Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 01-08-06, 22:30   #1
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim 40 HADITHE MBI MORALIN (Komentim i shkurtėr)

40 HADITHE MBI MORALIN (Komentim i shkurtėr)
Dr. Ahmed Muadh Hakkij
Shqipėroi: Agim Bekiri
Morali i lartė

1. Transmeton Abdullah ibėn Amėr ibėn Asi [radiall-llahu anhu] i cili thotė: “Nuk ka qenė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i pamoralshėm e as i degjeneruar. Ai ēdo herė thoshte: “ Mė tė mirėt prej jush janė ata qė kanė moral mė tė lartė” (Muttefekun alejhi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “ata tė cilėt e pėrmbjanė zemėrimin dhe ata tė cilėt e falin njėri tjetrin, vėrtet Allahu i do shumė mirėpunuesit” (Alu Imran – 134)
Kurtubiu thotė: Morali ėshtė tufė cilėsishė te njeriu qė pėrcaktojnė sjelljen dhe veprimtarinė e tij ndaj tė tjerėve. Ato mund tė jenė cilėsi tė mira apo tė kėqia. Cilėsi tė mira sipas kutpimit tė pėrgjithshėm janė: tė ndiesh obligim nė vete pėr tė tjerėt, kurse kuptimi i shtjelluar: falja e gabimit, butėsia, bujaria, durimi, mėshira, pėrdėllimi, ndihmesa, dashuria e ndėrsjlletė, zemėrbutėsia e tjerė. Cilėsi tė kėqia janė e kundėrta e asaj qė u pėrmend mė lartė. (Fethul Bari – 1/456)
Transmetohet nga Abdullah ibėn Mubareku [rahimehull-llah] i cili e ka pėrshkruar moralin e lartė me fjalėt: tė jesh fytyrėēelur, tė bėsh punė tė mira dhe tė pengosh tė keqen. (Transmeton Tirmidhiu nė Sunenin tij 4/363)
Morali i lartė zė vend tė rrėndėsishėm nė Islam. Njė prej synymeve kryesore te fesė islame ėshtė plotėsimi i vlerave morale “Jam dėrguar qė t’I pėrkryej vlerat morale” (Transmeton Ibėn Ebi Dunja dhe Hakimi i cili thotė se hadithi ėshtė sahih – i vėrtetė). Pėr kėtė shkak Allahu [subhanehu ve teala] e bėri moralin e lartė:
- masė pėr mirėsinė siē thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] “ Mė tė mirėt prej jush janė ata qė kanė moral mė tė lartė” (Muttefekun alejhi),
- plotėsim tė besimit : “Besim mė tė plotė kanė ata qė kanė moral mė tė lartė.” (Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen sahih)
- vepėr mė tė rrėndė nė peshore diten e Kijametit “Nuk ka diē mė tė rrėndė nė peshore Ditėn e Kijametit se morali i lartė” ((Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen sahih)
- “Pronari i moralit tė lartė arrinė gradėn e atij qė falet dhe agjėron” (Tirmidhiu – hadithi ėshtė garib me kėtė sened)
- morali i lartė ėshtė prej shkaqeve mė tė shumta pėr tė hyrė nė Xhennet. Ėshtė pyetur Muhamedi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr veprėn e cila mė sė tepėrmi e fut njeriun nė Xhennet, ka thėnė “devotshmėria dhe morali i lartė” ((Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen sahih)
mbi gjithė tėrė kėtė, me moral tė lartė arrihet dashuria ndaj Pejgamberit a.s., afrėrsia ndaj tij Ditėn e Kijametit – e ky ėshtė synim madhėshtor “Mė i dashuri tek une dhe mė afėr meje Ditėn e Kijametit ėshtė ai qė ka moral mė tė lartė, kurse mė i urrejtur tek unė dhe mė larg meje Ditėn e Kijametit janė llafazanėt, mburracakėt qė me gojėn plotė flasin fjalė qė nuk i kuptojne njerėzit dhe dashalavdėt kryelartė” ((Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen garib)
Dije se nuk ka vyrtyt e as vepėr tė mirė qė nuk ia ka pėrshkruar Allahu [subhanehu ve teala] fesė. (Mekarimul ahlak fq.9)
Transmeton Ibėn Ebi Dunja nga Humejd ibėn Hilali i cili thotė: “udhėtova pėr ne Kufe dhe atje vizitova Rebi’ ibėn Hajthemin i cili mė tha: o vėllai im! Tė porosis qė t’i pėrvetėsosh cilėsitė e larta morale. Vepro nė bazė tė tyre, bėhu shoqėrues i pandarė i tyre dhe dije se Ai qė i ka krijuar vlerat morale nuk ka urdhėruar nė to gjersa i ka dashur ato vlera dhe i ka bėrė tė dashura tek ata qė i posedojnė.” (Mekarimul ahlak 11-12)
Seid ibėn Asi thotė: o biri im, po tė kishin qenė vlerat morale tė lehta do t’ju kishin paraprij tė pamoralshmit, mirėpo ato janė tė vėshtira, nuk bėn durim nė to pėrpos atij qė e di vlerėn e tyre dhe shpreson shpėrblimin e tyre. (Mekarimul ahalk fq. 12)
Fudajl ibėn Ijadi thotė: nėse shoqėrohesh me ndokėnd atėherė zgjedhe atė qė ka moral tė lartė sepse ai nuk tė shpien pėrveē se ne mirėsi, ai jeton i lumtur. Tė mė shoqėrojė njė mėkatarė i moralshėm ėshtė mė e dashur pėr mua se sa tė mė shoqėroj njė i dhėnur pas adhurimit e qė ka moral tė ulėt sepse mėkatari nėse ka moral tė mirė jeton me logjikėn e tij, ėshtė i lehtė pėr njerėzit dhe i dashur pėr ta, kurse adhuruesi nėse ka moral tė ulėt ėshtė i vėshtirė pėr njerėzit dhe i urrejtur tek ata. (Reudatul ukala fq. 64)
Esmeiu njė rrast tha: gjyshi im Alij ibėn Esmeijj nė prag tė vdekjes i mblodhi bijtė e tij dhe u tha: o bijtė e mij, silluni me njerėzit ashtu qė nėse ndaheni prej tyre t’ju gjakojnė me gjithė zemėr e nėse vdisni tė qajnė pėr ju.” (Mekarimul ahalk fq. 1)
Ibėn Kirijju thotė: bėhuni tė edukuar se nėse jeni mbretėr fitoni lumturi, nėse jeni mesatarė bėheni tė famshėm e nėse jeni tė varfur pasuroheni. (Edebul mexhalise fq.105)
Gjėja mė e mirė qė ia lė prindi trashėgim fėmiut ėshtė sjellja e mirė. Rrėndėsinė e kėsaj e kuptojmė nė tregimin e Hidrit me Musain [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] Ata kur arritėn nė njė qytet, e kėrkuan prej baorėve tė tij pėr tė ngrėnė, por ata nuk pranuan qė t’i mirėpresin. Pastaj ata tė dy gjetėn aty njė murė qė ishte gati duke u rrėzuar, ndėrsa Hidri e rindėrtoi atė. Musai [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i thotė Hidirt: po tė kishe dashur do t’ju kishe marrė pagesė pėr tė! Hidri mė pas i sqaroi Musait [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] se muri ishte pronė e dy bonjakėve babai i tė cilėve kishtė qenė njeri i mirė dhe ai e ngriti murin pėr hirė tė babait tė tyre. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pėrsa i pėrket murit ai ishte i dy djelmoshave jetimė tė atij qyteti e nėn tė ata kishin njė thesar (ari) dhe babai i tyre ka qenė njeri i mirė, e Zoti yt dėshiroi qė ata dy (jetimė) tė arrijnė pjekurinė e vet dhe ta nxjerrin ata vet thesarin e tyre. Kjo ishte mėshirė e Zotit tėnd (ndaj tyre). (Kehf – 82)
Disa njerėz tė urtė kanė thėnė: trashėgimi mė i mirė qė ia lėnė baballarėt fėmijėve tė tyre ėshtė sjellja e mirė, edukata e dobishme dhe vėllezėrit e drejtė. (Edebul mexhalise fq.106)
Lus Allahun [subhanehu ve teala] qė tė na udhėzojė neve dhe juve drejt moralit tė lartė, nė fjalė dhe vepra, tė na mundėsojė pėrfundim tė mirė nė kėtė botė, vėrtet bujaria e Tij ėshtė e pakufishme. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij



Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 01-08-06, 22:31   #2
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Burimi i moralit te larte

2. Nevas ibėn Sem’an Elensarij [radiall-llahu anhu] thotė: e pyeta Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr mirėsinė dhe mėkatin dhe mė tha: “bamirėsi ėshtė morali i lartė kurse mėkat ėshtė ajo qė tė brenė nė zemėr dhe urren qė ta shohin njerėzit.” (Transmeton Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pasha njeriun dhe Atė qė e pėrsosi atė. Pastaj ia tregoi Atij ēfarė ėshtė e gabuar dhe ēfarė ėshtė e drejtė pėr tė.” (Shems – 7,8)
Poashtu thotė: “Anuk i bėmė Ne pėr tė dy sy? Dhe njė gjuhė dhe dy buzė? Dhe ia treguam atij dy rrugėt (tė drejtėn dhe tė gabuarėn)? (Beled – 8,9,10)

Dijetarėt thonė: “bamirėsia” ka kuptim tė gjėrė, ajo ka kuptimin e: lidhjes farefisnore, butėsisė, shoqėriaė tė sinqertė, sjelljes tė mire, rrespektit, tė gjitha kėto cilėsi janė pėrmbledhje e normave tė moralit tė lartė. (Elminhaxh sherh sahihil Muslim ibėn Haxhaxh – 4/1980)
Nga hadithi i lartėpėrmendur bėhet e qartė se burimi i moralit tė lartė ėshtė natyrshmėria e pastėr e njeriut. Kur’ani famėlartė sqaron faktin se shpirti i njeriut ėshtė depo e njė sistemi ligjor moral qė ėshtė rregulluar qė prej krijimit tė ndjenjės pėr tė mirėn dhe tė keqen, siē thotė Allahu s.v.:“Pasha njeriun dhe Atė qė e pėrsosi atė. Pastaj ia tregoi Atij ēfarė ėshtė e gabuar dhe ēfarė ėshtė e drejtė pėr tė.” (Shems – 7,8)
Njeriu ėshtė udhėzuar qė tė dallojė moralin (nderin) nga amorali (panderėsinė) nėpėrmjet shikimit (dijes) tė ēiltėr qė e posedon, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: ““Anuk i bėmė Ne pėr tė dy sy? Dhe njė gjuhė dhe dy buzė? Dhe ia treguam atij dy rrugėt (tė drejtėn dhe tė gabuarėn)? (Beled – 8,9,10), poashtu nė njė ajet tjetėr kur’anor thotė: “Ne e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė e ai do tė jetė mirėnjohės ose pėrbuzės.” (Insan – 3)
Pra njeriu posedon ndjenjė tė brendshme me tė cilėn dallon tė mirėn prej tė keqes. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Njeriu ėshtė dėshmitarė i vetvetes. Edhe pse ai i paraqet arsyetimet e veta.” (Kijame – 14,15)
Megjithėkėtė, shohim se kėtė dritė tė mbjellur nė shpirtin e njeriut e shuajnė zakonet shoqėrore tė trashėguara prej gjenerate nė gjeneratė ashtu siē e shuan rrethi shoqėror. Pejgmaberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke transmetuar nga Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Unė i krijova robėrit e mij tė gjtihė nė fe tė drejtė, mirėpo djajtė u erdhėn atyre dhe i larguan nga feja e tyre dhe ua ndaluan atyre atė qė Unė ua pata lejuar.” (Transmeton Muslimi). Njėashtu Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ēdo fėmijė lindet nė fenė e pastėr, pastaj prindėrit e tij e bėjnė hebrej, tė krishterė apo adhurues tė zjarrit, ashu sikur kafsha e cila lindė viēin pa tė meta, a mund tė shihni nė tė ndonjė mangėsi?” (Transmeton Buhariu)
Dritėn e paraqitur nė ndjenjė tė brendshme te njeriu, pėr tė dalluar tė mirėn prej tė keqes e shujanė edhe intereset personale dhe epshet. Mirėpo, edhe nėse nuk janė prezente tė gjitha kėto pengesa tė natyrshmėrisė sė pastėr pėrsėri ajo mbetet e mangėt nė aspektin moral nėse mbėshtetemi vetėm nė tė. Pėr kėtė shkak urtėsia e Allahut [subhanehu ve teala] ishte qė ta plotėsojė kėtė dritė me shpallje hyjnore: “Dritė pėrmbi dritė” (Nur – 35) </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij
Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:31   #3
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Pėrvetėsimi i moralit nga Kur'ani

