Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kinematografia dhe Televizioni
Emri
Fjalėkalimi
Kinematografia dhe Televizioni Pėrshtypje mbi filmat e fundit vendor apo tė huaj. Dokumentarėt, komeditė, tragjeditė, festivalet e filmit. VIP-at, artistėt, yjet e filmave.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 18-04-07, 16:39   #1
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
gazetarė/analist
 
Anėtarėsuar: 04-12-06
Vendndodhja: Venezuela / Karakas
Postime: 25
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ i vlerėsuar jo keq
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
Gabim Media dhe krimi

Media dhe krimi

“Njerėzit janė ajo ēfarė shohin!” Me kėtė konstatim e fillon studimin e tij, me tė njėjtin titull, filozofi italian, Stefano Zecchi. Nė qendėr tė studimit tė tij ai vendos ndikimin nė rritje tė mjeteve tė komunikimit masiv, nė zhvillimin dhe modelimin e sjelljeve shoqėrore. Domosdo, fokusi pėrqėndrohet nė risitė qė sjellė ky ndikim, e sidomos nė pasojat negative qė reflektohen nė shoqėri, pėr shkak tė kėtij ndikimi. Ky studim me njė kėndvėshtrim filozofik, ėshtė pėrpjekja e radhėas pėr tė nxjerrė nė pah dhe pėr tė vlerėsuar njė fenomen, pėrmasat dhe pushteti i tė cilit kanė njė ndikim direk nė mardhėniet ndėrpersonale bashkėkohore e mė tej.


ŤħĒмż$ťöĸėľĩ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 18-04-07, 16:39   #2
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
gazetarė/analist
 
Anėtarėsuar: 04-12-06
Vendndodhja: Venezuela / Karakas
Postime: 25
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ i vlerėsuar jo keq
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
Gabim

Televizioni
Kemi vėnė re se kur fėmijėt shikojnė njė model agresiv, ata e imitojnė atė, madje mundohen tė krijojnė mėnyra tė reja pėr tė stimuluar sjellje tė dhunshme. Gjithashtu, ėshtė konstatuar se shumė burra, pasi shohin dhunė seksuale nė televizor, veprojnė dhunshėm ndaj grave tė tyre. Nė vitin 1945, nė njė anketė, Gallup i pyeti amerikanėt: “A e dini ē’ėshtė televizori?”, ndėrsa sot, dy tė tretat e familjeve amerikane kanė mė shumė se tre televizorė nė shtėpi. Nė shtėpitė mesatare, televizori qėndron mesatarisht 7 orė nė ditė dhe pjestarėt e familjės shohin 4 orė nė ditė secili. Gratė shohin televizor mė tepėr se burrat, fėmijėt e vegjėl dhe pensionistėt shohin mė tepėr se nxėnėsit dhe punėtorėt, ata mė pak tė edukuar shohin mė shumė se ata mė shumė tė edukuar. Nė shumicėn e rasteve kėto tipare tė amerikanėve karakterizojnė edhe evropianėt, japonezėt e australianėt. Qė prej 1994, Studimi Kombėtar mbi Dhunėn e Televizionit (1997), ka analizuar rreth 100 000 programe nga tė gjitha llojet e televizioneve amerikane. Nga kjo analizė rezultoi se gjashtė nga dhjetė programe pėrmbajnė dhunė. Nė fund tė shkollės fillore, njė fėmijė mesatarisht ka parė rreth 8000 vrasje dhe 100 000 akte tė tjera dhune nė televizion.


A stimulohen sjellje kriminale prej skenave kriminale? Apo ndoshta, kėto skena pėrthajnė energjinė agresive duke e konsumuar atė gjatė shikimit? Si ndikon dhuna televizive mbi mendimin dhe sjelljen e shikuesve?
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-04-07, 16:40   #3
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
gazetarė/analist
 
Anėtarėsuar: 04-12-06
Vendndodhja: Venezuela / Karakas
Postime: 25
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ i vlerėsuar jo keq
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
Gabim

Ndikimi i televizionit mbi tė menduarit.

