Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 16-11-05, 01:12   #1
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim Lajme nga bota Islame

Bota Islame





Statistikat e popullatės muslimane nėpėr botė





Islami ėshtė feja me shtim mė tė shpejtė dhe feja e dytė pėr nga numri i besimtarėve nė botė, nė vazhdim do tė prezentojm fakte dhe ate nga libri botėrorė i fakteve qė nėnkupton se edhe kėto tė dhėna nuk janė burimisht nga muslimanėt por megjithate islami ėshtė feja me shtim mė tė shpejtė nė botė.

Muslimanėt nė Azi 1.022.692.000 (30%)

Muslimanėt nė Afrikė 426.282.000 (59%)

Numri i pėrgjithshėm i muslimanėve nė botė (1996) 1.482.596.925

Numri i pėrgjithshėm i banorėve nė botė (1996) 5.771.939.007

Pėrqindja e muslimanėve 26%

Shtimi vjetor i muslimanėve (1994-1995) sipas OKB-sė 6.40%

Shtimi vjetor i tė krishterėve (1994-1995) sipas OKB-sė 1.46%

Numri i pėrgjithshėm i muslimanėve nė botė (1998) 1.678.442.000

Numri i paraparė i muslimanėve nė botė (2000) 1.902.095.000

Tabela e shtimit tė numrit tė muslimanėve

Amerika Veriore (1989-1998) 25%

Afrika 2.15%

Azia 12.57%

Evropa 142.32%

Amerika Latine - 4.73%

Australia 257.01%

Ēdo i katėrti banor i botės ėshtė musliman. Shtimi i muslimanėve nė pesėdhjetė vjetėt e fundit ishte mė shumė se 235%, kėshtu qė numri i muslimanėve nė botė ka arritur 1.6 miliard. Sa pėr njė krahasim, shtimi i tė krishterėve ishte vetėm 47%, i hindusve ishte 117% dhe i budistėve ishte 63%. Islami ėshtė feja e dytė pėr nga numri i besimtarėve nė Francė, Britaninė e Madhe dhe SHBA. (Numri i muslimanėve nė SHBA ėshtė 10 milionė, i ēifutėve 6 milion).

Numri i popullatės sė pėrgjithshme ėshtė marrė nga Libri Botėror i Fakteve.




Islamgjakova.net


__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 16-11-05, 02:12   #2
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

3 milionė persona mund tė falen njėkohėsisht nė Qabe


Mbreti i Arabisė Saudite ka pėrgatitur njė projekt pėr tė ndryshuar formėn aktuale tė Xhamisė sė Shenjtė, Qabes. Projekti i cili do ndryshojė pamjen e Mekės mendohet tė pėrfundojė brenda vitit 2007. Ndėrkohė qė ndėrtesat e larta pėrreth Qabes si Hoteli Hilton dhe vetė hoteli zyrtar i mbretėrisė pėr tė ftuarit, do tė prishen duke mundėsuar zgjerimin e sipėrfaqes sė saj. Do tė sistemohet edhe rruga aktuale qė vjen nga Xhidja pėr nė Mekė, pėr t’u kthyer nė sipėrfaqe adhurimi, duke e trefishuar kėshtu kapacitetin e vendit tė adhurimit nė Qabe. Mundėsia qė 3 milionė muslimanė tė falen nė tė njėjtėn kohė do tė realizohet falė kėtij projekti i cili pritet tė pėrfundojė brenda dy vjetėsh. Ky ėshtė njė lajm mjaft i mirė pėr tė gjithė besimtarėt, pasi nė kėtė mėnyrė do tė rritet numri i personave qė do tė mund ta vizitojnė Shtėpinė e Shenjtė ēdo vit. Nė tė njėjtėn kohė do tė krijohet sistemi i transportit hekurudhor pėr tė shkuar nė Qabe nga ēdo cep i Mekės
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-11-05, 16:51   #3
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Marshimi i ri i kryqėzatave: "Ka filluar lufta e re botėrore"

Shaull Shaj ekspertė i terrorizmit thotė se e tėrė bota ėshtė praktikisht nė luftė.
Shaji vazhdon se e tėrė bota ėshtė nė luftė , e jo vetėm koalicioni krishterė i cili e rrėzoi regjimin e Sadamit nė njė intervistė ekskluzive pėr B92 dhe se lufta kundėr muslimanėve do tė zgjat gjatė, dhe se pasojat e saja veē tani janė globale. Shaull Shaj ish oficer i shėrbimit sekret tė Izraelit pėr terrorizėm dhe toger nė rezervė dhe ekspert pėr Islamizėm, ndėrsa sot ligjėron nė universitetin Bar llan.
Ai thotė se bota praktikisht ėshtė nė luftė, ndėrsa nė luftė gjenden dy kulturat, ajo perėndimore dhe ajo Islame.

Shaj thotė se luftėn e ka filluar Usame bin Ladini mė 1998 dhe kryetari i SHBA-ve Xhorxh Bushi mė 11 shtator 2001. Shaj ka frik se definicioni mė preciz ėshtė se ,ne jemi nė fazėn e parė tė luftės sė tretė botėrore dhe se sot gati tė gjitha vendet e botės janė direkt apo indirekt pjesėmarrėse tė luftės. Disa i pėrkrahin terroristėt e Amerikės, disa janė viktima tė terrorizmit amerikan,.. dhe e tėrė bota prej saj po vuan.

Shaj parasheh se nėse muslimanėt duan tė fitojnė nė kėtė luftė duhet pikė sė pari tė kujdesen pėr fenė e tyre dhe se mirė dhe fort ta pranojnė e jo vetėm tė nguten e tė shohin ēka armiku po u bėnė. Parashikimet e tija janė tė sakta se sa musliman sot flenė pa qenė tė vetėdijshėm pėr Allahun e tyre. Me tė vėrtet ėshtė pakica e tyre qė sot e adhurojnė Allahun sinqerisht na pėlqeu neve apo jo
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-11-05, 14:52   #4
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim



Shtime, 29 tetor 2004

Xhamia e re nė Shtime e pėruruar mė 29 tetor 2004, nga Myftiu Mr. Naim Tėrnava.
Nėrtimin e xhamisė e financoi "Komiteti i Botės Islame"-Misioni nė Kosovė nga Kuvajti, ndėrsa tuallin e ndau Kuvendi komunal i Shtimes
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-11-05, 23:27   #5
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Njė krishter e djeg Kur’anin



Nė Pakistan, nė njė fshat nė afėrsi tė qytetit Punjib ku shumica e popullatės janė musliman, njė krishter kishte djegur disa ekzemplarė tė Kur’anit ndėrsa kisha dhe ata qė e kanė mendimin e njejtė si ai nuk e dėnuan kėtė akt, konfirmojnė gazetat pakistaneze.



Pas kėsaj dhe ofendimeve tė ngjashme tė islamit dhe Muhammedtit s.a.v.s. popullsia e atij fashati u organizuan dhe si akt hakmarrės mbi rebelėt krishter dhe kishėn e cila fshehtas e pėrkrahu gjithė kėtė, i sulmuan fundamentalistėt krishter dhe u kthyen me njė goditje, ata sulmuan tri kisha, njė manastir, dy shkolla dhe njė shtėpi pėr priftėrinjė ku fundamentalistėt krishter pėrgatiteshin kundėr muslimanėve dhe islamit.



