Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 15-06-05, 06:23   #1
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Shqiptaret ne Peloponez (Morea)

Ne shekullin e 13 e me tej, shqiptaret kane emigruar ne vale drejt Greqise, sidomos gjate pushtimit te Stefan Dushanit ne dekaden 1340-1350. Ata u perdoren si mercenare(stradiote) nga despotet greke, dhe populluan zonat e rrafshuara nga sulmet turke. Keshtu shqiptaret filluan te luajne nje rol te rendesishem ne ngjarjet ne Greqi.

Ne 1423 shqiptaret u hodhen ne kunder despoteve te tyre dhe ata e shtypen me ndihmen e turqve, te cilet lane nje kapulice me 800 kafka shqiptaresh ne Tripoli.

Ne 1453 shqiptaret u ngriten kunder Paleologeve me ne krye Petro Kladhen dhe bashkepunuan me Kantakuzenin. Edhe kjo kryengritje u shtyp nga greket me ndihmen e turqve.

Ne 1480 Theodor Bua dhe Krokondil Kladha ngrihen bashke kunder turqve.

http://www2.let.uu.nl/Solis/anpt/ejos/pdf2/W06.PDF


King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 15-06-05, 11:07   #2
Krokodilli
 
Anėtarėsuar: 04-10-04
Vendndodhja: Australia-Prishtine
Postime: 3,019
Krokodilli e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Krokodilli
Gabim Re: Shqiptaret ne Peloponez (Morea)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King_Gentius

Ne 1480 Theodor Bua dhe Krokodil Kladha ngrihen bashke kunder turqve.
Opa emri jem qenka ne Histori qy Krokodil Kladha
__________________
Get Rich Or Die Trying
Krokodilli Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-06-05, 14:03   #3
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

:D
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-06-05, 19:35   #4
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

eh/historia, duke servirur vetem fitoret e veta: po ato 800 kafka shqipetaresh, athua nuk paskan marrė me vete asnje kafke grekerish?

eh/historia qe ta servojne tjeret! Ashtu, mbeti urrejtja e brezave, duke mesuar ate histori edhe frika e shqiptareve, se kurre nuk paskan fitua edhe duhet te heshtin gjithmone a?

eh/historia!

Pyetje: pse ngurrojme te pergjigjemi ne temat e forta, qe kerkojne pergjegje te forte edhe ketu ne forum, ne Dritaret e nxehta?
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-06-05, 03:27   #5
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Odise, po flet birra sot heh? :lol:
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-06-05, 20:15   #6
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Etimologjia e Manit – Morese (Peloponezit te Sotėm)
Emėrtimi i Manit ka prejardhje shqiptare. Vjen nga fjala shqipe “man” (apo mėn), pra pema e manit. Disa variante tė tjerė thonė:

1-Sipas njėrit version emėrimi i Manit erdhi nga fjala latine “manus”qė do tė thotė “dorė”.

2-Sipas njė tjetri erdhi nga italishtja “ammanaire”, qė do tė thotė “merrem me velat, rrjetat e anijes”.

Varianti i prejardhje shqiptare ka si mbėshtetje:

a)faktin se me tė vėrtete Mani dhe Moreja, ishin nė vitet e Bizantit, vendprodhimi i mėndafshit dhe kultivohej pema e manit.

b)Prania e arbėresheve (arvanitasve) ne Man gjatė emėrtimit tė tij.

c)Ekzistenca e njė emri tė tillė edhe nė vende tė tjera tė cilat nuk kanė lidhje me dorėn apo rrjetat e versione tė tjera etimologjike (emri Man ekzistonte edhe ne vende tė tjera te Greqise- sipas Kanelidhis, psh. nė Grevenė).

d)Emėrtimi i mėpasėm i Peloponezit nė More (vjen nga fjala greke “muria” qė do tė thotė “man”), tregon se emri i ri i Peloponezit nuk ėshtė veēse pėrkthim nga shqipja nė greqisht i fjalės “man-mėn”.



ARVANITI
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-09-07, 05:22   #7
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Qėndresa antiosmane e shqiptarėve tė Moresė nė shek. XV

