindje e brendshme midis trashėgimtarėve apo pretendentėve pėr fronin e Glaukisė, e cila u shfrytėzua nga Pirroja. Por nuk ėshtė pėr t’u pėrjashtuar edhe pikėpamja sipas sė cilės Bardhyli i ri tė ketė qenė njė pinjoll i Bardhylit I, qė vjen nė fuqi me ndihmėn e Pirros, duke i lėshuar kėtij tė fundit njė pjesė tė Mbretėrisė Ilire. Vetėm kėshtu mund tė shpjegohet se si Pirroja u bė zot i krahinave perėndimore tė Mbretėrisė Ilire, ndofta edhe i Apolonisė, kurse Bardhylit i la krahinat lindore rreth liqenit Lyhnid, ose nė perėndim tė tij. Por pushtimi i tokave ilire prej Pirros dhe sundimi i Bardhylit tė ri si “mbret i lirėve” mbi njė pjesė tė shtetit ilir nuk duhet tė kenė zgjatur shumė. Pasazhi i Apianit qė thotė se kėto toka i trashėguan dhe pasardhėsit e Pirros bie nė kundėrshtim me zhvillimin e ngjarjeve tė mėpastajme. Grindjet e brendshme pėr trashėgimin e fronit tė Glaukisė duket se u kapėrcyen shpejt. Nė prologun e librit XXIV tė historianit latin Trogut bėhet fjalė pėr “luftėn qė Ptolemeu e Kerouni (mbret i Maqedonisė) bėnė me Monunin ilir dhe Ptolemeun, tė birin e Lysimahut”. Ky lajm qė i takon njė ngjarjeje tė vitit 280 p.e.sonė flet pėr njė sundimtar ilir qė ndėrhyn nė grindjet pėr fronin maqedon si aleat i pretendentit tjetėr, birit tė Lysimahut. Sipas renditjes sė Trogut, Monuni ėshtė kundėrshtar i parė i Keraunit dhe mund tė supozohet edhe iniciator i kėsaj lufte. Sidoqoftė ky Monun duhet tė ishte sundimtar i njė vendi, kufijtė e tė cilit takonin me Maqedoninė. Supozimi se ai ishte njė mbret dardan, sot ėshtė zhvleftėsuar duke i lėnė vend mendimit se nė rastin konkret kemi tė bėjmė me njė sundimtar tė shtetit ilir. Figura dhe veprimtaria e tij bėhet mė e qartė nėpėrmjet njė monedhe tė Dyrrahut. Kjo ėshtė njė tridrahme, e cila mban simbolet e njohura tė tridrahmes sė mėparshme autonome tė Dyrrahut; nė faqe ka njė lopė duke e pirė viēi, nė shpinė njė katror tė mbushur me zbukurime lineare; ndryshe prej sė parės monedha e re ka njė peshė mė tė vogėl (10,3-10,5 gr. nė vend tė 10,4-11,5 gr.) dhe krahas legjendės ????? apo ??? ka edhe emrin e mbretit (??S???OS ?????????) dhe njė nofull derri mbi lopėn, qė mungojnė nė tridrahmat e vjetra. Nė njė variant tjetėr monedhave tė Monunit u ėshtė hequr legjenda e shkurtuar e qytetit dhe ėshtė zėvendėsuar me njė heshtė. Kėto tridrahme janė datuar me tė drejtė pas vitit 300 p.e.sonė dhe pėrputhen si kohė me Monunin e pėrmendur prej Trogut. Njoftimi i Trogut dhe prerja e kėsaj monedhe dėshmojnė se me gjithė tronditjen qė kishte pėsuar shteti ilir mbas vdekjes sė Glaukisė nga ndėrhyrja e Pirros, Monuni kishte mundur tė rimėkėmbte shtetin e tij nė tė gjithė territorin e dikurshėm, prej brigjeve tė Adriatikut deri nė kufi tė Maqedonisė. Si duket, ai pėrfitoi nga largimi i Pirros pėr nė Itali pėr t’i rikthyer shtetit tė vet tokat e pushtuara. Pushteti i tij mbi Dyrrahun ishte rritur. Duke vėnė dorė mbi punishten e monedhave, ai i thelloi mė shumė se paraardhėsi i tij marrėdhėniet me kėtė qytet. Varianti i fundit i prerjeve tė Monunit tregon se mbreti ilir duhet ta ketė ndjerė veten mjaft tė fortė qysh se hoqi prej kėsaj monedhe emrin e shkurtuar tė Dyrrahut. Nuk dihet se si kanė qenė marrėdhėniet e tij me Apoloninė, por s’ka ndonjė arsye pėr t’i konsideruar tė ndryshme. Edhe ky qytet duhet tė ketė njohur sovranitetin e plotė tė mbretit ilir, duke iu nėnshtruar atij si Dyrrahu politikisht dhe ekonomikisht. Pasardhės i Monunit dhe i fundit prej dinastisė sė Glaukisė ka qenė Mytili. Edhe pėr tė si traditė letrare kemi vetėm njė njoftim tė shkurtėr nė prologun e librit XXV tė Trogut ku thuhet se “... i biri i tij /Pirros/, Aleksandri bėri me Mytilin luftėn ilire”. Njė monedhė bronzi e prerė edhe kjo nė punishten e Dyrrahut vėrteton plotėsisht natyrėn historike tė personit tė Mytilit. Kjo monedhė, e cila ka si simbole kryet e Herakliut nė faqe dhe armėt karakteristike tė kėtij heroi (harkun, mėzdragun dhe millin) nė shpinė, ndryshon prej prototipit tė vet, sepse nė vend tė nėpunėsit monetar tė Dyrrahut atė e siglon kėtė radhė mbreti Mytil (??S???OS ???????), i cili ka hequr pėrveē kėsaj nga monedha edhe legjendėn e qytetit. Vetė kėto tė dhėna tė monedhės tregojnė se Mytili ishte zoti i Dyrrahut dhe ushtronte mbi kėtė qytet po atė pushtet qė kishte edhe paraardhėsi i tij Monuni. Monedha ėshtė tepėr e rrallė, gjė qė tregon se sundimi i tij ka qenė i shkurtėr. Lufta midis Mytilit dhe Aleksandrit, pėr tė cilėn bėnte fjalė Trogu, i takon vitit 270 p.e.sonė. Pėr fat tė keq nuk ėshtė ruajtur ndonjė njoftim i saktė mbi shkaqet dhe pėrfundimet e kėsaj lufte, gjė qė ka dhėnė shkas edhe pėr supozime tė ndryshme. Mendimi se ajo pėrfundoi nė favor tė Aleksandrit dhe se ky u bė pėrsėri zot i krahinave jugore tė shtetit ilir, madje edhe i Apolonisė, u referohet Frontinit dhe Apianit. Njė shqyrtim mė i kujdesshėm i njoftimeve tė tyre tregon se kėto pėrfundime nuk janė plotėsisht tė drejta. Ėshtė e vėrtetė se Frontini, qė plotėson Trogun, bėn fjalė pėr njė ndeshje nė tė cilėn Aleksandri mundi ilirėt, por pėrleshja zhvillohet nė tokėn epirote dhe nga ky lajm nuk del se ai pushtoi qoftė edhe ndonjė pjesė nga tokat e shtetit ilir. Sa pėr njoftimin e Apianit, ai ka karakter tepėr tė pėrgjithshėm dhe as ky dhe as ndonjė autor tjetėr nuk paraqesin prova se Apolonia ka qenė nėn sundimin e ndonjė mbreti epirot. [/URL]
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=25"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Fuqizimi i skllavopronarise

Guri i madh
18-01-08, 03:00
Artikulli kryesor : Fuqizimi i skllavopronarisė nė ilirin antike (http://sq.wikipedia.org/wiki/Fuqizimi_i_skllavopronaris%C3%AB_n%C3%AB_ilirin_an tike)
Periudha midis viteve 335-230 p.e.sonė ėshtė koha e shtrirjes sė mėtejshme tė jetės qytetare nė Iliri, e zhvillimit tė vrullshėm dhe e lulėzimit tė qytetit ilir. Ajo pėrputhet me fuqizimin mė tė madh tė shtetit ilir. Jeta qytetare u zhvillua veēanėrisht nė krahinat e ultėsirės bregdetare, nė shpinė tė Dyrrahut e Apolonisė, zonė qė pėrbėnte tani qendrėn e shtetit ilir. Pėr Damastionin dhe qytetet e tjera tė brendshme nė burimet nuk bėhet mė fjalė. Duket se pas hyrjes sė disa krahinave lindore nė pėrbėrjen e shtetit maqedon, kėto qytete e humbėn rėndėsinė qė kishin nė kuadrin e shtetit ilir. Qytete tė tjera, si Bylisi, Amantia, Kanina (Thronioni ?) janė ndėr ato qytete tė vjetra, qė u rritėn e u zhvilluan dhe luajtėn nė kėtė kohė njė rol tė dorės sė parė. Krahas tyre lindėn nė kėtė zonė edhe njė varg qytetesh tė reja, si Dimli, Olympe (Mavrovė-Vlorė), Gurzeza (Cakran), Antipatrea, qytetet nė Zgėrdhesh (Albanopoli ?), nė Gradishtėn e Belshit, nė Selcėn e Poshtme, nė Irmaj etj., tė panjohura mė parė. Qė nga kjo kohė jeta qytetare shtrihet edhe nė krahinat bregdetare nė veri tė lumit Mat. Qendrat e para urbane nė kėto anė, Lisi, Skodra, Meteoni, Ulqini, Rizoni etj., lindėn vetėm nė fundin e shek. IV - fillimin e shek. III p.e.sonė. Por nė krahinat e brendshme tė luginės sė Matit e tė Drinit tė mesėm nuk ka ende dėshmi tė qendrave urbane dhe duket se jeta qytetare kėtu nuk u zhvillua. Qytetet e reja si edhe mė parė, zėnė njė vend qendror midis njė krahine tė pasur nga pikėpamja ekonomike dhe lidhen me rrugėt mė tė rėndėsishme tė komunikacionit tokėsor e detar. Procesi i lindjes sė tyre ndjek nė pėrgjithėsi rrugėn e njohur tė zhvillimit tė mėtejshėm tė vendbanimeve tė fortifikuara tė epokės sė hekurit, por nė disa raste si nė Dimale, Olympe, Selcė e Poshtme etj., qyteti lind mbi njė truall tė ri. Karakteristikė e veēantė e qyteteve nė veri tė lumit Mat ėshtė se ato janė tė kthyera me fytyrė nga deti. Pėr ndėrtimin e tyre janė zgjedhur gjiret e futura apo grykat e lumenjve, vende tė lidhura me detin, por edhe tė mbrojtura nga rreziqet dhe tė papriturat e tij. Pamja e pėrgjithshme urbanistike nuk ėshtė e njėjtė pėr tė gjitha qytetet ilire tė kėsaj kohe. Ato dallohen sipas madhėsisė dhe rolit ekonomik e politik tė tyre: ka qendra tė mėdha qytetare, si Bylisi, Dimale, Nikaja, Amantia, Antigona, Skodra, Lisi etj., ka edhe qendra mė tė vogla prodhimi, si Albanopoli, Belshi, Irmaj, Symiza, Gurzeza, Kanina, Treporti, Ēuka e Ajtojt etj. Njė kategori tjetėr formojnė qendrat me fizionomi qytetare, por me funksione ushtarake dhe administrative, si Beltoja, Xibri, Dorezi, Peshtani, Rabija, Cerja, Lekli, Selo, Ripsi etj. Duke u mbėshtetur nė kushtet e terrenit dhe tė rrethanave nė tė cilat lindi dhe u zhvillua qyteti ilir mund tė veēohen tre tipa qytetesh. Tipin e parė e pėrbėjnė ato qytete, tė cilat kanė njė akropol nė majė dhe qytetin poshtė tij. Tė tilla janė Lisi, Zgėrdheshi dhe ndonjė qendėr tjetėr qė u ndėrtuan nė faqe kodrash. Qendrat e vjetra qė u dhanė jetė kėtyre qyteteve zinin mė parė majat e kodrave. Me kalimin e kohės kufijtė e ngushtė tė kėtyre qendrave u kapėrcyen dhe qyteti u shtri nėpėr faqet e kodrave. Kur u forcuan ekonomikisht qytetet rrethuan sipėrfaqen e re me mure mbrojtėse, duke i zgjatur ato nė vijim tė mureve ekzistuese tė vendbanimit tė mėparshėm; muri i poshtėm i qendrės sė vjetėr u kthye nė kėtė rast nė njė mur tė brendshėm tė tėrthortė, qė ndante qytetin nė dy pjesė: nė atė tė sipėrm - akropolin, dhe nė atė pėrfund tij - qytetin e poshtėm. Nė Lis, ky tip qyteti pati njė zhvillim tė mėtejshėm, duke krijuar njė ndarje tė tretė, qytetin e mesėm, qė veēohej prej pjesėve tė tjera tė qytetit me njė mur tė dytė tė brendshėm. Qendra e vjetėr e tyre ishte ndėrtuar mbi pllajėn e vogėl tė njė kodre tė veēuar me faqe tė thepisura, prandaj qyteti u zhvillua kėtu rreth e qark qendrės sė vjetėr. U krijua kėshtu njė tip qyteti me akropolin nė mes dhe qytetin rreth tij. Qytetet e kėtij tipi duket se nuk kishin njė mur tė jashtėm rrethues pėr lagjet e jashtme dhe mjaftoheshin vetėm me fortifikimin e akropolit. Ndryshe prej kėtyre qyteteve, Antipatrea, Dimale, Margėlliēi, Irmaj etj., u ngritėn mbi kodra qė kishin njė syprinė kryesisht tė rrafshtė me kurrize e thyerje tė buta. Kėto qytete qė lindėn mbi njė truall tė ri duket se nuk kanė pasur akropol dhe territoret e tyre rrethoheshin me njė mur tė vetėm. Ato pėrbėjnė tipin e tretė tė qyteteve ilire. Prej qyteteve tė vjetra Bylisi ndoqi njė rrugė tė veēantė nė zhvillimin e tij. Kodra e Klosit, mbi tė cilėn ishte ngritur qyteti i vjetėr, nė fund tė shek. IV nuk i plotėsonte mė nevojat e zgjerimit tė kėsaj qendre. I vetmi vend qė paraqiste kushte mė tė pėrshtatshme pėr kėtė qėllim ishte kodra e Hekalit, 1 500 m prej Klosit, ku filluan tė vendosen qytetarėt, duke i dhėnė jetė njė vendbanimi tė ri. Qė nga kjo kohė tė dyja qendrat u zhvilluan

Guri i madh
18-01-08, 03:02
paralelisht si dy pjesė tė veēanta, por tė ndėrlidhura, tė njė dyqytetshi, ku i riu fitoi epėrsinė dhe u bė mė pėrfaqėsuesi. I parė mė vete Bylisi ka tė gjitha tiparet e qyteteve tė tipit tė tretė, pa akropol. por sė bashku me Klosin ai pėrbėn njė kategori tė veēantė qyteti. Pavarėsisht nga klasifikimet e ndryshme qė mund t’u bėhen qyteteve ilire, trajtimi i tyre urbanistik u pėrgjigjej disa kėrkesave themelore, siē ishin vendosja e qendrės sė banuar nė njė terren jo tė sheshtė, rrethimi i saj me mure, ndarja e territorit brenda mureve nė tri pjesė kryesore, pėr banim, pėr veprimtari shoqėrore e mbrojtje dhe krijimi sipas kushteve tė terrenit, i unitetit midis agorasė dhe komplekseve tė banimit. Njė nga kriteret bazė tė qytetit ilir tė asaj kohe ishte modelimi sipas vijės sė jashtme i mureve rrethuese, traseja e tė cilėve shfrytėzon sa mė mirė mundėsitė mbrojtėse tė terrenit. Nė kėtė sistem fortifikimi muret e qendrave tė vjetra tė epokės sė hekurit shfrytėzoheshin vetėm pjesėrisht. Qytetet e ngritėn mbrojtjen e tyre mbi njė bazė krejt tė re qė u pėrgjigjej nivelit dhe kėrkesave tė kohės. Muret rrethuese tė Lisit dhe tė Shkodrės u ndėrtuan nė stilin e njohur trapezoidal-poligonal, kurse ato tė Bylisit, Dimales, Margėlliēit, Irmajt e tė Zgėrdheshit, ndiqnin stilin kuadratik. Kėto ishin mure tė fuqishme tė ndėrtuara me blloqe tė mėdha e tė skalitura me njė trashėsi prej 2,70-3,50 m dhe qė nė kohėn e vet arrinin njė lartėsi prej 10-12 m. Ato pėrforcohen tani me kulla tė shumta. Nė qoftė se vendbanimet e para kishin njė ose dy porta, qytetet qė kanė tani njė jetė mė tė dendur dhe lėvizje tė madhe kanė porta tė shumta, tė mėdha e tė vogla, pėr tė lehtėsuar hyrjen e daljen e qytetarėve. Meqenėse portat pėrbėnin pikat mė tė prekshme, mbrojtjes sė tyre i kushtohej njė kujdes i veēantė. Ato zakonisht vendoseshin midis dy kullave dhe nė rastin kur mbroheshin nga njė e tillė e vetme, atėherė kulla ngrihej nė anėn e djathtė tė hyrjes, me qėllim qė tė shfrytėzohej krahu i zbuluar i armikut. Nuk njihet ende nė masėn e duhur ndėrtimi i brendshėm i kėtyre qyteteve, por edhe ato tė dhėna tė pakta qė kemi dėshmojnė se ato janė ndėrtuar sipas shembullit tė qyteteve bashkėkohėse nė Greqi, Maqedoni dhe nė Epir, nė bazė tė parimeve urbanistike tė njohura tė kohės helenistike. Pėrveē ndarjeve tė mėdha, akropolit dhe qytetit tė mesėm e tė poshtėm, nė kėto qytete dallohet edhe pjesa ku ndodheshin sheshi publik dhe tregu i qytetit. Skodra e Lisi dhe qytete tė tjera tė ngritura buzė detit apo lumenjve, kishin edhe skelat e tyre. Rrugėt ishin njė element themelor urbanistik qė e ndanin qytetin nė insola, qė niseshin nga hyrjet kryesore apo tė dyta, pėrshkonin qytetin nė drejtime tė ndryshme dhe lidhnin nė mėnyrė organike pjesėt pėrbėrėse tė tij. Vendet mė nė dukshme janė pėrdorur nė qytetet ilire pėr ndėrtimin e godinave tė rėndėsishme shoqėrore. Vende tė tilla zinin tempujt, teatrot, portikėt, stadiumi nė Bylis, Amantie, Dimale etj., varret monumentale nė Selcė tė Poshtme etj. Kur terreni ishte i pjerrėt, ai sistemohej pėr nevoja tė ndėrtimeve qytetare me anė tarracash. Njė kujdes i veēantė i kushtohej pajisjes sė qytetit me kanale kulluese, tė cilat shkarkonin ujėrat jashtė mureve rrethuese. Furnizimi me ujė tė pijshėm mbėshtetej kryesisht nė sterat dhe rezervuaret qė ndėrtoheshin brenda qytetit ose nė trashėsinė e mureve rrethuese. Njė ide mbi madhėsinė e qyteteve ilire e japin hapėsira qė ato zinin dhe perimetri i mureve tė tyre rrethuese. Kėshtu, Lisi zinte njė sipėrfaqe prej rreth 20 ha dhe muret e tij kishin njė gjatėsi prej 2 200 m; Bylisi shtrihej mbi njė sipėrfaqe prej 28 ha, ndėrsa muret ishin 25 550 m tė gjatė, kurse Klosi kishte pushtuar nė kodrėn e vet 18 ha tokė, qė rrethoheshin prej muresh me njė gjatėsi prej 1 850 m. Nuk dimė shtrirjen e saktė tė Skodrės, por duket se ka qenė pak mė e madhe se ajo e Lisit. Qytetet e tjera, si Antipatrea, Dimale, Zgėrdheshi kishin njė madhėsi mesatare: sipėrfaqja e shtrirjes sė tyre arrinte deri nė 10-15 ha, kurse muret perimetrale nuk i kalonin tė 1 400 m. Njė grup i tretė qytetesh, si Irmaj, Margėlliēi etj., ishin mė tė vegjėl; muret e tyre ishin nėn 1 400 m tė gjatė dhe rrethonin sipėrfaqe tė vogla prej 5-7 ha. Megjithėse qytetet e kėsaj kohe shtriheshin edhe tej mureve rrethuese (jashtė tyre gjejmė dendur gjurmė banesash, tempuj e ndėrtime tė tjera), prapėseprapė truallin kryesor tė qytetit e pėrbėnte territori brenda mureve rrethuese. Muret rrethuese dhe godinat shoqėrore qė janė ruajtur dėshmojnė se ndėrtimet e tyre u nėnshtroheshin parimeve tė njohura tė urbanistikės antike. Vetėm ndėrtues tė aftė dhe me njohuri tė thella teknike mund tė zgjidhnin detyrat e ndėrlikuara qė paraqisnin ndėrtimet mbrojtėse dhe ato me karakter publik e privat, nė atė shkallė tė gjerė dhe nė atė nivel tė lartė qė njohin qytetet ilire qė nga fundi i shek. IV deri nė mesin e shek. III. Jeta dhe kėrkesat e kohės i pėrgatitėn kėta ndėrtues midis vetė popullsisė ilire. Realizimi i kėtyre ndėrtimeve ishte vepėr e njė shoqėrie skllavopronare qė kishte mundėsitė e organizimit dhe tė sigurimit tė materialeve pėr njė veprimtari kaq tė gjerė ndėrtuese. Procesi i shndėrrimit tė disa qendrave tė fortifikuara tė epokės sė hekurit nė qytete nuk pėrfshin dhe as qė mund tė pėrfshinte tė gjitha kėto qendra. Midis tyre u veēuan dhe u kthyen nė qytete vetėm ato qė kishin njė pozitė gjeografike tė pėrshtatshme pėr njė zhvillim mė tė lartė. Pjesa tjetėr, mė e madhja e tyre, ruajti pamjen e dikurshme me njė jetė ekonomike tė kufizuar. Nevojat e mbrojtjes dhe tė tregtisė bėnė, nga ana tjetėr, qė krahas kėtyre qendrave tė lindin nė rrugėt e komunikacionit ose rreth qyteteve edhe njė varg vendbanimesh tė vogla, tė fortifikuara, me funksione ushtarake e administrative. Tė tilla mund tė konsiderohen kalaja e Xibrit nė Mat, e cila zinte njė pikė kyēe nė rrugėn qė tė ēonte prej Dyrrahut nė krahinat e brendshme lindore nėpėr Shkallėn e Tujanit - Qafė Murrizė - Dibėr - Maqedoni; qyteza e Shkamit nė rrugėn e Krrabės, kulla e Kamunaut nė Sulovė, nė rrugėn qė lidhte ultėsirėn bregdetare pas Apolonisė me luginėn e Devollit; pikėvrojtimi i Rabies nė Mallakastėr, nė rrugėn qė ndjek krahun e djathtė tė Vjosės e tė tjera si kėto, tė cilat gjenden pa pėrjashtim nė tė gjitha rrugėt e dorės sė dytė qė pėrshkonin truallin e vendit tonė. Tek autorėt antikė dhe nė burimet epigrafike kėto qendra pėrmenden si kėshtjella apo fortesa rreth qyteteve me termat castellum apo peripolia. Ato janė nė funksion tė qyteteve qoftė nga pikėpamja strategjike dhe administrative, qoftė nga ajo ekonomike. E para duket nė vendosjen e tyre pranė qafave ose rrugėve qė tė ēojnė drejt qytetit, duke krijuar njė kurorė fortifikimesh nė zonėn gjeografike ku qyteti mbizotėron me ekonominė e vet. E dyta shprehet nė faktin se ato mė tepėr konsumojnė prodhimet e qytetit sesa prodhojnė vetė.