Nė kėtė fshat pasi qė ėshtė e njohur se shumicėn e popullatės e pėrbėjnė muslimanėt mbizotėron ligji i Sheriatit tė cilin krishterėt dėshirojnė ta pėrbuzin dhe ta shkatėrrojnė, gjė tė cilėn publikisht e shpreh edhe argjipeshkviu i tyre Lahorea monsinjor Lawrence Saldanha.



Duke shfrytėzuar sulmet ndaj islamit nė tė gjitha anėt e botės edhe ky grup rebelėsh krishter provon qė nė njė fshat musliman ose mė mirė tė themi nė njė shtet musliman ta pėrbuzė islamin dhe muslimanėt, por elhamdulilah kėtu nuk fituan asgjė pos thyerje tė hundės…



Burimi: KTA
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-11-05, 14:45   #6
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Tė burgosurit nė Guantanamo i akuzojn rojet pėr keqpėrdorime fetare



Tė robėruarit nė burgun e Guntanamos i akuzojn rojet se e kanė goditur dhe kanė shkelur Kuranin dhe e kanė fyer Allahun, dhe se marrėsit nė pyetje i kanė denuar ata duke i marrur pantollonat, nė mėnyrė qė tė pengohen nga namazi.



Rojet gjithashtu i nėnqmonin tė robėruarit gjatė faljes sė namazit dhe i cenzuronin librat fetare Islamike. Dhe me njė rast, ata thanė se berberi njėrit prej shokėve tė burgut tė tyre i bėri njė kryq nė kokė gjatė prerėjes sė flokėve.



Shumica e ankimeve vien nga shėnimet e freskėta tė gjykatėsve mbrojtės,ne intervju me tė burgosurit, me zyrtarėt e Guantanamos qė janė vulosur si "sekret".



"Gjatė krishtlindjevė tė vitit 2002, kryesuesi i ndėrrimit trokiste nėpėr qelit e tė burgosurėve duke bėrtitur Me fatė krishtlindja dhe duke e fyer Allahun," tha gjykatėsi i Nju Jorkit Joshua Colangelo-Bryan nga shėnimet e tija nga njė intervju tė bėrė me Xhumah al Dusari, 31 vjeqar nga Bahrejni. "Komanduesi erdhi dhe... ai e goditi al Dusarin dhe e fyejti Kuranin."



Dhe pasiqė al Dusari e pyeti policin ushtarak me emrin Smith se pse e kishte rrahur atė deri nė alivanosje me njė rast, sipas shėnimeve tė gjykatėsit, "Smithi iu pėrgjigj, pėr arsye se jamė i Krishterė."



Gjykatėsi i Nju Jorkit Adrian Stewart tha se njėri prej 14 klienteve tė tij te Jemenit, njė njeriut nė moshėn 20 vjeqare i janė rruar vetullat dhe koka e tij 3 herė si masė ndėshkuese- dhe njė herė berberi Ushtarak i la nė flokėt e kokės sė tij njė kryq ashtu siq klienti e tij e pėrshkruajti.



Akuzimet e fundit pėr keqpėrdorime nė burgun nė juglindje tė Kubės vie pasi qė gjenrali Ajror me tre yje po i hulumton tė dhėnat e FB-is pėr metodat e ashpėra tė marrjes nė pyetje- dhe raportimet e dhėna tregojn se ushtarėt pėrdoruan fyerje seksuale gjatė marrjes nė pyetje. Muslimanėt e devotshėm besojn se ata nuk duhet tė prekin gra tjera pėrveq gruas sė tyre.



Gjykatėsi i Nju Jorkit Marc Falkoff tha se i burgosuri Maxhid Ahmedi, 24 vjeqar, i tregoi atij se njėri prej marrėsve nė pyetje shkeli mbi Kuranin nė njė rast dhe se tė burgosurit "fyhen gjatė faljes sė namazit."



Falkoff dhe gjykatėsit tjerė thanė se tė burgosurit gjithashtu pohuan se trupat Amerikane nė mėnyrė periodike lėshonin muzik me zė tė lartė gjatė kohės sė namazit ose e heshtnin ezanin e incizuar pėr namaz. Por kjo nuk ėshtė me e keqja.



"Gjėrat pėr tė cilat ata gjdoherė ankohen ėshtė se atyre ju mirren pantollonat pėr akte diciplinuese, duke pėrfshirė atė se nuk flasin gjatė marrjes nė pyetje. "



Gjykatėsi i Bostonit Rob Kirsch tha se i burgosuri Mustafa Ait Idir, 34 vjeqarė, njė Algjerian i lindur nė Bosnie i burgosur i dyshuar pėr lidhshmėri me shpėrthimin e ambasadės Amerikane, tha se ėshtė transferuar nė qelin e pa-pontollonave nė seksionin e njohur si blloku i Romeos.



Kur ai refuzoi qė ti japė pantollonat e tij, ai u hudh pėr tokė dhe u goditė dhe iu hudhė spreji prej biberi , dhe organet gjenitale iu ndrydhėn dhe njė gisht iu thye nga ushtari, thanė shėnimet e Kirsch-it.



"Ait Idiri u mundua qė tė gjejė arsye... dhe pėrsėri ju sqaroi se ai nuk mund ti japė pantollonat pėr arsye fetare pasiqė, pa pantollona nuk mund tė falet. Ai bėri pyetje se a ka mundėsi qė ti vesh pantollonat vetėm gjatė namazit. Ushtarėt filluan ti hudhin gazė lotsjellės pėrsėri."



Njė Turk me nėnshtetėsi Gjermane Murat Kurnaz, 23 vjeqar, ka thėnė se njė ushtare i kishte fėrkuar gjoksat e saj nė shpinėn e tij dhe i kishte futur dorėn nė kėmishėn e brendshme tė tij gjatė marrjes nė pyetje, tha gjykatėsi i tij, profesor i ligjit nė Univerizitetin e Seton Hall Baher Azmy.



Kurnaz pohoi se si kundėrmas, ushtarėt e rrahėn atė dhe e lanė tė lidhur lartė rreth 20 orėsh, e futėn nė izolim dhe nuk i dhanė ushqim 6 ditė, thanė shėnimet e Azmy-it. Ai piu ujė nė lavaman.



Tre tė burgosurit e Kuvajtit - Fauzi al Udah, 27, Fuad al Rabiah, 45, dhe Halid al Mutairi, 29, - nė veqanti iu ankuan gjykatėsve tė tyre se policia ushtarake po i hudhte Kuranat e tyre nė nevojtore, sipas shėnimeve tė Kristine Huskey, gjygjėtar i Vashingtonit.