Si rezultat i emigrimeve masive, qė vazhduan gjatė gjithė gjysmės sė parė tė shek. XV, Morea (Peleponezi) kishte nė kėtė kohė njė popullsi shqiptare mjaft tė dendur. Ngulimet shqiptare qenė tė shpėrndara nė tė gjitha hapėsirat e Moresė, nė Akne, Korint, Argi, Arkadi, Meseni, Bardhuni, Majnė e nė Lakoni. Dokumentet veneciane dhe regjistrat osmanė tė kėsaj kohe japin tė dhėna mjaft interesante pėr shpėrndarjen e ngulimeve shqiptare nė More, pėr organizimin e bashkėsive shqiptare, veprimtarinė prodhuese tė tyre, pėr marrėdhėniet e tyre me autoritetet vendase etj. Sipas tyre nė mjaft zona shqiptarėt pėrbėnin popullsinė dėrrmuese. Kėshtu, sipas njė regjistri osman tė gjysmės sė dytė tė shek. XV, del se 155 qendėrbanime ndėr 198 qė kishin nahijet e Kallandricės, Sandamerit, Grebenesė e tė Hllamucit, nė Morenė veriore e tė mesme, ishin tė banuara nga shqiptarė. Raporte tė ngjashme demografike ndeshen edhe nė zona tė tjera, nė Korint, Arkadi, Majnė, Meseni, Lakoni etj. Mbi bazėn e njė pranie tė tillė masive tė banorėve shqiptarė, zona tė tėra nė More cilėsohen shpesh nga burimet e kohės si vende tė arbėrve.
Qendėrbanimet e shqiptarėve tė Moresė kishin nė shumicėn e tyre emra karakteristikė shqiptarė qė pasqyronin ose emrin e origjinės sė banorėve ose emrin e familjes kryesore tė bashkėsisė. Ndėr emrat mė tipikė tė kėtyre qendėrbanimeve pėrmenden tė tilla si: Lėndina, Mali, Lumi, Ripėsi, Balta, Buzė-Mazi, Golemi, Kryekuqi, Zoga, Lalushi, Mansi, Voriboba, Floka, Kėmbėthekra, Matringa, Muzaka, Belushi etj.
Qendėrbanimet shqiptare tė Moresė ishin tė karakterit bujqėsor dhe blegtoral. Ato pėrbėheshin nga territori i banuar dhe nga sipėrfaqja e arave, ullishteve, kullotave, pyjeve etj. Pėr shfrytėzimin e tyre, ashtu si banorėt e tjerė, shqiptarėt duhej t`u paguanin detyrimet pėrkatėse zotėrve ligjorė tė tokės, qė ishin sipas rastit Perandoria Bizantine, despotėt e Moresė, princėt latinė tė Akesė apo tė Athinės, Republika e Venedikut ose, nė fund, edhe sulltani osman. Gjithsesi detyrimi kryesor qė shqiptarėt duhej t'u ofronin sundimtarėve tė vendit, ishte shėrbimi ushtarak, qė kryhej nga burrat e aftė pėr luftė, kryesisht nė mbrojtjen e kėshtjellave nė rast rreziku. Nga shek. XV fillojnė tė bėhen gjithnjė mė tė shpeshta nė More repartet e luftėtarėve profesionistė shqiptarė (stratiotėt). Kėto ishin njėsi tė kalorėsisė sė lehtė qė ndonjėherė pėrfshinin disa mijėra luftėtarė. Nėn komandėn e njė kreu stratiotėt shqiptarė siguruan pėr njė kohė tė gjatė mbrojtjen e kėshtjellave nga sulmet osmane. Repartet e stratiotėve ngriheshin mbi bazėn e pėrkatėsisė sė njėjtė etnike, por nė to luanin rol edhe lidhjet familjare. Pjesėtarėt e tyre ishin shpeshherė anėtarė tė njė ose mė shumė grupeve familjare. Njė gjė e tillė i bėnte repartet e stratiotėve njėsi vėrtet tė qėndrueshme dhe koherente. Moment i rėndėsishėm i kėtij kohezioni qe figura e komandantit tė stratiotėve (capo stratioti). Ky gėzonte njė autoritet tė padiskutueshėm, qė rridhte si nga prejardhja ashtu dhe nga virtytet dhe lavdia e tij luftarake.
Stratiotėt shqiptarė u bėnė kėshtu protagonistėt e qėndresės kundėr invazionit osman nė More.
