PDA

View Full Version : Idealet e lirisė


Zero Cool
15-10-11, 19:50
http://a7.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc7/304217_281183678578304_100000600235873_1140403_179 4404586_n.jpg



Karakteristikat e pergjitheshme
..."A i shehposhtė atje n’Prizren,
njata burra mbledhė n’Kuvend ?
po janė krenėt e Shqiptarisė
krenėt e Gegėve e tė Toskėnisė,
qi kanė dalun nė kėtė dhe,
me lidhė besė, me lidhun fe,
edhe n’armė kėta me u shtėrngue,
europės fjalen me ia poshue...."
At. Gjergj Fishta
IDEALET E LIRISĖ
BETIMI

Unė luftėtar i UĒK-sė,
nė emėr tė popullit tim dhe
tė armės betohem se do tė jem
besnik i Luftės Nacional ēlirimtare
i papėrkulur deri nė fund,
i gatshėm nė ēdo ēast qė tė mos
kursej as jetėn time pėr Ēlirimin
e Kosovės dhe tė viseve tė saj
nėn robėri deri nė bashkimin e
tyre me Shqipėrinė. Si atdhetar
shqiptar do tė luftoj deri nė pikėn
e fundit tė gjakut kundėr
pushtuesve dhe gjithė trdhtarėve
tė vendit tim.Unė sdo ta lėshoj
armėn nga dora deri sa tė mos
mbetet asnjė ushtar pushtues dhe
deri sa tė mos shfarosen armiqtė
e popullit tim. Nė emėr tė fitores
sė lirisė dhe tė bashkimit tė
atdheut do tė bindem dhe do tė
zbatoj urdhėrat e komandantėve
dhe tė udhėheqėsve politik e
ushtarakė qė kanė pėr qėllim
asgjėsimin pėrfundimtar tė
pushtuesve dhe tradhtarėve
tejendanė trojeve shqiptare tė
pushtuara. Deri nė fund tė
jetės do tė jem luftėtar trim nė radhėt
e UĒK-sė, besnik i komandantit
dhe shokėve tė idealit tim. Nė
rast se shkel betimin, unė jam
gati tė pranoj dėnimin qė mė jep
ligji ushtarak i luftės.Nėse
tradhtoj luftėn e nisur le tė bjer
mbi mua mallkimi i nėnės time,
i atdheut, i popullit dhe plumbi i
shokėve tė mi.
Betohem!
KARAKTERISTIKAT E PĖRGJITHSHME
Levizja pėr Pamvarsinė e Kosovės , qė i ka rrėnjet kontuniele nė pėrpėjekjet
gjatė historisė tė kombit tonė pėr tė jetuar i lirė nė trevat e veta etnike nuk
u ndėrpre kurr. Idealet e lirisė kombėtare nė mnyrė tė organizuar kanė
zanafilljen e vetė nė kontinuitet qė nga Lėvizja e madhe kombėtare, politike e
ushtarake, pėr bashkimin e tė gjitha trojeve shqiptare, e njohur mė emrin Lidhja
Shqiptare e Prizrenit*. Lidhja Shqiptare e Prizrenit ėshtė e para organizatė
politike gjithėshqiptare. Nė Historinė tonė, Lidhja e Prizrenit ėshtė ngjarja mė
e madhe pas Kuvendit tė Lezhės qė u mbajt mė 1444 nė udhėheqjen e Heroit
Kombėtar Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu. Ndryshe quhet Besėlidhja e Prizrenit se
aty patriotėt u lidhėn me besa-besė pėr tė fituar Pavarėsinė e Shqipėrisė.
..."A i sheh poshtė atje n’Prizren,
njata burra mbledhė n’Kuvend ?
po
janė krenėt e Shqiptarisė.
krenėt e Gegėve e tė Toskėnisė,
qi kanė dalun
nė kėtė dhe,
me lidhė besė, me lidhun fe,
edhe n’armė kėta me u
shtėrngue,
europės fjalen me ia poshue...."
At. Gjergj Fishta

*Mbledhja ėshtė mbajtur mė 10 qershor 1878 dhe ka zgjatur dy javė;
Aty ėshtė aprovuar Memorandumi mbi autonominė e Shqiperisė, nė tė cilen do tė
hynin krahinat qė nga Novi Pazari deri nė Janinė e Prevezė*. Lidhja e Prizrenit
fitoi atributet e njė Qeverie tė Pėrkohėshme. Gjatė jetės sė saj ajo synoi nė
mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė Shqipėrisė, ēlirimin kombėtar dhe atė
kulturor si dhe nė formimin e njė shteti autonom kombėtar.
Lidhja Shqiptare e Prizrenit u themelua dhe veproi nė njė nga ēastet mė
dramatike qė kaluan shqiptarėt gjatė shekujve tė sundimit osman, nė kohen kur
Rusia Cariste mė Traktatin e Shėn Stefanit dhe Fuqitė e Mėdha mė vendimet e
Kongresit tė Berlinit, jo vetėm qė nuk e trajtuan Shqipėrinė si subjekt tė
drejtash kombėtare, por shkuan dhe mė tej, vendosen tė copėtonin trojet e
shqiptarėve nė dobi te monarkive
fqinjė. Epilogu i vendimeve tė Kongresit tė
Berlinit pėr shqiptarėt do tė jetė tragjik. Viset e banura mė shqiptarė tė
Tivarit, Ulqinit, Plaves, Gucisė dhe
Podgoricės iu dhanė Malit te Zi, kurse
Serbisė ato tė Toplicės e Kosaonicės, pėrkatsisht tė Vranjės, Leskovcit,
Prokuplės, Kurshumlisė, Krushevcit e Nishit. Vetem nė viset qė iu dhanė Serbisė
e Malit te Zi u shkatrruan 6.000 lokalitete shqiptare , u vranė mbi 70.000
shqiptarė dhe u shperngulen rreth 300.000 tė tjerė. Nė kėto rrethana dramatike
Lidhja Shqiptare e Prizrenit mori pėrsipėr detyrėn historike dhe, duke ecur nė
traditen popullore shqipėtare, nuk ishte njė pėrseritje e thjeshtė e kuvendeve
tė mėparshme, por njė ngjarje qė i tejkaloi paraardhėset nga shumė pikėpamje.
"Me kongresin e Berlinit dhe paqėn e Shėn Stefanit neve e kuptuam shumė mirė se
me ēėshtjėn tonė u dashka qė tė merremi vet, se lirinė kurrkush nuk ta falė, se
lirinė duhet ta fitojmė vet, me gjak."

Zero Cool
15-10-11, 19:50
Abdyl Frashėri
Lidhja Shqiptare e Prizrenit, nė njė situate tepėr tė rėndė, zgjodhi mė
pjekuri nyjen strategjike pėr levizjen kombėtare shqiptare, domosdoshmerinė e
kryengritjes sė armatosur kundėr Portės sė Lartė pėr ēlirim kombėtar dhe
formimin e shtetit shqiptar, pėr pėrballimin e sfides sė rrezikshme qė pasonte

nderhyrjen ushtarake tė monarkive fqinje pėr t`i copetuar trojet
shqiptare ndėrmjet tyre. Lidhja Shqiptare e Prizrenit i dha rėndėsi parėsore
luftės pėr shpetimin e terėsisė territoriale tė vendit nga copėtimi, pėr tė
pėrvijuar dora-dorės bashkimin e shqiptarėve nė njė vilajet tė vetėm dhe mė pas
krijimin e njė shteti tė pavarur shqiptar.
"…Qellimi i Kuvendit ėshtė
qė t`ua presim hovin armiqve
tė pa shpirt,
duke lidhur besėn
shqiptare dhe duke u betuar qė
t`i mbrojmė mė gjak
trojet qė
na i kane lenė gjyshrit dhe
stergjyshrit tanė…"*
Abdyl Frashėri
Ndonėse pėrfaqėsuese e njė vendi tė vogėl, tė robėruar nga njė zgjedhė
shekullore, Lidhja Shqiptare e Prizrenit i detyroi Fuqitė e Mėdha tė rishikonin
tri
herė vendimet e tyre te prera, tė cilat u sfiduan nga rezistenca e saj.
Idealet e Lidhjės sė Prizrenit nuk u shuan kurrė. Pėrpjekjet pėr realizimin e
detyrave tė parashtrura vazhduan nė kontinutet.
___________________________
*Nga fjalimi i ēelėjes se Kuvendit tė
Prizrenit mė 10 qershor l878.-
Duke qenė sė rreziku i copėtimit tė tokave shqiptare po rritej dhe
kėrkesat pėr autonomi nuk po merreshin parasysh, rrethet shqiptare shtruan si
detyrė krijimin
e njė organizate tė re, si ajo e Lidhjes sė Prizrenit, qė tė
pėrfshinte tė gjithė vendin dhe tė vihej nė krye tė Levizjes Kombėtare.
Pėrpjekjėt e para filluan qė nė vjeshtėn e vitit 1896. Nė krye tė kėsaj nisme u
vu Haxhi Zeka, njė nga udhėheqėsit mė tė shquar tė Levizjes Kombėtare nė
vilajetin e Kosovės dhe nė mbarė Shqipėrinė.
Atdhetarėt shqiptarė, tė udhėhequr nga Haxhi Zeka, arriten tė hidhnin
thėmelet e njė lidhjeje tė re. Nė Pejė u mblodh njė kuvend i madh, ku morėn
pjesė rreth 500 veta tė ardhur kryesisht nga vilajeti i Kosovės, si dhe disa
pėrfaqėsues tė vilajeteve tė Manastirit e tė Janines. Nė kėtė kuvend u formua
lidhja e re shqiptare qė u quajt Lidhja e Pejės
ose Besa-Besė*. Kuvendi
shpalli gjithashtu Besėn pėr njė vit, mė qellim qė tė ndėrpriteshin hakmarrjet,
grindjet etj.
____________________
*Kuvendi i Lidhjes sė Pejės u mbajt mė 23 janar
l899
Pas formimit tė Lidhjes, Haxhi Zeka dhe patriotėt e tjerė, brenda dhe jashtė
atdheut, bėnė pėrpjekje pėr tė shtrire atė edhe nė krahinat e tjera.
Njėkohėsisht u bėnė pėrpjekje pėr tė organizuar njė kuvend tė pėrgjithshėm
shqiptar, ku do tė miratohej programi kombėtar i Lidhjės. Mė anė tė shtypit
shqiptar dhe te thirrjeve drejtuar popullit kėrkohej bashkimi rreth Lidhjės sė
Pejės dhe programit pėr autonomi.
"… Dil e piqu n`Haxhi Zekėn,
Grish Kosovėn bashko Rekėn
Lesho kushtrim
n`Toskė e n`Gegė
Mblidhnu tok si kokrrat n`shegė…"
At. Gjergj Fishta

Pikėrisht nė kėtė kohė Sami Frasheri botoi veprėn
,,Shqipėria ē'ka qenė, c'ėshtė e ēdo tė bėhetė ?'' Nė tė Samiu jo vetėm qė
pėrshkruante gjendjėn e vėshtirė tė Shqipėrisė dhe rreziqėt qė i kanoseshin nga
armiqtė e jashtėm, por tregonte edhe rrugėn qė duhej tė ndiqte populli shqiptar
dhe levizja e tij kombėtare.
Samiu shtronte nevojėn e sigurimit, nė fillim tė
autonomisė, e pastaj tė pavaresisė sė plotė.
..." Qysh tė mos ketė shqiptari tė drejtė
tė shkruajė e tė kėndojė gjuhėn
e tij nė vendin e
tij, kur gjithė kombet e kanė kėtė te drejtė dhe
njeri
s“i ndalon? Pse shqiptarėt tė jenė tė mėrguar
nga njė e drejtė qė e kanė
gjithė kombet e dheut?
Tė mos mundin tė shkruajnė e tė mėsojnė gjuhėn e
tyre, po tė tjera kombe tė huaj tė vijnė e t“u hapin
shkollat nė gjuhėrat e
tyre e t“u kthejnė kombėrinė e gjuhėn e tyre? Janė kaq tė dobėt
shqiptarėt?
Ja! njė mijė herė jo"...!

Zero Cool
15-10-11, 19:51
Sami Frasheri
E shqetėsuar nga formimi i Lidhjes sė Pejės dhe nga zgjėrimi i
veprimtarisė sė saj, qeveria e Stambollit nxori njė numer urdhėrash pėr tė
ēarmatosur shqiptarėt dhe pėr tė shtypur Lidhjen. Qeveria osmane ndaloi
mbledhjen e kuvendit tė pėrgjithshėm, qė do tė mbahej nė Prizren nė maj 1899.
Nė fillim Lidhja e Pejės u qendroi presionėve tė Portės sė Lartė, madje ajo
filloi luftėn e armatosur kundėr administratės osmane, pėr ta zėvėndėsuar ate mė
administratė shqiptare. Nė
rrethana tė tilla, gjatė viteve tė para tė shek.
XX, levizja e armatosur mori pėrpjesėtime mjaft tė gjėra. Dhjetėra pėrleshje tė
armatosura u bėnė nė rrethet e Shkodrės, Pejės, Mitrovicės, Prishtinės,
Prizrenit, Gjakovės, Lumės, Dibrės, Mirditės, Pukės, etj.
Atėherė Porta e Lartė dergoi forca tė mėdha ushtarake kunder Lidhjes sė Pejės
dhe e shtypi ate. Megjithatė ajo shenoi njė ngritje tė re nė Levizjen Kombėtare
Shqiptare.
Nė funksionin e detyrave strategjike Lidhja Shqiptare e Prizrenit, Besėlidhja
Shqiptare e Pejės dhe kuvende e levizje tė tjera kombėtare diten tė shkrijnė nė
njė llogor tė vetm ballafaqimin politik mė pėrleshjen e armatosur, armėn e
ideologjisė, aksionin e masave, luftėn e memorandumeve mė betejen diplomatike.
Gjatė disa dekadave levizja kombėtare shqiptare nuk u zhvillua vetėm nė
frontin politik, diplomatik e ushtarak, por edhe nė atė kulturor. Ajo ishte e
para levizje kombėtare ēlirimtare, e cila nė luftė "mė pushkė e mė penė",
pjesėrisht arriti tė mėvetėsoi njė pjesė tė territorit tė vet nė vitin 1912 mė

shpalljen e pamvarsisė sė Shqiprisė dhe ngritjen e Flamurit kombėtar tė
shtetit shqiptar tė udhėhequr nga Gjergj Kastrioti Skenderbeu, pas 450 vjet
robėrie turke. Por, Konferėnca e Ambasadorėve tė Londrės
(dhjetor 1912-gusht
1913) nuk pranoi asnjė kėrkesė shqiptare pėr njohjėn e Shqipėrisė nė shtrirjėn e
saj etnike dhe historike dhe krijoi njė "Shqipėri" mė tė vogėl sė njė e treta
pjesė e Shqipėrisė Etnike,
njė Shqipėri gati sa Vilajeti i Manastirit, njė
Shqipėri shumė mė tė vogėl sė Vilajeti i Kosovės.
Homeri i kombit shqiptar,
Patėr Gjergj Fishta, i nevrikosur nga veprimi antishqiptar i paarsyeshem i
Evropės, nė tė mirė tė interesave tė pansllavizmit rus dhe tė panortodoksisė
sllavo-greke, i indinjuar shau:
"… Uh Evropė, ti kurvė e motit;
Po a kėsaj i thonė besė e Zotit;
A
kjo asht shejė e qytetnisė;
M’i da tokat e Shqypnisė;
Mė ua dhanė klyshėve
tė Rusisė…"
Shqipėtaret iu nėnshtruan gjenocidit tė paparė serbo-grek. Shqipėtaret mė
siguri do tė ishim populli mė numerik i Ballkanit po tė mos ishte ploja
serbo-sllavo-bizantine qė u krye mė mizori tė pashembullta gjatė kėtyre 86
viteve tragjike.

Mbledhjės historike tė Prizrenit, tė Pejės e tė tjera u
parapriu Levizja e Rilindjes Kombėtare, e cila realizoi nė shkallė kombėtare
bashkimin e kombit shqiptare. Kultura kombėtare e Rilindjes zbuloi boten
shqiptare mė gjithė madhėshtinė dhe tragjizmin e historisė sė saj. Ajo zbuloi
njė tė kaluar sa tė lavdishme e heroike aq edhe te dhimbshme e tė pėrvuajtur,
ajo zbuloi
ekzistencėn nė mjerim dhe mbrapambetje tė popullit, por edhe
aftėsinė e njė populli, qė qendronte i pamposhtur e i paperkulur pėrballė
rrebėsheve dhe fortunave mė tė rėnda tė historisė. Ajo zbuloi jetėn, traditen,
zakonet, psikologjinė e njė populli luftėtar, punėtor, trim e guximtar mė
shpresa pėr njė tė ardhme tė ndritur.
Kultura kombėtare e Rilindjes, para emėrtimeve "arnaut", "kaur", "toskė",
"gegė", "musliman", "korēar", "mirditas", qė pėrdornin tė huajt,
zbuloi
shqiptarin dhe u dha njė emėr tė
perbashkėt, emrin e Shqipėrisė, trojeve ku
nga kohėrat parahistorike kishin jetuar brez pas brezi gjyshėrit dhe

stergjyshėrit . Kjo kulturė ishte faktor zgjimi i vetedijes kombėtare e i
pėrgjegjėsisė sociale pėr fatet e kombit, ajo i dha njė kuptim krejt tė ri jetės
sė shqiptarit, i kultivoi krenarinė kombėtare,
i dhuroi dinjitetin e
pėrkatėsinė kombėtare, tė ciles poeti i kendoi:
"…Ti, Shqipėri, mė jep nder,
mė jep emrin shqiptar,
Zemrėn ti ma
gatove
plot mė deshirė e mė zjarr…".
Naimi Frasheri
Koha e Rilindjes ishte pėriudha kur kombi ynė vendosi dhe hyri nė lidhje
intensive mė kulturėn pėrparimtare botėrore. Ndėrkohė, rilindasit e vleresuan
lart kulturėn popullore sepse sė pari ajo e zbulonte popullin tonė si njė forcė
kulturore krijuese, si deshminė mė tė rėndėsishme tė lashtėsisė, autoktonisė,
vazhdimėsisė dhe origjinalitetit tė ekzistencės, tė historisė dhe tė jetės sė
popullit, tė kombit tonė. Ata ēmonin ne kulturen popullore frymėn e saj
kombėtare, e vlerėsonin atė si bartėse tė vetme tė idealeve demokratike, si njė
mjet tė edukimit patriotik, si njė mjet tė bashkimit tė popullit.
Shpirti i gjallė i kulturės sė re u bė nacionalizmi shqiptar, ideja e
shqiptarizmės, e formuar nga Pashko Vasa nė "Marsejezėn" shqiptare "Moj
Shqipni,
e mjera Shqypni", qė tingėlloi e fuqishme dhe krenare nė rreshtat e
luftėtarėve tė Lidhjes sė Prizrenit qysh nė orėt e para tė saj.
Ēoniu, o shqyptarė, prej gjumit ēoniu,
tė gjithė si vllazėn nė nji besė
shtrėngoniu,
edhe mos shikoni kisha e xhamia,
fe e Shqyptarit asht
Shqyptaria.
Qysh prej Tivarit deri nė Prevezė,
gjithkund lėshon diell e
vep' e rezė,
ashtė toka jonė, tė parėt na e kanė lan,
kush mos na e prek,
se desim, t'tanė.
Tė desim si burrat qė diqne motit,
e tė mos marohna
pėrpara Zotit.

