Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 02-10-04, 22:57   #1
Honesty^uk.
KoordinatoR
 
Avatari i Honesty^uk.
 
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
Honesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė ICQ tek Honesty^uk. Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Honesty^uk. Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Honesty^uk. Dėrgo mesazh me anė tė Yahoo tek Honesty^uk.
Gabim Ukshin Hoti;; i gjalle apo i vdekur!!!!!!!!



Mr. Ukshin Hoti

E thashė njė fjalė shqip - Atdhe,

shqiptova njė ideal - Komb,

Kujtova njė emėr – Shekspir

Lya penėn e tij,

pėr tė pėrshkruar jetėshkrimin

tragjik tė popullit tim.

Tė lashtė sa vet Ballkani.

Te ndodhur aty,

Para botės greke,

Pushtimeve Romake
Dyndjeve sllave,

Qė mbijeton roberinė

dhe ende frymon pėr tė gjalluar

Atėher:

Vetes, I thirra veq njė emėr

SHQIPETAR!

_____________________

Ku ėshtė Ukshin Hoti?!
Ėshtė gjallė apo i vrarė????

________________________________

10 mars 2000 - Pėr fatin e intelektualit martir shqiptar Ukshin Hoti nuk dihet fare qė nga 16 maj 1999, kur kishte mbaruar afatin e vuajtjes sė dėnimit politik prej 5 vjetėsh. Tė burgosurit shqiptarė dėshmojnė se nė pėrcjellje tė tre zyrtarėve tė sigurimit serb atė ditė ai ėshtė nxjerrė nga burgu i Dubravės (Istog, Kosovė), ku ishin sjellė mė parė tė burgosurit shqiptarė nga burgu i Nishit(Serbi). Pas bombardimeve tė NATO-sė mė 19 maj 1999, nė burgun e Dubravės ka ndodhur masakra mė e pėrgjakshme: janė ekzekutuar e masakruar 173 tė burgosur shqiptarė nga forcat serbe.Lirojeni Ukshin Hotin! - thėrrasin sot mijėra protestues shqiptarė me portretin e Ukshin Hotit nė duar dhe pėr 3500 tė zhdukur e 2000 tė burgosur shqiptarė, qė mbahen ende pengje nėpėr burgjet e Serbisė.
Ku ėshtė biri, babai dhe vėllai ynė?- presin nė ankth fėmijėt dhe familja e tij. (Babanė e vėllanė e Ukshin Hotit i kanė vrarė kiminelėt serbė, bashkė me 30 kusherinj tė tij e 174 bashkėfshatarė tė Krushės sė Madhe tė Rahovecit.)Ėshtė gjallė apo i vrarė Ukshin Hoti? – dyshojnė me plodrojintelektualė shqiptarėsot.Shumė pyetje, shumė drojė e shumė dhembje pa pėrgjigje deri mė sot. Ndėrkohė shumė tė zhdukur janė gjetur tė vrarė. Disa janė indentifikuar nėpėr burgjet serbe, ndėrsa disa janė liruar. Flitet edhe pėr pengje tė luftės nė Serbi. Marrėveshja e Kumanovės nuk pėrfshin ēėshtjen e tė burgosurve dhe tė pengjeve tė luftės.

Pėr prof. Ukshin Hotin asnjė gjurmė!


Hesht Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar. Hesht Tribunali i Hagės. Heshtin UNMIK-u e KFOR-i. Heshtin asociacionet humanitare ndėrkombėtare edhe pas tetė muaj ēlirimi tė Kosovės!

Kush ėshtė Ukshin Hoti?







Profesor Ukshin Hoti ka lindur mė 1943 nė Krushė tė Madhe tė Rahovecit. Ka mbaruar studimet pasuniversitare tė shkencave politike dhe ka specializuar marrėdhėniet ndėrkombėtare nė universitetet amerikane tė Ēikagos, Harvardit nė Kembrixh-Boston dhe nė Uashington D.C. , mė 1978-1979.
Ukshin Hoti ėshtė profesor i Universitetit tė Prishtinės dhe publicist e politikolog i shquar shqiptar. Ai ėshtė autor i veprave "Lufta e ftohtė dhe detanti" ,1975 dhe "Filozofia politike e ēėshtjes shqiptare", 1995.
Ukshin Hoti ėshtė veprimtar politik dhe kryetar i partisė UNIKOMB-i tė Kosovės.
Profesor Ukshin Hoti sot ėshtė ndėr intelektualėt mė tė guximshėm, mė tė vendosur dhe mė parimorė shqiptarė.
Ai ėshtė ndėr intelektualėt mė tė pėrndjekur shqiptarė nga regjimi serb. Mė 1981 ėshtė burgosur, ndėrsa mė 1982 ėshtė dėnuar me 9 vjet burg ( ka vuajtur 3,5 vjet), pėr shkak se ka pėrkrahur publikisht kėrkesat studentore pėr Republikėn e Kosovės. Nė muajt mars e prill 1993 ka vuajtur burgim, pėr shkak tė organizimit tė homazhit pėr martirėt e rėnė. Nė maj 1993 ėshtė pėrgjakur publikisht nga policia serbe. Mė 15 maj 1994 ėshtė arrestuar, ndėrsa mė 28 shtator 1994 ėshtė dėnuar me 5 vjet burg, pėr shkak tė mendimit e veprimit tė lirė publik.
Intelektualėt shqiptarė e kanė vlerėsuar lart figurėn dhe personalitetin e Ukshin Hotit.

Akademik Rexhep Qosja: "Ukshin Hoti- ky sot ėshtė smbol i vetėdijes historike, i ndėrgjegjes dhe i qėndresės sė pamposhtur shqiptare. Nuk ėshtė e ēuditshme pse ky ėshtė emri mė i kuptimshėm, mė domethėnės, mė frymėzues nė jetėn tonė politike sot. Dhe, kjo tregon se populli ynė e ēmon, ashtu siē duhet, njeriun e gatshėm pėr sakrifica. Dua tė besoj se Ukshin Hoti do tė dijė ta mbajė si duhet domethėnien gjithėkombėtare, qė rrezaton sot emri i tij."

Shkrimtari i madh Ismail Kadare: "Kam frikė se pikėrisht ky nivel i lartė ka qenė edhe burim i fatkeqėsisė, qė e ka ndjekur hap pas hapi kėtė martir...Ėshtė e papranueshme qė njė personalitet i njė populli, pavarėsisht se ē'partie i pėrket, ose nuk i pėrket, tė mbahet nė zinxhirė. Ėshtė fyerje pėr krejt atė popull. Mė fort se kurrė, kombi shqiptar ka nevojė pėr njerėz tė aftė e me nivel tė lartė. Njerėzit e zotė janė princat e vėrtetė tė njė kombi. Pėr fat tė keq, princat goditen shpesh nė mėnyrė tė vdekshme."

Fati i Ukshin Hotit sot ėshtė njė ēėshtje morale e njerėzimit.


Organizatat ndėrkombėtare duhet ta kėrkojnė profesor Ukshin Hotin te Serbia, sepse nė momentin e fundit ai ishte nė duar tė saj. Tė kėrkojnė pėrgjigje nga ajo, sepse ai ishte i burgosur politik.
Qė, mė nė fund, tė tregojė: ėshtė gjallė apo i vrarė?!
Nėse mbahet peng i Kosovės-tė tregojė. Nėse e ka vrarė- sėrish tė tregojė ku janė eshtrat e tij!
Ka shumė konventa ndėrkombėtare qė obligojnė pėr kėtė


__________________
“vetėdija e lartė e rėndon njeriun”
Honesty^uk. Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 08-07-05, 03:49   #2
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim UKSHIN HOTI - TRIM I KOHES SONE

[b]UKSHIN HOTI DHE MENDIMI AUTONOM POLITIK SHQIPTARb]




1. Intelekti nė shėrbim tė kombit



Filozofia dhe mendimi politik shqiptar janė tė lidhura ngusht me emrin e
Ukshin Hotit. Por me emrin e Ukshin Hotit lidhet ngusht edhe doktrina e shtetit-komb, si proces nėpėr tė cilin duhet tė kalojė edhe kombi shqiptar nė prag tė integrimeve nė strukturat euroatlantike.

Nė historinė bashkėkohore tė kombit shqiptar dhe me kėtė pra edhe tė Kosovės, si pjesė e truallit etnik shqiptar, ėshtė hera e dytė qė nė prag tė kurorėzimit tė kurorėzimit tė betejave pėr tė pėrmbyllur epokėn e krijimit tė shteetit-komb, , nga ana e Serbisė, arrestohen dhe burgosen, mbahen peng, ideologėt e Lėvizjes pėr krijimin e Shtetit Shqiptar.
Herėn e parė, nė prag tė shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė u burgos dhe u izolua ideologu i kryengritjes shqiptare pėr pavarėsi – Hasan Prishtina. Arsyet pse Serbia atėbotė veproi ashtu me Hasan Prishtinėn ishin mė se tė qarta: lidhjet qė kishte dhe reputacioni I tij si diplomat mund tė paraqitnin pengesa nė realizimin e objektivave serbe nė dėm tė hapėsirės jetėsore shqiptare. Mundėsitė e tij pėr ndėrhyrje nė favor tė cėshtjes shqiptare cmoheshin edhe nga vet Beogradi dhe qarqe tjera shovene tė Ballkanit. Pėr kėtė arsye gjatė tėrė kohės sa zgjati Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr (1913) ai u mbajt nė njė burg afėr Beogradit.
Tashti, herėn e dytė, kur cėshtja e Kosovės po bėhej objekt trajtimi edhe nga qendrat e vendosjes politike, kur Lėvizja politike nė Kosovė pritej tė konsolidohej mirė e si e kėrkontė casti historik, ashtu qė Kosova tė shndrrohej gradualisht nga nje objekt nė subjekt diplomatik, pse jo edhe nė njė Subjekt Politiko-ushtarak i pėrfillshėm, ideologu i kėsaj Lėvizje – Ukshin Hoti, mbahej nė burgjet serbe, pėr t“mos e kaluar atė prag as sot e kėsaj dite dhe ēka ėshtė edhe mė keq, pėr fatin e tij tashmė nuk flet e nuk pėrgjigjet kush!


