Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 05-04-07, 21:49   #1
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim Muslimanja



Nė njė hadith qėndrojnė kėto fjalė: “E kanė pyetur Pejgamberin, salallahu alejhi ve selem, se kujt duhet t’i kushtohet mė shumė kujdes?” Ai ėshtė pėrgjigjur: “Nėnės”. E pas­taj kujt? – kanė pyetur shokėt e Pejgamberit. “Nėnės” - ėshtė pėrgjigjur. E pastaj kujt? – prap kanė pyetur. “Nėnės” - prap ėshtė pėr­gjigjur. E pastaj? - pyetėn sahabėt. “Babait” - u pėrgjigj Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel­em”.


Nga kjo shohim se roli i saj nė formimin e njeriut nė aspektin shpirtėror e fizik ėshtė shumė mė i rėndėsishėm se sa roli i babait. Ajo fėmij
ės i jep njė pjesė tė saj ende kur ėshtė nė mitrėn e saj, gjatė zhvillimit embri­onal. Pas lindjes e ushqen me qumėshtin e saj dhe prap ia jep njė pjesė tė saj. Kontributi i saj nė formimin e anės shpirtėrore tė qenies njerėzore po ashtu ėshtė shumė i madh. Nėna ėshtė ajo e cila nė shpirtin e fėmijės e futė gjithė atė qė ėshtė e ndershme, e bukur dhe e vlefshme. E nderon shpirtin e fėmijės dhe, pėrskaj dashurisė sė ngrohtė ia jep gji­thė atė me tė cilėn ai bėhet njeri dhe me tė cilėn dallohet nga kafshėt. Prej kėtu ėshtė edhe kujdesi i madh tė cilin Pejgamberi, salallahu alejhi ve selem, ia ka kushtuar grave, e pėr kėtė ka thėnė: “Mė i miri ėshtė ai i cili mė sė miri sillet ndaj grave. Ato janė nėnat e fėmijėve tanė”.

Qė tė na bėhet mė i qartė roli dhe nderi i nėnės nė Islam dhe familjen islame, e qė nė bazė tė asaj tė dijmė ta vlerėsojme familjen, tė shohim pak jetėn e familjes nė perėndim.

Ēka don tė thotė pėr ata nėna, ēka ėshtė pėr ata familja, ē’ėshtė pėr ata termi “femėr” nė pėrgjithėsi?
E para qė do ta shohim ėshtė ērregullimi i cili ėshtė i qartė dhe ēdokush mund ta vė­rejė. Ai ērregullim ka dalė gjithsesi pėr shkak tė statutit tė pabarabartė tė femrės dhe shkaku i pėrzierjes sė roleve tė burrit dhe gruas. Femra ėshtė munduar dhe ka kujtuar pėr emancipimin e rrejshėm. Ėshtė bėrė e lirė dhe e pavarur (duke imagjinuar). Liria e saj shihet nė atė se mund tė punon ē’tė dėshirojė, mund tė bėjė gjithēka qė bėn edhe mashkulli. E nuk ka asnjė punė, fizike ose psikike, e tė cilėn femra nuk mund ta kryej. Gjithēka qė mund ai, mundet edhe ajo; ai qeverisė me shtetin, edhe ajo qeverisė, ai gjykon edhe ajo gjykon, ai nė bashkėshor­tėsi ka jetėn e vet private, edhe ajo e ka. Ai mund tė ketė tė dashur (jashtė kurorės), edhe ajo mund tė ketė dashnor, e nuk ka kurrfarė dallimesh, mashkulli ėshtė femėr, e femra ėshtė mashkull. E kur ėshtė kaq e lirė dhe e pavarur atėherė si ėshtė e mundur qė tė jetė e eksploatuar? Ajo prap ėshtė bėrė mjet i kėnaqjes dhe dėfrimit dhe vetėm kaq! Nė pėrgjithėsi, a ka ajo status tė qenies e cila do tė respektohet, e cila ėshtė simbol i nderit dhe virtyteve? Meshkujt e shfrytėzojnė dhe me te fitojnė, ndėrsa ajo ka luftuar kundėr kėsaj. Nė llogari (hesap) tė trupeve tė zhve­shura tė femrave, shumė njerėz fitojnė mili­ona e miliona dollarė. E pėr vendin e saj si nėnė edhe tė mos flasim, a i edukon ajo fė­mijėt e saj apo atė punė e bėjnė tė tjerėt - shkolla, televizioni ose shpeshherė kėtė e bėjnė shėrbėtoret e degjeneruara. Nėna nuk ka kohė pėr kėtė. Ajo ėshtė e punėsuar dhe ka punė mė tė rėndėsishme. Duhet qė nė klubin e natės t’i zbavitė meshkujt tė cilėt kėnaqen me trupin e saj. Edhe ajo edhe bu­rri i saj kthehen prej pune tė lodhur dhe tė hidhėruar nė njėri-tjetrin dhe gjithmonė tė nervozuar. Si ndikon ajo nė fėmiun e tyre i cili nė atė moment pret buzėqeshje dhe da­shuri nga nėna? A ėshtė kjo emancipim? A mund tė quhet kjo liri?

Pėr ta plotėsuar fotografinė e tė drejtave dhe pozitės sė femrės nė perėndim do t’ua japim disa ilustrime tė cilat e shprehin atė realitet. Me rastin e ekspozitės botėrore pėr automobilė nė vitin 1975, nė Suedi, nė tė cilėn janė ekspozuar modelet mė tė reja tė automobilave nė tė cilėn sferė tė prodhimit edhe kanė patur sukses, kanė shfrytėzuar femra plotėsisht tė zhveshura si reklamė qė nė atė mėnyrė sa mė shumė t’i tėrheqin vi­zi­tuesit. Femra ėshtė bėrė mjet i mirė i re­a­li­zi­mit tė interesave tė meshkujve. Nė perė­ndim gjithēka shikohet nėpėrmjet interesit, e po ashtu edhe femra. Pėr kėtė, fjalėt e fi­lo­zo­fit Paus Holbach e zėnė vendin e vėrtetė nė kėtė kontekst. Ai ka thėnė: “Interesi ėshtė motivi i vetėm i sjelljeve njerėzore”.

Nė kumtimin tė cilin e ka dhėnė OBSH (Organizata Botėrore Shėndetėsore) mė 1962, qėndron se nė botė pėr ēdo vit bėhen rreth 15 milion aborte ose mbytje tė fėmijėve akoma duke qenė nė mitrėn e nėnės. Kjo statistikė flet qartė pėr abortimet sekrete tė cilat me ligj nuk janė tė lejuara. Ekzistojnė shtete nė tė cilat ato janė tė lega­li­zuara, edhe ato sot janė shumė, siē janė shte­tet skandinave dhe shumė shtete evropiane. Statistika na flet pėr abortimet nga viti 1962, ndėrsa a mund ta paramendojmė ose tė bėjmė njė krahasim ndėrmjet asaj kohe dhe kėsaj tė sotmes, pas mė shumė se 38-tė viteve?!

Femra nė perėndim nuk e ka shkatėrruar vetėm veten, por e ka shkatėrruar edhe njė edukatė tė madhe pėr gjeneratat e ardhshme tė cilat po ashtu do tė shkatėrrohen pėr shkak tė saj. Perėndimi e ka humbur kuj­de­sin e nėnės, e ka humbur bashkėshorten e ndershme dhe fisnike. Bota perėndimore do tė humbet (shkatėrrohet) nėse e shkatėrron familjen e shėndoshė dhe tė balansuar. Pe­rė­ndimin, po edhe botėn tjetėr mund ta shpė­tojė vetėm Islami dhe parimet e tij; Islami i cili ia ka caktuar tė drejtat dhe rolin adekuat femrės pėr tė gjithė kohėrat.

Pėr ēfarė shkaku kam pėrmendur gjen­djen e femrės nė Perėndim?

Per shkak qė tė bėjmė njė krahasim dhe tė konkludojmė se cilat rrugė janė mė tė mi­ra pėr femrėn nėpėr tė cilat ajo duhet tė ecė. Nė Islam kjo qėmoti ėshtė e pėrcaktuar dhe vetėm duhet t’u dorėzohemi dhe veprojmė me ligjet e tij, e me kėtė do tė kemi edhe fe­mėr tė shėndoshė, familje tė shėndoshė dhe shoqėri tė shėndoshė, e tė gjithė nė kėtė mė­nyrė do tė jemi tė kėnaqur.

Me tė drejtė mund tė konkludojmė, se li­ria perėndimore tė cilėn mundohen ta fusin tek ne modernistėt, ėshtė absurde! Ajo tek ato ėshtė vetėm fjalė e cila tingėllon, por nuk ka garancė, nuk ka pėrmbajtje, dhe e ko­menton secili popull ashtu siē ua kėnda epsheve tė tyre.

Liria e vėrtetė ėshtė nė Islam dhe shihet vetėm nė robėrim ndaj Allahut, gjatė sė cilit njeriu lirohet nga domi­ni­mi i epsheve dhe pronės sė njerėzve, dhe ėshtė e pamundur qė gjinia njerėzore tė liro­het nė ndonjė mėnyrė tjetėr pėrveē se me njė devotshmėri e cila do tė sundojė me njeriun, dhe do tė qeverisė me brendinė e tij.

Nėse femrėn e dirigjon devotshmėria, atėherė ajo ėshtė vajzė e mire, bashkėshorte e mirė, e grua e mirė dhe nė atė rast nuk do tė jetė mjet i diskriminimit dhe pabarazisė.



Marrė nga libri: “Femra dhe kėndvėshtrimi islam mbi jetėn”


__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 05-04-07, 22:05   #2
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Bija ime!


Nėse njeriu fillon t’i regjistrojė punėt e rėndėsishme nė jetėn e vet, do t’i bėhet njė listė shumė e gjatė. Mirėpo, nėse fillon t’i renditė sipas rėndėsisė dhe pėrparėsisė, sigurisht nė krye tė listės do tė jenė fėmijėt dhe familja e tij. Ata janė mė tė shtrenjtė se rehatia e tij, se pasuria e tij, se kėrkesat dhe epshet e tij, madje janė mė tė shtrenjtė edhe se tė gjitha obligimet tjera nė kėtė dunja. Argument pėr kėtė, bija ime, ėshtė fakti se kur i sėmuret ndonjė fėmijė, ai mbetet pa gjumė, ndoshta udhėton prej njė vend nė tjetrin, harxhon prej pasurisė sė vet, bile nėse nuk ka ndoshta merr edhe borxh, vetėm e vetėm t’i shėrohet fėmija.

Andaj, ai kur bisedon me fėminė e vet ose kur e kėshillon ėshtė shumė i sinqertė. Mė parė ėshtė thėnė: "vėzhguesi nuk e gėnjen familjen e vet".

Bija ime!


ثshtė duke mė habitur realiteti i sotėm i njė vajze muslimane. Kjo vajzė jeton njė konflikt tė vazhdueshėm. Nga njėra anė dėgjon zėrin e fėlliqur i cili e thėrret nė ēveshje, nė flakjen e nderit, kurse nga ana tjetėr dėgjon zėrin e sinqertė i cili e dridh nga brenda me njė dridhje tė madhe, duke i thėnė: "ndal, ku je duke shkuar?". Kjo ėshtė rruga e lajthitjes dhe devijimit dhe dera e shkatėrrimit. Kėshtu kundėrshtohen kėta zėre mes veti para veshėve tė saj dhe i turbullohet mendja.


Bija ime!


Le tė jemi tė hapur ndaj njėri tjetrit aq sa na lejon sheriati dhe tė qartė me njė qartėsi tė qendisur me turp dhe nderė, qė kėshtu tė bėjmė njė hap drejt pėrmirėsimit dhe njė lėvizje drejt reformės.


Tė qėndrojmė larg nga emocionet dhe mashtrimet e saja. Nėse kjo vajzė qė ka marėdhėnie tė ndaluara ėshtė e logjikshme dhe ia parashtron vetes njė sėrė pyetjesh tė kėtilla,si: ē’don prej meje ky djalosh?; ēka e shtynė kėtė djalosh tė ketė marėdhėnie me mua?; vallė, ēka u thotė shokėve tė vet kur takohet me to?; apo, me ēfarė gjuhe bisedojnė pėr mua?


