Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 21-07-07, 08:05   #1
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim Krimet e komunizmit.

30 gratė e dėnuara dhe 18 tė rinjtė e pushkatuar nga regjimi


30 gra tė dėnuara gjejmė nė librin e Tomor Alikos "Genocidi mbi elitėn intelektuale tė kombit shqiptar", si dhe 18 tė rinj tė pushkatuar qė nė vitet e para tė ēlirimit. Lista e tė rinjve ėshtė mė e gjatė. Janė 138 tė rinj, qė nė kohė tė ndryshme vuajtėn burgimin se kishin ide jo komuniste.
Akuza
Ajo ishte vetėm 25 vjeēe kur u dėnua me 10 vjet burgim, por me njė akuzė shumė tė rėndė; armike e pushtetit. Bardha Bici, vajza e bajraktarit Gjon Marka Gjoni, e kishte vulėn e vuajtjes tė skalitur nė origjinėn e saj. Pasi vuajti dėnimin, bashkė me familjen u internua deri nė vitin 1990. Si armike tė pushtetit u dėnuan dhe Azize Ferhati, Dylbere Zeneli dhe Makbule Frashėri. Pėr agjitacion e propagandė, njė akuzė fare lehtė e pėrdorshme, u dėnuan Shega Kėlcyra, Adile Buletini, Ana Daja, Fatime Dega, Tefta Tasi, Zybejte Alizoti, Drita Ahmeti, Fatbardha Qorri, Afėrdita Starja, Bice Pistuli, Beatriēe Berati dhe Behije Zdrava, qė bėnė relativisht nga 4 deri nė 10 vjet burg. Por pushteti nuk kursente as tė vegjlit, qė s'e kishin mbushur moshėn. Donika Doko, motra e Bujar Dokos, u arrestua vetėm kur ishte 14 vjeēe, por pas dy vjetėsh burg u lirua me kusht pėr arsye tė moshės. Nė listėn e akuzave tė grave ishte dhe ajo e tentativės pėr arratisje, siē u dėnuan Qerime Bome dhe Jolanda Karbunara, apo Sanie Doko, e ėma e 14-vjeēares sė burgosur qė u dėnua me akuzėn si strehuese e tė arratisurve.
Jashtė
Kur e kujtojnė pas kaq kohėsh se si kanė jetuar nė atė periudhė, mundohen ta heqin nga mendja. Tė mbyllura nė rrethin e pashmangshėm tė kujdesit nga gjithēka e gjithkush, ato shumė halle i bluanin natė e ditė me veten. Bashkėshortin e kishin nė burg pėr arsyen e mirėnjohur tashmė, arsyen pa arsye, agjitacion e propagandė, ndėrsa tė vetme duhet tė pėrballonin presionet e frontit, spiunllėqet dhe frikėn se ēdo tė ndodhte me fėmijėt e tyre. Liri Beliu ėshtė njėra nga gratė qė kanė vuajtur mbi shpinė terrorin komunist. I shoqi, Eqerem Beliu (Mėniku) mbahej si njeriu i urtė i lagjes. Ashtu tė dobėt, me sytė qė flisnin shumė, me zėrin e avashtė, por bindės, e kujtojnė edhe sot tė gjithė burrin qė s'kish bėrė kurrė asgjė tė keqe nė jetėn e tij, por qė mbarte njė vulė nga pas, vulėn e tė qenurit biri i Mahmut Mėnikut, i ekzekutuar me vdekje mė 1946, si njė nga anėtarėt e Bashkimit Demokrat. Kėtė fakt komunistėt s'mundėn ta harronin. Eqeremi u dėnua me akuzėn agjitacion e propagandė. Nėna dhe gruaja e tij kishin dėgjuar pėr rrahje e tortura nga mė tė tmerrshmet nė burg, madje dhe pėr helmime brenda qelive, dhe shoqja bashkė me nėnėn zemėrdjegur pėr tė dytėn herė, kalonin netėt pa