Guri i madh
18-01-08, 03:03
[redaktoni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=26)] Dyrrahu dhe Apollonia

Artikulli kryesor : Dyrrahu dhe Apollonia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Dyrrahu_dhe_Apollonia&action=edit) Pėrfshirja e Dyrrahut dhe e Apolonisė nė gjirin e shtetit ilir pati pasoja tė rėndėsishme si pėr jetėn e kėtyre qyteteve, ashtu edhe pėr vetė shtetin ilir. Tė dhėnat arkeologjike tregojnė se qysh nga ēereku i fundit tė shek. IV p.e.sonė, lidhjet e kėtyre qyteteve me botėn ilire bėhen mė tė dendura dhe mė tė drejtpėrdrejta. Tregtisė sė Dyrrahut dhe tė Apolonisė iu hapėn lirisht rrugėt e gjera tė tregut ilir. Qė nga kjo kohė nė krahinat e brendshme ilire fillojnė tė depėrtojnė me lehtėsi prodhimet e zejtarisė sė zhvilluar tė tyre. Nėpėrmjet kėtyre qyteteve, nė Iliri hynin mallrat e importit, midis tė cilave vendin mė tė rėndėsishėm e zinin ato qė vinin nga brigjet e pėrtejme tė Adriatikut. Dyrrahu dhe Apolonia fillojnė tė hedhin nė treg monedha tė reja argjendi, ndėr tė cilat pėrhapje tė gjerė merr drahma e argjendtė e kėtyre dy qyteteve. Ajo ishte destinuar kryesisht pėr tregtinė me botėn ilire, prandaj edhe me tė drejtė ėshtė pagėzuar “drahma ilire”. Shfaqje e re e kėsaj kohe ėshtė prerja nga kėto qytete e monedhave tė bronzit. Vėnia nė qarkullim dhe pranimi nė masė, siē tregojnė gjetjet, i kėtyre monedhave me vleftė shumė herė mė tė vogėl se monedhat e argjendit, tregon se ekonomia monetare ishte zhvilluar nė njė shkallė tė gjerė nė Iliri. Gjatė kėsaj kohe Dyrrahu dhe Apolonia jetojnė njė periudhė tė vėrtetė lulėzimi. Ndėrtimet mė tė rėndėsishme e mė monumentale nė kėto qytete i pėrkasin periudhės pas mesit tė shek. IV p.e.sonė. Forcimi ekonomik dhe pasurimi i tyre nga tregtia me botėn ilire u lejuan tė ndėrtonin mure tė fuqishme mbrojtėse, qė pėrfshinin nė gjirin e tyre sipėrfaqe shumė mė tė mėdha nga ato qė njihnin mė parė, tė ngrinin tregje e sheshe publike, shėtitore, tempuj, gjimnaze e godina tė mėdha administrative. Njė dukuri e re filloi tė pėrshkojė dhe tė ndryshojė nė njė drejtim tė caktuar jetėn shoqėrore tė kėtyre qyteteve dhe pėrbėrjen e mėparshme etnike tė tyre. Emrat ilirė qė janė gjetur vitet e fundit mbi gurėt e varreve tė zbuluara nė nekropolin e Dyrrahut, pėrbėjnė mbi 1/3 e tėrėsisė sė emrave tė njohur nė kėtė qytet nga monumentet epigrafike. Kėto emra dėshmojnė praninė nė masė tė popullsisė ilire nė to. Emrat ilirė tė prytanėve dhe tė nėpunėsve monetarė qė gjenden nė tė dyja faqet e monedhave prej argjendi dhe bronzi dhe emrat nė vulat e tjegullave tė Dyrrahut dhe tė Apolonisė, tregojnė se popullsia ilire kishte njė peshė me rėndėsi nė jetėn ekonomike, dhe kishte siguruar tė drejta qytetare tė plota deri nė zėnien e posteve mė tė larta nė jetėn administrative e politike tė qytetit. Midis emrave tė shumtė ishin edhe kėta: ??????, Ge?????, ?a????, ?aa???da?, ???ta???, ?????????, ???t??, pėr Dyrrahun, ?at??, ?p??ad?? etj., pėr Apoloninė. Kėshtu qysh nga fundi i shek. IV p.e.sonė, Dyrrahu dhe Apolonia humbasin karakterin tipik tė njė kolonie, mbasi popullsia e tyre pėrbėhet nė njė pėrqindje tė madhe edhe nga ilirėt. Procesi i ilirizimit tė kėtyre qyteteve, rezultat i shtrirjes sė sovranitetit ilir mbi to, ushtroi njė ndikim tė thellė mbi gjithė jetėn sociale-politike e kulturore tė Ilirisė nė shekujt e mėpastajmė. Rezultati i kėtij procesi qe shkėputja e plotė e Dyrrahut dhe e Apolonisė nga qytetet mėmė dhe integrimi i tyre i plotė nė jetėn ekonomike e politike tė shtetit ilir. Kėtė integrim e favorizonte pėrputhja e interesave tė tyre ekonomike e politike me ato tė shtetit ilir. Mbreti dhe shtresa sunduese e shtetit ilir lakmonin fuqinė ekonomike tė kėtyre qyteteve tė mėdha, kurse skllavopronarėt e Dyrrahut dhe tė Apolonisė pushtetin e fuqishėm tė sundimtarėve ilirė mbi njė krahinė shumė mė tė gjerė se sa territoret e ngushta tė qyteteve-shtete tė tyre me pasuri dhe treg tė gjerė. Rezultati u arrit, siē tregojnė faktet, sado tė pakta, nėpėrmjet njė lufte tė ashpėr politike, mjaft tė ndėrlikuar, ku u pėrzien edhe fuqi tė jashtme, por edhe si rrjedhojė e njė domosdoshmėrie tė diktuar nga kushtet objektive tė kohės. [/URL]
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Renia e dinastise se Glaukise

Artikulli kryesor : Rėnia e dinastisė sė Glaukisė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=R%C3%ABnia_e_dinastis%C3%AB_s%C3%A B_Glaukis%C3%AB&action=edit) Pas luftės sė fundit tė Mytilit kundėr Aleksandrit II tė Epirit, nė vitin 270, nuk flitet mė nė burimet pėr shtetin ilir. Duke zbritur drejt vitit 230 dalin tė dhėna tė reja mbi kėtė shtet. Megjithėse nė vėshtrimin e parė kjo duket si njė periudhė e errėt, ajo pėrbėn nė vetvete njė faqe me shumė interes nė historinė ilire. Gjatė gjysmė shekulli, qė nga Glaukia deri te Mytili, shteti ilir kishte mundur t’i bėnte ballė me sukses agresionit tė Kasandrit dhe mė pas tė Pirros e pasardhėsit tė tij. Tė gjithė kėta kishin dėshtuar nė ndėrmarrjet e tyre dhe mė nė fund qenė detyruar tė hiqnin dorė prej Ilirisė. Ndėrkaq gjendja nė Greqi mbetej e paqėndrueshme. Sundimtarėt maqedonė, Antigon Gonata dhe i biri i tij Demetri, u gjendėn tėrėsisht tė angazhuar nė teatrin grek tė veprimeve politike e ushtarake pėr tė ruajtur hegjemoninė e Maqedonisė nė kėto anė. Pėr shtetin ilir kjo qe njė periudhė qetėsie nė marrėdhėniet me fqinjėt, veēanėrisht me Maqedoninė, dhe me kėtė duhet shpjeguar edhe heshtja e burimeve. Por nuk qe Gonata ai qė “diti, siē pretendohet, t’u imponojė paqen fqinjėve veriperėndimorė”. Burimet nuk bėjnė fjalė pėr njė gjė tė tillė. Nė qoftė se midis Ilirisė dhe Maqedonisė nuk pati nė kėtė kohė ndonjė konflikt, kjo duhet shpjeguar mė tepėr me faktin se ilirėt, tė lodhur nga luftėrat e deriatėhershme, nuk mundnin, pra, edhe nuk kėrkuan t’i shfrytėzonin vėshtirėsitė e Maqedonisė nė interes tė tyre. Ndėrkaq ka tė ngjarė qė nga mesi i shek. III p.e.sonė ose pak mė parė shteti ilir tė ketė njohur njė periudhė trazirash tė brendshme, hollėsitė e tė cilave nuk njihen mirė. Nuk ėshtė ēudi qė zhvillimi i vrullshėm i qyteteve tė veriut, tė mbetura jashtė konflikteve luftarake qė prekėn pjesėn jugore tė shtetit ilir bashkė me qytetet e tij, tė ketė ndryshuar raportin e forcave dhe tė ketė ndikuar apo tė jetė bėrė bazė e ndryshimeve politike qė pasqyrohen vetėm nė zėvendėsimin e dinastisė sunduese tė Glaukisė me atė tė Agronit dhe nė shkėputjen e dy qyteteve tė rėndėsishme tė Adriatikut Lindor, tė Dyrrahut e tė Apolonisė, nga shteti ilir.
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=28"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Epiri

Artikulli kryesor Epiri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Epiri)

Guri i madh
18-01-08, 03:04
Nė periudhėn antike treva qė nga malet e Llogarasė dhe tė Kudhėsit me rrjedhjen e mesme tė Vjosės nė veri dhe deri nė gjirin e Ambrakisė dhe nė kufijtė e Etolisė nė jug, qė nga malet e Pindit nė lindje e deri tek brigjet e detit Jon nė perėndim, pėrbėnte njė njėsi gjeografike-politike mė vete tė formuar historikisht dhe tė njohur me emrin Epir, nga greqishtja e vjetėr Apeiros qė do tė thotė stere, tokė. Me fjalėn Epir autorėt grekė nėnkuptonin nė fillim ēdo vend kontinental pėrballė ishujve. Po me kėtė kuptim, p.sh., Homeri e quan Akarnaninė Epir, gjithashtu mė vonė edhe Tukididi. Kėshtu i quanin edhe brigjet pėrkundrejt tyre banorėt e ishujve tė Jonit, duke u nisur nga pozita e vet ishullore. Ky emėr i pėrdorur nė fillim si njė emėr i pėrgjithshėm pėr tė caktuar pozitėn kontinentale tė krahinės etnikisht ilire, qė ndodhej pėrballė tyre, u shndėrrua mė vonė nė njė nocion tė pėrveēėm gjeografik, qė i atribuohej njė krahine tė veēantė me kufijtė pak a shumė tė pėrcaktuar historikisht. Nė kėtė kuptim emri Epir ndeshet pėr tė parėn herė tek shkrimtari grek i fundit tė shek. VI p.e.sonė, Hekateu, kur thotė se Oriku ėshtė liman i Epirit, dhe pak mė vonė tek Pindari, i cili e quan Epirin “tė famshėm me hapėsira kodrash tė shkėlqyeshme ... qė fillojnė nga Dodona e deri nė brigjet e Jonit”. Nė gjysmėn e dytė tė shek. IV p.e.sonė, me transformimin e bashkėsisė molose nė njė shtet tė ri federativ, tė quajtur epirot, qė pėrfshinte pjesėn mė tė madhe tė popullsisė sė kėtij territori duke pasur njė nėnshtetėsi tė vetme, epirote, emri Epir merr tani njė kuptim tė pėrcaktuar qartė politik. Shkrimtari grek i shek. IV p.e.sonė numėron nė kėtė kohė nė Epir vetėm 14 fise, por nga burimet e tjera historike-epigrafike rezulton qė ky numėr tė ketė qenė shumė mė i madh. Nga fiset mė kryesore ilire, tė cilat luajtėn njė rol tė rėndėsishėm nė historinė politike tė kėsaj krahine, pėrmenden sidomos thesprotėt, kaonėt, molosėt etj. Ndėrmjet kėtyre fiseve ndodhnin luftėra tė vazhdueshme pėr epėrsi territoriale dhe politike dhe kishte njė prirje pėr separatizėm midis sundimtarėve tė veēantė tė tyre. Kjo gjendje vazhdoi tė paktėn deri nė fillim tė shek. IV p.e.sonė, kur mbretėrit molosė arritėn t’u imponohen shumė prej fiseve fqinje epirote dhe tė krijonin njė mbretėri tė fuqishme, me bazė federative, qė autorėt grekė e quanin Koinon tė molosėve. Si rezultat i zhvillimit tė mėparshėm ekonomiko-shoqėror, nė shek.V p.e.sonė nė Epir ishin krijuar tė gjitha premisat pėr lindjen e formacioneve tė hershme shtetėrore. Diferencimi social, sidomos tek fiset ekonomikisht mė tė pėrparuara tė kėsaj krahine, siē ishin molosėt, kaonėt, thesprotėt etj., pasqyrohet qartė nė burimet historike qė nė shek. VIII-VII p.e.sonė, por tani ai merr pėrpjesėtime mė tė gjera. Aristokracia epirote e tokės dhe e bagėtive, kishte arritur t’u impononte pushtetin e vet prodhuesve tė vegjėl fshatarė dhe tė shfrytėzonte pėr interesat e saja ekonomike punėn e shtresave tė tjera e tė skllevėrve. Nė duart e kėsaj aristokracie ishin grumbulluar tashmė pasuri tė mėdha qė i mundėsonin asaj tė hynte nė marrėdhėnie tė ngushta me shoqėrinė antike tė Greqisė. Nė gjysmėn e dytė tė shek.V p.e.sonė, nė Epir ekzistonin edhe shtresa tė tjera; pėrveē aristokracisė sė tokės, ishte fuqizuar edhe shtresa e zejtarėve e tregtarėve. Shumė kuptimplotė nė kėtė drejtim paraqitet njė mbishkrim i vitit 427/426 zbuluar nė sanktuarin e Poseidonit nė Tenarė, sipas tė cilit njė farė Eskrioni, epirotas, liron skllavin e tij, Herakleid, duke ia kushtuar kėtė akt hyut tė detrave. Sipas pėrmbajtjes dhe vendgjetjes sė mbishkrimit Eskrioni duhej tė kishte qenė pikėrisht njėri nga pėrfaqėsuesit e tregtarėve skllavopronarė epirotas tė lidhur me tregtinė detare. Kjo ėshtė prova mė e hershme epigrafike, qė dėshmon pėr ekzistencėn e institucionit tė skllavėrisė nė Epir tė paktėn qė nga gjysma e dytė e shek. V p.e.sonė. Mbi bazėn e kėtij diferencimi tė brendshėm dhe tė luftės sė vazhdueshme qė bėnin sundimtarėt e fiseve tė veēanta pėr nėnshtrimin e fqinjėve tė tyre, nė Epir lindėn njė tok federatash, sistemi politik i tė cilave mbėshtetej nė bashkimin e njė grupi fisesh tė federuara tė quajtura koine. Mė herėt kėto bashkėsi u krijuan rreth fiseve ekonomikisht dhe politikisht mė tė fuqishme tė Epirit, si tek thesprotėt, kaonėt dhe molosėt. Ashtu siē paraqiten nė mesin e shek.V, ato ndryshonin midis tyre jo vetėm nga madhėsia dhe rėndėsia politike, por edhe nga struktura e tyre organizative. Sipas njė lajmi tė Tukididit, i cili u referohet viteve tė para tė luftės sė Peloponezit, Koinonet e kaonėve dhe tė thesprotėve nuk e njihnin pushtetin e mbretit. Nė krye tė tyre qėndronin dy magjistratė mė tė lartė ekzekutivė tė quajtur nė traditėn historike, prostatė, tė cilėt zgjidheshin ēdo vit nga rrethet aristokratike tė fisit qė kryesonte Koinonin. Molosėt, ndryshe nga dy koinonet e para, sundoheshin nga mbretėr, pushteti i tė cilėve tanimė ishte bėrė i trashėgueshėm. Tukididi pėrmend qė nė vitin 470 p.e.sonė njė mbret molos Admetin, qė i dha strehim politik gjeneralit grek Themistokliut tė dėbuar me ostrakizėm nga Greqia. Sipas pėrshkrimit tė kėsaj ngjarjeje, Admeti paraqitet si njė sundimtar me origjinė fisnike, i fuqishėm dhe me influencė deri nė rrethet qeveritare tė Athinės. Pėr veprimtarinė politike tė federatave tė Epirit burimet historike heshtin pothuajse fare. Ato i shohim tė dalin nė skenėn e historisė vetėm nė kohėn e luftės sė Peloponezit, kur ushtritė e kaonėve, tė thesprotėve, tė molosėve etj., me sundimtarėt e tyre nė krye, marrin pjesė nė anėn e Spartės nė ekspeditėn luftarake kundėr qytetit Strato tė Akarnanisė. Midis kėtyre bashkėsive tė veēanta rolin mė tė rėndėsishėm dhe aktiv nė historinė politike tė vendit filloi ta luajė Mbretėria e Molosėve. Nė qoftė se deri nė fundin e shek. V p.e.sonė kėto bashkėsi vepronin tė veēuara dhe nė konflikte tė brendshme me njėra-tjetrėn, tani ėshtė Mbretėria Molose ajo qė do tė marrė iniciativėn pėr tė zgjeruar pushtetin e saj dhe pėr ta vėnė Epirin nė rrugėn e bashkimit tė tij politiko-ushtarak. [/URL]
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=29"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Koinoni(lidhja) e moloseve

Guri i madh
18-01-08, 03:04
Artikulli kryesor : Koinoni (lidhja) e molosėve (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Koinoni_%28lidhja%29_e_molos%C3%AB ve&action=edit) Nga fundi i shek.V dhe sidomos gjatė shek. IV p.e.sonė, nė Epir vihet re njė zhvillim i mėtejshėm i ekonomisė nė tė gjitha degėt e saj: nė bujqėsi, blegtori, e sidomos nė zejtari; zhvillohet prodhimi i mallrave, zgjerohen lidhjet tregtare etj. Nė Epir shfaqet tani njė faktor shumė i rėndėsishėm qė luan njė rol tė ndjeshėm nė zhvillimin e mėtejshėm, ky ėshtė qyteti epirot. Kėshtu nė fundin e shek. V dhe nė gjysmėn e parė tė shek. IV, sipas tė dhėnave burimore historike dhe arkeologjike, lindin qytetet Kasope, nė krahinėn e Kasopisė nė skajin jugperėndimor tė Epirit dhe Elea afėr Velianit nė krahinėn Eleatis tė Thesprotisė. Nė Epirin Qendror lindin qytetet Passaron (Gardhiqi), kryeqendra tradicionale e shtetit tė molosėve dhe qyteti i Kastrisė qė identifikohet me Euremenin ose Tekmonin antik. Nė gjysmėn e dytė tė shek. IV p.e.sonė urbanizimi nė Epir mori pėrpjesėtime mė tė mėdha dhe rritet akoma mė shumė pesha e tij nė zhvillimin ekonomik dhe politik tė vendit. Lindin qytete tė reja, midis tė cilave nė Thesproti, Elina (Dymokastro), Kutēi dhe Gitana (Gumani) qė sipas Tit-Livit, duhet tė ishte qendra kryesore e Koinonit tė thesprotėve; nė Kaoni, Teqeja e Melanit, Himara, Foinike (Finiqi), qė ishte qyteti mė i madh dhe mė i fortė i Kaonisė dhe kryeqendra e saj. Qytetet e Epirit, ashtu sikurse dhe ato tė Ilirisė, ishin tė fortifikuara me mure tė fuqishme prej blloqesh shumėkėndėshe ose tė ndėrthurura me teknikė muraturash trapezoidale apo kuadratike sipas kushteve tė veēanta tė terrenit ose tė guroreve. Pėr pėrforcimin e mureve ngriheshin kulla nė vendet mė tė atakueshme nga armiku. Nė sistemet mė tė hershme fortifikuese kėto kulla mungonin ose ishin dukuri tė rralla. Vetėm nga gjysma e dytė e shek. IV, ato hynė nė pėrdorim tė gjerė si njė komponent i nevojshėm dhe i domosdoshėm nė kushtet e zhvillimit tė mėtejshėm tė teknikės luftarake. Mėnyra antike e prodhimit i dha njė hov tė menjėhershėm prodhimit zejtar dhe sidomos atyre degėve qė lidheshin me ndėrtimet. Brenda mureve mbrojtėse tė kėtyre qyteteve kishte muratorė, gurskalitės, farkėtarė, poēarė, tjegullabėrės, arkitektė etj. Zhvillimi i degėve tė ndryshme tė zejtarisė dhe shtimi i prodhimeve bujqėsore dhe blegtorale nxitėn dhe mė tej zgjerimin e tregtisė brendapėrbrenda, me kolonitė helene tė bregut tė Jonit dhe sidomos me krahinat fqinje mesdhetare. Kjo e fundit zhvillohej mė tepėr pėrmes trafikut detar, tė pėrcaktuar nga vetė pozicioni i favorshėm bregdetar i krahinave, megjithėse funksiononin nė kėtė drejtim dhe rrugėt tokėsore. Nė qoftė se deri nė shek. V p.e.sonė Epiri lidhjet ekonomike i mbante kryesisht me Korinthin dhe kolonitė e tij nė brigjet e Jonit, nga fundi i kėtij shekulli ai filloi tė orientohet edhe nga Athina. Tani janė mallrat e prodhimit atik, ata qė mbizotėrojnė nė tregjet e Epirit. Prej kėtej Athina si kėmbim tėrhiqte prodhime bujqėsore e sidomos blegtorale, lėkura, lėndė druri etj., pėr tė cilat ajo kishte gjithnjė nevojė. Nė zhvillimin e tregtisė detare rol tė veēantė luanin edhe portet detare nė brigjet e Kaonisė, si Onkesmi, Himara, Butrinti etj. Zgjerimi dhe intensifikimi i tregtisė ēoi nga ana e vet nė shtimin progresiv tė prodhimit tė mallrave, bėri tė nevojshme lindjen dhe qarkullimin e monedhės autonome. Nė fillim ishte Lidhja e Molosėve ajo qė hedh e para nė treg monedhėn e vet (rreth viteve 400 p.e.sonė). Kėto ishin monedha kryesisht prej bronzi, megjithėse pati nė kėtė kohė edhe prerje jetėshkurtėr dhe tė kufizuar monedhash prej argjendi. Mė vonė filluan tė presin monedha edhe qytete tė veēanta dhe nė fund tė shek. IV edhe shteti federativ i epirotėve. [/URL]
[redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Tharypa

Artikulli kryesor : Tharypa (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Tharypa&action=edit) Nė ēerekun e fundit tė shek. V p.e.sonė shtetin e molosėve e kryesonte Tharypa (423-385 p.e.sonė), i cili, sipas njė lajmi tė Tukididit, e trashėgoi fronin mbretėror tė babait nė njė moshė tė mitur duke pasur pėr njė kohė si tutor Sabylintin, prijėsin e atintanėve. Tradita historike i atribuon kėtij sundimtari njė seri reformash tė karakterit ekonomik, ushtarak dhe kulturor, tė cilat ēuan nė zgjerimin dhe nė forcimin e mėtejshėm tė Mbretėrisė Molose. Nė radhė tė parė ato prekėn formėn e hershme tė qeverisjes dhe legjislacionin e vjetėr tė vendit. Kuvendi i popullit si organ i trashėguar nga rendi i komunės primitive, mori tani pėrmbajtje tė re. Nė organet drejtuese tė shtetit, rol tė rėndėsishėm fillon tė luajė prostati, funksionari mė i lartė i shtetit pas mbretit. Ky zgjidhej pėr ēdo vit nė Kuvendin e Popullit nga rrethet aristokratike, tė cilat ushtronin fuqishėm autoritetin e tyre nė kuvend. Duke qėndruar pranė mbretit, si mbrojtės i ligjeve tė vendit, prostati nė fakt e kufizonte shumė pushtetin mbretėror, dhe me kėtė ai ruante tė palėkundshme pozitat e aristokracisė nė veprimtarinė politike tė shtetit. Kjo formė e kufizuar e pushtetit qendror nga aristokracia e tokės, si edhe ligjėrimi i tė drejtave tė tjera tė saj, i japin Mbretėrisė Molose atributet e njė shteti me mbeturina tė theksuara tė rendit fisnor. Mbretėria Molose qė nė fillim tė veprimtarisė sė saj politike tėrhoqi vėmendjen e shteteve fqinje tė Mesdheut dhe sidomos tė Athinės dhe tė Spartės, tė cilat sapo kishin nisur midis tyre konfliktin e armatosur pėr supremaci ekonomike dhe politike nė Greqi. Nė kėtė konflikt historikisht tė njohur si Lufta e Peloponezit dhe qė, siē dihet, zgjati me ndėrprerje tė vogla plot 28 vjet (432-404 p.e.sonė) dhe pati pasoja tė rėnda pėr Greqinė, tė dyja palėt ndėrluftuese bėnė pėrpjekje qė tė siguronin pėrkrahjen e shtetit tė ri tė molosėve, meqė territori i tij zinte njė pozicion mjaft tė favorshėm strategjik me rrugėn midis brigjeve veriperėndimore tė Greqisė dhe tė Maqedonisė e Thesalisė. Nė fillim ishte Sparta ajo qė ushtroi ndikimin e saj mbi shtetin molos. Nė vitin 429 p.e.sonė, molosėt i ofrojnė asaj deri ndihmėn ushtarake, duke dėrguar kontingjente tė konsiderueshme luftėtarėsh pėr pushtimin e qytetit Stratos tė Akarnanisė. Mirėpo edhe pas kėsaj fushate tė pasuksesshme, e cila synonte tė dobėsonte ndikimin e Athinės nė kėtė zonė kufitare tė Epirit, diplomacia athinjote nuk hoqi dorė nga pėrpjekjet e saj pėr tė pėrmirėsuar marrėdhėniet me shtetin e molosėve. Ajo kishte shumė nevojė pėr pėrkrahjen e kėtij shteti tė ri energjik nė qendėr tė Epirit. Pėrmes territorit tė tij Athina mund tė kontrollonte nga shpina maqedonėt e paqėndrueshėm tė Perdikės si dhe thesalėt, me tė cilėt ajo sapo kishte krijuar lidhje miqėsore pas kryengritjes sė lynkestėve (433 p.e.sonė). Nga ana tjetėr, me kėto marrėdhėnie Athina synonte tė kishte edhe pėrfitime ekonomike. Se sa rėndėsi i jepte Athina lidhjeve me shtetin molos, kėtė e tregon dhe fakti se ajo nė kėtė kohė merr pėrsipėr edukimin e Tharipės sė vogėl nė njė nga shkollat e Athinės dhe e pret atė mė vonė nė Athinė me nderime tė veēanta duke e regjistruar si qytetar nderi. Pėr vendosjen e marrėdhėnieve tė mira me Athinėn ishte i interesuar gjithashtu edhe vetė shteti i molosėve, i cili kėrkonte tė siguronte pėrkrahje pėr politikėn e zgjerimit territorial qė projektoi Tharypa, tė cilėn ai filloi ta realizonte nė vitet e fundit tė jetės sė tij. Kėto marrėdhėnie tė ngushta ekonomike dhe politike me Athinėn i hapėn rrugė depėrtimit tė ndikimit tė qytetėrimit helen, i cili u shfaq nė strukturėn organizative tė shtetit, nė ndėrtimet, nė pėrdorimin e gjuhės dhe tė shkrimit grek nė rrethet e aristokracisė dhe tė administratės shtetėrore, nė trajtimin tipologjik dhe metrologjik tė monedhave tė para molose sipas prototipave tė monedhės atike tė fundit tė shek.V dhe fillimit tė shek. IV p.e.sonė. Ky ndikim do tė shfaqet gjithashtu dhe nė jetėn kulturore e artistike, qendra e sė cilės bėhen qytetet. Nė Passaron, p.sh., mendohet tė jetė ftuar dramaturgu i shquar grek Euripidi, pėr tė vėnė nė skenė tragjedinė e tij “Andromaka”, ku lavdėrohej origjina dinastike e mbretėrve molosė. Kjo vepėr ndikoi shumė nė kultivimin e mitit gjenealogjik tė molosėve, sipas tė cilit zanafilla e tyre i referohet tani Molosit, biri i Neoptolemit tė Akilit dhe i Andromakės, tė vesė sė Hektorit, qė pas shkatėrrimit tė Trojės erdhėn dhe u vendosėn nė Epir.
[[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=31"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Lidhja molose