"Jemenasit Salim Hamdanit i ishte lejuar vetėm njė libėr fetare, qė i ishte lejuar pėr dy ditė - bibla", tha gjykatėsi i tij Swift. I cili i kishte blerė libra klientit tė tij me vlerė prej 550 dollarėsh pėr ta kalura kohėn por iu kishin lejuar vetėm gjatė vitit tė parė.




burimi: as-sahwah.com
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-11-05, 19:10   #7
Reana
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Vendndodhja: Manhattan
Postime: 5,899
Reana e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Terroristet Irakiene te rekrutuar nga Al-Zarqawi, pergjegjes per sulmet ndaj popullates civile muslimane ne nje dasme ne Amman te Jordanise
14 Nentor 2005

U zu ne flgarance njera prej sulmueseve te ketij akti terrorist qe pati si shenjester popullaten e pafajshme civile muslimane.
Sajida Mabruk Atrous Rishawi, e lindur me 1970 ne Ramadi te Irakut se bashku me bashkeshortin e saj dhe dy te rinje te tjere, qe te gjithe nga Iraku dhe te rekrutuar nga Al-Kaida, te lidhur me eksploziv, sulmuan disa caqe civile ne Amman te Jordanise, duke shkaktuar vdekjen e 57 civileve muslimane (disa refugjate nga Palestina) dhe lendime te renda trupore e gjymtime te me se 100 civileve te tjere.


Sajida Mabruk Atrous Rishawi, gjate deklarimit te saj para TV-se Jordaniane per perfshirjen e saj ne tentativen per te ekslpoduar ne mesin e dasmoreve ku rrypi i saj me eksploziv nuk ishte funksional.

Dasmoret te cilet ishin shenjester te ketij sulmi barbar dhe jo-njerezor ne lokacionin ku ajo ishte caktuar te sulmoje, ishin dy familje refugjatesh nga Palestina!
__________________
DUHET BERE MBULIMIN E MESHKUJVE POSAQERISHT FYTYRAVE TE TYRE, MEQE PA LAKMINE E TYRE PER DCO GJE QE I RRETHON, KJO BOTE DO TE ISHTE NE PAQE PERPETUALE!!!
Reana Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-11-05, 20:54   #8
4peace
m'su's "Pėrvoja"
 
Anėtarėsuar: 01-10-03
Vendndodhja: drejt dritės
Postime: 2,626
4peace e ka pezulluar reputacionin
Gabim

.



Pyetje:
Shumė libanezė tani janė entuziazmuar me atė qė quhet edhe njė demonstratė e fuqisė sė popullit – «revolucioni i ēadrave» sikur tė ketė ndodhur njė herė mė parė. Situata duket shumė e komplikuar – me Izraelin e SHBA-tė, Sirinė, Hezbollahėt, mbase edhe tė tjerė qė kanė marrė pjesė nė atė qė po ndodhė atje.
(1) Ē'mendoni lidhje me kėtė?
(2) Kush e ka vrarė Rafiq Haririn?




Pėrgjigje:
Kriza nė Liban ėshtė edhe e komplikuar edhe e manipuluar. «Revolucioni i ēadrave» ėshtė me tė vėrtetė edhe njė shembull i «fuqisė sė popullit» e cila e realizon verpen e vet nė ngjarjet. Megjithatė, realiteti siriano-libanez nuk duhet tė thjeshtėzohet sė tepėrmi.



Politika e tashme amerikane ėshtė bėrja e trysnisė maksimale mbi Siri dhe, sipas informatave tė mia, Rafiq Haririn e ka mbytur CIA. Duke sugjeruar dhe pėrpahur thashetheme se e ka mbytur Siria, me gjithė faktin se nuk do tė kishte qenė nė interes sė Sirisė pėr ta bėrė njė gjė tė tillė, CIA nė kėtė mėnyrė e ka nxitur apelin pėr tėrheqjen e forcave siriane nga Libani. Ekziston njė ndėrvarshmėri shumėvjeēare ndėrmjet kėtyre dy shteteve fqinjė: Libanit i nevojitet Siria pėr ta mbrojtur nga invadimet e mėtutjeshme izraelite, kurse, si treg i madh i hapur pėr eksportin e saj, Sirisė i duhen sistemet financiare moderne tė Libanit ashtu qė tė mund tė tregtojė me vendet e jashtme. Ekziston me tė vėrtetė ndėrvarėsi reciproke e cila tani, natyrisht, ėshtė e rrezikuar nga kėto ngjarjet e fundit. Duhet theksuar edhe kėtė se Siria nuk posedon armė pėr asgjėsim masiv. Ata e mbėshtesin Hezbollahun dhe e shohin si forcė legjitime arabe e cila pėrpiqet t'i ndihmojė vėllezėrve tė vet tė varfėr e tė shtypur palestinez nė luftė kundėr regjimit agresiv tė Izraelit.



Pyetje:
A ėshtė i pėrzier Izraeli nė ēfarėdoqoftė mėnyre nė vrasjen e Radfiq Haririt, ish-kryeministrit libanez?


Pėrgjigje:
Nuk janė tė pėrzier nė vet veprėn, por kėtė e kanė ditur paraprakisht. Sipas informatave tė mia, vrasja ėshtė vepėr e CIA-s.





Pyetje:
Tani Izraeli e akuzon Sirinė pėr Sulmin nė Tel Aviv – a ėshtė ky oportunizėm, pėrpjekje pėr ta bėrė fajtore Sirinė e nė kėtė mėnyrė tė krijohen kushtet e mundshme pėr sulm mbi Siri?

Pėrgjigje:
Po.

NGO Share


.
__________________
!!! E vetmja shkėndijė shprese nė Kosovė: Lėvizja VETĖVENDOSJE!!!
4peace Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-11-05, 00:40   #9
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim




El-Zarkavi e mohon vėnien nė shėnjestėr tė dasmave



Lideri i El-Kaidės nė Irak Ebu Musab el-Zarkavi nė njė audio kasetė tha se grupi nuk kishte pėr qėllim qė ti vejė nė shėnjestėr dasmat e Muslimanėve nė sulmin e javės sė kaluar nė Jordani.

"Umeti Islam i Jordanisė, ne dėshirojmė tė ju sigurojmė se ne jemi shumė tė kujdesshėm ndaj jetrave tuaja . . . ju jeni mė tė dashur tek ne se sa vetja jonė," tha ai.

"Popull i Jordanis, ne nuk jemi nisur qė tė shpėrthejmė ceremoninė e ndonjė dasme"


"Pėr Muslimanėt tė cilėt u mbytėn, ne lusim Allahun qė ti mėshiroj, tė cilėt nuk i kishim si shėnjestėr, edhe pse ishin nė hotelet tė cilat janė qendra tė pamoralit."


"Ideja se ata shpėrthyen brenda ceremonisė sė dasmės ėshtė njė gėnjeshtėr e regjimit Jordanez . . . Shėnjestėr ishte njė takim i agjencioneve tė inteligjencės, por njė pjesė e ēatis u rrėzua mbi ceremoninė e dasmės pasi qė njėri prej shpėrthyesve e goditi njė korridor ku inteligjenca Izraelite dhe Amerikane po takoheshin nė atė moment. Pjesa e ēatis qė ra nė sallėn e dasmės ose ishte nga shpėrthimi apo nga njė bombė e vendosur nė ēati, por jo nga El-Kaida, tha ai."

"Vėllezėrit tanė i dinin caqet e tyre me precizitet tė madh. Zoti e din se ne i kemi zgjedhur kėto hotele pas njė observimi prej mė shumė se dy muaj, me burimet e besuara brenda hoteleve dhe gjetkė ku treguan se ato ishin qendra pėr aparaturat e sigurimit Jehudi, Amerikan dhe Jordaneze," tha El-Zarkavi.

