Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 11-08-05, 01:03   #1
Islam
 
Anėtarėsuar: 31-07-05
Postime: 28
Islam e ka pezulluar reputacionin
Gabim Vendimi nė lidhje me atė qė e fyen tė Dėrguarin e Allahut (s

(Shpata e mprehtė e pret atė qė e fyen Pejgamberin s.a.v.s. - Ibn Tejmija rrahimullah)

Es-Selam Alejkum

Kohėve tė fundit, ēėshtja e atyre qė po e fyejnė apo ofendojnė Pejgamberin (s.a.v.s.) ka dal nė shesh. Nė vijim keni atė se ēka kanė thėnė dijetarėt Islam nė lidhje me kėtė ēėshtje.

Ibn Tejmija RA ka thėnė:

"Ēėshtja e parė: Kushdo qoftė - qoftė ai Musliman apo kafir - i cili e shan Pejgamberin (s.a.v.s.) , atėherė ėshtė Obligim qė ai tė ekzekutohet."

Ky ėshtė medh-hebi i masave tė pėrgjithshme tė Njerėzve tė Diturisė. Ibn Al-Munthir ka thėnė: "Masat e pėrgjithshme tė Njerėzve tė Diturisė kanė formuar konsensus mbi Hadin (dėnimin-ekzekutimin) e atij i cili e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) ėshtė ekzekutimi. Dhe prej atyre qė e thanė kėtė ishin Malik, Al-Lajth, Ahmadi dhe Is'haki. "Dhe Ebu Bekr Al-Farisi, i cili ishte njėri prej shokėve tė Esh-Shafiut, e ceku Ixhman e Muslimanėve mbi Hadin-dėnimin e atij i cili e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) ėshtė ekzekutimi, ndėrsa dėnimi pėr atė i cili e fyen dikend tjetėr pėrveē tij (s.a.v.s.) ėshtė qė tė rrahet.

Dhe kėtė Ixhma-konsensus tė cilin ai e ka cekur kuptohet tė jetė Ixhmaja e gjeneratės sė parė tė Sahabėve dhe Tabiinėve, apo me atė ai kishte pėr qėllim, se Ixhmaja e tyre ndaj atij qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.), ėshtė obligim qė tė mbytet edhe nėse ai nėse ėshtė Musliman. Dhe njashtu El-Kadhi Ijadh e kufizoi atė, sikurse tha ai: "Umeti ka formuar konsensus (mendim tė pėrbashkėt) mbi ekzekutimit e atij qė e nėnvlerėson apo e fyen atė (s.a.v.s.) nga Muslimanėt."

Dhe Imam Ishak Ibn rahujah, njėri prej Imamve tė Mėdhenj, ka thėnė: "Muslimanėt kanė formuar konsensus mbi atė se kushdo qė e fyen Allahun Ezze Ue Xhel apo e fyen tė Dėrguarin e Tij (s.a.v.s.), apo refuzon diē nga ajo tė cilėn Allahu Ezze Ue Xhel e ka Shpallė, apo e mbyt ndonjė Pejgamber prej Pejgamberėve tė Allahut Ezze Ue Xhel, se ai ėshtė kafir pėr shkak tė asaj, edhe nėse i pranon tė gjitha ato tė cilat Allahu i ka Shpallė." Dhe El-Hatabi ka thėnė: "Unė nuk njoh ndonjė Musliman i cili bėnė dallim nė lidhje me egezekutimin e tij." Dhe Muhamed Ibn Sahnun ka thėnė:Dijetarėt kanė formuar konsensus mbi atė i cili e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.), e nėnvlerėson atė, ėshtė kafir, dhe kėrcėnimi nga Dėnimi i Allahut ėshtė mbi te, dhe vendimi ndaj tij sipas Umetit ėshtė ekzekutimi, e kushdo qė dyshon nė kufrin e tij dhe nė dėnimin e tij, atėherė ai ka bėrė kufėr."

