Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 16-11-05, 19:47   #1
K-man
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Vendndodhja: Chicago, SH.B.A.
Postime: 357
K-man e ka pezulluar reputacionin
Gabim Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqipėrinė nė kantone

Po afrohet 28 Nėntori, dita e Shpalljes sė Pavarėsisė, dita qė shėnon shkėputjen pėrfundimtare nga pushtimi pesėshekullor osman. Demokratėt, kėtė datė historike (duke e bashkuar dhe me 28 nėntorin e kthimit tė Gjergj Kastriotit nė Krujė dhe ēlirimin e saj), menduan ta quajnė si njė datė unikale dhe pėrgjithėsuese, bashkė me ēlirimin nga thundra nazi-fashiste (dhe kėtu nuk shoh asgjė negative). Faktikisht, mė 28-29 Nėntor 1944 (ndonėse kam qenė afro 9 vjeē) nuk kam qenė nė Shkodėr, por sipas mendjes time asnjė tė keqe nuk shoh nė kėtė mes pėr ēėshtjen e datės 28 nėntor, nėse kėtė do ta quajmė ditėn e lirisė.

Ky konfondim datash mė duket tepėr abstrakt dhe mė shuė se njė kapriēio. Jam i mendimit se njė shtet, kur ēlirohet kryeqyteti duhet konsideruar i ēliruar. Tirana u ēlirua mė 17 nėntor. Mbas kėsaj date kemi vetėm 12 ditė luftė, d.m.th. pushtuesi ishte nė ikje. Atėherė, pėr tė shuar grindjet me dy forcave mė tė mėdha politike ofroj mendimin qė data 17 nėntor 1944 tė quhet dita e lirisė (ose dita e ēlirimit nga okupatorėt nazi-fashistė). Kjo ishte nė formėn e njė paranteze, ndėrsa titullin e shkrimit do tė mundohem ta trajtoj me besnikėri sipas referencave historike.

Mė parė se tė flasim pėr ditėn e shenjtė tė Pavarėsisė na duhet tė kalojmė nė ekranin e kujtesės ato figura titanėsh qė pėrgatitėn premisat, sepse Pavarėsia nuk erdhi nė mėnyrė spontane, por si njė anije triumfatorėsh qė lundroi pėrmes lumenjve tė gjakut, pėr tė arritur nė bregdetin e Vlorės.

Rezistenca antiosmane e ka zanafillėn nė vitin 1389 (nė betejėn e Fushė-Kosovės), kur Drenica trime nxjerr nga gjoksi i saj obeliqin qė ther njėrin nga sulltanėt mė tė pėrbindshėm tė Perandorisė Osmane, Sulltan Muratin. Pastaj kemi Kastriotėt, Gjon dhe Gjergj Kastriotin dhe tė gjithė prijėsit e tjerė tė Arbėrisė. Mbi 100 kryengritje antiosmane kemi mbas vdekjes sė Gjergj Kastriotit. Rrethimi i fundit i Shkodrės shėnon "preludin" e lavdisė sė rezistencės supernjerėzore, ku pėr afro njėvit rrethim (1478-1479) shkodranėt, tė udhėhequr nga Anton Loredani, komandanti legjendar venedikas, shkruajnė njė ndėr faqet mė tė ndritura tė historisė. Cilit mė parė se kėtij trimi duhej t'i ishte ngritur monumenti nė Kėshtjellėn e Rozafės?!

Qėndresa e klerikut dhe filozofit Pjetėr Bogdani ėsht njė "zjarr" tjetėr i pashuar qė mban tė ndezur kujtesėn e ēdo atdhetari tė ndershėm. Lidhja e Prizrenit ėshtė "sirena" mė e fuqishme e zgjimit tė ndėrgjegjes nacionale. Fatosat e kėsaj lidhjeje i japin "mesazhin" mė tė fuqishėm Perandorisė Osmane dhe "lajmėrojnė" Europėn se ne jemi pasardhės tė ilirėve dhe jo tė turko-tartarėve. Iljaz Pashė Dibra, Ymer Prizreni, Sulejman Vokshi, janė martirėt e pavdekshėm tė kėtij evenimenti madhor. Lidhja e dytė, na sjell nė skenė Haxhi Zekėn (1880), shkodranin e madh Hodo Sokolin, qė shkul me pėrbuzje gradat e Stambollės pėr t'i kthyer krenarinė Shkodrės. Internohet nė shkretėtirat dhe burgjet e Anadollit.

Kush duhet tė kishte pėrmendore nė Shkodėr para kėtij martiri?! Preng Bibė Doda kalon 29 vjet i internuar nė shkretėtirat e Anadollit (1880-1909). Idriz Seferit i vendoset litari nė majėn e lisit, por sfidon vdekjen duke u pėrjetėsuar nė histori si martir. Kosova nuk hesht. Si njė feniks ngrihet Isa Boletini, qė dridh portat e Stambollit. Dasho Shkreli me kohė ia ka "zbardhur" faqen Shkodrės duke e mbushur tokėn me koka asqerėsh turq. Ēuditėrisht edhe ky s'ka monument! Dedė Gjon Luli e Mehmet Shpendi hyjnė triumfalisht nė eposin e kreshnikėve duke i zbardhur faqen Shkodrės, Malėsisė, Dukagjinit e mbarė Shqipėrisė. Ēuditėrisht asnjėri nuk ka monument!

Si "tufane" ngrihen Dom Nikollė Kaēorri e Gjin Pjetėr Previzi, njėri nga Lura e tjetri nga Kurbini. Ideatori dhe projektuesi i Pavarėsisė ėshtė "superstati" i qytetarisė shkodrane, Luigj Gurakuqi.

Tė gjithė kėta "lumenj" zbresin nė Vlorė, pėr t'i vėnė asaj "kurorėn" e lirisė. Nė Vlorė zbresin trimat nga tė katėr anėt e Shqipėrisė, tė gjithė me kontributet dhe vlerat e tyre. Ismail Qemali ngre flamurin dhe shpallet mvetėsia e Shqipėrisė. Aktiviteti i Ismail Qemalit pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė dhe krijimin e Shtetit tė parė Shqiptar ėshtė i njohur dhe askush nuk mund ta mohojė, por nė tė njėjtėn kohė ky aktivitet duhet tė vendoset (me shumė kujdes) nė peshoren e historisė, duke i bashkangjitur edhe gabimet e mėdha dhe fajet tė cilat mund tė na japin njė konstante reale pėr kėtė figurė tė cilėn e kthyen nė "mit" dhe qė nė raport me figurat qė trajtuam mė lart nuk na rezulton si i tillė (mendimi im).

Duke iu referuar librit tė Profesor Arben Putos "Pavarėsia e Shqipėrisė dhe Diplomacia e Fuqive tė Mėdha, 1912-1914", do tė shohim bashkėpunimin e fshehtė tė Ismail Qemalit me majorin turk Beqir Gabreneja. Pra, Ismaili bėnte lojė tė dyfishtė, nga njėra anė me gjashtė Fuqitė e Mėdha, dhe nga ana tjetėr me Portėn e Lartė. Dėshira e tij pėr tė sjellė nė Shqipėri njė prijės turk dhe pikėrisht Izet Pashėn, ėshtė shfaqja mė konkrete e nostalgjisė sė tij pėr Perandorinė sė cilės i kishte shėrbyer disa dekada, madje duke harruar edhe shuplakėn qė pati ngrėnė nga Kryeministri turk brenda sallės sė Parlamentit. Kėtė episod dhe bashkėpunimin e Ismail Qemalit me majorin turk (tė sipėrpėrmendur) e kam trajtuar gjerėsisht nė librin tim "Shakaxhinjtė" e Nacionalizmit.

Por ky episod nuk i kishte pėlqyer njė mikut tim, dhe mė sugjeroi se burimi historik nga e kisha marrė informacionin i pėrket periudhės komuniste. Vlen tė theksojmė se ishte pikėrisht ky bashkėpunim i fshehtė i Ismail Qemalit me Xhon-turqit qė i detyroi Fuqitė e Mėdha tė ndalonin ēdo formė bashkėpunimi me Portėn e Lartė, dhe ky vendim u mor mė datėn 29 korrik 1913, ku citohet: 1-Shqipėria formohet si Principatė Autonome Sovrane... nėn garancinė e gjashtė Fuqive tė Mėdha..."; 2- Ēdo lidhje Syzereniteti midis Shqipėrisė dhe Turqisė pėrjashtohet.

Duke qenė se libri i lartpėrmendur ėshtė shkruar nė periudhėn komuniste, dhe qė nė mendjen e mikut tim apo tė ndonjė tjetri ėshtė krijuar bindja se ēdo gjė qė ėshtė shkruar nė atė kohė ėshtė "antihistorike", mendova qė tė servir njė fakt tjetėr historik, nga njė historishkrues mjaft prestigjioz dhe qė askush nuk mund ta akuzojė si komunist, dhe ky historian ėshtė mjaft i njohur: "Historia e Shqipėrisė" (mendimi shqiptar), Tajar Zavalani, 1998, fq.248-249.

