Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 19-05-05, 16:08   #1
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Alb Muslim Zoti te shperblefte per kete qe e ben sepse ka nevoje e sidomos per nje teme qe eshte aktuale ne gjithe boten dhe per te cilen kane interes edhe bota perendimore.
me respekt loni19.


__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 22-05-05, 01:38   #2
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

FJALA

Psikologu Holandez Vander Hoven,ka shpallur nje zbulim te ri mbi ndikimin e Kur'anit dhe perseritjen e fjaleve Allah si per paciente ashtu edhe per njerez te shendosh.

Profesori Danez e verteton zbulimin e tij me ndihmen e studimeve dhe hulumtimeve qe jane bere me pacientet ne nje periudhe trevjecare .Disa prej pacienteve ishin jomuslimane,ndersa te tjeret nuk dinin gjuhen Arabe dhe ata jane mesuar se si duhet te shqiptohet fjala Allah.Rezultati ishte i shkelqyeshem,posaqerisht te ata paciente te cilet vuajshin nga depresioni dhe kureshtja.

Gazeta Saudite EL-Watan ka njoftuar fjalet e Psikologut i cili ka thene: Muslimanet te cilet dijne me lexu gj.Arabe dhe Kur'anin e lexojne rregullisht,jane ne gjendje te mbrohen nga semundjet shpirterore.

Psikologet kane spjeguar se cdo shkronja ne fjalen:Allah ka ndikim ne sherimin e semundjeve shpirterore.Shkencetari i lartepermendur ne studimet qe i beri,theksoi se shqiptimi i shkronjes se pare te fjales,Allah shkronja -A-e liron sistemin frymemarres dhe e kontrollon frymemarjen.

Poashtu ka shtuar qe shqiptimi i shkronjes -LL- ne harmoni me gj.Arabe,gjuha duhet ngadalshem te prek pjesen e eperme te qiellezes duke bere nje pauz te shkurter e mandej ne menyre konstante duhet perseritur te njejten pauze,kjo menyre e lehteson frymemarrjen.

Poashtu shqiptimi i shkronjes se fundit, -H- e mundeson lidhjen ndermjet mushkerive dhe zemres,e kjo lidhje kontrollon rrahjet e zemres.

Gjeja me interesante ne kete hulumtim eshte fakti se Psikologet nuk jane muslimane por jane te interesuar per Diturite Islame dhe mshehtesite e Kur'anit fisnik.


Allahu i Madheruar ne Kur'an thote:

Ne do t'u bejme atyre te mundshme qe te shohin argumentet Tona ne horizonte dhe ne veten e tyre deri qe t'u behet e qarte se ai (Kur'ani) eshte i vertete.A nuk mjafton qe Zoti yt eshte deshmitare per cdo gje?
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-05-05, 13:55   #3
lazdranja
 
Anėtarėsuar: 25-08-04
Vendndodhja: ............
Postime: 79
lazdranja e ka pezulluar reputacionin
Gabim Ruajtja e Kur’anit

Halifi el-Me’mun i mblidhte shpesh intelektualėt nė konferenca. Nė njėrėn nga kėto konferenca merrte pjesė njė burrė i veshur me rroba tė bukura, i cili kishte njė fytyrė tė hijshme dhe me aromė nga njė parfum i ėmbėl. Ai fliste nė mėnyrėn me tė rrjedhshme dhe elokuente. Kur konferenca filloi, el-Me’muni ju drejtua kėtij njeriu dhe e pyeti atė: “A je ti nga ēifutėt?” Ai u pėrgjigj qė ishte i tillė. El-Me’muni i ka thėnė: Pranoje islamin dhe unė do tė vė nė dispozicion tėndin gjėra shumė tė mira”. Ashtu El-Memun i bėri atij njė numėr premtimesh.

Burri vetėm ju pėrgjigj: “Fenė time dhe fenė e baballarve tė mi” dhe iku. Njė vit mė vonė, ai u kthye si musliman. Ai fliste rreth ēėshtjeve tė ligjit islam nė njė mėnyrė, me tė vėrtetė tė mprehtė. Kur konferenca u bė edhe njėherė, el-Memuni pėrsėri ju drejtua atij dhe i tha: “A nuk je ti ai personi qė ishte me ne mė pėrpara? Ai ju pėrgjigj po. El-Memuni pastaj e pyeti ēfarė e shtyu atė tė pranonte islamin.

Ai u pėrgjigj: “Kur unė ika nga ju, unė dėshirova tė vija fetė nė provė. Dhe ju me tė vėrtetė mė shihni si njė njeri me intelekt. Kėshtu unė e ktheva vėmendjen time tek Tevrati (libri i ēifutve). Unė bėra tre kopje prej tij, secilėn herė duke shtuar dhe hequr disa gjėra nga ai. Unė i mora kėto kopje nė vendin e lutjeve (aty ku kishte njerėz tė ditur nga ēifutėt) dhe unė i shita.

“Pastaj ktheva vėmendjen tek Ungjili (libri i tė krishterėve) dhe bėra tre kopje nga ai, secilėn herė duke shtuar dhe hequr disa gjėra nga ai. Pastaj unė i mora kėto kopje nė kishė (aty ku kishte njerėz tė ditur nga tė krishterėt) dhe i shita”.

Unė pastaj ju ktheva Kur’anit dhe bėra tre kopje prej tij, secilėn herė duke shtuar dhe duke hequr prej tij disa gjėra. Pastaj unė e mora kėto kopje tek kopjuesit (nga rradhėt e muslimanėve) dhe ata u shikuan ndėrmjet tyre. Kur ata i gjetėn shtesat dhe heqjet qė unė i kisha bėrė, ata i hodhėn ato dhe nuk i blenė. Kėshtu unė e kuptova qė ky ishte njė libėr i mbrojtur dhe kjo ishte arsyeja qė unė pranova islamin.”
__________________
؛يٌ(Æ`L “Æ) `·.ø.·“ ø.·A“ø.·“Ø) Zø.·*Ø)(ø.·“ (Dø.·“ .·“øø.· (Æ`R“Æ) ؛يٌ `·.ø.·“ ø.·A“ø.·“Ø) ---->؛يٌ؛يٌ(Æ`N “Æ) `·.ø.·“ ø.·J“ø.·“Ø) Aø.·*Ø)(ø.·
lazdranja Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 18:31   #4
lazdranja
 
Anėtarėsuar: 25-08-04
Vendndodhja: ............
Postime: 79
lazdranja e ka pezulluar reputacionin
Gabim

pershendes shum AlbMuslim-Ku dhe i uroj suksese
gjithashtu pershdnes te gjith bashkpjesmarresit e kesaj teme




nes ibėn Maliku transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Allahu gėzohet mė tepėr kur robi i Tij pendohet se sa ndonjėri prej jush nėse do tė kishte qenė nė njė shkretėtirė tė madhe me devenė e tij, e ajo papritmas humbet, e mbi tė ka patur tė ngarkuar ushimin dhe pijen e tij. (pasi qė e kėrkon) humbė shpresat se mund ta gjej, shkon dhe shtrihet nėn hijen e njė druri. Pasi qė humbė shpresat, duke pushuar, papritmas sheh devenė qė ėshtė kthyer pranė tij. E kapė atė pėr kapistrin e saj dhe nga gėzimi i madh thotė: o Allahu im, Ti je robi im kurse unė jam zoti yt, gabon pėr shkak gėzimit tė madh.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “pedohuni tė gjithė tek Allahu, o besimtarė nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.” (Nur – 31), poashtu thotė: “o ju qė keni besuar, pendohuni tek Allahu me njė pendim tė sinqertė.” (buhariu dhe Muslimi)

Pendimi (teube) gjuhėsisht don tė thotė: kthim, kurse qėllimi ėshtė: tė kthehesh nga mėkati.

Disa dijetarė pendimin e definojnė si: keqardhje pėr mėkatet qė i ka bėrė nė tė kaluarėn dhe kjo arrihet me dhimbjen qė e ndiėn nė vete, pėr atė ėshtė thėnė: ėshtė zjarr nė zemėr dhe dhimbje nė mėlēi.

Disa tė tjerė e definojnė si: zėvendėsimi i veprave tė neveritura me vepra tė lavdėruara.

Fjalėt e selefit (tė parėt tanė tė mirė) pėr pendmin e sinqertė janė tė ndryshme, mirėpo rezultati ėshtė i njejtė. Omer ibėn Hattabi dhe Ubėj ibėn K’abi kanė thėnė: pendimi i sinqetrė ėshtė tė pendohet prej mėkatit e pastaj tė mos kthehet nė tė ashtu siē nuk kthehet qumshti nė gjir.

Hasan Basriu thotė: tė ndiej keqardhje pėr atė qė ka kaluar, i vendosur pėr tė mos kthyer nė to.

Kelbij ka thėnė: tė kėrkoj falje me gjuhė, tė ndiej keqardhje me zemėr dhe tė ndalet nga mėkatet me trup.