Qartėsimi i mendimit nė lidhje me vendimin e atij i cili fyen (Pejgamberin s.a.v.s.)

Dhe qartėsimi i mendimit nė lidhje me atė ėshtė se ai qė fyen (Pejgamberin s.a.v.s.), nėse ėshtė Musliman, atėherė ai ka bėrė kufėr dhe ekzekutohet, pa ndonjė ndryshim, dhe ėshtė Medhėheb i Katėr Imamėve dhe tė tjerėve pėrveē tyre. Dhe prej imamėve tė cilėt e kanė cekur Ixhman mbi atė kanė kaluar (ndėrruar jetė), sikurse Ishak Ibn Rahujah dhe tė tjerėt pėrveē tij. Dhe nėse ai ėshtė Dhimi (nėn shtetin Islamik), atėherė ai ekzekutohet gjithashtu sipas Medhėhebit tė Malikut dhe Popullit tė El-Medines, dhe tė cekurit e frazės sė tyre do tė vijė. Dhe ėshtė sipas Medhėhebit tė Ahmedit dhe Fukahave tė Hadithit. Dhe Ahmedi qartazi e ka thėnė nė shumė vende.

Hanbeli ka thėnė: Unė e kamė dėgjuar Ebu Abdillahin duke thėnė: " Gjdonjėri qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) apo e nėnēmon atė, qoftė ai Musliman apo kafir, atėherė ekzekutimi ėshtė mbi te. Dhe unė shohė se ai duhet tė ekzekutohet dhe mos ti jepet Istitabah (tė pendohet apo ti pranohet pendimi)? ." Ai tha: Dhe unė e dėgjova Ebu Abdillahin duke thėnė: " Gjdonjėri i cili e thyen Ahdin-marrėveshjen dhe shpik njė bidat sikurse ky, atėherė unė e shohė ekzekutimin mbi te, atyre dhe Dhimive nuk u ėshtė dhėnė Ahdi-marrėveshja pėr kėtė." Dhe njashtu, Ebu Es-Sakr ka thėnė: Unė e pyeta Ebu Abdillahin pėr njė njeri prej Popullit Dhimi qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) , ēka duhet tė jetė mbi te? Ai tha: Nėse Bejinah zbatohet mbi te, pastaj kushdo qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) ekzekutohet, qoftė ai Musliman apo kafir." Tė dyja tė transmetuar nga El-Hallalli.

Dhe nė transmetimin e Abdullahit dhe Abi Talibit ai tha, dhe ai ėshtė pyetur pėr ndonjėrin i cili e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) , ai tha: "Ai ekzekutohet." I ėshtė thėnė atij: "A ka ndonjė Hadith pėr kėtė?"Ai tha: "Po, Hadith, prej Hadithit tė njeriut tė verbėt i cili e mbyti gruan. Ai tha: Unė e dėgjova atė duke e fyejt Pejgamberin (s.a.v.s.). Dhe Hadithin e Husejnit, se Bini Umeri ka thėnė: Kushdo qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) ekzekutohet. Dhe Omer Ibn Abdil-Azizi ka thėnė: Ai ekzekutohet. Dhe ėshtė ashtu pėr arsye se kushdo qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) ėshtė murrted (felėshues), dhe s`ka Musliman qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.)."