Zero Cool
15-10-11, 19:51
Pashko Vasa
Ideja e shqiptarizmės nė kohėn e Lidhjes Shqiptare pėrbėnte aktin e parė dhe
mė tė rendėsishėm tė emancipimit tė madh tė kultures kombėtare. Andaj ishte
thirrja qė shqiptarėt mos ti ndajė kisha e xhamija, por tė gjithė t'i bashkoi
shqipėtaria. Nė krye tė hierarkisė sė vlerave kulturore kombėtare vuri ajo
pavarėsinė, lirinė dhe pėrparimin e atdheut.
Rilindja Kombėtare, sė bashku mė idetė qė do tė frymėzonin popullin shqiptar
nė luftėn ēlirimtare, perpunoi dhe rrugėt e ēlirimit dhe parullat politike tė
tij. Parulla qendrore e kohės, ajo qė i pėrgjigjej mė sė miri momentit dhe nga i
cili varej nė njė shkallė tė gjėrė suksesi i luftės ēlirimtare shqiptare, ishte
parulla e bashkimit, e unitetit politik dhe luftarak tė tij.
Motoja e mendimtarėve tė Rilindjes Kombėtare, e tė gjitha orientimeve tė
tyre, u bė vargu i famshėm i Pashkos "Feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria", qė
mori vlerėn e njė parulle politike dhe qė zuri vendin qėndror tė tė gjithė
propagandės patriotike dhe ēlirimtare gjatė gjithė dekadave.
Nė vazhdimsi shqiptarėt qė mbėtėn nėn okupim tė shteteve sllave vazhduan
rezistencėn dhe pėrpjekjėt pėr ēlirim nė mėnyra e forma adekvate
rrethanave
ekzistuese. Pas luftės sė parė botrore, e nė veēanti pas formimit
tė Mbretrisė Serbe, Kroate e Sllovene, mė 1918, pozita e shqiptarėve u bė shumė
mė e padurushme sė gjatė sundimit turk. Jugosllavija borgjeze u bė burg i
vertetė pėr pjestarėt e kombit shqiptar. Zbatohej politik e asimilimit kombėtar.
Kundėr shqiptarve ushtrohej presion i vazhdushem ekonomik e politikė nėpėrmes
politikės agrare e kolonizuese. Nė kushtet tė kėtilla tėpėr tė vėshtira, ku
shqiptarėt torturoheshin dhe likvidoheshin pamėshirė, patriotet shqiptare
formuan Komitetin e Mbrojtjės Kombėtare mė qendėr nė Shkodėr* Kryetar u zgjodh
Hoxhė Kadri Prishtina. Nė kuader tė kėsaj levizje vepronin patriotet e shquar,
si Hasan Prishtina,
Bajram Curri, Azem Bejta, Bedri Pejani, Avni Rrustemi
etj. Luftuan mė vendosėshmėri pėr sendertimin e Shqiprisė etnike tė pamvarur.
Udhėheqėn shumė beteja pėr shpetimin e Kosovės e viseve tjera shqiptare nga
shtypja e pamshirėshme e Mbretrisė Jugosllave.
Njė prej formave tė
rrezistencės ishte Lėvizja Kaēake. Ajo ishte njė levizje ēlirimtare qė luftonin
kunder pushtetit antipopullor tė Jugosllavisė borgjeze dhe tradhėtatrėve tė
kombit, tė ashtuqujtur "poverinik" ( tė besurit) tė krajlit.
___________________________
* Komiteti i Mbrojtjes Kombėtare u formua mė 1
maj l918 nė Shkoder.
Gjatė Luftės sė dytė Botėrore u bėnė pėrpjekje tė parreshtura pėr liri dhe
bashkim kombėtar. Nė vitin 1939 formohet Lėvizja e Ballit Kombėtar. Nė vitin
l942 Mithat Frasheri publikoi Programin e kėsaj organizate, qė pėrmbante 10
pika, mė moton:

" Nė robni puna e jonė ėshtė lufta
Nė liri lufta e
jonė ėshtė puna"
Nė Kosovė nė kėtė periudhė veprojnė disa Organizata Ēlirimtare qė nė
programėt e tyre kishin bashkimin e trojeve shqiptare dhe luftimin e komunizmit
si ideologji dhe rend shoqėror. Gjatė dhe pas pėrfundimit te Luftės sė Dytė
botėrore veproi organizata politiko ushtarake Besa Kombėtare, qė i rezistoi
regjimit komunist mė armė nė dorė duke shpresuar sė do ta shpėtoi popullin
shqiptarė nga robėruesit e rinjė komunist dhe pėr bashkimin e trojeve etnike
shqiptare. Pėrsonalitetėt mė
tė dallura nė krye tė kėsaj levizje kombėtare
ishin Gjon Sereqi e Ymer Berisha. Nė Kuvendin e kėsaj Levizje qė u mbajt nė
Dobėrdol tė Klinės, nė gusht 1945, nga ana e pėrfaqėsuesve tė tė gjitha aradhave
tė armatosura Ymer Berisha u zgjodh udhėheqės politik i Lėvizjes, kurse Uke
Sadiku udhėheqės i tė gjithė luftetarėve tė rezistencės nė Kosovė. Gjatė gjithė
kohės Ymer Berisha qendroi me luftetarėt e ēetės qė i udhėheqėte atdhetari,
trimi e patrioti i shquar i Lugut tė Drinit, Ndue Pėrlleshi nga Jagoda e Klinės.
Ymeri u vra tradhėtisht nga OZN-a nė vitin 1946 nė afersi tė fshatit Hereq tė
Gjakovės.

Njėra prej lėvizjeve mė tė rėndėsishme pėr ēlirim kombėtar
ishte Lidhja e Dytė e Prizrenit. Kuvendi themelues i Lidhjes sė Dytė tė
Prizrenit u mbajt nė Prizren nė muaji shtator 1943, mė ē`rast Bedri Pejani u
zgjodh kryetar i kėsaj Lidhje. Lidhja kishte mbi 10.000 luftetarė tė cilet mė
guxim e vendosėshmeri u pėrpoqėn pėr krijimin e Shqiprisė etnike aq sa duhet tė
ishte nė kufit e sajė natyror. Zhvillohen luftime tė parreshtura nė mbrojtjen e
popullit shqiptar tė rrezikuar nga ēetnikėt e partizanėt nė shumė mese (Plavė,
Guci, Novi Pazar, Tutin etj.).
Gjatė luftės sė dytė botėrore, pėrfaqėsuesit e popullit shqiptar dhe te
ushtrisė u mbledhėn nė konferencėn e njohur historike tė Bunjajit ku ėshtė
vendosur, qė Kosova pas luftės, t`i bashkohet Shqiperisė*. Nė kėtė mbledhje
ishin tė pranishėm edhe pėrfaqėsuesit e shtetit serb tė cilėt mbėshtesin kėtė
vendim. Pas ēlirimit tė vendit nga pushtuesi gjerman, shteti sllavo- komunist nė
Kosovė vendosi pushtetin ushtarak.* Nė njė situatė tė kėtillė u imponue Kuvendi
"pėrfaqėsuesve" tė Kosovės e Metohisė nė Prizren, mė ērast u prue Rozoluta qė
Kosova e Metohija tė i bashkangjitėt njėsisė federale tė Serbisė, mė ēka u
tradhtuan vendimet e Konferencės sė Bunjajit.*
Gjatė Luftės sė dytė botrore si dhe nė vitet e para pas pėrfundimit tė luftės
shqiptaret iu nenshtruan njė terrori tė eger. Nė Kosovė dhe nė viset e tjera
shqiptare tė aneksuara Jugosllavisė avnojiste, njėsitė
ushtarake
ēetniko-komuniste nė emėr tė Luftės
Nacionalēlirimtare dhe
"bashkim - vėllazėrimit" bėnė aktet mė mizore tė vrasjeve nė masė tė
shqipėtarėve, si nė Drenicė, Gjilan, Ferizaj, Llap, Kaqanik, Istog etj. Madje u
organizua edhe ploja mbi rekrutėt shqiptare tė mobilizuar mė dekrete tė
pushtetit ushtarak. Nė Vėrshac, mė l mars 1945 u pushkatuan disa dhjetėra rekrut
shqiptarė, kurse nė prillit -maj 1945 nė marshutėn Prizrėn-Tivar-Dubrovnik rreth
4.000 rekrut shqiptarė u vranė, pothuja gjymsa prej tyre nė njė vend dhe nė tė
njėtėn kohė nė Tivar. Tė dhėnat flasin pėr faktin sė deri ne vitin 1951, kur e
thyen rezistencėn e armatosur shqiptare antijugosllave, ushtria dhe policia
jugosllave - serbe, maqedone e malazėze, likuidoi, vrau dhe zhduki mbi 70.000
veta.

Zero Cool
15-10-11, 19:52
*Konferenca e Bunjajt ėshtė
mbajtur mė 31 dhjetor 1943dhe zgjati 3 ditė.
*Komandanti Suprem i UNCJ
J.B.Tito, mė 8 shkurt 1945 urdheroi qė nė Kosovė tė vendoset pushteti
ushtarak.
* Kuvendi nė Prizrėn u mbajt mė 8,9 e 10 korrik 1945.-
Pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botrore dhe mbetjes sė Kosovės nė
kuadėr tė Serbisė, pozita e shqiptarve ishte e rėndė, mė plotė vėshtėrsira e
sakrifica edhe pse disa procese ishin mė tė volitshme sė nė Jugosllavinė e
paraluftės. Ishte pėriudha e ashtuqujtur e rindėrtimit tė vendit tė shkatrruar
nga lufta. Shqiptarėt ishin tė obliguar tė angazhohen nė shumė akcione tė
ashtuqujtura "vullnetare" dhe ishin tė detyruar qė shtetit tė i dorzojnė
prodhimet e tyre bujqėsore si "tėprica" edhe pse nuk kishin as pėr nevoja
elemntare pėr mirėmbajtjen biologjike tė familjės. Ripushtuesit e rinjė,
komunistėt jugosllavė, lejuan arsimimin nė gjuhen
shqipe, por jo shkollėn
shqiptare. Shkollat e hapura kishin pėr qėllim tė kultivonin tė shqiptarėt
ndjenjėn jugosllave, "patriotizmin jugosllav". Koha provoi sė ndjenja kombėtare
shqiptare dhe atdhetarizmi shqiptar nuk mund tė luhatėshin e lėre mė tė
mposhtėshin nga ideologjia e komunizmit jugosllav.
Pėr derisa dera e atdheut, Shqipėrisė u mbyll me dry tė rendė hekuri, njė
tmerr tjeter i shoqėroi shqiptarėt nė trevat e veta etnike. Nė Jugosllavi pas
masakrės sė tmerrshme tė Tivarit pasoi i ashtuqujturi "Aksioni i Armėve" gjatė
viteve 1955 - 1956 ku shqiptarėt duhej tė dorezonin edhe armet qė i kishin edhe
ato qė nuk i kishin. Kėto tė dytat duhej tua blenin serbėve, malazezėve apo
maqedonasėve dhe pastaj t'i dorezonin si ish pronė e tyre. Gjatė kėsaj periudhe
tmerri e terrori, rreth 300.000 shqiptarė u shkėputen prej trojeve tė tyre
etnike dhe u vendosen nė Turqi.

Pasiguria fizike e shqiptarėve zgjati
deri nė mbledhjen e katėrt tė KQ tė LKJ , i njohur me emrin "Plenumi i
Brijunėve", mbajtur nė vititn 1966. Nė kėtė plenum,
pėrveē tė tjerash,
gjykohet veprimtaria e shėrbimit
tė sigurimit shtetror ( UDB-ės ) dhe nga
sqena poltike e shtetėrore largohet udhėheqėsi i kėtij sherbimi Aleksader
Rankoviqi si dhe punėtoret e kėtij sherbimi pėr tė cilėt konstatohet sė e kanė
kėqperdorur detyrėn.
Pas vitit 1966 pozita e shqiptare sado kudo fillon tė pėrmisohet mė
amandamente kushtetuese tė vitit l967, 1968 e 197l e nė veēanti prej shkurtit tė
vitit 1974 kur Kuvendi i KSA i Kosovės nė mbledhjen e tė gjitha
dhomave
aprovoi dhe shaplli Kushtetutėn e KSA tė Kosovės. Mė kėtė Kushtetutė Kosova
fitoi atributet e shtetsisė dhe ishte element konstituiv i Federatės Jugosllave.
Kishte perfaqėsuesit nė Kryesinė e RSFJ dhe nė tė gjitha organet federative.
Tė shtyar nga idealet e lirisė, shqiptarėt e Kosovės asnjė herė nuk u pajtuan
mė statusin e tyre dhe vazhdimisht bėnė perpjekje pėr realizimin e tė drejtave
kombėtare nė formė institucionale dhe mė veprimtari ilegale. Protestėt publike
filluan nė vitin 1968, pėr tė vazhduar nė pranverė tė vitit 1981, kur u bėnė
demostrata masive tė shqiptaėrve tė Kosovės mė kerkesė qė Kosova tė jetė e
barabartė mė republikat e tjera tė Federatės Jugosllave. Kėto kerkesa
u
shtypen mė dhunė dhe nė Kosovė mė vendimin e organėve Federative u shpallė
gjėndje e jashtėzakonshme, e cila nuk u ndėrpre kurrė. Protestat e shtresave tė
gjėra shqiptare nuk pushuan. Shumė tė rinjė shqiptarė u vranė u pėrsekutuan e u
denuan.
Pak kush mund ta besonte sė nė kuzhinat serbe, pas vdekjės sė Titos, po
pėrgatitej skenari mė monstruoz pėr tė krijuar njė Serbi si nė kohen e Car
Dushanit. Dhe pak kush mund tė besonte, madje as nga vetė qarqėt serbe, se njė
kriminel dinak i qujtur Sllobodan
Millosheviq po pėrbirontemė sukses
labirinthėve institucionale serbe, pėr t'u bėrė kryetar, dhe pėr t'ua
"plotėsuar" deshirat ēetnike tė popullit serb pėr "njė
Jugosllavi serbe". Ky
njeri doli para Levizjės ēetnike serbe nė Fushė Kosovė nė vitin 1986 dhe u tha:
"Prej sotit as kimja e flokut nuk guxon t`u mongojė". U nisė, nė Kosovė mė
mitingje serbe, mė protesta e deri tė festimi i 600 -vjetorit tė bėtejės sė
humbur - Luftės sė Kosovės qė u bė nė Gazimestan mė pjesmarrjen e afro 1.000.000
ēetnikėve e nacionalistėve mė tė pėrbetuar serb nga mbarė Jugosllavija dhe mė
fjalimin luftėnxitės tė kryeqėtnikut Sllobodan Millosheviq. Nė mitingje e
proteste nė Kosovė e Serbi dhe nėpermjėt shtypit serb zhvillohet fushatė e
pashembulltė e etiketimit tė
kuadrave udhėheqėse mė tė afirmura shqiptare
pėr realizimin e barazisė nacionale, nė tė gjitha nivelėt, prej bashkėsise
lokale e gjėrė nė organėt federative, duke i qujtur nacionalista, sepėratista,
kundėrevulucionar dhe ēka jo tjeter, si dhe duke i kercnuar, frigėsuar e
arrestuar, mė tė vetmin qellim qė tė krijohet mundėsi e hapsirė pėr realizimin
mė tė lehtė tė qellimėve tė tyre djallėzore. Duke u sherbye mė gėnjėshtra
lansojnė teza tė ndryshme pėr diskritimin e popullit shqiptar. Kjo edhe nuk
befason nga sė gėnjeshtra ishte gjithmonė parim i politikės serbe, siq ka thėnė
edhe vetė akademiku serb:
" Gėnjeshtra ėshtė formė e patriotizmit tonė
dhe deshmi e intelegjencės
sonė natyrore.
Na gėnjėjmė nė mnyrė krijuese, inventive"*
Dobrica Qosiq
Qarqėt ēetnike serbe e dinin fare mirė sė ku do te duhej tė nisej kjo valle:
nė Kosovė. Aty duhej tė nisej sė, po tė "rregullohej" puna atje, mė tė tjerėt
(popujt e tjerė tė federatės Jugoslave ) nuk do te kishte "problem". U nis mė
ndryshimet kushtetuese, duke trumbėtuar sė
shqiptarėt e Kosovės "nuk do tė
humbnin asgjė", veēse "Serbia do tė kėtė mė shumė "kompetenca"*.
____________________
*( Velika epohina enkciklopedija afarizama, Zgreb
1968 faqe 264).
Kulminacioni i fushatės antishqiptare arrihet mė 23 mars 1989, kur
Kosovės iu muar autonomia territoriale e politike mė ndrrimin e dhunėshem tė
Kushtetutės sė Kosovės tė vitit 1974 e qė u bė nė kundrshtim mė Kushtetutėn e
RSFJ dhe tė ligjeve nė fuqi. Nė vitet
qė pasuan, u bė rrenimi i krejt asaj qė
ishte arritur gjatė 50 vjetėve tė zhvillimit ekonomiko-shoqėror e politikė tė
KSA tė Kosovės.
Dora e zezė e sherbimėve shtetrore serbo-sllave, qė mė parė kishte vrar
patriotet mė tė shquar tė popullit shqiptar, si vėllazrit Jusuf e Bardhosh
Gervalla, Kadri Zeka e shumė veprimtar tjerė tė Lėvizjes pėr Pamvarsinė e
Kosovės, tani nė mėnyre misterioze vrasin disa dhjetra djemosha shqiptar qė
ishin nė sherbim tė Armatės Jugosllave, gjithėmonė mė slloganin e njejtė tė
arsytimit "kanė bėrė vetėvrasje", nga shkurti deri nė qershor tė vitit 1990,
helmoi mė substancė helmuese, 7.400 nxenės shqiptarė dhe nė vazhdimsi ka krye
krime tjera ndaj popullatės shqiptare.
Prej vitit 199O Lėvizja pėr Pamvarsinė e Kosovės duke shvrytėzuar rrethanat e
shperbėrjes sė rendit monist dhe vendosjes sė pluralizmit politik nė ish vendėt
e sistemeve njėpartiake nė Evropė, merr kryesisht formen legale tė veprimit tė
sajė. Nė vazhdimsinė
e vetė legale, Levizja Demokratike pėr Pavarėsi
pėrcaktohet eskluzivisht pėr rrugėn paqėsore si alternativė tė vetme pėr
jetėsimin e Referendumit popullor.
Mė gjithė faktin sė Levizja pėr Pamvarsin e Kosovės pėrqafojė tė gjitha aktet
e qytetrimit dhe tė vlerave
tė demokracisė perindimore , mė gjithė kontaktėt
e shpeshta mė personalitetė tė ndryshme evroamerikane, nuk ia doli qė tė bėjė
ndonjė kėthesė tė rėndėsishme nė realizimin e aspiratave pėr mėvetėsi e as ta
sjellė nė atė gjendje Serbinė sa asaj tė i pamundėsohet sundimi i Kosovės.
Regjimi serbomadhė pa meshirė egersisht terrorizon e keqtrajton shqiptarėt nė
punė, nė shkollė, nė rrugė, nė treg, nė shtepi e ēdo kund. Populli dhe rinia
shqiptare nuk kishte mundėsi tė vetorganizohet pėr tė mbrojtur nderin dhe lirinė
shqiptare, pėr tė mbrojtur shkollat
dhe fabrikat e grabitura, pėr tė mbrojtur
flamurin dhe kulturėn tonė kombėtare, pėr ta mbrojtur sė fundi prakun e shtepisė
i cili shkilej ditė dhe natė, sipas qejfit. Puna kishte arritur deri aty saqe,
dy-tre polic tė armatosur serb mund tė rrihnin pa meshirė djalin para nėnės,
duke i traumatizuar femijėt, mund tė fyenin si mos mė keq nusen shqiptare para
burrit,
mund tė shkilnin flamurin dhe fotografitė e familjarėve dhe tė
heronjėve, tė cilat ruheshin si relikte nė shekuj, mund ta grabisnin pasurine e
tjera veprime tė dhunės barbare serbe, ēfarė bota e civilizuar kurrė s'i ka
parė.
Tė ballafaquar mė kėto rrethana, Lėvizja pėr Pamvarsinė e Kosovės nga gjiri i
vetė nxorri bijtė mė tė vendosur e mė tė gatėshem pėr tė sakrifikuar gjithėēka
tė tyren personale vetem e vetem qė ti thuhet ndal dhunės shvarosėse tė
okupatorėve serb, ata qė u bėnė tė mirenjohur mė emrin Ushtria Ēlirimtare e
Kosovės.

Zero Cool
15-10-11, 19:55
Tri shkronjat UĒK u bėnė ambrella nėn tė cilen pėr herė tė parė pa hezitur

pėr asnjė ēast hyri i mbarė populli shqiptar i

Kosovės. Nėn kėtė ambredhė
hyren shqiptarėt e tė gjitha trojeve etnike shqiptare dhe migracioni shqiptarė

nė mbarė rruzullin toksor. Fenomen i padegjuar dhe i paparė nder shqiptarė
nė periudhėn e kėtij shekulli qė po e lėmė pas. Kjo domosdoshmėrisht kushtėzoi
shtetin amė, tė gjitha partitė politike, tė dalin botėrisht mė idenė NJĖ KOMB
NJĖ QENDRIM. Nėn ambredhėn e kėsaj Levizje pėr ēlirimin e
Kosovės u bashkuan
tė gjithė ata qė pėr parti kanė kombin dhe pėr ideoligji kanė ēėshtjen
kombėtare. Tė gjithė i bashkoi ideali i lirisė.
REZISTENCA AKTIVE PAQĖSORE
Vitet qė kaluan ishin shumė tė rėnda pėr popullin shqiptar tė Kosovės,
posaqėrisht dhjėtvjetori i fundit. Regjimi i Beogradit pas fushatės histerike
disa vjeēare antishqiptare, mė ndihmen e tankave e shuajti autonominė e Kosovės.
Filloi serbizimi i Kosovės, ndersa shqiptarėt u bėnė qytetar tė rendit tė dytė.
Nė atė kohė nė Kosovė vepronte njė levizje e fuqishme demokratike
shtetformuese nė krye mė Lidhjen Demokratike tė Kosovės, e udhėhequr nga njė
grup intelektualėsh tė shquar pėr guximin e tyre dhe ishte njėra nga partitė mė
tė fuqishme nė botėn postkomuniste. Si lindi e u konstitue partia e parė
politike shqiptare e cila do t'i artikulonte kėrkesat politike tė shqiptarėve,
qė u pagėzue Lidhja Demokratike e Kosoves, shifet nga historiati i kesaj
partije:

..."Nė shtator dhe tetor tė vitit 1989, njė grup shkrimtarėsh
dhe intelektualėsh, nė kohėn e shqetėsimeve mė tė mėdha politike dhe shoqėrore
te ne, u pajtua, gati spontanisht, qė tė themelonte njė parti politike, e cila
do t'i artikulonte kėrkesat politike tė shqiptarėve dhe do tė bėhej nismėtare e
proceseve tė pluralizmit, qė ishin nė nismė nė vendet e bllokut tė atėhershėm
socialist. Iniciativa pėr themelimin e njė partie qė do tė pagėzohet Lidhja
Demokratike e Kosovės, doli nga shkrimtarėt Jusuf buxhovi, Ibrahim Berisha,
Mehmet Kraja dhe Xhemail Mustafa. Pas shumė bisedash, ata angazhuan koordinator
tė Kėshillit nismėtar Jusuf Buxhovin, i cili mori pėrsipėr kontaktimin me
intelektualėt e tjerė dhe hartimin e programit dhe statutit tė partisė.