3. Sa‘d ibėn Hisham ibėn Amiri i tha Aishes [radijall-llahu anha]: “Oj nėna e besimtarėve! Mė trego pėr moralin e Pejgamberit a.s.! Ajo tha: a nuk e lexon Kur‘anin?! Thash: si jo, e ajo shtoi: morali i tė Dėrguarit tė Allahut ishte Kur‘ani.„ (Transmeton Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė„ (Maide – 15)
Neveviu [rahimehull-llah] rreth kuptimit tė hadithit thotė: “veprimi sipas tij (Kur‘anit), tė ndalurit nė kufijtė e tij, pėrvetėsimi i vlerave eduktive tė tij, marrja mėsim nga rrastet dhe tregimet e tij, meditimi rreth thellėsisė sė kuptimeve tė tij dhe drejtleximi i tij.„ (Sherh Sahihul Muslim)
Pėrmendėm nė temėn paraprake “Burimi i moralit tė lartė„ se megjithėatė se njohja e tė mirės dhe tė keqes bėhet nėpėrmjet natyrės sė pastėr tė njeriut prapseprap kjo dritė ėshtė e mangėt dhe devijohet nga zakonet shoqėrore, pėr kėtė shkak Allahu me urtėsinė e Tij e plotėsoi kėtė dritė me dritė hyjnore “Dritė pėrmbi dritė” (Nur – 35), poashtu Allahu [subhanehu ve teala] tha: “Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė„ (Maide – 15)
Filozofėt tentuan qė ta plotėsojnė kėtė mangėsi tė (fitres) natyrės tė pastėr tė njeriut duke themeluar rregulla dhe parime mbi moralin, mirėpo doli nė shesh jokonsekuenca e tyre ngaqė ėshtė absurde pėrkufizimi i etikės sė njeriut nė bazė tė njė parimi apo rregulli, pėr kėtė shkak nė Islam gjejmė tė bukurėn nė urdhėrat e Kur’anit dhe udhėzimin e Pejgamberit a.s., Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė„ (Maide – 15)
Nė Islam ka rregulla tė veēanta qė kanė tė bėjnė drejtpėrdrejtė me disa zakone apo marrdhėnie tė ndryshme:
1- Maturia nė ushqim dhe nė shpenzim, larg tė qenurit shpėrdorues apo dorėshtrėnguar, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Edhe ata tė cilėt, kur shpenzojnė nuk janė as shpėrdorues, as dorėshtrėnguar, por mbajnė njė tė mesme tė drejtė mes dy anėve.” (Furkan – 67)
2- Garimi nė punė tė mira, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Secili (popull) ka njė anė, drejt tė cilit ai kthehet (nė falje). Kėsisoj vraponi pra, drejt gjithēkaje qė ėshtė mirėsi. Kudo qė tė jeni, Allahu do t’ju grumbullojė tė gjithėve.” (Bekare – 148)
3- Ndihma e ndėrsjelltė pėr mirėsi dhe pengimi nga e keqja, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ndihmoni njėri tjetrin nė mirėsi e devotshmėri dhe mos ndihmoni njėri tjetrin nė gjynah e armiqėsi. Dhe kini frikė Allahun se padyshim Allahu ėshtė i Ashpėr nė ndėshkim.” (Maide – 2)
4- Sjellja e butė me tjerėt. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i tha Aishes r.a.: “ēdo gjė qė bėhet me butėsi ėshtė e bukur, e nėse bėhet pa tė, ajo vepėr shėmtohet.” (Transmeton Muslimi)
5- Tė duash pėr vėllain tėnd atė qė e don pėr veten prej gjėrave tė mira: Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Asnjėri nuk e ka plotėsuar besimin (imanin) pėrderisa tė dėshiron pėr vėllain e tij atė qė e dėshiron pėr vete.” (Transmeton Buhariu)
6- Mosvėnia nishan ndonjė gjė tė gjallė, pėr ta qėlluar, sikur vihen sende tė ndryshme. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Mos vini nishan pėr ta qėlluar ndonjė gjė qė ka shpirt.” (Transmeton Muslimi) </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:32   #4
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Sinqeriteti dhe prania e nijetit gjatė kryerjes sė veprave

4. Transmetohet nga Omer ibėn Hattabi [radiall-llahu anhu] i cili thotė: kam dėgjuar Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: “Veprat vlerėsohen sipas nijetit dhe ēdonjėri shperblehet nė sajė tė nijetit tė tij. Ai qė ka bėrė hixhret (emigrim) pėr shkak kėsaj bote do tė fitojė atė qė ka patur pėr qėllim, ose pėr shkak tė ndonjė gruaje arrinė tė martohet me te, hixhreti i tij vlerėsohet sipas qėllimit qė ka patur.” (Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, tė japin zeqatin, se ajo ėshtė feja e drejtė.” (Bejjine – 5)
Poashtu thotė: “Tek All-llahu nuk arrin as mishi e as gjaku i tyre, por te Ai arrin bindja e juaj.” (Haxh – 37)
Imam Neveviu thotė: nijeti ėshtė qėllimi qė shpreh vendosshmėrinė e zemrės. (Fet-h elbari 1/13)
Hadithi i sipėrpėrmendur na bėnė tė ditur se nuk ka vepra tė sakta pa nijet. Nė Librin e Allahut ėshtė theksuar tėrthorrazi ky realitet. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Nuk ėshtė ndonjė mėkat juaji ajo pėr ēka keni gabuar, por (ėshtė mėkat) ajo qė zemrat tuaja e bėjnė qėllimisht.” (Ahzab – 5), dhe fjala e Allahut [subhanehu ve teala] “Tek All-llahu nuk arrin as mishi e as gjaku i tyre, por te Ai arrin bindja e juaj.” (Haxh – 37)
Ibėn Abbasi r.a pėr kutimin e kėtij ajeti thotė: “…mirėpo tek Ai arrinė nijetet e juaja” (Bustanul Arifin 23)
Tė gjithė muslimanėt njėmendėsisht pohojnė vendin e lartė qė ze ky hadith, dobitė e shumta qė nxirren nga ai dhe autenticitetin e tij. Imam Shafiu dhe dijetraė tė tjerė thonė: Ky hadith paraqet njė tė tretėn e Islamit. Ėshtė argument pėr shtatėdhejtė kaptina tė fikhut.
Disa tė tjerė thonė: ky hadith paraqet njė tė katėrtėn e Islamit. Abdurahman ibėn Mehdij thotė: Ai qė mendon tė shkruaj ndonjė libėr duhet qė tė pėrmendė kėtė hadith nė fillim tė librit pėr t’ia tėrhequr vėrejten kėrkuesit tė diturisė qė tė pėrmirėsoj nijetin e tij. (Sahihul Muslim – sherh enneveveij, 13/53)
Nijeti ėshtė njė nga elementet kryesore tė moralit ngaqė ēdo lėvizje apo moslėvizje vullnetare nuk kryhet pa tre gjėra: pa dije, dėshirė dhe vepėr.
Veprat ndahen nė tre grupe:
1 - vepra tė mira (ta-at): vėrtetėsia e kėtyre veprave dhe shumėfishimi i tyre ėshtė e lidhur ngushtė me nijetin.
2 - vepra qė nuk qortohen e as lavdėrohen (mubahat): njėashtu kėto vepra janė tė lidhura ngushtė me nijetin, ato mund tė bėhen vepra tė mira apo tė kėqia varėsisht prej nijetit. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “kali pėr njeriun mund tė jetė shpėrblim, pėr dikend tjetėr pėrmbushje e nevojės kurse pėr dikend mėkat.” (Buhariu)
3 - vepra tė kėqia (measi): kėto vepra nuk ndėrrojnė pėrmbajtjen e tyre pėr shkak nijetit. Nuk lejohet qė ndonjė injorant tė kuptojė nga hadithi “Veprat vlerėsohen sipas nijetit” se punėt e kėqia (mėkatet) shndėrrohen nė punė tė mira sipas nijetit, sikur ai qė pėrgojon ndonjėrin duke rrespektuar tjetrin, apo ai i cili ushqen njė tė varfėr nga pasuria e huaj.

Nijeti ka fazat e tij, e ato janė:
1 – Ndėrmendi apo pėshpėrrima nė vete: kėtė njeriu nuk mund ta largojė nga vetvetja e tij. Allahu [subhanehu ve teala] me mėshirėn dhe bujarinė e tij ia falė kėtij ummeti gjėrat qė u bien ndėrmend apo pėshpėrrimėn e shpritit nėse ato nuk zėnė vend tek ai duke u bazuar nė hadithin e Pejgambėerit a.s.: “Allahu ia falė ummetit tim atė qė u pėshpėrinė shpritat nėse ata nuk e shprehin apo veprojnė.” (Buhariu)
2 – Synimi pėr tė vepruar: nė kėtė fazė nėse njeriu synon tė bėjė njė vepėr tė mirė, ai shpėrblehet edhe nėse nuk e vepron, e nėse e vepron shpėrbleėhet me dhjetė tė mira ose mė tepėr. Sa i pėrket veprave tė kėqia, aty gjejmė dallim. Ai i cili synon tė bėjė njė tė keqe dhe nuk e bėn, atij nuk i rregjistrohet asnjė mėkat, e nėse e braktisė synimin e tij pėr hir tė Allahut, ka njė shpėrblim. Nėse e vepron atė tė keqe, i rregjistrohet njė mėkat. Tėrė kjo ėshtė nga mėshira e Allahut ndaj robėrve tė tij. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu thotė: Kur robi im synon tė bėjė njė tė keqe, mos e rregjistroni deri sa ta veprojė. Kur ta veprojė rregjitroni aq sa ka bėrė. Nėse e braktisė pėr hir Timin, rregjistroni pėr tė njė tė mirė. Kur robi Im synon tė bėjė njė tė mirė mirėpo nuk e vepron, rregjistroni pėr tė njė tė mirė, e nėse e vepron rregjistroni pėr tė dhjetė tė mira deri nė shtatėqind.” (Buhariu)
3 – Vendosmėria dhe ngulmimi pėr tė vepruar: nė kėtė fazė – Allahu e di mė sė miri – shpėrblehet njeriu vetėm nėse paraqiten para tij pengesa objektive, jashtė dėshirės dhe fuqisė sė tij dhe nuk kursen aspak mundin e tij pėr tė vepruar atė tė mitrė. Pejgmaberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] nė njė duke udhėtuar pėr nė Tebuk tha: “Njėmend disa njerėz qė kanė mbetur pas nesh nė Medine, nuk kemi kaluar ngushticė as luginė, e tė mos jenė me ne. Ata i ka frenuar arsyeja.” Kurse nė njė transmetim tjetėr qėndron: “na kanė shoqėruar nė shpėrblim” (Buhariu)

Lusim Allahun e Madhėruar, Zotin e Arshit tė nderuar qė ta na i pastrojė nijetet tona, t’na i bėjė vetėm pėr hirė tė Tij dhe punėt tona tė pėrkojnė me Ligjin e tij tė drejtė. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:32   #5
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Dashuria ndaj Allahut

5. Transmeton Enesi [radijall-llahu anhu] nga Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i cili thotė: “Kush posedon tre gjėra, do tė shijojė ėmblėsinė e imanit: ta don Allahun dhe Pejgamberin mė shumė se ēdokėnd, ta don vėllain e tij vetėm pėr hir tė Allahut dhe tė urrejė kthimin nė kufėr (mosbesim) pasi qė Allahu e ka shpėtuar, ashtu siē urren hyrjen nė zjarr. (Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė.” (Ali Imran – 31), poashtu thotė: “dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė” (Bekare – 165)

