Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 02-01-07, 17:29   #1
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim Prizrenasit nė kėrkim tė gjuhės...

Prizrenasit nė kėrkim tė gjuhės...

Disa i kanė thurur vargje, kėngė dhe ēdo gjė qė ėshtė pėr tė thėnė. Ndoshta me tė drejtė. Ndoshta… Historianėt thonė se njė i huaj, po se vizitojė Prizrenin edhe nėse i ka shėtitur gjithė qytetet e Kosovės nuk e ka parė Kosovėn e vėrtetė. Ndoshta ėshtė uji qė zbret lirshėm mes qytetit, krojet, sokakėt me kalldrėm, oborret e ngushta tė shtėpive tė vjetra qė e bėjnė tė mrekullueshėm. Kėto dhe disa prej dėshmive historike dhe kulturore e bėjnė kaq tė ndryshėm. Pikėrisht pėr kėtė arsye, por dhe tė tjera... pėr njė kohė tė gjatė prizrenasit e moēėm, qė tani pothuajse nuk ekzistojnė e kanė falėnderuar tė “Plotfuqishmin” pesė herė nė ditė pėr dhuratėn qė i ka bėrė.

Ata, mė pas kanė shkuar aq larg, saqė i kanė bėrė ujit njė tempull tė vogėl nė mes tė qytetit, i cili sot njihet me emrin ēezma e "Shatėrvanit". Ky i ujit, sot ndodhet nėn Kala dhe nė tė njėjtėn kohė, ėshtė dhe njėri nga vendet strategjike edhe pėr ujėsjellėsin qė furnizon qytetin. Ky lloj kulti qė ngritėn qytetarėt pėr ujin gjatė zhvillimit historik, ka qenė mjaft prezent nė qytet dhe veēanėrisht ėshtė manifestuar nė lagjen e quajtur "Bunarllėk" ku ekziston dhe burimi i pasur me ujė tė freskėt dhe tė shėndoshė buzė lumit tė qytetit.

Dyfytyrėsia ėshtė karakteristika mė e pakėndshme e "qytetarėve" tė Prizrenit. Kjo pjesė e shoqėrisė, qė nuk ėshtė aspak e vogėl, po e shemb atė, qė deri dje ėshtė quajtur traditė. Shtėpitė e vjetra tė qytetit tė Lidhjes sė Prizrenit, rrėzė maleve tė Sharrit, qė tashmė mbulohen edhe gjatė ditėve tė vjeshtės nga fletėt e dendura tė lisave qė e rrethojnė brezin e Kalasė Dardane, janė mburoja e fytyrės sė vrazhdė tė kėtij qyteti me (pa)qytetarė.

Plot 28 xhami dhe 8 kisha, ku prej tyre katėr ortodokse janė tė djegura nė marsin e para dy vjetėve nga shqiptarėt gjaknxehtė e bėjnė edhe mė tė "egėr" kėtė fortesė, qė tashmė bashkė me Lumbardhin dhe Shtėpinė e Lidhjes sė Prizrenit deri dje simbol tė kulturės dhe rezistencės shqiptare, ndėrsa sot, qytetarėt e tij rrojnė me bėmat e sė kaluarės. Familjet e lagjeve mė tė vjetra tė qytetit, qė dikur mbaheshin pėr agallarėt e qytetit, sot janė mė tė paditurit, mė tė pashkolluarit.

Sa keq i vjen njė qytetari tė sapoardhur nė Prizren, kur sheh familjet e mėdha tė qytetit qė janė transformuar nė turq. Por dhe ai bėn njėsoj si ta, vetėm pas disa ditėsh sė jetuari nė Prizren dhe qė tė nesėrmen ata nisin e pėrshėndesin komshinjtė nė gjuhėn turke dhe kėtė e bėjnė pėr t’u dukur mė qytetarė. Sheherliu i vjetėr i Prizrenit, por edhe i riu, janė kėrkim tė diēkaje...

