Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 24-06-05, 01:11   #1
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim DIJETARET ISLAMIKE

DIJETARET ISLAMIKE

Ne univerzitetet e njohura arabe te Kordoves,Seviles,dhe Toledos vinin studentet nga vende te ndryshme te Evropes.Ne Toledo,ishte biblioteka me e madhe ne Evrope,ndersa ne vitin 1130 eshte themeluar instituti i perkthimeve.Nen protektoratin e kryepeshkopit Rejmond eshte nisur me perkthime prej gj.arabe ne ate latine.Keto punime kane vazhduar ne shekullin 12,13 dhe 14.
Ne keto qendra te diturise jane shkolluar dijetare te medhenje te asaj kohe:Gerbert de Aurillac,Papa Silvestar ll,Adelard von Bath,Leonard de Pisa(rifilluesi i matematikes ne okcident),Alberti i Madhe,Roger Bacon,Michael Scot,Danile Morlej,Alphonse X,Toma Akvinski,Herman Gjermani,Duns Scot,Wilhelm de Ocam dhe Arnold Villeneuve.Vete Gerhard Kremonski ka perkthyer 71 vepra prej gj.arabe ne ate latine.Ne kete menyre evropianet kane perjetuar rilindjen e cila ka patur ndikim me shekuj mbi ta.
Medicina arabe ka pasur nje rendesi te madhe ne perendim.Ne disa univerzitete evropiane,veprat arabe jane shfrytezuar si baze e mesimit ne medicine deri ne shek.e XVlll.Ndersa deri ne shek-Xl medicina perendimore nuk ka ekzistuar fare.Mbasi eshte fituar njohuria mbi arritjet ne fushen e medicines nga spanja islamike,keto arritjet jane vendosur ne univerzitete evropiane,dhe medicina si shkence eshte etabluar ne perendim.Shkenctaret e pare dhe profesoret e univerziteteve te posaformuara ishin ne te vertet nxenesit e atehershem te shkenctareve arab.
Per te lehtesuar studimet ne medicin,mbreti francez Henri lll,ka themeluar ne kolegjin Royal te Parisit institutin per mesimin e gj.arabe.Salerno,si qendra e diturise medicinale ne Itali ishte i organizuar kryesisht sipas shkollave arabe.

Rhazesi(ar Raziu):

Ishte njeri prej teorikeve me te medhenje te medicines.Ka shkruar mbi 220 punime shkencore prej te cilave disa ishin enciklopedi te verteta.Veprat e tija jane perkthyer ne gj.latine dhe jane studijuar deri ne shek. e XVll.Ai ka shkruar perhere te pare mbi:"fruthin dhe ulceren e lekures".Historiani i medicines May Neuburgeri thote:Ky punim cdokund quhet si nje punim me gjenial ne fushen e medicines."Raziu ishte themeluesi i hemoterapise".Karl Sud-hofi e verteton qe ar-Raziu eshte nje nder me te medhenjte ne Bote(ne fushen e medicines).

Ibn Sina(lat.Avicena)

Ibn Sina ishte mjeku me i shquar ne mesjete, te cilin e quanin"i pari i mjekeve".Ai ishte gjeniu me nje dituri te jashtezakonshme enciklopedike.Vepra e tij kryesore ishte"Al Kanuni"(lat.Canon Medicinae)i cili eshte studijuar ne Evrope ne periudhen 600 vjecare.Duke i falenderuar atij sot kemi pershkrimin e sakte te irisit,,lekures se syrit,mekanizmit te pershtatjes te syve,si dhe te pozites te muskujve ne mbrendine e syrit.Ai ishte aktiv edhe ne gjeologji.Per shkak te pershkrimit te Maleve,Garrison e quan ate:"Baba i gjeologjise".

Ebu Kasimi(lat.abulcasis)

Nga ez zahra afer kordoves ishte kirurgu me i madhe arab,vepra e te cilit ka ndikuar ne themelimin e kesaj shkence ne Evrope.Pa dyshim se mjeket arab ishin me te fuqishem se sa koleget e tyre Evropiane.Ebu Kasimi ishte kirurgu i pare i cili ka pershkruar ndaljen e arteries dhe i cili ka vendosur menyren "catgut shav".
Mjeket e syve kane kontribuar shume ne fushen e oftalmologjise.Ne vepren e tij te njohur"optika"veper e cila ishte pikenisje e studimeve te Rogger Baconit dhe Kepplerit,Ibn el haithami detajisht e pershkruan syrin dhe menyren e formimit te figurave ne tru.,te cilet lindin me shikim.
Nje prej arritjeve me te mira te medicines arabe ishte edhe organizimi i psikiatrise.Historiani Neuburger shkruan:Duhet posacerisht te permendet se te semuret psiqik ne vendet Islame u mjekoheshin me vemendje te madhe, ndersa ne Evrope te semurit psiqik u trajtoheshin sikurse kriminelat.Psikiatria e pare eshte themeluar ne vitin 765 ne Bagdad,qe do te thote,700 vjete me heret se sa institucioni i pare ne Evrope i cili u hape ne vitin 1410 ne Valence(Spanje).
Muslimanet ishin te paret ne Matematike.Sipas Carra de Vaux,zero ishte e njohur tek arabet me se paku 250 vjete para Evropianeve.Matematicienti me i njohur arab ishte Muhammed el kavarizmi.Ai ka patur ndikim te madhe mbi shkenctaret Evropiane.Kur jane perkthyer veprat e tija mbi matematiken dhe algjebren(prej fjales arabe al-gjebr),ne gj.latine,ata kane pasur ndikim te madhe jo vetem ne keto shkenca por ishin edhe si baze per arritjet e pakufijshme ne astronomi.
Fizicienti gjenial Al Biruni ka vertetuar peshen specifike te elementeve.gjilperen ne kompas e kane zbuluar shkenctaret muslimane,ndersa perdorimin e saj praktik e kane persosur detaret muslimane,te cilet kane prezentuar Evropianeve.Astronomet muslimane poashtu kane bere shume hapa te rendesishme ne kete fushe.Do te permendim fjalet e Nallinit,i cili thote mbi Al Battaniun.Al Battaniu ka zbuluar me precizitet te pabesueshem "pjerresine ekliptike","gjatesin e vitit tropik","gjatesine e stineve te vitit","rrotullimin e diellit",henes dhe planeteve.Ai ka deklasuar mesimet e ptolomeut mbi poziten e diellit dhe ka zbuluar periudhen kohore dhe eklipsin e diellit.

Autori:Ali Zeki, nga libri:"Islami dhe Perendimi-takimi i dy boterave",botuesi:Muhammed Assad dhe Hans Zbinden,Shtepia botuese,Walter 1960


__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 28-06-05, 21:33   #2
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Ibn SINA (Avicena)
[981 - 1037]

Nga Dr. A. Zahoor

Ibn Sina, i njohur nė perėndim me emrin Avicena, ishte fizikanti, filozofi, enciklopedisti, matematicienti dhe astronomi mė me famė i kohės sė tij. Kontributi kryesor i tij nė shkencėn e mjekėsisė ishte libri i tij i famshėm "El-Kanun fi el-Tibb", i njohur nė perėndim me titullin "Kanuni". Asnjė shqyrtim nė shkencėn e mjekėsisė nuk mund tė kompletohet pa iu referuar Ibn Sinas. Ebu Ali el-Husein ibn Abdullah ibn Sina lindi mė 981 nė Afshan afėr Buharės (Azia Qėndrore).



Nė moshėn 10 vjeēare ai u bė me pėrvojė nė studimin e Kur'anit dhe shkencave themelore. Studioi logjikėn nga Ebu Abdullah Natili, filozof me famė i asaj kohe, dhe studimi i tij i filozofisė pėrfshinte libra tė ndryshėm tė dijetarėve grek si dhe musliman. Nė rininė e tij ai tregoi zgjuarsi tė mrekullueshme nė mjekėsi dhe u bė i njohur nė rethinė. Nė moshėn 17 vjeēare ai kuroi me sukses Nuh ibn Mensurin, mbretin e Buharės, nga nje sėmundje nga e cila tė gjithė fizikantėt e njohur kishin hequr dorė. Me shėrimin e tij, mbreti Mansur kishte dėshirė ta shpėrblente atė, por fizikanti i ri tė vetmėn dėshirė e kishte qė t'i lejohej perdorimi i biblotekės sė pasur tė mbretit.
Mbas vdekjes sė babait tė tij, Ibn Sina udhėtoi pėr nė Xhurxhan ku aty ai takoi bashkėkohasin e njohur tė tij Ebu Reihan el- Biruni. Mė vonė ai shkoi nė Raj dhe mė pas nė Hamad, ku ai shkruajti librin e tij tė famshėm "El-Kanun fi el-Tibb". Aty, ai kuroi mbretin e Hamadanit, Shems el-Deulah, pėr dhimbjet e barkut. Nga Hamadan ai kaloi nė Isfahan (Irani i sotėm), ku aty pėrfundoi shkrimet e tij tė shumta tė shquara. Megjithatė , ai vazhdoi udhėtimin ku lodhja mentale dhe trazirat politike dėmtuan shėndetin e tij. Pėrfundimisht, ai u kthye nė Hamadan ku edhe vdiq nė vitin 1037.