Abdullahi shtoi: "Unė e pyeta babin tim nė lidhje me atė qė e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.), a i jepet Istitabah (tė pendohet apo ti pranohet pendimi)? " Ai tha "Ekzekutimi ėshtė bėrė obligim mbi te dhe atij nuk i jepet Istitabah (tė pendohet apo ti pranohet pendimi). Halid Bin Uelidi e kishte mbytur njė njeri i cili e kishte fyejtur Pejgamberin (s.a.v.s.) dhe nuk i dha atij Istitabah (tė pendohet apo ti pranohet pendimi)." Tė dyja tė transmetuara prej Ebu Bekrit ne "Esh-Shafi." Dhe nė transmetimin e Abi Talibit: "Ahmedi ėshtė pyetur pėr atė i cili e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.). Ai tha: Ai ekzekutohet. Ai e ka asgjėsuar Ahdin-marrėveshjen." Dhe Harrbi ka thėnė: E kam pyetur Ahmedin pėr njė njeri prej Popullit Dhimih (pabesimtarė nėn Shtetin Islamik) i cili e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.) . Ai tha: Ai ekzekutohet nėse e fyen Pejgamberin (s.a.v.s.)." Tė dyja tė transmetuar nga El-Hallalli, dhe ai qartazi e tha nė njė vend tjetėr pėrveē kėsaj pėrgjigje. Pra tė gjitha thėniet e tij janė tė qarta nė lidhje me obligimin e ekzekutimit tė tij, dhe me kėtė ai e ka asgjėsuar Ahdin-marrėveshjen e sigurisė, dhe nuk ka diē tjetėr pėr tė pėrveē kėsaj. Dhe njashtu ėshtė cekur prej tė gjithė shokėve tė tij, prej tė hershmėve dhe prej tė mė vonshmėve, ata nuk patėn mospajtime nė kėtė. " [1]

Imam 'Abdul-Kadir Ibn 'Abdil-'Aziz ka thėnė [2]


"S`dyti: Lejueshmėria e Asesinimit tė Pabesimtarit Muharrib (qė nuk ka ndonjė marrėveshje)


Muharribi, me fjalė tė tjera, ai qė nuk ka ndonjė marrėveshje, dhe Suneti ėshtė transmetuar me atė (d.m.th. asesinimin) nė lidhje me ata nga tė cilėt dėmi ėshtė i ashpėr ndaj Allahut dhe ndaj tė Dėrguarit tė Tij (s.a.v.s.). Dhe njė indikim pėr kėtė ėshtė transmetuar nė thėnien e Tij, me tė Lartit:
...pastaj mbyteni idhujtarėt kudo qė t'i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e vinju pritė nė ēdo shteg [3]


El-Kurtubi ka thėnė, ". . . e vinju pritė nė ēdo shteg. Me fjalė tė tjera, priti ata nė vende tė papritura, atje ku ata i zhvillojnė gjurmimet e tyre. Dhe ky ėshtė njė fakt pėr lejueshmėrinė e asesinimit tė tyre para Davetit." Unė them: Thėnia e El-Kurtubit: "...para Davetit..." me fjalė tė tjera, atė qė e ka arrit Daveti mė parė. Dhe ky ajet: e vinju pritė nė ēdo shteg..; nė tė ka fakte pėr lejueshmėrinė e observimit, gjurmimit dhe spiunimit mbi armikun.

Sa pėr Sunet, i Dėrguari i Allahut (s.a.v.s.) ka urdhėruar pėr mbytjen e Ka`b Ibn El-Ashrafit dhe Abi Rafi Ibn Abi El-Hukajkit, ku qė tė dy ishin Jehudi.
Sa pėr Kabin, ai e ka pas zakon qė ti nxis mushrikėt kundėr Muslimanėve, dhe ai e ka pas zakon qė ta fyej Pejgamberin (s.a.v.s.), me poezinė e tij dhe me rapsod (poezi erotike) kundėr grave tė Muslimanėve. Dhe ngjarja e asesinimit tė tij ėshtė transmetuar nga El-Buhariu dhe Muslimi, siē e transmetoi El-Buhariu atė prej Xhabirit: " i Dėrguari i Allahut (s.a.v.s.) tha, `Kush ėshtė pėr Ka`b Ibn El-Ashrafin`, pasi qė ai e ka fyer Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij? Pra Muhamed Ibn Maslamah u ngrit lartė dhe tha, `O i Dėrguar i Allahut, a dėshiron qė unė ta mbys atė? Ai tha, `Po.`Ai tha,`Atėherė mė lejo tė them diē. Ai tha, `Thuaje atė.`Pra Muhamed Ibn Maslamah shkoi te ai." [4] Dhe nė Hadithin nė tė cilin Muhamed Ibn Maslamah , dhe ata qė ishin me tė e mashtruan Ka`bin duke (pohuar) se ata ishin irrituar me Pejgamberin (s.a.v.s.) dhe e mashtruan atė, derisa e mbytėn atė, duke qenė ai nė kala tė fortifikuar mirė.


