Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 18-03-06, 23:20   #1
musl|m
Rob i All-llahut
 
Avatari i musl|m
 
Anėtarėsuar: 25-09-04
Vendndodhja: ILIRIDA
Postime: 1,153
musl|m e ka pezulluar reputacionin
Gabim Muhamedi nė Bibėl

Ne librin Habakuk 3:3 “Zoti (te perzgjedhurin) do ta sjell nga Teman, dhe te vetmin nga malin Paran. Fama e tij, ka arritur parajsen dhe bota lutet per te’ a mund tju bej nje pyetje se ku ndodhet mali Paran? Mali Paran ndodhet ne Arabi kjo vertetohet nepermjet versetit te Zanafilles 21 :21 ku tregohet se Ismaili dhe pasardhesit e tij u vendosen ne malin Paran. Po keshtu edhe tek libri i Numrave 10 :12 eshte e shkruar se Mali Paran ndodhet ne Arabi. Pra edhe Dhjata e re ka parafolur per ardhjen e nje profeti nga Arabia dhe i vetmi profet qe bota njeh dhe qe eshte nga arabia eshte Muhamedi a.s. Atij i zbriti shpallja ne shpellen Hira qe ndodhet ne malin Paran.
Po keshtu edhe tek Isaia 21 :7 « dhe ai pa dy kalores, pa nje drejtues mbi gomar dhe nje drejtues mbi deve”. Nese sipas gjonit 12 :14 drejtuesi i gomarit na qenka Jezusi po drejtuesi i devese kush ishte? Po keshtu edhe tek Isai 21:9 lexojme se nje kalores I rrezon idhujt e babilonise dhe se e merr ate dhe I vetmi qe ka arritur te bej kete gje eshte Muahmedi a.s, po keshtu te vazhdojme me Isaian 21 :13 i cili thote qartasi « Nje profet mbi Arabi….. » ne baze te (Scofied Study Bible New King James Version , kap. 1 fq 792) fjala Burden shpjegohet keshtu “…gjithashtu ajo tregon nje prfofeci qe perdoret shpesh ne profecite e shkraur per nje mesazher hyjnor te gjykimit” madje tek Isaia 21 ;14-15 ose Isaia 21 ;16-17 permenden edhe emrat e femijve te Ismaelit Kedare dhe Teman.

Po ashtu po te kemi parasysh edhe Isaian 11; 1-2 lexojme “Dhe do te buroje jashte Jessit....”. edhe pse pjesa me e madhe e apologjetve te kristaine mednojne se kjo eshte Per Jezusin e kan e mjaft gabim. Po te shikojme tek Enciklopedia Biblike Jesse pershkruhet si “ Jesse eshte nje shprehej e shkurtuar e fjales Isamel. Ndryshimet qe ndodhin ne gojet e femijve ose shkrutimet e emrave qe jane sot ne mode psh Bob-robert, Anisa-Ani, Edmond-edi atj. Keto shkrutime te fjalevce sihin karakteristike per kohen e Talmudit”(Enciklopedia Biblike Rev.T.K. cheney D. Litt D>D., J. Sutherland Black M.A.L.L.D volumi 3, under “names” fq.3292, iber 52) pra Jesse sipas vete komentarit dhe enciklopedise Biblike eshte Ismael dhe purteka qe do te dale prej tij apo prej rrenjes se tij, pa harraur qe ne hebraisht Ismael lexohet [yish-mau-ele] kurse Jesse [jee-shah-ee].

Po te mos harrojme edhe Ligji i pertetrire 33;1 “Dhe ky eshte bekimi i Zotit, me Moisiun njeriun e Zotit i cili bekoi femijet e Izraleit para vdkjes. Dhe th; Zoti erdhi nga Sinai, e agoi nga Sdeiri mbi ta, e ndricoi mga mali PARAN, dhe ai erdhi me 10.000 shenjtore dhe ne te djathte te tij do te jene ligje per ta”

A mund te thuhet se kjo profeci ka folur per Jezusin? A mund te thuhet kjo gje? Natyrisht qe jo. Si mundet qe Jezusi bir i Marias te ishte ky profet ku Jezusi nuk erdhi nga Mali Paran(qe sic e theksova me larte ndodhet ne Mekke)

Por mos harrojme se keto parathenie per Muahmedin a,s i kemi edhe ne Ungjijte e ndryshem.

Gjoni 1:19-21.”Dhe ky eshte tregimi per Gjon Pagezorin kur cifutet derguan skribet,levitet e prfterinjte nga Jeruzalemi tek ai, per ta pyetur kush ishte. Kush je ti? Ai I tha: Une nuk jam Krishti. Dhe ata e pyeten Kush je?Je gje Elija? Jo. Tha ai. Je gje ai profeti ? »

Vazhdon...


__________________
Thotė All-llahu: "A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
musl|m Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 18-03-06, 23:21   #2
musl|m
Rob i All-llahut
 
Avatari i musl|m
 
Anėtarėsuar: 25-09-04
Vendndodhja: ILIRIDA
Postime: 1,153
musl|m e ka pezulluar reputacionin
Gabim Muhamedi nė Bibėl

“E kur Jezusi, biri i Marisė, tha: “O bij tė Izraelit! Nė tė vėrtetė, unė jam apostulli i Perėndisė, dėrguar tek ju pėr tė konfirmuar ligjin qė ishte dėrguar para meje dhe pėr tė sjellė lajmin e mirė pėr njė apostull qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit do tė jetė Ahmed.”...” (Kurani LXI.)
“Dhe unė do t’ia kėrkoj Atit e Ai do t’ju japė njė Periklitos tjetėr, qė do tė qėndrojė gjithmonė me ju.” (Gjoni XIV. 16 etj.)