Guri i madh
18-01-08, 03:06
Artikulli kryesor : Lidhja molose (http://sq.wikipedia.org/wiki/Lidhja_molose) Struktura e saj organizative Gjatė sundimit tė Alketės, birit tė Tharypės, shteti molos mori zhvillim tė mėtejshėm. Nuk ėshtė pėrcaktuar me saktėsi se nė ē’kohė dhe nė ē’rrethana e trashėgoi fronin. Dihet se nė vitin 385 p.e.sonė ai gjendej i strehuar politik tek Dionizi, tirani i Sirakuzės. Nė burimet historike nuk jepen as motivet qė e shtynė Alketėn tė braktiste fronin. Ka mundėsi qė ky, duke dashur tė vazhdonte politikėn e aleancės me Athinėn, nė njė kohė kur kjo kishte pėsuar tashmė humbje ushtarake dhe diplomatike nga Sparta, tė ketė ndeshur nė kundėrshtimin e partisė filospartane. Nė kėtė kohė kjo filloi tė aktivizohej shumė, sidomos pas fitoreve tė Agesilaut nė Akarnani (389-388 p.e.sonė), qė i hapėn rrugėn Spartės pėr tė shtrirė ndikimin e vet jo vetėm nė Greqinė Veriperėndimore, por edhe nė Epir. Dionizi qė ishte interesuar dhe po vepronte aktivisht pėr tė vendosur njė kontroll efektiv nė detin Adriatik dhe mbi rrugėt qė tė ēonin pėr nė Epir, e mirėpriti Alketėn dhe e ndihmoi atė qė tė rikthehej nė fronin e humbur. Me kėtė mėnyrė tirani i Sirakuzės synonte tė siguronte njė aleat tė ri, qė do tė pėrkrahte pikėsynimet e tij politike dhe tregtare nė brigjet e Ilirisė dhe tė Epirit. Pėr kėtė qėllim nė vitin 385 p.e.sonė, Dionizi bėri njė marrėveshje me Alketėn pėr tė ndėrhyrė ushtarakisht nė territorin e shtetit tė molosėve duke i siguruar njė ndihmė efektive nė kontingjente luftarake dhe armatime. Ky sulm i papritur i forcave tė bashkuara iliro-sirakuzane, u shkaktoi molosėve rreth 15 000 tė vrarė sipas Diodorit tė Sicilisė. Pėrforcimet qė u dėrgoi Sparta molosėve nuk e ndryshuan gjendjen e tyre tė vėshtirė. Siē duket, ajo nuk u angazhua aq shumė nė kėtė luftė, pasi nuk ishte e interesuar tė hynte nė konflikt me Dionizin. Kėshtu ky aksion i nxitur prej tiranit tė Sirakuzės pėrfundoi me sukses dhe me rivendosjen e Alketės nė krye tė shtetit molos. Pasi pėrforcoi pozitat brendapėrbrenda mbretėrisė, Alketa vazhdoi politikėn e zgjerimit territorial tė shtetit tė tij tė filluar qė nė kohėn e Tharypės, rivendosi marrėdhėniet e ndėrprera pėr pak kohė, me Athinėn. Nė vitin 377 ndihmoi aktivisht Lidhjen e dytė detare tė Athinės, duke lehtėsuar veprimet e saj luftarake kundėr Spartės nė pellgun e Jonit. Nė vitin 372 p.e.sonė Alketa i dha mundėsi njė reparti prej 600 pelltastėsh tė Stesiklit, tė kalonin nėpėr territorin molos dhe tė lidheshin nė Korkyrė pėrmes bregut tė Epirit. Me politikėn e tij ekspansioniste, Alketa arriti tė shtrijė sovranitetin e vet mbi njė territor tė konsiderueshėm tė Epirit. Sipas njė mbishkrimi dekretor tė viteve 370-368 p.e.sonė kufijtė e Mbretėrisė Molose qė trashėgoi nė kėtė kohė i biri i tij Neoptolemi, shtriheshin nė lindje deri nė Hestiotiden perėndimore, nė verilindje deri nė kufijtė e Orestides nė luginėn e sipėrme tė Haliakmonit dhe nė veriperėndim pėrmes njė rripi toke deri nė kufijtė e Parauejes nė rrjedhjen e mesme tė Vjosės. Molosėt dolėn nė det siē duket nė zonėn e Kestrinės, nė veri tė lumit Kalama (Thiamis). Nga perėndimi pas aneksimit tė Dodonės nė fund tė shek. V p.e.sonė, molosėt e shtrinė kontrollin e tyre deri tek lugina e sipėrme e Aheronit. Kjo shtrirje territoriale e Mbretėrisė Molose nė kohėn e Alketės, duket se pėrputhet plotėsisht me cilėsimin qė i bėn kėtij sundimtari Polidami i Fardales nė njė fjalim tė transmetuar nga historiani e gjenerali grek Ksenofoni, kur e quan atė “sundimtar suprem tė Epirit”. Kėto tė dhėna burimore dhe epigrafike tregojnė se nė kohėn e kėtij sundimtari dhe tė pasardhėsit tė tij kishte avancuar mjaft procesi i bashkimit politik tė popullsive tė veēanta tė Epirit, proces ky qė ēoi nė krijimin e organizimit mė tė gjerė shtetėror qė njihet me emrin Lidhja e Molosėve. Duke gjykuar nga tė dhėnat mbishkrimore tė kėsaj periudhe, nė kėtė Lidhje pėrveē molosėve bėnin pjesė edhe shumė popullsi tė tjera epirote, si tripolitėt, kelaithėt, paialėt, arktanėt, genoait, ethenestėt, onopernėt, etj. Kėto grupe tė veēanta etnike merrnin pjesė nė qeverisjen e kėsaj lidhjeje pėrmes pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė tyre, tė cilėt nė dekretet mbishkrimore quhen demiorgė ose synarhontė. Njė mėnyrė e tillė qeverisjeje, i jepte kėtij formacioni tė ri shtetėror karakter federativ, por nėn hegjemoninė e molosėve. Lidhja Molose, e cila pėrfaqėsonte etapėn e parė nė procesin e zgjerimit dhe tė konsolidimit progresiv tė shtetit federativ tė Epirit, kishte njė strukturė organizative tė brendshme tė pėrcaktuar qartė me institucione legjislative dhe ekzekutive. Nė krye tė Lidhjes sė Molosėve qėndronte mbreti nga familja e Eakidėve. Por pushteti i tij, ashtu siē e thekson Aristoteli, ishte i kufizuar. Mbreti kur merrte pushtetin nė dorė, ishte i detyruar tė bėnte fli nė altarin e hyut tė luftės nė Passaron dhe tė betohej pėrpara pėrfaqėsuesve tė shtetasve tė tij, se do tė sundonte sipas ligjeve tė vendit. Pėrfaqėsuesit nga ana e tyre, i premtonin mbretit se do ta pėrkrahnin atė gjatė sundimit tė tij. Ky betim tradicional midis mbretit dhe pėrfaqėsuesve, ishte njė formė e trashėguar nga rendi i vjetėr fisnor, por qė tani merr njė pėrmbajtje tė re duke siguruar me kėtė ndikimin e aristokracisė nė drejtimin e kėsaj lidhjeje shtetėrore. Mbreti ishte komandant suprem i ushtrisė sė Lidhjes Molose dhe gėzonte njė pushtet tė padiskutueshėm nė kohė lufte. Pas mbretit funksionari mė i lartė nė Lidhjen Molose vinte Prostati, njė magjistrat eponym qė zgjidhej pėr ēdo vit nga komunitetet e ndryshme etnike tė bashkuara nė kėtė lidhje. Ai kryesonte kuvendin e popullit, e thirrte atė, drejtonte punėt e tij, paraqiste propozimet pėr t’u miratuar etj. Nė mbishkrime sė bashku me prostatin pėrmendet edhe sekretari, qė zgjidhej pėr ēdo vit zakonisht nga i njėjti fis, tė cilit i pėrkiste dhe prostati. Kuvendi i popullit pėrbėhej, me sa duket, nga tė gjithė burrat e aftė pėr luftė, qofshin kėta molosė apo anėtarė tė bashkėsive tė tjera qė pėrfshiheshin nė Lidhjen e Molosėve. Ky kuvend votonte vendime, tė cilat akordonin tė drejta qytetarie, proksenie dhe privilegje tė tjera. Nė kėtė kuvend legjislativ mund tė merrnin pjesė tė gjithė burrat e aftė pėr tė mbajtur armė tė tė gjitha komuniteteve etnike tė pėrfshira nė Lidhjen e Molosėve. Kuvendi mund tė mblidhej disa herė nė vit, me pėrjashtim tė rasteve tė jashtėzakonshme. Vendi i mbledhjeve tė tij ishte Passaroni, megjithėse ato mbaheshin edhe nė qendra tė tjera, si p.sh. nė Dodonė etj. Vendimet apo ligjet pėr tė cilat votonte Kuvendi, pėrgatiteshin siē duket nga njė institucion tjetėr i veēantė, nga Kėshilli. Ky ndoshta ishte ai senat pėr tė cilin flet Justini duke ia atribuar krijimin e tij mbretit Tharypė. Organ tjetėr, i ndryshėm nga Kėshilli, ishte dhe kolegji i pėrfaqėsuesve tė komuniteteve tė ndryshme nė Lidhjen e Molosėve, me anė tė tė cilėve ato merrnin pjesė nė drejtimin e pėrbashkėt tė punėve tė shtetit. Nė krye tė kėtij kolegji, qėndronte mbreti nga familja e Eakidėve dhe dy magjistratėt e zgjedhur ēdo vit, prostati dhe sekretari, tė cilėt mund tė ishin molosė ose jo. I tėrė ky organizim shtetėror i jepte Lidhjes Molose, qė pėrfaqėsonte njėkohėsisht dhe shtetin mė tė fuqishėm nė Epir deri nė ēerekun e fundit tė shek. IV p.e.sonė, formėn e njė shteti federativ monarkik. Pas viteve 60 tė shek. IV p.e.sonė nė politikėn e jashtme tė Lidhjes Molose vihen re ndryshime tė dukshme, qė ēuan nė zgjerimin territorial dhe nė fuqizimin e mėtejshėm politik tė saj. Nė kėtė kohė nė kufijtė verilindorė tė Epirit filloi tė mėkėmbet me shpejtėsi shteti maqedon. Gjatė sundimit tė Filipit II Maqedonia u shndėrrua nė njė monarki tė fuqishme tė centralizuar, nė njė forcė kryesore politike dhe ushtarake nė Ballkan. Duke shfrytėzuar krizėn e shteteve greke, Filipi pasi zgjeroi dhe konsolidoi shtetin e vet, nuk vonoi tė ndėrhynte edhe nė ēėshtjet e brendshme tė tyre duke zhvilluar njė politikė konsekuente hegjemoniste mbi to. Nė kėtė drejtim Epiri duhet tė shėrbente si njė mbėshtetje pėr tė shtrirė kontrollin maqedon nė brigjet perėndimore tė Greqisė, pėr kėtė qėllim Filipi II i dha njė rėndėsi tė veēantė vendosjes sė njė aleance tė qėndrueshme me Lidhjen Molose. Pėr kėtė aleancė ishte interesuar dhe vetė Lidhja, sa kohė qė Maqedonia do t’i linte dorė tė lirė pėr ta ēuar mė tej politikėn e zgjerimit tė mėtejshėm tė kufijve tė saj. Dhe jo rastėsisht Arryba, i cili kryesonte nė kėtė kohė Lidhjen, shpejtoi tė lidhte krushqi me Filipin II, duke i dhėnė kėtij tė fundit nė vitin 357 p.e.sonė mbesėn e tij, Olymbinė pėr grua. Midis viteve 360-344 p.e.sonė,

Guri i madh
18-01-08, 03:07
Lidhja Molose shėnon njė zgjerim tė mėtejshėm tė territorit tė saj nga verilindja duke arritur kufirin mė tė largėt nė kėtė drejtim deri tek Parauejtė nė pellgun e Pėrmetit, Timfejtė dhe Orestėt nė luginėn e sipėrme tė Haliakmonit. Por nė vitin 344 p.e.sonė, Lidhja detyrohet tė heqė dorė nga kėto krahina, tė cilat Filipi II ia kaloi Maqedonisė. Kur pak mė vonė Athina nisi tė pėrzihet nė ēėshtjet e brendshme tė Epirit, duke rrezikuar pozitat e Maqedonisė nė Epir, Filipi II sulmoi ushtarakisht Ambrakinė duke kaluar nėpėr territorin shtetėror tė Lidhjes. Pasi mposhti Ambrakinė dhe nėnshtroi kolonitė helene tė elejve nė Kasopi, Buketin, Pandosinė dhe Eletren, zboi nga froni Arrybėn, aleatin e lėkundur dhe tė pabindur tė Maqedonisė, i cili kėrkoi strehim nė Athinė. Nė krye tė Lidhjes Molose vuri kunatin e vet Aleksandrin 20-vjeēar, tė mbiquajtur Molos, tė cilit i dorėzoi dhe qytetet qė sapo i kishte pushtuar. Pėr ta angazhuar edhe mė shumė ndaj Maqedonisė, Filipi II i dha Aleksandrit pėr grua tė bijėn, Kleopatrėn, dhe e pėrkrahu atė nė politikėn e zgjerimit territorial tė shtetit molos. Gjatė sundimit tė Aleksandrit (342-331 p.e.sonė), Lidhja Molose i zgjeroi shumė kufijtė e saj nė drejtim tė krahinave jugore dhe veriperėndimore tė Epirit. Nėn kontrollin e Lidhjes hynė tani jo vetėm kolonitė elease, por edhe tėrė Kasopia fqinje, tė cilat u bėnė aleatė tė saj (symnatios), duke gėzuar njė farė autonomie dhe tė drejtėn qė tė prisnin monedhat e tyre. Aleksandri arriti t’i imponojė pushtetin e tij dhe Koinonit tė thesprotėve, deri atėhere i pavarur, megjithėse territorialisht nė pėrfitim tė Lidhjes Molose, e cila ushtronte mbi tė presion tė vazhdueshėm, pėr tė dalė nė det. Jashtė kontrollit tė shtetit molos ende mbetej nė kėtė kohė Koinoni i kaonėve, qė vazhdoi tė ruante pavarėsinė e tij. Zgjerimi territorial nė drejtim tė pjesės mė tė zhvilluar nga pikėpamja social-ekonomike tė Epirit dhe nė mėnyrė tė veēantė dalja e tij gjerėsisht nė det, e fuqizuan edhe mė shumė ekonomikisht dhe politikisht shtetin molos, dhe hapėn rrugė pėr njė intensifikim tė lidhjeve sidomos me brigjet perėndimore tė Mesdheut. Nė vitin 334 p.e.sonė Tarenti kėrkoi nga Aleksandri molos ndihmė ushtarake, meqenėse po rrezikohej pavarėsia e qytetit dhe e aleatėve tė tij nga lukanėt. Aleksandrit do t’i jepej mundėsia qė tė pėrhapte influencėn e Epirit edhe nė qytetet e tjera tė Italisė sė Jugut, pėr tė cilėn ishin tė interesuara shtresat sunduese tė vendit, qė ai pėrfaqėsonte dhe nė mėnyrė tė posaēme ajo tregtare. Kjo u bė nxitje qė Aleksandri tė ndėrhynte aktivisht nė ēėshtjet e qyteteve greke tė Italisė sė Jugut. Pasi ia la sundimin e Mbretėrisė Epirote gruas sė vet sa kohė qė ai do tė mungonte, Aleksandri u nis pėr nė Itali me forca tė kufizuara, sipas Aristotelit me 15 anije ushtarake dhe mjaft anije tregtare. Me tė zbritur nė Itali, ai e zgjeroi bėrthamėn e ushtrisė sė tij relativisht tė vogėl, me forca tarentine si edhe me mercenarė, me lukanė tė dėbuar dhe me kontingjentet qė i vunė nė dispozicion qytetet e tjera greke tė kėrcėnuara nga fiset italike. Nė fillim Aleksandri korri njė sėrė fitoresh kundėr lukanėve dhe samnitėve, futi nė dorė Heraklenė, koloninė e Tarentit, Sipontin e Apuljes etj., dhe pėr njė kohė ai e konsideroi veten sundimtar tė plotė mbi to. Nga kjo pozitė, ai bėri marrėveshje dhe me qytete tė tjera, madje dhe me Romėn. Nga vendet e kontrolluara prej tij dėrgoi pėr nė atdhe 300 familje tė shquara si pengje. Mė vonė lukanėt dhe samnitėt e morėn veten dhe me forca tė shumta tė bashkuara, filluan tė ushtrojnė pėrherė e mė tepėr presion mbi ushtrinė epirote dhe tė aleatėve tė saj numerikisht mė tė pakėt, derisa nė dimrin e vitit 331-330 p.e.sonė, pas njė beteje tė pėrgjakshme pranė Pandosisė, jo larg Kozencės, forcat e Aleksandrit u thyen keqas dhe ai mbeti i vrarė nė kėtė betejė. Me rrjedhimet qė patėn kėto ngjarje nė Epir mbyllet dhe etapa e parė e zhvillimit historik tė shtetit federativ epirot. [/URL][[URL="http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Ilir%C3%ABt&action=edit&section=32"]redaktoni (http://www.dardania.de/vb/upload/)] Shiko dhe kėtė

Guri i madh
18-01-08, 03:09
PariaYlli (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ylli) Dardani (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Dardani&action=edit) ·
Fise : Pellazgėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Pellazg%C3%ABt) · Ilirėt · Thrakėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thrak%C3%ABt&action=edit) ·
ShtrirjaQytete :
Krahina : Thrakia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thrakia&action=edit) · Epiri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Epiri) · Maqedonia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Maqedonia_e_Lasht%C3%AB&action=edit) · Iliria (http://sq.wikipedia.org/wiki/Iliria)
Iliria (http://sq.wikipedia.org/wiki/Iliria)PariaBardhyli (http://sq.wikipedia.org/wiki/Bardhyli) · Bardhyli II (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Bardhyli_II&action=edit) · Genci (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Genci&action=edit) · Taulanti (http://sq.wikipedia.org/wiki/Taulanti) · Agroni (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Agroni&action=edit) · Teuta (http://sq.wikipedia.org/wiki/Teuta) ·
Fise : Taulantėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Taulant%C3%ABt) · Arbėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Arb%C3%ABt) · Adrianėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Adrian%C3%ABt) · Enkelejtė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Enkelejt%C3%AB) · Dasaretėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dasaret%C3%ABt) · Dardanėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dardan%C3%ABt) · Dalmatėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dalmat%C3%ABt) · Dorsejtė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Dorsejt%C3%AB&action=edit) · Penestėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Penest%C3%ABt) · Molosėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Molos%C3%ABt) · Kaonėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kaon%C3%ABt) · Thesprorėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Thespror%C3%ABt) · Arbėreshėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Arb%C3%ABresh%C3%ABt) · Pirustėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Pirust%C3%ABt) · Parathinėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Parathin%C3%ABt) · Japodėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Japod%C3%ABt) · Paionėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Paion%C3%ABt) · Eordejtė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Eordejt%C3%AB) · Japigėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Japig%C3%ABt) · Labeatėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Labeat%C3%ABt) · Mesapėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Mesap%C3%ABt) · Atintanėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Atintan%C3%ABt) · Albanėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Alban%C3%ABt) ·
ShtrirjaQytete : · Ulpiana (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ulpiana)
Krahina : Moesia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Moesia&action=edit) · Dardania (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dardania) · Epiri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Epiri) · Panonia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Panonia&action=edit) · Dalmacia (http://sq.wikipedia.org/wiki/Dalmacia) · Liburnia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Liburnia&action=edit) ·
Greqia e Antike (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Greqia_e_Antike&action=edit)PariaPirro (http://sq.wikipedia.org/wiki/Pirro) · Akili (http://sq.wikipedia.org/wiki/Akili) ·
Fise : Pellazgėt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Pellazg%C3%ABt) · Epirotėt (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Epirot%C3%ABt&action=edit) ·
ShtrirjaQytete :
Krahina : Thrakia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Thrakia&action=edit) · Epiri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Epiri) · Maqedonia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Maqedonia_e_Lasht%C3%AB&action=edit) ·
Perandoria Romake (http://sq.wikipedia.org/wiki/Perandoria_Romake)PariaKlaudi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Klaudi) · Klaudi II (http://sq.wikipedia.org/wiki/Klaudi_II) · Aureliani (http://sq.wikipedia.org/wiki/Aureliani) · Probi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Probi) · Diokliciani (http://sq.wikipedia.org/wiki/Diokliciani) · Konstandini (http://sq.wikipedia.org/wiki/Konstandini_i_Madh) ·
Fise : Kelmendi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kelmendi) ·
ShtrirjaQytete :
Krahina :
Perandoria Bizantine (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Perandoria_Bizantine&action=edit)PariaJustiniani (http://sq.wikipedia.org/wiki/Justiniani_I) · Skenderbeu (http://sq.wikipedia.org/wiki/Skenderbeu) ·
Fise : Kuvendi i Arbėrit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kuvendi_i_Arb%C3%ABrit) ·
ShtrirjaQytete : Justiniana Prima (http://sq.wikipedia.org/wiki/Justiniana_Prima) ·
Krahina :
Perandoria Osmane (http://sq.wikipedia.org/wiki/Perandoria_Osmane)PariaAli Egjipti (http://sq.wikipedia.org/wiki/Muhamed_Ali_Pasha) · Ali Janina (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ali_Pash%C3%AB_Tepelena) ·
Fise: Mėrgata (http://sq.wikipedia.org/wiki/M%C3%ABrgata_shqiptare)

Guri i madh
18-01-08, 03:10
ShtrirjaQytete : Janina (http://sq.wikipedia.org/wiki/Janina) · Selaniku (http://sq.wikipedia.org/wiki/Selaniku) · Prishtina (http://sq.wikipedia.org/wiki/Prishtina) · Shkodra (http://sq.wikipedia.org/wiki/Shkodra) · Stambolli (http://sq.wikipedia.org/wiki/Stambolli) · Kairo (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Kairo&action=edit) · Manastiri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Manastiri) ·
Krahina : Rumelia (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Rumelia&action=edit) · V. Janinė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Vilajeti_i_Janin%C3%ABs) · V. Shkodėr (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilajeti_i_Shkodr%C3%ABs&action=edit) · V. Manastirė (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilajet_i_Manasirit&action=edit) · V. Kosovė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Vilajeti_i_Kosov%C3%ABs) · Shqipėria (http://sq.wikipedia.org/wiki/Shqip%C3%ABria_%28kthjellim%29) · Sanxh. Nishit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Sanxhaku_i_Nishit) · Pash. Beogradit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Pashall%C3%ABku_i_Beogradit) · Sanxh. Tregu i Ri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Sanxhaku_i_Tregut_t%C3%AB_Ri) · Toplica (http://sq.wikipedia.org/wiki/Toplica) ·
Evropa (http://sq.wikipedia.org/wiki/Evropa)PariaI. Qemaili (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ismail_Qemaili) · Frashėri (http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Familja_Frash%C3%ABri&action=edit) · Leka (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ahmet_Zogu) · E. Hoxha (http://sq.wikipedia.org/wiki/Enver_Hoxha) · F. Hoxha (http://sq.wikipedia.org/wiki/Fadil_Hoxha) · A. Jashari (http://sq.wikipedia.org/wiki/Adem_Jashari) ·
Fise : Mėrgata (http://sq.wikipedia.org/wiki/M%C3%ABrgata_shqiptare) Lidhja e Prizrenit (http://sq.wikipedia.org/wiki/Lidhja_e_Prizrenit) · ASHSH (http://sq.wikipedia.org/wiki/Akademia_e_Shqip%C3%ABris%C3%AB) · AKSHK (http://sq.wikipedia.org/wiki/Akademia_e_Kosov%C3%ABs) ·
ShtrirjaQytete Tiranė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Tiran%C3%AB) · Prishtinė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Prishtin%C3%AB) · Shkup (http://sq.wikipedia.org/wiki/Shkup) · Podgoricė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Podgorica) · Preshevė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Preshev%C3%AB) · Stamboll (http://sq.wikipedia.org/wiki/Stamboll) · Bukuresht (http://sq.wikipedia.org/wiki/Bukuresht) · Nju Jork (http://sq.wikipedia.org/wiki/New_York) · Londėr (http://sq.wikipedia.org/wiki/Lond%C3%ABr) ·
Krahina : Shqipėri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Shqip%C3%ABri) · Kosovė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Kosov%C3%AB) · Ēamėri (http://sq.wikipedia.org/wiki/%C3%87am%C3%ABri) · Maqedoni (http://sq.wikipedia.org/wiki/Maqedoni) · Mali i Zi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Mali_i_Zi) · Serbi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Serbi) · Greqi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Greqi) · Itali (http://sq.wikipedia.org/wiki/Itali) · Turqi (http://sq.wikipedia.org/wiki/Turqi) · Mėrgata (http://sq.wikipedia.org/wiki/M%C3%ABrgata)
Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt (http://sq.wikipedia.org/wiki/Ilir%C3%ABt)"
Kategoritė (http://sq.wikipedia.org/wiki/Speciale:Categories): Histori (http://sq.wikipedia.org/wiki/Category:Histori) | Iliri (http://sq.wikipedia.org/wiki/Category:Iliri)

Preshevar
18-01-08, 09:08
Temė e mir, po qka e VĖRTETON, qka e KONFIRMON... qė Ilirėt ishin paraardhsit e tanė ? (Pytje pėr Gurin)

13-05-09, 15:30
ILIRET

1.Origjina e Ilirėve
Popujt qė u bėnė mė tė njohur nė historinė e lashtė tė Ballkanit janė grekėt, ilirėt dhe trakėt. Ilirėt, si trashėgimtarė tė pellazgėve, janė ndėr banorėt mė tė lashtė tė Gadishulit Ballkanik. Ata janė autoktonė. Kulturėn, gjuhėn dhe tiparet antropogjike ilirėt i formuan nė vendin e tyre, nė pjesėn perėndimore tė Gadishullit tė Ballkanit, aty ku shkrimtarėt antikė i pėrmendin nė veprat e tyre. Trevat e shtrirjes sė popullsisė ilire janė mjaftė tė gjera; ato pėrfshijnė tė gjithė pjesėn perėndimore tė Gadishullit, nė veri, e diri te gjiri i Ambrakisė (Prevezė), nė jug, kurse nė lindje deri te tokat pėrreth liqenit Lyhind (liqeni i Ohrit). Grupe tė veēanta ilirėsh u vendosėn edhe nė Italinė e Jugut. Kėto janė fiset mesape dhe japige. Emri ietnik ILIR shfaqet nė veprat antike qė nė shek. V.p.K., kurse emrat e disa fiseve ilire fillojnė e pėrmendės qė nė shek.XII p.K. nga Homeri. Por koha e formimit tė etnosit ilir ėshtė shumė e lashtė. Fillimet e origjinės ilire janė qė nė mesin e mijėvjeēarit tė dytė p.K., qė nga periudha e bronzit tė mesėm, kur fillojnė tė formohen tiparet etnike ilire. Nė epokėn e hekurit (mijėvjeēari i fundit p.K.) ilirėt u formuan plotėsisht, duke trashėguar nga epokat mė tė hershme eneolitike dhe tė bronzit tipare kulturore gjuhėsore e antropologjike etnike. Teoria e vjetėr qė i bėn ilirėt tė ardhur nga Evropa Qendrore, nė shekujt XII-XI p.K., ėshtė rrėzuar nga studimet e kryera pas Luftės sė Dytė Botėrore. Vetė fakti qė varrimet me urna, karakteristike pėr popujt e Evropėr Qendrore, nuk janė tipike pėr trevat e shtrirjes sė ilirėve, por ndeshen vetėm nė zona tė kufizuara, tė rralla, dėshmon kundėr teorisė sė ardhjes sė ilirėve nė Ballkan nga veriu. Gjurmėt e kulturave tė Evropės Qendrore, qė ndeshen nė Iliri, janė rezultat i kontakteve kulturore, tregtare e tė lėvizjes sė artizanėve tė punimit tė metaleve.

2. Fiset kryesore ilirie

Ndėr fiset mė tė pėrmendura ilirie janė taulantėt, adrianėt, dardanėt, dalmarėt, albanėt, penestėt, molosėt, kaonėt, thesprorėt etj.

- TAULANTĖT: Banonin nė zonėn e Adriatikut, qė nga lumi Vjosa, deri nė prapatokėn e Dyrrahut. Ky fis luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm nė historinė ilire tė shek. IV-III p.K., duke u vėnė nė krye tė shtetit ilir, tė cilin e kishin krijuar mė parė enkelejtė. Nė trevat e taulantėve mė vonė shfaqet fisi i Albanėve dhe i Parthinėve.

- ENKELEJTĖ: Banonin nė krahinat pėrreth liqenit tė Ohrit. Ata krijuan dinastinė e parė tė Mbretėrisė Ilire, nė fund tė shek. V p.K. Njė nga qytetet e tyre kryesore ishte Enkelana. Pas shek. IV ata nuk pėrmenden mė. Nė trevat e fisit tė enkelejve pėrmenden edhe dasaretėt. Enkelejtė kanė qenė peshkatarė tė zotė.

- DASARETĖT: Janė njė fis i madh nė Ilirinė Juglindore. Njiheshin nė lashtėsi sidomos pėr prodhimin e drithėrave tė bukės. Njė qytet me tė njohura ishte Pelioni (qyteza nė Selcė tė Poshtme tė Pogradecit). Qytet tjetėr i madh i kėtij fisi ishte edhe Antipatra (Berati).

- ALBANĖT: Banonin nė prapatokėn e qytetit tė Dyrrahut. Kryeqendra e tyre ishte Albanopoli (Zgėrdheshi i Krujės). Fisi i albanėve i dha emrin e vet shqiptarėve, gjatė mesjetės sė hershme, kur ata njihen si albanė, arbėr.