Nisma pėr themelimin e Partisė u pėrkrah menjėherė pa rezervė nga dr.Ibrahim
Rugova, dr.Ali Aliu, Ajri Begu, Basri Ēapriqi e Ramiz Kelmendi, tė cilėt me
nėnshkrimet e tyre, pranuan tė bėhen anėtarė tė Kėshillit nismėtar pėr
themelimin e LDK-sė.
I kompletuar, Kėshilli nismėtar takohej herė pas here
dhe bisedonte pėr konturat e ardhshme tė partisė. Pa marrė parasysh vėshtirėsitė
e fillimit dhe ato tė kohės, u vendos qė nė punėn e mėtutjeshme tė themelimit tė
partisė tė pėrfshiheshin edhe intelektualė tė tjerė, tė profileve tė ndryshme.
Kėshtu, nė listėn e nismėtarėve u gjendėn edhe dr.Fehmi Agani (qė dha ndihmesė
tė konsiderueshme pėr versionin pėrfundimtar tė tekstit tė Programit tė
partisė), pastaj aktivistėt e palodhshėm dr.Bujar Bukoshi, dr.Zenel Kelmendi,
Zenun Ēelaj, dr.Jusuf Bajraktari, Mustafė Radoniqi, Hysen Matoshi e Neshet
Nushi, pėr t'u forcuar, mė nė fund, me akademikėt dhe shkencėtart tanė tė
nderuar: prof.dr.Idriz ajeti, prof.Mark Krasniqi, prof.Dervish Rozhaja, Anton
Ēetta dhe Zekiria Cana.
Bėrthama e Kėshillit nismėtar, e pėrbėrė prej
njėmbėdhjetė vetash (sa parashihej edhe me ligjin e atėhershėm federativ pėr
shoqatat e qytetarėve), u mblodh disa herė gjatė tetorit dhe nėntorit. Takimet
duhej tė dukeshin "spontane", andaj shumica e tyre mbaheshin nė kafenenė "Elida"
nė qendrėn tregtare "Boro-Ramizi". Ndėrkohė, nga gjysma e nėntorit dhe fillimi i
dhjetorit po krijoheshin konturat e qarta tė Programit tė partisė si dhe
statuti. Koordinatori Jusuf Buxhovi disa herė ua parashtroi anėtarėve tė
bėrthamės tė Kėshillit nismėtar pėrmbajtjen e Programit dhe tė Statutit, duke e
plotėsuar atė me vėrejtjet dhe propozimet qė i jepeshin nga njėmbėdhjetėshja, si
dhe tė tjerėt qė konsultoheshin. Nė javėt e para tė dhjetorit versioni i
programit ishte i gatshėm dhe ai u miratua. Mbetej pėr t'u caktuar dita dhe
vendi i mbajtjes sė kuvendit themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Kishte
propozime tė ndryshme, nga ato se kuvendi duhej mbajtur menjėherė nė heshtje,
deri tek ata qė duhej shtyrė pas vitit tė ri. Rrethanat pėrnjėmend ishin tė
tensionuara, ngase nuk dihej se si do tė reagonte pushteti i atėhershėm partiak,
i cili ishte nė shkatėrrim e sipėr. Pas shumė shqyrtimesh, u caktua data B 23
dhjetor 1989, pra, dita e shtunė.
Kuvendi themelues u vendos tė mbahej nė
lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, ku rėndom asokohe zhvilloheshin
qė tė gjitha vlimet shoqėrore dhe politike. Koordinatori i grupit u angazhua ta
bėnte paraqitjen ligjore tė mbajtjes sė kuvendit themelues nė polici, me tėrė
dokumentacionin, ashtu si e kėrkonte ligji i atėhershėm pėr mbajtjen e
manifestimeve dhe tubimeve publike. Policia nuk njoftoi se do ta ndalonte
kuvendin themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, por as nuk dha pėlqim pėr
tė. Gjendja, pra, mbahej e tensionuar.
Duhet cekur se shtypi i atėhershėm nė
gjuhėn shqipe nuk botoi kurrfarė lajmi pėr ditėn dhe vendin e mbajtjes sė
kuvendit themelues tė LDK-sė, anipse Kėshilli nismėtar kėrkoi qė kjo tė bėhej.
Megjithatė, informimi u bė nė mėnyrė fare interne, gojė me gojė, duke njoftuar
ata qė dėshironin tė vinin nė kuvendin themelues. Tė shtunėn, nė mėngjes, diku
rreth orės 9, nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, u mblodh tash nė
pėrbėrje tė zgjeruar Kėshilli nismėtar pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė
Kosovės. Tė gjithė u pajtuan me Programin dhe Statutin e saj. U bisedua bukur
shumė pėr strukturėn udhėheqėse tė partisė. Qė tė gjithė ishin tė mendimit se
kryetar i saj duhej tė bėhej dr.Ibrahim Rugova, ndėrsa sekretar Jusuf Buxhovi.

Zero Cool
15-10-11, 19:55
Grupi nismėtar nguli kėmbė qė dr.Rugova duhej tė propozohej pėr kryetar dhe
u deklarua qė kėtė ta parashtronte Kuvendi themelues, me ēka ai u pajtua.

Diku para orės dhjetė tė paraditės filluan tė vinin, heshtazi, tė
interesuarit pėr Kuvendin themelues. Pikėrisht nė orėn dhjetė, lokali i vogėl i
Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mezi i zuri ata qė kishin vendosur tė
merrnin pjesė nė mbledhjen e Kuvendit themelues tė LDK-sė. Ata ishin gjithsej 96
veta, tė cilėt me nėnshkrimet e veta dhe me deklarim tė lirė u pėrcaktuan t'ia
vinin themelet partisė sė parė politike shqiptare tė pagėzuar Lidhja Demokratike
e Kosovės.
Kėshilli nismėtar, qė mė parė u pat marrė vesh se mbledhjen duhej
ta hapte dr.Zenel Kelmendi, i cili, pasi do tė pėrshėndeste tė pranishmit, do tė
propozonte rendin e ditės, kryesinė e punės, si dhe komisionet e domosdoshme tė
Kuvendit. Dr.Zenel Kelmendi e hapi kuvendin me pak fjalė dhe propozoi kryesinė e
punės nė kėtė pėrbėrje: dr.Ibrahim Rugova, Jusuf Buxhovi, Ali Aliu, Fehmi Agani
dhe Zenel Kelmendi, gjė qė tė pranishmit u pajtuan. Pastaj, ai propozoi
komisionin kandidues nė krye me Milazim Krasniqin, si dhe procesmbajtės Hysen
Matoshin.
Nė emėr tė Kėshillit nismėtar dhe tė Kryesisė sė punės, Programin
e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe Statutin e saj e lexoi Jusuf Buxhovi.

Tė pranishmit dėgjuan me vėmendje Programin dhe Statutin e LDK-sė dhe
miratuan me duartrokitje tė gjatė pėrmbajtjet e tyre. Askush nuk ishte kundėr.
Kryesuesi ia dha fjalėn Milazim Krasniqiti, qė nė emėr tė Kėshillit kandidues tė
propozonte udhėheqėsinė e parė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Ai bėri kėto
propozime:
1.Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės - dr.Ibrahim Rugova,

2.Sekretar- Jusuf Buxhovi,

3.Anėtarė tė Kryesisė: dr.Fehmi Agani,
dr.Bujar Bukoshi, dr.Ali Aliu, Nekibe Kelmendi, Mehmet Kraja.
Propozimet u miratuan me duartrokitje tė gjata nga tė pranishmit.

Pastaj, fjalėn e mori dr.Ibrahim Rugova, i cili falenderoi pėr besimin e
dhėnė dhe u zotua se do t'i kryente detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes
Demokratike tė Kosovės.


Mbledhja e Kuvendit themelues tė Lidhjes
Demokratike tė Kosovės, e cila filloi nė orėn 10:5 minuta, pėrfundoi nė orėn
11:10 minuta.

Mbledhjen e ndoqėn korrespodentėt dhe gazetarėt e kėtyre
gazetave: [email protected], Tanjugu,
Radiotelevizioni i Prishtinės,
[email protected],
[email protected] dhe Radio-Lubjana. Nga tė dhėnat
e sakta del se informata pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhanė
[email protected] (njė lajm tė gjymtuar keqas),
Tanjugu dhe Radio-Lubjana. Dy ditė mė vonė pėr themelimin e LDK-sė njoftoi RTV i
Beogradit, [email protected], ndėrsa nga agjencitė e
huaja njoftuan: AFT, AP dhe DPA. TV Prishtina e dha lajmin shkurtimisht nė
ditarin e natės sė Vitit tė Ri, pra, me njė javė vonesė.

Programi i
Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qysh tė hėnėn, pra, mė 25 dhjetor 1989, iu
dėrgua, ashtu siē e kėrkonte ligji, organeve policore krahinore e gjykatės (qė
tė bėhej regjistrimi nė regjistrin e shoqatave tė pavarura, anipse nė vend
atėherė ende nuk kishte ligj federativ pėr partitė politike), pastaj Ambasadės
sė SHBA-ve nė Beograd, Ambasadės sė Anglisė nė Beograd, si dhe Ambasadės sė
Gjermanisė nė Beograd, si dhe Ambasadės sė Francės nė Beograd. I pėrkthyer nė
gjuhėn angleze, Programi i Lidhjes Demokratike iu dėrgua pėr atė ditė tė gjitha
agjencive mė tė mėdha botėrore edhe Tanjugut.

Plotėsimi i Kryesisė sė
parė


Nė korrik tė vitit 1990, nė mbledhjen e Kėshillit nismėtar, tė
Kryesisė dhe kryetarėve tė degėve tė LDK-sė nė Kosovė, u bė zgjerimi i saj edhe
me katėr anėtarė tė rinj: dr.Rexhep Gjergji, Ibrahim Berisha, Anton Kolaj,
Xhemail Mustafa*..."
QIK

* Marre nga QIK-u, botuar ne Kosova home page ne
internet.
Duke qenė tė vetėdijshem pėr momentin historik para tė cilit ndodhej
Kosova , delegatėt e atėhershem tė Kuvendit tė Krahinės Socialiste Autonome tė
Kosovės, mė 2 korrik tė vitit 1990 shpallen Deklartėn Kushtetuese, mė tė cilen u
vunė bazat e shtetit tė Kosovės. Kosova u shpall njėsi e veēantė nė kuader tė
federatės sė atėhershme Jugosllave. Ky ishte njė akt historik i pritur moti dhe
qė shprehte aspiratat shekullore tė popullit tė Kosovės pėr mėvetėsi shtetėrore
e territoriale nga Serbia. Nė atė kohė nė
Ishte kjo koha kur nė horizont
tash mė dukej shperbėrja e RFSJ-
sė si krijesė artificiale, krejtėsisht
antishqiptare, e dominuar nga serbet. Delegatėt shqiptarė tė Kosovės, e po tė
njejtės ligjislaturė, dy muaj mė vonė, nė
Kaēanikun e lėgjėndave e trimrisė,
me 7 shtator te vitit 1990, nxoren aktin mė tė lartė juridik - Kushtetutėn e
Republikės sė Kosovės, mė ēka edhe formalisht Kosova
u shpall Republikė nė
kuader tė federatės Jugosllave. Organizohen zgjedhjet e para pluraliste dhe
presidenciale, organizohet referendumi popullor pėr Republikėn e Kosovės shtet
sovran dhe tė pavarur dhe bėhėn pėrpjekjet e para gjatė vitit 1992 e 1993 pėr
organizimin e mekanizmave shtetror.
Shteti Serbė, menjėherė pas shpalljes sė Deklaratės Kushtetuese, nė Kosovė
vendosi gjendjen e jashtėzakonshme, duke suprimuar mė forcė e tanke tė gjitha
institucionet e Kosovės, duke filluar nga Kuvendi e Keshilli ekzekutiv i tij e
deri tė tė gjitha institucionet e
tjera shkencore, arsimore e kultupushtoi
mė dhunė Radio Televizionin e Prishtinės, gazetėn e pėrditėshme "Rilindja", duke
vazhduar edhe mė tė gjitha institucionėt e tjera vitale tė Kosovės. Nė tė gjitha
objektet ekonomike e shoqėrore vendosi udhėheqėsi tė dhunėshme serbe. Mė
qinedramijė punėtorė shqiptar i pushoi mė dhunė nga puna. Ēdo gjė u serbizua
duke filluar nga emertimi i rrugėve, institucioneve e gjėrė tė dokumentėt
personale tė shqiptarve.

Populli shqipėtar i Kosovės nuk gjunjėzohet.
Vazhdon mė rezistencė aktive paqėsore duke formuar organėt e veta paralele, e
duke zhvilluar aktivitete tė shumta politike nė drejtim tė mėvetėsimit tė
Kosovės. Nė shtator tė vitit l991, populli i Kosovės mė referendum shpalli
Kosovėn Shtet tė pamvarur, si rrjedhojė e
proceseve tė pandalshme tė
shperbėrjes sė RSFJ-se , nga e cila po shkėputeshin njė nga njė republikat e
atėhershme jugosllave, pėrveq Serbisė e Malit tė Zi.
Nė kontinuitet populli shqipėtar i Kosovės i bėri rezistencė regjimit serb tė
cilin haptazi e konsideronte si okupator. Gjatė gjithė kėsaj kohe shqiptarėt e

Kosovės bėnė rezistencė tė ndryshme dhe pėsuan
shumė sakrifica.
Kontributin pėr pamvarsi tė Kosovės, e dhanė tė gjithė nė njė mėnyrė, i gjithė
populli. Edhe punetori i cili i la femijėt e vet pa bukė dhe ashtu doli nga
puna. Edhe mėsuesi i cili kontriboi dhe nė fakt nuk e ndali procesin mėsimor
duke mbajtur mėsim pa pagė dhe nė bodrume tė ftohta pėr tė treguar rezistencėn
kolektive tė kėtij populli kundėr regjimit tė Beogradit. Edhe mjekėt qė nė
dhjėtra ambulanca tė Shoqatės Bamirėse "Nėnė Tereza" punuan gratisė dhe nė forma
tjera u ofruan ndihmė qytetarve. Edhe bujku, punėtori, zejtari, deri dhe
penzionistėt dhanė kontributin e vetė, duke ndarė nga tė ardhurat e veta
minimale, pėrqindjen e caktuar pėr funkcionimin e pushtetit paralel tė
Republikės sė Kosovės. Gjithė populli shqiptarė nė mėnyrė kolektive, apo nė njė
mėnyrė tjetėr, iu bashkua lėvizjes politike tė Kosovės dhe rezistencės e cila
gjėr nė paraqitjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ishte rezistencė paqėsore.
..."Veē nji qėllim i nalt t`ban me durue,
E zemren ta forcon
ndėr
kundėrshtime s`vyen kurrė me u ligshtu,
Mjer ai qė nuk duron!"

Luigj Gurakuqi

Zero Cool
15-10-11, 19:56
Ēėshtja e Kosovės u internacionalizua nė pėrmasa tė mėdha dhe
gjithnjė shtohej mirėkuptimi dhe mbėshtetja e madhe e bashkėsisė ndėrkombėtare,
veēmas e Shteteve tė Bashkura tė Amerikės dhe Unionit Evropian. Mirpo, e gjithė
kjo nuk bėri ndonjė ndryshim rranjėsor nė pozitėn e shqiptarve tė Kosovės dhe nė
realizimin e idealeve e aspiratave pėr liri e pamvarėsi.
Levizja demokratike pėr pamvarėsi pėrcaktohet ekskluzivisht pėr rrugėn
paqėsore si alternativė tė vetme pėr jetėsimin e Referendumit popullor tė vitit
l991. Rezultatet qė ajo arrinė janė tė shumta, por qė duhet posaqėrisht tė
veēohen janė dy:
nė plan tė brendshėm- mbajtja e arsimit nė tė gjitha
niveleve tė shkollimit nė gjuhėn shqipe mė planprogram kombėtar; nė planin e
jashtem - veprimtaria diplomatike afirmative nė sensibilizimin e problemit tė
Kosovės, si problem qė kerkon zgjedhje. Lėvizja paqėsore demokratike nuk arriti
tė bėjė njė organizim tė mirėfilltė kombėtar tė institucioneve qė

pretėndonim se i kemi. Duke kaluar nė pasivitet, domethėnė duke i lėnė nė
mosveprim shtresat e gjėra
tė kombit, alternativa paqėsore nisi tė
shėndrrohet nė lėvizje liderėsh politik dhe u tregua e pazonja qė mė veprime
konkrete tė lodhė e tė sjellė nė atė gjendje Serbinė, sa asaj ti pamundėsohet
sundimi i Kosovės.
Pasiviteti i kėtillė i popullit tė Kosovės gjithsesi i shkonte nė favor
regjimit kolonial tė Beogradit pėr tė shtuar represaliėt dhe dhunen nė Kosovė.
Hegjemonizmi serbomadh mė veprimet e veta ushtarake nė Kroaci e nė Bosnje po
tregonte botėrisht sė
jo vetem nuk njeh vlerat e qytetrimit modern pėr
tolerancė, mirėkuptim dhe zgjedhje paqėsore, por njėkosisht sė nuk i perfill ato
dhe sė vepron perkundėr atyre - mė gjuhen e dhunės. Ky veprim serbomadh, sikurse
pritej, do tė ishte nė mos ma i egėr, tė pakten aq i madh edhe nė Kosovė, pėr tė
cilen kishte krijua mė kohė mitin e djepit tė Serbisė. Ē`ėshtė mė e keqja, edhe
qendrat e vendosjes nderkombėtare nė mėnyrė direkte apo indirekte ushqejnė
botkuptimin shovinist serbomadh, duke u sjellur nė rrethin vicioz tė mbetjes

sė domosdoshme tė Kosovės brenda Serbisė, mė tė
drejtėn ( tė zgjaruar
apo tė ngushtuar ) autonomiste, ēka nuk ėshtė tjeter vetem vazhdim i njohjes sė
pushtimit serb mbi Kosovėn - njohje e sistemit kolonial nė Kosovė, sistem prej
tė cilit ka thuaja njė shekull
qė Evropa ka hequr dorė.
Nė qarqėt nderkombėtare trumbetohet sė njohja e pavarėsisė sė Kosovės do ta
krijojė "Shqipėrinė e Madhe", qė gjoja, na qenka rrezik pėr Ballkanin. Nderkaq,
harrohet mė qellim sė "Serbia e Madhe" ėshtė kancer shume mė i rrezikshem se sa
Shqipėria Etnike. Pastaj, mija herė ėshtė mė rrezik pėr Ballkanin, e besa edhe
pėr boten, Rusia e Madhe, e cila edhe pas shkatėrrimit tė imperisė sovjetike, mė
gjak po i shtyp mė qindra popuj. Ja, pra, sė ēfare ėshtė drejtėsia e atyre qė
marrin vendime pėr fatin tonė!
"..Rusinė 180 miljonėshe dhe tė pajisur
mė bomba atomike e
anashkalojnė,
nderkaq i bien tė gjitha borive pėr gjoja
rrezikun e
krijimit tė shtetit tė pėrbashkėt
tė shqiptarėve, qė mezi qė pėrbėjnė
7 milion njerėz..".
Ismail Kadare
Duke e pare kėtė padrejtėsi tė Perendimit, popullit shqiptar tė Kosovės nuk i
mbeti zgjidhje tjetėr veē t`i rroku armet nė menyrė qė tė realizojė idealin e
vet shekullor-lirinė kombėtare.
REZISTENCA E ARMATOSUR
Populli shqiptar qė nder shekuj kishte kaluar furtuna tė shkombėtarizimit
dhe kishte mbijetuar duke rujtur supstancėn shqiptare, nuk do ta pranonte sviden
shoviniste kurrsėsi. Prandaj nga gjiri i vetė nxorri bijtė mė tė vendosur dhe mė
tė gatshėm pėr tė sakrifikuar gjithėēka tė tyren pėrsonale vetėm e vetėm qė t`i
thuhet ndal dhunės shvarosėse tė okupatorėve serb, ata qė u bėnė tė mirėnjohur
mė emrin Ushtria Ēlirimtare e Kosovės - UĒK.
Nė kohen kur po trumbetohej gjithėandej se Serbia ka forcė qė tė ēvarosė
Kosovėn pėr njė kohė shumė tė shkutėr, luftetarėt e lirisė po tregonin sė kėjo
ėshtė e pavėrtetė, sė ata dinė t`i pėrgjėgjėn dhunės mė dhunė, po qe se faktori
nderkombėtar nuk do ta frenojė dhunėn shoviniste. Ky mesazhė qė populli shqiptar
po i dergonte botės nuk u kuptua drejt nga qendrat e
vendosjes ndėrkombėtare
qė vazhduan mosinteresimin e duhur dhe mosqasjen serioze ndaj ēėshtjes sė
Kosovės dhe konfliktit qė po zgjėrohej, duke shprehur hizitim si dikur nė
Bosnje. Regjimi antidemokratik e shovinist i Beogradit, duke kuptuar amullinė
kosovare dhe stepjėn ndėrkombėtare, vazhdoi shtimin e dhunės sė vetė policore
e
ushtarake nė Kosovė, duke shtruar terrenin pėr luftė tė hapėt tė armatosur.
Nė radhėt Ushtrise Ēlirimtare tė Kosovės, u rreshtuan bijtė e bijat mė tė mirė