"El-Kanun fi el-Tibb" (Kanuni i Mjekėsisė) ėshtė njė enciklopedi vigane me mbi njė milion fjalė. Libri shqyrton njohuritė mjekėsore tė vlefshme nga burimet e lashta si dhe muslimane. Pėr shkak tė trajtimit sistematik, formės sė pėrkryer si dhe vlerės thelbėsore, Kanuni ua kalon tė gjthė librave tė kohės dhe qėndron suprem pėr gjashtė shekuj. Ibn Sina jo vetėm qė pėrmblodhi diturinė ekzistuese por ai gjithashtu dha kontribut tė madh origjinal. Libri "El-Kanun fi el-Tibb" flet pėr mjekėsinė e pėrgjithshme, drogat e ndryshme (706 lloje), sėmundjet qė ndikojnė nė tė gjitha pjesėt e trupit nga koka deri tek kėmbėt, nė veēanti patologjinė dhe farmaceopinė. Njihej si libri mė autentik mjekėsor.
Ndėr kontributet e tij origjinale janė arritjet sikur njohja e natyrės infektuese tė tuberkulozit, pėrhapja e sėmundjeve pėrmes ujrave tė zeza, dhe ndėrlidhja nė mes psikologjisė dhe shėndetit. Ishte i pari qė shpjegoi sėmundjen e meningjitit dhe i dha kontribut tė veēantė anatomisė, gjineokologjisė dhe shėndetit tė fėmijėve. Gjithashtu ai ishte i pari qė sugjeroi mjekimin e fistelės sė gjendrave tė lotėve dhe prezentoi sondėn (vegėl pėr mjekim) pėr kanalin.
Kanuni i Ibn Sinas pėrmban shumė zbulime anatomike tė cilat edhe sot pranohen. Ibn Sina ishte shkencėtari i parė i cili shpjegoi minutėn dhe i pari paraqiti grafikun e syrit me pjesėt e tij pėrbėrėse si pėr shembull, tė bardhit e syrit, kornea, koroidi, iridėn, retinėn, nervin optik dhe tė tjera.

Ibn Sina kundėrshtoi hamendjet dhe supozimet nė anatomi dhe u sugjeroi fizikantėve dhe kirurgėve qė diturinė e tyre ta bazojnė nė studimet e trupit tė njeriut. Ai vėrejti qė Aorta pėrmban tre valvola tė cilat hapen kur gjaku vėrshon nė tė nga zemra gjatė tkurrjes dhe mbyllen gjatė ēlirimit tė zemrės qė gjaku tė mos mund tė kthehet mbrapsht nė zemėr. Ai pohonte se lėvizjet muskulare janė tė mundura pėr shkak tė nervave tė lidhura me to, si dhe perceptimi i dhimbjeve nė muskuj gjithashtu ėshtė pėr shkak tė nervave. Pėr mė tepėr, ai vėzhgoi qė shpretka e mėlēisė dhe veshka nuk pėrmbajnė asnjė nerv por nervat janė tė ngulitura nė mbėshtjellėsit e kėtyre organeve.

Kanuni ėshtė pėrkthyer nė latinisht nga Gerardi i Kremnės nė shekullin 12. Libri u bė tekst pėr mėsimin e mjekėsisė nė shkollat evropiane. Nevoja pėr tė vėrtetohet me faktin se nė tridhjetė vitet e fundit tė shekullit pesėmbėdhjetė ėshtė botuar gjashtėmbėdhjetė herė, 15 nė latinisht dhe 1 botim nė gjuhėn hebreje si dhe ėshtė ribotuar mbi njėzet herė nė shekullin gjashtėmbėdhjetė. Nė vitin 1930, Kameron Gruner e pėrktheu pjesėrisht kėtė libėr nė gjuhėn angleze me titullin " Njė trajtim mbi Kanunin e Mjekėsisė sė Aviēenės". Nga shekulli dymbėdhjetė deri nė atė shtatėmbėdhjetė libri ka shėrbyer si udhėrrėfyes kryesor nė shkencat mjekėsore nė perėndim. Dr. William Osler, autori i librit "Evolucioni i Shkencės Moderne" shkruan: " Kanuni ngeli si bibėl mjekėsie pėr kohė tė gjatė mė shumė sesa ēdo punim tjetėr."

Kitab el-Shifa, Libri i Shėrimit i Ibn Sinės ėshtė njė enciklopedi filozofike e cila pėrfshin njė horizont tė gjerė njohurish nga filozofia dhe shkenca. Filozofia e tij pėrfshin atė tė Aristotelit, infuencėn Neoplatonase si dhe mendimet e dijetarėve musliman. Nė pėrkthimin latin libri njihet me emrin "Sanatio". Pranė librit Kitab el-Shifa gjithashtu janė tė njohura edhe punimet e tij si el-Naxhat dhe Isharat. gjithė fushėn e filozofisė ai e ndanė nė dy kategori: njohuritė teorike dhe njohuritė praktike. E para pėrfshin fizikėn, matematikėn dhe metafizikėn, kurse e fundit etikėn, ekonominė dhe politikėn.

Ibn Sina gjithashtu dha kontribut nė matematikė, fizikė, muzikė dhe lėmi tė tjera. Ai bėri disa vėzhgime astronomike dhe shpiku njė instrument pėr tė rritur preēizitetin nė lexim. Nė fizikė ai kontriboi nė studimin e formave tė ndryshme tė energjisė, nxehtėsisė, dritės dhe mekanikės si dhe disa koncepte si forca, vakumi dhe infiniti. Ai parashtroi njė ndėrlidhje nė mes kohės dhe lėvizjes dhe gjithashtu bėri studime nė gravitacionin specifik si dhe pėrdori termometėr ajror.
Nė lėndėn e kimisė, ai nuk besonte nė mundėsinė e shndėrrimeve kimike nė metal. Kėto mendime ishin nė kundėrshtim tė plotė me ato tė kohės sė tij. Vepra e tij pėr mineralet ishte njė nga burimet kryesore pėr enciklopedistėt krishterė nė fushėn e gjeologjisė tė shekullit tė trembėdhjetė.

Nė lėminė e muzikės, kontributi i tij ishte njė pėrmirėsim i punės sė Farabiut dhe me diturinė e tij i tejkalonte dijetarėt e asaj kohe tė kėsaj fushe.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-06-05, 23:04   #3
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Esselamu alejkum AlbMuslim,flm. per pjesmarrjen tende ne kete teme Allahu te shperblefte per mundin e bere.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-06-05, 08:56   #4
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Pse quhen dijetar islamik?
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-06-05, 10:21   #5
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ARVANITI
Pse quhen dijetar islamik?
Aaaauuuuuuuuuuuuuu qfar Injoranti ,,,
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-06-05, 10:29   #6
xheti
 
Anėtarėsuar: 12-09-04
Vendndodhja: shipol
Postime: 93
xheti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek xheti Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek xheti Dėrgo mesazh me anė tė Yahoo tek xheti
Gabim

Allahu ju shperbleft me te mira

nje dijetar ka then . " vllezrit jan sikur dy durt e njerut kur te zhyten e ferkojn njera tjetren"

selam alejkum
__________________
Njeriu ne realitet, eshte sikur zemra e vet
xheti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-06-05, 23:28   #7
uliksi31
 
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
uliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ARVANITI
Pse quhen dijetar islamik?
Quhen dijetar islamik,nga arsyeja se; pervec dituris shkencore qe kane poseduar, ishin edhe fetar te denje.Per ta primare ishte besimi ne Zot, si dhe zbatimi i ligjeve te Tija.
uliksi31 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-05, 20:01   #8
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Dijetar arab, dijetar maroken, dijetar egjiptian...


Shume palidheje duket kjo "dijetar islamik".

Ne gjithe ato "zbulime" e biografi qe kishin bere keta dijetaret islamike, sikur nuk pashe ndonje lidhje me "Islamin".


Gjithsesi me kaq.
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-05, 20:26   #9
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga AlbMuslim-Ku
PO qashtu eshte ARVANITI , edhe pastaj qka ????
Nuk me duket e rregullt te quhen "islamik".
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-05, 20:35   #10
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga AlbMuslim-Ku
Po sipas teje ku qendron Problemi pse quhen dijetar Islamik ?

Mire ka theksuar edhe Uliksi-31jr , se perpos shkences kan qen edhe besimtar te denjte dhe kan praktikuar islamin .

Uliksi ju falemnderit per sqarimin

Sepse eshte palidhje. Kur thua dijetar islamik, mendon se ka bere ndonje zbulim ne fe, ne librat e Shenjte, apo eshte teolog me nam. Sic e thashe, nuk me duket e rregullt
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-07-05, 00:04   #11
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Abul-Velid Muhamed Ibn Rushd
(Averroes)
(1128 - 1198 e.r)



Ibn Rushdi ishte nje gjeni i hapesirave enciklopedike. Pjesen me te madhe te jetes ai ishte gjykates dhe fizikan ne te njejten kohe. Megjithate ne Perendim ai njihet si komentatori i madh i filozofise se Aristotelit, influenca e se ciles depertoi deri ne mendjet e konservatoreve te klerikeve kristiane ne mesjete perfshire ketu edhe njerez si St. Tomas Akuinas.



