Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 21-03-07, 00:57   #1
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim Ta mėsojmė Islamin sė bashku!

selamu alejkum, te dashur miq

Ne kete teme, postohen shkrime te ndryshme per fejen Islame, d.m.th. tema qe jane per ti lexuar, e jo per te debatuar rreth to.

albanian, me shume rrespekt


Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 21-03-07, 00:58   #2
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Udhėrrėfyes pėr jetė tė lumtur

A je i lumtur?
Kėtė pyetje duhet t'ia parashtrosh vetvetes.
 Mund tė jesh njeri qė posedon pasuri shumė tė madhe, mirėpo tė mos jesh i lumtur…domethėnė se lumturia nuk qėndron nė pasuri.
 Mund tė kesh famė tė madhe, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron te fama.
 Mund tė kesh raporte tė shkėlqyeshme shoqėrore, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė raportet shoqėrore.
 Mund tė kesh familje, tė cilėt i do dhe tė duan, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron te familja.
 Mund tė shėtitėsh gjerė e gjatė dhe nė vende tė ndryshme, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė udhėtimet e ndryshme avanturiste.
 Mund tė kesh pozitė tė lartė apo status tė rėndėsishėm shoqėror e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė pozitė e as status.
 Mund tė qeshesh dhe bėsh shaka shumė, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė kėto veprime…

Pra, ēka na qenka lumturia dhe sit a arrijė atė?

 Lumturia ėshtė ndjenjė shpirtėrore kur tė bėjmė njė vepėr fisnike…
 Lumturia ėshtė fuqi e brendshme qė rrezaton nė shpirt qetėsinė dhe stabilitetin.
 Lumturia ėshtė pėrkrahje hyjnore qė shpirtit i jep ngazėllim dhe zemėrgjerėsi.
 Lumturia ėshtė dėlirėsi shpirtėrore, pastėrti e ndėrgjegjes dhe bukuri shpirtėrore.
 Lumturia ėshtė dhuratė dhe begati hyjnore, tė cilėn ia jep All-llahu atij qė Do Ai, si shpėrblim pėr veprat e tyre madhore qė i kanė bėrė…
 Lumturia ėshtė ndjenjė e thellė pėr kėnaqėsi dhe maturi (kanatė).
 Lumturia nuk ėshtė mall qė ekspozohet nė treg, i cili blihet dhe shitet, e blejnė tė pasurit dhe privohen nga ai tė varfrit, por ėshtė mall hyjnor, pėr tė cilin njerėzit flijojnė shpirtin dhe ēdo gjė tė shtrenjtė pėr ta fituar atė.
 Lumturia ėshtė rehati shpirtėrore.
 Lumturi ėshtė tė futsh gėzimin nė zemrat e tjerėve, tė vizatosh buzėqeshjen nė fytyrėn e tyre, tė ndiesh qetėsinė kur u ofron ndihmė njerėzve dhe tė kėnaqesh me lezetin kur je bamirės.
 Lumturia qėndron nė pėrmirėsimin e mendimit negativ dhe shndėrrimin e tij nė mendim pozitiv dhe frytdhėnės.
 Lumturia qėndron nė qasjen realiste ndaj gjėrave dhe ikja nga shikimi idealist i gjėrave.
 Lumturia ėshtė aftėsi pėr tu ballafaquar me presionet dhe ambientimi me to duke i kontrolluar reaksionet, nervozėn dhe ndjenjat.
 Lumturia ėshtė dija e dobishme dhe veprat e mira.
 Lumturia ėshtė braktisja e mėrisė, zilisė dhe lakmisė sė asaj qė posedojnė njerėzit.
 Lumturia qėndron nė pėrmendjen e All-llahut, falėnderimin e tij dhe adhurimin e mirė ndaj Tij.
 Lumturia ėshtė fitimi i xhennetit dhe shpėtimi nga zjarri, kėnaqja me shikimin nė fytyrėn e ndershme tė All-llahut. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
﴿ وَأَمَّا الَّذِينَ سُعِدُوا فَفِي الْجَنَّةِ خَالِدِينَ فِيهَا مَا دَامَتِ السَّمَاوَاتُ وَالْأَرْضُ إِلَّا مَا شَاءَ رَبُّكَ عَطَاءً غَيْرَ مَجْذُوذٍ ﴾ [هود:108 ].
"E pėr sa u pėrket atyre fatmirėve, ata jan nė xhennet pėrgjithmonė, sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveē atė ēka do Zoti yt (All-llahu ju dhuron) shpėrblim tė pakėputur". (Hud: 108). (shiko: "Dugutul-Hajat", fq. 151).

Disa fjalė mbi lumturinė

 I lumtur ėshtė ai qė merr kėshilla prej ndodhive tė tjerėve, kurse fatzi ėshtė ai qė tė tjerėt nga ndodhitė e tij marrin kėshillė.
 Shtylla e lumturisė ėshtė nderi.
 Lumturia ėshtė tė duash atė qė punon e jo tė punosh atė qė do.
 I lumtur ėshtė ai qė merr mėsim nga e djeshmja dhe pėrfiton nga ajo, kurse fatzi ėshtė ai qė grumbullon pėr tjerėt dhe ėshtė koprrac me tė mira ndaj vetvetes.
 I lumtur ėshtė ai qė pėrfiton nga e kaluara, entuzijast nė kohėn e tashme dhe optimist nė pėr tė ardhmen.
 Lumturia e njeriut ėshtė nė ruajtjen e gjuhės.
 Nuk mund tė arrihet lumturia nė jetė pėrpos se nėse jeton njeriu jetėn i lirė dhe i ēliruar nga ēdo prang e epsheve dhe robėria e pasioneve.
 Lumturi ėshtė dashuria e flaktė pėr adhurime, animi i zemrės kah Krijuesi yt dhe prania e zemrės dhe mendjes nė adhurime.
 Lumturia nuk blihet me pasuri, mirėpo mund ta shesėsh me te.
 Drejtimi kah All-llahu, kthimi tek Ai, kėnaqja me Te, mbushja e zemrės me dashuri ndaj Tij, pėrmendja e Tij e vazhdueshme, gėzimi dhe lumturia me njohjen e Tij janė shpėrblime tė shpejta, xhennet dhe jetesė qė ase mbretėrit nuk mund ta jetojnė.
 Shumė njerėz e mendojnė lumturinė nė gjėra qė ua sjellė vuajtjet.
 Mes fatzisisė dhe lumturisė ėshtė pėrkujtimi i fundit tė gjėrave.

Titulli i lumturisė

Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, ka pėrmendur se lumturia mbėshtete nė tre gjėra:
1- Kur ti vijnė begatitė falėnderon;
2- Kur ti vijnė sprovat duron;
3- Kur tė bėjė mėkat kėrkon falje.
Pastaj thotė:
"Kėto tre gjėra janė titulli i lumturisė sė njeriut, shenja e shpėtimit tė tij nė dynja dhe ahiret dhe nga kėto gjėra asnjėherė nuk largohet njeriu".

Dobitė e lumturisė

1- Lumturia i ofron njeriut rehati shpirtėrore dhe dakordim me gjendjen e tij.
2- Lumturia i ofron familjes gėzim, qetėsi dhe jetė tė kėndshme.
3- Lumturia i edukon fėmijėt nė natyrėn pozitive tė jetės.
4- Lumturia i ndihmon njeriut qė tė preokupohet me qėllimet fisnike nė vend se tė merret me vetveten dhe trupin e tij.
5- Lumturia i ofron trupit homogjenitet tė shkėlqyeshėm, kurse kjo shkakton qė organet e ndryshme trupit tė punojnė si duhet.
6- Lumturia i jep njeriut mundėsi qė tė jetė inovator dhe kreator.
7- Lumturia bėhet shkak qė shoqėrinė ta pėrshkon gėzimi, pėrputhja dhe rezultatet. (shiko: "100 Ide pėr tė arritur lumturinė e vėrtetė", dr. Salah Rashid, fq. 21).
(Vazhdon…)
Pjesa e dytė ėshtė me titull: " Hapat praktike pėr arritjen e lumturisė".
Pėrgatiti: Sektori shkencor pran Medarul-Vatan
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>
Sektori shkencor pran Medarul-Vatan,
23.2.2007


http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 01:47   #3
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Hapat praktike pėr arritjen e lumturisė

Si tė bėhesh i lumtur?
Secili njeri mund tė prodhon lumturinė e tij, nėse kapet pėr ligjet e lumturisė dhe i zbaton hapat e tij, kurse fuqia dhe dobėsia e lumturisė mvaret nga sasia e zbatimit tė kėtyre ligjeve.
Hapat konkrete qė paraqesin ligjet e lumturisė, i kaplojnė kėto pika:
1- Beso nė All-llahun.
Nuk ka lumturi nė mungesė tė besimit nė All-llahun, subhanehu ve teala, madje lumturia e njeriut shtohet dhe dobėsohet mvarėsisht nga ky besim. Aq sa mė i madh ėshtė besimi nė All-llahun, aq mė e madhe ėshtė lumturia dhe aq sa mė shumė i dobėoshet besimi, aq i shtohet pikėllimi, stresi dhe mendimi negativ, kurse kjo rezulton jetė tė hidhur dhe fatzi.
2- Beso nė Fuqinė e All-llahut dominuese.
Ai qė e ndien kėtė fuqi hyjnore tė madhe, e cila nuk njeh kufi, nuk mund tė dominohet nga iluzionet dhe nuk mund ta trishtojnė problemet, sepse ka njė shtyllė tė fuqishme nė tė cilėn mbėshtetet kur ti ndodhin sprovat dhe gjėrat trishtuese.
3- Beso nė Caktimet e All-llahut.
Besimi nė Caktimet e All-llahut ngjallė kėnaqėsi shpirtėrore, rehati shpirtėrore dhe qetėsi te njeriu. Pėr kėtė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
(( عجباً لأمر المؤمن إن أمره كله خير ؛ إن أصابته سرّاء شكر فكان خيراً له ، وإن أصابته ضرّاء صبر فكان خيراً له )) [ رواه مسلم ] .
"Ėshtė pėr tu habitur me ēėshtjen e besimtarit, se[se tė gjitha ēėshtjet e tija janė mirėsi. Nėse e godet ndonjė begati, ai falėnderon All-llahun, e kjo ėshtė mirėsi pėr te, nėse e godet ndonjė fatkeqėsi, ai duron, dhe kjo ėshtė mirėsi pėr te". (Muslimi).
Sa madhėshtor ėshtė ky hadith dhe sa shumė aludon nė lumturinė e vėrtetė.
Besimi nė Caktimet e All-llahut ėshtė rruga qė na shpienė nė lumturi.
* Durimi gjatė sprovave.
* Falėnderimi gjatė begative.
* Braktisja e refuzimit dhe mllefosjes me Caktimet e All-llahut.
Tėrė kjo shpienė nė rehati, qetėsi dhe lumturi.
4- Le tė jenė tė lumturit shembylli yt nė jetė.
Tė lumturit, ata qė i kanė ofruar njerėzimit shėrbime tė mėdha dhe kanė poseduar besim nė All-llahun. I pari nga ky lloj njerėzish ėshtė Muhamed Ibėn Abdullahu, Resulullahu, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Lumturia qėndron nė pasimin e rrugės sė tij, kurse fatzisia qėndron nė largimin nga udhėzimi i tij dhe braktisja e sunetit tė tij.

5- Ēlirimi nga sikleti shpirtėror.

* Sikleti shpie nė mėrzi dhe depresion.
* Sikleti shpie nė dėshtim nė jetė.
* Sikelti shpie nė ēmenduri.
* Sikelti shpie nė sėmundje tė rezikshme.
* Mundohu tė zbulosh shkaqet e sikletit te ti e pastaj shėroje secilin shkak njė nga njė.
* Debato me vetveten dhe me ata qė i ke pėrreth qetė dhe mos bisedo me reakcion.
* Shfrytėzo sikletin tėnd pėr tė dalur vazhdimisht nė epėrsi dhe pėr veprim drejt qėllimeve fisnike.
* Le tė jetė sikleti efektiv nė shėrimin e problemeve tuaja.
* Bėhu i thjeshtė dhe mos i kompliko gjėrat.

6- Njihe natyrėn e jetės.

Jeta domosdo ka trazira, ngushtica, strese dhe sprova. Kėto gjėra ndodhin sipas urtėsive tė All-llahut, qė tė Sheh kush prej nesh ma mirė do tė punon, andaj e kemi obligim ta njohim natyrėn e jetės, ta pranojmė ashtu si ėshtė, por kjo nuk na pengon qė ta shtyjmė kaderin e All-llahut me kader tė All-llahut dhe ti shtyjmė gjėrat e urrejtura me elemente qė i shtyjnė ato. Njohja e natyrės sė jetės nuk domethėnė tė na dominon demoralizimi, por e kundėrta ėshtė e saktė.

7- Shndėrroi shprehitė e tuaja negative nė ato pozitive.

Dr. Ahmed Bera El-Emiri thotė:
"Fitimi i njė shprehie tė re, qoftė ajo intelektuale apo shpirtėrore, nuk ėshtė gjė e rėndė, kėrkon njėzet e njė ditė. Gjatė kėtyre njėzet e njė ditėve ne duhet ti bėjmė kėto veprime:
a- Tė mendojmė.
b- Tė flasim.
c- Tė sillemi sipas asaj qė na mėson shprehia e re.
d- Tė parafytyrojmė nė mėnyrė tė qartė si dėshirojmė tė jemi.
Nėse e parafytyron vetveten sikurse ke arritur nė formėn e kėrkuar, ky parafytyrim nė mėnyrė graduale shndėrrohet nė realitet. Nė kėtė tė vėrtetė aludon fraza: butėsia fitohet duke e shtyrė vetveten tė butė dhe dija fitohet duke mėsuar". (shiko: "Mėsime psikologjike pėr suksesin dhe epėrsinė").

8- Lumturia yte qėndron nė qėllimet tuaja.

Shkaku i fatzisisė sė shumė njerėzve ėshtė mungesa e qėllimeve, tė cilat dėshirojnė t'i realizojnė. Ata ndoshta edhe kanė qėllime, mirėpo nuk i kanė fisnike, andaj ata nuk ndihen tė lumtur edhe kur i realizojnė ato. Ajo qė i sjell lumturi njeriut ėshtė qėllimi fisnik dhe synimi madhor.
Synimet e mėdha i japin individit mundėsi t'i tejkalojnė pengesat qė i dalin nė rrugė dhe gjatė kėtij procesi pėr njė kohė shumė tė shkurtė prodhon ato gjėra qė dikush nuk mund ti prodhon pėr gjatė kohė. Njeriu pa qėllim ėshtė njeri i humbur. A ka mundėsi tė parafytyrojmė njė pilot i cili ngjitet nė qiell dhe nuk ka destinacion tė caktuar ku dėshiron tė arrijė e as hartė qė e ēon nė atė vend?! Duke menduar se ku do tė ateron atij ndoshta edhe i pėrfundon kerozina e i rėzohet aeroplani?! (shiko: "Mėsime psikologjike pėr suksesin dhe epėrsinė").

9- Zvogloi dhimbjet.
Njeriu vazhdimisht pėrjeton dėshtime dhe fatkeqėsi, mirėpo asnjėher nuk duhet tė mendojė se kjo gjė ėshtė fundi i jetės dhe se ky ėshtė i vetmi qė ėshtė sprovuar me kėto sprova, por duhet t'i lehtėsojė dhe zvoglojė duke i bėrė kėto hapa:
a- Ta paramendon kėtė fatkeqėsi mė tė madhe se sa qė ėshtė dhe me pėrfundim mė tė keq.
b- Mendo mbi gjendjen e atij qė ka fatkeqėsi mė tė madhe dhe mė tė rėndė.
c- Shikoi begatitė qė ti ka dhėnė All-llahu dhe nga tė cilat janė tė privuar shumė njerėz.
d- Mos iu dorėzo zhgėnjimit, i cili mund ta shoqėron njė fatkeqėsi. (shiko: "Llojet e mėrzisė", dr. Muhamed Sagir).
10- Mos i prit lajmet e kėqija.

Nėse vazhdimisht mendon pėr mjerimin, atėherė frika do tė vepron nė mėnyrė tė barabartė me vullnetin tėnd dhe do ti sjell fatkeqėsitė, kurse shkaqet e kėsaj fatkeqėsie do tė jenė afėr teje pėr shkak tė frikės dhe pesimizmi tėnd. Ėshtė shumė normal qė sikleti i shtuar tė sjell edhe fatkeqėsi tė reja, e kėshtu tė rrotullohesh nė rrahtė tė zbrazta tė mendimeve negative ndaj fatkeqėsive dhe pritjen e lajmeve tė kėqija.
* Ti kur ia kujton vetes se jeta ėshtė e shkurtėr dhe se gjėrat ndryshojnė shumė shpejt, kjo do tė jep njė sasi tė madhe tė nurit nė jetėn tėnde.

11- Shikoi ata qė i ke pėrreth teje.

Nėse shikon vetveten dhe rreth vetes do tė gjesh shumė gjėra qė meritojnė mirėnjohje.
Tė gjith ne jemi tė mėsuar tė kemi shtėpi ku pushojmė, punė, tė cilėn e punojmė dhe familje qė na rrethekon, andaj zakonisht edhe nuk e hetojmė lumturinė karshi tyre, mirėpo nėse mendojmė rreth ikjes sė tyre dhe privimit nga kėto, atėherė do tė fillojmė tė ndiejmė lumturi me praninė e tyre.

12- Mos lejo qė gjėrat e thjeshta ta prishin jetėn tėnde.

Disa njerėz trazohen nga ndodhimi i disa gjėrave tė thejshta, tė cilat ndodhin pėr ēdo ditė dhe nuk e meritojnė tėrė kėtė lodhje, andaj i kaplon tendosja dhe mėrzia e madhe, pėr shkak se ėshtė thyer njė gotė, ėshtė prishur njė aparat, ėshtė shkyer njė rrobė apo pėr ndonjė ndodhi tė kėtillė tė thjeshtė. Njeriu obligohet qė kėto gjėra tė thjeshta t'i pranojė dhe mos tė lejojė qė ta godas zhgėnjimi ose trazimi.

13- Dije se lumturia ėshtė te ti, andaj pse udhėton pėr ta kėrkuar atė.

Secili njeri i posedon forcat dhe ligjet e lumturisė, mirėpo shumica e njerėzve nuk e shohin kėtė gjė, sepse nuk e shikojnė vetveten, por i shikojnė tjerėt.

Tregimi i fushės me diamant

Tregim i njohur pėr njė bujk tė sukseshėm, i cili punonte me zell nė fushėn e tij derisa u plak. Njė ditė dėgjoi se njerėzit udhėtojnė larg duke kėrkuar diamante, e ai qė i gjen ato bėhet shumė i pasur. Edhe ky u nxeh, e shiti tokėn e vet dhe u nis tė kėrkon diamante.
Trembėdhjet vite i kaloi duke hulumtuar diamante, mirėpo nuk gjeti asgjė derisa u dėshpėrua pa e realizuar ėndrėn e tij, andaj edhe vendosi tė hedh vetveten nė deti si ushqim pėr peshqit.
Mirėpo bujku i ri, i cili e bleu tokėn nga ky bujk, njė ditė duke punuar nė kėtė arrė gjeti njė gjė qė shkėlqente, e kur e morri, vėrejti se ėshtė njė copė diamanti. U nxeh dhe filloi tė gėrmon edhe mė shumė dhe mė me zell. E gjeti edhe copėn e dytė edhe tė tretėn. Befasi! Nėn kėtė arrė kishte njė minierė tė diamanteve.
Qėllimi i kėtij tregimi ėshtė tė tregohet se lumturia mund tė jetė shumė afėr teje, mirėpo ti tė mos e shohish dhe tė shkosh shumė larg pėr ta hulumtuar atė.

14- Bėhu sikurse bleta nė sjelljen e dobive pėr tjerėt.

Njerėzit e lumtur janė mė tė dobishmit pėr njerėzit. Njeriu, tė cilit i mungon lumturia, kėnaqet duke ua bėrė me dije njerėzve se janė fatzi, kurse njeriu i lumtur, i cili kėnaqet me jeten e vet, kjo kėnaqėsi i shtohet edhe mė tepėr, kur edhe tjerėt participojnė nė kėtė lumturi, pa marrė parasysh se shkak i kėsaj lumturie ėshtė ndonjė lajm i mirė apo ndonjė pamje tėrhjekėse. Ky njeri nuk pėrjeton lumturi tė plotė derisa nuk ia tregon kėtė lajm edhe tjerėve ose nuk mer me vete edhe tjerėt qė tė kėnaqen me atė pamje shumė tė bukur.

15- Besoi aftėsive tuaja pėr ti zgjidhur problemet.

Mendimet tona janė ato qė i lindin tė gjitha gjėrat. Ndodhitė nuk kanė ndonjė rėndėsi pėrderisa nuk u pejojmė ne qė tė mbjellin tek ne mendime negative dhe shkatėrruese. Andaj besoi aftėsive tuaja.
Njerėzit e sukseshėm edhe nė kohėrat e krizave dhe vėshtirėsive e ruajnė shpresėn tė gjallė, e kjo shpresė ėshtė shkak i ardhjes sė suksesit.
Botėn tėnde tė brendshme parafytyroje sikur njė fushė qė mbijnė idetė tuaja. Kontrolloi ndjenjat dhe idetė qė lindin brenda teje dhe pyet: cilat janė frytet qė na i sjellin kėto ide? Nėse frytet janė nga lloji qė nuk dėshiron t'i vjelish, atėherė nxito dhe shkule farėn derisa ėshtė e vogėl dhe nė vend tė saj vėndo farė tė mirė.

