Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-11-05, 11:27   #1
Barbaroza
Miss Dardania 2004
 
Avatari i Barbaroza
 
Anėtarėsuar: 09-01-04
Vendndodhja: Nė zemėr tė Kosovės!
Postime: 12,508
Barbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėm
Gabim A flitet pėr Atlantidėn nė Kur'an?

Te nderuar bashkedebatues,kureshtja ime me shtyen te debatojme per gjerat misterioze qe kane ndodhur ne te kaluaren e qe jo pak na flasin edhe librat e shenjte!
Nese nuk gabohem(e nese po,kerkoj falje),dikund kam lexuar(e ku,s'me kujtohet)se Kur'ani flet edhe per popuj te shumte qe jane zhdukur kur ata kane patur sjellje antinjerezore,e njeri nder ta eshte edhe populli i Lutit qe njihej si popull homosexual.Dhe pikerisht,per popullin e Lutit me sa kam kuptuar behet fjale se ka jetuar ne Atlantide dhe sot nga disa studime qe jane bere ne ate rajon qe tani eshte i fundosur,thuhet se kane jetuar njerez,por me pamje me te ndryshme nga njerezit e sotem.
Me intereson nga ata qe kane studiuar islamin se cfare njohurish kane ne lidhje me keto gjera.
Di mjaft per obligimet,rregullat dhe detyrat ne islam,por me intereson ceshtja qe kam vene ne diskutim?!


__________________
"Do all the good you can,
by all the means you can,
in all the ways you can,
in all the places you can
at all the times you can,
to all the people you can,
as long as ever you can".
Barbaroza Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 09-11-05, 01:50   #2
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Informatat mbi Atlantiden dhe popullin e Lutit a.s.

Sipas disa te dhenave enciklopedike Atlantida ishte nje ishull i cili ka egzistuar 8.000-9.000 vite perpara K.Ndersa populli i Lutit a.s. ka jetuar 4.000-5.000 vite me vone,qe do te thote se keta dy popuj nuk kishin asgje te perbashket.(Allahu e dine me se miri)


Legjenda pėr Atlantiden sipas Platonit

shkruar ne vitin 360 pėrpara K.



Pėrtej asaj ngushtice detare tė quajtur Kolonat e Herkulit, gjendej asokohe njė ishull mė i madh se Libia dhe Azia tė marra sė bashku, prej tė cilit mund tė kalohej nėpėr ishuj tė tjerė, e prej tyre nė tokat e kontinentit kundrejt… (...). Nė kėtė ishull tė quajtur Atlantidė ishte njė mbretėri qė sundonte jo vetėm tėrė ishullin por edhe shumė ishuj tė tjerė, e madje edhe disa zona tė kontinentit pėrtej: pushteti i tij shtyhej pėrtej Shtyllave tė Herkulit; duke pėrfshirė Libinė, Egjiptin e zona tė tjera tė Europės deri nė Tirren.”.(wikipedia)


Ne ishullin e Atlantides egzistonte nje perandori e madhe dhe e mrekullueshme, qe qeveriste ishullin e shume ishuj te tjere, si dhe shume pjese te kontinentit
Ndersa Sipas priftit egjiptian, nje qyteterim i zhvilluar kishte egzistuar per shekuj te tere “mbi nje ishull me te madh se Libia dhe Azia e vogel te marra se bashku”. Ishulli qe shkaterruar nente mije vjet me pare nga nje permbytje e tmerrshme bashke me gjithe banoret e tij.Atlantida u gremis nė det e u zhduk.


Sa i perket popullit te Lutit a.s.sipas disa te dhenave Biblike dhe Kur'anore, ky popull ka jetuar ne Sodom dhe Gomorra,afer detit te vdekur
i cili shtrihet pergjate Jordanise dhe Palestines.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-11-05, 03:14   #3
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

LUTI (paqja e Allahut qofte mbi te!)

Hafidh ibn Kethir



Nje nga ngjarjet e medha,qe ndodhi gjate jetes se Ibrahimit a.s.ishte edhe ndeshkimi qe e goditi popullin e Lutit a.s.Luti eshte djali i Haranit,te birit te Tarehut,i cili ne realitet eshte Azeri.Luti eshte nipi(djali i vellait)te Ibrahimit.a.s.,ndersa Ibrahimi,Harani dhe Nahori jane vellezer.Disa konsiderojne se ky Harani e ka ndertuar qytetin Haran.Mirepo,per nje pohim te ketille,nuk egzistojne argumente te vlevshme,sepse nuk pajtohet me librat e hebrenjeve dhe te krishtereve.Allahu e di me se miri.

Sipas urdherit dhe lejes se xhaxhait te vet,Ibrahimit a.s.Luti u nda nga Ibrahimi dhe u vendos ne qytetin Sodome,ne rajonin e Gaur Zegarit.Atebote Sodoma ishte qender e rajonit te permendur,te cilit i takonin fshatrat perreth me toke te punueshme.Banoret e Sodomes ishin tejet te coroditur dhe jobesimtare te prishur,njerez qe benin vepra te ndyta.Merreshin me hajduteri rrugesh dhe ne cdo vendpushim te tyre benin vepra te shemtuara,e qe askush nuk ia ndalonte askujt kete.Sa gje e shemtuar qe ishte ajo qe benin ata!
Ata e kane shpikur nje veper te tejet te shemtuar,te cilen nuk e ka praktikuar askush para tyre.Perkatesisht,meshkujt kishin marredhenie seksuale me meshkujt,duke iu shmangur marredhenieve seksuale me gra,te cilat Allahu i Lartesuar ua ka krijuar roberve te mire te Tij.(




Populli i Lutit Dhe Qyteti Qė u Kthye Pėrmbys


nga Harun Yahya


Populli i Lutit pėrgėnjeshtroi paralajmėrimet… Ne dėrguam kundėr tyre stuhi gurėsh (e cila i shkatėrroi tė gjithė), pėrveē familjes sė Lutit, tė cilėn Ne e shpėtuam me mirėsinė Tonė nė orėn e fundit tė natės. Kėshtu i shpėrblejmė ata qė falenderojnė. Luti i kishte paralajmėruar pėr dėnimin Tonė, por ata nuk i besuan paralajmėrimet e tij. (El-Kamer: 33-36)



Luti jetoi nė tė njėjtėn kohė me Ibrahimin. Ai u dėrgua si profet nė njė prej popujve fqinj me popullin e Ibrahimit. Kėta njerėz, siē na tregon Kurani, praktikonin njė veprim tė ulėt tė panjohur deri atėherė tė quajtur sodomizėm, apo siē quhet sot homoseksualizėm. Kur Luti i kėshilloi tė hiqnin dorė nga ky zakon i ulėt dhe i paralajmėroi pėr njė dėnim tė mundshėm, ata e kundėrshtuan dhe vazhduan rrugėn e shthurjes. Nė fund, kėta njerėz u shkatėrruan nga njė dėnim i tmerrshėm.

Qyteti ku banoi Luti pėrmendet si qyteti i Sodomit nė Dhiatėn e Vjetėr. Duke qenė i vendosur nė veri tė Detit tė Kuq, ky komunitet duket se ėshtė shkatėrruar nė pėrputhje me pėrshkrimin e bėrė nė Kuran. Studimet arkeologjike tregojnė se qyteti qe vendosur nė zonėn e Detit tė Vdekur, i cili shtrihet pėrgjatė kufirit tė Jordanisė me territoret e pushtuara tė Palestinės.

Pėrpara se tė shqyrtojmė rrėnojat e kėtij qyteti, le tė mundohemi tė njohim shkakun se pėrse populli i Lutit u dėnua nė kėtė mėnyrė. Kurani na tregon se si e paralajmėroi Luti popullin e tij. Po cila ishte pėrgjigjja e tyre?


Populli i Lutit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Kur vėllai i tyre u tha: "Pėrse nuk i frikėsoheni Allahut?
Unė jam i dėrguar i besueshėm pėr ju.
Kini pra frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr transmetimin e kėtij mesazhi. Shpėrblimin e pres vetėm nga Zoti i botėve.
Si vallė kryeni marrėdhėnie me burrat dhe lini mėnjanė ato tė cilat Allahu i ka krijuar pėr tė qenė bashkėshortet tuaja? Vėrtet ju jeni njė popull qė ka kaluar ēdo kufi!"
Ata i thanė: "Nėse nuk pushon, o Lut, ne do tė tė pėrzėmė!"
Ai u tha: "Unė jam kundėr punėve tė poshtra qė kryeni
." (Esh-Shuara: 160 - 168)


Ata e kėrcėnuan Lutin, kur ai i ftoi nė rrugė tė drejtė dhe filluan ta urrenin gjithnjė e mė tepėr pėr kėtė shkak, ndaj donin ta dėbonin sė bashku me besimtarėt e paktė qė ishin pranė tij. Nė ajetet e tjera, ngjarja ėshtė treguar si vijon.