2. Fryma hotnjane nė politikėn kombėtare



Rinia e UNIKOMB/it duke organizuar kėtė manifestim pa pretendime tė mėdha, por tė vlerėsuar nė plane tė gjera rolin dhe ndikimin e frymės hotnjane nė procesin e ndėrtimit tė shtetit, ndėrkaq nė rrafshin teorik, kontributin e tij nė fushėn e mendimit socio-politik, mendoj se ka bėrė punė tė ēmuar, pėr ēka meriton respekt dhe mirėnjohje publike. Kėshtu jo vetėm qė nderohet figura emblematike e Ukshin Hotit , por nė rrugė indirekte, nė kėto caste vendimtare qė po kalon Kosova, tė ashtuquajturės elitė politike, dhe parasėgjithash intelegjencies sė re, i kujton frymėn pėr tė cilėn ka nevojė kombi- frymėn hotnjane, qė do tė ndikoj shumėanshėm nė ndėrtimin e shtetit nė funksion tė demokracisė. Pėrmes kėsaj fryme, do tė thoshte Seku Ture, njeriu e kupton se ligji, e vėrteta dhe shkenca, vlejnė po aq sa i kthehen popullit…

Ukshin Hoti veēmas pėrmes librit “Filozofia politike e cėshtjes shqiptare” vuri bazamentin e shkencės sė mirėfilltė politike, duke e vėnė atė nė funksion tė kombit dhe demokracisė. Nė fakt kėtė mision ai i kishte shtruar vetes qė me nxjerrjen e revestės “Demokracisė autentike”, duke paralajmruar qartė se mėtonte tė fuste njė frymė tė re nė jetėn politike tė kombit.
Me kėtė rast, mė lejoni tė ndalem paksa mė shumė tek materia e pėrmbledhur brenda kopertinave tė librit “Filozofia politike e cėshtjes shqiptare” e ndarė nė tri pjesė. Pėr njohėsit e politikės, e veēmas pėr ata qė studjuar marrdhėnjet ndėrkombėtare,dhe gėrshetimin e interesave tė shtetit si subjekt ndėrkombėtar, duke veēuar interesat e shteteve tė mėdha, njė ndarje e tillė nuk ėshtė e rastėsishme.

Pjesa e parė e librit nė fjalė hapet me studimin mjaft domethėnės edhe sot pėr aktualitetin politik shqiptar “Kosova dhe Evropa” 1. Pėr njė qasje shkencore tė politikės nė Kosovė.
Hoti atėbotė ndjente mungesėn e theksuar tė kėsaj fryme dhe grishte intelegjencien e Kosovės pėr punė serize nė fushėn e politikės. Nėse kjo grishje e Hotit atėherė ra nė veshė tė shurdhėr, pėrmes manifestimit tė saj sot dhe nga kjo sallė, marr guximin tė ripėrsėris kėtė grishje, me qė jo njėherė ėshtė konstatuar se edhe tashti politikės sė institucioneve tona i mungon ēasja shkencore-fryma hotnjane.
Nė kėtė pjesė tė librit janė pėrfshirė studime me shumė interes tė ndarė nė dy nėnpjesė: “Shteti dhe interesat vitale tė kombit”, ku autori na e sjellė tė plotė mendimin politik tė proviniencės sė Perendimit dhe mė pas tė Lindjes pėr kėtė ēėshtje.
Duke pas parasysh njohjen, shkoqitjen dhe rivlerėsimin e interesave jo vetėm tė supershteteve, por edhe njė lagjeje shtetesh tė vegjėl, nė frymėn e pas luftės sė ftohtė, Hoti shtron pėr detyrė thellimin e studimit tė proceseve integruese nė Evropė dhe vendin e Kosovės nė kėtė kuadėr, por edhe tė hapėsirės shqiptare nė tėrėsi nė kėtė rrafsh kohor. “Ne kemi qenė gjithmonė tė mendimit se Shqipėria duhet ta ruaj pavarėsinė e vet dhe se Kosova duhet tė jetė Republikė e barabartė me republikat tjera nė Jugosllavi”, nėnvizonte atėbotė Hoti shkenctar dhe Hoti politikan human. Procesi i bashkimit tė shqiptarėve, konkludon mė poshtė autori i librit, ėshtė dashur tė zhvillohet brenda suazave tė proceseve integruese tė Evropės…” “Ajo, (Evropa – nėnvizim imi) mund tė akceptohet si bashkim i vullnetshėm i tė gjitha palėve tė interesuara dhe jo si imponim i njėrės palė ndaj tjetrės. Mendonim, vazhdon mė tej Hoti, se pėrparsitė e kėtij solucioni tė ēėshtjes shqiptare ishin tė trefishta:

Nuk do tė shkaktonte acarim tej mase tė raporteve ndėrnacionale,

Do tė ishte solucion efikas dhe i pranueshėm pėr tė gjitha palėt e interesuara, pos pėr shovinizmin serbomadh dhe

Nuk do ta lejonte instrumentalizimin as tė shqiptarėve e as tė serbėve, nė funksio tė interesave tė tė huajve, globale apo regjionale.”

Nėse venerohen me kujdesė kėto konkluza tė Hotit atėbotė, nuk ėshtė vėshtirė tė nėnvizohet fryma thellėsisht humane qė mbizotronte mendimin politik tė tij, por edhe vizioni politik pragmatist pėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare nė kuadėr tė procesit integrues nė Unionin Evropian, gjitmonė i bazuar nė vullnetin politik plebishitar. Profesor Hoti e kishte parasysh se cila do tė ishte pala qė nuk do ta pranonte kėtė zgjidhje, prandaj nė njė analizė tė tij tė mėvonshme lidershipit tė Kosovės i lėshonte thirrjen ultimative: bėje ose vdis!
Duke veneruar rrjedhėn e ngjarjeve mė pas nė retrospektivė, deri nė ditėt tona, nuk ėshtė vėshtirė tė konstatohet mendimi prej shkenctari i Profesor Hotit, tek parandjente instrumentalizimin e mundshėm tė shqiptarėve dhe tė serbėve nė rrjedhėn e viteve qė do tė pasojnė. Ky instrumentalizim i skajshėm nuk ndodhi vetvetiu. Pjesė tė pėrgjegjėsisė pėr kėtė ka, sa intelegjencia shqiptare dhe ajo serbe, ndoshta nė njė masė edhe mė tė madhe, politika qė ndoqi dhe vazhdon tė ndjek Brukseli nė raport me Kosovėn nė veēanti dhe me ēėshtjen shqiptare nė pėrgjithėsi. Insistimi i Brukselit qė edhe sot, pas tėrė ati genocidi qė u ushtrua ndaj popullit shqiptar, t’i imponohet Kosovės mbetja nė ēfardo unionesh sllave, ėshtė mesazh ogurzi, por edhe dėshmi se po vazhdon kursi i trajtimit tė shqiptarėve ashtu si nuk do tė duhej.