Ekziston njėfarė inkoherence nė fjalėt qė i janė atribuar Jezusit nga Ungjilli i Katėrt. Duket sikur plot Periklitos kishin ardhur e shkuar dhe se njė “tjetėr Periklitos” do tė jepej vetėm me kėrkesėn e Jezusit. Kėto fjalė lenė, gjithashtu, pėrshtyjen se Apostujt ishin tė mėsuar, tashmė, me emrin qė nė tekstin grek ėshtė bėrė Periklitos. Mbiemri “njė tjetėr” qė, nė greqisht, ėshtė i vendosur pėrpara njė emri tė huaj, pėr herė tė parė, ngjan shumė i ēuditshėm dhe plotėsisht i tepėrt. Nuk ka dyshim se teksti ėshtė trazuar e shtrembėruar. Ai pretendon se Ati do tė dėrgojė njė Periklit me kėrkesėn e Jezusit. Pėrndryshe, Perikliti nuk do tė vinte kurrė! Fjala “kėrkoj” ngjan, gjithashtu, sipėrfaqėsore dhe shpreh padrejtėsisht njėfarė mendjemadhėsie nga ana e Profetit tė Nazaretit. Nėse duam tė gjejmė kuptimin e vėrtetė tė kėtyre fjalėve, duhet tė pėrmirėsojmė tekstin dhe ta plotėsojmė atė me fjalėt e vjedhura apo tė ndryshuara, nė kėtė formė:
“Unė do tė shkoj tek Ati dhe ai do tė dėrgojė tek ju njė tjetėr apostull, emri i tė cilit do tė jetė Periklitos dhe qė do tė qėndrojė gjithmonė me ju.” Tani, me fjalėt e shtuara dhe tė shkruara me shkronja italike, ėshtė kthyer modestia e vjedhur e Jezusit dhe ėshtė identifikuar natyra e Periklitit.
Ne kemi parė, tashmė, se Perikliti nuk ėshtė Shpirti i Shenjtė, njė person hyjnor, Gabrieli apo ndonjė engjėll tjetėr. Tani na mbetet tė provojmė se Perikliti nuk mund tė jetė njė ngushėllues e as njė avokat mes Perėndisė dhe njeriut.
1. Perikliti nuk ėshtė “Ngushėllues”, as “Ndėrmjetės”. Ne kemi treguar qartė pamundėsinė materiale tė zbulimit tė kuptimit tė fundit tė “ngushėllimit” apo tė “ndėrhyrjes”. Krishti nuk pėrdor “Parakalon”. Veē kėsaj, edhe nga njė pikėpamje fetare dhe morale, ideja e ngushėllimit dhe ndėrhyrjes ėshtė e papranueshme.
(a) Besimi se vdekja e Jezusit nė kryq shėlboi besimtarėt nga mallkimi i mėkatit origjinal dhe se shpirti, mėshira dhe prania nė Eukaristi do tė ishin pėrgjithmonė me ta, nuk u la atyre ndonjė nevojė pėr ngushėllim dhe as pėr ardhjen e ndonjė ngushėlluesi. Nga ana tjetėr, nėse do tė kishin nevojė pėr njė ngushėllues tė tillė, atėherė tė gjitha hamendjet dhe pretendimet e tė krishterėve pėr flijimin e Kalvarit bijen poshtė. Nė tė vėrtetė, gjuha e Ungjijve dhe ajo e Letrave tregon nė mėnyrė tė hapur e tė qartė se ardhja e dytė e Jezusit mbi re ishte e pashmangshme (Mateu xvi. 28; Marku IX. 1; Luka IX. 27; 1 Gjoni II. 18; 2 Tim. II. 1; 2 Sel. II. 3 etj.)
(b) Ngushėllimi nuk mundet kurrėsesi tė zėvendėsojė humbjen. Duke ngushėlluar njė njeri qė ka humbur shikimin, pasurinė, birin etj. nuk mundesh t’ia zėvendėsosh atij kėto humbje. Premtimi i njė ngushėlluesi qė do tė dėrgohej nga Perėndia pasi Jezusi tė kishte ikur, do tė tregonte rrėnimin e plotė tė ēdo shprese nė triumfin e Mbretėrisė sė Perėndisė. Premtimi i njė ngushėlluesi tregon zi e vaje dhe do tė sillte tek Apostujt zhgėnjim e, madje, dėshpėrim. Ata nuk kishin nevojė pėr njė ngushėllues nė brengėn e hidhėrimin e tyre, por pėr njė qė do t’u jepte fund shqetėsimeve dhe pėrndjekjeve tė tyre.
(c) Ideja e njė “ndėrmjetėsi” mes Perėndisė dhe njeriut ėshtė edhe mė e pambėshtetur se ajo e njė “ngushėlluesi”. Nuk ka asnjė ndėrmjetės absolut mes Krijuesit dhe krijesės. Njėshmėria e Allahut ėshtė ndėrmjetėsi ynė i vetėm. Krishti, qė kėshilloi dėgjuesit e tij t’i luten Perėndisė fshehtas – sepse vetėm me kėtė kusht “Ati” i tyre qiellor do t’i dėgjonte lutjet e tyre dhe do t’u siguronte atyre mėshirė e ndihmė – nuk mund t’u premtonte atyre njė ndėrmjetės. Si ta pajtojmė kėtė kundėrthėnie?
(d) Tė gjithė besimtarėt, nė lutjet e tyre, ndėrmjetėsojnė tek Perėndia pėr njėri-tjetrin. Profetėt dhe engjėjt bėjnė, gjithashtu, tė njėjtėn gjė. Ėshtė detyra jonė tė kėrkojmė mėshirėn, faljen dhe ndihmėn e Perėndisė pėr veten tonė, sikurse edhe pėr tė tjerėt, por Perėndia nuk ėshtė i detyruar tė pranojė ndėrhyrjen e askujt nėse kėtė nuk e dėshiron. Nėse Allahu do ta kishte pranuar ndėrmjetėsimin e Shėrbėtorit tė Tij tė Shenjtė, Muhamedit, tė gjithė njerėzit do tė ishin kthyer ne fenė e Islamit.
Unė do t’i isha jashtėzakonisht mirėnjohės njeriut, nėpėrmjet ndėrmjetėsimit tė tė cilit do tė fitoja falje e pėrkrahje, por do tė tmerrohesha pėrballė gjykatėsit apo despotit qė do tė mė dėrgonte nė duart e ekzekutuesve tė mi. Sa tė arsyeshėm janė tė krishterėt, kur besojnė se Jezusi, nė krahun e djathtė tė Atit, ndėrhyn pėr ta dhe, nė tė njėjtėn kohė, besojnė nė njė tjetėr ndėrmjetės, mė tė ulėt se ai, qė qėndron nė fronin e tė Gjithėfuqishmit! Kurani i Shenjtė e ndalon rreptėsisht besimin nė njė “shafi’” apo ndėrmjetės. Natyrisht, ne nuk e dimė me siguri, por ėshtė plotėsisht e konceptueshme qė disa engjėj, shpirtrat e Profetėve dhe ata tė shenjtorėve tė lejohen nga Perėndia pėr t’u siguruar ndihmė e udhėzim atyre qė janė vendosur nėn kujdesin e tyre. Mendimi se njė avokat shfaqet pėrpara gjyqit tė Perėndisė, duke mbrojtur ēėshtjen gjyqėsore tė klientėve tė tij, mund tė jetė shumė i admirueshėm, por ai ėshtė, gjithashtu, i gabuar, sepse Perėndia nuk ėshtė njė gjykatės njerėzor qė i nėnshtrohet pasionit, paditurisė dhe gjithēkaje tė ngjashme. Myslimanėt, besimtarėt, kanė nevojė vetėm pėr arsimim dhe pėrgatitje fetare. Perėndia i njeh veprimet dhe zemrat e njerėzve pafundėsisht mė mirė se engjėt e Profetėt. Pėr pasojė, nuk ka nevojė pėr ndėrmjetės mes Hyjnisė dhe krijesave.
(e) Besimi nė ndėrmjetėsit vjen nga besimi nė flijime, nė dhurata pėr Perėndinė e nė priftėri, si dhe nė njė ngrehinė tė tėrė bestytnish. Ky besim e ēon njeriun nė adhurimin e varreve dhe tė figurave tė shenjtorėve dhe tė dėshmorėve tė fesė, ndihmon nė rritjen e ndikimit e tė sundimti tė priftit e tė murgut dhe i mban njerėzit nė padituri ndaj ēėshtjeve hyjnore. Kjo bėn qė njė re e dendur ndėrmjetėsish tė vdekur tė mbulojnė atmosferėn shpirtėrore mes Perėndisė dhe shpirtit njerėzor. Mė tej, ky besim nxit njerėz qė, pėr lavdinė e supozuar tė Perėndisė dhe pėr ndryshimin e besimit tė njerėzve qė i pėrkasin njė tjetėr feje, tė shpenzojnė shuma tė mėdha parash, tė ngrenė misione tė pasura e ndėrtesa madhėshtore, por nė zemrat e veta kėta misionarė janė agjentė politikė tė qeverive pėrkatėse. Shkaku i vėrtetė i fatkeqėsive qė u kanė rėnė armenėve, grekėve dhe kaldeo-asirėve nė Turqi e Iran duhen kėrkuar nė mėsimet djallėzore e revolucionare tė dhėna nga misionet e huaja nė Lindje. Nė tė vėrtetė, besimi nė ndėrmjetėsit ka qenė gjithmonė burim abuzimi, fanatizmi, pėrndjekjeje, paditurie dhe i shumė tė kėqijave tė tjera.
Pasi dhamė prova, sipas tė cilave “Parakleti” i Ungjillit tė Shėn Gjonit nuk do tė thotė e nuk mund tė nėnkuptojė ndonjė “ngushėllues” a “avokat”, as ndonjė gjė tjetėr, dhe se ajo ėshtė njė formė e shtrembėruar e fjalės “Periklitos”, do tė vijojmė me diskutimin e kuptimit tė vėrtetė tė fjalės.

Vazhdon...
__________________
Thotė All-llahu: "A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
musl|m Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-06, 23:23   #3
musl|m
Rob i All-llahut
 
Avatari i musl|m
 
Anėtarėsuar: 25-09-04
Vendndodhja: ILIRIDA
Postime: 1,153
musl|m e ka pezulluar reputacionin
Gabim E selamu alejkum