A ndikon bota fantastike e televizionit nė shtrembėrimin e realitetit tė botės?

Xhorxh Gebner dhe kolegėt e tij tė Universitetit tė Pensilvanisė, supozojnė se pikėrisht ky ėshtė ndikimi mė i madh i televizionit. Anketat e tyre me adoleshentėt dhe tė rriturit tregojnė se ata qė shohin mė tepėr televizion kanė prirje mė tė madhe se ata qė shohin mė pak, qė tė ekzagjerojnė me sasinė e dhunės nė botėn qė i rrethon.

Njė anketė kombėtare qė pėrfshinte fėmijė amerikanė tė moshave nga 7 deri 11 vjeē, zbuloi se ata qė shikonin shumė televizor kishin prirje mė tė madhe se ata qė shikonin mė pak televizor, pėr tė pranuar frikėn “se njė peron i keq mund t’u futej nė shtėpi”, ose “kur tė dilnin jashtė dikush mund t’i dėmtonte”. Ata qė shohin shumė filmat dhe emisionet e tjera ku shfaqet dhunė kriminale, e shohin Nju Jorkun si njė vend tė rrezikshėm. Ata mendojnė se edhe vetė qyteti i tyre ku jetojnė ėshtė njė vend i rrezikshėm. Televizori, pėr ēdo vit zėvendėson mė shumė orė nga jeta aktive e njerėzve.
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-04-07, 16:41   #4
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
gazetarė/analist
 
Anėtarėsuar: 04-12-06
Vendndodhja: Venezuela / Karakas
Postime: 25
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ i vlerėsuar jo keq
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
Gabim

Ndikimet e televizionit mbi sjelljen.

A imitohen modelet e dhunshme nga shikuesit? Ka shumė shėmbuj qė njerėzit imitojnė krimet televizive. Nė njė anketė tė 208 tė dėnuarve me burgim, 9 nga 10 persona pranuan se kishin mėsuar stile tė reja kriminale duke parė skenat e ofruara nėpėrmjet televizionit. Po ashtu 4 nga 10 veta pranuan se ishin pėrpjekur t’i vinin nė jetė disa nga krimet specifike tė para nė televizion.
Historitė e krimeve nuk janė dėshmi shkencore. Kėshtu zbuluesit pėrdorin zbulime bashkėlidhėse dhe eksperimentale pėr tė ekzaminuar efektet e shikimit tė dhunės. Njė teknikė, e pėrdorur gjėrė me nxėnėsit, kėrkon tė dijė nėse e parashikon agresivitetin e tyre shikimi i televizionit. Nė njė farė mase kjo ndodh. Sa mė e dhunshme ėshtė ajo qė sheh fėmija, aq mė agresiv bėhet edhe ai. Lidhja ėshtė modeste, por njė dukuri e tillė ėshtė vėnė re nė SH.B.A. dhe Evropė. Kjo na ēon nė pėrfundimin se njė dietė me televizion tė dhunshėm, ėshtė thjeshtė ushqim pėr agresionin. Studiuesit kanė hedhur edhe tezėn e kundėrt, se fėmijėt dhe personat e dhunshėm nė pėrgjithėsi, kanė prirje pėr tė parė dhunė televizive. Ose njė faktor i tretė, p.sh. zgjuarsia e ulėt, bėn qė disa fėmijė tė parapėlqejnė dhunėn televizive dhe tė sillen dhunshėm.