(Kujto) edhe Lutin, kur iu drejtua popullit tė tij: "A po bėni mėkatin mė tė madh, tė cilin nuk e ka bėrė askush mė parė nė tė gjithė botėn.
Tė shtyrė nga epshi ju shkoni me burra nė vend tė grave? Po, ju jeni njė popull i shfrenuar."
Populli i tij si pėrgjigje tha: "Nxirrini jashtė vendit tuaj, pasi ata kėrkojnė tė jenė tė pastėr (nga gjynahet)!"
(El-A'raf: 80-82)


Luti i bėri tė qartė popullit tė tij tė vėrtetėn, por ata nuk i kushtuan vėmendje paralajmėrimeve tė njėpasnjėshme dhe vazhduan ta kundėrshtonin e mohonin ndėshkimin, pėr tė cilin u fliste profeti i tyre.


(Kujto) dhe Lutin, kur i tha popullit tė tij: "Ju bėni njė gjynah, tė cilin askush para jush nuk e ka bėrė nė gjithė botėn.
Ju kryeni marrėdhėnie me burrat, grabitni udhėtarėt dhe kryeni punė tė ndyra nė vendtakimet tuaja?!" Por populli i tij nuk dha pėrgjigje tjetėr veē tha: "Sille ndėshkimin e Allahut mbi ne, nėse thua tė vėrtetėn.
" (El-Ankebut: 28 - 29)


Duke marrė pėrgjigjen e mėsipėrme nga populli i tij, Luti i kėrkoi ndihmė Allahut.


Ai tha: "Zoti im! Mė ndihmo qė tė triumfoj mbi popullin shkatėrrimtar." (El-Ankebut: 30)


"Zoti im! Mė shpėto mua dhe familjen time nga ēka bėjnė ata." (Esh-Shuara: 169)


Pas lutjes sė Lutit, Allahu dėrgoi dy engjėj nė formėn e dy djemve tė rinj. Nė fillim ata vizituan Ibrahimin dhe i dhanė lajmin e mirė se gruaja e tij do tė lindte njė fėmijė. Pastaj dy tė dėrguarit i shpjeguan qėllimin e ardhjes sė tyre: populli i pacipė i Lutit do tė shkatėrrohej.


Ibrahimi u tha: "Cili ėshtė qėllimi i ardhjes suaj, o ju tė dėrguar?"
Ata i thanė: "Ne jemi dėrguar te njė popull mėkatar.
Qė tė lėshojmė mbi ta gurė balte tė pjekur tė caktuar nga Zoti yt pėr ata qė kalojnė kufijtė."
(Edh-Dharijat: 31 - 34)


Pasi u ndanė nga Ibrahimi, engjėjt u drejtuan pėr te Luti. Ai nuk i njohu ndaj dhe ndjeu njė lloj shqetėsimi e frike, por kur i treguan se kush ishin, ai u qetėsua.


Kur tė dėrguarit Tanė arritėn te Luti, ai u pikėllua pėr ta (se mos populli i tij kėrkonte tė kryente marrėdhėnie me ta) dhe tha: "Kjo ėshtė njė ditė e trishtuar." (Hud: 77)


Luti u tha: "Ju jeni njerėz tė panjohur pėr mua."
Ata i thanė: "Ne kemi ardhur te ti bashkė me ndėshkimin, nė tė cilin ata dyshonin.
Dhe tė kemi sjellė ty lajmin e vėrtetė (tė shkatėrrimit tė popullit tėnd). S'ka dyshim se ne themi tė vėrtetėn.
Udhėto me familjen tėnde pasi tė kalojė njė pjesė e natės dhe ec pas tyre e mos lejo qė ndonjė prej jush tė kthejė kokėn prapa e tė shohė, por vazhdo drejt pėr atje ku je urdhėruar."

Kėshtu Ne i bėmė tė njohur atij vendimin se shkatėrrimi do tė bėhej herėt nė agim. (El-Hixhėr: 62 - 66)

Ndėrkohė populli i tij mori vesh lajmin e ardhjes sė mysafirėve. Ata nuk hezituan t'u afroheshin kėtyre mysafirėve pėr qėllimet e tyre tė mbrapshta, ashtu siē kishin vepruar dhe me tė tjerėt mė parė, ndaj dhe rrethuan shtėpinė. Duke u frikėsuar pėr mysafirėt e tij, Luti u tha:

Kėta janė mysafirėt e mi, kėshtu qė mos mė turpėroni. Kini frikė Allahun e mos mė poshtėroni." (El-Hixhėr: 68 - 69)

Populli i tij iu pėrgjigj:

"… A[i] nuk tė kemi ndaluar qė tė presėsh apo tė mbrosh njerėzit e tjerė?" [/i](El-Hixhr: 70)

Duke menduar se ai dhe mysafirėt e tij po bėheshin pre e sjelljes sė keqe tė popullit tė tij, Luti tha:

"… Sikur tė kisha forcė qė t'ju mposhtja, apo sikur tė mbėshtetesha te ndonjė mbrojtės i fuqishėm." (Hud: 80)
Mysafirėt i kujtuan atij se ata ishin tė dėrguarit e Allahut:

Ata i thanė: "O Lut! Ne jemi tė dėrguarit e Zotit tėnd! Ata kurrė nuk do tė mbėrrijnė te ti! Udhėto me familjen tėnde nė njė pjesė tė natės dhe asnjė prej jush tė mos shohė prapa, pėrveē gruas tėnde (qė do tė mbetet pas). S'ka dyshim se ndėshkimi qė do t'i godasė ata, do ta godasė edhe atė. Pikėrisht agimi ėshtė koha e caktuar pėr ta. A nuk ėshtė afėr agimi?" (Hud: 81)

Kur veprimet e mbrapshta tė popullit arritėn kulmin, Allahu e shpėtoi Lutin me anė tė engjėjve. Nė mėngjes, populli i tij u shkatėrrua tėrėsisht.

Ne i verbuam ata qė kėrkuan tė fyejnė mysafirėt e tij: "Shijoni pra, ndėshkimin Tim dhe paralajmėrimet e Mia!"
Njė ndėshkim i vazhdueshėm i mbėrtheu ata herėt nė mėngjes.
El-Kamer: 37 - 38

Ajetet e pėrshkruajnė shkatėrrimin e kėtij populli si vijon:


Por britma shkatėrruese i pėrpiu ata para agimit.
Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit) dhe derdhėm mbi ta gurė nga balta e pjekur.
Sigurisht qė nė kėtė ngjarje ka argumente tė qarta pėr ata qė duan tė kuptojnė e tė nxjerrin mėsim.
Ato vendbanime janė ende tė dukshme pranė rrugės.
(El-Hixhr: 73 - 76)


Kur erdhi urdhri ynė, Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit) dhe derdhėm mbi ta pareshtur gurė prej balte tė pjekur. (Hud: 82)


Pastaj Ne i shkatėrruam tė tjerėt.
Dhe derdhėm mbi ta shi (gurėsh pėr ndėshkim). Sa i keq ishte shiu i atyre tė cilėt u paralajmėruan!
Vėrtet qė kėtu ka argumente tė qarta, megjithatė shumica e tyre nuk besojnė.
Zoti yt ėshtė me tė vėrtetė i Gjithėfuqishėm, Mėshirėplotė.
(Esh-Shuara: 172 - 175)


Kur populli u shkatėrrua, shpėtoi vetėm Luti dhe disa besimtarė, tė cilėt ishin pothuajse sa njė familje. Gruaja e Lutit nuk ishte besimtare, ndaj dhe u ndėshkua bashkė me tė tjerėt.


(Kujto) Lutin, kur iu drejtua popullit tė tij: "Pėrse bėni gjynahun mė tė madh, tė cilin askush prej njerėzve nuk e ka bėrė mė parė?
Si ėshtė e mundur qė ju kėnaqni epshet tuaja me burrat nė vend tė grave? Jo, por ju jeni njė popull qė po i kaloni tė gjithė kufijtė."
Populli i tij nuk dha pėrgjigje tjetėr veēse tha: "Nxirrini jashtė nga vendi juaj, sepse ata kėrkojnė tė jenė tė pastėr (nga gjynahet)!"
Mė pas Ne e shpėtuam Nuhun dhe familjen tij pėrveē tė shoqes; ajo ishte ndėr ata qė mbetėn pas.
Ne derdhėm mbi ta shi gurėsh. Shih pra, ēfarė fundi kanė kriminelėt (jobesimtarėt)."
(El-Araf: 80-84)


Pra, profeti Lut shpėtoi bashkė me besimtarėt dhe familjen e tij me pėrjashtim tė gruas. Siē pėrshkruhet nė Dhiatėn e Vjetėr, ai emigroi me Ibrahimin. Pėrsa i pėrket popullit tė prishur, ata u shkatėrrruan dhe shtėpitė e tyre u bėnė njėsh me tokėn.


"Shenjat e dukshme" nė liqenin e Lutit

Ajeti 82 nė suren Hud tregon shumė qartė mėnyrėn e shkatėrrimit tė popullit tė Lutit.


Kėshtu, kur u erdhi urdhri Ynė, Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit) dhe derdhėm mbi ta pa reshtur gurė prej balte tė pjekur. (Hud: 82)


Shprehja "pėrmbys" tregon se zona u shkatėrrua totalisht nga njė tėrmet i fuqishėm. Nė pajtim me kėtė, nė Liqenin e Lutit, nė tė cilin ndodhi shkatėrrimi, gjenden prova tė qarta tė njė shkatėrrimi tė tillė. Le t'ia lėmė fjalėn arkeologut gjerman Werner Keller:



Fotografi satelitore tė zonės ku jetoi populli Lutit.

