Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Gjuha Shqipe
Emri
Fjalėkalimi
Gjuha Shqipe Drejtėshkrimi i gjuhės, barbarizmat, morfologjia, gramatika, sintaksa, dialektet, historia, dhe studimet mė tė fundit nė lidhje me gjuhėsinė.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 20-07-05, 18:11   #1
Naki
Moderator
 
Avatari i Naki
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Vendndodhja: Nė Gjermani
Postime: 7,859
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Gabim Prejardhja e Fjalės-Etimologjia

Ethymologjia



PREJARDHJA e fjalės - ETIMOLOGJIA


Fjala ETIMOLOGJIA, si fjalėformim, fjalė e pėrbėrė (kompozitė) e njohur nė shkencėn e Gjuhėsisė (Linguistike), qė spjegon, emėrtimin e Degės sė Gjuhėsisė, e cila studjon prejardhjen e fjalėve tė njė gjuhe, duke u mbėshtetur nė historinė e saj dhe nė mbėshtetje e lidhje me gjuhėt tjera - sot ėshtė fjalė e papėrcaktuar shkencėrisht, si (gr.etymon = i vėrtetė, logos=fjalė). Fjala ETIMOLOGJIA edhe pse me falsifikime gjuhėsore ėshtė munduar tė na japi njė spjegim pėr tė vėrtetėn e fjalės, nuk qėndron para faktit shkencor, sė ajo ka tė bėjė me prejardhjen e saktė tė njė fjale, nga njė gjuhė e parė, paraardhėse e saj.
Vet fjala ETIMON, si "i vėrtetė" burimin, rrjedhėn origjinale linguistike e ka nė ATĖ qė THEN LOGJIKĖN ME njė tė vėrtetė SHKENCORE, qė ėshtė diēka mė thellė logjikisht, pėr tu thyer njė logjikė e thėnė, a e pėrthėnė, me njė vėrtetėsi tė re shkencore, e qė nė fakt ėshtė njė ethymologji, njė logjikė e thyer shkencėrisht me njė tė vėrtetė tė re, mė tė thellė, mė tė largėt nga njė gjuhė paraardhėse, kuptohet nė lidhje me gjuhėt tjera - E THYEME logjikė - E THYER LOGJIKA - LOGJIKA E THYER E PREJARDHJES sė njė fjalė ME njė vėrtetėsi tė RE HISTORIKO-LINGUISTIKE!
Fjala ETIMOLOGJIA (etimologia, sllavistike; etymology, romanistike) edhe nė gjuhėn e njėsuar letrare shqipe tė sotme, nė tė gjitha nivelet e shkencės sė Gjuhėsisė Shqiptare (Albanistikės)- iu ka pėrshtatė gjuhėve sllave e romane, pasi ato vetiu nuk kanė mundur ta pėrcaktojnė shkencėrisht derisot dhe kėshtu ka mbetur edhe nė Shqipen si emėrtim i papercaktuar. Kjo fjalė, iu ka pėrshtatė gjuhėve sllave - Sllavistikes me direktivat e saj tė njohura, mė shumė sė sa e thotė tė vėrtetėn historike tė vet shprehjes gjuhėsore tė saj, ashtu sikundėr janė sllavizuar shumė terma e terminologji tjera shkencore, pikėrisht edhe nga greqishtja e vjetėr nė gjuhėt sllave edhe pse vet tė gjitha ato gjuhė sllave janė si gjuhė greke!