Ky ėshtė njė hadith madhėshtor, ėshtė themel perj themelve te Islamit. Dijetarėt [rahimehumull-llah] thonė: kuptimi i fjalės “ėmbėlsia e imanit” ėshtė kėnaqėsia qė ndien besimtari gjatė bindjes sė tij ndaj Allahut dhe pėrballimit tė vėshtirėsive pėr tė qenė Allahu [subhanehu ve teala] dhe Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tė pajtuar me tė duke i dhėnė gjithė kėsaj pėrparėsi ndaj tė mirave tė kėsaj bote. Dashuria e robit ndaj Allahut [subhanehu ve teala] realizohet duke aplikuar urdhėrat dhe duke braktisur ndalesat e Tij, nė tė njejtėn mėnyrė realizohet edhe dashuria ndaj Muhamedit a.s.. Kadi Ijadi thotė: “ky hadith ka tė njejtin kuptim sikur hadithi: “Ka shijuar imanin ai i cili ėshtė i kėnaqur qė zot i tij tė jetė Allahu, fe e tij Islami dhe i dėrguar i tij Muhamedi” pėr arsye se nuk ka dashuri tė realtė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] dhe Pejgamberit a.s., as ndaj muslimanit pėr hir tė Allahut siē nuk ka urrejtje tė vėrtetė tė kthimit nė kufėr (mosbesim) pėrveē tek ai qė krahas imanit tė tij i forcohet edhe bindja, i qetėsohet shpirti, i zgjerohet zemra, e imani pėrzihet me mishin dhe gjakun e tij. Ky ėshtė ai i cili shijon ėmblėsinė e imanit.” (Sahihul Muslim-sherh Ennevevij 2/13-14)
Nėse njeriu mendon thellė, vėren se tė gjitha dhuntitė qė i posedon janė nga Allahu, Ai ėshtė Mirėrbėrėsi dhe Dhuruesi i tij i Cili e krijoi nga asgjėja, ia dhuroi dėgjimin, shikimin, forcėn, diturinė, pasurinė dhe autoritetin. Ai ėshtė Zoti i Gjithmėshirshėm, Hyji Bujar, Furnizuesi i Urtė i cili ka cilėsi tė pėrsosura dhe tė larta. Tėrė kjo obligon dashurinė e plotė dhe tė pastėr ndaj Allahut, derisa ta dojė tėrė atė qė e don Allahu dhe ta urrejė atė qė e uren Allahu. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos binden sinqerisht.” (Nisa – 65), kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Asnjėri nuk ka besuar nė atė me tė cilėn jamė dėrguar pėrderisa pason epshin e tij.” (Transmeton Begaviu nė Sherh essune, kurse Ibėn Rexhebi gjėrėsisht ka studiur kėtė hadith nė libirin e tij Xhamiul ulumi vel hikem). Atėherė kur dashuria rrėnjoset nė zemėr, trupi lėvizė nė pėrputhje me atė dashuri dhe urrejtje.
Dashuria ndaj Allahut ndahet nė dy pjesė: farz (obligim i patjetėrsueshėm) dhe mustehab (obligim i preferuar)
Dashuria e patjetėrsuar ėshtė ajo dashuri e cila shkakton zbatimin e urdhėrave tė Allahut, mosrėnien nė mėkate dhe pajtimin me kaderin (paracaktimin) e Allahut. Ai i cili bie nė mėkat – bėn njė vepėr tė ndaluar apo len pas dore ndonjė obligim, ai e ka tė cunguar dashurinė e tij ndaj Allahut [subhanehu ve teala] pėr arsye se i jep pėrparėsi epshit tė tij. Mangėsimi i imanit ndonjėherė ėshtė rezultat i lėshimit tė shfrenuar nė gjėrat e lejuara (mubah) e cila trashėgon jovigjilencėn dhe kjo e fundit bėhet shkak pėr rritjen e shpresės nė mėshirėn e Allahut dhe mė pas mėsyerjen e mėkateve dhe rėnien nė to. Pėr kėtė tė fundit aludon hadithi i Pejgamberit a.s.: “nuk ėshtė besimtar laviri nė kohėn kur bėn kurvėri” (transmeton Ibėn Maxhe)
Dashuria e preferuar ėshtė frekuentimi i veprave vullnetare dhe largimi nga dyshimet. Ata tė cilėt kanė kėtė cilėsi, zakonisht janė tė rrallė. (Fet-hul Bari 1/61)
Thėniet pejgamberike vėrtetojnė se dashuria ndaj Allahut ėshtė faktor i mjaftueshėm pėr tė arritur shpėtimin. Njė njeri e pyeti Pejgamberin a.s.: “kur do tė ndodhė kijameti o i Dėrguar i Allahut? Pejgamberi .a.s tha: ē‘ke pėrgatitur pėr atė ditė? Ai u pėrgjigj: nuk kam pėrgatitur namaz tė shumtė, as agjėrim e as lėmsohė, mirėpo unė e dua Allahun dhe tė Dėrguarin e tij. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tha: ti nė botėn tjetėr do tė jėsh me atė qė e ke dashur” (Buhariu)
Prej shenjave tė dashurisė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] ėshtė zbatimi i urdhėrave tė Allahut dhe largimi nga ndalesat e Tij. Sa i takon asaj qė pretendojnė disa mėkatarė gjoja se e duan Allahun e nga ana tjetėr bėjnė mėkate, ajo ėshtė gėnjeshtėr dhe shpifje e tyre. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė” (Ali Imran – 31)
Imam Shafiu njė rrast thurri kėto vargje:
Kundėrshton Zotin e pastaj pretendon dashurinė ndaj Tij?!

Kjo ėshtė absurditet i qartė pėr atė qė logjikon.

Sikur dashuria yte tė ishtė e sinqertė, do t’i bindeshe Atij!

Sepse ai qė don ndonjėrin edhe e dėgjon!

Ebu Ja’kub Ennehrexhurij thotė: ēdonjėri i cili pretendon se e don Allahun [subhanehu ve teala] dhe punėt e tij nuk pėrkojnė me urdhėrat e Allahut, pretendimi i tij ėshtė i kotė. ēdonjėri qė mendon se e don Allahun dhe nuk i frikohet Atij , ai ėshtė i mashtruar.
Jahja ibėn Muadhi thotė: nuk ėshtė i sinqertė ai qė pretendon se e don Allahun dhe nuk i rrespekton kufinjtė e Tij.
Ruvejmi njė herė kur u pyet pėr dashurinė ndaj Allahut, tha: dashuria ėshtė pėrputhshmėria nė tė gjitha ēėshtjet.
O Allah, bėre dashinė ndaj teje mė tė dashur pėr ne se vetvetet tona, familjet, pasurinė dhe fėmijėt tonė. Bėre dashurinė ndaj Teje mė tė dashur pėr ne se sa uji i ftohtė kur jemi tė etur!
O Allah, pastroi zemrat tona nga varshmėria e ndokujt tjetėr pėrveē Teje dhe na bėn prėj atyre qė i don dhe tė duan! </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:33   #6
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Dashuria ndaj Pejgamberit

6. Transmeton Enesi [radijall-llahu anhu] nga Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] i cili thotė: “Asnjėri nuk ka besuar pėrderisa tė mos jem mė i dashur tek ai se babai i tij, fėmija, vetvetja dhe njerėzit nė pėrgjithėsi”. (Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Thuaj (o i dėrguar): “Nė qoftė se etėrit tuaj, djemtė tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj, pasuria qė e fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e prishur.”

Kuptimi i fjalės sė Pėjgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] nė hadithin e lartėpėrmendur “Asnjėri nuk ka besuar…” ėshtė: asnjėri nuk e ka plotėsuar besimin (imanin) e tij.
Dije vėlla musliman, ti qė do kėtė Pejgamber bujar, se dashuria ndaj tij ėshtė e ndėrlidhur me dashurinė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] dhe ėshtė fryt i saj. Ēdo musliman obligohet qė t’i jep pėrparėsi dashurisė nė Pejgamberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ndaj vetvetes sė tij, pasurisė, prindit, fėmijės dhe tėrė njerėzve nė pėrgjithėsi. Omer ibėn Hattabi [radijall-llahu anhu] njė rrast i tha Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] : “O i Dėrguar i Allahut, vėrtet ti je mė i dashur tek unė se ēdo gjė pėrveē vetes time! Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: jo, pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, derisa tė jem mė i dashur se vetvetja yte. Omeri [radijall-llahu anhu] mė pas tha: tash, pasha Allahun, je mė i dashur pėr mua se vetvetja ime. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: tani po o Omer.” (Buhariu)
Njeriu e don njė tjetėr ose pėr shkak vyrtyteve me tė cilat stoliset ai ose pėr shkak ndonjė tė mire qė ia ka bėrė. Pėr Pejgamberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Vėrtet, ti je nė njė shkallė tė lartė morali!” (Kalem – 4). Nėse njeriu mediton rreth dobisė qė ka pėrfituar nga Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] i cili e nxori atė prej errėsirave tė kufrit nė dritėn e imanit, drejtpėrsėdrejti apo me shkak, do tė kuptojė gjithashtu se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė shkaktar pėr qėndrimin e tij tė pėrjetshėm nė begatitė e Xhennetit, do tė kuptojė se kjo ėshtė dobia mė e madhe nė tė gjitha aspektet dhe pėr kėtė arsye Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] meriton qė dashuria ndaj tij tė jetė mė e madhe se dashuria ndaj tjerėve, sepse dobia e cila ėshtė shkak pėr tė dashur atė ėshtė mė e madhe se dobitė tjera, mirėpo njerėzit dallojnė nga kjo pikpamje varėsisht prej kjelltėsisė apo jovigjilencės sė tyre. Nuk ka dyshim se Sahabėt (shokėt e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ) [radijall-llahu anhum] nė mėnyrė mė tė plotė e kanė kuptuar kėtė sepse ky ėshtė fryti i kuptimit, kurse ata mė mirė e kuptuan kėtė gjė.
Kurtubiu thotė: “ēdonjėri i cili beson me besim tė vėrtetė nė Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] nuk mund qė tė mos gjejė nė veten e tij diēka prej kėsaj dashurie qė i kalon tė gjitha dashuritė, vetėm qė ata dallojnė mes tyre. Ndonjėri e gjenė kėtė dashuri tė pėrmbushur, e tjetri tepėr tė mangėt sikur ai i cili ėshtė fundosur nė lezatime, i mpirė nga jovigjilenca nė kohėn mė tė madhe, mirėpo shumė prej tyre kur pėrmendet Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] pėrmallohen dhe dėshiron ta sheh atė, e mbivlerėson ndaj familjes, fėmijės, pasurisė dhe prindit tė tij, e vėndon veten nė rrezik. Nė veten e tij gjen njė nxitės qė nuk ka mėdyshje nė tė.” (Fethul Bari/1-59)
Prej shenjave tė kėsaj dashurie ėshtė tė kapurit pėr sunnetin e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe zbatimi i urdhėrave tė tij. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Kur All-llahu ka vendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėrfare.” (Ahzab – 36)
Prej shenjave tė kėsaj dashurie ėshtė tė ndriēuarit me dritėn e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] si dhe tė udhėzuarit me udhėzimin e tij, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Juve ju erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.” (Maide – 15), “Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė” (Ali Imran – 31).
Prej shenjave tė kėsaj dashurie ėshtė tė stolisurit me moralin e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] , Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ju keni shembullin mė tė lartė nė tė dėrguarin e All-llahut” (Ahzab – 21)
O Allah i ynė! Ndriēoi zemrat tona me dashurinė ndaj Teje, ndaj Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe ndaj atyre qė juve ju duan! </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:33   #7
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Dashuria pėr hir tė Allahut, subhanehu ve teala