Kėrkuesit kanė krijuar dy mėnyra pėr t’i testuar kėto dy shpjegime alternative. Ata testojnė shpjegimin e “faktorit tė tretė tė fshehur” duke nxjerrė nė pah ndikimet e faktorėve tė tjerė tė mundshėm. Kėrkuesi britanik Uiliam Belson studioi 1565 djem nga Londra. Nė krahasim me ata qė shihnin pak dhunė ne televizion, ata qė shihnin shumė dhunė, pranonin se kishin kryer 50% mė shumė akte tė dhunshėm, nė gjashtė muajt e mėparshėm. Ai ekzaminoi 22 faktorė tė tjerė tė tretė, si p.sh. pėrmasat e familjes. Por nė fund Belson arriti nė pėrfundimin se njerėzit qė shikonin mė tepėr televizion ishin mė tepėr tė dhunshėm, nė krahasim me ata qė shikonin mė pak.

Nė mėnyrė tė ngjashme, L. Eron dhe R. Hjusman (1980, 1985) zbuluan se shikimi i dhunės nė televizion nga ana e 875 fėmijėve 8-vjeēarė lidhej me agresivitetin e tyre edhe kur shfaqeshin faktorė tė tretė tė mundshėm. Pėr mė tepėr, kur i studiuan kėta individė nė moshėn 19-vjeēare, ata zbuluan se shikimi i dhunės nė moshėn 8-vjeēare parashikonte nė mėnyrė modeste agresivitetin nė moshėn 19-vjeēare, por agresiviteti nė moshėn 8-vjeēare nuk parashikonte parjen e dhunės nė televizion nė moshėn 19-vjeēare. Ata i vėrtetuan zbulimet e tyre nė njė studim tė mėvonshėm me 758 tė rinj tė Ēikagos dhe 220 finlandezė. Pėr mė tepėr, kur Eron dhe Hjusman ekzaminuan dėnimet pėr krime tė individėve qė kishin studiuar nė moshėn 8-vjeēare, zbuluzn se nė moshėn 30-vjeēare, ata tė rritur, qė nė fėmijėri kishin parė mė shumė programe televizive tė dhunshme, kishin njė prirje mė tė madhe pėr t’u dėnuar pėr krime tė rėnda.

Me pėrhapjen e programeve tė dhunshme televizive shtohet edhe numri i vrasjeve. Ne Kanada dhe Shtetet e Bashkuara, niveli i vrasjeve ėshtė dyfishuar mes viteve 1954 dhe 1974, paralel me pėrhapjen e programeve tė dhunshme televizive. Nė rajone tė caktuara, ku televizioni ka shkuar mė vonė, edhe vrasjet janė rritur mė vonė. Pėrfundimi i arritur nga shumica e studiuesve ėshtė se dhuna televizive dhe pornografia nuk janė shkaqet primare tė dhunės shoqėrore, ashtu sikur ciklamatet nuk janė shkaku kryesor i kancerit, por dhuna e shfaqur nė televizion ėshtė njė shkaktar pėr t’u marrė nė konsideratė. Edhe pse vetėm njė pėrbėrės nė recetėn komplekse tė dhunės, dhuna televizive duhet dhe mund tė kontrollohet, ashtu si edhe ciklamati.

Dhuna shoqėrore prodhohet nga eksitimi qė pėrftohet prej saj. Eksitimi pėrēohet. Njė tip eksitimi u jep energji eksitimeve tė tjera.

Kėrkime tė tjera tregojnė se shikimi i dhunės nuk tė lejon tė frenosh. Vėzhgimi i dhunės e nxit shikuesin qė tė kryej sjellje tė dhunshme, duke aktivizuar mendime qė lidhen me dhunėn.