Shpesh ai kishte vizita nga njerez qe kerkonin keshilla prej tij rreth fushes se mjekesise dhe ceshtje ligjore. Abul-Velid Muhamed Ibn Rushd ( i njohur ne Perendim me emrin Averroes ) lindi ne Kordove, Spanje ne vitin 520 v.h. (1128 e.r). Babai dhe gjyshi i tij ishin gjykates te ngritur. Familja e tij ishte e njohur per dituri dhe kjo i dha atij mjedis te pershtatshem per te te dallohej ne mesime. Ai studjoi ligj
fetar, mjekesi, metematike dhe filozofi. Mesuesit e tij te filozofise dhe ligjit ishin Abu J'afar Haroon dhe Ibn Baja.


Ne moshen 27 vjecare, Ibn Rushdi u ftua ne Gjykaten e Mohavid ne Marakesh ( Marok), per te ndihmuar ne krijimin e institucioneve te edukimit Islamik. Nen ndikimin e fuqishem te Yousuh, ai ishte prezantuar me nje tjeter filozof te
madh musliman qe quhej Ibn Tufail. Te dy ata perkthenin, permblidhnin dhe komentonin disa vepra te Aristotelit (1169 e.r.)

Ne moshen 44 vjecare Ibn Rushdi u caktua gjykates ne Seville. Ate vit ai perktheu dhe permblodhi nje nga librat e Aristotelit me titullin "de Anima". Ky liber ishte perkthyer ne latinisht nga Mitchell Skocezi. Dy vjet me vone Ibn Rushdi shkruajti komente mbi veprat e Aristotelit perfshire ketu edhe metafiziken. Me vone ate e thirren perseri ne Marrakesh me qellimin qe te punonte si fizikant per Kalifin.

Ibn Rushd ishte me pervoje ne ceshtjet e besimit dhe ligjit dhe kjo e kualifikoi ate per te zene postin e Gjykatesit. Pervec kesaj ai ishte i interesuar ne filozofi dhe logjike. Ne veprat e tij ai u perpoq te shkrinte filozofine dhe fene. Gjithashtu ai ishte i interesuar ne mjekesi. Sipas filozofit francez Renan, Ibn Rushdi ka shkruar 78 libra me subjekte te ndryshme.

Nje shqyrtim i kujdesshem i veprave te tij tregon qe Averroes ishte nje njeri shume fetar. Psh ne nje nga veprat e tij eshte gjetur kjo fraze:" Cilido qe studjon anatomi do te rrise besimin e tij ne pushtetin e plote dhe njesimin e
Zotit". Ne veprat e tij mjekesore dhe filozofike shihet thellesia e besimit te tij dhe njohurite qe kishte ai rreth Kur'anit and zakoneve Profetike te cilat ai shpesh i permend per te mbeshtetur pikepamjet e tij ne lidhje me ceshtje te ndryshme. Ibn Rushdi ka thene qe gezimi i vertete per njeriun mund te arrihet me te vertete nepermjet shendetit shendetit mendor dhe psikologjik, dhe njerezit nuk mund te gezojne shendet psikologjik nqs nuk ndjekin rruget qe te cojne ne gezim ne jeten tjeter dhe nqs nuk besojne ne Zot dhe Njesine e tij.


Ibn Rushd ka komentuar se Islami ka si qellim diturine e vertetet e cila eshte dituri e Zotit dhe e Krijesave te Tij. Kjo dituri e vertete perfshin gjithashtu te njohurit e menyrave te ndryshme qe te cojne ne kenaqesine e kesaj bote
dhe largimin prej mjerimit ne Boten Tjeter. Kjo lloj diturie praktike mbulon dy dege:
(1) Njohjen e ligjeve lidhur me aspektin material ose te prekshem te jetes
njerezore dhe
(2) shkencat shpirterore te cilat kane te bejne me ceshtje si psh durimin, mirenjohja ndaj Zotit dhe morali. Ai krahasoi ligjet shpirterore me mjekesine ne
efektin qe ato kane mbi njerezit nga aspekti fizik ne nje ane dhe moral e shpirteror ne anen tjeter. Ai shpjegoi qe shendeti shpirteror quhet "Takua" ( i drejte dhe i frikesuar ndaj Zotit) ne Kur'an.

Ibn Rushd ka dhene nje ndihmese te madhe ne filozofi, llogjike, mjekesi dhe ligj. Veprat e tij numerohen ne me teper se 20,000 faqe, prej te cilave me te famshmet jane te lidhura me filozofine, mjekesine dhe ligjin. Ai shkruajti
20 libra per mjekesine.

Vepra e tij me e rendesishme ne filozofi "Tuhafut al-tuhafut" eshte shkruar ne pergjigje te vepres se al-Gazalit. Ibn Rushdi eshte kritikuar prej shume
dijetareve muslimane lidhur me kete liber i cili megjithate ka nje influence te thelle ne mendimin Europian, te pakten deri ne fillimin e filozofise moderne dhe shkencave eksperimentale. Pikepamjet e tij mbi fatin jane qe njeriu nuk eshte as nen kontroll te plote te fatit te tij dhe nuk eshte parashikuar plotesisht rreth tij. Ai shkruajti tre komentime per veprat e Aristotelit te cilat ishin te njohura ne ate kohe nga perkthimet arabe te ketyre veprave. Me e shkurtra e njohur me emrin Xhami mund te konsiderohet si nje permbledhje rreth subjektit. E mesmja njihet me emrin Talkhis dhe me e gjata me emrin Tefsir. Keto tre komentime korrespondojne me tre nivelet e ndryshme ne edukimin e nxenesve; e shkurtra ishte per fillestaret, e mesmja per studentet qe ishin njohur me subjektin dhe e gjata per studime te avancuara. Komentimi me i gjate ne fakt ishte nje kontribut origjinal i bazuar me teper ne analizen e tij perfshire te interpretimit te koncepteve te Kur'anit.


Ibn Rushd shkruajti shume libra rreth teologjise, ne te cilat ai u perpoq te perdorte njohurite e tij rreth filozofise dhe llogjikes. Nuk eshte per t'u habitur qe
veprat e tij influencuan mesimet fetare Europiane megjithese Averroes eshte i pafajshem ne shume pikepamje te te ashtquajturit Averroism. Profesor Bammate ne librin e tij "Kontributi i Muslimaneve ndaj Civilizimit" citon
Renanin: St. Tomas Akuinas ishte "dishpeulli i pare i komentatoreve te medhenje si psh Averroes. Albert Alagnusi i eshte borxhli Avicennas, St. Thomas i eshte borxhli per gjithshka Averroes." Profesor Bammate vazhdon:" I perhireshmi At Asin Palacios, i cili beri studime intensive rreth teologjise Averroiste te St.Thomasit, dhe ne anje menyre nuk e klasifikon Averroes me Averroist Latin, merr disa tekste te filozofit Cordovian dhe I krahason ato me
Doktorin Angjelik te (St. Thomas). Ngjashmeria ne mendimet e tyre konfirmohet nga perdorimi I shprehjeve te ngjashme me ato te Ibn Rushdiut. Nuk ka me vend per asnje dyshim rreth influences qe Filozofi Musliman ( Averroes ) kishte mbi Teologet me te medhenj Katolike."

Libri I tij I njohur Kitab al-Kulyat fi al-Tibb kushtuar mjekesise eshte shkruar perpara 1162 C.E. Perkthimi Latinisht I ketij libri njihet me emrin "Colliget". Ne kete liber Ibn Rushdi ka shtjelluar ne shume aspekte te mjekesise, duke perfshire ketu edhe diagnozat perkatese, kura dhe parandalime te semundjeve te ndryshme. Ky liber fokusohet ne disa pjese ne krahasim me librin e Ibn Sina te titulluar "al-Qanun" por permban disa vrojtime origjinale te bera nga vete Ibn Rushdi. Ne Astronomi, ai shkruajti nje traktet mbi levizjen e sferes, Kitab fi-Harakat al-Falak. Sipas Draper, Ibn Rushdi njihet me se miri me zbulimin
njollave te Diellit. Ai gjithashtu perblodhi Almagst dhe e nadu ate ne dy pjese: pershkruarja e sferave, dhe levizja e sferave. Kjo permbledhje e Almagest u perkthye nga Arabishtja ne Hebrew nga Jakob Anatoli ne vitin 1231.

Libri I tij rreth njohjes se ligjeve "Bidayat al-Mujtahid wa-Nihayat-al-Muqtasid" eshte konsideruar nga Ibn Jafar Zahabi si nje nga librat me te mire ne shkollen e Malikijve. Veprat e Ibn Rushdiut u perkthyen ne shume gjuhe te huaja perfshire Latinishten, Anglishten, Gjermanishten dhe Hebraishten. Pjesa me e madhe e komenteve te tij rreth filozofise jane ruajtur ne perkthimin Hebraisht ose ne perkthimet Hebraishte nga perkthyes Hebrenj dhe nje pjese e vogel ne Arabishten origjinale. Komentimet e tij rreth zoologjise kane humbur teresisht. Ibn Rushdi gjithashtu ka shkruar komentime rreth Republikes se Platos, Traktatit te Galen rreth dridhjeve, llogjikes se al-Farabit dhe shume te tjera.