Kosovės dhe jo vetėm tė Kosovės, por edhe tė trojeve tjera etnike
shqiptare. Nė radhėt e tyre ishin edhe vullnėtarėt shqiptarė nga Ilirida (
Republika e Maqedonisė), nga Malsija e Republikės sė
Malit tė Zi, nga
Shqipėria, Arbresh nga Italia dhe nga viset e tjera. Aty ishin vullnetarėt,
luftėtarėt tė vertetė tė lirisė, pa ideologji dhe politikė. E vetmja qė ata
dinin dhe donin ishte ”dėbimi i armikut, serbit nga Kosova”. Dhe, nė mesin e
tyre ishin anėtarėt e LDK-sė, LPK-sė, PPK-sė, PDKSH-sė, etj. Mė njė fjalė, ishin
bijtė mė guximtarė tė Kosovės, mė trimat, tė cilėt ia falen atė mė tė vlefshmen
qė paten atėdheut tė tyre, Kosovės sė tyre, jetėn e tyre. Nė luftė ishte i tėrė
populli shqiptar. Ishte nė front tė luftimėve apo pėrkrah Ushtrisė Ēlirimtare tė
Kosovės. Krah pėr krah mė Ushtrinė
Ēlirimtare tė Kosovės ishte mbarė
popullata civile , mė uniformė e pa uniformė, duke rezistuar nė ēdo mnyrė
armikun. Popullsia civile e prekur nga flaka e luftes, sė bashku mė djemtė dhe
vashat e tij, po qendrojnė krah pėr krahu mė bijtė dhe bijat, vėllėzerve dhe
motrave ushtarė dhe pėr asnjė moment nuk po ndahen nga luftetarėt e lirisė nė
mbrojtje tė vatrave tona shekullore. Secili nė menyrėn e vet ėshtė kthyer nė
ushtar tė UĒK-sė.
Ushtria Ēlirimtare e Kosovės lindi si rrjedhoi tani e dhjetė vjet mizorije,
vrasjesh, djegjesh, e rrenimesh, qė po kryente policia dhe soldateska serbe mbi
popullatėn shqiptare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte mbrojtja e
substancės sė popullit shqiptarė nga egėrsira e policisė serbe.
Ilegalja ēlirimtare ngadhnjeu, mbi kriminalen fashiste. Populli u organizua
fuqishem. Stuhia filloi, qė nga atentatėt e para mbi armiqtė dhe tradhtarėt.
Kėshtu, lindi UĒK-ja, e cila mė sukses sfidoi makinerinė e fashizmit tė eger
serb. U treguan tė kota pėrpjekjet e armiqve dhe tradhėtarėve pėr t'i ēarmatosur
shqiptarėt. Ata ndoshta edhe kanė menduar sė ia kanė
aritur qellimit. Mirėpo
ata, kurrėn e kurrės s'arriten t`i
shuanin idealet e lirisė qė flakėronin
nepėr gjenėt e shqipėtarisė.
Pushteti akupues serb, nė krye mė despotin e fashistin Sllobodan Millosheviq,
nė shenjė hakmarrje ndaj kryngritjes sė armatosur, nė Kosovė dergoi ekspedita tė
mėdha ushtarako-policore qė ta shuaj kryngritjen duke masakruar qytetarė
shqiptarė tė pa armatosur tė tė gjitha moshave. Nė fakt u aktivizuan elaboratet
famkeqe tė shkrimtarit nobelist Ivo Andriq dhe akademikut Vasa Cubrilloviq, qė u
bėnė platformė e Akademisė sė Shkencave Serbe, klerit ortodokės serb dhe partive
politike nė pushtet.
Gjatė dekades sė fundit u zhvillua njė politikė intenzive antishqiptare.
Asnjė herė mė parė nė kėto pėrmasa nuk u zbatuan porositė e Ēubrilloviqit, siq u
zbatuan nė dhjėtvėjtshin e fundit tė kėtij shekulli . Akademiku Vasa Ēubriloviq,
ministėr nė qeverinė e Serbisė, mė 3 nėntor 1944, plasoi Elaboratin pėr
spastrimin etnik tė "pakicės" shqiptare e gjermane nė "Jugosllavi", kėrkesė kjo
shekullore serbe e cila mund tė zgjidhet mė sė miri gjatė luftės.
…"Nė kurre nuk kemi pasur kushte mė tė mira
dhe rast pėr vendosjen e
ēėshtjės sė minoriteteve.
Krahas spastrimeve ushtarake gjatė operacionėve duhet tė perdorėn edhe mjetėt e tjera:
t’u merrėn tė gjitha tė drejtat, tė nxirrėn para gjyqit ushtarak, tė dergohen nė kampe pėrqendrimi, t’u konfiskohet pasuria, dhe tė detyrohėn pėr shperngulje..."
Vasa Ēubriloviq

Zero Cool
15-10-11, 19:58
Akademia e Arteve dhe e Shkencave e Serbisė, pas njėgjymės shekulli
riaktivizoi Programin pėr Serbinė e Madhe, pa shqiptarėt tė pranishem. Ėshtė ky
pikerisht Memorandumi i vitit 1986, mbi platformen e Elaborateve per zhdukjen e
shqiptarėve tė akademikėve Ēubriloviq, Ivo Andriē etj. dhe ne zbatimin e
detyrave u vu pushteti Serb nė krye mė Kryeqetnikun Millosheviq. U bėnė shumė
pėrgaditje. Asnjė qeveri e mėparshme serbe as jugosllave politikisht e
ushtarakisht s`ishte pėrgaditur siq ishte pėrgaditur politikisht e ushatarakisht
kjo
qeveri per t`i vėnė ne jetė porositė e Ēubrilloviqit. Asnjėherė kurnjė
qeveri serbe e jugosllave s`i kishte hyrė kėsaj "loje" tė rrezikshme me aq guxim
e konseguencė, siq i hyri ky regjim pa e kėthyar kokėn, se ē`thonė fuqitė e
mėdha dhe bota demokratike.
Pamdyshje udhėheqėsia Jugosllave nė krye mė Millosheviqin kishin projektuar
qė gjatė vitit 1998/99 tė likuidojnė krejtėsisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės,
e cila po shenonte njė kėthesė nė dinamizimin e levizjes shqiptare nė luftė pėr
pamvarsinė e Kosovės dhe nė tė njėjten kohė tė bėjė spastrimin etnik tė Kosovės.

Pėr kėto qellime Shteti Jugosllav ishte pėrgaditur njė
kohė tė gjatė nė
menyrė qė tė mos dėshtoi nė pėrplasjet mė shqiptarėt e Kosovės, sikur
kishin
psuar deshtime, pothuajse, nė tė gjitha projektėt programore tė
Ēubrilloviqit e tė tjerėve nė punė tė shpernguljeve tė shqiptarėve dhe tė
spastrimit etnik tė Kosovės. Qellimi ishte qė mė ēdo kusht tė mbahet
Kosova,
mundėsisht pa shqiptar.
Kėtė pėrcaktim nė njė formė e verteton edhe Komandanti i Forcave tė NATO-s
pėr Evropen. Duke pėrshkruar takimet e tij dhe tė Ambasadorit Hollbruk ai tregoi
njė episodė rrėnqethėse ku zbulohet i gjithė mentaliteti serb i para
Milosheviqit dhe ndoshta edhe pas tij:
"Pse shqetėsoheni kaq shumė pėr Kosovėn?
Me ta dimė ne tė merremi vesh. Ne
jemi marrė
vesh me shqiptarėt e Kosovės edhe mė parė.
E shikoni Drenicėn
se si ėshtė ngritur nė kėmbė.
Kėshtu janė ngritur edhe herė tė tjera.
Dhe gjithmonė kanė perfunduar tė shkretuar,
tė djegur e te emigruar.Edhe tani dimė ne
si ta zgjidhim kėtė punė. Si mė 1946.
Ata e njohin gjuhen tonė.
Gjatė takimit tė fundit me Milosheviqin, Hollbruk dhe unė, i degjuam
prej tij kėto fjalė:
Kokėn e jap, Kosovėn s'e jap.
Por pas 78 ditė bombardimesh Milosheviqi e
dha Kosovėn pėr tė ruajtur kokėn...
Nė jeten time kurrė nuk kam qenė i puthur
prej aq shumė burrash sa nga
refugjatet nė Shqipėri. Edhe unė i dua shqiptarėt po ashtu,
pėr karakterin, stoicizmin dhe atdhetashurinė e tyre..." *

Zero Cool
15-10-11, 19:59
Gjeneral Wesly K Clark

*Citim i marrė nga takimi vjetor nė Komitetin
Kombėtar Amerikan pėr Mardhenjet mė Jashtė, Manhattan, Nju Jork, 18 Shkurt 2000

Qellimi i tyre ishte qė tokėn e Kosovės ta shendrrojnė nė "tokė tė djegur",
tė cilin qellim qė nė fillim tė luftės pjesėrisht e arritėn, duke i detyruar
njerzit tė ikin nga dhuna dhe tė braktisin shtepit e trojet e
veta.

Luftimet ēdo ditė zgjėroheshin. Njerzit e pa mbrojtur nė masė
masakrohen e shumė zhdukėn nė mėnyrė mistėrioze. Forcat ushtarako-policore e
paramilitare serbe pa mėshirė ekzekutonin fėmijė, gra e pleq e
e duke djegur
shtėpi dhe ēdo pasuri tjeter tė shqiptarėve. Mijėra femijė, gra e burra, tė
sakatosur e tė njollosur, tė tmėrruar, e tė masakruar. Qindra
mijėra njerėz
leshonin shtepijtė e tyre, qė kishin ndėrtuar mė aq djersė dhe aq mund. Mijėra
tė tjerė humbėn jetėn nė mėnyrat mė ēnjerėzore, nė mėnyra qė as nuk mund tė
paramendohen nga njerz tė vetėdishem e tė civilizuar.
Kosovarėt tė prirė nga Ushtria Ēlirimtare, nuk dorzohen. Nuk dėshrojnė mė tė
jenė nėn thundrėn e okupatorit. Nuk ėshtė mė i rėndsishem ēmimi i lirisė.
Rradhėt e luftėtarėve tė lirisė prej
dite nė ditė rriten, ndersa rrezistenca
e popullit shtohet. Shumė tė rinjė, duke lėnė pasurin e krijuar, familjen e
prvilegjėt tjera nė shtetėt Evropiane, nė SHBA dhe nė vende tjera kėthehen nė
vendlindje nė radhėt e ushtrisė ēlirimtare. Bota quditej dhe mė admirim shiqon
atėdhedashurinė e tė rinjėve shqiptarė.
Tė gjithė faktorėt relevant ndėrkombėtarė plotė dhjetė vjet ishin njohtuar mė
dhunėn e padrejtėsirat qė bėheshin nė Kosovė dhe mė pėrcaktimin e popullit
kosovar pėr liri demokraci e pamvarėsi mė ēdo kusht. U aprovuan shumė rezoluta,
e u dėrguan shumė mesazhe verbale. Por konkretisht bota bėri shumė pak nė

realizimin e tė drejtave tė shqiptarve dhe pėr tė parandaluar masakrat qė
ishin aq tė parashikura. Qe sa vjet i thėnim botės, nė Kosovė do tė ndodh ajo qė
nuk ka ndodhur askund.
Shqiptarėt e Kosovės ishin nė udhėkryq tė pėrgjakshem. Do tė kėtė apo nuk do
tė kėtė mė shqiptar nė Kosovėn martire. Kjo tokė dardane dhe pellazge, shqiptare
e mė shumė sė shqiptare po digjėt e po mbillet mė varre, po poshtrohet e po
zymtohet.
Kjo trevė e njohur nė shekujt e historisė si kryekėshtjella e
mbrojtjes sė besės, trimrisė,
atėdhedashurisė e qytetrimit shqiptar po
pėrjeton gjakderdhjen mė tė pėrbindshme nė luftė pėr jetė a vdekje. Ishte njė
zgjedhje. A duam vdekjen a fitore mbi vdekjen.
…"Ma mirė i dekun nėn dhe me u kja
Se pėr t`gjallė mė ndėjt nėn shkja"…
Gjergj Fishta
Pikėrisht gjatė atyre viteve 90-ta e deri para fillimit tė luftės ēlirimtare,
kishin filluar vatrat tona tė nxjerrin
tym, por atė tym nuk e shihte askush!
Kurse tani, tymin
heqim te zinjtė e ullirit veē shqiptarėt, por po e
paguajnė shtrenjt edhe okupatorėt mizorė, duke i lėnė kockat nė fushat dhe malet
e Kosovės.

"...Eni, eni, mori shkina,
eni, eni, te Vranina,
mblidhni vetė
npėr shpat e pėrrue
ehu ! kortarėt e djelmve t'ue ;
edhe mėsoni fėmijėt
mbas sodit
mos t' lakmojnė tokės s' Kastriotit,
pse u bjen shtrejtė, qe
besa e Zotit !..."
At. Gjergj Fishta

Mė 28 shkurt 1998. filloi kryngritja e armatosur nė
fshatrat e Drenicės: Likoshan, Qirėz, Prelloc dhe Gradicė, deri sa me 3 mars
forca tė mėdha ushtarako-policore serbo-sllave sulmuan fshatin Prekaz. Lufta sė
shpejti u zgjėruar, s`pari nė Dukagjin e pastaj pothuja nė tė gjitha meset,
fshatrat e qytete tė Kosovės. Pėr tokėn arbrore, qė nė fillim tė luftės, ranė
shumė
deshmorė, nė mesin e te cilėve kryesisht gra, burra tė moshuar e
femijė. Nė fushėn e dėshmorėve nė mes tė
fshatit Likoshan e Qirėz janė tė
varrosur 83 viktima civile shqiptare tė kėsaj lufte. Familja Ahmeti nga
Likoshani, 43 anėtarėshe, brėnda njė dite humbi dhjetė anėtarė tė sajė, e 25
femijė mbetėn bonjak.
Duke ditur sė epiqėndra e kryngritjes shqiptare nė Drenicė gjindet nė fshatin
Prekaz, forca tė mėdha rrethojnė fshatin. Qellimi ishte tė shkatrrohet ushtria
shqiptare nė bėrthamėn e sajė. Tė asgjasohet Drenica e Isa Buletinit, Azem e
Shote Galicės, Drenica e Shaban Polluzhės dhe e shumė e shumė tė tjerėve qe mė
heroizėm tė pashoq mbrojtėn pragun e shtepisė, nderin, dinjėtetin, vlerat morale
e kombėtare, tokėn stėrgjyshore. Kjo trevė kreshnikėsh qė gjėndėt nė qendrėn e
Dardanisė ilire, gjėgjėsisht tė Kosovės sė sotme, na e pėrkujton ēdo herė
historinė tonė tė lavdishme nė shekuj. Ky emėr kaq i dashur dhe krenar pėr ne,
gjithmonė ka qenė dhe ėshtė tmerr pėr armiqtė tanė. Sa e sa herė armiq tė
ndryshem provuan tė zhdukin nga faqja e dheut, por i lanė eshtrat nė te. Kjo
fole trimash u be sinonim i rezistencės dhe i qendresės mbarėshqiptare pėr liri
dhe pavarėsi kombėtare.
Drenica nė historinė tonė kombėtare, mbetėt territor i
qendresės
shqiptare, qė secilit pushtues i rezistoi mė armė nė dorė. Qe nga Bėteja e
Kosovės (1389) e deri mė sot, nga kjo trevė dolen njerzė qė mė pushkė e mė penė
luftuan pėr ēlirim dhe pavarėsi kombėtare. Kėshtu, nė luftėn e parė kundėr
osmanėve, nė Bėtejen e Kosovės, trimi drenicas, Mirash Nikollė Kopiliqi (nga
Kopiliqi i Skenderajit) do tė plagosė pėr vdekje sulltan Muratin e I . Numri i
atyre qė luftuan kundėr pushtuesve turq, austrohungarez e posaqėrisht kunder
atyre serb ėshtė shumė i madh.
... " Nuk luftuam pėr grada e pasuri
po pėr Atdhe e pėr liri "...
Azem Bejta
Nga treva e Drenicės, nga Polaci, ishte edhe familja e Hasan Prishtinės. Ky
ideolog i shquar dhe udhėheqės i palodhur i kryengritjeve tė pėrgjithshėme pėr
pavarėsinė e tokave shqiptare, tėrė pasurinė dhe jetėn e dha pėr tė miren e
kombit. Veprimtaria e tij luftarake gjatė muajve maj-gusht 1912 e pėrgatitėn
ngritjen e Flamurit nė Vlorė.
Edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore rezistenca dhe
revolta mė e madhe
kundėr sllavo-komunistėve shpėrtheu nė Drenicė. Kėtu ende ruhej amaneti i Azem
Bejtė Galicės dhe i shokėve tė tij sė " besė mė shka nuk ka ". Ky amanėt u
rikujtua edhe gjatė atyre vitėve tė stuhishme. Brenda muajve janar-shkurt 1945 u
bė ploja mbi Drenicė. Gjatė kėsaj periudhe tė nderlikuar historike nė mesin e
shumė tė tjerėve u dalluan: Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Ahmet e Rifat
Galica, e shumė tė tjerė.
"…Kurrė ky vend, kjo anė mė male
dhe lugina mesatare, kjo Drenicė
e
paperkulur, nuk ka dashur tė dijė pėr
asnjė pushtėt pėrveq pushtetit tė
vet.
Kurkujt pra nuk i ėshtė nėnshtruar.
E prej ligjeve njerėzore qė
vlenin aty diēka
ishte vetėm njė: Ai i Lekės…"
Hivzi Sulejmani

Zero Cool
15-10-11, 20:00
Rezistenca e popullit tė Drenicės edhe kėsaj here ishte e fortė, siq nė
histori e ka zakon Drenica. Zhvillohen luftime te rrepta e tė pėrgjakshme.
Armikut i shkaktohen humbje tė mėdha. Nė kėto luftime vritet
Komandanti
Legjendar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės Adem Jashari, bashkė mė anėtarė tė
familjes dhe mė shumė fqinjė e bashkėluftetarė. Tė revoltuar pėr humbjet e
shumta forcat ēetnike serbe bėjnė masakra tė pa para nė popullatėn shqiptare
duke masakruar mė dhjėtra femijė nė lulen e femirijsė dhe rinisė, gra e burra tė
moshuar. Trupat e tė vrarėve kishin pamje tė tmėrrshme. Ata ishin masakruar nė
mnyrat ma mizore. Kriminelėt ua kishin hequr viktimave tė tyre syt dhe organėt
gjinitale. Disa prej viktimave pos plagėve tė shkaktura mė armė zgjari, ata
kishin edhe plagė tė shkaktura mė thikė dhe mė mjete tė forta.
Gjatė ofensivės sė terbuar fashiste serbe u vranė e u
masakruan njerėz tė
pafajshėm liridashės shqiptarė, u shkatėrruan dhe u dogjen shtepitė dhe arat e
begatshme. Kjo ofensivė s'ishte e rastėsishme as e papritur pėr ata qė e kanė
njohur origjinėn e egėr serbomadhe. Po kėshtu kanė vepruar edhe paraardhėsit e
krajlive tė tyre, tė cilėt shekuj mė radhė u pėrpoqėn tė ēfarosin shqiptarėt nga
faqja e dheut.
Mirėpo, si kurdoherė, edhe tani, serbomdhėnjtė u ndeshėn mė forcėn e
pamposhtur te popullit tonė martir. Shqiptaria e pati fat t'i kėtė fqinjė ata,
tė cilėt, nė histori hynė vetėm pėrmes barbarive e dhunės. Kėta barbarė veē mė
mashtrim e dhunė kishin arritur
tė krijojnė shtet e pastaj edhe koloni, si
janė kėto viset tona tė begata mė pasuri tokėsore dhe nėntokėsore, mė pasuri tė
pallogaritshme tė cilat bota i ka lakmi.
Natyrisht, duke i njohur tė gjitha
kėto, serbomdhėnjtė, nuk luftojnė pėr dofarė kishash e manastiresh tė
ortodoksisė, por luftojnė tė ruajnė Kosovėn pėr koloni tė tyre, sepse atyre
askush deri sot nuk ua prishi kishat as manastirėt qė i kanė pėr t'i zhvilluar
ritet e tyre fetare. Tek e fundit shumica e manastirėve i pėrkasin kulturės sė
vjetėr bizantine e shqiptare, dhe si tė tilla janė rujtur dhe mbrojtur nga
shqiptarėt, siq ėshtė rujtur Patriarshia e Pejės prej Fisit tė Kelmėndve. Para
sa kohe nė parlamentin e Serbisė njė deputėt serb, padashje e tha tė vertetėn:
"Kosova nė radhė tė parė ėshtė hambar i Serbisė".
Luftimėt u zgjeruan shumė shpejt nė Dukagjin e nė viset tjera tė Kosovės.
Lufta erdhi si domosdoshmėri e
kohės. Ajo i ka rrėnjėt nė punėn e
palodhėshme e tė pėrhershme tė shumė e shumė gjėneratave, tė shumė bijve e
bijave qė dhanė jetėn, apo u dergjėn e ende dergjėn kazamatėve tė Serbisė.
Ushtria Ēlirimtare e Kosovės e krijuar nga vullneti i ēeliktė pėr pamvarsi
kishte nė planin e vetė zhvillimin gueril tė luftės, duke shkuar nė pėrforcim
gradual e tė shkallėshkallėshem. Pėrleshjet midis forcave
guerile dhe forcave
pushtuese, qė po imponohėshin gjithnjė e mė shpesh, po qonin drejt konfliktit tė
hapėt. Duke kuptuar rrezikun e madhė qė paraqitej nga UĒK-eja, Beogradi nisi
fushatėn e ēfarosjes sė UĒK-ės ose tė imponimit tė luftės sė haptė, frontale,
pėr ēka UĒK-ja nuk kishte mjete adekuate tė luftės. Nė kėto rrethana, regjimi
gjakatar i Serbisė filloi ofanzivėn e egėr ushtarake mė tėrė arsenalin artilerik
dhe tė aviacionit ushtarak. Objektiv kryesor kishte thyrjen dhe shpartallimin e
Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kur nuk ia arriti kėsaj, nisi djegien, dhe
shkatrrimin e vendbanimeve, pėr ta demtuar sa mė shumė popullin, pėr t`i
pamundėsuar atij qendresėn dhe pėr t`iu hakmarrė, ashtu siq kanė bėrė mė shekuj
tė gjithė pushtuesit kundėr atėdheut tonė.
Qe nga mesi muajit korrik, nė pjesėn mė tė madhe tė Kosovės, pushteti okupues
i Beogradit ndermori ofensivėn mė tė madhe ushtarake, prej Luftės Dytė Botėrore.
Ai, duke qenė i pafuqishėm pėr t'u ndeshur mė ushtrinė ēlrimtare, granaton nga
largėsia, djeg tė lashtat dhe shtepitė, vret gra, femijė e pleq tė

pambrojtur. Kjo me artileri, kudo qė shkel, prapa le gjurmėt e veta tė
barbarisė paramesjetare. Kudo djegie, shkatėrrime, rrėnime. Pėrkundėr gjithė
kėsaj, edhe pse mė armatim mė tė lehtė, UĒK-ja i pėrgjigjėt mė vendosmeri tė
pashoqe nė fushėbetejat e luftės. UĒK tregoi vendosėshmeri pėr tė vazhduar
luftėn ēlirimtare mė ēdo ēmim qė ti kerkohet asaj, deshmoi poashtu aftėsinė pėr
tė mbijetuar, pėr tė ndrruar taktikėn luftarake.
Ajo nuk u zhgnjye nga
humbjet e betejave qė pėsoi, pasi qė lufta vazhdon dhe qellimi kryesor ėshtė tė
fitohet lufta.