Kėrkimi i faljes (elistigfar) ndonjėherė pėrmendet veēmas, ndonjėherė pėrmendet sė bashku me pendimin. Nėse pėrmendet veēmas pėrfshinė edhe kuptimin e pendimit, njėsoj siku kur pėrmendet pendmimi veēmas pėrfshin kėrkimin e faljes. Pra pendimi pėrfshin kėrkimin e faljes dhe kėrkimi i faljes pėrfshinė pendimin, dhe secili term hyn nė tjetrin kur pėrmenden veēmas. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Unė u thash: kėrkoni falje Zotit tuj se ai vėrtet fal shumė; Ai ju lėshon nga qielli shi me bollėk.” (Nuh – 10,11), kėrkimi i faljes kėtu pėrfshinė pendimin dhe kėrkesėn qė Allahu ta falė, qė t’ia fshij mėkatet dhe gjurmėt e tyre, qė ta mbrojė nga tė kėqiat sepse kėto gjėra e pengojnė dėnimin siē thotė Allahu [subhanehu ve teala] : “Allahu nuk do t’i dėnoj ata derisa ti (Muhamed) je nė mesin e tyre dhe Allahu nuk do t’i dėnojė derisa ata kėrkojnė falje (istigfar).” (Enfal – 33), Allahu [subhanehu ve teala] nuk e dėnon atė qė kėrkon falje, kurse sa i pėrket atij qė ngul kėmbė nė mėkatė dhe kėrkon falje nga Allahu, kjo nuk ėshtė kėrkim i faljes.

Kur kėto dy terme pėrmenden sė bashku, atėherė kuptimi i istigfarit ėshtė: kėrkimi i mbrojtjes nga e keqja qė ka kaluar, kurse pendimi: kthimi tek Allahu [subhanehu ve teala] dhe kėrkimi i mbrojtjes nga veprat e kėqia qė mund tė tė ndodhin nė tė ardhmen, Allahu [subhanehu ve teala] tregon fjalėt e Hudit alejhi selam : “o populli im, kėrkoni falje prej Zotit dhe pendohuni tek Ai, Ai ju lėshon shi me bollėk, dhe fuqisė tuaj i shton fuqi, e mos refuzoni e tė bėheni mėkatarė.” (Hud – 52)

Dijetarėt thonė: pendmi prej ēdo mėkatit ėshtė obligim (vaxhib). Nėse mėkati ėshtė ndėrmjet njeriut dhe Allahut dhe nuk ka tė bėj mė njerėzit, ka tre kushte:

1. tė largohet nga ai mėkat.

2. tė ndiej keqardhje pėr atė qė ka bėrė.

3. tė vendosė qė tė mos kthehet nė ato mėkate asnjėherė.

Nėse ndonjėri nga kushtet e sipėrpėrmendura mungon, pendimi nuk pranohet.

Nėse mėkati ka tė bėj me njerėzit, atėherė pendimi ka katėr kushte, tre qė u pėrmendėn mė parė, kursi kushti i katėr ėshtė qė t’ia kthen tė drejtėn atij qė i ka bėrė padrejtėsi. Nėse ėshtė pasuri ose e ngashme ia kthen atė, nėse ka shpifur pėr tė kėrkon falje, nėse ėshtė pėrgojim kėrkon falje gjithashtu. Njeriu obligohet qė tė pendohet nga tė gjitha mėkatet, e nėse pendohet vetėm prej disa prej tyre, pendimi i tij ėshtė i pranuar pėr ato mėkatė dhe i mbesin mėkatet tjera.

Argumentet nga Kur’ani, suneti dhe njėmendėsia (ixhmai) i dijetarėve pėr patjetėrsimin e pendimit janė tė shumta. Pendimi ėshtė prej themeleve mė tė rrėndėsishme tė Islamit, ai ėshtė grada e parė e atyre qė ecin pėr nė Ahiret. Vonimi i pendimit nuk lejohet, nėse ndokush e vonon ka bėrė mėkat pėr shkak vonimit. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “pendohuni qė tė gjithė tek Allahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.” (Nur – 31), poashtu thotė: “Thuaj: o robėrit e mij tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, pse vėrtet, Allahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė fal dhe ėshtė mėshirues.” (Zumer – 53)

Nė hadithin e pėrmendur nė fillim tė kėtij kapitulli mėsojmė nxtijen pėr t’u penduar dhe se Allahu [subhanehu ve teala] gėzohet dhe kėnaqet me pendmimin e robit tė tij, pėr kėtė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] na nxitė qė vazhdimisht tė pendohemi, ai thotė: “o njerėz, pendohuni tek Allahu, vėrtet unė pendohem njėqind herė nė ditė.” (Muslimi)

Pendimi sjell dobi, prej tyre:

1. Allahu [subhanehu ve teala] gėzohet me pendimin e robit tė Tij.

2. pendimi i shlyen mėkatet dhe penduesi bėhėt i barabartė me atė qė nuk ka mėkate, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “nėse heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar) do t’u falet e kaluara.” (Enfal – 38). Kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ai qė pendohet nga mėkatet ėshtė sikur ai qė nuk ka mėkate.”

3. pendimi ėshtė shkak pėr tė shpėtuar, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “pendohuni qė tė gjithė tek Allahu, o ju besimtarė, nė mėnyrė qė tė shpėtoni.” (Nur – 31)

4. pendimi ėshtė shkak qė Allahu tė shtoj bereqetin prej qielli dhe toke dhe tė shtoj pasuritė dhe fėminjtė. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “unė u thash: kėrkoni falje zotit tuaj, se Ai vėrtet falė shumė; Ai ju lėshon nga qielli shi me bollėk. Ju shumon pasurinė dhe fėmijėt, ju bėn tė keni kopshte dhe ju jep lumenj. “ (Nuh, 10 –12)

5. pendimi e pengon dėnimin, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Allahu nuk do t’i dėnoj ata derisa ti (Muhamed) je nė mesin e tyre dhe Allahu nuk do t’i dėnojė derisa ata kėrkojnė falje (istigfar).” (Enfal – 33)

Katadeja [radijallahu anhu] thoshte: Kur’ani ju sqaron sėmundjen dhe shėrimin tuaj. Sa i pėrket sėmundjes ato janė mėkatet, kurse shėrimi ėshtė kėrkimi i faljes.

Aliu [radijallahu anhu] thoshte: “ėshtė pėr t’u habitur me atė qė shkatėrrohet e me vete e ka fjalėn e shpėtimit! E pyetėn: cila ėshtė ajo? Tha: kėrkimi i faljes.

Njeriu i parė qė u pendua ėshtė Ademi alejhi selam, pasi qė hėngri nga pema e ndaluar, u pendua dhe Allahu [subhanehu ve teala] ia pranoi pendimin, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ademi pranoi prej Zotit tė tij disa fjalė (lutje), prandaj Ai ia fail (gabimin). Ai ėshtė mėshirues dhe pranues i pendimit.” (Bekare – 37)

O Zot! Largoe errėsirėn e mėkateve tona me dritėn e njohjes dhe udhėzimit Tėnd, na bėn prej atyre qė ecin drejt Teje dhe ia kthejne shpinėn gjerave tjera.

O Allah i yni! Na mundėso qė tė kemi njohje tė pastėr, na dhuro pėrmirėsimin e sjelljes dhe raporteve mes nesh sipas rrugės sė sunnetit, na furnizo qė tė mbėshtetemi sinqerisht nė Ty, tė kemi mendim tė mirė pėr Ty, na e lehtėso ēdo gjė qė na afron te Ti sė bashku me faljen nė tė dy botat, me mėshirėn Tėnde, o mė i Mėshirshmi Mėshirues!
40. E
__________________
؛يٌ(Æ`L “Æ) `·.ø.·“ ø.·A“ø.·“Ø) Zø.·*Ø)(ø.·“ (Dø.·“ .·“øø.· (Æ`R“Æ) ؛يٌ `·.ø.·“ ø.·A“ø.·“Ø) ---->؛يٌ؛يٌ(Æ`N “Æ) `·.ø.·“ ø.·J“ø.·“Ø) Aø.·*Ø)(ø.·
lazdranja Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-05-05, 03:19   #5
denideni05
 
Anėtarėsuar: 21-05-05
Postime: 1
denideni05 e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga AlbMuslim-Ku
Forumist te nderuar , ju pershendes dhe ju ftoj te mirni pjes ne kete tem , "Mrekullit shkencore ne Kur'an", hapi ket tem per vellezerit ton ne Islam te cilet nuk posedojn edhe libra rreth mrekullive ne Kuran .

Me Kete ftoj te interesuarit te lexojn mrekullit shkencore qe Shpalli Allahu xh.sh , ne Kur'an Muhammedit a.s.

Besoj ne respekt te vecant kur flitet rreth Krijuesit , Kur'anit dhe te derguarit te Tij Muhammedin a.s.