Zarkavi e akuzon Qeverinė Jordaneze se po i fsheh te vrarėt prej mesit tė agjentėve Izraelit dhe Amerikan.

"Unė e kundėrshtoi haptazi qeverinė felėshuese qė ti tregoi humbjet prej mesit tė Jehudive dhe Kryqtarėve," tha ai.

Ndėrsa duke ju referuar mbretit tė Jordanis Zarkavi tha: "Ylli juaj ėshtė zbehur," "Ti nuk ke pėr ti ikur fatit tėnd, tė pasardhėsve tuaj tradhtarė. Ne do tė kemi mundėsi qė ta arrijmė kokėn tėnde dhe ta kėpusim atė
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-11-05, 04:56   #10
Reana
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Vendndodhja: Manhattan
Postime: 5,899
Reana e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga 4peace
.



Pyetje:

(2) Kush e ka vrarė Rafiq Haririn?


.


Hetimet e bera ne Damascus te Sirise konfirmojne se Ministri i Puneve te Brendshme, te ketij shteti beri vetevrasje ne zyren e tij qeveritare ne Damascus


13 Tetor 2005

Pas kthimit nga vizita qe i beri familjes se tij, Ministri i Puneve te Brendshme te Sirise, Ghazi Kenaan beri vetevrasje ne zyren e tij, thuhet sipas burimeve zyrtare Siriane, disa dite para se lirohej per mediat, raporti i hetimeve te OKB-se, mbi atentatin qe iu be e Kryeministrit Libanez ne Beirut, Rafiq Hariri.

Nje muaj me pare Ghazi Sinan dhe 6 zyrtare te tjere te larte Sirian, u moren ne pyetje nga autoritetet hetuese te OKB-se, ne lidhje me atentatin qe shaktoi vdekjen e kryeministrit Libanez Rafiq Hariri.

Sipas burimeve te OKB-se, kater gjenerale Siriane pandehen te kene planifikuar atentatin ne Kryeministrin Libanez, ndersa Ministri i Puneve te Brendshme Ghazi Kenaan, kuptohet te jete dyshuar se ka dhene informacione mbi involvimet e kater gjeneraleve Siriane ne vrasjen e Kryeministrit Libanez.

Egzistojne dyshime se sherbimet sekrete Siriane kane likuiduar te vetmin person qe ka pasur qasjen ne te dhenat kompetente per involvimet Siriane ne vrasjen e Kryeministrit Libanez.
Ne mungese te transparences se proceseve hetimore ne shtetet jo-demokratike, egziston droja se veshtire do te vihet deri te e verteta per vdekjen tragjike te Ministrit te Puneve te Brendshme te Sirise.
__________________
DUHET BERE MBULIMIN E MESHKUJVE POSAQERISHT FYTYRAVE TE TYRE, MEQE PA LAKMINE E TYRE PER DCO GJE QE I RRETHON, KJO BOTE DO TE ISHTE NE PAQE PERPETUALE!!!
Reana Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-11-05, 10:18   #11
4peace
m'su's "Pėrvoja"
 
Anėtarėsuar: 01-10-03
Vendndodhja: drejt dritės
Postime: 2,626
4peace e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga 4peace
.



Pyetje:
Shumė libanezė tani janė entuziazmuar me atė qė quhet edhe njė demonstratė e fuqisė sė popullit – «revolucioni i ēadrave» sikur tė ketė ndodhur njė herė mė parė. Situata duket shumė e komplikuar – me Izraelin e SHBA-tė, Sirinė, Hezbollahėt, mbase edhe tė tjerė qė kanė marrė pjesė nė atė qė po ndodhė atje.
(1) Ē'mendoni lidhje me kėtė?
(2) Kush e ka vrarė Rafiq Haririn?




Pėrgjigje:


Politika e tashme amerikane ėshtė bėrja e trysnisė maksimale mbi Siri dhe, sipas informatave tė mia, Rafiq Haririn e ka mbytur CIA.


Paskam harruar te permend se ky lajm eshte bere 3-4 jave pas vrasjes se Haririt. Nuk duhet harruar edhe nje gje: Ky lajm mund te kuptohet vetem duke qene i paanshem dhe ne rrjedhe me ngjarjet. Ja, me poshte shihen shume mire gjerat...


Citim:
Duke sugjeruar dhe pėrpahur thashetheme se e ka mbytur Siria,
...gjė tė tillė, CIA nė kėtė mėnyrė e ka nxitur apelin pėr tėrheqjen e forcave siriane nga Libani.


Ja, pra, lajmi i para dy-tre muajve deshmon qarte se eshte duke ndodhur mu ashtu. Me ane te thashethemeve e rrenave me te poshtra, forcat siriane jane terhequr nga Libani. Ministri i puneve te mbrendshme te Sirise ka bere "vetevrasje". Akuzat (e rrejshme), nen obmrellen e Kombeve te Bashkuara po vazhdojne. Pislleqet amerikane e izraelite s'po kane te ndalur...

Sic thash edhe ne fillim, keto lajme mund te kutptohen vetm nga kendi neutral dhe ai qe eshte ne rrjedha se ēfare marrezirash po behen ne kete pjese si edhe ne te gjitha pjeset e botes...E verteta del ne shesh - herdokur!!!


***
__________________
!!! E vetmja shkėndijė shprese nė Kosovė: Lėvizja VETĖVENDOSJE!!!
4peace Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-11-05, 18:18   #12
Reana
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Vendndodhja: Manhattan
Postime: 5,899
Reana e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Takimi Bush me Mbretin e Arabise Saudite Fahd, pas intervenimit Amerikan ne Irak dhe largimit te qafirit Saddam Husein :? !!!





Dy jave pas inaugurimit te Bushit si Kryetar i SHBA-ve, Amabasadori i Arabise Saudite, ne SHBA, Princi Bandar bin Sultan dhe stafi i tij, ne menyre intensive kane takuar Bushin dhe zyrtare te tjere te larte Amerikane ne lidhje me planet per intervenim ne Irak



ne foto Bushi, laura Bush dhe Sami Amin Al-Arian, njeri prej kontakteve te Ambasadorit Saudian, per informim per intervenim ne Irak.
__________________
DUHET BERE MBULIMIN E MESHKUJVE POSAQERISHT FYTYRAVE TE TYRE, MEQE PA LAKMINE E TYRE PER DCO GJE QE I RRETHON, KJO BOTE DO TE ISHTE NE PAQE PERPETUALE!!!
Reana Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-11-05, 01:10   #13
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim





Letra e Fatimes
10 01 2005


Me Emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Tė Gjithėmėshirshmit

Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė! All-llahu ėshtė Mbėshtetja (Atij i mbėshtetet ēdo krijesė).As s’ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė.
[Sureja 112, el-Ikhlas]

" Kam zgjedhur kėtė Sure tė lartė nga Libri i Zotit pėr arsye se ka ndikim tė madhė nė mua dhe nė tė gjithė juve dhe futė frikėrespekt tė veēantė nė zemrat e Besimtarėve.