Zero Cool
15-10-11, 20:02
GRUPI I KONTAKTIT

Kur bota mė nė fund u binde sė shqiptarėt e Kosovės kanė zgjedhur vetėm njė
rrugė, liri apo vdekje dhe kur u binden se kėjo luftė do tė rrezikoj paqėn nė
ballkan e mė gjėrė, filluan mė seriozitėt mė tė madh tė angazhohen nė zgjedhjen
e nyjės Kosovare.
Nė fakt kerkohej njė kompromis qė mė ēdo kusht tė ndalohet
ky konflikt. Shumė shtete e shumė mekanizma te bashkėsisė nderkomtare rrekėn mė
mė seriozitėt ēėshtjes sė Kosovės. Nė vazhdimsi mbahen mbledhje tė ndryshme.
Aprovohen shumė vendime e qendrime, tė cilat shteti Jugosllav nuk i perfillė.
Pėrkundrazi, luftimet e masakrat vazhdojnė mė intenzitėt tė shtuar.
Qendrat nderkombėtare tė vendosjes, tė pėrsonifikuara aktualisht mė Grupin e
Kontaktit, gjėgjėsishtė nga Grupi G8, (shtat vendet mė tė industrializuara dhe
Rusia) ėshtė vėnė nė levizje sa i perkėt Kosovės. Natyrisht, mė njė vonesė tė
madhe. Dhe, ēuditėrisht, mė koincidencė frekuencash mė regjimin pushtues
serbomadh: ofron zgjidhje qė nuk janė zgjidhje, i ofron njė status qė nuk ėshtė
vetėmse njė robėri e re duke propozuar mbetjen e Kosovės nė
nė jetė tė
pėrbashkėt shtetėrore mė Serbinė - "Jugosllavinė", mė njė shtet qė shqiptarėt
nuk i lidh gjaku, gjuha, tiparet kombėtare as civilizimi, nuk ka asnjė kuptim.
Ky tregon pėr njė trajtim tė njėanshem qė bota i bėnė problemit kosovar, duke
dashur ta fusė nė margjinat e mbetjes nėn Serbi.
Mė njė propozim paksa konkret Grupi i Kontaktit doli
pikėrisht nė kohen
kur ofanziva ushtarake e regjimit kolonialist serb nė Kosovė po shoqėrohet mė
djegie
vendbanimesh, masash civile tė dėbuara nga shtepitė e tyre dhe kur
Kosova po perjeton njė katastrofė humanitare. I dalė nė kėto kushte e rrethana
projekti i Grupit tė Kontaktit para sė frimzgjidhje, ishte njė kooperim nė
presionin e gjithmbarshem kundėr popullit shqiptar tė Kosovės, qė ai te
kapitullojė nė
mėnyrė tė qytetėruar: tė pranojė njė status qė tė trumbetohet
zgjidhje, e qe nuk do t’ia hiqte prangat e robėrisė nacionale dhe koloniale!
Edhe pse ishte e papranueshme oferta e Grupit tė Kontaktit, prapėseprapė ėshtė
pėr t’u pėrshėndetur trandja e botės dhe fillimkuptimi i saj sė duhet angazhuar
qė tė vihet paqja nė Ballkan.
Grupi i Kontaktit propozon qė zgjidhja e problemit tė Kosovės tė bėhėt nė
formė tė njė autonomie kulturore nė Serbi, ose nė formė tė njė autonomie paksa
mė tė zgjeruar poashtu nė Serbi, ose njė mundėsi paksa e zorshme: statusi i njė
republike nė kuader tė federatės serbomalazėze qė ende ruan emrin e vjetėr
Jugosllavi; pastaj, pėr analogji, bėhėn propozime pėr njė status
si i njė
Tiroli tė Italisė, si nė Ēėēenije e tė ngjashme. Se cili status do tė zgjidhet
prej tė lartėpropozuarve, do tė vendoset mė referendum pas tri, pėrkatėsisht
pesė vjetėsh. Statusi i zgjėdhur do tė jetė nėn garanci ndėrkombėtare dhe kėtu
ofrohen variante tė ndryshme,
qė kanė kuptimin e njė protektorati
ndėrkombėtar.
Qendrimet e mėsiperme tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit shprehin qartė
pavendosmerinė nderkombėtare ndaj regjimit gjakatar serbomadh
nė Kosovė, pėr
mė tepėr: njė koncesion qė i bėhėt atij. Prandaj formulimet nė projektin e
propozuar ishin jo tė qarta dhe tepėr tė mjegullta.
Pavendosmeria nderkombėtare nė reagimin efikas, tė
shpejt dhe tė prerė nė
Bosnje, po pėrseritėt po aq tragjikisht edhe nė Kosovė dhe vetė ky fakt i le
duar tė
lira regjimit pushtues nė krye mė Milosheviqin pėr tė rrenuar gjitha
vlerat e krijuara brez pas brezi nga populli i Kosovės, pėr tė shkaktuar mijėra
viktima tė luftės.
Projekti i propozuar nga Grupi i Kontaktit nuk ishte krejtėsisht i
papranueshem pėr nga forma, qė shpreh vlerat e zgjidhjes sė qytetėruar, por nė
pėrmbajtje. Thjesht, ėshtė i pranueshem referendumi, sepse kėshtu i jepėt
mundėsia popullit tė Kosovės tė zgjedhė fatin e vetė dhe pėr kėtė formė ka ofro
10 vjet qė levizja kosovare pėrpiqet. Mirėpo, qė tė jetė korrektėsia dhe vlera
reale e referendumit, atij duhet t’i hiqen kornizat, kufizimet dhe margjinat, qė
e bėjne tė pavlerė. Pra, krahas alternativave tė propozuara, projekti i Grupit
te Kontaktit duhet begatuar edhe mė mundėsinė pėr tė drejtėn pėr vetėvendosje,
pėr t’u shkėputur plotėsisht
nga Serbia e nga federata serbomalazėze qė ende
vazhdon tė quhet jugosllave, pėr tė krijuar shtetin e mėvėtesishem tė Kosovės.
Kėshtu, referendumi do tė ishte real dhe do t’i ofronte mundėsi tė verteta
popullit tė Kosovės pėr tė zgjedhur statusin e vet tė organizimit shtetėror.
Referendumi i kėtille do te mbikqyrej nga forcat nderkombėtare si OKB, OSBE,
SHBA dhe NATO-ja, tė cilat do te ishin edhe garantuese pėr jetėsimin e vullnetit
tė shprehur nė referendum. Vetėm kėshtu,
projekti dhe angazhimi i Grupit tė
Kontaktit do tė ishte i realtė, objektiv dhe zgjidhjeofrues mė tė vėrtetė.
Propozimet e ofruara nga Grupi i Kontaktit nuk afronin mundėsi pėr tė
zgjidhur nė menyrė tė drejtė problemin
e Kosovės, por po pėrseritėn veprimet
pragmatike si edhe gjatė historise: tė bėjė heshtimin e problemit, ta mbulojė mė
njė maskėzgjidhje pa u lodhur sė serish pas njė periudhe do tė rishfaqet mė tėrė
pėrmasat e veta i njejti problem dhe do t’i shkaktojė turbullira tė serishme.
Atė qė nuk e bėnė bota duhet ta bėnte levizja jonė pėr pavarėsi, e cila u tregue
mė e vendosur dhe mė e paluhatshme sė kurrė nė rrugėn e vet pėr heqjen e
vargonjve robėrues e kolonial tė regjimit serbomadh. Levizja kosovare pėr
pavarėsi nuk pranojė diktatin nderkombetar te robėrimbetjės. Por u angazhue
seriozisht mė gjitha potencialet e kombit, ajo gjeti forcė qė tė mos gjunjėzohet
as pėrballė agresionit serbomadh e as nga presioni nderkombėtar.

Zero Cool
15-10-11, 20:03
Nga gjiu i popullit, doli Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, e cila mė heroizem tė
pashoq e pėrballoi dhe e mbijetoi ofenziven mė tė egėr serbe. Kjo, falė djemve
dhe bijave
mė tė dėvotshme tė kombit tonė qė i janė bashkangjitur
radhėve
tė Ushtrisė sonė Ēlirimtare. Padyshim sė heroizmi e lavdia e kėtyre trimave do
tė shkruhet mė gėrma tė arta nė historinė e ardhshme tė Kosovės.
Ata qė mė
njė bombė nė dorė iu hodhen tankut tė okupatorit serb, do tė jenė tė pavdekshėm,
sic janė Gjergj Kastrioti - Skenderbeu, Isa Boletini, Bajram Curri, Dedė Gjon
Luli, Haxhi Zeka, Azem e Shote Galica, Mic Sokoli, Idriz Seferi e tė tjerė. Fale
gjakut tė rinisė heroike kosovare, edhe diplomacia nderkombėtare u vu nė veprim.
MARRĖVESHJA HOLLBRUK - MILLOSHEVIQ
Presidenti i SHBA, nė tetor tė vitit 1998, nėpėrmes tė delegurit tė vet
Richard Holbrooke i pėrcolli Beogradit zyrtar brengosjėn e SHBA pėr shkak tė
konfliktit nė
Kosovė, duke kėrkuar qė urgjentisht tė vendoset dialogu mė
shqiptarėt e Kosovės, mė pjesmarrje tė obligushme tė ndermjėtsimit nderkombėtar.
Qė menjėherė tė filloi tėrheqja e armatimit tė rėndė tė Armatės Jugosllave,
kurse njėsitė e blindura tė kėthehen nė garnizonat amė. Qė tė tėrheqen tė gjitha
njėsit speciale tė Ministrisė sė Puneve tė Brėndshme tė Serbisė nga Kosova. Qė
tė mundėsohet kėthimi i studentve shqiptar nė fakultete, kurse i nxenėsve nė
shkolla, nė saje tė Marrėveshjes Millosheviq - Rugova tė vitit 1996 dhe qė
shqiptarėt e Kosovės tė fitojnė njė shkallė tė lartė tė autonomisė nė kuader tė
Republikės Federative tė Jugosllavisė, mė ē`gjė Jugosllavisė do ti garantohet
sovraniteti i plotė nė tėrė hapsiren shtetrore. Kishte edhe kerkesa tjera.
Nė kėto bisedime u bėnė shumė manevrime e shpekullime politike. Kreu
udhėheqės i Beogradit nė fillim i hudhi tė gjitha kėto kerkesa, mė arsytim qė
Serbija vetė mund ti zgjedhė tė gjitha problemėt nė Kosovė dhe sė nė
referendumin gjithėpopullor serb tė posa mbajtur i ėshtė thėnė JO kėrkesės pėr
ndermjetsim nga jasht. Nė vazhdim tė bisedimeve maratonike, formalisht
pranohen
shumė kėrkesa e obligime dhe miratohet e ashtuqujtura
"
Marrėvshja Holbrooke - Millosheviq". Kjo marrėveshje perfundon mė konkludime sė
pranimi i obligimeve do tė thotė pėrmbushjen e tyre dhe sė NATO-ja mbetėt e
gatėshme tė veproi nese Millosheviqi nuk i permbush obligimet. Prapa kėsaj
marrėveshje qendronte Bashkėsia Evropjane, Grupi i Kontaktit, organėt tjera
relevante tė bashkėsisė nderkombėtare dhe NATO-ja.
Obligimet e marrura nga kėjo marrėveshje, si herave tjera, mbetėn vetėm nė
leterė, nga sė pushteti Jugosllav injoroi zbatimin e tyre. Prej krejt asaj ēka
ėshtė vendosur u zbatue vetem vendosja e Misonit tė OSBS-sė nė Kosovė nė
pėrbėrje prej 2000 vetash.
Misioni i OSBS-sė nė Kosovė nuk arriti tė kėtė
ndonjė ndikim tė posaqem nė parandalimin e luftimeve, masakrave, dhunės dhe
pastrimit etnik nė Kosovė. Por pati rėndėsi nė regjistrimin e ngjarjeve dhe
informim objektiv tė opinionit nderkombėtar pėr ngjarjet nė Kosovė. Kjo ndihmoi
nė internacionalizimin mė tė madhė tė ēėshtjes sė Kosovės, siq ishte rasti mė
masakren serbe nė fshatin Reēak tė Shtimjes.
Nė fshatin Reēak, me 15 janar tė vitit 1999 forcat policore, ushtarake e
paraushtarake serbe bėnė njė masakėr nė pėrmasa tė mėdha mbi
popullatėn
civile shqiptare. U vranė e masakruan disa dhjetėra shqiptarė nga
ky fshat. Viktimat ishin tė tė gjitha
moshave, gra pleq e femijė, shumica
prej tė cilėve u gjetėn tė mbytur nė tė dalė tė fshatit , nė pėrpjekje pėr tė
ikur nga sulmet serbe. Tė vrarė e tė masakruar u gjetėn edhe nėpėr shtėpijtė e
fshatit. Vetėm nė njė odė kishte 24 tė vrarė.
Nė vendin e ngjarjes, ndėr tė parėt, ishte shefi i Misionit tė OSBS-sė zotri
Uilliem Uoker, i cili publikisht i fajėsoi forcat serbe tė sigurimit pėr
masakrimin e shqiptarve. Kėjo deklaratė dhe pamjet e tė masakrurve
nėpėrmes
programeve televizive mė mė ndikim nė botė dhe nėpėrmes mjeteve
tjera tė informimit patė jehon tė madhe nė gjithė opnionin botrorė.
Qeveria Jugosllave nxitoi menjėherė dhe Zotin Uilliem Uoker e shpalli persona
non grata duke kerkuar nga ai qe brenda 48 orėve tė braktisė teritorin e
Republikės Federative tė Jugosllavisė.
Zoti Uoker, ushtarak e diplomat i vjetėr amerikan, jo vetėm qė nuk zbatoi
kėtė urdhėresė, por mė plotė pėrkushtim e objektivitėt vazhdoi tė kryej misonin
e besuar. Personalisht muar pjesė nė ceremoninė e varrimit tė 40 civilve
shqiptar tė Reēakut, mė ērast mbajti njė fjalė mjaftė emocionale mė domėthėnje
tė madhe morale dhe politike. Nė fjalėn e vetė Ambasadori Uoker, pėrveq tjerash,
pėr vdekjen e parakoshme e tė dhunshme tė shqiptarve tė Reēakut tha se ai vetė u
trondit para kater javėsh* , bota u trondit nga pamjet nga ky fshat, pamje tė
mizorisė, pamje tė vdekjės,
pamje tė dhimbjes sė madhe. Vdekjet nė Reēak
kerkojnė drejtėsi dhe drejtėsia duhet tė bėhėt patjetėr.
Nė pėrfundim tė
fjales Ambasadori Uoker pohoj sė bota do tė shoh sot dhimbjen tuaj dhe pamjen e
shpresės nė Paris. Reēaku e Rambouillet janė drejtėpėrsedrejt tė lidhura.
Pėrkundėr dhimbjes dhe zemrimit tuaj tė
kuptushem, nuk bėnė tė humbim
shpresen pėr njė tė
ardhme mė tė mirė. Ishin kėto fjalet e Ambasadorit Uoker
qė jehuan tė qytetarėt e shumė vendėve tė botės dhe tė mekanizmat nderkombėtarė
qė mėrreshin
mė ēėshtjen e Kosovės.

Zero Cool
15-10-11, 20:05
*Forcat policoro-ushtarake serbe pas katėr jave lejuan familjarėt qė tė varrosin
trupat e masakruar.
Uiliam Uoker pėrsieri, pas nėnde muajve tė krimit, ishte nė mesin e
qytetarėve tė Reēakut. Ai nė Reēak u prit nga qindra e mijėra fshatarė tė kėtij
fshati dhe fshatrave pėreth. Perfaqesuesi i ketij fshati, z.Uoker dhe tė
pranishmėve tė tjerė iu drejtua me kėto fjalė:

..."Nė mesin tonė sot
ėshtė njeriu i shpresės sonė, njeriu qė ndau pikėllimin me familjet tona qė kanė
humbur mė tė dashurit, njeriu i fshatit tonė.
Por, ju z.Uoker, nuk do tė
vini mė kėtu pėr tė parė krime e masakra, por pėr liri e pėr dasma"...

Ndėrsa, Uoker i emocionuar shumė, nė mesin e varrezave dhe tė familjarėve
qė kishin humbur mė tė dashurit e tyre u shpreh kėshtu:

..."Herėn e
fundit kur isha kėtu, kishte shumė popull nė mal, me fytyra tė lodhura e tė
pikėlluara.
Unė isha i detyruar ta dėnoja djallin qė vizitojė Reēakun. Shoh
kėtu tani njerėzit qė kanė humbur mė tė afėrmit e tyre qė unė sė bashku me
ta
kurrė nuk do t'i harrojmė. Dėshira ime ka qenė qė tė kthehem njė ditė kėtu
dhe t'iu shoh se si buzėqeshni
dhe si ndėrtoni jetėn. Emri im ėshtė shumė i
lidhur me fshatin tuaj, andaj edhe jam krenar pėr kėtė.
Do tė vij kėtu sa
herė qė tė kem mundėsi"...
Uilliem Uoker
Banorėt e kėtij fshati dhe femijtė qė me buēeta lulesh kishin dalė pėr ta
pritur, e falenderuan shumė me fjalet mė admiruese, po ashtu atij iu dha njė
dekoratė dhe njė mirenjohje pėr punėn qė ka bėrė dhe pėr ndriqimin e sė
vertetes. Po ate ditė, nė solimitetin e organizuar nė sallen e teatrit kombėtar
nė Prishtinė, z. Uilliam Walker u shpallė"qytetar nderi i Kosovės"*.
________________________________________
* Mė 3 nėntor 1999 z.Uiliam Uoker
u shpall qytetar nderi i Republikės sė Kosovės.
KONFERENCA E PAQĖS NĖ RAMBUJE
Kishte dhjėtra fshatra e qytete tė ngjajshme mė Reēakun ku u kryen
masakra, teror e gjenocid ndaj popullatės civile shqiptare, dhe gjendja nga dita
nė ditė keqėsohej. Mė nė fund faktoret relevant botror, tė prir nga Shtetet e
Bashkura te Amerikės dhe Britania e Madhe marrin vendim qė tė mbahet Konferenca
Nderkombėtare e Paqės pėr ēėshtjen e Kosovės nė Rambouillet tė Francės.
Udhėheqėsirat e gjithė spektrit politik shqiptar tė Kosovės e pėrkrahen kėtė
inciative duke shprehur kėshtu gatėshmerinė qė mė negociata tė zgjedhet nyja
kosovare, por mė dozė tė madhe frige qė palės
shqiptare mund ti imponohet njė
kompromis i
rrėjshem, sepse ėshtė pala mė e dobėt nė konflikt. Para nisjes
nė negociata, negociatorėt shqiptar u bėnė unik, si asnjė herė mė parė dhe
unanimisht tė percaktuar qė tė kėmbėngulin nė kerkesat ligjitime tė popullit
shqiptar, e nese duhet edhe tė mos pranojnė atė ēka afrojnė perendimorėt*.
Nė Kėshtjellen e Rambouillet tė Francės, mė 06 shkurt tė vitit 1999 filloi
punimet Konferenca Nderkombėtare Paqėsore pėr Kosovėn, nė prezencėn e
Presidentit tė Francės Zhak Shirak, ministrave tė jashtem tė Francės dhe
Britanisė, Yber Vedrin dhe Rober Kuk, bashkėkryetarve tė konferencės Kris Hil
(SHBA) Volfgand Petric (perfaqesues i Bashkesise Evropjane)
dhe Majorsiki (
perfaqėsues i shteti Rus)si dhe musaf
irve tjere. Punimet e konferencės i
percollen mė sė 200 gazetarė. Nė hapjen e konferencės, fjalen e rastit e mbajti
Presedenti i Francės duke theksuar sė ka ardhur koha qė, mė nė fund, palet nė
konflikt tė ulen nė truezen e bisedimeve dhe tė gjejnė njė zgjidhje paqėsore,
cila pėr popullin e Kosovės dhe rajonin
rajonin e Evropės Juglindore tė
lindet shpresa pėr paqė dhe pėr prosperitėt edhe nė kėtė pjesė tė Evropės. Duhet
ti japet fund gjakderdhjeve dhe skenave tė tmerrshme tė luftės nė tė cilen
psojnė civilet, femijė, pleq dhe gra. Mė atė rast Presidenti potencoi sė Kosova
ėshtė problem evropjan e botėror qė duhet tė zgjedhėt mė ēdo kusht permes
dialogut. Askush nuk mund tė harroi djemtė e humbur apo fshatrat e shkatrrura ,
prandaj duhet tė gjėndet drejtėsia dhe tė denohen fajtoret, nenvizoi
perveq
tjerash Zoti Shirak. Fjalė rasti nė kėtė platformė
mbajten edhe ministrat e
jashtem te Francės dhe Britanisė.