Tė mėdhenjtė u mėsojnė tė vegjėlve tė tyre qė nė djep, tė flasin gjuhėn e turkut. Ndėrsa i vogli, rritet pa e ditur shqipen, gjuhėn e nėnės dhe ai madje mėsohet nga prindėrit qė tė mbrojė gjuhėn turke si gjuhė tė nėnės sė tij. Sa “keq” e flasin prindėrit e tyre gjuhėn e bukur shqipe, por edhe gjuhėn turke, e cila ėshtė njė miks i gjuhėve ballkanase. Ta lėmė pak inatin… por gjithė ato qė zotėrojnė gjuhėn turke nė Prizren, janė mazhorancė.
Mendėsia e sertė…

Lartėsia Kalasė tė fut frikėn, ndėrsa topi paksa fals, ashtu si dhe qytetarėt (jo)turk servil, qė pjesa mė e madhe e mohojnė shqipen si gjuhė tė nėnės, qėndrojnė "kryelartė" pa tė drejtė pėrballė Pashtrikut tė thatė, Koretnikut tė sertė dhe Rrafshit tė Dukagjinit, tė mbushur plot jehonė dhe lavdi.

Ata janė tė pashkolluarit e qytetit tė ardhur nga fshatrat e thellė dhe si mėnyrė pėr tė ndryshuar dinjitetin provincial, janė "detyruar" tė mėsojnė turqishten, qė nė atė kohė flitej tek-tuk nga ndonjė tregtar turk, qė vinte pėr tė bėrė tregti nė Prizren. Sot janė me mijėra, pėr tė mos thėnė gati gjysma e qytetit, nga pamundėsia pėr tė ndryshuar mendėsinė e origjinės janė ngushėlluar bajagi me gjuhėn turke.

E kanė gjetur veten… Edhe nėse ke mbi 100 vjet qė jeton nė qytet dhe tė mos flasėsh turqishten me fėmijėt nė shtėpi, ose nė rrugė me komshinjtė, je i etiketuar si fshatar. Nė tė kundėrt, mund tė jesh i ardhur pas luftės dhe tė flasėsh turqisht, tė quajnė qytetar prej vėrteti tė Prizrenit.

Unė, qė tashmė e kam harruar turqishten, ose thėnė shkoqur, nuk dua ta flas gjuhėn e tjetrit, mezi mė shohin, sesi mė flasin, si me zor. "Mehrrabah abi", "Bujrum", janė frazat qė kanė zėvendėsuar pėrshėndetjet "Tungjatjeta, vėlla" "Urdhėroni". Kuvendi i Kosovės i ka thėnė: "Jo, gjuhės turke nė Prizren".

Turqishtja nė Prizren, gjuhė zyrtare ndoshta mė vonė. Para disa ditėsh, deputetėt e Kosovės i kanė rrėzuar mocionin e propozuar pėr pėrdorimin e gjuhės turke si gjuhė zyrtare nė Prizren. Edhe pse ėndrra e shumė qytetarėve tė Prizrenit nuk po plotėsohet pėr tė disatėn herė nė Kuvendin e Kosovės, qė tė zyrtarizohet turqishtja si gjuhė, pothuajse nė ēdo institucion, lokal, butik, disa rrugė, ajo ėshtė “zyrtarizuar”. E flasin tė gjithė kush nga dėshira e kush nga fakti pėr tė mos ngelur anash turmės.

Nėse tenton tė pyesėsh qytetarėt intelektualė tė Prizrenit, tė cilėt janė potentė nė jetėn politike dhe kulturore tė Kosovės, nga ta pėrgjigjen do ta marrėsh disi tė vėshtirė. Ka mundėsi, madje, qė tė pasojė heshtja e tė shohėsh nė fytyrat e tyre bezdi…, por gjithsesi, ka shumė tė tjerė qė janė tė gatshėm tė tė japin plot pėrgjigje e tė dėshmojnė, se dinė shumėēka rreth tyre.

Kėta qytetarė tė ngritur intelektualist, s’kanė pranuar asnjėherė qė tė flasin turqishten nė familje… ndėrsa shqiptarėt e turqizuar tė Prizrenit, qė kanė jetuar si pashallarė deri dje nė zemėr tė Prizrenit, sot ndihen krenarė pėr gjuhėn qė flasin. Megjithėse duket paradoksale, Prizreni fsheh plot dėshmi e gjurmė shqiptare brenda tij, paēka se gjithēka shqiptare, aty tė duket njė prezencė shumė e vogėl e modeste.

Rastėsisht hasa nė njė material tė titulluar "Prizreni ndėr vite", tė cilėn po e sjell ngacmueshėm. Nė mėnyrė tė detajuar, nė kėto materiale hidhet nė dritė e fortė mbi historikun e ngulimeve tė para turke nė Prizren. Kėtu hasim plot aspekte tė tjera, tė njohura e tė panjohura, qė kanė tė bėjnė me kėtė fakt. Pra, cilėt ishin turqit e parė, qė vendosen tė punojnė e jetonin nė thellėsi tė Kosovės?