Fjalėformimi ETIMOLOGJIA, si nistorja e njė shkencė linguistike, derisot mė me vėrtetėsi, mė realisht ėshtė thėnė e shkruar nė gjuhėt romane - nė Romanistike - ethymologie, etymology, sesa nė vet shprehjen gjuhėsore tė saj nė vet gjuhėn e sotme shqipe nė Albanistikė! Nė gjuhėn greke si ETYMOS ėshtė falsifikuar nga gjuha illire ETHYMUS, ETHYMIS, vetėm pėr tė mos mund tė vėrtetohet shkencėrisht, si logjikė e thyer e njė theze tė pėrparshme, me njė thezė tė re shkencore, pėr ta saktėsuar tė vėrtetėn historike tė prejardhjes sė njė fjalė.
Kėshtu, nė kemi nė gjuhėt romane (etymology, ethymologie), qė ėshtė me afėr realitetit gjuhėsor tė vet fjalėformimit (kompozitės) ETHYMOLOGJIA.
Le tė thonė sot e gjithmonė grekėt nė gjuhėn e tyre qė e mendojnė, vėrtet, tė tyre - etymos=i vėrtetė, por ekziston njė e vėrtetė mė e madhe, qė then njė tė vėrtetė tė deritashme.
Pėr shumė shkaqe tė tilla edhe vet Sllavistika iu ka shmangur Gjuhėsisė falsifikatore greke dhe nuk e njeh si burim tė linguistikės sė tyre, si Hellenistike, qė e mendojnė grekėt, ashtu sikundėr nuk ėshtė pranuar vet emėrtimi i Greqisė, me emrin - Hellenicos, por (Grcka, sll. Griecheland, ger. Greece, ang)...
Duke iu pėrshtatur Gjuhėsisė sllave (dhunshėm me direktiva) - dhe akcentit apo theksimit tė gjuhėve tė tyre, nė mungesė tė dy tingujve - TH, Y, TH-tokzanorja T+H dhe zanorja Y, si mungesė e kėtyre tingujve nė gjuhėt sllave, ku ėshtė TH=T, y=i, vet fjalėformimi ETHYMOLOGJIA ėshtė folur e shkruar edhe nė vet Shqipen si ETIMOLOGJIA (pėr ndryshim nga gjuhėt sllave, vetėm me alternimin e tingullit G=GJ - etimologija, sll. nė etimologjia, shqip, si njė shqipėrim i thjeshtė.
Fjalėformimi (kompozita) ETIMOLOGJIA, prejardhjen e vet gjuhėsore e ka nė gjuhėn skipe illire, nė gjuhėn illire tė stėrlashte paraballkanike dhe paraeuropiane, para i.e. e cila mund tė spjegohet me gjuhėn e vjetėr shqipe. Kompozita illire, e skipes illire (skypas), duke u deshifruar a zbėrthyer nė gjurmimin e saj gjuhėsor: morfologjik e fonetik.
Kompozita ETHYMOLOGJIA ETHYMOLOGIA kur zbėrthehet nė pjesėt e saja ne: rrėnjė fjalėsh, rrokje, diftongje e tinguj na del kėshtu:

E + THYM + O + LOG + I + A = ETHYMOLOGIA

E = nyje e parme e foljes shqipe E THYME (Shqipja e Vj)
THYM = folja shqipe e vjetėr THYME, emėr THYMJA
O = ėshtė lidhėza alternuese qė lidhė dy rrėnjėt e fjalėve (sikur tė bi+o, fil+o),
LOG = logu (llogu), prova, njohja, sprova, studimi
I = sufiksi nė trajtėn e pashquar tė emrit - ethymologi
A = sufiksi nė trajtėn e shquar tė emrit