Zero Cool
15-10-11, 20:06
*Kosovėn nė konferencėn e e Rambujes e
pėrfaqėsonine: Ibrahim Rugova, Bujar Bukoshi, Fehmi Agani, Edita Tahiri, Idriz
Ajeti (LDK), Hashim Thaci, Jakup Krasniqi, Azem Syla, Xhavit Haliti, Rame Buja (
UĒK ), Rexhep Qosja, Hydajet Hyseni, Bajram Kosumi, Mehmet Hajrizi ( LBD ),
Veton Surroi dhe Blerim Shala ( te pamvarur ).
Nė Rambouillet pala negociatore shqiptare gjeti miq tė vertetė, qė brenda
kornizave tė pėrcaktuar, tė gjendėt zgjedhje mė optimale e kompromisit. Nė kėtė
drejtim dallohej udhėheqėsia e Qeverisė Amerikane, e prire nga sekretarija
amerikane e shtetit, Zonja Medlin Ollbrajt.
Negaciatorėt qė perfaqesonin popullin shqiptar tė Kosovės nė Rambouillet
gėzonin pėrkrahje nga gjithė bashkombasit si nė Kosovė, Shqipri e troje tjera
etnike, ashtu edhe nga shqiptarėt nė diaspor. Nė shumė vende
perendimore
organizoheshin manifestime pėrkrase dhe vazhdisht arrinin telegrame mė tė cilet
inkurajohej pala shqiptare qė tė jetė konseguente nė qendrimet e veta tė besura
me mandatin e popullit. E natyrshme, perkrahja me e madhe ishte nga qeveria,
partitė politike dhe populli i shtetit amė - Shqiprisė.
Nė Rambouillet, deri sa konferenca e paqės ishte duke vazhduar punimet, u
mbajte njė protestė e fuqishme. Mė shumė sė dhjetė mijė shqiptar kishin ardhė
nga tė gjitha vendet e perendimit , madje edhe nga Suedia e largėt nė mnyrė tė
organizuar nė mbeshtetje tė pamvarsisė sė Kosovės dhe nė perkrahje tė
delegacionit nė konferencėn paqėsore. Nė kėtė protestė merrnin pjesė
shumė
miq tė shqiptarėve nga mbare bota, nė mesin e tė cilve edhe kongresistėt
amerikan Eliot Engel e Sju Kelli.
Nė Rambouillet zhvillohej luftė e pa komprimis
mendimesh. Si zakonisht nė
situata tė konfliktit, palet tė cilat janė mediator mundohen pėr ndaljen e
konfliktit, duke mos u interesuar shumė sė kush ka tė drejtė dhe si duhet tė
rregullohet. Kėshtu ishte edhe mė rastin e Kosovės. Vehej barazim nė mes
fajtorit dhe viktimes, andaj shpesh palen shqiptare e barazonin mė atė serbe. U
prezentuan shume argumente. Pala shqiptare nga mediatoret u vlersue si mjaft
kooperuese, derisa asaj serbe i mungonte ky vlersim.
Siq pritej ashtu edhe ndodhi. Filluan presionet politike
tė kombinura mė
kėrcnime nga mediatoret. Pala shqiptare kėrcnohej se do tė i ndalet perkrahja
nederkombėtare e dhėnė deri mė tani nese nuk pranohet Marrėveshja e propozuar.
Pėrkundėr pales serbe i thuhej sė do ta bombardojnė. Ky kercnim nuk dukej fort
bindes as pėr vetė palen serbe, nga sė qendronte bindja sė asnjė shtet
perendimor nuk do te deshiroj tė futet nė njė avanturė tė kėtillė dhe sė Shteti
Sovjetik do tė jetė nė mbrojtje tė serbėve.
Gjatė gjithė kohes sė negociatave nė Rambouillet, negociatoret shqiptar qenė
unik si asnjėherė mė parė dhe kėmbgulen nė kėrkesat ligjitime tė
popullit
shqiptar. Edhe pse teksti definitiv i marrėveshjes sė propozuar
tėrsisht nuk kėnaqėte deshirat pėr pamvarsi tė menjėhershme, konsiderohej sė
ėshtė gjetur njė kompromisė i pranushem nė koorelacionin e marrėdhėnjeve
ekzistuese. Marrėveshtja nga pala shqiptare nuk u refuzua, por u shtye
nėnshkrimi i saje. Ekziston pershtypja sė shumica e pjesmarrėsve shqiptar nė
negociata ishin tė mendimit qė marrėvshtja tė nėnshkruhet pa shtyrje. Por, mė
veprime tė disa individėve mė ndikim nė disa qarqe politike kosovare, nenshkrimi
u shty pėr tri javė. Poashtu edhe disponimi i pjesės dermuese tė popullatės
shqiptare Kosovare
ishte qė Marrėveshja tė nėnshkruhet. Kėtė e deshmon njė
hulemtim i opinianit publik nė mesin e shqiptarve nė Kosovė tė inicuar nga
Instituti i Fillozofisė dhe Sociologjisė nė Prishtinė. Nė pytejen e parė
drejtuar tė anketuarve: " A ėshtė dashur qė delegacioni i Kosovės
(shqiptarėt
) tė nenshkruajn Marrėveshjen e Perkohshme pėr Paqė dhe Vetqėverisje nė Kosovė",
82% tė anketuarėve janė deklarue sė ėshtė dashur tė
nėnshkruhet kjo
marrėveshje. Nė pytjen vijuese: " A duhet tė nenshkruhet kjo marrėveshje pas 15
marsit", 84% tė anketuarėve janė deklaruar sė marrėveshja
duhet tė
nenshkruhet. Nė pytjen e tretė qė kishte tė bėnte mė implementimin e kėsaj
marrėveshje, 80% tė anketuarve ėshtė deklaruar sė implementimi i sajė ėshtė i pa
mundur pa forcat e NATO-s.
Konferenca perfundojė pa rezultate konkrete. Nė fund tė punes bashkėkryetarėt
e Konferencės Ndėrkombėtare pėr Kosovėn, publikuan kėtė komunikatė*:
"1. Ministrat e Grupit tė Kontaktit u takuan mė 23 shkurt nė Rambuje, nė fund
tė pėrpjekjeve
intensive qė zgjatėn mė shumė se dy javė, pėr t'u arritur
marrėveshja pėr autonominė substanciale tė Kosovės, me respektimin e
sovranitetit nacional dhe integritetit territorial tė RFJ-sė.
2. Ministrat kanė dėshmuar pėr karakterin historik tė konferencės nė Rambuje,
me tė cilėn ka filluar procesi, nė bazė tė parimeve dhe elementeve themelore, tė
cilat Grupi i Kontaktit i ka aprovuar mė 29 janar nė Londėr dhe ku janė tubuar
ata qė njė kohė tė gjatė kanė pasur dallime tė mėdha.
3. Sikundėr edhe ėshtė
supozuar, bisedimet kanė qenė tė rėnda dhe komplekse. Pėrpjekjet e tė dy palėve
dhe angazhimi i vendosur i negociatorėve tanė, ambasadorėve Hill, Majorski dhe
Petriē, kanė pėrfunduar me marrėveshjen pėr autonominė substanciale tė Kosovės,
pėrfshirė mekanizmat qė mundėsojnė zgjedhje tė lira dhe tė drejta pėr
institucionet demokratike, mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė drejtat e
pėrfaqėsuesve tė bashkėsive nacionale, si dhe vendosjen e sistemit tė drejtė
gjyqėsor.
4. Me marrėveshjen e Rambujesė, sot u krijua korniza politike pėr autonomi.
Janė vendosur edhe bazat pėr mbarimin e kapitullit pėr implementimin e pjesės sė
marrėveshjes qė ka tė bėjė me modalitetet e prezencės ndėrkombėtare tė faktorėve
civilė dhe ushtarakė nė Kosovė. Ėshtė e domosdoshme qė marrėveshja e pėrkohshme
tė arrihet dhe tė nėnshkruhet nė tėrėsi. Nė kėtė frymė, palėt janė pajtuar qė,
pas konsultimeve me anėtarėt e Grupit tė Kontaktit, negociatorėt dhe organizatat
kompetente ndėrkombėtare tė marrin pjesė nė konferencėn e 15 marsit nė Francė, e
cila do t'i pėrfshijė tė gjitha aspektet e implementimit tė marrėveshjes. Ne
jemi tė vendosur qė rigorozisht tė mbikėqyrim respektimin e kėtij obligimi, nė
mėnyrė qė procesi i Rambujesė tė bėhet definitiv.

Zero Cool
15-10-11, 20:07
5. Palėt duhet qė tė
rezervohen nga tė gjitha aksionet, tė cilat do tė pengonin rezultatet e arritura
nė Rambuje. Veēanėrisht presim qė palėt nė tėrėsi dhe menjėherė tė respektojnė
ndėrprerjen e zjarrit nė tėrė Kosovėn, qė tė rezervohen nga tė gjitha aktet e
provokimeve, qė nė tėrėsi tė respektojnė obligimet e veta nga tetori 1998 dhe tė
respektojnė rezolutat pėrkatėse tė Kėshillit tė Sigurimit. Ne nė tėrėsi
pėrkrahim misionin verifikues nė Kosovė dhe pjesėtarėt e tij, dhe fuqimisht
insistojmė qė palėt tė krijojnė kushtet e domosdoshme, me tė cilat do tė
sigurohej MVK-ja dhe pėrfaqėsuesit e tjerė ndėrkombėtar, pėr ēka palėt do tė
konsiderohen pėrgjegjėse.
6. Obligohemi qė tė ponojmė bashkė, qė tė
sigurohet zgjidhje qė do t'i shprehė aspiratat legjitime tė tė gjithėve qė
jetojnė nė Kosovė. Vetėm me kėso zgjidhjeje mund tė krijohen kushtet nė tė cilat
mund tė evitohet katastrofa humanitare. Ata qė do tė pengojnė finalizimin e
marrėveshjes sė pėrkohshme pėr Kosovėn, ata qė do tė vazhdojnė tė provokojnė
armiqėsi tė reja ose ata qė do tė rrezikojnė sigurinė e MVK, do tė konsiderohen
pėrgjegjės direkt pėr veprat e tyre".
*QIK-u , 24 shkurt l999

Shtyrja e nėnshkrimit tė Marrėveshjes Ndėrkomėtare tė
Paqes pėr Kosovėn,
krijoi hapsirė tė mjaftushme qė qeveria serbe nė Kosovė tė vendos trupa tė mėdha
ushtarako-policore e paramelitare, tė vendos shumė armatim dhe tė kryej
pėrgaditje pėr luftė frontale, pėr teror e masakra tė popullatės shqiptare.
Pas tri javesh, mė 16 mars, pala shqiptare bėri nėnshkrimin e tekstit tė po
asaj marrėveshje, pas konsulltimeve qė bėri mė popullin e Kosovės, mė
grupacionet politike dhe mė subjekte tė tjera. I tha "po" Marrėveshjes mė
bindje, sė ky ėshtė njė proces e jo njė ngjarje, sė ėshtė njė kapitull nė
historin e Kosovės, qė pas periudhės kalimtare populli i Kosovės do tė
vetėvendos pėr tė ardhmen e tij dhe sė implementimin e sajė do ta bėjnė forcat e
NATO-s.
Delegacioni i RF tė Jugosllavisė nė ditėn kur duhej tė nėnshkruanin
Marrėveshjen Ndėrkombėtare e Paqes pėr Kosovė, paraqiti njė plan tė vetin.
Planin e parqitur Grupi i Kontaktit e refuzojė menjėherė, nga sė mė tė
do tė
instalohej njė apartheid i vertėt nė Kosovė. Pala serbe refuzoi nėnshkrimin e
planit dhe kėshtu hyri nė mosmarrėveshje tė drejtėpėrsedrejt mė bashkėsinė
ndėrkombėtare duke e vuar nė sprovė prestigjin e sajė.
ANGAZHIMI LUFTARAK I NATO-s
Kėsaj herė bashkėsia nderkombėtare u tregua mė e vendur sė kurr ndonjė
herė mė parė. Inciativen e muren forcat e Aleancės Veriatllantike tė udhėhequra
nga Shtetet e Bashkura tė Amerikės, tė cilat me njė unitet tė madhė vendosen qė
ti bindin serbėt sė nuk mund tė bėjnė gjithmonė atė ēka duan dhe sė do ti
detyronin tė terhiqen nga Kosova njėherė e pėrgjithmonė.
Lojrave politike e diplomatike tė Beogradit u erdhi fundi. Sulmet e NATO-s
kundėr soldateskės Serbe ishin vetėm moment kohe. E pritnim mė pa durim atė
moment edhe pse ishim tė vetėdishem pėr hakmarrjen e mundėshme tė forcave
ushtarake policore dhe paramelitare serbe ndaj popullatės civile. Sekretari i
pergjithshem i NATO-s , Havier Solona i dha urdhėrin Kryekonamdantit tė forcave
tė NATO-s pėr Evropė, gjeneralit Uslin Klark tė ndermerrė sulme ajrore kunder
ēaqeve tė caktura tė Jugosllavisė.
E perjetuam sulmin e parė tė NATO-s, gjatė natės sė 24 marsit. I perjetuam
ditėt mė tė gjata dhe netėt e ankthit tė madhė.
Bombardimet e NATO-s qė zgjatėn panderpre 78 ditė e dermuan deri nė palcė
shtetin Jugosllavė. U goditen objektėt strategjike tė infrastrukturės dhe
ushtrisė serbe si dhe forcat e saja tė levizėshme qė vepronin nė Kosovė.
Jugosllavisė ju
shkatrruen pothuja plotėsisht objektet mė tė rendėsishme
ekonomike si rafeneritė e naftės, uratė mė kryesore, fabrikat qė punėsojne mė
dhjėtramijėra punėtorė dhe u shkaktuan shumė dėme tjera. Sipas paralogarive tė
vetė opozitės serbe ēdo ditė e bombardimit tė NATO-s ekonomin Jugosllave e ka
kėthyar, mė sė paku, njė vjetė prapa. Zyrtaret Jugosllavė kanė pranuar nė
deklaratat e tyre zyrtare se nga sulmet e NATO-s kundėr objektivave ushtarake
serbe nė Serbi dhe Kosovė janė vrarė 524 ushtarė jugosllavė, janė shkatėrruar
plotėsisht 1109 objekte ushtarake kurse 611 janė dėmtuar rėndė. Aleanca e NATO-s
ka publikuar se vetėm nė Kosovė janė shkatrruar 93 tanke, 153 autoblinda, 33O
automjete ushtarake dhe 389 njėsi artilerike.

Zero Cool
15-10-11, 20:10
Operacionet e intensifikura, qė forcat serbe i filluan para fillimit tė
bombardimeve te NATO-s, vazhduan mė tė njejtin intenzitet njė kohė tė gjatė.
Qellimi i akcioneve ishte shkatrrimin e UĒK-sė dhe pastrimi etnik i Kosovės duke
synuar qė tė gjithė shqiptarėt t`i dėbojnė pėr nė Shqipėri, Maqedoni dhe vende
tė tjera. Do tė thotė atakimin e Kosovės nga tri anėt dhe hapja e kufijve mė
Maqedoninė dhe Shqiprinė. Pamvarsisht nga bombardimet e NATO-sė forcat ushtarako
policore e paraushtarake serbe vazhduan brutalitetin e vetė. Nė kėto aktivitete
u inkuadruan njė pjesė e madhe e serbėve vendas dhe njė numer i konsiderushem i
rromėve.
Dhuna e sforcuar dhe e institucionalizuar e pushtetit
serb nė Kosovė mė
pėrmasa gjenocidiale mė tė theksura gjatė vitit 1998 dhe nė dy maujt e parė
vitit 1999, u zhvesh nga tė gjitha normat mė elementare njerėzore nė muajn mars,
prill e qershor, kur kjo dhunė mori dimensionin e hapur shvarosės kunder
shqiptarėve. Vrasjet dhe masakrimet mė monstruoze e mė barbare qė nuk mund t`i
marrė me mend qenia njerėzore
ndaj njė populli, siē bėri Serbia kunder
popullit shqiptar nė Kosovė, mė synim plotėsisht tė qartė e transparent -
shvarosjen totale tė tėrė njė populli ( tė shqipėtarėve ) nė njė teritor ( nė
Kosovė ) vertetoi plotėsisht politiken
gjenocidial dhe karakterin shovenist,
fashist dhe gjenocidial tė pushtetit dhe shtetit serb. Kordonet serbe tė vdekjės
nuk kursyen jo vetem mashkujt, por as gratė, as femijėt ( mandje edhe foshnjet
disamuajshe) dhe as pleqėt. Duke treguar haptaz tėrė egersirėn e tyre, vrasėsit
gjakatar nuk kėnaqeshin vetem mė vrasje e masakrime. Duke u perpjekur pėr ti
mėshefur gjurmet e krimeve merrnin trupat e pajetė tė viktimave i hjedhin nė
germina, nė varre masive deri te shkrirja nė furra.
Kryeqendra e Kosovės, Prishtina, para fillimit tė bombardimeve tė Aleancės
Veriatlantike ishte diēė mė qetė sė nė vendet tjera nė Kosovė, por banoret e
sajė ishin shumė tė kujdesėshem. Leviznin vetem atėherė kur nevojat e jetės i
detyronin dhe para muzgut mbylleshin nė shtepit e tyre. Nė Prishtinė ishin tė
strehuar mė qindra e mira qytetarė qė kishin ikur nga meset ku zhvilloheshin
luftimet dhe behėshin masakrime nė masė.
Nė muajn mars gjendja nė qytetin e Prishtines jo vetem qė u keqėsue, por u bė
dramatike. Shpesh kryheshin atentate nga bandat e armatosura nė lokale hoteljere
apo rrugė. Tė shpeshta ishin eksplodimet nė mese tė ndryshme. Ēdo ditė kishte
kidnapime dhe zhdukje misterioze tė njerėzve tė cilet pas pak ditesh u gjetėshin
tė ekzekutuar e tė masakruar.
Nė mes shumė tjerėve, kėtė tragjedi e pėsuan
edhe veprimtaret e njohur shqiptar Fehmi Agani dhe Bajram Kelmendi mė dy djemt e
tij. Por ata janė tė pa vdekshem nė kujtesen e popullit.
Ata me potencialet e
larta intelektuale , me idealet e
pastra patriotike e njerzore, me punen
vetemohuse pėr realizimin e tyre dhe me guximin pėr tė mbrojtur ato deri nė
vdekje mizore tė shkaktuar nga forcat barbare serbe, Femi Agani e Bajram
Kelmendi u ngriten nė lartėsi tė krenarisė sė kombit, hynė nė kujtesen e
lavdishme tė popullit. Ata shendriten e u dogjen pėr tė tjeret, perkatėsisht pėr
popullin e tyre tė shumėvujtur.
Mė fillimin e bombardimit tė NATO-s situata u tendos edhe mė shumė. Nuk
kishte mė kurrfar sigurije, tėrė diten defilonin automjete tė ushtrisė nė tė
cilat qendronin ushtaret mė tyta e automatikve tė drejtuar nė apartamentėt ku
jetonin shqiptarėt. Nė grupe defilonin paramelitarėt e armatosur mė automata e
thika si hanxhar tė cilat publikisht i mbanin .
Nė tė gjitha laxhėt e qytetit nė mnyrė vandale paramelitaret, nė asistimin e
policisė e ushtrisė, thyan tė gjitha objektet tregtare e hoteljere qė ishin nė
pronėsi tė shqiptarėve, prej tė cilave plaqkitnin mallin e vlefshem, e pas tyre
vazhdonin aktivitetin rromet duke vjedhur e demoluar ate qė kishte
mbetur.