Me Respekt
AlbMuslim-Ku
denideni05 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-05-05, 23:32   #6
GURI SYLAJ
Moderator
 
Avatari i GURI SYLAJ
 
Anėtarėsuar: 21-03-05
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 10,671
GURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėm
Gabim

JU , qe keni hape kete teme dhe qe me shkrimet e juaja i kontriboni kesaj teme keni rrespekt te vecant nga ana ime. Ju pergezoj dhe ju uroj pune te mire dhe te mbare. Eshte nje teme shume e qelluar e cila kerkon seriozitet dhe perkushtim te vecant, gjithmon te vetedijshem se interpretimi i AJETEVE KURANORE behet ne forma ta ndryshme nga studjus te ndryshem. P. sh jo gjithehere kur flitet per uje te njelmet e te embel e ka edhe kuptimin e asaje qe realisht permendet . Ndonjehere kjo mund te jete simbolik e karaktereve te besimtareve , e besimtareve dhe jo besimtareve etj.etj.
Me rendesi te veqant ne kete teme do te ishte nje Ajet Kuranor ku thot " TOKA KA FORMEN E VESE; DITA HYN NE NATE DHE NATA HYN NE DITE" Per kohen kur kjo eshte shkruar ka qen nje tabu dhe si e tille edhe eshte spjegu nga shum sherbyes te fese deri ne ditet e sotme por ketu ne kete Ajet egziston levizja sepse ky ndryshim ne mes dites dhe nates mund te behet vetem nese egziston levizja .
Kurse e vecant tjeter dhe me shume interes per kete teme do te ishte edhe nje ceshtje shume me rendesi jo vetem per Kuranin por per te gjithe Librat e shenjet p.sh pse asgjekundi nuk permendet Amerika , jo me emrin qe ka sot por ne cfardo forme tjeter. Kina po. Ose ndoshta une nuk kam informacione te plota rreth kesaj ceshtjeje prandaj kisha pas interes te dij me shume.

Me nderime Guri Sylaj
__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
GURI SYLAJ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-05-05, 15:04   #7
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

A KENI PRANUAR FATUREN PREJ ALLAHUT?

Nje njeriu 70 vjecar eshte semure nga semundja e urinimit.Mjeket i kane propozuar operacionin per t'u sheruar.Ai u pajtua qe te operohet sepse dhimbjet ishin prezente qe disa dite.Mbas operacionit mjeku ja dha faturen e cila permbante hargjimet e trajtimit mjekesor.Mbasi e shikoi faturen njeriu ja nisi te qaje.Kur e pau kete mjeku i tha:"Nese qmimi ishte i larte,atehere ne mund te bejme nje merreveshje per trajtimin e bere."Njeriu u pergjigj:Une nuk qaje per te hollat,por une qaje per ate se Allahu me ka mundesuar 70 vjet te urinoj dhe asnjehere nuk me ka derguar faturen.

SUBHANALLAH!Ne me te vertet rralle e falenderojme Allahun per gjera te tilla,te cilat jane nje meshire e madhe per neve.Te lusim Allahun qe t'na mundeson njohjen e gjeresis dhe bujarise se Tij dhe t'na mundeson shpesh ta falenderojme Ate.


"Dhe Ai ju dha gjithate qe e kerkuat(qe kerkoi nevoja e juaj)dhe,edhe ne qofte se perpiqeni t'i numeroni te mirat e Allahut,nuk do te mund te arrini t'i perkufizoni(ne numer).Vertet,njeriu eshte i padrejte dhe shume perbuzes. 14:34
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-11-06, 14:23   #8
Arijanit
 
Avatari i Arijanit
 
Anėtarėsuar: 19-09-06
Postime: 97
Arijanit i vlerėsuar jo keq
Post Kur'ani dhe Shkenca

Islami i dha impulse te reja invencionale dhe kreativitet mendimit njerezor. Muslimanet, te prire nga ndjenjat arsimdashese, burimin inspirativ te te cilave e gjenin perhere ne ajetet kuranore, e kuptuan shume drejt porosine e Allahut xh.sh. Ajetet e shumta qe flasin per diturine dhe per dijetaret, inspiruan mendjet me te ndritura islame qe te shkruajne me penat e tyre vepra e vepra te ēmuara e te vlefshme, qe pėr shumė shekuj me radhe sherbyen si literatura burimore per shkencen e atebotshme boterore.

''Ne atyre (mohuesve) do t’ua deftojmė argumentet tona ne horizonte, si dhe ne vetveten e tyre, derisa t’u behet plotesisht e qarte se ky (Kur’an) eshte i vertete. Valle a nuk te mjafton ty qe Zoti yt eshte deshmues i ēdo gjeje “ (Fussilet 53)''

Te nderuar forumist te diskuptojm dhe te japim tema dhe mendime te ndryshme qe kan pesh per kete teme,argumente te qarta te cilat deshmojn se Kur'ani famelart nuk eshte vetem liber i thjesht legjistlativ per venien e normave te jetes njerzore, por eshte edhe liber qe nxit ne zbulimin e shum sekreteve te kesaj ekzistence,te cilat mjershit ne ende shum pak i njohim.Cuditersiht shum gjera qe na rrethojn shum procese qe ndodhin ne ne dhe rreth nesh ,ende jan te mbuluara me perden e fshetesis dhe jan ende te pakapshme per mendjet tona...

Ju falenderoi paraprakisht per kontributin e dhene per kete tem,bekimi i Allahut qoft me ju te cilet kontribuat per te verteten nga e paverteta......
Arijanit Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-11-06, 22:21   #9
Mustaqedredhur
 
Anėtarėsuar: 17-09-06
Postime: 414
Mustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuar
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Guri Sylaj
Kurse e vecant tjeter dhe me shume interes per kete teme do te ishte edhe nje ceshtje shume me rendesi jo vetem per Kuranin por per te gjithe Librat e shenjet p.sh pse asgjekundi nuk permendet Amerika , jo me emrin qe ka sot por ne cfardo forme tjeter. Kina po. Ose ndoshta une nuk kam informacione te plota rreth kesaj ceshtjeje prandaj kisha pas interes te dij me shume.
I nderuem,
Ne Kuran nuk peremendet as Kina as Amerika..
Vendet qe peremden ne Kuran jane ne konatocion te ngjarjeve profetike/te profeteve.
Mustaqedredhur Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-11-06, 22:12   #10
Mustaqedredhur
 
Anėtarėsuar: 17-09-06
Postime: 414
Mustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuar
Gabim

Nė Kur’an, rrotullimi i tokės, ėshtė theksuar si njė nga realitetet e gjithėsisė. Nė suren el Nemėl (Thnegla), ajeti 88, i Lartėmadhėruari thotė :

“Dhe i sheh malet (kodrat), e mendon (llogaritė) se ato janė tė palėvizshme, ndėrsa ato lėvizin ashtu siē lėvizin re¬tė. (kjo ėshtė) Vepėr e All-llahut, i cili ēdo gjė e pėrsosi …”

Kodrat u rrėnjosėn thellė nė tokė. Ishte e domosdoshme qė kėto tė privohen nga lėvizjet. Tė qenit tė privuara nga lėvizjet, sigurojnė mosdridhjet e tokės dhe sigurojnė luhatjet e njeriut. Ato janė simbol i qendrueshmėrisė. Kur ato vėshtrohen, e japin kėtė mesazh. Nga pamja e madhėsisė dhe rrėnjosjes sė tyre, beson se toka ėshtė stabile dhe nuk lėvizė as edhe njė hap tė vetėm.

Duket shumė stabile dhe e pa lėvizshme, prandaj All-llahu nė Kur’an e thotė fjalėn: mendon (llogaritė). Kėtė e ka thėnė nga mėshira e Tij ndaj njeriut. Njeriu mendon se kodrat janė tė pa lėvizshme. Por, ja qė All-llahu dėshiron tė na tregojė, se atė qė ne i mendojmė se ato janė tė pa lėvizshme, nė realitet lėvizin nga njė vend nė njė vend tjetėr.

Kodrat lėvizin ashtu siē lėvizin retė. Pse u tha si retė? Retė janė ato qė nuk lėvizin vetvetiu, por lėvizin nė sajė tė erėrave. Retė pa erėrat qėndrojnė nė vend. Erėrat janė ato qė i lėvizin retė nga njė vend nė njė vend tjetėr. Nė Kur’an, pėrdorimi i shprehjes -“ si retė”, ėshtė sinonim i lėvizjes tė kodrave me ndihmėn e dikujt tjetėr.

Nėse kodrat janė tė pa lėvizshme, atėherė kush i lėviz ato, nėse nuk lėvizen nga vetvetja? Kush ėshtė ai qė i vė nė lėvizje? Kjo ėshtė toka, e cila me lėvizjen(rrotullimin e saj), i lėviz edhe kodrat. Me siguri qė edhe toka lėvizė dhe rrotullohet, sepse pėrndryshe, si do tė lėviznin kodrat duke qenė ato tė rrėnjosura thellė nė tokė.

Pra kodrat e rrėnjosura thellė, i pėrkasin njė vendi qė ėshtė nė lėvizje. Ashtu sikur retė qė janė tė varura nga era, edhe kodrat janė tė varura nga toka, ngase ato janė tė rrėnjosura nė tokė. Nė kėtė mėnyrė, All-llahu i Lartėsuar na shpjegoi nė formėn mė tė pėrsosur, lėvizjen e tokės dhe rotacionin e saj. Ne kemi llogaritur se kodrat janė tė palėvizshme por del se ato qenkan nė lėvizje tė vazhdueshme, pėrderisa toka lėviz. Fjala: “Mendoni se janė tė palėvizshme“, ka nevojė pėr njė shpjegim mė tė gjėrė, sepse kjo na vėrteton njė tjetėr realitet shkencor.