Nė fillim tė shek. XV Peloponezi vazhdonte tė ishte i copėtuar politikisht midis sundimtarėve tė ndryshėm. Pjesa veriore e tij ndahej ndėrmjet princit gjenovez Asani II Aēajuoli, kurse pjesa jugore qeverisej nga despotėt bizantinė tė familjes perandorake tė Paleologėve. Nga ana e vet, Republika e Venedikut kontrollonte njė numėr kėshtjellash strategjike tė shpėrndara gjatė bregdetit, siē ishin ato tė Koronės, Modonit, Nauplionit etj. Burimet e kohės njoftojnė se nė zona tė gjera tė Peloponezit, si nė Arkadi, Bardhuni, Mainė etj., kishte bashkėsi tė tėra shqiptare qė qėndronin mė vete e qeveriseshin nga krerėt e tyre. Njė numėr akoma mė i madh fshatrash shqiptare ishin nėn juridiksionin e sundimtarėve tė huaj tė Peloponezit. Shqiptarėt pėrbėnin gjithsesi forcėn kryesore ushtarake tė kėtyre sundimtarėve. Kjo ėshtė arsyeja qė shqiptarėt e Peloponezit, pavarėsisht nga statusi i tyre, u bėnė kėtu faktori kryesor i qėndresės antiosmane.
Ballafaqimi i parė i shqiptarėve tė Peloponezit me osmanėt u bė nė vitin 1432. Komandanti turk i Thesalisė, Turhan Pasha, kreu atė vit njė inkursion qė preku deri viset qendrore tė Peloponezit. Ndėrkohė qė despotėt bizantinė dhe sundimtarėt e tjerė tė Peloponezit nxituan tė binin nė ujdi me Turhan Pashėn, shqiptarėt i bėnė kėtij njė qėndresė tė ashpėr. Qendra e saj u bė Davi, lokaliteti i Arkadisė sė banuar nga popullsi e dendur shqiptare. Pas betejash tė pėrgjakshme, forcat osmane mundėn tė fitojnė epėrsi e t'i thyejnė shqiptarėt nė njė sulm vendimtar. Shumė prej kėtyre mbetėn tė vrarė. Turhan Pasha urdhėroi tė thereshin deri tek i fundit kryengritėsit shqiptarė, qė u zunė rob e qė ishin rreth 800 veta, dhe me kokat e prera tė tyre u ngritėn pirgje.
Nė vitin 1444 shėnohet njė tjetėr moment i rėndėsishėm i qėndresės antiosmane tė shqiptarėve tė Moresė. Kėsaj radhe kundėr osmanėve u ngrit edhe despoti Konstantin Paleologu, i cili shpresonte tė shfrytėzonte rastin pėr tė shtrirė sundimin e tij nė krejt Peloponezin, madje edhe pėrtej tij. Nė fakt tentativa e tij gjeti pėrkrahje jo vetėm te shqiptarėt e Peloponezit, por edhe tek ata tė Beocisė, Atikės e Thesalisė. Autoriteti i sulltanit nė kėto vende u godit rėndė dhe nė fund tė vjeshtės vetė sulltan Murati II u nis me njė ushtri tė madhe kundėr kryengritėsve. Pasi shkatėrruan murin mbrojtės tė istmit tė Korintit (Eksamilin) qė ndante Peloponezin nga kontinenti, ushtritė osmane u derdhėn duke e shtruar vendin nė zjarr e hekur. Despoti Konstandin i trembur nga reagimi i egėr i Sulltanit nxitoi tė kėrkojė ujdi me tė, duke pranuar tė bėhej vasal i tij si dhe duke dhėnė njė tribut tepėr tė rėndė. Sidoqoftė edhe pas kėsaj fushate, osmanėt ende nuk vendosėn tė instalonin garnizone ushtarake nė Peloponez, nė Atikė e nė Beoci, siē kishin bėrė nė Thesali e Maqedoni.
Ballafaqimi me osmanėt nxori nė pah edhe kontradiktat midis shqiptarėve dhe sundimtarėve greko-bizantinė tė Peloponezit. Ndėrsa tė parėt i tėrhiqte nė qėndresėn antiosmane dėshira pėr tė ruajtur lirinė dhe pronat e veta, tė dytėt bashkoheshin me tė pėr tė ruajtur e zgjeruar privilegjet e zotėrimet e tyre. Qėllimet egoiste i shtrėngonin kėta tė kėrkonin me rastin mė tė parė kompromis me pushtuesin.
Kundėrshtia e motiveve dhe e interesave ēoi pashmangėrisht nė konflikt tė hapur midis despotėve greko-bizantinė dhe shtetasve tė tyre shqiptarė. Nė vitin 1453 shqiptarėt e Peloponezit tė udhėhequr nga Pjetėr Bua dhe Teodor Buhali, ngritėn krye kundėr despotėve Dhimitėr e Thoma Paleologu. Me kryengritėsit shqiptarė u bashkua dhe princi i Akesė, Centurion Zakaria. Shqiptarėt i ofruan shėrbim Venedikut nėpėrmjet qeveritarit venecian tė Koron-Madonės. Senati e urdhėroi kėtė qė "t'i mbante arbėrit me shpresė, duke i nxitur e dhėnė kurajo pėr tė luftuar trimėrisht". Por vetė nuk u angazhua, pėrkundrazi. Nė korrik 1454 Venediku dėrgoi njė