Jehona e tė shtirave nga arsenali i armatimeve tė ndryshme dhe
mitrolimeve degjoheshin tėrė diten, kurse nė orėt e natės kohė pas kohe jehonin
detonimet e aviacionit tė NATO-sė nė objektet vitale nė qytet e rrethinė. Dy,
tri ditė pas fillimit tė bombardimit tė NATO-se, forcat ushtarako-policore serbe
filluan granatimin, djegėjet e plaqkitjet e shtėpive nė tė gjitha laxhet e
qytetit.
Plot frigė e panikė ishin ditėt e netėt. Netėt e ditėt nuk mund te numrohen
si tė ndara, vetem ora 06 pasdite shenon nje kufi kohor. Ishte koha qė shenon
alarmin pėr strehim, por vetem pėr ata qė mund ta bėnin kėtė. Nė kėtė kohė tė
gjithe fqinjėt serb largoheshin nga banesat e vendosėshin nė strehimore ankas tė
distinura pėr ta nga shteti. Ne banesa mbetnim etnikisht vetem shqiptarėt. Nė
muzgun e parė nderprehej rryma elektrike dhe i tėrė qyteti ishte nė errsirė. As
dritat e qirinjėve qė ndezeshin nė banesa shqiptare nuk
shiheshin, nga sė
dritarėt ishin tė mbyllura mė perde tė trasha, apo drita vendosej nė ndonjė kend
tė dhomės nė mnyrė qė mos tė duket. Ndėgjohej vetem tė lehurit e qenjėve e
ndonjėherė kalimi i ndonjė automjet tė policisė, ushtrisė apo forcave
paramelitare serbe.

Tėrė natėn tė rriturit qendronin tė zgjuar dhe mė
radhė benin roje duke shiquar e pėrcjellur ēdo levizje. Netėt dukeshin shumė tė
gjata e trishtuese. Mengjėzet zbardhnin duke i numruar vendgoditjet e
bombardimeve , qoftė tė aviacionit tė NATO-s qoftė tė altilerisė serbe. Sa gėzim
pėr humbjet e armikut, aq mėrzi pėr humbjet tona.
Mengjezėt nė Prishtinė, ishin pakėz mė tė qeta. Mė pak dukeshin forcat
paramelitare e policore, nga sė kishin vepruar tėrė natėn. Kėto orė tė mengjesit
njerzit e moshuar i shvrytzonin pėr tė siguruar aty afėr
ndonjė kilogram
bukė, apo ndonjė artikull tjetėr ushqimor.
Mė kalimin e kohes u nderpre ēdo levizje. Tė gjithė qendronin tė mbyllur nė
shtepi duke u ushqyar nga rezervat qė ishin siguruar mė herėt. Tėrė
diten
ndegjonim lajme nga shumė radiostacione lokale dhe nderkombėtare. Mė
ndegjimin e lajmeve vazhdonim
edhe gjatė natės mė radio tranzistor, me zė
shumė tė
vogėl apo mė ndegjonjėse. Informatat qė merrnim ishin tmerruse mė
plotė njohtime pėr vrasje e masakra nė masė, pėr ekzekutime, granatime, djegėje
e plaqkitje tė shtepive, zhdukje tė njerzėve tė cilet pas 2-3 ditė u gjetnin
buzė rrugėve tė ekzekutuar e tė masakruar. Kalonin ditėt e netėt tė ngjitura
njera pas tjetres dhe flaka e luftės pėrfshiu tėrė qytetin.

Zero Cool
15-10-11, 20:12
KAPITULIMI I JUGOSLLAVISĖ
Pas 78 ditė tė bombardimeve dhe pas shkatrrimeve tė mėdha materiale,
viktimave tė shumta dhe debaklit politik, Parlamenti i Jugosllavisė, Qeveria e
saje dhe Presidenti i sajė, Kryekrimineli Sllobodan Millosheviq, u dorezuan para
forcės , para NATO-sė dhe UĒK-ės duke pranuar kushtet e shtruara nga bashkėsia
nderkombėtare, gjėgjėsishte nga Grupi G8 (shtat vendet mė tė industrializuara
dhe Rusia).
U nevoiten 79 ditė dhe netė qė mė nė fund ti pranoj tė 5 kushtet e NATO-s (
te pranoi kapitullimin). Ushtria Jugosllave nuk u shkatėrrua ashtu siē ishte
paraparė dhe menduar. Po tė sulmoheshin vetem caqet ushtarake (sipas planit 1)
ajo fare s’do tė lėvizte nga vendi. Ajo kishte kohė qė ishte larguar nga
kazermat dhe ishte futur nėpėr objektet civile. Tė gjithė menduan sė Ushtria
Jugosllave do te dorzohet shumė lehtė, shpejt e kėtė mbrenda javės sė parė tė
bombardimeve.
Kur ky parashikim nuk u realizua atėherė filloi plani 2
(bombardimi i objekteve civile). Filluan te shkaterrohen urat, hekurudhat,
autostradat, qendrat komanduese, rafinerit, sistemi elektrik etj. Edhe pse kėto
bombardime e sollen Serbinė nė njė gjendje tė mjerė
prap sė prapė ajo nuk u
dorėzua lehtė. Kėtė e bėri atėherė kur ishte e siguret sė sė shpejti do te
aplikohet plani 3 (Invazioni i kėmbsorisė).
Kryekrimineli Millosheviq u gjunjėzua. Mė 9 qershor 1999 nė Kumanovė tė
Maqedomnisė, perfaqėsuesit e shtetit Jugosllavė pranuan kapitullimin dhe
nėnshkruan marrėveshjen teknike, qė u kishte afruar NATO-ja pėr terheqjen e
trupave serbe nga Kosova. Pėrfaqėsuesit shqiptar nuk u ftuan dhe nuk muren pjesė
nė arritjen e kėsaj marrėveshje. Filloi zbatimi i tri objektivave themelore tė
marrėveshjes: terheqėja e tėrsishme e forcave serbe nga Kosova, nderhyrja e
forcave toksore tė Aleancės Veriatllantike nė Kosovė dhe kėthimi i tė gjithė
refugjatėve kosovar nė vatrat e veta. Fitorja u arrit nė saje tė trimrisė e
heroizmit tė pa shoqė tė shqiptarėve tė Kosovės dhe nė bashkėpunim tė ngushte tė
19 shteteve demokratike tė Aleancės dhe vullnetit tė 78O milion anetarėve tė saj
tė cilet dolen mė tė fort e mė tė vendosur pėr paqėn, prosperitetin e
demokracinė.
KFOR-i mė tė hyrė nė Kosovė i vendosen trupat e NATO-s nė pesė sektore tė
veprimit. Kėtu perfunduan adrrat fashiste serbe pėr krijimin e Serbisė sė madhe
dhe mitit serb mbi Kosovėn. Avantura serbe filloi ne Kosovė pėr tė vazhduar nė
Slloveni, Kroaci e Bosnje dhe pėrfundoi nė Kosovė.
"…Atje nisi, atje mbaroi,
Atje krisi, atje pushoi…"
Noli
Kėshtu do tė shprehej poeti ynė i madh Noli pėr rezistencėn e Plakut tė
Maleve, Bajram Currit. Kėshtu do tė themi edhe pėr aventuren famėkeqe
serbosllave pėr krijimin e njė shteti tė madh serb nė Ballkan. Iluzionet ēetnike
pėr njė Kosovė serbe ranė, kur forcat e NATO-s
filluan marshimin nė
territorin e Kosovės. Kėsaj radhe Serbia nuk arriti dot ta mashtroje botėn duke
i akuzuar shqiptarėt mė lloj-lloj etiketash, pėr ta arsyetuar veprimin barbar
ndaj civilėve, sikur qė e kishte bėrė edhe shumė e shumė herė gjatė historisė,
duke filluar nga 1878, pra nga Kongresi i Berlinit, nga Lidhja Shqiptare e
Prizrenit e deri ne ditėt e sotme.
Refugjatet qė ishin te strehuar nė shtetet pėr qark Kosovės menjėherė filluan
tė hynė nė Kosovė. Llogaritet sė brenda muajt nė Kosovė janė kėthyar mė shumė sė
700.000 refugjat shqiptar. Edhe refugjatėt tė streuhar nė shtetėt e pėrendimit
dhe nė vende tjera gradualisht mė tė madhe kėthehen nė vendlindjen e tyre
edhepse e rrėnuar e shkatrruar pamshirshem nga kriminelėt serb.
Zyrtaret e Komesarjatit tė Lartė pėr Refugjatė tė Kombėve tė Bashklura (UNHCR
) kanė deklaruar sė nuk mbahet mend qė pėr njė kohė kaq tė shkurtėr tė kėthėhet
njė numer kaq i madhė refugjatesh nė shtepitė e veta, siq ka ndodhur mė kethimin
e refugjatėve kosovarė. Kjo ėshtė njė deshmi e madhe para botės dhe vetėvehtės
sa shumė kosovarėt shqiptarė e duan atdheun e vetė.

Zero Cool
15-10-11, 20:13
PASOJAT DHE DĖMET E LUFTĖS
Pasojat e kėsaj lufte janė shumė tė mėdha nga ēdo kend veshtrimi.
Soldateska serbo-sllave, nė mėnyrė tė programuar zbatoi spastrimin etnik tė
Kosovės me vrasje, masakrime e ekzekutime, me plaēkitje, rrėnime e djegie tė
vendbanimeve tė tėra dhe me deportimin masiv tė popullsisė shqiptare nga trojet
e veta etnike. Dhuna serbe nė Kosovė nė tė gjitha fushat e jetės, qė mori
pėrmasa gjenocidale mė tė theksuara gjatė vitit 1998 dhe nė gjashtėmujorin e
parė tė vitit 1999, u zhvesh nga tė gjitha normat mė elementare njerėzore dhe
mori dimensionin e hapur shfarosės kundėr shqiptarėve. Vrasjet dhe masakrimet
barbare mė monstruoze, qė bėri Serbia kundėr popullit shqiptar nė Kosovė, me
synim plotėsisht tė qartė pėr shfarosjen totale tė tėrė popullatės shqiptare tė
Kosovės vertetoi plotėsisht politikėn dhe karakterin gjenocidal tė pushtetit dhe
tė shtetit serb. Falangat dhe kordonet serbe tė vdekjes nuk kursyen jo vetėm
civilėt e paarmatosur shqiptarė, por as gratė, as fėmijėt, as foshnjat e e as
pleqtė e tyre. Duke e treguar haptas
tėrė egėrsinė e tyre dhe duke u munduar
t'i fshehin gjurmėt e dhunės makabre, forcat serbe dogjėn viktimat e terrorit tė
tyre, ose edhe i zhvarrosėn dhe i dėrguan trupat e tyre nė mbrendi tė Serbisė
dhe nė drejtime tė panjohura. Ka indikacione se njė pjesė e viktimave shqiptare
janė djegur nė furrat e shkritores sė minierės "Trepēa" e shqiptarė tė vrarė e
tė masakruar janė hedhur edhe nėpėr puse tė ujit e gropa tė gėlqeres nėpėr
fshatra, nėpėr gremina e humnera tė maleve e varrosur nėpėr varreza masive ose
zhdukur nė mėnyra tė ndryshme. Njė numėr jo i vogėl i tyre kanė mbetur me javė e
me muaj tė pavarrosur fare nė mėshirėn e motit e tė egėrsirave. Deri mė tash
janė regjistruar rreth 600 varreza masive.
Sipas parametrave tė KMDLNJ, gjatė kohes sė zhvillimit tė konfliktit intensiv
tė armatosur u vranė shume luftetar tė lirisė si dhe u vranė e u masakruan mbi
11.000 qytetarė shqiptarė.
"...O ata t' lumtė, qi dhane jetėn,
o ata t' lumtė, qi shkrine vehten,

qi pėr Mbret e vend tė Parėve,
qi pėr erz e nderė t' Shqiptarėve

derdhėn gjakun tue luftue,
porsi t' Parėt u ka'n punue !
Lehtė u kjoftė mbi vorr ledina,
butė u kjoshin moti e stina..."
At Gjergj Fishta
Raportet e KMDLNJ deshmojnė sė ėshtė tejet i madh numri i objekteve tė
shkatėrruara, tė djegura ose tė dėmtuara - i shtėpive dhe i banesave, i lokaleve
afariste dhe i fabrikave, i shkollave dhe i objekteve tė tjera arsimore,
kulturore e shkencore, i objekteve fetare, i monumenteve kulturore e historike
qė nga lashtėsia e deri nė ditėt e sotme. Vlerėsohet se gjatė luftės nė Kosovė
(mars 1998 - qershor 1999) janė shkatėrruar dhe djegur pjesėrisht ose tėrėsisht
rreth 1100 vendbanime shqiptare; janė plaēkitur, djegur e shkatėrruar
(pjesėrisht a tėrėsisht) mbi 200.000 shtėpi, banesa, lokale afariste, punėtori
zejtare, fabrika, shkolla, biblioteka, monumente kulturore-historike, objekte
kulturore, shkencore, fetare etj. U demtuan e u shkattruan 200 xhami. U dogjen
kvarte tė banimit sidomos nė Vushtrri, nė Mitrovice, nė Skenderaj, nė Pejė, nė
Deēan, nė Gjakovė, nė Suharekė, nė Rahovec, nė Klinė, nė Kacanik, Han tė Elezit
e nė Ferizaj etj. Disa nga kėto qytete kanė ndryshuar fizionomine
banistike
tė tyre, sidomos Peja, Gjakova dhe Vushtrria. U plaēkiten fabrika, duqane,
shtepi e individė. Vlera e mallrave dhe sendėve te plaēkitura ėshtė e madhe. U
dėbuan mė shumė sė njė milion shqiptare nga vendbanimet e tyre. U zhduken dhe
humben rreth 5000 persona, u moren peng, u zunė rob dhe u burgosen rreth 7.000
veta.

Shenimet e paraqitura nga KMDLNJ pėr pasojat shkatėrrimtare tė
luftės sė zhvilluar nuk janė tė plota dhe pėrfundimtare. Disa nga pasojat dhe
pėrmasat e
tyre nuk do tė mund tė paraqitėn as brenda njė kohe mė tė gjatė,
kurse permasat e dukurive, si dukuria e dhunimit seksual, kerkon angazhime tė
veēanta dhe kohė tė gjatė pėr identifikim tė tyre. Madje, shfaqja e neurozave
dhe e psikozave tė ndryshme nder qytetarėt tė cilet perjetuan situata tragjike
familjare dhe farefisnore kanė filluar tė marrin dimensione gjithnjė e mė tė
mėdha dhe fatėkeqėsisht, sipas pohimit tė ekspertve tė medicinės, njė numer i
madh i qytetarėve kanė indikacione sė do tė perjetojnė ndryshime negative
mentale tė llojeve tė ndryshme dhe mė intensitet e kohėzgjatje tė
paparashikueshme.
Vendbanimet, fshatrat dhe qytetet e Kosovės pėsuan
ndryshime negative tė mėdha. Kosova ndryshoi identitetin e vet qytetar,
demografik, ekonomik, ekologjik dhe kulturor. Gjatė gjithė kėsaj kohe sjelljet
jonjerėzore, mizore, barbare dhe torturat u bėnė stil i
zakonshem i veprimit
tė ushtarėve dhe policėve serbe mbi shqiptarėt nėn pushtetin serb, kurse krimi
ndaj shqiptarėve u bė institucion pėrmasash tė tmershme.
Paraburgimėt, burgosjėt, deportimėt arbitrare tė shqiptarėve dhe zhdukja e
tyre u bėnė tė zakonshme pėr regjimin, qė ushtronte pushtetin pėrmes
instrumenteve represive; u lekund nė drejtim negativ ndjenja e sigurisė sė
shqiptarėve nė vendin e tyre, sikurse edhe ndjenja kolektive e sigurisė sė
fqinjve serbė dhe romė, sepse familjet serbe u armatosen nga ana e organeve tė
pushtetit tė tyre, kurse romet u kthyen nė instrument tė atij pushteti; shumė
prej tyre u angazhuan drejtpėrdrejt nė krime, tė tjeret pėrkrahen format e
krimit ndaj shqiptarėve, kurse njė pjesė tjeter qendruan pasivė ndaj
shqiptarėve, kurse njė pjesė tjeter qendruan pasivė ndaj gjithė kėsaj qė
ndodhi
nė Kosovė. Nuk ka pasur raste tė kundervėniės sė serbėve ndaj krimit
qė ushtrohej ndaj shqiptarėve; sjelljet e kėtilla shkaktuan mllef, pezem, zemrim
dhe urrejtje tė shqiptarėve ndaj atyre qė ushtruan krimin dhe format e ndryshme
te tij. Nga pėsimet e mėdha njerėzore, kombėtare, ekonomike, sociale, kulturore
dhe fetare tė shqiptarėve dallohet rrjedha gjenocidiale e planifikuar dhe e
sistemuar sipas rendit tė kierarkisė sė shfarosjės sė shqiptarėve. Pėrjetimet e
rėnda tė kėsaj vazhde gjenocidiale nga ana e atyre qė patem fatin tė mos
privohen nga jeta, tė disa shqiptarė u shnderruan nė ndjenjė negative ndaj
pjesėtarėve tė pakicės serbe dhe rome nė Kosovė.
Nen ndikimin e kėtyre
motiveve dhe nė kushte tė mungesės sė organeve e te institucioneve qytetare dhe
shtetėrore, sikurse dhe nė kushte tė varferisė sė madhe, tė jetės pa kulm mbi
kokė dhe tė papunsisė masive etj., njė numer shqiptarėsh nuk arriti tė pėrmbahen
vet vetem nė kujtime mė permbajtjet shumė negative tė kohes sė konfliktit tė
armatosur, por kėto i shoqerojnė edhe mė aktivitete elementesh hakmarrėse.
Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drrejtave dhe Lirive tė Njeriut nė Prishtine, ka
regjistruar nė kėtė periudhė sė nė Kosovė janė vrarė edhe 423 serbė, malazezė,
romė dhe pjesėtarė tė nacionaliteteve tė tjera. Shumė nga serbet e malazezet dhe
familjet e tyre, sidomos nder ata qė kanė marrė pjesė aktive nė krime dhe kane
ndihmuar krimin kanė
leshuar Kosovėn: numri i atyre qė jetojnė nė Kosovė u
reduktua nė rreth 90.000 veta.
Gjykata Nderkombėtare e Hagės ka ngritur padi pėr krime lufte kunder
udheheqėsit jugosllav, Sllobodan Millosheviq dhe 11 bashkėpunetorve tė tij*, nga
sė ka prova tė mjaftueshme pėr nderlikimin e tyre nė barbarizmat e kryera nga
ushtria, policia dhe njesite paraushtarake serbe kunder shqiptarėve nė Kosovė.

Zero Cool
15-10-11, 20:14
•Slobodan Milosheviq, Kryetar i
Republikes Federative tė Jugosllavisė;•Zoran Sokolloviq, Minister i Punve tė
Brendshme, Republika Federative e Jugosllavisė;•Vllajko Stojkoviq, Minister i
Puneve tė Brendshme, Republika e Srbisė;•Vllastimir Gjorgjeviq, epror i
sigurimit publikė Ministtria pėr Punė tė Brendshme Republikes sė Serbisė;
•Dragisha Ristivojeviq, zavendes i eprorit tė Sigurimit Publikė nė Ministtrin e
Punve tė Brenshme te RS;•Obrad Stevanoviq, ndimės Minister pėr Punė tė Brenshme
tė RS;•Jovica Stanishiq, ndimės Minister pėr Punė tė Brendshme dhe epror i
Sigurimit Shtetror, tė RS;•Radomir Markoviq, ndimės Minister i Punėve tė
Brendhme dhe zavendės i eprori i Sherbimit tė Sigurimit Shtetror tė Republikės
sė Sebisė;
•Frenki Simatoviq, epror i Njėsive speciale tė Sigurimit shtetror
tė Republikes sė Serbisė;•David Gajiq, epror i Segurimit nė Kosovė, Republika e
Serbisė;
•Lubinko Cvetiq, zavendes i eprorit i Sigurimit nė Kosovė, Republika
e Serbisė;
•Velko Odalloviq,zavendes eprori i Sigurimit tė Qarkut nė Kosovė,
Republika e Serbisė.
Kėta janė, personat e parė pergjėgjes qė Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės ka
ngritur padinė pėr krime lufte, para kapitulimit tė Jugosllavsė. Sigurisht, nė
nderkohė pėr krime lufte, kjo Gjykatė do tė ngrisė padi edhe ndaj shumė
personave tė tjerė tė implikuar nė veprime inkriminuese tė kėsaj
natyre.

Nė kėto barbarizma pėrfshihen vrasje, pėrdhunime, plackitje dhe
sulme kunder popullsisė civile, duke perfshirė gra e femijė, si dhe pėr
shkaterimin mė qellim tė shtepive, institucioneve mjeksore dhe kishave e
xhamive. Nė kėto barbarizma pėrfshihen gjithashtu debimet mė forcė tė mė shumė
se njė milion shqiptarėve nga shtepitė e tyre. Refugjatėve shqiptare u ėshtė
mohuar ushqimi, strehimi dhe kujdesi shendetsor.