- ARDIANĖT: Fillimisht shtriheshin rreth gjirit tė Rizonit dhe tė lumit Neretva. Ardianėt e shtrinė pushtetin e vet nė tė gjitha krahinat e tjera qė mė parė ishin nėn sundimin e taulantėve. Ardianėt luajtėn njė rol shumė tė madh nė luftėrat kundėr pushtusve romakė, gjatė shek.III-II p.K., nė kohėn kur sundoi dinastia ardiane e Mbretėrisė Ilire. Kryeqendra e ardianėve ishte Shkodra.

- DARDANĖT: Ishin fisi mė i madh ilir qė u vu nė krye tė Mbretėrisė Dardane, nė Ballkanin Qendror, kryesisht nė Kosovė. Dy fise tė tjera dardane tė njohura ishin thunatėt dhe galabrėt. Qyteti mė i rėndėsishėm i dardanėve ka qenė Damastioni, i njohur si kryeqendėr e nxjerrjes sė metaleve. Dardanėt pėrmendėn si luftėtarė tė fortė xehtarė shumė tė mirė, blegtorė dhe tregtarė tė njohur.

- DALMATĖT: Banonin nė brigjet e Adritikut. Ishin blegtorė tė njohur; shquheshin pėr punimin e llojeve tė ndryshme tė veshjeve prej liri e leshi. Veshja e njohur me emrin dalmatika nė shekujt e parė u pėrdor edhe nga aristokracia romake, prej nga kaloi edhe nė veshjen rituale kishtare. Qyteti mė i njohur i tyre ka qenė Delmini.

- PENESTĖT: Banonin nė luginėn e Drinit tė Zi e pėrreth saj. Pėrmenden pėr herė tė parė nė vitet 170-169 p.K. Luajtėn rol tė rėndėsishėm nė Luftėn e Tretė Ilire- romake. Pėrfshiheshin nė Mbretėrinė Ardiane. Kishin 14 qytete e kėshtjella, ndėr tė cilat pėrmendėn Uskana, Oeneu, Draudaku etj. Meqenėse pranuan garnizone romake nė qendrat e tyre,maqedonasit ua shkretuan vendin.

- MOLOSĖT: Janė njė nga tri fiset kryesore qe banonin nė qendėr tė Epirit antik dhe qė luajtėn njė rol shumė tė rėndėsishėm drejtues nė historinė e lindjes dhe tė formimit tė shtetit tė Epirit.

- KAONĖT: Ky fis epirot kishte shtrirje tė gjėrė, qė nga lumi Thyamis (sot lumi Kallama), deri nė luginė e Drinosit, nė Gjirokastėr, Kryeqendra e kaonėve, Foinike (Finiqi i Sarandės), nė shek.III p.K. u bė kryeqendra e gjithė shtetit tė Epirit. Qytet tjetėr i madh i kaonėve ishte Antigonea (Saraqinishti i Gjirokastrės).

- THESPORTĖT: Banonin nė Epir, nė jug tė lumit tė sotėm Kallama, deri nė gjirin e Ambrakisė. Pėrmenden nė shkrimet e lashta qė nga shek. V.p.K., si fis qė sundoheshin nga dy kryetarė tė zgjedhur ēdo vit nga gjiri i parisė.

13-05-09, 15:31
3. Vendbanimet dhe varrezat Ilire

Vendbanimet ilire tė periudhės sė hekurit (shek.XI-V p.K.) ndodhen nė vende tė ngritura kodrinore e malore, ku kishin edhe njė mbrojtje tė sigurt natyrore. Pėrreth tyre kalonin rrugėt tradicionale tė komunikimit. Disa prej tyre ishin vazhdim i bnimeve mė tė lashta, bronzit e fillimi i epokės sė hekurit. Vendbanimet ilire ishin tė fortifikuara dhe tė hapura. Vazhduan tė pėrdorėshin edhe vendbnime tė tipit palafit. Tipi i parė i vendbanimit ishte i fortifikuar me mure prej guri ose me rrethim tė drunjtė. Kishte edhe vendbanime tė rrethuara me ledhe prej dheu. Qteza e Gajtanit (nė afėrsi tė Shkodrės) ėshtė vendbanimi mė tipik pėr trevat e Ilirisė sė Jugut. Ajo ėshtė e ngritur mbi njė lartėsi jo tė madhe. I gjithė vendbanimi ėshtė i fortifikuar me mure guri tė trasha rreth 3 m. Dy faqet e murit janė tė punuara me mure guri tė thyer. Fortifikimet nė kėtė kohė nuk kanė qenė tė pajisura me kulla mbrojtese. Porta e vendbanimit tė Gajtanit ėshtė e punuar me gurė tė mėdhenj, tė latuar mė mirė. Banesat kanė qenė prej druri, nė trajtė kasollesh, tė ngritura nė faqet e malit, brenda sistemit fortifikues. Sipėrfaqja e kėtyre vendbanimeve ėshtė 4-5 ha. Ka edhe vendbanime me pėrmasa mė tė mėdha, deri nė 15 ha. Vendbqanimet e kėsaj kohe kanė pasur ekonomi fshatare, me njė artizanat tė zhvilluar tė qeramikės e tė metaleve. Mėnyra karakteristike e varrimit pėr ilirėt ishte varrimi nė tuma, nė kodra artificiale prej dheu. Pėrmasat e kėtyre tumabe shkojnė nė lartėsinė 0,50-4 m, kurse diametri nga 15-32 m. Nė mesi e ēdo tume ndodhej varri qendror, varrimi i parė. Ai vihej nė sipėrfaqe tė tokės ose i futur nė taban. Herė-herė ky varr rrethohej me njė unazė tė madhe prej gurėsh. E gjithė kjo sipėrfaqe mbulohej me dhe e gurė, duke krijuar njė kodėr ku vazhdonin tė bėheshin varrimet.

13-05-09, 15:32
4. Kolonitė helene nė Iliri

Helenėt themeluan kolonitė e para tė tyre nė brigjet e Jonit dhe tė Adriatikut Lindor, nė shek. VIII p.K. nė Ambraki (Artė) dhe nė Korkyrė (Korfuz), ku qenė vendosur tregtarėt librunė, tė cilėt kishin zbritur nga viset veriore tė Ilirisė. Nė vitin 627 p.K. helenėt themeluan Dyrrahun (Durrėsi), kurse nė vitin 588 p.K. themeluan Apoloninė (Pojani i Fierit), mbi bazėn e vendbanimėve mė tė vjetra ilire. Mė vonė themeluan edhe koloni tė tjera si Farin (Hvar), Isen (Vish) dhe Korkyrėn e Zezė (korculla). Themelimi i kolonive ndikoi nė rritjen dhe nė zhvillimin e tregtisė sė ilirėve me botėn helene dhe nė futjen e kulturės helene nė trevat e Ilirisė. Dyrrahu, qė mbante edhe emrin Epidamm, qė nė shek. V p.K. u kthye nė njė qytet-shtet (polis) tė zhvilluar. Interesat e mėdha qė kishte Greqia pėr kėtė qytet bėnė qė pėr shkak tė grindjeve qė kishin plasur nė Dyrrah, tė fillonte lufta e Peloponezit, e cila fėrfshiu Greqinė dhe vazhdoi pėr 30 vjet rresht. Ilirėt lejoheshin tė vendoseshin nė Dyrrah, prandaj kjo koloni pati njė numėr tė madh ilirėsh. Dyrrahu shumė shpejt u shndėrrua nė njė port tė rėndėsishėm dhe u njoh si porti mė i madh i Adriatikut. Qė nė shek. V.p.K ky qytet preu monedhėn e vet prej rgjendi. Cicerroni i thotė se Dyrrahu u kthye nė koloni romake. Apolonia ishte qyteti mė i madh ndėr 30 qytetet qe nė antikitet mbanin kėtė emėr. Edhe ky qytet-shtet, qė nė shek. V.p.K. preu monedhėn e vet tė argjendė, e cila u pėrhap shumė nė Ballkan e jshtė tij. Apolonia nuk ishte vetėm qendėr e rėndėsishme ekonomike, por edhe qendėr kulture. Kėtu vinin edhe nga vende tė tjera pėr tė mėsuar. Cicerroni e quan Apoloninė "qytet i madh e hijerėndė". Kėtu, shtu si nė Dyrrah, lulėzuan skulptura, mazaiku dhe muzika. Pėr rėndėsinė e madhe qė kishte, Apolonia u bė arnė luftimesh ndėrmjet ilirėve, epiriotėve, maqedonasve e romakėve.

13-05-09, 15:32
3. Pellazgėt
Epoka eneolitike karakterzohet edhe nga ndryshime demografike. Nė mesin e mijėvjeēarit tė tretė p.K. dhe nė fillimet e mijėvjeēarit tė dytė p.K. erdhėn nga stepat e Lindjes grupe tė reja popullatash blegtore. Kėto u pėrzien me banorėt vendės dhe kėshtu u krijua bashkėsia e re kulturore e popullatės indioevropiane nė tė gjithė Gadishullin e Ballkanit. Kjo popullsi mendohet tė jetė popullsia e lashtė pellazge, pėr tė cilėn kanė shkruar shumė autorė tė vjetėr si Homeri, Herodoti, Tukididi etj. Pellazgėt njihen si banorėt mė tė lashtė parailirė e paragrekė, qė jetonin nė Gadishullin e Ballkanit e nė pellgun e Rgjeut. Nė fillimet e shfaqjes sė tyre, pellazgėt kishin organizim shoqėror matriarkal. Pėr karakterin etnik tė tyre janė dhėnė mendime tė ndryshme, ndonjėherė dhe kontradiktore. Qė nė shek. XVII, veēanėrisht nė periudhėn e Rilindjes Shqiptare, tė studiuesit shqiptarė dhe tė huaj zotėroi teoria e lidhjes sė pellazgjishtes me shqipen. Pėrkrahės i flaktė i kėsaj teorie ka qenė gjuhėtari austriak Han (Hahn). Studiues tė tjerė e kundėrshtojnė kėtė. Gjatė epokės sė bronzit filoi procesi i diferencimit etnik tė popullatave tė Ballkanit Perėndimor. Herodoti, historiani i lashtė grek i shek. V.p.K., jep disa tė dhėna pėr pellazgėt qė vazhdonin tė jetonin nė Greqi. Sipas tij, gjuha e pėllazgėve ishte e ndryshme nga gjuha greke. Ata merreshin me bujqėsi e detari. Ishin edhe mjeshtėr tė mirė ndėrtimi. Pellazgėt ngritėn murin qė rrethonte Akropolin e Athinės dhe pėr kėtė athinasit u dhanė atyre si shpėrblim disa toka nė Atikė, tė cilat, edhe pse ishin tė pavlefshme, ata i kthyen nė toka tė mira bujqėsore.

13-05-09, 15:33
Shteti Ilir dhe Luftėrat kundėr Romės
Nė historiografinė moderne ėshtė bėrė zakon qė shtetin ilir tė mesit tė shek. III ta quajnė shteti ardian. Studiuesit qė e pagėzuan me kėtė emėr ia atribuojnė formimin e kėtij shteti fisit tė ardianėve. Sipas tyre, ky fis, i shtyrė nga keltėt qė vinin nga veriu u bart gjatė shek. IV nė bregun e djathtė tė Naronės, pėrballė ishullit Far, nė jug tė dalmatėve; pa i braktisur kėto krahina, aty nga mesi i shek. III p.e.sonė nė kohėn e sundimit tė Pleuratit, atit tė Agronit, ardianėt zbritėn gjatė bregdetit deri thellė nė jug. Nėn goditjet e ardianėve, sipas kėtyre studiuesve, ranė mbretėritė e vjetra tė enkelejve dhe tė taulantėve dhe ardianėt u imponuan pushtetin e tyre gjithė fiseve tė Ilirisė sė Jugut; u krijua kėshtu njė mbretėri e re, shumė mė e gjerė sesa tė parat, qė shtrihej nga kufijtė e Epirit deri pėrtej Naronės nė veri.
Kjo tezė, ndonėse pėrfaqėsonte mendimin mė tė pėrhapur, nuk mbeti pa u kundėrshtuar. Studiues tė tjerė vunė nė dyshim rolin e ardianėve nė formimin e shtetit dhe u pėrpoqėn qė t’i zėvendėsonin ata me labeatėt, tė cilėt kishin njė pozitė qendrore nė mbretėri ndaj asaj periferike tė ardianėve. Nuk u pranua gjithashtu origjina ardiane e dinastisė themeluese tė Agronit, e cila u kėrkua pėrsėri te labeatėt; u vu nė dukje me tė drejtė, se Agroni njihej si mbret i ardianėve, vetėm te historiani Dion Kasi, njė burim i vonė i shekullit II tė erės sonė, kurse autorė tė tjerė, mė tė hershėm e mė tė besueshėm, e pėrmendin si njė mbret tė ilirėve. Mė nė fund u pėrjashtua mundėsia e lindjes sė kėtij shteti, si rrjedhojė e pushtimeve tė njė fisi dhe u paraqit si krijesė e njė grupi sundimtarėsh, tė cilėt bashkuan fise qė kishin interesa tė pėrbashkėta dhe lidhje afėrie me dinastinė pushtuese.
Me gjithė ndryshimet qė paraqesin pikėpamjet e shqyrtuara, ato bashkohen nė vėshtrimin qė i bėjnė thelbit tė ēėshtjes: formacioni politik pėr tė cilin bėhet fjalė paraqitet si njė shtet fisnor dhe si njė vepėr personale e njė sundimtari, qoftė ky Pleurati apo i biri i tij, Agroni.
Teza mbi zhdukjen pas vitit 270 tė mbretėrisė sė enkelejve dhe tė taulantėve dhe formimi rreth mesit tė shek. III p.e.sonė i njė mbretėrie ardiane shumė mė tė gjerė e mė tė fuqishme se tė parat paraqitet sot si njė trajtesė mekanike. Me tė drejtė ėshtė vėnė nė dukje se kėsaj teze i mungon argumentimi historik dhe se e ashtuquajtura mbretėri e enkelejve ėshtė njė krijesė e historiografisė moderne.
Nga ana tjetėr, shteti ilir i mesit tė shek. III shihet si njė dukuri krejt e re nė botėn ilire. Sipas autorėve tė kėsaj pikėpamjeje ilirėt nuk njihnin mė parė veēse njė rend fisnor dhe vetėm pas mesit tė shek. III u krijua ky “entitet politik krejtėsisht i ri”. Analiza objektive e burimeve tregon se mbretėria e Agronit ėshtė trashėgimtare e drejtpėrdrejtė e shtetit tė mėparshėm ilir, pa asnjė ndėrprerje nė traditėn e vet politike. Qendra e kėtij shteti ka qenė mė nė jug se sa pranohet dhe bėrthamėn e tij kryesore e pėrbėnin tokat e shtetit tė vjetėr ilir, tė cilat gjatė konfliktit me Romėn u bėnė teatri i veprimeve mė tė rėndėsishme ushtarake. Ardianėt banonin gjithashtu mė nė jug; sipas autorėve antikė ata nuk janė veēse njė nga popullsitė e rėndėsishme qė bėnin pjesė nė shtetin ilir dhe nuk u njihet ndonjė rol i veēantė nė formimin e mbretėrisė sė Agronit. Pėrfshirja e tyre nė pėrbėrjen e shtetit ilir ndodhi, sikurse ėshtė vėnė nė dukje me tė drejtė, nė drejtim tė kundėrt nga ai i pranuar, nėpėrmjet shtrirjes sė kėtij shteti nė veri. Burimet tregojnė qartė se banorėt e kėtij shteti quhen si mė parė “ilirė”, vendi “Iliri” dhe sundimtarėt “mbretėr ilirė”.
Meqė nė jetėn politike tė shtetit ilir nuk ka pasur asnjė ndėrprerje, dinastia e Agronit duhet tė ketė qenė e re dhe me origjinė veriore. Midis asaj dhe sundimtarėve tė mėparshėm nuk ka pasur asnjė lidhje. Ka tė ngjarė qė nė mesin e shek. III p.e.sonė ose pak mė parė, shteti ilir tė ketė njohur njė periudhė trazirash tė brendshme, hollėsitė e tė cilave nuk i dimė. Nuk ėshtė ēudi qė zhvillimi i vrullshėm i qyteteve tė Veriut, tė mbetura jashtė konflikteve luftarake qė prekėn pjesėn jugore tė shtetit ilir bashkė me qytetet e tij, tė ketė ndryshuar raportin e forcave dhe tė ketė ndikuar apo tė jetė bėrė bazė e ndryshimeve politike qė pasqyrohen vetėm nė ndryshimin e dinastisė sunduese dhe nė shkėputjen e dy qyteteve tė rėndėsishme tė Adriatikut Lindor, Dyrrahut e Apolonisė, nga shteti ilir.
Historia e 60 vjetėve tė fundit (231-168 p.e.sonė) tė shtetit ilir ėshtė kryesisht historia e luftėrave me Romėn. Ngjarjet qė u zhvilluan nė prag tė kėtyre luftėrave janė vetėm njė prelud i tyre. Megjithatė kėto janė njė dėshmi e rėndėsishme pėr vendin qė zinte ky shtet midis fuqive tė tjera tė Ballkanit dhe pėr rolin e tij historik nė ngjarjet politike tė kohės.
Burimi mė i rėndėsishėm pėr kėto luftėra ėshtė vepra e historianit grek Polibi. Por, kjo vepėr e shek. II p.e.s., qė pėrfaqėson njė histori tė pėrgjithshme, pėrshkohet nga njė tendenciozitet dhe subjektivizėm i theksuar, ku nuk fshihet simpatia ndaj Romės. Historia e ilirėve, ashtu sikurse nė pėrgjithėsi historia e kundėrshtarėve politikė tė Romės, paraqitet e shtrembėruar. Qėllimi kryesor i Polibit ėshtė tė justifikojė nė kėtė vepėr pushtimet romake, tė cilat i quan tė drejta, tė nevojshme dhe tė dėshirueshme nga popullsitė vendase. Pėr Polibin kėto pushtime ishin tė pashmangshme, sepse “fati i kishte caktuar Romės misionin tė sundojė botėn”. Njė pjesė e burimeve qė ka pėrdorur Polibi vjen nga historiani mė i lashtė romak Fabi Piktor dhe, sipas njė mendimi tė pėrgjithshėm, ka karakter thjesht propagandistik.
Burimet e tjera pėr kėtė periudhė, duke qenė nėn ndikimin e njė tradite tė korruptuar rėndė paraqiten mė tė pasakta. Kjo vihet re nė radhė tė parė tek Livi, i cili i kushton mė tepėr vėmendje efektit retorik e moralizues sesa tė vėrtetės historike. Pėr hir tė paraqitjes sė bukur dhe tėrheqėse tė ngjarjeve, ai shpeshherė sakrifikon kėtė tė vėrtetė. Tregimet e tij janė tė veshura me petkun moralizues dhe nė mjaft raste me hollėsi fantastike.
Shumė tė pasigurta janė edhe njoftimet e shkrimtarėve tė tjerė, Dion Kasi e Apiani, qė pėrfaqėsojnė ritransmetime tė cunguara, dhe mė tepėr tė pasakta tė tradicionit tė vjetėr.

13-05-09, 15:33
1. NGJARJET NĖ PRAG TĖ LUFTĖS ME ROMĖN

Aleanca iliro-maqedone.
Sulmi kundėr Medionit
Nė vitet 30 tė shek. III p.e.sonė shteti ilir kishte arritur kulmin e fuqisė sė vet. Polibi thotė se “Agroni, mbreti i ilirėve dhe i biri i Pleuratit, kishte njė fuqi detare dhe tokėsore shumė mė tė madhe nga ajo qė kishin pasur mbretėrit e mėparshėm tė Ilirisė”. Kufijtė e shtetit tė tij pėrfshinin njė trevė tė gjerė qė nga Narona deri nė Aoos me pėrjashtim tė Dyrrahut e tė Apolonisė. Qytetet e veriut, Lisi, Skodra, Ulqini e Rizoni, me limanet e gjiret e tyre tė mbrojtura, strehonin flotėn e fuqishme ilire dhe pėrbėnin bazėn e shtetit ilir.
Ndėr fqinjėt e shtetit ilir vetėm Mbretėria Dardane ishte nė ngjitje, ndėrsa vendet jugore jetonin ditė tė vėshtira. Epiri, Maqedonia dhe Greqia ishin tė kapėrthyera nga luftėrat e ashpra socialo-politike dhe rivaliteti midis tyre. Nė mesin e shek. III pozita e Maqedonisė ishte lėkundur pėrsėri. Pėrpjekjet e Antigon Gonatės pėr tė ruajtur hegjemoninė e saj nė Greqi nuk sollėn rezultatet e pritura. Pasardhėsi i tij Demetri II u gjet nė njė situatė edhe mė tė vėshtirė. Lėvizja antimaqedone ishte forcuar, sepse mė nė fund dy lidhjet e mėdha greke, ajo Etole dhe Ahease ishin bashkuar kundėr Maqedonisė. Pėrmbysja e monarkisė nė Epir (viti 234) dhe dalja e kėtij vendi nga aleanca me Maqedoninė pėr t’u bashkuar me koalicionin republikan, antimaqedon, e rėndoi edhe mė shumė gjendjen. Raporti i forcave ndryshoi nė dėm tė Maqedonisė. Nė vitin 231 tė dy lidhjet e shtuan presionin e tyre ushtarak mbi Maqedoninė, duke ndėrhyrė me forca tė armatosura kundėr Akarnanisė, njė vend i vogėl qė gėzonte mbrojtjen e Maqedonisė. Pothuajse nė tė njėjtėn kohė njė sulm i furishėm dardan i pavarur apo i bashkėrenduar, shpėrtheu mbi Maqedoninė nga veriu. I ndodhur ngushtė, si rrallė ndonjėherė, Demetri kishte nevojė pėr aleat dhe kėtė e gjeti te sundimtari i shtetit ilir, Agroni.
Kushtet e marrėveshjes nuk pasqyrohen nė burimet historike tė kohės. Versioni i Polibit, qė ėshtė edhe burimi i vetėm pėr kėtė ēėshtje, sipas tė cilit se Demetri ia mbushi mendjen Agronit me tė holla pėr tė ndihmuar qytetin akarnan Medionin, qė mbahej i rrethuar nga etolėt, duket se shpreh tendencėn e kėtij autori pėr t’u rezervuar ilirėve njė pozitė tė padenjė. Ngjarjet konkrete qė u zhvilluan pas kėsaj e sqarojnė mė mirė politikėn e shtetit ilir, si edhe domethėnien e pėrmbajtjen e kėsaj marrėveshjeje.
Sidoqoftė njė aleancė midis Maqedonisė dhe Ilirisė qe pėrfunduar dhe ajo i vinte kėto dy shtete kundėr koalicionit republikan nė Greqi dhe kundėr rrezikut qė vinte prej tij. Ky rrezik qe bėrė real nė Epir dhe mund tė ndikonte keq edhe pėrtej kufijve tė tij. Ky ishte shkaku i kėsaj aleance, pėr hir tė sė cilės Maqedonia do tė sakrifikonte, siē do ta shohim, disa nga interesat e saj nė Epir dhe nė brigjet e Jonit, pėr tė kėnaqur aspiratat ilire nė kėto anė.
Aleanca hyri nė veprim; ndėrsa Demetri ishte i zėnė me dardanėt, njė flotė ilire prej 100 anijesh me 5 000 veta u dėrgua nga Agroni kundėr etolėve nė Medion. Etolėt, qė e mbanin tė rrethuar qytetin, prisnin dorėzimin e tij nga ēasti nė ēast. Ata ishin aq tė sigurt saqė kishin filluar tė bėnin llogaritė pėr ndarjen e plaēkės. Tė shkujdesur nga ēdo problem i karakterit ushtarak, etolėt u gjetėn pėrpara tė papriturės sė hidhur. Ilirėt qė ishin futur nė liman natėn pa u ndjerė, zbritėn me tė shpejtė nga anijet dhe pasi u rreshtuan nė formacion luftarak u sulėn kundėr lėmit etol. Ilirėt ditėn ta maskojnė mirė lėvizjen e flotės sė tyre tė madhe dhe tė hyjnė nė gjirin e Ambrakisė, pa u diktuar. Por edhe sikur tė kishte ndodhur ndryshe, asnjėra nga flotat e dobėsuara greke nuk qe nė gjendje t’u dilte atyre pėrpara. Duke pėrshkruar kėtė fushatė, Polibi i atribuon njė rol tė veēantė befasisė nė taktikėn ilire dhe qėndrimit tė shkujdesur tė armiqve tė tyre. Nė tė vėrtetė ruajtja e fshehtėsisė nė lėvizjen e forcave, ashtu sikurse befasia janė elemente tė domosdoshme tė taktikės luftarake. Por kėta nuk qenė faktorėt kryesorė qė vendosėn fatin e betejės. Nga vetė zhvillimi i saj nuk ėshtė vėshtirė tė kuptohet se rolin vendimtar nė kėtė ndeshje e luajti organizimi mė i mirė i ushtrisė ilire dhe epėrsia e saj taktike nė manovrimin e forcave. Pesha qė kishte “rreshtimi i tyre” dhe pėrqendrimi i forcės goditėse nė pikėn mė tė dobėt tė armikut, pohon Polibi, bėnė qė ilirėt tė shkulnin armikun nga pozicionet e tij. Tė thyer nga ilirėt, etolėt u gjetėn pas kėsaj midis dy zjarreve. Medionasit, qė deri atėherė qėndronin tė mbyllur nė qytet, dolėn dhe i ranė armikut nė shpinė. Tė asgjėsuar, etolėt lanė nė fushėn e betejės shumė tė vrarė e tė plagosur dhe gjithė pajisjet e tyre luftarake.
Pėrshtypja qė bėri nė Greqi kjo ngjarje qe shumė e madhe. Ushtria qė mbahej si mė e forta ndėr ushtritė greke, qė krenohej me traditat e saj luftarake, pėr fitoren mbi galėt nė vitin 270 dhe qė pėr gati 10 vjet me radhė i kishte shkaktuar kaq telashe Demetrit II tė Maqedonisė, kishte marrė papritur njė grusht dėrrmues. Jo mė i vogėl qe edhe shqetėsimi qė ngjalli nė botėn greke kjo ngjarje, qė nuk dihej se ē’pasoja mund tė kishte. Por ilirėt nuk kishin detyrė tjetėr kėtė radhė veē zhbllokimit tė Medionit, gjė qė u dha mundėsi tė izolonin Epirin nga kontakti me etolėt, duke pėrgatitur kėshtu kushtet pėr njė ndėrhyrje tė gjerė nė kėtė vend. Pas pėrfundimit tė betejės ata ngarkuan menjėherė plaēkėn nė anijet e tyre dhe morėn rrugėn e kthimit. Nė atdhe fitorja mbi etolėt u kremtua me tė madhe dhe Polibi tregon se mbreti Agron u dha aq shumė pas tė pirit dhe dėfrimeve saqė ato i shkaktuan vdekjen.