Interesat dhe politika



Pas Dejtonit, pėr ata qė e kishin tė qartė se “ideja e interesit ėshtė vėrtet nė thelb tė politikės dhe se nuk dėmtohet nga koha dhe hapėsira, Kosova u trajtua si “parcelė ekzotike…nė truallin e Evropės” ku ia vlente “pėr tė sprovuar qėndrueshmėrinė e teorive tė llojllojshme globale…” dhe nė fund tė vihet nė shėrbim tė interesave tė jashtme tė kėsaj apo asaj fuqie dhe tė instrumentalizohet tėrėsisht. “Po qė se intelegjencia e Kosovės tregohet sterile nė procesin e kontekstit real tė forcave dhe tė drejtimeve realisht tė mundshme tė zhvillimit tė mėtejshėm tė proceseve politike, atėherė, ajo sėrish do tė bjerė nė provim”, konkludonte Hoti nė analizėn e tij me titull “Shteti dhe interesat vitale tė kombit”. Intelegjencia jonė qė u gjet si u gjet nė krye tė institucioneve tė Republikės fiktive tė Kosovės dje, dhe, kjo sot, qė nė pjesėn mė tė madhe qėndron larg politikės ose ėshtė servis i heshtur i despotėve politik, si duket nuk kishte dhe nuk ka parasysh pėrfundimet empirike tė shkencės politike mbi politikėn dhe interesat.
Prandaj jemi ku jemi. Prandaj trajtohemi kėshtu si po trajtohemi.
Nė pjesėn e parė tė librit nė fjalė, si refleksion i mendimit politik tė provinencės perendimore dhe asj tė lindjes vjen studimi “Shqiptarėt dhe interesat vitale tė kombit”, qė citova mė lart. Ky studim ishte i pėrgaditur nė formė kumtese dhe i paraqitur nė simpoziumin shkencor tė Akademisė sė Shkencave tė Kosovės, tė mbajtur nė Prishtinė nė qershor tė vitit 1991 me temė sinjifikative pėr kohėn : “Shqiptarėt dhe Evropa – dje, sot dhe nesėr”. Ai kėrkon rilexim tė veēantė, jo thjeshtė pėr thelim tė njohjes sė mendimit tė Hotit pėr kėtė sferė, por ngase kjo ēėshtje ruan aktualitetin e plotė edhe sot e kėsaj dite. Aty ēėshtja shqiptare ėshtė prezentuar si kompleks jo vetėm politik, por edhe strategjik, qė ngėrthen interesat jetike tė palėve nė konflikt.
Nė planin teoriko-shkencor, mbėshtetur pikėrisht nė mendimin politik perendimor autori provon me fakte tė drejtėn e shqiptarėve pėr tė rrumbullaksuar peocesin e ndėrtimit tė shtetit-komb, ngjashėm me kombet tjera tė Evropės.
Me kėtė rast Hoti merr nė shqyrtim dhe mbėshtet konkluzėn politike tė historianit tonė tė madh - Prof. Arben Putos, tek rithekson faktin se fuqitė e mėdha nuk e pėrgjysmuan Shqipėrinė, siē theksohet shpesh, por e reduktuan nė njė Shqipėri viabel.
Duke pas parasysh se shteti edhe mė tej mbetet struktura juridike dhe politike e pazėvendsueshme pėr qeverisje demokratike, pavarėsisht faktit se ai mė nuk mund tė pretendojė pėr pavarėsi tė plotė, krijimi i shtetit-komb pėr popullin shqiptar nuk ėshtė thjeshtė domosdoshmėri dhe prerogativė historike, por edhe politike. Shteti, qoftė ai i ndėrtuar mbi parimet filozofike nacionale (rast Francės etj), qoftė ai I ndėrtuar mbėshtetur nė pėrkatėsinė kulturore dhe gjuhėsore (Gjermania), apo ai i mbėshtetur ekskluzivisht nė parimet e instuticionalizmit (Anglia), mbetet struktura ēensore e organizimit politik i ngritur mbi tė drejtėn legjitime pėr ushtrimin e pushtetit nė territorin pėrkatės. Por nėse deri dje sovraniteti i pakufizuar mbetej si gjakim eksplicit i shtetit, ndėrkohė rrethanat kanė ndryshuar. Ndėrvartėsia si koncept politiko-juridik dhe mundėsia e delegimiit, respektivisht bartjes sė njė pjese kompetencash tek strukturat mbinacionale, po fiton terren. Sidoqoftė Shteti mbetet burimi natyror i tė gjitha ligjeve. Ai gėzon legjimitetin pėr ushtrimin e pushtetit, qė mban lidhur kombin me shtetin. Shqiptarėt nė kėtė kuadėr nuk mund tė bėjnė pėrjashtim. Prandaj fluskulat politike-propagandistike se Kosova pavarėsisht statusit tė saj ėshtė pjesė e Evropės, mbesin pjesė e domenit tė diplomacisė dhe politikės naļve. Ndėrkaq ata politikanė shqiptarė, qė thirren nė proceset e integrimeve evropiane, pa insistuar qė nė kėtė gjedhė shqiptarėt tė futen si tė tjerėt, pra pasi ta kenė pėrfunduar integrimin e brendshėm, bėjnė lojėn e bufit.




Pengu- akt juridiko-politik



Ēėshtja shqiptare edhe pas luftės titanike tė UCK-sė vazhdon tė mbetet peng i akteve politike dhe juridike tė rrafshit ndėrkombėtar. Pozita e tanishme e Kosovės, duket se ėshtė mė shumė rezultat i thyrjeve dhe kompromisit midis dy etnikumeve: austro-gjermanėve nė njėrėn anė dhe sllavėve nė anėn tjetėr, nėnvizon nė njė rast Hoti. Natyrisht nė kėtė kuadėr rol tė ndjeshėm kanė luajtur edhe interesat afatshkurtėra amerikane. Rezoluta 1244 dėshmon se roli i Gjermanisė nė prag tė pėrfundimit tė luftės ishte tejet ndikues. Ky akt politiko-juridik, qė i shėrbeu Gjermanisė pėr rikthim nė skenėn e diplomacisė botėrore, me kalimin e kohės Kosovėn e bėri peng tė diplomacisė dhe raporteve nė relacionin Uashington-Bruksel-Moskė. Peng i kėtyre raporteve mbetet edhe Ukshin Hoti.

Nė prag tė luftės nė Kosovė jo vetėm nga ana e eminencės titiste-autonomiste nė Kosovė, por edhe nga njė lagje e mirė e atyre qė ishin nė ballė tė organizatave ilegale, qė u vunė nė krye tė misionit historik – themelimit tė UCK-sė, nuk u pėrfill mendimi i Ukshin Hotit dhe ekspertėve tjerė. Pėrkundrazi, ata e izoluan sa mundėn e si ditėn. Pėr njė periudhė Ukshin Hoti u shndrrua peng edhe i kėsaj politike.
Rezonimi titist i tė menduarit politik, qė aplikuan autoritaristėt tanė me gojėn plot demokraci, nuk mund tė ipte mė shumė se kaq – rrėshqitjen graduale drejt farė autonomie kulturore nė prag tė luftės, respektivisht krijimin e alibive pėr Serbinė pėr ricoptimin e sėrishėm tė trungut shqiptar, tani pas luftės!
Kėtė rrezik Ukshin Hoti e kishte parandje me kohė dhe para gjyqit serb, si dhe nė njė vistėr eseshė, vinte nė pah faktin se ndjehet peng politik, jo vetėm i Beogradit dhe Prishtinės, por edhe mė gjerė. Peng tashti nuk ėshtė vetėm Ukshin Hoti, peng ėshtė edhe Kosova. Dhe e tillė, peng politik, si duket, ajo do tė mbetet derisa ne si komb ta kuptojmė drejt sentencėn politike tė pėrfaqėsuesit tė idealizmės politike amerikane, ish presidentit tė SHBA-ve, Vodrov Vilsont, kur pati ngritur nevojėn pėr tė zhvilluar luftė, nėse duam ta pėrfundojmė atė. Natyrisht kjo sentencė, tashti pas asaj qė kaloi Kosova, do kuptuar nė kontest real, duke e bartur nocionin luftė nė terrenin real politik, ēka do tė reflektohej nė punėn e institucioneve tona, mėnyrėn se si i ndėrtojmė ato etj.



Udhėheqja dhe roli i saj



Nė funksion tė asaj qė nėnvizova mė lart, roli i udhėheqjes politike ėshtė i rėndėsisė sė veēantė. Kėtė fakt e gjejmė tė nėnvizuar nė veprėn e Profesor Hotit tek analizon raportin e intelegjencies me politikėn.
Nė studimet e tij, Ukshin Hoti pėrpos qė ka analizuar kompleksitetin e ēėshtjes shqiptare, ai ka dhėnė udhėzgjidhjejet nė frymėn mė humane dhe realisht mė tė mundshme pėr kohėn kur janė shkruar ato. Ndėr faktorėt qė do tė reflektojnė nė zgjidhjen e kėti kompleksi, qė Hoti u ka kushtuar vėmendjen e duhur, mė duket se katėr prej tyre meritojnė tė potencohen edhe me kėtė rast:
Lėvizja e gjerė kombėtare nė Kosovė. Rėndėsia juridiko-politike e deklaratės kushtetuese dhe akteve tjera pėrcjellėse, po sidomos oblikimet kushtetutare pėr krijimin e mekanizmave qė krijojnė dhe mbrojnė shtetin (shih pėr kėtė mbrojtjen e tij brilante nė gjyq!);
Republika e Shqipėrisė
Shteti shqiptar dhe rėndėsia shumėdimensionale e tij nė funksion tė zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare;
Jugosllavia, respektivisht Serbia
Kėtu nė fakt kemi tė bėjmė me interesat serbe tė dorės sė parė dhe raportet e pjesėve qė do ta pėrbėjnė kėtė federatė tė re,
Superfuqitė ekzistuese
Nė cilėsinė e faktorit tė katėrt janė vlerėsuar superfuqitė egzistuese dhe interesat e tyre pėr rajonin, parasėgjithash SHBA-tė dhe Unioni Evropian, por pa nėnvleftsuar rolin e Rusisė dhe ndikimin e saj nė politikėn evropiane.

UĒK-ja reflektonte pjekurinė politike dhe vendosmėrinė e popullit pėr tė marr fatin e tij nė duar tė veta, pėr prof. Hotin ishte faktori vendimtar. Pėr rrethana tė njohura, ai nuk pati fatin qė nė studimet e tij tė analizonte rolin dhe vendin e saj nė historinė mė tė re tė Kosovės dhe kombit shqiptar nė tėrėsi, sado qė daljen e saj e pat pėrshėndetur. Sidoqoftė, ai ishte, me plotė kuptimin e fjalės, ideator i saj.
Faktorėt e mėsipėrm, duke i shtuar edhe UCK-nė si strukturė e rirreshtuar tashmė nė TMK dhe nė disa forca politike, me gjithė kushtėzimet qė kanė, do tė influencojnė nė fatin e ardhshėm tė shqiptarėve nė tėrėsi dhe tė Kosovės nė veēanti, nė statusin qė do tė gėzojnė, nė realizimin e kauzės nė tėrėsi. Por shkalla e realizimit tė kėsaj kauze do tė varet shumė nga ata qė do tė jenė edhe tash e tutje nė krye tė instuticioneve tė Kosovės, do tė mund tė ishte mesazhi i Ukshin Hotit.