Terrori i ushtruar nga
forcat serbe nė Kosovė ėshtė njė shkelje serioze e standartėve pėr tė drejtat e
njeriut dhe rregullat e luftės tė pranuara nga tė gjitha vendet e qytetėruara.
Nė Konventen e Gjenevės tė vitit 1949 dhe konventat qė kanė pasuar, kerkohet qė
forcat ushtarake nė zona tė pushtuara duhet tė mbrojnė popullsinė civile.
Komandantet ushtarak serbė nė Kosovė janė pėrgjegjės pėr veprimet e ushtrisė sė
rregullt, tė forcave tė sigurimit si dhe pėr veprimet e njėsive paraushtarake
civile.
Pas disfatės nė Kosovė rezhimi genocidial i Beogradit po kryen shkelje
brutale tė tė drejtave dhe lirive tė shqiptareve nė komunat dhe vendbanimet e
banuara mė shqiptarė nė territorin qė administrohet nga nga pushteti serb - nė
Preshevė, Bujanovc,
Medvegjėdhe Vranje. Atje po perseritet skenari i
aplikuar nė Kosovė. Shqiptarėt po keqtrajtohen, po diskriminohen, po vriten dhe
po debohen nga shtepitė dhe vendbanimet e tyre. Mbi ta, perveē forcave mė
uniforma tė ushtrisė e tė policisė serbe, presion po bėjne serbėt qė kanė
braktisur Kosovėn pėr shkak tė pasigurisė qė kanė, si pasojė e pjesėmarrjes sė
tyre tė drejtprdrejte nė ekspeditat e krimeve mbi shqiptarėt ose tė anetarėve tė
familjeve tė tyre.

KOSOVA DREJT PAMVARSISĖ

Kosova u bė ngjarje botėrore dhe ēėshtje e ndėrgjegjes njerėzore. Lufta
ēlirimtare nė Kosovė ia hapi dyert ndėrhyrjes sė Perėndimit pėr t'i korrigjuar
krimet e pushtimit dhe tė diplomacisė evropiane tė fillimshekullit. Lufta
ēlirimtare nė Kosovė nuk ishte spontane, por e organizuar nga brezi idealist
shqiptar, ndėrsa UĒK-ja kurorėzim i pėrpjekjes shekullore pėr ēlirimin kombėtar.
Ajo nuk ishte tragjedi, por dramė historike kombėtare, qė ka anėn e vet heroike,
madhėshtore, por edhe anėn tragjike tė gjenocidit serb. Ėshtė e vetmja luftė
fitimtare nė Kosovė dhe pa kėtė luftė tė shenjtė Kosova nuk do tė ishte ajo qė
ėshtė sot. Kosova ėshtė e lirė. Nė Kosovė sot ka ndodh mrekullia e dyfishtė:
pėrzėnia me dhunė e forcave ushtarako-policore dhe paramilitare serbe dhe kthimi
aq i shpejt, aq i papritur dhe, pothuajse biblik, i shqiptarėve nė trojet e tyre
prej nga mė parė ishin dėbuar me dhunė. Kjo erdhi falė Zotit, botės perendimore
dhe gjithė bashkėsise ndėrkombėtare, e nė radhė tė parė falė guximit, trimrisė
dhe sakrificave tė Ushtrisė Ēlirimtare dhe popullit trim tė Kosovės.
Kosova ėshtė e lirė nga okupimi i egėr qindėvjeēar serb. Ajo ka shume vrragė
dhe lendime, femijė, gra dhe burra tė vrarė e tė masakruar, qytete e fshatra tė
djegura e shkatėrruara, por ajo ėshtė sot e lirė nga Serbia. Kosova mburrėt dhe
shpreh krenari pėr mijera vajza dhe djem tė saj, pjesėtare tė Ushtrisė
Ēlirimtare tė Kosovės, tė cilet dhanė jetėn e tyre pėr lirine e Kosovės dhe
ardhmerinė e saj. Kosova ka respekt tė veēant pėr Shtetet e Bashkuara tė
Amerikės dhe vendet e tjera tė NATO-s pėr angazhimin e tyre ushtarak, politik
dhe diplomatik pėr ēlirimin e Kosovės.
Kosova sot ėshtė e lirė, pa prezencėn e forcave ushtarako- policore dhe
paramilitare serbe, pa dhunė e terror, pa rrahje e maltretime, pa vrasje e
arrestime, e pa djegie e dhunime, pa gjykime e dėnime, pa rrėnime
e deportime
- dėbime jashtė Kosovės. Mė nė fund, u
realizuan pėrpjekejt shekullore. Nė
Kosovė sot ėshtė
UNMIK-u, KFOR-i, pra, dy segmentet mė tė fuqishme
tė njė
lloj protektorati civil dhe ushtarak
ndėrkombėtar, si dhe njė numėr mjaft tė
madh tė organizatave tjera qeveritare dhe joqeveritare ndėrkombėtare qė t'i
ndihmojn Kosovės tė mbijetojė
gjendjen e pasluftės, t'i pėrballojė pasojat e
njė
rrėnimi kaq tė madh qė shkaktoi lufta.
Kosova sot ka kufinjtė saj tė siguruar nga trupat e NATO-s, ka vėnė Valten e
Bashkėsisė Evropjane nė qarkullim si mjet tė vetėm pagese, ka doganat kosovare,
ka trupat e saj mbrojtėse,dhe bashkė me bashkėsinė ndėrkombėtare, pėrmes
Kėshillit tė Pėrkohshėm Administrativ dhe tė
Kėshillit tranzitor, ka qeverisė
vetėvetėn deri nė zgjedhjet e lira qė mė shumė sukses u mbajten nė nėndor tė
vitit 2001.
Populli i Kosovės, me 17 nendor 2001 ka votuar pėr t'i zgjedhur, pėr herė tė
parė nė historinė e tij, 120 deputetė tė Asamblesė Parlamentare (Kuvendit), tė
cilėt do tė jenė midis dy zjarresh: nė njėrėn anė bashkėsia ndėrkombėtare, e
artikulluar nė administratėn e OKB-sė - UNMIK dhe nė OSBE, qė "tė betuar" i
pėrkulen Rezolutės sė KS tė OKB-sė 1244, duke njohur njėfarė "vetėqeverisje tė
pjesėrishme nė njėfarė autonomie substanciale, nėn sovranitetin e tė
ashtuquajtur Jugosllavi" dhe nė anėn tjetėr - e drejta e natyrshme dhe legjitime
dhe vendosmėria e popullit tė martirizuar nė shekuj, pėr vetėvendosje, e
garantuar edhe me Kartėn e OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut dhe tė Popujve.
Nė zgjedhjet muarėn pjesė 26 etnitete politike, pėrfshirė edhe serbėt, tė
cilėt nuk mund ta paramendojnė kurrėsesi shtetėsinė e Kosovės. Bashkėsisė
ndėrkombėtare dhe mbarė botės, Populli i Kosovės i dėshmoi edhe njėherė se ėshtė
njė shoqėri e civilizuar, qė e njeh mirė dhe e ēmon demoklracinė, i njeh mirė
dhe i ēmon vlerat e mirėfillta njerėzore e demokratike, qė din ēka don dhe qė
ėshtė i vendosur dhe i pėrgatitur nė tė gjitha aspektet e jetės ta drejtojė
jetėn, ta formojė shtetin dhe ta lulėzojė atė, tė dalur nga qindėra varre masive
qė pushtuesi njėshekullor na i ka bėrė dy vjet mė parė, duke i futur nė to tė
vrarėr e tė masakruarit e edhe tė gjallėt nė mesin e tyre.
Megjithė kufizimet e pėrcaktuara nė Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė, nė
rregulloret e UNMIK-ut, nė Kornizėn Kushtetuese pėr qeverisje tė pėrkohshme dhe
nė marrėveshjen misterioze Ēoviq-Hakerup tė nėnshkruar disa ditė para zgjedhjėve
tė pėrgjithshme, populli i Kosovės mė kėto zgjedhje dha provimin e fundit - tė
pjekurisė nė demokraci, duke votuar nė mėnyrė madhėshtore e dinjitoze - pa asnjė
tė vetmin incident. Nga kėto zgjedhje u caktuen 120 deputetėt e Kuvendit tė
Kosovės (Asamblesė Parlamentare).
Nuk ėshtė me rėndėsi se cila parti ka fituar shumicėn ( Lidhja Demokratike e
Kosovės ka fituar 45.65 pėr qind tė votave, dhe ka gjithsej 47 deputetė nė
parlamentin e Kosovės; , Partia Demokratike e Kosovės ka fituar 25.70 pėr qind,
me 26 deputetė; Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės 7.83 pėr qind dhe 8 deputetė;
Koalicioni serb "Povratak" 11.34 pėr qind dhe 22 deputetė; koalicioni
boshnjak"Vatan" ka fituar 1.15 pėr qind dhe 4 deputetė; Partia Demokratike Turke
ka fituar 1 pėr qind dhe 4 deputetė; Partia Demokratike Ashkalinj Shiptare 0.43
pėr qind dhe ka 2 depuetetė; Iniciativa e Re Demokratike e Kosovės ka fituar
0,50 pėr qind dhe 2 deputetė; Lėvizja Popullore e Kosovės ka fituar 0.56 pėr
qind dhe 1 vend; Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės ka fituar 0.98 pėr
qind dhe 1 deputet; Partia e Drejtėsisė ka fituar 0.57 pėr qind dhe 1 deputet;
Partia Boshnjake e Aksionit Demokratik tė Kosovės ka fituar 0.37 pėr qind me 1
deputet; dhe Partia Rome e Bashkuar ka fituar 0.34 pėr qind dhe 1 deputet), por
me rėndėsi ėshtė sė ėshtė kostitue, pėr herė tė parė nė histori, Kuvendi i
Kosovės - i njohur ndėrkombėtarisht, nė pėrbėrje prej 120 deputet. Ka fituar
KOSOVA! Kosova ka fituar, sepse, megjithė kufizimet, deputetėt e Kuvendit tė
dalė nga vota e popullit e tė njohur ndėrkombėtarisht, nė seancėn e parė kane
zgjedh organet e Kuvendit, Kryetarin e Kosovės dhe Qeverinė (edhepse pa
ministritė kryesore - tė mbrojtjes, tė jashtme, tė brėndshme, tė drejtėsisė e tė
financave). Populli mbarė ėshtė shumė i vendosur pėr tė gjitha sakrificat deri
nė realizimin praktik dhe njohjen ndėrkombėtare tė shtetėsisė sė Kosovės!!! Pra,
populli ėshtė i gatshėm dhe nė ēdo kohė - nė kėmbė dhe gati tė sakrifikojė
gjithēka pėr Pavarėsinė e Kosovės.

Zero Cool
15-10-11, 20:14
Kosova duhet tė rindertohet nė tė gjitha fushatė e jetes, nė rindertimin
ekonomik, social, nė rindertimin e infrastruktutres, nė rindertimin e
vendbanimeve dhe krijnimin e kushteve pėr jetė e punė. Duhet tė bėhėt rindertimi
demokratik dhe nė sferen shpirtrore.
Nė Kosovė ėshtė vendosur protektorati ndėrkombėtar. Ajo sot mbrohet nga forca
e pakontestushme e botės - NATO-s. Kosova ėshtė nė procesin e realizimit tė
synimeve shekullore pėr liri e pamvarėsi tė plotė. Nga pjekuria politike e
kombit shqiptar mvaret fati dhe pamvarsia e sajė. Qendrojnė detyra imediate qė
tė shvrytesohen rrethanat e favorshme nė mnyrė qė mė angazhim konstruktiv tė
bėhėt realizimi i aspiratave historike.
Mė prezencen e forcave tė NATOS, Kosova ka shansin mė tė favorshem qė nuk
duhet leshuar. Populli i Kosovės do tė deshmoi se edhe praktikishtė ėshtė dhe do
te mbetet aleat e NATO-s. Nė veperė shqiptaret do tė deshmojnė sė janė popull
Evropian
dhe se dinė tė udheheqin dhe tė mbajnė shtet. Mė njė gabim tė vogėl
mund t`i shkaktojmė dėmė tė pakompenzushem ēėshtjes sonė kombėtare.
Shqiptarėt nė pėrgjithėsi, e nė veqanti Kosovarėt e
kanė krijuar njė
imazhe pozitiv nė tėrė botėn dhe kanė perkrahje tė fuqishme tė sajė. Kemi atė qė
e kemi pritur mė gjenerata dhe e kemi kerkuar shumė gjatė. Kėtė e deshmojnė jo
vetem presedentet e shteteve me tė rendsishme pėrendimorė dhe qeverit e tyre,
por edhe
shumė shoqata e organizata joqeveritare dhe qytetarėt e kėtyre
vendeve. Nė pėrkrahje morale e materjale tė Kosovarve burrat e shteteve mė tė
rėndėsishme botrore, vazhdimisht vizitojnė Kosovėn dhe i japin kurajo popullit
shqiptar se do tė kenė pėrspektiv tė mirė, nese dinė mė rujtur e shvrytėzuar
gatėshmerin e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr tė u ndihmue nė gjitha aspektet, si
Kryetari i Shteteve tė Bashkuara Bill Klinton, Sekretari i shtetit tė SHBA
Medline Olbrajt, pastaj Kryeministri i Britanisė sė Madhe Toni Blair, sekretari
i Pėrgjithshėm i OKB-sė Kofi Anan, Kryeminstri
i Italisė Masimo d'Alema,
Kryetarja e Parlamentit Evropian Nikol Fonten, , Sekretari i pėrgjithshėm i
NATO-s Havier Solana, e me vone Sekretari i ri i pėrgjithshėm i NATO-s, Xhorxh
Robertson, Kryesuesi i radhės i OSBE-sė, ministri i jashtėm i Norvegjisė Knut
Vollebek, Uiliam Uoker - shef i Misionit verifikues tė OSBE-, dhe shumė burra tė
shtetėve dhe diplomatė tjerė tė bashkėsise nderkombėtare. Mė rastin e vizitave
nė Kosovė, kėta miqė tė popullit shqiptarė
dhe Kosovės dhanė shumė mesazhe.
Veēojmė disa prej tyre:
Kryetari i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės*:
.."Ju kuptoj se keni pėrjetuar tmerre tė mėdha. Tani kontrolli i
Millosheviqit mbi Kosovėn ka pėrfunduar. Ju jeni kthyer dhe nuk do tė ketė mė
ditė tė humbura nėpėr bodrume, male...
Ne qėndruam me ju dhe pėrdorėm forcen
ushtarake pėr ta mposhtur agresionin e Millosheviqit. Ne e fituam luftėn, por ju
jeni ata qė mund ta fitoni paqen.
Mbani mend se koha pėr luftėn tashmė ka
kaluar.
Kosova ėshtė nė duart tuaja dhe ju do ta formėsoni atė. Bashkėsia
ndėrkombėtare do t'ju ndihmojė
varėsisht nga ajo se ēfarė do tė vendosni ju,
a do tė ktheheni nė urrejtjen e kaluar apo do tė hapni biznese tė reja, do tė
ndėrtoni tė gjitha segmentet e jetės. Ne ju kemi borxh pėr tė krijuar njė
vetėqeverisje dhe njė Kosovė demokratike...Populli i Amerikės ka qenė i nderuar
tė jetė pranė jush dhe do tė jetė nė ēdo hap tė rrugės suaj...
Zoti ju
bekoftė!"..
Bill Klinton

_________________________
*Mė 23 nėndor 1999 Kryetari i Shteteve tė
Bashkuara Bill Klinton, i shoqėruar nga sekretarja e shtetit Medlin Ollbrajt,
gjenerali i forcave tė NATO-s pėr Evropė Uesli Klark, si dhe nga Samuel Berger,
kėshilltar pėr Siguri Kombėtare, ambasdori Kristofer Hill , kongresisti Eliot
Engėll dhe kongresistė tė tjerė, vizitoi Kosovėn dhe nė Ferizaj, nė Palestrėn e
sporteve tė kėtij qyteti, iu drejtua masės sė tubuar.
Sekretarja e shtetit tė SHBA, Medlin Ollbrajt*:
.."Ju kam kujtuar pėr njė kohė tė gjatė, ju kam kujtuar pėr tė gjitha
vuajtjet qė keni pėrjetuar, ju kam kujtuar edhe pėr tė ardhmen e Kosovės qė do
ta keni.
..Duke ju takuar personalisht sot, edhe njėherė dua t'iu rikujtoj premtimin e
SHBA-sė premtimin personal, se ne do t'iu ndihmojmė nė rindėrtimin e Kosovės...
Ju premtoj se kėtu nė Kosovė kurrė mė njerėzit nuk do t'iu vijnė natėn nė shtėpi
me armė. Kurrė mė nuk do tė ketė masakra dhe varre masive. Duhet tė shpresojmė
se nė Kosovė do tė lindet njė liri e re, e bazuar nė tolerancė, nė ligj dhe nė
respektin pėr tė drejtat e njeriut.
..Tė gjithė ata qė janė akuzuar pėr
pastrim etnik duhet tė japin pėrgjegjėsi dhe Millosheviqi duhet tė pėrgjigjet
pėr krimet e luftės". ....Demokracia nuk ndėrtohet me hakmarrje dhe ju do ta
humbni mbėshtetje e bashkėsisė ndėrkombėtare, nėse tregoheni jotolerantė dhe
nėse do tė merrni ligjin nė duart tuaja.
...Le tė fitojmė sė bashku paqen. Ta
bėjmė Kosovėn njė shembull qė do ta ndjek bota. Tė krijojmė njė Kosovė
demokratike nė njė Evropė Juglindore stabile, nė njė Evropė tė tėrė dhe tė
lirė",

Medline Obricht
_____________________
*Mė 29 korrik1999,
Z. Medlin Ollbrajt, e shoqėruar nga zėdhėnėsi i saj, Xhejms Rubin, dhe shefi i
Misionit tė OKB-sė pėr Kosovėn, Bernar Kushner, nė Pallatit e Rinisė nė
Prishtine, me fjalė tė zgjedhura iu drejtue masės sė tubuar.
Kryeministri i Britanisė sė Madhe:
"...Unė erdha tė ju shoh edhe kėtu, nė vendlindjen tuaj.
I dijmė mirė tė
gjitha tė kėqiat qė kanė ndodhur kėtu, muajt e fundit. Mirėpo, tash jemi tė
bindur se ka shans pėr ardhmėri e prosperitet nė kėtė rajon. ...Ne e luftuam
kėtė konflikt qė kėtu tė fitojė drejtėsia. Ne luftuam pėr ndėrprerjen e
pastrimit etnik nė Kosovė. Ne luftuam pėr paqe nė Kosovė, pėr tė mirėn e tė
gjithėve dhe se pėr kėtė na ka dhėnė kurajo trimėria juaj.
Ne e dimė se
drejtėsia duhet tė jetė pėr tė gjithė, pavarėsisht nga pėrkatėsia nacionale apo
konfesionale...Ne dėshirojmė qė tė gjithė banorėt e Kosovės, qofshin ata
shqiptarė, serbė apo tė njė pėrkatėsie tjetėr, tė jetojnė nė Kosovė, nė paqe dhe
nė siguri tė plotė. Dėshirojmė t'i ofrojmė Kosovės njė ardhmėri, qė ajo tė jetė
pjesė e Evropės, me gjithė sigurinė e saj... Sot, gjatė vizitės sime kėtu, mė ka
prekur shumė ngrohtėsia, kujdesi dhe mikėpritja juaj. Kėnaqėsia mė e madhe pėr
mua sot janė fėmijėt e tė rinjė qė janė kthyer nė Kosovė, qė tė jetojnė nė paqe.

Rinia ėshtė shpresa jonė pėr njė ardhmėri mė tė mirė.
Pra, ardhmėria e Kosovės ėshtė nė duart e kėtyre fėmijėve e tė
rinjve..."*

Toni Blair
Ėshtė fituar lufta dhe tani po fitohet paqa, tė cilen gjė janė duke e
realizuar trupat e NATOS. Ata ushtar, tė cilet duke i rrezikuar jetrat e tyre,
janė duke i kontribuar paqės dhe stabilitetit nė rajon dhe realizimit tė lirisė
sė njė populli tė shkelur ma sė 2000 vjet. Kėta burra shtetėror qė hynė nė
plejaden e burrave tė shquar tė historisė njerėzore, duke fillua qė prej
kryetarit tė SHBA-ve, Z. Klinton, Z. Medline Obricht, pastaj Toni Blair, Robin
Cook, Jack Chirak, Schröder, Fischer,Solanes, Jame Shema etj. Mė kėta emra po
vuloset fundi i kėti shekulli dhe fillimi i shekullit 2 OOO. Prandaj duke i
permendur mė pietėt emrat e tyre, shqiptarėt duhet t`i shenojnė dhe perkujtojnė
nė mėnyrėn ma dinjitoze dhe nė forma adekvate.
________________________________
*Mė 31 korrik 1999 Kryeministrit
britanik vizitoi Kosovėn me ērast nė platonė e Pallatit tė Rinisė e Sporteve nė
Prishtinė iu drejtuar masės sė tubuar.
E kerkonė nderi kombėtar qė tė gjithė faktorėt relevant kosovar, tė tregojnė
arsyshmeri , logjikshmeri, dhe fleksibilitet nė raporte tė ndersjella, nė mnyrė
qė tė hapet porta mundėsive tė realizimit tė pamvarsisė. Nese kjo nuk ndodhė,
atėhrė shumė lehtė levizja pėr pamvarsi do tė marrė kahje te palakmushme , kur
do te vije deri tek ballafaqimi midise faktorit nderkombėtar, pasojat e secilės
nuk mund tė llogariten apriori. Nė kėtė fazė tė levizjes pėr pamvarsi medomos
duhet tė ndodhė kristalizimi i qendrimeve dhe veprimeve tė forcave
brendashqiptare. Populli i Kosoves e ka shansen historike pėr tė sendertue
gjakimin shekullor, qė Kosova brenda kėtyre vjetve tė behet shtet i pamvarur, i
lirė e demokratike dhe bashkė mė shtetin amė dhe trojet tjera etnike t`u
bashkohet itegrimeve nė familjen e madhe evropjane.