Citimi i drejtpėrdrejtė i autorit: "Kupa e helmit pėr nacionalistėt shqiptarė u mbush kur Ismail Qemali u kthye nė Shqipėri pikėrisht ndėrsa po luhej akti iu fundit i dramės shqiptare. Duke ardhur nga Zvicra, ai ishte ndalur nė Romė dhe ishte takuar me Ministrin e Jashtėm italian, San Ciulianon. Ata bashkė kishin hartuar njė plan pėr tė zbėrthyer njėherė e mirė ēėshtjen shqiptare. Mbasi zbritėn nė Vlorė, Ismail Qemali shkoi nė Durrės, i shoqėruar nga paria e Vlorės. Nė Durrės u mblodh kabineti nėn kryesinė e Princ Vidit, pėr tė dėgjuar hollėsirat e planit shpėtimtar. Thelbi i projektit ishte qė Shqipėria tė ndahej nė tri kantone tė vetėqeverisura sipas modelit zviceran.

Princ Vidi duhej tė largohej, kabineti tė jepte dorėheqjen dhe Shqipėria tė qeverisej nga Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit (KNK). Princ Vidi, bashkė me tė gjithė ata qė u ndodhėn nė atė mbledhje, duke pėrfshirė edhe Isa Boletinin, e hodhėn poshtė me zemėrim dhe indinjatė planin e Ismail Qemalit. Ismail Qemali, kur e pa se nuk i ndezi, u kthye nė Vlorė dhe formoi "Komitetin e Shpėtimit Kombėtar" me disa vlonjatė dhe refugjatė nga Shqipėria e Jugut. Komiteti i dėrgoi njė shkresė Fuqive tė Mėdha, duke kėrkuar qė Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit ta autorizojė kėtė komitet tė marrė qeverinė nė dorė dhe tė instalohej nė Vlorė duke caktuar Vlorėn kryeqytet.

Ta bėnin Shqipėrinė, Zvicrėn e Ballkanit, kishte qenė ėndrra e pionierėve tė Rilindjes Kombėtare. Por tė krijohen tre kantone autonome nė rrethanat e verės sė vitit 1914 nuk ishte gjė tjetėr veēse tė krijoheshin tri zona influence: Austriake nė Veri, Italiane nė qendėr dhe Greke nė Jug...! Prandaj nuk ėshtė aspak ēudi qė plani i Ismail Qemalit u kritikua ashpėr nga opinioni nacionalist shqiptar dhe mė nė fund autori u detyrua tė shkojė nė Itali, ku vdiq mė 1918.

Pėr tė shlyer ēdo acarim ndjenjash mbas kėtij episodi tė vajtueshėm, Princ Vidi shkoi tinėz pėr tė vizituar Vlorėn, ku u prit me shumė entusiazėm. Delegatėt e qytetit dhe tė refugjatėve nga viset e okupuara iu lutėn qė tė kujdesej pėr fatin e tyre. Porsa u kthye nė Durrės, Princ Vidi mblodhi pėrfaqėsuesit e Fuqive tė Mėdha duke i porositur tė bėjnė demarrshe pranė qeverive tė tyre qė tė pėrmbushin detyrimet qė kishin marrė ndaj Shqipėrisė dhe ndaj atij personalisht.

Por Fuqitė e Mėdha nuk kishin ndėrmend tė merreshin me ēėshtjen shqiptare, veēse pėr tė bėrė intriga kundėr njėra-tjetrės. Ato ishin duke zėnė pozita nė parashikimin e luftės sė pėrgjithshme qė pritej tė fillonte fatalisht me njė shpėrthim tė vrullshėm mbas vrasjes nė Sarajevė tė Arqidukės Franc Ferdinand, i cili ra viktimė e njė grupi terrorist serb. Durrėsi ngjasonte me njė vapor qė po mbytej. Rebelėt e kishin rrethuar dhe gati izoluar nga pjesa tjetėr e Shqipėrisė.

Fuqitė e Mėdha, me pėrjashtim tė Italisė, i tėrhoqėn luftanijet e tyre nga limani. Hasan Prishtina me Isa Boletinin bėnin plane pėr tė filluar kryengritjen nė Kosovė. Italia donte tė shkėpuste konēesione duke pėrfituar nga kriza financiare e qeverisė kombėtare. Austro-Hungaria orvatej tė shtynte Princ Vidin t'i shpallte luftė Serbisė, megjithėse ambasadori i saj nė Londėr kishte votuar kundėr dhe pėr neutralitetin e Shqipėrisė. Misioni ushtarak hollandez u largua nga Durrėsi, ku tė huajt po bėheshin gjithnjė e mė tė rrallė.

Edhe Princ Vidin e kėshillojnė nga ēdo anė tė kthehej nė vendin e tij. Ai nis mė sė pari dy fėmijėt dhe vetė qėndroi me shpresa se diēka do tė ndryshojė nė kėtė situatė qė ishte krijuar. Ndėrkaq, rebelėt okupojnė Vlorėn pa luftė, mbasi Osman Haxhiu i Komitetit tė Shpėtimit Kombėtar i bindi se ēdo rezistencė ishte e kotė. Mė nė fund, Princ Vidi vetėvendosė ta lėrė Shqipėrinė mė 3 shtator 1914.

Me njė proklamatė drejtuar popullit shqiptar, ai shpjegon se po shkonte nė Perėndim pėr tė vazhduar punėn qė kishte nisur nė Shqipėri. Nė mungesė tė tij, Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit do tė merrej me punėt e Qeverisė. Princi dhe Princesha Vid lundruan nėpėr Adriatik dhe u degdisėn nė Gjermani duke kaluar nėpėr Lugano. Shqiptarėt vėzhgonin me trishtim largimin e mbretit tė tyre sikur tė ishte njė shpresė qė po venitej.

Europa ishte nė buzė tė humnerės dhe Shqipėria e dizintegruar do tė pėrlahej sė shpejti nga njė tufan u stuhishėm. Ēėshtja nėse Ismail Qemali kishte vepruar mirė apo keq, kur ai kėrkoi ta ndante Shqipėrinė nė tre kantone, tashmė besoj se ėshtė mė se e kuptueshme nga ēdo shqiptar i vėrtetė. Ajo qė na ēudit ėshtė fakti qė kėtė veprim e marrim vesh me kaq vonesė dhe ēudia e dytė ėshtė: Kujt i intereson tė fshehė apo tė vjedhė historinė?!

Cilido, me tė drejtė mund tė pyesė: Kujt i ka interesuar ta kthejė Ismail Qemalin nė njė "mit", kur nė "peshoren" e historisė vlerat e tij janė nėn kuotėn e atyre burrave qė trajtuam qė nė fillimin e kėtij shkrimi. A nuk kemi tė drejtė tė pyesim pėrse nė "Monumentin" e Shpalljes sė Pavarėsisė (tė vendosur nė Vlorė) nuk janė skalitur figurat e dy personaliteteve nga mė tė shquarat nė Shpalljen e Pavarėsisė, Luigj Gurakuqit dhe Dom Nikollė Kaēorrit?! Jam i mendimit se qėndresa ndaj ēdo pushtuesi ka qenė gjithėpėrfshirėse, qė nga Mitrovica deri nė Gjirin e Artės.

Por, kur flasim pėr figurat e dimensioneve tė larta, nuk duhet tė ndryshojmė "polet" ose e thėnė mė shqip, nuk duhet t'i spostojmė nga Veriu nė Jug. Krahinorizmi, religjionizmi dhe idealizmi duhen respektuar nė mėnyrė proporcionale sepse nė ēdo krahinė, nė ēdo besim dhe nė ēdo ideologji ka kualitete dhe kėto duhen evidentuar pa asnjėlloj paragjykimi dhe shkalla e pėrfaqėsimit duhet tė jetė nė proporcion tė drejtė me sasinė numerike tė ēdo religjioni nė tė gjitha institucionet. Urojmė qė 28 Nėntori, dita e Shpalljes sė Pavarėsisė tė jetė dita e solidaritetit, unitetit dhe bashkėjetesės si tė barabartė.

Urojmė nė tė njėjtėn kohė njė rishikim dhe rishqyrtim tė historisė, duke nxjerrė nė dritėn e diellit tė gjitha ato figura tė cilat (padrejtėsisht) qėndruan nė hije. Urojmė gjithashtu qė Akademia e Shkencave, nė bashkėpunim me Ministrinė e Arsimit dhe Kulturės tė caktojnė njė komision (kompetent profesionalisht dhe tė denjė moralisht) pėr vlerėsimin e figurave dhe tė mos ngjasin mė gafa tė tilla, tė hidhet baltė mbi figurat mė tė ndritura tė nacionalitetit tonė. Urojmė qė nė 600-vjetorin e tė madhit Gjergj Kastrioti, tė skuqet sadopak fytyra e atij qė deshi ta baltojė.