Po ashtu portretizimet nė media evokojnė imitimin, i cili ėshtė njė element kyē nė ndikimin e pamjeve televizive tek fėmijėt dhe tė rinjtė, pėr tė prodhuar dhunė. Industria televizive e reklamave synon qė shikuesit tė imitojnė atė qė shohin. Nė shumė raste, tė dėnuar pėr krime tė rėnda pohojnė se janė frymėzuar, apo kanė imituar me pėrpikmėri aktorėt e tyre tė preferuar, tė cilėt kanė bėrė tė njėjtėn vepėr nė njė film. Televizioni mėson sjellje destruktive e sidomos tek fėmijėt, tė cilėt janė shumė tė prekshėm nga kjo. Ata janė tė gatshėm tė imitojnė sjelljet violente tė herojve tė tyre. Krime, vrasje e vetvrasje kryhen si pasojė e imitimit tė pamjeve televizive. I tillė ėshtė rasti i fėmijės nga njė fshat i Lezhės, i cili vari veten nė vitin 1996, duke dashur tė imitonte tė njėjtėn sjellje qė kishte parė nė televizion.

Mėnyra se si njė individ i interpreton arsyet e veprimit agresiv pas vėzhgimit tė tij, ka njė efekt tė madh nė sjelljen agresive tė mėvonshme. Kur agresioni paraqitet i justifikuar, ai sjell si pasojė mė shumė sjellje tė dhunshme nė tė ardhmen, se sa kur agresioni nuk ėshtė i justifikuar tek vėzhguesi.

Kur ka njė “dietė” tė qėndrueshme media-violence shikuesi fiton njė lloj desensibilizimi, si rjedhim i tė kuptuait apo njohjes nė detaje tė njė agresioni tė tillė.

Mbrojtėsit e televizionit pretendojnė shpesh se nėpėrmjet tij fėmija edukohet dhe se emisionet, ndonse pėrbajnė skena violence, nė thelb janė prosociale, pasi nė tė gjithat skenat e dhunshme televizive triumfon i miri, e apo e mira mbi tė keqen. Nė tė vėrtetė, fėmija nėn 8 vjeē nuk e ndjek dot fabulėn e ngjarjeve qė sheh nė televizor, por ai tėrhiqet vetėm nga skenat spektakolare dhe agresive.

Shpjegimi i efekteve negative tė violencės tek fėmijėt ka mjaft rėndėsi. Kur violenca ne televizion pėrfundon pa gjak, pa plagosje, pa dėmtime tė mėdha, kur heroi merr plagė tė lehta, shikuesi, sidomos fėmija, nuk i sheh pasojat e dhunės.
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-04-07, 16:42   #5
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
gazetarė/analist
 
Anėtarėsuar: 04-12-06
Vendndodhja: Venezuela / Karakas
Postime: 25
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ i vlerėsuar jo keq
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
Gabim

Filmat qė shfaqen dhe jeta. Njė krahasim me botėn.

Filmi “Vrasės tė lindur”, i cili bėri xhiron e botės para disa vitesh, u bė objekt i polemikės mė tė ashpėr midis disa prej personaliteteve mė tė larta e autoriteteve tė filmit. Tė parėt e quajtėn filmin simbol i krimit dhe i perversionit, njė bashkim sekuencash pa asnjė lidhje, pėrveē boshtit kriminal e agresivitetit, me ndikim negativ tek ēdo adoleshent, i ri apo i rritur.
Argumenti i autorėve tė fimit, sidomos i aktorėve kryesorė, ishte edukimi nėpėrmjet tė kundėrtės, ta urresh duke e njohur nga afėr dhunėn dhe perversitetin kriminal. Ky reagim, kjo polemikė, vjen nga Amerika. Nga njė shoqėri ku shtresa e mesme e shoqėrisė zė pjesėn mė tė madhe tė numrit tė popullsisė, ku standarti i zhvillimit kulturorė e ekonomik ėshtė ndėr tė parėt nė botė, ku ekstremizmi, manierizmi, novacioni i ēdo lloji, muzika, mėnyra e jetesės, ka gjysėm shkulli qė zė fill atje.