Ēlirimi i mendimit politik shqiptar



Me botimin e librit tė Mr. Ukshin Hotit “Filozofia politike e ēėshtjes shqiptare” mendimi politik shqiptar, qė ishte vazhdimisht i influencuar, qoftė nga trendet aktuale tė mendimit letraro-romantik, qoftė nga impenjimi i interesave jashtėshqiptare, apo siē nėnvizon nė njė rast Ukshin Hoti, nga “ngarkesat ideologjike dhe mangėsitė nė njohuritė mbi proceset reale ndėrkombėtare politike”, tashmė mund ta ndjejė veten autonom. Ėshtė ēėshtje tjetėr se sa do tė shfrytėzohet ky mendim politik autonom nga strukturat tona shtetrore dhe juridike. Shtetet me traditė doktrinat e personaliteteve tė tyre shkencore i pėrvetėsojnė dhe i shndrrojnė nė platforma politike.
Rinia e UNIKOMB-it pėrmes organizimit tė kėti manifestimi dhe slloganit grishės, NĖSE JU DUHEM – JA KU MĖ KENI! vetėm sa ka dashur t’na rikujtojė se Ukshin Hoti dhe fryma hotnjane nė skenėn politike shqiptare po mungon. Investimi nė rikthimin e tij, respektivisht i doktrinės sė tij politike, ėshtė investim nė dobi tė ēlirimit tė plotė tė mendimit politik, mėkėmbjes sė dinjitetit kombėtar dhe nė fund nė dobi tė ndėrtimit tė shtetit.
Sadri Ramabaja





I humburi i madh, Ukshin Hoti

E Shtune, 22 Janar 2005
Shkruan: Agim Vinca



Njera nga plaget me te medha te Kosoves se pasluftes eshte pa dyshim drama e te humburve. As pese vjet e gjysme pas mbarimit te luftes, ende nuk u zbardh fati i mijera njerezve, ne mesin e te cileve edhe i profesoreve te Universitetit dhe intelektualeve te shquar si Bardhyl Caushi, Ukshin Hoti e te tjere. Ku jane ata? A jane gjalle apo jo? Dhe nese nuk jane me ne mesin e te gjalleve, per c'gje gjithnje e me pak ka shprese, ku i kane varret? Ne c'gropa ogurzeza jane baterdisur eshtrat e tyre dhe perse dikush vazhdon te luaje me to? (C'loje makabre!) A ka shprese qe te zhdukurit tane, te kthehen, me ne fund, qofte edhe si skelete, ne vendlindjet e tyre, prej nga u rrembyen ne menyre mizore nga trupat serbe? Drama e sterzgjatur e mijera kosovareve te zhdukur, nje krim i papare ne historine e re te njerezimit, eshte para se gjithash nje makth per familjaret e tyre, por edhe per mbare shoqerine kosovare. Eshte eskapizem politik e njerezor te flasesh dite e nate per standartet, statusin, progresin, pavaresine..., pa zgjidhjen e ketij problemi kaq te mprehte e tragjik, te cilin ne mungese te ndonje shprehjeje tjeter me adekuate, e quajme: "zbardhje e fatit te te zhdukurve".

S'do mend se fati i secilit te zhdukur vec e vec dhe i te gjitheve se bashku eshte tragjik. Cdo gisht dhemb dhe kur dhemb qofte edhe nje gisht, as trupi nuk mund te jete i qete. Por fati i intelektualit dhe veprimtarit Ukshin Hoti eshte pa dyshim nje tragjedi e vertete. Nga 16 maji i vitit 1999, kur eshte pare per here te fundit duke dale nga dyert e burgut te Dubraves, Ukshinit i humbi cdo gjurme. Nga ajo dite e kobshme e deri me sot, nuk dihet asgje per fatin e tij. Asgje e sigurte, e verifikuar. A eshte gjalle apo i vdekur? A eshte vrare ne Kosove apo eshte derguar ne Serbi? A mbahet peng per hesape politike apo jane zhdukur edhe eshtrat e tij? A ka deshmitare te gjalle te drames Hoti apo ata qe jane kujdesur per zhdukjen e tij i kane marre te gjitha masat?

Ne opinion qarkullojne versione nga me te ndryshmet e me kontradiktoret, disa nga te cilat, here-here, nuk i rrok as fantazia njerezore. Por asgje, bash asgje, nuk dihet me siguri. Perpjekjet e te afermve te tij, ne radhe te pare te se motres, Myrvetes, por edhe te disa miqve te vetmuar, kane perfunduar pa sukses. Zbardhja e fatit te Ukshin Hotit, te ketij biri te madh te Kosoves, i cili, me gjase, po behet edhe nje martir i madh i saj, eshte para se gjithash detyre e institucioneve te Kosoves: e qeverise, Kuvendit, partive politike, mediave, intelektualeve dhe te gjitha subjekteve me ndikim te kesaj shoqerie. Zbardhja e fatit te Ukshin Hotit, ketij veprimtari te madh te ceshtjes kombetare dhe njeriu, qe, per shkak te karakterit te tij jokonformist dhe angazhimit te pakompromis politik, e ndoqi ne jete fati tragjik, eshte sprove e ndergjegjes sone politike, njerezore dhe kombetare. Cdo dialog me fqinjet, me boten, me UNMIK-un, me Serbine, me kedo, duhet filluar me kete emer: Ukshin Hoti. Ukshin Hoti dhe te zhdukurit e tjere duhet te jene pikenisje e dialogut dhe e procesit politik qe pritet te ndodhe gjate ketij viti, te cilesuar si vit vendimtar i Kosoves.

Drama e te zhdukurve nuk mund te mbulohet me heshtje, e aq me pak te harrohet. Njeriu nuk mund te pajtohet kurrsesi me humbjen e te dashurve te vet, perderisa nuk bindet se ata vertet nuk jane me. Nje kafke, nje asht, nje analize ADN-je... dhe, pastaj, nje shenje, nje murane. Nje fjale; nje lamtumire. Nje kurore; nje tufe lulesh te fresketa. Kjo eshte kaq e thjeshte dhe njerezore. Andaj, a s'mund te behet kaq gje me vullnetin e forte dhe angazhimin serioz te te gjithe atyre qe flasin ne emer te ketij populli? A s'eshte turp per ne qe edhe pas kaq vjet paqeje e lirie te mos dime asgje per fatin e te humburve, ne mesin e te cileve edhe te te humburit te madh me emrin Ukshin Hoti?! Po bashkesia nderkombetare perse nuk i ben presion Beogradit zyrtar qe te tregohet me bashkepunues lidhur me kete ceshtje? Ish-studenti i Harvardit dhe ish-ministri i jashtem i Kosoves (ne vitet '70-te), politologu Ukshin Hoti, nuk eshte i panjohur as per qarqet diplomatike. Si shpjegohet kjo heshtje e indiference e cuditshme, per te mos thene edhe cinike, ndaj fatit te tij dhe te personave te tjere te zhdukur?

Mos valle ne Kosove, ne zemer te Europes, ne fillim te mijevjecarit te ri, do te perterihet tradita e lashte antike e kenotafeve? Keshtu i quanin greket e vjeter varrezat e zbrazeta qe ngrenin per nder te te afermve te tyre te pagjetur.



__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-07-05, 17:43   #3
Honesty^uk.
KoordinatoR
 
Avatari i Honesty^uk.
 
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
Honesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė ICQ tek Honesty^uk. Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Honesty^uk. Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Honesty^uk. Dėrgo mesazh me anė tė Yahoo tek Honesty^uk.
Gabim

http://www.dardania.de/v2/board/viewtopic.php?t=2846
__________________
“vetėdija e lartė e rėndon njeriun”
Honesty^uk. Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-09-05, 21:35   #4
i_zjarrrti
 
Anėtarėsuar: 05-08-05
Postime: 14
i_zjarrrti e ka pezulluar reputacionin
Gabim Ukshin Hoti, nuk ishte vetėm trim, nė kuptimin e thjeshtė...

Ukshini nuk ishte vetėm trim, nė kuptimin e thjeshtė tė fjalės, por, pėr mė shumė, ishte njė mendimtar, njė vizionar, njė largpamės... dhe njė i pėrkushtuar, me mish e asht - siē thot populli, pėr ēėshtjen e madhe tė kombit e tė atdheut.
Ai, sikurse nė sallonat e fildishta tė perendimit (Amerikės), sikurse si student i Univerzitetit tė Zagrebit, njėlloj sikurse shkollar i shkollės sė Kosovės, ishte dhe mbeti bir besnik i kauzės sė shenjtė kombėtare... Si mendim dhe filozofi e pėrparuar, moderne, politike..., si avangard kombėtare dhe univezale e brezit qė i takonte, Ukshini i tejkalone caqet dhe kufinjtė e problematikės kombėtare tė shqiptarėve nė Ballkan dhe, si i tillė, viziononte pėr perspektivat afatgjate tė fateve tė popujve tė shtypur e tė robėruar, si dhe pėr filozofinė politke tė perspektivave tė kohės.
"Lufta e ftohtė dhe detante", autor i sė cilės ishte Ukshini, pasqyron mė sė miri vizinin politik modern..., domosdoshmėrinė e zgjedhjes sė ēėshtjeve tė pa zgjedhura kombėtare dhe ndėrkombėtare, realitetin e luftės sė blloqeve (lindje - perendim), perspektivat afatgjate dhe domosdoshmėrinė e ballafaqimit me frymėn perspektive, dominuese, tė njerėzimit, nė vitet qė pasuan.
Me realitetin e angazhimeve sublime tė vetė Ukshinit, ai u ballafaqua edhe nė kazamatet sėrbo sllave (nė Burgun e Prishtinės, Mitrovicės, Mariborit, Gjilanit..., Dubravės), ku edhe dha provimin e madh tė dijes e tė pėrkushtimit pėr ēėshtjen e Kosovės dhe tė shqiptarėve, si tėrėsi kombėtare.
Edhe Demokracia Autentike, si frymė dhe filozofi politike e Ukshinit, ishte njė promotor nė vazhgėn e angazhiumeve tė tij, ndėrgjegjėsuese, sidomos pėr klasėn e vjetėr politike tė Kosovės, pėr tė pasivizuarit dhe tė anatemuarit, ishte frymė dhe kushtrim pėr perspektivat afatgjate tė Kosovės me vise, si dhe tė kombit tonė, si tėrėsi unikate.
Ka edhe mė shumė. "Asnjėher mos pyesni se ēfar bėri atdheu pėr ty, por trego se ēfar ti bėre pėr atdheun" ...