Ibn Rushdi eshte konsideruar nje nga mendimtaret dhe shkencetaret me te medhenj te shekullit te 12. Sipas Filip Hittit, Ibn Rushdi infuencoi Perendimin nga shekulli I 12 deri ne shekullin e 16. Komentet e tij jane perdorur si
tekste standarte per traktatet e Aristotelit ne shekullin e 14 dhe ate te 15. Librat e tij jane perfshire ne shume universitete Perendimore deri ne ardhjen e shkencave eksperimentale moderne. Ibn Rushdi eshte studiuar ne universitetin e Mexicos deri ne vitin 1831.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-07-05, 00:06   #12
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Ibn KHALDUNI
[1332 - 1395]

Nga Dr. A. Zahur (Zahoor)

Ibn Khalduni nė pėrgjithėsi njihet si themeluesi dhe babai i socioligjisė dhe i shkencave tė historisė. Ai mė sė miri njihet pėr veprėn e tij tė famshme "Mukaddimah", apo siē quhet nė perėndim "Prologomena". Abd el-Rrahman Ibn Muhamed, i njohur si Ibn Khaldun, lindi mė 1332 nė Tuniz nė njė familje me pozitė tė lartė tė migruar nga Sevilja e Spanjės muslimane. Paraardhėsit e tij ishin arabė jemenitė tė cilėt u vendosėn nė Spanjė qė vitet e para tė qeverisjes muslimane nė shekullin e tetė.



Gjatė viteve tė tij tė para tė edukimit, Ibn Khalduni fitoi eksperiencė nga pjesėmarrja aktive e familjes sė tij nė jetėn intelektuale dhe nė njė farė mase edhe politike tė qytetit. Nė shtėpinė e tij ishin tė shpeshta vizitat nga udheheqėsit intelektual dhe politik tė shteteve islame tė perėndimit (Afrika e Jugut dhe Spanja), shumica e tė cilėve gjetėn strehim aty. Ibn Khalduni u edukua nė Tuniz dhe Fiz ku dhe studioi Kur'anin, traditėn e Profetit Muhammedit (a.s.) dhe lėmitė e tjera tė shkencave islame sikur teologjinė dialektike dhe sheriatin. Gjithashtu studioi letėrsinė arabe, filozofinė, matematikėn dhe astronominė. Ende nė moshėn adoleshente ai hyri nė shėrbim tė udhėheqėsit egjiptian Sulltan Berkuk.

Ibn Khalduni kaloi njė jetė aktive nė politikė para se tė fillonte tė shkruante kryeveprėn e tij tė famshme pėr histori. Ai punoi pėr udhėheqėsit nė Tuniz dhe Fiz (tani Marok), Granadė (Nė Spanjėn muslimane si dhe nė Biaja (nė Afrikėn e Jugut). Nė vitin 1375, Ibn Khalduni kaloi nė Granadė (Spanjėn Muslimane) i lodhur dhe i zemėruar vetėm pėr tė ikur nga trazirat nė Afrikėn e Jugut. Fatkeqėsisht, pėr shkak tė sė kaluarės sė tij, udhėheqėsi i Granadės e pėrzuri atė. Mė pas ai u kthye nė Algjeri pėr tė kaluar katėr vite nė njė fshat tė vogėl me emrin Kalat ibn Salama. Po nė kėtė vend ai shkroi "Mukaddimah", vėllimin e parė tė historisė botėrore qė i siguroi atij vend tė amshuar ndėr historianėt, sociologėt dhe filozofėt. Ende karriera e tij ishte e pa sigurtė pėr shkak tė trazirave nė Afrikėn e Jugut. Pėrfundimisht u shpėrngul nė Egjipt ku edhe kaloi njėzet e pesė vitet e tij tė fundit. Ne Egjipt ai jetoi i qetė, me famė dhe respekt, i caktuar nė postin e kryegjykatėsit te shkollės Malikite. Ai ligjėroi gjithashtu pėr njė periudhė kohore nė universitetin El-Azhar.

Ibn Khalduni u detyrua tė lėvizė nga njė vend nė njė tjetėr, nganjėherė me vullnetin e tij, por mė shpesh i detyruar nga udhėheqėsit despotik. Kjo e bėri atė tė pėrfitojė dhe tė mėsojė shumė si rezultat i takimeve tė shumta me udhėheqės, ambasadorė, politikanė dhe dijetarė nga Afrika e Jugut, Spanja muslimane, Egjipti dhe vendet e tjera tė botės islame.

Ajo qė mė sė shumti ndikoi nė famėn e Ibn Khaldunit ėshtė libri i tij "Mukaddimah", kryevepėr nė literaturėn e filozofisė sė historisė dhe sociologjisė. Tema qendrore e kėsaj vepre gjigante ėshtė identifikimi i fakteve psikologjike, ekonomike, rrethuese dhe sociale tė cilat ndikojnė nė pėrparimin e civilizimit njerėzor si dhe nė rrjedhėn e historisė. Ai analizoi dinamikėn e marrėdhėnieve grupore dhe shpjegoi se si ndjenjat e grupit (el-Asabijah) shkaktojnė ngritjen e njė qytetėrimi dhe fuqije politike tė re. Ai identifikoi lėvizjen pothuajse ritmike (tė pėrsėritur) nė ngritjen dhe rėnien e qytetėrimit njerėzor dhe analizoi shkaqet qė ndikojnė nė kėtė.

Mendimet revolucionare tė Ibd Khaldunit tėrhoqėn vėmendjen e dijetarėve muslimanė si dhe atyre perėndimorė. Nė studimet e tij nė histori, ai ishte pioner nė ndarjen e raporteve historike nė dy kritere themelore: tė arsyes dhe ligjeve sociale dhe fizike. Ai theksoi katėr pikat bazė nė studimin dhe analizimin e raporteve historike: 1. dule i lidhur ngjarjet njėra me tjetrėn pėrmes shkakut dhe efektit, 2. nxjerr analogji nė mes tė kaluarės dhe tė tashmės, 3. duke marrė nė konsiderim efektet e rrethanave dhe, 4. duke marrė nė konsiderim efektet e kushteve ekonomike dhe tė trashėguara.

Ibn Khalduni ėshtė nismėtar i studimit kritik tė historisė. Ai ofroi njė studim analitik tė qytetėrimit njerėzor, fillimin e tij, faktorėt ndikues tė zhvillimit dhe shkaqet e rėnies. Kėshtu, ai themeloi njė shkencė tė re; shkencėn e zhvillimit tė shoqėrisė apo sociologjinė, si e quajmė ne sot. Ibn Khalduni shkruan: "Unė kam shkruar rreth historisė njė libėr nė tė cilin kam diskutuar shkaqet dhe pasojat e zhvillimit tė shteteve dhe qytetėrimeve, dhe pėr rradhitjen e materialit nė libėr kam ndjekur njė metodė jo familjare dhe e kam shkruar nė mėnyrė tė ēuditshme dhe inovuese." Duke zgjedhur kėtė metodė tė veēantė analize, ai themeloi njėkohėsisht dy shkenca tė reja: historinė dhe sociologjinė.

Ibn Khalduni argumenton se historia ėshtė lėndė e ligjeve universale dhe citon kriterin pėr tė vėrtetėn historike: "Rregulli pėr tė dalluar tė vėrtetėn nga jo e vėrteta nė histori bazohet nė mundėsinė apo pamundėsinė e saj; domethėnė, ne duhet tė analizojmė shoqėrinė njerėzore dhe tė dallojmė karakteristikat esenciale dhe qenėsore nga ato tė rastėsishme tė cilat nuk duhet tė merren nė konsideratė, duke njohur mė mirė ato qė s'ka mundėsi t'i pėrkasin asaj (shoqėrisė). Nėse ne veprojmė kėshtu, atėherė kemi njė metodė pėr tė dalluar tė vėrtetėn historike nga gabimet si mjet demonstrues qė nuk lė dyshime. Kjo ėshtė pikė mbėshtetje e sigurtė me tė cilėn historianėt mund tė vėrtetojnė atė qė duan."

Pėr shkak tė theksit qė Ibn Khalduni i ka vėnė arsyes dhe nevojės sė saj pėr tė gjykuar historinė dhe ndodhitė nė shoqėri disa dijetarė pohojnė qė ai (Ibn Khalduni) ka tentuar qė tė hedh poshtė njohuritė religjioze dhe t'i zėvėndėsojė me arsyen dhe filozofinė logjike. Kėto pohime janė tė pa baza. Ėshtė e njohur se disa shkolla mėsojnė gjėra tė paarsyeshme nė natyrė, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė pėr islamin i cili gjithmonė inkurajon vėzhgimin dhe mendimin, dhe ua kujton pabesimtarėve mospėrdorimin e logjikės dhe tė menduarit. Njė shembull i kėsaj ėshtė ajeti 164 i sures sė dytė tė Kur'anit: "Ėshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhap nė tė nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente"; si dhe ajeti 170 po nė tė njėjtėn sure "E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): "Pranoni atė qė All-llahu e shpalli!" Ata thonė: "Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!" Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t'i pasonin)?"