gjumė, a thua se mund tė largonin nga shtėpia ogurin e zi. Dy djemtė e tij nė moshė fare tė re, ndjeheshin tė kėrcėnuar ēdo ditė. I mjaftonte vetėm njė sebep i vogėl frontit pėr tė tė degdisur nė kampe internimi apo edhe pėr tė futur nė burg me akuzėn standarde. Pėr vite me radhė deri sa i shoqi doli nga burgu, jeta e Lirisė ishte ferri tokėsor. Eqerem Mėniku u shua vitet e para tė demokracisė nga njė sėmundje qė iu instalua nė shpirt birucave ēnjerėzore tė komunizmit.
Kujtime
Nė kujtimet e shkruara nga Agim Musta, autor i shumė librave me kujtimet rrėqethėse nga burgjet e tmerrshme tė kohės sė komunizmit, vjen e pėrshkruar vuajtja e grave tė dėnuara. Terrori komunist nė Shqipėri nuk kurseu as gratė shqiptare, tė cilat u dėnuan me internime, burgje dhe deri te dėnimet kapitale. Referuar kujtimeve qysh nė kohėn e luftės, u pushkatua nė Ramicė tė Vlorės mė 1944, Ramize Gjebrea, njė nga luftėtaret e para antifashiste, qė shquhej pėr zgjuarsi dhe guxim. Mbas vendosjes sė diktaturės komuniste u arrestuan shumė gra, qė regjimi i Enver Hoxhės i kishte vėnė nė shėnjestėr, si Drita Kosturi, e fejuara e Qemal Stafės, Musine Kokalari, Qefsere Begeja, Hava Golemi, Dhora Leka, Marije Medicina e shumė tė tjera, qė u dėnuan me burgime tė rėnda. Me mijėra gra tė tjera vuajtėn nė kampet shfarosėse tė internimit, si nė Tepelenė, Levan, Seman, Gradisht, Plug... Nė shtator tė vitit 1951 u pushkatua anėtarja e Institutit tė Shkencave tė Shqipėrisė, Sabahete Kasimati, nga Libohova, e diplomuar nė Francė pėr shkencat biologjike, e akuzuar pėr hedhjen e bombės nė ambasadėn sovjetike. Mė 1956 u pushkatua Liri Gega, ish-anėtare e Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Shqiptare gjatė kohės sė luftės, megjithėse ishte shtatzėnė. Gratė e burgosura mbaheshin nė kushte ēnjerėzore, nėpėr qeli e burgjeve, duke mos pėrjashtuar as burgun shfarosės tė Burrelit. Mė 1957 ato u grumbulluan nė burgun e artizanatit, nė periferi tė Tiranės. Mė 1961 pėr herė te parė u krijua nė afėrsi tė Kuēovės kampi me punė tė detyruar pėr gratė. Nė njė barakė shumė tė keqe dhe mjaft tė ngushtė, vendosen 60 gra tė dėnuara politike. Ato punonin nė bujqėsi e shpyllėzim. Pėr thyerjen mė tė vogėl tė rregullores ose mosplotėsimin e normės sė punės, ato lidheshin me hekura dhe torturoheshin nga gardianėt. Mė 1970 kampi u shpėrngul nė katundin Kosovė tė Dumresė, 50 km nė jugperėndim tė Elbasanit. Kampi ishte vendosur nė njė gropė qė i ngjante kraterit tė vullkanit, ku nė verė temperaturat mbėrrinin gjer nė 45 gradė C. Pėrveē grave shqiptare, nė kėto kampe kishte edhe shumė gra tė huaja, tė martuara me burra shqiptarė, si italiane, jugosllave, ruse, hungareze, polake, gjermane, franceze, tė ngarkuara me dėnime tė rėnda. Nė kampin e Kosovės mbi 110 tė dėnuara detyroheshin tė punonin nė bujqėsi dhe grumbullim gurėsh.