16- Fitoje frikėn negative.

Friksimet, dėshtimet, vuajtjet, sėmundjet zakonisht lindin nga frika, andaj nėse dėhsiron shpėtim, sukses, lumturi dhe shėndet, atėherė duhet ta rezistosh frikėn dhe tė bėhesh sikur ata pėr tė cilėt All-llahu, azze ve xhel-le, ka thėnė:
﴿ الَّذِينَ قَالَ لَهُمُ النَّاسُ إِنَّ النَّاسَ قَدْ جَمَعُوا لَكُمْ فَاخْشَوْهُمْ فَزَادَهُمْ إِيمَاناً وَقَالُوا حَسْبُنَا اللَّهُ وَنِعْمَ الْوَكِيلُ * فَانْقَلَبُوا بِنِعْمَةٍ مِنَ اللَّهِ وَفَضْلٍ لَمْ يَمْسَسْهُمْ سُوءٌ وَاتَّبَعُوا رِضْوَانَ اللَّهِ وَاللَّهُ ذُو فَضْلٍ عَظِيمٍ﴾ [آل عمران:173- 174]
"E atyre (shokėve tė Pejgamberit) qė dikush u tha: "Populli (idhujtarėt) ėshtė tubuar t'ju sulmojė, pra kini frikė!" Ajo, vetėm ua shtoi edhe mė shumė besimin e thanė: "Neve na mjafton qė kemi All-llahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!" Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe fituan begati e mirėsi tė mėdha nga All-llahu dhe e arritėn kėnaqėsinė e Tij, All-llahu ėshtė dhurues i madh". (Ali Imran: 173- 174).

17- Mos mendo se sėmundja dhe dhimbjet nuk pėrfundojnė.

Asgjė nė kėtė dynja nuk mbetet pa ndryshuar dhe ripėrtėrirė. Ti me aftėsitė e mendimit tėnd kreativ mund ta ripėrtėrish jetėn dhe tė jetosh jetė tė re.

18- Mos u pikėllo.

Nėse krejt njerėzit qė janė pėrreth teje pajtohen si ti bartė mendjetrashėsinė e gjyshit tėnd e se nuk do tė korrish sukses nė jetė dhe nuk do tė jesh i dashur tek njerėzit, ti refuzoje me ngulm kėtė pretendim dhe ruaju nga bara e tė kaluarės qė nuk ėshte e kaluar e jote dhe mbjell tek ti cilėsi tė kundėrta me tė metat, me tė cilat dėshirojnė tė tė rraskapitin.

19- Ndale ēdo logjikim negativ dhe ēdo insistim i mjerimit tėnd momental.

Refuzo dėshpėrimin dhe potenco optimizmin, suksesin, shėndetin, gėzimin dhe se pas kėsaj dere, tė cilėn e mbylli mosbesimi yt nė te, aty qėndron suksesi yt.

20- Kujdesu pėr mendimin dhe fjalėn tėnde, sepse aji tė ruan ose tė shkatėrron.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
(( إن الرجل ليتكلم بالكلمة من رضوان الله تعالى ما يظن أن تبلغ ما بلغت ، فيكتب الله له بها رضوانه إلى يوم القيامة ، وإن الرجل ليتكلم بالكلمة من سخط الله تعالى ما يظن أن تبلغ ما بلغت ، فيكتبُ الله عليه بها سخطه إلى يوم القيامة )) [ رواه أحمد والترمذي والنسائي وصححه الألباني ] .
"Njeriu ndodh qė tė flet fjalė, e cila e kėnaq All-llahun, kurse ky aspak nuk ka menduar se mund tė arrijė kėtė gradė tė lartė, e tė bėhet shkak qė All-llahu ta regjistrin prej njerėzve mė tė cilėt ėshtė i kėnaqur deri nė Ditėn e Kijametit. Ndodh qė njeriu tė flet fjalė, e cila e zemron All-llahun, aspak nuk mendon se ku mund ta ēon kjo fjalė, e ta regjistron All-llahu nga tė zemruarit mbi tė deri nė Ditėn e Kijametit". (sahih, Ahmed dhe tė tjerėt).
Kėto ishin veprimet dhe ligjet e lumturisė, kush i zbaton nė jetėn e tij bėhet i lumtur, e kush i le pas shpine vuan nė dynja dhe ahiret.
All-llahu na bėftė tė lumtur nė dynja dhe ahiret. Amin.
وصلَّى الله وسلم وبارك على محمد وآله وصحبه أجمعين .
Paqa dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi Muhammedin, familjen dhe shokėt e tij.
Pėrshtati: Bekir Halimi
</SPAN>
Sektori shkencor pran shtėpisė botuese: "Medarul-Vatan",
2.3.2007

Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 01:55   #4
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Balsami i lumturisė

Ku ėshtė lumturia?
Ata qė bredhin pas lumturisė sė rrejshme dhe qė nuk besojnė nė All-llahun, subhanehu ve teala, dhe ia kanė kthyer shpinėn rrugės sė besimit, ata nuk mund tė arrijnė askund pėrpos se nė podrumin e mashtrimit, sepse kanė neglizhuar veēoritė e natyralitetit (fitres) qė gjinden nė thellėsirat e njeriut, i cili ėshtė krijesė ku nuk mund tė ndahen kėrkesat e trupit nga kėrkesat e shpirtit. Kurse shpirti ėshtė esenca e jetės sė njeriut.
All-llahu, subhanehu ve teala, ka krijuar njeriun dhe i ka sqaruar rrugėn e lumturisė sė tij dhe ia ka tėrhjekur vėrejtjen nga rruga e vuajtes, sepse Ai ėshtė i Gjidijshmi, sikurse dhe thotė: "A nuk e di Ai qė ka krijuar, kur dihet se Ai depėrton nė thellėsi tė sekreteve, i njeh hollėsitė". (El-Mulk: 14).
All-llahu, tebareke ve teala, ėshtė Ai qė di se ēka ėshtė nė tė mirėn tėnde dhe ēka ta ēon jetėn drejt dhe pėrhap shpirt qetėsues dhe gėzimin tek ti: "(Musai) Tha: "Zoti ynė ėshtė Ai qė ēdo sendi i dha formėn e vet, pastaj e udhėzoi atė?". (Taha: 50).
"Ne e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė, e ai do tė jetė: mirėnjohės ose pėrbuzės". (El-Insan: 3).
Pasi qė prodhuesi ia pėrcakton atė ēka i pėrshtatet prodhimit tė vet dhe pėrcakton mėnyrėn e saktė tė aktivizimit dhe veprimit tė tij, ēka mund tė themi pėr kėtė krijesė gjigante njerėzore, tė cilin devijantėt dėshirojnė ta largojnė nga udhėzimi i Zotit tė tij dhe pastaj iluzionojnė se do tė mbeten nė rrugėn e saktė pa defekte dhe kundėrthėnie?!
Pasi qė njeriu e humbi rrugėn e tevhidit, monoteizmit, filloi tė hulumton rrugė tė ndryshme dhe tė shumta pėr tiu pėrgjigjur kėrkesave tė shpirtit dhe pėr tė adhuruar Krijuesin. Paramendon nxemjen e diellit, ndriēimin e hėnės, flakėn e zjarit, ose idhujt, statujat dhe hyjnitė e rrejshėm tė cilave u nėnshtrohen njerėzit, e mendon se me kėtė veprim i pėrgjigjet natyralitetit tė tij dhe kjo ėshtė vet lumturia!!
Edhe pse shkenca moderne ka pėrparuar shumė, problemet psiqike dhe shoqėrore tė individėve dhe shoqėrive edhe mė tej shtohen, madje kėto shkenca tė cilat supozohet se duhet ti ofrojnė njeriut komoditet dhe tia pakėsoj lodhjen, janė bėrė shpatė qė i ri mbi kokė njerėzve dhe armė me tė cilėn i fuqishmi e shkatėrron tė dobtin, i shfrytėzojnė pėr nevojat dhe lakmitė e tyre duke ua shkelur nderin, shtypur njerzishmėrinė dhe nėpėrkėmbur shpirtin e tyre me llojlloj armėsh qė pėr njė minutė korrė jetėn e qindra dhe mijėra njerėzve.
Ah dhe vaj pėr kėtė qytetėrim dhe civilizim fatzi!!
Njerėzimi ka korrė suksese nė shkenca tė ndryshme, mirėpo cila ėshtė gjurma e kėsaj nė jetėn e saj? A ka gjetur lumturinė? A ka qetur qetėsi? A ka gjetur paqė?
Asesi! Ka gjetur vuajtje, strese, frikė, sėmundje psiqike dhe nervore dhe krime tė mėdha.
Shkenca, e cila duheshte, sipas mėsimeve tė All-llahut, qė secilėn fitore ta bėjė njė hap drejt All-llahut, mu ajo ėshtė bėrė shkak qė e largon njerėzimin shumė hapa nga rruga e lumturisė sė vet pėr shkak tė fikjes sė shpirtit dhe mprapshtjes sė tij.
Jemi duke parė realitetin e hidhur tė njerėzimit, kurse nė horizonte jemi duke parė flamurin e shpėtimit qė valon nė mes tė shkretėtirės dhe njė kullė llambe ndriēimi qė u bėn dritė atyreve qė janė zhytur nė kėnetė. (shiko: "Fi Dhilalil-Kuran", 1/440).
Gjithsesi! ثshtė fe e natyralitetit qė i ofron njeriut lumturi tė vėrtetė, i siguron qetėsi dhe kėnaqėsi, kurse kontrollin e ndėrgjegjės dhe pasionit e bėn rregullues i cili e pengon njeriun ti bėhet armik vėllaut tė tij njeri, ia mėson secilit tė drejtat dhe detyrat, e shtyen nė vepėr konstruktive duke patur pėr synim fitimin e kėnaqėsisė sė All-llahut, pastron shpirtin dhe pėrmirėson sjelljen.


Njė dhuratė me disa margaritarė

Lumturia dhe vuajtja

Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė: "Nėse zgjohet njeriu dhe ngrysė duke mos patur synim tjetėr pėrpos All-llahut, All-llahu do tė mer pėrsipėr tė gjtha nevojat dhe brengat e tija e do ti zbrazej zemra qė vetėm Ate ta do, kurse gjuha vetėm Ate ta pėrmend, kurse gjymtyrėt vetėm Ate ta respektojnė. Nėse gdhin dhe ngrys duke patur synim tė vetin dynjanė, All-llahu ia le brengat, vėshtirėsitė, vuajtjet dhe e le vetėm. Zemra e kėtij njeriu angazhohet me dashurinė ndaj krijesave tjera dhe nuk ka vend pėr dashuri ndaj All-llahut, gjuha e tij ėshtė e angazhuar me pėrmendjen e tjerėve dhe nuk ka kohė pėr ta pėrmendur All-llahun, gjymtyrėt i lodhen duke u shėrbyer njerėzve dhe nuk ka mundėsi ta respektojnė All-llahun. Ai lodhet dhe raskapitet sikurse kafshėt e egra duke u shėrbyer tjerėve, sikurse cakulli i farkėtarit, e fryen barkun e vet dhe i mbush brinjėt pėr tu bėrė dobi tjerėve. Secili njeri qė braktis adhurimin e All-llahut, respektin e Tij dhe dashurinė ndaj Tij sprovohet me adhurimin, respektin dhe dashurinė e krijesave. All-llahu, tebareke ve teala, thotė: "Kush mbyll sytė para kėshillave tė Zotit, atij ia shoqėrojmė njė djall qė nuk i ndahet kurrė". (Ez-Zuhruf: 36). ("El-Fevaid", fq. 84).

Nozulli mė i mirė

- Sot bleje vetveten, sa ėshtė tregu i hapur, i posedon paratė, malli ėshtė i lirė, sepse do tė vijė njė ditė kur nuk do tė ekzistojė as ky treg e as ai mall, kjo ėshtė dita e mashtrimit (dėshtimit).
- Vepra pa sinqeritet dhe pasim tė Sunetit ėshtė sikur njė udhėtarė i cili e mbush strajcėn e tij me rėrė, i bėhet rėndė, por ska dobi.
- Ai qė shijon ėmbėlsinė e shėndetit i vjen lehtė idhėtina e durimit.
- Lakmia e madhe pėr tė arritur nė qėllim ta impnon veprimin serioz dhe kujdesin e madh qė mos tė ikė ajo qė synon.
("El-Fevaid", fq. 49-50).
- Kur tė del ylli i ambicjes nė erėsirėn e natės sė pėrtesės dhe ta shoqėron hėna e vullnetit, i shndėrritet toka e zemrės me dritėn e All-llahut.
("El-Fevaid", fq. 51).

اka ėshtė lumturia

Lumturia - ėshtė koncept te i cili nuk mund tė arrish me thesare nga ari dhe argjenti, sepse ėshtė mė i shtrenjtė se ari dhe argjendi.
Lumturia - ėshtė sikur margaritari qė gjindet nė thellėsirat e detit, ka nevojė pėr zhytės tė shkathėt qė di tė zbulon thellėsirat e detit.
Lumturia - ėshtė qėndrime, fjalė, synime, kėndvėshtrime mbi jetėn me realitet, shpresė, aspiratė dhe vizion.
Hulumto brenda teje, sepse aty nė ato thellėsira gjindet lumturia, aty ėshtė burimi qė nuk shuhet.

Nėse pyesim: ēka ėshtė lumturia?

Sipas njė ankete qė i ėshtė bėrė 16 mijė njerėzve me kėtė pyetje, pėrgjigjet e tyre kanė qenė tė kėtilla:
38% kanė thėnė se lumturia ėshtė dashuria.
28% kanė thėnė se lumturia ėshtė kėnaqėsia.
17% kanė thėnė se lumturia ėshtė shėndeti.
7% kanė thėnė se lumturia ėshtė martesa.
5% kanė thėnė se lumturi ėshtė pasuria.
3% kanė thėnė se lumturi janė fėmijėt.
2% kanė thėnė se lumturia ėshtė udhėtimi.
Abas Mahmud Akadi thotė: kisha njė mik piktor, i cili kishte imagjinatė tė pasur dhe njė ditė imagjinoi lumturinė dhe e vizatoi nė formė tė njė vashe nė moshėn njėzet vjeēare, e cila vrapon djathtas dhe majtas e lumtur, flokėt i hedhen nė tė majtė dhe nė tė djathtė gjersa ajo gjindet nė kulmin e gėzimit, argėtimit dhe galdimit, e ma tregoi. I thash: unė nuk e imagjinoj kėshtu lumturinė.

Njė: Pėr kėtė mund tė themi se ėshtė argėtim, gėzim apo kėnaqėsi.
Porse lumturia ėshtė diēka tjetėr.
Lumturia ėshtė mė afėr pėrvojės dhe eksperiencės se sa mashtrimit, adoloshencės dhe injorancės.
Lumturia ėshtė mė afėr moshės sė pjekur se sa kėsaj moshe ku ka shumė galdim rinor, gjallėri dhe fuqi.
Dy: lumturia ka domethėnien e mjaftimit dhe qetėsisė.
Nuk ėshtė zhurmė dhe britmė.
Lumturia ėshtė shije, emocion dhe ndenja brenda njeriut, nė zemėr dhe ndėrgjegje.

Nuk mund ti vėndojmė definicion sikurse zakonisht vėndohet nė libra definicion pėr secilėn shkencė.

Lumturia nuk pikturohet me kufinjė dhe definicione.

Ndoshta lumturia troket nė dyert tona, kurse ne nuk e njohim dhe e injorojmė e nuk ja hapim derėn.
Ndoshta i vjen lumturia njeriut dhe e jeton me tėrė potencialin e tij logjik, shpirtėror dhe fizik, mirėpo nuk e heton.
Sikurse ėshtė lumturia e fėmijėve, tė cilėt janė tė lumtur nė jetėn e tyre, nė argėtimin, pafajėsinė, lojėrat dhe thjeshtėsinė e tyre, mirėpo ata megjithkėtė nuk e hetojnė lumturinė, e kur tė rriten, tė lexojnė, tė kuptojnė dhe tė dėgjojnė pėr atė qė quhet lumturi , fillojnė ta hulumtojnė, sikurse tė jetė diēka e humbur.

Po tė sihte lumturia nė pasuri, ari, argjend, dollar, gjiro llogari, do tė ishin kodrat, minierat dhe bankat mė tė lumturit, sepse ato kanė shumė kėso gjėrash.
Po tė ishte lumturia nė bukuri, shkėlqim, pamje magjepse, e stolisje do tė ishin palluat tė lumtur, trandafili, lulet, bozuloku.
Po tė ishte lumturia nė pushtet dhe fuqi, e zė tė madh, do tė ishin kafshėt e egra mė tė lumtur se njeriu.
Po tė jetė lumturia nė moralin e vlefshėm, fjalėt e drejta, veprat e mira, autoriteti i madh, mendjepjekuria, atėherė njeriu kėtė do ta meritonte.
Lumturia ėshtė:
Buzėqeshja e njė fėmiut tė dlirė;
Fjalėt e mira dhe pėrmendja e All-llahut kur dalin nga njė gjuhė e pastėr dhe e vėrtetė;
Rahja e zemrės tolerante ndaj vėllezėrve tė tij musliman;
Dhurata pa pėrmendje dhe mburrje;
Largimi i njė brengės tėnde ose tė ndonjė vėllaut tėnd musliman prej All-llahut, subhanehu ve teala;
Qėllimi fisnik tė cilin e arrinė ti ose dikush tjetėr prej muslimanėve;
Njė ēast i lodhjes, raskapitjes dhe djersės, tė cilėn e pason njė rehati dhe njė sukses;
Mendjemėdhenjtė, perandorėt, zullumqarėt, kriminelėt, pasanikėt ndodh qė tė dalin prej kėsaj dynjaje dhe mos tė provojnė atė mė tė bukurėn nė te: shoqėrimin e All-llahut dhe lumturinė e lutjes drejtuar Atij.

Udhėzimi i pejgamberėve drejt rrugės sė lumturisė
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė: "Nuk ka rrugė qė tė shpien drejt lumturisė dhe shpėtimit nė dynaj dhe ahiret, pėrpos se nė duar tė pejgamberėve. Nuk ka rrugė pėr tė mėsuar tė kėndshmen dhe tė flliqurėn nė mėnyrė detale pėrpos se nga ana e tyre. Nuk arrihet kėnaqėsia e All-llahut asnjėherė pėrpos se nė duar tė tyre. Fjalėt, veprat dhe morali i mirė ėshtė udhėzimi i tyre dhe ajo qė na e kanė sjellur ata. Ata janė peshoja e saktė me tė cilėn i peshojmė fjalėt, veprat dhe sjelljen tonė. Pasimi i tyre bėn dallimin e njerėzve tė udhėzuar nga ata tė devijuar. Nevoja pėr ta ėshtė mė e madhe se sa nevoja e trupit pėr shpirtin, e syrit pėr dirtėn dhe e shpirtit pėr jetėn.
اka mendon pėr ate qė nėse tė mundon udhėzimi i tij pėr njė ēast tė prishet zemra e i ngjan peshkut i cili ndahet nga uji dhe vėndohet nė fėrtere?!
Gjendja e robit kur zemra e tij largohet nga mėsimet e pejgamberėve i ngjan kėsaj gjendje, madje ėshtė edhe mė e vėshtirė, mirėpo kėtė e heton vetėm zemra e gjallė, sepse i vdekuri nuk ndien dhimbjen.
Nėse lumturia e njė njeriu nė dy botėrat qenka e ndėrlidhur me pasimin e udhėzimit tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, atėherė secili qė ia do vetes tė mirėn, shpėtimin dhe lumturinė duhet ta mėson udhėzimin dhe jetėpėrshkrimin e tij aq sa tė del nga mesi i injorantėve dhe tė rreshtohet nė rradhėt e pasuesve, palės dhe grupit tė tij. Njerėzit kundrejt kėsaj janė mes atij qė shumė kujdeset pėr kėtė gjė, ose pak, ose tėrėsisht privohet nga kjo mirė. Dhuntia ėshtė nė Dorė tė All-llahut, kujt tė Do ia jep, sepse All-llahu ėshtė pronar i Dhuntive tė mėdhaja". ("Zadul-Mead": 1/69-70).