legat nė More, i cili kishte pėr detyrė qė tė paqėtonte shqiptarėt me despotėt. Megjithatė, shqiptarėt nuk dėgjuan tė merreshin vesh me despotėt Paleologė. Ata vendosėn tė njihnin si sundimtar tė vendit Manuel Kantakuzenin, rival i tė parėve. Burimet duan tė thonė se Manueli dhe gruaja e tij pėr tė vendosur kėtė aleancė u detyruan tė merrnin emrat shqiptarė Gjin e Kuqe. Pavarėsisht se Buhali u zu rob gjatė njė beteje, kryengritėsit shqiptarė e rrezikuan rėndė pushtetin e despotėve Paleologė. Tė dėbuar nga njė pjesė e mirė e zotėrimeve tė tyre, kėta iu drejtuan pėr ndihmė Turhan Pashės, i cili dėrgoi menjėherė trupat e tij nė Peloponez. Forcat e bashkuara osmano-greke u drejtuan mė sė pari nė kėshtjellėn e Bardhunies, ku shqiptarėt ishin strehuar bashkė me familjet e tyre. Pas disa ditė luftimesh, kėta u pėrpoqėn tė ēajnė rrethimin, por pa sukses. Sipas historianit Halkokondili, turqit zunė rob rreth 10 mijė veta, mė tė shumtėt ishin gra e fėmijė. Nė Leondari, nė luftė me forcat osmane, ra komandanti shqiptar Petro Buziqi. Paskėtaj forcat greko-osmane morėn edhe fortesat e Itonit e tė Aetosit, duke shtypur edhe kėsaj here shqiptarėt kryengritės. Njė pjesė e mirė e kėtyre u detyruan tė pranojnė pėrsėri sundimtarėt e vjetėr.
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-09-07, 04:41   #8
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Pas kėsaj fushate u pa qartė se pengesa kryesore qė u kundėrvihej osmanėve nė Peloponez ishin popullsitė e atjeshme shqiptare. Despotėt bizantinė, nė grindje me njėri-tjetrin e me sundimtarėt e tjerė, ranė pėrfundimisht nė gjendjen e vasalit tė sulltanit. Ky i la ata akoma pėr ca kohė nė krye tė zotėrimeve tė tyre me kusht qė tė paguanin njė haraē tė rėndė dhe tė mbanin nėn fre shqiptarėt e pabindur. Dhimitėr e Thoma Paleologu nuk ishin nė gjendje tė plotėsonin as njėrin e as tjetrin nga kėto kushte. Nė prill tė vitit 1458 vetė sulltan Mehmeti II u vu nė krye tė njė ushtrie qė nė 15 maj kaloi fortifikimet e Heksamilit, tė cilat mbronin kalimin e istmit tė Korintit e u derdhėn nė Peloponez. Despotėt Paleologė nisėn me ngut njė ambasadė pėr te sulltani, pėr t'i dorėzuar njė pjesė tė haraēit e pėr t'i dhėnė provė tė besnikėrisė sė tyre. Por kėsaj radhe Mehmeti II kishte vendosur ta nėnshtronte pėrfundimisht Peloponezin e t'i jepte fund sundimit tė despotėve bizantinė. Prej Korintit, ushtria osmane depėrtoi drejt jugut dhe u ndal nga shqiptarė vendas tė prirė nga kreu i tyre, Dhoksi. Pas njė qėndrese tė ashpėr, mbrojtėsit shqiptarė pranuan ta dorėzojnė kėshtjellėn kundrejt premtimit se ata dhe familjet e tyre nuk do tė pėsonin gjė. Megjithatė sulltani vuri njė garnizon osman nė kėshtjellė dhe mori me vete 300 fėmijė si pengje.
Prej Tarsit ekspedita osmane iu drejtua kėshtjellės sė Fliundit, ku ishin grumbulluar shqiptarėt dhe grekėt e rrethinave. Pėrballė qėndresės sė pamposhtur tė tė rrethuarve, osmanėt tentuan t'i bindin ata tė dorėzohen duke u prerė burimet e ujit. Historiani Halkokondili tregon se gjendja e tė rrethuarve u bė aq e rėndė, saqė ata u detyruan tė therin kafshėt nė mėnyrė qė me gjakun e tyre tė shuanin etjen dhe tė gatuanin bukėn. Ndėrkohė trupat jeniēere zbuluan njė shteg tė mureve tė paruajtur, u derdhėn nėpėr tė dhe dogjėn e plaēkitėn qytetin. Pothuaj krejt popullsia vendase u masakrua.