Vėllezėrit e mi Muxhahidinė pėr nė rrugėn e Allahut! Ē“ka mund tė ju themė? Unė ju them juve: barqet tona janė mbushur me fėmijė tė kurvėris nga bijėt e majmunėve dhe tė derrave qė na kanė dhunuar neve. Apo, mund tė ju tregoj juve se ata i kanė dėrrmuar trupat tonė, na kanė pėshtyer nė fytyrat tona, dhe na i kanė shkyer Kur“anat tonė tė vogėl qė ishin varrur nė qafat tona? Allahu ėshtė mė i Larti! A nuk mund ta kuptoni gjendjen tonė? Eshtė e vėrtet se ju nuk e dini se ē“ka po na ndodhė neve? Ne jemi motrat tuaja. Allahu do tė ju thėrret nė pėrgjegjėsi [pėr kėtė] nesėr.

Pėr Zotin, ne nuk kemi kaluar asnjė natė prej se gjendemi nė burg, pa kėrcyer mbi ne njėri prej majmunėve dhe derrave qė tė na shkyej trupin tonė me epshin e tij. Dhe ne jemi ato qė e kemi ruajtur virgjinitetin tonė pėr shkak tė frikės sė Allahut. Ke frikė Allahun! Na mbytė neve sė bashku me ata! Na shkatėrro neve s`bashku me ata! Mos na lini neve kėtu qė ata tė gjejnė kėnaqėsi nė dhunimin tonė! Do tė jetė njė akt i lartmadhėrimit tė Fronit tė Zotit tė Gjithėfuqishėm. Ke frikė Allahun nė lidhje me ne! Harroni tankset dhe aeroplanėt atje jashtė. Ejani tek nė kėtu nė burgun e Abu Graibit.

Unė jamė motra juaj [pėr hirė] tė Zotit (Fatimja). Mė kanė dhunuar mua njė ditė mė shumė se 9 herė. A mund tė kuptoni? Paramendo tė dhunohet njėra prej motrave tuaja. Pse ju tė gjithė nuk mund ta parafėtyroni atė, se unė jamė motra juaj. Me mua janė 13 vajza, tė gjitha tė pamartuara. Tė gjitha janė dhunuar para syve dhe veshėve tė tė gjithėve.

Nuk na lejojn neve qė tė falemi. Ata na i muarrėn rrobat tona dhe nuk na lejojnė qė tė vishemi. Derisa unė jamė duke e shkruar kėtė letėr njėra prej vajzave ka bėrė vetėvrasje. Ajo ishte e dhunuar egėrsisht. Njė ushtarė o goditi atė nė gjoks dhe nė kofshė, pasi qė e kishte dhunuar. Ai i ka bėrė asaj tortura tė pabesueshme. Ajo e goditi murin e qelisė me kokė derisa vdiq, se nuk mund tė duronte mė, edhe pse vetėvrasja nė Islam ėshtė e ndaluar. Por unė e arsyetojė atė vajzė. Unė kamė shpresė se Allahu do ta falė atė, sepse Ai ėshtė Mė i Mėshirėshmi i tė gjithėve.

Vėllezėr, Unė ju themė juve pėrsėri, keni frikė Allahun! Na mbytni neve me ata nė mėnyrė qė ne tė jemi nė qetėsi. Ndihmė! Ndihmė! Ndihmė! [O Muatasim]"


--------------------------------------------------------------------------------
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-11-05, 02:50   #14
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Citim:
munti ;
Deshirova vetem te ju pyes se personat , grate , femijet qe e hedhin veten ne ajr me bomba te ngarkuara dhe supozojne se ate e bejn ne emer te Allahut , si i sqaroni ju keto , sepse ne tekstin e postuar nga ju lexova qe vetvrasja eshte e ndakluar ne islam , ndersa jan edisa qe thirren ishtaret e Zotit , kush i udheheq keta.Me larte e shikojm ehde foton e nje femre ( postuar nga Reana) e cila ne emer te Allahut eshte e gateshme te beje vetvrasje.Lejohet apo nuk lejohet.

4:74. Le te luftojne ne rrugen e Allaut, ata qe e japin jeten e kesaj bote per tjetren. Kush lufton ne rrugen e All-llahut e mbytet (bie deshmor) ose triumfon, Ne do t’i japim atij shperblim te madh.




A janė tė lejuara Operacionet Shehide

(Sipas Kuranit dhe Sunetit)?



--------------------------------------------------------------------------------

Me emrin e Allahut Mėshiruesit Mėshirbėresit
Tė gjitha falenderimet dhe lavdrimet i qofshin Allahut (Subhane ve Teala) ku te Ai do tė kthehemi pėr tu gjykuar nė Ditėn e Fundit.
Ne e lavdrojmė Atė dhe nga Ai kerkojmė ndihmė dhe falje; dhe e kerkojm mbrojtjen e Tij prej tė keqės sė vetės sonė dhe nga rezultatet e kėqija tė veprave tona; cilindo Allahu e udhėzon,dhe cilindo qė e lenė nė devijim, askush nuk mund ta udhėzoj nė rrugė tė drejt;dhe unė dėshmoj se askush nuk meriton tė adhurohet pėrveq Allahut:Ai ėshtė Njė , i pa shokė.
Dhe unė dėshmojė qė Muhamedi (sala Allahu`alejhi ve selam) ėshtė i Dėrguar dhe Robė i Allahut (Subhane ve Teala).



Qka janė Operacionet Shehide?

Operacionet Shehide- nganjėherė tė ashtu quajtura sulme Fidajine- janė ato kur njė Musliman,njė Muxhahid e sulmon armikun nė atė mėnyrė ku vdekja e atij Muslimani(nėse do Allahu ) ėshtė shumė e mundėshme.Nė historin Islame kemi shumė heronjė qė e kanė sakrifikuar jetėn e tyre pėr Mėnyrėn e Jetės qė ėshtė El-Islami.

Nė kohėn moderrne, nė shumė operacione tė Shehideve pėrfshin detonimin e eksplozionit nga Muxhahidi (tė ngjitur rreth vetės ose nė automjetet qė ata i ngasin) duke qenė afėr apo nė mesin e armikut.
nuk ėshtė pėr tu quditur se sulmet e atilla janė tė frikėshme pėr armiqėt e Islamit, dhe veqanerisht pėr kafirat (tė pafet) qė po bėjnė luft kundėr Islamit, prej atyre qė po i shtypin Muslimanėt, dhe nga ata qė po i okupojn vendet Muslimane.


Sulmet e atilla shpesh quhen gabimisht si "sulme vetėvrasėse" nė mėnyrė qė ti degradojnė ato.Gjithashtu, disa Musliman, dhe dijetar tė Islamit, kanė pohuar se aso "sulme vetėvrasėse" janė tė ndaluara sipas Kuranit dhe Sunetit.

A janė tė lejuara Operacionet Martire?

Nė mėnyr qė tė kuptohet dhe qė tė jipet pėrgjigja nė kėtė pyetje, duhet tė kuptohen tri gjėra:

(1) Kriteriumi pėr pėrcaktimin se a janė tė lejuara dhe tė drejta operacionet e tilla duhet tė jetė vetėm ai Islamik.Gjykimi duhet tė bėhet vetėm sipas Kuranit dhe Sunetit.Tė gjitha kriteriumet dhe standardet tjera duhet tė refuzohen.Nėse veprojm ndryshe atėherė ėshtė jo-Islamike.

E kush nuk gjykon me atė qė e zbriti All-llahu, ata janė kafira.