2. “Periklitos”, etimologjikisht dhe fjalė pėr fjalė, do tė thotė “mė i shquari, mė i famshmi, mė i denji pėr lavdi”. Pėr kėtė, mbėshtetem nė autoritetin e “Dictionnaire Grec-Franēais” tė Alexandre: “Periqlytos – Qu’on peut etendre de tous les cōtés; qu’il est facile a entendre. Trčs célčbre” etj.. “Periqleitos – Trčs célčbre; illustre, glorieux,” nga “Kleos – gloire, renominée, célébrité.” Ky emėr i pėrbėrė ėshtė formuar nga parashtesa “peri” dhe nga fjala “kleotis”, e prejardhur nga “lėvdoj, lavdėroj”. Emri, tė cilin unė e shkruaj me shkronja latine nė formėn “Perikleitos” apo “Periklitos”, do tė thotė saktėsisht atė qė AHMED do tė thotė nė arabisht; dhe pikėrisht, mė i shquari, mė i lėvduari, mė i famshmi. E vetmja vėshtirėsi pėr t’u zgjidhur dhe pėr t’u kapėrcyer ėshtė tė zbulohet emri origjinal semit, i pėrdorur nga Jezu Krishti, qoftė nė hebraisht, qoftė nė aramaisht.
(a) Versioni siriak “Pshittha”, ndėrsa shkruan “Parakleita”, nuk e jep kuptimin e saj as nė ndonjė fjalorth. Kurse Vulgata pėrkthen “ngushėllues”. Nėse nuk gaboj, versioni nė aramaisht duhet tė ketė qenė “Mhamda” apo “Hamida” qė pėrkon me fjalėt arabe “Muhammed” apo “Ahmed” dhe me atė greke “Periklite”.
Interpretimi i fjalės greke nė kuptimin e ngushėllimit nuk do tė thotė se emri “Periklit” nė vetvete ka kutimin “ngushėllues”, por kuptimin e besimit dhe shpresės nė premtimin qė ai do tė vijė pėr “tė ngushėlluar” tė krishterėt e hershėm. Kjo pritje se Jezusi do tė kthehet e do tė zbresė pėrsėri nė lavdi pėrpara se shumė nga dėgjuesit e tij tė kishin “provuar vdekjen”, i kishte zhgėnjyer ata dhe i kishte pėrqendruar shpresat e tyre nė ardhjen e Periklitit.
(b) Zbulesa kuranore, sipas sė cilės Jezusi, biri i Marisė, shpalli tek bijtė e Izraelit se ai sillte “lajmin e mirė pėr njė apostull qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit do tė jetė Ahmed”, ėshtė njė nga provat mė tė fuqishme qė Muhamedi ishte vėrtet njė Profet dhe se Kurani pėrbėn vėrtetė njė zbulesė hyjnore. Ai nuk mund ta ketė ditur kurrė se “Periklit” do tė thotė Ahmed, pėrveēse nėpėrmjet frymėzimit dhe zbulesės hyjnore. Autoriteti i Kuranit ėshtė vendimtar dhe pėrfundimtar, sepse kuptimi i fjalėpėrfjalshėm i emrit grek pėrkon saktėsisht dhe nė mėnyrė tė padiskutueshme me “Ahmed” dhe “Muhammed”.
Nė tė vėrtetė, Engjėlli Gabriel apo Shpirti i Shenjtė duket tė ketė vėnė nė dukje edhe dallimin mes shkallėve pohore e sipėrore, pasi e para do tė thotė “Muhammed”, ndėrsa e dyta “Ahmed”.
Ėshtė e mrekullueshme qė ky emėr i veēantė, qė nuk i ishte dhėnė kurrė mė parė ndonjė njeriu tjetėr, u ruajt mrekullisht pėr mė tė Shquarin e mė tė Lėvduarin Apostull tė Allahut! Ne kurrė nuk kemi njohur mė parė ndonjė grek qė tė jetė quajtur “Perikleitos” (apo “Periklitos”), as ndonjė arab qė tė jetė quajtur “Ahmed”. Ėshtė e vėrtetė se nė Athinė ka jetuar i famshmi Perikli (Perikleis), emri i tė cilit ka kuptimin “i shquar” dhe sinonimet e tjerė tė tij, por ky emėr nuk ėshtė pėrdorur nė shkallėn e tij sipėrore.
(c) Ėshtė e qartė nga pėrshkrimi i Ungjillit tė Katėrt se Perikliti ėshtė njė person i caktuar, njė shpirt i shenjtė i krijuar qė do tė vinte dhe tė jetonte nė njė trup njerėzor pėr tė kryer e pėrmbushur punėn e mrekullueshme tė ngarkuar nga Perėndia, tė cilėn askush tjetėr, pėrfshirė Moisiun, Jezusin dhe asnjė Profet tjetėr, nuk e kishin pėrfunduar kurrė.
Ne, natyrisht, nuk e mohojmė qė dishepujt e Jezusit kanė marrė Shpirtin e Perėndisė, qė tė kthyerit e vėrtetė nė fenė e Jezusit u shenjtėruan me Shpirtin e Shenjtė dhe qė ka pasur tė krishterė unitarianė tė panumėrt qė kanė ndjekur njė jetė tė shenjtė e tė drejtė. Nė ditėn e Pentakostės – qė do tė thotė, dhjetė ditė pas Ngjitjes sė Jezu Krishtit nė qiell – Shpirti i Perėndisė zbriti nė formėn e flakėve tė zjarrit mbi dishepujt dhe besimtarėt e tjerė qė arrinin nė njėqind e njėzet vetė (Veprat II.); dhe ky numėr njerėzish, qė ksihin marrė Shpirtin e Shenjtė nė formėn e njėqind e njėzet flakėve tė zjarrit, u rrit me tre mijė vetė qė u pagėzuan, por nuk u vizituan nga flaka e Shpirtit. Sigurisht qė njė Shpirt i caktuar nuk mund tė ndahet nė shumėfishin e individėve. Nėpėrmjet Shpirtit tė Shenjtė, pėrveē rastit nėse pėrshkruhet si personalitet, ne mund tė kuptojmė fuqinė, hirin, dhuratėn, veprimin dhe frymėzimin e Perėndisė. Jezusi kishte premtuar se kjo dhuratė e fuqi qiellore do tė shenjtėronte, ndriēonte, forconte dhe mėsonte tufėn e tij; por ky Shpirt ishte krejt i ndryshėm nga Perikliti qė kreu i vetėm, qė Jezusi dhe Apostujt pas tij nuk u autorizuan dhe nuk iu dha fuqia qė ta kryenin, sikurse do tė shohim mė vonė.
(d) tė krishterėt e hershėm tė shekujve tė parė dhe tė dytė mbėshteteshin mė tepėr nė traditė se nė shkrime lidhur me fenė. Papia dhe tė tjerė i pėrkasin kėsaj kategorie. Edhe gjatė jetės sė Apostujve plot sekte, pseudokrishtėr, antikrishtėr dhe mėsues tė rremė e copėtuan Kishėn (1 Gjoni II. 18-26; 2 Sel. II. 1-12; 2 Pjetri II. III. 1; Gjoni 7-13; 1 Tim. IV. 1-3; 2 Tim. III. 1-13 etj.). “Besimtarėt” u ndanė dhe u nxitėn tė mbėshteten tek Tradita dhe, pikėrisht, mėsimet gojore tė Apostujve. Kėto sekte tė ashtuquajtura “heretike”, si gnostikėt, apolinarianėt, docetistėt e tė tjerė duket se nuk u besonin pėrrallave, legjendave, pikėpamjeve tė tepruara pėr flijimin dhe shėlbimin e Jezu Krishtit siē tregohet nė shumė shkrime pėrrallore tė treguara nga Luka (I. 1-4). Njė nga hereziarkėt njėfarė sekti, emrin e tė cilit nuk e kam mė nė mendje, mori pėrsipėr emrin “Perikleitos”, duke pretenduar tė ishte Profeti i cilėsuar si “mė i denji pėr lavdi”, i parathėnė nga Jezusi. Ai arriti tė ketė edhe shumė ndjekės. Nėse do tė kishte njė Ungjill autentik, tė autorizuar nga Jezu Krishti apo nga tė gjithė Apostujt, nuk do tė mund tė kishin lindur kaq shumė sekte qė kundėrshtonin pėrmbajtjen e librave tė pėrfshirė nė Dhjatėn e Re apo jashtė saj. Ne mund tė nxjerrim lehtė pėrfundimin nga veprimi i pseudo-Periklitit se tė krishterėt e hershėm e vlerėsonin “Shpirtin e sė Vėrtetės” qė u ishte premtuar, si njė njeri dhe Profet i fundit i Perėndisė.

Vazhdon...
__________________
Thotė All-llahu: "A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
musl|m Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-06, 23:24   #4
musl|m
Rob i All-llahut
 
Avatari i musl|m
 
Anėtarėsuar: 25-09-04
Vendndodhja: ILIRIDA
Postime: 1,153
musl|m e ka pezulluar reputacionin
Gabim E selamu alejkum