Ibn Haxheri ka thėnė, "Dhe nė Mursal (transmetim) tė Ikrimes: `Pra Jehudit u tmerruan, pra ata erdhėn te Pejgamberi (s.a.v.s.) dhe i thanė, `Lideri ynė ėshtė mbytur me asesinim. Prandaj Pejgamberi (s.a.v.s.) ua kujtoj atyre veprat e tij dhe se si ai e ka pas zakon qė tė bėjė nxitje kundėr tij, duke i fyer Muslimanėt.` Ibn Sadi shtoi, `Pra ata u tmerruan dhe nuk thanė asgjė (mė shumė)." - derisa Ibn Haxheri tha - "Dhe nė atė, ėshtė lejueshmėria pėr ta mbytur politeistin (mushrikun) pa Davet pėrderisa ta ketė arritur Daveti i pėrgjithshėm. Dhe nė atė ka lejueshmėri pėr thėnie e cila ėshtė e nevojshme gjatė luftės, edhe nėse ndonjėri nuk e ka pėr qėllim atė (tė gėnjesh)." [5] Dhe El-Buhariu e transmetoi kėtė Hadith nė "Librin e Xhihadit: `Kaptina e tė Gėnjyerit nė Luftė`dhe nė Kaptinėn e Asesinimit tė Njerėzve tė Luftės."


Unė them: Se kushdo qė e pėrshkruan asesinimin e pabesimtarėve tė cilėt bėjnė luftė kundėr Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij (s.a.v.s.) si tradhti dhe tė ngjashme, apo se Islami e ndalon atė, atėherė ai ėshtė prej tė devijuarve i cili ka Takdhib (d.m.th. nuk e pranon vėrtetėsinė) nė Librin (Kuranin) dhe Sunetin. Dhe An-Neveviu ka thėnė, "Ai-Al-Kadhi Ijad- ka thėnė, Dhe nuk ėshtė e lejuar tė thuhet se vrasja e tij ka qenė tradhti.Dhe njė person e tha kėtė nė njė tubim me Ali Ibn Abi Talibin, Allahu qoftė i kėnaqur me te, pra ai urdhėroi qė ai tė qėllohet nė qaf (d.m.th. ti pritet koka)." [6]. Dhe kjo ndodhi, mė vonė ėshtė cekur prej Al-Kurtubit nė Tefsirin e Tij, nė thėnien e mė Tė Lartit:


atėherė luftoni liderėt e pabesimtarėve. [7]


Dhe Ibn Tejmija e ka cekur nė librin e tij "As-Saram Al-Maslul 'Ala Shatim Ar-Rasul". Dhe ai e ceku njė ngjarje, e cila ndodhi ndėrmjet Muavijut dhe Muhamed Ibn Meslamah, Allahu qoftė i kėnaqur me ata.