Ibn Khalduni thoshte se religjioni luan rol tė rėndėsishėm nė bashkimin e arabėve dhe sjelljen e progresit dhe zhvillimit tė shoqėrive tė tyre. Ai theksoi se padrejtėsia, despotizmi dhe tirania janė shenja tė qarta tė rėnies sė shtetit. Filozofia metafizike, thoshte ai, ka vetėm njė pėrparėsi e qė ėshtė kthjellimi e mendjes. Ai pohon se njohuritė e botės metafizike nė veēanti nė ēeshtjet fetare mund tė nxjirren vetėm nga shpallja.

Ai ishte pionier nė lėndėn e edukimit. Presioni dhe pėrdorimi i forcės, thotė Ibn Khalduni, janė armiq tė mėsimit dhe ēojnė nė pėrtaci dhe hipokrizi. Fakti qė Ibn Khalduni jetoi nė fazėn fillestare tė rėnies sė qytetėrimit musliman, e detyroi qė shumicėn e njohurive t'i pėrmbledhi nga e kaluara. Ai kundėrshtoi vrullshėm praktikat jo tė shėndosha qė krijonin mospėrparim dhe ngecje tė krijimtarisė tek dijetarėt muslimanė.

Ibn Khalduni thekson se fenomenet sociale dhe historike duhet t`i nėnshtrohen analizės objektive dhe shkencore. Historianėt kanė bėrė gabime gjatė studimit tė tyre tė ndodhive historike pėr shkak tė: 1. mosnjohjes sė natyrės sė qytetėrimit dhe popullit, 2. anshmėrisė dhe paragjykimeve dhe 3. tė pranuarit verbėrisht tė raporteve tė dhėna nga tė tjerėt.

Progresi dhe zhvillimi i vėrtetė vjen me njohjen korrekte tė historisė dhe njohuria e saktė mund tė arritet vetėm duke ndjekur tri pikat qė vijojnė: 1. Historiani kurrė nuk duhet tė ketė paragjykime kundrejt askujt dhe asnjė ideje. 2. Duhet tė shqyrtojė dhe konfirmojė ēdo informacion tė ofruar. Pra, duhet mėsuar gjithēka rreth historianėve nga tė cilėt merret informacioni, besueshmėrinė dhe moralin e tyre para se tė pranohet informacioni si i saktė. 3. Nuk duhet qė historia tė kufizohet vetėm tek mėsimi i politikės dhe informacioneve ushtarake si dhe lajmeve pėr udhėheqėsit dhe qeveritė. Pėr studimin e historisė duhet tė pėrfshihen tė gjitha kushtet: shoqėrore, religjioze si dhe ekonomike.

"Mukaddimah" gjatė jetės sė Ibn Khaldunit u njoh si vepėr e rėndėsishme. Nė volumet e tjera rreth historisė botėrore "Kitab el-Ibar" trajton historinė e arabėve, udhėheqėsit bashkėkohorė muslimanė dhe evropjanė, historinė e vjetėr arabe, jehude, greke, romake, persiane, historinė islame, historinė e Egjiptit si dhe historinė e Afrikės sė Jugut. Vėllimi i fundit trajton nė pėrgjithėsi ngjarjet gjatė jetės sė tij dhe njihet me emrin el-Tesrif. Sa i pėrket librave tė tjerė, edhe ata u shkruajtėn nga perspektiva analitike ku dhe fillon tradita e re nė artin e shkrimit, tė shkruajturit e autobiografisė. Gjithashtu shkruajti edhe njė libėr nė matematikė i cili nuk ėshtė ruajtur.

Influenca e Ibn Haldunit nė lėndėt e historisė, filozofisė sė historisė, sociologjisė, shkencave politike dhe edukimit ka mbetur deri nė ditėt e sotme. Ai gjithashtu njihet si pionieri i artit tė shkrimit tė autobiografisė, rinovues nė lėndėn e edukatės dhe psikologjisė sė edukatės si dhe nė stilistikėn e shkrimit arab. Librat e tij janė pėrkthyer nė shumė gjuhė, si nė lindje ashtu edhe nė perėndim.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-07-05, 23:32   #13
xheti
 
Anėtarėsuar: 12-09-04
Vendndodhja: shipol
Postime: 93
xheti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek xheti Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek xheti Dėrgo mesazh me anė tė Yahoo tek xheti
Gabim

arvanit ne islam nu ka zbulime te re allahu i ka cek krejt gjerat ne kur'an para 1400 viteve, mos u mundo me dit diqka kur nuk dish korgjo,

dijetar islamik d.m.th, aje icili ka punun me sheriat islame me ligjin e kur'anit eka dit kuranin, hadithet ika dit, kjo eshte dijetar islamik
e qfare po lyp shkenctar me qit diqka te re nuk ka ne fen ton e nese ka te juve nuk eshte per te u quditur, jeni mesur ju me pat qdo vit ka nje te re ka nje zbolim te tek feja juve.
__________________
Njeriu ne realitet, eshte sikur zemra e vet
xheti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-07-05, 22:17   #14
PersonX
 
Anėtarėsuar: 23-05-05
Postime: 57
PersonX e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek PersonX
Gabim

Imam Buhariu

Falėnderimi dhe lavdėrimi i takon vetėm All-llahut subhanehu ue teala, Dhuruesit tė gjitha tė mirave, paqa dhe mėshira e Tij qoftė mbi tė Dėrguarin e Tij, familjen e tij, shokėt e tij dhe mbi gjithė ata qė e pasojnė nė mėnyrėn mė tė mirė. Prej begative mė tė mėdha qė All-llahu subhanehu ue teala na ka dhuruar janė dijetarėt e Islamit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė: "Dijetarėt janė zėvendės tė pejgamberėve".