Filmi shfaqet tani nė njė vend me mentalitet nė tranzicion, me nocione ende tė paformuara pėr kulturėn dhe pėr moralin, pas njė pėrēudnimi idealizues gati gjysėmshekullorė tė tyre, me besimin fetar tė ndaluar pėr rreth 25 vjet, duke e dėnuar ushtrimin e tij si krim, me rininė tė prirur psikologjikisht pėr imitim spontan e tė pavetėdijshėm, me banda nė formim e nė aktivitet, me armė nė duart e ēdokujt, me sistemin e vlerave universale e kombėtare tė trazuara thellė, nė njė periudhė ku copėza kanunesh tė mjegullta shumėshekullore, sfidojnė hapur dhe zėvendėsojnė ligjet e shtetit. Cili mendoni se ėshtė ndikimi i kėtij filmi nė njė realitet tė tillė? A mund tė pretendojmė nga njė i ri shqiptar, qė, nėpėrmjet pamjeve tė tilla, tė sensibilizohen pėr dėmin qė sjellin sjellje tė ngjashme me to?

Nė jetėn tonė , filmi zė njė pjesė tė veēantė, dhe jo vetėm filmat e arrirė artistikisht, por edhe ato “limonadė”. Filma tė tillė si ai qė pėrmendėm mė lart shkaktojnė pasoja tė parikuperueshme tek individė tė caktuar. Shembulli i tė riut nga njė fshat i Lezhės e ilustron kėtė nė realitetin shqiptar. Ky fėmijė, pasi pyet prindėrit se a e vrasin me tė vėrtetė veten aktorėt nė film, dhe merr pėrgjigje negative, shkon tė eksperimentojė mbi trupin e tij dhe pasoja ėshtė fatale. Dikush tjetėr mund tė ketė eksperimentuar tek tė tjerėt! Apo mund tė eksperimentojė nė tė ardhmen! Veē shkaqeve tė tjera arsyet e vrasjeve spektakolare nė mes tė qyteteve tona, nė mes tė ditės, duhen kėrkuar edhe nė shfaqjen e filmave tė dhunshėm, tė cilėt imitohen nga vrasėsit. Tė gjithė ne i kemi tė freskėta “skenat me sherifa” nė sheshet e qyteteve, tė cilat ēdo regjizor hollivudian do t’i kishte zili. Nė filma, pavarėsisht nga “happy end”- i me burg i kriminelit, ajo ēfarė mbetet nė kujtesė janė bėmat, vrasjet spektakolare, skenat plot dhunė, mėnyra e pėrdorimit tė armėve etj. Ndėr njerėzit e paformuar, apo tek moshat e reja, pakkush pėrqėndrohet nė edukimin nėpėrmjet tė kundėrtės duke u thelluar nė thelbin e filmit apo nė triumfin e tė mirės kundėr tė keqes. Niveli kulturor, formimi i varfėr eduktiv, e bėn shikuesin madje tė mos dallojnė filmin nga jeta. Vetė periudha e tejzgjatur tranzitore nė Shqipėri, e bėn mė tė mprehtė kėtė problem, me specifikat e vendit tonė.
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-04-07, 16:43   #6
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
gazetarė/analist
 
Anėtarėsuar: 04-12-06
Vendndodhja: Venezuela / Karakas
Postime: 25
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ i vlerėsuar jo keq
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
Gabim

Interneti

Njė ndėr mjetet mė tė pėrdorura tė komunikimit masiv interaktiv ėshtė padyshim interneti. Me qindra-mijėra adresa, shumica tė pakontrolluara, hedhin materiale nga mė tė ndryshmet, nė tė cilat ekspozohet dhunė e paster, madje edhe krime mizore siē ėshtė rasti i ogrish.com, nė tė cilin transmetohen prerje kokash, gjymtyrėsh, vrasje tė ndryshme reale. Adresa tė ngjashme kanė tėrhequr njė numėr rekord shikuesish, tek tė cilėt, sigurisht, pėr tė gjitha arsyet qė pėrmendėm mė lart, pasojat janė katastrofike.