/Muhammed Sharavi /
Mustaqedredhur Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-11-06, 22:50   #11
Mustaqedredhur
 
Anėtarėsuar: 17-09-06
Postime: 414
Mustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuarMustaqedredhur i respektuar
Gabim

2.
Nėse qėndron nė njė trup qė ėshtė nė lėvizje, por nuk ka kurrfarė dridhje nė ate trup, nuk e ndjen atė lėvizje. Do ta ndiesh atė lėvizje, nėse e krahason atė trup me njė trup tjetėr, i cili nuk ėshtė nė lėvizje. Nėse vėshtrojmė nga dritarja e aeroplanit me tė cilin fluturojmė, atėherė e ndie¬jmė lėvizjen e aeroplanit dhe atyre qė janė aty. Por, nėse mbyllim dritaret dhe koha tė jetė e qetė, si dhe aeroplani tė fluturojė pa dridhje, ne nuk do ta ndiejmė lėvizjen e aeroplanit. Pse nuk do ta ndiejmė? Kjo ndodhė pėr arsye se ēdo gjė pėrreth nesh, ėshtė e pa lėvizshme dhe ne nuk e ndiejmė atė lėvizje. Karriket dhe ēdo gjė pėrreth teje, ėshtė e palėvizshme. Kjo vlen edhe pėr qėndrimin tonė nė veturė ose tren, nuk kemi tronditje dhe ēdo gjė ėshtė e qetė dhe nėse i kemi mbyllur dritaret nuk do ta ndiejmė lėvizjen e mjetit dhe lėvizjen tonė. Por nėse e hapim dritaren dhe vėshtrojmė njė objekt tė palėvizshėm do tė vėrejmė lėvizjet tona me mjetin ku qėndrojmė vetė.

Me kėtė All-llahu xh.sh. dėshiroi tė na tregojė se ne nuk jemi nė gjendje ta kuptojmė lėvizjen e kodrave, sepse toka ėshtė stabile dhe qėndrimi ynė ėshtė stabil, dhe qėndrimi pėrreth nesh ėshtė stabil, dhe ne llogarisim se ēdo gjė ėshtė e palėvizshme, sepse nuk imagjinohet ajo lėvizje pėrderisa nuk kemi mjet tjetėr tė palėvizshėm para nesh qė tė krahasohet. Por ne ju themi, kėto kodra lėvizin, dhe kėto nuk lėvizin nga vetja e tyre qė tė shkojnė nga njė vend nė njė vend tjetėr mbi tokė, por, ato pėrcjellin tokėn gjatė rotacionit tė saj, e ti mos u habit sepse ajo ėshtė nga “ Vepra e All-llahut i Cili ēdo gjė e pėrsosi“, e po u bazove nė kėtė, atėherė do tė bindesh.

Dikush thotė se ky cilėsim i pėrket Ditės sė Kijametit, por ne u themi atyre se kjo nuk ka tė bėjė me ate, sepse atje nuk ka parallogaritje, por, atje ėshtė bindja.

All-llahu thotė:
“…prandaj T’a hoqėm mbulesėn, e sot shikimi yt ėshtė i mprehtė”.
Si dhe thėnia e tė Lartėsuarit pėr kodrat nė Ditėn e Kijametit:
“Dhe do tė pyesin ty pėr kodrat, dhe thuaju: Zoti im do t’i bėjė ato hi e pluhur”

Si ėshtė e mundur qė ato t’i bėn hi e pluhur dhe ato tė parallogariten se janė tė rrėnjosura, thotė i Lartėsuari xh.sh.
: “Ditėn kur toka do tė zėvendėsohet me njė tokė tjetėr dhe qiellėrat…”

Nė Ditėn e Kijametit ēdo gjė do tė jetė e qartė dhe sheshazi, sepse nuk ka kodra, e gjitha do tė jetė hi e pluhur. Do tė shohim xhennetin dhe xhehennemin, si dhe do ta shohim All-llahun, pra llogaritja i pėrket kėsaj bote kurse bindja nė botės tjetėr...
Mustaqedredhur Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-07, 12:16   #12
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

KUR’ANI DHE SHKENCAT MODERNE Shkruar nga Dr. Dhakir Abdul Kerim (Nga arabishtja: Bahri Curri)

Ky punim ėshtė njė fragment nga ligjėrata e Dr. Dhakir Abdul Kerimit, tė mbajtur nė tribunėn e organizuar nga Liga Botėrore Islame me rastin e haxhit tė vitit 1996 (1416 h.) nė Mine, ku morėn pjesė dhe disa delegacione tė haxhinjve, mysafirė tė Ligės Botėrore Islame.)

KRIJIMI I KOZMOSIT - TEORIA E EKSPLODIMIT TĖ MADH
Nė vitin 1973, njė grup shkencėtarėsh mori shpėrblimin Nobel, tė cilėt e dhanė teorinė e krijimit tė kozmosit, tė njohur me emrin TEORIA E EKSPLODIMIT TĖ MADH. Kjo teori thotė se e tėrė gjithėsia (kozmosi) ishte njė lėmsh, i cili iu nėnshtrua njė eksplodimi tė madh duke u formuar planete dhe trupa qiellorė tė shumtė, ku mė vonė u ndanė dhe u formuan galaksione yjesh, (dielli,hėna…).
Kur’ani Fisnik kėtė eksplodim tė madh si dhe ndarjen dhe formimin e trupave qiellorė na e pėrshkruan mjaft qartė para kėsaj date (1973) mė se 14 shekuj, duke thėnė: “A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt dhe toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja.” [Enbija, 30]



TOKA - FORMA E SAJ E RRUMBULLAKĖT
Udhėpėrshkruesi Fransis Drek ishte i pari, i cili argumentoi se toka ėshtė e rrumbullakėt pasiqė e pėrfundoi lundrimin e tij rreth tokės nė vitin 1597.
Ndėrsa Kur’ani Fisnik Famėlartė thotė: “A nuk e di se Allahu e fut (errėsirėn) natėn nė ditė dhe e fut (dritėn) ditėn nė natė.” [Llukman, 29]
Folja (julexhu) nė gjuhėn arabe ka kuptim: shndėrrimi i natės nė ditė nė mėnyrė tė ngadalshme e graduale, dhe anasjelltas. E njė gjė e tillė nuk do tė ishte e mundur po tė mos ishte toka e rrumbullakėt, se sikur toka tė ishte e rrafshėt, do tė ndodhte ky ndėrrim natė-ditė, apo ditė-natė nė mėnyrė tė befasishme, papritmas.
Allahu i Madhėrishėm nė Kur’an thotė: “Ai krijoi qiejt e tokėn me qėllim tė caktuar, Ai natėn ia mbėshtjell (vendit tė) ditės dhe ditėn ia mbėshtjell natės.” [Zumer, 5]
Folja (jukevviru) nė gjuhėn arabe ka kuptim: pėr tė mbėshtjellur, sikur qė mbėshtillet shalli rreth kokės. Pra, dhe mbėshtjellja e ditės dhe natės (vendit tė tyre) nė njėra tjetrėn nuk mund tė ndodh pėrveē se kur toka ėshtė e rrumbullakėt.
Allahu i Plotfuqishėm nė Kur’anin e Madhėruar thotė: “I madhėrishėm ėshtė Ai qė krijoi yje nė qiell dhe vendosi nė tė dritė (diell) e hėnė qė ndriqon.” [Furkanė, 61]

SHKĖLQIMI I HĖNĖS – SHKĖLQIM I REFLEKTUAR
Nė tė kaluarėn shkencėtarėt besonin se hėna shkėlqen dhe jep dritė nga vetvetja. Mirėpo, sot shkenca ka vėrtetuar se hėna nuk ka dritė, por vetėm e reflekton dritėn, e cila bie mbi tė nga dielli, ku nė ajetin e cituar mė lart dielli ėshtė pėrmendur si (siraxh) - pishtar, i cili ėshtė vendburim i dritės. Ėshtė quajtur pishtari (vehaxh), ngase ėshtė formacion qiellor nė njė gjendje shkatėrrimi tė zjarrtė tė pėrhershėm dhe ėshtė burim drite e nxehtėsie. Ndėrsa, hėnėn e pėrmend (nur) - dritė, i cili ėshtė trup joaktiv kimik qė reflekton dritė. Dhe nuk e pėrshkruan hėnėn si (siraxh) e as diellin si (nur).
Nė Gjenezė, Libri i parė i Dhjatės sė Vjetėr (Tevratit) thuhet qė Allahu krijoi Diellin e Hėnėn dhe qė tė dyja japin dritė. Ėshtė pėrshkruar Dielli nė Gjenezė si ndriques i madh, i cili pushton (mbulon) ditėn, ndėrsa Hėna si ndriques i vogėl, i cili pushton (mbulon) natėn.
Ylli (nexhm) nė Kur’anin Fisnik pėrshkruhet si (thakib), domethėnė se ai digjet dhe konsumon vetveten.