Kėte pėrcaktim shkencor tė fjalėformimit ETIMOLOGJIA sot ka fuqi linguistike ta spjegojė Shqipja e vjetėr apo Illirishtja e Re, si SKIPE ILLIRE, pra, folja E THYME, si rrėnjė E THYM, folje shqipe illire - THYMJE, THYMJA, E THYME, E THYMJA, nė dialektin e Gegėnishtes sė vjetėr, flitet sot nė pjesėn Veriore tė Shqipėrisė, mbi lumin Shkumbin, qė ndan dy dialektet...ka kuptimin e Shqipes sė sotme - e thyeme, e thyer, si folje, nga folja - me thye, pėr tė thyer.
Sot folja gege, - me thy (me thye), si mbiemėr - e thyme, (i thyme, e thyme, tė thyme, si emėr - thymja, i thymi, e thymja, tė thymit) - dhe folja toske: pėr tė thyer, thyer,(i,e,te thyer), tingulli apo zanorja E, vie pėr shqiptim dialektor, ku nga rrėnja e foljes THY, ėshtė marrė vetėm si formė modernizimi gjuhėsor, nga E THYME, nė E THYEME-E THYER, e rrėnja e fjalės ėshtė THY (theksimi i gjatė i zanores Y).
Folja gege e vjetėr - ME THY, (me thye), THYMJA emėr, E THYME mbiemėr, E THYMJA, kjo rrėnjė shqipe illire - THY, formoi shumė fjalėformime tjera shqipe sikurse janė: mbėrthye, shpėrthye, mbėrthimi, shpėrthimi, shpėrthy-e, shpėrthe (ti), i,e tė, mbėrthyem, mbėrthyer, krahthyme, dorėthyme, zemėrthyme, shpirtthyme, krythyme, shtatthyme, ashtthyme, kambthyme, brijthyme, rrugėthyme (kur then rrugėn), apo si emra: i mbėrthymi, i shpėrthymi, krah-thym-i-e-ja-it-et-te, dorė-thymi, zemėr-thymi, shpirt-thym-i-ja-e-it-et-tė, kamb(ė)thym-i-e-ja-it-et-te, kry-thym-i-ja-it-et-tė, shtat-thym-i-a-tė(ėt),asht-thym-i-e-ja-tė(ėt), dorė-thym-i-ja-ėt-tė, rrugė-thym-ė-ja-ėt-it etj.
Kemi shprehjet shqipe tė vjetra nga rrėnja THY-E THYM - udha e thyme; ma ke thy zemrėn; ma ke thy shpirtin; zemėr e thyme; Degė e thyme; gotė e thyme; dashuri e thyme; e thyme n'dorė, e thyme n'kambė, e thyme n'qafė; e thyme n'palcak tė qaf's; e thyme n'kohė; e thyme n'moshė; e thyme n'zemėr; e thyme n'shpirt; fjala e thyme; besa e thyme; theoria e thyme; ushtri e thyme; e thyme; e pathyme; e pathyshme; i,e,te pathyme-i-et-te; kapėrthy-e-m-mja-mi-mit-mėt; i'e'te'pathyshmėt, i,e,te pathyshmit; e thymja; e pathymja (e thyshmja, e pathyshmja) etj.

Nėse analizojmė foljen shqipe gege E THYME, si emėr E THYMJA, si nė zgjedhimin e foljes nėpėr vetat gramatikore, ashtu edhe nė lakimin si emėr nėpėr rasat gramatikore tė njėjėsit e shumėsit tė shqipes - sikur e kemi nė rasat dhe trajtat (tė pashquar e tė shquar), nė njėjėsin e shumėsin, - por nė dialektin e Gegenishtes sė vjetėr tė Shqipes, del kėshtu:

E THYME, THYMJA gegė shqipe

rasat - trajta e pashquar - trajta e shquar - njėjėsi

Emn. Nom. (nji) e thyme
Gjin.Gen. i,e,tė,(nji) e thyme
Dhan. Dat. (nji) tė thymje
Kallx. Akuz. (nji) tė thyme
Thirr. Vok. O e thyme
Rrjedh. Lok. prej (nji) tė thyme-je

apo: e thymja - thymja, i,e,tė,thymes; tė thymes; tė thymen; oj e thyme; prej tė thymes, nėpėr rasat gramatikore ėshtė si trajtė e shquar.