Gjithashtu, pornografia reklamohet hapur nė kėtė mas-media dhe nė shumė site pornografike mund tė ketė akses kushdo, pėrfshi kėtu edhe minorenėt. Ashtu si edhe pornografia e shfaqur nė televizion, edhe kjo mėnyrė shfaqjeje, ka ndikim direkt tek shikuesit, tė cilėt si prirje kryesore, pas shikimit tė njė skene pornografike, kanė imitimin. Vrasės nė seri, pėrdhunues, bashkėshortė tė dhunshėm, pedofilė, etj shpesh janė inspiruar nga sekuenca apo heronjė tė filmave, historive e materialeve qė gjėnden tashmė “pa doganė” edhe nė internet.
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-04-07, 16:45   #7
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
gazetarė/analist
 
Anėtarėsuar: 04-12-06
Vendndodhja: Venezuela / Karakas
Postime: 25
ŤħĒмż$ťöĸėľĩ i vlerėsuar jo keq
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek ŤħĒмż$ťöĸėľĩ
Gabim

Video-lojrat

Video-lojrat janė njė lloj mė i veēantė i mediave. Pėrdoruesit i kėrkohet qė tė arrijė njė objektiv tė caktuar duke ndjekur njė numėr rregullash tė caktuara. Kėto rregulla, shpesh i kėrkojnė lojtarit qė tė vrasė persona, apo tė shkatėrrojė diēka. Lumenj gjaku dixhital, shpėrthime atomike, beteja me armė tė sofistikuara, janė pamjet e zakonshme qė ofojnė video-lojrat. Lojra tė tilla janė akuzuar gjithmonė se shkaktojnė sjellje tė dhunshme brėnda komunitetit tė rinjve. Me 28 Gusht 2003 dy tė rinj pranuan se kishun vrarė njė burrė dhe njė grua tė inspiruar nga loja Grand Theft Auto, e cila njihet nga tė gjithe pėr skenat e dhunshme.

Perfundim

Nė ēdo mjet tė komunikimit masiv, skenat e dhunės janė bėrė mė tė preferuarat nga konsumatorėt dhe mė fitimprurėset pėr bizneset qė i ofrojnė, pėrherė e mė tė shpeshta e pėrherė e mė tė larmishme. Ndėrhyrja e ligjit, si i vetmi rregullator potencial, ėshtė mė se e domosdoshme pėr reduktimin e kėtyre fenomeneve me pasoja shkatėrruese. Kontrolli mbi mjetet e komunikimit masiv duhet tė shtohet si dhe tė pasurohet baza ligjore pėr kryerjen e kėtij kontrolli.

Ajo ēfarė shihet nė mas-media reflektohet nė realitetin e pėrditshėm, i cili gjithashtu pasqyrohet ēdo ditė nė media. Ky rreth vicioz e ka njė kryefjalė: “Njeriu ėshtė ēfarė ai sheh!”

Shkruar nga: E. Uligaj

__________________________________________________ ____________
Biblografia dhe web-grafia
Myers D. “Socialpsikologjia”, Sh.B. Eugen, Tirane 2003.
Zecchi S. “Njeriu ėshtė ēfarė ai sheh!”, Sh.B. Spekter, Tirane 2006.
Pango Y. “Psikologjia Sociale”, Sh.B. Korbi, Tirane 1997.
Dervishi Z. “Veshtrime te kryqezuara ne det”, Sh.B. Jeruzalem, Tirane 2001.
Mekuli G. “Pasojat e dhunes ne media”, Gazeta Panorama, Tirane 2003.
www.zenit.org
www.psichologiaogi.com
www.socialpsychology.com

[1] Zecchi Stefano, “Njerėzit janė ajo ēfarė shohin”
[2] Meyers David, “Socialpsikologjia”
[3] Pango Ylli, “psikologjia Sociale”


ŤħĒмż$ťöĸėľĩ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 16:49.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.