Ēfarė vėshtirėsish ndeshėn e ndeshin ata gjatė gjithė jetės sė tyre kėtu, trajtimit tė tyre ndėr vite, diskriminimit apo edhe vlerėsimit qė u ėshtė bėrė, ndryshimet qė kanė pėsuar gjatė kėsaj rruge, integrimin dhe sukseset nė metropolin mė tė madh tregtar pas Stambollit, si dhe plot akte e shifra tė tjera interesante qė ilustrojnė mė sė miri kėto qė thamė mė sipėr.

Shkurt, nė Prizren sot jetojnė jo mė shumė se 10 familje, qė kanė origjinė tė vėrtetė turke, ndėrsa mesazhi qė marrim brenda njė dite nė qytetin e Prizrenit, tregon se lobi turk nė qytetin e Lidhjes sė Prizrenit janė me plot gojė, mazhorancė. E dhimbshme kjo pėr njė qytet si Prizreni, por ē’tė bėsh, e keqja, sado e vogėl qė tė jetė, duhet thėnė para se tė bėhet e madhe.

Isuf KURTAJ/Iliria Post


Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 29-04-07, 19:10   #2
Bjeshka1
Jo e "Nemun"
 
Avatari i Bjeshka1
 
Anėtarėsuar: 01-11-06
Postime: 459
Bjeshka1 i respektuarBjeshka1 i respektuarBjeshka1 i respektuarBjeshka1 i respektuarBjeshka1 i respektuarBjeshka1 i respektuar
Gabim

Kjo tregon se sa e kemi humbur identitetin kombetar., por jemi duke i humbur edhe me shume identitetin dhe tradidat. Turqisht, serbisht, greqisht, anglisht....dhe "moda" e fundit tashti qe po na e sjellin mjekroshat me pantolla treēerekshe eshte arabishtja. Kete te rene po thone qe duhet ta pranojme se na qenka nga "Allahu"..Kjo eshte bastardimi i gjuhes dhe i kultures....Kure selxhuket dhe sllavet ishin egersira( as sot nuk jane me te mire) ne kishim kulture dhe tradita, por shkatrrimi shekullor dhe varferia e ben te veten. Gjynah!
__________________
Prift ose hoxhe mund te behet kushdo, por njeri eshte veshtire te behesh. (huazuar nga njeri i panjohur)
Bjeshka1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-04-07, 21:59   #3
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Bjeshka1
Kjo tregon se sa e kemi humbur identitetin kombetar., por jemi duke i humbur edhe me shume identitetin dhe tradidat. Turqisht, serbisht, greqisht, anglisht....dhe "moda" e fundit tashti qe po na e sjellin mjekroshat me pantolla treēerekshe eshte arabishtja. Kete te rene po thone qe duhet ta pranojme se na qenka nga "Allahu"..Kjo eshte bastardimi i gjuhes dhe i kultures....Kure selxhuket dhe sllavet ishin egersira( as sot nuk jane me te mire) ne kishim kulture dhe tradita, por shkatrrimi shekullor dhe varferia e ben te veten. Gjynah!

bastardimi = kjo fjale eshte italishte

Gjynah = kjo fjale rjedh nga gjuha qe me se shumti ta vran ty veshin .

Zoti na rruajt gjuhen e embel shqipe .



valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-04-07, 22:48   #4
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Prizrenasit nė kėrkim tė gjuhės...

Disa i kanė thurur vargje, kėngė dhe ēdo gjė qė ėshtė pėr tė thėnė. Ndoshta me tė drejtė. Ndoshta… Historianėt thonė se njė i huaj, po se vizitojė Prizrenin edhe nėse i ka shėtitur gjithė qytetet e Kosovės nuk e ka parė Kosovėn e vėrtetė. Ndoshta ėshtė uji qė zbret lirshėm mes qytetit, krojet, sokakėt me kalldrėm, oborret e ngushta tė shtėpive tė vjetra qė e bėjnė tė mrekullueshėm. Kėto dhe disa prej dėshmive historike dhe kulturore e bėjnė kaq tė ndryshėm. Pikėrisht pėr kėtė arsye, por dhe tė tjera... pėr njė kohė tė gjatė prizrenasit e moēėm, qė tani pothuajse nuk ekzistojnė e kanė falėnderuar tė “Plotfuqishmin” pesė herė nė ditė pėr dhuratėn qė i ka bėrė.