Kam lexuar para dy apo tre vjetėsh nė gazetėn "Shqipėria Etnike" njė shkrim tė publicistit Ndue Bacaj, me njė titull mjaft interesant dhe qė ngjasonte mė shumė si njė satirė: "Flamuri nė Deēiq - shkopi nė Vlorė"! Me sa konstatojmė, autori ka bėrė njė gjetje mjaft tė bukur dhe tė bazuar mbi vlera dhe fakte historike.

Pėr tė ngritur flamurin e Arbėrisė mbi Bratilė u derdh gjak i kulluar malėsorėsh trima, ndėrsa ngritja e flamurit nė Vlorė ishte mė tepėr njė akt diplomatik, i arritur pėrmes pushkėve, krismat e tė cilave zgjuan ndėrgjegjen e trazuar tė Fuqive tė Mėsdha dhe vetė Ismail Qemali ishte njė gjetje e kėsaj diplomacie pėr t'i treguar vetė Perandorisė Osmane se ėshtė pikėrisht Ismail Qemali njėri nga diplomatėt dhe personalitetet e asaj perandorie qė do tė mbajė nė dorė flamurin e Arbėrisė dhe qė do ta konfirmojė shkėputjen pėrfundimtare tė Shqipėrisė nga Perandoria Turko-Osmane.

Ngjarjet e mėvonėshme tė trajtuara nė kėtė shkrim me njė korrektesė ndaj referencave historike, na rezultojnė se Ismail Qemali, nga frika apo nga nostalgjia, e kishte mjaft tė vėshtirė tė shkėputej nga "mitra" osmane. Sido qė tė jetė edhe pėr aq sa mundi tė bėjė pėr Shqipėrinė, duhet t'i rezervojmė respet e mirėnjohje, por nė asnjė mėnyrė nuk mund t'i bėjmė "kult" duke e mitizuar. Ai, mė shumė se njė figurė historike duhet tė mbetet simbolike si shpalosės i flamurit mbi ballkonin e njė godine. Ndėrsa ata trima qė e ngritėn mbi shkėmbinj, mbi shkėmbinj i kanė monumentet.

Ky shkrim duhet tė vlejė si njė trokitje pėr mė shumė pėrkujdesje nė ngritjen e shtatoreve. Qyteti im, Shkodra, duhet tė pasurohet me monumente duke e filluar me Hodo Sokolin, Dasho Shkrelin, Dedė Gjon Lulin e Mehmet Shpendin. Mbasi tė kemi kryer detyrėn ndaj kėtyre korifejve, atėherė mund tė mendojmė pėr mbrojtėsin hoerik tė Rozafės nė rrethimin e fundit tė Shkodrės, venedikasin trim, komandantin e paepur, Anton Loredani. Monumenti i kėtij miku tė madh tė qytetit tonė duhe tė ngrihet nė Kėshtjellėn e Rozafės, si dėshmi e kulturės dhe mirėnjohjes shkodrane.


__________________
Ēdo fillim i keq, e ka mbarimin e keq.
K-man Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 27-12-07, 10:33   #2
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqipėrinė nė kantone

nga Mark Bregu

Po afrohet 28 Nėntori, dita e Shpalljes sė Pavarėsisė, dita qė shėnon shkėputjen pėrfundimtare nga pushtimi pesėshekullor osman. Demokratėt, kėtė datė historike (duke e bashkuar dhe me 28 nėntorin e kthimit tė Gjergj Kastriotit nė Krujė dhe ēlirimin e saj), menduan ta quajnė si njė datė unikale dhe pėrgjithėsuese, bashkė me ēlirimin nga thundra nazi-fashiste (dhe kėtu nuk shoh asgjė negative). Faktikisht, mė 28-29 Nėntor 1944 (ndonėse kam qenė afro 9 vjeē) nuk kam qenė nė Shkodėr, por sipas mendjes time asnjė tė keqe nuk shoh nė kėtė mes pėr ēėshtjen e datės 28 nėntor, nėse kėtė do ta quajmė ditėn e lirisė. Ky konfondim datash mė duket tepėr abstrakt dhe mė shumė se njė kapriēio. Jam i mendimit se njė shtet, kur ēlirohet kryeqyteti duhet konsideruar i ēliruar. Tirana u ēlirua mė 17 nėntor. Mbas kėsaj date kemi vetėm 12 ditė luftė, d.m.th. pushtuesi ishte nė ikje. Atėherė, pėr tė shuar grindjet me dy forcave mė tė mėdha politike ofroj mendimin qė data 17 nėntor 1944 tė quhet dita e
lirisė (ose dita e ēlirimit nga okupatorėt nazi-fashistė). Kjo ishte nė formėn e njė paranteze, ndėrsa titullin e shkrimit do tė mundohem ta trajtoj me besnikėri sipas referencave historike.

Mė parė se tė flasim pėr ditėn e shenjtė tė Pavarėsisė na duhet tė kalojmė nė ekranin e kujtesės ato figura titanėsh qė pėrgatitėn premisat, sepse Pavarėsia nuk erdhi nė mėnyrė spontane, por si njė anije triumfatorėsh qė lundroi pėrmes lumenjve tė gjakut, pėr tė arritur nė bregdetin e Vlorės.

Rezistenca antiosmane e ka zanafillėn nė vitin 1389 (nė betejėn e Fushė-Kosovės), kur Drenica trime nxjerr nga gjoksi i saj Obeliqin qė ther njėrin nga sulltanėt mė tė pėrbindshėm tė Perandorisė Osmane, Sulltan Muratin. Pastaj kemi Kastriotėt, Gjon dhe Gjergj Kastriotin dhe tė gjithė prijėsit e tjerė tė Arbėrisė. Mbi 100 kryengritje antiosmane kemi mbas vdekjes sė Gjergj Kastriotit. Rrethimi i fundit i Shkodrės shėnon “preludin” e lavdisė sė rezistencės supernjerėzore, ku pėr afro njėvit rrethim (1478-1479) shkodranėt, tė udhėhequr nga Anton Loredani, komandanti legjendar venedikas, shkruajnė njė ndėr faqet mė tė ndritura tė historisė. Cilit mė parė se kėtij trimi duhej t’i ishte ngritur monumenti nė Kėshtjellėn e Rozafės?! Qėndresa e klerikut dhe filozofit Pjetėr Bogdani ėsht njė “zjarr” tjetėr i pashuar qė mban tė ndezur kujtesėn e ēdo atdhetari tė ndershėm. Lidhja e Prizrenit ėshtė “sirena” mė e fuqishme e zgjimit tė ndėrgjegjes nacionale. Fatosat e kėsaj lidhjeje i japin
“mesazhin” mė tė fuqishėm Perandorisė Osmane dhe “lajmėrojnė” Europėn se ne jemi pasardhės tė ilirėve dhe jo tė turko-tartarėve. Iljaz Pashė Dibra, Ymer Prizreni, Sulejman Vokshi, janė martirėt e pavdekshėm tė kėtij evenimenti madhor. Lidhja e dytė, na sjell nė skenė Haxhi Zekėn (1880), shkodranin e madh Hodo Sokolin, qė shkul me pėrbuzje gradat e Stambollės pėr t’i kthyer krenarinė Shkodrės. Internohet nė shkretėtirat dhe burgjet e Anadollit. Kush duhet tė kishte pėrmendore nė Shkodėr para kėtij martiri?! Preng Bibė Doda kalon 29 vjet i internuar nė shkretėtirat e Anadollit (1880-1909). Idriz Seferit i vendoset litari nė majėn e lisit, por sfidon vdekjen duke u pėrjetėsuar nė histori si martir. Kosova nuk hesht. Si njė feniks ngrihet Isa Boletini, qė dridh portat e Stambollit. Dasho Shkreli me kohė ia ka “zbardhur” faqen Shkodrės duke e mbushur tokėn me koka asqerėsh turq.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:34   #3
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Ēuditėrisht edhe ky s’ka monument! Dedė Gjon Luli e Mehmet Shpendi hyjnė triumfalisht nė eposin e kreshnikėve
duke i zbardhur faqen Shkodrės, Malėsisė, Dukagjinit e mbarė Shqipėrisė. Ēuditėrisht asnjėri nuk ka monument!

Si “tufane” ngrihen Dom Nikollė Kaēorri e Gjin Pjetėr Previzi, njėri nga Lura e tjetri nga Kurbini. Ideatori dhe projektuesi i Pavarėsisė ėshtė “superstati” i qytetarisė shkodrane, Luigj Gurakuqi.