3. Nuk ekziston as dyshimi mė i vogėl se me cilėsimin “Periklit” duhet kuptuar Muhamedi ose Ahmedi. Tė dy emrat, njėri nė greqisht e tjertri nė arabisht, kanė tė njėjitn kuptim, njėlloj si “Pneuma” dhe “Rūh” nuk duan tė thonė tjetėr gjė veēse “Shpirt” nė tė dyja gjuhėt. Ne kemi parė se pėrkthimi i fjalės me “ngushėllues” apo “avokat” ėshtė tėrėsisht i pambėshtetur dhe i gabuar. Forma e pėrbėrė e Parakalon-it ėshtė e prejardhur nga folja e pėrbėrė parashtesė-Para-kalo, ndėrsa “Periklit” ėshtė e prejardhur nga “Peri-kluo”. Ndryshimi ėshtė mė i qartė se gjithēka.
Le tė marrim, tani, nė shqyrtim, shenjat e Periklit-it, tė cilat mund tė gjenden vetėm tek Ahmedi – Muhamedi.
(a) Vetėm Muhamedi bėri tė ditur gjithė tė vėrtetėn pėr Zotin, pėr Njėshmėrinė dhe fenė e Tij, si dhe korrigjoi tė gjitha shpifjet dhe mashtrimet qė ishin shkruar e qė besoheshin pėr Tė dhe pėr shumė shėrbėtorė tė Tij tė shenjtė.
Jezusi, siē na bėhet e ditur, ka thėnė pėr Periklit-in se ai ėshtė “Shpirti i sė Vėrtetės”, se ai “do tė dėshmojė” pėr natyrėn e Jezusit dhe pėr misionin e tij (Gjoni XIV. 17; XV. 26). Nė bisedat dhe ligjėratat e tij, Jezusi flet pėr paraekzistencėn e shpirtit tė vet (Gjoni VIII. 58; XVII. 5 etj.). Nė Ungjillin e Barnabės, Jezusi citohet tė ketė folur shpesh pėr lavdinė dhe shkėlqimin e shpirtit tė Muhamedit, tė cilin ai e kishte parė. Nuk ka dyshim se Shpirti i Apostullit tė Fundit u krijua shumė kohė pėrpara Adamit. Pėr kėtė arsye, Jezusi, duke bėrė fjalė pėr tė, nė mėnyrė tė natyrshme, e shpall dhe e pėrshkruan atė si “Shpirti i sė Vėrtetės”. Ishte ky Shpirt i sė Vėrtetės qė i qortoi tė krishterėt pėr ndarjen e Njėshmėrisė sė Perėndisė nė njė trini personash, pėr ngritjen e Jezusit nė pozitėn e Perėndisė e Birit tė Perėndisė, si dhe pėr shpikjen nga ana e tyre tė tė gjitha llojeve tė bestytnive dhe risive tė padėgjuara. Ishte ky Shpirt i sė Vėrtetės qė nxorri nė dritėn e diellit mashtrimet si tė ēifutėve, ashtu edhe tė tė krishterėve qė kishin shtrembėruar e tjetėrsuar Shkrimet e tyre. Ishte ky Shpirt i sė Vėrtetės qė i dėnoi shpifjet e ēifutėve ndaj dėlirėsisė sė Virgjėreshės sė Bekuar pėr lindjen e birit tė saj, Jezusit. Ishte ky Shpirt i sė Vėrtetės qė dha prova pėr parėlindjen e Ismaelit, pėr pafajėsinė e Lotit, Solomonit dhe tė shumė Profetėve tė tjerė tė mėparshėm dhe e pastroi emrin e tyre nga njollosja dhe turpėrimi i hedhur mbi ta prej falsifikuesve ēifutė. Ishte po ky Shpirt i sė Vėrtetės qė dėshmoi pėr Jezusin e vėrtetė, pėr Jezusin njeri, Profet e shėrbėtor tė Perėndisė dhe qė ua ka bėrė tė pamundur myslimanėve qė tė bėhen idhujtarė, magjistarė dhe besues nė mė shumė se njė Perėndi, Allahun, Njė e tė Vetėm.
(b) Mes shenjave kryesore tė Periklit-it, “Shpirtit tė sė Vėrtetės”, ėshtė se kur ai tė vijė nė personin e “Birit tė Njeriut” – Ahmedit – “ai do tė bindė botėn pėr mėkat” (Gjoni XVI. 8, 9). Asnjė shėrbėtor tjetėr i Allahut, qofshin mbretėr si Davidi e Solomoni, qofshin Profetė si Abrahami e Moisiu, kėtė bindje pėr mėkatin nuk e ēuan deri nė fund me vendosmėri, zell e guxim, siē bėri Muhamedi. Ēdo thyerje e ligjit ėshtė njė mėkat, por idhujtaria ėshtė nėna dhe burimi i mėkatit. Ne mėkatojmė kundėr Perėndisė kur ushqejmė dashuri pėr njė send mė shumė se pėr Tė, ndėrsa adhurimi i njė tjetėr objekti a qenieje, veē Zotit, ėshtė idhujtari dhe mohim i plotė i Mirėsisė. Tė gjithė njerėzit e Zotit i bindėn njerėzit pranė tyre pėr mėkatet, por jo “botėn”, siē bėri Muhamedi. Ai jo vetėm qė e ērrėnjosi idhujtarinė nga gadishulli arab nė kohėn e vet, por dėrgoi, gjithashtu, lajmėtarė tek Kozro Pervizi e Herakliu, sundimtarėt e dy perandorive mė tė mėdha tė kohės, Persisė e Romės, si dhe tek mbreti i Etiopisė, guvernatori i Egjiptit dhe tek mbretėr e emirė tė tjerė, pėr t’i ftuar ata tė gjithė qė tė pėrqafojnė fenė e Islamit dhe tė braktisin idhujtarinė nga besimet e rreme. Muhamedi e nisi kėtė bindje me pėrcjelljen e fjalės sė Perėndisė ashtu siē e merrte, nė formėn e recitalit tė vargjeve tė Kuranit. Mė pas, me predikime e mėisme, si dhe me vėnien nė zbatim tė fesė sė vėrtetė. Kur Fuqia e Errėsirės, idhujtaria, iu kundėrvu atij me armė, ai zhveshi shpatėn dhe e ndėshkoi ushtrinė jobesimtare. Kjo ndodhi nė pėrmbushje tė vendimit tė Perėndisė (Danieli VII.). Muhamedi u pajis nga Perėndia me fuqi e pushtet pėr tė vendosur Mbretėrinė e Perėndisė dhe pėr t’u bėrė princ i parė e Kryekomandant nėn “Mbretin e Mbretėrve dhe Zotin e Zotėrve”.
(c) Tipari tjetėr i veēantė i Periklit-it (Ahmedit) ėshtė se ai do tė bindė botėn pėr drejtėsinė (cit. po aty). Interpretimi, “pėr drejtėsinė, sepse unė po shkoj tek Ati” (Gjoni XVI. 10), i vendosur nė gojėn e Jezusit, ėshtė i errėt dhe i paqartė. Kthimi i Jezusit tek Zoti i tij ėshtė dhėnė si njė nga arsyet pėr bindjen e botės nga Paraklit-i. Pėrse kėshtu? Dhe kush ia bėri tė ditur botės kėtė? Ēifutėt besonin se ata e kryqėzuan dhe e vranė Jezusin dhe nuk pranuan tė besojnė se ai u ngjit nė qiell. Ishte Muhamedi ai, qė e kundėrshtoi prerė dhe qartė mosbesimin e tyre: “...Pa dyshim qė nuk e vranė; por Allahu e ngriti atė lart, tek Vetja...” (Kurani IV. 157-158). Edhe besimi i krishterė pėr kryqėzimin dhe vekjen e tij nė Kryq, si dhe pėrfytyrimi i tyre pėr Jezusin si Perėndi a bir i Perėndisė u kundėrshtua hapur. Kurani atyre iu drejtua kėshtu: “...E megjithatė, ata as e vranė, as e kryqėzuan, por ashtu qe bėrė qė t’u pėrngjante atyre...” Shumė besimtarė nė Jezusin, nė fillimet e hershme tė Krishterimit, mohonin qė Krishti tė kishte vuajtur nė Kryq dhe thoshin se njė tjetėr mes ndjekėsve tė tij, ndoshta Judė Iskarioti apo dikush tjetėr i ngjashėm me tė, u kap dhe u kryqėzua nė vend tė Jezusit. Korintasit, basilideasit, korpokratasit dhe shumė sekte tė tjerė mbronin kėtė pikėpamje. Unė e kam diskutuar nė tėrėsi ēėshtjen e Kryqėzimit nė veprėn time, tė titulluar “Inxhīl ve Salīb” (“Ungjilli dhe Kryqi”), nga e cila vetėm njė vėllim u botua nė turqisht fare pak kohė para Luftės sė Madhe. Kėsaj ēėshtjeje do t’i kushtoj njė artikull tė veēantė. Kėshtu, drejtėsia qė bėri Jezusi pėr Ahmedin qėndroi nė deklarimin nė mėnyrė autoritare se “Rūhu’ll-Llah”-u, Shpirti i Perėndisė, nuk u vra e nuk u kryqėzua dhe se ai ishte njė qenie njerėzore, por edhe njė lajmėtar i dashur e i shenjtė i Perėndisė. Kjo ishte ajo qė Jezusi donte tė thoshte me “drejtėsi” nė lidhje me personin, misionin e vet si dhe me ngritjen e tij nė qiell. Pikėrisht kjo u pėrmbush nga Apostulli i Allahut.
(d) Shenja mė e rėndėsishme e Periklit-it ėshtė se ai do tė bindė botėn nė lidhje me gjykimin, “sepse princi i kėsaj bote ėshtė gjykuar” (Gjoni XVI. 11). Mbreti apo princi i kėsaj bote ėshtė Satani (Gjoni XII. 31, XIV. 30), sepse bota i ėshtė nėnshtruar atij. Mė duhet tė tėrheq vėmendjen e lexuesve tė mi tek kapitulli i shtatė i Librit tė Danielit, shkruar nė aramaisht apo nė dialektin babilonas. Aty tregohet se si “Fronet” (“Kursavan”) e “Gjykimi” (“Dīna”) janė vendosur dhe “Librat” (“Sifrin”) janė hapur. Edhe nė arabisht, fjala “dīnu”, sikurse fjala nė aramaisht “dīna”, ka kuptimin e gjykimit, por, nė pėrgjithėsi, pėrdoret nė kuptimin “fe”. Fakti se Kurani pėrdor “Dīna”-n e Danielit si njė shprehje gjykimi dhe feje, ėshtė tejet domethėnės. Sipas mendimit tim modest, kjo ėshtė njė shenjė dhe provė e drejtpėrdrejtė e sė vėrtetės sė zbuluar nga i njėjti Shpirt i Shenjtė apo Gabrieli pėr Danielin, Jezusin dhe Muhamedin. Muhamedi nuk mund ta falsifikonte apo stiste kėtė edhe sikur tė ishte njė filozof i mėsuar si Aristoteli. Gjykimi i pėrshkruar me gjithė kėtė madhėshti e lavdi u vendos qė Gjykatėsi mė i Lartė, Perėndia i Pėrjetshėm, tė gjykojė Djallin, nė formėn e tė tmerrshmes Bishė tė Katėrt. Pikėrisht atėherė u shfaq dikush “si njė bir njeriu” (“kbar inish”) apo “bar nasha”, qė iu paraqit tė Gjithėfuqishmit , u ngarkua me fuqi, nder e mbretėri tė pėrhershme dhe u caktua qė tė vrasė Bishėn e tė vendosė Mbretėrinė e Popullit tė Shenjtorėve tė Shumė tė Lartit.
Jezu Krishti nuk ishte ngarkuar me detyrėn e vrasjes sė Bishės. Ai u qėndroi larg ēėshtjeve politike, pagoi taksa pėr Ēezarin dhe u largua kur deshėn ta kurorėzojnė si mbret. Ai u shpreh qartė se Kreu i kėsaj bote po vjen, pasi Periklit-i do tė ērrėnjoste kultin e fėlliqur tė idhujtarisė. E gjithė kjo u krye nga Muhamedi nė pak vite. Islami ėshtė Mbretėria dhe Gjykimi, apo feja. Ai pėrmban Librin e Ligjit, tė Shenjtin El-Kur’įn, njeh Perėndinė si Gjykatėsin dhe Mbretin mė tė Lartė dhe Muhamedin si heroin fitimtar tė bekimit e lavdisė sė pafund.
(e) Shenja e fundit, por jo mė e parėndėsishme e Periklit-it ėshtė se “ai nuk do tė flasė nga vetja, por do tė thotė tė gjitha ato gjėra qė ka dėgjuar dhe do t’ju kumtojė gjėrat qė do tė vijnė” (Gjoni XVI. 13). Nuk ka as edhe njė “jotė”, as edhe njė fjalė a koment tė vetėm tė Muhamedit apo tė ndjekėsve tė tij tė pėrkushtuar nė tekstin e Kuranit tė lavdishėm. E gjithė pėrmbajtja e tij ėshtė Fjala e shpallur e Allahut. Muhamedi e tha Fjalėn e Perėndisė siē e dėgjoi t’i lexohet nga Engjėlli Gabriel. Mė pas, ajo u hodh nė shkrim nga shkruesit e tij besnikė. Fjalėt, thėniet dhe mėsimet e Profetit, megjithėse njihen si tė shenjta e udhėzuese, nuk janė Fjala e Perėndisė dhe quhen Ahādith aop Tradita. A nuk ėshtė ai, pra, Periklit-i i vėrtetė edhe nė kėtė pėrshkrim? A mund tė na tregoni njė tjetėr njeri, pėrveē Ahmedit, qė tė zotėrojė nė vetvete tė gjitha kėto cilėsi materiale, morale e praktike, si dhe ēdo shenjė dalluese tė Periklit-it? Jo, Nuk mundeni.
Mendoj se mbi Paraklit-in fola mjaft dhe do tė pėrfundoj me njė varg tė shenjtė nga Kurani: “Unė nuk ndjek asgjė, veē asaj qė mė ėshtė shpallur; dhe as nuk jam tjetėr, veēse njė paralajmėrues i hapur.” (XLVI)
__________________
Thotė All-llahu: "A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
musl|m Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-06, 23:26   #5
musl|m
Rob i All-llahut
 