Transmeton Dejneveriu nga Utbe ibėn Velidi, i cili thotė: njė grua prej tabiinėve thoshte: Subhanall-llah! Sa e ngushtė ėshtė rruga pėr atė qė Ti nuk je udhėrrėfyesi i tij dhe se e trishtueshme ėshtė rruga pėr ate qė Ti nuk je shoqėruesi i tij". ("El-Muxhalese ve Xhevahirul-Ilmi", 8/69).
Kurse Muhamed Dijaudin, Sabuni, nė poezinė e tij thotė:
Lumturia ėshtė qėllim i kėrkuar

Lumturia e njeriut ėshtė devtoshmėria e tij
Frika prej Zotit ėshtė lumturi dhe tregti
Kėnaqėsia e Dominuesit ėshtė aspiratė e jona
Vetėm All-llahun ke frikė
Sepse Ai ėshtė i Madhi qė meriton ti kemi frikė. ("Rubaijat min Meke", fq. 98).
Lumturia e zemrės ėshtė nė kėnaqjen e Allahut
Ai qė ka frikė nga Zoti i vet dhe pėrpiqet pėr All-llahun me sinqeritet, e pastron shpirtin e tij duke respektuar Mikun e vet, subhanehu ve teala, fiton mirėsitė e dynjasė dhe tė ahiretit dhe i paguhen veprat pa llogari. Shikoni sa bukur sqaron Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, duke thėnė: "Zemrat nuk fitojnė atė qė dėshirojnė derisa tė lidhen me Zotin e tyre, kurse nuk ka mundėsi tė arrijė deri te Zoti i vet nėse nuk ėshtė i pastėr dhe i shėndoshė, kurse kėtė nuk mund ta arrijė pėrpos se duke kundėrshtuar epshin e vet, sepse epshi i tij ėshtė sėmundja, kurse kundėrshtimi ėshtė shėrimi, e nėse dominon sėmundja mund ta mbyt. Ashtu sikurse ai qė e largon veten nga epshi fiton xhennetin si vendbanim tė vetin, ashtu edhe zemra e tij nė kėtė dynja, ėshtė nė xhennetin e dynjasė, begati, tė cilės nuk i ngjan asnjė begati tjetėr… Mos mendo se fjala e All-llahut: "E s'ka dyshim se tė mirėt janė nė kėnaqėsinė e pėrjetimeve (nė xhennet). Dhe se mėkatarėt janė nė xhehennem". (El-Infitar: 13- 14).

Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 01:58   #5
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Kanė tė bėjnė vetėm me begatinė e xhennetit dhe vuajtjet e xhehenemit tė ahiretit, por nė tre dynjatė e njeriut: nė dynja, nė berzah dhe nė ahiret. Ata janė nė begati dhe kėnaqėsi, kurse ata tjerėt nė vuajtje. اka mund tė jetė begatia pėrpos begatisė sė zemrės ose ēka mund tė jetė denimi dhe vuajtja pėrpose vuajtjes sė zemrės? A ka denim mė tė ashpėr se sa frika, brenga, mėrzia dhe ngushtica e gjoksit". ("Sėmundja dhe Ilaēi", fq. 82).
Ai qė pėrpiqet pėr ta pastruar shpirtin dhe ta avanson ate derisa tė arrijė gradėn e Ihsanit- bamirėsisė do tė fiton lumturinė e dynjasė dhe tė ahiretit. Kjo ėshtė lumturia e vėrtetė. Dallimi ėshtė shumė i madh mes lumturisė sė imagjinuar pas sė cilės vrapojnė njerėzit dhe vuajnė pėr tė arritur deri te ajo, kurse nuk arrijnė asgjė mė shumė se sa shtimin e vuajtjeve dhe fatzisisė.
Lumturia e besimtarėve ėshtė lumturi qė buron nga zemra dhe ka themele tė forta, Pasi qė e ndien besimtari kėtė nderim Hyjnor, e di mirėsinė e kėsaj jete dhe mirėsinė e pėrfundimit, kurse kjo ia shton atij ndjenjat e qetėsisė, sigurisė, shpresės, kėnaqėsisė dhe dashurisė.

Kjo lumturi shpirtėrore e shoqėron njeriun nė tė gjitha udhėtimet e tija nga kjo dynja e deri nė ahiret, me te ngjitet nė shkallėt e plotėsisė- kemal, edhe pse nė fillim ka vėshtirėsi dhe luftė me vetveten, por pastaj arrinė tė shijosh ėmbėlsinė e saj dhe tė kuptosh vlerėn qė ka.

Analizo fjalėn e Ibėn Kajimit, rahimehull-llah:
"Boshti i lumturisė sė dynajsė dhe ahiretit ėshtė kapja pėr All-llahun, kapja pėr litarin e Tij dhe ska shpėtim pėr askend tjetėr pėrpos pėr ate qė kapet pėr kėto dy shpėtues. Kapja pėr litarin e Tij e mbron njeriun nga devijimi dhe shkatėrrimi, sepse ai qė ecė drejt Allahut ėshtė sikur ai qė ecė drejt njė qėllimi tė tij tė caktuar dhe nė kėtė udhėtim ka nevojė pėr udhėrrėfyes nė rrugė dhe siguri, sepse pėrndryshe nuk mund tė arrijė nė qėllimin e vet. Domethėnė pa sigurimin se a ėshtė kjo rruga e saktė dhe pa u sigurar se nė kėtė rrugė nuk ka asnjė pengesė, por ka siguri, ai nuk mund tė jetė i sigurtė se mund tė arrijė nė qėllimin e vet.
Argumenti, udhėrrėfyesi ėshtė garanti se nuk do tė devijon dhe se do tė jetė nė rrugėn e vėrtetė, kurse pėrgaditja, fuqėia dhe arma e siguron nga hajnat dhe pengesat e rrugės.

Kapja pėr litarin e All-llahut i jep njeriut udhėzim dhe pasim tė argumentit (udhėrrėfyesit), kurse kapja pėr All-llahun i jep atij fuqi, pėrgaditje dhe armė". ("Medarixhus-Salikin", 1/460).
Dallimi mes kėtyre dy gjėrave ėshtė se: kapja pėr litarin e All-llahut domethėnė zbatimi i urdhėrave dhe respektimi i Tij, kapja pėr Kur'an dhe Sunnet, kurse kapja pėr All-llahun domethėnė drejtimi dhe strehimi vetėm te All-llahu. All-llahu, xhel-le shanuhu, ka thėnė: "…E kush kapet pėr All-llahun (i pėrmbahet fesė sė All-llahut), ai pa dyshim ėshtė i udhėzuar nė rrugėn e drejtė". (Ali Imran: 101).

Kopshti i zemrės

Zemra i ngjan njė vendi me banorė dhe i sigurtė, ose njė kėshtjelle tė siguruar mirė, ose njė kopsht i bekuar qė kur nuk pėrfundon begatia e tij, kurė nuk thahet uji i tij, jep fryte nė ēdo kohė me lejen e Zotit tė vet. Kurse kopshti i trupit shpejtė thahet dhe shkatėrrohet e bėrtet pronari i vet: Vaj pėr mua! Kurse kopshti i zermės gjithmonė ėshtė i gjelbėrt dhe me fryta, kurse pronari i tij bėrtet: oh sa gėzim i madh! ("Rixhalul-Fikri ved-Daveti").
Lumturia qėndron nė pasimin e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem
All-llahu, azze ve xhel-le, i ka dėrguar pejgamberėt pėr udhėzimin e njerėzve, pėr t'i bėrė tė lumtur dhe pėr ti shpėtuar nga erėsirat e devijimit, injorancės dhe prishjes, kurse vula e pejgamberėve dhe me tė cilin pėrfundoi vargu i pejgambervė, ishte Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili i udhėzoi njerėzit nga devijimi, i mėsoi Pasi qė ishin injorantė, ua hapi sytė e ballit dhe tė zemrės dhe ndriēoi toka nga drita e shpalljes, u bashkuan zemrat Pasi qė ishin tė shpėrndara, andaj me tė drejtė ky njeri ishte mėshirė pėr mbarė botėrat, sikurse e ka pėrshkruar All-llahu, tebareke ve teala: "E Ne tė dėrguam ty (Muhammed) vetėm si mėshirė pėr tė gjitha krijesat". (El-Enbija: 107).

All-llahu, subhanehu ve teala, ia ka zgjėruar gjoksin, ia ka ngritur emrin dhe ka bėrė poshtėrsinė dhe nėnēmimin atij qė e kundėrshton urdhėrin e tij, kurse lumturinė, shpėtimin dhe udhėzimin atij qė kapet pėr sunnetin e tij.
Transmeton Imam Muslimi nga Ijad ibėn El-Muxhasheiu, radijall-llahu anhu, se njė ditė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė hutbe mes tjerash tha: "Mė ka urdhėruar Zoti im qė t'ju mėsoj atė qė nuk dini, nga ajo qė mė ka mėsuar mua nė kėtė ditė… Kam krijuar tė gjith robėrit e Mij besimdrejtė- hunefa, u erdhėn shejtanėt dhe i larguan ata prej fesė sė tyre dhe ua ndaluan gjėrat qė ua kisha lejuar, i kanė urdhėruar tė Mė bėjnė ortak gjėra pėr tė cilat nuk kanė argument. All-llahu i ka shikuar banorėt e tokės dhe ėshtė mllefosur nė tė gjithė njerėzit, arab ose joarab, pėrpos njė pakice nga ithtarėt e Librit dhe ka thėnė: tė kam dėrguar qė tė tė sprovoj dhe qė tė sprovoj me ty dhe tė kam zbritur Libėr tė cilin nuk e fshin uji, e lexon edhe i zgjuar edhe nė gjum". (Muslimi).

All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka dėrguar qė ta sprovon dhe tė sprovon me te njerėzit, e sprovon duke ua kumtuar dhe shpallur fenė njerėzve dhe duke i udhėzuar ata nė rrugėn e drejtė, kurse qė ti sprovon njerėzit, domethėnė qė tė sheh kush do ti beson, kush sinqerisht do ta respekton dhe kush do tė largohet prej tij dhe kush do ta armiqėson.

Dallimi ėshtė shumė i madh mes atij qė ėshtė i lumtur duke e pasuar udhėzimin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe ai qė ėshtė zhytur nė devijim dhe ia ka kthyer shpinėn mėsimeve tė Islamit.

All-llahu, azze ve xhel-le, thotė: "Ai (All-llahu) u tha: "Zbritni prej aty qė tė gjithė, do tė jeni armiq tė njėri-tjetrit. Nėse u vjen nga Unė udhėzim (libėr e pejgamber) kush i pėrmbahet udhėzimit Tim, ai nuk ka pėr tė humbur (nė Dunja) e as nuk ka pėr tė dėshtuar (nė jetėn tjetėr)". E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė ditėn e kijametit do ta ringjall tė verbėr. Ai (qė nuk besoi) do tė thotė: "Zoti im, pėrse mė ngrite tė verbėr, kur unė isha me sy?". Ai (All-llahu) thotė: "Ashtu si i harrove ti argumentet Tona qė t'i ofruam, ashtu je ti i harruar sot". Po kėshtu Ne e shpėrblejmė edhe atė qė zhytet nė mėkate dhe nuk i beson argumentet e Zotit tė vet, po dėnimi nė botėn tjetėr ėshtė edhe mė i ashpėr dhe i pėrjetshėm". (Taha: 123- 127).

E mira dhe e keqeja

Ibėn Abasi, radijall-llahu anhu, ka thėnė: "E mira jep shndėrritje nė fytyrė, dritė nė zemėr, gjėrėsi nė rizk, fuqi nė trup dhe dashuri nė zemrėn e njerėzve.
Kurse keqeja ta zymton fytyrėn, erėson zemrėn, ta dobėson trupin, ta pakėson rizkun dhe tė bėn tė urrjetur te njerėzit". ("El-Fetava", 10/ 630).
Ibėn Rexheb Hanbeliu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Ai qė jeton me All-llahun jeton jetė tė kėndshme, kurse ai qė jeton me nepsin dhe epshin e tij, jeton jetė tė gjatė e tė vėshtirė". ("Sherhu Hadithi Lebejke All-llahumme lebjeke", fq. 60).

Imam Ibėn Rxheb Hanbeliu, rahimehull-llah, thotė: "Disa gnostik, njohės tė All-llahut, i kanė thėnė disa njerėzve: اka e konsideroni jetesė ju? Kanė thėnė: ngrėnie dhe pirje dhe gjėrat e ngjajshme me te. Kurse ky ia ktheu: jetėsė ėshtė qė secila gjymtyrė tė tė tėrhjek kah respektimi i All-llahut". ("Sherhu Hadithi Lebejke All-llahumme lebjeke", fq. 60).

Kur i erdhi vdekja Abdullah ibėn Shedadit, e thirri djalin e tij Muhmedin e i tha: "Biri im! Po tė jap njė porosi, mbaje mend! Ji i devotshėm ndaj All-llahut tė Madh dhe le tė jetė gjėja mė prioritare te ti falėnderimi ndaj All-llahut, qėllimi i mirė nė gjendjen sekrete tėnde dhe nė jetėn publike dhe dije se falėnderuesit i shtohen gjėrat, kurse devotshmėria ėshtė nozulli mė i mirė dhe bėhu biri im sikurse ka thėnė Hatiu:

Burimet e lumturisė

Hulumtimi pas lumturisė ėshtė brenga e njeriut nė ēdo vend, mirėpo shumica e gabojnė rrugėn dhe vrapojnė pas lumturisė iluzionare, kurse kjo u sjell vetėm vuajtje dhe fatzisi. Besimtari i vėrtet ėshtė ai qė e di rrugėn e lumturisė dhe jetės sė kėndshme dhe qetėsohet duke jetuar nė prehėrin e saj dhe nuk i dalin brengat dhe ngushticat pėrpara qė ta pengojnė atė lumturi, sepse lumturia e tij i ngjan njė burimi tė vrullshėm nga i cili del uji sikur nga shkėmbi, i pastėr dhe i ėmbėl.

Ali Tantavi, rahimehull-llah, thotė: "Dy njerėz tė barabartė nė fuqi e bartin tė njejtėn gjė, njėri ankohet dhe qahet, sikurse tė kishte bartur dy pesha, kurse tjetri qeshet dhe kėndon sikurse tė mos kishte bartur asgjė. Dy njerėzt tė barabartė nė trup sėmuren me tė njejtėn sėmundje, njeri tregohet pesimist, frikohet dhe e parafytyron vdekjen, kėshtu bėhet nė krahun e sėmundjes dhe e mund vetveten dhe nuk shpėton, kurse tjetri duron, ėshtė optimist dhe e parafytyron shėrimin dhe pėr shkurtė kohė shėrohet…". ("Suver ve Havatir", fq. 14).

Njė tregim

Njė njeri nė pleqėri i shtiret se nė zorėt e tija ka gjarpėr. Shkon nė kontrollė te mjekėt dhe konsultohet me njerėz tė dijshėm pėr kėtė gjė. Atyreve u qeshet pėr kėtė gjė, por e fshehin nga nderimi qė kanė pėr te, dhe tentojnė ti sqarojnė se nė zorė mund tė ketė krimba, mirėpo tė ketė aty brenda gjarpėr, kjo ėshtė e pamundur. Mirėpo ai nuk u besonte. Derisa u takua me njė mjek tė menēur dhe qė e njihte edhe mjekėsinė edhe psikologjinė. E dėgjoi tregimin e tij, e pastaj i dha barėra qė i shkaktojnė barkėqitje dhe nga barkėqitja e madhe plaku mendoi se i doli edhe gjarpėri nga barku. E ndiu veten tė shėndoshė, kurse mė herėt ankohej pėr dhimbje dhe ērehatim!
Ali Tantaviu, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė tregim thotė: "Plaku nuk u shėruar sepse e nxori gjarpėrin nga barku, por u shėrua sepse e nzori gjarpėrin nga mendja, Pasi qė i zgjoi fuqitė e tija qė ishin nė gjum. Njeriu ka aso fuqi nėse dini ti pėrdorni do tė bėnit mrekullira".
Ai nė njė vend tjetėr thotė: "Ju jeni tė pasur, mirėpo nuk ia dini vlerėn pasurisė qė posedoni dhe e hedhni nga moslakmimi i saj ose nga nėnēmimi i saj.

Njė njeri e kap kokėdhembja, ose i dhemb dhėmbi, ose ka ndonjė vėshtirėsi dhe tėrė botėn e sheh tė zezė dhe tė erėt, mirėpo pse kur ishte i shėndoshė nuk e shite tėrė botėn tė bardhe dhe ndritshme?!
Pse nuk i njohim begatitė dhe dhuntitė pėrpos se kur i humbim ato?!
Pse nuk e njohim lumturinė pėrpos se kur largohet prej nesh, nuk e shohim pėrpos se tė zhytur nė erėsirat e tė kaluarės ose tė pėrzier nė mjegullat e tėr adhmes?

Kush prej jush ėshtė dakord tė jep shikimin e tij pėr njė qind mijė dollar?
Pse kėrkoni ari, kurse ju posedoni shumė ari?! Shikimi a nuk ėshtė prej arit, shėndeti a nuk ėshtė prej arit, koha a nuk ėshtė prej arit? Pse nuk e shfrytėzojmė kohėn tonė? Pse nuk ia dimė vlerėn jetės?
Intelekti njerėzor a nuk ėshtė thesar? Pse vuajmė nga ēmenduria dhe nuk jemi tė lumtur me mendje? Shėndeti, koha dhe mendja, tėrė kėto janė pasuri dhe tė gjithė kėto janė prej shkaqeve tė lumturisė, pėr atė qė dėshiron tė jetė i lumtur.

Koka e gjith kėsaj ėshtė besimi, besimi e ngop njeriun e uritur dhe e bėn tė pasur njeriun e varfėr, e ngushėllon njeriun e mėrzitur, e forcon njeriun e dobėt dhe i jep njeriut jetė tė kėndshme.
Ali Tantaviu duke iu drejtuar lexusve nė njė vend u thotė: "Ju jeni tė lumtur, por nuk e dini, jeni tė lumtur aq sa i njihni dhuntitė nė tė cilat kėnaqeni, tė lumtur nėse e njihni veten tuaj dhe pėrfitoni nga fuqitė e deponuara nė te, tė lumtur nėse e kėrkoni lumturinė prej vetes tuaj e jo prej tjerėve qė janė pėrreth jush, tė lumtur nėse mendimet e juaja vazhdimisht janė me All-llahun, e falėnderoni pėr ēdo begati, duroni nė ēdo fatkeqėsi, do tė jeni fitimtar nė dyja rastet dhe tė sukseshėm nė dy jetėt".

Kur flasim pėr peshojėn e lumturisė duhet ta dimė se mjaftueshmėria, kėnaqja, moskeqardhja ndaj asaj qė nuk mund tė arrihet, qetėsia e shpirtit dhe pasuria e saj janė peshoja e lumturisė.
Duhet ta dimė se tė jemi dakord me atė qė na ka ndarė All-llahu na e sjell lumturinė, kurse ai qė vrapon pas tė mirave tė kėsaj dynjaje dhe pasurisė kurrė nuk do tė ngopet edhe nėsė tėrė thesarin e dynjasė e grumbullon dhe do tė mbetet nė vuajtje.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e sqaron rezikun e dominimit tė epshit tė dashurisė pėr pasuri, duke thėnė: "Po tė kishte biri i Ademit njė luginė ari do tė dėshironte tė ketė edhe njė tjetėr, kurse asgjė nuk ia mbush syrin birit tė Ademit pėrpos dheut dhe All-llahu ia pranon pendimin atij qė pendohet". (Buhariu dhe Muslimi).

"I mallkuar qoftė robi i dinarit, robi i dirhemit, robi i kėmishės, nėse i jepet diēka kėnaqet e nėse i refuzohet hidhėrohet". (Buhariu).
Kėto hadithe sqarojnė gjendjen e mjerueshme nė tė cilėn jetojnė ata qė janė lidhur pas dashurisė ndaj kėsaj dynjaje, ata qė janė bėrė skllevėr tė lakmisė dhe epshit, saqė kanė ardhur nė fatkeqėsi tė vazhdueshme, frikė qė nuk pushon dhe shpirt tė trazuar vazhdimisht.

Mos u ērehato
Mos u troshto edhe nėse ndonjė dite ke vėshtirėsi
Sepse gjatė kohė ke patur lehtėsi
Mos u demoralizo sepse demoralizimi ėshtė mosbesim
Ndoshta All-llahu pėr shpejt kohė tė pasuron
Dije se ēdo vėshtirėsi e pason lehtėsimi
Fjala e Allahut ėshtė mė e vėrteta se ēdo fjali
Rruga e shpėtimit
Imam Ibėn Rexheb Hanbeliu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Ai qė e sundon vetveten dhe e mposht ate bėhet krenar, sepse ka ngadhnjyer ndaj armikut mė tė ashpėr, e ka mposhtur, e ka robėruar dhe ėshtė mbrojtur nga sheri i tij. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė: "…Kush ėshtė i ruajtur prej lakmisė sė vet, tė tillėt janė tė shpėtuar". (El-Hashr: 9).

ثshtė kufizuar shpėtimi nė rruajten e njeriut nga lakmia…

Atė qė e ka ruajtur All-llahu dhe e ka mbrojtur: e ruan nga lakmia e shpirtit tė tij dhe e keqeja e saj dhe e forcon nė luftėen kundėr saj dhe armiqėsimin e saj.


Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 02:00   #6
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Kurse atė qė e le nė duart e veta: e sundon, mposht, robėron dhe e shpien nė atė vepra ku qėndron edhe shkatėrrimi i tij". ("Sherhu Hadithi Lebejke All-llahumme lebjeke", f. 130).
Krahėt e lumturisė
Dynjaja ėshtė vend i sprovave, kurse robi i sukseshėm ėshtė ai qė pėr begatinė falėnderon, pėr fatkeqėsinė duron qė tė jetojė shpirtqetė. Nėse e nderon All-llahu, azze ve xhel-le, me shėndet nė trup, siguri nė vendbanim, kėnaqėsi me rizkun qė i ndahet, sikurse tė posedojė tėrė dynjanė dhe le tė fluturon me kėto tre krahė nė qiellin e lumturisė dhe urime kėto begati, tė cilėve nuk ua dinė vlerėn askush pėrpos atij qė ėshtė i privuar nga ato.
Transmeton Tirmidhiu dhe Ibėn Maxheja nga Ubejdullah ibėn Muhsin, radijall-llahu anhu, se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Ai qė gdhin i sigurt nė vendbanimin e vet, me shėndet nė trupin e tij dhe ka kafshatėn e asaj dite ėshtė sikur tė ketė tėrė dynjanė". (Hasen).
Ta analizojmė sė bashku kėtė hadith pejgamberik tė mrekullueshėm, i cili i ka pėrcaktuar shtyllat e lumturisė pėr besimtarin, sepse besimtari gėzon lumturinė me atė qė e ka nderuar All-llahu, siē ėshtė besimi, bindja dhe kėnaqėsia, pastaj i shton shtyllat e lumturisė me begati dhe dhurata qė ia ka dhėnė All-llahu, mirėpo mė tė dukshmet janė kėto tre komponente:
1-Siguria dhe qetėsia shpirtėrore;
2-Shėndeti dhe mbrojtja nga sėmundjet;
3-Ushqimi i mjaftueshėm nga hallalli.
"I sigurt nė vendbanimin e tij". Domethėnė i sigurtė nė vetveten, fėmijėt, familjen, shtėpinė dhe rrugėn e tij. Nėse je i sigurtė edhe nė qoftėse jeton nė shtėpi tė ngushtė qetėsia shpirtėrore e bėn tė gjėrė dhe tė madhe. Kurse stresi dhe frika ia ngushtojnė njeriut shtėpinė dhe jetėn edhe nėse jeton nė pallate dhe vila luksoze.
Kanati, mjaftueshmėria e mbjellur nė shpirtin e besimtarit i mundėson tė fluturon nė qiellin e lumturisė dhe tė jeton jetė tė kėndshme me ato begati tė All-llahut. kurse ai qė vrapon si i ēmendur pas tė mirave tė kėsaj bote si grykės pėr tė shtuar kėnaqėsirat e kėsaj dynjaje, kjo nuk ia shton lumturinė e njeriut, sepse ėshtė manifestim i rrejshėm nė tė cilėn mbėshtetet njeriu dhe gėzohet me te pėr njė kohė tė shkurtėr, mirėpo shpejt mėrzitet dhe kėrkon tjerat. I shtohet keqardhja dhe stresi nėse nuk fiton gjėra shtesė, sepse po tė kishte njė luginė ari, do tė dėshironte tė dytėn?!
Mjaftueshmėria ėshtė njė thesar qė nuk harxhohet, tė jep optimizmin dhe tė largon nga stresi dhe brenga.
Prej mėshirės sė All-llahut ėshtė se burimin e lumturisė e ka bėrė brenda shpirtit tė tyre, afėr tij dhe pasurinė e vėrtetė e ka bėrė pasurinė e shpirtit e jo sasinė e pasurisė materiale.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nuk ėshtė pasuri malli i shumtė qė ofrohet, por pasuri ėshtė pasuria e shpirti". (Buhariu dhe Muslimi).
"Ka shpėtuar ai qė bėhet musliman, rizkun e ka tė mjaftueshėm dhe e bėn tė mjaftueshėm me atė qė i ka dhėnė". (Muslimi).
"Xhenneti qoftė pėr atė qė udhėzohet nė Islam, jetėsėn e ka modeste dhe ka kanatė, mjaftueshmėri". (Sahih, Tirmidhiu).

Rrugėdalja pas ngushticės

Ti qė bartė brengė, dije se brenga do tė kalon
Myzhde tė mirė sepse zgjidhės i brengės ėshtė All-llahu
Demoralizimi e kėputė ndonjė herė njeriun
Mos u demoralizo sepse All-llahu tė mjafton
All-llahu pas vėshtirėsisė sjell lehtėsimin
Mos u trishto sepse Krijues ėshtė All-llahu
Nėse ke sprovė beso nė All-llahun dhe je dakord me Te
Sepse Ai qė i largon sprovat ėshtė All-llahu
Pasha All-llahun ske askend pėrveē All-llahut
Tė mjafton All-llahu sepse pėr ēdo gjė e ke All-llahun.

Peshorja e lumturisė

Lumturia ka peshoren e vet, kurse ajo ėshtė nė dorėn tėnde, mund tė peshoshė drejt me te ose tė vjedhish.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Shikoni ata qė janė nėn ju dhe mos shikoni ata qė janė mbi ju, sepse kėshtu nuk do tė nėnēmoni dhuntitė e All-llahut". (Muslimi).
"Nėse shikon ndokush prej jush ata qė kanė mė shumė pasuri dhe robėr, le tė shikon ata qė janė nėn te". (Buhariu dhe Muslimi).

Ky hadith ėshtė ilaē i sėmundjes sė hasedit dhe ankesės nė caktimet e All-llahut, sepse njeriu qė i shikon tjerėt dhe dėshiron tė arrije te tjerėt asnjėherė nuk ngopet, sadoqė qė arrinė pasuri dhe autoritet, sepse ai vazhdimisht kėrkon shtim tė tyre dhe vrapon pas tyre si i ēmendur, pastaj i nėnēmon begatitė dhe mohon Dhuntidhėnėsin. Kjo ėshtė nė pėrputhje me hadithin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: "Po tė kishte biri i Ademit njė luginė ari do tė dėshironte tė ketė edhe njė tjetėr, kurse asgjė nuk ia mbush syrin birit tė Ademit pėrpos dheut dhe All-llahu ia pranon pendimin atij qė pendohet". (Buhariu dhe Muslimi). Nėse muslimani e zbaton kėtė porosi profetike do tė njeh vlerėn e begatisė, do tė jetė dakord me atė qė ia ka caktuar All-llahu, e fiton kanatin, kėnaqjen me atė qė ka, fiton lumturinė edhe nė qoftėse ėshtė i sprovuar me varfėri, sėmundje a fatkeqėsi tė ndryshme.


Njeriu qė ėshtė i varfėr dhe nuk posedon pasuri nėse i shikon ata qė janė edhe mė tė varfėr se ai dhe kanė uri tė madhe, thotė elhamdulilah qė nuk e kam gjendjen e rėndė sa tė atyreve.
Njeriu qė ėshtė i sėmurė dhe ka dhimbje nėse i shikon ata qė janė shumė rėndė tė sėmurė dhe kanė sėmundje afatgjate, thotė elhamdulilah qė nuk jam keq sa ata.
Kėshtu jeton i kėnaqur me atė qė i ka caktuar All-llahu, falėnderues e durimtar.
Poqėse muslimanėt do tė praktikonin kėtė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė jetonin tė lumtur, do tė rregullohej gjendja e tyre, do tė njihnin frytet e vėrteta tė besimit nė Caktimin e All-llahut, do tė bėnin gara nė devotshmėri, vepra tė mira dhe afrim te All-llahu, nė vend se tė garojnė pėr tė mirat e kėsaj bote.
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, nė librin e tij, "Udetus-Sabirin" thotė: "Secili njeri domosdo duhet tė durojė nė disa gjėra qė i urren, ose me vetėdėshirė ose pėrdhunshėm. Njeriu fisnik duron me vetėdėshirė ngase e di fundin e mirė qė ka durimi dhe lavdėrohet pėr kėtė vepėr e qortohet pėr trishtimin dhe nėse nuk duron trishtimi nuk ia kthen atė qė i ka kaluar. Trishtimi edhe pse nuk i ban dobi fatkeqėsinė ia bėn dy fatkeqėsi. Kurse njeriu i poshtėr duron pėrdhunshėm, sepse rotullohet pėrreth hapėsirės sė trishtimit dhe nuk sheh se i sjell ndonjė dobi e duron sikurse qė duron njeriu i lidhur pėr ti dhėnė qotek". ("Udetus-Sabirin", fq. 45).
Shtatė porosi nė rrugėn e lumturisė
Ebu Dherri, radijall-llahu anhu, ka thėnė: "Mė ka urdhėruar i Dashuri im, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me shtatė gjėra:
1- Ti dua tė varfėrit dhe tė jem afėr tyre;
2- Ti shikoj ata qė janė ndėr mua e jo ata qė jan mbi mua;
3- Tė kujdesem pėr farefisin edhe nėse ma kthejnė shpinėn;
4- Mos tė kėrkoj prej askujt asgjė;
5- Ta them tė vėrtetėn edhe nėqoftėse ėshtė e hidhur;
6- Mos tė frikohem pėr hirė tė All-llahut prej prej qortimit tė askujt:
7- Tė them sa ma shumė: 'la haule ve la kuvvete il-la bil-lah' sepse kėto fjalė janė thesar nėn arshin e All-llahut". (Sahih, transmeton Ahmedi).
Pesė porosi tjera
Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Kush merr prej meje kėto fjalė dhe vepron me to ose ia mėson atyreve qė veprojnė me to: Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tha: unė o Resulull-llah.
Mė kapi pėr dore dhe mi numėroi pesė gjėra:
1- Ruaju nga haramet qė tė behsh njeriu mė adhurues nė mesin e njerėzve;
2- Je i kėnaqur me atė qė tė ka ndarė All-llahu qė tė jesh njeriu mė i pasur;
3- Sjellu mirė me fqiun qė tė jesh besimtar;
4- Duaju njerėzve atė qė ia do vetes qė tė jesh musliman;
5- Mos u qesh shumė, sepse qeshja e shumtė ta vdes zemrėn". (Sahih, transmeton Tirmidhiu dhe Ahmedi).
Tė dashurit e All-llahut
Imam Ibėn Rexhebi, rahimehull-llah, thotė: "Tė dashurit e All-llahut janė ata qė trashėgojnė jetėn e kėndshme, shijojnė begatinė e tyre, pėr shkak tė gradės sė lartė nė lutje tė Dashurit tė tyre dhe pėr shkak tė ėmbėlsisė sė dashurisė ndaj Tij qė kanė gjetur nė zemrat e tyre. Dynjaja atyreve u bėhet mirė vetėm duke e pėrmendur Ate, kurse ahireti vetėm me Faljen e tij, kurse xhenneti me shikimin nė Te".
(F. 90)
Disa urtėsi tė mrekullueshme
- Humbja e durimit ėshtė fatėkeqėsia mė e madhe e kohės.
- Mėkatet e shumta e prishin zemrėn.
- Takimi me tė dashurit e largon brengėn.
- Kopshti i dijes ėshtė mė i bukur se sa kopshti i bozulokut.
Shpėtimi qėndron nė pastrimin e shpirtit
Imam Ibėn Tejmije, rahimehull-llah, ka thėnė: "Bamirėsia dhe devotshmėria tė bėjnė zemėrgjėrė dhe tė qetė, saqė njeriu e ndien vehten tė gjėrė dhe tė lehtė.
Amoraliteti dhe kopracia e shtypin shpirtin, e ulin dhe nėnēmojnė. Shpirti koprrac dhe amoral e ka pėrzier njėrėn me tjetrėn, andaj nė momentin e vdekjes do tė nxjeret shpirti me vėshtirėsi sikurse qė nxjeret therra nga leshi i lagur.
Shpirti bamirės, i devotshėm dhe i dlirė, tė cilin e ka pastruar njeriu, ngritet, zgjėrohet, fiton lavdi dhe fisnikėri, kurse nė momentin e vdekjes del nga shpirti sikurse pika e ujit qė del nga goja e ibrikut ose sikur qimeja nga tlyni". ("El-Fetava", 10/630).
Pesė veēori
Imam Shafiu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Mirėsia e dynjasė dhe ahiretit qėndron nė pesė gjėra:
- Pasuria e shpirti;
- Pengimi i tė keqės;
- Fitimi hallall;
- Petku i devotshmėrisė;
- Bindja nė All-llahun nė ēdo rast". ("Bustanul-Arifin", fq. 130).
Tė parėt
Imam Ibėn Xhevziu, rahimehull-llah, ka thėnė: "All-llahu ka njerėz qė nuk kėnaqen pa i mbledhur tė gjitha veprat e mira, ata mundohen maksimalisht tė fitojnė ēdo dije, pėrpiqen nė ēdo punė, durojnė nė ēdo vlerė, e nėse u dobėsohet trupi dhe nuk mund ti bėjnė kėto vepra, atėherė nijeti e zėvendėson, sepse ata ēdo herė mundohen tė jenė tė parė". ("Sajdul-Hatir", fq. 245).
Zemra pėrplot dashuri
Imam Ibėn Tejmije, rahimehull-llah, thotė: "Besimi nėse depėrton nė zemėr dhe pėrzihet me te shkakton ėmbėlsi, kėnaqėsi, gėzim dhe galdim qė nuk mund ta shprehė kėtė ai qė nuk e ka shijuar…
Kėnaqėsia e pason dashurinė, ai qė e do njė gjė dhe e arrinė atė qė do e gjen kėnaqėsinė me te…
Krijesat nuk kanė dashuri mė tė madhe, mė tė plotė dhe mė tė saktė se sa dashuria e besimtarėve ndaj Zotit tė tyre…dhe ēdo gjė qė duhet pėrpos Tij dashuria e tij ėshtė si rezultat i dashurisė ndaj All-llahut". ("El-Fetava", 10/648).

Gjėrat e humbura
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė: "Dhjetė gjėra janė tė humbura dhe nuk ka dobi prej tyre:
1- Dija me tė cilėn nuk punohet.
2- Vepra nė tė cilėn nuk ka sinqeritet dhe pasim.
3- Pasuria qė nuk jepet prej saj sadaka, nuk kėnaqet grumbulluesi i saj nė dynja e as qė e ēon pėrpara nė ahiret.
4- Zemėr boshe nga dashuria ndaj Allahut, mallėngjimi pėr Te dhe shoqėrimi me Te.
5- Trup i cili nuk angazhohet nė adhurimin dhe shėrbimin e All-llahut.
6- Dashuri e cila nuk kufizohet nė kėnaqjen e tė Dashurit dhe zbatimin e urdhėrave tė Tij.
7- Koha e humbur dhe mospėrmirėsimi i tė kaluarės ose shfrytėzimi i tė tashmes.
8- Mendimi qė bredhnė gjėra tė padobishme.
9- Shėrbimi i atij qė nuk tė afron te shėbrimi i tė cilit tė afron te All-llahu dhe nuk tė sjell tė mira nė dynja.
10- Frika dhe shpresa te ai qė koka e tij ėshtė nė Dorė tė All-llahut, i cili ėshtė rob nė Grushtin e All-llahut, vetes nuk mund ti siguron as dėm e as dobi, as vdekje, as jetė e as ringjallje.

Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 02:05   #7
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Prej kėtyre gjėrave dy gjėra janė humbja mė e madhe dhe janė origjina e ēdo humbjeje:
* Humbja e zemrės
* Humbja e kohės.
Humbja e zemrės vjen nga dhėnia pėrparėsi dynjasė para ahiretit, kurse humbja e kohės vjen nga prishja e gjatė.
U grumbullua e tėrė prishja nė pasimin e epshit dhe shpresa e madhe, kurse e tėrė e mira ėshtė grumbulluar nė pasimin e udhėzimit dhe pėrgaditjen pėr Ditėn e takimit me All-llahun". (El-Fevaid", fq. 111).



Fitimi dhe humbja
Imam Ebu Fet'h El-Busti, rahimehull-llah, thotė: O shėrbėtor i trupit sa lodhesh duke e shėrbyer ate
Kėrkon fitimin aty ku ėshtė humbja
Kujdesu pėr shpirtin dhe plotėso vlerat e tij
Sepse ti me shpirt e jo me trup je njeri
Lėrė pėrtesėn nė tė mirat qė i kėrkon
Sepse nuk gėzohet me tė mirat pėrtaci
Ilaēi i sukseshėm
Shejh Abdurahman Es-Sadiu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Pasi qė dynjaja asnjėher nuk shpėton nga njollat, atėherė ilaēi i sukseshėm ėshtė qė njeriu tė angazhohet me vepra tė dobishme, tė cilat ia mbushin kohėn dhe e largon vazhdimin e mendimit nė kėto njolla dhe kjo vepėr duhet me qenė e afėrt me shpirtin dhe tė mallėngjohet pėr te". ("Vesailul-Mufide Lil-Hajatis-Seide", fq. 15).
Shkaqet e lumturisė
Pas kėtyre sqarimeve qė dham mbi lumturinė edhe pse jemi tė vetėdijshėm se me kėtė nuk i kemi dhėn fundin dhe normalisht se ka edhe shumė pėr tu thėnė, do ti pėrmendim shkaqet qė sjellin lumturinė nė jetėn e njeriut edhe ate shkurtimisht.
1- Besimi i vėrtetė dhe veprat e mira;
2- Pėrmendja e madhe e All-llahut dhe leximi i Kur'anit;
3- Pendimi i madh te All-llahu dhe kėrkimi i faljes prej Tij;
4- Lutja dhe kėrkimi i tė mirave tė dynjasė dhe ahiretit;
5- Bamirėsia ndaj njerėzve me fjalė, vepra dhe tė gjitha llojet e bamirėsisė, siē ėshtė sadakaj, kujdesi pėr lidhejt farefisnore, largimi i pengesave, pėrhapja e selamit, pajtimi i njerėzve, etj.
6- Ballafaqimi i tė keqes me tė mirė;
7- Kujdesi qė tė falet namazi me xhemat;
8- Ikja nga vetmimi dhe koha boshe;
9- Angazhimi me ndonjė vepėr apo ndonjė shkencė tė dobishme;
10- Kujdesu pėr punėn e ditės sė sotme dhe mos u merr me punėn e tė nesėrmes derisa nuk i vjen koha;
11- Manifestoi begatitė e All-llahut tė brendshme dhe publike duke e falėnderuar Ate e jo duke u mburrur dhe me mendjemadhėsi;
12- Vėshtirėsitė krahasoi me begatitė;
13- Kujtoi fatkeqėsitė e tjerėve qė tė tė lehtėsohen ty fatkeqėsitė e tuaja;
14- Shiko ata qė janė ndėr ty nė ēeshtjet e dynjasė dhe ata qė janė mbi ty nė ēeshtjet e fesė;
15- Kėnaqu dhe je dakord me atė qė ke;
16- Mos lakmo gjėrat qė kanė njerėzit nė duart e tyre;
17- Shpreso shpėrblimin nė ēdo vepėr, e vogėl ose e madhe qoftė;
18- Beso nė Caktimin e All-llahut dhe dorėzoju Atij nė tė gjitha ēėshtjet e tuaja;
19- Mbėshtetju vetėm All-llahut dhe zbatoi shkaqet e ligjshme dhe tė lejuara fetarisht;
20- Mendo edhe mundėsinė mė tė keqe, nėse dėshiron qė mos tė befasohesh me rezultatet tė cilat nuk vijnė sikurse i dėshiron;
21- Kupto se jeta nė dynja ėshtė e shkurtėr, andaj mos e shkurto edhe mė shumė me brenga dhe pikėllime;
22- Largohu nga ushqimi, fjalėt dhe gjumi i tepruar;
23- Largoju nga hidhėrimi dhe shkaqet e tija;
24- Kėrko strehim te Allahu nga djalli i mallkuar, largoju nga rėnia nėn ndikim tė imagjinatės, iluzioneve dhe cytjeve;
25- Kujdesu qė secilit tia japish hakun qė e meriton;
26- Detyrėn qė ke marrė mundohu ta kryesh nė formė tė pėrkryer dhe kryj detyrat njė pas njė;
27- Duhet ta dijė njeriu se fjala e njerėzve nuk i bėn dėm pėrpos nėse ai vepron sipas asaj qė thonė njerėzit;
28- Duhet tė kuptoj njeriu se fitimi i kėnaqėsisė sė njerėzve ėshtė synim qė nuk arrihet;
29- Haroi vėshtirėsitė e kaluara;
30- Largoju nga zilia dhe duaja vėllaut tėnd atė qė ia do vetvetes;
31- largoju urrejtjes dhe kujdesu qė tė kesh gjoksin e pastėr kundrejt muslimanėve;
32- Pėrzihu me tė mirėt dhe largoju prej tė kėqinjve;
33- Kujto se ēka u ka pėrgaditur All-llahu besimtarėve nė xhennet;
34- Prano kritikėn konstruktive, kėshillėn dhe udhėzimet nga secili me zemėrgjėrėsi. Kėto janė disa shkaqe tė cilat njeriut i sjellin lumturinė nė jetė. Nuk na premton koha e as vendi qė tė bėjmė sqarime detale tė kėtyre shkaqeve por mendoj se mjaftojnė pas sqarimeve tė mėhershmė qė janė bėrė nė kėtė drejtim.