Tė gjithė kėta “lumenj” zbresin nė Vlorė, pėr t’i vėnė asaj “kurorėn” e lirisė. Nė Vlorė zbresin trimat nga tė katėr anėt e Shqipėrisė, tė gjithė me kontributet dhe vlerat e tyre. Ismail Qemali ngre flamurin dhe shpallet mvetėsia e Shqipėrisė. Aktiviteti i Ismail Qemalit pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė dhe krijimin e Shtetit tė parė Shqiptar ėshtė i njohur dhe askush nuk mund ta mohojė, por nė tė njėjtėn kohė ky aktivitet duhet tė vendoset (me shumė kujdes) nė peshoren e historisė, duke i bashkangjitur edhe gabimet e mėdha dhe fajet tė cilat mund tė na japin njė konstante reale pėr kėtė figurė tė cilėn e kthyen nė “mit” dhe qė nė raport me figurat qė trajtuam mė lart nuk na rezulton si i tillė (mendimi im). Duke iu referuar librit tė Profesor Arben Putos “Pavarėsia e Shqipėrisė dhe Diplomacia e Fuqive tė Mėdha, 1912-1914”, do tė shohim bashkėpunimin e fshehtė tė Ismail Qemalit me majorin turk Beqir Gabreneja. Pra, Ismaili bėnte lojė tė dyfishtė, nga njėra anė me gjashtė Fuqitė e
Mėdha, dhe nga ana tjetėr me Portėn e Lartė. Dėshira e tij pėr tė sjellė nė Shqipėri njė prijės turk dhe pikėrisht Izet Pashėn, ėshtė shfaqja mė konkrete e nostalgjisė sė tij pėr Perandorinė sė cilės i kishte shėrbyer disa dekada, madje duke harruar edhe shuplakėn qė pati ngrėnė nga Kryeministri turk brenda sallės sė Parlamentit. Kėtė episod dhe bashkėpunimin e Ismail Qemalit me majorin turk (tė sipėrpėrmendur) e kam trajtuar gjerėsisht nė librin tim “Shakaxhinjtė” e Nacionalizmit. Por ky episod nuk i kishte pėlqyer njė mikut tim, dhe mė sugjeroi se burimi historik nga e kisha marrė informacionin i pėrket periudhės komuniste. Vlen tė theksojmė se ishte pikėrisht ky bashkėpunim i fshehtė i Ismail Qemalit me Xhon-turqit qė i detyroi Fuqitė e Mėdha tė ndalonin ēdo formė bashkėpunimi me Portėn e Lartė, dhe ky vendim u mor mė datėn 29 korrik 1913, ku citohet: 1-Shqipėria formohet si Principatė Autonome Sovrane... nėn garancinė e gjashtė Fuqive tė Mėdha...”;
2- Ēdo lidhje Syzereniteti midis Shqipėrisė dhe Turqisė pėrjashtohet.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:35   #4
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Duke qenė se libri i lartpėrmendur ėshtė shkruar nė periudhėn komuniste, dhe qė nė mendjen e mikut tim apo tė ndonjė tjetri ėshtė krijuar bindja se ēdo gjė qė ėshtė shkruar nė atė kohė ėshtė “antihistorike”, mendova qė tė servir njė fakt tjetėr historik, nga njė historishkrues mjaft prestigjioz dhe qė askush nuk mund ta akuzojė si komunist, dhe ky historian ėshtė mjaft i njohur: “Historia e Shqipėrisė” (mendimi shqiptar), Tajar Zavalani, 1998, fq.248-249. Citimi i drejtpėrdrejtė i autorit: “Kupa e helmit pėr nacionalistėt shqiptarė u mbush kur Ismail Qemali u kthye nė Shqipėri pikėrisht ndėrsa po luhej akti iu fundit i dramės shqiptare. Duke ardhur nga Zvicra, ai ishte ndalur nė Romė dhe ishte takuar me Ministrin e Jashtėm italian, San Ciulianon. Ata bashkė kishin hartuar njė plan pėr tė zbėrthyer njėherė e mirė ēėshtjen shqiptare. Mbasi zbritėn nė Vlorė, Ismail Qemali shkoi nė Durrės, i shoqėruar nga paria e Vlorės. Nė Durrės u mblodh kabineti nėn kryesinė e Princ Vidit, pėr tė dėgjuar hollėsirat e planit shpėtimtar. Thelbi i projektit ishte qė Shqipėria tė ndahej nė tri kantone tė vetėqeverisura sipas modelit zviceran. Princ Vidi duhej tė largohej, kabineti tė jepte dorėheqjen dhe Shqipėria tė qeverisej nga Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit (KNK). Princ Vidi, bashkė me tė gjithė ata qė u ndodhėn nė atė mbledhje, duke pėrfshirė edhe Isa Boletinin, e hodhėn poshtė me zemėrim dhe indinjatė planin e Ismail Qemalit. Ismail Qemali, kur e pa se nuk i ndezi, u kthye nė Vlorė dhe formoi “Komitetin e Shpėtimit Kombėtar” me disa vlonjatė dhe refugjatė nga Shqipėria e Jugut. Komiteti i dėrgoi njė shkresė Fuqive tė Mėdha, duke kėrkuar qė Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit ta autorizojė kėtė komitet tė marrė qeverinė nė dorė dhe tė instalohej nė Vlorė duke caktuar Vlorėn kryeqytet.