Dhe sa pėr Ibn Abi Al-Hukajk, ai ishte Jehudi prej Hajberit dhe ai ishte biznesmen i El-Hixhazit dhe ai shkoi nė Mekė dhe i nxiti Kurejshitėt pėr urrejtje kundėr Pejgamberit (s.a.v.s.) derisa ata i tubuan aleatėt (Al-Ahzab) dhe u bė Beteja e Al-Ahzabit, dhe ai ishte ndezėsi i flakės sė saj. Al-Buhariu transmeton nga Al-Bara Ibn Azibi i cili tha, "I Dėrguari i Allahut (s.a.v.s.) e dėrgoi njė njeri prej Ansarėve tek Abi Rafi, Jehudija, dhe e vuri pėrgjegjės mbi ata Abdullah Ibni Atik. Dhe Abu Rafi e ka pas zakon qė ta fyej Pejgamberin (s.a.v.s.) dhe tė ndihmoj (tė tjerėt) kundėr tij. Dhe ai ishte nė kalanė e tij nė tokėn e Al-Hixhazit. " [8] Dhe ai transmetoi prej tij gjithashtu, se ai tha, "I Dėrguari i Allahut (s.a.v.s.) e dėrgoi njė grup tek Abi Rafi, pastaj Abdullah Ibn Atik hyri nė shtėpinė e tij, natėn kur ai ishte duke fjetur, dhe e mbyti atė." [9] Dhe Ibn Atik e mashtroi atė me shumė mashtrime tė lloj llojshme derisa e mbyti ate, ashtu si e mashtroi derisa hyri nė kala. Pastaj ai i mbylli dyert e shtėpis sė Jehudit nga jasht. Pastaj shkoi tek Abi Rafi dhe ai nuk do tė hynte nė ndonjė derė pėrveq se do ta mbyllte atė nga mbrenda dhe ai e ndryshoi zėrin e tij qė tė mos njihej. Ibn Haxheri ka thėnė, "Dhe nė Hadith prej dobive qė kemi ėshtė lejueshmėria e asesinimit te mushrikut tė cilit i ka arritur Daveti por i cili insiston edhe mbytja e atij i cili ofron pėrkrahje kundėr tė Dėrguarit tė Allahut (s.a.v.s.) me dorėn e tij (d.t.th. fizikisht) apo me parat e tij (d.t.th. finansiare) apo me gjuhėn e tij (d.t.th. me fjalė), dhe lejueshmėria e spiunimit mbi njerėzit e luftės dhe tė shikohet pėr pakujdesin e tyre dhe tė jesh i pėrkushtueshėm pa mas qė tė zhvillosh luft kundėr mushrikėve dhe lejueshmėria e tė folurit tė dyanshėm (tė mashtrosh, gėnjesh), pėr shkak tė dobis dhe (pėr shkak) tė numrit tė vogėl tė Muslimanėve kundėr mushrikėve tė shumė numėrt." [10] Dhe Al-Buhariu e transmetoi atė brenda "Librit tė Xhihadit: Kaptina e Mbytjes tė Mushrikut tė Fjetur."


Dhe nė lidhje me kėtė qėshtje, Sheih, 'Abdur-Rah'man Ad-Dawsari, Allahu e mėshiroft, duke i cekur shkallėt e adhurimit, nė thėnjen e Tafsirit tė Tij, mė tė Lartit ka thėnė:


Ty tė adhurojmė dhe prej Teje ndihmė kėrkojmė. [11]


