Personalitet e mdha kombtare qe e meritojn respektin e popullit her pas here e korigjojn te kaluren e tyre siq esht i madh Ismajl kadare edhe kerkojn falje --------------------------------------------------------------------------------------------
- Sonte nė KTV mund tė ndiqni: *** 17:40 Express *** 18:55 Marketing *** 19:00 LAJMET E MBRĖMJES *** 19:40 Sporti nė KTV *** 20:05 Pulsi *** 21:15 Serial: LALE epis. 207 *** 20:15 NDarkė *** 22:20 Dokumentar: Njerėzit dhe kujtimet flasin *** 22:55 Marketing *** 23:00 Interaktiv ...
Kadare kėrkon falje, Rugova kishte tė drejtė

Publikuar: 24.06.2013 - 11:49Prishtinė, 24 qershor - Ai kishte kritikuar ashpėr Ibrahim Rugovėn nė veprėn e tij Ra ky mort e u pamė, por shumė vjet mė vonė, shkrimtari i madh shqiptar me renome botėrore, Ismail Kadare, e pranon se koha e ka dėshmuar se e drejta ishte nė anėn e Rugovės.
"Ėshtė e vėrtetė qė i kam kritikuar Rugovėn dhe Demaēin. Ju tash mund tė mendoni se unė do tė them se kisha tė drejtė me kritiken qė i bėra Rugovės. Jo, koha e dėshmoi sė e drejta ishte nė anėn e Ibrahim Rugovės. Unė e kisha kritikuar, kisha qenė i ashpėr me tė, ai mė fali nė takimin qė kishim nė shtėpinė e tij menjėherė pas luftės, ishte meritė e tij. Ai vdiq nė paqe, ne u pajtuam, ishim miq, kėshtu ka thėnė Kadare javėn e kaluar gjatė njė pritjeje nė Kėln.
Ai sė bashku me bashkėshorten e tij, shkrimtaren Helena Kadare, ishin ftuar me iniciativėn e Luan Krasniqit sė bashku me Asociacionin Shqiptar pėr Kulturė dhe Integrim.
Nė njė ambient tė mbushur me shqiptarė, Kadare u pyet rreth raporteve tė tij me Ibrahim Rugovėn dhe Adem Demaēin. Duke iu drejtuar tė pranishmėve ai dhe tha se autori i romanit Krushqit janė ngrirė, i cili me kėtė libėr, pėrmes botimeve nė gjuhėn angleze dhe frėnge, i bėri tė njohura nė shkallė planetare, qysh nė vitin 1983, kėrkesat e studentėve pėr Republikėn e Kosovės tha se kishte qenė ėndrra ime ta takoj presidentin e Kosovės.
Sa i pėrket Demaēit, Kadareja tha se ai e ka tepruar pa dyshim me kritikat ndaj tij, mirėpo Demaēi, megjithatė gaboi pėr Rambujenė, shkruan Zėri. Teksa pritej me kurreshtje nga tė pranishmit tė shpalosė qasjen e tij pėr gjendjen e shqiptarėve, ai qė e kishte ftuar Luan Krasniqi nė fjalėn e tij, nė shqip dhe nė gjermanisht, tha se mė lehtė e ka pasur nė ring se tė mbajė njė fjalė para Kadaresė.
Megjithėse rrjedha e fjalės sė tij brilante e dėshmoi tė kundėrtėn, fjalėt e tij e impresionuan jo vetėm publikun, por edhe vetė Kadarenė. Kampioni i dyfishtė europian foli pėr rrugėn qė e ēoi atė deri te takimi i tij i parė me Kadarenė nė Tiranė vitin e kaluar, nė shėnimin e 100-vjetorit tė pavarėsisė.
Fillimisht, tha ai, gjithēka pikėnisjen e ka nė Berlin, nė takimin e tij nė pėrvjetorin e dytė tė shpalljes sė pavarėsisė me ambasadorin dr. Vilson Mirdita. Pasi mori serinė e veprave tė tij nė 20 vėllime, botim i Onufrit tė Tiranės, ai lexoi shumė vepra tė shkrimtarit shqiptar, por libri Mbi krimin nė Ballkan ishte njė lektyrė tronditėse pėr tė.
Luan Krasniqi tha mė tej se idetė dhe mendimet e Kadaresė vazhdimisht e pėrcjellin dhe se pėr tė ėshtė njė nder i madh qė tė bėjė diēka pėr veprėn e tij. Luan Krasniqi i impresionuar nga Kadare ishte ai qė e ndihmoi botimin nė gjuhėn gjermane tė librit-intervistė tė Ismail Kadaresė Ēlirimi i Serbisė prej Kosovės, vitin qė shkoi. (
)