Ata, mė pas kanė shkuar aq larg, saqė i kanė bėrė ujit njė tempull tė vogėl nė mes tė qytetit, i cili sot njihet me emrin ēezma e "Shatėrvanit". Ky i ujit, sot ndodhet nėn Kala dhe nė tė njėjtėn kohė, ėshtė dhe njėri nga vendet strategjike edhe pėr ujėsjellėsin qė furnizon qytetin. Ky lloj kulti qė ngritėn qytetarėt pėr ujin gjatė zhvillimit historik, ka qenė mjaft prezent nė qytet dhe veēanėrisht ėshtė manifestuar nė lagjen e quajtur "Bunarllėk" ku ekziston dhe burimi i pasur me ujė tė freskėt dhe tė shėndoshė buzė lumit tė qytetit.

Dyfytyrėsia ėshtė karakteristika mė e pakėndshme e "qytetarėve" tė Prizrenit. Kjo pjesė e shoqėrisė, qė nuk ėshtė aspak e vogėl, po e shemb atė, qė deri dje ėshtė quajtur traditė. Shtėpitė e vjetra tė qytetit tė Lidhjes sė Prizrenit, rrėzė maleve tė Sharrit, qė tashmė mbulohen edhe gjatė ditėve tė vjeshtės nga fletėt e dendura tė lisave qė e rrethojnė brezin e Kalasė Dardane, janė mburoja e fytyrės sė vrazhdė tė kėtij qyteti me (pa)qytetarė.

Plot 28 xhami dhe 8 kisha, ku prej tyre katėr ortodokse janė tė djegura nė marsin e para dy vjetėve nga shqiptarėt gjaknxehtė e bėjnė edhe mė tė "egėr" kėtė fortesė, qė tashmė bashkė me Lumbardhin dhe Shtėpinė e Lidhjes sė Prizrenit deri dje simbol tė kulturės dhe rezistencės shqiptare, ndėrsa sot, qytetarėt e tij rrojnė me bėmat e sė kaluarės. Familjet e lagjeve mė tė vjetra tė qytetit, qė dikur mbaheshin pėr agallarėt e qytetit, sot janė mė tė paditurit, mė tė pashkolluarit.

Sa keq i vjen njė qytetari tė sapoardhur nė Prizren, kur sheh familjet e mėdha tė qytetit qė janė transformuar nė turq. Por dhe ai bėn njėsoj si ta, vetėm pas disa ditėsh sė jetuari nė Prizren dhe qė tė nesėrmen ata nisin e pėrshėndesin komshinjtė nė gjuhėn turke dhe kėtė e bėjnė pėr t’u dukur mė qytetarė. Sheherliu i vjetėr i Prizrenit, por edhe i riu, janė kėrkim tė diēkaje...

Tė mėdhenjtė u mėsojnė tė vegjėlve tė tyre qė nė djep, tė flasin gjuhėn e turkut. Ndėrsa i vogli, rritet pa e ditur shqipen, gjuhėn e nėnės dhe ai madje mėsohet nga prindėrit qė tė mbrojė gjuhėn turke si gjuhė tė nėnės sė tij. Sa “keq” e flasin prindėrit e tyre gjuhėn e bukur shqipe, por edhe gjuhėn turke, e cila ėshtė njė miks i gjuhėve ballkanase. Ta lėmė pak inatin… por gjithė ato qė zotėrojnė gjuhėn turke nė Prizren, janė mazhorancė.
Mendėsia e sertė…

Lartėsia Kalasė tė fut frikėn, ndėrsa topi paksa fals, ashtu si dhe qytetarėt (jo)turk servil, qė pjesa mė e madhe e mohojnė shqipen si gjuhė tė nėnės, qėndrojnė "kryelartė" pa tė drejtė pėrballė Pashtrikut tė thatė, Koretnikut tė sertė dhe Rrafshit tė Dukagjinit, tė mbushur plot jehonė dhe lavdi.