MARIE TUĒI

Lindur nė 1928 nė Mirditė (Orosh). Kryen studimet nė shkollėn e Motrave Stigmatiane, Shkodėr. Ka punuar pėr vite me radhė nė arsim. Arrestohet nė ngjarjet e vitit 1949 nė Mirditė. Torturohet nė hetuesi dhe vdes nga torturat nė vitin 1950.

MARTA DODA

Lindur nė Austri, 1884, mbesė e princit Preng Bib Doda. Nė 1912 krijon nė Shkodėr "Shoqatėn e Gruas Shqiptare". Arrestohet nė vitin 1947 dhe dėnohet me 12 vjet burg. Kundėrshtare e vendosur e diktaturės. Lirohet nė vitin 1954 nė agoni tė jetės sė saj.

HAVA GOLEMI

Lindur nė Golem mė 1912. Arrestohet nė vitin 1946. Akuzohej pėr komplot pėr vrasjen e Shefqet Peēit. Dėnohet me 20 vjet burgim politik. E torturuan ēnjerėzisht, por ajo qėndroi burrėreshė. Lirohet nga burgu nė vitin 1957.

SHANISHA DOSTI

Lindur nė Gjirokastėr mė 1922. Me arsim tė mesėm. Internohet familjarisht. Arrestohet nė vitin 1962 dhe dėnohet me 5 vjet burgim pėr agjitacion e propagandė. Lirohet nė vitin 1966, mė pas internohet deri nė vitin 1990.

RITA KOĒI (KOKA)

Lindur nė Tiranė, 1932. Kryen shkollėn e mesme shkėlqyeshėm, i mohohet e drejta pėr shkollėn e lartė. Arrestohet nė vitin 1951 dhe dėnohet me 10 vjet burg pėr agjitacion e propagandė. Lirohet nga burgu nė vitin 1959.

MARIE MEDICINA

Lindur nė Korēė mė 1925. Kreu studimet nė njė kolegj mjekėsor nė Firence, Itali. Arrestohet nė vitin 1952 dhe dėnohet me vdekjeė pėr krime kundėr shtetit. I falet jeta. Dėnohet me 25 vjet burgim, lirohet nė vitin 1966.

MESHAN ĒINIU

Lindur nė Delvinė, 1925. Gjimnaziste. Arrestohet nė vitin 1952 dhe dėnohet me 20 vjet burg pėr tentativė arratisjeje. Lirohet nė vitin 1962.


vazhdon....


Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 21-07-07, 08:06   #2
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Nr.3006, datė 23.11.1959

MBI AMNISTINE ME RASTIN E 15-VJETORIT TE ĒLIRIMIT TE SHQIPERISE


Me rastin e 15-vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut, duke marrė parasysh forcimin e mėtejshėm tė rendit shoqėror dhe shtetėror tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė dhe me qėllim qė t'u lehtėsohet vuajtja e dėnimit shtetasve qė kanė kryer krime si dhe t'u jepet mundėsia atyre pėr tė marrė pjesė efektivisht nė ndėrtimin e socializmit nė vendin tonė,

Presidiumi i Kuvendit Popullor, nė mbėshtetje tė nenit 58 tė Kushtetutės sė Republikės Popullore tė Shqipėrisė, me propozimin e Qeverisė.

VENDOSI:

1) Amnistohen tė gjithė personat e dėnuar me heqje tė lirisė gjer nė 5 vjet, ose me punė korrektonjėse, gjobė, humbjen e tė drejtave, humbjen e nėpunėsisė; ndalimin e ushtrimit tė njė veprimtarie tė caktuar ose tė njė mjeshtėrie, qortim shoqėror si dhe personat e dėnuar me kusht.
2) Amnistohen tė gjithė personat e dėnuar pėr krime ushtarake.
3) Amnistohen tė gjithė personat e dėnuar qė janė nė moshė gjer nė 16 vjeē dhe u falet gjysma e dėnimit tė pavuajtur personave qė janė me moshė nga 16 gjer nė 18 vjeē.
4) Amnistohen tė gjitha gratė e dėnuara qė janė me moshė 45 vjeē e lart.
5) Amnistohen tė gjitha gratė e dėnuara, qė kanė fėmijė me moshė gjer mė 10 vjeē.
6) Amnistohen tė gjitha gratė e dėnuara qė janė shtatzėnė.
7) Amnistohen tė gjithė tė dėnuarit burra qė janė nė moshė 60 vjeē e lart, me pėrjashtim tė personave qė kanė kryer krimet e parashikuara nga neni 77 i Kodit Penal.
8) U falet 1/4 e pjesės sė dėnimit tė mbetur pa vajtur tė gjithė personave tė dėnuar me mė tepėr se 5 vjet heqje lirie.
9) U falet 1/3 e mbetjes sė dėmshpėrblimit nė tė holla personave, tė cilėt nė bazė tė vendimit tė gjykatės i detyrohen shtetit pėr dėmet e shkaktuara nga krimet e kryera.
10) U kthehet e drejta elektorale tė gjithė personave tė dėnuar me humbjen e kėsaj tė drejte dhe qė mė parė e kanė vuajtur ose u ėshtė falur dėnimi kryesor.
11) Pushohen ndjekjet penale pėr tė gjitha ēėshtjet hetimore dhe pėr tė gjitha ēėshtjet e pashqyrtuara nga gjykatat qė kanė tė bėjnė me krimet e kryera gjer nė datėn e shpalljes sė kėtij dekreti, pėr tė cilat nga ligja parashikohet njė dėnim gjer nė 5 vjet heqje lirie, ose ēdo lloj dėnimi tjetėr mė i butė si dhe pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me pikat 2, 3, 4, 5, 6 dhe 7 tė kėtij dekreti.