Pengesat e lumturisė

Secili njeri e kėrkon lumturinė, mirėpo jo secili e arrinė ate, sepse nė rrugėn e tij drejt lumturisė ka pengesa tė cilat nuk arrinė ti tejkalojė. Andaj e shohim tė arsyeshme qė tė pėrmendim disa prej kėtyre pengesave qė tė kujdesen njerėzit prej tyre dhe tė qėndrojnė nė distancė.
1- Mosbesimi. Shikoni se si All-llahu, azze ve xhel-le, e pėrshkruan vuajtjen dhe fatzisinė: "Atė qė All-llahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn pėr (tė pranuar) Islamin. Atė qė dėshiron ta lėrė tė humbur, zemrėn e tij ia bėn shumė tė ngusht sikur tė ngjitej nė qiell. Kėshtu All-llahu lėshon dėnimin mbi ata qė nuk besojnė". (El-Enam: 125).
2- Mėkatet, gabimet dhe krimet. Ajetet dhe hadithet qė e sqarojnė kėtė gjė janė tė shumta, andaj nuk do tė ndalemi te ato.
3- Zilia dhe xhelozia. Zilia ėshtė shumė i rezikshėm, andaj na ka mėsuar All-llahu qė tė kėrkojmė strehim te Ai nga zilia, kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, na e ka ndaluar kėtė ves sepse e prish jetėn komode dhe tė kėndshme mes muslimanėve.
4- Mllefi dhe urrejtja. All-llahu, azze ve xhel-le, i ka mėsuar muslimanėt qė ti luten Allahut, tebareke ve teala, qė mos tė lė vend nė zemrėn e tyre pėr urrejtje e mllef duke thėnė: "…dhe mos lejo nė zemrat tona farė urrejtjeje ndaj atyre qė besuan. Zoti ynė Ti je i butė, mėshirues!". (El-Hashr: 10).
Njeriu qė ka mllef dhe urrejtje tėrė kohėn mendon se si tė hakmiret ndaj atij qė e urren, ndoshta e gėnjen, e dėmton dhe nuk i frikohet asgjės nė drejtim tė arrijtes sė qėllimit tė vet.
5- Hidhėrimi. Ska dyshim se hidhėrimi ėshtė pengesė e lumturisė dhe zemėrgjėrėsisė, andaj All-llahu, azze ve xhel-le, i ka lavdėruar besimtarėt duke thėnė: "…dhe kur hidhėrohen, ata falin". (Esh-Shura: 37).
Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nuk ėshtė i fuqishėm ai qė ngadhnjen nė mundje por ai qė pėrmban veten kur hidhėrohet". (Buhariu dhe Muslimi).
6- Zullumi. Zullumi ka fundin e keq dhe pėrfundimin e zymtė. Shembuj pėr kėtė gjė sa tė duash si nga historia e hershme si nga historia moderne.
7- Frika prej tjetėrkujt pėrpos All-llahut. Kjo frikė njeriut i sjell vuajte dhe nėnēmim.
8- Pesimizmi. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e pėlqente optimizmin dhe e urrente pesimizmin, sepse shkakton vuajtje dhe lodhje.
Dr. Aziz Feridi thotė: Pesimisti pėr shkak tė orientimit tė tij pesimist pėrjeton lodhje tė madhe dhe ndikojnė mė shumė nė nervat e tija se sa katastrofat dhe fatkeqėsitė e mėdha qė e kaplojnė.
9- Mendimi i keq pėr All-llahun, subhanehu ve teala. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė: "O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat …". (El-Huxhurrat: 12).
Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Kujdes nga paragjykimet, sepse ato janė gėnjeshtra mė e madhe". (Buhariu dhe Muslimi).
10- Mendjemadhėsia. Njeriu mendjemadh vazhdimihst jeton nė vuajtje dhe fatzisi edhe nė qoftėse i nėnēmon tjerėt dhe ngritet mbi njerėzit.
11- Lidhja e zemrės me krijesat tjera e jo me All-llahun, sikurse ndodh me njeriun e dashuruar me pasion tė madh dhe tė flakt ndaj ndonjė vajze. Mjafton tė lexohen tregime tė shumta qė flasin dhe tregojnė gjendjen nė tė cilėn kanė ardhur ata qė janė dashuruar pa masė nė ndonjė vajzė dhe ku i ka sjellur kjo dashuri. Shembulli mė specifik nė kėtė drejtim ėshtė rasti i Mexhnunit dhe Lejlės.
12- Droga. Shumė njerėz mendojnė se lumturia sillet me drogė dhe alkool dhe jepen pas tyre duke ikur nga brengat e dynjasė dhe angazhimet e saja, mirėpo ata kanė efektin e kundėrt, ato sjellin vuajtje, demoralizim, degjenerim dhe shkatėrrim.
Kėto janė disa prej pengesave kryesore nė rrugėn e lumturisė, ti njohim dhe tė largohemi prej tyre.
All-llahun e lusim qė tė na jep jetesė tė tė lumturve, vdekje tė shehidavė dhe tė na ringjallė nė shoqėrinė e pejgamberėve. Amin.</SPAN>
Bekir Halimi,
19.5.2006


http://www.albislam.com</SPAN>
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 02:09   #8
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Kėshtu ishte Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem

Incidenti i fundit qė ndodhi nė Danimarkė tregoi qartė se njerėzit jomuslimanė nuk e njohin sa duhet Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, andaj edhe kanė krijuar stereotipe dhe paragjykime tė shumta dhe shumė tė gabuara pėr te.
Dijetarėt musliman gjatė kampanjės sė tyre nė pėrkrahje tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kanė thėnė se njėra prej mėnyrave pėr ti dalur nė krah dhe pėr ta ndihmuar Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė edhe prezentimi i pastėr dhe i plotė i personalitetit tė kėtij burri, me qėllim tė largimit tė paragjykimeve qė janė krijuar nė mendjen e jomuslimanėve.

Dukja e fizionomisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem

Nėse dėshirojmė tė kemi pasqyrė tė plotė tė pamjes dhe dukjes sė fizionomisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duhet tu referohemi librave qė flasin mbi jetėn, pamjen, virtytet dhe veprat e tija.
Nė mesin e kėtyre librave ėshtė edhe libri "Virtytet e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem", tė Imam Tirmidhiut, libėr, tė cilin Muhadithi i kėtij shekulli e ka pėrpunuar dhe ka bėrė klasifikimin e haditheve qė gjinden nė kėtė libėr.
Nėse i pėrmbledhim tė gjitha hadithet qė e pėrshkruajnė Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė kishim nxjerė kėto tipare:



Fytyra

Fytyra e tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte e bukur, e rrumbullakėt, e ndritshme dhe e bardhė nė tė kuqe. I shkėlqente si hėna pesėmbėdhjetė; kur gėzohej, i shndriste si njė copė e hėnės. Ballin e kishte tė gjerė; i vetėtinte, ashtu siē vetėtinte dielli pas njė reje tė ngarkuar. Kur e shikoje atė, sikur shikoje diellin kur lindte. Djersėt e tij nė fytyrė dukeshin si margaritarė; era e djersėve tė tij ishte mė e kėndshme se myshku. Kur zemėrohej, dukej sikur shega tė kishte derdhur ngjyrėn e saj nė faqet e tij. Faqet i kishte tė lėmuara. Vetullat i kishte si hark dhe tė plota, por jo tė bashkuara (thuhet edhe se i kishte tė bashkuara). Sytė i kishte tė mėdhenj. E bardha e tyre ishte e pėrzier pak me tė kuqe. Beben e syrit e kishte shumė tė zezė dhe qerpikėt i kishte tė gjatė e tė dendur. Po ta shikoje, do tė mendoje se i ka lyer sytė, por ai nuk i kishte lyer ata. Pamjen e tij tė bukur e mbulonte njė dritė qė gjithkush e vinte re. Gojėn e kishte tė bukur dhe tė madhe. Dy dhėmbėt e parė i kishte tė ndarė nga njėri-tjetri. Dhėmbėt e tij shndrisnin; kur buzėqeshte ata dukeshin si margaritarė; kur fliste, dukej sikur dilte dritė nga dhėmbėt e tij tė pėrparmė. Kishte gojėn mė tė bukur. Mjekrrėn e kishte tė bukur dhe tė dendur, tė mbushur nga njėri vesh tek tjetri. Ajo i mbulonte fytin dhe njė pjesė tė gjoksit. Ishte shumė e zezė. Anash nofullave dhe mbi fyt ajo ishte pak e bardhė.


Koka, qafa dhe flokėt

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte ballin tė gjerė, kokėn tė madhe, qafėn tė gjatė. Flokėt i arrinin deri te gjysma e veshėve (thuhet edhe deri nė bulat e tyre). Ndonjėherė shkonin edhe mė poshtė dhe i arrinin deri te supet. Mbi ballė kishte ca qime tė bardha, por sikur tė mblidheshin me ato tė mjekrės nuk bėheshin as njėzet. Flokėt i kishte edhe pak kaēurrela. Flokėt i ndante nė mes.

Anėt dhe gjymtyrėt

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i kishte kockat tė mėdha: bėrrylat, shpatullat dhe gjunjėt. Ai i kishte tė gjata kėrsikėt dhe tė mėdhenj krahėt. Shputat e kėmbėve dhe pėllėmbėt i kishte tė shtruara. Duart i kishte tė buta, mė tė buta se mėndafshi, mė tė ftohta se dėbora dhe me erė mė tė mirė se myshku. Llėrėt, krahėt dhe gishtat i kishte tė mbushur. Kėrcijtė nuk i kishte tė mbushura. Ishte shpatullgjerė. Gjymtyėt i kishte tė plota dhe gjoksin tė gjerė e pa qime. Nga fyti deri te kėrthiza kishte njė vijė qimesh tė drejta. Pėrveē kėtyre nuk kishte qime tė tjera as nė bark dhe as nė gjoks. Te krahėt dhe te shpatullat kishte qime. Nėn sqetulla kishte shumė qime. Shpina e tij dukej si argjend i derdhur.

Shtati i tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte i pashėm. Trupi i tij ishte i drejtė, as i shkurtėr dhe as i gjatė. Megjithatė ai ishte mė shumė i gjatė sesa i shkurtėr. Kur ecte me ndonjėrin, sado i gjatė tė ishte shoqėruesi, dukej mė i gjatė Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Trupi ishte i drejtė dhe i fortė, jo shumė i shėndoshė dhe jo i rrudhur e i thyer. Po tė ishte midis dy njerėzve, do tė ishte mė i bukuri dhe mė i miri i tė dyve.

Era e tij e mirė

Trupi i tij dhe gjymtyrėt e tij kishin njė erė mė tė mirė se myshku. Enesi thotė: “Unė nuk kam nuhatur kurrė ndonjė myshk a erėz tjetėr mė tė kėndshme se era e tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!).” Edhe Xhabiri (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Nė ēdo rrugė qė kalonte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), kuptohej se kishte kaluar ai, nga era e mirė qė vinte prej tij.” Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) takonte dikė, tjetri e ndiente erėn e mirė tė Profetit nė dorė, tėrė ditėn. Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e vinte dorėn e vet mbi kokėn e ndonjė fėmije, fėmija dallohej midis tė tjerėve nga era e mirė qė kishte. Ummu Sulejmi ruajti djersėn e tij nė njė shishe pėr ta hedhur nė erėzėn e saj, sepse djersa e tij ishte mė e mirė se ēdo erėz.

Ecja e tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte ecjen tė shpejtė. Ai ecte si ai, qė kalon nėpėr treg. Nuk ishte as i ngathėt dhe as pėrtac. Atė nuk e arrinte askush nė ecje. Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ka thėnė: “Unė nuk kam parė ndonjė qė tė ishte mė i shpejtė nė ecje se sa i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!); dukej sikur toka shtrihej pėr tė. Kur ecnim me tė mundoheshin pėr ta arritur, ndėrsa ai nuk sforcohej fare.” Kur e vinte kėmbėn nė tokė e vinte plotėsisht, sepse e kishte kėmbėn tė shtruar. Kur donte tė shikonte anash, kthehej me gjithė trup. Kur donte tė kthente kokėn nė njė drejtim, kthehej andej me gjithė trup. Kur ēohej nga vendi, ēohej menjėherė. Kur ecte, ecte shpejt, sikur zbriste nga ndonjė vend i ngritur. Ai i hidhte hapat tė plotė dhe ecte lehtė.

Zėri i tij dhe fjala e tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte zėrin pak tė ngjirur, fjalėn e kishte tė ėmbėl dhe nė fjalėt e tij dallohej urtėsia. Kur heshtte, ishte tėrė urtėsi; kur fliste fytyra e tij zbukurohej. Ai fliste qartė dhe rrjedhshėm, duke i shqiptuar fjalėt si rruazat qė zbresin pas njėra-tjetrės. Ai e fillonte dhe e mbaronte fjalėn qartė dhe kuptueshėm. Fliste fjalė tė prera; as nuk e zgjaste shumė fjalėn, as nuk e shkurtonte atė. Kur fliste, i dallohej ēdo tingull i fjalės. Ai ishte gojėtar. Kishte natyrė tė qetė dhe fjalėn e kishte me vend. Pėr kėtė nuk ia kalonte kush, sado gojėtar tė ishte. Allahu i kishte dhėnė atij mundėsinė qė me pak fjalė tė shprehte shumė kuptim. I ishte dhėnė urtėsia. Ai dinte t’i ndante fjalėt. (shiko: "Nektari i vulosur i Xhennetit").

Virtytet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.

1) Personaliteti i tij:
Ishte njeri i madh dhe kėtė madhėshti e kishte fituar me besimin e madh qė kishte nė principet e veta dhe qėndrueshmėrinė e tij nė kėto principe. Ky besim dhe qėndrueshmėri ishte e stolisur me moral tė mirė, sjellje korekte me dashamirėt dhe armiqtė, modesti dhe thjeshtėsi, larg ēdo komplikimi dhe shtirjeje.
Ishte i sinqertė me vetveten, kishte synime tė pėrcaktuara dhe vizion tė qartė.
U mbeti besnik principeve tė veta derisa e kumtoi shpalljen hyjnore dhe i pėrhapi mėsimet fisnike, tė cilat shumica e atyreve qė e armiqėsojnė dhe ofendojnė nuk i njohin.
Ky burrė i ka pėrmbledhur tė gjitha tiparet e mirėsisė qė janė nė pėrputhje me natyrėn e njeriut dhe tė gjitha tiparet e plota njerėzore qė i shpresojnė njerėzit e menēur. Bukuria fizike, bukuria morale dhe bukuria intelektuale e nxorėn kėtė diell i cili i dha kuptim jetės nė ruzullin tokėsor.


2) Sjellja e tij me familjen e vet.
Ai qė analizon me vėmendje jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė habitet nga fakti qė njė njeri qė vjen nga njė ambient shkretiror e i vrazhd, ku dominon injoranca dhe kaosi tė arrijė kulmin e suksesit tė themelimit tė familjes dhe kujdesit ndaj saj.
Ishte burim i dashurisė, ngrohtėsisė, ndjenjave, emocioneve dhe dhimbsurisė pėr familjen e vet.
E pėrkdhelte gruan e tij, bėnte shaka me te dhe bisedonte me tė pėrplot me emocione tė ngrohta. Shikoni se ēfarė shembull jep Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė kėtė drejtim. Ai e vėndonte gojėn e tij aty ku kishte vėnduar gruaja e tij, Aisheja, radijall-llahu anha, gojėn, duke pirė nga njė enė. Ai nuk e kishte haruar as gruan e tij tė vdekur, Hadixhen, radijall-llahu anha, tė cilėn e kujtonte shpesh pas vdekjes sė saj.
Edhe pse Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kishte peshė tė madhe dhe detyra gjigante sikur kryetar i shtetit, komandant i ushtrisė, udhėrrėfyes shpirtėror dhe moral i popullit tėvet, ai nuk neglizhonte qė tė jetė i dashur dhe i afėr me familjen e tij. Kėtė e manifestonte duke qenė nė shėrbim tė familjes dhe u ndihmonte grave tė tija nė punėt e tyre shtėpiake.
E kanė pyetur Aishen, radijall-llahu anha: ēka bėnte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kur ishte nė familje tė vet? Tha: i kryente punėt shtėpiake, kurse kur vinte koha e namazit, ngritej qė tė falet". (Buhariu).
3) Sjellja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me njerėzit nė gjendje tė paqės
a) Ishte njeri i tė vėrtetės dhe drejtėsisė
Ishte njeri qė e donte tė vėrtetėn dhe drejtėsinė dhe gjykonte sipas tyre dhe asgjė nga kjo rrugė nuk mund ta largonte. I dobti trajtohej si i fuqishėm derisa ta merte hakun e vet, kurse i fuqishmi trajtohej si i dobėt derisa tė mirrej haku nga ai.
Nė kėtė drejtim nuk e pėrfillte as njeriun mė tė afėrt te ai, sikurse del nė shesh nga ky rast. Njė herė kishte vjedhur njė grua nga fisi Mahzum dhe kėrkuan njeri qė do tė ndėrmjetėsonte te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė mos tė ekzekutohet denimi kundrejt asaj. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u hidhėrua shumė nga ky gjest e tha:
"Pasha All-llahun, nėse Fatimeja, bija e Muhammedit do tė kishte vjedhur, do tia kisha prerė dorėn". (Sahih, Ebu Davudi).
b) Pronar i moralit tė lartė.
Ajo qė e dallonte mė sė shumti Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte morali i lart me tė afėrmin dhe me tė largit, me miqt dhe armiqt.
Takohej i buzėqeshur me njerėzit, ishte gojėmbėl, tė keqen e kthente me tė mirė dhe nuk mirej me punė tė ulta.
I ka mėsuar muslimanėt se njerėzit mė tė mirė janė ata qė kanė moral tė mirė, sikurse ka ardhur nė hadith.
Madje i ka stimuluar pasuesit e tij qė tė posedojnė moral tė mirė sepse me kėtė do tė jenė afėr tij nė Ditėn e Ringjalljes.
Kur kėrkuan prej tij qė tė lutet kundėr idhujtarėve ai u dha pėrgjigje duke thėnė: "Nuk jam dėrguar si mallkues, por jam dėrguar si mėshirė". (Muslimi).

Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 02:11   #9
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