Unė jam i bindur, bija ime, se nėse ajo e largon mjegullėn e emocioneve nga mendja e saj me gojėplot do tė thotė: "Qėllimi i tij ėshtė vetėm shfryerja e epshit edhe atė nė mėnyrė tė ndaluar". Andaj, a nuk frikohesh se mund tė tė mashtrojė? A thua vallė, ky djalosh meriton t’i besosh? A thua vlen t’i besohet vetėm pse ai rrezikon pėr tė pasur marėdhėnie tė ndaluara, tė cilit nuk i intereson dini, morali dhe nderi dhe tė cilin e lėviz vetėm epshi? Ky djalosh e ka tradhėtuar All-llahun, dinin e tij dhe ummetin e vet, andaj kjo vajzė nuk do tė jetė gjėja mė shtrenjtė qė e posedon ky njeri, ngase sė shpejti do ta arrijė qėllimin e vet, mos dhashtė Zoti, kurse ajo do tė mbetet robėreshė e keqardhjes, mėrzisė dhe pendimit.


Kur vetmohen kėta djem tė humbur, bija ime, ngriten zėrat e tyre duke qeshur me kėtė vajzė tė mashtruar, ose me atė vajzė e cila akoma jeton me premtimet e rrejshme dhe bisedat e ėmbla.


Bija ime!


All-llahu i Lartėsuar ėshtė i Urtė dhe i Ditur, ēdo send ka krijuar me urtėsi, pa marrė para sysh a e dinė kėtė njerėzit ose jo. All-llahu ka dashur qė gruan ta udhėheqin emocionet, tė cilat aktivizohen me secilin qė i ngacmon dhe bėhen njė fond i madh i ndjenjave qė e krijojnė sjelljen e saj, ose e udhėheqin. Nėse njė vajzė varet prej njė djaloshi, pa marrė para sysh a ėshtė i afėrm ose i largėt, mund ta marrim me mend nė ēfarė pasione tė mėdhaja do tė arrijė.

Njė vajzė e dashuruar nė njė djalė, kur e sheh fotografinė e tij nė televizion e puth ekranin, kurse njė tjetėr, gjithashtu e dashuruar, me shpirt tė flaktė pret ta dėgjoj zėrin e tij dhe ta kėnaq shpirtin e saj. Nėse gjatė kohė nuk ia sheh fotografinė, ose gjatė kohė nuk ia dėgjojė zėrin, fillon tė mėrzitet dhe tė dėshprohet, ngase vetėm ai ėshtė melhem pėr shpirtin e saj.


Bija ime!


Ik larg bisedės sė kėtillė se kjo ėshtė haram dhe nė kundėrshtim me sheriatin islam. Vallė, ē’ka mbetur nė zemrėn e kėsaj vajze prej dashurisė ndaj All-llahut dhe Pejgamberit dhe prej dashurisė ndaj burrave tė mirė?! Vallė, a ka mbetur nė zemrėn e saj lexim i Fjalės sė All-llahut dhe ndierja e kėnaqėsisė nga ai lexim?! Ku ėshtė ajo vajzė qė me shpirt tė flaktė pret bisedėn me atė djalė nė kohėn kur All-llahu zbret nė treshin e fundit tė natės?! A thua vallė kjo vajzė pėrulet para All-llahut dhe i lutet?! A thua vallė kjo vajzė i kryen obligimet e kėsaj bote?! Kjo vajzė, e cila ėshtė e gatshme ta lė edhe mėsimin qė tė takohet me tė, madje t’i lė pas shpine edhe punėt e shtėpisė pėr shkak tė tij.

Aq sasi e madhe e emocioneve derdhet, saqė fillon t’i fundosė tė gjitha ndjenjat pėr punė tė mira dhe ndjenjat e nderimit tė prindėrve, tė cilėve nuk u ka mbetur mė vend nė zemrėn e saj. Nė kėtė mėnyrė kjo vajzė i asgjėson tė gjitha ndjenjat qė duhet pasur ndaj shokut tė jetės, burrit, te i cili duhet tė pushojė dhe i cili, gjithashtu, duhet tė pushojė te ajo. Mė vonė, kur All-llahu do t’i jep fėmijė, do tė dėshiron t’i derdhė ndjenjat e saja drejt tyre, mirėpo do ta sheh se fondi i ndjenjave ėshtė harxhuar, andaj ata do tė rriten dhe do tė edukohen pa ndjenja.


Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-04-07, 22:07   #3
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Njeriu i menēur nėse posedon njė sasi tė pasurisė do tė mundohet sa mė racionalisht ta harxhojė, qė ta ketė pranė nė momentet kur do t’i nevojiten. Vallė, pse kjo vajzė i derdhė krejt kėto ndjenja atje ku s’duhet, edhe pse pasuria nuk mund tė krahasohet me ndjenjat, e as qė mund tė krahasohet dunjaja me to.

Bija ime!

All-llahu i Lartėsuar e ka veēuar vajzėn me kėto ndjenja dhe me kėtė butėsi, pėr shkak tė urtėsive qė i di vetėm Ai, me qėllim qė kėto ndjenja tė mbesin fond qė do ta mbushė jetėn bashkėshortore me siguri dhe qetėsi; fond me ndjenja qė do tė derdhet nė edukimin e fėmijėve, pėr t’u bėrė burra tė mirė. Pra, kjo vajzė nuk i paska derdhur kėto ndjenja pėr ti sjellė vetes fatkeqėsi nė kėtė botė, andaj le ta vėndojė dorėn nė zemėr nga frika se mos turpėrohet nė fund.

Bija ime!

Kur tė kthehesh nė shtėpi dhe kur tė shtrihesh nė shtrat, jepja vetvetes disa minuta dhe kujtoje njė vajzė tė mirė dhe tė devotshme, e cila qėndron larg vendeve tė dyshimta dhe krahasoje me njė vajze tjetėr, e cila ėshtė e ndytur me marėdhėnie tė ndaluara. Pasha All-llahun, cila prej tyre jeton jetė mė tė qetė dhe mė tė rahatshme? Cila meriton tė lavdėrohet, ajo qė e ngadhnjen vetveten dhe pasionet e saja, nė kohė kur edhe ajo ndjen njė zbrazėtirė sikur vajzat tjera dhe vuan nga epshi sikur edhe tjerat, ose ajo tjetra, e cila rrėnohet para epshit tė saj? Kėtė pyetje e parashtron vetė realiteti, vallė pse ajo vajzė korrė sukses, kurse kjo tjetra jo? Vallė, pse ajo i tejkalon pengesat, kurse kjo rrėzohet para tyre?

Bija ime!

Jam habitur shumė kur kam parė se njė vajzė muslimane ecė me zell pas asaj qė ia pėrshkruajnė armiqtė, e pėrcjellė modėn dhe rebelohet kundėr hixhabit dhe turpit tė saj. Tė gjithė jemi dėshmitarė se ēdo ditė jemi duke parė forma dhe lloje tė ndryshme tė kėtij rebelimi. Vajza ime, kėto janė mashtrime tė qarta qė bėhen kundrejt hixhabit, madje mendoj se nuk ka nevojė pėr t’i pėrmendur fetfatė e ulemave rreth kėtij problemi, mirėpo besimtarja e vėrtetė, vajza ime, frikohet prej All-llahut dhe ruhet prej mėkateve dhe udhėheqės tė vetin nė kėtė e ka hadithin e Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: "Lėre atė qė dyshon dhe vepro sipas asaj qė nuk dyshon.’’ Kjo vajzė e ka kuptuar shumė mirė se shtrembėrimi i rregullave tė sheriatit nuk do t’i bėjė aspak dobi nė Ditėn kur do tė takohet mė All-llahun, i Cili i di edhe fshehtėsitė e gjoksit.

Bija ime!

اdo ditė kur shikohesh nė pasqyrė, sheh fytyrėn tėnde qė shkėlqen, e ndjen veten se je pėrplot jetė dhe rini dhe lėvizė falė shėndetit tė mirė qė e ke dhe fuqisė rinore. Mirėpo, a nuk e ke vizituar gjyshen tėnde, ose a nuk ke parė ndonjė plakė, tė cilės i ėshtė dobėsuar ashti dhe i ka shkuar fuqia?! Njė ditė edhe ajo ka qenė e re si ti, pėrplot jetė dhe gjallėri. Kėsaj plake, shumė shpejt i kanė kaluar vitet e rinisė, ashtuqė shkėlqimi i fytyrės sė saj ėshtė fshehur nėn pleqėrinė e saj. Kanė kaluar ditėt e rinisė sė saj, pėr tė mbetur sot tė gdhendura nė kujtimin e saj. Vajza ime, ti sot je nė tė njejtėn rrugė, kėto fotografi tė pleqėrisė qė i sheh pėrreth teje, shumė shpejt do t’i arrishė, andaj ke drojė dhe mos e harxho rininė dhe fuqinė tėnde kot, mos e harxho gjallėrinė tėnde nė gjėra qė tė sjellin vetėm pendim dhe pėrfundim tė keq.

Bija ime!

Nėse njerėzit e dhėnė pas pasioneve dhe kėnaqėsive kalimtare tė kėsaj bote vetėm pak mendojnė rreth pėrfundimit, shumė do tė mendonin rreth pikėnisjes sė tyre. Vajza ime, paramendoe njė njeri i cili i ka shijuar tė gjitha kėnaqėsitė e kėsaj bote, asnjė ditė nuk ka vuajtur, krejt kėto do t’i harrojė nėse futet vetėm njė herė nė dėnimin e zjarrit, All-llahu na mbroftė nga ai.

Kurse njė njeri tjetėr, i cili krejt jetėn e tij ka vuajtur, do ti harrojė krejt kėto vėshtirėsi, nėse vetėm njė herė futet nė tė mirat e xhennetit.

Enes ibėn Maliku radijall-llahu anhu thotė: "Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Do tė sjellin njeriun qė ka jetuar mė sė miri nė dunja, mirėpo ka qenė prej banorėve tė xhehenemit dhe do ta fusin njė herė nė zjarr, pastaj do ti thonė: "o njeri, a ke parė ndonjė herė mirė?; a je kėnaqur ndonjė herė?" Ai do tė thotė: "jo, pasha All-llahun, o Zoti im." Nga ana tjetėr do tė sjellin njeriun qė ka jetuar jetė mė tė vėshtirė, mirėpo ka qenė prej banorėve tė xhennetit dhe do ta fusin njė herė nė xhennet, pastaj do ti thonė: "o njeri, a ke parė ndonjė herė vėshtirėsi? A ke vuajtur ndonjė herė?" Do tė thotė: "jo, pasha All-llahun, o Zoti im, asnjė vėshtirėsi se kam pėrjetuar dhe as qė kam parė vuajtje". (Transmeton Muslimi)

-Nė fund, bija ime, i lutem All-llahut, qė ėshtė Krenar dhe i Mundshėm tė tė bėjė dobi kjo fletushkė.

-Paqja dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi Pejgamberin tonė, Muhammedin [sal-lellahu alejhi ve sel-lem]

Muhammed ibn Abdull-llah ibn El-Duvejjish,

11.11.2000



Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-04-07, 22:10   #4
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Shenja ndriēuese pėr gruan muslimane

Falėnderimi i takon All-llahut, Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Cilin e udhėzon All-llahu s’ka kush e lajthitė dhe cilin e lajthitė s’ka kush e pėrudhė.Paqa dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi Muhammedin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], familjen, shokėt dhe gjithė ata qė e pasonjė nė mėnyrė mė tė mirė deri nė Ditė tė Kijametit.
Porosia e njė gruas drejtuar vajzės sė saj gjatė martesės

Esmaja e bija e Harixhe el-Fezaijes, vajzės sė saj gjatė martesės i tha:

vajza ime, ke dalur nga strofulla nė tė cilėn je mėsuar dhe ke shkuar nė njė shtrat tė huaj, tė cilin nuk e njeh dhe shoqėrohesh me tė cilin nuk je adaptuar,

bėju atij qiell tė bėhet tokė,

bėju shtrat tė bėhet shtyllė,

bėju robėreshė tė bėhet rob.

Mos insisto pėr ndonjė gjė e ta mėrzitish,

mos u largo prej tij qė tė haron,

nėse tė afrohet afroju, nėse largohet largohu edhe ti.

Ruaje hundėn, dėgjimin, dhe syrin e tij, le tė nuhat vetėm erė tė mirė prej teje, vetėm fjalė tė mira le tė dėgjon dhe vetėm pamje tė bukura le tė sheh.