13-05-09, 15:34
Fushata e vitit 230 kundėr Epirit

Trashėgimi nė fron i takonte tė birit, Pinit, qė Agroni e kishte me gruan e dytė, Triteutėn. Meqė ky ishte i mitur, sundimin e mori nė dorė bashkėshortja e tij e parė, Teuta. A ishte ky njė veprim i ligjshėm apo njė uzurpim nuk dihet me saktėsi, por ardhja e saj nė fuqi paraqet njė rast tė veēantė nė tė drejtėn e trashėgimisė. Mundet qė paaftėsia e sė ėmės t’i ketė lėnė vendin thjeshtrės; mundet gjithashtu qė nė vijėn mashkullore tė mos ketė pasur njė tjetėr mė tė afėrt me trashėgimtarin e ligjshėm, por mė shumė ka tė ngjarė qė thjeshtra energjike nuk donte t’ia kalonte kėtė tė drejtė njė dege tjetėr tė familjes mbretėrore, e cila mund tė sillte mė vonė ndėrlikime nė fatin e pinjollit tė Agronit. Sidoqoftė ardhja e saj nė fuqi nuk u bė nė rrugė tė zakonshme dhe vdekja e papritur e Agronit, ka tė ngjarė tė ketė krijuar nė oborrin ilir njė gjendje tė nderė. Por ēėshtja gjeti zgjidhjen e vet. E pėrkrahur nga pėrfaqėsuesit mė tė fuqishėm tė shtresės sunduese ilire, “miqtė” e mbretit, ajo u vu nė krye tė shtetit dhe me ta “ushtroi - siē thotė Polibi, - drejtimin e punėve”.
Teuta nuk e ndryshoi politikėn e jashtme tė shtetit ilir dhe veprimtaria e mėtejshme e tij u zhvillua nė frymėn e aleancės sė farkėtuar nga Agroni me Maqedoninė. Nė vitin 230, njė vit pas fitores mbi Medionin, njė forcė ushtarake dhe detare ilire, “jo mė e vogėl se ajo e Agronit”, u vu pėrsėri nė lėvizje drejt jugut. Kėtė radhė ajo kishte si objektiv kryesor aleatin verior tė etolėve dhe aheasve, Epirin. Njėkohėsisht flota ilire kishte marrė urdhėr tė konsideronte troje armike gjithė anėdetjen dhe t’i shtrinte veprimet deri thellė nė Elidė dhe nė Meseni, krahina qė ishin nėn ndikimin etol. Me kėtė aksion flota do tė mbante nėn presion armikun deri nė skajet mė tė largėta dhe do tė pėrcaktonte qėndrimin e shtetit ilir ndaj aleatėve tė etolėve e tė aheasve, kurse forcat kryesore do tė godisnin nga deti dhe nga toka objektivin kryesor, Epirin. Forcat detare ilire zbritėn nė afėrsi tė kryeqendrės sė Lidhjes Epirote, Foinikes, dhe u drejtuan kundėr saj. Pasi bindėn mercenarėt galė t’u dorėzonin qytetin, e zunė atė pa vėshtirėsi. Epirotėt tė shqetėsuar dėrguan forcat e tyre nė ndihmė tė Foinikes. Por pa arritur mirė tė vendosin lėmin e tyre buzė lumit, qė rrjedh pranė qytetit (Bistrica e sotme), morėn vesh se njė ushtri tjetėr ilire prej 5 000 vetash, nėn komandėn e Skerdilaidit, ishte drejtuar kundėr tyre, duke kaluar nėpėr ngushticėn e Antigonesė (gryka e Tepelenės). Forcat epirote qė u dėrguan kundėr tyre nuk e ndaluan dot marshimin ilir. Ndėrkaq ilirėt qė kishin zėnė Foiniken ndėrmorėn njė sulm tė fuqishėm kundėr lėmit epirot qė ndodhej nė anėn e pėrtejme tė lumit (Bistricės). Epirotėt u shpartalluan plotėsisht, duke lėnė nė fushė tė luftės shumė tė vrarė e tė plagosur; vetėm njė pjesė mundėn tė shpėtojnė e tė ikin tek atintanėt. Por edhe kėtė radhė dėshtimin e epirotėve Polibi e shpjegon me befasinė e goditjes ilire dhe shkujdesjen e armiqve tė tyre.
Pas kėtij dėshtimi epirotėt e humbėn ēdo shpresė nė fuqitė e veta dhe iu drejtuan pėr ndihmė aleatėve tė tyre etolė e aheas. Ndihma nuk vonoi t’u jepej dhe forcat e tė dy lidhjeve arritėn nė vendin e quajtur Helikanon (njė vend i paidentifikuar) diku nė pellgun e Vurgut. Kėtu erdhėn dhe pushtuesit e Foinikes bashkė me forcat e Skerdilaidit, qė duhet tė kenė ndjekur rrugėn mė tė shkurtėr nga qafa e Skarficės pėr tė arritur nė Foinike. Tė dyja palėt u radhitėn pėrballė njėra-tjetrės, por nuk arritėn tė pėrleshen, sepse, siē thotė Polibi, ilirėt morėn urdhėr nga Teuta tė tėrhiqeshin nga Epiri, pėr t’u dalė pėrpara dardanėve qė po sulmonin nga lindja dhe pėr tė qetėsuar disa nga fiset qė ishin bashkuar me ta.
Sa qe real dhe serioz ky rrezik dardan nuk mund tė thuhet, por fakti ėshtė se ilirėt nuk u shqetėsuan shumė dhe nuk u shpejtuan tė largohen nga Epiri pa i rregulluar mirė punėt e tyre. Ata pėrfunduan mė parė njė armėpushim me epirotėt, nė bazė tė tė cilit u kthenin atyre qytetin dhe robėrit qė ishin qytetarė tė lirė, kundrejt njė shpėrblimi, kurse skllevėrit dhe plaēkėn i mbajtėn pėr vete. Ushtria dhe flota morėn rrugėn e kthimit duke marrė me vete, me sa duket, edhe premtimin pėr njė aleancė tė ardhme. Dhe me tė vėrtetė kjo nuk vonoi tė pėrfundohet. Pėrfaqėsuesit epirotė arritėn me tė shpejtė te mbretėresha ilire dhe pėrfunduan me tė njė aleancė, duke marrė pėrsipėr tė ndihmonin ilirėt dhe tė jenė armiq tė etolėve dhe tė ahejve. Po kėtė gjė bėnė edhe akarnanėt, tė cilėt kishin ardhur sė bashku me epirotėt. Rezultati u arrit: Epiri u shkėput nga etolėt dhe aleanca me akarnanėt krijoi tani njė kufi tė largėt, por tė drejtpėrdrejtė midis lidhjeve greke dhe shtetit ilir.

Shqetėsimet nė Romė. Pėrgatitjet pėr luftė
Shqetėsimet nė Greqi qenė tė mėdha, por mė tė mėdha ishin ato nė Romė. Reagimi romak ėshtė transmetuar nė dy versione. Versioni i parė i pėrket Polibit. Sipas tij, nė kėtė kohė senati dėrgoi te mbretėresha ilire dy delegatė pėr t’u ankuar kundėr sulmeve tė piratėve ilirė, tė cilėt prej kohėsh u binin nė qafė tregtarėve italikė, por qė e kishin tepruar sidomos gjatė fushatės kundėr Foinikes. Bisedimet pėrfunduan nė grindje dhe fyerje, qė ēuan nė vrasjen, me urdhrin e Teutės, tė njėrit prej delegatėve, gjatė rrugės duke u kthyer. Bisedimet janė dhėnė me hollėsi megjithatė vėrtetėsia e tyre ėshtė e dyshimtė. Teutės, i ėshtė veshur njė qėndrim mendjelehtė prej gruaje, qė me tė drejtė ėshtė konsideruar si njė formulim tipik i huajtur nga historiografia helenistike e llojit sensacional.
Versioni i dytė, ai i Apianit, ndryshon shumė prej atij tė Polibit. Sipas tij Agroni kishte pushtuar disa vise tė Epirit dhe Korkyrėn, pastaj Epidamnin dhe Farin dhe kishte vendosur garnizone nė to. Por meqė zuri tė sulmojė me flotėn e tij edhe vise tė tjera, ishulli Isa kėrkoi ndihmėn e romakėve. Kėta atėherė dėrguan delegatė sė bashku me isejtė, por delegatėve u dolėn nė det anijet ilire dhe vranė pėrfaqėsuesin e Isės dhe njė romak. Pra nė versionin e dytė motivi nuk ėshtė aspak pirateria, por mbrojtja e Isės dhe e qyteteve tė tjera tė bregdetit; delegatėt vriten, por pa arritur tė zhvillojnė bisedime dhe Teuta nuk zihet aspak nė gojė.
Sidoqoftė nė tė dy rastet, sipas kėtyre burimeve, Romės i bėhej njė fyerje dhe shkelej “e drejta njerėzore”. Ky ishte motivacioni me tė cilin do tė nxitej opinioni publik dhe do tė justifikoheshin veprimet e mėtejshme tė Republikės, njė motivacion banal, tė cilin politika romake do ta pėrsėriste tė paktėn edhe njė herė tjetėr mė vonė kundėr ilirėve dalmatė. Por kėtė herė prej gojės sė Polibit mėsojmė, pėr ēudi, se romakėt u shpallėn luftė dalmatėve pėr t’i nėnshtruar, “por pėrpara popujve tė tjerė hiqeshin se e bėnin kėtė pėr shkak tė sjelljes sė keqe tė dalmatėve kundrejt pėrfaqėsuesve tė tyre”.
Roma filloi tė pėrgatitej haptazi pėr luftė. Edhe mbretėresha ilire nga ana e saj nuk vonoi tė marrė masa mbrojtėse. Mė parė ajo u kujdes pėr forcimin e rendit tė brendshėm dhe qetėsoi fiset qė qenė shkėputur pas sulmit dardan. Por vėmendjen kryesore Teuta ia kushtoi sigurimit tė bregdetit. Ajo e dinte se nė gjendjen e krijuar njė pozitė me rėndėsi zinin Isa nė veri, Korkyra nė jug dhe dy qytetet e mėdha tė bregdetit, Dyrrahu e Apolonia. Ishte e qartė se kėto ishin pikat mė delikate qė do tė synonte armiku dhe zotėrimi i tyre do tė luante njė rol tė dorės sė parė pėr fatin e luftės. Prandaj mbretėresha shpejtoi tė vėrė dorė mbi to.
Isa u sulmua e para, por meqenėse nuk u dorėzua, ilirėt vendosėn bllokadėn e saj. Pak mė vonė, nė pranverė tė vitit 229, njė ekspeditė e madhe u vu, njėkohėsisht nė lėvizje, kundėr Epidamnit dhe Korkyrės. Ndėrsa shumica e flotės vazhdoi lundrimin drejt jugut, njė pjesė e saj u ndal nė Epidamn. Orvatja pėr pushtimin e qytetit dėshtoi. Atėherė ilirėt u tėrhoqėn nė anijet e tyre dhe pasi dolėn nė det tė hapur, u bashkuan pėrsėri me forca tė tjera pėr tė vazhduar lundrimin drejt Korkyrės. Sapo mbėrritėn kėtu, forcat ilire zbarkuan dhe rrethuan qytetin. Korkyrasit e rrethuar kėrkuan ndihmėn e etolėve dhe tė aheasve. Nė tė njėjtėn kohė erdhėn pėr tė kėrkuar ndihmė tek ata edhe delegatė nga Epidamni dhe Apolonia. Kėrkesa u mor parasysh. Flota ahease prej 10 anijesh tė mėdha lufte nxitoi drejt Korkyrės. Ilirėt, si morėn dhe 7 anijet qė u kishin dėrguar akarnanėt, sipas marrėveshjes, u dolėn ahejve pėrpara. Ndeshja u zhvillua afėr ishullit Paksos. Flota ahease u shpartallua. Katėr anije u kapėn dhe njė e pestė u fundos, tė tjerat u detyruan tė sprapsen me shpejtėsi pėr t’i shpėtuar fatit tė tė parave. Lembet e lehta e tė shpejta ilire vendosėn fatin e kėsaj beteje. Tė pėrdorura me guxim e shkathtėsi nga detarėt ilirė, ata triumfuan mbi anijet e rėnda katėr e pesėrremėshe greke. Pas kėsaj Korkyra iu dorėzua ilirėve. Si morėn nė dorėzim qytetin, ilirėt lanė kėtu njė garnizon nėn komandėn e Demetėr Farit, kurse forcat kryesore u kthyen dhe bllokuan pėrsėri Dyrrahun.
E tillė ishte gjendja kur forcat e paftuara romake u nisėn kundėr Ilirisė.

13-05-09, 15:35
2. LUFTA E PARĖ ILIRO-ROMAKE

Shkaqet e luftės. Veprimet ushtarake
Problemi i ndėrhyrjes romake nė Iliri ka qenė pėr historiografinė njė tezė e parapėlqyer, rreth sė cilės janė zhvilluar mjaft diskutime. Pikėpamja qė ka qenė pėr njė kohė tė gjatė mė e pranuar ėshtė se shkaku kryesor i kėsaj ndėrhyrjeje ka qenė pirateria ilire, qė i sillte dėme tė rėnda tregtisė italike. Duke pėrsėritur Polibin, kjo ndėrhyrje u paraqit si njė konflikt qė iu imponua senatit romak, nė kundėrshtim me vullnetin e tij, “pėr tė frenuar veprimet e sundimtares mendjelehtė ilire”. Tezės qė e shikonte ndėrhyrjen romake si pjesė tė njė plani pėr njė ekspansion mė tė gjerė nė lindje iu kundėrvu versioni se Roma as nė kėtė kohė e as mė parė nuk ka pasur njė politikė orientale. Mė vonė kjo teori u pėrsėrit dhe nė ditėt tona. Pasues tė saj i atribuojnė monarkisė ardiane njė “rol organizues” qė i dha piraterisė ilire “pamjen e njė imperializmi fillestar” dhe si pasojė bėri qė “zgjerimi ilir tė ndeshet me interesat romake”.
Ėshtė e rėndėsishme tė sqarohet nė kėtė rast nėse ishte pirateria ilire ajo qė ēoi nė konfliktin iliro-romak dhe qė bėri tė pashmangshme luftėn apo shkaqe tė tjera mė tė thella.
Pirateria lindi dhe u zhvillua tek ilirėt, ashtu sikurse dhe te popujt e tjerė tė Mesdheut, nė njė stad tė caktuar tė zhvillimit tė tyre historik. Kėshtu, burimet i pėrshkruajnė etruskėt, nė gjysmėn e dytė tė shek. IV, si njė popull qė terrorizonte lundrimin nė Adriatik dhe nė Egje; etolėt nė shek. III kishin gjithashtu njė nam tė keq si piratė. Edhe vetė romakėt, pretenduesit e mbrojtjes sė rendit, e kanė ushtruar piraterinė nė prag tė erės sonė. Tek ilirėt ajo luajti njė rol tė dukshėm qysh nga fundi i shek. IV. Ky mendim pajtohet si me njoftimet e autorėve antikė, ashtu dhe me vetė zhvillimin shoqėror e politik tė ilirėve nė kėtė kohė. Pirateria ishte njė dukuri e pandarė e shoqėrisė skllavopronare, qė e shoqėroi atė nė forma tė ndryshme gjatė gjithė ekzistencės sė saj.
Por veprimet ilire qė pėrshkruan Polibi dhe qė kanė tė bėjnė me ngjarjet nė prag tė konfliktit tė armatosur me Romėn, nuk kanė aspak karakter piratesk. Ato ishin pjesė e politikės sė shtetit ilir lidhur me gjendjen e krijuar nė Greqi. Prandaj pėrpjekja e studiuesve pėr t’i shpjeguar shkaqet e ndėrhyrjes romake me anė tė piraterisė ilire nuk ėshtė e pėrligjur. Nuk kanė munguar orvatjet pėr tė kėrkuar shkakun e luftės edhe te “frika e zakonshme e romakėve ndaj fqinjit tė fortė”. Por edhe ky nuk ėshtė njė shpjegim i plotė. Ndėrhyrja e Romės lidhej nė rastin konkret me rrezikun qė paraqiste ky fqinjė i fortė, aleati i Maqedonisė pėr aspiratat e saj nė kushtet e njė Greqie tė dobėsuar nga lufta e brendshme. Sukseset nė perėndim e kishin rritur oreksin e qarqeve sunduese skllavopronare romake dhe e kishin bėrė mė tė fuqishme tendencėn pėr tė mos e ndarė sundimin e Mesdheut me fuqi tė tjera, kurse dalja e shtetit ilir nė arenė u shkonte ndesh kėtyre tendencave. Midis kontradiktave tė thella qė kishin pėrfshirė nė kėtė kohė botėn mesdhetare, ato tė shtetit ilir me Romėn dolėn nė plan tė parė dhe shkaktuan konfliktin e armatosur tė vitit 229. Nė tė ardhmen kėto kontradikta do tė thellohen e do tė shtrihen gjithnjė mė nė lindje, duke sjellė me vete konflikte tė reja tė armatosura.
Qė nga sulmi kundėr Foinikes deri tek ardhja e delegatėve kishte kaluar njė vit. Megjithatė, kjo ēėshtje ziente qysh prej 2 vjetėsh, nga ngjarja e Medionit. Gjatė kėsaj kohe Roma kishte arritur tė bėnte, siē e pamė, hapat e nevojshėm diplomatikė pėr pėrgatitjen e opinionit publik. Ishin grumbulluar gjithashtu forca tė konsiderueshme ushtarake, tė cilat nė rastin e rėnies sė Korkyrės u vunė menjėherė nė lėvizje. Njė flotė prej 200 anijesh dhe njė ushtri prej 20 000 kėmbėsorėsh do tė merrte pjesė nė kėtė operacion, tė cilin do ta drejtonin dy konsujt qė ishin nė fuqi atė vit. Kjo tregon se sa i madh ishte preokupacioni i romakėve pėr fushatėn ilire dhe sa tė ndėrgjegjshėm ishin ata pėr vlerėn reale tė kundėrshtarit tė tyre. Nuk ishte kjo, pra, njė ēėshtje kaq e lehtė dhe e thjeshtė, siē ėshtė bėrė zakon tė paraqitet.
Por zhvillimi i ngjarjeve tregon se mbretėresha nuk arriti t’i dalė rrezikut pėrpara. Qytetet e mėdha tė bregdetit, Dyrrahu, Apolonia dhe Korkyra, tė cilat do tė pėrbėnin pikėmbėshtetjet kryesore tė mbrojtjes, kishin mbajtur njė qėndrim negativ. Plani pėr pushtimin me forcė tė tyre nuk pati sukses. Kur romakėt iu drejtuan Korkyrės, flota dhe forcat ilire ishin tė shpėrndara dhe tė angazhuara nė bllokadėn e Dyrrahut dhe tė Isės. Garnizoni ilir i Korkyrės kishte mbetur i izoluar dhe kėsaj iu shtua tradhtia e Demetėr Farit. Romakėt, qė edhe kėshtu kishin ardhur me forca tė mėdha (200 anije), i gjetėn portat e hapura dhe e zunė qytetin pa vėshtirėsi. Forca tė tjera tė nisura nga Brindisi dhe ato tė Korkyrės, pasi u bashkuan, iu drejtuan Apolonisė e mė pas Dyrrahut dhe i zunė po me kaq lehtėsi. Shtresa sunduese e kėtyre qyteteve, e cila e kishte pėrcaktuar pozitėn e vet qė mė parė, i mirėpriti pushtuesit; ajo u tregua e gatshme tė hyjė nė ombrellėn romake mjaft qė tė ruante pozitat e veta dhe tė siguronte pasurinė e tregtinė. Kėtė politikė ndoqi edhe aristokracia parthine e atintane, e cila ishte e lidhur ngushtė me interesa ekonomike me qytetet fqinje, Dyrrahun dhe Apoloninė, ajo shpejtoi gjithashtu, siē thotė Polibi, “t’u nėnshtrohej me dashje” romakėve dhe tė sigurojė “miqėsinė e tyre”.
Tė mbėshtetur nė planin fillestar tė mbrojtjes sė vijės bregdetare, ilirėt nuk qenė nė gjendje dhe nuk patėn kohė tė organizonin njė qėndresė serioze. Vetėm nė krahinat nė veri tė Dyrrahut romakėt ndeshėn nė kundėrshtimin ilir. Kėtu ardianėt i pritėn me armė nė dorė. Polibi nuk jep hollėsira pėr luftėn e tyre, thotė vetėm se i “i nėnshtruan”, por kėtė radhė nuk pėrdor mė shprehjen “me dashje” si nė rastin e parthinėve dhe atintanėve. Ai nuk ka mundur, gjithashtu, tė heshtė pėr qėndresėn e fortė tė qytetit Nutria, pushtimi i tė cilit u kushtoi romakėve shumė ushtarė dhe oficerė tė vrarė. Duke pėrparuar drejt veriut gjatė bregdetit, thuhet se romakėt morėn edhe qytete tė tjera, por emrat e tyre nuk zihen nė gojė. Dimė qė Isėn e bllokuan romakėt dhe ilirėt, qė e mbanin tė rrethuar, u strehuan nė qytetin Arbone, kurse Teuta me forca tė vogla u mbyll nė qytetin e fortifikuar tė Rizonit.
Fushata e asaj vere thuajse e kishte zgjidhur pėrfundimisht fatin e luftės. Viset e pushtuara nė veri, konsujt i lanė nėn mbikqyrjen e Demetėr Farit dhe vetė u kthyen nė Dyrrah me flotėn dhe forcat e tyre tokėsore. Njėri prej tyre u nis pėr nė Romė duke marrė me vete pjesėn mė tė madhe tė forcave; tjetri mbeti nė Iliri me 40 anije dhe si rekrutoi ushtarė nė qytetet qė ishin rreth e rrotull, vendosi ta kalojė aty dimrin pėr tė vigjėluar ardianėt dhe popullsitė e tjera qė ishin vėnė nėn “mbrojtjen” e Romės.

Paqja e vitit 228 dhe pasojat e luftės sė parė
Ndėrkaq Mbretėria Ilire kishte filluar tė shpėrbėhej. Duke parė kėtė gjendje, nė pranverė tė vitit 228, Teuta dėrgoi nė Romė pėrfaqėsuesit e saj qė pėrfundoi paqen me senatin. Kushtet e paqes qenė tė rėnda. Sipas Polibit, Teuta detyrohej: 1. t’u paguante romakėve njė tribut, 2. tė hiqte dorė nga pjesa mė e madhe e Ilirisė duke mbajtur pėr vete vetėm pak vende dhe 3. tė mos lundronte nė jug tė Lisit me mė shumė se dy anije, por edhe kėto tė paarmatosura. Tė formuluara me terma kaq tė pėrgjithshėm kėto kushte janė bėrė objekti i diskutimeve tė shumta. Pėrpjekjet qė janė bėrė pėr tė shpjeguar ndryshimet territoriale qė iu bėnė Mbretėrisė Ilire dhe pėr tė pėrcaktuar gjendjen juridike tė tokave tė shkėputura prej saj kanė ēuar nė pėrfundime tė ndryshme, tė cilat nė ndonjė rast ishin tė tilla qė nuk mund tė cilėsohen as si hipoteza.
Pėr njė kohė ka zotėruar njė mendim, sipas tė cilit, romakėt i ndanė pushtimet e tyre nė dy pjesė. Nė veri krijuan njė shtet tė vogėl qė pėrbėhej nga ishulli i Farit dhe disa toka tė bregdetit pėrballė. Nė krye tė atij ata vunė tradhtarin Demetėr Farin, me qėllim qė tė vėzhgonte dhe tė njoftonte pėr ēdo veprim tė Mbretėrisė Ilire. Me tokat e tjera tė pushtuara nė jug romakėt krijuan njė protektorat, qė shtrihej prej Lisit e deri tek malet Akrokeraune dhe ato Kaone. Nė kėtė protektorat u pėrfshinė, pėrveē Dyrrahut, parthinėve dhe atintanėve, edhe qytetet Dimale, Aulona, Oriku, Bylisi, Amantia e deri Antigonea e largėt. Kėtyre u shtoheshin edhe ishujt Isa e Korkyra.
Ndryshe nga kjo pikėpamje, mė realist ėshtė mendimi qė nuk njeh ndonjė teprim lidhur me tė ashtuquajturin protektorat romak nė Iliri. Me tė drejtė ėshtė vėnė nė dukje se ai nuk ka pėrbėrė kurrė njė rrip tė pandėrprerė toke, qė nga Lisi e deri te bregu kontinental pėrballė Korkyrės, por ka qenė pėrbėrė, ashtu si e nėnkupton Polibi dhe e shpreh Apiani, nga Apolonia, Dyrrahu dhe territoret e tyre, nga ishujt Korkyra, Isa dhe nga parthinėt e atintanėt, pa asnjė territor mė tepėr nga ato qė i ishin dorėzuar Romės. Lisi, i cili nė bazė tė traktatit pėrbėnte njė kufi detar, nuk pranohet edhe si kufi tokėsor midis Mbretėrisė Ilire dhe protektoratit romak. Duke u nisur nga kjo ėshtė shprehur mendimi se disa toka nė jug tė protektoratit mbetėn pėrsėri nėn vartėsinė e Mbretėrisė Ilire, me gjithė vėshtirėsitė qė paraqiste kjo vartėsi pėr tė qenė reale. Me kėtė sistem, traktati i siguronte Romės lundrimin e qetė nė ngushticėn e Otrantos dhe mbikqyrjen me anė tė protektoratit tė Mbretėrisė Ilire, duke i hequr kėsaj ēdo mundėsi qė tė bėhej pėrsėri njė fuqi e madhe.

