Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 03-03-07, 15:03   #1
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim Rexhep Mitrovica – Misionar I Kombit, Njė Jetė Pėr Shqipėrinė Etnike

REXHEP MITROVICA – MISIONAR I KOMBIT, NJĖ JETĖ PĖR SHQIPĖRINĖ ETNIKE
Shkruan: Fazli HAJRIZI

Fėmijėria pranė Lumit tė Bardhė

Rexhep Mitrovica ėshtė njė figurė madhore, komplekse e dramatike, luftėtar i orėve tė para pėr krijimin e Shqipėrisė etnike, njė personalitet i shquar dhe i veēantė i luftės pėr liri, demokraci dhe bashkim kombėtar, njė intelektual i mirėfilltė, drejtues e edukator, pjesėmarrės nė Kuvendin e Vlorės mė 28 Nėntor 1912, nė aktin e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, deputet i Pejės e Gjakovės nė parlamentin shqiptar, ministėr i arsimit (1922-1924), reformator i arsimit kombėtar, kryetar i organizatės “Lidhja Popullore Shqiptare” me seli nė Mitrovicė, kryetar i Komitetit Qėndror tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, kryeministėr i Shqipėrisė.

Kėtė njeri tė qetė e tė kulturuar, tė urtė, fjalėpak e gojėmbėl, me drejtėsi tė kulluar, qė mendjen e ndritur e zemrėn e zjarrtė, fjalėn e shenjtėruar e veprėn e pavdekshme ua kushtoi atdheut e kombit, literatura historike gjatė periudhės mbi 50-vjeēare e dha nė mėnyrė tė njėanshme, duke e quajtur bashkėpunėtor tė nazizmit, tradhtar, pijanec, tuberkuloz dhe qeverinė e tij kolaboracioniste. Ai, krahas nacionalistėve tė tjerė nga Kosova, si Xhafer Deva, Bedri Gjinaj, Dr. Xhelal Mitrovica, Bedri Pejani, Selman Riza, Ahmet Gashi, Ymer Berisha, Shefqet Shkupi, Luan Gashi, Rexhep Krasniqi, Tahir Zajmi e shumė tė tjerė, dha njė ndihmesė tė shquar nė mbajtjen gjallė tė nacionalizmit shqiptar, tė kulturės, arsimit dhe rezistencės kombėtare.

Rexhep Mitrovica u lind mė 1888 nė qytetin buzė Lumit tė Bardhė nė njė familje atdhetare. E pa dritėn e jetės nė kohėn kur Lidhja Shqiptare u shua me gjak, kur vendimet e Traktatit tė Berlinit po zbatoheshin nė dėm tė shqiptarėve, nė kohėn kur plagėt e muhaxherėve tė ardhur nga rrethet e Leskocit, Nishit etj. po kullonin dhembje, rrėfimet e tyre trondisnin gur e dru. Erdhi nė kėtė botė nė kohėn kur jehona e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit ishte shtrirė edhe nė Mitrovicė dhe si synim parėsor kishte lirinė dhe pavarėsinė e trojeve shqiptare. Nė vendlindje e kaloi fėmijėrinė.

Mėsimet e fesė dhe njohuritė fillestare tė diturisė i mori nė gjuhėn turke, ndonėse nė Mitrovicė flitej njė gjuhė e pastėr dhe e bukur shqipe. Si fėmijė i zgjuar, ai pėrcolli me vėmendje bisedat e miqve qė silleshin rreth Shqipėrisė, fatit tė saj. Ato lanė gjurmė nė shpirtin dhe temperamentin e heshtur tė djaloshit me shikim ėndėrrimtar. Kudo e kahdo qė e pėrcollėn valėt e jetės, nė zemėr e nė mendje e mbajti qytetin e bukur e tė pastėr. Shpesh shkruante me mall pėr tė, pėr lumin, pėr kalanė madhėshtore, pėr Trepēėn e artė, rrėfente me krenari pėr luftėtarėt trima e racėn e stralltė shqiptare qė banonte nė kufirin verior tė Shqipėrisė Etnike. Atėbotė nė Mitrovicė vepronte dega e Komitetit tė Lidhjes qė qeveriste vendin dhe organizonte luftėra tė armatosura pėr tė krijuar Shqipėrinė e bashkuar. Forcat e armatosura tė Lidhjes kishin ēliruar Mitrovicėn mė 25 janar 1881. Kėtė detaj e pėrmendnin me krenari banorėt e kėtij mjedisi.