Kėtė po e shohim dita ditės dhe po bindemi edhe mė tepėr nė fjalėt e Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem. Ēdoherė kur kemi nevojė pėr sqarim tė diēkaje nga feja jonė patjetėr duhet t'u kthehemi dijetarėve se ata e dijnė mė sė miri se ēka ėshtė e mira dhe e kundėrta e saj. All-llahu subhanehu ue teala na ka urdhėruar pėr kėtė duke thėnė: "Pyetni dijetarėt pėr atė qė nuk dini…" Prej ulemave mė me peshė nė historinė Islame ėshtė dijetari i njohur Imam Buhariu, i cili ka qenė njėri prej shkaqeve pėr t'u ruajtur Islami ashtu si ka zbritur.
Emri i tij i plotė ėshtė Ebu Abdil-lah Muhammed ibėn Ismail ibėn Ibrahim ibėn Mugireh ibėn Berdizbeh el-Xhu'fij el-Buhari. Eshtė bėrė i njohur vetėm si Buhariu, e ky ėshtė emėr i qytetit ku ka lindur, qytet qė ishte prej qendrave tė diturisė. Lindi mė 13 Shevval tė vitit 194 tė Hixhrit ose 810 sipas Isaut alejhi selam. U rrit nė shtėpi tė ndershme dhe me plotė dituri, ngase i ati i tij ka qenė prej dijetarėve dhe prej transmetuesve tė hadithit. Por vdiq duke qenė Buhariu ende i mitur. Filloi tė kujdeset pėr tė e ėma, e cila ishte grua e mirė dhe e devotshme.
Pėrmendet nė disa libra se Buhariu nė vegjėli kishte humbur pamjen, e ajo e luste All-llahun subhanehu ue teala shumė pėr t'ia kthyer pamjen, e shtoi aq shumė lutjen saqė pa nė ėndėrr Ibrahimin alejhis selam i cili i tha: All-llahu i ktheu pamjen birit tėnd. Kur pa, me tė vėrtetė ishte ashtu. Nga ky rast mėsojmė edhe rėndėsinė e lutjes sė sinqertė.
Filloi mėsimin e tij nėpėr dijetarėt e vendit tė tij dhe pėrparonte shumė shpejt, sidomos nė shkencėn e Hadithit. Nė kėtė kohė kishte dhjetė vjet ose mė pak. Njė ditė duke qenė te njėri prej dijetarėve qė quhej ed-Dahili i cili duke pėrmendur njė zinxhir tė hadithit tha: "transmeton Sufjani nga Ebu Zubejri nga Ibrahimi", Buhariu i tha se Ebu Zubejri nuk ka transmetuar nga Ibrahimi. Ky filloi ta qortojė, por Buhariu i tha: "Shiko nė libėr", ai shikoi dhe pastaj i tha: "Mė trego si ėshtė", dhe Buhariu i tregoi se ai nuk ėshtė Ebu Zubejri por Zubejri, dhe dijetari pa kurrfarė mendjemadhėsie e pranoi gabimin dhe e pėrmirėsoi atė qė e kishte tė shkruar. Nė moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeēare kishte mėsuar pėrmendėsh disa prej librave tė hadithit. Nė kėtė moshė shkoi nė haxh sėbashku me tė ėmėn dhe vėllain e tij, pas haxhxhit vendosi tė qėndrojė nė Meke pėr tė pėrfituar pre j dijetarėve qė gjinden aty, e mė pas shkoi nė Medine e aty shkroi librin et-Tarih (Historia), para kėtij libri kishte pėrpiluar edhe libėr tjetėr "Kadajas sahabeti uet tabiin"(Ēėshtje tė sahabėve dhe tabiinėve). Kėtė e kishte shkruar nė moshėn tetėmbėdhjetė vjeēare. Udhėtimet e tij nėpėr qendrat e diturisė u shtuan shumė, gjithė kėtė e bėnte pėr tė kėrkuar diturinė nga mė shumė dijetarė. Prej vendeve qė ka kėrkuar dituri janė: Meke, Medine, Sham, Egjipt, Har-ran, Musil, Basra, Kufe, Bagdad, Hurasan, Irak etj. Udhėtimi i tij nėpėr kėto vende i bėri shumė dobi sepse ai ishte i zellshėm gjatė kėrkimit tė diturisė, meditonte ēdoherė dhe e pėrsėriste atė qė kishte mėsuar.
Njėri prej nxėnėsve tė tij tregon se njėherė ka qenė nė shtėpinė e Buhariut rahimehull-llah dhe thotė: "Gjatė natės kam numruar se ėshtė ngritur nga shtrati mė shumė se pesėmbėdhjetė herė, e ndizte qirinė dhe shkruante atė qė pėrfitonte duke medituar rreth ajeteve dhe haditheve".
Dijetarėt prej tė cilėve pėrfitoi janė shumė, ngase kishte udhėtuar nė shumė vende, ashtuqė ka dėgjuar dhe ka shkruar nga 1080 dijetarė. Kėtė e ka arritur ngase herėt filloi me kėrkimin e diturisė. Nuk mundemi t'i pėrmendim as njė numėr tė vogėl prej dijetarėve tė tij, por mund tė pėrmendim se dijetarėt mė me ndikim tek ai kanė qenė: Ahmed ibėn Hambeli, Is'hak ibėn Rahujeh, Jahja ibėn Mein dhe Alij ibėn Medini.
Thotė Buhariu rahimehull-llah: "Nuk e kam ndier veten tė vogėl nė dituri, pos kur kam qenė para Alij ibėn Medinit", kur kjo fjalė iu transmetua Alijut, ai tha: "Lėreni atė qė thotė ai, ai ende nuk ka takuar dikėnd tė ditur sikur qė ėshtė ai vetė"(d.m.th. nuk ka mė tė ditur se Buhariu).
Prej nxėnėsve mė tė njohur tė tij janė: Ebul Husejn, Muslim ibėn Haxhxhaxh, Tirmidhiu, Nesaiu, Ebu Hatem, Ebu Zur'ah, Ibėn Huzejme dhe tjerė.
Ėshtė mirė tė pėrmendim disa fjalė tė dijetarėve qė kanė folur pėr tė, nėse dėshirojmė tė mėsojmė edhe mė mirė vlerėn qė e ka ky dijetar i famshėm nė Islam. Thotė Hani' ibėn Nadhar: "Ishim njėherė te Muhamed ibėn Jusuf nė Sham, tė gjithė ishim tė rinj dhe dėfrehenim (me lojėra tė tė rinjve), ndėrsa Buhariu nuk na shoqėronte nė kėto gjėra por i ishte dhėnė pas diturisė".
Is'hak ibėn Rahujeh thotė: "O ju njerėz, pėrfitoni nga ky djalosh, sepse po tė kishte qenė ky djal edhe nė kohėn e Hasan el-Basriut, do tė kishin pasur nevojė njerėzit pėr diturinė e tij".
Ibėn Ebi Shejbe thotė: "Nuk kemi parė asnjėherė sikur Buhariu"
Ibnu Huzejme thotė: "Nėn kėtė Qiell nuk kam parė njeri mė tė ditur nė hadith dhe me memori mė tė fortė se sa Muhammed ibėn Ismail el-Buhari" Muslimi pas njė polemike qė kishte me Buhariun i tha: "Ty nuk tė urren pos atij qė ėshtė xheloz dhe dėshmoj se nė kėtė botė nuk ka sikur ti"
Buhariu rahimehull-llah ka qenė njeri i menēur, ka pasur memori tė shpejtė dhe tė fortė, nga memoria qė kishte habitet ēdo njeri, sa pėr ilustrim do tė pėrmendin rastin e njohur qė i ndodhi kur shkoi nė Bagdad. Aty njerėzit kishin dėgjuar pėr Buhariun dhe memorin (hifdhin) qė kishte, ashtuqė donin tė binden nė kėtė. Vendosėn tė marrin dhjetė njerėz, secilit prej tyre t'ua japin nga dhjetė hadithe, por duke i pėrzier zinxhirin e ēdo hadithi me tekstin e hadithit tjetėr. Ashtu edhe bėnė. Kur erdhi Buhariu, u mblodhėn nė njė tubim dhe filloi i pari prej atyre tė dhjetėve: "transmeton filani nga filani se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė kėshtu kėshtu" Buhariu tha: "Nuk e di", vazhdoi hadithin e dyte, tė tretin, tė katėrtin, por Buhariu vazhdimisht thonte: "Nuk e di". Disa prej atyre qė ishin prezent menduan se e mashtruan, por ata qė ishin mė tė ditur nė mesin e tyre thanė: "E kuptoi lojėn tonė". Pasiqė mbaruan me tė gjitha hadithet Buhariu rahimehull-llah u tha: "Ti, i pari hadithin e parė qė e the kėshtu ai ėshtė kėshtu e kėshtu, hadithin e dytė…" kėshtuqė derisa tė gjitha hadithet ua tregoi me rend se si janė, duke i bėrė bashkė ēdo hadith me zinxhirin e vet.
Dijetarėt kanė thėnė se nuk ėshtė ēudi se i ka ditur hadithet saktėsisht, ēudi ėshtė se nė moment i ka mėsuar edhe hadithet qė i kanė thėnė ata, hadithet e pėrziera.
Nuk kemi pse tė habitemi nga kjo kur e dimė se Buhariu rahimehull-llah ka thėnė: "Nuk e kam pėrgojuar askėnd prej kur e kam ditur se pėrgojimi ėshtė haram dhe nuk di se nė pasurinė time ka diēka tė dyshimtė (jo hallall)". Padyshim se largimi nga mėkatet tė ndihmon nė ēdo gjė, dhe e kundėrta me tė kundėrtėn.
Librat qė i ka pėrpiluar janė shumė, prej tyre mėtė njohura janė:
1. Sahihul Buhariu
2. el-Edebul Mufred
3. Tarihul Kebir (historia e madhe)
4. Tarihul Eusat (Historia e mesme)
5. Tarihus Sagir (Historia e vogėl)
6. Kiraetu halfel imam (leximi pas imamit)
7. Ref'ul jedejni fis salah(ngritja e duarve nė namaz).
Ka edhe shumė libra tjera, disa prej tyre janė tė humbura, por libri me tė cilin u bė i njohur si imam i fesė ėshtė Sahihul Buhariu, nė tė cilin ka pėrmbledhur hadithe tė Resulull-llahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem. Tė gjitha hadithet nė kėtė libėr janė tė vėrteta. Dijetarėt kanė thėnė se libri mė i vėrtetė pas Kur'anit ėshtė libri i Buhariut rahimehull-llah.
Ky dijetar ndėrroi jetė nė vitin 256 tė Hixhrit ose 870 sipas Isaut alejhi selam.
Kjo ishte shkurtimisht pėr jetėn dhe veprėn e Imam Buhariut, i cili duhet tė jetė shembull pėr neve dhe duhet marrė mėsim nga jeta dhe vepra e tij.
E lusim All-llahun subhanehu ue teala qė kėtė imam ta shpėrblejė me xhennetul firdeus, dhe tė na bashkojė edhe neve me tė. Lutja ynė e fundit ėshtė se falėnderimi i takon vetėm All-llahut subhanehu ue teala pėr tė gjitha tė mirat qė na i ka dhėnė
PersonX Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-07-05, 00:22   #15
PersonX
 
Anėtarėsuar: 23-05-05
Postime: 57
PersonX e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek PersonX
Gabim

Imam Ahmedi


Kolosi i shkencės sė hadithit dhe fikhut. Libri i tij Musnedi nė tė cilin janė tubuar me afro 40 000 hadithė me tė drejtė konsiderohet enciklopedi e hadithit. Subtiliteti intelektual, fuqia e argumentėve, durimi dhe forca e besimit tė tij e bėnėn digė qė pengonte infiltrimin e risive. Sprova e burgut dhe durimi i tij dėshmojnė pėr personalitetin e Imamit, qė duhet marrur si paradigmė (model) nga ata qė synojnė hyrjen ne analet e historisė. Imami i Ehli Sunnetit, Shejhul Islam Ahmed ibėn Hanbeli, All-llahu e mėshiroftė. Kush ishte ky njeri dhe ēfarė bėri pėr Islamin?