13-05-09, 15:35
Kohėt e fundit janė bėrė pėrpjekje qė kėto mendime tė zėvendėsohen me njė tezė tė re, sipas sė cilės zotėrimet romake kufizohen gjithashtu me tokat e Dyrrahut, tė Apolonisė, tė parthinėve dhe tė atintanėve, por parthinėt shtriheshin nė luginėn e mesme dhe tė epėrme tė Shkumbinit, kurse atintanėt nė Ēermenikė. Kėshtu protektorati ngushtohet, por shtrihet thellė nė lindje. Rreth tij pastaj vendosen njė sėrė zonash tė pavarura, qė shėrbejnė, sikurse thuhet, si amortizatorė pėr zotėrimet romake. Nė veri tė Dyrrahut deri nė afėrsi tė Skodrės vendoset zotėrimi i Demetėr Farit, qė ndante protektoratin nga Mbretėria Ilire; nė lindje zotėrimet romake, duke depėrtuar thellė deri nė burimet e Drinit tė Zi, ndanin mbretėrinė ardiane nga aleatėt e saj maqedonė dhe bllokonin rrugėt nga Maqedonia pėr nė brigjet e Adriatikut; mė poshtė Dasaretia, qė zinte territorin midis Devollit dhe Osumit, u bė gjithashtu njė zonė e pavarur dhe formoi njė amortizator tjetėr ndaj Maqedonisė; mė nė fund, nė jug zona qė hyri nė vartėsinė e Romės pėrfundonte nė territorin e Apolonisė, qė takonte bregun e Vjosės, por nuk pėrfshinte Aulonin, Orikun, Bylisin dhe Amantien. Kėto katėr qytete formonin njė grup tė pavarur ose neutral, me fjalė tė tjera njė amortizator tjetėr ndaj Lidhjes Epirote.
Ėshtė e pabesueshme qė romakėt tė kenė projektuar dhe realizuar njė sistem tė tillė mbrojtės, tė paktėn nė mėnyrė tė ndėrgjegjshme, siē na paraqitet. Senati nuk mund tė zbatonte njė politikė jo realiste. Shtete tė tilla tė vogla nuk mund tė kishin njė vlerė reale, sepse fuqitė qė qėndronin pas kėtyre tė ashtuquajturve amortizatorė nuk do t’i pėrfillnin ato, nuk do t’i konsideronin si pengesė. Nė fakt tė gjitha sulmet qė shpėrthyen mė vonė prej Mbretėrisė Ilire apo Maqedonisė kundėr zotėrimeve romake nuk kanė ndeshur nė pengesėn e kėtyre lloj shteteve dhe nuk ka tė dhėna qė mbrojtja romake tė jetė mbėshtetur nė to. Pėrveē kėsaj, disa fakte tė veēanta qė pėrfshihen nė kėtė tezė janė krejt arbitrare. Kėshtu, ėshtė e pabazuar vendosja e zotėrimeve tė Demetėr Farit nė veri tė Dyrrahut deri nė afėrsi tė Skodrės dhe, po kėshtu, nuk qėndron lokalizimi i atintanėve nė Ēermenikė.
Duke pranuar si tė drejtė mendimin qė zotėrimet romake nė tokėn ilire formoheshin nga Dyrrahu, Apolonia dhe parthinėt e atintanėt, mbetet sidoqoftė e paqartė shtrirja territoriale e kėtyre zotėrimeve. Pėrpjekjet pėr lokalizimin e parthinėve dhe tė atintanėve nuk kanė dhėnė pėrfundime tė kėnaqshme. Nė qoftė se pėr parthinėt ka ardhur duke u saktėsuar mendimi qė ata, si banorė tė tokave nė shpinė tė Dyrrahut, shtriheshin prej Ardaksanit e deri nė Aps (Apsos), pėr atintanėt mendimet e studiuesve ende nuk pėrkojnė. Megjithatė, po t’i ēlirojmė kėto pohime nga ndonjė interpretim jo i drejtė i burimeve dhe tė lėmė mėnjanė si tė dyshimta, ato burime qė i shtrijnė atintanėt deri nė Dodonėn e largėt apo nė luginėn e Drinos, atėherė do tė vėrejmė se burimet kryesore e mė tė besueshme e vendosin kėtė popullsi nė shpinė tė Apolonisė, nė Mallakastrėn e sotme. Kėshtu, parthinėt e atintanėt sė bashku zinin gjithė bregdetin prej Ardaksanit deri nė Aps (Apsos) me njė shtrirje nė lindje qė pėrfshinte edhe brezin kodrinor tė ultėsirės bregdetare. Nė kėtė territor bėnin pjesė njė varg qytetesh ilire, midis tė cilave ka tė ngjarė edhe Dimale, por jo Bylisi, qė zinte skajin mė jugor.
Me vėnien nėn sundimin e tyre tė tokave mė tė rėndėsishme tė bregdetit, romakėt likujduan kėshtu zotėrimet e Mbretėrisė Ilire nė jug. Edhe nė qoftė se nė kėto anė mbeti ndonjė zonė qė nuk u pėrfshi nė zotėrimet romake, siē mund tė ishte Bylisi me rrethin e afėrt tė tij, Dasaretia apo ndonjė zonė tjetėr e brendshme malore, ato nė fakt mbetėn tė shkėputura nga Mbretėria Ilire, me tė cilėn edhe mė parė, pėr vetė natyrėn e shteteve antike, jo gjithmonė kishin lidhje tė forta. Koinoni i bylinėve, si njė bashkim i popullsisė dhe i qendrave tė vogla pėrreth, qė na pėrmendet nė burimet epigrafike i takon, me sa duket, kėsaj kohe.
Nga analiza e pikave tė traktatit arrihet nė pėrfundimin se Roma e reduktoi shtetin ilir nė njė mbretėri tė vogėl nė veri tė Lisit. Nė jug ajo krijoi njė zotėrim tė vetin qė formohej nga Dyrrahu, Apolonia, parthinėt dhe atintanėt. Kėtė zotėrim ajo do ta pėrdorte si njė bazė pėr tė garantuar respektimin e traktatit dhe pėr tė shtypur ēdo pėrpjekje pėr rimėkėmbjen e shtetit ilir. Zotėrimet (dinasteia) e Demetėr Farit pėrbėnin gjithashtu njė kundėrpeshė ndaj Mbretėrisė Ilire nė veri, kurse krahinat apo qytetet e tjera tė jugut, qė mbetėn tė shkėputura nga kjo mbretėri, u lanė tė papėrfillura me besimin qė, si njėsi tė vogla, favorizonin pozitėn e Romės nė kėto anė. Ndalimi, sipas traktatit, i lundrimit nė jug tė Lisit kishte pėr qėllim tė kufizonte nga ana tjetėr fuqinė detare tė Mbretėrisė Ilire; pėr kėtė do tė shėrbenin nė mėnyrė tė veēantė zotėrimi i Isės dhe i Korkyrės. Kėshtu me anė tė kėtij traktati Roma siguronte tė gjitha masat e mundshme pėr ta dobėsuar shtetin ilir dhe pėr ta mbajtur atė nėn kontroll, por jo pėr ta asgjėsuar plotėsisht.
Nė marrėdhėniet me Romėn Mbretėria Ilire mbeti, pas pėrfundimit tė traktatit, njė shtet tributar. Ėshtė thėnė se tributi ka qenė njė dėmshpėrblim qė do tė paguhej me kėste, megjithėse masa dhe mėnyra e shlyerjes sė tij nė traktat nuk pėrcaktohet. Gjendja juridike e qyteteve dhe e popullsive qė u pėrfshinė nė zotėrimet direkte tė Romės nuk ėshtė gjithashtu e qartė. Marrja e tyre nėn tė ashtuquajturėn mbrojtje nga Roma lejon tė nėnkuptohet se ato qenė vėnė nėn njė lloj varėsie. Ka shumė tė ngjarė qė kėto tė jenė konsideruar nga ana formale si “aleatė” apo “miq” qė u lejohej e drejta e njė vetadministrimi tė kufizuar. Por nė fakt ato ishin tė varurit e Romės dhe si tė tillė nuk mund tė hynin nė marrėdhėnie tė lira me shtetet e tjera. Pėrveē kėsaj, ata ishin tė detyruar tė pranonin nė ēdo kohė ushtritė romake dhe t’i furnizonin ato me ushqime apo t’i plotėsonin me kontingjente ndihmėse tokėsore e detare, siē ndodhi, qysh nė vitin e parė tė pushtimit, nė dimrin e vitit 229/228 dhe mė vonė. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr Demetėr Farin, qė u vu nė shėrbim tė Romės, si dinast i varur i njė zotėrimi tė vogėl nė ishullin e Farit dhe brigjet e Dalmatisė.
Gjatė konfliktit Maqedonia, Lidhja Epirote dhe Akarnania kishin mbajtur njė qėndrim qė nuk pajtohej me detyrimet e tyre si aleatė tė shtetit ilir dhe me interesat e tyre politike nė pėrgjithėsi. Ky qėndrim shpjegohet me njė varg rrethanash. Sado me rezerva ta kenė parė kėta aleatė rritjen e fuqisė ilire, dalja e Romės nė brigjet lindore tė Adriatikut nuk mund tė ishte pėr ta mė e mirė. Por, nga ana tjetėr, nuk shohim, tė paktėn burimet nuk na e thonė, qė krahas masave mbrojtėse me karakter ushtarak, shteti ilir tė ketė marrė edhe masa pėr vėnien nė lėvizje tė aleatėve tė tij. Duket qartė se ilirėt, ashtu edhe aleatėt e tyre nuk arritėn t’i pėrfundonin pėrgatitjet pėr t’i dalė pėrpara rrezikut qė po i kėrcėnonte. Jo vetėm kaq, por vetė Maqedonia u gjend nė kėtė kohė e rrezikuar seriozisht nga njė sulm dardan, i cili i kushtoi jetėn sundimtarit tė saj, Demetrit II. Ky fakt nuk ishte pa rėndėsi nė zgjedhjen e momentit tė pėrshtatshėm pėr shpėrthimin e konfliktit tė armatosur kundėr ilirėve. Edhe nė qoftė se ky sulm ishte krejt i pavarur, nuk mund tė mos merret parasysh fakti qė ai pėrkon nė kohė me ngjarjet e pėrshkruara mė lart. Nė kėto rrethana romakėve nuk u mbetej gjė tjetėr veēse tė ndanin dhe tė paralizonin aleatėt jugorė, Lidhjen Epirote dhe Akarnaninė prej mbretėrive ilire. Kėtė detyrė ata e zgjidhėn duke drejtuar goditjen e tyre tė parė kundėr Korkyrės dhe Apolonisė.
Pasi rregulluan punėt nė Iliri, romakėt pėrcaktuan edhe qėndrimin e tyre ndaj aleatėve dhe armiqve tė shtetit ilir. Nė gjendjen e re tė krijuar senati deshi t’u jepte atyre njė provė mė tė qartė tė pozitės sė Republikės. Menjėherė pas pėrfundimit tė traktatit tė paqes, konsulli qė mbeti nė Iliri u dėrgoi njė delegacion etolėve dhe ahejve pėr t’u shpjeguar arsyet e ndėrhyrjes dhe tė luftės nė Iliri dhe pėr t’u bėrė tė ditur kushtet e paqes qė u kishin imponuar ilirėve. Pėrfaqėsuesit bėnė ēmos tė justifikonin kėtė iniciativė tė Romės, duke nxjerrė nė pah pasojat e “lumtura” qė rridhnin prej saj pėr helenėt. Kujdesit dhe mirėsjelljes sė tyre tė shtirė, lidhjet e mėdha greke qenė detyruar t’u pėrgjigjeshin duke i pritur kėto delegacione plot respekt dhe duke dhėnė kėshtu, miratimin e tyre pėr kėto veprime tė Republikės. Mė vonė delegatėt vizituan edhe dy qytete tė mėdha tregtare, Korinthin dhe Athinėn, qė pėrfaqėsonin kundėrshtarin mė tė vendosur tė Maqedonisė dhe jo vetėm gjetėn tė njėjtėn pritje, por si asnjėherė mė parė, u lejuan tė merrnin pjesė nė lojėrat istmike. Krenaria greke ishte thyer dhe Roma kishte bėrė nė kėtė drejtim hapin e parė konkret. Nga ana tjetėr, Maqedonia, Epiri dhe Akarnania, aleate tė Mbretėrisė Ilire, nuk u vizituan. Me kėtė qėndrim mospėrfillės Roma u dha tė kuptojė atyre se nė cilėn anė ishin simpatitė e saj.

13-05-09, 15:37
3. LUFTA E DYTĖ ILIRO-ROMAKE

Pėrpjekjet pėr t’u shkėputur nga varėsia romake.
Lufta e dytė
Nė vėshtrimin e parė mund tė duket se punėt nė Iliri u rregulluan nė atė mėnyrė qė garantonin respektimin e traktatit tė paqes dhe njė sundim tė qetė pėr pushtuesin. Megjithatė, ngjarjet politike treguan se as ilirėt, as fqinjėt e tyre maqedonėt, nuk donin tė pajtoheshin me gjendjen e krijuar.
Nė vitet qė pasuan luftėn e parė, Demetėr Fari u bė regjent i Mbretėrisė Ilire, nė vend tė Teutės, qė thuhet se kishte vdekur apo abdikuar. Nuk dihet nėse ky akt u krye me pėlqimin e Romės, por ėshtė e sigurt se duke shtrirė pushtetin e tij mbi gjithė Mbretėrinė Ilire, Demetri u forcua mjaft. Nuk duhet pėrjashtuar qė nė kėtė rast ai tė ketė pasur edhe pėrkrahjen e komandantit tė njohur tė Teutės, Skerdilaidit, me tė cilin bashkėpunoi pėr njė kohė.
Pas vitit 225 ose pak mė vonė vihet re largimi i Demetrit nga miqėsia me Romėn, qė u pasqyrua nė veprimet e pavarura tė tij. Nė vitin 223 ai mori pjesė nė invadimin e Peloponezit si aleat i mbretit tė Maqedonisė, Antigon Dozonit dhe nė vitin pasues forcat ilire tė komanduara prej tij luajtėn njė rol vendimtar nė betejėn e Selanisė. Kėto veprime tė Demetrit, megjithėse nuk drejtoheshin haptazi kundėr Romės, shprehnin qartė tendencėn e tij pėr t’u shkėputur nga varėsia romake dhe preknin me kėtė pozitėn e Republikės nė Iliri.
Ėshtė pohuar se Farosiani mundi tė veprojė lirisht pėr shkak tė “indiferentizmit” qė treguan romakėt ndaj ngjarjeve nė Lindje, ose sepse ekzistonte njė keqkuptim nė pėrcaktimin e marrėdhėnieve midis ilirėve dhe Republikės, qė buronte nga mėnyra e ndryshme e tė menduarit dhe tė kuptuarit tė kėtyre marrėdhėnieve nga palėt. Por do tė ishte gabim tė hidhej poshtė vlerėsimi qė i bėnte Polibi situatės dhe tė nėnvleftėsohet ndikimi qė patėn ngjarjet nė Itali dhe Greqi ndaj qėndrimit tė Demetrit. Nuk ka dyshim se sulmi gal dhe rreziku kartagjenas lehtėsuan veprimet e Dozonit nė Greqi dhe pėrcaktuan pozitėn e Farosianit. Para Romės sė kėrcėnuar nė Perėndim Demetri preferoi aleancėn me Maqedoninė. Roma nė fund tė fundit nuk i kishte kėnaqur ambicjet e tij pas luftės sė parė, kurse ai tani donte tė forconte pozitat e fituara si sundimtar i shtetit ilir, duke shfrytėzuar vėshtirėsitė e Republikės.
Senati e kuptoi atė qė po ndodhte nė Iliri dhe provoi ta frenonte Demetrin. “E thirri nė Romė, sepse ishte bėrė kryelartė dhe i rėndė...”, por pas kėsaj ai u tregua edhe mė i pabindur dhe u hodh nė veprim tė hapur kundėr Romės. Nė vitin 221 bėri pėr vete istrianėt dhe sė bashku me ta sulmoi anijet italike, kurse mė 220 ndėrmori veprime edhe mė tė guximshme; pushtoi disa nga qytetet e Ilirisė qė ishin nėn vartėsinė e Romės dhe nxiti njė kryengritje tė atintanėve, rezultat i sė cilės qe largimi i tyre prej romakėve. Mė nė fund, nė pėrkrahje tė veprimeve maqedone nė Greqi, ai ndėrmori sė bashku me Skerdilaidin njė ekspeditė detare kundėr Pylosit (nė Meseni) dhe kėndej u hodh me anijet e tij kundėr Cykladeve.
Pėr shumė vite me radhė, Roma nuk qe nė gjendje tė merrte masa kundėr Demetrit, por sidoqoftė nė vitet e fundit gjendja pėr tė qe bėrė mė e favorshme. Ajo ishte lehtėsuar nga pesha e rėndė e luftės me galėt, kurse nė Greqi pas vdekjes sė Antigon Dozonit ishin riaktivizuar, jo pa nxitjen e saj, armiqtė e Maqedonisė, me shpresėn se pasardhėsi i tij, Filipi V, pėr moshėn e re nuk do tė ishte nė gjendje tė mbante frenat e vendit.
Ndėrsa Demetri po e forconte aleancėn me pasardhėsin e Dozonit, njė e ēarė u vėrtetua edhe nė marrėdhėniet e tij me Skerdilaidin. Ajo u shfaq pas dėshtimit tė sulmit kundėr Pylosit, por shkaqet duhen kėrkuar mė thellė. Skerdilaidi nuk e ndoqi Demetrin nė ekspeditėn e tij nė Iliri. Rrugės u ndal nė Naupakt. Kėtu, me ndėrmjetėsinė e mbretit tė athamanėve, qė e kishte tė tijin, ai mori njė vendim tė papritur: u lidh me etolėt dhe i ndihmoi nė veprimet e tyre kundėr aleatėve tė Maqedonisė. Shenja tė mospajtimit me politikėn e Demetrit ishin shfaqur nė Iliri edhe mė parė. Forca ilire tė kundėrta me tė kishin sulmuar Maqedoninė nė kohėn kur Demetri luftonte pėrkrah Dozonit nė Selasi dhe mbreti maqedon qe detyruar tė kthehej me tė shpejtė pėr tė shpėtuar vendin nga ky rrezik. Edhe mė vonė Demetri qe detyruar tė merrte masa tė rrepta ndaj kundėrshtarėve tė tij nė qytetet e Ilirisė e t’ua jepte pushtetin miqve tė besuar. Tani qė Skerdilaidi kishte marrė vendim, Filipi V u detyrua tė ndėrhynte vetė pėr ta neutralizuar dhe nė takimin qė pati me tė mundi ta bindė qė tė largohej nga etolėt me premtimin se “do ndihmonte pėr tė rregulluar punėt e Ilirisė”; megjithėse Skerdilaidi pranoi tė lidhte aleancė me Filipin, marrėdhėniet me Maqedoninė nuk gjetėn nė vitet qė pasuan terren tė pėrshtatshėm pėr t’u zhvilluar e forcuar.
Veprimet e etolėve e kishin detyruar Filipin, nga ana tjetėr, t’u shpallte kėtyre luftė, por si pėrgjigje pati njė kryengritje tė “kleomenistėve”, miq tė Etolisė nė Spartė. I tėrhequr nga ngjarjet nė Greqi, Filipi qe detyruar tė lėrė mėnjanė ēėshtjet e Ilirisė dhe Farosiani mbeti i vetmuar pėrballė Romės.
Gjendja e turbullt nė Iliri dhe nė Greqi i lejoi senatit tė ndėrhyjė me forca tė armatosura pėr tė rivendosur autoritetin e tronditur nė brigjet lindore tė Adriatikut. Kjo i duhej Romės edhe pėr njė arsye tjetėr tė rėndėsishme: nė perėndim kishin filluar tė bėheshin gjithnjė mė tė qarta shenjat e njė konflikti tė afėrt me Kartagjenėn.
Nė pranverėn e vitit 219 romakėt zbritėn pėr tė dytėn herė me ushtritė e tyre nė brigjet e Ilirisė. Kėtė radhė ata e drejtuan goditjen kundėr pikave mė tė rėndėsishme tė mbrojtjes sė Demetrit nė jug kundėr qytetit Dimale, kurse nė veri kundėr kryeqendrės sė tij, Farit. Megjithėse kėto dy qendra ishin shumė tė fortifikuara dhe me gjithė masat mbrojtėse qė kishte marrė Demetri, Dimale nuk i qėndroi sulmit romak veēse njė javė. Fari ra gjithashtu shumė shpejt si rezultat i njė dredhie taktike tė romakėve; konsulli e shkatėrroi krejt qytetin. Demetri mundi tė shpėtojė duke u larguar fshehurazi me njė anije tė vogėl dhe arriti te Filipi, ku qėndroi deri nė fund tė jetės sė tij si kėshilltar i keq i mbretit tė Maqedonisė.
Polibi tregon se pas kėsaj konsulli “pushtoi dhe pjesėn tjetėr tė Ilirisė dhe i rregulloi punėt si deshi vetė”. Ky pohim nuk duhet tė jetė i saktė, sepse po ky autor e pėrmend Skerdilaidin ende tė pavarur nė veprimet e tij dhe si aleat tė Filipit nė vitin 218. Me sa mund tė gjykohet prej Apianit, vetėm Pineu iu nėnshtrua romakėve dhe nėnshkroi me ta marrėveshje e traktate tė dyta, kurse Skerdilaidin ata nuk e prekėn dhe me sa duket e kursyen, megjithėse edhe ai kishte shkelur traktatin e vitit 228. Kjo mund tė mendohet edhe pėr atintanėt kryengritės apo pėr ndonjė nga popullsitė dhe qytetet e tjera. Konsujt duhet tė kėnaqeshin kėtė radhė me dėbimin e Demetrit dhe tė ktheheshin me tė shpejtė nė atdhe, sepse Hanibali e kishte sfiduar keq Republikėn me veprimet e tij nė Spanjė. E konsideruan se me kėtė aksion kishin treguar nė mėnyrė tė mjaftueshme forcėn e Romės, pa e zgjeruar luftėn nė Iliri dhe pa hyrė nė konflikt tė hapur me Maqedoninė; morėn me vete skllevėr dhe plaēkė tė shumtė dhe u kthyen nė Romė ku festuan fitoren mbi Farin me njė triumf tė bujshėm, megjithėse lufta qė kishin bėrė nuk e meritonte kėtė.

13-05-09, 15:38
Lufta pėr ribashkimin e shtetit ilir
Lufta e dytė e la shtetin ilir tė pėrēarė dhe nė njė kaos tė brendshėm politik. Ndėrsa Pineu u mbeti “besnik” romakėve, Skerdilaidi vepron ende mė 218 si aleat i Maqedonisė, duke pėrkrahur Filipin nė ndėrmarrjet e tij detare tė atij viti. Por i penguar nga komplotet dhe trazirat qė i kishin shkaktuar dinastėt e qyteteve tė Ilirisė, nuk mundi tė dėrgonte mė shumė se 15 anije, baras me gjysmėn e atyre qė kishte premtuar. Nga ana tjetėr, kontingjente ilire, nėn komandėn e Demetrit vepronin krahas forcave maqedone nė Greqi dhe luanin njė rol tė parėndėsishėm nė operacionet e mbretit maqedon kundėr etolėve dhe aleatėve tė tyre.
Gjendja nė Iliri ishte shumė e rėndė edhe pėr shkak tė luftės sė brendshme, e cila po ziente nė qytete prej disa vitesh. Polibi e paraqet kėtė si njė luftė qė zhvillohej nė sferat e larta sunduese, midis dinastėve tė qyteteve dhe sundimtarėve tė lartė tė shtetit ilir. Megjithatė nuk ka dyshim se ajo ishte shumė mė e ndėrlikuar. Nė situatėn e rėndė qė jetonte Iliria, ajo shprehte si kontradiktat nė gjirin e shtresės sunduese, ashtu edhe ato midis saj dhe shtresave tė tjera tė ulėta qytetare. Orientimet promaqedone dhe proromake, si edhe rrymat decentralizuese dhe centralizuese ishin shprehja e jashtme e saj.
Ndėrkaq, ndėrsa nė Greqi vazhdonte me furi lufta midis Maqedonisė dhe Lidhjes Etole, nė tė cilėn qenė tėrhequr edhe ilirėt pėrkrah aleatėve tė njėrės apo tjetrės palė, nė perėndim shpėrtheu lufta vendimtare midis Romės dhe Kartagjenės, e njohur si Lufta e Dytė Punike. Kontradiktat midis fuqive tė mėdha mesdhetare dhe rezultatet e kėsaj lufte patėn njė ndikim tė thellė nė orientimet politike tė fuqive ndėrluftuese nė Greqi dhe rėnduan edhe mė shumė gjendjen e Ilirisė. Kėshtu me gjithė dėshtimet qė kishte pėsuar nė vitin 217, Roma nuk ngurroi tė dėrgonte pėrfaqėsues nė Iliri pėr tė bėrė presion politik me qėllim qė tė ruante pozitat e saj nė brigjet e Adriatikut dhe tė mėnjanonte njė qėndrim eventualisht tė kundėrt nga ana e Pineut. Ajo nuk la mėnjanė edhe Maqedoninė, tė cilėn e konsideronte si armike potenciale tė saj. Tė dėrguarit e senatit i vunė nė dukje Pineut se ishte vonuar nė shlyerjen e tributit dhe se po tė donte ta shtynte duhej tė jepte pengje, kurse Filipit i kėrkuan dorėzimin e Demetrit pa pėrfilluar kėshtu pozitėn e tij tė pavarur.
Por rezultatet e luftės me Hanibalin ishin tė tilla qė nuk mund tė mos errėsonin kėto hapa tė senatit. Nė Maqedoni ato u pritėn me entuziazėm dhe ngjallėn njė shpresė pėr largimin e rrezikut romak, i cili qėndronte pezull mbi kėtė vend qysh nga lufta e parė iliro-romake. Lajmi i fitores sė Hanibalit, pranė liqenit tė Trazimenit e bėri mė tė vendosur Filipin. I nxitur edhe nga Demetri, ai mori aty pėr aty vendimin tė ēlirohej nga lufta nė Greqi pėr t’u drejtuar kundėr Romės.
Kur Filipi nuk kishte pėrfunduar ende paqen me etolėt nė Naupakt (verė e vitit 217), ishte hedhur nė luftė kundėr tij Skerdilaidi. Polibi tregon se njė flotė e tij kishte dalė papritmas nė Leukas, sulmoi dhe rrėmbeu disa anije tė Filipit dhe pastaj vazhdoi lundrimin drejt Maleas, duke zėnė e plaēkitur rrugės tregtarėt. Nė tė njėjtėn kohė, Skerdilaidi kishte sulmuar Filipin nga toka, kishte pushtuar Piseun, njė qytet i vogėl nė Pelagoni, dhe, pasi kishte bėrė pėr vete qytetet e Dasaretisė, midis tė cilave edhe qytetin e rėndėsishėm Antipatrean, kishte kryer sulme edhe kundėr njė pjese tė Maqedonisė nė kufi me kėto qytete.
Shkakun pse sundimtari ilir, ish-aleat i Maqedonisė, u gjend papritur nė luftė me Filipin dhe u prish me tė, Polibi e shpjegon nė mėnyrė tė thjeshtėzuar. Ai thotė se Skerdilaidi ishte zemėruar me mbretin maqedon, sepse “nuk i kishte dhėnė tė hollat qė i detyrohej sipas marrėveshjes”. Njė shpjegim i tillė nuk mund tė jetė bindės edhe nė qoftė se ky fakt ėshtė i vėrtetė; shkaqe mė tė thella duhej tė kenė tronditur marrėdhėniet e tij me Maqedoninė.
Ajo qė preokuptonte Skerdilaidin vitet e fundit ishte kapėrcimi i vėshtirėsive tė brendshme qė vinin nga trazirat e dinastėve tė qyteteve. Nė verėn e vitit 217 ai i kishte eleminuar ato me sukses dhe mbase pėrmes tyre kishte arritur t’i jepte fund pėrēarjes politike qė ekzistonte midis tij, Demetrit dhe Pineut. Nuk ka dyshim se pas kėsaj ai u bė sundimtar i vetėm i shtetit ilir dhe ėshtė fakt qė pėr Pineun nuk bėhet fjalė mė nė burimet. Roma duhet tė mos i jetė kundėrvėnė Skerdilaidit, nė veprėn e tij tė ribashkimit, kurse pėr Maqedoninė kjo nuk mund tė thuhet. Pėrveē premtimeve, Filipi, qė pėrkrahte Demetrin, nuk i kishte dhėnė atij asnjė ndihmė konkrete. Shtrirja e pushtetit tė Skerdilaidit mbi qytetet e Dasaretisė, qė u bashkuan me tė vullnetarisht, nuk duhet tė jetė mirėpritur nė oborrin mbretėror nė Pela dhe ka shumė tė ngjarė qė kėtu tė ketė zanafillėn e vet edhe konflikti i armatosur midis sundimtarit ilir dhe Filipit.