Porosi e njė prindi

Ebul-Esved Duveliu duke kėshilluar vajzėn e tij thotė: ruaju nga xhelozia sepse xhelozia ėshtė ēelėsi i divorcit (ndarjes), zbukurohu, kurse zbukurimi ma i mirė ėshtė kuhli, parfymosu, kurse parfymi ma i mirė ėshtė abdesti, bėhu ashtu siē i kam thėnė njė ditė nėnės tėnde:

Pranoje faljen time e vazhdon dashurinė time ndaj teje

Mos folė kur jam nė kulmin e hidhėrimit tim

Sepse kam vėrjetur se nėse bashkohen dashuria dhė dėmtimi

Nuk kalon shumė kohė, e dashuria ikė.

Merni gra nga fisi Benu Temim!

Sherih Kadiu i thotė Sha’biut: mer grua nga fisi Benu Temim sepse i kam hetuar se janė tė menēura. Sha’biu ia ktheu: ē’farė menēurie ke parė tė to? Iu pėrgjigj: kalova pranė shtėpive tė tyre dhe pashė njė vajzė tė bukur dhe e fejova. E caktuam datėn e martesės. Po ti shihje Sha’bi se si e bėnin gati gratė pėr ta futur nė gjerdek. Kur hyri nė dhomė tha: prej sunnetit ėshtė qė kur gruaja hynė te burri tė ngritet dhe t’i falė dy rekate dhe t’i lutet All-llahut tia sjellė tė mirat e saja dhe tė kėrkon strehim te Ai nga tė kėqijat e saja. E fala namazin dhe dhashė selam. Pasi dhashė selam vėrejta se edhe ajo ishte falur pas meje. Kur u zbraz shtėpia iu afrova dhe e zgjata dorėn nė drejtim tė saj, kurse ajo mė tha: mos u ngut Ebu Umejje! Pastaj tha: Falėnderimi i takon All-llahut, Atė e falėnderoj dhe prej Tij kėrkoj ndihmė. Dėrgojė salavate mbi Muhammedin dhe familjen e tij. Unė jam grua e huaj, nuk ta njoh sjelljen tėnde, pėr kėtė mė trego gjėrat qė i do, qė ti bėjė dhe gjėrat qė i urren qė tė largohem prej tyre…Edhe ty ke mundur tė martohesh nė fisin tėnd edhe unė, mirėpo kur tė cakton All-llahu njė gjė ajo gjithsesi do tė ndodhė. Mė ke nė pronė, vepro ashtu siē tė ka urdhėruar All-llahu [subhanehu ve teala]:

{ فَإمْسَاكٌ بِمَعْرُوفٍ أَوْ تَسْرِيحٌ بِإِحْسَانٍ } ( البقرة: 229)

"…ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim". (El-Bekare: 229). Kėto ishin fjalėt qė dėshirova ti them dhe kėrkoj falje prej All-llahu pėr mua dhe pėr ty.

Tha: mė detyrojė qė edhe unė tė mbaj bisedim nė kėtė rast e thashė: Falėnderimi i takon All-llahut, Atė e falėnderoj dhe prej Tij kėrkoj ndihmė. Dėrgojė salavate mbi Muhammedin dhe familjen e tij. I the disa fjalė nėse pėrqendron nė to do tė fitosh shumė, e nėse nuk i zbaton do tė bėhen argument kundėr teje, kėtė e kėtė e dua, kurse kėtė e kėtė e urrej, nė jemi tė pėrbashkėt e mos na ndaj, nėse sheh diē tė mirė pėrhape e nėse sheh diē tė keqe mbuloje.

Ma ktheu: si dėshiron tė na vizitojnė familja ime? I thashė: nuk dėshiroj tė mė mėrzisin miqtė. Mė tha: cilin prej fqinjve ke dėshirė tė tė viziton, e ti jap leje dhe cilin nuk e dėshiron qė mos ti jap leje. Bijt e filanit janė burra tė mirė, kurse bijt e filanit janė njerėz tė kėqinj. Mbeti me mua njė vit e asgjė tė keqe nuk kam parė prej sajė. Nė krye tė vitit erdha nga njė kėshilli pėr gjykim dhe nė shtėpi gjeta njė plakė e cila urdhėronte dhė ndalonte. Kur u ula mu drejtua plaka dhe mė tha: es-selamu alejkum, Ebu Umejje. Ia ktheva: ve alejkis-selam, kush je ti? Mė tha: unė jam vjehra yte. I thashė: All-llahu tė afroftė. Mė tha: si e ke gjetur gruan tėnde? I thashė: shumė grua e mirė. Mė tha: Ebu Umejje, gruaja mė sė keqi ėshtė nė dy situata: kur tė lindė djalė ose kur tė jeton mirė te burri i saj. Nėse tė brengosė diē pėrdore shkopin, sepse burrat nuk kanė futur nė shtėpi njeri mė tė keq se gruan e lazdruar. I thashė: mė ke edukuar dhe mė ke stėrvitur shumė mirė.

Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-04-07, 22:12   #5
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Vazhdimi i temes:
Shenja ndriēuese pėr gruan muslimane

Mirėpo Zejnebeja nuk ėshtė prej atyre grave qė meritojnė rrahje, pastaj thashė:

I kam parė disa burra si i rrahin gratė e tyre

Mu thaftė e djathta atė ditė kur ta rrahi Zejneben

A ta rrahi pa kurnjėfar gabimi

Nuk ėshtė drejtėsi prej meje tė rrahi atė qė s’ka gabuar

Zejnebeja ėshtė diell kurse gratė tjera janė yje

Kur tė del dielli nuk shihen yjet.

Mustafa Sadik Rafiu thotė:

Vetėm gruaja ėshtė atmosfera humane e shtėpisė sė burrit. Njė grua hynė nė shtėpinė e burrit dhe e bėnė kopsht tė shėndritshme, tė kėndshme dhe tė ēiltėr edhe pse ėshtė e thatė dhe nuk ka asgjė nė te. Edhe njė grua tjetėr, e cila hynė nė shtėpi dhe e bėnė sikur shkretėtirėn, me rėrėn, stuhitė dhe zhegun e sajė, edhe nė qoftėse kjo shtėpi ėshtė e pėrgaditur sikurse tė ishte xhennet. Kurse gruaja e tretė shtėpinė e bėnė sikurse varrin.

Nė njė vend tjetėr thotė:Gruaja e plotė dhe e dashur ėshtė ajo grua qė i jep burrit atė qė i mungon nga domethėnja e jetės, i lindė gėzime nga ndjenjat e saja ashtu sikurse qė i lindė gėzime dhe nga barku i sajė. Pra prania e sajė i bėnė dy punė tė mėdha: e shtonė jetėn nė trup dhe e plotėson mangėsinė nė domethėnje.

Disa kanė thėnė: gratė janė tre lloje; gruaja qė i ngjanė trandafilit me erė tė kėndshme nė njė oazė tė me gjelbėrim tė pasur, aq sa ma tepėr i afrohesh aq ma tepėr tė shtohet dashuria pėr afėrsi, e nėse largohesh prej sajė shpreson sa ma shpejtė t’i kthehesh. Kjo grua pėr ty ėshtė reahti, kopsht, trandafil yt nė ēdo kohė. Gruaja qė i ngjanė therrės ose shigetė, gjuha e saj ta shkynė veshin, nėse i afrohesh tė shtohet dashuria pėr tė ikur prej saj, e nėse largohesh prej saj hija e saj tė pėrcjellė kudo qė je dhe tė brengosė tėrė ditėn. Nėse vjen koha e kthimit nė kopsht nėse nuk tė gjuan me shigjetė atėherė tė kafshon me gjuhėn e saj, andaj sprehe gjuhėn dhe thikėn tėnde. Kurse gruaja e tretė shtėpinė e bėnė varr, pėr kėtė ose varrose ate nė kėtė varr ose tė varros ty. Mirėpo duhet thėnė: se sikur situatat e grave, mundet tė jenė edhe tė burrave.

Shejh Xhasim Muhelhel, nė librin e tij "El-Bejan fima jehtaxhu ilejhi ez-Zevxhan", ndėr tjerash thotė:

Njė zonjė duke e kėshilluar gratė ka thėnė: gruaja nuk mundet ta lidhė zemrėn e burrit me gruan pėrveē se duke ia bėrė tė tėrhjekshėm shtėpinė, e kėtė mundet ta arrijė duke mbledhur nė shtėpi gjera tė cilat e tėrhjekin burrin qė tė qėndron mė gjatė nė shtėpi, prej tyre janė edhe kėto mjete:

1- Tė kujdeset tė ketė pamje femnore dhe tė largohet nga pėrgjasimi me burrat, qė tė mbetet e cilėsuar me cilėsi dhe veēanti tė gruas dhe duhet ditur se burri dėshiron qė gruaja e tij tė jetė nė shtėpi sikur dielli nė qiell nuk mund tia ndalė shkėlqimin asnjė re , sidmos nės vjen nė shtėpi burri i mėrrolur pėr shkaqe qė skanė tė bėjnė me te. Duhet ti dinė rregullat e bisedės, tė heshtė kur duhet tė heshtė, mos tia ndėrpret bisedėn nėse ėshtė duke folur, mos ta ngritė zėrin kur ėshtė duke folur me te, e nė krejt kėtė vėrtetėsinė e ka udhėheqės, sepse vėrtetėsia e shpėton nga dyshimet ndaj sinqeritetit dhe dashurisė sė saj.

2- Nėse e sheh se ėshtė ma inteligjente dhe posedon ma tepėr dituri, le ta fshehė gjysmėn e diturisė dhe intelegjencės, duke ia kompenzuar me dukuri tė sinqeritetit, besnikėrisė dhe mvarshmėrisė ndaj tij, gjė me tė cilėn e fiton pėlqimin e tij, ndėrlidhjen me te dhe nderimin e sajė.

3- Gruaja duhet ditur se burri nuk toleron qė ajo tė sillet ndaj tij e ftohur dhe pa interesim dhe duhet larguar prej kėtij adeti dhe le ta kėnaq burrin me fjalė tė kėndshme, tė cilat i vijnė nė zemėr si melhem.

4- Gruaja duhet tė jetė organizatore dhe ekonomike. Nėse burri i jep ndonjė pasuri pėr ta harxhuar pėr ēeshtjet e shtėpisė, ajo qė e gėzon pa masė ėshtė kur ta sheh gruan se kujdeset se si e harxhon kėtė pasuri duke i plotėsuar tė gjitha nevojat e jetės dhe tė gjitha mjetet e komoditetit. Gjithashtu dėshiron tė sheh te ajo mendjeprehtėsi dhe njohuri me tė cilat e kupton pėrnjeherė qėllimin e bisedės sė tij.

Nėse gruaj i pason kėto porosi, atėherė burri kohėn e lirė do ta kalojė nė shtėpi me gruan e tij duke biseduar dhe duke e shoqėruar dhe largohet prej ēajtoreve e kafeneve, vende tė prishura dhe tė flliqura.

Kriteri i lumturisė bashkėshortore

Vija ndarėse mes jetės sė lumtur bashkėshortotre dhe jetės jo tė lumtur ėshtė qė gruaja tė jetė ndihmėse e burrit nė fatėkeqėsi ose ndihmėse e fatėkeqėsisė ndaj burrit.

Llojet e grave

Gratė janė tre lloje:

- E menēur dhe me prejardhje fisnike, kjo ėshtė gruaja mė fisnike.

- E mirė, e devotshme dhe e kėnaqur, kjo ėshtė gruaja mė e kėnaqur.

- Injorante dhe me moral tė keq, kjo ėshtė gruaja qė mė sė shumti tė lodhė.