(2) Njeti (qėllimi) i Muxhahidinit qė e kryen kėtė operacion ėshtė me rendėsi, qė tė jetė e mundshme dėmtimi apo mbytja e armikut.


(3) Nė diskutimin e burimeve Islame-Kuranin dhe Hadithin- ėshtė me rendėsi qė ti referohemi thėnjes nė Arabishte, dhe mos tė mbėshtetemi nė interpretimin e domethėnjės ku pėrdoren terme moderrne apo tė dyanshme, terme dhe fjalė siq ėshtė fjala Angleze "vetėvrasje".

Natyra e ndaluar e mbytjes sė vetėvetės:

Nuk ka mospajtime , nė mesin e dijetarėve ose nė mesin e Muslimanėve, se ėshtė e ndaluar qė dikush tė ia marr vetės shpirtin, pėr arsye personale.Ajo ėshtė pėr arsye se njė person ėshtė mbuluar me dėshprim, ose keqardhje, ose i ka humb tė gjitha shpresat kur ka hasė nė vėshtirėsi.

Ka shum Hadithe dhe ajete Kuranore qe e bėjnė tė qart se ai Musliman qė bėnė aso vepre nuk ka pėr tė hyrė nė Xhenet sepse njė vepėr e atill pėrfshin braktisjen e Islamit: besimin se nuk duhet tė dėshprohet plotėsisht, nuk duhet ti dorzohet plotėsish marrėzis, dhe kurr mos ta braktis mbėshtetjen nė Allahun (Subhane ve Teala)

Vendimi Islam:

Ata -Musliman dhe jo-Musliam- qė i shpallin operacionet martire si tė palejuara, dhe jo-Islamike, duke i konsideru ato tė jenė vepra qė ata i quajn "vetėvrasje" dhe i arsyetojnė ato deklarata duke cekė ajete Kuranore dhe Hadithe qė i referohen personave qė e mbysin veten e tyre.
Shumė shpesh, ata qė i mohojn operacionet martire pėrdorin pėrkthimin e hadithit, ose interpretimin e Kuranit tė Shenjėt ku pėrdoret fjala "vetėvrasje".Pėr shmbull hadithi qė pėrdoret shpesh:

Pejgamberi (sala Allahu`alejhi ve selam) ka thėnė,"Ai qė e mbyt veten me ngulfatje do tė vazhdoj qė ta ngulfat veten nė Zjarr-Xhehnemi (pėrgjithmon) dhe ai qė bėnė vetėvrasje duke e therr veten do tė vazhdoj qė ta therr veten nė Zjarr-Xhehenemi."(Sahi Buhari)

Sidoqoft, siq e cekėm mė sipėr , pėrdorimi i fjalėve Angleze siq ėshtė "vetėvrasje" nė atė mėnyrė tė pėrkthimit shumėherė ėshtė e pasakt, sepse fjalėt e atilla moderne Angleze shumėherė kanė domethėnje dhe vlejn pėr gjėra tė ndryshme nė krahasim nga ajo nė Arabishte, edhe pse nė perendim, termi "vetėvrasje" nganjėhere kuptohet si njė"akt, i ligė ose pėrndryshe, vetė-mbytje".Ajo ėshtė, nė themel akt vetijak i kryer pėr arsye personale.(fjala vetėvrasje rrjedh nga termi "vetvete".)

Ndoshta interpretim mė i mirė i hadithit tė lart pėrmendur do tė ishte me kėta rreshta:

"Ai person qė bėnė Intihar duke varr vetveten do tė vazhdoj qė ta varr vetveten nė Zjarr-Xhehenemi, sikurse ata qė bėjnė Intihar duke therrur vetveten do tė vazhdojnė qė ta therrin vetveten nė Zjarr-Xhehenemi."

Ne do ti marrim parasysh dy ajetet Kuranore qė shumėherė i cekin ata qė janė kundėr Operacioneve tė Shehidėve.

1) Njė ajet Kuranor qė shumėhere citohet (shiko shėnimin 2) ėshtė:laa taktuluu anfusakum (4:29).Ky shumėhere interpretohet me kėtė domethėnje:"Mos mbytni veten tuaj..."Sidoqoft,interpretim mė korrekt do tė ishte
siq vijon:

"O ju qė besuat, mos e hani mallin e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni pajtueshmėri mes vete, dhe mos shkatrroni veten tuaj,ose njeri tjeterin, se vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr ju".

2) Ajeti tjetėr qė citohet ėshtė 4:93 ku shumėhere inerpretohet tė ketė domethėnje:"Kushdo qė e mbyt besimtarin me qėllim, dėnimi i tyre ėshtė xhehenemi..."Argumenti qė pėrdoret kėtu nga ata qė i kundėrshtojn Operacionet Martire ėshtė se Muxhahidi qė merr pjes nė sulmet Fidajine (shiko shėnimin 1) ėshtė besimtar, ku-nėpėrmjet sulmeve tė tyre Fidaije- ka pėr qėllim dhe e mbyt vetevten.Sidoqoft, ky argument ėshtė i pavlefshėm sepse kėtu koneksi i referohet besimtarit qė me qėllim e mbyt besimtarin tjetėr-pėr shembull nė 4:92 Allahu (Subhane ve Teala) thotė qė nėse njė besimtar mbyt besimtarin, atėhere kompenzimi duhet tė paguhet.

Kėto Hadithe dhe ajete Kuranore jo vetėm qė pėrdoren shumėhere, dhe pėrkthehen dhe interpretohen gabimisht dhe jasht kontekstit por nė realitet as qė kanė lidhje me temėn.Qka ėshtė me rėndėsi tė kuptohet ėshtė se mbytja e vetvetes pėr arsye personale-qė shumėhere quhet vetėvrasje-dallon shumė nga operacionet martire.Dallimi ėshtė i qart ndėrmjet Istishad (shehidllėk) dhe Intihar ("vetėvrasje")- dhe nė tė dyjat dallon qėllimi dhe rezultati i veprės sė individit.

Personi qė bėnė vetėvrasje bėnė pėr shkak tė dėshprimit, ose pėr arsye personale, ndėrsa Muxhahidini vepron nė bazė tė dashuris ndaj Allahut (Subhanahu ve Te`ala) dhe dėshira pėr ta bėrė Allahun (Subhanahu ve Te`ala) tė kėnaqur: dhe tė bėjė qka Allahu (Subhanahu ve Te`ala) ka urdhėru, ku shembulli specifik i operacioneve martire ėshtė konfrontimi dhe sulmimi i armiqėve tė Islamit, edhe nėse kjo domethėnė, InshAllah, mbytje e vetvetes.

Qėllimi i Muxhahedinit ėshtė-ose duhet tė jetė- qėllim i pastėr, dhe nėse ėshtė kėshtu atėhere Allahu (Subhanahu ve Te`ala) mund ta pranoj shehidllėkun e tij dhe kėshtu ta pranoj nė Xhenet.Nė kėtė rast qėllimi i pastėr ėshtė qė tė:(1)dėmtohet, tė poshtėrsohet dhe tė mbytet armiku; (2) qe ti jipet fuqi dhe guxim Muslimanėve; (3) dobsohet vendosmėria e armikut;(4)kėrkohet shpėrblimi pėr shehidellėk, i cili ėshtė Xheneti.