Paskėtaj osmanėt iu drejtuan kėshtjellave Akriv dhe Rupel; dy ditė me radhė mbrojtėsit e Rupelit, qė ishin gjithashtu shqiptarė, u mbrojtėn me vendosmėri. Por mė nė fund, pėrballė epėrsisė absolute tė forcave osmane ata vendosėn tė dorėzohen. Gjithė popullsia e Rupelit, me gra e fėmijė, u shpėrngulėn me forcė nė Stamboll. Vetėm 20 shqiptarė qė kishin luftuar mė parė nė Tars kundėr sulltanit e qė me tė njėjtin qėllim kishin ardhur edhe nė Rupel, iu nėnshtruan hakmarrjes sė Mehmetit II. Ky urdhėroi qė t'u thyheshin gjymtyrėt me gjyle hekuri.
Prej kėndej trupat osmane vazhduan marshimin e tyre drejt jugut dhe rrethuan fortesėn malore tė Pazenikit. Fillimisht ata u pėrpoqėn ta marrin me forcė kėtė fortesė, por mbrojtėsit shqiptarė tė saj i thyen sulmet e njėpasnjėshme tė osmanėve. Paskėtaj sulltani mendoi t'i bindė shqiptarėt ta dorėzojnė me dėshirė fortesėn e pėr kėtė qėllim pėrdori si ndėrmjetės Manuel Kantakuzenin, qė gjatė kryengritjes sė vitit 1454 ishte njohur nga shqiptarėt si despot, nė vend tė Thomait e Dhimitrit. Por shqiptarėt deklaruan se nuk kishin ndėrmend t'i venin pas ish-prijėsit tė tyre nė rrugėn e bashkėpunimit me sulltanin. Pėrfundimisht, Mehmeti II u shtrėngua tė hiqte rrethimin e Pazenikit e tė merrte rrugėn e kthimit drejt veriut. Pėrpara se tė kapėrcente istmin, Mehmeti II vendosi tė pushtonte me ēdo kusht fortesėn e Korintit, tė cilėn trupat e tij e mbanin tė rrethuar qė nga fillimi i fushatės. Mbrojtėsit e kėshtjellės, ndėr tė cilėt shumė shqiptarė, u rezistuan trimėrisht bombardimeve e sulmeve tė pafund tė osmanėve. Kur sulltani u bė gati tė ngrinte rrethimin e tė kthehej nė Stamboll, disa fisnikė tė qytetit me peshkopin grek nė krye i ēuan atij fjalė se mbrojtėsit ishin nė pikėn e fundit tė qėndresės, duke qenė se tashmė u ishin mbaruar tė gjitha rezevat ushqimore. Ky lajm e bėri sulltanin tė kthejė mendje e tė sulmojė mė me egėrsi kėshtjellėn e rrethuar. Mė 6 gusht 1458 komandanti i kėshtjellės Mateo Asanes ua dorėzoi atė osmanėve, pasi u kėshillua me zotėrit e tij, despotėt Thoma e Dhimitėr Paleologu. Bashkė me Korintin kėta u detyruan t'i lėshojnė sulltanit pjesėn mė tė madhe tė zotėrimeve tė tyre, Patrasin, Voshticėn, Kalavriten etj., si dhe t'i japin atij njė tribut vjetor prej 3 mijė dukatėsh. Ndėrkohė Mehmetit II i ishte dorėzuar edhe qyteti i Athinės. Gjatė kthimit pėr nė Stamboll, sulltani bėri njė vizitė nė qytetin e famshėm, i pritur me nderim nga kleri qė i dorėzoi nė mėnyrė solemne ēelėsat e qytetit.
Ngjarjet e vitit 1458 e prishėn pėrfundimisht aleancėn e shqiptarėve me despotėt e paqėndrueshėm tė Peloponezit, tė cilėt kėtej e tutje sundonin si vasalė tė thjeshtė tė sulltanit nė zotėrimet e pakta qė ky u la nė Peloponez. Madje shumė shpejt dy vėllezėrit Paleologė hynė nė luftė me njėri-tjetrin pėr shkak tė kėtyre zotėrimeve. Nė kėtė luftė civile Dhimitri kėrkoi bashkėpunim me krerėt shqiptarė me ndihmėn e tė cilėve mori kėshtjellat e Karitanicės, Bardhunies, Kastricės, Kallamatės, Zarnatės, si dhe gjithė krahinėn e Mainės, nė ekstremin jugor tė gadishullit. Mehmeti II dėrgoi qeveritarėt e Thesalisė dhe tė Peloponezit pėr tė shuar kryengritjen, por kėta s'mundėn pėrveēse arritėn disa fitore tė pjesshme e tė paqėndrueshme. Edhe paskėtaj krerėt shqiptarė tė kėshtjellave vazhduan tė mos t'i bindeshin as sulltanit e as despotėve bizantinė. Ndaj nė prill 1460 Mehmeti II iu drejtua pėrsėri Peloponezit me njė ushtri tė madhe. I shoqėruar nga trupat e komandantit osman tė vendit, shqiptarit Hamza Zenebishi, nė maj tė atij viti ai pushtoi kryeqytetin e saj, Mistran. Despoti Dhimitėr Paleologu u dorėzua te sulltani. Prej kėndej sulltani pushtoi me sulm kėshtjellat e Bardhunies e tė Kastricės, ku humbi shumė jeniēerė. Mbrojtėsit e Kastricės, 300 shqiptarė, u zunė e u therėn deri tek i fundit, ndėrsa komandanti i tyre, Primo Koka, u sharrua dy copėsh.