Ta bėnin Shqipėrinė, Zvicrėn e Ballkanit, kishte qenė ėndrra e pionierėve tė Rilindjes Kombėtare. Por tė krijohen tre kantone autonome nė rrethanat e verės sė vitit 1914 nuk ishte gjė tjetėr veēse tė krijoheshin tri zona influence: Austriake nė Veri, Italiane nė qendėr dhe Greke nė Jug...! Prandaj nuk ėshtė aspak ēudi qė plani i Ismail Qemalit u kritikua ashpėr nga opinioni nacionalist shqiptar dhe mė nė fund autori u detyrua tė shkojė nė Itali, ku vdiq mė 1918.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:36   #5
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Pėr tė shlyer ēdo acarim ndjenjash mbas kėtij episodi tė vajtueshėm, Princ Vidi shkoi tinėz pėr tė vizituar Vlorėn, ku u prit me shumė entusiazėm. Delegatėt e qytetit dhe tė refugjatėve nga viset e okupuara iu lutėn qė tė kujdesej pėr fatin e tyre. Porsa u kthye nė Durrės, Princ Vidi mblodhi pėrfaqėsuesit e Fuqive tė Mėdha duke i porositur tė bėjnė demarrshe pranė qeverive tė tyre qė tė pėrmbushin detyrimet qė kishin marrė ndaj Shqipėrisė dhe ndaj atij personalisht. Por Fuqitė e Mėdha nuk kishin ndėrmend tė merreshin me ēėshtjen shqiptare, veēse pėr tė bėrė intriga kundėr njėra-tjetrės. Ato ishin duke zėnė pozita nė parashikimin e luftės sė pėrgjithshme qė pritej tė fillonte fatalisht me njė shpėrthim tė vrullshėm mbas vrasjes nė Sarajevė tė Arqidukės Franc Ferdinand, i cili ra viktimė e njė grupi terrorist serb. Durrėsi ngjasonte me njė vapor qė po mbytej. Rebelėt e kishin rrethuar dhe gati izoluar nga pjesa tjetėr e Shqipėrisė. Fuqitė e Mėdha, me pėrjashtim tė Italisė, i tėrhoqėn luftanijet e tyre nga limani. Hasan Prishtina me Isa Boletinin bėnin plane pėr tė filluar kryengritjen nė Kosovė. Italia donte tė shkėpuste konēesione duke pėrfituar nga kriza financiare e qeverisė kombėtare. Austro-Hungaria orvatej tė shtynte Princ Vidin t’i shpallte luftė Serbisė, megjithėse ambasadori i saj nė Londėr kishte votuar kundėr dhe pėr neutralitetin e Shqipėrisė. Misioni ushtarak hollandez u largua nga Durrėsi, ku tė huajt po bėheshin gjithnjė e mė tė rrallė. Edhe Princ Vidin e kėshillojnė nga ēdo anė tė kthehej nė vendin e tij. Ai nis mė sė pari dy fėmijėt dhe vetė qėndroi me shpresa se diēka do tė ndryshojė nė kėtė situatė qė ishte krijuar. Ndėrkaq, rebelėt okupojnė Vlorėn pa luftė, mbasi Osman Haxhiu i Komitetit tė Shpėtimit Kombėtar i bindi se ēdo rezistencė ishte e kotė. Mė nė fund, Princ Vidi vetėvendosė ta lėrė Shqipėrinė mė 3 shtator 1914. Me njė proklamatė drejtuar popullit shqiptar, ai shpjegon se po shkonte nė Perėndim pėr tė vazhduar punėn qė kishte
nisur nė Shqipėri. Nė mungesė tė tij, Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit do tė merrej me punėt e Qeverisė. Princi dhe Princesha Vid lundruan nėpėr Adriatik dhe u degdisėn nė Gjermani duke kaluar nėpėr Lugano. Shqiptarėt vėzhgonin me trishtim largimin e mbretit tė tyre sikur tė ishte njė shpresė qė po venitej. Europa ishte nė buzė tė humnerės dhe Shqipėria e dizintegruar do tė pėrlahej sė shpejti nga njė tufan u stuhishėm. Ēėshtja nėse Ismail Qemali kishte vepruar mirė apo keq, kur ai kėrkoi ta ndante Shqipėrinė nė tre kantone, tashmė besoj se ėshtė mė se e kuptueshme nga ēdo shqiptar i vėrtetė.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:37   #6
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Ajo qė na ēudit ėshtė fakti qė kėtė veprim e marrim vesh me kaq vonesė dhe ēudia e dytė ėshtė: Kujt i intereson tė fshehė apo tė vjedhė historinė?! Cilido, me tė drejtė mund tė pyesė: Kujt i ka interesuar ta kthejė Ismail Qemalin nė njė “mit”, kur nė “peshoren” e historisė vlerat e tij janė nėn kuotėn e atyre burrave qė trajtuam qė nė fillimin e kėtij shkrimi. A nuk kemi tė drejtė tė pyesim
pėrse nė “Monumentin” e Shpalljes sė Pavarėsisė (tė vendosur nė Vlorė) nuk janė skalitur figurat e dy personaliteteve nga mė tė shquarat nė Shpalljen e Pavarėsisė, Luigj Gurakuqit dhe Dom Nikollė Kaēorrit?! Jam i mendimit se qėndresa ndaj ēdo pushtuesi ka qenė gjithėpėrfshirėse, qė nga Mitrovica deri nė Gjirin e Artės. Por, kur flasim pėr figurat e dimensioneve tė larta, nuk duhet tė ndryshojmė “polet” ose e thėnė mė shqip, nuk duhet t’i spostojmė nga Veriu nė Jug. Krahinorizmi, religjionizmi dhe idealizmi duhen respektuar nė mėnyrė proporcionale sepse nė ēdo krahinė, nė ēdo besim dhe nė ēdo ideologji ka kualitete dhe kėto duhen evidentuar pa asnjėlloj paragjykimi dhe shkalla e pėrfaqėsimit duhet tė jetė nė proporcion tė drejtė me sasinė numerike tė ēdo religjioni nė tė gjitha institucionet. Urojmė qė 28 Nėntori, dita e Shpalljes sė Pavarėsisė tė jetė dita e solidaritetit, unitetit dhe bashkėjetesės si tė barabartė. Urojmė nė tė njėjtėn kohė njė rishikim dhe rishqyrtim tė historisė,
duke nxjerrė nė dritėn e diellit tė gjitha ato figura tė cilat (padrejtėsisht) qėndruan nė hije. Urojmė gjithashtu qė Akademia e Shkencave, nė bashkėpunim me Ministrinė e Arsimit dhe Kulturės tė caktojnė njė komision (kompetent profesionalisht dhe tė denjė moralisht) pėr vlerėsimin e figurave dhe tė mos ngjasin mė gafa tė tilla, tė hidhet baltė mbi figurat mė tė ndritura tė nacionalitetit tonė. Urojmė qė nė 600-vjetorin e tė madhit Gjergj Kastrioti, tė skuqet sadopak fytyra e atij qė deshi ta baltojė.Kam lexuar para dy apo tre vjetėsh nė gazetėn “Shqipėria Etnike” njė shkrim tė publicistit Ndue Bacaj, me njė titull mjaft interesant dhe qė ngjasonte mė shumė si njė satirė: “Flamuri nė Deēiq - shkopi nė Vlorė”! Me sa konstatojmė, autori ka bėrė njė gjetje mjaft tė bukur dhe tė bazuar mbi vlera dhe fakte historike. Pėr tė ngritur flamurin e Arbėrisė mbi Bratilė u derdh gjak i kulluar malėsorėsh trima, ndėrsa ngritja e flamurit nė Vlorė ishte mė tepėr njė akt diplomatik, i arritur pėrmes pushkėve, krismat e tė cilave zgjuan ndėrgjegjen e trazuar tė Fuqive tė Mėsdha dhe vetė Ismail Qemali ishte njė gjetje e kėsaj diplomacie pėr t’i treguar vetė Perandorisė Osmane se ėshtė pikėrisht Ismail Qemali njėri nga diplomatėt dhe personalitetet e asaj perandorie qė do tė mbajė nė dorė flamurin e Arbėrisė dhe qė do ta konfirmojė shkėputjen pėrfundimtare tė Shqipėrisė nga Perandoria Turko-Osmane.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:37   #7
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Ngjarjet e mėvonėshme tė trajtuara nė kėtė shkrim me njė korrektesė ndaj referencave historike, na rezultojnė se Ismail Qemali, nga frika apo nga nostalgjia, e kishte mjaft tė vėshtirė tė shkėputej nga “mitra” osmane. Sido qė tė jetė edhe pėr aq sa mundi tė bėjė pėr Shqipėrinė, duhet t’i rezervojmė respet e mirėnjohje, por nė asnjė mėnyrė nuk mund t’i bėjmė “kult” duke e mitizuar. Ai, mė shumė se njė figurė historike duhet tė mbetet simbolike si shpalosės i flamurit mbi ballkonin e njė godine. Ndėrsa ata trima qė e ngritėn mbi shkėmbinj, mbi shkėmbinj i kanė monumentet.

Ky shkrim duhet tė vlejė si njė trokitje pėr mė shumė pėrkujdesje nė ngritjen e shtatoreve. Qyteti im, Shkodra, duhet tė pasurohet me monumente duke e filluar me Hodo Sokolin, Dasho Shkrelin, Dedė Gjon Lulin e Mehmet Shpendin. Mbasi tė kemi kryer detyrėn ndaj kėtyre korifejve, atėherė mund tė mendojmė pėr mbrojtėsin hoerik tė Rozafės nė rrethimin e fundit tė Shkodrės, venedikasin trim, komandantin e paepur, Anton Loredani. Monumenti i kėtij miku tė madh tė qytetit tonė duhe tė ngrihet nė Kėshtjellėn e Rozafės, si dėshmi e kulturės dhe mirėnjohjes shkodrane.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:39   #8
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Nga Mit“hat Frasheri ;


Problemet e Shqipėrisė indipendente

"Me indepindencėn e saj Shqipėria u gjend pėrpara problemeve mė tė rėnda dhe mė tė vėshtira qė mund tė takojė njė komb. Ngushtėsia e kufijve, pakica e numurit, nė vend qė tė lehtėsonin situatėn, e bėnin dėshprimisht akoma mė tė komplikuar. Nga kaosi i njė mbledhje fisesh duhesh nxjerrė njė komb dhe njė shtet. Me brumin amorf tė popullsive tė vogla ishte pėr tė bėrė njė kristalizim i rregullt nė kondita tepėr tė pavolitshme pėrpara cirkonstancave tė krijuara prej njė lufte tė egėr. Tridhjetėpesė vjet para se tė buēasė kriza ballkanike, me Shoqėrin e Stambollit dhe me Lidhjen e Prizrendit ishte bėrė nisja e njė pritmi pėr Shqipėrinė, tė ndryshėm prej jetės qė ishte rrojtur gjermė atėherė. Lėvizja dhe zgjimi kombiar-shfaqur prej tronditjes qė solli lufta ruso-tyrke, me traktatin e Shėn Stefanit dhe Kongresin e Berlinit-po e vinte Shqipėrinė pėrpara realiteteve tė rrojtjes, duke i dėftyer gjithė rrezikun qė i ishte ngrehur nė fund tė asaj gremine qė gjendesh: pa njė zhvillim kombėsie, pa forcėn morale qė pjell bashkimi, pa tė drejtėn e pranuar prej botės sė qytetėruar e shtetit mbi Bosforin qenė fare inkompetentė nė ēėshtje politike, fanatikė dhe intolerantė: donin mė mirė njė katastrofė sesa zgjimin e njė nacionalizme qė inteligjenca e tyre s'e kuptonte dot. Kėshtu qė ballkanikėt gjetėn njė aleat te Tyrqia kur ishte fjala pėr popullin dhe truallin e Adriatikut. Pėrgatitja donte kohė dhe pėrpjekje tė mėdha; kishe tė bėsh me tradita konservatore, me ide rebele, me zakone reaksionare, me inercinė qė paraqit grumbulli vitet e kaluar, tė vdekurėt e shkuar. Nė njė anė kishim, pra, punimin dhe gatimin e brendshėm; nė atė anė antipatinė dhe hostiliterin (armiqėsinė) e sundimtarit; dhe nga ana tjetėr kishim njė detyrė mė imediate, problemin e racės, i vogėlsuar, i pakėsuar prej trubullimeve permanente dhe, mė tepėr akoma, prej shėrbimit ushtarak dhe mėnyrės me tė cilėn aplikohesh. Mezi qė pak vjet e tėhu, kishte filluar raca tė marrė njė zgjerim, tė bėhet prapė e zonja e kufijve etnografike, tė hyjė nė pronjė dhe tė jepet pas njė pune pjellore. Nė kėto kondita shqiptari ishte i shtrėnguar, kishte detyrėn tė mejtojė: nė ishte mė mirė tė durojė akoma ca kohė zgjedhėn e shkatėrruar tė njė dominate tė dobėsuar dhe tė drejtojė gjithė fuqinė dhe vitalitetin e tij pėr tė siguruar pritmin e racės, pėr tė ndaluar sulmin e shqehėve dhe tė grekėve, apo nė duhesh tė humbasė durimin kundėr dominonjėsit pesėherė shekullor?
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:40   #9
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Turqia: dilema e patriotėve