PER PRESIDIUMIN E KUVENDIT POPULLOR
TE REPUBLIKES POPULLORE TE SHQIPERISE

SEKRETARI KRYETARI
Sami Baholli Haxhi Lleshi


shifrat e diktatures

GRate e denuara

1 MARIE TUĒI
2 MARTA DODA
3 HAVA GOLEMI
4 SHANISA DOSTI
5 MESHAN ĒINIU
6 AGIME PIPA
7 RITA KOĒI
8 MARIE MEDICINA
9 DRITA KOSTURI
10 VERA DEMA
11 BARDHA GJON MARKU
12 AZIZE FERHATI
13 SHEGA KĖLCYRA
14 ADILE BULETINI
15 QERIME BOME (STARJA)
16 ANA DAJA
17 DYLBERE ZENELI
18 FATIME DEGA
19 JOLANDA KARBUNARA
20 MAKBULE FRASHĖRI
21 TEFTA TASI
22 ZYBEJTE ALIZOTI
23 SANIE DOKO
24 DONIKA DOKO
25 DRITA AHMETI
26 FATBARDHA QORRI
27 AFERDITA STARJA
28 BICE PISTULI
29 BEATRICE BERATI
30 BEHIJE ZDRAVA


TE RINJ TE PUSHKATUAR

ISUF LAĒI

Lindur nė Gur tė Bardh Mat mė 1926. Nė vitet 1943-1944, anėtar i rinisė sė Ballit Kombėtar. Mė 3 nėntor '44 pushkatohet nga partizanėt.

TAQO KOĒI
Lindur nė Labovė mė 1922. Nė vitin 1945 arrestohet si antikomunist dhe dėnohet nga gjykata me pushkatim.

NAMIK MEMEQEJA
Lindur nė Berat, 1922. Arrestohet nė vitin 1944 dhe pushkatohet njė vit mė vonė. Anėtar i qarkorit tė Ballit.

RESUL DALLANI
Lindur nė Berat, 1923. Anėtar i qarkorit tė rinisė sė Ballit. Arrestohet dhe pushkatohet mė 1944.

MUHAMET PRISHTINA
Djali i patriotit Jahja Prishtina, themelues i komitetit pėr mbrojtjen kombėtare tė Kosovės, u pushkatua.

SAMI BARDHA
Sami Bardha, lindur nė Konicė, mė 1925. Pjesėtar i organizatės Balli Kombėtar. Mė 1950 vjen nė Shqipėri me mision, por kapet dhe torturohet dy vjet nė hetuesi. Mė 1953 e pushkatojnė.

FADIL DIZDARI

Lindur nė Kavajė mė 1928. Arrestohet dhe pushkatohet mė 1951 me akuzėn e bombės sė ambasadės sovjetike.

RIZ METALIA

Lindur nė Dragobi mė 1941. Arrestohet mė 1960 bashkė me dy vėllezėrit dhe dėnohet me pushkatim pėr shkak tė arratisjes sė babait.