Nga rezultati nė kėtė botė, Muxhahidini- nėse sulmi i tij ėshtė i suksesshėm- e dėmton, poshtėrson, ose i mbyt armiqėt e Muslimanėve; ose e dobson vendosmėrin e tyre; ose i nxit Muslimanėt tjerė qė ti rrezistojn shtypjes, dhe qė ta luftojn padrejtėsin, ose qė tė bėjnė Xhihad Fi Sebillah. Kjo ėshtė njė akt ose vepėr qė i sjell dobi Islamit.Rezultati, ai personi qė e mbyt vetveten (Intihar) nuk i bėnė asnjerėn prej kėtyre gjėrave- dhe vdekja e tij nuk i sjell dobi Islamit aspak.



Transmetohet nga Abu Beker Abu Musa, ku ka thėnė: E kam ndėgju Abu Hurairen duke u ndesh me armiqėt thonte:"Pejgamberi (sala Allahu`alejhi ve selam) ka thėnė:`Dyert e Xhenetit janė tė hapura pėrmes Xhihadit`.Njė i varfėr pyeti a e ke ndėgju Pejgamberin (sala Allahu`alejhi ve selam) duke e thėnė atė?` Abu Huraira tha :`po`.Ai njeri shkoj te shokėt e tij, dhe ju tha: paqja qoft mbi ju, e theu kėllefin e shpatės sė tij dhe luftoj deri nė vdekje".[Muslimi] Siq e shkruajti Abu Hamid Al-Gazaliu nė Ahya-ul-Uloom ud Din:
"Nuk ka mospajtime se ėshtė e lejuar pėr njė Musliman tė vetėm qė ta sulmoj njė batalion tė tėrė tė armikut dhe tė luftoj ndaj tyre edhe nėse ėshtė i sigurt vdekja e tij"

Shumė dijetar siq ėshtė- Ibn Taimija, Ibn Kuvaiz Mindad dhe Al-Kurtubi- i ka pranu ata qė, vetė, i vėrsulen armikut edhe nėse ata e dinė qė kanė mundėsi qė tė mbyten.
Al-Shavkani ne Najl Al Avtar ka shkruar:

"Kur dhjet musliman nėn udhėheqjen e Asem Bin Thabit ishin dėrguar nga Pejgamberi (sala Allahu`alejhi ve selam) tek njė fis pėr ti thirrė ata nė Islam, ata u rrethuan nė rrugė nga njėqind Pabesimtar.Ata luftuan mirė dhe fortė, dhe shtat prej tyre u mbytėn dhe njeri prej robėve tė mbetur gjallė, duke ndi tradhti [nga Pabesimtarėt], tha:"Pasha Allahun, Unė nuk do tė ju dėrgoj juve tek Muslimanėt: kėtu, Unė pran meje kam shembull tė mirė [ka pas pėr qėllim vėllaun e tij shehid]", dhe ashtu ata u munduan qė ta detyrojn qė ai ti drejtoj ata, dhe kur dėshtuan, ata e mbyten atė."

Veqanerisht ėshtė me rėndėsi, qė Muxhahedini qė ndėrmerr Operacion Shehidi e vendos besimin plotėsisht nė Allahun (Subhanahu ve Te`ala), pėr sulme tė atilla nuk ėshtė siq mendojn kundėrshtuesit e Operacioneve Martire- se gjithėsesi vdekja e Muxhahidinit duhet tė ndodhė. Ajo ėshtė se vdekja e tyre nuk ėshtė e sigurt: ata mund tė nxinėn para sulmit; ka mundėsi qė tė plagosen; eksplodimi ka mundėsi tė dėshtoj pėr njė arsye apo njė tjetėr.Muxhahidini i mbėshtetet vetėm Allahut (Subhanahu ve Te`ala) sepse Muxhahidini e pranon qė vetėm Allahu (Subhanahu ve Te`ala) ka mundėsi qė ta dinė kur dhe ku vdekja e tij do tė ndodh, sikurse qė vetėm Allahu (Subhanahu ve Te`ala) vendos se si njė person ka pėr tė vdekur, dhe ku.Njeti i Muxhahidinit ėshtė qė ti dėmtoj armiqėt e Islamit, qė ti nėnshtrohet urdhėrit tė Allahut (Subhanahu ve Te`ala) dhe qė ta kėrkoj Xhenetin.Qėllimi i Muxhahidinit ėshtė i pastėr, jo-vetijak dhe qėllim Muslimani.

Perspektiva Islame:


Perspektiva e vėrtet islame- baza pėr jetė Islamike,baza pėr Xhihad dhe esenca e operacionit martir- ėshtė besimi se kjo jetė e vdekshme e jona, nė kėtė Tokė, ėshtė vetėm njė fazė, njė test dhe se jeta jonė e vėrtet fillon pas vdekjes.Sipas Islamit nėse ne si individ e pasojm rrugėn e Allahut (Subhanahu ve Te`ala)- dhe ajo ėshtė, jeta sipas Kuranit dhe Sunetit- atėhere ne kemi shansėn qė ta fitojm jetėn e pėrjeteshme nė Xhenet. Sidoqoft, nėse ne nuk e pasojm kėtė rrugė,ne do tė pengohemi nga kjo jetė e amshueshme nė Xhenet. Pėr mė shumė, sipas Islamit, ne tė gjithė do tė gjykohemi nga Allahu (Subhanahu ve Te`ala) pasi tė vdesim, dhe do tė shpėrblehemi ose me Xhenet, ose me dėnim Zjarri(Xhehnem).

Ai ėshtė qė krijoi vdekjen dhe jetėn, pėr t'ju provuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Ai ėshtė ngadhnjyesi, mėkatėfalėsi.[67:2]


Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen, e Ne, nė shenjė sprove ju sprovojmė me vėshtirėsi e kėnaqėsi, dhe ju ktheheni te Ne.
[21:35]



Ata , Musliman tė devotshėm-dhe ata qė mundohen tė jetojnė sipas Kuranit dhe Sunetit- e konsiderojn kėtė jetė, dhe gjėra tė atilla si lumturi personale, si njė rėndėsi e dorės sė dytė.


Prandaj, nėse gjatė operacionit tė martirėve mbyten disa jo-luftėtar, besimi i Muslimanit tė devotshėm ėshtė se ata tė mbytur do tė gjykohen nga Allahu dhe ka mundėsi qė tė shpėrblehen me Xhenet.Sa pėr shtesė, ata "civilė" qė shumė herė konsiderohen si armiq- sepse e kanė okupuar vendin Musliman, sikurse qė mbytja e tyre konsiderohet hakmarrje e drejt pėr vdekjet e Muslimanėve tė vrarė nga forcat okupuese.


Perspektiva Islamike ėshtė nė kundėrshtim me materializmin qė i pėrmbahet rruga e Perendimit.Pėr Perendimin modern, qėllimi i jetės ėshtė qė tani tė arrihet lumturia, ose nė tė ardhmen, dhe se nuk mendohet pėr jetėn pas vdekjes dhe qė kanė pėr tu gjykuar nga Allahu, dhe nuk besojn se kjo jetė ėshtė sprovė.