7. Transmeton Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] i cili thotė: “Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im! Nuk do tė hyni nė Xhennet pėrderisa tė besoni, e nuk keni besuar pėrderisa ta doni njėri tjetrin. A doni qė t’ju tregoj njė fshehtėsi tė cilėn po e vepruat do ta doni njėri tjetrin? Pėrhapni selamin mes jush!” (Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Edhe ata tė cilėt para tyre patėn shtėpitė e tyre(nė Medine) dhe pranuan Besimin, - i duan ata qė u shpėrngulėn tek ata” (Hashėr – 9)
Dashuria pėr hir tė Allahut ėshtė fryt i dashurisė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] , ajo ėshttė begati hyjnore, shkėlqim perendie dhe dritė qė Allahu e hudh nė zemrat e besimtarėve, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Edhe sikur ta shpenzoshe gjithė atė qė ėshtė nė tokė, nuk do tė mund t'i bashkoje zemrat e tyre, por All-llahu bėri bashkimin e tyre, pse Ai ėshtė i Gjithėfuqishėm, i Urtė.” (Enfal – 63)
Merrudhij thotė: ėshtė pyetur Ebu Abdullah Ahmed ibėn Hanbeli: ē‘ėshtė dashuria pėr hir tė Allahut? Ai tha: tė mos e duash ndokend pėr ndonjė tė mirė tė kėsaj bote qė e posedon ai. (Transmeton Muslimi)
Kjo dashuri jep fryte nė kėtė botė dhe botėn tjetėr. Nga ato fryte veēojmė:
- besimtari ndien ėmbėlsinė e imanit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Kush posedon tre gjėra, do tė shijojė ėmblėsinė e imanit: ta don Allahun dhe Pejgamberin mė shumė se ēdokėnd, ta don vėllain e tij vetėm pėr hir tė Allahut…”
- ata qė duan njėri tjetrin pėr hir tė Allahut do tė jenė nėn hijen e Arshit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu [subhanehu ve teala] Ditėn e Kijametit thotė: ku janė ata tė cilėt kanė dashur njėri tjetrin pėr hir Madhėrisė Time? Sot do tė jenė nėn hijen Time, nė kėtė kur nuk ka hije tjetėr pos hijes Time.” (Muslimi)
- nė kėtė ditė tė vėshtirė (Ditėn e Kijametit) ata do tė jenė tė siguruar nė podiume tė dritės, tė cilėve ua kanė lakmi madje edhe pejgamberėt dhe shehidėt, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu thotė: ata qė duan njėri tjetrin pėr hir tė madhėrisė Time, ata kanė podiume tė dritės dhe ua kanė lakmi pejgamberėt dhe shehidėt.” (Tirmidhiu)
- mbi tė gjitha, ata fitojnė dashurinė e Allahut ndaj tyre. Ah sa i lumtur qė ėshtė ai qė fiton dashurinė e Allahut! Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “njė njėri vendosi tė vizitojė vėllain e tij (pėr nga feja, sh.p.) nė njė qytet tjetėr. Allahu ia caktoi njė melek nė rrugė. Kur iu afrua meleku e pyeti: pėr ku je nisur? Kam njė vėlla nė kėtė qytet dhe desha qė ta vizitoj, tha ai. Meleku e pyeti pėrsėri: a mos tė ka borxh ndonjė pasuri dhe shpreson ta pėrvetėsosh? Ai tha: jo, vetėm unė e dua pėr hir tė Allahut. Meleku tha: unė jam i dėrguar prej Allahut te ti pėr tė tė lajmėruar se Allahu tė don sikur qė e deshe vėllain tėnd pėr hir tė Tij.” (Muslimi) Sikur dashuria pėr hir tė Allahaut tė mos kishte fryt tjetėr pėrvē kėtij do tė majftonte. Atė tė cilin e do Allahu ai ėshtė njeri i Zotit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu thotė: kur ta dua ndonjėrin, bėhem dėgjimi i tij me tė cilin dėgjon, shikimi me tė cilin shikon, dora me tė cilėn prek dhe kėmba mė tė cilėn ec. Nėse mė kėrkon diēka Unė ia jap, nėse mė lutė qė ta mbroj Unė e mbroj atė.” (Buhariu)
- prej gjėrave tė pakontestuara ėshtė se atė qė e don Allahu e duan edhe banorėt e qiellit dhe tokės, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Kur e don Allahu njė rob, thėrret Xhibrilin: Allahu e don filanin, pra duaje edhe ti, dhe Xhibrili e don. Pastaj Xhibrili thėrret banorėt e qiellit: Allahu e don filanin, pra duajeni edhe ju, dhe banorėt e qiellit (melekėt) e duan, pastaj Allahu bėn qė njerėzit tė pranojnė prej tij.” (Buhariu)
- prej fryteve tė dashurisė pėr hir tė Allahut ėshtė fitimi i Xhennetit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Kush viziton njė tė sėmurė apo ndonjė vėlla tė tij, pėr hir tė Allahut, thėrret njė thirrės: Tė lumtė dhe lum pėr ecjen tėnde, ke pėrgatitur nė Xhennet njė shtėpi!” (Tirmidhiu)
- dashuria pėr hir tė Allahut [subhanehu ve teala] ėshtė e pakėputur nė kėtė dunja dhe ne Ahiret, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Atė ditė shokėt e ngushtė do tė jenė armiq tė njeri-tjetrit, pėrveē atyre qė ishin tė sinqertė nė miqėsi.” (Zuhruf – 67)
Nė kėtė kohė ku zotėron matrealizmi dhe mirėsia matet me peshoret e saj, kemi nevojė tė madhe qė tė njohim mėnyrat e thellimit dhe pėrforcimit tė kėsaj dashurie, po pėrmendim mė tė rrėndėsishmet:
- pėrhapja e selamit sikur qė u pėrmend nė hadithin e parė tė kėtij kapitulli: “A doni qė t’ju tregoj njė fshehtėsi tė cilėn po e vepruat do ta doni njėri tjetrin? Pėrhapeni selamin mes jush!” (Muslimi)
- kur tė takojė vėllai vėllanė le tė buzėqesh, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “mos pėrēmo asgjė nga punėt e mira, madje as buzėqeshjen kur ta takosh vėllain tėnd.” (Muslimi)
- kur vėllai tė ndahet prej vėllait tė tij le tė kėrkoj qė tė lutet pėr tė duke qenė nė vetmi. Transmetohet nga Ibėn Omeri [radijall-llahu anhu] se Omeri [radijall-llahu anhu] mori leje prej Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr tė bėrė njė Umre. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] e lejoi dhe i tha: o vėlla, mos na haro gjatė lutjes tėnde. Disa tė tjerė nga Medineja i thanė: vėlla! Na shoqėro nė lutjet e tua. Omeri [radijall-llahu anhu] tha: nuk ka qenė pėr mua diē mė e dashur se fjala e tij “o vėlla”.” (Transmeton Ahmedi nė Musnedin e tij, Tirmidhiu nė Xhami’ dhe thotė: hadithi ėshtė hasen sahih)
- nėse ndonjėri don vėllain e tij, le ta informoj atė se e don. (Ebu Davudi)
- t’I ofrojė vėllait tė tij hedije, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “jepni njėri tjetrit dhurata qė tė duheni” (Imam Maliku nė Muvetta)
Mė bėftė Allahu mua dhe juve prej atyre qė duan njėri tjetrin pėr hir tė Tij dhe qė fitojnė dashurinė dhe pajtimin e Tij. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:34   #8
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Bamirėsia ndaj prindėrve

8. Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ėshtė i mėrishėm, ėshtė i mėrishėm, ėshtė i mrishėm! Thanė: kush o i Dėrguar i Allahut? Tha: ai qė arrinė prindėrit e tij duke qenė ata tė vjetėr, njėrin apo qė tė dy, dhe nuk hyn nė xhennet.” (Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ne e kemi obliguar njeriun me punė tė mira ndaj prindėrve tė vet.” (Ankebut – 8), poashtu thotė: “Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of - oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta respektuese). Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: “Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl”.
Rreth kėsaj teme ka shumė hadithe tė verteta dhe tė njohura tė cilat nxisin mirėbėrėsinė ndaj prindėrve dhe sqarojnė shpėrblimin e madh pėr kėtė vepėr. Kėto hadithe na mėsojnė se bamirėsia ndaj prindėrve duke iu shėrbyer atyre, duke shpenzuar pėr mirqenien e tyre dhe tė tjera, janė shkak pėr hyrjen nė Xhennet. Ai i cili le pas dore kėtė obligim nuk arrinė kėtė shpėrblim dhe Allahu [subhanehu ve teala] e merr mėri.
Bamirėsia ndaj prindėrve ėshtė prej punėve mė tė dashura tek Allahu [subhanehu ve teala] pas namazit nė kohė tė tij. Abdullah ibėn Mes’udi [radijall-llahu anhu] thotė: e pyeta Pejgamberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] : cila ėshtė puna mė e dashur tek Allahu i Madhėruar? Tha: namazi nė kohė tė tij. Mėpastaj pyeta: pas kėsaj, cila? Tha: bamirėsia ndaj prindėrve. Pėrsėri pyeta: pas kėsaj? Tha: xhihadi nė rrugė tė Tij.” (Buhariu)
Bamirėsia ndaj prindėrve ėshtė shkak pėr pranimin e duasė (lutjes) siē qėndron nė rrėfimin e tre personave tė cilėt u strehuan nė njė shpellė, pastaj rrokulliset njė shkėmb dhe e mbyll hyrjen e shpellės. Pas kėsaj i thonė njėri tjetrit: shikoni cilat punė tė mira i keni bėrė pėr hir tė Allahut dhe luteni me to, ndoshta gjėjmė shtegdalje. Njėri prej tyre tha: “O Allah i im! unė i kam pasur prindėrit pleq tė thinjur dhe asnjėherė para tyre nuk ju kam dhėnė tė hanė e as tė pijnė fėmijėve tė mi e as mallit tim (shėrbėtorėve). Njė ditė mė hutoi kėrkimi i kullosės mė tė mirė pėr kopenė time, e nuk ju erdha me kohė dhe ata kishin fjetur. Unė e mola qumėshtin nė enė dhe ua solla por i gjeta duke fjetur. Mė erdhi keq t'i trazoj, por edhe qė t'i ushqej para tyre familjen dhe shėrbėtorėt, andaj kam pritur me enė nė dorė dhe kam shikuar kur do tė zgjohen, e kjo pritje ka zgjatur deri nė agim. Fėmijėt e mi aty te kėmbėt e mia klithnin tė uritur, tė cilėve u kam dhėnė qumėsht pasi janė zgjuar prindėrit dhe e kanė pirė qumėshtin tė cilin ua kisha sjellur. O Zoti im! Nėse kėtė e kam bėrė vetėm pėr Ty, e pėr askėnd tjetėr, atėherė na e largo kėtė shkėmb nga hyrja e kėsaj shpelle nė tė cilėn gjendemi!” Allahu ua lėvizi shkėmbin aq sa tė shohin qiellin…” (Buhariu)
Prindėrit janė ata qė mė denjėsisht meritojnė sjelljen e mirė. Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] thotė: “erdhi te Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] njė njeri dhe e pyeti: kush mė tepėr meriton sjelljen time tė mirė? Tha: nėna yte. Tha: pastaj cili? Tha: nėna yte. Tha pastaj cili? Tha: nėna yte. Tha pastaj cili? Tha: babai yt.” (Buhariu)
Prej bamirėsisė ndaj prindit ėshtė rrespektimi i dashamirėve tė tij, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Bamirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu tė mbajė lidhje me dashamirin e babait tė vet”. (Tirmidhiu – sahih)
Mosdėgjimi i prindėrve ėshtė prej mėkateve mė tė mėdha. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] iu tha shokėve tė tij: “A doni t'ju njoftoj pėr mėkatet mė tė mėdha?” Ne i thamė: “Gjithsesi, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “All-llahut nėse i pėrshkruhet shok (shirk) dhe mosdėgjimi i prindėrve”. Ishte (ulur) i mbėshtetur, pastaj u drejtua dhe tha: “Veni re, edhe fjala e kotė, edhe dėshmia e rrejshme”, dhe vazhdimisht e pėrsėriti kėtė saqė thash: “Ah, sikur tė heshtte!” (Buhariu)
Hasan Basriu u pyet pėr bamirėsinė ndaj prindėrve dhe tha: tė shpenzosh pėr ta atė qė posedon, t’i rrespektosh nė atė qė tė urdhėrojnė nėse urdhėri i tyre nuk ėshtė mėkat, argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut [subhanehu ve teala] : “E nėse ata tė dy tentojnė qė ti tė mė pėrshkruash Mua shok, pėr ēka ti nuk ke kurrfarė fakti, atėherė mos i respekto ata, po nė ēėshtjet e jetės sė kėsaj bote tė keshė mirėkuptim ndaj tyre.” (Lukma – 15)
I ėshtė thėnė Ali ibėn Husejnit [rahimehull-llah]: ti jė bamirėsi mė i madh ndaj nėnės tėnde mirėpo nuk tė shohim duke ngrėnė sė bashku mė te! Ai tha: kam frikė tė mos i paraprij nė ndonjė gjė qė syri i saj e ka dashur dhe me kėtė tė bėhem mosrrespektues ndaj saj.
I ėshtė thėnė Omer ibėn Dherrit pasi qė vdiq i biri i tij: si ishte bamirėsia e tij ndaj teje? Ai tha: kur ecnim sė bashku gjatė ditės ēdoherė ecte pas meje, e kur ecnim gjatė natės ēdoherė ecte para meje. Asnjėherė nuk ėshtė ulur nė ndonjė vend mė tė lartė se sa vendi qė ulesha unė. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij
Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:34   #9
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Lidhja farefisnore