DIELLI SILLET RRETH BOSHTIT TĖ VET
Nė vitin 1981, nė kohėn kur isha nxėnės mėsonim nė lėndėn e gjeografisė se dielli ėshtė statik dhe nuk sillet rreth boshtit tė vet sikurse sillet toka.
Ndėrsa, Allahu i Madhėrishėm nė Kur’an thotė: “Ai ėshtė qė krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe secili prej tyre noton nė orbitė.” [Enbija, 33]
“As dielli nuk mund ta arrijė hėnėn, e as nata para ditės, po secili noton nė njė galaksion.” [Jasinė, 40]
Fjala (jesbehun) ėshtė nxjerrur nga folja (sebeha) qė ka kuptimin pėr tė lėvizur. Dhe ajo pėrdoret si shprehje pėr lėvizjen e ēdo trupi nė ēdo mėnyrė, qoftė ajo lėvizje e kėmbės sė dikujt qė ec, ose veprim i tė notuarit nė ujė. Por, kur folja sebeha - lėvizje pėrdoret pėr trup qiellor (siē ėshtė dielli) nuk ka kuptimin e lėvizjes nėpėr kozmos, por rrotullimin rreth boshtit tė vet. Sot, tė gjitha librat qė merren me kėtė ēėshtje, pėrmendin dhe shpjegojnė se dielli sillet rreth boshtit tė vet. Kjo sot, mund tė shihet dhe vėrtetohet pėrmes aparateve tė ndryshme, me tė cilat shikohet dielli pa u dėmtuar sytė e njeriut dhe mund tė vėrehet lėvizja e diellit rreth boshtit tė vet.
Dielli njė rrotullim tė plotė e bėn pėr 25 ditė.

QIELLI KULM MBROJTĖS
Shtresa e Ozonit (O3) luan rol mbrojtės duke penguar rrezet e dėmshme qė tė arrijnė nė tokė. Pengon (ndal) valėt e shkurtėra siē janė rrezet X (rentgen) dhe ultravjollce, tė dėmshme pėr jetėn nė tokė.

ASTRONOMIA (PĖRFUNDIM)
Disa mund tė thonė se nuk ėshtė diēka e ēuditshme aludimi i ajeteve kur’anore pėr astronominė, ngase arabėt janė tė njohur me zhvillimin e kėsaj shkence dhe ata janė mė tė merituarit nė kėtė aspekt. Mirėpo, ata nuk e dinė se Kur’ani ka zbritur para shekujve, nė tė cilėt arabėt janė shquar nė astronomi dhe ajetet kur’anore qė aludojnė nė shkencėn e astronomisė nuk kthehen nė epokėn e arabėve qė janė shquar nė tė, por pėrkundrazi Kur’ani ėshtė ai qė i nxiti arabėt nė zhvillimin e astronomisė dhe t’i tejkalojnė tė tjerėt nė kėtė fushė.

QARKULLIMI I UJIT NĖ NATYRĖ
Nė vitin 1580 Bernard Polys ishte i pari, i cili bėri pėrshkrimin e parė tė qarkullimit tė ujit nė natyrė. Njerėzit mė herėt nuk e kanė njohur burimin e ujėrave nėntokėsore dhe pohonin se ujėrat e oqeaneve lėvizin nėn ndikimin e erėrave duke u futur nė brendėsi tė tokės dhe pastaj ato ktheheshin nė oqeane pėrmes rrugės sė humnerės. Kjo ide dominonte qė nga koha e Platonit (Tartarus). Nė shekullin XIV mendimtari Dekarti besoi nė tė, dhe nė shekullin XIX dominoi teoria e Aristotelit sipas sė cilės uji ishte dendėsuar nė shpellat e ftohta malore dhe formonte liqene nėntokėsore, tė cilat furnizonin burimet dhe krojet me ujė.
Sot mė na ėshtė i njohur procesi i filtrimit tė ujit tė shiut, i cili bie nga qielli dhe shpėrndahet nė tokė nėpėr burime.
Kur’ani Fisnik na e pėrshkruan qarkullimin e ujit duke thėnė: “A nuk e sheh se Allahu lėshon ujė nga qielli dhe atė e shpėrndanė nė tokė nėpėr burime, mandej me tė mbijnė bimė tė llojeve tė ndryshme.” [Zumer, 21]
Allahu xh.sh. e pėrshkruan se si uji avullohet nga oqeanet dhe nga avulli formohen retė, tė cilat lėvizin dhe kur bashkohen (bashkėdyzohen me energji tė kundėrta) lėshojnė shiun, formohen liqene, lumenjė, tė cilėt duke rrjedhur kthehen pėrsėri nė oqeane. Kėshtu vazhdon qarkullimi i ujit nė natyrė, Zoti i Plotfuqishėm thotė: “Nga argumentet e Tij ėshtė edhe ajo qė ua dėfton vetėtimėn edhe si frikė, e edhe si shpresė dhe nga qielli lėshon shi e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj. Nė tė ka argumente pėr njė popull qė di tė mendojė.” [Rrum, 24]
“Ne lėshuam me masė ujin nga qielli dhe atė e pėrqendrojmė nė tokė. Po, Ne kemi mundėsi edhe ta humbim atė (ujin) [Mu’minunė, 18]

ERĖRAT MBARĖSUESE TĖ REVE
Allahu xh.sh. thotė: “Ne i lėshojmė erėrat mbarėsuese, e nga qielli (retė) lėshojmė shi dhe atė ju japim ta pini, e ju nuk mund ta ruani atė.” [Hixhr, 22]
Fjala (levakih) ėshtė shumės i fjalės (lakih) qė do tė thotė: era e ftohtė nxitė retė e elektrizuara me elektricitet pozitiv dhe negativ, qė si pasojė ėshtė vetėtima, murmurima dhe shiu. Kjo ėshtė forma e mbarėsimit tė reve.
Kur’ani kėtė na e dėfton poashtu edhe nė ajetin: “A nuk e ke parė se si Allahu drejton retė, pastaj i bashkon i bėnė grumbull ato dhe atėherė e sheh shiun se si rrjedh prej tyre. Ai lėshon prej sė larti nga retė e mėdha si kodra, breshėr dhe me tė godit kė do, e ia largon atij qė do. Shkėlqimi i vetėtimės sė dritės sė resė gati sa s’tė merr tė tė parėt.” [Nurė, 43]

SHKENCA MBI TOKĖN - GJEOLOGJIA
(“Ndėrsa kodrat shtylla” Nebeė, 7)
Gjeologjia thotė se gjysmė diametri i globit tokėsor ėshtė 3750 mila. Korja e tokės, mbi tė cilėn jetojmė, ėshtė shumė e hollė, qė sillet rreth 1-10 mila, andaj dhe i nėnshtrohet tėrmeteve dhe lėkundjeve (dridhjeve).
Kodrat luajnė rolin e shtyllave pėr stabilitetin dhe pėrforcimin e tokės, sikurse shtyllat e pėrdorura pėr ngritjen e tendave, dhe janė themele tė thella tė shtresave gjeologjike.
Allahu i Madhėrishėm nė Kur’an thotė: “A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatshme (pėr jetė). Ndėrsa kodrat shtylla.” [Nebeė, 7]
“Dhe nė tė (tokė) Ne kemi krijuar bjeshkė tė paluhatshme qė tė mos i lėkund ata.” [Enbija, 31]
Pra, kėtu pohon rolin e qartė tė kodrave nė mbrojtjen e stabilitetit tė shtresave gjeologjike (e veēanėrisht tė korės sė tokės).

SHKENCA MBI OQEANET - BASHKIMI I DETĖRAVE
(Ndarja e ujit tė ėmbėl nga ai i njelmėt)
Allahu i Gjithfuqishėm nė Kur’an thotė: “Ai la tė lirė tė bashkohen dy dete, ky (njėri) i pijshėm e i shijshėm, e ky (tjetri) i njelmėt e i idhėt, e mes tyre bėri si tė jetė ndonjė pendė, pritė qė tė mos pėrzihen.” [Furkanė, 53]
Dhe nė ajetin tjetėr: “Ai i lejoi dy detet tė puqen ndėrmjet vete. Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengesė qė ata atė nuk e kapėrcejnė.” [Rrahman, 19-20]
Fjala (berzah) do tė thotė pengesė, por nuk ėshtė pengesė materiale. Kjo fjalė poashtu pėrdoret edhe pėr jetėn pas vdekjes para se tė ringjallemi nė ditėn Ahiretit. Nga kurioziteti pėr tė parė bashkimin e detėrave dhe mospėrzierjen e ujit tė ėmbėl me ujin e njelmėt, mund tė shkojmė nė CAPE TOWN nė jug tė Afrikės dhe ta shohim kėtė tė vėrtetė, ku me bashkimin e detėrave nuk pėrzihet uji i ėmbėl me ujin e njelmėt. Poashtu edhe nė Egjipt, bashkimi i Nilit me Detin Mesdhe.