Nė fund, motra ime e ndershme, tė thamė atė qė ia ka thėnė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] Muadh ibn Xhebelit [radijall-llahu anhu]. Tregon Muadhi [radijall-llahu anhu] dhe thotė: Mė mori Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] njė ditė pėr dore dhe mė tha: "Muadh, vall-llahi tė dua". Ia ktheu Muadhi: sakrifikofsha babanė dhe nėnė time pėr ty, edhe unė, vall-llahi tė dua. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: "Tė porosis qė mos tė lėsh pa thėnė pas ēdo namazit: (All-llahumme einni ala dhikrike ve shukrike ve husne ibadetike), All-llahu im mė ndihmo tė Tė pėrmendi, tė Tė falėnderojė dhe mirė tė Tė adhurojė". </SPAN>

anonim,
11.12.2000



Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-04-07, 22:13   #6
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Kėshilla motrave muslimane

1. Pa kushtėzim besoji Allahut si Zot tė Vetėm, i cili tė ka krijuar dhe beso se Muhammedi (paqja qoftė mbi tė) ėshtė i Dėrguari i fundit i Zotit.
2. Mos u mbėshtet nė askėnd pos All-llahut. Dije se Ai ta cakton fatin dhe fatkeqėsinė. Lutju qė tė tė ndihmojė, por nėse tė gjen ndonjė fatkeqėsi, duro.
3. Frikėsoju vetėm All-llahut dhe dije se njė ditė do tė japėsh llogari para Tij.
4. Kėrko nga All-llahu falje mėkatesh se Ai e pranon pendimin, por tė jesh e vendosur se mė nuk do t’i pėrsėritėsh gabimet.
5. Ruaju nga mėkati mė i madh - shirku (pėrshkruarja shok All-llahut). اdo vepėr qė e bėn, bėje vetėm pėr All-llahun, ndėrsa nga shirku kėrkoji ndihmė All-llahut me kėtė lutje: “All-llah, nė Ty mbėshtetem nga shirku qė e njoh, dhe kėrkoj falje prej Teje pėr shirkun qė nuk e njoh.”
6. Pėrmende All-llahun shpesh, se Ai ėshtė me ata qė e pėrmendin.
7. Dije se All-llahu vėzhgon ēdo hap tėndin.
8. Beso se krijesa tė All-llahut janė edhe engjujt (melekėt), tė cilėt i zbatojnė urdhėrat qė ua jep All-llahu.
9. Mėso sa mė shpejt tė falesh (nėse akoma nuk di) dhe fillo tė falish namazin, sepse ky ėshtė njė ndėr kushtet pėr tė qenė myslimane. Me anė tė tė falurit do ta pastrosh shpirtin dhe trupin, nga njėra ane, e nga ana tjetėr, nuk do tė tė ngelė kohė pėr gjėra tė kota.
10. Agjėroje muajin Ramazan (kjo ėshtė gjithashtu njė ndėr kushtet pėr tė qenė myslimane), ndėrsa ditėt qė tė ngelin tė pa agjėruara, agjėroi sa mė shpejt, madje menjėherė pas festės sė Bajramit.
11. اdo punė filloje me qėllim tė mirė dhe duke thėnė: “Bismil-lahir-rrahmanir-rrahim” (Nė emėr tė All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėberėsit)
12. Lexoje Kur’anin sa mė shpesh qė tė njihesh me urdhėrat dhe ndalesat e All-llahut. Gjithashtu, lexo libra qė pėrmbajnė hadithe tė vėrteta (fjalė tė Muhammedit u) sepse kėto mė sė miri e shpjegojnė Kur’anin.
13. Respektoji dhe ndihmoji anėtarėt e familjes (posaēėrisht prindėrit) dhe lute All-llahun pėr to, lutja jote shpejt do tė pranohet, nėse do Zoti.
14. Lexo sa mė tepėr, se kjo ta pėrmirėson tė shprehurit, dhe nėse ke mundėsi, studijo ndonjė shkencė.
15. Ruaju nga mendjemadhėsia, se mendjemėdhenjtė i urren ēdo njeri.
16. Buzėqeshu shoqeve dhe jepu dhurata qė tė shtohet dashuria dhe mėshira mes jush.
17. Mos gėnjej, mos pėrqesh dhe mos u bė dyfytyrėshe, se kėto ta nxijnė nderin dhe i bėn njerėzit qė ta humbin respektin ndaj teje.
18. Asnjėherė mos u bėj kokėforte dhe mos hyr nė konflikt me shoqet, e nėse vjen deri te konflikti, sillu sa mė butė me to (ashtu siē i pėrngjan njė myslim-aneje) se vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė ngadhėnjesh.
19. Bėhu e drejtė dhe e vendosur, stabile nė qėndrimet e tua, por kur tė sho-hėsh se ke gabuar, pranoje haptazi.
20. Mos pėrgojo (kjo bėri kėshtu, ajo bėri ashtu), qoftė edhe nėse je nė tė drejtė, dhe mos paragjyko, sepse shpesh kėto janė mėkate dhe traditė e injorancės.
21. Assesi mos shpif. Shpifja ėshtė mėkat edhe mė i madh se pėrgojimi.
22. Asnjėherė mos u vetmo me ndonjė djalė dhe shmangu bisedave me djemtė.
23. Gjithmonė kur tė takosh ndonjė tė varfėr jepi diēka, sado qoftė e vogėl ajo dhe pėrpiqu qė kėtė ta bėsh fshehurazi duke shpresuar nė shpėrblim mė tė madh tek All-llahu.
24. Pėrpiqu t’i mbulosh pjesėt e turpshme (islamikisht) tė trupit: mos vish tesha tė shkurtra, tė ngushta ose tė tejdukshme. Burri yt le tė martohet pėr bukurinė tėnde shpirtėrore, e jo pėr atė trupore (trupi e humb bukurinė pas njė kohe, kurse shpirti ėshtė i pėrjetėshėm).
25. Gjithmonė ha me dorėn e djathtė, ndėrsa tė majtėn pėrdore pėr pastrim.
26. Pastroji dhėmbėt para dhe pas fjetjes, si dhe para ēdo namazi.
27. Mos lexo revista dhe libra me tematikė “tė ndytė”, sa mė pak shiko filma dhe sa mė pak dėgjo muzikė, se kėto ta robėrojnė shpirtin, tė bėjnė tė jetosh nė botėn e ėndrrave dhe ta dobėsojnė tė mbajturit mend.
28. Shoqėroju me besimtare qė tė kėshilloheni njėra me tjetrėn.
29. Respektoje ēdo urdhėr tė All-llahut dhe tė Dėrguarit tė All-llahut, paqja e All-llahut qoftė mbi tė.
30. Kudo qė tė jeshė, bėhu shembull pėr muslimanet dhe vajzat e tjera.

Autor: Abdullah Abdurahmani
Publikimi i parė nė AlbIslam: 14.12.2000 </SPAN>
Abdull-llah ebu Muhammed Abdur-rahmani,
14.12.2000


http://www.albislam.com
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-04-07, 22:38   #7
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Nese une duhet te flas

"Ajo ka kuptim, e jo vetėm ajo, por tė gjitha ēfarė the” Temika i pohoi Emines gjatė natės nė njė intervistė pėr njė studim, e ndezur pjesėrisht nga ēfarė ajo kishte lexuar mė pėrpara.

“Unė vetėm nuk di pėr disa gjėra”.
Eminah, e cila kishte mėsuar pėr opinionet e Temikės mbi ēfarė ajo kishte lexuar, i pranoi me kokė, filloi tė dėgjonte shqetėsimet e Temikės tė cilat ishin tė njėjta pėr ata qė studionin islamin. “اfarė gjėrash?”
Temika shtrembėroi fytyrėn e saj dhe u pėrgjigj: “Si tė veshurit me tė gjitha ato rroba dhe mbulimi i kokės”.
Eminah buzėqeshi kėndshėm, e pa shqetėsuar nga komentet, e mėsuar me pakėnaqėsinė e jomyslimanėve me veshjen myslimane. “Nė islam”, ajo shpjegoi, “trupi i myslimanes ėshtė personal, puna e saj, njė bukuri e gėzuar nga bashkėshorti i saj”.
“Por pse ajo nuk mund tė vesh ēfarė ajo dėshiron?”
“Ajo vesh ēfarė Zoti dėshiron”, Eminah ju pėrgjigj thjeshtė. “Sikurse pronari i njė fabrike vendos se ēfarė duhet tė veshin punėtorėt e tij, Zoti vendos se ēfarė veshje tė veshin krijesat e Tij”. Ajo u ndal. “Kėshtu ju mund tė vishni ēfarė tė dėshironi”, ajo shtoi nė mėnyrė qė tė keqkuptohej, “aq gjatė sa pėrputhet me kushtet e Zotit”. Ajo bėri njė krahasim, “Si ēdo institucion, si shkolla, urdhėron pėr kushtet pėr veshje dhe aq gjatė sa veshja juaj nuk dhunon kodin themelorė, ēdogjė ėshtė nė rregull”.
Temika e kuptoi por ajo nuk donte qė ta kuptonte, si e tėrbuar kėrkonte nė mendjen e saj pėr ndonjė arsye qė ajo tė ishte gabim”.
Eminah vazhdoi, “Sidoqoftė, gruaja myslimane e shikon trupin e saj si diēka qė ju mund t’i shikoni paratė tuaja. Nėse ju do tė kishit shumė para, a do t’i linit tė shiheshin nga veshja juaj apo do vendosni nė ndonjė ēantė tė tejdukshme dhe tė ecnit nė rrugė?”
“Jo”, Temika u pėrgjigj duke u kukurisur.
“Pse? Sepse ėshtė me vlerė pėr ju”, Eminah ju pėrgjigj pyetjes sė saj. “A nuk mendon se ėshtė kriminel secili njeri qė i merr paratė e juaja”, ajo tregoi. “ثshtė tėrėsisht sikurse dikush qė ėshtė i mbrojtur. Ose”, ajo shtoi, mund tė ndodh qė pamja e parave mund ta ngacmojė dikėnd pėr t’i marrė, megjithėse ai nuk ėshtė njė kriminel. E njėjtė me kėtė”, ajo bėri krahasimin, “trupi i ynė ėshtė shumė me vlerė pėr ne dhe nuk mburremi me trupat tanė, ashtu sikurse nuk mburreni me paratė e juaja. Si paratė e juaja, trupi i jonė ėshtė i yni, i pėrdorur dhe kėnaq vetėm ata persona tė cilėt ėshtė i supozuar tė kėnaq. Ne nuk dėshirojmė tė mburremi me trupat tanė sikurse nuk dėshironi tė mburreni me pasurinė tuaj”. Ajo u ndal pastaj shtoi, “Sepse ne”, ajo tha, duke dalluar gratė myslimane nga tė tjerėt, “vlerėsojmė trupin tonė”.
Temika e pranoi me koke se e kuptoi. “A mundeni tė visheni nė mėnyrė modeste atėhere?”
“Kush e pėrkufizon modestinė?”
Ajo mblodhi supet e saja, “Sido qė tė jetė shoqėria qė ju jetoni apo kultura juaj”.
“Po nėse unė jetoi nė njė koloni nudistėsh?”
Ajo qeshi, “Ajo ėshtė ekstreme”.
“Jo pėr ata tė cilėt jetojnė ashtu”, Eminah tregoi. “ثshtė tradita apo zakoni pėr tu zhveshur”, ajo tha, “Kėshtu a ėshtė modesti veshja e njė kostumi banje?”
“Jo”, Temika u pėrgjigj, duke u kukurisur me shembullin qesharak.
“Epo kush thotė?”
Ajo i mblodhi pėrsėri supet. “ثshtė e dukshme”.
“Kujt?”
Ajo u dorėzua pa patur mė se ēfarė tė thoshte.
“Puna ėshtė qė duhet tė ketė njė kufizim dikund”, Eminah e dėshmoi mė sė fundmi. “E kush ka tė drejtė qė ta bėjė atė kufizim mė tepėr sesa Krijuesi i cili na ka krijuar ne?”
Temika heshti.
“Sidoqoftė”, Eminah vazhdoi, “Veshja e grave myslimane nuk ka qenė e huaj pėr njerėzit, veēanėrisht tė krishterėt. “Ajo u pėrgjigj, “Ajo ka qenė gjithmonė veshja e grave fetare”, ajo tregoi. “Madje edhe nė kohėn e Profetit Musa (Moisiut) dhe Isait (Jezusit) dhe pėrpara tyre”.
“Si e dimė nė atė?” Temika pyeti me skepticizėm.
“Epo”, Eminah ju pėrgjigj e qetė, duke buzėqeshur pak, “ne e dimė sepse islami ka qenė feja e qenies njerėzore qė nga koha e Ademit. Por edhe tė krishterėt e pranojnė qė gratė janė mbuluar njėlloj si myslimanet”.
“Tė krishterėt nuk e besojnė atė”, u pėrgjigj Temika.
“Epo, shiko murgeshat”.
A nuk janė ato tė krishtera. A nuk janė ato katolike”.
“Prapė”, Eminah insistoi, “pse ato vishen ashtu”.
Temika mblodhi supet, duke mos e qarė kokėn. “Nuk e di”.
“Para sė gjithash”, Eminah pohoi, “Bibla thotė gratė duhet tė mbulojnė kokat e tyre”. Ajo u ndal dhe duke parė shprehjen e fytyrės sė Temikės qė kundėrshtonte i sugjeroi, “Shiko tek Korintianėt II. Por sidoqoftė”, ajo vazhdoi “murgeshat vishen ashtu sepse ato e dinė qė feja i urdhėron gratė tė mbulojnė kokat, pėrveē atyre qė janė pėrgjithėsisht tė pranueshme pėr tu zbuluar, si fytyra dhe duart”. Ajo vazhdoi, “Vetėm pak kohė mė parė madje edhe nė Amerikė gratė visheshin nė atė mėnyrė. Ka qenė njė kohė, jo shumė larg qė njė grua konsiderohej si “e shthurur” edhe nėse ajo vetėm shfaqte nyjet e kėmbėve tė saja”.
Po, Temika kishte lexuar pėr atė.
“Tani i ashtuquajturi revolucion seksual qė bėri thirrje pėr shthurjen e grave dhe shfrytėzimin seksual”, Eminah shpjegoi. “Njė nga ato gjėra qė kėto njerėz thirrėn ishte zbulimi i grave”. Eminah mori frymė, “por sidoqoftė edhe kur tė krishterėt pikturojnė atė qė mendojnė se ėshtė Merjemja (Maria), ata pikturojnė diēka mbi kokėn e saj duke mbuluar flokėt e saja”.
“Por prapė”, Temika foli, e pa sigurt se cili do tė ishte argumenti i saj. “unė nuk jam dakord me tė gjitha ato gjėra. Unė dua tė them”, ajo pranoi, “qė kam plot gjėra qė ja kuptoi fesė islame dhe mund t’i pranoi. Por” ajo shtrembėroi hundėn e saj dhe tundi kokėn me pakėnaqėsi, “disa gjėra prej saj, nuk i pranoi”.
“Epo”, Eminah u ngrit qetėsisht nga vendi i saj dhe u ul pranė Temikės nė divan. “Mėnyra sesi unė e shikoi ėshtė kėshtu”, ajo filloi, me sytė e tendosur, serioze. “Unė nuk kėrkoi pėr njė fe qė bie dakord me mua apo nėse mė pėrshtatet mua apo jo nė shijen e veshjes”. Ajo u ndal, duke i lėnė fjalėt e saja tė lundrojnė. “unė kėrkoi pėr fenė e Zotit dhe pastaj”, ajo ngreu zėrin pak, duke theksuar, “dhe pastaj i ndryshoi opinionet dhe modėn qė t’i pėrshtaten asaj”.
Temika heshti, pa patur se ēfarė tė thoshte.
“Sepse ne tė gjithė do tė ecim mbi disa gjėra nė jetė qė ne nuk i pėlqejmė ose nuk biem dakord por edhe pse jemi tė rinj akoma ne e dimė se shumė prej atyre gjėrave dilnin tė vėrteta pasi mėsonim pak gjėra rreth jetės. Dhe ēfarė bėjmė ne? A i qėndrojmė tė njėjtave mendime qė menduam? Apo ne ndryshuam tė menduarin tonė pėr t’ju pėrshtatur realitetit?”