9. Transmeton Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] i cili thotė: kam dėgjuar Pejgmaberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dukė thėnė: “kush dėshiron t’i shtohet rizku (furnizimi) dhe t’i zgjatet jeta le tė mbajė lidhjet farefisnore.” (Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Dhe keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, dhe ruajeni farefisin (akraballėkun)” (Nisa – 1)
Nė njė ajet tjetėr thotė: “Dhe ata qė e mbajnė lidhjen pėr tė cilėn All-llahu ka urdhėruar tė mbahet, qė frikėsohen nga Zoti i tyre dhe nga llogaria e rėndė e pėrgjegjėsisė.” (Ra’d – 21)
Farefisi nėnkupton tė afėrmit tė cilėt i lidhė prejardhja, pa marrė parasyshė a trashėgojnė njėri tjetrin apo jo, ėshtė mahrem (person me tė cilin ndalohet martesa me tė) apo nuk ėshtė. Disa dijetarė mendojnė se farefis janė vetėm ata qė nuk mund tė martohen ndėrmjet tyre, mirėpo mendimi i parė ėshtė mė i saktė sepse sipas tė dytit patjetėrson nxjerrjen e fėmijėve tė axhės, hallės, dajės dhe tezes nga farefisi e qė nuk ėshtė e saktė. (Fet-hul Bari – 10/414)
Kadi Ijadi thotė: nuk ka dallim nė mendime rreth asaj se mbajtja e lidhjes farefisnore ėshtė vaxhib (obligim) nė pėrgjithėsi dhe se ndėrprerja e saj ėshtė mėkat i madh… mirėpo kjo lidhje ėshtė nė gradė dhe disa gradė janė mė tė larta se tjerat. Mė e ulta ėshtė mos heqja dorė plotėsisht dhe mbajtja e lidhjes me fjalė madje edhe vetėm me selam. E tėrė kjo dallon sipas dallimit tė mundėsisė dhe nevojės. Ndonjėherė mbajtja e lidhjes farefisnore ėshtė vaxhib e ndonjėherė mustehab (vepėr e preferuar). Nėse ndokush mban lidhjet farefisnore mirėpo jė nė mėnyrė tė plotė, nuk konsiderohet se ka ndėrprerė kėtė lidhje, e nėse duke patur mundėsi bėn lėshime rreth kėtij obligimi, nuk konsiderohet se i mban lidhjet farefisnore. (Sahihul Muslim, sherh Ennevevij – 16/113)
Nga hadithi i lartėpėrmendur kuptojmė se shtimi i rizkut dhe bereqetit tė tij, zgjatja e jetės dhe bereqetit tė saj dhe udhėzimi pėr tė bėrė vepra tė mira janė fryt i mbajtjes sė lidhjeve farefisnore.
Pasi qė Allahu [subhanehu ve teala] i krijoi tė gjitha krijesat “lidhja farefisnore tha: kjo ėshtė pozita qė kėrkon strehim prej teje nga kėputja e lidhjes farefisnore. Tha: po, a nuk dėshiron qė tė mbaj lidhje me atė qė mban lidhje me ty dhe t’i ndėrpres mė atė qė i ndėrpret me ty? Ajo tha: po, si jo o Zoti im. Tha: ajo ėshtė pėr ty. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: lexoni nėse dėshironi: “A pritet prej jush (hipokritėve) qė nė nėse merrni sundimin (ose zbrapseni prej fesė islame) tė bėni trazira nė tokė dhe tė ndėrpreni lidhjet e akraballėkut?” (Muhamed – 22) (Transmeton Buhariu)
Mbajtja lidhjeve farėfisnore ėshtė shkak pėr tė hyrė nė Xhennet. Ebu Ejjub Ensarij thotė: njė njeri i tha Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] : mė trego ndonjė punė e cila mė fut nė Xhennet! Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: sa i mprehtė qė ėshtė! Pastaj tha: ta adhurosh Allahun dhe askend mos t’ia shoqėrosh Atij, ta falish namazin, tė japėsh zekatin dhe t’i mbash lidhjet farefisnore.” (Buhariu)
Gjithashtu transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a., se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Nuk mban lidhjet farefisnore ai qė kthen (vizitat) por ėshtė ai qė kur i ndėrpritet farefisnia i rivendos lidhjet (me ta)”. (Buhariu)
Erdhi njė njeri te Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe i tha atij: o i Dėrguar i Allahut! Unė kam disa tė afėrm me tė cilėt mbaj lidhje farefisnore kurse ata nuk mbajnė me mua, u bėj mirė kurse atė mė bėjnė keq dhe sillem butė me ta kurse ata sillen me arrogancė ndaj meje. Pejgmaberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: nėse vėrtet ėshtė ashtu si thua atėherė ėshtė njėsoj sikur t’i ushqesh ata me hi tė nxehtė, dhe vazhdimisht do tė jetė me ty njė ndihmės i Allahut kundėr tyre, perderisa je nė kėtė gjendje.” (Buhariu)
Poashtu Pejgamberi a.s thotė: “nuk hyn nė Xhennet ai i cili kėput lidhjet farefisnore.” (Buhariu) </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij
Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:35   #10
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Obligimi ndaj fqiut dhe porosia (hyjnore) ndaj tij

10. Transmeton Aishja [radijall-llahu anha] nga Pejgamberi a.s. i cili tha: "Xhibrili vazhdimisht me porosiste pėr fqiun derisa mendova se do ta bėn trashigimtar timin." (Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Adhuroni All-llahun e mos i shoqėroni Atij asnjė send, sillnu mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqiut tė afėrt, ndaj fqiut tė largėt, ndaj shokut pranė vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet." (Nisa – 36)
Dijetarėt janė ndarė nė mendime rreth kuptimit tė fjalės sė Muhamedit a.s. " trashigimtar timin". Disa prej tyre e komentuan si "pjesmarrės nė pasurinė e tij duke ia dhėnė njė pjesė tė caktuar ashtu siē iu jipet anėtarėve tjerė tė familjes. Tė tjerėt menduan se kjo shprehje ka pėr qėllim qė fqiu tė trajtohet sikur trashėgimtar nė raportet me tė. Mendimi i parė ėshtė mė i qėlluar sepse kuptimi i dytė ka mbetur kurse i pari nuk ka ndodhur siē mund tė kuptojmė nga hadithi.
Nocioni "fqi" pėrfshinė muslimanin dhe kafirin, ibadetxhiun (adhuruesin) dhe mėkatarin, ardhacakun dhe vendasin, tė afėrmin (e familjes) dhe tė largėtin, ai qė ėshtė afėr me shtėpi dhe ai qė ėshtė larg. Tė gjithė kėto janė nė gradė, mė e larta ėshtė ajo qė i plotėson atributet e para, pastaj ai qė vjen me radhe derisa tė mbetet nje atribut, dhe e kundėrta – grada mė e ulėt ėshtė ajo nė tė cilėn mbeldhen cilėsitė e fundit. Obligimi ndaj fqiut ėshtė aq mė i madh varėsisht prej gradės sė tij.
Porosia mbi fqiun pėrmbushet duke drejtuar kah ai llojet e bamirėsisė sipas mundėsisė, sikur: dhurata, salami, buzėqeshja gjatė takimit me tė, interesimi pėr gjendjen e tij, ofrimi i ndihmės kur ka nevojė dhe tė tjera.
Pejgamberi a.s. iu drejtua Ebu Dherrit: " O Ebu Dherr, kur tė pėrgatisish salcė me lėng mishi shtoe ujin mė tepėr dhe gostiti fqinjtė." (Muslimi)
Pejgamberi a.s. na ka urdhėruar qė tė mos pengojmė fqiun, ai na ka porositur: " Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė mos pengojė fqiun e tij." (Buhariu). Ai e mohoi imanin nga njeriu i cili fqiu i tij nuk ėshtė i qetė "Pasha Allahun nuk besuar, pasha Allahun nuk ka besuar, pasha Allahun nuk ka besuar! E pyetėn: cili o i dėrguar i Allahut? Ai qė fqiu i tij nuk ėshtė i qetė nga pengesat e tij, u pėrgjigj ai." (Buhariu) Bamirėsinė ndaj fqiut e bėri kusht pėr tė qenurit i mirė me atė, ai a.s. tha: "shok mė i mirė tek Allahu ėshtė ai i cili ėshtė mė i mirė pėr shokun e vet, kurse fqiu mė i mirė ai i cili ėshtė mė i mirė pėr fqiun e vet." (Tirmidhiu i cili kėtė hadith vlerėson si: hasen garib)
Rreth kėsaj teme transmetohet se Ahnef ibėn Kajsi kishte hypur mbi shtėpinė e tij dhe kishte parė fqiun nga lartė, kjo e shtyri tė britė: turp mė qoftė, turp mė qoftė, hyra nė shtėpinė e fqiut pa lejen e tij, mos hypsha mbi shtėpinė time asnjėherė!
Ebu Hanifeja r.h. kishtė njė fqi kėpuctar i cili punontė shumė gjatė natės dhe ēdoherė recitonte disa vargje ku shprehte pikėllimin e tij ndaj njerėzve dhe thoshte se e kishin lėnė pas dore dhe gjėra tjera. Ebu Hanifeja r.h. kur zgjohej pėr tė faluar namz nate dėgjontė zėrin e tij duke rrecituar vargje mallėngjyese. Dy netė me rradhė mė nuk e dėgjoi dhe filloi tė interesohej pėr kėpuctarin. Pasi qė pyeti fqinjtė pėr tė dhe kuptoi se sulltani kishte burgosur menjėherė shkoi tek valiu pėr tė ndėrmjetėsuar. Ai iu drejtua valiut: patrulla juaj ka burgosur fqiun tim kurse une kam obligim ndaj tij. Valiu pyeti: si quhet ai? Ebu hanifeja u pėrgjigj: nuk e di emrin e tij mirėpo e dij se ėshtė kėpuctar. Valiu urdhėroi qė tė lirohen tė gjithė qė ishin burgosur atė natė pėr tė gjetur Ebu Hanifeja fqiun e tij. Pasi qė e takoi, kėpuctari iu dejtua Ebu Hanifes me falenderime tė pėrzemėrta kurse ai i tha: " o djalosh! Nuk tė kemi lėnė pas dore. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:35   #11
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Tė dėshirosh pėr vėllain tėnd atė qė dėshiron pėr vete

11. Transmeton Enesi [radijallahu anhu] se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-elm] ka thėnė: " Nuk ka besuar askush prej jush pėrderisa tė dėshiron pėr vėllain e tij atė qė dėshiron pėr vete" (Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "S'ka dyshim se besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe keni frikė All-llahun, qė tė jeni tė mėshiruar (nga Zoti). (Huxhurat – 10)
Qėllimi i hadithit ėshtė se prej tėrėsisė sė degėve tė imanit tė obliguara ėshtė qė njeriu tė dėshiron pėr vėllain e tij atė qė dėshiron pėr vete
Ky rregull i pjesėrishėm islam pėrkufizohet me rregullin themelor e qė nėnkupton: tė dėshirosh pėr vėllain tėnd tė mirėn ashtu siē e dėshiron pėr vete, ashtu siē ėshtė pėrmendur nė njė transmetim tjetėr "… pėrderisa tė dėshiron pėr vėlain e tij atė tė mirė (hajr) qė e dėshiron pėr vete" ( Transmeton Nesaiu)
Fjala "hajr" pėrmbledh tė gjitha veprat fetare (taat) dhe veprat e lejuara tė kėsaj bote (mubahat) dhe Botės tjetėr pėrpos ndalesave, sepse ato nuk janė mirėsi (hajr) dhe nuk pėrfshihen.
Lidhur me hadithin e lartėpėrmendur dijetari Ebu Amėr ibėn Salah thotė: "e tėrė kjo mund tė kuptohet si vepėr e rrėndė dhe e parealizuar, mirėpo nuk ėshtė ashtu sepse kuptimi i hadithit ėshtė: nuk plotėsohet imani i asnjėrit prej jush pėrderisa tė mos dėshiron pėr vėllain e tij musliman atė qė dėshiron pėr vete. Ai kėtė mund ta realizoj duke dashur pėr tė arritjen e tė mirave pa mos iu pakėsuar tė mirat e tij. E kjo ėshtė e lehtė pėr zemrėn e shėndoshė kurse e vėshtirė pėr zemrėn e sėmurė, Allahu na mbroftė neve dhe tė gjithė vėllezėrit tanė. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:36   #12
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Vlera e asketizmit nė kėtė botė