SHKENCA MBI JETĖN
(Uji bazė e jetės)
Allahu i Lartmadhėruar nė Kur’anin Famėlartė thotė: “A nuk e dijnė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt e toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja, dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi, a nuk besojnė?!” [Enbija, 30]
Shkenca moderne ka vėrtetuar se uji pėrbėnė 80% tė citoplazmės (material bazė pėr ndėrtimin e qelizės) dhe se pėrafėrsisht 50%-90% e gjallesave tė gjalla baza a tyre ėshtė uji, andaj pėr tė vazhduar jetėn kanė nevojė pėr ujė qė nga ēastet e para tė jetės deri nė vdekje.
Allahu i Plotfuqishėm thotė: “Dhe Ai nga uji (fara) krijoi njeriun, e bėri atė tė ketė fis dhe tė ketė miqėsi. Zoti yt ka mundėsi tė jashtėzakonshme.” [Furkanė, 54]
Ligjėrata poashtu pėrmban: krijimin e ēifteve nė bimė dhe shtazė, mrekullinė e mbretėrisė-zgjoit tė bletės, mrekullinė e rrjetės sė merimangės: “…e mė e dobėta shtėpi ėshtė shtėpia e merimangės…” [Ankebutė, 41], mėnyrėn e bashkimit (raportit) mes thneglave, specifikat e shėrimit me mjaltė, procesin fiziologjik tė formimit tė qumėshtit tek bagėtitė: “Ju edhe nė kafshėt keni mėsim (pėrvojė). Ne nga njė pjesė e asaj qė kanė nė barqet e tyre mes ushqimit tė tyre dhe gjakut, ju japim tė pini qumėsht tė pastėr, tė shijshėm (tė lehtė) pėr ata qė e pijnė.” [Nahl, 66]
Ligjėrata pėrmban dhe mrekullinė shkencore tė Kur’anit nė aspektin e embriologjisė dhe pėrshkrimit tė procesit delikat tė zhvillimit tė njeriut nėpėr etapa tė ndryshme: “nutfetin” - pikė uji (fara), ndėrsa “nutfetin emshaxhin” - ėshtė uji i bashkėdyzuar (sperma e pėrzier e krijuar nga elementet e sekreteve tė gjendrave mashkullore), “alekaten” - qė do tė thotė “njė gjė e varur” dhe ka kuptimin e embrionit deri nė muajin e katėrt tė shtatzėnisė. “mudgaten” - copė mishi (etapa e mishit) dhe zhvillimi i eshtrave dhe mveshja e eshtrave me tul.
Pėrmban dhe krijimin e tė tė dėgjuarit, tė pamurit si dhe mrekulli tjera shkencore nė Kur’anin Fisnik.
Marrė nga:
Revista “Rrabita”, nr.378 v.1996


http://www.fjalaebukur.com
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-07, 14:08   #13
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Kur'ani fisnik si sfidė pėr pabesimtarėt

Kur'ani fisnik si sfidė pėr pabesimtarėt

Kur'ani nuk ėshtė unik vetėm pėrsa i pėrket mėnyrės sesi e prezanton subjektin por gjithashtu ne te ėshtė vetė mrekullia. Me fjalėn "Mrekulli" ne kuptojmė shfaqjen e njė ngjarjeje supernatyrale dhe tė jashtzakonshme e cila nuk mund tė dublifikohet nga njerėzit.

Ėshtė vėrtetuar qė Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, i ka sfiduar arabėt pėr tė krijuar njė vepėr letrare tė ngjashme me kalibrin e Kur'anit por ata ishin tė paaftė qė ta bėjnė njė kėsi gjėje pėrkundėr fuqisė elokuente dhe letrare qė ata posedonin.
Sfida pėr tė bėrė diēka si Kur'ani u ishte prezantuar arabėve dhe njerėzve nė pergjithėsi nė tre etapa:

1. Kur'anin e tėrė
Nė Kur'an Allahu urdhėroi Pejgamberin, salallahu alejhi ve sel-lem, tė sfidoj tė gjitha krijesat pėr tė krijuar njė libėr nė nivelin e Kur'anit: "Thuaj: Edhe sikur tė bashkoheshin njerezit dhe xhinėt pėr tė sjellė njė Kur'an tė tillė, ata nuk do tė mund ta bėnin si ky sa do qė do ta ndihmonin njėri tjetrin". (17: 88)

2. Dhjet sure
Nė tjetrėn Allahu bėri sfidėn tė duket me e lehtė duke i pyetur ata qė mohonin origjinėn hyjnore tė Kur’anit, pėr tė imituar madje edhe 10 sure kur'anore: "Apo pse ata thonė: Ai (Muhammedi) e trilloi ate Kur'anin. Thuaj formuloni pra dhjetė kaptina si ai (Kur'ani) ashtu tė trilluara (sic thoni ju) dhe thirrnin pos Allahut po qe se jeni tė drejte (sikur qė thoni) ke tė doni pėr ndihmė". (11: 13)

3. Sfida finale ishte tė krijojnė madje edhe njė sure tė vetme pėr ta krahasuar me Kur'anin i cili pėrmban edhe sure tė vogla siē ėshtė ajo El-Keuther (Miresia) me tre vargje: "E nese jeni nė dyshim pėr ate qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur'ani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotat) pos Allahut nėse jeni tė sinqertė (nė thėniet tuaja se Kur'ani nuk ėshtė prej Zotit). "(2: 23)
Kėto sfida nuk ishin vetėm fjalė tė pabazuara tė cilat nuk u provuan nga tė gabuar. Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, thirri nė monoteizėm dhe nė zhdukje tė idhujtarisė me tė gjitha format e saja dhe nė barazimin e skllevėrve dhe pronarėve tė tyre. Gjėra kėto tė cilat kėrcėnonin tė gjithė strukturėn social-ekonomike tė shoqerisė Mekase nė pergjithėsi dhe pozitėn e fisit Kurejsh nga i cili ishte Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, ne veēanti.

Meka qendra tregtare e Arabisė dhe qendėr shpirtėrore dėshpėrimisht donte tė ndalte pėrhapjen e Islamit. Dhe kundershtarėt e Pejgamberit pėr tė shtypur levizjen e tij duhej tė bėnin njė sure tė vetme si ato qė Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ndjekėsit e tij recitonin njerėzve.

Njė numėr i oratorėve dhe poetėve kurejshit u pėrpoqėn tė imitojnė Kur'anin por ata dėshtuan nė kėte.

Ata pastaj i ofron atij shumė tė madhe pasurie, poziten e mbretit mbi ata dhe gratė mė tė ndershme dhe mė tė bukura qė kishin, vetėm pėr njė premtim tė tij se do tė ndalte tė ftuarin e njerėzve nė islam.

Ai iu pergjigj atyre duke iu recituar vargun e trembėdhjetė tė sures Fussilet deri sa i thanė atij tė ndalet. (hadithi i koleksionuar nga El_Hakim, El-Bayhaqee, Abu Ya'laa dhe Ibėn Hashim i deklaruar i vėrtetė nga Ibrahim al-Alee nė Saheeh as-Seerah an-Nabaėeeyah, f. 64)

Kurejshitėt mandej provuan tė torturojnė skllevėrit dhe tė afėrmit e tyre tė cilėt pėrqafonin islamin, njė pėrpjekje e pasukseshme pėr ti kthyer ata nė paganizėm.
Mė vonė ata organizuan njė bojkot ekonomik kundėr Pejgamberit dhe antarėve tė klanit tė tij, Beni Hashim nė njė pėrpjekje pėr ti nenshtruar me ane tė njė praktike makabre duke i lėnė tė vdesin pa ngrėnė. Por ata dėshtuan madje edhe me kėtė plan. Nė fund vendosėn ta vrasin ate nė shtepine e tij duke dėrguar djem tė rinj nga ēdo klan i kurejshitėve nė mėnyrė qė faji i kėsaj vrasjeje tė ndahet nga tė gjitha klanet, duke e bėrė hakmarrjen e klanit tė Pejgamberit tė pamundur.

Megjithate Allahu e aftėsoi Pejgamberin, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ndjekėsit e tij tė largohen nga Meka dhe tė bashkohen aty me njė grup tė konvertuarish nė islam tė cilėt u rritėn midis fiseve tė njė qyteti nė veri tė quajtur Jathrib. Islami u pėrhapte me shpejtėsi pėrmes klaneve tė Jathribit dhe brenda njė viti muslimanėt u bėnė maxhorancė. Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, ishte bėrė asokohe qeveritari dhe emri i qytetit ishte ndryshuar nė Medina en Nebi (Qyteti i pejgamberit)i cili pastaj u shkurtua nė Medina. Nė tetė vitet e mė vonshme klanet e Mekės dhe fqinjėt e vendet fqinje tė tyre ndėrmorrėn njė seri tė pasukseshme luftrash qė pėrfunduan me pushtimin e vetė Mekės.

E gjithė kjo gjakderdhje mund tė ishte evituar nėse vetėm kurejshitėt dhe bashkpuntorėt e tyre tė kishin qenė tė aftė tė bėnin vetėm tre rreshta poezi ose proza tė rrjedhshme tė ngjashme me suret e Kur'anit.
Kjo tregon qė nuk ka dyshim rreth paimitueshmerisė sė stilit tė literaturės kur'anore rreth mrekullisė sė rimės dhe mrekullisė sė ritmit.