Sė bashku me bazėn e kėsaj ēarjeje tė madhe, e cila kalon pikėrisht nėpėrmjet kėsaj zone, lugina e Sidimit, qė pėrfshin Sodomin dhe Gomorrėn, u zhyt njė ditė nė humnerė. Shkatėrrimi i tyre ndodhi si pasojė e njė tėrmeti tė madh, i cili ka mundėsi tė jetė shoqėruar me shpėrthime, vetėtima, rrjedhje gazi natyror dhe zjarre tė mėdha.13

Nė fakt, Liqeni i Lutit ose siē njihet ndryshe Deti i Vdekur, gjendet pikėrisht nė qendėr tė njė zone aktive sizmike:

Baza e Detit tė Vdekur ėshtė e lokalizuar nė njė vendrėnie tektonike. Kjo luginė gjendet nė njė zonė tė tensionuar midis liqenit Taberije nė veri dhe mesit tė luginės Arabah nė jug.14

Ngjarja ėshtė pėrshkruar kėshtu nė pjesėn e fundit tė ajetit, "dhe derdhėm mbi ta pa reshtur gurė prej balte tė pjekur". Ka shumė mundėsi qė ky tė ketė qenė njė shpėrthim vullkanik, i cili ndodhi nė brigjet e Liqenit tė Lutit. Materiali qė shpėrtheu ishte si "gurė prej balte tė pjekur tė gurėzuar". E njėjta ngjarje tregohet nė ajetin 173 tė sures Esh-Shuara: "Dhe Ne derdhėm mbi ta shi (gurėsh pėr ndėshkim)."

Nė lidhje me kėtė temė, Werner Keller shkruan:

Nga brendėsia u ēliruan forca vullkanike qė kishin rėnė nė qetėsi shumė thellė pėrgjatė gjatėsisė sė thyerjes. Nė luginėn e sipėrme tė Jordanit, pranė Bashanit, akoma gjenden kratere tė larta tė vullkaneve tė zhdukura. Shtresa tė mėdha llave dhe bazalti janė depozituar nė sipėrfaqen e gurėve gėlqerorė.15

Kėto shtresa llave dhe bazalti pėrbėjnė njė provė tė qartė se njė shpėrthim vullkanik dhe njė tėrmet kanė ndodhur diku nė kėtė vend. Katastrofa e pėrshkruar nė shprehjen "dhe derdhėm mbi ta pa reshtur gurė prej balte tė pjekur", nė Kuran ka shumė mundėsi t'i referohet kėtij shpėrthimi vullkanik. Shprehja "kur u erdhi urdhėri Ynė, Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit)", e cila gjendet nė tė njėjtin ajet, ka mundėsi t'i referohet tėrmetit, i cili bėri qė vullkanet tė shpėrthejnė mbi sipėrfaqen e tokės. Sidoqoftė vetėm Allahu e di tė vėrtetėn.

"Shenjat e qarta" qė shfaqen nga Liqeni i Lutit janė me tė vėrtetė shumė interesante. Nė pėrgjithėsi, ngjarjet qė tregohen nė Kuran ndodhin nė Lindjen e Mesme, nė Gadishullin Arabik dhe nė Egjipt. Pikėrisht nė qendėr tė kėtyre vendeve ndodhet Liqeni i Lutit. Ky liqen, ashtu si dhe ngjarjet qė ndodhėn rreth tij, meriton vėmendje tė veēantė nga ana e studimeve gjeologjike. Liqeni ėshtė afėrsisht 400 m nėn sipėrfaqen e Mesdheut. Meqenėse vendi mė i thellė nė liqen ėshtė 400 m, fundi i liqenit ėshtė 800 m nėn sipėrfaqen e Mesdheut. Kjo ėshtė pika mė e ulėt nė tokė. Nė sipėrfaqet e tjera, tė cilat janė mė tė ulta se niveli i detit, thellėsia ėshtė maksimumi 100 m. Njė tjetėr veti e Liqenit tė Lutit ėshtė se kripėsia e ujit tė tij ka dendėsi shumė tė lartė, afėrsisht 30%. Si pasojė, asnjė organizėm i gjallė nuk mund tė mbijetojė nė kėtė liqen. Kjo ėshtė arsyeja pse Liqeni i Lutit quhet Deti i Vdekur nė literaturėn perėndimore.

Ngjarja e populli tė Lutit, e cila tregohet nė Kuran, sipas vlerėsimeve ka ndodhur rreth vitit 1800 p.e.s. I bazuar nė kėrkimet e tij arkeologjike dhe gjeologjike, studiuesi gjerman Werner Keller deklaroi se qytetet e Sodomit dhe Gomorrės ishin tė vendosura nė luginėn e Sidimit, e cila shtrihej nė zonėn mė tė largėt e mė tė ulėt tė Liqenit tė Lutit. Kėto qytete dikur ishin vende tė mėdha dhe tė banuara.

Struktura mė interesante e liqenit tė Lutit ėshtė njė provė e qartė qė tregon mėnyrėn si ka ndodhur ngjarja shkatėrruese e treguar nė Kuran:

Nė bregun lindor tė Detit tė Vdekur, gadishulli El-Lisan duket si njė gjuhė e futur thellė nė ujė. El-Lisan nė arabisht do tė thotė gjuhė. Vendi bie kėtu nėn sipėrfaqen e ujit nė njė kėnd tė ēuditshėm, duke e ndarė detin nė dy pjesė. Nė tė djathtė tė gadishullit, toka bie thikė poshtė nė njė thellėsi prej 1200 kėmbėsh. Nė tė majtė tė gadishullit, uji ėshtė i dukshėm e i cekėt. Matjet e bėra kėto vitet e fundit konfirmojnė njė thellėsi prej 50-60 kėmbėsh. Ajo pjesė jashtėzakonisht e cekėt e Detit tė Vdekur, nga gadishulli El-Lisan deri nė majėn mė jugore, ishte Lugina e Sidimit.16





Fotografitė e Liqenit tė Lutit tė marra me satelit.



Werner Keller vuri re se kjo pjesė e cekėt, e cila u zbulua se ishte formuar mė vonė, ishte rezultat i tėrmetit tė lartpėrmendur dhe i katastrofės masive qė shkaktoi ky tėrmet. Ky ishte vendi ku ishin vendosur Sodomi dhe Gomorra, d.m.th., vendi ku jetoi populli i Lutit


Liqeni i Lutit, apo siē quhet ndryshe Deti i Vdekur



Dikur ishte e mundur ta kaloje kėtė zonė nė kėmbė, ndėrsa tani, lugina e Sidimit, ku ishin vendosur dikur Sodomi dhe Gomorra, ėshtė mbuluar nga sipėrfaqja e pjesės mė tė ulėt tė Detit tė Vdekur. Shkatėrrimi i bazės, si rezultat i njė katastrofe tė tmerrshme qė ndodhi nė fillim tė mijėvjeēarit tė dytė p.e.s., bėri tė mundur qė uji i kripur nga veriu tė rrjedhė nė kėtė gropė tė formuar kohėt e fundit dhe ta mbushė me ujė tė kripur.

Gjurmėt e Liqenit tė Lutit janė tė dukshme… Nėse dielli shkėlqen nė drejtimin e duhur dhe dikush bėn njė shėtitje me barkė pėrgjatė Liqenit tė Lutit deri nė pikėn mė jugore, ai mund tė shohė diēka fantastike. Pak larg nga bregu dhe mjaft tė dukshme nėn sipėrfaqen e ujit, gjenden konturet e pyjeve tė moēme, tė cilat sasia jashtėzakonisht e madhe e kripės sė Detit tė Vdekur i ka ruajtur akoma. Trungjet dhe rrėnjėt nė ujin jeshil janė shumė tė lashta. Lugina e Sidimit, ku dikur kėto pemė ishin plot me gjelbėrim, ishte njė prej vendeve mė tė bukura nė zonė.

Aspekti mekanik i fatkeqėsisė qė i ndodhi popullit tė Lutit ėshtė zbuluar nga kėrkimet e gjeologėve. Ato tregojnė se tėrmeti, i cili shkatėrroi popullin e Lutit, ndodhi si pasojė e njė ēarjeje shumė tė madhe nė tokė pėrgjatė 190 km qė pėrbėjnė shtratin e lumit Sheri'at. Lumi Sheri'at ka njė rėnie prej 180 m nė total. Kjo sė bashku me faktin se liqeni i Lutit ėshtė 400 m nėn nivelin e detit janė dy prova shumė tė rėndėsishme qė tregojnė se njė transformim gjigand gjeologjik ka ndodhur kėtu.

Struktura interesante e lumit Sheri'at dhe e Liqenit tė Lutit pėrbėjnė vetėm njė pjesė tė vogėl tė sė ēarės qė ndodhi nė kėtė vend. Gjendja dhe gjatėsia e kėsaj tė ēare janė zbuluar vetėm kėto kohėt e fundit.