c) Njeri i tolerancės
Akuzat e pabaza dhe shpifjet e qėllimta tė cilat nuk posedojnė as minimumin e kritereve tė besnikėrisė shkencore qė e paraqesin Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, si njeri intolerantė dhe kundėr dialogut dhe debatit. Kurse e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Pėr kėtė gjė do tu sjellim njė shembull.
Atėherė kur disa ēifut kinse po e pėrshėndesin e mallkuan, duke thėnė: "vdekja qoftė pėr ty", ai u pėrgjigj me kulturė maksimale dhe butėsi tė paparė deri nė atė kohė: "edhe pėr ju".
Paramendoni situatėn, ai ishte kryetar i shtetit, kishte pushtet dhe fuqi dhe kishte shok dhe ithtar qė ishin tė gatshėm tė bėjnė ēmos pėr ta mbrojtur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Mirėpo ai shumė thjeshtė dhe me pak fjalė i dha pėrgjigjen kėtyre ēifutėve. Kur e pa Aisheja kėtė reagim, u nevrikos dhe u tha pėrgjigje me mallkim dhe ofendime. Reagoi Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ndaj kėsaj sjellje tė Aishes, radijall-llahu anha, duke i thėnė: "Ngadal Aishe, sepse All-llahu e do butėsinė nė tė gjitha ēeshtjet". (Buhariu dhe Muslimi).
d) Njeri i dijes dhe civilizimit
Nė kėto kohėra nuk ėshtė vėshtirė qė tė nxitojė dikush dhe ta akuzojė Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, se ėshtė kundėr shkencės dhe civilizimit, mirėpo nėse ndalemi dhe studiojmė jetėn e tij do tė shohim se e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Do tė vėren se Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte ai qė i vėndoi themelet e shkencės dhe civilizimit, mbi tė cilat u ngrit shteti islam dhe e ngjalli ruzullin tokėsor shekuj me radhė.
Si ka mundėsi qė ky njeri mos tė jetė pishtar i shkencės dhe civilizimit kur fjala e parė qė ju shpall ishte: "lexo".
Nuk duhet haruar nė kėtė drejtim edhe ngritjen e universiteteve dhe bibliotekave tė mėdha si nė Bagadad, Kairo, Kajrevan, Andaluzi (Spanjėn e sodit) dhe kujdesin pėr shkencėn dhe shkenctratė, saqė nė kohėn e Harun Reshidit paguhej pėrkthimi i njė librit dhe pėrpilimi i tij me ari, dmth aq sa peshonte ai libėr aq ari i jepeshte.
Kurse muslimanėt kanė aritur nė kėtė gjendje tė mjerueshme dhe nė kėtė prapambeturi nga shkaku i largimit tė tyre nga feja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe nga shkaku i kolonijalizimit dhe okupimit europo-amerikan dhe instalimi i qeverive kukulla qė pengojnė ēdo zhvillim dhe ringjallje shkencore dhe civilizuese.
e) Mėshirė pėr mbarė botėn
- Mėshira e tij ndaj gruas.
Gruaja para ardhjes sė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk kishte aspak tė drejta, nėnēmohej, mposhtej, madje edhe varosej e gjallė.
Erdhi Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe ia dha gruas lirinė dhe jetėn, e konsideroj njeri tė barabartė me mashkullin dhe e nderoi ate.
E ndaloi dėmtimin, nėnēmimin, padrejtėsinė, mbytjen e saj, madje sjelljen e mirė ndaj femrės e bėri si kriter tė mirėsisė sė pasuesve tė tij, duke thėnė: "Mė i miri prej jush ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė ndaj grave tė veta". (Sahih, Tirmidhiu).
Gjithashtu ka thėnė:
"Besimtarėt me besim mė tė plotė janė ata qė kanė moral mė tė mirė, kurse mė tė mirėt nė mesin e tyre janė ata qė janė mė tė mirė ndaj grave tė tyre". (Sahih, Tirmidhiu).
Ka urdhėruar ithtarėt e vet qė tė sillen butė me gratė duke thėnė: "Silluni butė me gratė". Sepse janė shumė tė ndishme.
Ka ndaluar nė mėnyrė kategorike padrejtėsinė ndaj tyre duke thėnė: "Ua ndaloj kategorikisht tė nėpėrkėmbni tė drejtat e dy tė dobtive: jetimit dhe gruas". (Hasen, Ibn Maxheja).
Ma shumė se kjo ka bėrė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ai edhe nė momentin e fundit, kur ishte duke e dhėnė amanetin, nė shtratin e vdekjes, kur zakonisht njerėzit merren me gjėra tjera, ai u angazhua me tė drejtat e grave dhe nxiti e stimuloi qė njerėzit tė kujdesen pėr to duke thėnė: "Ju porosis qė tė silleni mirė me gratė". (Buhariu dhe Muslimi).
- Mėshira ndaj ēifutėve dhe kristianėve
Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ishte i mėshirshėm vetėm ndaj ithtarėve tė vet, por ishte i mėshirshėm edhe ndaj kundėrshtarėve tė vet, qofshin ata ēifut apo kristian.
Ja njė shembull qė flet nė kėtė drejtim.
Muhammedi, alejhis-selam, kishte njė fqinj ēifut dhe qė e dėmtonte. Ai secilėn ditė sillte mbeturinat dhe i vėndote para shtėpisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kurse Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sillej kundrejt tij me butėsi dhe mėshirė dhe kėtė vepėr tė keqe tė tij nuk e pėrballonte me ndonjė sjellje tė keqe, por mjaftohej me pastrimin e bėrlloqeve. Kėshtu vepronte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sepse jetonte pėr qėllime fisnike dhe mendonte pėr shpėtimin e njerėzimit nga vėshtirėsitė.
Njė ditė u ndėrprenė bėrlloqet e kėtij ēifuti, bėrlloqet nuk shiheshin para shtėpisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: ndoshta fqiu ynė ēifut ėshtė i sėmurė, andaj medoemos duhet ta vizitojmė dhe ta ngushėllojmė.
Shkoi te shtėpia e tij qė ta vizitojė dhe e gjeti tė sėmurė sikurse edhe e paramendoi. I tha fjalė tė buta dhe i dha gajret. اifuti i befasua nga vizita e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, edhe pse ki vazhdimisht e pengonte me bėrlloqet e tija. Ai nga ky gjest kuptoi se ėshtė Pejgamber i All-llahut dhe nuk duroi dot pa i besuar atij dhe hyri nė Islam duke thėnė: "Dėshmoj se ska hyjni tjetėr qė meriton adhurim dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut".
Shiko, lexues i nderuar se ēfarė mėshire ka patur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili kishte dhimbsuri edhe ndaj njeriut i cili i bėnte llojlloj problemesh dhe pengesash! Shikoni se ēfarė morali tė lartė dhe sjellje fisnike kishte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem!
- Mėshirė ndaj idhujtarėve
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri qė ia donte tė mirėn tė afėrmit dhe tė largit, ishte i mėshirshėm ndaj armikut dhe mikut, kishte njė zemėr pėrplot mėshirė dhe dhembshuri, nuk dinte tė jetė i ashpėr dhe i vrazhdė.
Idhujtarėt e munduan, e maltretuan, e persekutuan, e internuan, mirėpo ky krejt kėto sjellje neveritėse tė tyre ua ktheu me bamirėsi, mėshirė dhe kujdesej shumė qė ata tė udhėzohen. Aq shumė mėrzitej pėr mosudhėzimin e tyre saqė zbritėn ajete nė Kur'an qė ta ngushėllojnė dhe qė ti tregojnė qė mos tė mėrzitet kaq shumė.
All-llahu, xhel-le shanuhu, e tregon kėtė duke thėnė: "…andaj ti (Muhammed) mos shkatėrro veten me dėshpėrim pėr ta...". (Fatir: 8).
A nuk ėshtė shembull konkret pėr mėshirėn e tij ndaj idhujtarėve rasti i Taifit. Shkoi nė Taif, i thirri nė fe, nė shpėtim, ata lėre qė e refuzuan por edhe e gurėzuan dhe e pėrgjakėn. Kur erdhi Xhibrili, alejhisselam, me melekėt e kodrave, qė ti ofron mundėsinė e hakmarjes Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, cili ishte qėndrimi i tij, ēka tha ai? E tha njė fjalė qė ka hyrė nė histori, e ajo ėshtė: "All-llahu im, falja popullit tim sepse kėta nuk dinė".
A ka shembull mė tė madh pėr mėshirė ndaj njerėzve.
- Mėshira ndaj tė ngratit dhe nevojtarit
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk u kaplua nga mburrja me madhėshtinė qė kishte edhe pse kishte tėrė zemrat e ithtarėve tė vet nė dorėn e tij. Ai kishte arritur qė nė mesin e pasuesve tė vet tė jetė komandant qė respektohet, shok i dashur, i madh qė nderohet, nuk ia kundėrshtonin urdhėrin e as qė refuzonin udhėzimin e tij.
Edhe pse kishte kėtė pozitė kaq tė madhe Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte modest, i donte tė ngratėt, kishte dhembshuri ndaj tyre, solidarizohej me ta me aq sa ka, rrinte me ta, bisedonte me ta dhe mundohej nė tė gjitha mėnyrat qė tė fus gėzimin nė zemrat e tyre.
Nėse dikush qė vinte nga larg e konsideronte veten tė huaj, kjo nuk vlente pėr Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, por vendas dhe sillej me te maksimalisht mirė.
Nuk i vėndoheshin kushte tė rėnda dhe problematike, por pėrkundrazi, sipas mėsimeve tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ai kishte tė drejtė pėr ushqim, veshmbathje, vendbanim, punė, shėndet, arsim, etj.
Askush nuk anashkalohej dhe nuk neglizhohej nė prani tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, madje i stimuloi ithtarėt e vet qė tė bėjnė gara nė ndihmėn e tė huajve dhe ofrimin e shėrbimeve tė ndryshme.
Ska dyshim se Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ishte mėshirė pėr tė gjith.
- Mėshirė pėr popujt e ndryshėm
Popujt nė kėtė botė bashkėkohore kanė nevojė tė madhe pėr njė administratė tė cilin e mbikqyr sistemi moral qė ua lehtėson marrėdhėniet mes njerėzve dhe secilit ia jep hakun e vet. Sisitem ku njerėzit do ti kryejnė nevojat e tyre lehtė dhe qetė, do tė shfrytėzojnė kohėn e cila do tu humbej nė vrapimin pas procedurave tė komplikuara dhe tė drejtave tė marra.
Nėse shikojmė mėsimet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė gjejmė sė baza e administratės sė tij ishte lehtėsimi i procedurave tė njerėzve duke i urdhėruar nėpunėsit qė tė lehtėsojnė, tė jenė tė pastėr dhe tė moralshėm nė sjelljen e tyre me njerėzit.
Kur i dėrgoi nė Jemen Muadhin dhe Ebu Musa Eshariun si gjykatės, u tha: "Pėrgėzoni dhe mos largoni, lehtėsoni dhe mos vėshtirėsoni". (Buhariu dhe Muslimi).
Administrata e Pejgamberit, kishte edhe seriozitetin dhe vendoshmėrinė, duke ndaluar kategorikisht qė tė pėrcaktohet nėpunės njė njeri , duke pasė tjerė mė tė aftė se ai.
Administrata e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte shumė e vendosur nė llogarinė e nėpunėsve dhe atyreve qė kanė lėshimė gjat punės.
Andaj Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tregoi se denimi shumė i madh i pret ata qė mashtrojnė nė veprimet e tyre, e ky denim ėshtė privimi nga xhenneti, me tė cilin i ka pėrgėzuar tė gjith njerėzit.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Secilit njeri qė All-llahu i jep nė pėrkujdesi disa njerėz dhe vdes duke i mashtruar ata, sigurisht se do ta privon All-llahu nga xhenneti". (Buhariu dhe Muslimi).
Madje Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė distancuar prej atyreve qė i mashtrojnė popujt e tyre, siē tregohet nė kėtė rast. Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon: Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kaloi pran njė njeriut qė shishte ushqim dhe e futi dorėn brenda dhe pa se ka mashtrim, atėherė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: "Nuk ėshtė prej nesh ai qė mashtron". (Sahih, Ebu Davudi).
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 02:12   #10
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

- Mėshira e tij ndaj kafshėve
Nuk ėshtė pėr tu habitur nėse edhe kafshėt pėrfitojnė nga mėshira e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sepse ai nuk dėmtonte askend, qoftė njeri apo kafshė, madje edhe ua ndaloi ithtarėve tė vet qė tė dėmtojnė kafshėt, andaj:
a) Ndaloi qė tė ngarkohet kafsha mė shumė se mund tė mbanė.
b) Ndaloi qė ti jepet pak ushqim kurse tė lodhet shumė mepunė.
c) Ndaloi qė tė vritet pa tė drejtė.
d) Ndali qė tė bėhet nishan pėr tė gjuajtur nė ta, sepse kjo ėshtė maltretim pėr ta.
e) Ndaloi qė njerėzit tė bėjnė gara nė kacafytjen e kafshėve pėr argėtim, etj.
shikoni kėtė rast qė ka ndodhur dhe shikoni se ēfarė kujdesi dhe mėshire ka patur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, edhe ndaj kafshėve apo shpenzėve.
Abdurahman ibėn Abdull-llahu transmeton nga Babi i tij, i cili ka thėnė: Ishim me Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė njė udhėtim. Ai shkoi pėr disa punė tė tija, kurse ne pamė njė bylbyl tė kuq, i cili i kishte dy zogėza. Kur i morėm zogėzat erdhi bylbyli dhe filloi tė i lėviz krahėt. Kur u kthye Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: "Kush e trishtoi kėtė duka ia marė tė vegjlit e saja. Kthejani zogėzat". (sahih, Ebu Davudi).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i afronte enė me ujė macės nga mėshira qė kishte ndaj tyre.
Mjafton hadithi qė i kėrcėnohet me tė madhe atyreve qė nuk kujdesen pėr kafshėt shtėpiake e as qė i lėnė ata vet tė kujdesen duke thėnė: "Ka hyrė nė zjar tė xhenemit njė grua pėr njė macė, tė cilėn e ka lidhur, nuk i ka dhėnė ushqim e as qė e ka lėnė tė hanė nga toka derisa ka cofur". (Buhariu dhe Muslimi).
f) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ėshtė edhe njeri i fesė edhe burrėshteti
Sa e sa njerėz tė mėdhenjė nė histori janė munduar tė ngrisin lavdin dhe tė krijojnė mesazh human, mirėpo nuk kanė arritur qė ti ofrojnė botės organizim preciz dhe homogjen ku gėrshetohen kėrkesat e shpirtit me ato tė trupit.
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, arritir qė tė sjell diēka tė re pėr botėn, ku pėrzihen gjėrat shpirtėrore me ato materiale nė njė harmoni aq tė madhe tė pa parė mė herėt, duke ndėrtuar njė shtet ku ska jetė pa fe dhe fe qė ėshtė e aftė tė krijon edhe shtet tė drejtė.
Arriti Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė tė shėron plagat e shpirtit qė i kishte shkaktuar jeta materialiste dhe tė mbush boshllėkun qė e shkaktoi largimi i njerėzve nga kujdesi pėr shpirtin.
Ai ishte njė mėsues i sinqertė shpirtėror, njė politikan i pastėr dhe njė qeveritar i drejtė. Kjo e ndihmoi qė tė bashkojė fise tė egra dhe nė luftėra mes tyre nė njė umet, i cili ndėrtoi lavdinė dhe ngriti jetėn nėn flamurin e besimit nė All-llahun Njė, la ilahe il-lall-llah Muhammedu resulull-llah.
g) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i pastėrtisė dhe kujdesit pėr ambijentin.
Prej gjėrave qė e dallonin jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe fenė e tij prej feve dhe ideologjive tjera ishin mėsimet e prera qė ua kishte dhėnė ithtarėve tė vet qė tė kujdesen pėr pastėrtinė dhe ta ruajnė ambijentin.
Ky Pejgamber, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i mėsoi pasuesit e tij qė tė lajnė gjymtyrėt e trupit, sikurse ėshtė fytyra, hunda, goja, duart, kėmbėt sė paku pesė herė nė ditė, kurse larja e tėrė trupit, sa ma shumė herė qė munden, aq ma mirė, por sė paku njė herė nė javė dhe ēdo herė qė njeri bėhet xhunub.
Ua ka tėrhjekur vėrejtjen nga ndotja e vendeve qė janė afėr njerėzve me mbeturina.
I ka mėsuar muslimanėt qė tė pastrohen pas kryerjes sė nevojės.
I ka mėsuar qė tė pastrojnė rrobat nga ndytėsirat.
U ka mėsuar principin e karantinės, domethėnė mos tė hyjnė dhe mos tė dalin nga vendi ku ka epidemi dhe tėrė kjo bėhet pėr tė mbrojtur shėndetin e pėrgjithshėm tė njerėzimit.
Me kėto mėsime dhe shumė tė tjera Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ndėrtoi njė tėrėsi shoqėrore tė plotė nė njė hapėsirė tė shėndoshė dhe ambijent tė pastėr.
Ndytėsirat dhe papastėrtitė nuk kanė vend nė mėsimet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qoftė qė kanė tė bėjnė me rrobat, trupin apo ambijentin e pėrgjithshėm.
h) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ishte njeri i shijes dhe bukurisė
Po tė pysish: cilat gjėra ishin mė tė dashura te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėrgjigja do tė sihte: tre gjėra, tė cilat fillojnė me parfymin. E donte shumė parfymin dhe shumė e pėrdorte, andaj edhe nuk ka ndodhur asnjėher qė dikush tė nuhat erė tė keqe nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Kishte shije tė lartė edhe nė veshmbathje, andaj kishte pamjen mė tė bukur dhe shndėrriste nė rrobat e tija sikur hėna pesėmbėdhjetėshe nė qiellin e zi.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u shfaq me kėtė pamje joshėse nė njė botė ky kishte rėnė shumė posht shija dhe njerėzit i iknin pastrimit dhe stolisjes.
I ngjante njė trandafili tė bukur dhe me aromė tė kėndshme nė mesin e njė shkretėtire tė thatė.
i) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, vazhdimisht ishte i buzėqeshur
Njeriu kur jeton nė njė kohė ku ka shumė presione shoqėrore dhe sėmundje psiqike ka nevojė tė madhe pėr njė buzėqeshje tė ngjajshme me buzėqeshjen qė e kishte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me ithtarėt e vet.
Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sė bashku me ithtarėt e tij qė i besonin asaj qė tregonte dhe e zbatonin nė praktikė, i kalonin vėshtirėsitė e jetės dhe presionet e shoqėrisė dhe ngriteshin nga krizat psiqike qė e vėshtirėsojnė jetėn e njeriut dhe u kapėn lumturinė dhe rehatinė e zemrės.
Buzėqeshja ishte pamje e pandarė nga Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ēdo kund ku gjindej.
Abdullah ibėn Harithi thotė: "Nuk kam parė askend mė tė buzėqeshur se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem". (Sahih, Tirmidhiu).
Mirėpo me gjith kėtė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk dilte nga dinjiteti dhe prestigji i tij.
Pėr kėtė asnjėher nuk ėshtė qeshur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me gojėn plot, apo me zė, por zakonsiht kur qeshej vetėm buzėqeshej.
j) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i lehtėsimit
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e donte lehtėsimin pėr njerėzit dhe nuk e donte vėshtirėsimin e punėve tė njerėzve ose ngushtimin e hapėsirės sė tyre.
Ai ėshtė qė u ka thėnė ithtarėve tė vet: "Pėrgėzoni dhe mos largoni, lehtėsoni dhe mos vėshtirėsoni". (Buhariu dhe Muslimi).
E u ka thėnė: "Jeni dėrguar qė tė lehtėsoni e jo qė tė vėshtirėsoni". (Buhariu).
k) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i butėsisė dhe faljes
Ai qė e shfleton historinė e njerėzve tė mėdhenjė dhe udhėheqės do tė vėren se gjat fitoreve dhe ngadhnjimeve tė tyre pas humbjeve dhe dėshtimeve tė ndryshme se cilėsi e pėrbashkėt e tyre ėshtė hakmarja, mirėpo nga kjo vepėr dhe cilėsi kanė shpėtuar pejgamberėt e All-llahut.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dha shembull tė shkėlqyeshėm nė kėtė drejtim edhe pse ishte internuar nga Mekeja, i ishin uzurpuar pronat dhe pasurisa, ishte lėnduar rėndė nė fillimin e shpalljes, mirėpo ai kur hyri si ngadhnjimtar dhe fitimtar nė Meke, madhėshtia e personalitetit tė tij dhe morali i tij fisnik nuk i lejonin atij qė tė hakmeret, por ia fali secilit qė i kishte bėrė zullum, ua fali mbarė njerėzve dhe u dha amnesti tė pėrgjithshme edhe pse kishte mundėsi tė hakmiret ndaj tyre nė mėnyrė tė ashpėr.
Andja u tha njė fali qė mbeti duke u pėrsėritur nė histori: "Shkoni se jeni tė lirė". (Ibėn Is'haku nė librin e tij "Es-Sire").
Nė kėtė formė i edukonte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ithtarėt e vet qė tė pasurohen me moral tė lartė dhe tė ēlirohen nga pėrkufizimet subjektive dhe egoiste.
Kjo gjė ėshtė shumė normale, pasiqė All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka urdhėruar nė kėtė sjellje nė Kur'an duke thėnė: "Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve". (El-A'raf: 199).
l) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i butė dhe i ndieshėm
Nėse njė njeri e do njė gjė shumė, e pastaj vjen dikush dhe ia nėnēmon kėtė gjė, ēka do tė kishte vepruar? Nėse njė njeriut fetar vjen dikush dhe ia ndytė vendin e adhurimeve tė tija nė mėnyrė pėrdhėnuese, ēka do tė kishte vepruar?
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 02:13   #11
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Ska dyshim se ishte hidhėruar dhe kishte reaguar menjėherė dhe kishte tentuar ta denon atė qė ka bėrė kėtė vepėr. Mirėpo Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut nuk veproi kėshtu, sepse nuk u besonte reagimeve tė nxituara dhe tė pamatura, pasiqė ishte njeri qė maksimalisht kontrollonte reagimet e tija.
Ai ēdo ndodhi shėronte me diapazon tė gjėrė dhe largpamėsi. Argument pėr kėtė ėshtė kjo ndodhi.
Erdhi njė njeri nga shkretėtira, i cili nuk kishte krijuar kontakte me Medinėn e re, tė cilėn e kishte ndėrtuar Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mes ithtarėve tė vet dhe nė kryeqytetin e tij tė ri.
Ky beduin u sjell ēuditshėm nė kėtė qytet tė civilizuar, bėri njė vepėr tė papranuar nga ky mes.
Tė vjen njė njeri nė vend tė ndershėm dhe tė urinos para njė mase njerėzish, ska dyshim se ėshtė vepėr shumė e urrejtur dhe e papranuar. Kėtė vepėr e bėri nė prani tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe shokėve tė tij. U ngrit para tij tė urinos nė xhami, nė vendin mė tė shenjtė qė kanė muslimanėt. Ska dyshim se ishte pamje e keqe dhe neveritėse, andaj edhe shumica e sahabeve reaguan ashpėr pėr ta ndalur kėtė veprim negativ.
Edhe pse ky rast mori vetėm disa ēaste dhe minuta, ishte e mjaftueshme pėr Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė tė analizon personalitetin e kėtij beduini, i cili urinosi nė vendin ku falej dhe vendin nga i cili udhėhiqej shteti. Kuptoi se ėshtė njeri i pamėsuar dhe i pacivilizuar dhe se kjo vepėr nuk ka ndonjė prapavijė por ėshtė thjeshtė sjellje e njė njeriut tė pacivilizuar dhe tė prapambetur. Andaj Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk bėri mė shumė por urdhėroi ithtarėt e vet qė ta lėnė rehat kėtė beduin dhe tė heshtin e mos ta qortojnė ashpėr. E kur e kreu beduini kėtė proces, i erdhi Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me fjalė tė buta, tė ngrohta, tolerant, i butė, i lehtė, dhe i tregoi se nuk lejohet nė kėtė vend tė bėhet kjo vepėr.
U gėzua pa masė beduini me sjelljen e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe moralin e tij tė lartė, e tha: "All-llahu im! Mė mėshiro mua dhe Muhammedin dhe askend pėrpos nesh". (Sahih, Tirmidhiu).
m) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri serrioz dhe i vendosur, mirėpo edhe i buzėqeshur dhe bėnte shaka
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ishte njeri vrėnjtur dhe i zymtė, por ishte i kėndshėm, i buzėqeshur dhe i lehtė nė sjellje dhe bashkėpunim, me edukatė dhe dinjitet.
Nuk e tepronte me shaka qė tė humbaste dinjitetin dhe prestigjin dhe nuk bėnte shaka duke i lėnduar tjerėt, por shakaja e tij ishte e atillė qė i gėzonte ata qė ishin pėrreth tij.
Enes Ibėn Maliku [radijall-llahu anhu] rrėfen se njė beduin me emrin Zahir, i sillte tė Dėrguarit tė All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhurata nga shkretėtira, pėr ēka ai e shpėrblente kur do nisej pėr nė shtėpi. Zahiri kishte pamje tė shėmtuar, por i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e donte dhe i thoshte: “Zahiri ėshtė shkretėtira jonė, e ne qyteti i tij. Njėherė derisa Zahiri shiste diēka nė treg, i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pa hetuar iu afrua nga shpina dhe e pėrqafoi me duar. - Kush ėshtė? - bėrtiti: - Mė lėsho! Kur u kthye e pa se i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e kishte mbėshtetur gjoksin pėr shpinėn e tij. - Kush do ta blejė kėtė rob? - bėrtiti i Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. - O i Dėrguari i All-llahut, pasha All-llahun, do tė jem i lirė. - Por tek All-llahu ti je i shtrenjtė- iu pėrgjigj.” (Sahih, Transmetojnė Ahmedi dhe Ibėn Hibbani).
n) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i trimėronte njerėzit pėr sport tė ndershėm dhe tė lartė
Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i rėndomtė, andaj edhe veprimet e rėndomta tė pėrditshme bėnin pjesė nė personalitetin e tij, ashtu qė sporti ishte gjė pėrbėrėse e jetės sė tij.
Ai i trimėronte edhe shokėt e tij qė tė mirren me sport qė tė forcojnė trupin dhe tė argėtojnė veten, duke i sjellur dobi shoqėrisė dhe duke shkaktuar dėm nė pasuri, shpirt apo moral.
Ai mirrej me vrapim, mundje dhe kalorėsi, mirėpo kushti kryesor nė kushtetun e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte qė kėtė sport ta zhvillon me shpirt sportisti dhe moral tė lartė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Besimtari i fuqishėm ėshtė mė i mirė dhe mė i dashur te All-llahu se sa besimtari i dobėt edhe pse nė secilin ka mirėsi". (Muslimi).
o) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte hartuesi i arhitekturės sė dalluar
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė mesin e shkretėtirės, vend qė nuk njihte civilizim dhe qytetėrim ndėrtoi njė sistem arkitektonik superior dhe tė dalluar duke marrė nė konsideratė interesin e shtetit dhe shoqėrisė me njė pamje joshėse dhe tėrhjekėse.
Xhamia ishte qendra e kryeqytetit, aty ishte qendra e udhėheqjes dhe tubimeve gjatė ndodhive tė rėndėsishme dhe emergjente.
Kjo qendėr, xhamia, ishte edhe strehimore e fukarave dhe tė ngratėve derisa tu sigurojė shteti dhe shoqatat humanitare ushqim, veshmbathje dhe vendbanim. Ishte edhe strehimore e njerėzve tė huaj qė vinin nga jasht dhe banonin nė kėtė qendėr.
Planifikimi urbanistik nė atė kohė parashihte ndėrtimin e ēarshisė dhe tregut pėrreth xhamisė qė tė jetė e lehtė pėr tregtarėt dhe ata qė vinin pėr tė blerė gjėra komunikimi me xhaminė dhe faljen e namazit.
Populli nė qytetin e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njė tėrėsi e kapur mes vete dhe tė gjith gjindeshin nė mesin e ndodhive pa asnjė dallim apo skajėsim.
p) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i edukimit dhe arsimit
Studiuesi i paanshėm ēuditet me aftėsitė e mėdhaja qė i posedonte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėr tė shndėrruar njė popull tė pashkolluar qė nuk dinte as lexim e as shkrim nė njė popull qė mburrej me dijen dhe dijetarėt kishin zėnė pozita shumė tė larta nė gradat e shtetit dhe shoqėrisė. Nėse ndalemi dhe hulumtojmė detalisht sekretin e kėtij suksesi do tė kuptojmė se Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i ėshtė dhėnė aftėsi e madhe pedagogjike, pasiqė ka qenė orator elekuent, ligjėrues i bindshėm dhe pedagog i sukseshėm.
Ndoshta prej gjėrave qė i ndihmuan nė arritjen e kėtij suksesi ėshtė mėnyrat e debatimit, tėrhjekja e vėmendjes, koncentrimi i mendjes nė informatat e duhura, gjėra tė cilat kanė patur ndikim themelor nė suksesin pedagogjik dhe arsimues.
Shikoni kėtė shembull. Duke ndejtur me shokėt e tij ua parashtron njė pyetje: "Kush ėshtė i falimentuari?" Pret pėrgjigje prej tyre, edhe pse e dinte se pėrgjigjeja e tyre do tė jetė e gabuar. Mirėpo ishte mėnyrė e ngacmimit tė logjikės qė tua instalon informatat dhe qė mos harohen. E dėgjon pėrgjigjen e tyre tė gabuar qė mė vonė tu jep pėrgjigjen e saktė. Kjo metodė shpesh pėrdorej nga Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, vazhdimisht i stimulonte ithtarėt e tij qė tė shtojnė diapazonin e dijes sė tyre dhe se ky udhėtim nė hapėsirat e mėdha tė dijes nuk ka tė ndalur.
Prej mėsimeve tė tija ishte edhe kjo: "Kėrkimi i dijes ėshtė obligim pėr secilin musliman".
Domethėnė pėr secilin musliman, qoftė mashkull apo femėr.
Sjellja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė luftė
Sjellja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte e dalluar edhe nė luftė edhe atėherė kur duheshte tė tregon ashpėrsi dhe vrazhdėsi.
1- Fisnikiėria e tij me armiqtė nė mes tė betejės.
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me moralin e tij fisnik dhe mėsimet e larta tė zbritura nga All-llahu, subhanehu ve teala, nuk tradhtonte askend, pa marė parasysh se kush ėshtė armiku i vet, nuk e thente marėveshjen derisa nuk e thente pala tjetėr. Pa marė parasysh se kush e kishte epėrsinė nė luftė ai nuk maltretonte tė plagosurit e as tė robėruarit, nuk i masakronte kufomat e tyre, madje ua ndalonte ushtarėve tė vet qė tė bėjnė kėso veprimesh pa marė parasysh se ēka ndodh.
Andaj i dhanė njerėzimit shembujt mė fisnik tė sjelljes korrekte gjatė luftės.
2- Fisnikėria e tij me gratė qė gjindeshin nė rradhėt e armikut.
Ja njė shembull nė kėtė drejtim.
Nė njė betejė prej betejave vendimtare qė ishte futur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me armiqtė e vet, njėri prej atyreve qė pėrbėnin shtyllat e ushtrisė muslimane, Aliu, radijall-llahu anhu, pa njė ushtar tė mbuluar nė kokė duke i masakruar kufomat, derisa kėtė vepėr e bėri edhe me Hamzėn, radijall-llahu anhu. Kjo pamje e e nervozoi shumė kėtė komandant dhe e vendosi qė tė hakmiret kundėr kėtij ushtarit dhe ta zhdukė atė. Iu afrua si shigjeta dhe kur iu afrua u befasua se ky ushtar nuk ishte burrė, por ishte grua, e veshur me rroba tė burrit.
Kjo informatė e vuri nė dilemė: a tė hakmiret apo tė fal, ngadhnjeu falja, e cila ishte rezultat i edukimit tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
A ka kėso sjelljesh sot?! اfarė principe tė larta janė kėto?! اfarė madhėshtie ėshtė kjo? اfarė respektimi i madh ėshtė kjo pėr gruan edhe kur ėshtė nė rradhėt e armikut?! Kjo ėshtė madhėshtia e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe shokėve tė tij.
3- Fisnikėria e tij me robėrit e luftės.
Edhe pse sot ka marrėveshje dhe konventa ndėrkombtare, sėrish robi i luftės ėshtė i persekutuar dhe i maltretuar fizikisht dhe psiqikisht, duke iu shkelur tė drejtat e tij njerėzore nė mėnyrė flagrante.
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė para katėrmbėdhjet shekujve i pėrcaktoi botės metodologji tė madhe mbi sjelljen ndaj robėrve tė luftės, tė cilėn po ta zbatonin njerėzit nė kėto ditė do tė dilnin nga kriza e robėrve tė luftės nė tė cilėn gjinden sot, e cila edhe mė tej e ngacmon secilin njeri me ndėrgjegje tė gjallė dhe moral tė lartė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka ndaluar kategorikisht qė tė shkelen tė drejtat e robėrve pa marė parasysh arsyetimet e ndryshme.
Sipas mėsimeve tė tija, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk lejohet tė maltretohet robi fizikisht dhe psiqkisht, nuk lejohet tė shahet, ofendohet, ti ndėrpritet ushqumi apo pija.
Duke i zbatuar kėto mėsime fisnike, ithtarėt e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i jepnin pėrparėsi mė tė madhe robėrve nė ushqim dhe pije se sa vetvetes.
Kėtė sjellje e lavdėron edhe Kur'ani duke i pėrshkruar ithtarėt e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duke thėnė: "Ata janė qė pėr hir tė Tij u japin ushqim tė varfėrve, jetimėve dhe tė zėnėve robėr". (El-Insan: 8).
Domethėnė se Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe ithtarėt e vet i jepnin pėrparėsi jetimit, tė ngratit dhe robit me ushqim dhe pije edhe pse ata kishin nevojė tė madhe pėr to!!
Shumė kanė nevojė robėrit e luftės sot pėr sjellje konform mėsimeve tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tė ndalohet lotimi i tyre, tu kthehen tė drejtat e tyre, madje edhe njerzėshmėria e tyre, tė cilėn ua mori civilizimi i armės shkatėruese dhe luftėrave jomorale.
Pas tėrė kėsaj themi: Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i takon tė mburret maksimalisht para qytetrimit bashkėkohor pėr shkak se ua ka kaluar plotėsisht dhe praktikisht nė sferėn e tė drejtave tė njeriut, jo vetėm nė nivel tė parrullave dhe reklamės siē bėjnė shtetet bashkėkohore. Sepse nuk mundni nė bazė tė studimeve tė qeta dhe tė paanshme tė gjeni asnjė rast nė jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ku ka shkelur tė drejtėn e robėrit tė luftės me maltretim fizik dhe psiqik.</SPAN>
Bekir Halimi,
24.2.2006