Nė kėtė rastė, atdheu pėrveqėse heshtė pėr Ukshin Hotin, ai ėshtė bėrė edhe varr i heshtjes misterize pėr te.

Respekt shumė tė madh pėr tė gjithė, veqanėrishtė pėr njohėsit e jetės dhe tė veprimtarisė politike e atdhetare tė Ukshin Hotit.
i_zjarrrti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-10-05, 00:01   #5
doGzona
 
Avatari i doGzona
 
Anėtarėsuar: 23-03-05
Postime: 9,331
doGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėm
Gabim

NĖ BURG ME UKSHIN HOTIN

Shkruan : Bajrush Xhemaili

Intelektual me njohuri e thellėsi tė rallė gjykimi

Kisha dėgjuar e lexuar aq shumė pėr profesorin e nderuar Ukshin Hoti, por qė asnjėherė nuk mė kishte rėnė ta takoja. Pėr herė tė parė e takova nė burgun "Dubrava" tė Burimit (Istogut). Fillimisht shiheshim prej sė largu nga shetitoret e pavijoneve. Unė isha nė Pavionin C1 e ai nė pavionin pranues. Edhe prej kėsaj distance nuk e kishim vėshtirė (nė qė ishim kėtej), ta dallonim:shtatėlartė, shpatullgjerė, pak i kėrrusur dhe pothuajse gjithėherė me njė mjegull tymi pėrreth, nga tė pirėt e shumtė tė duhanit. Fati deshi qė kur e sollėn nė pavionin tonė tė gjendemi nė njė dhomė, derisa tė lirohej ndonjė krevat nė dhomat e mbushura pėrplot. Ky intelektual me diapazon tė gjerė njohurishė pėr fusha tė ndryshe e me thellėsi tė rallė gjykimi, nė tė parė, e linte pėrshtypjen e njė njeriu tė ngrysur e tė tėrhequr nė vete dhe jokomunikues. Por, nė vėrtetė, nė diskutimet e polemikat e gjata qė i bėnim nė burg, ishte fort aktiv, i rreptė dhe i pakompromis. Karakteristikė tjetėr qė dallosej lehtė ishte se e brente shumė gjendja familjare e ngarkuar me probleme tė shumta, nė veēanti dėshpėrohej pėr pėsimin e tre fėmijėve, pėr shkak tė ndarjes me dy gratė qė i kishte pasur. Pėrmasat e kėsaj dhembjeje zmadhoheshin edhe mė shumė me rastin e vizitės qė i bėnte djali i tij Andini. Kur kthehej nė pavion, pas ēdo vizite, e komentonte gjendjen shpirtėrore dhe fizike tė Andinit. I dukej i padisponuar, se ngadalė po rritej dhe se ēdo ditė e mė shumė po bėhej mė i hajthėm. Merakosej jashtėzakonisht shumė pėr tė. Por mbi tė gjitha tė tėrhiqte vėmendjen shpirti i tij kryengritės. Karakteri i tij nuk lejonte njė soditje indiferente tė tė gjitha atyre padrejtėsive qė u bėhshin tė burgosurve politikė, ashtu edhe atyre ordinerė, madje ai nuk tė hezitojė qė tė bėjė edhe grevė urie pėr ta. Puna erdhi deri aty sa eprorėt e burgut nuk mund ta duronin mė kėtė kryengritės tė papėrmirėsueshėm. Prandaj edhe do ta transferojnė nė burgun e Nishtit. Atje, pastaj, do tė vazhdojė pėrsėri tė mbajė burgun nė mėnyrėn e tij, qė s‘ishte e rėndomtė shikuar nga kėndi i atyre qė bėjnė plane djallėzore. Letrat e shkruara nga ai, dėrguar motrės sė tij Myrvetes (tanimė tė botuara dhe tė njohura pėr publikun e gjerė), dhe qėndrimi i tij dinjitoz para tyre, i trazoi shpirtėrat e eprorėve tė burgut. Dhe, padyshim, edhe pėrgjegjėsit e burgjeve nė nivelet mė tė larta tė shtetit serb. Pėr kėtė arsye edhe do ta transferojnė nė burgun e Mitrovicės sė Sremit.



50 ditė nėn tortura e vetmi


Nė burgun e Mitrovicės sė Sremit, e priste njė ndėr drejtorėt mė mizorė qė hasen nėpėr burgje, kudo qofshin ato. Pėr torturat qė u kishte bėrė tė burgosurve politikė kroatė, thuhej se akuzohej edhe nga Gjyqi Ndėrkombėtar i Hagės. Tė njėjtat tortura shtazarake organizote edhe pėr ne shqiptarėt tė cilėve na patėn transferuar qysh mė 30 prill tė vitit 1998 dhe atyre qė patėn ardhur mė vonė. Sidomos grupin nė krye me Nait Hasanin, e ka torturave do t‘iu nėnshtrohet edhe profesor Ukshini pėr rreth pesėdhjetė ditė me radhė, sa edhe do ta mbajnė nė vetmi. Ai mė vonė, kur do takohemi nė njė dhomė tė pėrbashkėt, do tė na rrėfejė pėr mizorinė qė ėshtė bėrė mbi tė: "Nga tė rėnat e fuqishme e pa kontroll, fillimisht mu duk se mė shkoi njėri krah, pastaj krahu tjetėr, mė vonė shpina, kėmbėt... Thjesht kisha ndjenjėn, dhe isha bindur, se e kishin vendosur tė mė mbysnin duke mė troturuar". Dhe pas gjithė kėsaj, atė nuk do ta sjellin mė nė dhomė tė pėrbashkėt me ne tė burgosurit politikė shqiptarė, por do ta vendosin nė njė vend me tė burgosur tė tjerė pėr vepra tė ndryshme ordinere me pėrkatėsi tė ndryshme kombėtare. Nė tė vėrtetė, edhe pse ne ishim nė njė izolim tė plotė, ai do ta kishte mė lehtė nė shoqėri me ne se sa me ata tė burgosur ku dominonin kriminelėt serbė, por qė kishin njė tretman ku ishin mė tė lirė.



Lajmin mbi sulmet e NATO-s, na e dha profesor Ukshini


Ne ishim se bashku (gjithsej 44 tė burgosur politikė shqiptarė) edhe dy ditė pas fillimit tė bombardimeve tė paktit NATO mbi caqet serbe, kur e sollėn edhe profesor Ukshin nė dhomėn tonė, me ē‘rast na e dha lajmin e gėzuar tė atij sulmi aq tė pritur nga shqiptarėt. Aty do tė na mbajnė deri mė 26 prill 1999, kur na transferojnė pėr nė burgun e Nishit, po aq famėkeq sa edhe i Mitrovicės sė Sremit. Nė Nish do tė na presė "shpaliri" i pėrbėrė pothuajse nga i gjithė potenciali i gardianėve tė atij burgu. "Shpaliri" ėshtė ajo metodė torturimi ku gardianėt janė tė radhitur nė dy radhė dhe i burgosuri duhet tė kalojė pėrmes kėtyre dy radhėve. Policėt qėllojnė ku, si dhe sa tė duan, derisa tė ngopen. Ishte njė rrahje tamam shtazarake ku, pėrpos shqelmave dhe shufrave tė gomės qė janė tė rėndomta gjatė tė rrahurit, u pėrdorėn edhe drunj tė thjeshtė, shkopa bejsbolli dhe shufra hekuri. Rrodhi shumė gjak e u thyen eshtra. Mjer ai qė rrėzohej! Duhej qė ndonjė i burgosur tė rrezikojė veten edhe mė shumė pėr ta nxjerrė nga situata e tillė ngaqė tė rėnat nuk pushonin. Shumė tė burgosurve u binte tė fikėt. Radha i erdhi edhe profesor Ukshinit. Nė atė rrėmujė, fillimisht nuk e vėrejtėn ata tė cilėt sillnin sa mundnin. Por kur njėri e dalloi se ishte profesori, i gėzuar bėrtiti: "Shiko, shiko! Qenka kthyer profesori!". Dhe yrysh nė tė edhe mė me forcė se gjer atėherė. Profesori kur dėgjoi atė tė thėnė ironike, ahstu siē ishte i kėrrusur nė njė pozicion mbrjtės, u drejtua dhe krenar e stoik eci pėrpara, duke i pėrballuar tė gjithė ato tė rėna! Atė natė do tė na rrahin edhe disa herė me radhė dhe do tė na ndajnė nė dy dhoma tė mėdha. Profesorin e vendosėn nė dhomėn tjetėr. Pastaj do tė na torturojnė edhe nga disa herė pėrgjatė dy ditėve e dy netėve tė tjera, deri nė mėngjesin e 29 prillit, kur edhe do tė na urdhėrojnė tė bėheshim gati pėr transfer tė ri. I burgosuri kurrė nuk e di se kur e ku do tė transferohet. Vazhdimisht e bren kurreshtja qė shoqėrohet me frikė se do ta ketė mė keq se deri atėherė. Kjo enigmė, se ē‘do tė bėhet me ne nė ato rrethana tejet dramatike, kur Serbia po bėnte pėrpėlitjet e fundit kishte njė peshė tepėr tė madhe nė kokat tona. Aq mė tepėr na brente fakti se nuk kishte mė shumė se tri netė qė na kishin sjellur nė Nish. Pėr ku, vallė, na ēojnė?! Ashtu si nė Mitrovicė tė Sremit, edhe kėtu, na lidhėn me duar prapa secilin veē e veē dhe pastaj tė gjithėve na lidhėn me njė zingjir tė gjatė tė cilin njėherit e pėrforconin pėr karriga tė autobusit. Transferimin nuk e bėnė vetėm pėr ne qė patėm ardhur nga Mitrovica e Sremit, por pėr tė gjithė ata tė burgosur politikė tė cilėt kishin qenė nė burgun famėkeq tė Nishit. U mbushėn tre autobusė me tė burgosur. Profesor Ukshini ishte njė karrigė para meje, por nuk arrijtėm ta ndėrrojmė qoftė edhe njė fjalė gjatė rrugės, ngase jo vetėm qė s‘lejohej tė flisnim, por duhej qė edhe kokėn ta mbanim aq ulur sa tė mos mund tė shihnim asgjė, pėrndryshe do tė pasonin rrahjet mizore. Pas dite u zgjodh enigma: arritėm nė burgun "Dubrava", tamam jė ditė pa u mbushur njė vit qė kur na kishin hequr nga ky burg.