Fjala shqipe si folje, E THYME, e thymja (gege); e thyer, e thyrma (toske); ka kuptimin e thymjes - thyerjes, dhe vie nga folje gege - ME THY, me thye apo pėr tė thyer (tosk)- kurse nė fjalėformimin ETHYMOLOGJIA - rrėnja e parė ETHYM-O ka kuptimin e thyemjes-thyerjes sė njė theorie, apo tė thyemjes-thyerjes sė disa theorive, me njė theori tė re tė vėrtetė shkencore, kur ėshtė fjala nė studimin e prejardhjes a origjinės sė njė fjale tė njė gjuhe, duke u mbėshtetur nė historinė morfologjikė e fonetike tė saj, e nė lidhje me gjuhėt tjera, pėrreth apo tė largėta - pėr ta dhėnė njė pėrfundim tė ri shkencor.
Pra, fjala, kuptimi ėshtė pėr ta thyer njė thezė mendimi tė origjinės sė njė fjalė, nė kuptimin e drejtė me tė vėrtetė shkencor, duke ardhė deri tek njohja sa mė reale, sa mė e vėrtetė, e prejardhjes sė njė fjale apo fjalėformimi (kompozite) apo tė njė togfjalėshit, por qė janė nė interes tė shkencės, pėr tu shkruar sa mė me vėrtetėsi historiko-gjuhėsore.
Kur thehet njė theori e papėrcaktuar mirė nė mėnyrė shkencore, drejtė me njė theori tė re, kur e spjegon me vėrtetėsi, saktėsi prejardhjen e njė fjalė, kuptimin e prejardhjes sė njė fjalė, respektivisht fjalėformimin e kompozitės ETHYMOLOGJIA, qė si shprehje shqipe ėshtė E THYME LOGJIKA, logjika e thyme, logjika e thyeme-e thyer, Ethymologjika, studimi i thyme-i thyer, prova e thyme-e thyer, e pėrcakton vet shkencėn nė fjalė ETHYMOLOGJIA.

ETHYMOLOGJIA e fjalės - L O G (LOGOS)

Fjala LOG shqipe, gege (dardhane- skipe-skype-skypas) qė ėshtė fjalė paragreke, kjo fjalė shqipe-illire LOG - LOGU njėjėsi i emrit dhe LOGJE - LOGJET shumėsi i emrit, si trajta tė pashquara: LOG, LOGJE dhe si trajta tė shquara: LOGU, LOGJET, janė tė gjuhės skipe illire - tė Shqipes illire paragreke.
Fjala LOG ėshtė kuptimi i shprehjeve dardhane illire, si vend prove, sprovimi tė aftėsive tė njeriut, qofte fizike apo psikike, mendore sikurse janė historikisht: logu i burrave, logu i meidanit, logu i kuvendit, logu i shkathtėsisė, shkathtėsive, log i provimit tė menēurisė, log i studimit tė aftėsive tė njeriut dhe tė shkencės nė rastin konkret. Pra, fjala LOG ka kuptimin e studimit, sprovimit, njohjes, zgjedhjes sė tė vėrtetės, testimit, matjes sė aftėsive tė njeriut, sė kush ėshtė mė i drejti, mė i dituri, mė i guximshmi, kush ia qėllon me sė miri:fjalės, diturisė, guximit, drejtėsise, shkathtėsisė nė garat sportive deri tė ato marathonike, nė garat e vdekjes mbretėrore etj.
Poashtu edhe nė shkencė fjala LOG nuk ėshtė vetėm njė fjalė, logos=fjalė (greke), por diēka me e madhe sė vet ajo fjalė greke, respektivisht nė shkencė, ku shumė shkenca, tė mos them nė pėrgjithėsi, janė emėrtuar me pjesėn e dytė tė kompozitės LOG-i-a.
Logu i kuvendit, logu i Pleqėrisė, LOGU I PLAKONISĖ, (gjyqi i popullit, oda e pleqėve, zakoni i drejtėsise nė log kuvendi, thjeshtė, kur njerėzit janė nė LOG nė sprovė, provė-provim tė madh, pėr tu ndarė e vėrteta, ku kjo fjalė nė shkencė ka kuptimin e argumentimit, eksperimentimit, provimit, tė diturive e shkathtėsive shkencore, pėr tu emėrtuar njė shkencė.