Quhet Ebu Abdullah, Ahmed ibėn Muhammed ibėn Hanbel ibėn Hilal ibėn Esed ibėn Idris ibėn Abdull-llah, Edh Dhuhli Esh Shejbani El Mervezi, El Bagdadi. I ati i tij ishte me prejardhje arabe prej fisit Beni Dhuhl ibėn Shejban qė jetonin nė qytetit Merv, Horasan. Nė kohėn kur i ati i tij braktisi qytetin e Mervit nėna e tij ishte shtatėzėnė me tė dhe menjėherė pas ardhjes sė saj nė Bagdad nė vitin164 H/780 G ėshtė lindur Imam Ahmedi. Edhepse nė trungun gjenealogjik tek Nizar ibėn Ma’d ibėn Adnan, fisi i tij takohet me fisin e tė Dėrguarit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Imami vet asnjėherė nuk ėshtė krenuar me prejardhjen e tij fisnike.

Fėmijėrinė e kaloi si bonjak pasiqė i ati i tij ndėrroi jetė nė kohėn kur Imam Ahmedi ishte trevjeēar. Tėrė barra e kujdesit dhe edukimit rra mbi supet e nėnės sė tij. Nė moshėn e fėmijėrisė pasiqė mėsoi rregullat e shkrim-leximit mėsoi pėrmendsh Kur’anin famėlartė. Mėsuesi i parė nga i cili mėsoi pėr hadithet e tė Dėrguarit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem,ishte nxėnėsi i Imam Ebu Hanifės, Imam Ebu Jusufi, All-llahu i mėshiroftė tė gjithė.

Pėrkushtimin e plotė diturisė e filloi nė vitin 179 H duke marrur pjesė nė tubimet e Hushejm ibėn Behsirit tek i cili mėsoi 4 vite me rradhė. Udhėtimi i parė qė e bėri jashta qytetit ishte nė vitin 183 H nė tė cilin vizitoi Kufėn duke kėrkuar dituri. Pas Kufės nė vitin 186 H viziton vendet e tjera duke filluar me Basra-nė, pastaj Mekken. Nė vitin 187 H merr pjesė nė ligjeratate Sufjan Ibėn Ujejnes. Gjatė udhėtimet e tij nė kėrkim tė diturisė ka vizituar Jemenin, ku ėshtė takuar me Abdur Rezzak Es San’anin. Bashkudhėtari i tij nė kėto udhėtime ishte Imami i njohur, Jahja ibėn Me’in i dalluari nė njohjen e transmetuesve tė hadithit. Mungesa e mjeteve finansiare ishte shkak qė tė mos e viziton qytetin e Rejj-it pėr t’u takuar me dijetarin Xherir ibėn Abdul Hamid.

Nga kujdesi qė tė pėrfiton mė tepėr dituri edhe kohėn e ecjes prej xhamisė deri nė shtėpi e shfrytėzonte pėr ta pyetur mėsuesin e tij Veki’ ibėn El Xherrah.

Kur nė pleqėni e takonin e shihnin se si me vete mban lapsin dhe ngjyren pėr tė shėnuar hadithe. Thoshte: Me laps shpresoj tė varrosem.

Pesė herė udhėtoi nė Mekke, nė tre prej kėtyre udhėtimeve duke ecur nė kėmbė. Parat qė i kishte pėrgatitur pėr kėto udhėtime nuk kalonin shumėn e 30 dirhemė-ve.

Ibėn Xheuziu, rahimehull-llah, thotė: Dy herė udhėtoi pėrqark botės dersa e tuboi Musned-in.

Mėsuesit e tij:

Ebu Jusuf El Kadi, Hushejm ibėn Beshir El Vasiti, Abbad ibėn Abbad El Muhalabi, Mu'temir ibėn Sulejman Et Tejmi, Sufjan ibėn Ujejne El Hilali, Umer ibėn Ubejd Et Tanafusi, Jusuf ibėn El Maxhishun, Xherir ibėn Abdul Hamid, Bishr ibėn El Mufaddal, Ebu Bekr ibėn Ajjash, Abde ibėn Sulejman, Ebu Halid El Ahmer, Abu Mu’avije Ed Darir, Mervan ibėn Mu’avije, Gundar, Ibėn Ulejje, Hafs ibėn Gijath, El Velid ibėn Muslim, Jahja ibėn Sulejm, Jezid ibėn Harun, Ali ibėn Asim, Veki' ibėn El Xherrah, Jahja ibėn Se’id El Kattan, Abdur Rahman ibėn Mehdi, Abdull-llah ibėn Numejr, Muhammed ibėn Idris Esh Shafi'i, Ebu Asim, Abdur Rezzak Es San’ani, Ebu Nu'ajm, Affan, Jahja ibėn Adem, Ebu Davud Et Tajalisi, Ebu Bekr ibėn Ebi Shejbe, Is-hak ibėn Rahavejh dhe tjerė.

Nxėnėsit e tij:

Edhe pse qė nė moshėn rinore u bė autoritet nė shkencat e hadithit, derset e para nė tė cilat ligjėronte i filloi pas moshės dyzet vjeēare. Disa dijetarė mendojnė se kėtė e ka bėrė nga respekti pėr mėsuesit e tij tė cilit akoma ishin tė gjallė. Me gjithė atė nga ky oqean i dijes pėrfituan shumė imamė nė mesin e tė cilėve do t’i pėrmendim:

Buhariu, Muslimi, Ebu Davudi, djali i tij Salih ibėn Ahmed, djali i tij Abdull-llah ibėn Ahmed, djali i xhaxhait tė tij Hanbel ibn Is-hak, mėsuesit e tij Abdur-Rezzaku, El Hasan ibėn Musa El Eshjab dhe Esh-Shafi'iu. Nga ai pėrfituan edhe Ali ibėn El Medini, Jahja ibėn Me'in, Muhammed ibėn Jahja Edh Dhuhli, Ahmed ibėn Furat, Ahmed ibėn Ibrahim Ed-Deuraki, Abbas Ed Duri, Ebu Zur`a Er Razi, Ebu Hatim Er Razi, Is-hak El Keusexh, Ebu Bekr El Ethrem, Ibrahim El Harbi, Ebu Zur'a Ed Dimeshki, Bekijj ibėn Mahled, Ebul Kasim El Begavi dhe tjerė.

Virtytet e tij:

Kishte shtat tė mesėm qė mė tepėr anon kah gjatėsia dhe ishte zeshkan. Dallohej me aftėsinė e fortė tė kujtesės. Vishte rroba tė bardha dhe flokėt dhe mjekrėn e lyente mė kėna. Ishte serioz dhe nuk e lejonte shakanė e tepėrt nė praninė e tij. Modest nė veshje dhe jetėn e pėrditshme. I ndihmonte tė varfurit dhe tė nevojshmit, posaqėrisht tė dobėtit. Kujdesej shumė pėr ushqimin dhe nuk pranonte dhuratat e halifėve. Ēdokush qė uleshte me tė e hetonte nderimin e madh qė ja bėn. Asnjėherė nuk e lavdėronte vetėn.

Jahja ibėn Me’in thotė: E shoqėrova plotė 50 vjet. Asnjėherė nuk ėshtė lavdėruar me cilėsite mira qė i posedonte.

Tubimet nė praninė e tij ishin tubime tė ahiretit. Nė tė asnjėherė nuk ėshtė pėrmendur dunjallėku.

Bujaria ishte virtyt me tė cilėn dallohej. Me njė rast Harun El Mustemli iu ankua se ka mbetur pa para. Imam Ahmedi i dha pesė dirhemė duke thėnė kėto janė tė fundit qė i kam.

Edhe ibadeti i shumtė ishte virtyt dallues i Imam Ahmedit.

Djali i tij Abdull-llahi thoshte: Ēdo shtatė ditė pėrfundonte leximin e Kur’anit (bėnte hatme). Pas jacisė flente shkurt, zgjohej dhe falej deri nė agimin e sabahut. All-llahu e mėshiroftė Imam Ahmedin.

Fjalėt e dijetarėve pėr Imam Ahmed ibėn Hanbelin.

Imam Ahmedi ishte njeri gjenial pėr tė cilin nė literaturėn Islame do tė gjejmė vetėm fjalė lavdėrimi dhe respekti. Nuk ka dijetar i cili nuk e pranon diturinė e tij tė gjėrė si dhe, mbi gjithash, vlerat morale tė cilat i posedonte ky Imam.

Ibrahim El Harbi thotė: "E pashe Ebu Abdullahin dhe mė dukej sikur Allahu nė tė kishte bashkuar dijėn e tė gjeneratave tė para dha atyre tė fundit."

Vekiu dhe Hafs El Gijath thonin: "Ne Kufe nuk ka ardhur djalosh si puna e kėtij."

Jahja ibėn Ademi thoshte: "Ahmed ibėn Hanbeli ėshtė Imami ynė."

Jahja ibnė Se’id El Kattan: "Tek unė nuk ka ardhur askush (i aftė) si kėta tė dy, Ahmedi dhe Jahja ibėn Me'in. Dhe asnjėrin qė ka ardhur prej Bagdadit nuk e dua sa e dua Imam Ahmedin.