Avatari i musl|m
 
Anėtarėsuar: 25-09-04
Vendndodhja: ILIRIDA
Postime: 1,153
musl|m e ka pezulluar reputacionin
Gabim E selamu alejkum

Fragment nga libri: Muhamedi a.s Profeti Islam nga Vehbi Ismaili

Kur Muhamedi a.s mbushi 12 vjetet, xhaxhai i tij Ebu Talibi u be gati te vente ne Damask, Siri, per te bere tregti.
Nuk e kishte ne mend te merrte me vete nipin. Kishte frike se do te lodhej nga udhetimi i gjate. Por kur degjoi lutjet e shumta te Muhamedit a.s nuk duroi dot, dhe e mori me vete.
Kur arriten ne vendin e quajtur Basra, u`ndal karvani te ēlodhej. Prane tyre ishte nje manastir krishtere nen kujdesjen e priftit Behira. Prifti pa nje re qe i bente hije karvanit para se te ndalohej. Ai kishte kenduar librat e shenjta te tija se reja nuk i bente hije veēse profeteve. Prandaj urdheroi te pergaditet nje dreke dhe dergoi e ftoi tregtaret e Mekkes per kete qellim, duke i lutur te merrnin tegjith njerezit me vete.
Kur erdhen tregtaret, prifti pyeti nese ishin te gjithe. Ata iu pergjegjen se kishin lene prapa nje djale dymbedhjet vjeēare. Dergoi e mori Muhamedin te cilin e verejti me kujdes, dhe i beri shume pyetje. Pastaj mori Ebu Talibin bashke me te nipin menjane dhe u tha: "Ky eshte Profeti i Fundit".
Kur Ebu Talibi e pyeti si e dinte ai u pergjegje:"Shenjat e Profetit ne i kemi ne librat tona. Vetem profeteve i ben reja hije. Kur ju po afroheshit une pash nje re qe po i bente hije karvanit tuaj. Nuk dyshova qe Profeti i paralajmeruar ne Librat e Shenjta tona eshte me ju. Prandaj dergova dhe ju ftova qe ta njihja.
Pastaj e pyeti Prifti Ebu Talibin se ē`e kishte Muhamedin. Kur ai iu pergjegj se ishte djali i tij, Behira i tha:"Jo i ati i tij nuk duhet te rroje". Ebu talibi u ēudit, dhe i tregoi priftit se i ati i djalit, Abdullahu, kishte vdekur me pare se te lindte djali, e se e ema kishte nderruar jete kur Muhamedi ishte gjashte vjeēare.
Behira tundi koken ne shenje vertetimi dhe pastaj uli kemishen e Muhamedit nga qafa dhe kur pa shenjen e profetesise ne mes dy shpatullave, nje vule sa nje veze pellumbi, tha: "Tashi jam i sigurt se ky eshte Profeti qe presin judejt dhe krishteret e qe e paralajmerojne ardhjen e tij librat e shenjta te tyre". E porositi qe te mos ta shihnin njerezit tjere dhe ti kuptonin shenjat e Profetesise e ti benin ndonje te lige djalit.
__________________
Thotė All-llahu: "A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
musl|m Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-08-06, 18:15   #6
Hakikat
,,Nuk ka asnjė nga fshatr
 