Pra, fuqimisht nė mėnyrė tė pakontestueshme, fjalėformimi ETHYMOLOGJIA, jep kuptimi mė tė madh e mė tė ditur, e mė tė drejtė shkencor pėr shkencėn nė fjalė dhe ėshtė vet shprehja e spjegimit tė Shqipes sė vjetėr nga bazat e skipes illire, shqipes illire tė stėrlashtė paragreke - si thymje logjikė-llogjikė e njė theze me njė theori tė re qė do tė behet hipothezė e qėndrueshme, e vėrtetuar shkencėrisht, para gjuhės sė vet shqipe e para botes.
Kėtė emėrtim nuk e bėnė grekėt, por dardhanet, illirėt paragreke e paraeuropian, si njė emėrtim tė Degės sė Gjuhėsisė illire (Hillirika), qė merret me studimin e prejardhjes sė fjalėve historikisht, nė baza historiko-linguistike.
Ethymologjia ėshtė morfologjia historike e Gramatikės Krahasimtare (Gramatika Komparative), poashtu edhe i vet Linguistikės Komparative (Gjuhėsisė Krahasuese) dhe Linguistikės Gjenetike tė sotme si shkencė moderne.
Kjo shkencė ethymologjikė pėr prejardhjen e fjalėve tė njė gjuhe apo tė njė gjuhėsie deri tek Linguistika Gjenerale (gjuhėsia e Pėrgjithshme), e cila ka fuqinė shkencore ta gjejė tė vėrtetėn historike, pėr origjinėn e drejtė tė fjalėve, fuqimisht prejardhjen e vet si fjalė emėrtuese e ka nė Shqipen Illire - SKIPE ILLIRE.

Tė gjithė sufiksat grek - os, mbuluan tė gjithė sufiksat - is, us tė gjuhės shqipe illire, si gjuhė paragreke, qė vet grekėt duhet sot ta pranojnė falsifikimin e tyre historiografik tė Ballkanit dhe tė shkencės nė pėrgjithėsi...
Nga kompozita shqipe illire - skipe illire ETHYMOLOGJIA, ethymologia, u formuan shumė kompozita tjera i.e. sikurse janė: ethymolog, ethymologu, ethymologėt, ethymologjist, ethymologjistėt,ethymologjik, ethymologjikė...nė gjuhėt pėrkatėse i.e. ėshtė fjala kryesore ETHYMI SKIP ILLIR, nga i cili e ka origjinėn fjala tjetėr mė e re novatore, nga forma e parė e fjalės sė vjetėr, nga e cila dalin fjalėt e prejardhura tė sotme nė Linguistiken Gjenerale. Prandaj, njė gjuhė aq e lashtė, apo e stėr-stėrlashte illire dhe e mbetur pas dore, nėn hijen e shkencės sonė, pėr tė cilen shkakėtare ishin pushtimet e mėdha, si mosnjohje e qėllimte e saj, si dhe diskriminimet, shfarosjet, spastrimet etnike, asimilimet e dhunshme (sidomos ato greke mbi shqiptaret autoktonė nė Greqine e sotme), poashtu qė tė tjerėt i bėnė dhe ende i bėjnė mbi popullin shqiptar gjuhėformues e kulturformues ballkanik - sot Shqipja duhet tė merret parasysh nė elaboratin shkencor botėror dhe nuk bėn mė shumė tė mbetet, si gjuhė e vetme qė nuk i takon asnjėrit grup gjuhėsh: satėm as kentuum. Por, tė vėrtetohet se Shqipja e vjetėr ėshtė SKIPE ILLIRE qė mund t'i spjegojė edhe vet emėrtimet e kėtyre grupeve. Pa pjesėmarrjen e Shqipes nė elaboratin e drejtpėrdrejtė shkencor linguistik tė Linguistikes Gjenerale, nuk mund tė realizohet e vėrteta historike as pėr gjuhėsinė i.e (LInguistiken indo-europiane) Indoeuropianistikėn, as nuk ka themele tė sigurta shkencore vet Linguistika Gjenerale.

Duke u nisur nga Ballkanistika, si shkencė linguistike indo-europiane, vet emėrtimi i saj nuk ėshtė i pėrcaktuar pa spjegimin ethymologjik nga Shqipja illire dhe prejardhjen e saj si fjalė dhe si shkencė gjuhėsie e ka nė skipen illire, nė Shqipen illire-pellgase.
Domethėnia e Botės ėshtė Thoti Skipe - Thoti Shqipe!




Artikulli ėshtė huazuar nga Forumi Shqipėria.com

2001-2002 Shqiperia


__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 19:40.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.