Abdur Rahman ibėn Mehdi: "Ēdo herė qė e takoja Imam Ahmedin ma pėrkujtonte Sufjan Eth Theuriun."

Ebu Davudi: "Jam takuar me dyqind dijeratė. Asnjėri nuk i pėrngjante Imam Ahmedit."

Abdur Rezzaku tha: "Nuk kam parė askėnd qė kishte mė shumė dituri dhe kuptim, as mė shumė devotshmėri sesa Ahmedi."

Edh-Dhehebiu duke komentuar kėto fjalė tha: "Kėtė e tha njeriu i cili kishte parė Eth Theuriun, Malikun dhe Xhurejxhin."

Kutejbe ibėn Se'id tha:" Njeriu mė i mirė i kohės sonė ėshtė Abdull-llah ibėn El Mubarak dhe ky djalosh (Ahmed ibėn Hanbeli) – dhe pėr ēdo njeri qe e don Ahmedin, dėshmo se ėshtė pasues i Sunnetit. Sikur tė jetonte nė kohėn e Eth Theuriut, El Evzait dhe El Lejthit, do tė ia kalonte."

Gjithashtu tha: "Sikur tė mos ishte Ahmedi, ata do tė shpiknin risi (bidate) ne fe. Ahmedi ėshtė Imami i botės."

Esh Shafi'iu: "U largova nga Bagdadi dhe nė tė, pas meje, nuk lash njeri mė tė ditur, fekih mė tė madh, njeri mė modest e as mė tė devotshėm se Ahmed ibėn Hanbeli."

Ali ibėn El Medini tha: "I pėrngjante shumė Se'id ibėn Xhubejrit ..."

Gjithashtu tha: "All-llahu e nderoi dhe e forcoi kėtė fe me Es Siddikun (Ebu Bekrin), radijall-llahu anhu, nė ditėn e riddes (dita e daljes prej fesė, apostacisė, kur pas vdekjes sė Pejgamberit disa grupe njerėz i bėnė murted sh.r.), dhe me Ahmedin nė ditėn e fitnes (kur halifeja i detyronte dijetarėt qė tė pohojnė thėnien se Kur’ani ėshtė i krijuar)."

Ibėn Me'in, shoku i tij, thonte: "Pasha All-llahun, unė kurrė nuk mundem tė bėhem si ai."

Amėr En Nekid: "Nėse Ahmedi pajtohet me mua rreth ndonjė hadithi, nuk mė pengon qė tė tjerėt tė mos pajtohen me mua."

Ebu Zur'a Er Razi: "Asnjėri nuk ka arritur rangun e Imam Ahmedit nė lėmitė e shkencės."

En-Nesai: "Ahmed ibėn Hanbeli grumbulloi diturinė e hadithit, fikhut, devotshmėrisė, zuhdit (asketizmit) dhe sabrit (durimit)."

Thonin: "Ahmed ibėn Hanbeli nė Bagdad, Ahmed ibėn Salih nė Egjipt, Ebu Xha’fer En Nufejli nė Harran dhe Ibėn Numejri nė Kufe - ata janė bartėsit e fesė."

El Husejn El Kerabisi: "Shembulli i atyre qė flasin kundėr Ahmed ibėn Hanbelit ėshtė si shembulli i njerėzve qė mundohen tė rrafshojnė malin e Ebu Kubejsit (nė afėrsi tė Qabės) me kėpucėt e tyre."

Fjalėt e paharruara tė Imam Ahmedit:

Salih ibėn Ahmedi tha: "I thash babait tim (Ahmed ibėn Hanbelit): "Ahmed ed-Deurekiut (dijetarė) i kanė dhėnė 1000 dinarė (monedhė arri) - e ai me tha: "O djali im, Furnizimi i Zotit tėnd ėshtė mė i mirė e i pėrjetshėm."

Abdull-llah ibėn Ahmed: "E dėgjosha babain tim duke thėnė: "Pak prej saj mjafton kurse shumė prej saj nuk mjafton."

Kur e lavdėronin thonte: "Kur njeriu e njeh vetėn e tij, e din se fjalėt e njerėzve nuk i bėjnė dobi."

Abbas Ed Duri rrėfen:" Ali ibėn Fezere, fqiu ynė, na e transmetoi kėtė rrėfim: "Nėna ime ishte e paralizuar plotė njėzet vjet dhe njė ditė mė tha: "Shko te Ahmed ibėn Hanbel dhe kėrko qė tė bėn dua pėr mua." Unė shkova nė shtėpinė e tij dhe kur trokita nė portė pyeti: "Kush je? Thash: "Njeri nėna e tė cilit ėshtė e paralizuar dhe kėrkon prej teje qė t’i tė bėsh dua pėr tė. Kur e dėgjoj kėrkesėn time sikur i zemėruar m’u pėrgjigj: "Ne mė shumė se ajo kemi nevojė pėr lutjen e saj (sepse njeriu i sprovuar nė shumicėn e rasteve ėshtė mė i sinqertė nė lutjen qė e bėn)." Duke u larguar njė plakė mė tha: "Ti e le atė, e ai ishte duke bėrė dua pėr nėnėn tėnde." Kur arrita nė shtėpi nėnėn time gjeta duke ecur." Edh Dhehebi thotė: "Kėtė ngjarje prej Abbasit e kanė transmetuar dy transmetues tė besueshėm."

Ahmed Ed Deurekiu rrėfen: "Kur Ahmed ibėn Hanbeli u kthye prej Jemenit, vura re se ai dukej shumė i dobėt, i lodhur dhe i rraskapitur. I fola atij e ai me tha: "Kjo nuk ėshtė asgjė nė krahasim mė atė qė e pėrfituam prej Abdur Rezzakut."

Thonte: "Do tė deshiroja tė jetoja si njeri i panjohur nė malet e Mekkes. All-llahu mė ka sprovuar me famė. Me tė vėrtetė vdekjen po e kerkoj ditė e natė."

El Marudhi thotė: "Nė asnjė tubim tė varfurit nuk respektoheshin si nė tubimet e Imam Ahmedit. Ai kur u ulte pėr fetva pas namazit tė iqindisė, nuk fliste para se tė pyetet."

Nė praninė e Abdur Rezzakut u pėrmend Imam Ahmedi dhe sytė e tij u mbushėn me lotė. Tha: "Me erdhi lajmi se ai kishte ngelur pa para dhe unė i ofrova 10 dinarė, e ai buzėqeshi dhe tha: "O Ebu Bekr, sikur tė pranoja diēka prej njerėzve do tė pranoja prej teje." Edhe kėtė ndihmė tė ofruar nuk e pranoi.

Veprat e Imam Ahmedit:

Burimet njoftojnė pėr kėto libra tė Imam Ahmedit:

• Musnedi (i njohur si Musnedi i Imam Ahmedit, nė tė cilin ai ka tubuar afro 40 000 hadithė tė cilit i kishte seleksionuar nga 750 000 hadithe

• Kitabus Sunne

• Kitabu Tefsir

• Kitabu Zuhd

• Kitabu Menasikil Kebir

• Kitabu Menasikis Sagir

• Kitabu Tarih

• Kitabul Nasihi vel Mensuh

• Kitabul Mukaddemi vel Muehhari fi Kitabil-lahi teala

• Kitabu Fedailis Sahabe

• Kitabul Ileli ver Rixhal

• Kitabul Mesail

• Kitabul Eshribe

• Risale fi redd ala Xhehmijje

• Risale fil Kur’an

Vdekja e Imam Ahmedit:

Imam Ebu Abdull-llah Ahmed ibėn Hanbel ndėrroi ditėn e xhumasė, mė 12 Rebi’ul Evvel tė vitit 241 H/855 G. Nė shumė prej transmetimeve shėnohet se numri i tyre qė kanė falur xhenazėn e tij janė mes 800 000-1300000 meshkuj dhe 60 000 femra.

Abdul Vehhab El Verrak rrėfen: Nuk kemi dėgjuar pėr xhenaze mė tė madhe nė Islam e as nė xhahilijjet. Nė kėtė xhėnaze morrėn pjesė afėr 1000000 burra dhe 60 000 gra.

Ibėn Ebi Hatimi duke rrėfyer pėr efektin qė e pati ky tubim madhėshtor thotė: 10 000 nė disa transmetime 20 000 mosbesimtarė (krishterė, ēifut dhe zjarrputist) atė ditė e pranuan Islamin.

Tė vėrtetėn e ka thėnė Imam Ahmedi: Mes neve dhe bidatējinjėve le tė gjykojnė xhenazet. D.m.th.prania e njerėzve nė xhenazet le tė jetė gjykues pėr vėrtetėsinė e asaj nė tė cilėn thėrrasim ne dhe bidatēinjėt.

O All-llah mėshiroe Imam Ahmedin, ngrite atė nė shkallėn e tė udhėzuarve, nė praninė e pejgamberėve dhe shoqėrisė sė tyre. Xhennetul Firdeusin bėnja vendbanim tė pėrhershėm neve dhe gjithė muslimanėve ja Rabbel Alemin. Amin.


__________________
E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin.(Bekare:42)
PersonX Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:54.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.