Nga ky dilem i tmerr-shėm rridhnin edhe hezitimet e patriotėve: e shihnin se rrėzimi i Tyrqisė mund tė sillte me vete fatkeqėsinė e Shqipėrisė, copėtimin e tokės arbėnore. Dhe nė mes tė dy udhėve preferohesh-tė paktėn nė teori-shtegu i parė: pak durim akoma qė tė forcohet ndėrgjegja tė marrė fuqi i rilinduri, tė fitohet njė e drejtė pėrpara opinionit tė pėrbotshėm. Qe njė mėnyrė punimi pėr tė fituar qind pėr qind, tė mos lozim fatin e kombit me njė zar. Regjimi qė u proklamua me aq bujė nė korrik tė motit 1908 e pruri ēėshtjen shqiptare nė njė shkallė mė akute, e bėri mė tė gjallė problemin e kombit tonė: a duhesh njė luftė e ēelur kundėr dominatorit tė huaj, njė shkėputje e krejtė, pa le tė dalė ku tė dalė, apo njė pėrpjekje e brendshme pėr njė fuqi intrenseke, pėr koherencėn e molekulave qė i quajmė individė dhe njerėz? Pyetja qe e tmerrshme: alternativa e parė kishte tėrheqjen e aventurės, e njė luftimi tė rreptė ashtu si e ka dashur arbėreshi. Vepra e dytė ishte mbase mė pjellore, por edhe mė e rėndė; pemėt e saj do tė ishin mė tė durueshme, por edhe lypte njė bashkėpunim, makar pėr ca kohė me autoritetet e njohura, njė farė paqe, bese provizore, kurse mėnyra e parė parashihte njė kolaborim me ballkanikėt, me ata qė lakmonin truallin dhe gjakun arbėror. E para donte kohė, vullnet, organizim, disiplinė, edukatė kombiare, njė patriotizmė inteligjent, njė politikė tė matur fuqi mbi veten tonė. E dyta lypte bujė dhe zhurmė. Tek gjendeshim ndėrmjet dy udhėve, tek pėrpiqeshim herė me veten tonė, herė me sjelljet verbėrore dhe fanatike tė Tyrqve tė Rinj, herė me pritat e ngrehura prej fqinjėve, kėrcėllima e luftės ballkanike i dha zjarrin barutit. Lufta po ngjante bash me njė sukses, qoftė dhe i pjesshėm, ishte fituar mbi Tyrqinė, kur qeveria e Stambollit po ulesh pėrpara kėrkesave nacionale tė shqiptarėve. Edhe lufta ballkanike kėrciste pėr tė ndaluar kėtė realizim tė rivendikimeve tė Shqipėrisė. Nė atė zjarr, si edhe kurdoherė qė flakėron shtėpia, duhesh tė shpėtonim ē'tė ishte e mundur, Indipendenca jonė na gjente pėrpara njė faktori tė vetėm, njė ndalim qė kishte zėnė vendin e tė treve tė mėparshėm: tani mė s'bėhesh fjalė as pėr dominatorin e Bosforit qė nuk pėrfaqėsohesh prej ndonjė fuqie, as edhe prej veprės sė brendshme tė shqiptarėve, tė cilėt rreziku i beftė po i bashkonte nė njė tė vetėm aspiratė: shpėtimi nė indipendencė.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:41   #10
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Ambicjet e fqinjėve

Po mbetesh faktori i tretė, i tmerruar tani qė kishte ndihmėn e armėve dhe tė ushtrive: ambicioni pa masė i fqinjėve tanė, tė atyre qė kishin marrė armėt nė emėr tė njerėisė dhe tė drejtėsisė pėr tė shpėtuar tė robėruarit dhe qė tani donin tė aplikojnė kėto parime tė bukura duke copėtuar, robėruar, shkretuar Shqipėrinė, kryengritjet e sė cilės kundėr Tyrqisė u kishin lehtėsuar dhe siguruar arritjen e qėllimit. Nė mendjet e aleatėve ballkanikė nuk kishte zėnė vend ideja e tė drejtave shqiptare: nė mes tė tyre nuk parashihesh tolerimi i njė kombi, i njė shteti shqiptar. Ishte mohim komplet, pa pėrgjigje. Edhe mė tepėr se njė fuqi e madhe, tė paktėn dy, Rusija cariste me aleaten e saj, favorizonin qėllimet shqeho-grekėve. Qeveria provizore e Vlorės qė nė fillesė u gjend pėrpara njė tė vetmi problem: ay i kufijve, shpėtimi i tokės prej ushtėrive tė huaja. Ēėshtja e Tyrqisė mė nuk preokuponte njeri; kėrcėllimat e topave bullgarė mbi vijėn e mbrojtjes, tė Ēatallxhesė nuk mė linin asnjė dyshim pėr shkėputje definitive tė ēdo marrėdhėnie ndėrmjet Bosforit dhe Adriatikut, kėshtu qė edhe kush kish shpresuar njė forcim tė kombėsisė shqiptare dhe tė shqiptarizmės me fitimin e Tyrqisė dhe mundjen e fqinjėve lakmitarė, tani po e shihte realitetin fatal. Mbetesh vetėm brenga e tokės, e truallit arbėresh, i shkelur prej ushtrive serbe qė po pėrparonin pa gjetur ndalim dhe po unjeshin nė zall tė detit. Tė dy luftėtarėt e tjerė kishin gjetur nga njė pengim nė Shkodėr dhe nė Janinė dhe, pėrpara rrezikut fare tė afėrm, vetė shqiptari, pas zakonit tė tij dhe instiktit, mbante njė qetėsi, pa ndonjė sforcim. Shqipėria e lirė kufizohesh nga veriu me Fierin dhe Mallakastrėn, ndehesh nė lindje gjer nė Berat dhe nga juga mezi zgjatesh gjer nė Gjinokastėr. Shkodra qe rrethuar, pa komunikim me botėn e jashtme. Janina i bėnte ballė ushtrisė greke me njė ushtėri tė prishur tyrke, njė pjesė e saj e mbledhur prej mbeturinave tė ushtrive tė Kosovės dhe tė Maqedonisė, e gjendur keq pėr municion dhe ushqim. Kjo situatė e jugės zgjoi pyetjen: a duhesh ndihmuar ushtria tyrke nė Janinė dhe t'i bėhesh ballė Greqisė me ēdo mėnyrė qė tė ishte, apo, duke besuar fatin e saj nė duart e fuqive tė mėdha, Shqipėria duhesh tė ruante njė neutralitet strikt, tė mos duket se ka luftė me ndokė, se lufton me fqinjėn e saj tė jugės? Teza e parė nisesh prej pikėpamjes se ē'vise tė shpėtonin prej shkeljes sė ballkanikėve nga trupi i tokės shqiptare, nuk mund veēse t'i mbeteshin Shqipėrisė. Fuqia e Tyrqisė duhesh ndihmuar, meqėnėse rezultati do tė ishte jo pėr Tyrqinė, por pėr Shqipėrinė. Njė tjatėr pikė, dhe jo mė pak me rėndėsi e argumentave tė tyre, ishte kjo: shqiptarėt duhet tė kuptojnė se kanė pėr detyrė tė mbrojnė dheun e tyre; tė bėjnė therori pėr mbrojtjen e tij, tė luftojnė, tė vriten, tė pėrpiqen qė tė ndiejnė tė drejtėn, detyrėn pėrkundrejt mėmėdheut. Pra njė therori, edhe e dėshpėruar tė ishte, do tė kishte fitimin e saj moral: ishte njė risi qė po mbillesh nė shpresė pėr tė ardhmen. Teza e dytė pretendonte se Shqipėria, sapo e lindur dhe pa mjete mbrojtjeje, nuk mundte pa rrezik tė rrėfehet sikur merr pjesė nė luftėn me ballkanikėt. Fuqia e saj ishte dhe duhet tė jetė neutraliteti. Mbi kėtė parim qe shtrėnguar tė mbėshtetesh qeveria e re kur grekėt kishin bėrė tentativė tė shkarkojnė nė Himarė ose ditėn qė njė vapor grek kishte ardhur pėrpara Vlorės dhe qėlluar me top. S'kishte dyshim se qeveria, dhe mė tepėr akoma kryetari i saj, prirej nga kjo anė e dytė, e cila, nė mos ishte fare pas idealit tė patriotizmės, kishte sė paku meritėn tė jetė diplomatike dhe kėrkonte njė sforcim mė tė pakėt, pra mbante me vete edhe njė aparencė (nuk them realitet) sigurimi. Edhe sado qė, miturisė dhe pafuqisė u pėlqen mė tepėr inaktiviteti, prapė u bė njė sforcim pėr tė interesuar bajonetat shqiptare nė mbrojtjen e Janinės nė perservencė dhe therori patriotike. Mjerisht gjendja psikologjike (e cila i shtynte shumė njerėz tė besojnė se proklamimi i indipendencės e lironte dhe e shkarkonte shqiptarin prej ēdo pėrgjegjėsie) u komplikua edhe me njė vėshtirėsi krejt materiale, mungesa e ushqimit dhe kjo shkaktoi njė dezertim nė tufė, dezertim nga mė tė pikėllueshmit, i vazhduar prej njė mėsytjeje tė ushtėrive armike, njė shkelje tė tokės.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-07, 10:42   #11
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqiperin ne kantone