Ata janė tė pashkolluarit e qytetit tė ardhur nga fshatrat e thellė dhe si mėnyrė pėr tė ndryshuar dinjitetin provincial, janė "detyruar" tė mėsojnė turqishten, qė nė atė kohė flitej tek-tuk nga ndonjė tregtar turk, qė vinte pėr tė bėrė tregti nė Prizren. Sot janė me mijėra, pėr tė mos thėnė gati gjysma e qytetit, nga pamundėsia pėr tė ndryshuar mendėsinė e origjinės janė ngushėlluar bajagi me gjuhėn turke.

E kanė gjetur veten… Edhe nėse ke mbi 100 vjet qė jeton nė qytet dhe tė mos flasėsh turqishten me fėmijėt nė shtėpi, ose nė rrugė me komshinjtė, je i etiketuar si fshatar. Nė tė kundėrt, mund tė jesh i ardhur pas luftės dhe tė flasėsh turqisht, tė quajnė qytetar prej vėrteti tė Prizrenit.

Unė, qė tashmė e kam harruar turqishten, ose thėnė shkoqur, nuk dua ta flas gjuhėn e tjetrit, mezi mė shohin, sesi mė flasin, si me zor. "Mehrrabah abi", "Bujrum", janė frazat qė kanė zėvendėsuar pėrshėndetjet "Tungjatjeta, vėlla" "Urdhėroni". Kuvendi i Kosovės i ka thėnė: "Jo, gjuhės turke nė Prizren".

Turqishtja nė Prizren, gjuhė zyrtare ndoshta mė vonė. Para disa ditėsh, deputetėt e Kosovės i kanė rrėzuar mocionin e propozuar pėr pėrdorimin e gjuhės turke si gjuhė zyrtare nė Prizren. Edhe pse ėndrra e shumė qytetarėve tė Prizrenit nuk po plotėsohet pėr tė disatėn herė nė Kuvendin e Kosovės, qė tė zyrtarizohet turqishtja si gjuhė, pothuajse nė ēdo institucion, lokal, butik, disa rrugė, ajo ėshtė “zyrtarizuar”. E flasin tė gjithė kush nga dėshira e kush nga fakti pėr tė mos ngelur anash turmės.

Nėse tenton tė pyesėsh qytetarėt intelektualė tė Prizrenit, tė cilėt janė potentė nė jetėn politike dhe kulturore tė Kosovės, nga ta pėrgjigjen do ta marrėsh disi tė vėshtirė. Ka mundėsi, madje, qė tė pasojė heshtja e tė shohėsh nė fytyrat e tyre bezdi…, por gjithsesi, ka shumė tė tjerė qė janė tė gatshėm tė tė japin plot pėrgjigje e tė dėshmojnė, se dinė shumėēka rreth tyre.

Kėta qytetarė tė ngritur intelektualist, s’kanė pranuar asnjėherė qė tė flasin turqishten nė familje… ndėrsa shqiptarėt e turqizuar tė Prizrenit, qė kanė jetuar si pashallarė deri dje nė zemėr tė Prizrenit, sot ndihen krenarė pėr gjuhėn qė flasin. Megjithėse duket paradoksale, Prizreni fsheh plot dėshmi e gjurmė shqiptare brenda tij, paēka se gjithēka shqiptare, aty tė duket njė prezencė shumė e vogėl e modeste.

Rastėsisht hasa nė njė material tė titulluar "Prizreni ndėr vite", tė cilėn po e sjell ngacmueshėm. Nė mėnyrė tė detajuar, nė kėto materiale hidhet nė dritė e fortė mbi historikun e ngulimeve tė para turke nė Prizren. Kėtu hasim plot aspekte tė tjera, tė njohura e tė panjohura, qė kanė tė bėjnė me kėtė fakt. Pra, cilėt ishin turqit e parė, qė vendosen tė punojnė e jetonin nė thellėsi tė Kosovės?

Ēfarė vėshtirėsish ndeshėn e ndeshin ata gjatė gjithė jetės sė tyre kėtu, trajtimit tė tyre ndėr vite, diskriminimit apo edhe vlerėsimit qė u ėshtė bėrė, ndryshimet qė kanė pėsuar gjatė kėsaj rruge, integrimin dhe sukseset nė metropolin mė tė madh tregtar pas Stambollit, si dhe plot akte e shifra tė tjera interesante qė ilustrojnė mė sė miri kėto qė thamė mė sipėr.