Pėr Perendimin, vrasja si ata e quajn e "civilevė tė pafajshėm" nė sulme tė atilla ėshtė "krim", njė "akt terrorist"-kjo ėshtė kėshtu pėr arsye se ata pėrdorin konceptin Perendimor dhe perspektive materialistike Perendimore, ndaj sulmeve tė atilla, sikurse qė kėrkojnė nga Muslimanėt qė ta pėrdorin konceptin Perendimor dhe kėtė perspektiv Perendimore dhe materialistike.Kjo kėrkesė- e udhėhequr nga venedet siq ėshtė Amerika- ėshtė qė Muslimanėt ta braktisin perspektiven e tyre Islamike, dhe mėnyrėn Islamike te tė menduarit, themelet e Islamit, pėr rrugėt, konceptet dhe perspektivat e Perendimit moderrn materialistik, kjo ėshtė kėrkesė arrogante, kryelartėsi, paturpėsi i tiranit.

Operacione martirėsh ndodhin vetėm se vendet Muslimane janė tė okupuara-sikurse nė Palestin- ku Muslimanėt janė tė shtypur, tė vrar, tė torturuar dhe tė poshtėrsuar. Zgjedhja pėr Muslimanėt nuk ėshtė qė ti nėnshtrohen kėrkesave tė Amerikės ose tė Cionistėve, por zgjidhja ėshtė qė okupatorėt ti lėshojnė vendet Muslimane dhe qė ti lejojn Muslimanėt qė tė jetojnė nė paqe dhe nė pajtueshmėri me Rrugėn Islame.


Konkludimi:


Ėshtė me rėndėsi tė kuptohet se qėllimi i Muxhahidit qė ndėrmerr Operacion Shehidi ėshtė Islamike-dhe ai ėshtė, qė Allahu (Subhanahu ve Te`ala) tė jetė i kėnaqur, tė bėhet qka Allahu (Subhanahu ve Te`ala) na ka urdhėru neve tė bėjmė, e cila ėshtė qė tė luftohet, pėrmes Xhihadit Fi Sabillah, qė armiqėt tanė: ti dėmtojmė, ti mbysim dhe qė ti poshtėrsojm ata. Duke bėrė kėtė, InshAllah ata do ta arrijnė cakun e kėsaj jete tė vdekėshme cak i cili ėshtė Xheneti. Ky qėllim i pastėr, krenar dhe Islamik i Muxhahidinit ka shumė dallim nga ai i personit qė bėnė "vetėvrasje" pėr shkak tė dėshprimit vetiak.

Faktet e dijetarve nė fetvat qė i kundėrshtojn Operacionet Shehide i referohen fjalės Intihar dhe jo Istishad.

Edhe pėr shkak tė mundimit pėr ti diskreditu Operacionet Martire nga moderatėt, nga ata qė kėrkojnė qė ta bėjnė Islamin tė qetė dhe tė urtė, dhe nga ata qė bėhen aleat me kafira, ėshtė e qartė se operacionet shehide janė tė drejta dhe tė ligjėshme, sipas Islamit.

Ē'keni qė nuk luftoni pėr Zotin dhe pėr (t'i shpėtuar) tė paaftit: nga burrat, nga gratė e nga fėmijėt, tė cilėt luten: "Zoti ynė! nxirrna nga ky fshat, banorėt e tė cilit janė mizorė. Jepna nga ana Jote shpėtim e ndihmė!"Ata qė besuan luftojnė nė rrugė tė All-llahut, e ata qė nuk besuan luftojnė nė rrugė tė Tagutit. Luftoni pra miqtė e shejtanit, s'ka dyshim se intriga e shejtanit ėshtė e dobėt. [Nisa75-76.Interpretimi i domethėnjes]

All-llahu bleu prej besimtarėve shpirtėrat dhe pasurinė e tyre me xhennet. Luftojnė nė rrugėn e All-llahut, mbysin dhe mbyten. [9:111. Interpretimi i domethėnjes]


Allahu (Subhanahu ve Te`ala) e dinė mė sė miri.


Abdul Aziz
26 Xhumaada al-Thaani 1423 AH
(Revisionuar 16 Xhumaada Al-Thaani 1424)


--------------------------------------------------------------------------------
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-11-05, 19:54   #15
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Ja kėshtu Amerika ju sjell lirinė Irakianeve

"Nė njė deklaratė, ushtria Amerikane ka thėnė se njė Marinas Amerikan ishte mbytur gjatė njė shpėrthimi tė njė eksplozioni nė qytetin Hadithah. Si shtesė, 8 persona tė armatosur ishin mbytur gjatė pėrleshjeve me forcat Amerikane. Burimet nė qytet thanė se trupat Amerikane bombarduan 4 shtėpi, duke mbytur 31 Irakian, dhe shumė trupa tjerė gjenden tė shtrirė nėpėr rrugėt. Ndėrkohė, deklarata e Ushtrisė Amerikane tha se 15 Irakian ishin mbytur nė njė eksplodim i cili kishte pėr shėnjestėr patrullėn Amerikane nė qytet. "
Kjo menjėherė u pasua me njė intervju tė drejtpėrdrejt me gazetarin Walid Halid nė Bagdad e cila u zhvillua me Lejla el Shejib nė Studion Doha. Kur u pyet pėr incidentin nė Haditha, Halidi thotė: "Dje nė mbrėmje, njė eksploziv shpėrtheu nen njė automjet tė Marinės Amerikane nė regjionin e El-Subhanit, duke e shkatrruar atė plotėsisht. Pas gjysmė ore, reagimi Amerikan ishte i dhunshėm. Aeroplanėt Amerikan bombarduan 4 shtėpi nė afėrsi tė vendit tė ngjarjes, duke shkaktuar pėr njėherė mbytjen e 5 Irakianeve. Mė pastaj, trupat Amerikane hynė me dhunė nė shtėpi ku 3 familjet jetonin afėr vendit tė ngjarjes. Burimet mjeksore dhe dėshmitarėt tė cilėt gjendeshin afėr kėtyre familjeve konfirmuan se trupat Amerikane, s'bashku me Ushtrin Irakiane, ekzekutuan 21 persona tė pėrberė prej: 3 familjeve, duke pėrfshirė 9 fėmijė dhe njė djalosh, 7 gra, dhe 3 pleq.

" Pėr mė tepėr, trupat Amerikane i hidhen trupat e tė vdekurve nė rrugė dhe nė oborrin e shtėpive. Ata gjithashtu i vun zjarrin 3 shtėpive, duke i shkatėrruar ato plotėsisht. Pastaj, trupat Amerikane hapėn zjarr kundėr njė automjeti nė tė cilin udhėtonin 5 fėmijė tė shkollės duke u kthyer prej shkollės. Pasi qė u ndal automjeti, trupat Amerikane hapėn zjarr nė fėmijėt e shkollės, ku numri i tė vdekurve arriti nė 31 Irakian civil tė vdekur, pa i cekur 11 tė tjerė tė cilėt ishin tė plagosur, dhe 21 tė arrestuar tė dyshuarit afėr vendit tė ngjarjes. Qyteti tani gjendet nėn rrethim tė mbyllur. Trupat Amerikane penguan evakuimin e tė plagosurve dhe tė mbyturve nga rrugėt. Pranė kėsaj, njė lajmėrim u lėshua pėrmes altoparlantėve nė mes tė ditės nė tė cilin thuhej se banorėt e kėtij regjioni duhet tė evakuohen shpejtė."

El-Xhezira


__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:23.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.