12. Transmeton Abdullah ibėn Omeri r.a. i cili thotė: Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] mė vėndoi dorėn mbi supin tim dhe mė tha: "Jeto nė kėtė botė sikur tė jesh i huaj ose si njė kalimtarė rruge". Ibėn Omeri gjithnjė thoshte: kur tė ngrysesh mos prit agimin e kur tė gdhihesh mos e prit muzgun e mbrėmjes. Merr nga shėndeti yt pėr sėmundjen tėnde dhe nga jeta yte pėr vdekjen tėnde. Transmeton Buhariu.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "E ti (Muhammed) paraqitjau atyre shembullin e kėsaj bote qė ėshė si njė ujė (shi) qė Ne e lėshojmė nga qielli, e prej tij bima e tokės zhvillohet e shpeshėtohet sa qė pėrzihet mes vete, e pas pak ajo bėhet byk (pas tharjes) qė e shpėrndajnė erėrat. All-llahu ka fuqi pėr ēdo send. Pasuria dhe fėmijėt janė stoli e kėsaj bote, kurse veprat e mira (frtyi i tė cilave ėshtė i pėrjetshėm) janė shpėrblimi mė i mirė te Zoti yt dhe janė shpresa mė e mirė." (El-Kehf -45, 46)
Tė jesh asket nė njė gjė don tė thotė t'ia kthesh shpinėn asaj gjėje dhe ta vlerėsosh si tė vogėl, tė pavlerė qė nuk pėrkon me ambiciet e larta.
Selefi (gjeneratat e para tė muslimanėve) dhe ata qė kanė ardhur pas tyre kanė spjeguar domethėnien e zuhdit nė kėtė botė. Nė njė hadith tjetėr Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "tė jesh asket ndaj kėsaj bote nuk do tė thotė tė ndalosh tė lejuarėn apo tė shkatėrrosh pasurinė porse tė jesh asket do tė thotė qė shpresa yte tė mos jetė mė e fortė nė atė qė e ke ne dorėn tėnde nga ajo qė ėshtė nė dorė tė Allahut dhe tė dėshirosh qė nėse tė godet ndonjė fatkeqėsi tė mos lirohesh nga ajo 0e qėllim qė tė fitosh shpėrblime." (Transmeton Tirmidhiu i cili dhotė: hadithi ėshtė garib dhe nuk e njohim vetėm nė bazė tė kėtij senedi).
Vehb ibėn Virdi lidhur me zuhdin ka thėnė: zuhdi ndaj kėsaj bote ėshtė: tė mos ndiesh keqardhje nga ajo qė tė ka ikur dhe tė mos gėzohesh me atė qė e fiton prej tė mirave tė kėsaj bote.
Zuhriu kur u pyet pėr zuhdin tha: ai qė harami i tij nuk ia tejkalon sabrin dhe hallalli nuk e pengon nga ibadeti .
Ahmed ibėn Havarij [rahimehull-llah] e ka pyetur Sufjan ibėn Ujejnen: cili ėshtė asket (zahid) nė kėtė botė? Ai ėshtė pėrgjigjur: ai i cili falendėron pėr begatitė e nėse sprovohet duron. Ai pėrsėri i ka thėnė: o Ebu Muhamed, ai i cili kur i vijnė bėgatitė falendėron Allahun kurse kur sprovohet bėn durim dhe ndahet nga ato begati si mund tė jetė asket? Ai i tha: hesht! Atė qė s'e pengojnė begatitė pėr tė falenderuar Allahun e as fatkeqėsitė pėr tė duruar, ai ėshtė asket i vėrtetė.
Rebia ibėn Hajthem ka thėnė: kulmi i asketizmit ėshtė mbledhja e gjėrva me tė drejtė dhe vėnia e tyrė nė vendet pėrkatėse me tė drejtė.
Sufjan Etheuriu ka thėnė: asketizmi ndaj kėsaj bote ėshtė shpresa afatshkurte, nuk ėshtė ushqimi i papėlqyer e as veshja e dobėt. Pastaj tha: prej lutjeve qė bėjnė ata janė: o Zot na bėn asketė nė kėtė botė dhe na jep prej tė mirave tė saj, mos na privo nga ato qė tė mos lakmojmė.
Imam Ahmedi tha: asketizmi ndaj kėsaj bote ėshtė shpresa afatshkurte, kurse nė njė rrast tjetėr tha: …shpresa afatshkurte dhe most ė lakmosh atė qe ėshtė nė duar tė huaja.
Pėr kuptimin e hadithit tė pėrmendur nė fillim tė kapitullit kanė thėnė: mos u fundos nė tė mirat e kėsaj bote dhe mos e bėn atė vatan tėndin, mos i pėshpėrit vetes pėr qėndrim tė gjatė nė tė e as pėr pėrkujdesjen ndaj saj. Mos u lidh pėr tė si] bėn gurbetxhiu me vendin e huaj dhe mos u merr ne tė me atė qė nuk do tė merrej njė gurbetxhi ne vendin e huaj i cili mendon qė tė kthehet nė vendin e tij.
Sa i pėrket fjalės sė Ibėn Omerit .." kur tė ngrysesh mos prit agimin e kur tė gdhihesh mos e prit muzgun e mbrėmjes" ėshtė njė nxitje prej tij qė besimtari gjithmonė tė jetė i pėrgatitur pėr vdekje, kurse pėrgatitja pėr vdekje bėhet me punė tė mira, ashtu siē mund tė kuptojmė nga hadithi nxitje pėr tė qenė dėshirat tona afatshkurte, pra tė mos i vonojmė punėt e natės deri nė mėngjes e kur tė gdhihemi tė mos i pėshpėrsim vetes pėr mbrėmjen dhe t'I vonojmė punėt e ditės deri nė mbrėmje.
Fjala "Merr nga shėndeti yt pėr sėmundjen tėnde" ėshtė nxitje pėr tė shfrytėzuar shėndetin, tė derdhim mundin gjatė kohės kur jemi tė shėndoshė me frikė qė tė mos na godet ndonjė sėmundje e tė paaftėsohemi pėr punė. Njėashtu edhe fjala e tij "… dhe nga jeta yte pėr vdekjen tėnde" ėshtė nxitje pėr shfrytėzimin e ditėve tė jetės sepse ai i cili vdes i ndėpritet mundėsia e tė vepruarit, i kėputet shpresa dhe i rritet ngashėria. Ta dijė ky njeri se do t'i vij njė kohė e gjatė e ai do tė gjendet nėn dhe, dhe nuk do tė ketė mundėsi tė vepron.
Hadithet qė flasin pėr vlerėn e zuhdit ndaj kėsaj bote janė tė shumta, prej tyre: njė njeri i that tė Dėrguarit tė Allahut: mė udhėzo nė ndonjė punė tė cilėn nėse e bėj do tė mė dojė Allahu dhe do tė mė duan njerėzit! Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] i tha: "bėhu asket ndaj kėsaj bote tė don Allahu dhe bėhu asaket ndaj asaj qė e posedojnė njerėzit tė duan njerėzit" (Tranmeton Ibėn Maxheja dhe Tirmidhiu i cili thotė se hadithi ėshtė hasen)
Poashtu hadithi "ka shpėtuar ai i cili ka pranuar Islamin, ai qė rrizku (qė ia ka caktuar Allahu) i tij i mjafton dhe ėshtė i kanaqur me tė." (Transmeton Tirmidhiu)
Ibrahim Ed-hemi ka thėnė: zuhdi ėshtė tre lloje: obligativ, vullnetar dhe shpėtues. Zuhdi obligativ ėshtė tė pėrmbajturit nga harami ( e ndaluara), zuhdi vullnetar ėshtė mosthellimi nė gjėra tė lejuara kurse ai shpėtues ėshtė tė pėrmbajturit nga dyshimet.
Vėlla i nderuar musliman! Dije se zuhdi mė i mirė ėshtė ai i Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem] dhe shokėve tė tij tė zgjedhur. Librat e kodifikimit tė sunnetit janė pėrplot shembuj ku tregohet zuhdi dhe durimi i tyre, mund tė pėrmendim fjalėn e Omerit r.a.: kam parė Pejgamberin [salallahu alejhi ve sel-lem] tė cilit i kalonte tėrė dita e ai krrusej ngaqė nuk gjente as hurmėn e llojit mė tė dobėt pėr t'u ushqyer" (Transmeton Muslimi)
Aishja r.a. thotė: "nuk ėshtė ngopur familja e Muhamedit me bukė thekri dy ditė njėra pas tjetrės deri sa ka ndėrruar jetė Pejgamberi." (Transmeton Muslimi)
Ebu Hurerja r.a. thotė: "nuk ėshtė ngopur i Dėrguari i Allahut dhe familja e tij tre ditė me rradhė me bukė gruri deri sa u nda prej kėsaj bote." (Transmeton Muslimi)
Njė njeri hyri nė shtėpinė e Ebu Dherrit dhe pasi rrotulloi shikimin rreth e pėrqark tha: o Ebu Dherr! Ku i ke plaēkat e shtėpisė? Ai tha: ne kemi njė shtėpi tjetėr kah e cila shpresojmė (ka pėr qėllim xhennetin sh.p.). ai pėrsėri iu drejtua: patjetėr tė kesh plaēka pėrderisa jeton nė kėtė vend! Ebu Dherri ia ktheu: pronari i shtėpisė nuk na lejon qė tė mbetemi kėtu.
Omer ibėn Abdulazizi nė njė hutbe(ligjerim) tė tij tha: kjo botė nuk ėshtė vendbanimi i pėrherhsėm i juaji, Allahu ka caktuar pėr te zhdukjen kurse pėr banorėt e saj udhėtimin. Sa prej begative tė mėdha janė shkatėrruar shumė shpejtė dhe sa prej banorėve tė lumtur prej saj kanė udhėtuar!
Hasen el Basriu [rahimehull-llah] ka thėnė: nėnēmoeni dunjanė se pasha Allahun mė tė lumtur jeni kur nėnēmoni dunjanė. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:37   #13
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Durimi