http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 15:23   #12
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Drejt lartėsirave

Fotografi tė ambicieve tė larta dhe vendosmėrisė sė vėrtetė tė selefit

Nė rrugėn tonė drejt lartėsirave duhet tė kemi nozull, i cili na ndihmon pėr ta kaluar kėtė rrugė dhe pėr tė arritur nė qėllimin e kėrkuar…
Nozulli ynė nė kėtė rrugė ėshtė vendosmėria e vėrtetė, ambicia e lartė dhe drejtimi kah All-llahu me pėrplot dashuri, mallėngjim dhe sinqeritet.
Muslimanėt e parė, selefus-salihu, ato gjenerata tė arta, i kanė poseduar tė gjitha kėto vlera, vendosmėria e tyre i ka shtyrė tė ngjiten nė hapėsirat e adhurimit dhe tė ē'vishen nga pėrtesa, pasiviteti dhe ambicia e ultė, ata i janė drejtuar All-llahut me zemra tė pėrulura, kalojnė nga njė stacion tė adhurimit nė tjetrin, marrin hise nė secilėn vepėr, sepse e dinin se janė nė mejdan tė garės, kurse jeta e tyre ėshtė koha e kėsaj gare, nėse e humbin ymrin e tyre, ata do tė humbnin e nėse e shfrytėzojnė ata do tė fitojnė.

Realiteti i ynė i hidhur

Nėse ajo qė treguam mė lartė pėrshkruan pėrpjekjen e muslimanėve tė parė, selefus-salih, vendosmėrinė dhe ambiciet e tyre, fotografitė tona tregojnė prapambeturin tonė nga pozita e tė parėve nė mejdanin e adhurimit, respektove dhe drejtimit kah All-llahu.
Ne, pa dyshim, e dėshirojmė mirėsinė, e dėshirojmė shpėtimin, e dėshirojmė fitimin e xhenetit dhe shpėtimin nga zjarri i xhenetit, mirėpo kėto lartėsira a mund tė arrihen vetėm me dėshirė dhe shpresė?
Ku janė veprat e mira?
Ku ėshtė flijimi dhe sakrifica pėr Islamin?
Ku ėshtė pėrpjekja, pėrvjelja e krahėve dhe orientimi i vėrtetė?
Ku ėshtė dhėnia pėrparėsi interesit tė xhematit dhe metit para interesit personal dhe parcial?
All-llahu, azze ve xhel-le, nė Kur'an thotė:
﴿وَمَنْ أَرَادَ الْآخِرَةَ وَسَعَى لَهَا سَعْيَهَا وَهُوَ مُؤْمِنٌ فَأُولَئِكَ كَانَ سَعْيُهُمْ مَشْكُوراً﴾ [الاسراء:19] .
"E kush e ka pėr qėllim botėn tjetėr, duke qenė ai besimtar, pėrpiqet pėr tė ashtu si i takon asaj, angazhimi i tyre do tė jetė i pranishėm (te Zoti)". (El-Isra: 19).
Pra, arritja e lartėsirave nuk mund tė ndodh vetėm me dėshira dhe shpresė, por me:
﴿وَسَعَى لَهَا سَعْيَهَا وَهُوَ مُؤْمِنٌ﴾
"... duke qenė ai besimtar, pėrpiqet pėr tė ashtu si i takon asaj...".
Besimi dhe veprat e mira janė tė pandarė, kurse shpresat e kota janė kapitali i tė falimentuarve.

Dobėsimi i vendosmėrisė

Ti, vėllai im i dashur, mund tė parashtrosh pyetjen: pse njeriu nuk mjaftohet me shpresa pėr ēėshtjet e dynjasė, por punon dhe pėrpiqet, sepse e di se nėse nuk vepron kėshtu, nuk do tė arrin asgjė nga ajo qė ka shpresuar?! Mirėpo nėse shpreson kėnaqėsinė e All-llahut, Mėshirėn dhe Faljen e Tij, fitimin e xhenetit dhe shpėtimin nga zjarr, ai nuk punon pėr to, por mjaftohet me shpresat e kota?! Shpresat e tija janė nė njė kodėr e veprat e tija nė kodėr tjetėr!
Cili ėshtė sekreti qė njerėzit punojnė pėr dynja dhe braktisin veprimin pėr ahiret?
Shumė njerėz, edhe pse janė tė mirė, atyreve u mungon vendosmėria e vėrtetė, e cila i aftėson qė tė perceptojnė ato projekte tė tė mirės qė i synojnė. Krijohen shumė pengesa mes tyre dhe realizimit tė kėtyre detyrave, prej tyre ėshtė: koprracia, frika, prolongimi, shpresa e madhe, mendimi i keq, dhe shumė shkaqe tjera, tė cilat projektet e tė mirės i bėjnė vetėm ėndrra qė i pėrcjellin njerėzit, tė cilėt vazhdojnė nė kėtė gjendje. Domethėnė pasiv dhe me mungesė vendosmėrie.

Roli i shejtanit

Shejtani luan rol shumė dinak nė pasivizimin e besimtarėve nga arritja e ēdo vlere.
 Nėse ėshtė vepėr qė ka tė bėjė me shpenzimin nė rrugė tė All-llahut, azze ve xhel-le, atėherė ai ia kujton varfėrinė, numrin e anėtarėve tė familjes, harxhimin e pasurisė, kėrkesat e shumta dhe vazhdon ti hedhė dyshime derisa ta ndal nga shpenzimi.
 Nėse ėshtė vepėr qė ka tė bėjė me xhihadin, ia kujton dynjanė, stolitė e saja, gjendjen e fėmijėve pas tij, mundėsinė e rėnies nė sprovė nga shkėlqimi i shpatave, dhe vazhdon nė kėtė mėnyrė derisa ta zmbraps dhe ta braktis pėrkrahjen dhe ndihmimin e fesė.
 Nėse ėshtė ndonjė vepėr qė ka tė bėjė me adhurime, ia stolis pėrtesėn, dėshirėn pėr rehati, i jep pėrparėsi ē'lodhjes para lodhjes nė adhurime, etj.
Enes ibėn Maliku, radijallahu anhu, rrėfen se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
(( يعقد الشيطان على قافية رأس أحدكم إذا هو نام ثلاث عقد، يضرب على مكان كل عقدة: عليك ليل طويل فارقُدْ ، فإن استيقظ فذكر الله انحلت عقدة ، فإن توضأ انحلت عقدة ، فإن صلى انحلت عقده كلُّها، فأصبح نشيطاً طيب النفس، وإلا أصبح خبيث النفس كسلان)) [ متفق عليه ].
"Shejtani lidh nyje te koka e secilit prej jush kur tė bie nė gjumė dhe te ēdo nyje thotė: ke natė tė gjatė, fli. E nėse zgjohet dhe pėrmend All-llahun, i zgjidhet njė nyjė, e nėse merr abdest i zgjidhet edhe njė nyje, e nėse falet i zgjidhet edhe nyja e fundit, atėherė gdhin shpirtmirė dhe aktiv, pėrndryshe shndėrrohet nė shpirtkeq dhe dembel". (Buhariu dhe Muslimi).
Njeriu i vendosur duhet tė merret me vetveten seriozisht, duhet tė vazhdon nė luftėn ndaj vetvetes, epshit dhe shejtanit, tė kapet pėr All-llahun dhe tė kėrkon nga Ai ndihmė dhe sukses derisa tė arrijė nė lartėsirat.

Disa ēaste me selefin

Ajo qė e dallon selefin, radijallahu anhum, ėshtė besimi i fuqishėm, bindja e vėrtetė dhe pastėrtia e brendshme e tyre nga ēdo dyshim dhe mėdyshje, kurse kjo ka rezultuar vepra gjigante dhe fitore tė paharrueshme, tė cilat akoma i pėrjetojmė dhe shijojmė.
Ibėn Xhevziu, rahimehullah, ka thėnė:
(( واعلم أن فضائل الصحابة على جميع صحابة الأنبياء ظاهرة ، وكان لسبقهم سببان :
أحدهما : خلوص البواطن من الشكّ بقوة اليقين .
والثاني : بذل النفوس للمجاهدة والاجتهاد . [ التبصرة ] .
"Dije se vlera e sahabeve ėshtė e dukshme mbi vlerėn e tė gjithė shokėve tė pejgamberėve, kurse fakti se ata kanė qenė tė parėt nė ēdo mejdan i kthehet dy arsyeve:
Njė: Pastrimi i brendėsisė nga mėdyshja me forcėn e bindjes.
Dy: Flijimi i vetvetes pėr luftė dhe pėrpjekje. (Shiko: "Et-Tebsireh").
Nė vijim u paraqesim disa tregime tė njohura, mirėpo shumė interesante nga jeta e sahabeve.
 Rasti i Umejr ibėn Humamit, radijallahu anhu.
Umejr ibėn Humami, radijallahu anhu, dėgjoi Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė betejėn e Bedrit duke thėnė:
(( قوموا إلى جنة عرضها السموات والأرض )).
"Ngrihuni drejt xhennetit gjerėsia e tė cilit ėshtė sikurse qiejt dhe toka".
Tha: Resulullah, xhenneti sa qiejt dhe toka?
Tha: po.
Tha: Behin, behin. Fjali qė shpreh zmadhimin e njė gjėje.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: ēka tė shtyri tė thuashĖ behin, behin?
Tha: Jo pasha All-llahun, pėr asgjė tjetėr pėrpos se nga shpresa qė tė jem unė prej banorėve tė tij.
Tha: ti je prej banorėve tė xhennetit.
Umejri, i nxori disa hurma nga qesja qė kishte qė t'i hajė dhe filloi tė hajė prej tyre, e pastaj tha: nėse mbetem gjallė derisa t'i ha kėto hurma, me tė vėrtetė kjo ėshtė njė jetė shumė e gjatė!! I hodhi hurmat qė i kishte me vete dhe luftoi kundėr kafirave derisa i vra, radijallahu anhu". (Muslimi).

 Njeriu qė dėgjoi hadithin nga Ebu Musa El-Eshariu, radijallahu anhu.
Njė njeri i pakrehur dėgjoi nga Ebu Musa El-Eshariu, radijallahu anhu, njė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili mes tjerash kishte thėnė:
(( إن أبواب الجنة تحت ظلال السيوف ))
"Dyert e xhennetit janė nėn hijen e shpatave".
U ngrit para Ebu Musės e i tha: Ebu Musa! Ti ke dėgjuar kėtė nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem? Tha: po. U kthy te shokėt e vet e u tha: ju jap selam, pastaj theu kėllėfin e shpatės dhe e hodhi dhe u nisė me shpatėn e tij drejt armikut, e luftoi me kėtė shpatė derisa u vra". (Muslimi).

 Rasti me Enes ibėn Nadrin, radijallahu anhu.
Enes ibėn Maliku na rrėfen pėr axhėn e tij, Enes ibėn Nadrin, radijallahu anhum, e thotė:
Axha im, Enes ibėn Nadri mungoi nė betejėn e Bedrit, e tha: Resulullah, kam munguar nė luftėn e parė qė ke luftuar kundėr idhujtarėve, nėse All-llahu ma mundėson tė marr pjesė nė ndonjė luftė kundėr idhujtarėve do ti mundėsoi All-llahut tė sheh se ēka do tė veproj. Nė betejėn e Uhudit, kur u zmbrapsėn muslimanėt tha: All-llahu im, kėrkoj falje te Ti nga ajo qė bėnė kėta, domethėnė sahabet, dhe distancohem nga ajo qė kanė bėrė ata, domethėnė idhujtarėt dhe u nisė drejt armiqve. Nė rrugė u takua me Sad ibėn Muadhin, e i tha: Sad ibėn Muadh, aromėn e xhennetit e nuhas kėtu nė Uhud, pasha Zotin e Nadrit. Sadi tha: pasha All-llahun, Resulullah unė nuk munda tė bėjė atė qė bėri ai!
Enesi, radijallahu anhu, tha: e gjetėm dhe nė trupin e tij gjetėm tetėdhjetė e ca goditje me shpatė, me shtizė apo me shigjetė, kurse idhujtarėt e kishin masakruar kufomėn e tij, andaj askush nuk e njohu pėrpos motrės sė tij edhe atė nga shenjat e gishtit. Ne mendonim se ajeti Kuranor:
﴿ مِنَ الْمُؤْمِنِينَ رِجَالٌ صَدَقُوا مَا عَاهَدُوا اللَّهَ عَلَيْهِ فَمِنْهُمْ مَنْ قَضَى نَحْبَهُ وَمِنْهُمْ مَنْ يَنْتَظِرُ وَمَا بَدَّلُوا تَبْدِيلاً﴾ [الأحزاب:23] .
"Prej besimtarėve kishte burra qė vėrtetuan besėn e dhėnė All-llahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke dhėnė jetėn, dhe ka prej tyre qė janė duke pritur (ta zbatojnė) dhe ashtu nuk bėnė kurrfarė ndryshimi". (El-Ahzab: 23). Ka zbritur pėr kėtė dhe tė ngjajshmit me tė.
Kjo pjesė e ajetit: "... qė vėrtetuan besėn e dhėnė All-llahut...", ėshtė argument pėr vendosmėrinė e vėrtetė tė atyre burrave.