Shkurt, nė Prizren sot jetojnė jo mė shumė se 10 familje, qė kanė origjinė tė vėrtetė turke, ndėrsa mesazhi qė marrim brenda njė dite nė qytetin e Prizrenit, tregon se lobi turk nė qytetin e Lidhjes sė Prizrenit janė me plot gojė, mazhorancė. E dhimbshme kjo pėr njė qytet si Prizreni, por ē’tė bėsh, e keqja, sado e vogėl qė tė jetė, duhet thėnė para se tė bėhet e madhe.

Isuf KURTAJ/Iliria Post



Pershendetje i nderuar nje shkrim shume me vend dhe fatkeqesisht i vertet
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-04-07, 22:53   #5
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Bjeshka1
Kjo tregon se sa e kemi humbur identitetin kombetar., por jemi duke i humbur edhe me shume identitetin dhe tradidat. Turqisht, serbisht, greqisht, anglisht....dhe "moda" e fundit tashti qe po na e sjellin mjekroshat me pantolla treēerekshe eshte arabishtja. Kete te rene po thone qe duhet ta pranojme se na qenka nga "Allahu"..Kjo eshte bastardimi i gjuhes dhe i kultures....Kure selxhuket dhe sllavet ishin egersira( as sot nuk jane me te mire) ne kishim kulture dhe tradita, por shkatrrimi shekullor dhe varferia e ben te veten. Gjynah!


bastardimi = kjo fjale eshte italishte

Gjynah = kjo fjale rjedh nga gjuha qe me se shumti ta vran ty veshin .

Zoti na rruajt gjuhen e embel shqipe .


E shihni nuk eshte vetem Prizreni eshte shume i vertet shkrimi i Arb-it Mirepo nuk eshte veq Prizreni e shihni se ē`behet me gjuhen Shqipe ne tere Kosoven e ne tere trojet Shqiptare duke filluar nga Intelektualet.......

__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-04-07, 05:03   #6
SoKoLi-i-Maleve
 
Anėtarėsuar: 18-08-06
Postime: 1,199
SoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėm
Wink

Kesaj i thonj:Kur dikush e tratheton nanen tue mendue se gjen dashuri te njerka.
SoKoLi-i-Maleve Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-04-07, 07:47   #7
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Turqishtja LOQK ! afėr gjuhes angleze... shkoni nė prishtin me shum kan me ju fol Anglisht se sa Shqip ! Kjo eshte e Tmerrshme ! Pas mbarimit luftės ku me dit sa fjal Anglisht e frengjisht jan futur nė fjalorin SHQIPĖ !

Eshte e mundshme me ndodh i njejti fenomen si ne Tokyo, Krejt flasin Japonisht kurse n'Kryeqytet,. flasin Anglisht !

Nė Prizren eshte krejt ndryshe, aty ka edhe Turqi qe e flasin gjuhen e vet, e jo tonėn !
Kjo eshte per ti mar lakmi e jo per ti kritikue.
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-04-07, 17:47   #8
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Preshevar
Turqishtja LOQK ! afėr gjuhes angleze... shkoni nė prishtin me shum kan me ju fol Anglisht se sa Shqip ! Kjo eshte e Tmerrshme ! Pas mbarimit luftės ku me dit sa fjal Anglisht e frengjisht jan futur nė fjalorin SHQIPĖ !

Eshte e mundshme me ndodh i njejti fenomen si ne Tokyo, Krejt flasin Japonisht kurse n'Kryeqytet,. flasin Anglisht !

Nė Prizren eshte krejt ndryshe, aty ka edhe Turqi qe e flasin gjuhen e vet, e jo tonėn !
Kjo eshte per ti mar lakmi e jo per ti kritikue.

po e flasin turqishten e mbiemrin e ka KRASNIQI edhe SHALA kta nuk jan asgje tjeter pos jashtqitje bile me te ndegjue duke fol shqip te quajn katundar i pa civilizum
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-04-07, 20:04   #9
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Guri i madh
po e flasin turqishten e mbiemrin e ka KRASNIQI edhe SHALA kta nuk jan asgje tjeter pos jashtqitje bile me te ndegjue duke fol shqip te quajn katundar i pa civilizum
Ke fol ti najhere me kta njerzi apo veq prej imagjinates tonde po thue ?
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-05-07, 17:57   #10
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Preshevar
Turqishtja LOQK ! afėr gjuhes angleze... shkoni nė prishtin me shum kan me ju fol Anglisht se sa Shqip ! Kjo eshte e Tmerrshme ! Pas mbarimit luftės ku me dit sa fjal Anglisht e frengjisht jan futur nė fjalorin SHQIPĖ !