13-05-09, 15:38
4. LUFTA MAQEDONO-ROMAKE DHE NGJARJET NĖ ILIRI

Agresioni i Filipit V kundėr Ilirisė
Koha tė cilėn Skerdilaidi e kishte zgjedhur pėr t’i rikthyer shtetit ilir Dasaretinė nuk ishte aspak e pėrshtatshme. Filipi sapo ishte ēliruar nga lufta nė Greqi dhe nuk kishte asnjė vėshtirėsi pėr t’u drejtuar kundėr tij. Aq mė tepėr qė kjo ndėrmarrje pėrputhej edhe me planin e tij tė madh pėr tė dalė nė brigjet e Adriatikut prej nga ėndėrronte tė hidhej nė Itali. Me njė fushatė tė shpejtė ai pushtoi qytetet rreth liqenit Lyhnid dhe ato tė Dasaretisė, deri nė Antipatrea.
I vendosur nė ndėrmarrjen e tij, Filipi e zgjeroi vitin tjetėr ndėrhyrjen nė Iliri, duke iu drejtuar asaj kėtė radhė nga deti. Pasi ndėrtoi nė skelat e Maqedonisė 100 anije, nė verė tė vitit 216 doli nė ishujt e Jonit. Kur u sigurua se flota romake ishte larg, lundroi pėr nė brigjet e Ilirisė. Nė planin e tij ishte pushtimi i Apolonisė, tė cilėn e mendonte si bazėn mė tė pėrshtatshme pėr aksionin e tij tė ardhshėm. Por, kur iu afrua grykės sė Aosit, mori papritur, lajmin se anijet romake ishin drejtuar pėr nė Apoloni. Pa sqaruar ende fuqinė e kundėrshtarit, flota maqedone u tėrhoq nė panik. Skerdilaidi qė e kishte ndjerė rrezikun e njė sulmi nga deti ua kishte bėrė tė ditur kėtė gjė romakėve dhe kishte kėrkuar ndihmėn e tyre. Nė pėrgjigje tė kėsaj kėrkese romakėt shkėputėn nga flota e tyre e Sicilisė 10 anije pesėrremėshe dhe i dėrguan nė Apoloni. Ishte kjo skuadėr e vogėl qė shkaktoi panik te maqedonėt dhe dėshtimin e tyre.
Pasojat e kėsaj ngjarjeje qenė edhe mė serioze. I kėrcėnuar nga Maqedonia, sundimtari ilir qe detyruar tė kthehej me fytyrė nga Roma, pasi kishte luftuar kaq vjet pėr tė shpėtuar prej saj. Me agresionin kundėr Ilirisė, Filipi kishte bėrė njė hap fatal pėr vetė fatin e Maqedonisė dhe tė Ballkanit nė tėrėsi: kishte bėrė qė interesat e sundimtarit ilir tė pėrputheshin detyrimisht me ato tė Republikės. Qė nga kjo kohė Skerdilaidi do tė vepronte si aleat i Romės, duke i dhėnė politikės sė shtetit tė tij njė kurs tė ri qė do tė ndiqej pėr rreth katėr dekada me radhė.
Drejtimi qė kishin marrė punėt qysh prej vitit 217 u pėrcaktua edhe mė qartė pas fitores sė Hanibalit nė Kanė. Nė vitin 215 Filipi dhe Hanibali pėrfunduan njė traktat aleance sipas tė cilit zotoheshin tė ndihmonin njėri-tjetrin nė luftėn kundėr Romės. Nė traktat nuk pėrfilleshin aspak interesat e shtetit ilir. Klauzola sipas sė cilės romakėt nuk duhet tė mbeteshin “zotėr tė Korkyrės, as tė Apolonisė e Epidamnit, as tė Farit, as tė parthinėve dhe Dimales, as tė Amantisė”, i njihte praktikisht Maqedonisė tė drejtėn e sundimit nė Iliri. Po tė pranojmė se pėrfundimi i njė aleance midis Kartagjenės dhe Maqedonisė ishte objekt bisedimesh qysh prej kohės sė Dozonit dhe se qe vonuar pėr shkak tė pavendosmėrisė sė Filipit, atėherė nė dritėn e klauzolės sė sipėrme ka arsye tė mendohet se lakmitė e Maqedonisė kanė qenė prej kohėsh njė shqetėsim pėr Ilirinė dhe mbase kanė pasur edhe ato ndikimin e tyre nė marrėdhėniet midis Skerdilaidit e Filipit.
Duke pėrcaktuar sferat e interesave marrėveshja pėrcaktonte edhe zonat e veprimeve ushtarake. Nė frymėn e marrėveshjes tė dyja palėt ndėrmorėn nė vitin 214 veprime tė pėrbashkėta nė Itali dhe Iliri. Ndėrsa Hanibali sulmoi Tarentin, Filipi u drejtua sėrishmi kundėr qyteteve bregdetare tė Ilirisė. Me njė flotė prej 120 lembesh u fut nė Aos dhe provoi tė merrte Apoloninė, por shpejt u bind se kjo nuk ishte njė punė e lehtė. Atėherė papritmas u drejtua kundėr Orikut, tė cilin e pushtoi me sulmin e parė, sepse nuk ishte aq i mbrojtur. Ndėrkaq mbante tė ngujuar Apoloninė dhe shpresonte ta merrte me qetėsi, duke menduar se romakėt nuk do tė ishin nė gjendje ta shqetėsonin nė operacionet e tij. Por ndodhi e kundėrta. Reagimi i romakėve qe i menjėhershėm: njė flotė prej 50 anijesh pesėrremėshe u nis nga Brindisi dhe pushtoi Orikun qė Filipi e kishte lėnė nė duart e njė garnizoni tė vogėl. Pastaj pa u vonuar forcat romake u gjendėn nė Apoloni, ku hynė natėn pa u diktuar. Kėndej sė bashku me forcat e qytetit, sulmuan nė befasi kampin e Filipit, tė cilin e gjetėn krejt tė pambrojtur. Afėr 3 000 maqedonė mbetėn nė fushėn e betejės ose u zunė robėr. Mbreti provoi tė ikte nga deti, por si e gjeti grykėn e lumit tė mbyllur nga flota romake, dogji anijet e veta dhe u tėrhoq nga toka pėr nė Maqedoni me mbeturinat e ushtrisė.
Dėshtimi para mureve tė Apolonisė i tregoi Filipit se plani pėr daljen nė brigjet e Adriatikut dhe kalimi nė Itali nuk ishte njė punė e lehtė. Nė tė dy vitet qė pasuan ai e ndryshoi drejtimin e sulmit tė tij: nėnshtroi atintanėt, parthinėt bashkė me qytetin e tyre Dimalin dhe u fut nė tokat e ardianėve, duke u shtyrė nė veri deri nė Lis. Mendimi se atij iu nėnshtrua edhe Skodra, madje se u shtri deri pėrtej lumit Narona, nuk qėndrojnė dhe kanė gjetur pak pėrkrahje. Veprimet e dy viteve tė fundit dėshmojnė pėr njė strategji tė re politike-ushtarake tė Filipit, qė synonte tė zgjeronte pushtimet nė Iliri. Marrja e Lisit, megjithėse i siguroi njė dalje nė det, nuk mund tė lidhet me planin e vjetėr tė kalimit nė Itali. Qyteti ishte shumė larg brigjeve tė pėrtejme tė Adriatikut dhe sa kohė qė Dyrrahu dhe Apolonia ishin nė duart e romakėve, ēdo kalim pėrmes detit ishte i paracaktuar tė dėshtonte. Duket mė e besueshme qė Filipi tė jetė interesuar nė kėto ēaste nė radhė tė parė pėr vendosjen e njė sundimi tė shėndoshė nė Iliri me perspektivėn e dėbimit tė plotė tė romakėve prej kėndej, kurse plani i kalimit nė Itali tė ketė ardhur duke u zbehur. Pushtimet e tij ishin padyshim njė rezultat me rėndėsi: ato ngushtuan shumė zotėrimet romake nė Iliri dhe duke hyrė si pykė midis tyre dhe shtetit ilir, e ndanė kėtė tė fundit prej romakėve.

13-05-09, 15:39
Koalicioni antimaqedon
Nė qoftė se mė 213 dhe 212 Filipi i kishte duart e lira nė Iliri, mė vonė punėt ndryshuan. Me marrjen e Syrakuzės dhe tė Kapuas (212-211), romakėt filluan tė shijojnė frytet e para tė epėrsisė sė armėve tė tyre mbi Hanibalin. Pas kėsaj ata riaktivizuan politikėn e tyre nė lindje: mė 211 pėrfunduan njė aleancė me etolėt, nė tė cilėn tėrhoqėn mė vonė edhe disa shtete tė tjera greke, Atalin e Pergamit si dhe shtetin ilir, tė pėrfaqėsuar nga Skerdilaidi dhe i biri i tij Pleurati. Duke shfrytėzuar me kujdes armiqėsitė e popujve tė ndryshėm ndaj politikės pushtuese tė Filipit, romakėt arritėn kėshtu tė krijojnė nė Ballkan njė koalicion tė fuqishėm antimaqedon, qė ua lehtėsoi shumė peshėn e luftės pėrtej Adriatikut.
Filipi u njoftua pėr aleancėn nė Pela ku ishte duke dimėruar. Duke ditur se gjendja e krijuar nė Greqi do ta tėrhiqte plotėsisht andej, ai vendosi tė siguronte mė parė shpinėn e mbretėrisė nga rreziku ilir; ndėrmori papritur njė ekspeditė kundėr tokave tė Orikut dhe Apolonisė dhe shkretoi viset fqinje tė Ilirisė me Maqedoninė, me qėllim qė tė linte pas frikė dhe terror. Nė pranverė iu kthye Greqisė, por aleatėt ia kishin marrė iniciativėn dhe duke e goditur nė shumė anė e detyruan tė vihet nė pozita mbrojtėse.
Nė 209 Filipi i mbante ende tokat e pushtuara nė Iliri, sepse nė bisedimet pėr paqe, qė u zhvilluan midis tij dhe etolėve nė Falaia dhe pastaj nė Aigon, mbretit iu kėrkua t’u kthejė romakėve Atintaninė dhe Skerdilaidit ardiejtė, pra pushtimet e tij mė veriore. Bisedimet dėshtuan dhe problemi nė kėtė rrugė nuk gjeti zgjidhje. Por, po kėtė vit, Skerdilaidin e gjejmė nė Etoli duke luftuar kundėr maqedonėve dhe njė vit mė vonė, mė 208, midis panikut qė kishte kapur aleatėt e Maqedonisė nė Greqi, Filipit i erdhi lajmi shqetėsues nga mbretėria: “Skerdilaidi dhe Pleurati ishin vėnė nė marshim”. Hollėsitė rreth kėtij sulmi ilir dhe rezultatet e tij nuk dihen, por fakti qė ky marshim kishte ngjallur shqetėsime nė Maqedoni tregon se sundimtarėt ilirė kishin zbritur thellė nė jug dhe si pasojė i kishin dėbuar forcat maqedone tė paktėn nga pushtimet e tyre veriore, Lisi dhe tokat e ardiejve.
Ndryshe nga kėto pėrfundime, vitet 207 dhe 206 shėnojnė njė rėnie tė luftės kundėr mbretit maqedon. Romakėt qė deri atėherė kishin luftuar kundėr Filipit me forca tė pakta, u tėrhoqėn nga fusha e betejės, duke menduar se ia kishin arritur qėllimit tė tyre pėr tė larguar Filipin nga ndėrhyrja nė perėndim. Shembullin e tyre e ndoqi dhe Atali, i thirrur nė atdhe pėr nevoja tė mbretėrisė. Pesha e luftės mbeti kėshtu mbi aleatėt ballkanikė. Duke shfrytėzuar kėtė gjendje, Filipi pėrqendroi goditjen mbi etolėt dhe mė 206 i detyroi ata tė bėjnė paqe tė veēantė.
Nė kėto rrethana romakėt u detyruan tė dėrgojnė me tė shpejtė forca nė Iliri. Nė pranverė tė vitit 205 zbritėn nė Dyrrah me 10 000 kėmbėsorė dhe 1 000 kalorės me 35 anije. Sapo mėsuan ardhjen e romakėve, parthinėt dhe popuj tė tjerė fqinjė u ngritėn kundėr maqedonėve. Duke pushtuar pa vėshtirėsi tokat e tyre, romakėt arritėn nė Dimale, tė cilin e rrethuan. Ndėrkohė ata dėrguan njė pjesė tė forcave tė tyre me 15 anije nė Etoli me shpresė se mund tė prishnin paqen.
Kėtu nė Apoloni tė dyja palėt, nėn ndikimin e disa rrethanave, shprehėn dėshirėn pėr tė mos e vazhduar mė tej luftėn. Gjendja nė Itali kishte ndryshuar; Hanibali kishte pėsuar humbje tė rėnda nė Itali dhe aleanca me tė kishte humbur ēdo kuptim pėr Filipin. Edhe romakėt e ndienin veten tė lodhur nga lufta e gjatė me Kartagjenėn. Tė dyja palėt ishin tė prirura pėr njė paqe ose tė paktėn pėr njė armėpushim tė gjatė. Epirotėt u vunė nė rolin e ndėrmjetėsit dhe Foinike, kryeqyteti i tyre, u bė qendėr e bisedimeve. Paqja u vendos dhe sipas kushteve tė marrėveshjes, romakėve u njihej e drejta mbi parthinėt e Dimalen dhe dy qytete tė vogla pranė tij, kurse Filipi mbante Atintaninė dhe, kuptohet, Dasaretinė. Midis aleatėve tė Romės ėshtė pėrfshirė edhe sundimtari i shtetit ilir, Pleurati, i cili tani pėrmendet pa tė atin, Skerdilaidin. Nė marrėveshje nuk thuhet shprehimisht cilat qenė tė drejtat qė i njiheshin atij. Paqja, pa dyshim, i jepte fund gjendjes sė luftės midis mbretit ilir dhe Maqedonisė ndėrsa ēėshtje territoriale, tė pazgjidhura midis tyre, me sa duket, nuk kishte. Fakti qė nė bisedimet e Foinikes nuk bėhet fjalė mė pėr Lisin dhe ardianėt tregon se ēėshtja kishte gjetur zgjidhje qė mė parė, mbase qė nė vitet 209 ose 208.

Lufta e dytė maqedono-romake. Dėshtimi i Filipit V
Paqja e Foinikes, ashtu sikurse u pėrfundua, i la hapur kontradiktat midis Romės dhe Maqedonisė. Pozita qė ruajti Maqedonia nė Iliri nuk ishte aspak e favorshme pėr Republikėn, por ajo e bėnte kėtė hap vetėm e vetėm qė tė ēlirohej dhe tė pėrqendronte forcat pėr betejat e ardhme vendimtare me Hanibalin. Filipi nga ana e tij e kishte kuptuar se pėr tė nuk kishte rrugė tjetėr, veēse tė forconte pozitat nė Ballkan dhe nė Lindje, ku ai parashikonte ndeshjen e ardhme me Romėn.
Kėtė drejtim morėn, nė fakt, edhe ngjarjet nė vitet qė pasuan. Ndėrsa Roma ishte duke pėrfunduar luftėn me Hanibalin, Filipi ndėrmori njė varg veprimesh diplomatike dhe ushtarake nė Lindje: pėrfundoi njė aleancė me Atalin III tė Sirisė, zgjeroi pushtimet nė Egje, duke u shtrirė deri nė Helespont, shtoi presionin mbi Greqinė dhe u mori disa toka etolėve, goditi nė veri dardanėt dhe nė kundėrshtim me traktatin e Foinikes bėri pushtime tė vogla nė Iliri qė i lejuan t’u shkėpuste romakėve parthinėt.
Ndėrkaq nė vitin 201 romakėt e thyen pėrfundimisht Hanibalin dhe e detyruan Kartagjenėn tė pėrfundonte paqen. Fitimtarėt, qė edhe mė parė nuk e kishin duruar Filipin, nuk mund tė lejonin tani qė t’u cenoheshin interesat e tyre nė Iliri dhe nė pėrgjithėsi nuk mund ta shihnin me sy tė mirė forcimin e pozitave tė tij nė Lindje.
Goditjen vendosėn t’ia japin nga Iliria. Nė vjeshtė tė vitit 200 dy legjione zbritėn nė Apoloni dhe ngritėn lėmin nė afėrsi tė lumit Aps. Kėtej filloi sulmi kundėr pozitave tė Filipit nė Dasareti. U dėrgua menjėherė njė ekspeditė kundėr Antipatreas, sepse ky qytet i rėndėsishėm ishte pika mė e pėrparuar e Filipit nė Iliri dhe zinte njė pozitė kyēe nė rrugėn qė kalonte pėrmes luginės sė Devollit pėr nė Maqedoni. Me njė sulm tė shpejtė forcat romake zunė tri kėshtjella nė rrethet e qytetit (Karagun, Geruntin dhe Orgesin) dhe sakaq u gjendėn para mureve tė tij. Komandanti romak u mundua tė hyjė nė Antipatrea me anėn e marrėveshjes, por paria, duke pasur besim te madhėsia e qytetit, te muret dhe pozita e tij e mbrojtur kundėrshtoi tė dorėzohet. Atėherė romakėve iu desh ta merrnin me sulm, gjė qė u kushtoi shumė shtrenjtė. Pėr kėtė arėsye komandanti romak u soll nė mėnyrė barbare. Ai urdhėroi masakrimin e popullsisė prej 16 vjeē e lart dhe pasi plaēkiti qytetin, e dogji dhe i shkatėrroi muret mbrojtėse tė tij. Pas kėsaj romakėt pushtuan edhe dy qytete mė tė vogla nė thellėsi: Kodrionin dhe Knidin dhe pasi lanė njė garnizon nė Kodrion u kthyen nė lėmin e tyre nė Aps. Kjo ekspeditė e pėrmirėsoi shumė pozitėn e romakėve; ata kishin asgjėsuar njė bastion tė Filipit siē ishte Antipatrea, kurse me vendosjen e garnizonit nė Kodrion kishin shtyrė nė thellėsi pikėn e kontaktit me armikun dhe kishin hapur rrugėn pėr operacionet e ardhshme.
Gjatė dimrit konsulli romak u kujdes tė siguronte aleatė. Thirri nė lėmin e tij nė Aps mbretėrit e vendeve fqinje me Maqeoninė, midis tė cilėve Pleuratin e Ilirisė, Baton e Dardanisė dhe Aleksandrin e Athamanisė dhe u mori atyre premtimet pėr ndihmė nė luftėn kundėr Filipit. Por pėrpjekjet pėr tė tėrhequr etolėt pėrsėri nė luftė dėshtuan, kurse Epiri i mbeti besnik Filipit.
Mbreti i Maqedonisė po pėrgatitej nė mėnyrė tė ethshme pėr fushatėn e stinės sė ardhshme tė vitit 199. I siguruar nga qėndrimi i Epirit dhe i Lidhjes etole nė jug ai i pėrqendroi forcat nė veri. Me qėllim qė tė mėnjanonte rrezikun e njė depėrtimi dardan nė Maqedoni, dėrgoi forca pėr tė mbyllur grykėn e Pelagonisė. Me forcat kryesore u vendos diku nė afėrsi tė malit Lynkus duke pritur njė sulm tė konsullit dhe tė Pleuratit, qė mendonte se do t’i vinte pėrmes luginės sė Genusit nė drejtim tė Lyhnidit. Por u gabua. Konsulli nuk e ndryshoi drejtimin e tij. Duke rimarrė operacionin u sht

°Avan_Turist°
13-05-09, 21:46
.....vazhdon :biggrin: COPPYUS ILIRUS
http://www.dardania.de/vb/upload/image.php? (http://www.dardania.de/vb/upload/member.php?u=26323)

Hajra
13-03-11, 08:31
http://www.botasot.info/def.php?category=40&id=108687

Denim
31-05-12, 14:36
Lulėzimi i ekonomisė Ilire gjatė perandorisė Romake

Sa ma shumė thellohemi nė studimin e historisė aq ma shumė njihemi me pushtimet dhe pasojat qė na sollėn pushtuesit. Nga tė gjitha kėto pushtime, ai Romak ishte me njė kohėzgjatje ma tė madhe, prej shek. III para Krishtit deri nė vitin 495 pas Krishtit, por nė tė njėjtėn kohė kjo periudhė pushtimi mbet periudha ma e begatė nė tė gjitha kohnat:
Gjatė kohės qė Shqipnija vazhdoi tė jetė si pjesė e Perandorisė Romake tė Perėndimit gėzoi njė shkallė begatije dhe qytetnimi qė nuk asht pėrsėritė ma asnjėherė nė historinė e saj mijvjeēare. Pėrmes Shqipnis kalonte atėherė Via Egnatia, njė nga rrugėt tregtare ma tė mėdha qė bashkonin Perėndimin me Lindjen. “Me sa duket Qeveria Berisha por e pėrsėritė kėtė histori vėrtetė tė Lavdishme”. Autostrada Durrės – Morinė, asht sinjifikativi i kėtij mendimi: Via Egnatia kqyrej si vazhdim pėrtej Italisė i Via Appia, dhe prandaj ishte vija ma me randėsi e komunikimit me Orientin. Fakti se dallohej me njė emen tė posaēėm dėshmon randėsinė qė kishte, mbasi shumė pak rrugė tė antikitetit njifen me emnat e tyne. Besohet se emni “ka mbetė” nga ndėrtuesi i saj, njė i quejtun Egnatium, jetėshkrimi i tė cilit nuk dihet deri mė sot. Via Egnatia pėrmendet pėr herė tė parė nga Polibi, i cili shkruan se asht ndėrtue mbi shtratin e njė rruge tė maparėshme aty nga shek. II-tė para Krishtit. Rruga fillonte nga Durrėsi dhe Pojani dhe tė dy degėt puqeshin diku afėr Elbasanit dhe s’andejmi, Via Egnatia kalonte pėrmes Ohrit dhe Manastirit pėr tė mbaruar nė Selanik. Nė shek. IV mbas Krishtit, Via Egnatia u zgjat deri nė Bizancė. Udhėtimi nga Roma nė Bizancė zgjaste 24 ditė. Disa nga ngjarjet ma tė pėrmenduna tė historisė Romake janė lidhė me historinė e Via Egnatit: Pėr ciceronin ishte rruga e mėrgimit; pėr Pompeun, rruga e ritiratės drejt Azisė, pėr Antonin e Oktavianin rruga ma e shpejtė, pėr tė la gjakun e Ēezarit. Randėsia e kėsaj rruge ishte ma tepėr ekonomike. Nėpėr kėtė rrugė zhvillohej njė tregėti intensive nė tė dy drejtimet. Italia ishte nė atė kohė qendra industriale e Perandorisė. Ajo eksportonte mallėra tė fabrikuara prej leshi e mėndafshi, prej qelqi e metali, vazo, artikuj luksi etj. Importoheshin nė Itali kryesisht gjana ushqimore, landė minerale, ar, argjent, landė ndėrtimi etj. tregtija ishte nė duart e sipėrmarrėsve qė kishin si prona tė tyne doket, magazinat, anijet dhe karvanet qė pėrdornin.

Ata qė banin tregti me boten e jashtme udhėtonin deri nė vendet ma tė largėta tė Perandorisė dhe lidhnin kontrata pėr shuma tė mėdha. Pėrparimi ekonomik i pėrgjithshėm pati si rrjedhim ngritjen e qendrave tė reja ekonomike pėrtej kufijve tė Italisė. Provincat e Ilirisė dhe tė Maqedonisė fituan njė vend me randėsi nė kėtė valė tė gjanė aktiviteti tė Perandorisė, nė fushėn ekonomike.

Plini, shkruan se nė kohėn kur Perandor ishte Neroni u zbulue nė Dalmaci njė minierė florini qė jepte ma tepėr se 20 kg metale tė ēmueshėm nė ditė. Ka gjasė qė nė Shqipninė Veriore tė kenė qenė shfrytėzue burime bakri. Shoqnia Italiane qė punonte para luftės nė minierėn e bakrit nė Rubik, kishte zbulue tunele nėn tokė, qė besohej se mund tė ishin ēelė nė kohėn e romakėve.

Qyteti Byllis, nė lindje tė Vlonės, njihej nė kohėt e vjetra si qendra e prodhimit tė serės apo asfaltit, qė pėrdorej pėr tė lyer dėrrasat e anijeve pėr tė ndalur depėrtimin e ujit nė mes tyne. Eksploratori francez, Pouqueville i kohės sė Ali Pashė Tepelenės besonte se afėr Gusmarės, nė qarkun e Beratit, punoheshin miniera argjendi: “Argjendi i Ilirisė dhe ari qė prodhohej nė Maqedoninė Lindore, ishin pa dyshim njė burim me randėsi tė ardhunash pėr thesarin e Perandorisė”. Provinca e Maqedonisė (qė pėrfshinte pjesėn ma tė madhe tė tokave shqiptare) ishte burimi kryesor i landės sė ndėrtimit pėr kantjeret detare tė Perandorisė. Skelat bregdetare dhe kryesisht Pojani, Durrėsi dhe Lleshi (Lezha), ishin qendra tregėtare me rėndėsi nėpėr tė cilat kalonte njė pjesė e madhe e mallrave qė shkėmbeheshin ndėrmjet Italisė dhe Orientit. Njė sasi e madhe drithi dhe prodhimesh tė tjera bujqėsore qė prodhoheshin nė fushėn bregdetare tė Shqipėnisė dėrgoheshin nė Itali. Njė sasi vene, voji dhe djathi tė zgjedhun t’Ilirisė, si dhe peshku i konservuem, nga liqenet Iliriane tė Shkodrės dhe Ohrit, eksportoheshin n’Itali. N’atė kohė lumejt e Shqipnisė kishin zallin e d’lirė nga llomi dhe anijet mund tė lundronin njė distancė tė gjatė nga bregu i detit. Durrėsi dhe Pojani gėzonin njė lulėzim tė jashtėzakonshėm si limane tranziti n’mes t’Italisė dhe Europės Juglindore. Lezha loste po atė rrol pėr Shkodrėn, Kosovėn dhe vendet ma pėrtej. Pare argjendi me stemen e Durrėsit janė gjetė nė gjithė Ballkanin deri nė Hungari. Siē dihet, Romakėt ia ndėrruen emnin Durrėsit nga Epidomnus nė Durracium, mbasi emni qė i kishin dhanė kolonistėt e Korintit tingėllonte pak si ters nė gjuhėn latine. Ky qytet i famshėm i historisė kishte kalue fatkeqėsinė me u shkatėrrue ma se njė herė nga tėrmeti dhe njerėzija besonin se ishte njė denim pėr viset e banorve tė tij tė korruptuem dhe tė hasdisun nga pasunia e teprueme. “Shikoni sa kemi vuejt nen pushtimin Romak!”. Mendoj se asht e domosdoshme njohja e Rinisė me kėtė histori nė mėnyrė qė ajo tė bajė krahasimin mes pushtuesve dhe tė nxjerrė konkluzionet. (M.B) Pojani ishte sidomos njė qendėr kulturore me njė Universitet ku Jul Ēezari dėrgoi Oktavianin pėr tė plotėsue studimet. Straboni, - lavdėron qytetin pėr urtėsinė e ligjeve dhe tė legjistatorėve qė i kishin hartue.

A ju vjen zani zotėni parlamentarė, se cilėt ishin ligjvėnsit para 16 shekujsh? Cicėroni e quan Pojanin – “Pojani i Madh dhe i mrekullueshėm”. Asht vėrtetė pėr tė ardhun keq kur historia manipulohet apo keqinterpretohet nga njerėz tė politizuem apo fanatikė – pesė shekullorė. Duhet tė jemi krenarė me para ardhėsit Ilirė, dhe me veprat qė na lanė gjatė shekujve qė drejtuan Perandorinė Romake, Perandorinė ma tė fuqishme tė kohės. Gėrmimet qė u banė nė Pojan para luftės sė Dytė Botėnore, nėn drejtimin e arkeologut francez – Leon Rey, nxorėn nė shesh mbeturinat madhėshtore tė atij shkėlqimi tė hershėm, por, puna mbeti nė mes. Mbetėn edhe shumė zbulime pėr t’u ba para se tė mundė tė shkruhet historia e plotė e popullit shqiptar nėn sundimin e Romės Republikane dhe Imperiale.