Umm Zekijah


Pėrktheu: Ammar Ardit Kraja
Pjesė e shkėputur nga romani “If I should speak” botuar nga Al-Wala Publication, 2000 </SPAN>

Ummu Zekijah,
23.2.2007


www.albislam.com

__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-04-07, 22:54   #8
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim


Pozita e larte qe Islami i dha grave

Kohėt e fundit pozita e grave nė Islam ėshtė shndėrruar nė ēėshtje debati. Kanė dalė disa keqkuptime nga paragjykimet apo praktikat tradicionale tė cilat shikohen si 'Islame', por nuk janė tė tilla. Nė vijim do paraqesim disa konsiderata pėr gruan nė fenė Islame, prej nga do tė mund tė shohim qartė se Islami i jep gruas vlerė tė lartė nė shoqėri, i jep liri, komoditet dhe prehje.

Gratė nė Kur'an
Statusi i grave dhe marėdhėnia e tyre me burrat, bazuar ne urdhėrat e Zotit, na ėshtė paraqitur pėrmes Kur'anit dhe konsiston nė njė drejtėsi totale. Islami sugjeron barazinė e tė drejtave, pėrgjegjėsive dhe detyrave e tė dy gjinive. Feja Islame bazohet nė simpati, tolerance dhe respekt pėr njerun, dhe nuk i diskriminon gratė.
Shembujt e moralit tė mirė qė na janė komunikuar pėrmes Kur'anit janė universalisht nė pėrputhje me natyrėn tonė humane, si dhe janė tė vlefshme pėr tė gjithė etapat e historisė. Nė kėtė kategori bėjnė pjesė edhe respekti pėr gruan dhe tė drejtat e saj. Nė Kur'an, Allahu xh.sh. insiston se detyrat dhe pėrgjegjėsitė e grave janė tė njėjta me ato tė burrave. Pėr mė tepėr, gjatė kryerjes sė kėtyre detyrave dhe pėrgjegjėsive burrat dhe gratė duhet tė ndihmojnė dhe mbėshtesin njėri-tjetrin.
  • "Besimtarėt, burra dhe gra, janė mbrojtės pėr njėri-tjetrin; urdhėrojnė pėr tė mirė, dhe ndalojnė tė keqen; ata e falin namazin dhe japin zekatin, i binden Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij. Tė tillėt do t’i mėshirojė Allahu; me tė vėrtetė Allahu ėshtė i Fuqishėm, i Urtė. (Kur'an, Sure Teube, 9:71)
Allahu xh.sh. thekson se besimtarėt do tė shpėrblehen nė tė njėjtėn mėnyrė - bazuar nė punėt e tyre (pavarėsisht nga gjinia).
  • "Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr…" (Kur’an, Sure Ali-Imran, 3:195),
  • “Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do t’i japim atij jetė tė mirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t’u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre.” (Kur’an, Sure Nahl, 16:97)
Nė njė tjetėr ajet burrat dhe gratė Muslimane merren nė konsideratė sė bashku, dhe theksohet se tė dy gjinitė kanė tė njėjtin status dhe pėrgjegjėsi para Zotit.
  • "Nuk ka dyshim se pėr Muslimanėt (burra) dhe Muslimanet (grate), besimtarėt e besimtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit dhe tė sinqertat, durimtarėt dhe durimtaret, tė pėrvuajturit dhe tė pėrvuajturat, sadakdhėnėsit dhe sadakdhėnėset, agjėruesit dhe agjėrueset, ruajtėsit e nderit dhe ruajtėset e nderit, shumė pėrmendėsit e Allahut e shumė pėrmendėset e Allahut, (pėr ta) Allahu ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh." (Kur'an, Sure Ahzab, 33:35)
Nė Kur'an gjenden edhe shumė ajete tė tjera qė shprehin qartė se burrat dhe gratė janė ekzaktėsisht tė barabartė nė lidhje me detyrat dhe pėrgjegjėsitė e tyre, dhe nė kthim edhe shpėrblimet apo dėnimet e tyre. Ka disa dallime nė ēeshtje sociale qė shėrbejnė pėr mbrojtjen dhe prehjen e gruas. Urdhėrat e Kuranit marrin parasysh dallimet natyrale tė lindura mes dy gjinive qė rezultojnė nga krijimi i tyre, dhe nėn kėtė dritė Islami sugjeron njė sistem pėr tė mirėmbajtur drejtėsi tė barabartė pėr burrat dhe gratė.
Nė lidhje me martesėn, detyrat dhe pėrgjegjėsitė e ēiftit ndaj njėri-tjetrit kėrkojnė barazi. Zoti kėrkon qė tė dy bashkėshortėt tė jenė mbrojtės dhe mbikqyrės tė njėri-tjetrit. Kjo shprehet kėshtu nė Kur'an:
  • "Ato (gratė) janė prehje (mbulesė) pėr ju dhe ju jeni prehje (mbulesė) pėr ato..." (Kur'an, 2:187)
Shumė rregulla e urdhėresa gjenden nė Kur'an nė lidhje me mbrojtjen e tė drejtave tė gruas pėr martesė. Kėshtu martesa bazohet nė dėshirėn e lirė tė dy palėve; burri duhet tė ofrojė mbėshtetje ekonomike pėr gruan e tij (shiko Kur'an, 4:4); si dhe burri duhet tė kujdeset pėr ish-gruan e tij pas divorcit (shiko Kur'an, 65:6).

Emancipimi i gruas me ardhjen e Islamit

Islami solli vendosjen e drejtėsisė nė marėdhėniet burrė-grua dhe i dha fund praktikave tė dėmshme qė rridhnin nga zakonet dhe traditat e shoqėrive para-Islamike. Nė shoqėrinė Arabe para-Islamike, Arabėt paganė (tė pafe) e konsideronin gruan si njė qėnie inferiore dhe po tė kishe vajzė konsiderohej si turp. Baballarėt e vajzave preferonin mė mirė t'i varrosnin bijat e veta ashtu tė gjalla sesa tė lajmėronin pėr lindjen e tyre. Pėrmes Kur'anit Allahu e ndaloi kėtė traditė tė tmerrshme dhe paralajmėroi se nė Ditėn e Gjykimit kėta njerėz do tė japin llogari pėr veprimet e tyre.
Nė fakt, Islami solli me vete njė emancipim tė paparė pėr gruan e cila ishte aq shumė e persekutuar nė kohėrat pagane. Prof. Bernard Leėis, i njohur si ekspert perėndimor pėr historinė e Islamit, komenton pėr kėtė:
  • "Nė pėrgjithėsi, ardhja e Islamit solli njė pėrmirėsim tė jashtėzakonshėm pėr pozitėn e grave nė Arabinė e hershme duke i dhėnė atyre pasuri dhe tė drejta tė tjera, si dhe duke u dhėnė mbrojtje ndaj trajtimit tė keq qė i bėnin burrat apo pronarėt e tyre. Vrasja e foshnjeve femra, e sanksionuar ne Arabinė Pagane u bė e paligjshme me ardhjen e Islamit. Megjithate pozita e grave mbeti e varfėr, dhe u keqėsua kur mesazhi origjinal i Islamit humbi momentin dhe u modifikua nėn influencėn e sjelljeve dhe zakoneve qė ekzistonin para Islamit" (1995, fq. 210).
Njė tjetėr studiuese perėndimore pėr Islamin, Karen Armstrong, bėn kėtė koment:
  • "Duhet tė rikujtojmė sesi ka qenė jeta pėr gratė nė periudhėn para Islamit, kur vrasja e foshnjeve vajza ishte normė dhe kur gruaja nuk kishte asnjė tė drejtė fare. Gratė, ashtu si skllevėrit. trajtoheshin me inferioritet, e ato nuk kishin ekzistencė ligjore. Nė njė botė tė tillė primitive, ajo qė arriti tė bėjė Muhamedi pėr gratė ishte e jashtėzakonshme. Vetėm ideja e thjeshtė se gruaja mund tė bėhej dėshmimtare apo se ajo mund tė trashėgonte ēdo gjė ishte habitėse, magjepėse" (1992, 191)
Madje, gjatė shekujve pas profetit Muhamed, gratė nė shoqėritė Islame gėzonin njė pozitė shoqėrore shumė mė tė lartė se gratė nė vendet kristiane. Studiuesja Armstrong thekson se gjate Mesjetės:
  • "... Muslimanėt ishin tė tmerruar kur shikonin mėnyrėn e trajtimit tė grave nga tė krishterėt nė Perėndim nėpėr shtetet e Kryqėzatės (Krusada), dhe studiuesit kristianė akuzonin Islamin se i jepte shume fuqi grave dhe skllevėrve" (1992, 199).
Ana King, njė Muslimane e konvertuar nė Islam, shjegon emancipimin e grave me ardhjen e Islamit si vijon:
  • Sė pari, Islami i dha grave tė drejta nė njė kohė kur gratė nuk ishin asgjė tjetėr veē pronė e burrit. Islami i dha grave tė drejtė tė blejnė e tė shesin vetė, tė kenė bizneset e tyre dhe tė shprehin pikėpamjet e tyre politike. Po ashtu Islami e inkurajoi gruan tė studiojė dhe tė marrė dituri Islame, duke thyer kėshtu njė nga ndalesat qė kishin vėnė fetė e tjera tė cilat i ndalonin gratė tė merrnin dituri fetare apo as edhe t'i preknin tekstet fetare. Islami i dha fund praktikės kur gruaja martohej pa pėlqimin e saj. Ndaj, dikush duhet tė jetė tepėr kokėfortė tė refuzojė faktet dhe provat se Islami me tė vėrtetė ishte ēliruesi i parė i gruas.
Tendencat qė shihen pėrsėri sot pėr ta trajtuar gruan me inferioritet e cila nuk ka tė drejtė tė arsimohet dhe duhet tė veēohet totalisht nga shoqėria filluan tė ngrenė kokė mė vonė nė botėn Islame si rezultat i devijimeve nga rruga e drejtė Kur'anore.