Pėrballė barbarisė sė ekspeditės osmane, banorėt e Leondarit dhe tė viseve tė tjera tė Lakonisė u grumbulluan nė fortesėn e papushtueshme tė Gardhiqit. Gardhiqi ishte feud i familjes shqiptare Bakali. Nėn udhėheqjen e Manuel Bakalit, shqiptarėt i hodhėn poshtė ofertat e Mehmetit II pėr tė dorėzuar pa luftė kėshtjellėn. Por mungesa e ushqimeve dhe e ujit nė kushtet e njė popullsie tė mbingarkuar e tė njė vape rraskapitėse i detyroi mbrojtėsit e kėshtjellės t'u dorėzohen osmanėve. Sulltani i pėrsėriti edhe kėtu nė Gardhiq skenat e tmerrit tė Kastricės. 6 mijė veta tė lidhur kėmbė e duar u therėn nė sheshin e kėshtjellės. Kėsaj radhe nuk u kursyen as gratė e fėmijėt. Vetė kėshtjella u rrafshua me tokėn. Historiani bizantin Kritobuli pohon se me kėtė ndėshkim makabėr, Mehmeti II synonte t'i trembte shqiptarėt e Peloponezit nė mėnyrė qė tė mos ngriheshin mė kundėr tij. Manuel Bakali, Krokodejl Klada e disa krerė tė tjerė tė qėndresės mundėn t'i shpėtojnė masakrės e tė strehohen gjetkė. Ndėrkaq nė dorė tė osmanėve ranė edhe kėshtjella tė tjera, si Kiparisia, Karytaina, Andrusa e Itome. Ekspedita osmane pėrshkoi gjithė pjesėn jugore tė Peloponezit, duke kursyer vetėm zotėrimet e Venedikut, me tė cilin sulltani kishte nėnshkruar atė kohė paqe. Pėrfaqėsuesi i fundit i pushtetit tė vjetėr nė More, despoti Thoma Paleologu e braktisi vendin dhe u strehua nė Korfuz.
Paskėtaj ekspedita osmane iu drejtua viseve veriperėndimore tė Moresė, ku mori fortesėn Klumacion dhe rrethoi kėshtjellėn e Kalavrites. Komandant i kėsaj ishte shqiptari Doksja, i cili sipas kronistit Sfrance "nuk pyeste as pėr despotin, as pėr sulltanin e as pėr vetė Zotin". Por nė fund edhe kjo kėshtjellė u mor dhe mbrojtėsit e saj shqiptarė me Doksjen nė krye u masakruan mizorisht. Pas pėrleshjesh tė pėrgjakshme Mehmeti II pushtoi dhe kėshtjellat Grevenon, Kastrimenon, Salmenikion e sė fundi dhe Korintin, ku ndėrkohė kishin gjetur strehim shumė shqiptarė tė ikur nga zonat e tjera tė Peloponezit. Kėta u mashtruan nga premtimi i sulltanit se do t'u falte jetėn e pasurinė dhe ia dorėzuan atij kėshtjellėn. Po ashtu si dhe mė parė, Mehmeti II e shkeli fjalėn e dhėnė dhe urdhėroi tė ekzekutohen tė gjithė luftėtarėt shqiptarė.
Nė pėrfundim tė kėsaj fushate Mehmeti II e ktheu Peloponezin nė njė tokė tė pushtuar. Turqit proceduan nė regjistrimin e tokave dhe nė vendosjen e sistemit tė timarit. I kėsaj kohe ėshtė njė regjistėr osman i Peloponezit, qė pasqyron regjistrimin e njė sėrė zonave tė Peloponezit verior e qendror, si Kallandrica, Sandemiri, Grebenea, Hlumca e Vomiro. Nė regjistėr figurojnė listat e 198 qendėrbanimeve, nga tė cilat 155 janė pėrcaktuar shprehimisht si shqiptare. Regjistri nė fjalė ėshtė i pari i natyrės sė tij qė dėshmon intensitetin e ngulimeve shqiptare nė Peloponez.
Pėr tė shuar ēdo tentativė kryengritjeje, ata bėnė rrafsh me tokėn njė numėr fortesash dhe detyruan tė vendoseshin nė fushė mjaft bashkėsi shqiptare qė jetonin nė vise malore. Megjithatė, nė Peloponez vazhduan tė qėndrojnė edhe paskėtaj tė ndezura vatrat e qėndresės antiosmane, sidomos nė krahinat e mbrojtura malore, si qe ajo e Manit.
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-09-07, 08:42   #9
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Shqiptaret ne Peloponez (Morea)