Nė tė majtė: njė ilustrim qė tregon shpėrthimin vullkanik dhe shembjen qė ndodhi pas tij, tė cilat shkaktuan zhdukjen e tė gjithė njerėzve.





Kėto rrėnoja dėshmojnė pėr nivelin e lartė tė jetesės sė kėtij populli


Disa nga rrėnojat e qytetit, i cili u fundos nė liqen, janė zbuluar nė brigjet e liqenit.



Shkatėrrimi popullit tė Lutit ka frymėzuar shumė piktorė.

Sipėr ėshtė dhėnė njė shembull
.Ēarja nis nga rrėza e malit Taurus, shtrihet nė brigjet jugore tė Liqenit tė Lutit, vazhdon nė shkretėtirėn arabe nė drejtim tė gjirit tė Akabas dhe vazhdon pėrmes Detit tė Kuq, duke pėrfunduar nė Afrikė. Pėrgjatė saj janė vėnė re veprimtari tė fuqishme vullkanike. Bazalti i zi dhe llava gjenden nė malet e Galilesė nė Izrael, nė rrafshnaltat e Jordanit, nė gjirin e Akabas dhe nė vende tė tjera aty afėr.

Tė gjitha kėto rrėnoja dhe prova gjeografike tregojnė se njė ngjarje katastrofike ka ndodhur dikur nė Liqenin e Lutit. Werner Keller shkruan:

Sė bashku me bazėn e kėsaj ēarjeje tė madhe, e cila kalon pikėrisht nėpėrmjet kėsaj zone, lugina e Sidimit, qė pėrfshin Sodomin dhe Gomorrėn, u zhyt njė ditė nė humnerė. Shkatėrrimi i tyre ndodhi si pasojė e njė tėrmeti tė madh, i cili ka mundėsi tė jetė shoqėruar me shpėrthime, vetėtima, rrjedhje gazi natyror dhe zjarre tė mėdha. Nga brendėsia u ēliruan forca vullkanike qė kishin rėnė nė qetėsi shumė thellė pėrgjatė gjatėsisė sė thyerjes. Nė luginėn e sipėrme tė Jordanit, pranė Bashanit, akoma gjenden kratere tė larta tė vullkaneve tė zhdukura. Shtresa tė mėdha llave dhe bazalti janė depozituar nė sipėrfaqen e gurėve gėlqerorė.17

National Geographic bėn kėtė koment nė dhjetor tė vitit 1957:

Mali i Sodomit, njė tokė shterpė e egėr, ngrihet thikė mbi Detin e Vdekur. Askush nuk i ka gjetur ndonjėherė qytetet e shkatėrruara tė Sodomit dhe Gomorrės, por studiuesit besojnė se ato kanė qenė nė luginėn e Sidimit pėrmes kėtyre shkėmbinjve tė thepisur. Ndoshta ujėrat vėrshues tė Detit tė Vdekur i pėrfshinė ato pas njė tėrmeti.18


Edhe Pompei pati njė fund tė njėjtė


Sipėr tregohet njė fotografi qė paraqet luksin e qytetit tė
Pompeit para shkatėrrimit.
Ligjet e vendosura nga Allahu kanė qenė dhe do tė mbeten tė padryshuara. Nė Kuran thuhet:

Ata u betuan nė emėr tė Allahut me betimin mė tė fortė se, nė qoftė se do t'u vinte njė kėshillues, ata do tė ishin mė tė udhėzuar se ēdo popull (para tyre), por kur u erdhi kėshilluesi (Muhamedi), ata u larguan mė tepėr nga e vėrteta.
(Ata u larguan nga e vėrteta) pėr shkak tė kryeneēėsisė nė tokė dhe pėrbetimit pėr tė punuar ligėsi, por ligėsia i kthehet vetėm atij qė e bėn atė. Atėherė a mund tė presin ata gjė tjetėr veē asaj qė ėshtė vepruar me popujt e parė? Ndaj, nuk do tė gjesh asnjė ndryshim apo shmangie nė ligjet e caktuara nga Allahu."
(El-Fatir: 42 - 43)

Me tė vėrtetė, "nuk do tė gjesh asnjė ndryshim apo shmangie nė ligjet e caktuara nga Allahu". Kush qėndron kundėr ligjeve tė Tij njė ditė do tė dėnohet. Pompei, simboli i degjenerimit tė perandorisė romake, ishte edhe ai i zhytur nė shthurje e degjenerim tė plotė moral. Fundi i tij ishte i ngjashėm me atė tė popullit tė Lutit.

Shkatėrrimi i Pompeit ndodhi si pasojė e shpėrthimit tė vullkanit Vezuv.

Vullkani Vezuv ėshtė simboli i Italisė, e veēanėrisht i qytetit tė Napolit. Duke qėndruar i heshtur pėr 2000 vitet e fundit, Vezuvi ėshtė quajtur "Mali i Paralajmėrimit". Jo pa arsye Vezuvi njihet si i tillė. Fatkeqėsia qė i ndodhi Sodomit dhe Gomorrės ėshtė shumė e ngjashme me atė qė shkatėrroi Pompein.

Nė tė djathtė tė Vezuvit gjendet Napoli, ndėrsa nė lindje Pompei. Llava dhe pluhuri i njė shpėrthimi vullkanik gjigand qė ndodhi 2000 vjet mė parė goditi banorėt e atij qyteti. Fatkeqėsia ndodhi kaq papritur saqė ēdo gjė nė qytet u kap gjatė ushtrimit tė jetės sė pėrditshme dhe ka mbetur sot njėsoj siē ishte 2000 vjet mė parė. Duket sikur atje akrepat e kohės kanė mbetur nė vend.

Shkatėrrimi i Pompeit nuk u bė pa qėllim. Shėnimet historike tregojnė se qyteti ishte njė qendėr shthurjeje dhe imoraliteti. Qyteti dallohej pėr njė nivel aq tė lartė prostitucioni saqė numri i shtėpive publike nuk dihej me saktėsi. Sipas traditės sė rrėnjosur nė besimin Mithraik, organet seksuale dhe marrėdhėniet seksuale nuk duhet tė fshiheshin, por duhet tė ekspozoheshin hapur.

Llava e Vezuvit e fshiu nga harta gjithė qytetin brenda njė ēasti tė vetėm. Aspekti mė interesant i ngjarjes ėshtė se askush nuk shpėtoi, megjithėse shpėrthimi i Vezuvit ishte shumė i fuqishėm. Duket tamam sikur ata as qė e kishin vėnė re katastrofėn, sikur tė ishin magjepsur. Njė familje u gjend e ngurtėsuar nė momentin e ngrėnies. Ēifte tė shumta tė ngurtėsuara u gjetėn gjatė aktit seksual. Gjėja mė interesante ishte se atje gjendeshin ēifte tė tė njėjtit seks, ēifte djemsh dhe vajzash tė reja. Fytyrat e disa prej trupave tė ngurtėsuar tė nxjerrė nga Pompei ishin tė padėmtuara. Shprehja e pėrgjithshme e fytyrave tė tyre ishte hutimi.

Kėtu gjendet aspekti mė i pakuptueshėm i fatkeqėsisė. Si ka mundėsi qė mijėra njerėz pritėn vdekjen pa parė e dėgjuar gjė?

Ky aspekt i ngjarjes tregon se zhdukja e Pompeit ishte e ngjashme me ngjarjet shkatėrruese tė pėrmendura nė Kuran, sepse Kurani, kur flet pėr kėto ngjarje, pėrmend zhdukjen e papritur. P.sh., banorėt e qytetit tė pėrshkruar nė suren Jasin u zhdukėn tė gjithė menjėherė nė njė ēast tė vetėm. Situata tregohet si vijon.



Sipėr tregohet njė fotografi qė paraqet luksin e qytetit tė
Pompeit para shkatėrrimit


Nė kėtė faqe mund tė shihni trupat e ngurtėsuar tė zbuluara nga gėrmimet e bėra nė Pompei.

Ajo ishte vetėm njė britmė shkatėrruese dhe ja, tė gjithė ata (u bėnė) tė heshtur, tė ngrirė. (Jasin: 29)

Nė ajetin 31 tė sures El-Kamer pėrsėri theksohet "zhdukja e menjėhershme", kur tregohet shkatėrrimi i Themudit.

Ne dėrguam kundėr tyre njė britmė shkatėrruese dhe ata u bėnė si ato bimėt e thara me tė cilat thuren vathėt e bagėtive.

Vdekja e njerėzve nė Pompei ishte e menjėhershme, pikėrisht ashtu siē tregohet nė ajetet e mėsipėrme.