E dinim tė gjithė: aty na kishin sjellur pėr tė keqen tonė


Kthimi nė Dubravė tė gjithėve na befasoi. Tė gjithė jipnim ndonjė version tė mundshėm se pėrse na kishin khyer aty. Njė e dinim tė gjithė: aty na kishin sjellur pėr tė keqen tonė. Para njė viti, prej kėtu na kishin shpėrndarė nė burgje tė ndryshme nėpėr Serbi, me arsyetim se nė Dubravė nuk kishte siguri pėr ne, e tani na kthyen e na grumbulluan aty, nė pasigurinė mė tė madhe tė mundshme, nė kohėn kur UĒK-ja ishte shumė mė e fortė se njė vit mė parė, NATO-ja sulmonte pandėrprerė nga ajri dhe mu atėherė kur ushtria serbe po bėnte krimet mė tė mėdha nė popullsinė shqiptare. Nė fakt ne e dnim se pas transferimit tonė nga Dubrava, nė vend tė tė burgosurve i patėn sjellur paramilitarėt serbė dhe konkretisht "Tigrat" e Arkanit. Ndėrsa, para se tė ktheheshim nė, ata i kishin hequr. Dhe, nė kėtė drejtim gjakatarėt serbė llogaritė i kishin bėrė me pėrpikmėri. Duke parė se edhe bazės ushtarake serbe, mė tė fortės nė Rrafshin e Dukagjinit me qendėr nė drejtorinė e burgut tė Dubravės, i kishte ardhur koha tė bombardohej, na kishin sjellur neve qė, nė rast tė bombardimit, tė mos e pėsonin paramilitäret, por tė burgosurit. Kėtė rrezik e ndjenim ne, por s‘kishim se ē‘tė bėnim, pėrpos tė prisnim se ē‘do tė ngjajė me ne. Nė kėto rrethana, padyshim qė ishim tė tensionuar edhe pse gjendeshim nė Kosovė. Profesor Ukshini kishte edhe njė arsye mė shumė tė ndjehej keq shpirtėrisht, sepse kishte njė enigmė mė shumė: si tė arrinte qė pas lirimit tė kthehej te familja, apo nė njė vend tė sigurt, pse thjesht ku do tė mund tė vazhdonte jetėn pas burgut? Ai, si edhe ne tė tjerėt, nuk kishte mundėsi tė dinte asgjė pėr familjen dhe tė afėrmit e tij. Edhe nga ato pak informata qė arrija t‘i merrja nga njė i burgosur ordiner i cili punonte nė kuzhinė nuk arrinim tė fomonim ndonjė pasqyrė sado sipėrfaqėsore pėr gjendjen e krijuar. Nga ato letra tė vogla, ma aq rrezik qarkullimi deri tek unė, mund tė kuptonim se bėhej njė luftė e rreptė, nga ajri e nga toka dhe se shumė shqiptarė ishin shpėrngulur e shumė ishin tė vrarė e masakruar. I tregoja profesorit dhe atyre qė u besoja, po mu kėto lajme e shqetėsonin dhe e bėnin edhe mė nervoz profesorin. "Kam vendosur definitivisht pėr njė punė: do tė shkoj drejt e nė Krushėn time, dhe pikė! Nga dita qė u kthyem, i kishin mbetur vetėm edhe 18 ditė pėr t‘u liruar dhe ēdo ditė qė afrohej ishte mė i shqetėsuar. Si, dhe ku tė shokonte?! Mė nė fund na tha: "Kam vendosur definitivisht pėr njė punė: do tė shkoj drejt e nė Krushėn time, dhe pikė!".

Momenti i daljes i erdhi papritmas. Ora e saktė nuk dihet nė burg, ngaqė orė nuk lejohet tė mbahet, por gjithsesi duhet tė kėtė qenė ndėrmjet orėn 10 dhe 11 nė paraditėn e ditės sė dielė (!!!), tė datės sė 16 majit 1999, do tė thotė njė ditė para afatit. Fakti se lirohej ditėn e dielė ishte pėr t‘u habitur. Me asnjė normė nuk lejohet dhe as qė ka ndodhur ndnjėherė qė tė lirohet ndokush tė dielave. Nėse dikujt i bie data e lirimit ditėn e dielė, atėherė ai i burgosur lirohet njė ditė mė parė. Njė gjė e tillė mė ka ndodhur edhe mua kur jam liruar herėn e parė nga burgu i Pozharavcit, ku nė vend se tė lirohem tė dielėn mė 14 tetor 1990, jam liruar tė shtunden, mė 13 tetor. Dikush hyri nė dhomėn tonė dhe lajmėroi se baca Ukė po shkon nė shtėpi dhe pėr ta nxjerrur nga burgu paska ardhur mbikėqyrėsi ("nadzorniku") i pavionit tonė, Branku, me mbikėqyrėsin e Pavionit C1. Kjo do tė thoshte njė pėrcjellje e njė niveli tė lartė dhe jo e zakonshme. Nė tė vėrtetė, gjykuar sipas fjalėve tė njė gardiani, i cili pothuajse i vetmi ende sillej korrekt me disa qė ksihim ndejtur me vite nė Dubravė, nė lidhje me datėn e mėnyrėn e lirimit tė profesorit ėshtė mbajtur mbledhje e veēantė dhe ėshtė debatuar gjatė se ē‘tė bėhet me tė. Ndryshe nuk ka se si tė shpjegohet e thėna e tij, kur 3-4 ditė para se t‘i vie dita e daljes nga burgu thotė: "E, profesor, e kemi vendosur tė tė lirojmė, le tė dalė ku tė dalė".



"Dua t‘ju pėrshėndes vetėm me njė: Mirupafshim!"


Sapo mora lajmin se po e lironin nga burgu, me tė shpejtė vendosa tė shkoj pėr t‘u pėrshendetur me tė, ngaqė kur arrijnė gardianėt pėr ta marrė tė burgosurin nuk lejojnė qė me tė tė pėrshėndetesh ashtu siē ta do zemra. E dija edhe atė se gjatė tė pėrshėndeturit do tė bėhet kallaballėk. Dhomat i kishim njė mur ndėrmjet. E ftova edhe Nait Hasanin dhe hymė nė dhomėn e tij. Kishte qenė nė dhomė duke ecur dhe duke i dėgjuar komentimet e "cimerave" tė tij. Edhe unė, sapo hyra nė dhomė, mė shumė pėr t‘i dhėnė kurajo, nė dhomė, mė shumė pėr t‘i thashė se si duket ėshtė shenjė e mirė qė kanė ardhur tė dielėn tė ju lirojnė, pasi ky duhet tė jetė insistim i Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar dhe me ta, me siguri, ka ardhur edhe motra juaj Myrvetja. Nė tė vėrtetė unė i thashė diēka ēka kishim dėshirė tė bėhej e qė edhe mė parė e kishim thėnė. Sido qė tė ishte, kjo ndikoi pozitivisht nė disponimin e tij nė ato momente ankthi, pėr tė gjithė ne. Dhe, menjėherė u pėrshėndetėm. Sapo deshi edhe dikush te pėrshėndetet me tė tha: "Jo, nuk dua tė pėrshėndetem mė me askend, sepse nuk dua kėtė ta marrė si ndarje, nga qė sė shpejti do tė vini edhe tė gjithė ju, prandaj dua t‘ju pėrshėndes vetėm me njė mirupafshim". Kėtė e kuptua si pėrpjekje tė tij pėr tė na dhėnė kurajo. Ne, pastaj, dolėm nga dhoma dhe deri nė nisje ishte vetėm me "cimerat" e dhomės sė tij. Pas pak minutash, profesori i respektuar Ukshin Hoti, i pėrcjellur nga dy mbikėqyrės, do tė niset drejt dyerve tė daljes sė burgut. Dhe ne nuk e kemi parė mė. Nė tė vėrtetė tė burgosurit ordinerė qė punonin jashtė do tė na tregojnė edhe se profesorin e kanė parė edhe kur ka kaluar jashtė mureve tė brendshme tė burgut. Asgjė mė shumė. Pas pak ditėsh u pėrhap fjala se gjoja Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar e paska pėrcjellur gjer nė Itali dhe tė gjithė u gėzuam pa masė se mė nė fund paska shpėtuar nga kthetrrat e regjimit kriminal, njeriu qė aq shumė i nevoitet Kosovės. Madje aq shumė e besuam kėtė tė pavėrtetė sa qė kur mė 19 maj NATO bombardoi burgun, ēudtieshim si si profesori nuk paska arritur t‘i infomojė qarqet e caktuara ndėrkombėtare se nė burg tani jemi ne tė burgosurit shqiptarė, e jo paramilitarėt serbė. Ne nuk mund ta dinim se me tė kaluar muret e burgut profesorit do t‘i humbė ēdo gjurmė dhe nuk do tė dijė kush ndonjė gjė pėr tė, aq sa tė kuptohet se ėshtė gjallė.