Ėshtė sugjeruar qė paimitueshmerine e Kur'anit nuk ėshtė e vetme pėr poetet anglez si Shekspiri, Chaucer ose poetet e mėdhenj tė ēdo gjuhe tė cilėt pretendohen tė dallohen nė stilin i cili i vendose ate perkrah bashkėkohėsve tė tyre.

Nėse pėr shembull disa poet tė sotėm do tė studionin shkrimet e Shekspirit dhe tė shkruante nje sonnet nė stilin e Shekspirit nė bojė tė vjetėr dhe nė njė leter tė vjetėr dhe tė thoshte qė ai ka zbuluar njė poem tė humbur tė Shekspirit letėrsia botėrore mund ta pranonte kėtė edhe pas njė studimi tė kujdesshėm. Pra edhe poetėt mė tė medhenj mund tė imitohen. Nė fakt dijetarėt anglez e konsiderojnė se shumica e asaj qė i ėshtė atribuar Shekspirit ėshtė shkruar nga bashkėkohėsi i tij Christopher Marlowe. Kur'ani megjithate ėshtė shumė lartė mbi keto nivele, pėrpjekjet pėr tė shpikur disa vargje janė bėrė pėrmes kohėrave akoma asnjė nuk i qėndron afėr.

Dhe sic ėshtė pėrmendur edhe me pėrpara, pėrpjekjet pėr tė imituar Kur'anin ishin shumė mė intensive gjatė kohės sė shpalljes kur njohuritė letrare ishin tė njė niveli sesa nė njė kohė tjetėr, ende nuk ishin pėrpjekje tė sukseshme.

Albislam.com
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-07, 14:24   #14
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim lexues i nderuar , ke durim lexoje deri ne fund

Kodi Matematik i Kur’anit

Ndėr 10 vjeēarėt e fundit shumė dijetarė muslimanė janė ballafaquar me shkencėtarė perendimorė tė fushave tė ndryshme pėr t’u treguar se pėr zbulimet e tyre tė arritura edhe me mjete shumė tė sofistikuara tė kohės, Kur’ani ka folur hapur apo nė mėnyrė indirekte, para mė shumė se 1400 vjetėsh. Kemi parė nė videokasetėn e transmetuar edhe nė TV tona, kur dijetari Z. Ez Zendan zhvillon debate me disa shkencėtarė tė njohur tė universiteteve prestigjoze amerikane, gjermane, japoneze etj. dhe mė nė fund kėta, pėrballė fakteve, pranojnė se Kur’ani s’mund tė jetė vepėr e njeriut; Ai, Kur’ani ėshtė shpallje nga Zoti.
S’ka rrugėdalje tjetėr pėr njerėzimin veēse tė pranojė atė qė pranuan ata shkencėtarė. Vėrtet Allahu i madhėruar i shpalli Muhammedit a.s. Kur’anin me dijen e Tij dhe i premtoi njerėzimit se gjatė zhvillimit tė tij, do tė vertetohet se Kur’ani ėshtė libėr i Zotit. Ja si thuhet nė Kur’an:
“ E ju gjithsesi, mė vonė do ta kuptoni vertetėsinė e Kur’anit” (Sad, 88)
Dhe “ Ne do t’ua bėjmė atyre tė mundėshme qė tė shohin shenjat Tona nė horizonte dhe nė vetėn e tyre derisa t’u bėhet e qartė se Kur’ani ėshtė I vėrtetė. A nuk mjafton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė” (Fussilet, 53).
Edhe nė librin “Kur’ani mrekulli mė e pėrsosur”, autori Ahmet Didat, publikon e komenton disa rezultate shkencore tė Dr. Reshid Halifes. Nė pėrfundim tė librit, autori i lutet lexuesit qė “ tė popullarizojė kėtė mrekulli tė re tė Kur’anit”.
Kjo thirrje e autorit do tė ketė frymėzuar me siguri autorin Ahmet Kolgjini, i cili ka paraqitur disa rezultate nė librin “Kodi matematik i Kur’anit” dhe unė, mbasi kam shkruar njė artikull tė ngjashėm nė revistėn “Familja”, organ i shoqatės kulturore “Gruaja”, po pėrpiqem tė paraqes edhe kėtu, disa fakte mė interesante, qė me gjuhėn e matematikės, provohet se Kur’ani ėshtė njė mrekulli hyjnore.
Celėsi i mrekullisė gjendet nė ajetin e parė tė Kur'anit
Bismilahirr- Rrahmanirr- Rrahim
Arfet ( germat ), qė e formojnė ate, janė gjithsej 19 ( nė arabisht).
S’do tė ishte asgjė interesante deri kėtu, qė janė 19 germa nė kėtė ajet. Por, nė ajetin e fundit, I 30 -ti I sures “Al-Mud-dath-thir”, thuhet:
“ Mbi tė vigjėlon nėntėmbėdhjetėshi”.
Profeti Muhammed a.s. nuk ka sqaruar se kujt i referohet ky numėr, prandaj shumė komentues tė njohur tė Kur’anit, me kohė, kanė supozuar se numri 19 i referohet 19 ėngjujve qė do tė mbikqyrin njerėzit nė Xhehenem; disa tė tjerė thonin se numri 19 ka tė bėjė me aftėsinė e njeriut; disa tė tjerė thonin se numri 19 tregon shtyllat dhe urdhėresat e fesė islame.Me gjithate, ēdo komentues supozimin e vet e vazhdonte me fjalėt: “ por Allahu e di mė sė miri”.
Pikėrisht, kėtė e zbuloi Dr. Reshit Halifa : Nė Kur’an ėshtė pėrdorur sistemi matematikor me bazė numrin 19. Numri 19 ėshtė numėr pa pjestues ( pjestohet vetėm me 1 dhe me 19), ndryshe nga numri 18 qė ka pjestues 2, 3, 3, 9 apo 20 me pjestues 2, 4, 5, 10.
Le tė shohim disa fakte me tė vėrtetė interesante :
- Sureja e parė e shpallur “Al-Alak” pėrbėhet prej 19 ajetesh dhe ėshtė e vendosur nė Kur’an nė vendin e 19 nga fundi.
- Xhebraili herėn e parė qė u paraqit, shpalli vetėm pesė ajetet e para qė pėrbėhen prej 19 fjalėsh dhe kėto fjalė kanė 76 shkronja : 76 = 19 x 4.
- Nė herėn e dytė Xhebraili shpalli ajetet e para tė sures “Al-Kalem” qė pėrmbajnė 38 fjalė : 38 = 19 x 2.
- Herėn e tretė Xhebraili shpalli 10 ajetet e para “Al-Muz-zem-mil” qė pėrmbajnė 57 fjalė : 57 = 19 x 3.
- Nė herėn e katėrt Xhebraili shpalli 30 ajetet e para tė sures “Al-Mud-dath-thir” dhe ajeti I fundit ėshtė “Mbi tė vigjėlon 19-ta”
-Herėn e pestė Xhebraili shpalli shpalli suren e parė tė plotė “Al-Fatiha”, e cila fillon me deklarimin e parė tė Kur’anit “Bismilahirr-Rrahmanirr-Rrahim”, me 19 shkronja arabe. Kjo vulė gjendet nė tė gjitha suret, tė tilla ka 114 = 19 x 6.
- Vetė ky verset pėrbėhet gramatikisht nga katėr emra: Ism, Allah, Rrahman, Rrahim. Duke pėrdorur kompjuterin, ėshtė llogaritur se secila prej kėtyre fjalėve ėshtė pėrdorur njė numėr herėsh qė ėshtė i plotėpjestueshėm me numrin 19; kėshtu:
- Fjala “Ism” ėshtė pėrdorur nė Kur’an 19 herė.
- Fjala “ Allah” pėrmendet 2698 herė dhe 2698 = 19 x 142.
- Fjala “ Rrahman” pėrmendet 57 herė dhe 57 = 19 x 3.
- Fjala “Rrahim” pėrmendet 114 herė dhe 114 = 19 x 6.
Deri kėtu do tė ishte e mjaftueshme pėr shumė persona, madhėshtia e arritjes sė pėrdorimit tė njė numri pa pjestues dhe tė shumėfishave tė tij, gjatė shtjellimit tė ideve nė njė libėr jo matematik. Por, le ta shohim mė poshtė, ky ishte vetėm fillimi.
Kur’ani ėshtė i vetėm libėr nė botė qė ka nė krye tė disa sureve disa “iniciale” ose “ shkronja tė shifruara”, tė cilat quhen arabisht Mukatta-at ( shkurtesa). Kėto duket sikur nuk kanė kuptim.Nga 28 shkronjat e alfabetit arab, gjysma e tyre 14, gjenden nė kėto iniciale. Me to janė formuar vetėm disa nga kombinimet e mundėshme dhe pikėrisht 14 tė tillė: 3 njėshe ( Kaf. Nun, Sad), 4 dyshe ( Ta Ha; Ja Sin; Ta Sin; Ha Mim), 4 treshe (Elif Lam Mim; Elif Lam Ra; Ta Sin Mim; Ajn Sin Kaf), 2 katėrshe ( Elif Lam Mim Ra; Elif Lam Mim Sad) dhe 1 pesėshe ( Kaf Ha Ja Ajn Sad).
Inicialet e treguara janė pėrdorur nė krye te 29 sureve, atėherė, duke mbledhur 14 germat + 14 inicialet + 29 suret = 57 dhe 57 = 19 x 3.
Duke pėrdorur kompjuterin, ėshtė konstatuar se ēdonjėri inicial pėrmbahet njė numėr herėsh qė ėshtė I plotėpjestueshėm me 19.Le t’i shohim me redhė:
- Inicialia Kaf. Gjendet nė krye te sureve 42 dhe 50. Nė suren 42 ajo gjendet 57 herė dhe
57 = 19 x 3. Edhe nė suren 50 ajo shfaqet 57 herė, dhe 57 = 19 x 3.
- Inicialia Nun. Gjendet nė krye tė sures 68 dhe shfaqet aty 133 herė dhe 133 = 19 x 7.
- Inicialia Sad. Me tė fillojnė suret 7, 19 dhe 38 dhe shfaqet nė to 152 herė dhe 152 = 19 x 8.
- Inicialia e dyfishtė Ta Ha. Me to fillon sureja 20. Shkronja Ha pėrdoret 314 herė, ndėrsa shkronja Ta pėrdoret 28 herė. Vėrehet se kėto dy shkronja pėrdoren pra,
314 + 28 = 342 herė dhe 342 = 19 x 18.
- Inicialia e dyfishtė Ja Sin. Me to fillon sureja 36. Shkronja Ja pėrdoret 237 herė, ndėrsa shkronja Sin pėrdoret 48 herė, pra tė dyja shfaqen 237 + 48 = 285 herė dhe
285 = 19 x 15.
- Inicialia e dyfishtė Ha Mim. Me to fillojnė suret 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46. Shkronja Ha pėrdoret 304 herė, kurse shkronja Mim 1862 herė. Shuma 304 + 1862 = 2116 dhe
2116 = 19 x 114.
- Inicialia e dyfishtė Ta Sin. Nė suret qė i pėrmban cilindo nga kėta shkronja si iniciale (suret 20, 26, 27, 28 36, 42) kėto shkronja shfaqen 494 herė dhe 494 = 19 x 26.
- Inicialia e trefishtė Ta Sin Mim. Nė suret ku pėrdoren kėto shkronja si iniciale, ato shfaqen 1444 herė dhe 1444 = 19 x 76.
- Inicialia e trefishtė Elif Lam Mim. Kėto shkronja, nė suret 2, 3, 7, 13, 29, 30, 31, 32 pėrdoren 26676 herė dhe 26676 = 19 x 1404.
- Inicialia e trefishtė Elif Lam Ra. Kėto shkronja, nė suret 10, 11, 13, 14, 15 pėrdoren si iniciale dhe shfaqen ndėr to 9709 herė dhe 9709 = 19 x 511.
- Inicialia e trefishtė Ajn Sin Kaf. Kėto shkronja nė suret e pėrdorura si iniciale ( 26, 27, 28, 36, 42, 50 ) shfaqen 722 herė dhe 722 = 19 x 38.
- Inicialia e katėrfishtė Elif Lam Mim Sad. Kėto shkronja nė suret e pėrdorura si iniciale shfaqen 38114 herė dhe 38114 = 19 x 2006.
- Inicialia e katerfishtė Elif Lam Mim Ra. Me te fillon sureja 13 dhe aty shkronjat pėrbėrėse shfaqen 1501 herė dhe 1501 = 19 x 79.
- Inicialia e pesėfishtė Kaf Ha Ja Ajn Sad. Me te fillon sureja 19 dhe aty shkronjat pėrbėrėse shfaqen 798 dhe 798 = 19 x 42.
Me anėn e kompjuterit ėshtė treguar se shumėfish tė numrit 19 janė edhe tregues tė tjerė brenda ketyre inicialeve tė marra mė sipėr. Mė pas ėshtė llogaritur se:
shkronja Elif pėrdoret 17499 herė dhe 17499 = 19 x 921;
shkronja Lam pėrdoret 11780 herė dhe 11780 = 19 x 620;
shkronja Mim pėrdoret 8683 herė dhe 8683 = 19 x 457; etj.
Gjithashtu, me anėn e kompjuterit ėshtė konstatuar se numrat ( p.sh. kemi krijuar 7 qiej,etj) pėrmenden 285 herė dhe 285 = 19 x 15. Bile, nė qoftė se i mbledhim tė 285 numrat sipas vlerės sė tyre numerike merret shuma 174591 = 19 x 9189. Ka raste qė i njėjti numėr pėrsėritet disa herė. Nėqoftė se kėta i marrim vetėm nga njė herė, merret shuma 162146 dhe 162146 = 19 x 8534.
Dhe me kėto tė dhėna tė marra me kompjuter, mund tė vazhdohet akoma mė gjatė.
Kush vallė mund tė krijojė njė mrekulli tė tillė ?
Me anėn e kompjuterit u muarr edhe pėrgjigja e pyetjes : Cfarė mundėsishė ka tė shkruhet njė libėr i tillė, qė pėrmban sistemin matematikor me bazė 19, me lidhjet dhe kombinimet konkrete dhe qė kjo tė jetė rastėsisht. Pėrgjigja qe:
Mundėsia qė kjo tė ndodhė rastėsisht ėshtė 1 me 626 septilion dhe 1 septilion = 10000... 0 ka 42 zero. Bile, kjo mundėsi qė konsiderohet nga ēdo shkencė e pamundur, vjen gjithėnjė duke u zvogėluar sepse gjithnjė e mė shumė zbulohen argumente tė reja me po kėtė bazė. E kush pėrveē Allahut, mund tė jetė autor i kėtyre mrekullive ?
“Thuaj: “Edhe sikur tė bashkoheshin njerėzit me xhinėt pėr tė sjellė njė Kur’an tė tillė, ata nuk do tė mund tė bėnin njė si ky, sado qė do ta ndihmonin njėri tjetrin” ( 17 : 88).
Pastaj, a mendojmė se po tė kishte humbur gjatė 14 shekujve njė sure do tė kishim 113 tė tilla, shifėr kjo qė nuk plotėpjestohet me 19. Jo njė sure, po edhe sikur njė inicial tė hiqej, tė shtohej apo tė ndryshohej, do tė prishej pjestueshmėria me 19. Pra, do tė shkatėrrohej sistemi matematikor i pėrdorur. Por, edhe kjo ka pėrgjigjen e vet:
“Ne me Madhėrinė tonė e shpallėm Kur’anin dhe Ne gjithsesi jemi mbrojtės tė Tij” (15: 9).
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-07, 14:31   #15
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Zgjerimi I Universit