Disa shembuj tė tjerė tė trupave tė ngurtėsuar qė u zbuluan nė Pompei. Fotoja nė tė majtė ėshtė njė shembull i mirė pėr tė provuar se sa e shpejtė ishte katastrofa

Megjithatė, gjėrat nuk kanė ndryshuar shumė atje ku Pompei gjendej dikur. Krahinave tė Napolit ku dominon shthurja, nuk u mjaftuan dėshmitė e heshtura tė Pompeit. Ishulli i Kaprit ėshtė njė bazė ku banojnė homoseksualėt dhe nudistėt. Ai u paraqitet turistėve si "parajsa" e homoseksualėve. Jo vetėm nė Kapri apo nė Itali, por pothuajse nė tė gjithė botėn ėshtė pėrhapur njė degjenerim i tillė moral. Njerėzit akoma nuk nxjerrin mėsime nga pėrvoja e popujve tė kaluar.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-11-05, 12:09   #4
Barbaroza
Miss Dardania 2004
 
Avatari i Barbaroza
 
Anėtarėsuar: 09-01-04
Vendndodhja: Nė zemėr tė Kosovės!
Postime: 12,508
Barbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėmBarbaroza i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Munti,te falenderoj shume,shume per keto te dhena.Megjithese nuk isha plotesisht e sigurte ku kisha lexuar dhe ne anen tjeter e dija ku ndodhej Atlantida,me bene shume te dyshimte rreth atyre gjerave qe dija.
Te falenderoj edhe njehere me shpresen se keso materiale te rendesishme dhe interesante,do na sillni perseri!
Shperblimi per ty,patjeter do te jete i madh!
__________________
"Do all the good you can,
by all the means you can,
in all the ways you can,
in all the places you can
at all the times you can,
to all the people you can,
as long as ever you can".
Barbaroza Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-11-05, 14:57   #5
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

E nderuara Barbaroza!

Prano pershendetje nga une dhe gjithashtu te falenderoj dhe e lusi Allahun qe t'na i pranon veprat e mira.

Me nderime, munti!
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-11-05, 01:23   #6
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Populli i Adit dhe Ubarit,
Atlanta e rėrėrave



nga Harun Yahya


Ndėrsa Adi u shkatėrrua nga njė erė e fortė dhe e vrullshme.
Tė cilėn Ai e dėrgoi mbi ta pėr shtatė net e tetė ditė pa ndalur, saqė mund t'i shihje njerėzit tė flakur sikur tė ishin trungje hurmash tė hedhur! A mund tė gjesh ndonjė prej tyre tė mbetur?
(El-Hakkah: 6 - 8)

Njė tjetėr popull i zhdukur qė pėrmendet nė sure tė ndryshme tė Kuranit ėshtė Adi, i cili pėrmendet pas popullit tė Nuhut. Allahu dėrgoi te ky popull profetin Hud, i cili e ftoi popullin e tij, ashtu siē kishin bėrė edhe profetėt e tjerė, qė tė besonin dhe tė adhuronin vetėm Allahun pa i bėrė shokė. Njerėzit reaguan armiqėsisht kundrejt Hudit. Ata e akuzuan se ishte i nxituar, i padrejtė dhe se pėrpiqej tė ndryshonte sistemin qė kishin vendosur stėrgjyshėrit e tyre. Nė suren Hud tregohet me hollėsi gjithēka qė ndodhi midis Hudit dhe popullit tė tij.

Popullit tė Adit i dėrguam vėllain e tyre, Hudin. Ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun! Nuk ka tė adhuruar tė vėrtetė pėrveē Tij. Ju nė tė vėrtetė nuk bėni gjė tjetėr veēse shpifni!
O populli im, unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė ju transmetoj. Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua. A nuk kuptoni?
O populli im, kėrkoni falje prej Zotit tuaj dhe pendohuni, nė mėnyrė qė Ai t'ju dėrgojė shi tė bollshėm dhe t'ua shtojė mė tepėr fuqinė tuaj. Ndaj mos e ktheni shpinėn dhe mos u bėni mohues."
Ata i thanė: "O Hud, Ti nuk na solle asnjė provė bindėse, ndaj dhe ne nuk do t'i lėmė zotat tanė pėr shkak tė thėnies tėnde dhe nuk do tė tė besojmė.
Ne mendojmė se disa nga zotat tanė tė kanė sjellė kėtė tė keqe (ēmendurinė)." Ai u tha: "Unė kam Allahun si dėshmitar; dėshmoni dhe ju se unė nuk kam asnjė lidhje me ata (idhuj) qė ju adhuroni nė vend tė Allahut. Ndaj thurni komplote kundėr meje dhe mos mė jepni afat.
Unė mbėshtetem tek Allahu, Zoti im dhe Zoti juaj! Ēdo gjė e gjallė i nėnshtrohet plotėsisht sundimit tė tij. Nuk ka dyshim qė Zoti im ėshtė i drejtė.
Edhe nėse ktheni shpinėn, unė e kam shpallur mesazhin me tė cilin jam dėrguar te ju. Zoti im do tė bėjė qė njė popull tjetėr t'ju trashėgojė dhe ju nuk mund t'i bėni asnjė dėm. Me tė vėrtetė qė Zoti im ruan gjithēka.
Kur erdhi vendimi Ynė, Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam Hudin bashkė me besimtarėt dhe i ruajtėm nga njė dėnim i rreptė.
Kėshtu ishte Adi, i cili hodhi poshtė provat e Zotit tė tij dhe nuk iu bind tė dėrguarve, por ndoqi urdhrat e njerėzve kryelartė e kokėfortė.
Ata u pėrcollėn me mallkim si nė kėtė botė ashtu dhe nė Ditėn e Kijametit. Populli i Adit e mohoi Zotin e tij. I mallkuar dhe i shkatėrruar qoftė Adi, populli i Hudit. (Hud: 50 - 60)

Njė sure tjetėr ku pėrmendet populli i Adit ėshtė sureja Esh-Shuara. Nė kėtė sure janė theksuar disa nga karakteristikat e Adit. Nė tė thuhet se njerėzit e Adit zotėronin mjeshtėrinė e ndėrtimit tė ndėrtesave tė larta, tė cilat i ndėrtonin nė kodra dhe male, duke shpresuar se do tė jetonin atje pėrgjithmonė.

Pėrveē kėsaj ata bėnin vepra tė kėqija dhe ishin arrogantė e brutalė. Kur Hudi u tėrhoqi vėmendjen, ata i thanė se fjalėt e tij ishin "pėrralla dhe legjenda tė kota tė tė parėve". Ata ishin shumė tė sigurtė se asgjė nuk do t'u ndodhte:

Edhe populli i Adit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Kur vėllai i tyre, Hudi, u tha: "Pėrse nuk i frikėsoheni Allahut?
Unė jam njė i dėrguar i besueshėm pėr ju.
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė po ju transmetoj. Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua.
Pėrse ndėrtoni ndėrtesa madhėshtore nė ēdo vend tė lartė, pa pasur nevojė?
Pėrse ndėrtoni pėr vete pallate madhėshtore, a thua se do tė jetoni nė to pėrgjithmonė?
Pėrse kur merrni diēka, pėrdorni forcėn dhe bėheni tiranė?
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Kini frikė Allahun, i Cili ju ka dhėnė tė gjitha tė mirat qė ju i dini.
Ai ju ka dhėnė begati e fėmijė, kopshte e burime.
Unė kam frikė pėr ju ndėshkimin e njė dite tė madhe."
Ata i thanė: "Pak rėndėsi ka pėr ne nėse na kėshillon apo jo.
Kjo kėshillė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse pėrrallė e shpikur nga tė parėt.
Ne kurrė nuk do tė ndėshkohemi."
Kėshtu, ata e pėrgėnjeshtruan atė, ndaj dhe Ne i shkatėrruam. Me tė vėrtetė kjo ėshtė njė provė e qartė, megjithatė shumica e tyre nuk janė besimtarė.
Zoti yt ėshtė me tė vėrtetė i plotfuqishėm dhe mėshirėplotė! (Esh-Shuara: 123 - 140)

Populli qė shprehu armiqėsi ndaj Hudit dhe u rebelua ndaj Allahut u shkatėrrua. Njė furtunė rėre e tmerrshme e zhduku Adin, sikur tė mos kish ekzistuar kurrė.




Zbulimet arkeologjike nė qytetin e Iramit



Nė fillim tė viteve 90' u shfaqėn disa artikuj nė gazetat mė tė njohura tė botės qė deklaronin se "qyteti i humbur i legjendės arabe u zbulua", "qyteti arab legjendar u zbulua", "Atlanta e rėrave - Ubari". Ajo qė e bėri mė intrigues kėtė zbulim arkeologjik ishte fakti se ky qytet ėshtė pėrmendur nė Kuran. Shumė njerėz, tė cilėt deri atėherė mendonin se populli i Adit, i treguar nė Kuran ishte njė legjendė ose se vendi i tyre nuk do tė gjendej kurrė, nuk mund ta fshihnin habinė e tyre pas zbulimit tė kėtij qyteti, i cili ishte pėrmendur vetėm nė gojėdhėnat e beduinėve dhe pėr kėtė arsye ngjalli interes shumė tė madh.





Rrėnojat e qytetit tė Ubarit, ku jetonte populli i Adit, janė zbuluar diku pranė brigjeve tė Omanit.

Ishte Nicholas Clapp, njė arkeolog amator, i cili zbuloi kėtė qytet legjendar tė pėrmendur nė Kuran.19 Duke qenė njė arabofil dhe prodhues i njė filmi dokumentar qė ka marrė disa ēmime, Clapp kishte ndeshur njė libėr shumė interesant gjatė studimit tė historisė arabe. Ky libėr ishte "Arabia Felix", i shkruar nga studiuesi anglez Bertram Thomas, nė 1932. "Arabia Felix" ishte emėrtimi romak i pjesės jugore tė Gadishullit Arabik, i cili sot pėrfshin Jemenin dhe pjesėn mė tė madhe tė Omanit. Grekėt e quanin kėtė zonė "Arabia Eudaimon", ndėrsa dijetarėt arabė tė mesjetės e quajtėn "El-Jemen es-Seide".20






Gėrmimet e bėra nė Ubar.