Dhe, vėrtet, ku mund tė jetė Ukshin Hoti?


Kur na transferuan nė burgun e Lipjanit (pas masakrės nė Dubravė), njė i burgosur ordiner shqiptar, i cili pastronte korridorin dhe WC-tė e pavionit tonė, njė ditė, diku kah 5 qershori 1999 vjen dhe mė thotė nė fshehtėsi prej tė tjerėve: "Kam dėgjuar dy gardianė duke i thėnė njėri-tjetrit: Ou, atė e ka vrarė ushtria, sapo ka dalur 300 metra larg burgut." Pastaj, ai shton se gardianėt nuk e kanė vėrejtur ku ky i ka pėgjuar. Andaj nuk mund tė merret si provokim ndaj tij.



Videokaseta - pėrgjasimet dhe hamendjet


Pikėrisht rreth 300 metra larg burgut, aty kah muaji shtator 1999 ėshtė gjetur njė kufomė. Kjo edhe mund tė jetė koincidencė. Por, vėllai dhe dhėndrri i Ukshinit, kėtė kufomė e kishin incizuar (filmuar) me kamerė. Ata erdhėn te unė, nė shtėpinė time, qė gjatė shikimit tė videokasetės, t‘iu thoja diēka se mos mbaja mend ndonjė robė qė ka pasur tė veshur profesori. Dhe, pėr ēudi, shumėēka pėrputhej me atė veshmbathje qė kishte Ukshin Hoti nė burg. Pėrsėri mund tė jetė koincidencė, por kėpucėt qė kam parė nė videokasetė ishin tė ngjashme, pėr tė mos thėnė tė njėjta, me tė Ukshin Hotit. Gjithashtu farmerkat kanė mundur tė jenė tė njėjtat. Ato mė kujtonin rastin, qė e dija fare mirė, kur njė i burgosur ia pat dhuruar profesorit njė palė, pak ditė para se tė dilte nga burgu. Kufoma qė e shihja nė videokasetė e kishte njė xhemper karakteristik, ashtu siē e kishte dhe siē e mbante veshur edhe profesori. E vetmja rrobė e cila nuk mė kujtohet se u ngjante rrobave tė tij ishte njė sako e lėkurės. Edhe gjatėsia e kufomės ishte e pėrafėrt nė mos edhe e njėjtė me tė profesorit. I vėllai i Ukshin Hotit, Afrimi, mė tha se e ka shqetėsuar edhe njė ēėshtje nė lidhje me kufomėn: kufoma e tė vėllait tjetėr Ragipit qė tashmė e kishin gjetur mė parė, e kishte kokėn e masakruar. Kjo koincidencė e kufomės poashtu pa kokė tė gjetur e tė filmuar 300 metra larg burgut, e shqetėsonte pa masė. Vallė mos ishte ky njė sinjal e veēantė!!! Megjithkėto supozime, hamendje e koincidenca, qė mbyllin shtigjet pėr tė shpresuar, ka edhe zėra nė mediumet tona informative qė na japin zemėr se njė ditė profesori do tė kthehet nė Kosovėn qė aq shumė e deshi dhe aq shumė bėri pėr tė. Uroj qė kėto, tė cilat thuhen e shkruhen nėpėr mediume tė ndryshme infomative nė favor tė kthimit tė tij, tė bėhen realitet sa mė shpejt. Kosovės i duhet Ukshin Hoti. Padyshim, i duhet shumė.
doGzona Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-10-05, 00:23   #6
doGzona
 
Avatari i doGzona
 
Anėtarėsuar: 23-03-05
Postime: 9,331
doGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Ukshin Hoti - Pse "e harruam" kaq shpejt?

Pėr fatin e intelektualit martir shqiptar Ukshin Hoti nuk dihet fare qė nga 16 maj 1999, kur kishte mbaruar afatin e vuajtjes sė dėnimit politik prej 5 vjetėsh. Tė burgosurit shqiptarė dėshmojnė se nė pėrcjellje tė tre zyrtarėve tė sigurimit serb atė ditė ai ėshtė nxjerrė nga burgu i Dubravės (Istog, Kosovė), ku ishin sjellė mė parė tė burgosurit shqiptarė nga burgu i Nishit (Serbi).
Pas bombardimeve tė NATO-sė mė 19 maj 1999, nė burgun e Dubravės ka ndodhur masakra mė e pėrgjakshme: janė ekzekutuar e masakruar 173 tė burgosur shqiptarė nga forcat serbe.
Lirojeni Ukshin Hotin! - thėrrasin sot mijėra protestues shqiptarė me portretin e Ukshin Hotit nė duar dhe pėr 3500 tė zhdukur e 2000 tė burgosur shqiptarė, qė mbahen ende pengje nėpėr burgjet e Serbisė.
Ku ėshtė biri, babai dhe vėllai ynė?- presin nė ankth fėmijėt dhe familja e tij. (Babanė e vėllanė e Ukshin Hotit i kanė vrarė kiminelėt serbė, bashkė me 30 kusherinj tė tij e 174 bashkėfshatarė tė Krushės sė Madhe tė Rahovecit.)
Ėshtė gjallė apo i vrarė Ukshin Hoti? - dyshojnė me plot drojė intelektualėt shqiptarė sot.
Shumė pyetje, shumė drojė e shumė dhembje pa pėrgjigje deri mė sot.
Ndėrkohė shumė tė zhdukur janė gjetur tė vrarė. Disa janė indentifikuar nėpėr burgjet serbe, ndėrsa disa janė liruar. Flitet edhe pėr pengje tė luftės nė Serbi. Marrėveshja e Kumanovės nuk pėrfshin ēėshtjen e tė burgosurve dhe tė pengjeve tė luftės.

Pėr prof. Ukshin Hotin asnjė gjurmė!
Hesht Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar. Hesht Tribunali i Hagės. Heshtin UNMIK-u e KFOR-i. Heshtin asociacionet humanitare ndėrkombėtare edhe pas pesė (5) vite ēlirimi tė Kosovės!

Kush ėshtė Ukshin Hoti?
Profesor Ukshin Hoti ka lindur mė 1943 nė Krushė tė Madhe tė Rahovecit. Ka mbaruar studimet pasuniversitare tė shkencave politike dhe ka specializuar marrėdhėniet ndėrkombėtare nė universitetet amerikane tė Ēikagos, Harvardit nė Kembrixh-Boston dhe nė Uashington D.C. , mė 1978-1979.
Ukshin Hoti ėshtė profesor i Universitetit tė Prishtinės dhe publicist e politikolog i shquar shqiptar. Ai ėshtė autor i veprave "Lufta e ftohtė dhe detanti" ,1975 dhe "Filozofia politike e ēėshtjes shqiptare", 1995.
Ukshin Hoti ėshtė veprimtar politik dhe kryetar i partisė UNIKOMB-i tė Kosovės.
Profesor Ukshin Hoti sot ėshtė ndėr intelektualėt mė tė guximshėm, mė tė vendosur dhe mė parimorė shqiptarė.
Ai ėshtė ndėr intelektualėt mė tė pėrndjekur shqiptarė nga regjimi serb. Mė 1981 ėshtė burgosur, ndėrsa mė 1982 ėshtė dėnuar me 9 vjet burg ( ka vuajtur 3,5 vjet), pėr shkak se ka pėrkrahur publikisht kėrkesat studentore pėr Republikėn e Kosovės. Nė muajt mars e prill 1993 ka vuajtur burgim, pėr shkak tė organizimit tė homazhit pėr martirėt e rėnė. Nė maj 1993 ėshtė pėrgjakur publikisht nga policia serbe. Mė 15 maj 1994 ėshtė arrestuar, ndėrsa mė 28 shtator 1994 ėshtė dėnuar me 5 vjet burg, pėr shkak tė mendimit e veprimit tė lirė publik.
Intelektualėt shqiptarė e kanė vlerėsuar lart figurėn dhe personalitetin e Ukshin Hotit.
Akademik Rexhep Qosja: "Ukshin Hoti- ky sot ėshtė smbol i vetėdijes historike, i ndėrgjegjes dhe i qėndresės sė pamposhtur shqiptare. Nuk ėshtė e ēuditshme pse ky ėshtė emri mė i kuptimshėm, mė domethėnės, mė frymėzues nė jetėn tonė politike sot. Dhe, kjo tregon se populli ynė e ēmon, ashtu siē duhet, njeriun e gatshėm pėr sakrifica. Dua tė besoj se Ukshin Hoti do tė dijė ta mbajė si duhet domethėnien gjithėkombėtare, qė rrezaton sot emri i tij."
Shkrimtari i madh Ismail Kadare: "Kam frikė se pikėrisht ky nivel i lartė ka qenė edhe burim i fatkeqėsisė, qė e ka ndjekur hap pas hapi kėtė martir...Ėshtė e papranueshme qė njė personalitet i njė populli, pavarėsisht se ē'partie i pėrket, ose nuk i pėrket, tė mbahet nė zinxhirė. Ėshtė fyerje pėr krejt atė popull. Mė fort se kurrė, kombi shqiptar ka nevojė pėr njerėz tė aftė e me nivel tė lartė. Njerėzit e zotė janė princat e vėrtetė tė njė kombi. Pėr fat tė keq, princat goditen shpesh nė mėnyrė tė vdekshme."
Fati i Ukshin Hotit sot ėshtė njė ēėshtje morale e njerėzimit.
Organizatat ndėrkombėtare duhet ta kėrkojnė profesor Ukshin Hotin te Serbia, sepse nė momentin e fundit ai ishte nė duar tė saj. Tė kėrkojnė pėrgjigje nga ajo, sepse ai ishte i burgosur politik.
Qė, mė nė fund, tė tregojė: ėshtė gjallė apo i vrarė?!
Nėse mbahet peng i Kosovės-tė tregojė. Nėse e ka vrarė- sėrish tė tregojė ku janė eshtrat e tij!
Ka shumė konventa ndėrkombėtare qė obligojnė pėr kėtė.