Marre nga: www.burimi.net
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-04-07, 01:42   #9
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Kush nderon femrėn mė shumė se feja islame?

Tė hidhėruar dhe tė prekur nga tendencat negative qė po i shfaqin mediat nga vendi e bota pėr njollosjen e femrės muslimane dhe mbulesės Islame janė bėrė tepėr tė padurueshme. Mirėpo sikur t’i kthehen vetės sė tyre nė vėshtrim dhe pastaj vlerave tona tė larta morale dhe fetare, nuk do tė lejonin qė me kėto dukuri tė shėmtuara tė trokasin edhe nė portėn tonė, dukuri tė cilat bartin nė vete vetėm injorancė dhe shpifje.
ثshtė bėrė e patjetėrsueshme nevoja qė t’i hapim sytė mirė dhe t’i kundėrshtojmė pėr gjėrat qė po hudhin mbi ne. Flitja e stėrflitja qė po bėhėt pėr Islamin si fe nė pėrgjithėsi dhe femrėn muslimane dhe mbulesėn e saj nė veēanti, thuajse nė mėnyrė kronologjike pėr kėto ngjarje tė pėrgatitura nga “specalistė” tė laboratoreve tė huaj me qėllim tė vetėm-(shkatrrim tė moralit dhe tė identitetit) tempoja e tė cilėve determinohet nga dashakeqėt e islamit po rritet ēdo ditė e mė shumė.
اdokush qė sė paku ka njohuri pėr historinė botėrore nė pėrgjithėsi po edhe pėr ato religjiozet dhe qė ėshtė i vetėdijshėm, nuk mundet qė mos tė pyes, sesi ka mundėsi qė Islami tė nėnēmoi femrėn nė ditėt e sotme, kurse historia tregon qartė se Islami si Fe e nderoi atė me njė nder dhe pozitė qė s’ia ofroi askush asnjėherė?!
ثshtė e vėrtetė se diskriminimi i gruas ka ekzistuar dhe ekziston ende edhe sot, por jo tek muslimanėt dhe besimi i mirėfilltė Islam. Ekziston tek praktika dekadente e disa muslimanėve.
Askush nuk e mohon atė se gruaja muslimane nė njė periudhė mjaftė tė gjėrė tė dekadencės ka qenė pa tė drejta dhe e lėnė nė njė pozitė jo tė pėrshtatėshme. Mirėpo fakti i pamohueshėm ėshtė qė normat e Sheriatit Islam qė kanė tė bėjnė me gruan, nė atė rast plotėsisht janė keqpėrdorur dhe nė shfrytėzimin praktik plotėsisht janė shtrembėruar. Sa qė rregullat e mbulimit tė gruas, egoizmi dhe vetvullneti mashkullor ashtu i ka shtrembėruar gjė qė ky praktikim i gabueshėm i tyre ka sjellur njė izolim tė plotė tė gruas dhe pasivizim nė jetėn publike.
Aktualitetet e pėrditėshme publike nė media dhe shtyp pėr ēėshtjen e emancipimit tė gruas muslimane po pėrdėftohen me “fakte” se gruaja akoma nė disa mjedise muslimane, ėshtė nė njė pozitė jo tė barabartė, si dhe pėr tė drejtat e saj duhet tė luftoj.
Ska dyshim se femra muslimane nė ditėt e sotme gjithnjė bėnė luftė me vetėn e saj sesi ta largojė nga mendja dhe dėshira vetinė e kultivuar qė nga koha e komunizmit tek ne, e qė mjerisht ende po kultivohet pėr tė pretenduar sesi tė bėhet njė femėr perėndimore. Mirėpo, para se tė flasim pėr tė sotmėn, t’i hedhim njė vėshtrim tė kaluarės pėr pozitėn qė i dha feja Islame e mirėfilltė dhe e denjė gruas.
ثshtė fakt se e kaluara ėshtė mėsim pėr tė tashmėn dhe synim pėr tė ardhmėn.
Pėr dallim nga gratė tjera nė tė gjithė popujt dhe te tė gjitha besimet e tyre, gruaja muslimane gėzoj njė status tė lartė dhe pozitė tė madhe qė i ofroi besimi Islam.
Nė Fenė Islame pėrvec tjerash gruaja kishte tė siguruara tė gjitha nevojat e jetės sė sajė. Ishte plotėsishtė e liruar nga shpenzimet, sepse pėr tė kujdesej burri i sajė dhe ajo gjithmonė gėzonte mbikėqyrjen e tij. Gjatė kohės sa ishte vajzė, kujdeseshin prindėrit dhe ishte e sigurtė nga tė gjitha anėt, si motėr kujdesej vėllau, ndėrsa si nėnė kujdesej i biri, kėshtu qė s’kishte nevojė qė pėr tė tė kujdesej ndonjė institucion, organizatė apo shoqatė qė t’ia siguroi tė drejtat e sajė, sepse tė drejtat ia dha dhuratė Zoti i Lartėsuar duke ia sqaruar nė Kur’anin fisnik.
Gruaja muslimane nė tė kaluarėn kishte njė jetė tė frytshme brenda kornizave tė Islamit, ajo ēdo hap qė e bėnte ishte e vetėdijshme, zhvillonte dhe jetonte njė jetė tė lumtur e komfore, barte njė veshje me njė elegancė tė rrallė islame, posedonte dukshėm edukatėn e tė shprehurit, gėzonte respektin kulminant tė ndėrsjellė ndaj burrit dhe anasjelltas, kishte tė drejtėn e saj nė ēdo lėmi, madje edhe nė ēėshtje tė trashėgimisė, konsultohej me burrin pėr gjėra tė ndryshme, nė mes burit dhe gruas nuk ekzistonte ndonjė fanatizėm por pėr ēdo gjė vendosnin bashkė.
Pra, nga kjo qė e thamė, shihet se gruaja muslimane ka civilizimin e saj, ka traditėn e saj, Andaj nuk ėshtė e nevojshme ta imitoj atė grua tė Pėrėndimit, sepse nė tė kundėrtėn nė radhė tė parė do tė shkatėrroi vetė, familjėn dhe do ta humbė vlerėn e moralit nė jetėn e saj.Ndėrsa nėse i hedhim njė vėshtrim sė tashmės sė saj dhe asaj ēfar i ofrojnė mediat dhe shtypi cdo ditė, shohim njė rrugė e cila do ta shkatrroi atė nė aspektin psikik po edhe fizik.
ثshtė bėrė rutinė kėrkimi i tė drejtave tė saj nė ēdo institucion. Parulla e tyre ėshtė civilizimi i saj, barazia gjinore dhe njėjtėsimi me gratė perėndimore.
Gruaja e sotme para vetės ka tė hapura shumė rrugė dhe shumė planifikime, madje planifikon edhe planifikim familjar!
Ajo e bėnė normale evitimin e shtatzėnisė sė “padėshiruar” e cila buron nga e ashtuquajtura bashkjetesė, pra shumė tė thjeshtė dhe tė pakonsideruar e bėn vrasjėn e fėmijėve nė mitra, kurse ne si popull kurrė mė shumė s’kemi patur nevojė pėr natalitet. Synon tė bėhėt njė politikane dhe eprore nė ushtri, gjėra tė cilat kurrė njėher s’ka mundėsi t’i realizojė ashtu siē kėrkon detyra, pėrshkak gjendjeve tė cilat ia sjellin ndryshimet fiziologjike nė periudhėn e ciklit menstrual, shtatzėnisė dhe lehonisė, andaj si mundet t’i besohen detyra kaq tė vėshtira ?!
Edhe pse i cekėm vetėm disa synime tė gruas sė sotme tek ne, e qė sipas tyre nėse realizohen kėto nene, kjo grua mund tė quhet grua e civilizuar me njė civilizim perėndimor. Ndėrsa nė perėndim deri mė tani nuk ka dalė diēka qė jep tė dhėna kritereve qė duhet t’i plotėsojė femra e civilizuar. Prandaj kėto janė disa pėrceptime tė gabuara tė cilat i shprehin tek ne, qoftė pėrmes mediave, apo shkrimeve tė ndryshme apo edhe ndonjė organizatė e themeluar pas luftės pėr tė drejta dhe barazi gjinore, me tė cilat po shprehin njė revoltė tė paparashikuar kundėr Islamit dhe femrave tė mbuluara, kinse i janė thyer traditės dhe jetės konservatore tė Lindjes.
Habia mė e madhe na befason pikėrishtė atėherė kur familje tė mirėfillta muslimane shqiptare, shtresa tė ngritura intelektualėsh qė shquhen si elitė e lapsit dhe studiues e analistė tė etapave historike nė lėmi tė ndryshme, u kundėrvihen me tė madhe vajzave tė mbuluara, qė sipas tyre “burgosen” nėn petkun islam. Ata e shohin mbulesėn islame si njė dhunim tė imazhit femėror nė shoqėri, madje edhe si njė pikė tė zezė nė “faqe tė bardhė“ tė civilizimit e qytetrimit evropian, e qė disa prej tyre mundohen tė
identifikohen si tė krishterė. Athua vallė ata qė i thonė kėto fjalė dhe qė e kundėrshtojnė mbulesėn Islame, sa e njohin besimin biblik !?
ثshtė shumė e vėrtetė se femra sipas mėsimeve tė Kur’anit dhe porosive Profetike, ėshtė e detyruar tė mbulohet dhe tė mos ekspozohet nė vende publike. Mirėpo edhe Librat e Shenjėt ,Dhjata e Vjetėr, Dhjata e re zbulimin e femrės e quajn turp dhe urdhėrojnė mbulimin e tyre nė kaptinat e tyre: Zanafilla-24/ 64-65,(Dhjata e Vjetėr), Isaja :-3/16-17,(Dhjata e Re).
Pra, pėrkundėr gjithė asaj paditurisė sė koncepteve tė disave, se kinse gruaja ėshtė krijesė djallėzore vetėm pėr tė kėqija, gruaja muslimane zė vend tė rėndėsishėm dhe tė veēantė nė Islam. ثshtė e respektuar lartė nė legjislacion hyjnor dhe nė fjalėt profetike.
Aqė shumė e lartėson Islami femrėn, sa qė e veēon ndėr kaptinat mė tė gjata nė Kur’an dhe e emron me emrin En-Nisaė (Kaptina pėr Gratė), ndėrsa nė kaptinat e mesme duke i pėrshkruar hollėsisht tė drejtat qė i takojnė femrės e emron me emrin Et-Talak(Divorci). Jo vetėm kaq, por pėr t’u sqaruar edhe mė tej pozita e saj e lartė, hasim edhe nė thėnjet (hadithet) e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ku bartin njė fisnikri pėr femrėn nė Islam, saqė i Dėrguari Muhammed, alejhisselam, edhe nė momentin e fundit tė jetės sė tij porositi pėr faljen e namazit dhe sjelljen mirė me gratė” .
Tematika qė ka tė bėjė me nderin e gruas nė Islam pėrmes Kur’anit dhe thėnieve Profetike nga Muhammedi, alejhisselam, ėshtė shumė e gjerė dhe nuk pėrshkruhet me pakė fjalė e as me njė shkrim. Kėshtu qė pėr tu sqaruar do cekim njė thėnie: “Disa njerėz mendojnė se gruaja dhe burri janė krijuar si dy krijesa konkurrente midis tyre, dhe harrojnė se nė fakt ato janė krijesa tė cilat plotėsojnė njėra tjetrėn”.
Vazhdon
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-04-07, 01:43   #10
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Gabim