Sidoqoftė, nė pikėpamje tė sovranitetit shtetėror, pas shkatėrrimit tė Despotatit bizantin pothuajse gjithė Moreja hyri nėn sundimin osman. Mbeteshin vetėm njė numėr kėshtjellash, tė cilat vazhdonin tė ishin zotėrim venecian. Midis Venedikut e sulltanit ishte akoma nė fuqi paqja e vitit 1454. Por ndryshimi i situatės luftarake nė More ashtu si dhe gjetkė i vuri zotėrimet e Venedikut nėn kėrcėnimin e drejtpėrdrejtė tė invazionit osman. Ndaj Republika e Lagunave filloi tė merrte masa serioze pėr mbrojtjen e zotėrimeve tė saj moreate. Njė numėr i madh stratiotėsh shqiptarė u pajtuan nė shėrbim tė Venedikut, duke iu shtuar atyre qė ishin rekrutuar nga komandantėt venecianė qysh mė parė. Atyre iu besua mbrojtja e kėshtjellave tė Koronit, Modonit, Argosit, Nauplionit etj. Tė tillė qenė Krokodejl Klada dhe Pjetėr Bua, tė cilėt ishin dalluar nė betejat e mėparshme kundėr osmanėve. Pėrveē tyre nė shėrbim tė Venedikut hynė formacionet e stratiotėve shqiptarė tė komanduara nga krerėt e familjeve Bakali, Menalja, Rali, Buziqi, Manasi. Familjeve tė stratiotėve shqiptarė Venediku u dha toka e kullota nė afėrsi tė kėshtjellave, ku ata mund tė strehoheshin nė rast rreziku. Atyre iu krijuan edhe lehtėsira fiskale.
Akti i parė i konfrontimit midis osmanėve dhe venecianėve nė More filloi me sulmin kundėr zotėrimit venecian tė Argosit nė prill 1463. Osmanėt e morėn thuajse pa luftė kėshtjellėn falė tradhtisė sė njė prifti grek. Pas luhatjeve tė gjata, mė 28 korrik 1463 Venediku i shpalli luftė Portės. Trupat veneciane ripushtuan Argosin e rrethuan Korintin, por shumė shpejt sulltani dėrgoi nė More njė ushtri tė madhe nėn vezirin e madh Mahmud Pashėn. Ky ripushtoi njė numėr kėshtjellash qė kishin kaluar nėn venecianėt. Inkursionet osmane u shtrinė deri nė kėshtjellėn e Koronit e Modonit, por kėto mundėn tė rezistojnė. Mahmud Pasha me anė tė premtimeve arriti tė tėrheqė me vete edhe njė pjesė tė shqiptarėve tė Lakonisė e tė Mainės nė jug tė vendit e t'i bindė tė vendoseshin nė zonėn osmane. Nė Nauplion ndeshėn gjithashtu nė njė qėndresė tė ashpėr tė garnizonit tė kėshtjellės, bėrthamėn e tė cilit e pėrbėnin stratiotėt shqiptarė tė udhėhequr nga Pjetėr Bua. Por edhe kėtej osmanėt u detyruan mė nė fund tė tėrhiqeshin pa mundur ta pushtojnė.
Angazhimi i Venedikut nė luftė me sulltanin bėri qė shqiptarėt e Peloponezit tė afroheshin nė masė e tė luftonin nėn flamurin e tij.
Nė zotėrimet e Venedikut erdhėn shqiptarė nga zonat e tjera tė Moresė qė ishin nėn pushtimin osman. Kėshtu, nė mars 1466, fisniku shqiptar i myslimanizuar Hamza Bua Shpata, nga fisi i njohur i Shpatajve, kaloi nė anėn e Venedikut, duke u rikthyer nė fenė e krishterė e duke dorėzuar kėshtjellėn e Oksivunit dhe territoret pėrreth. Bashkė me tė kaluan nė anė tė Venedikut edhe 50 familje tė tjera shqiptare.
Gatishmėria e shqiptarėve tė Moresė pėr tė luftuar pėr mbrojtjen e lirisė kundėr osmanėve, dėshmohet mė sė miri nga njė raport i proveditorit venecian pėr Morenė, Xhakomo Barbarigo, i shkruar nė muajin korrik 1465: "... Sė fundi u takova me tė nderuarin Mihal Rali Trimin (djalin) e me fjalė tė zgjedhura i bėra tė ditur se nėse do tė vinte tė shėrbente me njerėzit e tij te ne, do t'i jepeshin 80 dukatė nė vit si provizion. Por ai m`u pėrgjigj se babai i tij ishte ndėr fisnikėt kryesorė tė Moresė dhe se ai, i biri, nuk binte mė poshtė tė atit nga karakteri. Ndaj, edhe pse ishte nė ngushticė ekonomike, kishte vendosur t'i shėrbente Sinjorisė me shpenzimet e veta pa shpėrblim derisa kjo luftė tė merrte fund".
Stratiotėt shqiptarė tė Moresė u angazhuan nė veprimet luftarake kundėr osmanėve edhe jashtė Moresė. Kėshtu, nė verėn e vitit 1477, nėn komandėn e Dhimitėr Bokalit, 300 stratiotė shqiptarė nga viset e Koronės, u dėrguan nė Shqipėri pėr mbrojtjen e Krujės. Njė tjetėr stratiot i shquar shqiptar nga Morea, Krokodejl Klada, mori pjesė mė 1481 nė kryengritjen e fuqishme antiosmane tė Himarės dhe u shqua si njė ndėr krerėt kryesorė tė saj nė krah tė Gjon Kastriotit.