Marrė nga KOSOVAPRESS


"Rilindja": Pse nuk iu dha fjala familjarėve tė Ukshin Hotit

Ėshtė vėshtirė tė niset njė shkrim nga fundi, aq mė tepėr nėqoftėse figurė qendrore e atij shkrimi, duhet tė jetė askush tjetėr pėrpos ideologut tė lėvizejs ēlirimtare mbarėshqiptare, mr. Ukshin Hoti.

Pse niset shkrimi sė prapthi?
Mė 4 mars nė Tetovė nė organizim tė Shoqatės sė ish-tė Burgosurve dhe tė Pėrndjekurve Politik Shqiptar nė Maqedoni, u organizua njė tribunė pėr tė burgosurit shqiptar, qė edhe mė tej gjenden nė burgjet e Serbisė, me titull "Tė tjerėt pėr Ukshin Hotin", me theks tė veēantė pėr fatin e mr.Ukshin Hotit. Ē’ndodhi nė tė vėrtetė, pse niset shkrimi sė prapthi? Nė momentin kur tė gjithė tė pranishmit prisnin qė nė foltore tė paraqitet edhe motra e Ukshin Hotit, Myrvetja e cila njėkohėsisht ka qenė edhe mėnyra e vetme e tij pėr tė komunikuar me opinionin shqiptar, dhe atė tė jashtėm disa vite me radhė, drejtuesi i tribunės dhe kryetar i shoqatės e cila e organizoi kėtė tribunė, z.Xhevat Ademi papritmas deklaroi se pėr arsye se mr.Ukshin Hoti nuk i takon vetėm familjes sė tij, nuk do t’ia japė fjalėn zonjės Myrvete. Eshtė e vėrtetė se Ukshin Hoti, ka kohė qė nuk i ka takuar dhe as tani nuk i takon vetėm familjes sė tij, por i takon tėrė kėtij populli, por mos ndoshta me njė veprim tė tillė nuk fillon edhe definitivisht anatemimi i familjes sė tij, e me kėtė edhe i vet Ukshin Hotit. Kush mė mirė se motra e tij e njeh Ukshin Hotin. Kush mė tepėr se ajo ėstė angzahuar pėr jetėn dhe lirimin e tij. Pse Xhevat Ademi nuk i lejoi edhe asaj tė thotė atė ēka din pėr jetėn e tij dhe veprėn e tij, aq mė tepėr kur e dijmė qė zonja Myrvete ėshtė njeriu mė i afėrt i Ukshin Hotit. Tė fillojmė ashtu siē duhet tė shkruhet njė shkrim, pra nga fillimi.

Ēka u tha nė kėtė tribunė pėr jetėn dhe veprėn e Ukshin Hotit
Ps fjalės pėrshėndetėse tė kryetarit tė shoqatės dhe organizatorit tė kėsaj tribune Xhevat Ademit, i pari e mori fjalėn Fadil Bajrami, deputet nė parlamentin e Maqedonisė dhe bashkėpunėtor i Ukshin Hotit gjatė kohės sė qėndrimit tė tij nė Lubjanė. Fadil Bajrami kryesisht u pėrqendrua nė aktivitetet e tyre nė botimin e revistės DEA nė Slloveni. Mė pas nė foltore u paraqitėn edhe oratorė tė tjerė siē janė Berat Luzha kryetari i Shoqatės sė Burgosurve nė Kosovė dhe kryeredaktor i tė pėrditshmes "Rilindja" i cili kryesisht u ndal nė gjendjen e pėrgjithshme tė tė burgosurve shqiptarė nė burgjet serbe pėr tė pėrfunduar fjalimin e tij se "detyra jonė ėshtė qė tė bėjmė gjithēka pėr ta". Mė shumė interesim tek tė pranishmit zgjoi fjalimi i Abdylxhemil Alimanit, ish tė burgosurit mė tė njohur shqiptar nga Maqedonia, i cili nė burgjet serbe vuajti mbi 12 vjet burg pėr shkak tė rastit tė Paraqinit. Ai u pėrqėndrua mė tepėr nėt takimet e tij me Ukshin Hotin gjatė vuajtjes sė dėnimit nė burgjet e Nishit dhe nė atė tė Dubravės. Ai theksoi se profesor Ukshini nga burgu i Dubravės ėshtė liruar mė 16 maj i pėrcjellur nga agjentėt e sigurimit serb, gjė tė cilėt siē theksoi ai kanė mundur ta shohin disa tė burgosur nga dritaret e burgut.
Mė sė tepėrmi nė foltore u ndal Moikom Zeqo nga Tirana i cili nė ēdo moment parashtronte dilemėn se ėshtė apo nuk ėshtė gjallė Ukshin Hoti dhe "citonte" aq shpesh zonjėn Myrvete, motrėn e profesor Ukshinit, saqė fitohej pėrshtypja se ai njeri tėrė kohėn rri me tė, e jo se me tė ndoshta nuk ėshtė takuar asnjėherė.
Nė foltoren e kėsaj tribune "defiluan" edhe shumė oratorė tė tjerė: prof.dr.Esat Stavileci, pėrfaqėsuesi i PEN qendrės daneze Kristijan, Milaim Fejziu kryetar i Forumit pėr tė drejtat e njeriut nė Maqedoni, Sherif Konjufca, dr.Liman Rushiti dhe Rami Kamberi.
Nga kjo tribunė doli si kėrkesė imediate tė gjithė aktorėve politik shqiptar, qendrave vendosėse evropiane dhe botėrore dhe z. Bernard Kushner qė tė bėjnė ē’ėshtė e mundur pėr identifikimin e vendndodhjes sė mr.Ukshin Hotit si dhe lirimin e pakusht tė tij dhe tė tė gjithė tė burgosurve dhe pengjeve shqiptare nga burgjet e Serbisė.
Nė tė gjithė tė pranishmit nėnshkruan edhe njė peticion i cili sė bashku me kėrkesat e lartpėrmendura do t’ju dėrgohen tė gjitha instancave relevante shqiptare dhe botėrore.

Ēka mund tė thoshim pėr nė fund
Nė kėtė tribunė u thanė shumė fjalė tė mėdha. U tha se Ukshin Hoti, shumė herėt e kuptoj se politika gandiste e Rugovės do tė dėshtojė, prandaj shqiptarėt duhet tė pėrgatiten. Nuk u harrua tė thuhet se dhimbja mė e madhe pėr shqiptarėt momentalisht janė tė burgosurit nė burgjet e Serbisė dhe nuk mund tė ketė liri dhe paqe nė Kosovė derisa ideatori i kėsaj ėshtė i burgosur. U pėrmend ajo se me fatin e Ukshin Hotit dhe tė tjerėve dhe me ēėshtjen e Kosovės Lindore, nuk duhet tė merremi si me larje borxhi, por si me nevojėn pėr ujė dhe bukė. U theksua edhe ajo se nė kohėn nėpėr tė cilėn kalon Kosova sot, asaj i mungon mendja e ndritur dhe brilante e Ukshin Hotit. Tė gjitha kėto u thanė nė tribunėn me titull "tė tjerėt pėr Ukshin Hotin". Por, megjithatė vetėm u thanė. Pasi ata tė cilėt duhet tė veprojnė nė kėtė drejtim, subjekti politik shqiptar nė tė gjitha trojet shqiptare sikur dėshiron me ēdo kusht tė harrojė kėtė njeri. Athua pse?

Pse nuk mundemi ne shtatė, tetė apo nėntė milion shqiptarė (pasi edhe vet nuk e dimė se sa jemi), nuk mund tė bėjmė pėr njė njeri tė vetėm aq sa bėri ai i vetmuar pėr tė gjithė ne (shtatė, tetė apo nėntė milion). Shtrohet pyetja mos vallė ai ėshtė mbinjeri me formė tė njeriut? Ligjet e ēdo shteti thonė se tė gjithė njerėzit janė tė njėjtė apo tė barabartė. Religjionet gjithashtu thonė se nuk ka mbinjeri nė kėtė kohė. Atėherė pse ne (shtatė, tetė apo nėntė milion) shqiptarėt nuk mund tė bėjmė pėr njė njeri, aq sa ai njeri bėri pėr tė gjithė ne.
Lind edhe njė pyetje e cila u parashtrua edhe nė tribunėn e lartpėrmendur: "deri kur, ne shqiptarėt do tė vonohemi, sė paku kėtė tren duhet ta zėmė, qoftė edhe nė vagonin e fundit".
Megjithatė nė fund tė kėtij shkrimi do tė kisha parafrazuar vetė trurin e dijes politike shqiptare, mr. Ukshin Hotin: Shqipėrinė e pabėrė, bėje Shqipėri tė bėrė. Bėje ose vdis.


doGzona Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 20:42.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.