Pengesat nga Greqia

Nuk mundim kėtu tė mos kujtojmė me njė lavdi tė mallėngjyshme tė posaēme taborin e Gjinokastrės qė, duke kuptuar detyrėn e tij pėrkundrejt mėmėdheut, flamurit dhe shtetit, u bė prapė gati tė vejė nė llogorete Janinės t'i verė krahėrorin obuzeve dhe mitralozit dhe nė qoftė se ky vendim i tyre mbeti pa zbatim praktik, faji ėshtė i fatit qė plotėsoi rėnien e Janinės. Tė mbetur, ose mė mirė, tė lindur pa fuqi pėr mbrojtjen e trashėgimit tė stėrgjyshėve, shqiptarėve s'u paraqitesh veēse fuqia e drejtėsisė: ishin tė shtrėnguar qė tė vėnė gjithė shpresėn e tyre te gjykatorja qė u shfaqesh nėn formėn e Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr. Kriza e arritur nė njė formė akute, rreziku imediat me gjithė tė kėqijat e luftrave ballkanike, na shtrėngonin qė tė ngremė duart drejt tė mėdhenjve qė rrinin rreth tryezės diplomatike. Padyshim ėshtė njė fatkeqėsi e madhe pėr njė popull tė verė gjithė besimin e tij te njė i huaj, tė presė shpėtimin e tij prej njė dore tė tretė. Gjendeshim larg atyre luftimeve-qofshin dhe me therori e dėshpėrim, mė mirė akoma, bash prej atyre pėrleshjeve tė pėrgjakta-nė tė cilat zgjohet dhe mprehet ndėrgjegjja kombiare, ata rreziqe tė pėrbashkta qė ngurosin njėsinė, forcojnė karakterin dhe mbėrthejnė solidaritetin. Cirkonstancat nė tė cilat ishte shpejtuar lindja e shtetit tė ri, kriza e flakėruar qė s'e linte tė shohė gjėkund ndonjė ndihmė tė brendshme, po ngjallte njė mentalitet tė regretushėm, ay i "hė pėr hėsė" i "provizores", e shpresimit vetėm prej "Evropės", qė s'u bėmė vetė, po na bėnė tė tjerėt, besim, pa dyshim, jo i pėrshtatun realitetit tė atij fakti qė dėshmonte pėr njė pėrpjekje mė tepėr se tri herė dhjetėvjeēare po edhe mė komod, me mė pak mundime. Nė kėto kondita dhe ditėn qė njė vapor grek pėrpiqesh tė priste kabllin telegrafik tė Vlorės (tė vetmin mjet komunikimi me botėn e jashtme) u dėrguan rivendikimet delegatėve qė ishin emėrua pėr tė mbrojtur tė drejtat e Shqipėrisė: kufijtė e Shqipėrisė nė truallin etnografik; indipendenca e plotė e shtetit tė ri. Rivendikimet e formuluara nė atė telegraf ishin njė program pėr politikėn e ndjekur prej Shqipėrisė, njė program plotėsimi i tė cilit vėrtet dipendonte prej fuqisė dhe qejfit tė tė tjerėve. Nė orėn kur po shkrojmė kėto rradhė, procesverbalet e Konferencės sė Londrės akoma s'janė botuar qė tė dijmė faqen e brendshme tė politikės sė lojtur prej tė dy palė shteteve. Por s'duhet tė ketė njeriu njė imagjinatė tė madhe pėr tė kuptuar se mamitė qė kryesonin lindjen tonė kishin kujdes fare tė kundėrt dhe jo kurdoherė konform me gjallimin e foshnjes. Nė qoftė se nė ēėshtjen tokėsore, ajo e kufinjve, Shqipėria e re ishte fare e pafuqishme dhe zgjidhja e saj dipendonte prej vullnetit dhe interesave tė Fuqive tė Mėdha, mbi pikėn e statusit tė shtetit tė ri mund tė thuhet se dėshira e vetė shqiptarėve nuk qe fare pėr t'u neglizuar. Opinioni ishte i theksuar nė Vlorė: njė mbret i huaj; as komisar i Fuqive tė Mėdha, as njė princ nėn suzerenitetin otoman, as edhe njė sovran mysliman. Kjo pikė e fundit s'ishte pėr t'u habitur; meritonte njė vėrejtje: Zihjet dhe luftimet ndėrmjet shqiptarėve dhe tyrqve qenė njė konflikt ndėrmjet orinetit dhe oksidentit. Autoritetet e Stambollit donin tė na orientalizojnė me fenė, me konviksionet politike, me shkronjat e tyre dhe ne kundėrqėndronim, se e njihnim qė s'kishim gjė tė pėrbashkėt me Orientin; pa ditur, dhe instiktėrisht, e ndienim veten tonė tė ndarė prej tyrqve, njė race tė Oksidentit. Nuk mundnim tė kemi njė mentalitet nė kundėrshtim me parimin e racės. Nuk qe e mundur pėr shtetin e ri, qė shkėpuste ēdo marrėdhanie me Orientin dhe sundimin e njė mbretėrie orientale, tė pranonte kandidaturėn e njė princi mysliman dhe oriental: do tė ishte mohimi i vullnetit tė pėrparimit, i dėshirės tė bėhemi njė faktor ndėrmjet kombeve dhe shteteve tė Ballkanit, tė asaj pjese tė Europės".
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-12-11, 00:17   #12
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Kur Ismail Qemali deshi ta ndante Shqipėrinė nė kantone

Si e lashė Shqipėrinė...