ZGJERIMI I UNIVERSIT

Nė Kuran, i cili u shpall katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, nė kohėn kur shkenca e astronomisė ishte akoma primitive, zgjerimi I universit pėrshkruhet nė kėtė mėnyrė:
“Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė. “
(Edh-Dharijat 47)

Fjala “qiell” e pėrmendur nė kėtė ajet ėshtė pėrdorur nė vende tė ndryshme nė Kuran me kuptimin e hapėsirės dhe universit. Edhe kėtu, kjo fjalė ėshtė pėrdorur me kėtė kuptim. Me fjalė tė tjera, nė Kuran ėshtė shpallur se universi “zgjerohet”. Pikėrisht, ky ėshtė pėrfundimi I arritur sot prej shkencės.

Deri para fillimit tė shekullit XX, i vetmi mendim i pėrhapur nė tė gjithė botėn e shkencės ishte se “universi ruan njė gjendje konstante dhe ka ekzistuar pėrherė pa fillim”. Por kėrkimet, vėzhgimet dhe rrezultatet e marra prej aparaturave moderne vėrtetuan se universi nė tė vėrtetė ka njė fillim; argument pėr kėtė ėshtė fakti se ai zgjerohet vazhdimisht.

Nė fillimet e shekullit XX, fizikanti rus Alexander Friedmann dhe kozmologu belg Georges Lemaitre llogaritėn teorikisht se universi ėshtė nė lėvizje tė vazhdueshme dhe zgjerohet.

Ky fakt u vėrtetua gjithashtu prej tė dhėnave tė vėzhguara mė 1929. Astronauti amerikan Edwin Hubble, ndėrsa po vėzhgonte qiellin me njė teleskop, zbuloi se yjet dhe galaktikat largoheshin vazhdimisht nga njėra-tjetra. Njė Edwin Hubble me teleskopin e tij gjigand univers, ku ēdo gjė lėviz vazhdimisht duke u larguar prej ēdo gjėje tjetėr, nėnkupton njė univers vazhdimisht nė zgjerim.

Vėzhgimet e kryera nė vitet nė vazhdim vėrtetuan se universi ėshtė nė zgjerim e sipėr. Pėrsėri del nė pah saktėsia e habitshme e ajetit kuranor, i cili pėrdor njė folje tė kohės sė tashme pėr tė pėrshkruar vazhdimėsinė e kėtij zgjerimi. Ky argument ėshtė sqaruar nė Kuran nė njė kohė kur askush nuk kishte as idenė mė tė vogėl rreth kėtyre fakteve.


valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:41.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.