Perandori – August u ba shkaktar pėr rindėrtimin e Butrintit (Buthrakun) qė ndodhej nė atė kohė nė buzė tė detit. Simbas njė Legjende tė Vjetėr, Butrintin e ndėrtoi pėr tė parėn herė Heleni, biri i Priamit, simbas modelit tė Trojės. Nė kohėn e Perandorisė Romake, duket se ka qenė njė qytet i lulėzuem ku shkėlqente kultura Latine. Gėrmimet arkeologjike tė para luftės, nxorėn nė shesh shumė monumente. Bustin e Perėndeshės sė Butrintit, Mbreti Zog, ia dhuroi Musolinit. Vlen tė theksohet se, pushtuesit nuk kanė qenė tė njėllojtė. Duhet kujtue se Spanja, afro 700 vjet ka qenė e pushtueme prej arabėve, por ata kanė lanė vepra tė shkėlyera tė kulturės sė tyne. Nuk duhet harruar se, Algjeria ka qenė koloni franceze pėr ma se njė shekull, por francezėt lanė aty gjurmėt e njė qytetnimi plot vlerė. Po tė shikosh kryeqytetin Algjer, ai ngjason kaq shumė me Parisin, sa asnjė qytet tjetėr i botės.

Nė qoftė se kemi folur pėr pushtimin pesėshekullor osman, kjo nuk duhet parė nė rrafshin fetar, por kryesisht nė vandalizmin qė pėrdori nė shkatėrrimin e monumenteve tė kulturės, infrastrukturės dhe tė gjitha vlerave tė tjera. Nuk di tė jetė ndėrtue ndonjė monument kulture gjatė pushtimit pesė shekullor osman. Edhe nė qoftė se asht ndėrtue ndonjė urė apo rrugė, atė e kanė ndėrtue vezirėt shqiptarė, siē asht Ura e Mesit nė Shkodėr, apo Bizisteni, tė cilat u ndėrtuen nga pashallarėt – Bushatllijė.
Sundimtarėt pushtues nuk duhen gjykuar nga ana religjioze, por duhet parė, cilėt ndėrtuan dhe cilėt shkatrruan.

sherri
05-06-12, 09:43
Intervistė me profesor Alberto G. Areddu autor i librit “Origjina Shqiptare e Qytetėrimit nė Sardenjė”. (http://www.albobserver.com/2012/06/interviste-me-profesor-alberto-g-areddu-autor-i-librit-origjina-shqiptare-e-qyteterimit-ne-sardenje/)






rofesor Alberto G. Areddu autor i librit “Origjina Shqiptare e Qytetėrimit nė Sardenjė”.

Intervistoi Brunilda ternova
Professor Alberto G. Areddu prej vitesh interesohet nė disiplinėn e “gjuhėsisė Sarde” mbi tė cilėn ka publikuar: “Studime Etimologjike Logurdeze”, “Shėnime dhe Shtesa mbi DES” (1996), “Launeddas dhe studime tė tjera greko-italike” (2004). Ka publikuar recensionet e tij nė Romance Philology tė Berkeley dhe ėshtė recensuar nga H.J. Wolf nė “Zeitschrift für Romanische Philologie” (2002).
Nė studimin e tij tė fundit “Origjina Shqiptare e Qytetėrimit nė Sardenjė” 2007, autori me kėrkimet e tij arrin deri tek burimet origjinale te gjuhės Sarde, duke dėshmuar dhe duke nxjerr nė pah perspektivėn paleoilirike si mė bindėse bazuar nė elementėt e shumtė tė toponomastikės dhe tė leksemave tė pashpjeguara deri mė sot.
Brunilda Ternova: Para sė gjithash Profesor Areddu ju falėnderoj pėr mundėsinė qė na ofruat pėr t’ju bėrė kėtė intervistė, duke i mundėsuar lexuesit shqiptar (nė Shqipėri dhe nė diasporė) qė t’iu njoh Juve dhe veprėn tuaj shkencore.
Prof. Alberto G. Areddu: Faleminderit Juve qė mė mundėsuat tė flas mbi punėn time.
Brunilda Ternova: Meqenėse vepra ėshtė e vėshtirė tė konceptohet e shkėputur nga krijuesi i saj, mė http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/06/Albanese.jpg (http://www.albobserver.com/2012/06/interviste-me-profesor-alberto-g-areddu-autor-i-librit-origjina-shqiptare-e-qyteterimit-ne-sardenje/albanese/)lejoni t’ju pyes diēka mbi personin tuaj. Kush ėshtė Profesor Alberto Areddu, ku ka lindur dhe ku ėshtė rritur?
Prof. Alberto G. Areddu: Kam lindur nė Xhenova nga prindėr sardenjas ku dhe jam diplomuar, e mė pas jam transferuar nė Sardenjė, ku aktualisht punoj si profesor nė njė shkollė publike tė profilit tė mesėm ku dhe jap mėsim.
Brunilda Ternova: Libri juaj “Origjina Shqiptare e Qytetėrimit nė Sardenjė” ėshtė publikuar nė 2007 dhe ėshtė njė libėr qė trajton argumente shumė interesante nė fushėn gjuhėsore, etnografike dhe historike. Mund tė na shpjegoni ēfarė do tė thotė ky libėr pėr ju? Ēfarė ju ka shtyrė tė ndėrmerrni pėrsipėr njė studim tė tille, si kanė lindur kėto studime dhe si janė zhvilluar gjatė kohės?
Prof. Alberto G. Areddu: Ajo qė mė ka interesuar prej kohėsh ka qėnė gjetja e shpjegimeve nė lidhje me origjinėn e sardėve, tė cilėt duke qėnė banorė tė njė ishulli patjetėr qė duhet tė jenė tė ardhur nga diku, por deri mė sot hipotezat e ndryshme qė janė shfaqur, thjesht kanė eliminuar njėra-tjetrėn. Unė prej kohėsh jam i interesuar nėpėrmjet kėrkimit etimologjik nė kėtė fushė, dhe vėshtirėsia qėndronte nė gjetjen e materjaleve tė mjaftueshėme pėr tė pėrforcuar denjėsisht dhe nė mėnyrė shkencore ato qė ishin nė fillim thjesht parandjenja.
http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/06/Albanese-gjarperi.jpg (http://www.albobserver.com/2012/06/interviste-me-profesor-alberto-g-areddu-autor-i-librit-origjina-shqiptare-e-qyteterimit-ne-sardenje/albanese-gjarperi/)Brunilda Ternova: Cilat janė pikat e forta qė sipas jush argumentojnė teornė tuaj mbi origjinėn ilire tė qytetėrimit nė Sardenjė? Si shpjegohet qė studjuesit e tjerė kanė druajtje, pėr tė mos thėne frikė, ti trajtojnė kėto pika takimi historike nė antikitet midis popullit Sardenjas dhe atij Ilir?
Prof. Alberto G. Areddu: Kjo ėshtė njė pyetje e rėndėsishme. Duhet tė dihet dhe mund ta themi pa frikė fare, se argumenti i antikuareve dhe veēanėrisht ai i toponomastikės rindėrtuese nė Sardenjė ėshtė i kontraktuar vetėm pėr pak studjues, tė cilėt nuk kanė asnjė interes qė njė jo-akademik tė shprehė opinione nė kundėrshtim me hipotezat ose punimet e tyre. Kėshtu ndodhi qė i vetmi recension (pozitiv nė pjesėn mė tė madhe) qė ka dalė deri mė sot, i pėrket ballkanologut Emanuele Banfi tė Universitetit tė Milanos i cili nuk ėshtė sardenjas.
Ka edhe njė arėsye tė pėrgjithėshme qė e bėn mė pak interesant studimin tim: prej vitesh egziston njė rrymė e shtėpive botuese sardenjase, qė ėshtė e interesuar mė shumė tė manifestojė (sesa tė dėshmojė) se Paleosardėt ishin Semitė antikė, rastėsisht krijues tė njė qytetėrimi tė jashtėzakonshėm tė lindur gati abiogjenetikisht¹ …Gjithashtu edhe baronėt universitarė janė tė tėrhequr nga kėto hipoteza dhe shkruajnė libra easy reading (tė lehtė pėr tu lexuar) pėr publikun e pashkolluar. Pėr kėtė arsye shumė njerėz nė Sardenjė mendojnė se sardėt rrjedhin nga Lidėt imagjinarė (mbi tė cilėt nuk dimė praktikisht asgjė), dhe se sardenjasit nuk janė gjė tjetėr veēse unaza lidhėse me Etruskėt.
Pra ėshte e thjeshtė tė kuptohet, pasi nė tė vėrtet nuk ka asnjė Babilonez ose Lidian tė gjallė e nė jetė qė tė mund tė replikojė nė lidhje me pasaktėsitė e kėtyre studjuesve.
Kuptohet qartė se ideja ėshtė shitja e flakonave tė shpresės pėr njerėz qė mendojnė se kanė nevojė, dhe e gjitha kjo bėhet nė dėm tė kėrkimit shkencor. Sardenjasit pa dashur ti akuzoj pėr lehtėsi, dėshirojnė tė kalėrojnė (dhe tė kalėrohen) nga hipoteza tė Forta qė lartėsojnė njė farė sensi tė vjeter infeririteti qė kanė (i krijuar nga fakti se nuk janė dhe nuk ndihen italianė), prandaj hipoteza iliro-shqiptare nuk ėshtė tėrheqėse duke qėnė se ėshtė bijė e njė populli tė pakicės.
Megjithatė kohėt e fundit duke lexuar artikujt nėpėr revistat sardenjase po preket shkarazi – kuptohet duke mos mė pėrmendur si burim fare – njė farė lidhje e botės sė hershme sardenjase me atė thrake, e parė nė tė njėjtėn formė ashtu si ajo imagjinarja e zonės Lidiane.http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/06/Veshje-tyradicionale-Sardenjase.jpg (http://www.albobserver.com/2012/06/interviste-me-profesor-alberto-g-areddu-autor-i-librit-origjina-shqiptare-e-qyteterimit-ne-sardenje/veshje-tyradicionale-sardenjase/)
Elementėt e fortė qė argumentojnė tezėn time janė: lokalizimi i disa leksemave nė zonat mė konservuese tė Sardenjės, tė cilat nuk janė tė shpjegueshme me anė tė latinishtes por mund tė shpjegohen me anė tė shqipes, rumanishtes, me anė tė disa elementėve arkaik tė balto-sllavishtes ose me ato pak qė njohim nga thrakishtja dhe ilirishtja shpesh tė ruajtura nga glosa dhe fjalėt greke.
Egzistojnė tė dhėna tė burimeve historiografike greke qė tentojnė tė kualifikojnė ardhjen e elementėve ilirik nė Sardenjė, (jo si pushtim popujsh), sėbashku me njerėz tė Beotisė (qė flisnin gjuhėn Eolite) duke shėnuar njė moment tė rėndėsishėm tė qytetėrimit, tė ushtruar nga njerėz me njė kulturė mė tė lartė nė krahasim me ishullorėt sidomos nė bujqėsi dhe kultivim.
Brunilda Ternova: Ky libėr ėshtė publikimi juaj i tretė i vet-financuar. Mendoni se ėshtė e natyrshme dhe e “drejtė” qė studime tė tilla shkencore tė hasin kaq shumė vėshtirėsi pėr tu botuar dhe publikuar nga organet paraprake, dhe nga shtėpitė botuese?
Prof. Alberto G. Areddu: Pėr fat tė keq mė duhet tė them se kjo ėshtė njė praktikė shumė mė e pėrhapur sesa mendohet. Sot, ose ke pėrkrahjen e njė shtėpie botuese tė fuqishme qė mendon tė botojė tremijė kopje, ose nė tė kundėrt duhet ti apelohesh industrisė sė librit on demand e cila maskohet nėn petkun e industrisė zyrtare. Prandaj dikush edhe mund tė punoj mbi njė hipotezė e cila mund tė jetė komplet e gabuar, duke investuar kohė dhe kapitale e duke vet rrezikuar.
Ajo qė ėshtė e papranueshme ėshtė fakti se botimin nuk ta lejojnė pikėrisht ata qė ndajnė tė njėjtat interesa me ty, kjo ėshte e tmerrėshme dhe jo njerzore. Por nuk ka kuptim tė ankohesh duke gjykuar pasojat mbi insistimin e kėsaj heshtjeje, pasi akademikėt janė tė auto-rekomanduar dhe korporativ, dhe nėse i ke lejuar vet-vetes ti kritikosh nė studimet e tua atėhere per ty ka marre fund gjithshka.
http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/06/Sardenja1-300x145.jpg (http://www.albobserver.com/2012/06/interviste-me-profesor-alberto-g-areddu-autor-i-librit-origjina-shqiptare-e-qyteterimit-ne-sardenje/sardenja-2/)Brunilda Ternova: Teoritė tuaja janė shumė revolucionare; keni patur pak ndrojtje se mos idetė tuaja kritikoheshin nga qarqet akademike dhe shkencore?
Prof. Alberto G. Areddu: Janė mė pak revolucionare sesa mund tė merret me mend. Ideja e njė elementi paleo-ballkanik nė brendėsi tė gjuhės sarde nuk ėshtė nje ide e re. Studjuesi mė i madh i gjuhės sarde, gjermani Max Leopold Wagner e kishte shprehur kėte ide nė studimin e tij mė 1933 tė publikuar nė revistėn Revue de Linguistique Romane (tė cilėn kushdo mund ta shkarkoj nga siti web Gallica). Pėr fat tė keq, kjo ide, mė pas ra nė atė tė shkollės italiane tė ashtėquajtur “mediterraneiste”, qė shihte njė prani tė konsiderueshme elementėsh pre-indoeuropjan nė zonėn e mesdheut, me mė pak elementė indoeuropjanė.
Megjithatė unė e pėrsėris, se do mė pėlqente qė studimet e mia tė kritikoheshin pasi do tė thotė se “egzistojnė. Prandaj, duke marrė parasysh faktin se prej dy vjetėsh nė Sardenjė nuk ėshtė publikuar asnjė recension nėpėr gazetat lokale , televizionet, revistat akademike ose parakademike, pėr tė nxjerr nė pah punėn time kam krijuar njė web sit personal dhe shkruaj nė ndonjė blog.
Gazetarėt (90% e tė cilėve nuk njeh as greqishten dhe as latinishten e jo mė tė njohin shqipen), degjojnė me veshore ato qė u thuhet nga referuesit universitarė, qė shpesh janė tė ndėrlidhur me shtėpitė botuese, me ato shpėrndarėse, dhe me ato dy gazeta qė publikohen (tė cilat nuk ėshtė se shkėlqejnė).
Mund tė shtohet ndonjė gjė tjetėr mė tepėr se kaq?
http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/06/Sardo-Ilire.jpg (http://www.albobserver.com/2012/06/interviste-me-profesor-alberto-g-areddu-autor-i-librit-origjina-shqiptare-e-qyteterimit-ne-sardenje/sardo-ilire/)
Brunilda Ternova: Ēfarė pėrfaqson pėr Ju Sardenja dhe ēfarė do tė thotė tė jesh sardenjas sot nėn dritėn e kėsaj lidhje Sardo-Ilire (Shqiptare)?
Prof. Alberto G. Areddu: Do tė thotė tė ravijėzosh njė drejtim tė largėt, i cili nė epokėn e Bronxit, i ka sjellė elementė qytetėrimi atyre popullsive tė cilat kishin ngelur nė fazat e prapambetura tė Neolitit.
Ėshtė e mundur qė nė zonėn Nuoreze (hetimet gjenetike janė akoma nė fazat fillestare), tė zbulohen bėrthama tė lidhura gjenetikisht me popullsitė e sotėme tė ballkanit; ėshtė kjo arsyeja pėr tė cilėn njėrin nga kapitujt e kam titulluar duke parafrazuar Virgjilin: “Mbi kėrkimin e babait antik”.
Brunilda Ternova: Prania e diasporės Shqiptare nė Itali ėshtė ndėr mė tė shumtat dhe mė konstantet qė njihen historikisht, duke nisur qė nga antikiteti e duke vazhduar deri mė sot nė ditėt tona. Mendoni se kjo lidhje kaq antike dhe prania e sotėme shqiptare nė territorin italian, mund tė ndihmojnė nė krijimin e njė klime vėllazėrore reciproke midis popujve tanė dhe gjithashtu shkembimeve tė ardhėshme midis studjuesve e shkencėtarėve?
Prof. Alberto G. Areddu: Unė uroj qė kjo gjė tė ndodhė. Fatkeqėsisht ndodhemi nė njė moment qė ashtu si nė Itali edhe nė Sardenjė ka patur njė farė reagimi ndaj emigrantėve nė vetvete (tout court), qė nuk merr parasysh cilėsitė personale tė individėve, dhe e gjitha kjo pėr arsye tė rendit publik dhe tė krizės aktuale ekonomike.
Duke arsyetuar nė aspektin antik, egzistencėn e njė diaspore ilire mund ta shohim tek “Popujt e detit” midis tė cilėve pėrfshihen Shardanat. Populli i Shardanėve, qė sipas interpretimeve tė studjuesėve Schachermeyr dhe Bonfante mendohej se ishin njerėz me origjinė ilire, tė shtyrė nga nevoja u spostuan drejt deltės sė lumit Nil, pėr tu drejtuar mė vonė drejt Palestinės. Janė tė shumta tė dhėnat qė na sigurojnė se kjo dyndje ka ndodhur: qyteti i Sarda (Shudah i sotėm), fisi i Sardeates ose i Ardiejve, qyteti Pelastae nga ku kemi emrin etnik Pelaestini ose Pelasgi, etj, etj.
http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/06/illyricum-300x244.jpg (http://www.albobserver.com/2012/06/interviste-me-profesor-alberto-g-areddu-autor-i-librit-origjina-shqiptare-e-qyteterimit-ne-sardenje/illyricum/)Brunilda Ternova: Mendoni se mund tė organizohen edhe sipėrmarrje tė tjera – jo vetėm publikime studimesh por edhe sipėrmarrje akademike – pėr tė hedhur mė shumė dritė mbi kėto argumente qė zbulojnė misteret e tė kalurės sė popujve tanė?
Prof. Alberto G. Areddu: Patjetėr. Ėshtė e nevojshme qė studjuesit shqiptarė tė merren me “Gjėrat Sarde” pėr tė parė nėse edhe ata, nga ana e tyre, identifikojnė bėrthama tė pėrbashkėta qytetėrimi. Gjithashtu, shpresoj qė edhe ne nga ana jonė – qofshim ose jo akademikė por thjesht kureshtarė, ose eksperimentues tė arsyeshėm pa paragjykime dhe tė pajisur me dritėn e llogjikės – tė merremi me “Gjėrat Shqiptare”, duke studjuar nė menyrė mė tė thelluar dialektet, traditat dhe toponimet shqiptare.
Fatkeqėsisht paguajmė njė peshė negative: jemi popuj tė vegjėl nė numėr dhe nuk e di sesa do tė ishim tė gatėshėm si nė Shqipėri ashtu edhe nė Sardenjė tė thelloheshim mbi kėto lidhje delikate.
Brunilda Ternova: Cili ėshte mesazhi juaj pėr lexuesin shqiptar dhe cili do tė jetė argumenti i veprės suaj tė ardhėshme?
Prof. Alberto G. Areddu: Njėra nga dėshirat e mia kulturore do tė ishte zhvillimi i njė rryme edhe jashtė Shqipėrisė, qė tė rivlerėsojė antikitetin ilir, ashtu si ka ndodhur pėr popullsitė e tjera antike indoeuropjane gati tė harruara si psh. rasti i sagave kelte.
Dėshira ime shkencore ėshtė qė nė studimin e ardhėshėm tė thelloj disa aspekte tė rindėrtimit historik dhe kulturor tė lėna nė harresė gjatė studimit “Origjina Shqiptare e qytetėrimit nė Sardenjė”, pra tė sjell jo vetėm fjalė por edhe objekte, tradita, ndėrlidhje reciproke dhe simbole.
Mė lejoni tė ndahem nga ju duke pėrdorur njė fjalė pėrshėndetėse tipike shqiptare: falem, qė sipas tė madhit Eqrem Ēabej rrjedh nga latinishtja CHALARE e ruajtur edhe sot nė gjuhėt Sarde dhe Korse nė vlerėn origjinale “zbres” (falare). Faleminderit tė gjithė juve!
Brunilda Ternova: Faleminderit Juve Professor Areddu pėr kėtė intervistė shumė tė kėndėshme!

Dardanesha
27-12-12, 13:36
Piramida e parė dhe mė e madhe nė botė ishte ilire

Sarajevė, 27.12.2012 12:02

Njė zbulim i fundit ka nxjerrė nė pah se piramida mė e vjetėr nė botė e gjetur deri tashti ėshtė ngritur nė Bosnjė dhe ėshtė ndėrtuar nga ilirėt. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga njė dokumentar i transmetuar nga televizioni History Channel, dhe ka demonstruar pamje nga piramida afėr qytetit Visoko nė Bosnjė, piramidė qė ka dy tė veēanta.

Sė pari ėshtė mė e larta dhe mė e madhja nė botė, por edhe mė e lashtė se piramidat e Egjiptit. Sė dyti, sepse kjo piramidė ėshtė ndėrtuar nga ilirėt dhe baza materiale e pėrdorur ka qenė beton, duke demonstruar se 12 350 vjet mė parė, kur ėshtė ndėrtuar kjo piramidė, civilizimi ilir ka qenė dukshėm mė i pėrparuar se qytetėrimet e tjera.

Dr. Semir Osmanagiq, arkeolog boshnjak, e pohoi kėtė fakt nė dokumentar si dhe vlerėsoi se nė qoftė se kjo piramidė do tė zbulohej tėrėsisht (sepse ajo ėshtė mbuluar me dheun ku rriten barishtet, atėherė historia botėrore do tė ndryshonte sepse ilirėt dhe kultura e tyre ka qenė kaq e zhvilluar saqė ai beton i piramidave ka 12 350 vjet dhe ėshtė ndėrtuar nga qytetėrimi ilir, qė kuptohet qartėsisht se ka qenė shumė mė i avancuar se ē’jemi ne sot.


Kjo teori e arkeologut Osmanagiq padyshim na bėnė tė ndjehemi krenarė pėr prejardhjen tonė, shkruan portali Zhurnal.

Zero Cool
09-03-14, 14:19
Nė Korēulė janė gjetur artefakte befasuese: Ilirėt ishin superiorė ndaj grekėve



http://www.knninfo.com/repository/images/kocule.jpg




Mendohej se grekėt kanė vendosur mbi zhvillimet politike e ekonomike nė ishujt kroatė.

Por, kėro artefakte udhėzojnė nė njė bashkėsi tė fuqishme lokale ilire, e cila ka pasur ndikim vendimtar nė zhvillimet politike tė hapėsirės pėrreth - shkruan e pėrditshmja kroate Slobodna Dalmacija nė portalin e saj nė internet

Tė premtėn arkeologėt dr. sc. Dinko Radiq dhe dr. Igor Borziq nė varrezėn afėr varrezės tek rrėnojat e lashta nė Kopila nė afėrsi tė Blatos nė Korēulė duke zbuluar shtresė pas shtrese kanė hasur nė gjetje tė vlefshme, tė cilat do tė mund ta ndryshojnė historinė nė libra mėsimi.

Janė gjetur dhjetra enė helene, e nė tė njėjtėn hapėsirė, jo mė tė madhe se gjysmė metri katror, ėshtė gjetur njė sasi e madhe e eshtrave njerėzor, pastaj stoli bronzi nga shekulli I apo II para Krishtit.

- Pėrfundimi ynė preliminar ėshtė se ėshtė fjala pėr persona tė rinj. Enėt kryesisht janė tė thyera, qė ne e vėmė nė lidhje me devastimin e nekropolit nė fillim apo fund tė shekullit XIX. Poenta ėshtė nė atė se po gjejmė enė tė pastra greke nė njė histori e cila s'ka tė bėjė fare me grekėt. Ky zbulim ka rėndėsi tė madhe pasi qė kultura ilire ka qenė nė nivel mė tė ulėt se ajo greke, ndėrsa zbulimi tregon se ilirėt megjithatė i kanė pėrvetėsuar njė pjesė tė madhe tė trashėgimisė sė civilizimit grek - thotė Dinko Radiq.

- Deri mė tash ėshtė menduar se pas ardhjes sė grekėve nė kėta ishuj ata kanė vendosur mbi ndodhitė politike e ekonomike. Por, kėto artefakte udhėzojnė nė njė bashkėsi tė fuqishme lokale ilire, e cila ka qėndruar deri nė vitin e tridhjetė para Krishtit dhe nė tė vėrtetė janė ilirėt ata qė kanė pasur ndikim nė zhvillimet politike tė hapėsorės pėrreth, qė ėshtė befasi e llojit tė vet dhe deri mė tash as qė ėshtė supozuar ndonjėherė - ka thėnė i entuziazmuar arkeologu Dinko Radiaq.

- Rėndėsia e zbulimeve tė djeshme ėshtė e madhe - shton docenti nė Degėn pėr arkeologji nė Zarė, dr. Igor Broziq, duke kontrolluar dhe prekur ēdo milimetėr tė dheut nga Sonda 3., si forenzikėt e CSI-sė.

-Tash disponojmė me shumė mė shumė fakte dhe dėshmi mbi kulturėn materiale tė popullsisė lokale. Ata kanė shfrytėzuar keramikėn mė tė bukur helenike, tė prodhuar nė Italinė jugore dhe nė Vis (Issa). Kjo tregon shkallėn e lartė tė helenizimit tė kulturės materiale. Mund tė themi me siguri se nė Korēulė ka jetuar njė bashkėsi lokale e fuqishme dhe e pasur ilire, ndėrsa mbi fuqinė e saj ushtarake flet sasia e madhe e gjtur e armėve tė hekurit, para sė gjithash shtizave. ėshtė e qartė, krahas fuqisė ushtarake lehtė mund tė ndėrlidhet edhe pavarėsia politike - thotė Borziq.

Punimėt janė nė vazhdim, nė dritė tė ditės po nxjerrin gjetje qenėsore dhe tė rėndėsishme si stoli broniz, madje edhe sferė plumbi, e cila sigurisht ėshtė hedhur me llastik. Enėt tash pėr tash janė tė formave tė panjohura, e me kėtė nuk dihet as destinimi i tyre.

Kėta shkencėtarė tė palodhshėm kanė konstatuar se varreszat e ilirėve lokalė kanė qenė tė ndėrtuara me pllaka guri, kurse fundi i tyre ėshtė i mbuluar me zall tė pastėr tė bukur tė detit.

Vazdhimi i hulumtimeve do tė jep njohuri edhe mbi mėnyrėn e varrimit, kultet e kulturėn materiale tė banorėve lokalė ilirė nė kohėn e cila i paraprin dominimit romak nė Korēulė dhe nė pjesėn tjetėr tė Dalmacisė.