XHELAL KOMPRENCA

Lindur nė Tiranė mė 1932. Arrestohet dy herė nga 10 vjet dhe mė 1978 i dėrgon letėr Komitetit Qendror, ku quan Enver Hoxhėn, diktator. Pushkatohet.

ZALO XHAMAQI

Ish-sekretar i trupit gjykues kur u dėnua opozita e parė, dhe mė pas u puq me Bashkimin Demokrat. U dėnua me pushkatim nė 1946.

ISA MENA

Arrestohet nė vitin 1947 dhe dėnohet me 15 vjet pėr tentativė arratisjeje. Nė vitin 1961 tentoi sėrish arratisjen, por mbeti i vrarė.

KASEM ZHUPA

Arratiset mė 1945 nė Itali. Pak vite mė pas vjen me mision nė Shqipėri, por kapet nga sigurimi dhe mė 1949 dėnohet me pushkatim.

VILSON BLLOSHMI

Poet dhe mėsues. Arrestohet mė 1977 dhe dėnohet me pushkatim pėr poezitė e tij.

GENC LEKA

Poet dhe mėsues. Arrestohet mė 1977 dhe dėnohet me pushkatim pėr poezitė e cilėsuara kundra pushtetit.

Nga Gazeta Panorama
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-07-07, 08:13   #3
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

AUSCHWITZI SHQIPTAR - MOS TĖ HARROJMĖ, QĖ MOS TĖ PĖRSĖRITET


Po bėhen tashmė afro 15 vjet demokraci dhe tė vėrtetat nė vend qė tė shkojnė drejt sqarimit po ngatėrrohen gjithnjė e mė shumė. Njė ndėr tė vėrtetat mė tė dukshme, ēuditėrisht po vonon mė shumė se gjithēka tjetėr tė ndriēohet. S'po meret vesh, a pat gjenocid apo jo nė Shqipėri?

Kėtė ende s'e kemi sqaruar. Politikanėt thonė se ajo po i takoka historianėve. Mirėpo edhe kėta te fundit, “krejt pa faj”, po e pėrcjellin tek gjuhėtarėt. Them “krejt pa faj”, sepse duke i hedhur sy njė fjalori dinjitoz prej mijėra faqesh tė Gjuhės Shqipe, syri tė ndalet tek faqja 610, ku lexon: “Gjenocid - ėshtė shfarosja e plotė a e pjesėshme e njė popullsie ose e grupeve tė veēanta kombėtare, qė bėhet nga imperialistėt pėr qėllime kriminale.”

Kėshtu del qė, pėrderisa tek ne nuk kishte imperializėm, s'patėm as gjenocid. Mirėpo, kur i hedh njė sy njė tjetėr fjalori, tashmė vetė ai “imperialist”, pra Garzantit tė madh, syri tė ndalet nė faqen 743, ku lexon “Gjenocid - krimi qė synon tė shfarosė, me metoda tė organizuara, njė grup etnik apo fetar.”

Atėherė fillon e mendon disi mė ndryshe.

Tashti pėrfundimi sikur bėhet mė i lehtė, duan apo s'duan historianėt e gjuhėtarėt.

Ēfarė ndodhi me Klerin Katolik Shqiptar?

Ja njė tabelė fare e shkurtėr:

Nga tė gjithė ata qė diktatura gjeti gjallė e nė kėmbė, rezulton se:

1-Janė pushkatuar 32 klerikė (14%)

2-Janė mbytur ndėr tortura 25 klerikė (10%)

3-Janė Burgosur dhe internuar 122 klerikė (53%)

4-Janė detyruar tė arratisen ose s'janė lejuar tė kthehen nė atdhe 23 klerikė (14%)

5-Janė perjashtuar nga shėrbimi 13 klerikė (4%)

6-Kanė vdekur nė ankth e dhimbje pjesa e mbetur 16 klerikė ( 5%)

Pra tė gjithė, u asgjėsuan 100%

Ndoshta s'kemi prapė gjenocid. Le ta studiojnė nė tė ardhmen historianėt, pasi ta kenė korrigjuar fjalorin gjuhėtarėt.

Ndoshta ėshtė kjo tjetra. “Nuk ka tė verbėr me tė madh se ai qė nuk do tė shohė.”