U nis nė rrugėn e dijes pėr t’iu pėrgjigjur zėrit tė atdheut
Rexhepi Mitrovica, i cili ishte njė vėrejtės i kujdesshėm, ēdo gjė e regjistronte nė kujtesėn e tij tė jashtėzakonshme. E dallonte dėshira e madhe pėr tė mėsuar. Fill pas mėsimeve nė vendlindje, mori rrugėn pėr nė Shkup, nė kėtė qendėr tė rėndėsishme patriotike. U regjistrua nė Gjimnaz. Pėr mbiemėr mori emrin e qytetit tė lindjes. Ishte njėri ndėr nxėnėsit mė tė zellshėm e mė tė talentuar. Serioz e studioz siē ishte, menjėherė tėrhoqi vėmendjen e mėsimdhėnėsve, tė cilėt tek ai shihnin shpresėn e atdheut, dhe tė shokėve, tė cilėt tek bashkėmoshatari i tyre shihnin mikun besnik e tė sinqertė. Studionte me zell tė madh, duke qenė kėshtu i bindur se atdheu, nė agun e shekullit tė ri, ka nevojė shumė pėr penė e dituri, qė njė ditė do t’i paraprinin jehonės sė armėve tė lirisė. Si gjimnazist i vihet studimit tė disa disiplinave: historisė, gjeografisė, matematikės, mėsimit tė gjuhėve tė huaja etj. Lexonte literaturė artistike, sidomos autorėt klasikė e bashkėkohorė.


__________________
USHTARI ATDHEUT
Jetoj e punoj per nji Shqipni te lire etnike
e demokratike, qe populli shqiptar me jetue
zot dhe krenar ne liri e lumtuni, ne
trojet e tona iliro-dardane.
LEKA I. MBRET I SHQIPTAREVE
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 03-03-07, 19:09   #2
arton bala
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 1,017
arton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Tomori
REXHEP MITROVICA – MISIONAR I KOMBIT, NJĖ JETĖ PĖR SHQIPĖRINĖ ETNIKE
Shkruan: Fazli HAJRIZI

Fėmijėria pranė Lumit tė Bardhė

Rexhep Mitrovica ėshtė njė figurė madhore, komplekse e dramatike, luftėtar i orėve tė para pėr krijimin e Shqipėrisė etnike, njė personalitet i shquar dhe i veēantė i luftės pėr liri, demokraci dhe bashkim kombėtar, njė intelektual i mirėfilltė, drejtues e edukator, pjesėmarrės nė Kuvendin e Vlorės mė 28 Nėntor 1912, nė aktin e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, deputet i Pejės e Gjakovės nė parlamentin shqiptar, ministėr i arsimit (1922-1924), reformator i arsimit kombėtar, kryetar i organizatės “Lidhja Popullore Shqiptare” me seli nė Mitrovicė, kryetar i Komitetit Qėndror tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, kryeministėr i Shqipėrisė.

Kėtė njeri tė qetė e tė kulturuar, tė urtė, fjalėpak e gojėmbėl, me drejtėsi tė kulluar, qė mendjen e ndritur e zemrėn e zjarrtė, fjalėn e shenjtėruar e veprėn e pavdekshme ua kushtoi atdheut e kombit, literatura historike gjatė periudhės mbi 50-vjeēare e dha nė mėnyrė tė njėanshme, duke e quajtur bashkėpunėtor tė nazizmit, tradhtar, pijanec, tuberkuloz dhe qeverinė e tij kolaboracioniste. Ai, krahas nacionalistėve tė tjerė nga Kosova, si Xhafer Deva, Bedri Gjinaj, Dr. Xhelal Mitrovica, Bedri Pejani, Selman Riza, Ahmet Gashi, Ymer Berisha, Shefqet Shkupi, Luan Gashi, Rexhep Krasniqi, Tahir Zajmi e shumė tė tjerė, dha njė ndihmesė tė shquar nė mbajtjen gjallė tė nacionalizmit shqiptar, tė kulturės, arsimit dhe rezistencės kombėtare.