13. Transmeton Ebu Seid S'ad ibėn Malik ibėn Sinan El Hudriu [radijallahu anhu] se disa njerėz prej Ensarėve kėrkuan diē prej Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem] e ai iu dha, ata pėrsėri kėrkuan dhe ai pėrsėri iu dha derisa u harxhua gjithė ajo qė pati, pastaj Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] iu tha: tė gjitha tė mirat qė i posedoj nuk do t'i magazinoj pėr t'iu privuar nga ato, mirėpo ai i cili pėrmbahet (nga lypja) Allahu e bėn tė pėrmbajtur, atij qė i majfton ajo qė e posedon Allahu e pasuron, ai i cili soditė thellė Allahu ia ndriēon mendimin kurse asnjėrit nuk i ėshtė dhėnė ndonjė gjė mė e mirė se sabri (durimi). (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanehu ve teala] thotė:" O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgaditur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė All-llahut. (Ali Imran-200), " Thuaj: “O robėrit e Mi qė keni besuar, keni frikė ndaj Zotit tuaj. Ata qė bėnė mirė nė kėtė jetė, kanė tė mirė tė madhe, e Toka e All-llahut ėshtė e gjėrė, ndėrsa tė durueshmive u jepet shpėrblimi i tyre pa masė!” (Zumer-10)
Erragib thotė: sabri etimologjikisht d.m.th. tė pėrmbajturit nė vėshtirėsi kurse ne terminologji do tė thotė: pėrmbyllja e vetes brenda vijave qė i ka caktuar logjika dhe sheriati.
Ibėn Haxheri gjatė definimit tė sabrit thotė: sabri ėshtė mbyllja dhe pengimi i vetes – fjalėve apo veprave - nga hakmarrja nė rraste dėmtimi. Ndonjėherė pėrdoret edhe me kuptimin "butėsi" (hilm). Disa dijetarė kanė thėnė: durimi gjatė mundimeve ėshtė xhihad ndaj egos. Allahu [subhanehu ve teala] e ka bėrė natyrėn e shpirtit (egos) qė tė ndiej dhimbje e ngashėri nėse dėmtohet me fjalė ose vepra, pėr kėtė arsye Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] e gjeti veten nė gjendje shumė tė rėndė kur ia mveshėn atij padrejtsinė gjatė ndarjes sė plaēkės sė luftės, mirėpo ai u sjell me butėsi ndaj akuzuesit dhe bėri durim sepse e dinte shpėrblimin e madh qė fitojnė durimtarėt dhe se Allahu [subhanehu ve teala] u jep tė mira tė panumėrta. Durimtari ka shpėrblim mė tė madh se ai qė shpenzon pasurinė e tij nė rrugė tė Allahut, sepse shpėrblimi i tė dytit shumfishohet deri nė shtatėqind herė edhepse e mira ne esencė shpėrblehet me dhjetė tė ngjashme pėrveē nėse Allahu dėshiron qė ta shumfishoj.
Nė hadithin e sipėrpėrmendur vihet nė pah vlera e madhe e sabrit si dhe nxitja nė tė. Sabri ėshtė cilėsi e lavdėruar, virtyt i dėshiruar, moral i rrallė, pėrfundimin e ka tė lakmuar, pasojat e kėnaqshme, ėshtė dobiprurės i madh, shansė pėr tė menduar nė atė qė tė sjell dobi, tė ngadalėson nė marrjen e qėndrimeve derisa dobia tė jetė e vėrtetuar dhe rezultati i siguruar.
Sabri ėshtė tre llojesh:
1. sabri ndaj vėshtirėsive qė hasim gjatė kryerjes se obligimeve fetare.
2. sabri ndaj asaj qė ėshtė e ndaluar nė fenė e Allahut duke lėnė pas shpine mėkatet, kėnaqėsitė e ndaluara, si dhe pėrpjekja qė tė mos iu afrohemi atyre, nėnėshtrimi i epshit dhe frenimi i tij pėr tė mos rėnė nė amoralitete. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: E kush iu frikėsua paraqitjes para Zotit tė vet dhe ndaloi veten prej epsheve, Xhenneti ėshtė vendi i tij." (Naziat – 40,41)
3. sabri nė fatkeqėsitė e dhimbshme, tragjeditė befasuese dhe nė sprovimet ēkado qė tė jenė shkaqet.
Muslimani ėshtė i obliguar qė tė bėjė durim nė kryerjen e obligimeve fetare dhe nė tė kapurit pėr fenė e Allahut, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt." (Bekare-153), "O ju qė besuat, kur tė konfrontoheni me ndonjė grup, pėrqėndrohuni dhe pėrmendni ēdo herė All-llahun qė tė arrini fitoren e dėshiruar." (Enfal-45)
Sabri ndaj peripetive nė rrugėn e da'ves (thirrjes islame) ėshtė prej virtytetve tė Pejgamberėve alejhim selam, lidhur mė kėtė Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Ti (Muahamed) duro, ashu sikurse duruan tė dėrguarit e vendosur" (Ahkaf-35), sepse me sabėr dhe bindje arrihet grada mė e lartė nė fe "prija" – imamllėku, siē thotė Allahu [subhanehu ve teala] "Dhe prej tyre Ne bėmė prijės qė me urdhėrin Tonė udhėzojmė, pasi qė ata (qė i bėmė prijėsa) ishin tė durueshėm dhe ndaj argumenteve Tona ishin tė bindur." (Sexhde-45)
Kėshillimi i njėri tjetrit pėr tė bėrė sabėr ėshtė prej karakteristikave tė shoqėrisė islame, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "E pastaj tė bėhej prej atyre qė besuan, qė kėshilluan njėri-tjetrin pėr durim dhe qė kėshilluan pėr mėshirė (pėr ndihmė)." (Beled-17)
Thėnė nė pėrgjithėsi ai i cili bėn sabėr duke kėrkuar me kėtė Fytyrėn e Allahut [subhanehu ve teala], pėrfundimi i tij ėshtė Xhenneti, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Edhe ata qė patėn durim (ndaj tė kėqiave) pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit tė tyre dhe qė e falėn namazin, dhe nga ajo me ēka Ne i furnizuam ata kanė dhėnė fshehtas e haptas dhe me tė mirė e largojnė tė keqen. Tė tillėt kanė pėrfundim mė tė mirė. (pėrfundimi i mirė ėshtė) Xhennete tė Adnit (vende tė pėrjetshme) ku do tė hyjnė ata, edhe prindėrit, gratė dhe fėmijėt e tyre tė cilėt kanė qenė vepėrmirė ata do t'i vizitojnė engjėjt duke hyrė nė secilėn derė. (u thonė) Selamun alejkum, me durimin tuaj gjetėt shpėtimin; sa pėrfundim i lavdishėm ėshtė ky vend." (RR'ad-23,23,24)
Dije se njėrėzit qė mė sė tepėrmi sprovohen janė "pejgamberėt, pastaj ata mė tė ngjashmit e mė tė ngjashmit. Ēdonjėri sprovohet sipas tė kapurit tė tij pėr fenė, nėse tė kapurit tė tij ėshtė i fortė sprovimi ėshtė mė i fortė, nėse nė tė kapurit e tij pėr fenė ka dobėsi atėherė sprovohet sipas asaj dobesie. Vazhdimisht njeriu do tė sprovohet derisa tė ecė mbi tokė pa asnjė mėkat." (Transmeton Tirmidhiu i cili thotė: hadithi ėshtė hasen sahih)
Shembujt qė flasin pėr sabrin e pejgamberėvė janė tė shumtė. Ibrahim dhe Ismaili alejhima selam pranuan urdhėrin e Allahut me zemėrgjėrėsi dhe sabėr derisa Allahu ia lehtėsoi Ismailit duke i dhėn njė kurban. Nuhu [salallahu alejhi ve sel-lem] pėrjetoi nga populli i tij shumė pengime dhe mospėrfillje mirėpo duroi e Allahu [subhanehu ve teala] i fundosi nė ujin e vėrshuar tė gjithė pėrveē atyre qė besuan atė. Poashtu Jakubi, Jusufi,, Ejjubi, Musai, Zekerijjau, Jahja, Isai alejhim selam u sprovuan dhe duruan.
Zotėriu i tė gjithė njerėzve, Muhamed ibėn Abdullahu [salallahu alejhi ve sel-lem] pėrjetoi peripeti dhe vėshtirėsi tė mėdha nga populli i Taifit. Mendjelehtit, fėmijėt dhe robėrit e kėtij populli e gjuajtėn mė gurrė derisa ia pėrgjakosėn kėmbėt, si dhe para kėsaj dhe pas ai pėrjetoi mundime tė shumta nga kurejshitėt pabesimtarė, mė pastaj nė medine bėri sabėr dhe luftoi derisa vuri themelet e shtetit mė tė madh qė e njohi njerzimi dhe themelet e shoqėrisė mė tė mirė qė e pa njerzimi.
Shejhul Islam Ibėn Tejmije [rahimehullah] thotė: Allahu [subhanehu ve teala] ka pėrmendur nė Kur'an braktisjen e bukur (hexhėr), faljen e bukur tė gabimeve dhe durimin e bukur dhe nė lidhje me kėto ėshtė thėnė: braktisje e bukur ėshtė ajo qė bėhet pa cenim, falje e bukur kur ajo bėhet pa qortim kurse sabėr i bukur kur nuk ka ankime te krijesat. Ahmed ibėn Hanbelit duke qenė nė shtrat tė vdekjes i ėshtė lėxuar se Tavusi ka urrejtur kėlthitjet e vdekjes dhe ka thėnė: tė klithish don tė thotė tė ankohesh te njerėzit, pas kėsaj ai (Ahmedi) nuk ka kėlthitė deri sa ka vdekur. Sa i takon ankimeve te Krijuesi kjo gjė nuk e mohon sabrin e bukur siē tregon Allahu [subhanehu ve teala] fjalėt e Jakubit [salallahu alejhi ve sel-lem] nė Kur'an: "Ai (Jakubi) tha: “Jo, ēėshtjen ua lehtėsoi epshi juaj. (mua nuk mė ka mbetur tjetėr) Durim i mirė, ėshtė shpresė qė All-llahu do tė m'i sjellė tė gjithė; Ai ėshtė mė i dijshmi, mė i urti!”, "Ai (Jakubi) tha: “Unė hidhėrimin tim dhe pikėllimin tim, ia parashtroj All-llahut, e unė di pėr All-llahun atė qė ju nuk dini”. (Jusuf-83, 86)
Abdulaziz ibėn Revvad ka thėnė: tre gjėra janė prej thesarit tė Xhennetit: fshehja e fatkeqėsisė, sėmundjes dhe lėmoshės"
Abdullah ibėn Muhamed elHerevij ka thėnė: prej margaritarėve tė mirėsisė ėshtė fshehja e fatkeqėsisė.
Aun ibėn Abdullahu ka thėnė: mirėsia nė tė cilėn nuk ka aspak tė keqe ėshtė falenderimi Allahun duke qenė rehat dhe sabri gjatė fatkeqėsisė. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:37   #14
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Turpi dhe vlera e tij

14. Transmeton Imran ibėn Husejni [radijallahu anhu] i cili thotė: Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] tha: "turpi nuk sjell vetėm se mirėsi" nė transmetimin e Muslimit qėndron: "turpi ėshtė mirėsi nė tėrėsi". (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
Neveviu thotė: dijetarėt thonė se realiteti i turpit ėshtė: moral i cili ndikon nė lėnien e tė shėmtuarės dhe pengon mosdhėnien e tė drejtės ēdonjėrit qė i takon e drejta. Na kanė transmetuar se Ebul Kasim Elxhunejd [rahimehull-llah] pėr kuptimin e turpit ka thėnė: tė pamurit e begative dhe tė pamurit e mangėsive, nga kėto tė dyja lind njė gjendje e cila quhet turp.
Ijadi thotė: sa i pėrket asaj se i tėrė turpi ėshtė mirėsi apo nuk sjell vetėm se mirėsi, ėshtė paksa problematike pėrgjithėsimi i kėtij kuptimi sepse dikush mund ta shfrytėzojė kėtė kuptim pėr lėnien e ballafaqimit me mėkatarin apo e shfrytėzon kėtė kuptim pėr lėnien e disa obligimeve. Pėrgjigjja pėr kėtė ėshtė se me fjalėn turp nė kėto hadithe nėnkuptohet turpi ligjor i sheriatit. Turpi nga i cili rezulton lėnia e disa obligimeve nuk ėshtė turp tė cilin e miraton sheriati porse ai ėshtė paaftėsi dhe nėnēmim. Ai ėshtė quajtur "turp" pėr arsye se i pėrngjet turpit ligjor i cili nėnkupton lėnien e gjėrave tė shėmtuara. Ibėn Haxheri duke spjeguar hadithin e lartėpėrmendur thotė: mund qė Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka dhėnė shenjė se ai qė turpin e ka moral tė tij nė tė shumtėn e rrasteve mirėsia ėshtė nė tė dhe nėse nodh ndonjėherė e kundėrta ajo konsiderohet si e paqenė nė krahasim me tė mirat e tij apo mund tė thuhet se turpi ėshtė bėrė adet i tij dhe pjesė e pandarė e moralit tė tij dhe me kėtė tėrheq tė mirėn dhe mirėsia ndodh prej vetė atij dhe shkakut (turpit).
Turpi ėshtė dy lloje:
- turpėrimi nga Allahu [subhanehu ve teala] kur dėshiron tė bėj ndonjė gjė (tė turpshme) e cila i bie ndėrmend.
- Turpėrimi nga krijesat gjatė kryerjes sė veprave apo fjalėve tė cilat janė tė neveritura.
Tė dy llojet e sipėrthėna janė tė lavdėruara, vetemse, njėri ėshtė obligativ kurse tjetri vullnetar. Turpi gjatė largimit nga haramet ėshtė obligativ kurse gjatė lėnies sė gjėrave tė urrejtura nga njerėzit ėshtė vullnetar.
Muslimani obligohet qė tė stoliset me kėtė virtyt pėr shkak se kjo veti paraqet tėrė fenė. Ajo ėshtė degė e imanit (besimit), moral i Islamit siē ėshtė thėnė "ēdo fe ka moralin e saj kurse morali i Islamit ėshtė turpi" (Transmeton Ibėn Maxhe). Turpi ėshtė ēelės i ēdo tė mire, me forcėn e tij shtohet mirėsia, dobėsohet e keqja kurse mė dobėsine e tij dobėsohet mirėsia dhe shtohet veprimi i tė keqes sepse turpi ėshtė pengesė ndėrmjet njeriut dhe ndalesave (harameve).
Ibėn Ebi Dunja transmeton se Vehb ibėn Munebih ka thėnė: imani ėshtė i zhveshur e rrobet e tij janė devotshmėria, stolia e tij ėshtė turpi, pasuria e tij ėshtė nderi, pastaj tha: kam dėgjuar njė beduin duke recituar:
Jo, pasha babėn tėnd nuk ka mirėsi nė kėtė jetė
As qė ka dunja kur turpi s'ekziston
Njeriu jeton derisa nė tė turpi ka mbetė
E druri pa lėvore nuk mund tė gjallwron