Ai tha, "Pastaj tė pėrgaditėsh fuqi sipas mundėsis ėshtė prej obligimeve tė fes, dhe prej nevojshmėris pėr ta zbatuar atė. Pra ai qė e adhuron Allahun nė mėnyrė korrekte, nuk ėshtė i prekur me vonimin e saj, e mos tė flasim pėr braktisjen e saj apo tė mirret ajo si e parėndėsishme (pergaditja e fuqis). Dhe gjithashtu, adhuruesi i Allahut i cili ėshtė i vendosur nė Xhihad nė vetėn e tij, do ti aplikonte asesinimet e liderėve tė mosbesimit, (duke filluar) prej thirrėsit tė ateizmit dhe liberalistėve dhe gjdonjėrin i cili e sulmon shpalljen e Allahut apo atė i cili e ngreh penden e tij apo fushatėn kundėr fes sė Vėrtet dhe tė Qartė (hanif), sepse i kėtilli ėshtė fyes i Allahut dhe i tė Dėrguarit tė Tij (s.a.v.s.). Nuk ėshtė e lejuar pėr Muslimanėt nė regjionet e Tokės, prej tė dalluarėve (Dijetarėve, Muxhahidėve, etj.) apo tė pėrgjithshmėve (njerėzve tė thjesht), qė ta lėnė atė qė tė jetoj, sepse ai ėshtė mė i dėmshėm se sa Ibn Abi Hukajk, dhe tė tjerėt pranė tij, prej atyre pėr tė cilėt I Dėrguari i Allahut (s.a.v.s.) e rekomendoj asesinimin e tyre. Pra braktisja e asesinimeve tė atyre qė e trashiguan prej atyre (d.m.th. nga ata qė bėnin luftė kundėr Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij s.a.v.s.) nė kėtė kohė, ėshtė heqje e dėshmis sė fundit tė El-Mustafas (d.m.th. heqjen e pjesės sė fundit tė shehadetit) dhe qarje e tmerreshme e adhurimit tė Allahut dhe lejueshmėri e urryer e shėmtuar e krahėve tė shkatrrimit kundėr fes sė Allahut dhe tė paraqiturit e kėsaj nuk mund tė sqarohet ndryshe pėrveq se ka munges tė gjelozis mbrojtse pėr fen e Allahut dhe, gjdo hidhėrim (nė emėr) tė Fytyrės sė Ndershme tė Tij. Dhe kjo ėshtė mangėsi shumė e madhe ndaj dashuris tė Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij dhe tė lavdėruarit e tyre, e cila nuk do tė vinte prej ndonjėrit i cili e ka zbatuar adhurimin e Allahut sipas domethėnjės korrekte dhe tė qėllueshme," [12]

[1] “As-Saram Al-Maslul ‘Ala Shatim Ar-Rasul”: faq. 12-13


[2] Kjo ėshtė marrė nga libri i Imamit tė titulluar : “Al-‘Umdah Fi I’daad Al-‘Uddah Lil-Xhihaadi Fi Sabilillaahi Te’aala”: faq. 328-330


[3] Surja At-Tawbah, 5


[4] Hadithi #4,037


[5] “Fat’h Al-Bari ”, Vėll. 7/340


[6] “Sah?h Muslim Bi’Sharh’ An-Nawawi ”, Vėll. 12/160


[7] Surja At-Tawbah, 12


[8] Hadithi #4,039


[9] Hadithi #4,038


[10] “Fat’h Al-Bari ”, Vėll. 7/345


[11] Shėnim i Pėrkthyesit: Surja Al-Fatihah, 5


[12] Nga “Safwat Al-‘Athar Wal-Mafahim Min Tafsir Al-Kur’an Al-‘Athim ”, Vėll. 1/268 nga Sheih, ‘Abdur-Rah’man Ad-Dawsari; publikim i “Dar Al-Arkam ”, 1404 H.


Islam Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 11-08-05, 19:32   #2
PersonX
 
Anėtarėsuar: 23-05-05
Postime: 57
PersonX e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek PersonX
Gabim

Islam Allahu te shperbleft me Xhennet per kete matrial cka ke sjell ketu.
__________________
E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin.(Bekare:42)
PersonX Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-08-05, 19:58   #3
Islam
 
Anėtarėsuar: 31-07-05
Postime: 28
Islam e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Amiin edhe ty insh'All-llah.

Waselamu Alejkum.
Islam Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-05, 17:35   #4
Clintoni
 
Anėtarėsuar: 26-11-05
Vendndodhja: All over the World - Washington Prishtina Tirana
Postime: 194
Clintoni e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Clintoni
Gabim

*** JU lutem permbahuni temes. ***


Ndryshuar Uliksi


__________________
[b]Islam is uncompatible with democracy[/b]
Clintoni Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:35.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.