Tė gjithė kėta emra do tė thonė "Arabia Fatlume", sepse populli qė jetoi nė atė zonė nė kohėt e hershme njihej si populli mė me fat nė atė kohė. Por cila ishte arsyeja e njė emėrtimi tė tillė?

Fati i tyre i mirė qėndronte nė vendndodhjen e tyre strategjike, e cila ndihmonte qė ajo zonė tė ishte pikė ndėrmjetėse nė tregėtinė e erėzave dhe piperit midis Indisė dhe vendeve tė tjera nė veri tė Gadishullit Arabik. Pėrveē kėsaj, njerėzit qė jetonin nė kėtė zonė prodhonin rrėshirė aromatike nga pemė tė rralla. Duke qenė shumė e preferuar nga komunitetet e lashta, kjo bimė pėrdorej nė ritet e ndryshme fetare. Nė ato kohė ajo ishte e vlefshme tė paktėn sa ari.

Studiuesi anglez Thomas i pėrshkroi me hollėsi kėto fise "fatlume" dhe deklaroi se ai kishte zbuluar gjurmėt e njė qyteti tė lashtė tė ndėrtuar nga njėri prej kėtyre fiseve.21 Ky ishte qyteti i njohur me emrin "Ubar" nga beduinėt. Nė njėrin prej udhėtimeve qė ai bėri nė zonė, beduinėt qė jetonin nė shkretėtirė i kishin treguar disa gjurmė tė vjetra dhe i kishin thėnė se ato gjurmė tė ēonin drejt qytetit tė lashtė tė Ubarit. Thomas, i cili tregonte shumė interes pėr kėtė ēėshtje, vdiq para se ta pėrfundonte studimin e tij.

Clapp, pasi lexoi atė qė kishte shkruar studiuesi anglez Thomas, u bind pėr ekzistencėn e qytetit tė humbur tė pėrshkruar nė atė libėr. Pa humbur shumė kohė, ai nisi studimin e tij.







Shumė vepra arti dhe monumente tė madhėrishme janė ngritur dikur nė Ubar, ashtu siē tregohet dhe nė Kuran. Sot vetėm rrėnojat e mėsipėrme kanė mbetur.

Ai u pėrpoq tė provonte ekzistencėn e Ubarit me dy mėnyra. Sė pari, ai zbuloi gjurmėt pėr tė cilat beduinėt thonin se kishin ekzistuar. Nė tė njėjtėn kohė bėri pėrpjekje qė tė siguronte nga NASA pamjet satelitore tė zonės. Pas njė pėrpjekjeje tė gjatė, ai arriti tė bindte autoritetet pėrkatėse qė tė merrnin fotografitė e zonės.22

Clapp vazhdoi tė studionte dorėshkrimet e hershme dhe hartat nė bibliotekėn Huntington, nė Kaliforni. Qėllimi i tij ishte tė gjente hartėn e zonės. Pas njė kėrkimi tė shkurtėr, ai gjeti njė hartė tė vizatuar nga gjeografi greko-egjiptian Ptolemeu nė vitin 200 e.s. Nė hartė tregohej vendndodhja e njė qyteti tė vjetėr tė zbuluar nė zonė si dhe rrugėt qė tė ēonin nė kėtė qytet.

Ndėrkaq, ai mori lajmin se fotografitė ishin marrė nga NASA. Nė fotografi mund tė dalloheshin disa gjurmė karvanesh, tė cilat ishin vėshtirė tė dalloheshin nga toka, por mund tė shiheshin nė tėrėsi nga qielli. Duke krahasuar kėto fotografi me hartėn e vjetėr qė kishte nė dorė, Clapp mė nė fund arriti nė pėrfundimin qė po kėrkonte: gjurmėt nė hartėn e vjetėr korrespondonin me gjurmėt nė fotografitė e marra nga sateliti. Destinacioni pėrfundimtar i kėtyre gjurmėve ishte njė vend i gjerė, i cili dikur duhet tė kishte qenė njė qytet.

Mė nė fund, vendndodhja e qytetit legjendar, i cili kishte qenė subjekt i historive tė transmetuara gojarisht nga beduinėt, u zbulua. Pas disa kohėsh, gėrmimet filluan dhe rrėnojat e njė qyteti tė lashtė nisėn tė zbuloheshin poshtė rėrės. Kėshtu, ky qytet i humbur u pėrshkrua si "Atlanta e Rėrės, Ubari".


Vendi i qytetit tė Adit u zbulua nėpėrmjet fotografive tė marra nga kapsula spaciale.
Nė foto shigjeta ėshtė drejtuar drejt Ubarit, ku kryqėzoheshin rrugėt e karvaneve.


Para gėrmimeve, Ubari mund tė shihej vetėm nga hapėsira.

Cila ishte prova qė provonte se ky ishte qyteti i popullit tė Adit, i cili pėrmendet nė Kuran?

Qė nga momenti kur rrėnojat nisėn tė zbuloheshin nga toka, u kuptua se ato i pėrkisnin Adit dhe shtyllave tė Iramit tė pėrmendura nė Kuran, sepse midis ndėrtesave qė u nxorėn nga toka u gjendėn kullat e pėrmendura nė mėnyrė tė veēantė nė Kuran. Njė pjesėtar i skuadrės sė kėrkimit qė kryesonte gėrmimet, dr. Zarins, deklaroi se kullat ishin njė nga veēoritė karakteristike tė Ubarit dhe meqė nė Kuran ėshtė pėrmendur se Irami kishte kulla ose shtylla, atėherė kjo ishte prova mė e fortė se vendi qė ata kishin zbuluar ishte Irami, qyteti i Adit. Kurani na tregon pėr Iramin si mė poshtė:

A nuk e ke parė se ē'bėri Zoti yt me Adin dhe me Iramin me shtylla tė larta? Si ata nuk ėshtė krijuar askush mė parė nė tokė? (El-Fexhr: 6 - 8)


Populli i Adit

Deri tani kemi parė se Ubari ka mundėsi tė jetė qyteti i Iramit i pėrmendur nė Kuran. Sipas Kuranit, banorėt e qytetit nuk e dėgjuan profetin Hud, i cili u transmetoi mesazhin e Zotit tė tyre dhe i paralajmėroi pėr njė dėnim tė tmerrshėm.

Identifikimi i popullit tė Adit, i cili ndėrtoi qytetin e Iramit, ka ngjallur gjithashtu shumė debat. Nė shėnimet historike nuk pėrmendet ky popull me njė kulturė kaq tė zhvilluar e as qytetėrimi qė ata kishin ngritur. Duket shumė e ēuditshme qė emri i njė populli tė tillė nuk gjendet nė shėnimet historike.

Arsyeja e mospėrmendjes ėshtė se kėta popuj jetonin nė Arabinė Jugore, e cila ishte mjaft larg prej popujve tė tjerė qė jetonin nė rajonin e Mesopotamisė dhe Lindjes sė Mesme. Kėshtu, ata kishin marrėdhėnie tė kufizuara me popujt e tjerė. Ėshtė diēka e zakonshme qė njė shtet, i cili njihet shumė pak, tė mos pėrmendet nė shėnimet historike. Nga ana tjetėr, ėshtė e mundur tė dėgjosh histori tė ndryshme pėr Adin, midis popujve tė Lindjes sė Mesme.

Arsyeja mė e rėndėsishme pse Adi nuk ka qenė pėrmendur nė shėnimet e shkruara ėshtė se shkrimi nuk ishte i pėrhapur nė atė kohė. Pra, mund tė mendohet se Adi krijoi njė qytetėrim tė konsiderueshėm, por ky qytetėrim nuk ėshtė pėrmendur nė shėnimet historike tė atyre qytetėrimeve qė mbanin dokumentacion. Nėse kjo kulturė do tė kishte ekzistuar pak mė gjatė, ndoshta sot do tė dihej mė shumė pėr kėta njerėz.

Pėr Adin nuk gjenden shėnime tė shkruara, por ėshtė e mundur tė gjesh informacione tė rėndėsishme rreth pasardhėsve tė tyre e kėshtu mund tė krijosh njė ide pėr kėtė popull nė sajė tė kėtij informacioni.


Hadramitėt, pasardhėsit e Adit

Vendi i parė ku mund tė kėrkohen gjurmėt e njė qytetėrimi tė mundshėm tė ngritur nga Adi ose nga pasardhėsit e tyre ėshtė Jemeni Jugor, ku ėshtė zbuluar Atlanta e Rėrės, Ubari, i cili njihet si "Arabia Fatlume" (Arabia Felix). Nė Jemenin Jugor kanė ekzistuar mė parė katėr popuj tė ndryshėm, tė cilėt quheshin nga grekėt "arabėt fatlumė". Ata janė hadramitėt, sebeinėt, mineanėt dhe katabeanėt. Kėta katėr popuj mbretėruan pėr ca kohė sė bashku nė territore tė ndryshme afėr njėra-tjetrės.