Muslimani obligohet qė tė turpėrohet nga Allahu [subhanehu ve teala] ashtu siē duhet, tė mos shfrytėzojė begatitė e Allahut duke i bėrė mėkat Atij, tė mos e gjejė veten nė vende tė ndaluara, tė shkon nė vende qė e ka urdhėruar Allahu. Transmeton Abdullah ibėn Mes'udi [radijallahu anhu] se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] njė ditė u tha disa njerėzve prej shokėve tė tij: "turpėrohuni nga Allahu ashtu siē meriton Ai! Ata thanė:o i Dėrguar i Allahut ne turpėrohemi falė Allahut. Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] pėrsėri tha: jo kėshtu porse turpėrimi i vėrtetė ndaj Allahut ėshtė ta ruash kokėn dhe atė qė ėshtė nė tė (mendjen), barkun dhe atė qė mban nė tė, tė pėrkujtosh vdekjen dhe sprovėn. Ai i cili dėshiron Ahiretin braktis zbukurimet e kėsaj bote, e ai i cili i bėn kėto ėshtė turpėruar nga Allahu ashtu siē meriton." (Transmeton Tirmidhiu)
Aliu [radijallahu anhu] ka thėnė: kush i mbėshtjell rrobet e tij me turp nuk ia shohin njerėzit tė metat.
Ebu Musa elEsh'arij ka thėnė: unė hy nė shtėpinė time tė errėt pėr t'u pastruar dhe kėrrusem ngaqė turpėrohem nga Zoti im. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij

Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-08-06, 22:38   #15
Pause_Print_Scroll
iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
 
Avatari i Pause_Print_Scroll
 
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
Pause_Print_Scroll
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Pause_Print_Scroll
Gabim

Bujaria

15. Transmeton Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Allahu i Lėrtėmadhėruar thotė: shpenzo qė tė shpenzoj pėr ty, pastaj tha: Dora e Allahut ėshtė pėrplot, nuk e pakėson shpenzimi i pėrhershėm, natėn dhe ditėn. Mė pas vazhdoi: a e shihni shpenzimin e Tij qė prej krijimit tė qiellit dhe tokės, nuk ėshtė pakėsuar ajo qė ėshtė nė Dorėn e Tij. Arshi i Tij ėshtė mbi ujė dhe nė Dorėn e Tij ėshtė peshorja e ul atė ose e ngrit" (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
Allahu [subhanheu ve teala] thotė: "ēkado qė t'u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t'u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos u dėmtuar ju." Dhe "Pra ēkado qė tė jepni nga pasuria, s'ka dyshim se atė All-llahu e di shumė mirė." (Bekare – 272,273)
Dije, Allahu mė mėshiroftė mua dhe ty, se ēdonjėri i cili ka udhėhequr nė periudhėn e injorancės apo tė Islamit, derisa ėshtė bėrė i njohur me famė tė lartė, i janė nėnshtruar njerėzit, kanė marrė udhėn pėr tek ai i afėrti dhe i largėti, fama e tij nuk ėshtė arritur pėrveē se duke i ushqyer njerėzit dhe duke i nderuar mysafirėt. Tė gjithė njerėzit me pervojė pėrgjatė historisė, fetarėt e dashamirėt e tė bukurės janė tė njė mendimi se gjėja mė e mirė qė njeriu mund ta siguroj pėr veten nė kėtė botė dhe gjėja mė madhėshtore qė mund ta lė pas vete ėshtė bujaria, shoqėrimi me bujarėt sepse bujaria rezulton pėrmendjen pėr tė mirė dhe tė ngritė famėn.
Ai i cili shpenzon, obligohet qė me kėtė vepėr tė kėrkon kėnaqėsinė e Allahut "ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut" (Bekare – 272) kurse sa i pėrket shpenzimit pėr t'u mburur, kjo nuk ėshtė bujaria qė lėvdohet, madje mund tė jetė edhe mėkat nėse bėhet me mendjemadhėsi ndaj robėrve tė Allahut.
Bujaria ka shumė dobi, prej tyre:
- Allahu [subhanheu ve teala] ia kompenson shpenzuesit "e ēkado qė t'u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t'u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos u dėmtuar ju." (Bekare 272), siē ėshtė pėrmenduar edhe nė hadithin e lartėpėrmenduar: "Shpenzo qė tė shpenzoj pėr ty". Poashtu Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] thotė: "derisa njė njeri ecte ne njė hapsirė, dėgjoi njė zė qė vinte nga njė re: ujite kopshtin e filanit, pastaj ajo re lėvizi derisa lėshoi ujin mbi njė tokė tė djegur nga nxehtėsia dhe ja, kur pashė ujin tė mbledhur nė njė gropė. Ky njeri pėrcolli renė dhe kur arriti te vendi nė tė cilin ishte lėshuar uji pa njė njeri i cili po mundohej tė depozitoj ujin dhe i tha: o rob i Allahut, si e ke emrin? Ai ia pėrmendi emrin qė e kishte dėgjuar prej resė, pastaj i tha: pėrse mė pyet pėr emrin tim? Iu pėrgjigj: unė dėgjova njė zė nė renė e cila e lėshoi ujin i cili thoshte: ujite kopshtin e filanit duke prmenduar emrin tėnd, pėr kėtė dėshiroj tė dij se ē'vepron me kėtė kopsht? U pėrgjigj: pra pasi e kėrkove kėtė gjė po tė tregoj se prodhmin qė fitoj nga kjo tokė, njė tė tretėn e saj e jap lėmoshė, me njė tė tretėn ushqehem unė dhe familja ime kurse njė tė tretėn e kthej pėrsėri nė kėtė tokė." (Transmeton Muslimi)
- Allahu [subhanheu ve teala] ia shumfishon pasurinė shpenzuesit " Shembulli i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė shtatė kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di qėllimet." (Bekare – 261)
- Shpenzuesi shpreh frikėn e tij prej zjarrit tė Xhehennemit "Frikojuni prej zjarrit qoftė edhe me gjysėm hurme" (Transmeton Buhariu)
- Gjėja mė e mirė mė tė cilėn njeriu mjekohet ėshtė lėmosha "mjekoni tė sėmuarit tuaj me lėmoshė" (Transmeton Bejhakiu)
- Shpenzimi i pasurisė ėshtė mbrotje e saj "mbroni pasuritė tuaja me zekat" (Transmeton Bejhakiu)
- Bujaria ėshtė prej cilėsive tė lavdėruara tek Allahu [subhanheu ve teala] "Allahu ėshtė i Mirė dhe e do tė mirėn, i Pastėr dhe e do pastėrtinė, Bujar dhe e do bujarinė" (Transmeton Tirmidhiu i cil ithotė: ky hadith ėshtė garib kurse Halid ibėn Iljas ėshtė i dobėt)
- Dora e cila jep ėshtė mė e mirė se dora e cila merr "Dora e lartė ėshtė mė e mirė se dora e poshtme" (Transmeton Muslimi)
- Bujaria i mbulon shumė tė meta tė njeriut, thotė Imam Shafiju [rahimehull-llah] : mbulohu me bujari sepse siē ėshtė thėnė ēdo tė metė e mbulon bujaria.
Ēdo musliman duhet tė stoliset mė kėtė cilėsi e nė veēanti davetxhinjtė (thirrėsit islam) pėr shkak efektit qė ka kjo cilėsi pėr tė pranuar njerėzit Islamin. Enesi [radijall-llahu anhu] thotė: "nuk ka lypur ndonjėri prej Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] diēka vetėm se ia ka dhėnė. Njėherė i erdhi njė njeri, e Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] i dha njė tufė tė madhe dhensh sa mund tė zinte hapsira mes dy kodrave, e pastaj kthehet te populli i tij dhe iu thotė: o njerėz! Pranoeni Islamin sepse Muhamedi jep sikur ai i cili nuk i frikohet skamjes. Enesi [radijallahu anhu] thotė: edhepse njeriu prononte Islamin pėr shkaqe tė dunjasė, nuk kalonte pėrveē njė kohės sė shkurtėr dhe Islami bėhej mė i dashur pėr tė se sa tėrė dunjaja dhe ajo qė ėshtė nė tė." (Transmeton Muslimi)
Transmeton Ibėn Abbasi [radijall-llahu anhu] i cili thotė: "Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka qenė njėriu mė bujar. Bujaria edhe mė tepėr i shtohej nė muajin e Ramazanit kur takonte Xhibrilin. Xhibrili takohej me tė ēdo natė tė Ramazanit dhe ia dėgjonte leximin e Kur'anit, pra Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ishte mė bujar se era e lehtė"
Ibėn Ebi Hatimi me sened tė tij transmeton se Alij ibėn Ebi Talibi [radijall-llahu anhu] ka thėnė: Atij qė Allahu i ka dhėnė pasuri le ta shfytėzojė atė pėr mbajtjen e lidhjeve farefisnore, pėr mikpritje tė mirė, pėr ti ndihmuar nevojtarit, robit, udhėtarit, tė mjerit, tė varfėrit, muxhahidit dhe le tė jetė durimtar nė fatkeqėsi sepse me kėto cilėsi fitohet bujaria nė kėtė dunja dhe fama nė Ahiret;
Ėshtė pyetur Haseni [radijall-llahu anhu] : cili ėshtė bujar? Ėshtė pėrgjigjur: ai i cili po tė posedonte tėrė dunjanė do ta shpenzonte atė dhe pėrsėri do tė mendonte se edhe mė tej ka obligime.
Transmetohet se Hudhejfe elAdevij ka thėnė: ditėn kur ngjau beteja e Jermukut u nisa pėr tė kėrkuar djalin e axhės tim nė mesin e tė vrarėve. Me vete kisha pakėz ujė dhe mendoja qė nėse akoma ka frymėmarje do t'i jap nga uji qė kisha me vete. Kur e gjeta nė mesin e viktimave, iu afrova dhe i thash: tė tė jap ujė? Ai mė dha shenjė pozitive. Ndėrkohė dėgjuam njė kėlthitje dhe djali i axhės mė dha shenjė qė tė shkoj te personi qė kėlthiste dhe ujin qė kisha t'ia jap atij. Kur arrita tek ai e pash se ishte Hisham ibėn Asi tė cilin e pyeta: dėshiron ujė? Ai mė dha shenjė pozitive mirėpo nė kėtė momėnt dėgjuam njė kėlthitje tjetėr dhe Hishami mė dha shenjė qė tė shkoj tek i treti dhe ujin qė kisha t'ia jap atij. Kur shkova, ai veē mė kishte vdekur. U ktheva te Hishami mirėpo e gjeta tė vdekur. U ktheva edhe te djali i axhės tim mirėpo edhe ai kishte vdekur.
Njė njeri prej fisit Kurjesh ishte nisur nė udhė. Duke udhėtuar takoi njė udhėtarė nė mes tė rrugės tė cilin e kishte lodhur udha dhe e kishte molisur sėmundja. i sėmuri i tha kurejshitit: zotėri mė ndihmo! Kurejshiti urdhėroi djalin e tij qė pasuria qė i kishte mbetur ta shpenzojė pėr kėtė udhėtarė tė sėmurė dhe djali i lėshoi nė prehėr katėr mijė dirhem. I sėmuri deshi qė tė ngritet nė kėmbė mirėpo nuk mundi pėr shkak dobėsisė dhe filloi tė qajė. Kurejshiti i tha: pse qan, nuk mundesh tė pamvarėsoshesh me atė qė ta dhamė? Ai ia ktheu: jo pėr Zotin, por m'u kujtua dobia qė ka toka nga bujaria yte dhe kjo mė bėri tė qaj.
Kur Kajs ibėn S'ad ibėn Ibaden e kaploi sėmundja, shumė pak prej vėllezėrve tė tij muslimanė e vizituan. Pasi qė pyeti pėr kėtė i thanė: ata turpėrohen tė tė vizitojnė pėr shkak borxheve qė tė kanė marrė. Kajsi tha: Allahu e poshtėroftė pasurinė e cila i pengon vėllezėrit tė mė vizitojnė, pastaj urdhėroi njė tellall qė tė thėrret: tė gjithė ata qė i kanė borxh Kajsit e kanė tė falur. Nė mbrėmje gati qė nuk i thehet pragu i derės nga vizita e madhe e njerėzve. </SPAN>
Ahmed Muadh Hakkij



Pause_Print_Scroll Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 01:03.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.