Avatari i Hakikat
 
Anėtarėsuar: 21-08-06
Postime: 104
Hakikat
Thumbs up Muhammedi a.s. ne Bibel

Ardhja e Profetit tė Fundit-Muhammedi Alej-his-selam Nė Ungjill ėshtė e Paralajmėruar!
Ungjilli origjinali i cili iu kishte shpallur prej Al-lahut te i Dėrguari i tij Isaut (Jezusit) a.s., i cili pas njė kohe iu nėnshtrua ndryshimeve dhe kėshtu filloj devijimi i Ungjillit dhe kohė pas kohe vazhdoi ndryshimi i tij gjgjėri sa erdhi n’kėt gjendje n’tė cilėn ėshtė sotė, por pėrkundė shumė ndryshimeve tė mėdha qė psoi Ungjilli, pėrkundėr kėsaj fatėkeqėsie, nė disa kopje dhe tirazhe tė Ungjillėve, a koma ekzistojnė disa citate nga Ungjilli, tė cilat dėshmojnė qartė pėr ardhjen e Profetit tė fundit-Muhammedit a.s.!
,,Por, unė po ju themė tė vėrtetėn: Ėshtė me mirė pėr ju tė shkoj, sepse po s’shkova, mbėrojtėsi nuk do tė vijė tek ju, kurėse po shkova, do ta dėrgoi tek ju. E kur tė vijė ai, do ta vėrtetoj se bota ėshtė gabim nė lidhje me mėkat, me drejtėsi dhe me dėnim.‘‘ (Gjoni: 16/7-8)
,,Kam edhe shumė tjera pėr t’ju thanė por tani s’mund t’i kuptoni. E kur tė vijė ai-Shpirti i sė Vertetės- ai do t’ju udhėzojė ta njihni pėr tė vėrtetėn. Ai s’do tė flasė prej vetėvehtes, por do tė flasė cka tė dėgjoj dhe do t’ju zbuloj tė ardhmen.‘‘ (Gjoni: 12-13) ,,Nėse me doni, do t’i mbani urdhėrimet e mia. Se dhe unė do t’i lutem atit dhe ai do t’ju japė njė mbrojtės tjetėr, qė tė jetė me ju pėrgjithmonė.‘‘ (Gjoni: 14/15-16)
,,Ama nėgushėllimi, ai shpirti i shenjėt, qė baba do ta dėrgjojė nė emrin tim, ai do t’ju mėsoj the do tė pėrkujtoj qė u kam thėnė juve.‘‘ (Gjoni: 14/26) ,,Andaj kur tė vinė nėgushėllimi, qė do tu dėrgoj prej babės, shpirtit sė shenjtė, qė del prej babas, prej meje do tė apė certifikatė.‘‘ (Gjoni: 15/26)
Qėta janė fakte dhe argumente tė sipėrmenduara tjera qė do t’i sjellim para ēdo lexuesi, vet Isau a.s. n’parim publikat ka dėshmuar se Profeti i cili do tė vij pas tij, ėshtė Profet i cili qėzon rrespekt dhe se ka kompetenca mė tė larta sesa vet ai dhe apelonė qė atij Profeti ėshtė njė obligim i domosdoshėm qė t’i besohet.
Kur derisa Isau a.s.(Jezusi) kaqė bukur ka shprehur dhe deklaruar pėr pasardhesin e tij-Profetin e fundit Muhammedin a.s., ponjashtu edhe vet Muhammedi a.s. shpreh pėr rrespektin dhe dashurinė e tij qė ka ndaj vet Isaut a.s. kur para Sehabeve-Shokve tė tij deklaronė dhe thotė:
,,Prej njerzve mė tė afėrm n’pranin t’ime sa n’kėt jetė ponjashtu edhe n’ahiret ėshtė Isau i biri i Merjemesė. Tė gjithė tė Dėrguarit e Al-lahut janė vllezėr, janė sikur fėmijt e njė ati babai-prej grave tė ndryshme kanė lindur. Njė fe kanė paturė.‘‘ (Imam Buhari-ju, Texh-riedus-sarih: 1403)
Pra shifet qartė se tė gjithė Profetėt e Al-lahut, qe tė gjith i besojnė njėri tjetrin, dėshmojnė vėrtetsin e drejtė e t’vėrtetė kanė ftuarė. Qė tė gjith lavdėrojnė dhe tregojnė nder dhe rrespekt ndaj njėri tjetrin duke dėshmua secili pėr tjetrin se gėzon njė nder, afėrsi dhe njė shkall mė tė lartė te Lartėmadhėria e Al-lahut. Isau a.s. pėr ardhjen e Profetit tė fundit, ja vetėm qė ka dėshmuar pėr ka paralajmėruar edhe pėr emrin e tij-se si do tė quhet! Kėshtu qė pėrkthimi nė gjuhėn Greke me PARAKLIT kurėse nė gjuhėn Lateine PRAKLITOS kurėse domethėnja e kėtij emri nė gjuhėn Arabe pėrkėthehetė me kuptim AHMED, ku ėshtė pėr qėllim se Profeti i Muslimanve Muhammedi alej-his-selam ėshtė ai Profetė.
Kuptimi i fjalės PRAKLIT sipas kuptimit tė krishterizmit d.t.th. ,,FALENDERUES‘‘ apo edhe ,,MBROJTĖS‘‘ dhe se me kėt kuptim pėrdoretė, kėshtu qė ,,Njerzin nga mosbesimi dhe Devijimin nga vėrteta mė e ruajtur.‘‘ Andaj rroli dhe rėndėsia e misionit tė Profetit tė fundit Muhammedi a.s. ka qėnė dhe mbetet i pėrshtatshėm dhe i pėrputshėm me kuptimin e kėtij emėri. Nė Ungjillin e Mateu-t dhe tė Luka-ut nė kapitullin e 13 nė vėrsetin 31 dhe 32 flet kryekėput pėr zotriun e mbar njerzimit-pėr Profetin e fundit Muhammedin a.s. kur thotė:
,,Mretėria e qiellit ėshtė e ngjashme me kokrrėn e sinapit, tė cilėn njeriu e mori dhe mbuloi nė arėn e vet. Ajo ėshtė, pa dyshim mė e vogėl ndėr tė gjitha farėrat, por kur rritet bėhet e madha se tė gjitha barishtat, zvillohet nė lėndė, sa qė shpendėt e qiellit vijnė e bėjnė ēerdhe nė degė tė tij.‘‘ (Mateu: 13/31-31). Dihet mirė se, nė fillim tė ardhjes sė Muhammedit a.s. tė shpalljes sė Kur-anit ishin nė gjendje shumė tė dobėt, mirpo pasė njė kohe forca e fesė, e shoqėrisė dhe shtetit Islamė arrinė kulminacioninė mė tė lartė-forcė dhe fuqi e papėrshkruar dhe e pa shembullt.
Isau a.s. i cili ishte njė i Dėrguari i Al-lahut, ishte Profet i cili qėzonte rrespekt shumė tė madhe e tė veēant te Al-lahu. Al-lahu i Lartėmadhėruar pėr arsy tė nderit, rrespektin dhe dashurisė sė tij qė kishte ndaj tyre, andaj edhe atė kanė nder, rrespekt, dhe dashuri edhe mė tė madhe andaj adhurimit tė Lartėmadhėrisė sė tij. E kjo d.t.th. qė edhe ne duhet qė t’kemi ndaj mbar tė Dėrguarve tė Al-lahut xh.sh. njė nderim, rrespekt dhe njė dashuri tejet tė madhe ndaj tyre, gjė e cila na lidhė Zemrat ndjenjat dhe emocionet e dashurisė sonė me ta. Ejani qė bashkur ju me ne-tė lexojmė dhe tė analizoj mė dėshmin e vet Al-lahut xh.sh. nga gjuha e Mesihut a.s. se ēka dėshmon dhe paralajmėron.
,,O beni israilė, unė jam i dėrguari i Al-lahut te ju, jam vėrtetues i Tevratit qė ishte para meje dhe jamė pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed.‘‘ (Es-Saff: 6)
Ky versė kur-anor na jep qė t‘kuptojmė shumė gjėra, tė Dėrguartė e Al-lahut me dashuri, rrespekt dhe lidhshmėri ndaj njėri tjetrit ėshtė lidhėshmėria vllezėrore. N’po tė njejtėn kohė Al-lahu i Lartėmadhėruar i tregon dhe i sqaronė Muhammedit a.s. qė tė gjitha msheftėsitė e Mrrekullirave tė Isaut a.s., por kėtė gjė e dėshmon edhe Ungjilli i juaj! Ja se qė thotė: ,,Ai do tė mė lavdoj, sepse do tė marrė prej simės e do t’ju zbulojė juve.‘‘ (Gjoni: 16/14) Nė realitet kjo nėnkupton fare qartė se:
,,Al-lahu i Lartėmadhėruar ėshtė Ai cili edhe e shumė e shumė Mrrekullira nuk do t’ua zbuloj juve, por juve realitetin e Mrrekullive t’mia do t’ua zbuloj Profeti i fundit i cili do tė vijė pas meje.‘‘
Nuk po e patėn shoktė e Isaut (Jezusit) a.s. atė pjekuri, qė Isaun a.s. tė kuptojnė, fjalėt e tij tė degjojnė the domethėnin tė zbatojnė. Muhammedi, i Dėrguari i Al-lahut alej-his-selam ėshtė vetė Dritė Hyjnor (Al-Nur) i Al-lahut tė Madhėruar. Kjo Dritė, qė ua tha tjetrit shokė te Dėrguarit tė Al-lahut qė u shpall, the atė e bohnė Hyjnor Dritė. Nderė kėsaj Drite i jepetė njė zdryoje tė Manifestationi. Sepse Zemra ėshtė e zgjanuarė. Sepse quhet: ,,Shoqėritė e kėqijntė prish Zakonet.‘‘Ku e kėqyrė njė njeri, the ndriēon Zemra. Ama ku e kėqyrė njė njeri tė Keq, atėherė erretė syjni the Zemra jote. Ku ama aj ėshtė vet Dritė Hyjnorė tė Al-lahut tė Madhėruar, ėshtė edhe mbėrendė tė Zemrės sė tij Dritė Hyjnorė (Al-Nur). Sepse fjalėt e tij janė shumė tė pastra, the janė shumė lehtė nė kuptim, a ėshtė pėr Isaun (Jezusi) a.s. ose pėr tė krejtė Krijesatė. Kush donė , qė Kuptonė. Qė ka thanė Isau (Jezusi) a.s.. KU Thotė:
,,Ju nuk ini nė gjendje, mu tėmė kuptoni. Dhe aj do tė raportoj Komunitetit besė pėr mua: ‘‘
Prej kėsaj arsyje e pranuan disa dituror prej Ungjillit besimtar, sa u erdhi aj Profeti qė kanė pritė.
,,Aryre qė ne u kemi dhanė librin, e njohin atė sikurse i njohin bijtė e tyre. Janė ata qė asgjėsuan vetveten, andaj nuk besojnė.‘‘ (El-En’namė: 20)
,,Pasha atė i cili e mbanė shpirtin t’im ndėr-mjetė duarve tė tia se nuk do tė vonoi do tė vij mesihu i biri i Merjemes i cili do tė sundoi me njė sundim tė drejtė, kryqin do ta thej, derrin do ta mbysė, gjizjen-tatimin do ta hjek, pasuria aq shumė do tė shtohet sa qė do tė gjinden se kush ta merrė.‘‘ (Buhari, Tegjridus-sariih: 1018)
,,Pasha Al-lahun! Eshtė mė se e pa dyshimt, se Isau a.s. i biri i Merjemes do tė zbret i cili me njė ligjė tė drejtė do tė sundoi, kryqin do ta thej, derrin do ta mbysė tatimin e gjizjesė do ta ngren, devetė qumshtėdhėnse vetėm-pa bari-do tė lėshohen nė kullotje, askush nuk do tė vė dor mbi ta, qė tė gjitha urrejtjen, armiqėsitė, dhe hakėmerrjetė e njerzve n’mes veti do ta treten zhduken. Aj (Jezusi a.s.) do t’i ftoi njerzt qė t’marrin mallė-pasuri, mirpo askush nuk do tė pranoi atė.‘‘ (Muslim: 155)