Shumė shkencėtarė bashkėkohorė thonė se Adi hyri nė njė periudhė transformimi dhe pastaj u rishfaq nė faqet e historisė. Dr. Mikail H. Rahman, njė studiues nė Universitetin e Ohaios, beson se populli i Adit ėshtė paraardhėsi i hadramitėve, njė prej katėr popujve qė jetuan nė Jemenin Jugor. Tė shfaqur rreth viteve 500 p.e.s., Hadramitėt janė mė pak tė njohurit midis popujve tė quajtur "arabėt fatlumė". Kėta popuj mbretėruan nė zonėn e Jemenit Jugor pėr njė kohė shumė tė gjatė dhe u zhdukėn tėrėsisht rreth viteve 240 e.s., pas njė periudhe tė gjatė dekadence. Emri i hadramitėve lė tė kuptosh se ata mund tė jenė pasardhėsit e Adit. Shkrimtari grek Plini, qė ka jetuar nė shekullin e tretė p.e.s., e pėrmend kėtė fis si Adramitai - qė do tė thotė Hadrami.23 Pjesa e fundit e emrit grek ėshtė njė prapashtesė e emrit "Adram". Kjo menjėherė tė sjell ndėrmend se ky emėr mund tė jetė njė deformim i emrit Ad-i Iram tė pėrmendur nė Kuran.

Gjeografi grek, Ptolemeu (150-100 p.e.s.), e paraqet jugun e Gadishullit Arabik si vendi ku jetoi populli i quajtur Adramitai. Kjo zonė ka qenė njohur deri vonė me emrin Hadrameut. Kryeqyteti i kėtij shteti, Sheb'ua, gjendej nė perėndim tė luginės sė Hadrameutit. Sipas shumė legjendave tė hershme, varri i profetit Hud, i cili ishte dėrguar te populli i Adit, gjendet nė Hadrameut.

Njė faktor tjetėr, i cili konfirmon mendimin se hadramitėt janė vazhdimi i Adit, ėshtė pasuria e tyre. Grekėt i cilėsonin hadramitėt si "raca mė e pasur nė botė". Shėnimet historike thonė se hadramitėt kishin pėrparuar shumė nė kultivimin e njė bime tė veēantė (frankincene) aromatike, e cila ishte njė nga bimėt mė me vlerė tė kohės. Ata kishin zbuluar dhe zgjeruar pėrdorimin e saj. Prodhimi i tyre bujqėsor i kėsaj bime ishte shumė herė mė i lartė sesa prodhimi i saj nė ditėt tona.

Ajo qė ėshtė zbuluar nga gėrmimet e bėra nė Sheb'ua, e cila njihet si qyteti i hadramitėve, ėshtė shumė interesante. Nė kėto gėrmime, tė cilat filluan nė 1975, ishte shumė e vėshtirė pėr arkeologėt tė arrinin rrėnojat e qytetit pėr shkak tė dunave tė mėdha tė rėrės. Zbulimet e arritura nga fundi i gėrmimeve ishin mahnitėse. Qyteti antik ishte njė nga zbulimet mė interesante tė bėra deri atėherė. Ai kishte shtrirjen mė tė madhe se tė gjitha vendbanimet e tjera tė Jemenit antik dhe pallatet e tij shquheshin pėr njė ndėrtim me tė vėrtetė tė mrekullueshėm.

Ėshtė shumė e logjikshme tė mendosh se hadramitėt e kanė trashėguar kėtė epėrsi arkitekturale prej paraardhėsve tė tyre, popullit tė Adit. Profeti Hud, duke paralajmėruar popullin e Adit, thotė:

Pėrse ndėrtoni ndėrtesa madhėshtore nė ēdo vend tė lartė, pa pasur nevojė?
Pėrse ndėrtoni pėr vete pallate madhėshtore, a thua se do tė jetoni nė to pėrgjithmonė?
(Esh-Shuara: 128-129)

Njė tjetėr karakteristikė interesante e ndėrtesave tė zbuluara nė Sheb'ua ishin kolonat e punuara me kujdes. Kolonat e zbuluara nė Sheb'ua dukej se ishin tė vetmet nė zonė, pasi ishin tė rrumbullakta dhe tė rregulluara nė formė rrethi, ndėrsa nė tė gjitha vendet e tjera tė Jemenit deri tani janė zbuluar kolona katrore monolite. Populli i Sheb'uas duhet ta ketė trashėguar stilin arkitektural prej stėrgjyshėrve tė tyre, Adėve. Fotius, njė patriark grek-bizantin i Kostandinopojės, nė shekullin IX e.s., bėri studime tė gjera mbi arabėt e jugut dhe aktivitetet e tyre tregtare, sepse ai kishte nė dorė dorėshkrimet e vjetra greke qė nuk ekzistojnė mė sot dhe veēanėrisht librin e Agatharachide (132 p.e.s.) qė kishte tė bėnte me Detin e Kuq. Fotius thotė nė njė prej artikujve tė tij: "Thuhet se ata (arabėt e jugut) kanė ndėrtuar shumė kolona tė mbuluara me ar e argjend. Hapėsirat midis kėtyre kolonave kanė pamje tė mrekullueshme."


Megjithėse deklarata e mėsipėrme e Fotiusit nuk u referohet drejtpėrsėdrejti hadramitėve, ajo jep njė ide tė mirėqenies dhe mjeshtėrisė sė arabėve tė asaj zone nė ngritjen e kėtyre ndėrtesave. Shkrimtarėt klasikė grekė, Plini dhe Straboni, pėrshkruajnė kėto qytete si "qytete tė zbukuruara me tempuj tė bukur dhe pallate".

Kur sjellim ndėrmend se banorėt e kėtyre qyteteve ishin pasardhėsit e Adit, kuptohet qartė pse Kurani e quan vendin ku jetonte Adi si "Irami me shtylla tė larta" (El-Fexhr: 7).


Burimet dhe kopshtet e Adit

Sot, peisazhi qė do tė haste mė shpesh dikush kur udhėton nė Arabinė Jugore, janė shkretėtirat e gjera. Shumica e vendeve, me pėrjashtim tė qyteteve dhe krahinave qė tani vonė janė pyllėzuar, janė tė mbuluara me rėrė. Kėto shkretėtira kanė ekzistuar pėr qindra dhe ndoshta pėr mijėra vjet.

Nė Kuran ėshtė dhėnė njė informacion interesant nė njė nga ajetet qė flasin pėr Adin. Ndėrsa paralajmėronte popullin e tij, profeti Hud u tėrhoqi vėmendjen pėr burimet dhe kopshtet, me tė cilat Allahu i kishte begatuar:

"Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Kini frikė Allahun, i Cili ju ka dhėnė tė mirat qė ju i dini.
Ai ju ka dhėnė begati e fėmijė, kopshte e burime.
Unė kam frikė pėr ju ndėshkimin e njė dite tė madhe."
(Esh-Shuara: 131 - 135)

Por, siē e vumė re edhe mė parė, Ubari, i cili mendohet tė jetė qyteti i Iramit, si dhe tė gjitha vendet e tjera ku mund tė ketė qenė vendbanimi i Adit, sot ėshtė krejtėsisht i mbuluar nga shkretėtira tė gjera. Atėherė pėrse Hudi pėrdori njė shprehje tė tillė ndėrsa paralajmėronte popullin e tij?

Pėrgjigja fshihet nė ndryshimin e kushteve klimatike me kalimin e kohės. Shėnimet historike tregojnė se kėto sipėrfaqe, tė cilat janė kthyer nė shkretėtirė tani, dikur kanė qenė shumė pjellore dhe tė gjelbėruara. Disa mijėra vjet mė parė, njė pjesė e madhe e zonės ishte e mbuluar me sipėrfaqe tė gjelbėruara dhe burime, pikėrisht ashtu siē thuhet nė Kuran. Kėto pasuri shfrytėzoheshin nga banorėt e zonės. Pyjet e zbusnin klimėn e ashpėr dhe e bėnin atė mė tė pėrshtatshme pėr jetesė. Shkretėtirat ekzistonin, por nuk zinin njė sipėrfaqe kaq tė gjerė si sot.

Nė Arabinė Jugore janė zbuluar tė dhėna tė rėndėsishme nė zonat ku jetoi Adi, tė cilat mund tė hedhin dritė mbi kėtė temė. Banorėt e kėsaj zone pėrdornin njė sistem ujitės shumė tė zhvilluar. Kjo ujitje ka shėrbyer pėr njė qėllim tė vetėm, bujqėsinė. Nė ato zona, tė cilat sot nuk janė tė pėrshtatshme pėr jetesė, njerėzit dikur kultivonin lloje tė ndryshme bimėsh.

Pamjet satelitore kanė shfaqur gjithashtu njė sistem tė gjerė kanalesh dhe digash tė lashta qė pėrdoreshin pėr ujitje pėrreth zonės me emrin Remle es-Seb'atajan, e cila ėshtė vlerėsuar se mund tė furnizonte 200.000 njerėz. Doe, njė nga studiuesit qė drejtonin kėrkimet, ka thėnė: "Kaq pjellore ishin zonat pėrreth Maribit, saqė dikush mund tė pėrfytyronte se dikur e gjithė zona midis Maribit dhe Hadrameutit ishte e kultivuar."