Eshte e mundshme me ndodh i njejti fenomen si ne Tokyo, Krejt flasin Japonisht kurse n'Kryeqytet,. flasin Anglisht !

Nė Prizren eshte krejt ndryshe, aty ka edhe Turqi qe e flasin gjuhen e vet, e jo tonėn !
Kjo eshte per ti mar lakmi e jo per ti kritikue.




po e flasin turqishten e mbiemrin e ka KRASNIQI edhe SHALA kta nuk jan asgje tjeter pos jashtqitje bile me te ndegjue duke fol shqip te quajn katundar i pa civilizum




Pershendetje Guri i madh eshte shume e vertet sepse une e di shume mire dhe kam njerez qe njoh me keta mbiemra e ,e mbajn veten kinse une Turk```
Kasabali ne Prizren u thone njerezve qe kan mbi 100 vjet te Prizren dhe po ata njerez e flasin gjuhen Turke ne familje dhe jane edhe shumica bile
Gash Krasniq etj etj.
Ne Prizren a jane dy a tri familje qe kan mbetur qe nga koha e Turqve do te thote gjate pushtuesit Osman.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-05-07, 00:07   #11
luckyman
 
Anėtarėsuar: 18-03-07
Postime: 3,373
luckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėm
Gabim
























































por shkatrrimi shekullor dhe varferia e ben te veten. Gjynah![/quote]Ska ma keq se me qené i varfer ne koké..

Shqiprija Shqiptarvet,....Midhat Frasheri.
luckyman Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-05-07, 14:13   #12
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim

E vėrtetė e hidhur! Por, pėrse gjithmonė pėrmendet vetėm Prizreni kur ėshtė fjala pėr pėrdorimin e gjuhės turke?! A nuk jeni nė dijeni se gjuha turke flitet edhe nė Vushtrri e nė Gjilan! Gjuha turke ėshtė pėrdorur nė tė gjitha qytetet kosovare, (pėrveē nė Gjakovė).
Ma merr mendja se jam urryesja mė e madhe e fjalės turke, nė trevat shqiptare. E theksoj "e fjalės turke" sepse nuk ėshtė bile as gjuhė turke. Ajo ėshtė "kaēamak".
S'ka ditė qė nuk mė kalon e mos tė pėrplasem me "turqit e Prizrenit". Marr edhe kritika tė shumta se pse i urrej kaq shumė. Mė thonė qė nė raste tė tilla tė bėhem shurdhe, por e kam tė pamundur...
E ērėndėsi ka nėse turqishtja do tė zyrtarizohej apo jo nė Prizren, pasi pothuajse nė ēdo institucion, lokal, butik, rrugė, ajo vetėm ėshtė zyrtarizuar... madje edhe nėpėr shkolla flitet e mėsohet kjo "gjuhė".

Kudo qofshin shqiptarėt pa pėrjashtim e njohin Prizrenin. Ėshtė njė qytet qė ngjan pak me kalldrėmin e Gjirokastrės dhe pak mė shumė me shtėpitė karakteristike tė Beratit. Thėnė mė shkurt, mund tė jetė njė pjesė e Shqipėrisė. E pse ky qytet qė meriton respektin e veēantė, tė quhet "Mbretėri turke".

Shumė "shqiptarė" janė snobista, nė kuptimin e plotė tė fjalės!

Haram atyre qė e kultivojnė kėtė gjuhė, e e pėrbuzin gjuhėn shqipe! Haram u qoftė buka qė ua rrit shtatin! Haram...haram...!
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-05-07, 14:29   #13
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga rilinda
E vėrtetė e hidhur! Por, pėrse gjithmonė pėrmendet vetėm Prizreni kur ėshtė fjala pėr pėrdorimin e gjuhės turke?! A nuk jeni nė dijeni se gjuha turke flitet edhe nė Vushtrri e nė Gjilan! Gjuha turke ėshtė pėrdorur nė tė gjitha qytetet kosovare, (pėrveē nė Gjakovė).
Ma merr mendja se jam urryesja mė e madhe e fjalės turke, nė trevat shqiptare. E theksoj "e fjalės turke" sepse nuk ėshtė bile as gjuhė turke. Ajo ėshtė "kaēamak".
S'ka ditė qė nuk mė kalon e mos tė pėrplasem me "turqit e Prizrenit". Marr edhe kritika tė shumta se pse i urrej kaq shumė. Mė thonė qė nė raste tė tilla tė bėhem shurdhe, por e kam tė pamundur...
E ērėndėsi ka nėse turqishtja do tė zyrtarizohej apo jo nė Prizren, pasi pothuajse nė ēdo institucion, lokal, butik, rrugė, ajo vetėm ėshtė zyrtarizuar... madje edhe nėpėr shkolla flitet e mėsohet kjo "gjuhė".