•


Hakikat Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-08-06, 18:16   #7
Hakikat
,,Nuk ka asnjė nga fshatr
 
Avatari i Hakikat
 
Anėtarėsuar: 21-08-06
Postime: 104
Hakikat
Thumbs up Muhammedi a.s. ne Bibel

Isau a.s. (Jezusi)ėshtė Profeti i fundit prej mesit t’popullit beni israil. Gjėr nė periudhėn e tij kur ka jetuar rregullatė e jetės fetare, vazhdimishtė i ka pėr trirė dhe pėrmėsuar dhe Profeti i cili do tė vij pas tij i cili do tė jetė Profet dhe i Dėrguar i fundit-emri i tė cilit do tė jetė Ahmed i zgjedhuar nė mėnyrė tė hapt e ka shpallur dhe publikuar. Isau a.s. dėshmoi dhe vėrtetoi Tevratin. Pa dyshim se nė Tevrat ekzistonin dėshmit dhe paralajmėrimet e Al-lahut edhe dėshmit e Musaut (Mojsiut) a.s. pėr ardhjen e Isaut dhe por ardhjen e Muhammedit a.s, andaj pėrkėt arsye Isau a.s. tregoi dhe mushtėlloi se ardhja e Ahmedit pas tij ėshtė e afėrt.
Domethėnja dhe kuptimi Ahmed pėrfshinė njė kuptim mė tė gjėrė nė shprehjen tė lavdrimit qė shprehet prej Al-lahut psevjen edhe me kuptimin tjetėr njeriu mė i lavdėruar n’mesin e njerzve.
Ponjashtu edhe nė Tevrat ardhja e Isaut veē ishte i paralajmėruar, andaj ardhja e Isaut a.s. sipas paralajmėrimit tė Torės e vėrtetoi dhe pėrforcoi edhe mė tepėr, dėshmia dhe paralajmėrimi edhe i Ungjillit pėr ardhjen e Muhammedit a.s.. Vet Jahudit besonin bindshėm se do tė vij edhe i Dėrguari i fundit nga Al-lahu xh.sh., por prap me kokėfortėsi si e mendjemadhėsi kėrkonin qė edhe ky Profetė tė jetė prej popullit Beni Israil-prej popullit tė tyre. Nga shenjat dhe ndryshimet qė vreheshin, ponjashtu edhe njė numėr i madh i dijetarve Priftėrve Krishter pritnin ardhjen e Profetit tė fundit. Nė librat e shenjeta qė kishin se Profeti i fundit do tė jet nga prejardhja e Ismailit a.s.andaj edhe llojė llojė manipullime dhe manervezime bėrėn e vetėm qė ta mohojnė edhe Rrjedhė e prejardhjes.
Andaj ja se si dhe ēka dėshmon vėrseti Kur-anor:
,,E ku ai u erdhi aryre me argumente tė qarta, ata thanė: ‘‘Kjo ėshtė magji e hapėt.‘‘ (Es-Saff: 6)
Pėrkundė besimit dhe bindjes ndaj Al-lahut xh.sh. qė kishin Jahuditė dhe Krishterėt, prapėse prap duke i ndjekur ndjenjat dhe emocionet e dėshirave tė tyra pritnin qė Profeti i pritur i funditė tė jetė prej popullit tė tyre- Beni Israilė. Mirpo, kur erdhė koha dhe ēasti qė tė vij Profeti i funditė, mirpo erdhi nga prejardhja e ISAMILIT a.s. e jo prejardhja nga Beni Israil, edhe se e dinin bindshėm dhe nė mėnyrė tė prerė qė do tė vijė= kur erdhi atėherė pėrnjeherė ia kėthyen kokėn vetė personalitetit dhe misionit tė tij-duke mohuar vėrtetėn e tij. Po e tėr kjo, rrjedhi dhe buron nga ndikimi dhe pasojat e Nacionalizmit. Ja pra, siē vėrejtėm se Nacionalizmi ėshtė ajo qė njerzve u sjejjė njė dėmė katastrofal-qė i shpi njė humnerė- gjė i cili i kanė besuar Ungjillit origjinal-para se t’filloi qė tė devijohet-kėta njerzė me kėt besim janė tė shpėtuarė.
O ju Jahudi the Krishter!
Ju edhe sotė logjikoni dhe paramendoni veten t‘uaj se jemi duke qėndruar para Al-lahut tė Lartėmadhėrisė sė Al-lahut. Pose ju njėher vet me drejtėsi mendoni, edhe qė nuk mundeni tė thoni ,, aj i prituri Profet nuk ka ardhurė ke ne.‘‘ Nė mes kėtij thėnje nuk mund tė kėrkoni falje ndaj Al-lahu xh.sh.. Po as qė mundė tė thoni se gjindemi nė periudhėn ndėrmjet dy Profetėve.
Al-lahu i Lartėmadhėruar ka dėrgu njė Profet, qė juve tė krejtėve tu udhėzojnė nė vėrtetėsi. Ju i keni dėgjua the e dini. Me ēfarė arsye qė tė gjitha kėto fakte dhe dėshmi po i rrefuzoni? Ju urdhėrin e vendimin e Al-lahu xh.sh. (Zotit) tė tuaj e shkelėt dhe prapa shpinės s’uaj e hudhėt. Ju vet dėnimin dhe ndėshkimin e Al-lahut me duartė t’uaja dhe me dėshirėn t’uaj ia keni mbjellur dhe pregaditur.
Hakikat Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-09-06, 11:33   #8
Savior
 
Anėtarėsuar: 08-02-06
Vendndodhja: Dardani
Postime: 582
Savior e ka pezulluar reputacionin
Gabim

hahaha, sa qesharake

Po keshtu edhe tek Isaia 21 :7 « dhe ai pa dy kalores, pa nje drejtues mbi gomar dhe nje drejtues mbi deve”.

Jo i nderuar, shiko se cka thote ky varg.

21:7 Ajo pa qerre dhe ēifte kalorėsish, disa prej tė cilėve kishin hipur mbi gomarė dhe tė tjerė mbi deve, dhe i vėzhgoi me kujdes, me shumė kujdes.

(Deve nuk ka vetem ne Arabi, por gjithashtu ne Izrael, Egjipt, Siri etj.)

Ketu flitet krejt per diqka tjeter i nderuari Muslim, mos u sherbe me propagande por me fakte. A tha Muhamedi 'se e kane fshire' nga Bibla, si mund te propagandoni se Muhamedi qenka parashikuar ne Bibel.




Isaian 21 :13 i cili thote qartasi « Nje profet mbi Arabi…..

Cfare propaganda shpifese.
21:13 Profecia kundėr Arabisė. Do ta kaloni natėn nė pyjet e Arabisė, o karvanė tė Dedamitėve.

E kam lexuar me kujdes krejt kete pjese dhe ketu askund nuk permedet 'nje profet ne Arabi'.

Do te vazhdoj herave tjera...
__________________
4:171. O ithtarė tė Kuranit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr Zotin dhe Muhamedin, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Muhamedi ishte ... (po e ndrrojme masi tha edhe u fye Preshevari nga e vėrteta) Ska dyshim se shumica prej jush janė kriminelė tė shfrenuar.
Savior Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-09-06, 20:47   #9
musl|m
Rob i All-llahut
 
Avatari i musl|m
 
Anėtarėsuar: 25-09-04
Vendndodhja: ILIRIDA
Postime: 1,153
musl|m e ka pezulluar reputacionin
Gabim Paqja dhe meshira e All-llahut qofte mbi Muhammedin a.s dhe Pasuesit e Tij!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Savior
hahaha, sa qesharake

E kam lexuar me kujdes krejt kete pjese dhe ketu askund nuk permedet 'nje profet ne Arabi'.