Rexhep Mitrovica u lind mė 1888 nė qytetin buzė Lumit tė Bardhė nė njė familje atdhetare. E pa dritėn e jetės nė kohėn kur Lidhja Shqiptare u shua me gjak, kur vendimet e Traktatit tė Berlinit po zbatoheshin nė dėm tė shqiptarėve, nė kohėn kur plagėt e muhaxherėve tė ardhur nga rrethet e Leskocit, Nishit etj. po kullonin dhembje, rrėfimet e tyre trondisnin gur e dru. Erdhi nė kėtė botė nė kohėn kur jehona e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit ishte shtrirė edhe nė Mitrovicė dhe si synim parėsor kishte lirinė dhe pavarėsinė e trojeve shqiptare. Nė vendlindje e kaloi fėmijėrinė.

Mėsimet e fesė dhe njohuritė fillestare tė diturisė i mori nė gjuhėn turke, ndonėse nė Mitrovicė flitej njė gjuhė e pastėr dhe e bukur shqipe. Si fėmijė i zgjuar, ai pėrcolli me vėmendje bisedat e miqve qė silleshin rreth Shqipėrisė, fatit tė saj. Ato lanė gjurmė nė shpirtin dhe temperamentin e heshtur tė djaloshit me shikim ėndėrrimtar. Kudo e kahdo qė e pėrcollėn valėt e jetės, nė zemėr e nė mendje e mbajti qytetin e bukur e tė pastėr. Shpesh shkruante me mall pėr tė, pėr lumin, pėr kalanė madhėshtore, pėr Trepēėn e artė, rrėfente me krenari pėr luftėtarėt trima e racėn e stralltė shqiptare qė banonte nė kufirin verior tė Shqipėrisė Etnike. Atėbotė nė Mitrovicė vepronte dega e Komitetit tė Lidhjes qė qeveriste vendin dhe organizonte luftėra tė armatosura pėr tė krijuar Shqipėrinė e bashkuar. Forcat e armatosura tė Lidhjes kishin ēliruar Mitrovicėn mė 25 janar 1881. Kėtė detaj e pėrmendnin me krenari banorėt e kėtij mjedisi.


U nis nė rrugėn e dijes pėr t’iu pėrgjigjur zėrit tė atdheut
Rexhepi Mitrovica, i cili ishte njė vėrejtės i kujdesshėm, ēdo gjė e regjistronte nė kujtesėn e tij tė jashtėzakonshme. E dallonte dėshira e madhe pėr tė mėsuar. Fill pas mėsimeve nė vendlindje, mori rrugėn pėr nė Shkup, nė kėtė qendėr tė rėndėsishme patriotike. U regjistrua nė Gjimnaz. Pėr mbiemėr mori emrin e qytetit tė lindjes. Ishte njėri ndėr nxėnėsit mė tė zellshėm e mė tė talentuar. Serioz e studioz siē ishte, menjėherė tėrhoqi vėmendjen e mėsimdhėnėsve, tė cilėt tek ai shihnin shpresėn e atdheut, dhe tė shokėve, tė cilėt tek bashkėmoshatari i tyre shihnin mikun besnik e tė sinqertė. Studionte me zell tė madh, duke qenė kėshtu i bindur se atdheu, nė agun e shekullit tė ri, ka nevojė shumė pėr penė e dituri, qė njė ditė do t’i paraprinin jehonės sė armėve tė lirisė. Si gjimnazist i vihet studimit tė disa disiplinave: historisė, gjeografisė, matematikės, mėsimit tė gjuhėve tė huaja etj. Lexonte literaturė artistike, sidomos autorėt klasikė e bashkėkohorė.

pergezim per postimin!


arton bala Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 07:25.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.