Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 11-08-05, 01:21   #1
Islam
 
Anėtarėsuar: 31-07-05
Postime: 28
Islam e ka pezulluar reputacionin
Gabim A ėshtė kufer tė gjykuarit me ligj tjetėr pėrveq ligjit tė..

A ėshtė tė gjykuarit me ligj tjetėr pėrveq ligjit tė Allahut Kufr ?


" Nga tekstet Hyjnore qė pėrmendėm bėhet mė se e qartė se, ai i cili pason ligje tė fabrikuara, tė ligjėsuara nga Shejtani pėrmes gjuhėve tė eulijave tė tij dhe tė cilat kundėrshtojnė atė qė All-llahu Xhele ve“Ala ligjėsoi pėrmes gjuhės sė Dėrguarve tė Tij [alejhime selam], askush nuk dyshon nė Kufrin dhe nė Shirkun e tyre , pėrveē atyre tė cilėve All-llahu ua ka marrė tė pamurit dhe i ka verbuar ndaj Dritės sė Shpalljes!"
[Alaamah Muhammad Al-Ameen Ash-Shanqeetee]



--------------------------------------------------------------------------------


Shaikh ul-Islaam Ibn Taymiyyah ka thėnė:

" Dhe ėshtė e njohur nga nevojshmėria e Dinit tė Muslimanėve dhe nga pajtueshmėria e tė gjithė Muslimanėve se, kush pason Sheriat (ligj) tjetėr nga Sheriati i Muhammedit [SalAllahu Alejhi ve Selem), atėherė ky ėshtė Kafir dhe ky ėshtė sikurse kufri i atij qė beson nė njė pjesė tė Librit, ndėrsa mohon njė pjesė tjetėr tė Librit."
[Al Fataawa, Vol. 28/524]


--------------------------------------------------------------------------------

El-Haafidh Ibn Katheer ka thėnė:

" Andaj, ai qė le Sheriatin (Ligjin) e qartė, i cili i ėshtė shpallur Muhammed Ibn Abdullahut [SalAllahu Alejhi ve Selem] - Vulės sė Profetėve, dhe merr Hukmin nga tjerė pos tij nga ligjet e Kufrit tė cilat janė anuluara, ai nuk ka besuar. Prandaj, si ėshtė gjendja e atyre qė marrin Hukmin nga 'Jasaak'-u (ligji i Tatarėve, tė cilėt pėrzien rregullat e Sheriatit me rregulla tė shpikura) dhe i japin pėrparėsi ?! Ai qė vepron kėshtu ka bėrė kufr (nuk ka besuar) sipas Ixhmasė sė Muslimanėve"[Al-Bidaayah wa Nihaayah, Vol. 13/ 119]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh 'Abdul-'Azeez Ibn 'Abdullaah Ibn Baaz ka thėnė:

" Nuk ka Iman (besim) ai i cili beson se ligjet e njerėzve dhe mendimet e tyre janė superiore (kanė pėrparėsi) ndaj Hukmit tė All-llahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, apo e barazon me tė, apo ia gjasonė atij ose e len apo e zėvendėson me ligje tė fabrikuara dhe institucione tė shpikura nga njerėzit, edhe nėse ai beson se Ligjet e All-llahut janė mė pėrfshirėse dhe mė tė drejta."
[Risalaat Wujoob Tah'keem Sharee'at Allaah f. 39, qė pason Risalaat Tah'keem Al-Qawaneen publikuar nga Daar Al-Muslim]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Muhammad Ibn Saalih al-'Uthaymeen ka thėnė:

" Lloji i parė ėshtė kur Hukmi i All-llahut ėshtė larguar dhe zėvendėsuar me njė Hukm Tagutėsh, ashtu qė Hukmi i Sheriatit ėshtė eliminuar nga mesi i popullit dhe nė vend tė tij vendoset njė Hukm tjetėr nga fabrikimet e njerėzve dhe ata largojnė ligjet e Sheriatit rreth Mu“amilah (marrėdhėnieve ndėrnjerėzore) dhe vendosin nė vend tė tij ligje tė fabrikuara dhe kjo, pa dyshim, ėshtė Istib“daal (zėvendėsim) i Sheriatit tė All-llahut Subhanehu ve Teala me diēka tjetėr. Dhe kjo ėshtė Kufr qė largon nga Mileti (Islam sh.p.) sepse ky person vendos veten nė nivel tė Krijuesit, sepse ai shara“a (ligjėsoi) pėr robėt e All-llahut atė pėr tė cilėn All-llahu Te“ala nuk e autorizoi, dhe kjo ėshtė Shirk sipas Fjalėve tė Tij Teala:

" Apo kanė ata shokė e tė barabartė me All-llahun (zota tė rremė tė tyre) tė cilėt kanė themeluar e pėrcaktuar pėr ta ndonjė fe tė cilėn nuk e ka urdhėruar e pėrcaktuar All-llahu?" [Esh Shura, 21]
[Fiqh Al-' Eebaadaat, #60]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Muhammad Naasiruddin Al-Albaanee: nė njė nga ligjeratat e tija tė inqizuara nė audio-kaseta, nė tė cilėn ai pėrshkruan njė argumentim tė cilin ka pasur me njėrin rreth Tekfirit tė Mustafa Ataturkut, sekularistit i cili konvertoi konstitucionin e Turqisė nga Sheriati i shkollės juridike Hanefite, nė ligje tė shpikura njerėzore, ai thotė:

" Unė ia bėra tė qartė atij (bashkėbiseduesit) se Muslimanėt nuk i bėnė Tekfir Ataturkut, i cili ishte musliman. Jo. (Ata bėnė ashtu) kur ai u distancua nga Islami, kur ai ua implementoi Muslimanėve njė institucion tjetėr se Institucioni Islam. Dhe nga kjo ishte shembulli i barazimit tė trashėgueshmėrisė sė mashkullit dhe tė femrės. Ndėrsa, All-llahu thotė: ' ...mashkullit i takon hise dy fish mė shumė se sa femrės...' Dhe pastaj, ai ia obligoi popullit turk Koben ( mbulesėn - kėsulėn turke tė kokės)"
[Fataawa Ash-Shaykh al-Albaanee wa-Maqara'netihah bi'Fatawaa Al-' Ulaama, f. 263 nga kaseta e tij nr.171]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Mahmood Shaakir ka thėnė:

" Andaj, pyetja e tyre nuk ishte pyetja e Ibadijes drejtuar Abi Mexhlis-it rreth tefsirit tė kėtij Ajeti - rreth tė cilit Mub“tadah e kohės sonė pajtohen rreth ēėshtjes sė gjykimit nė ēėshtjet e pasurisė dhe gjakut me ligj qė kundėrshton Sheriatin e popullit tė Islamit dhe jo nė lidhje me vendosjen e njė ligji mbi popullin e Islamit dhe imponimi ndaj tyre qė tė marrin gjykim prej tjetėrkujt pos rregullave tė All-llahut nė Librin e Tij dhe nė gjuhėn e tė Dėrguarit tė Tij. Andaj, ky veprim largon nga Hukmi i All-llahut dhe bga Dini i Tij dhe vendos ligjet e Kufarėve mbi Ligjin e All-llahut, Subhabehu ve Te“ala dhe kjo ėshtė Kufėr. Anjėri nga populli i Kibles, me gjithė dallimet e tyre, nuk dyshon nė Kufrin e atij qė flet apo thėrret nė kėtė."[Nga komentimi i tij nė " Tafseer At-Tabaree" Vol. 10/ 348]


--------------------------------------------------------------------------------

Alaamah Muhammad Al-Ameen Ash-Shanqeetee ka thėnė:

" Nga tekstet Hyjnore qė pėrmendėm bėhet mė se e qartė se, ai i cili pason ligje tė fabrikuara, tė ligjėsuara nga Shejtani pėrmes gjuhėve tė eulijave tė tij dhe tė cilat kundėrshtojnė atė qė All-llahu Xhele ve“Ala ligjėsoi pėrmes gjuhės sė Dėrguarve tė Tij [alejhime selam], askush nuk dyshon nė Kufrin dhe nė Shirkun e tyre , pėrveē atyre tė cilėve All-llahu ua ka marrė tė pamurit dhe i ka verbuar ndaj Dritės sė Shpalljes!"
[Adhwaa Al-Bayaan, Vol. 4/ 82-85]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Saalih al-Fowzaan ka thėnė:

" Kush merr Hukm nga tjerėt pėrveē nė Ligjin tė All-llahut, nga tė gjitha institucionet e shpikura njerėzore, atėherė ai i ka marrur implikuesit e kėtyre ligjeve dhe ata tė cilėt gjykojnė me to si shokė (partnerė) me All-llahun nė legjislacionin e tij. Ai Te“ala ka thėnė: ' A kanė ata partnerė (shokė) tė cilėt u kanė lajuar atyre atė qė All-lahu nuk e ka lejuar?' Dhe Ai ka thėnė: ' Dhe nėse ju iu nėnshtroheni atyre, atėherė ju jeni Mushkrikin.' " [Al-Irshaad ila'Saheeh Al-' Atiqaad, Vol. 1/ 72]

Dhe pastaj, pasi qė transmetoi atė qė El-Hafidh Ibn Kethir ka shkruar rreth Tatarėve dhe 'El Jasik'-ut, ai tha:

" Dhe siē ai pėrmendi ligjin e Tatarėve dhe gjykoi mbi tė me Kufr, ato qė vendosin nė vend tė Sheriatit Islam janė ligje tė fabrikuara, tė cilat - nė kohėn tonė - janė implementuar si burime tė ligjeve nė shumė shtete dhe Sheriati Islam ėshtė mospėrfillės nė krahasim me to, pėrveē nė ' ēėshtje personale' si i quajnė ata."
[Al-Irshaad ila'Saheeh Al-' Atiqaad, Vol. 1/ 74]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh 'Umar al-Ashqar ka thėnė:

" Nga ky sqarim neve na bėhet e qartė se, egzistojnė dy lloje tė atyre qė kanė rėnė nė Kufr, rreth tė cilit nuk ka dyshim. Tė parėt janė ata qė gjykojnė me atė qė All-llahu nuk ka shpallur, dhe ata tė cilėt fabrikojnė (shpikin) ligje tė cilat kundėrshtojnė Ligjin e All-llahut dhe e implementojnė atė mbi popull, dhe Ixhmaja mbi kufrin e tyre nuk ka dyshim
."
[Al-Sharee'ah Al-Eelaheeyah, f. 179]


--------------------------------------------------------------------------------

'Alaamah Muhammad Ibn Ibraaheem Aal-Ash-Shaykh ka thėnė:

" I pesti, dhe ky ėshtė mė i madhi dhe mė pėrfshirėsi dhe kundėrshtimi mė i qartė i Sheriatit dhe kryeneēėsia ndaj ligjeve tė tij dhe fyerja ndaj All-llahut dhe Dėrguarit tė Tij dhe kundėrshtim i gjyqeve tė Sheriatit nė bazat dhe degėt e tyre dhe llojet e tyre dhe paraqitjet e tyre dhe gjykimet dhe implementimet, referimet dhe aplikimet e tyre. Ashtu sikurse gjyqet e Sheriatit referohen nė Librin e All-llahut dhe nė Sunnetin e tė Dėrguarit tė Tij, poashtu kėto gjyqe kanė referimet e tyre, e qė janė ligjet e pėrmbledhura nga shumė legjislacione dhe ligje siē janė ligjet e Francės, Amerikės dhe Anglisė siedhe ligjeve tjera, dhe nga Medh“hebi i disa novatorėve (bidatxhijve) tė cilėt pohojnė se janė nėn Sheriat. Dhe kėto gjyqe tani janė plotėsisht nė funksionim nė vendbanimet Islame, duke hyrė populli nė to dita ditės, gjykatėsit e tyre i gjykojnė ata me atė qė kundėrshton Sunnetin dhe Librin, me rregulla tė atij ligji dhe ata ua imponojnė atė atyre dhe e aplikojnė mbi ta. Andaj, cili Kufėr ėshtė mbi kėtė Kufėr dhe ēka e anulon Shahadetin e Muhammedur Resul-Allah, nėse jo kjo?!"
[Tah'keem Al-Qawaneen]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh 'Abdur-Razzaaq al-'Afeefee ka thėnė:

" Sė treti: ai i cili cilėsohet me Islam dhe njeh ligjet e tij dhe pastaj fabrikon pėr popull ligje dhe ua bėn atyre institucion pėr udhėheqje dhe gjykim dhe e din se kjo kundėrshton ligjet e Islamit. Atėherė ai ėshtė Kafir, jashtė Miletit Islam. I njejtė ėshtė edhe Hukmi rreth atyre qė pėrcaktojnė formimin e njė komiteti apo komiteteve pėr kėtė dhe urdhėrohet populli qė t“ia drejtojnė gjykimet e tyre kėtyre institucioneve apo ligjeve apo detyron qė tė mirret gjykim prej tyre, derisa e din se ato kundėrshtojnė Sheriatin Islam. Dhe i njejtė ėshtė edhe ai qė gjykon me to dhe e implementon atė rreth ēėshtjeve dhe ai qė iu nėnshtrohet atyre nė kėto gjykime nga vullneti i tij i lirė, sepse ai e din se kjo kundėrshton Islamin. Andaj, tė gjithė kėta janė partnerė (shokė) nė largimin e tyre nga Hukmi i All-llahut."
[Shubu'haat Howl As-Sunnah Wa-Risalaat Al-Hukm bi'Ghayr ma'Anzaal-Allaah, f. 64]


--------------------------------------------------------------------------------

Imaam Ahmad Shaakir ka thėnė:

" Ēėshtja e kėtyre ligjeve tė fabrikuara ėshtė e qartė si qartėsia e diellit. Ėshtė kufėr i qartė dhe nuk asgjė tė fshehtė rreth saj dhe nuk ka asnjė arsyetim pėr ata qė cilėsohen me Islam (sh.p. qė i thuan vetes Muslimanė), kushdo qofshin ata, tė veprojnė nė pėrputhshmėri me to, t“u binden atyre apo t“i aprovojnė ato.Andaj, ēso njeri duhet tė ketė kujdes dhe ēdonjėri ėshtė pėrgjegjės pėr vetveten. Prandajm Ulematė duhet tė bėjnė tė qartė tė vėrtetėn dhe tė thuan atė qė janė urdhėruar qė t“a thojnė pa fshehur asgjė."
[Umdaat At-Tafseer Mukhtaasir Tafseer Ibn Katheer of Ahmad Shaakir, Vol. 4/ 173-174]


--------------------------------------------------------------------------------

Imaam Ibn Jareer At-Tabaree ka thėnė:

" Ai Te“ala thotė se, ai qė fshehė Hukmin e All-llahut, tė cilin Ai ka shpallur nė Librin e Tij dhe e ka bėrė Ligj mes robėrve - ashtu ata fshehin dhe gjykojnė me tjera pos tij, sikurse hukmi i Jehudėve rreth kurvėrisė (zinasė) sė tė martuarve me rrahje me kamzhik dhe nxirje tė fytyrave tė tyre dhe fshehja e Hukmit rreth gurėzimit, siedhe gjykimi i tyre rreth vrasjeve tė tyre me gjakė-shpagim tė plotė ndėrsa disave me gjysmėn e gjakė-shpagimit. Ndėrsa sa u pėrket njerėzve me tituj, atyre u jipet Kisaas, ndėrsa njerėzve tė thjeshtė u bėhet shpagim gjaku me para. Mirėpo, All-llahu i bėri ata tė gjithė tė njejtė nė Teurat: ...tė tillėt janė Kafira. Ata ishin qė fshehėn tė vėrtetėn, tė cilėn ata duhej tė zbulonin dhe ta bėnin tė qartė. Dhe ata e fshehėn atė prej popullit dhe u paraqitėn atyre diēka tjetėr dhe gjykuan mes tyre me tė (me Hukmin e ndryshuar) pėr shkak tė ryshfetit qė morrėn prej tyre."
(Ajo qė At-Tabaree thotė kėtu ėshtė se, ai konsideron qė ky Ajet vlen pėr tė gjithė ata qė veprojnė sikurse Jehudėt dhe nėnkupton kėtė Ajet si Kufėr Ekber pėr tė gjithė ata qė veprojnė si vepruan ata.)
[ Tafseer Al-Tabaree, Vol. 4/ 592 ]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Muhammad al-Ghunaymaan ėshtė pyetur:

" Ai qė len Hukmin e asaj qė ka shpallur All-llahu; nėse ai bėn gjykime tė pėrgjithshme me ligje tė fabrikuara, a ka bėrė Kufėr? Dhe a ka dallim nė mes kėsaj dhe atij i cili gjykon me Sheriat, mirėpo nė ndonjė ēėshtje ai kundėrshton Sheriatin pėr shkak tė epsheve apo ryshfetit, apo ndonjė arsyeje tjetėr?"