Paqja e 25 janarit 1479 midis Venedikut e Portės sė Lartė ndikoi nė keqėsimin e gjendjes sė shqiptarėve nė pėrgjithėsi dhe tė marrėdhėnieve tė tyre me Republikėn e Venedikut. Kjo, nga njėra anė, nuk pėrfshiu nė paqe edhe gjithė ata fisnikė shqiptarė qė gjatė konfliktit veneto-osman kishin mbajtur barrėn kryesore tė luftės. Nga ana tjetėr, pa pyetur fare vendasit, ajo u dorėzoi osmanėve njė numėr zotėrimesh si nė Shqipėri, ashtu dhe nė More. Nė kėtė tė fundit, nė bazė tė Traktatit tė Paqes, osmanėt duhet tė merrnin krahinėn malore tė Mainės, qė kishte qenė njė nga vatrat kryesore tė qėndresės shqiptare.
Nė kushtet e reja, Venediku nuk ngurroi t`i braktiste luftėtarėt shqiptarė e tė miqėsohej me osmanėt. Nė verėn e vitit 1480 komandanti osman i Moresė i propozonte Venedikut hapur tė pėrzinte stratiotėt shqiptarė nė shėrbim tė tij: "Nėse ju i dėboni arbėrit nga ky vend, midis nesh nuk do tė ketė mė grindje", i shkruante ai proveditorit venecian. Edhe pse njė gjė tė tillė Venediku s'mund ta bėnte pėr shkakun se qė tė gjitha kėshtjellat e tij nė More mbroheshin nga stratiotė shqiptarė, ai i udhėzoi vazhdimisht proveditorėt e vet nė More qė tė shmangnin ēdo lloj konfrontimi tė stratiotėve shqiptarė me forcat osmane.
Kjo politikė e re e Venedikut ndaj Portės sė Lartė nuk u pranua nga mjaft krerė shqiptarė, qė ishin rekrutuar nė trupat e Sinjorisė pikėrisht pėr tė luftuar kundėr invadorėve osmanė. Pavarėsisht nga paqja e re midis Venedikut e Portės, ata vazhduan tė luftojnė kundėr forcave osmane. Pati ndėr ta qė e braktisėn shėrbimin pėr llogari tė Venedikut. Kėshtu veproi p.sh. kreu stratiot Teodor Bua, qė braktisi kėshtjellėn e Nauplionit e nė krye tė stratiotėve tė tij, sulmoi osmanėt nė afėrsi tė Argosit. Paskėtaj ai i bashkoi forcat e tij me ato tė stratiotėve tė njohur Krokodejl Kladės nė Mainė. Sė bashku, ata formuan njė forcė tė madhe goditėse qė i shqetėsoi si venecianėt, ashtu dhe osmanėt. "Ata po turbullojnė paqen qė kemi me sulltanin", i relatonte atė kohė qendrės qeveritari venecian i Moresė.
Venecianėt u angazhuan pėrpara qeveritarit osman tė Moresė se do tė bėnin ēmos pėr tė kapur "rebelėt". Dy krerėt shqiptarė u dėnuan me vdekje nė mungesė. Qeveritari venecian dėrgoi pėr kėtė qėllim reparte me stratiotė tė tjerė shqiptarė. Por nė fund ai i raportoi Senatit nė Venedik se shqiptarėt rebelė qe e pamundur tė kapeshin, qoftė sepse ata gjenin strehim tė sigurtė ndėr fshatrat shqiptare, qoftė se stratiotėt e tjerė, qė ai dėrgoi nė ndjekje tė rebelėve, refuzuan tė ndesheshin me ta, pasi siē thoshin "qenė tė njė kombi".
Sidoqoftė, shumė stratiotė shqiptarė, ndėr ta dhe Krokodejl Klada, pas paqes veneto-osmane tė vitit 1479 u detyruan ta braktisnin Morenė. Njė pjesė e tė ikurve u vendos nė ishujt Hidra, Specia, Poros, Kulluri (Salamina) etj., ku ende sot flitet gjuha shqipe. Tė tjerė u vendosėn sė bashku me familjet e tyre nė Mbretėrinė e Napolit. Kujtimi i kėtij eksodi drejt Italisė, qė pėrkoi dhe me eksodin masiv nga Shqipėria tė po kėsaj kohe, ruhet akoma sot nė vargjet e kėngės sė hershme tė arbėreshėve tė Italisė: "O e bukura More". Tė tjerė stratiotė tė zotėrimeve tė Venedikut nė More u tėrhoqėn prej kėndej dhe u pėrdorėn prej saj nė frontet e tjera, sidomos nė Italinė e Veriut. Nė betejat e atjeshme, stratiotėt shqiptarė shkėlqyen pėr virtytet e tyre luftarake. Kronisti frėng Filip de Komini, qė shoqėroi mbretin Karl VIII gjatė fushatės nė Itali, mė 1495, pati rast tė njohė nė fushėn e betejės stratiotėt shqiptarė qė luftonin nė anėn e Venedikut. "Ata janė luftėtarė tė guximshėm, qė u hapin punė ushtrive armike", - shkruan ai nė kujtimet e tij.
Mjaft stratiotė shqiptarė hynė nė shėrbim tė komunave tė ndryshme italiane e tė sovranėve tė ndryshėm tė Evropės, duke kontribuar kėshtu nė pėrforcimin e njė imazhi heroik tė luftėtarit shqiptar tė krijuar nė Evropė falė luftėrave tė shqiptarėve nėn udhėheqjen e Skėnderbeut. Figura tė tilla stratiotėsh, si ajo e Merkur Buas apo e Manol Bleshit u kėnduan edhe nė epikėn historike.
Me gjithė eksodin e madh tė shqiptarėve nga Morea e nga viset e tjera greke gjatė fazave tė ndryshme tė pushtimit osman, dokumentet e mėvonshme tė shek. XVI-XVIII dėshmojnė, se popullsia shqiptare nė More mbeti mjaft e dendur. Ende nė fund tė shek. XVIII, njė autor e quan Morenė "Arbėria greke" (Albania Greca).

http://shqiperia.com/kat/m/shfaqart/aid/177.html


__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 15:54.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.