ثshtė realitet qė meshkujt pėr nga natyra janė mė tė fuqishėm sesa femrat, dhe kjo vlenė edhe pėr gjallesat tjera nė kozmos, mirėpo ėshtė me rėndėsi qė ta kuptojmė realitetin se, mashkulli dhe femra janė dy krijesa tė Zotit me gjini tė kundėrta, me ndryshime fiziologjike, por plotėsisht tė barabarta para detyrave dhe obligimeve tė Zotit.
S’duhet haruar se Kur’ani ua zbardhi jetėn dhe u ndriēoi rrugėn duke ju ardhur nė ndihmė tė gjitha atyre grave tė cilat vuanin nga padrejtėsia gjinore, madje edhe pėr jetė. Ju erdhi tė gjithave pa dallim race, ngjyre dhe feje dhe ua bėri tė qartė tė gjitha pėr barazi dhe drejtėsi, dhe u tregoi qė ēdonjėri do tė llogaritet pėr veprėn qė ka bėrė, qoftė e madhe apo e vogėl ajo vepėr.
Ja vlenė tė theksojmė se askund nė literaturė Islame, duke filluar nga Kur’ani, hadithi i Muhammedit, alejhiselam, por edhe nėse hulumtojmė edhe nėpėr tė gjitha librat apo shkrimet e autorėve islam, nuk mund tė gjejmė cenimin pėr tė drejtėn e edukimit dhe arsimimit pėr femrėn muslimane.
Duke u mbėshtetur dhe bazuar nė pėrputhshmėrinė e veprimit profetik tė Muhammedit, alejhisselam, tė gjithė dijetarėt musliman, pa dallim gjinije, si citat tė parė vėjnė fjalėn hyjnore “Lexo, mėso, studio” dhe pastaj radhisin “Penėn”.
Pėr tė qenė edhe mė e qartė, tė lexuarit, tė mėsuarit, tė studiuarit ėshtė kėrkesė Hyjnore pa dallim gjinie, dhe pėr kėtė arsye i lutemi Zotit me vetė fjalėn e Tij: “…Zoti im, ma shto diturinė”.(Taha:114).
Mandej ka thėnė i Dėrguari, alejhisselam: “Kėrkimi i diturisė ėshtė obligim pėr cdo besimtar dhe besimtare”. (Ibėn Maxhe).
Dihet qartė se i padituri dhe e paditura nuk mundet tė arrijė shkallėn e mirėfilltė tė besimit ndaj Zotit dhe nuk mundet tė jenė pedagog nė brezat pas tyre pa dije, Andaj kėto arrihen jo ndryshe pėrveē se me mėsim dhe studim.
Kėshtu qė tė drejtėn e shkollimit tė femrės e kanė nėpėrkėmbur njerėzit qė kanė qenė injorantė ndaj Kur’anit dhe hadithit tė Muhammedit (alejhisselam) duke i dhėnė pėrparėsi fanatizmit dhe traditės sė rrethit apo vendit dhe kėtė pastaj ia mveshėn islamit dhe muslimanėve.
Besimi Islam i jep tė drejtė femrės edhe pėr punė, nėse ajo don tė jetoj nga puna dhe djerėsa e saj, nuk ia ndalonte, mirėpo mėsimet dhe kėshillat islame vėnė disa kushte qė do t’i ndihmonin femrės tė jetė e suksesshme nė punėn dhe jetėn e sajė, nė mėnyrė qė tė ketė kohė tė mjaftueshme pėr tė qenė njė bashkėshorte dhe nėnė e suksesshme.
Andaj duke patur parasyshė qė besimi islam e vė nė pozitėn bazė familjen duke e konsideruar si institucion tė shenjtė, kurse shenjtėrinė e saj ia jep nėna apo gruaja e denjė dhe e pėrkushtuar nė kultivim tė moralit nė tė, nga morali qė posedon, nė raste tė tilla e lenė lirinė e saj qė tė dinė tė zgjedhė.
Nė shoqėrinė Islame nuk ekziston asnjė pengesė qė gruaja tė studion e mė pastaj tė ushtrojė profesione si meshkujt, me kusht qė ai profesion tė mos jetė nė kundėrshtim me natyrėn e saj.
Femra muslimane gėzon tė drejtėn absolute qė tė zgjedhė fatin e jetės sė saj. Martesa e detyruar siē ėshtė praktikuar nė tė kaluarėn dhe ndoshta praktikohet ende me ndonjė shoqėri e cila ende vuan nga petku i mbulimit tė injorancės, ėshtė njė shkelje e rėndė dhe flagrante e sė drejtės sė femrės pėr zgjidhje tė burrit tė saj tė jetės, dhe njė veprim i tillė ėshtė nė kundėrshtim me besimin Islam. Mund tė cekim se Islami si Fe, tė rinjėve tė cilėt duan tė lidhin kurorė, ua tregon rrugėn e cila ėshtė zyrtare dhe
legjitime pėr njė martesė tė shėndoshė dhe tė pastėrt.
Besimi Islam jo vetėm me kėto dhunti e nderon gruan, nder i bėnė edhe me mbulimin e trupit tė saj. Tė shumta janė ajetet (versetet) Kur’anore tė cilat urdhėrojnė barazinė, drejtėsinė dhe mbrojtjen ligjore tė femrės.
Modestia nė veshje dhe sjellje ėshtė rregull islam, tė cilit duhet t’i pėrmbahėn dy gjinitė. Nė kėtė sferė urdhėrimi pėr mbulimin e femrės pėrbėnė njė nga mėnyrat e ruajtjes dhe mbrojtjės sė nderit dhe pozitės sė saj.
Mbulimi i trupit ėshtė njėri prej faktorėve qė eleminon dukuritė negative nga vetja e saj, pra mbulesa nuk ėshtė kufizim i tė drejtave tė femrės, por mbrojtje nga poshtrimi dhe nėnēmimi qė mund t’i bėhet. Andaj mbulesa ėshtė mėnyra mė e sigurtė pėr ndėrprerjen e tė gjitha formave tė lakuriqėsisė.
ثshtė e pa kapshme nė mėndje qė femra tė mbuloj kokėn kurse t’I lėjė tė zbuluara kėmbėt, duart, barkun e qė zbulimi i tyre nxitė nė amoralitet me pėrplotė pasoja tė tjera qė i vijnė pas. Pra, mbulesa e kokės si nismė e mbulimit tė pjesėve tjera tė trupit ėshtė mbrojtje e femrės nė kėtė botėn mashtruese e lajkatare, njėherit ėshtė mbrojtje edhe e vetė mashkullit pėr tė mos rėnė pre nė gjėrat e ndaluara.
Libri ynė i shenjtė Kur’ani na e sqaron kėtė ēėshtje mė sė miri nga cfardo sqarim tjetėr pėr vlerėn e mbulesės, dhe kėtė e gjejmė nė kaptinėn Nur, ajetet: 30,31.
Pėr t’a pėrmbyllur kėtė shkrim edhe pse ka shumė prej atyre, sikur thamė mė lartė, qė nuk e kuptojnė rėndėsinė e mbulimit tė femrės, dhe se argumenti ynė se mbulesa ėshtė mbrojtje dhe nderė pėr femrėn pėr ta ėshtė pa bazė, sepse sipas tyre mjafton emancipimi pėr t’i evituar tė ligat qė mund ta godasin femrėn, mirėpo nė kėtė rastė kisha dashtė qė t’i krahasojmė dhe sqarojmė disa gjėra pėr ta qartėsuar tė vėrtetėn.
Ata thonė se edukimi civilizimi dhe vetėpėrmbajtja apo vetėkontrolli, tė gjitha pėrmbledhėn nė fjalėn emancipim si dhe janė mbrojtja mė e mirė. Kurse ne ju themi atyre se, kėto fjalė janė tė ėmbėla dhe tingullojnė shumė bukura por janė tė pamjaftueshme! Nėse civilizimi qenka i mjaftueshėm si mbrojtje, atėherė pse femrat nuk guxojnė tė lėvizin natėn vetėm nėpėr rrugė? Nėse edukimi qė ata e mendojnė zgjidhje, pse atėherė nė shumė vende tė botės ekzistojnė kolegje pėr gjini tė ndara? Nėse vetėkontrolli apo vetėpėrmbajtja qenka zgjidhje, atėherė pėrveē vendeve tė ndryshme nėpėr botė, edhe kėtu tek ne nėpėr vende tė ndryshme tė punės ka imoralitet e dhunime? Pse pra ky i ashtuquajturi emancipim nuk po arrinė t’i emancipoi tė degjeneruarit, tė cilėt i cenojnė tė drejtėn pėr tė qenė tė lira gratė dhe vajzat tona nėpėr rrugė e vende tė tjera?
Ndoshta do tė na pėrgjigjet ndonjė duke na thėnė se, ato janė vetė fajtore, sepse vetė po fillojnė tė parat me lakuriqėsinė e tyre.Si duket ky emancipim qenka plotėsisht dėshtak nė rastet e tilla. Pra, me fjalėn emancipim kuptojmė ngritje kulturore, zhvillim tė intelektit njerėzor, ngritje morale, edukative, por me kėtė asesi nuk bėn tė kuptojmė degjenerimin, qoftė nė dukje tė parė, sjellje dhe nė tė folur nga cilado gjini. Njė gjė duhet ta kemi shumė tė qartė; nėse tė rinjėt vazhdojnė me kėto trende “emancipuese”, atėherė femra do tė jetė ajo qė do ta paguaj ēmimin mė tė shtrenjtė. Nuk do tė jetė dorė qė pėrkundė djepin e botės, por do tė jetė bombė qė sjellė shkatėrrimin e botės. </SPAN>
Valbona Kelmendi,
4.8.2006


http://www.albislam.com
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-04-07, 12:20   #11
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Gruaja ne Islam: Te drejtat dhe pergjegjesit e saj

Ne kohet e sotme njerezit mendojne se grate u bene te lira vetem ne Perendim dhe se lirimi i grave si levizje shoqerore filloi ne shekullin e 20. Ne te vertete kjo levizje per lirimin e gruas nuk eshte filluar nga grate, por u shpall nga Zoti permes te Derguarit te Tij - Muhamedit as - qe ne shekullin e shtate.
Kur'ani dhe tradita e Profetit as (Hadithet dhe Suneti i tij) jane burime ne te cilat cdo grua muslimane gjen te drejtat dhe detyrat e saj.

I. Te Drejtat Njerezore


Katermbedhjete shekuj me pare Islami e beri gruan njelloj pergjegjese para Zotit ne madherimin dhe adhurimin per Te, duke mos vendosur asnje limit ne progresin e saj moral. Gjithashtu Islami vendosi barazine e gruas ne humanitetin e saj me burrat.
Ne Kur'an ne ajetin e pare te Sures En-Nisae (Kaptina e Grave), Allahu thote:
"O ju njerėz! Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqen) e saj, e prej atyre dyve u shtuan burrra shumė e gra. Dhe kinie frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se Allahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju." (Kur'an, 4:1)

Duke qene se burrat dhe grate u krijuan nga e njejta esence, ata jane te barabarte ne humanitetin e tyre (si njerez). Pra, gruaja nuk mund te jete e keqe 'nga natyra' sic e tregojne disa besime. Ne menyre te ngjashme asnje gjini nuk mund te jete superiore sepse do te ishte nje kontradikte me barazine mes tyre.

II. Te Drejtat Civile


Ne Islam gruaja gezon te drejten baze te zgjedhjes dhe shprehjes, qe bazohet ne njohjen e personaltetit te saj individual. Se pari, ajo eshte e lire te zgjedhe fene e saj. Ne Kur'an thuhet:
"Nė fe nuk ka dhunė. Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota." (Kur'an, 2:256)


Grate inkurajohen ne Islam te kontribojne me opinionet dhe iderat e tyre. Ka shume te dhena nga tradita e Profetit as qe na tregojne per raste ne te cilat grate i kane drejtuar pyetje direkte Profetit dhe kane dhene opinionet e veta ne lidhje me fene, ekonomine dhe ceshtjet shoqerore.
Gruaja muslimane ka te drejte te vendose per bashkeshortin e saj. Po ashtu pas marteses ka te drejte te mbaje mbiemerin e saj. Deshmia e gruas eshte e vlefshme ne ceshtjet ligjore.

III. Te Drejtat Sociale


I Derguari i Allahut - Muhamedi as - ka thene: "Kerkimi i diturise eshte detyre per cdo Musliman (burre dhe grua)". Kjo perfshin dituri per Kur'anin dhe Hadithin si dhe dituri te tjera. Si burrat ashtu edhe grate kane kapacitet per te mesuar dhe kuptuar gjerat. Po ashtu meqenese grate e kane per detyre te perkrahin sjelljet e mira dhe te denojne ato te keqiat ne te gjithe fushat e jetes, gruaja Muslimane duhet te marre edukimin e pershtatshem per te kryer kete detyre ne perputhje me talentin dhe interesat e saj.