Ai u pėrgjigj:

" Po, ėshtė Vaxhib tė dallohet mes tyre. Ka dallim mes atij qė hedh Hukmin e All-llahut, Xhele ve A“la, dhe e zėvendėson atė me gjykime pėrmes ligjeve dhe gjykimit tė njerėzve. Ky ėshtė Kufėr, i cili nxjerrė jashtė Miletit Islam. Mirėpo, ai qė ėshtė Multezim (fetarisht i angazhuar) ndaj Dinit Islam pėveēse ai ėshtė i mosbindur dhe Dhalim duke pasuar epshet nė disa prej Ah“kam-eve dhe shkon pas pėrfitimeve tė Dunjas, duke pranuar se ai ėshtė Dhalim nė kėtė, atėherė kjo nuk ėshtė Kufėr qė njerrė prej Miletit. Dhe ai qė, Hukmin e ligjeve e bėn tė barabartė me Hukmin e Sheriatit dhe e bėn atė hallall, atėherė ky nuk ka bėrė Kufėr qė njerrė nga Mileti, edhe nėse kjo ndodhė nė njė instancė (sh.p. rast)."
[Mujaalit Al-Mishkaat, Vol. 4/ 247]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Ibn Qaasim ka thėnė:

" Sikurse ata qė udhėheqin me ligje tė Xhahilijetit (shp.p. Injorancės) dhe ligje Internacionale, apo ndryshe ai qė udhėhqeqė me diēka tjetėr pos me atė qė ka shpallur All-llahu, qoftė kjo udhėheqje me ligje apo me diēka qė ėshtė shpikur e qė nuk ėshtė nga Sheriati apo e afirmuar nė Hukm, atėherė ai ėshtė Taghut nga Tawaghitėt mė tė mėdhenjė."
[Nga komentimi i tij nė "Usool ath-Thalaathah", f. 96 ]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Hammad Ibn 'Ateeq an-Najdee ka thėnė:

" Dhe ēėshtja e katėrmbėdhjetė ėshtė marrja e Hukmit prej dikuj tjetėr, pėrveē prej Librit tė All-llahut dhe Dėrguarit tė Tij."

Pastaj ai pėrmendi Fetvanė e Ibn Kethirit rreth Ajetit: " A janė duke kėrkuar ata Hukmin e xhahilijetit?", tė cilin kemi transmetuar mė herėt. Pastaj ai tha:

" Dhe nė kėtė kanė rėnė popujt e Beduinėve dhe tė ngjashėm me ta, duke marrur Hukmin nga traditat e baballarėve tė tyre dhe prej asaj qė patėn aprovuar paraardhėsit e tyre nga traditat e akuzuara, tė cilat ata i etiketojnė me "Sheriat Rifaafah" dhe e vendosin para Librit tė All-llahut dhe Sunnetit tė Dėrguarit tė Tij. Andaj, ai qė vepron kėshtu, ai ėshtė Kafir dhe ėshtė Vaxhib tė luftohet ai, derisa tė kthehet nė Hukmin e All-llahut dhe tė Dėrguarit tė Tij."[Majmoo'at At-Tawheed, f.412]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh 'Abdullaah Ibn Humayd ka thėnė:

" Dhe ai qė aprovon legjislacion tė pėrgjithshėm ( Tashree' Al-' Aam ) dhe e aplikon mbi popull atė qė kundėrshton Hukmin e All-llahut, atėherė ky del nga Mileti si Kafir."
[A'hameeyaat Al-Jihaad" by 'Alee bin Nafee' Al-' Ilyaanee, f. 196]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Muhammad Hamad al-Faqeeh ka thėnė:

" Dhe si kėta ose (edhe) mė tė kėqinjė janė ta qė marrin fjalėt e ligjeve tė Kufarėve, me tė cilat gjykojnė nė qėshtje tė gjakut dhe pasurisė dhe i vendosin kėto para asaj qė ata njohin dhe u ėshtė bėrė e qartė prej Librit tė All-llahut dhe Sunnetit tė Dėrguarit tė Tij. Andaj ai, pa asnjė dyshim, ėshtė Murted nėse vazhdon nė tė dhe nuk i kthehet Hukmit tė asaj qė ka shpallur All-llahu dhe ai nuk do tė ketė dobi nga asnjė emėr me tė cilin ai e etiketon veten, e as nga veprat tjera tė jashtme qė i bėnė, sikurse Namati apo Agjėrimi, apo diēka tjetėr!"
[Nga hamishi i "Fat'h Al-Majeed", f. 406]


--------------------------------------------------------------------------------


'Abdul-Lateef Ibn 'Abdur-Rahmaan (nip i Muhammad Ibn 'Abdul-Wahhabit): Kur u pyet rreth gjykimit tė Beduinėve me traditat e baballarėve dhe gjyshėrve tė tyre:

" A mund t“i etiketojmė me Kufėr, pasi qė atyre u ėshtė bėrė e qartė (se kjo nuk ėshtė e lejuar, ndėrsa ata vazhdojnė)?"

Ai u pėrgjigj:

" Kush gjykon me diēka tjetėr, pos me Librin e All-llahut dhe Sunnetin e Dėrguarit tė Tij, pasi qė atij i ėshtė bėrė e qartė (se kjo nuk ėshtė e lejuar), atėherė ai ėshtė Kafir. Ai, Te“ala ka thėnė: ' Dhe kushdo qė nuk gjykon me atė qė All-llahu ka shpallur, tė tillėt janė Kafirun.' (Dhe Ai Te“ala, poashtu ka thėnė:) ' A kėrkojnė fe tjetėr pos Fesė sė All-llahut?' (Dhe Ai Te“ala, poashtu ka thėnė:) ' A i keni parė ata (hipokritėt) tė cilėt pohojnė se kanė besuar nė atė qė u ėshtė shpallur juve, dhe nė atė qė ėshtė shpallur para jush, dhe kėrkojnė gjykim (nė mosmarrėveshtjet e tyre) nga Taghutėt (gjykatės tė rrejshėm, etj.) ndėrsa ata janė urdhėruar qė t“i refuzojnė ata.' Dhe ka shumė Ajete me kėtė kuptim."
[Dur'ur As-Saneeyah fi'Al-Ajweebah An-Najdeeyah", Vol. 8/ 231 Publikuar nga "Dar Al-Iftaa' bil'Saudeeyah" 1385 H]



--------------------------------------------------------------------------------

'Abdur-Rahmaan Ibn Hasan (nip i Muhammad Ibn 'Abdul-Wahhabit) ka thėnė:

" Andaj, neve na ėshtė e qartė se Ajeti (9:31) vėrteton se, ai qė i nėnshtrohet tjetėrkujt pos All-llahut dhe Dėrguarit tė Tij, dhe nuk i merr Librin dhe Sunnetin, rreth ēėshtjeve tė bėrjes hallall atė qė All-lahu ka bėrė haram apo bėrjes haram atė qė All-llahu ka bėrė hallall, apo i nėnshtrohet dikujt nė mosnėnshtrueshmėri ndaj All-llahut dhe pason nė atė pėr tė cilėn All-llahu nuk i ka dhėnė leje, atėherė ai ka marrur atė si zot dhe si objekt adhurues dhe e ka bėrė shokė me All-llahun, dhe kjo kundėrshton Teuhidin, qė ėshtė Dini i All-llahut tė cilin e shfaqin fjalėt e Ikhlasit: ' La Ilahe il-lAllah'. (Kjo) sepse Ilah ėshtė ajo qė adhurohet, dhe All-llahu Te“ala e quajti nėnshtrimin e tyre adhurim tė tyre dhe i quajti zotra. Sikurse Ai Te“ala thotė: ' Dhe Ai nuk ju urdhėron juve qė tė merrni Melaqet dhe Pejgamberėt si zotra...' , me fjalė tjera '...si partnerė me All-llahun ne adhurim...' - ' A ju urdhėroi Ai qė tė bėni Kufėr pasi qė ju ishit Muslimanė?' Dhe kjo ėshtė Shirk, sepse ēdo gjė qė adhurohet ėshtė Zot dhe ēdo gjė, tė cilės njeriu i nėnshtrohet apo pason, sa i pėrket diēkaje tjetėr se ajo qė ka aprovuar All-llahu dhe i Dėrguari i Tij, atėherė ai merret si adhurues apo pasues i njė Zoti dhe njė gjėje qė adhurohet. Sikurse thotė Ai Te“ala nė Suren En“am: ' Dhe nėse u nėnshtroheni atyre, atėherė ju jeni Mushrikin .' Dhe ky ėshtė kuptimi i kėtij ajeti, dhe si ky ėshtė edhe kuptimi i fjalės sė Tij Te“ala: ' Dhe a kanė ata partnerė tė cilėt u kanė aprovuar atyre ligje nė Din (Fe), pėr tė cilat All-llahu nuk u ka dhėnė leje?' Dhe All-llahu e di mė sė miri."
[Fat'h Al-Majeed, f. 110-111 Publikuar nga "Dar Al-Fikr"]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Muhammad Shaakir Ash-Shareef nė " Kapitulli mbi qartėsimin e asaj se ai qė udhėheqė me diēka tjetėr, pos asaj qė ka shpallur All-llahu, ėshtė Kafir, me Kufėr qė nuk nxjerr nga Mileti." ka thėnė:

" Ai nuk ka bėrė mosbesim me tre kushte:

a) Nėse ėshtė Multezim (i angazhuar fetarisht) dhe pranon nė brendshėm dhe jashtėm ēdo Hukm apo Tashri“ (legjislacion) qė ka ardhur prej All-llahut apo tė Dėrguarit tė Tij - SalAllahu Alejhi ve Selem

b) Nėse ai pranon dhe dėshmon se ka lėn Hukmin nga ajo qė ka shpallur All-llahu Subhanehu ve Te“ala nė atė ēėshtje apo nė atė instancė (sh.p. rast) qė ai gjykon, se ai ėshtė mėkatar dhe se Hukm i tij ėshtė i gabuar dhe se Hukmi i All-llahut ėshtė i drejtė

c) Nėse Hukmi kundėrshtues ėshtė Hukm nė instanca specifike dhe jo nė ēėshtje tė plota tė pėrgjithsme dhe ky kusht i tretė ėshtė ai, tė cilit shumė njerėz bashkėkohor nuk e kanė kuptuar dhe nuk i ka kushtuar vėmendje."

[In'Allaah Huu'al-Haakim, f. 88-91 publikuar nga "Daar Al-Waton", 1413 H.]


--------------------------------------------------------------------------------

Shaikh Saalih Ibraaheem al-Layhee rreth kuptimit tė Delil ka thėnė:

" Andaj tė udhėhequrit me ligje tė fabrikuara, tė cilat kundėrshtojnė Sheriatin Islam, ėshtė ateizėm dhe Kufėr dhe Fesad dhe Dhulm nė mes tė robėrve, sepse siguria nuk ėshtė e vendosur dhe nuk janė siguruar tė drejtat e Sheriatit, pėrveē me veprimin e tėrėsishėm sipas Sheriatit Islam nė Akide dhe adhurim dhe udhėheqje dhe rregulla tė mirėsjelljes dhe udhėheqje tė institucioneve, sepse ' Udhėheqja me tjetėr pos me atė qė ka shpallur All-llahu' ėshtė udhėheqje me vepra tė krijuara mbi krijesa si ato. Dhe kjo ėshtė udhėheqje me ligje tė Taghutit dhe nuk ka dallim nė mes tė kushteve individuale dhe atyre tė pėrgjithsme dhe specifike; dhe kushdo qė dallon nė mes tyre nė Hukm, atėherė ai ėshtė ateist/ Zandeek (hipokrit nė mohim)/ Kafir nė All-llah Al-“Adhim"
[As-Salsabeel , Vol. 2/ 384, qė ėshtė komentimi i tij mbi "Zaad Al-Mutaqnah ".]


Islam Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 08:39.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.