Do te vazhdoj herave tjera...
Qesh prej zori qesh,

Ka mundesi ta kishe lexu po edhe ta kishe kuptu por ama ajo zemra jote e eger veshtir e ka te akcepton diqka edhe pse esht realitet i gjall.

Ti do te vazhdosh me postimet e tua te stermbushura me ofendime qe burojne nga zemra perplot me mllef dhe urrejtje, po nejse prej nje jo besimtari qka pritet te till jeni ju, jeni e kunderta e nje njeriu i cili e don Zotin e ate Zoti e pastron pa dyshim 5 her ne dit.

Mos manipulo me lexuesit e mos i mashtro ato me dy tekste te cilat i sjell si citate ndersa ne fakt i shpif vet, jemi mesuar dhe shum her te kemi zen ne MAT e tash si duket po mundohesh me strategjin ton me na kunderpergjigj.
__________________
Thotė All-llahu: "A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
musl|m Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-09-06, 21:45   #10
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Uuuuuuuuuuuuu na lodhet me kta harap

Po bre ne bibel eshte lajmeru edhe ardhja e kuranit me 666 faqe
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-09-06, 19:06   #11
Savior
 
Anėtarėsuar: 08-02-06
Vendndodhja: Dardani
Postime: 582
Savior e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga musl|m
Qesh prej zori qesh,

Ka mundesi ta kishe lexu po edhe ta kishe kuptu por ama ajo zemra jote e eger veshtir e ka te akcepton diqka edhe pse esht realitet i gjall.

Ti do te vazhdosh me postimet e tua te stermbushura me ofendime qe burojne nga zemra perplot me mllef dhe urrejtje, po nejse prej nje jo besimtari qka pritet te till jeni ju, jeni e kunderta e nje njeriu i cili e don Zotin e ate Zoti e pastron pa dyshim 5 her ne dit.

Mos manipulo me lexuesit e mos i mashtro ato me dy tekste te cilat i sjell si citate ndersa ne fakt i shpif vet, jemi mesuar dhe shum her te kemi zen ne MAT e tash si duket po mundohesh me strategjin ton me na kunderpergjigj.

Jo bre o i nderuari Muslim, po lexo vet Biblen keto pjese, ato vargje ndryshojne prej atyre qe i ke shkruar ti. Aty krejt diqka tjeter flitet as qe permendet proget ne Arabi e sicili (qikjo e fundit palidhje e shkrujta).

Une i kam 4 Bibla ne shtepi, ne asnjeren o i nderuar nuk i gjeta keto vargje te shkruara siq i ke shkruar ti, ketu nuk jemi ka folim as per urrejtje e as per dhune etj. OK qe une i paskam genjyer, po le t'i lexojne vete keto vargje nga Bibla e ti mos i merr keto nga veb-faqet islame, se ato bojne propagande te kote.

Ani more mos t'besojne a me zor une po i shti me besu a, nese nuk besojne edhe niher thashe le t'i lexojne vet. Po cfare profeti e cfar bakraqi aty s'permendet kun profet.

Pershendetje.
__________________
4:171. O ithtarė tė Kuranit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr Zotin dhe Muhamedin, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Muhamedi ishte ... (po e ndrrojme masi tha edhe u fye Preshevari nga e vėrteta) Ska dyshim se shumica prej jush janė kriminelė tė shfrenuar.
Savior Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-09-06, 02:48   #12
Nocturne
NOCTURNE
 
Avatari i Nocturne
 
Anėtarėsuar: 19-09-06
Vendndodhja: :::... ORLANDO, USA ...:::
Postime: 66
Nocturne i vlerėsuar jo keq
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Savior
Jo bre o i nderuari Muslim, po lexo vet Biblen keto pjese, ato vargje ndryshojne prej atyre qe i ke shkruar ti. Aty krejt diqka tjeter flitet as qe permendet proget ne Arabi e sicili (qikjo e fundit palidhje e shkrujta).

Une i kam 4 Bibla ne shtepi, ne asnjeren o i nderuar nuk i gjeta keto vargje te shkruara siq i ke shkruar ti, ketu nuk jemi ka folim as per urrejtje e as per dhune etj. OK qe une i paskam genjyer, po le t'i lexojne vete keto vargje nga Bibla e ti mos i merr keto nga veb-faqet islame, se ato bojne propagande te kote.

Ani more mos t'besojne a me zor une po i shti me besu a, nese nuk besojne edhe niher thashe le t'i lexojne vet. Po cfare profeti e cfar bakraqi aty s'permendet kun profet.

Pershendetje.
Uhauhahh hajde mashallah. ku riqke tripin more djal "UNE I KOM 4 BIBLA" kaka. o daj a nime sje ka e kupton qe vet je ka shkrun e vet je ka ngulesh a uhuah po qka te nevoiten 4 bibla more i nderum. kur ni zot ni liber ni mendim ni urdherim osht. haj medet ju edhe vet e keni shtir qysh ciles me i besu. qka o nime ky trip edhe mos em thuj se 4 biblat jon 4 verzionet e ne brendsi nuk ndryshojn. se nuk osht qashtu se une vet i kom jo 4 po 6 2 prej tyne anglisht e secila prej tyne ka ndryshime... ne veten e saj e le mo njona prej tjetres.
e sa per bibla nuk e permen Muhammedin qe ta jap une ni varg po ku e permenin Muhammedin po ne kete varg nuk permenet emri. ne dhjaten e vjeter ne njeren prej librave te Moesiut thuet se : ne do te dergojm nje nga rangu i juaj nga vellezerit e tyre te cilit do ti veme fjalet ne gjuhe dhe do te flas te verteten. nejse nuk po me kujothet bash tekstualisht por kete varg zoti drejtoj tek pasardhesit e Isakut. dhe me fjalen Vllezerit e tyre sa isha ne studimet biblike ne Austiri profesori i teologjis me tha se nenkuptohet Ismaili dhe pasardhesit e tij. e Profeti Muhammed a.s. ishte pasardhes i drejt per drjet i ismailit ... me vjen keq po sipas se gjithash nuk e paske kuptuar biblen. UPS me fal nuk i paske kuptuar BIBLAT...
__________________
Hate To love
Love to Hate

Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. (Maide:3)
E kush mohon (tradhton) besimin, ai ka asgjėsuar veprėn e vet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė prej tė shkatėrruarve. (Maide:5)
Nocturne Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-09-06, 02:59   #13
Nocturne
NOCTURNE
 
Avatari i Nocturne
 
Anėtarėsuar: 19-09-06
Vendndodhja: :::... ORLANDO, USA ...:::
Postime: 66
Nocturne i vlerėsuar jo keq
Gabim


sa per info spjegimi ma adekuat i familjes se profeteve sipas transmetimeve dy ansore si nga krishteret ashtu edhe nga muslimanet e pranuar ne te gjithe boten....
__________________
Hate To love
Love to Hate

Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. (Maide:3)
E kush mohon (tradhton) besimin, ai ka asgjėsuar veprėn e vet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė prej tė shkatėrruarve. (Maide:5)
Nocturne Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-09-06, 03:04   #14
Nocturne
NOCTURNE
 
Avatari i Nocturne
 
Anėtarėsuar: 19-09-06
Vendndodhja: :::... ORLANDO, USA ...:::
Postime: 66
Nocturne i vlerėsuar jo keq
Gabim


ja pra spjegimi me adekuat i pranuar dhe i realizuar nga dy palet e fetareve si ata krishter ashtu edhe keta musliman per prejardhjen e Preofeteve... poashtu eshte pranuar edhe ne te gjith boten fetare...
kerkoj falje se masi jom regjistru keto dit ende nuk i kam ra ne fije se si punohet ne kete forum po ndoshta me falni dhe luten moderatoret qe postimin e parafundit ku nuk me eshte shfaqur fotoja ta fshijne mundesisht...
__________________
Hate To love
Love to Hate

Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. (Maide:3)
E kush mohon (tradhton) besimin, ai ka asgjėsuar veprėn e vet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė prej tė shkatėrruarve. (Maide:5)
Nocturne Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-09-06, 10:51   #15
Panxharsheqeri
 
Anėtarėsuar: 05-02-06
Postime: 11
Panxharsheqeri e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Isa para se te ngritej ne qiell tha: "Pas meje do te vin rrancana e do te thon: " une jame i dergumi i hyut"e ju mos i besoni ata.
Nbibel nuk shkrun se kan me ardh profeta t'zotit po profeta t'rrejshem qe kan mi rrejt popllin.


Panxharsheqeri Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 07:31.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.