Kudo qofshin shqiptarėt pa pėrjashtim e njohin Prizrenin. Ėshtė njė qytet qė ngjan pak me kalldrėmin e Gjirokastrės dhe pak mė shumė me shtėpitė karakteristike tė Beratit. Thėnė mė shkurt, mund tė jetė njė pjesė e Shqipėrisė. E pse ky qytet qė meriton respektin e veēantė, tė quhet "Mbretėri turke".

Shumė "shqiptarė" janė snobista, nė kuptimin e plotė tė fjalės!

Haram atyre qė e kultivojnė kėtė gjuhė, e e pėrbuzin gjuhėn shqipe! Haram u qoftė buka qė ua rrit shtatin! Haram...haram...!
Pajtohem me ty Rilinda... nė mėnyre -thuajse- totale, veēse rrespekti i madhė qė kam pėr ty, nuk don tė thotė se nuk tė korigjoj, a? Fjala "Haram" nuk ėshtė fjalė shqipe e nderuar! Kjo fjalėėshtė arabe, pra d.t.th. "e ndaluar", apo nėse h-ja lirohet nga barku, pra h e lėshuar me zė mė tė fortė, atėherė ndryshon kuptimin pra "haram" - "piramidė"! Ju thatė: "Haram u qoftė" qė nė gjuhėn arabe ėshtė: "Haram alejk" (e ndaluar tė qofte -ty-, e qė ka kėtė kuptim: kėtė (bukė, apo pasuri) -qė po e merr padrejtėsisht, apo ke devijuar nga udha e drejtė- tė qoftė (e marrur) nga dalesat - pra, e ligė... sepse nėse merr diēka apo bėn diēka tė ligė atėherė ai mjeti i veprės ėshtė i ndaluar, pra kategorizohet vepėr e shėmtuar apo edhe e irituar)!

Kjo n
ė njė farė mėnyre pra "haram alejk" apo "haram tė qoftė" ėshtė mallkim....!!!

(kiss)
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-05-07, 14:36   #14
rilinda
 
Avatari i rilinda
 
Anėtarėsuar: 29-06-04
Postime: 15,640
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Albanian eX|PerT
Fjala "Haram" nuk ėshtė fjalė shqipe e nderuar! Kjo fjalė ėshtė arabe

Ėshtė nė fjalorin "FJALOR I GJUHĖS SĖ SOTME SHQIPE"- Rilindja 1981 fq. 651., e te "FJALOR FJALĖSH E SHPREHJESH TĖ HUAJA" - Rilindja 1986, nuk ekziston.

Shnet!
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga rilinda : 05-05-07 nė 14:47
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-05-07, 14:49   #15
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Bjeshka1
Kjo tregon se sa e kemi humbur identitetin kombetar., por jemi duke i humbur edhe me shume identitetin dhe tradidat. Turqisht, serbisht, greqisht, anglisht....dhe "moda" e fundit tashti qe po na e sjellin mjekroshat me pantolla treēerekshe eshte arabishtja. Kete te rene po thone qe duhet ta pranojme se na qenka nga "Allahu"..Kjo eshte bastardimi i gjuhes dhe i kultures....Kure selxhuket dhe sllavet ishin egersira( as sot nuk jane me te mire) ne kishim kulture dhe tradita, por shkatrrimi shekullor dhe varferia e ben te veten. Gjynah!
Bjeshka1!

Fjala gjynah, nuk eshte fjale e gjuhes gjigante shqipe! Y-ja tek turqit ka marrut gjithenje lakime, pra u-ja eshte konvertuar ne Y. Pra fjala gjynah ne realitet eshte gjunah, e qe ka domethenien mekat!

Sa e bukur qe eshte gjuha shqipe.... pse te mos e perdorim fjalen mekat, ne vend te "gjynah"?


Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 07:34.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.