Shkrimtari klasik grek Plini e ka pėrshkruar kėtė zonė si shumė pjellore dhe tė hijeshuar me male tė pyllėzuara, lumenj dhe hapėsira tė tėra pyjesh tė pakalueshme. Nė mbishkrimet e gjetura nė disa tempuj antikė pranė Sheb'uas, kryeqytetit tė hadramitėve, ėshtė shkruar se kafshėt gjuheshin nė atė zonė dhe disa prej tyre bėheshin kurban. Tė gjitha kėto tregojnė se kjo zonė dikur ishte e mbuluar me toka pjellore, njėlloj siē ishte e mbuluar dhe me shkretėtira.

Shpejtėsia me tė cilėn shkretėtira mund tė pėrparojė mund tė shihet nė disa kėrkime tė kohėve tė fundit tė bėra nga Instituti Smithsonian nė Pakistan, ku bėhet e ditur se njė zonė e njohur si pjellore nė mesjetė ėshtė kthyer nė shkretėtirė rėre me duna 6 m tė larta. U zbulua se shkretėtira pėrparonte mesatarisht 15 cm nė ditė. Me kėtė shpejtėsi, rėra mund tė gėlltiste edhe ndėrtesat mė tė larta dhe t'i mbulonte si tė mos kishin ekzistuar kurrė. Kėshtu, gėrmimet qė u bėnė nė Tima tė Jemenit nė vitin 1950 u mbuluan pothuajse plotėsisht pėrsėri. Gjithashtu, ėshtė njė fakt i njohur qė dikur piramidat egjiptiane ishin tėrėsisht tė varrosura nėn rėrė dhe u zbuluan vetėm pas gėrmimeve qė zgjatėn pėr njė kohė tė gjatė. Shkurtimisht mund tė themi se ėshtė shumė e qartė qė zonat e njohura si shkretėtira sot mund tė kenė patur pamje tė ndryshme nė tė kaluarėn.


Si u shkatėrrua Adi

Nė Kuran thuhet se populli i Adit u shkatėrrua nėpėrmjet njė "ere tė furishme", e cila zgjati 7 net dhe 8 ditė dhe e shkatėrroi Adin krejtėsisht.

Adi pėrgėnjeshtroi (Hudin), por si ishte ndėshkimi Im dhe paralajmėrimet e Mia?!
Ne dėrguam kundėr tyre njė erė tė furishme nė njė ditė ogurzezė me fatkeqėsi tė pandėrprerė dhe ajo i flakte njerėzit si tė ishin trupa hurmash arabe tė shkulura
. (El-Kamer: 18 - 20)

Ndėrsa Adi u shkatėrrua nga njė erė e fortė dhe e vrullshme, tė cilėn Ai e dėrgoi mbi ta pėr shtatė net e tetė ditė pandėrprerė saqė mund t'i shihje njerėzit tė flakur si tė ishin trungje hurmash arabe tė rrėzuara. (El-Hakkah: 6 - 7)



Sot, rajoni ku jetoi Adi ėshtė mbuluar nga duna ranore


Edhe pse u paralajmėruan mė parė, njerėzit nuk i kushtuan vėmendje kėtyre paralajmėrimeve dhe vazhdimisht i refuzuan tė dėrguarit e tyre. Ata jetonin nė njė iluzion tė tillė, saqė nuk mund ta kuptonin se ē'po ndodhte, kur panė shenjat e shkatėrrimit, ndaj dhe vazhduan mohimin e tyre.

Pastaj, kur ata e panė atė si njė re tė dendur qė vinte drejt luginave tė tyre, thanė: "Kjo ėshtė njė re qė do tė na sjellė shi!" Jo! Pėrkundrazi, ai ėshtė dėnimi, pėr tė cilin ju kėrkuat tė shpejtohej! Njė erė qė sjell njė ndėshkim tė dhimbshėm! (El-Ahkaf: 24)

Nė kėtė ajet thuhet se njerėzit panė "renė" qė do t'u sillte atyre fatkeqėsi, por nuk mundėn tė kuptonin se ē'ishte ajo dhe menduan se ishte njė re shiu. Ky ėshtė njė tregues i rėndėsishėm pėr tė kuptuar se si ndodhi fatkeqėsia. Njė ciklon qė ngre lart rėrėn e shkretėtirės duket nga larg tamam si njė re shiu. Ka mundėsi qė Adi tė jetė mashtruar nga ky pėrngjasim dhe kėshtu tė mos e ketė vėnė re fatkeqėsinė. Doe jep njė pėrshkrim (i cili duket se vjen si rezultat i eksperiencės profesionale) tė stuhive tė rėrės: "Shenja e parė ėshtė njė mur dheu, i cili mund tė jetė disa mijėra kėmbė i lartė. Ai ngrihet lart si pasojė e rrymave tė forta qė ngrihen dhe pėrzihen nga njė erė mjaft e fortė."

I menduar si rrėnojat e Adit, Ubari ėshtė mbuluar nga njė shtresė rėre disa metra e trashė. Me sa duket, era e madhe e cila zgjati 7 net dhe 8 ditė, sipas pėrshkrimit tė Kuranit, grumbulloi tonelata me rėrė mbi qytet dhe i varrosi njerėzit tė gjallė nė tokė. Gėrmimet e bėra nė Ubar tregojnė tė njėjtėn gjė. Revista franceze "Ēa m'interesse" shkruan: "Ubari u varros nėn njė shtresė rėre 12 m tė trashė pėr shkak tė njė stuhie."

Dėshmia mė e rėndėsishme qė tregon se Adi u varros nga njė stuhi rėre ėshtė fjala "ahkaf", e pėrdorur nė Kuran pėr tė treguar vendndodhjen e Adit. Pėrshkrimi i pėrdorur nė ajetin 21 tė sures El-Ahkaf ėshtė si vijon:

Kujto vėllain e Adit (Hudin), kur e kėshilloi popullin e tij nė Ahkaf, ndėrkohė qė shumė tė dėrguar kanė ardhur para dhe pas tij pėr t'i kėshilluar: "Mos adhuroni asgjė tjetėr veē Allahut. Vėrtet qė unė kam frikė pėr ju ndėshkimin e njė dite tė madhe."

"Ahkaf" nė arabisht do tė thotė duna rėre. Kjo fjalė ėshtė shumėsi i fjalės "hikf", e cila do tė thotė njė dunė rėre. Kjo tregon se Adi ka jetuar nė njė zonė me shumė duna rėre. Sipas njė komenti fjala "ahkaf" e humbi kuptimin e saj "duna rėre" dhe u bė emri i zonės ku jetoi Adi. Kjo nuk e ndryshon faktin qė rrėnja e kėsaj fjale ka kuptimin "duna rėre", por tregon se kjo fjalė ėshtė bėrė veēori e kėsaj zone pėr shkak tė dunave tė shumta tė rėrės qė gjendeshin nė tė.

Shkatėrrimi qė pėsoi Adi prej njė stuhie rėre, e cila i hidhte njerėzit "si trungje hurmash arabe tė hedhura", duhet tė ketė zhdukur nė njė kohė shumė tė shkurtėr tė gjithė njerėzit e Adit, tė cilėt deri atėherė jetonin duke kultivuar toka pjellore dhe duke ndėrtuar diga e kanale ujitėse. Tė gjitha fushat pjellore, kanalet dhe digat u mbuluan nga rėra dhe i gjithė qyteti bashkė me banorėt e tij u varrosėn tė gjallė nėn rėrė. Pas shkatėrrimit tė popullit, shkretėtira pushtoi vendin dhe mbuloi gjithēka pa lėnė asnjė gjurmė.

Si pėrfundim, mund tė thuhet se zbulimet arkeologjike dhe historike tregojnė se Adi dhe qyteti i Iramit kanė ekzistuar dhe janė shkatėrruar ashtu siē ėshtė pėrshkruar nė Kuran. Vetėm nė sajė tė kėrkimeve tė fundit, rrėnojat e kėtij qyteti janė zbuluar dhe janė nxjerrė pėrfundimisht nga rėra.

Ēdo njeri kur sheh kėto rrėnoja tė varrosura nė rėrė duhet tė nxjerrė mėsim, ashtu siē theksohet dhe nė Kuran, i cili tregon se populli i Adit devijoi nga rruga e drejtė pėr shkak tė mendjemadhėsisė dhe tha: "Kush ėshtė mė i fortė se ne nė fuqi dhe pushtet?" Nė fund tė ajetit thuhet: "A nuk e shohin ata se Allahu, i Cili i krijoi, ėshtė mė i fortė se ata nė fuqi dhe pushtet?" (Fusilet: 15)
Njerėzit duhet tė mbajnė mirė nė mendje kėtė fakt dhe tė kuptojnė se mė i madhi dhe mė i fuqishmi ėshtė gjithmonė vetėm Allahu. Kushdo qė pretendon tė kundėrtėn, ka hedhur hapin e parė drejt humbjes sė madhe.


__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 05:14.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.