Ti kthehemi edhe njė herė fillimit

Duhet tė mėsojmė realitetin e vendosmėrisė sė vėrtetė, e cila na shtynė drejt ēdo vepre fisnike dhe tė ndershme, sepse kur njeriu zgjohet nga gjumi i neglizhentėve dhe synon All-llahun dhe ahiretin, ka nevojė pėr vendosmėri tė vėrtetė.
Imam Ibėn Kajimi, rahimehullah, thotė:
((فإذا استحكم قصده صار عزماً جازماً ، مستلزماً للشروع في السفر، مقروناً بالتوكل على الله، قال تعالى:﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ﴾[آل عمران: من الآية159]
والعزم : هو القصد الجازم المتصل بالفعل ، ولذلك قيل إنه أول الشروع في الحركة لطلب المقصود ، والتحقيق : أن المشروع في الحركة ناشئ عن العزم ، لا أنه هو نفسه ، ولكن لما اتصل به من غير فصلٍ ظنّ أنه هو . [ مدارج السالكين ] .
"Qėllimi i njeriut kur tė dominon mendjen e njeriut bėhet vendosmėri e prerė, shkakton futjen nė udhėtim i shoqėruar me tevekul nė All-llahun. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ﴾
"...e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten". (Ali Imran: 159).
Vendosmėri ėshtė: synimi i prerė i cili lidhet me veprėn, andaj edhe kanė thėnė se ėshtė fillimi i lėvizjes pėr tė arritur qėllimin. Mirėpo sipas mendimit mė analitik del se vendosmėri ėshtė: hyrja nė projekt lind nga vendosmėria, jo se ėshtė vet vendosmėria, mirėpo pėr shkak se lidhet me veprėn pa ndonjė ndėrprerje, kanė menduar se vendosmėri ėshtė fillimi i veprės". (Shiko: "Medarixhusalikin").
Imam Ibėn Rexhebi, rahimehullah, thotė:
"Vendosmėria nė udhėzim ėshtė fillimi i ēdo tė mire, sepse njeriu mund ta di udhėzimin, mirėpo mos tė ketė vendosmėri, e nėse e vendos pėr ta bėrė njė vepėr atėherė shpėton.
Vendosmėri ėshtė: qėllim i prerė i cili ndėrlidhet me veprėn.
Dikush ka thėnė: grumbullimi i forcave tė vullnetit pėr tė bėrė njė vepėr, kurse njeriu nuk mund tė ketė forcė pėr tė bėrė diēka tė kėtillė pėrpos se me ndihmėn dhe pėrkrahjen e All-llahut, andaj prej gjėrave mė tė rėndėsishme ėshtė: kėrkimi nga All-llahu vendosmėri pėr udhėzim.
Njeriu ka nevojė pėr tė kėrkuar ndihmė prej All-llahut, kurse qė tė mbėshtetet nė Te pėr ta arritur vendosmėrinė dhe pėr tė vepruar sipas vendosmėrisė pas fitimit tė vendosmėrisė.
﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ إِنَّ اللَّهَ يُحِبُّ الْمُتَوَكِّلِينَ﴾ [آل عمران: من الآية159].
"...e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten". (Ali Imran: 159).

Llojet e vendosmėrisė

Vendosmėria ėshtė dy lloje:
Njė: vendosmėri pėr tė hyrė nė rrugė, kjo ėshtė fillimi.
Dy: vendosmėria pėr tė vazhduar nė adhurime pasi ke hyrė nė to dhe nė kalim nga njė gjendje tė plotė nė njė tjetėr gjendje mė tė plotė, kjo ėshtė mbarimi.
Vendosmėria e parė i ofron njeriut hyrje nė ēdo mirėsi dhe largim nga ēdo e keqe, sepse me kėtė vendosmėri jobesimtari hyn nė Islam dhe mėkatari del prej mėkateve dhe hyn nė adhurime. Nėse ka vendosmėri tė vėrtetė dhe insiston nė te, e lufton epshin, egon dhe shejtanin me luftė tė sinqertė dhe hyn adhurimet qė ia urdhėron All-llahu, ai do tė fiton.
All-llahu i ndihmon njė njeriut aq sa ka vendosmėri tė fuqishme, andaj qė synon tė mirėn, atij i ndihmon dhe e stabilizon, sikurse ka thėnė poeti:
على قدر أهل العزم تأتي العزائم *** وتأتي على قدر الكرام المكارمُ
Aq sa ke vendosmėri aq tė vijnė detyrat
Aq sa je fisnik aq tė vijnė nderimet

Disa informata mbi Omer ibėn Abdul-Azizin

 Kur i erdhi hilafeti Omer ibėn Abdul-Azizit pas vdekjes sė Sulejman ibėn Abdul-Melikut, sė pari ai u anagzhua me varrimin e Sulejmanit.
Kur u kthye nga varrimi ia radhitėn karavanin e hilafetit, kurse ky tha: mashall-llah, la haule ve la kuvvete il-la bil-lah, ma afroni mushkėn time. I hipi mushkės qė edhe mė parė i hipte. Pra vazhdoi nė atė vendosmėri, kurse All-llahu e ndihmoi sepse e dinte se e ka sinqerisht.
Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 15:24   #13
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim


 Para tij dolėn njerėzit, ai i largoi e u tha: edhe unė jam njeri sikur ju.
Zbriti nga mushka dhe u ul, e njerėzit qėndronin para tij nė kėmbė. U tha: uluni, sepse njerėzit rrinė nė kėmbė vetėm para All-llahut, Zotit tė botėve.
 Ishte i vendosur tua kthen hakun dhe tė drejtat njerėzve.
E kaploi koha e pushimit dhe hyri tė pushon, sepse ishte lodhur natėn pa gjumė duke pėrgatitur xhenazen e Sulejmanit. Ndėrkohė i erdhi djali i tij, Abdul-Meliku e i tha: flenė akoma pa ua kthyer hakun njerėzve?!
Tha: si ta fali drekėn do t'ua kthej.
Tha: kush tė garanton se do tė jetosh deri nė drekė? E nėse jeton kush ta garanton qėllimin e mirė?
Doli dhe i grumbulloi njerėzit dhe ua ktheu secilit hakun e vet.
 Ai thoshte: Unė kam shpirt shumė ambicioz, ēdo herė qė arrinte diēka, synonte diēka mė tė madhe dhe mė tė mirė! Kur arrita tė bėhem halife, pėrmbi kėtė gradė nuk ka gjė mė tė madhe nė dynja, mė mori malli pėr ahiret.
 Poeti thotė:

وإذا كانت النفوس كباراً
تعبت في مرادها الأجسامُ

من يهن يسهل الهوان عليه
ما لجرح بميتٍ إيلامُ

Nėse shpirti ėshtė i madh
Lodhet trupi nė realizimin e aspiratave tė tija
Ai qė mposhtet, i lehtėsohet kjo gjė
Tė vdekurit nuk i shėrohen plagėt
 Ushqimi i tij gjatė hilafetit ishte ades, thjerrėza dhe vaj dhe kur e kritikonin pse kaq modest e ka ushqimin, ai thoshte: kėshtu ma lehtė do tė ēlirohemi nga prangat e zjarrit nesėr!!
 Kur pa fėmijėt e tij duke ngrėnė pak mė mirė se ai, hanin thjerrėza dhe qepė, tha: bijat e mija, a gėzoheni tė hani llojlloj ushqimesh e tė digjet babai juaj nė zjarr.
 U thoshte fėmijėve: babai juaj ka patė mundėsi tė zgjedh mes varfėrisė dhe tė hyjė nė xhennet dhe mes pasurimit dhe tė hyjė nė zjarr, kurse ai ka zgjedh qė tė hyjė nė xhennet.
 U thoshte bashkėpunėtorėve: nėse mė shihni se largohem nga e vėrteta vendoni dorėn nė fytin tim dhe mė dridhni e mė thoni: ēka je duke bėrė Omer?!
 Aq shumė i dobėsohej trupi saqė brinjėt mund t'ia numėronin ata qė ia shihnin.
 Ai aq shumė e donte All-llahun, saqė kishte arritur nė gradėn e kėnaqjes me caktimet e All-llahut, andaj edhe thoshte: unė gėzimin e gjej vetėm nė vendet e caktimeve tė All-llahut.
 Bashkėpunėtorėt e tij nė tė mirė i vdiqėn njė pas njė. I vdiq djali i tij Abdul-Meliku, vėllau i tij Sehli dhe shėrbėtori i tij Muzahimi, e pas vdekjes sė tyre dhe kur lutej thoshte: Ti e di se kjo vetėm se ma ka shtuar dashurinė dhe mė ka inkurajuar pėr atė qė ėshtė te Ti. (Shiko traktatin e Ibėn Rexhebit "Komenti i hadithit "Kur njerėzit do tė shkojnė pas arit dhe argjendit").
 Ai thoshte: Po tė jetoj gjatė nuk do tė lejoj qė tė vejat e Irakut tė kenė nevojė pėr dikė tjetėr pas meje.
 Kur u bė Halife Omer ibėn Abdul-Azizi u dėgjua njė e qajtur nė shtėpinė e tij, e thanė: ēka u bė? Thanė: grave dhe robėreshave u tha: kush do le tė rri e kush do le tė shkon, sepse kam marrė njė detyrė qė mė angazhon nga ju.
 Omeri, radijall-llahu anhu, edhe pse ishte i pari i muslimanėve, shtėpia e tij i ngjante shtėpisė sė fukaraje.

Ku ėshtė vendosmėria! Pasiviteti ėshtė ortak i privimit kurse dhėnia pėrparėsi rahatllėkut trashėgon lodhje.

Drejt lartėsirave

Vėllezėr!
Vendosmėria nė zemrat e njerėzve ėshtė sikurse zjarri i cili flakėron, e pėrdor trupin dhe aspak nuk ndjenė lodhje.
 Burrat e vendosur nuk janė nė rrobat e juaja, ata kanė dhėnė besėn pėr vdekje, por e fituan jetėn, ata edhe nė radhėt e xhihadit janė mė stabil se shkėmbi i madh nė vendin e vet.
 Ai qė nuk e kėrkon lavdin seriozisht nuk mund tė flenė nėn hijen e nderit.
 Tė gjithė sahabet u shpėrngulėn ilegalisht, kurse Omeri, radijall-llahu anhu, publikisht e u tha idhujtarėve: jam duke u shpėrngulur e ai qė dėshiron tė takohet me mua le tė vjen nė kėtė luginė.
 Laje fytyrėn e seriozitetit nga pluhuri i pėrtesės dhe shpenzo njė thes sabėr nė rrugėn e vlerave.
 Nėse je njeri i vendosur nė gjuhėn e tyre nuk ka: "ndoshta" apo "shpresoj". (shiko: "El-Lutfu fil-Vadhi", Ibėn Xhevziu, fq. 33).

Vėllezėr!
 Tėrė mirėsia ka tė bėjė me vendosmėrinė e vėrtetė pėr udhėzim dhe me kėtė kampanjė mposhtet ushtria e tė kotės dhe arrihet fitorja pėr ushtarėt e tė vėrtetės.
 Ebu Hazimi thotė: Nėse njeri vendos tė le vetjaksinė i vijnė ēlirimet.
 Disa nga dijetarėt e selefit i kanė pyetur: Kur shpėrngulet dynjaja nga zemra? Tha: kur tė jesh i vendosur, atėherė shpėrngulet dynjaja nga zemra.
 Edhe shejtani humb shpresat nė njeriun me vendosmėri tė vėrtetė, kurse kur njeriu ėshtė labil e lakmon shejtani dhe e shtinė qė tė shpreson dhe prolongon.
 Ti qė u rite dhe nuk u pendove, ti qė ske vendosmėri pėr udhėzim e as pėr kthim, ke gėzuar shejtanin dhe ke zemėruar Rahmanin. (Shiko: "Dy traktate" tė Ibėn Rexhebit).

Vėllezėr!
Jini tė vendosur, sepse xhenneti me dhe tė kėndshėm, me nur qė shkėlqen, aromė jasemini qė depėrton larg, bukuroshet qė presin, duhet paguar mehrin pėr to!
وصلَّى الله على نبينا محمد وعلى آله وصحبه وسلَّم
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>
Sektori shkencor pranė shtėpisė botuese "Medarul-Vatan".,
9.3.2007


http://www.albislam.com
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 16:59   #14
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

I lutem moderatorit pergjegjes, qe kete teme ta rezervoj vetem per muslimanet, per lexim, e talljet qe behen me ne te i largoj.
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 22:07   #15
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Morali i mirė

Morali i mirė ėshtė cilėsi e pejgamberėve, burrave tė drejtė dhe tė mirė. Me moral tė mirė arrinė grada tė larta dhe pozita tė lakmuara. All-llahu [subhanehu ve teala] ka veēuar pejgamberin e Tij me njė ajet ku ia ka pėrmbledhur tė gjitha cilėsitė e mira dhe vyrtytet e larta, duke thėnė:
“…dhe vėrtetė ti (Muhammed) je nė njė shkallė tė lartė karakteri” (El-Karia’: 5)?
Morali i mirė shkakton dashuri reciproke dhe afrim me njerėzit, kurse morali i keq shkakton urrejtje, zili dhe largim nga njėri tjetri.
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i ka nxitur muslimanėt nė moral tė mirė dhe nė tė kapurit pėr te, bile edhe e ka pėrmbledhur nė njė vend me devotshmėrinė, kur thotė: “Mė sė shumti qė hynė njerėzit nė xhennet, hynė me devotshmeri dhe moral tė mirė” (Tra. Tirmidhiu dhe Hakimi).

Moral i mirė ėshtė: buzėqeshja, bėrja mirė, largimi i tė kėqijave nga njerėzit, thėnia e fjalėve tė mira, kahėzimi i hidhėrimit, durimi, etj.

Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka porositur Ebu Hurejren [radijall-llahu anhu] me njė porosi tė madhe, duke i thėnė: “Ebu Hurejre, kapu pėr moralin e mirė. Ebu Hurejreja [radijall-llahu anhu] i tha: ا’ėshtė morali i mirė, o i Dėrguar i All-llahut? Ai tha: “Ta vizitosh atė qė nuk tė viziton, t’ia falėsh atij qė tė bėn zullum dhe t’i japish atij qė nuk tė jep” (Tra. Bejhakiu).

Vėlla i nderuar, mendo rreth gjurmėve tė mėdha dhe shpėrblimit qė e ka ky vyrtyt dhe kjo veēori. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Njeriu me moralin e tij tė mirė arrinė shkallėn e agjėruesit dhe falėsit gjatė natės” (Tra. Ahmedi).

Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] konsideroi moralin e mirė si plotėsim tė imanit, duke thėnė: “Njeriu me iman mė tė plotė ėshtė ai qė ka moral mė tė mirė” (Tra. Ebu Davudi dhe Ahmedi).

Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Njeriu mė i dashur te All-llahu ėshtė ai qė mė sė shumti u bėn dobi njerėzve, kurse vepra mė e dashur te All-llahu ėshtė gėzimin qė e futė nė zemėr tė njė muslimani, largimin e ndonjė brenge prej tij, larjen e ndonjė borxhi tė tij, ose largimin e urisė prej tij. Tė eci me njė vėlla timin musliman pėr ndonjė nevojė tė tij ėshtė mė e dashur pėr mua sesa tė qėndrojė nė itikaf nė xhami njė muaj” (Tra. Taberaniu).

Muslimani ėshtė urdhėruar tė thotė fjalė tė lehta dhe tė buta qė tė regjistrohen nė peshojėn e veprave tė tija tė mira. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Fjala e mirė konsiderohet sadaka (lėmoshė)” (Tra. Buhariu dhe Muslimi).

Bile edhe buzėqeshja qė nuk i kushton aspak muslimanit, shpėrblehet pėr te. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Buzėqeshja nė fytyrė tė vėllaut tėnd konsiderohet sadaka” (Tra. Tirmidhiu).

Udhėzimet pejgamberike nė nxitje pėr moral tė mirė dhe durimin e tė kėqijave janė tė shumta dhe tė njohura, kurse sjellja e tij ėshtė shembėlltyrė qė duhet pasur nė sjelljen e njeriut me vetveten, me gruan e tij, me fqinjėt e tij, me muslimanėt e dobėt, me injorantėt, bile edhe me mosbesimtarėt. All-llahu thotė:

“Mos t’ju pengojė sjellja e keqe e njė populli nga tė sjellurit drejt me ta. Silluni drejt me ta, ngase kjo ėshtė mė afėr devotshmėrisė”.

Shenjat e moralit tė mirė janė pėrmbledhur nė disa cilėsi, andaj, vėlla i dashur musliman, njihi ato dhe kapu pėr to. Nė pėrgjithėsi kėto janė: njeriu tė jetė shumė i turpshėm, njeri qė nuk i dėmton tjerėt, tė ketė shumė mirėsi, tė flet drejt, tė flet pak, tė punojė shumė, tė rėshqasė pak, tė jetė pak kurreshtar, mirėbėrės ndaj farefisit, i ndershėm, durimtarė, falėnderues, i kėnaqur, i butė, i shoqėrueshėm, i mėshirshėm, jo ofendues e as mallkues, njeri qė nuk bartė fjalė e as nuk merr nėpėr gojė, nuk nxiton, nuk ėshtė ziliqar e as koprrac, por ėshtė fytyrndritur, kur don ndokend, e don pėr hirė tė All-llahut, kėnaqet pėr hirė tė All-llahut dhe hidhėrohet pėr hirė tė All-llahut.

Baza tė moralit tė keq janė: mendjemadhėsia, nėnēmimi dhe kėrkimi i gjėrave tė ulta, kurse baza e moralit tė mirė ėshtė frikėrespekti dhe ambicja e lartė. Andaj, krenaria, ecja kokėlartė, vetmahnitja, zilia, zullumi, mendjemadhėsia, ashpėrsia, vrazhdėsia, mospranimi i kėshillės, ndalja e gjėrave vetėm pėr vete, kėrkimi i postit tė lartė, vrapimi pas autoritetit dhe postit, lavdėrimi pėr njė vepėr qė nuk e ka bėrė, etj, tė gjitha burojnė nga mendjemadhėsia, kibri.

Kurse, gėnjeshtra, sjellja e poshtėr, tradhtia, mashtrimi, lakmia, trishtimi, frika, pamundėsia, dembelia, nėnshtrimi ndokujt tjetėr pėrveē All-llahut, zėvendėsimi i tė mirave me tė kėqija, etj, janė nga nėnēmimi, zemėrngushtėsia dhe ambicjet e ulta.

Vėlla i nderuar musliman.

ثshtė rast i volitshėm tė shpresosh shpėrblimin nga pėrvehtėsimi i moralit tė mirė, ta detyrosh vetveten tė cilėsohet me kėto vyrtyte dhe tė luftosh pėr kėtė. Kujdes, mos e le vehten tė edukohet nė urrejtje, mllef, shprehje tė fėlliqura, padrejtėsi, bartje tė fjalėve, pėrgojim, koprraci, mosvizita e farefisit, etj. Habitem nga ai i cili pesė herė nė ditė lanė fytyrėn e tij, duke iu pėrgjigjur me kėtė thirrėsit tė All-llahut [subhanehu ve teala], kurse asnjėherė nė vit nuk e pastron zemrėn e tij nga njollat e dunjasė, errėsirėn e zemrės dhe sjelljet e kėqija qė janė ngjitur pėr te!

Kujdesu qė ta edukosh vehten, ta heshtish hidhėrimin dhe tė gėzohen njerėzit qė janė pėrreth teje, qofshin ata prindėrit, gruaja, fėmijėt, shokėt, miqtė me sjelljen e mirė me ta, fjalėt e mira qė ua thua, buzėqeshjen nė fytyrė kur t’i takosh, duke shpresuar tė fitosh shpėrblim me kėtė vepėr.

Pėrmbaju kėshillės sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tė pėrgjithshme, ku thotė: “Ke frikė All-llahut kudo qė tė jeshė, pasoje tė keqen me njė tė mirė, e cila do ta shlyen kėtė tė parėn dhe sjellu me njerėzit me moral tė mirė” (Tra. Tirmidhiu).

Na bėftė All-llahu [subhanehu ve teala] prej atyre pėr tė cilėt Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Mė i afėrt me mua nė ditėn e Kijametit do tė jetė ai qė ka moral mė tė mirė” (Tra. Ahmedi, Tirmidhiu dhe Ibn Hibbani).

All-llahu jonė, kėrkojmė falje dhe shėndet tė vazhdueshėm. All-llahu jonė, na e pėrmirėso moralin tonė dhe na i zbukuro veprat tona. All-llahu jonė, ashtu sikurse na e ke zbukuruar krijimin tonė, na e zbukuro moralin tonė. Zoti jonė, na fal neve, prindėrit tanė dhe mbarė muslimanėt. Paqa dhe bekimi qofshin mbi Pejgamberin tonė [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], mbi familjen dhe mbarė shokėt e tij.</SPAN>
Nga libri: “40 mėsime pėr atė qė e takon Ramazanin”,
11.5.2000


Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 14:22.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.