Nga Ismail Qemal Bej Vlora


Mbretėrimi i shkurtėr i Wilhelm Wiedit, qe mė i pasur nė episode groteske, se sa nė veprime pėr organizimin e njė shteti tė ri. Kjo ishte prova e kujdesit tė pakėt qė Fuqitė kishin pėrdorur nė zgjedhjen e njė sovrani pėr njė vend, lumturia e tė cilit varej nga njė zgjedhje e kujdesshme. Kishim shpresuar se takti dhe urtėsia e Princit, do tė shėrbenin si kundėrpeshė pėr humbjet e territorit, pėr tė cilat kishim vuajtur, dhe ngjitja e tij nė Fron, do ti jepte njė shtytje tė konsiderueshme zhvillimit tė vendit. Pėrkundrazi situata u bė mė e ngatėrruar dhe pėr pak kohė u bė kritike. Njė mėngjes mora njė telegram nga Vlora, qė mė shkaktoi njė tronditje tė thellė. Shtėpia e Esad Pashės ishte bombarduar dhe vetė ministri ishte arrestuar. Ky njoftim i shkurtėr pa asnjė shpjegim tjetėr, mu duk kaq i ēuditshėm, sa pėr njė ēast nuk e besova pėr tė vėrtetė. Sidoqoftė, nxitova tė shkoja tek konsujt italian e austriak nė Nicė e nė Vjenė pėr tė vėrtetuar informatėn nėse ishte e vėrtetė e pėr tė pėrcaktuar domethėnien. Pėrgjigjet qė mora, nuk lanė asnjė dyshim, e pas pak kohe mora vesh hollėsitė e ngjarjes.
Kisha parashikuar gjithnjė se Esad Pasha do tė ndodhej nė njė pozitė jashtėzakonisht tė vėshtirė nė Durrės. Ky qytet me mė pak se pesė mijė banorė, kishte qenė qendėr intrigash e kundėrshtimesh pėr kandidaturėn e Ėiedit si princ evropian, si dhe qendėr e kryengritjes sė Esadit kundra Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės. Esadi, qė menjėherė pas njė kthimi tė dyshimtė, ishte vėnė ministėr pikėrisht i atij Princi qė ishte aq i padėshiruar pėr shokėt e tij, nuk mund tė kishte tjetėr veē mungesė popullariteti e pėrbuzje. Mllefi kundra tij u bė shpejt mė i thellė dhe demonstratat popullore nė vend, morėn njė karakter kėrcėnues. Princi, pėrkundrazi, nė vend qė tė qetėsonte popullin kur lėvizja ishte nė kulm, pėrdori topin. Nga ana tjetėr, nė vend qė tė pushonte ministrin e tij tė padėshirueshėm, me njė procedurė legjitime tė rregullt, Princi vetė, duke vepruar nėn njė influencė, qė nuk jam nė gjendje ta pėrcaktoj, pėrdori pėrsėri mjete tė dhunės. Ai adaptoi njė linjė veprimi tė pashembullt nė analet e qeverisjes. Shtėpia e Esadit u rrethua e u bombardua deri sa gruaja e tij doli nė njė dritare duke tundur njė ēarēaf tė bardhė si shenjė armėpushimi. Bombardimi u pezullua. Ndėrhyri ministri italian Carlo Aliotti, nė sajė tė tė cilit Esadi pati mundėsi tė dilte pa incidente tė tjera. Tė shoqėruar me marinarė e gjithė familja mundi tė largohej me njė anije vrojtimi austriake, nga ku u transferua nė anijen bazė tė Italisė, me tė cilėn Esadi shkoi nė Evropėn Perėndimore, pasi kishte dhėnė fjalėn e nderit, se nuk do tė kthehej mė nė Shqipėri.
Duke patur parasysh kėto ngjarje tė ēuditshme, e quajta detyrė qė tė kthehesha menjėherė nė Vlorė. Pikėrisht kur po i hipja trenit nė Nicė, mė takoi konsulli italian, me njė telegram tė Ministrit tė Jashtėm, Markezit San Xhiuliano, qė mė kėrkonte tė njihte mendimin tim, pėr gjendjen nė Shqipėri dhe pėr masat qė duheshin marrė, duke pasur parasysh se gjendja po bėhej gjithnjė e mė alarmuese. Meqė kėrkonte, nėse ishte e mundur tė diskutonim argumentin me tė, ndalova nė Romė, ku San Xhuliano e unė u morėm vesh pėr masat qė do tė ishin tė pėrshtatshme tė merreshin. Nė Vlorė, sapo arrita, mora vesh hollėsitė e ngjarjeve qė isha njoftuar dhe se Durrėsi ishte i rrethuar nga tė gjitha anėt e nuk kishte komunikim me pjesėn tjetėr tė vendit. Autoriteti mė i lartė dhe juridiksioni i Mbretit tonė ishte kufizuar nė atė qytet tė vogėl. Pas disa ditėsh, u nisa pėr nė Durrės me pesėmbėdhjetė fisnikė tė krahinės, me qėllim qė ti parashtronim Princit opinionin tonė pėr situatėn, qė pėrputhej me atė tė ministrit San Xhuliano. Gjatė njė takimi tete-a-tete (kokė mė kokė) qė pata me tė, i paraqita konkluzionet qė kishim arritur dhe masat e nevojshme. Princi mė ēuditi pėr mungesėn e njė ideje pėr gjendjen dhe koshiencėn e vėshtirėsive tė jashtėzakonshme tė momentit. U tregua i paaftė tė bėnte njė vėrejtje, apo tė bėnte njė pyetje tė dalė nga arsyetimi i tij personal. Ndėrsa i ilustroja masat e ndryshme qė mund tė zgjidhte, pėr tė dalė nga gjendja e vėshtirė, nuk mė pyeti asnjėherė se si mund tė viheshin nė praktikė kėto masa.
Tė nesėrmen Princi priti tė pesėmbėdhjetė fisnikėt e Vlorės. Nuk na la megjithatė, pa dhėnė mė parė ndonjė shenjė kujdesi pėr vendin. Nė Pallat u bė njė mbledhje e tė gjithė krerėve shqiptarė qė ndodheshin nė Durrės. Princi e hapi vetė mbledhjen me pak fjalė frėngjisht, duke shpjeguar qė na kishte mbledhur qė tė shprehnim mendimet tona personale mbi gjendjen nė vend. Nuk kishim pasur asnjė diskutim paraprak, siē ėshtė zakon kur ėshtė puna pėr tė dhėnė njė mendim nė rrethana tė kėtij lloji, por iu pėrshtatėm dėshirave tė tij. Nė vend qė tė mbyllja serinė e propozimeve, siē duhet tė bėja lidhur me pozitėn time, unė fola i pari. Nė fund Princi na falenderoi e tha se pasi tė pėrktheheshin vėrejtjet tona e ti studionte, do tė na njoftonte vendimin e tij. Pritėm disa ditė, dhe pastaj pėr shkak tė mungesės sė njoftimeve tė tjera, shkuam nė Vlorė.
Duke parė rėndimin e gjendjes sė pėrgjithshme tė vendit dhe tė paaftėsisė sė dukshme tė Qeverisė sė Durrėsit, me qėllim qė tė merreshin masat pėrkatėse pėr tė shpėtuar Shqipėrinė, u caktua nė sheshin e madh tė Vlorės njė mbledhje e banorėve tė qytetit e tė krahinės, ashtu dhe tė gjithė refugjatėve tė krahinave tė tjera tė pushtuara nga armiku. Mbas njė diskutimi tė gjerė, u vendos tė formohej Komiteti i Shpėtimit Publik, nėn kryesinė time. Njoftuam Fuqitė e Mėdha dhe Princin me njė proklamatė, nė tė cilėn deklarohej se pėrfaqėsuesit e popullit tė Vlorės dhe tė njė duzine krahinash tė tjera, ishin mbledhur dhe kishin votuar krijimin e Komitetit tė Shpėtimit Publik me qėllim qė tu kėrkonin Fuqive garante tė princit, qė tia transferonin pėrkohėsisht pushtetin Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit, e tė merrnin tė gjitha masat qė kėrkonin rrethanat. Mesazhi i nėnshkruar nga tridhjetė delegatė, i bėnte thirrje drejtėsisė sė Fuqive, e i lutej ti besonte Komisionit kėtė detyrė pa vonesė, duke shtuar se ishte fjala pėr tė vetmen masė, sipas mendimit tonė, qė mund tė mbajė sovranin legjitim nė fron, tė sigurojė bashkimin kombėtar dhe tėrėsinė tokėsore e tė shpėtojė nga shkatėrrimi mbi njėqind mijė qenie njerėzore, qė duke u larguar nga hekuri e zjarri, iu desh tė braktisin pronat e tyre tė djegura e vatrat e tyre tė rrėnuara e tė mbroheshin nė tė vetme qoshe tė Shqipėrisė qė ende ishte e lirė, nė qytetin e Vlorės e nė rrethinat e saj.
Arrita nė momentet e fundit tė kėtij mbretėrimi tė dhimbshėm e tė kotė. I mbyllur, siē kam thėnė, nė kryeqytetin e tij fatkeq Princi kishte humbur ēdo autoritet dhe sovraniteti i tij nuk ekzistonte mė. Nuk mbeti asgjė nga dhjetė milion frangat qė i kishin dhėnė paradhėnie dhe qė ai i kishte harxhuar marrėzisht nė gjėra si krijimi i njė gjykate Kasacioni, kur nė vend nuk kishte asnjė gjykatė, emėrimin e inspektorėve tė arsimit publik, kur nuk kishte shkolla, mbajtjen e ministrave tė plotfuqishėm tė akredituar nė vende tė huaja, por qė rrinin rehat nė shtėpi. Megjithėse dėrgonte Ministrin e Financave nė Romė pėr kontribute tė tjera, qoftė Roma, qoftė Vjena luajtėn pjesėn e shurdhit. Si njė spekulator i falimentuar Ėilhelm Ėiedi e kuptoi se nuk mbetej tjetėr veēse tė largohej. Lufta e madhe kishte filluar e do tė pėrmbyste shpejt Evropėn. Anijet e Fuqive e braktisėn Durrėsin dhe e lanė nė dorė tė ngjarjeve, kurse Princi i ndoqi me njė jaht tė vogėl italian, qė i ishte lėnė nė dispozicion.
Me gjithė pėrvojėn e kėtyre tre muajve, bashkatdhetarėt e mi e panė me trishtim tė largohej, sikur ai tė pėrfaqėsonte njė shpresė qė merrte fund, njė ėndėrr qė zhdukej. Ai skishte bėrė asgjė pėr ti njohur e kuptuar, asnjė hap pėr tiu afruar zemrave tė tyre, qė i ishin hapur me aq besim.
Tashti nuk mbetej tjetėr, veēse tė pritej dita kur pėrfaqėsuesit e njerėzimit tė mblidheshin e tė vendosnin tė njihnin tė drejtat tona qė deri nė kėtė moment fatkeqėsisht kishin mbetur tė harruara, me preteksin pėr tė evituar atė qė ishte e paevitueshme. Jemi tė bindur qė njė akt drejtėsie i dhėnė pėr ne, do tė jetė i dobishėm jo vetėm pėr ne vetė, por dhe pėr tė gjithė ata qė kanė kėrkuar zgjerimin e tyre me shkatėrrimin tonė. Rindėrtimi i bllokut ballkanik dhe garancia e pavarėsisė sė tij, do tė jetė njė nga faktorėt mė tė fuqishėm pėr paqen e Evropės Lindore dhe tė botės.
Kjo ndėrtesė ballkanike mund tė forcohet, vetėm me forcimin e Shqipėrisė, qė pėrbėn kolonėn e katėrt qė e mban.

*Paris, korrik 1917


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 06:08.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.