Mirembajtja e shtepise, mbeshtetja e burrit, si dhe rritja dhe mesimi i femijeve jane nder rolet me te rendesishme dhe me shperblim te madh tek Allahu xh.xh. Ne qofte se ajo ka mundesi mund te punoje jashte shtepise per te miren e komunitetit, persa kohe qe i realizon detyrat e saj ne familje.

Islami i njeh dhe kujdeset per dallimet natyrore mes burrit dhe gruas megjithe barazine e tyre. Disa lloj pune jane me te pershtatshme per burrat dhe te tjera pune jane me te pershtatshme per gruan. Kjo ne asnje menyre nuk e ben punen e njerit me te madhe apo me fitimprurese se te tjetrit. Allahu do te shperbleje te dy gjinite njelloj per vleren e puneve te tyre, edhe pse mund te mos jete i njejti aktivitet.

Persa i perket nenes, Profeti as. ka thene: "Xhenneti eshte nen kembet e nenes." Kjo nenkupton se suksesi i nje shoqerie mund te kerkohet tek nenat qe e rriten ate (shoqeri). Influenca e pare dhe me e madhe mbi nje person vjen nga ndjenja e sigurise, dashurise dhe mesimit qe merr nga nena. Prandaj nje grua qa ka femije duhet te jete e arsimuar dhe e ndergjegjshme per te qene nje prind i mire.
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-04-07, 12:21   #12
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim

vazhdon...


IV. Te Drejtat Politike


E drejta per te votuar i eshte dhene grave muslimane nga Zoti para 1400 vjetesh. Per cdo ceshtje publike, nje grua mund te ngreje mendimet/opinionet e saj, dhe te marre pjese ne politike. Ne nje rast ne Kur'an (60:12) Muhammedit as. i thuhet se kur grate besimtare te vijne tek ai dhe te japin betimin e tyre per Islamin, ai duhet ta pranoje ate. Kjo vendosi te drejten e grave per te zgjedhur udheheqesit e tyre dhe ta deklarojne kete ne publik. Dhe se fundi, Islami nuk e ndalon nje grua per te patur pozite te rendesishme ne qeverisje. Abdur-Rrahman Ibn Auf konsultoi shume gra para se te rekomandonte Osmanin (Ibn Afan) si Kalif.

V. Te Drejtat Ekonomike


Ne Kur'an thuhet: "Pasha Atė qė krijoi mashkullin e femrėn! Vėrtet, veprimi juaj ėshtė i lloj-llojtė." (92:3-4)
Ne keto ajete, Allahu deklaron se Ai krijoi burrin dhe gruan qe te jene te ndryshem, me role, funksione dhe aftesi te vecanta/unike. Ashtu si ne shoqeri ka nje ndarje te puneve edhe ne familje vlen e njejta gje. Cdo anetar ka detyra te ndryshme. Ne pergjithesi Islami i jep gruas rolin perkujdeses, dhe burrit rolin e kujdestarit/mbrojtesit. Prandaj, gruas i eshte dhene e drejta e mbeshtetjes financiare tek burri. Ne Kur'an thuhet:
"Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre." (4:34)
Pergjegjesia per kujdestari/mbrojtje dhe pergjegjesia financiare i eshte dhene burrit, cka kerkon qe burrat t'u sigurojne grave jo vetem mbeshtetje financiare por edhe mbrojtjen fizike, si dhe te sillen mire dhe me respekt ndaj tyre.

Gruaja muslimane ka te drejte te fitoje para, ka te drejte te kete pasuri/prona, te hyje ne kontrate ligjore dhe t'i menaxhoje gjithe pasurite e saj ashtu sic i pelqen asaj. Ajo mund te kete biznes te vetin, dhe askush nuk ka te drejte mbi te ardhurat e saj, perfshi ketu edhe burrin. Ne Kur'an thuhet:
"
Mos lakmoni nė atė, qė Allahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qė fituan ato. Allahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. Allahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send." (4:32)

Nje grua mund te trashegoje edhe nga te afermit e saj. Ne Kur'an thuhe:
"Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė e lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit e tė afėrmit, le tė jetė pak ose shumė ajo qė lėnė, ju takon pjesė e coaktuar (nga Zoti)." (4:7)

VI. Te Drejtat e Gruas


Ne Kur'an thuhet: "Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje te ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė." (30:21)
Prandaj martesa nuk eshte vetem nje nevoje fizike dhe emocionale, por ne te vertete nje shenje nga Zoti. Eshte nje maredhenie e te drejtave dhe detyrimeve te ndersjellta qe bazohet ne nje udhezim te shenjte. Zoti krijot burrat dhe grate qe te plotesojne njeri tjetrin, dhe ne Kur'an Allahu zbriti nje sistem ligjesh qe mbeshtesin bashkeveprimin harmonik mes dy gjinive.
"...
ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato..." (Kur'an, 2:187)

Per te ushqyer dashurine dhe sigurine qe vjen me martesen, grate muslimane kane nje sere te drejtash. E drejta e pare e gruas eshte ndaj Mehrit, dhurata nga burri e cila eshte pjese e kontrates se marteses dhe kerkohet qe martesa te ligjerohet.

E drejta e dyte e gruas eshte mirembajtja. Edhe ne qofte se ajo mund te kete pasurine e vet, burri i saj e ka per detyre te siguroje ate me ushqim, shtepi dhe veshmbathje. Por ai nuk detyrohet ta beje kete pertej mudesive te tij dhe gruaja e tij nuk ka te drejte te kerkoje gjera qe nuk jane te arsyeshme.
"
Ai qė ėshtė i pasur, le tė shpenzojė sipas mundėsisė sė vet, e ai qė ėshtė ngusht nga pasuria, le tė japė nga ajo qė i ka dhėnė Allahu, e Allahu nuk ngarkon askė, vetėm aq sa i ka dhėnė." (Kur'an, 65:7)

Allahu na tregon se burrat jane kujdestare/mbrojtes ndaj grave prandaj u eshte dhene udheheqja e families. Ai e ka per detyre te udhezoje familien e tij te jene te bindur ndaj Zotit.
Gruaja ka edhe te drejta te tjera pervec atyre materiale. Ajo ka te drejte qe te trajtohet mire nga burri i vet. Profeti as ka thene: "Besimtari me i persosur eshte ai qe ka sjelljet me te mira. Dhe me i miri nder jush eshte ai qe eshte me i mire me gruan e tij." Zoti krijoi palet dhe leshoi dashuri, meshire dhe qetesi mes tyre. Burrat dhe grate kane nevoje per njeri tjetrin, ndaj martesa ka qellim t'i plotesoje keto nevoja.

VII. Detyrat e Gruas


Me te drejtat vijne edhe detyrimet. Keshtu grate kane disa detyrime ndaj burrave te tyre.
"Prandaj, me atė qė Allahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fsheftės."(Kur'an, 4:34)

Gruaja duhet te ruaje sekretet e burrit te saj dhe te mbroje jeten private martesore. Ceshtje qe jane private ose gabimet e burrit qe mund ta ē'nderojne ate nuk duhet te ndahen me te tjeret, ashtu sikunder burri pritet te mbroje nderin e se shoqes.

Gruaja po ashtu duhet te kujdeset per mbrojtjen e pasurise se burrit te saj. Ajo duhet te ruaje shtepine dhe pasurine e tij, me sa mundet qe te mos vidhet apo demtohet. Ajo duhet te menaxhoje punet e shtepise me kujdes, si dhe ajo nuk duhet te lejoje ne shtepi asnje njeri te cilin burri i saj nuk e pelqen apo te beje shpenzime per te cilat burri i saj nuk i aprovon. Gruaja muslimane duhet te bashkepunoje dhe koordinoje punet me burrin e vet.

Perfundim
Ne Kur'an thuhet:
"Kur Allahu ka vendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėr. E kush e kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ai ėshtė larguar shumė larg sė vėrtetės." (33:36)

Gruas Muslimane iu dha nje rol si dhe detyra e te drejta 1400 vjet me pare, te cilat edhe sot shume gra ne bote nuk i gezojne. Keto dispozita jane vendosur nga Zoti dhe qellimi i tyre eshte te ruhet balanca e shoqerise.

Marre nga: www.burimi.net
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-04-07, 12:24   #13
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Pyetja:
Nėse gruas i vinė tė pėrmuajshmet a duhet tė hajė nė Ramazan, dhe ditėt nė tė cilat ka ngrėnė gjatė Ramazanit, a duhet t’i kompenzojė pas Ramazanit?

Pėrgjigjja:
Nuk i lejohet gruas tė agjėroj kur ajo ėshtė me tė pėrmuajshmet, nė kėtė rast ajo duhet ta prish agjėrimin dhe ato ditė qė i kanė mbetur pa agjėruar, duhet t’i kompenzojė pas Ramazanit.

(Komisoni i pėrhershėm i fetfave)
Pėrktheu: Shaban Murati

www.pertymoter.net
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-04-07, 12:26   #14
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Pyetja:
Kur obligohet femra me agjerim?

Pėrgjigjja:
Femra duhet tė agjėrojė atėherė kur ajo arrinė moshėn e pjekurisė. Ndėrsa mosha e pjekurisė te femra, zakonisht ėshtė nė moshėn 15 vjeēe, apo dalja e qimeve nė vendet e turpshme ose menstruacionet apo shtatzėnia. Kur i shfaqen femrės disa nga kėto qė i cekėm, duhet qė ajo tė agjėrojė edhe nėse ajo i ka 10 vite. Sepse, shumicės sė femrave mund t’u vinė menstruacionet duke qenė ajo nė moshėn 10 apo 11 vjeēare. Shpesh ndodh qė femra tė hyjė nė moshėn madhore, ndėrsa familja mendon se ende ajo ėshtė e vogėl dhe nuk e obligojnė me agjėrim. Ky ėshtė njė gabim, sepse femrės qė i vinė menstrucionet ajo veē ka hyrė nė moshėn madhore dhe obligohet me dispozita tė fesė pėr agjėrim.


(Ibėn Xhibrin -Fetva islame)
Pėrktheu: Shaban Murati

www.pertymoter.net
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-04-07, 12:29   #15
Lijanna
 
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
Lijanna e ka pezulluar reputacionin
Gabim


Pyetje: Nė namazin i jacisė, a janė 13 reqate? Dhe a duhet t’i falim kėto reqate pėrnjėherė sė bashku nė kohė ose i ndajmė salatin vitėr pas mesnate? Ju lutem mė shpjegoni mė gjerėsisht se si falet kjo kohė e namazit.
Pėrgjigje:

Namazi i jacisė ėshtė kėshtu: para farzit tė namazit tė jacisė nuk ka sunnet dhe nuk duhet tė falet asgjė pėrvec qė ka namaz nė mes tė ezanit dhe ikametit ėshtė sunnet tė falen dy reqate. Pasi qė tė falet farzi i jacisė janė edhe dy reqate qė falen sunnet dhe pas kėtyre vjen vitri. Vitri nuk bėn pjesė nė namazin e jacisė siē ėshtė kuptuar tek ne, namazi i vitrit ėshtė njė namaz qė ėshtė i veēantė, kohėn e ka pas farzit tė jacisė e deri nė kohė tė sabahut. Mirėpo pėr shkak qė vitri fillon pas namazit tė jacisė shumė mendojnė se vitri ėshtė pjesė e namazit tė jacisė. Namazi i jacisė nuk bėn tė shtyhet shumė dhe tė vonohet deri nė mesin e natės, ndėrsa sa i pėrket namazit tė vitrit sa mė vonė qė e fal ėshtė mė mirė.
Pas namazit tė jacisė ėshtė koha pėr namaz tė natės dhe pastaj namazi i natės pėrfundon me namazin e vitrit. Pra, namazi i vitrit duhet tė jetė namazi i fundit pėr atė natė, e nėse e falė menjėherė pas jacisė atėherė nuk mund tė falėsh pastaj mė namaz tė natės. Pėr kėtė namazi i vitrit ėshtė mirė qė ta falet para se tė biesh me fjet ose e bėn me vonė nėse ke mundėsi tė ngritesh natėn dhe tė falėsh namaz. Allahu e din mė sė miri.


Shaban Murati

www.pertymoter.net


__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
Lijanna Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 04:54.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.