E pse jo, ndoshta edhe mllefi vazhdon sėrish. Madje edhe johistorianėt apo jogjuhėtarėt, kėrcenohen se po merren me zhvarrosjen e eshtrave tė tė vdekurve, po ngjallin kujtimet e tė vrarėve apo po baltosin dėshmorėt e luftės, duke kujtuar pasluftėn.

I vranė fizikisht, i baltosen moralisht, por duan t'i vrasin sėrish pėr tė dytėn herė, edhe me harresėn e tyre. E meqė tjerėt po i harrojnė pėr gjithmonė, e gjatė gjithė vitit, le t'i kujtojmė ne, vetem nė njė ditė, nė kėtė qė po quhet

“Dita e Kujtesės”

Ēfarė ndodhi gjatė asaj diktature tėe tmerrshme 50 vjeēare?

Skenarėt ishin mjaft tronditese. U zbuluan Organizata terroriste. U gjetėn armė nė Kisha dhe altare.U zbuluan vrasje tė organizuara tė aktivistėve komunistė nėpėr Qela e Famulli. Ēfarė nuk u gjet e nuk u zbulua. E rėndėsishme ėshtė se u pushkatuan tė gjithė, si ata qė iu gjetėn, ashtu edhe ata qė i futėn ato armė nė Kisha e altarė; si ata qė i organizuan, ashtu edhe ata qė i zbuluan ato Organizata terroriste; si ata qė i kryen ashtu edhe ata qė i zbuluan ata “vrasje tė shėmtuara” afėr Qelave e Famullive.

Prandaj, s'ėshtė pėr t'u ēuditur nėse historianėt e ardhshėm do tė gjejnė bashkė ata qė kujtojmė e nderojmė sot, me ata qė e sollėn kėtė ditė kujtimi.

Sa pėr t'ua kujtuar atyre, po pėrmend se, sė bashku me Faustin, Dajanin e Shllakun, Gjinin, Prendushin e Harapin, Shantojėn, Zadejėn e Gazullin e dhjetėra e qindra tjerė do tė gjejnė edhe Koci Xoxen, Mehmet Shehun e Kadri Hazbiun, Feqor Shehun, Pjerin Kēirėn e Xhemal Selimin, Toger Babėn, Zoi Themelin, e dhjetėra e qindra tė tjerė Do tė gjejnė edhe dėshmitarėt qė kishin punuar e luftuar aq shumė pėr atė ēlirim vetėvrasės tė Shqipėrisė si, Riza Dani, Kolė Prela, Gjergj Kokoshi, D. Luigj. Pici e sa tė tjerė qė nuk mund ta mohonin tė vėrtetėn dhe i dolėn zot ashtu siē do tė gjejė edhe ata qė shpifėn”. E natyrisht edhe ata, avokatėt, qė mjerisht deshėn tė mbrojnė pafajėsinė e tyre, si Arshi Pipa, Paulin Pali e sa e sa tė tjerė. E, do tė gjejnė deri edhe sekretarėt, qė ashtu pafajėsisht i shkruanin ato shpifje tė ndyra qė i ēonin njerėzisht tek plutoni i pushkatimit, si Zalo Xhomaqi e shumė e shumė tė tjerė, tė gjithė tė pushkatuar nga sistemi i tyre si armiq...

Ēfare ndodhi me veprėn dhe jetėn e tyre?

Seminare, shkolla, teatro, shtypshkronja e biblioteka, pra gjithēka ishte krijuar e trashėguar prej qindra vitesh, u asgjėsua nė pak kohė. Elita mė e shquar e katolicizmit shqiptar u shfaros. Bilanci ėshtė rrėnqethės: Nga 4 ipeshkvinjtė ekzistues 3 u mbytėn nė torturat ēnjerėzore, i katėrti vdiq nėn ankthin e izolimit, tė hetimeve dhe tė pushkatimeve. 7 shkrimtarėt mė tė mėdhenj tė katolicizmit shqiptar u zhdukėn mizorisht njėri pas tjetrit: Atė Vinēenc Prendushi, Dom Ndre Zadeja, Atė Benardin Palaj, Dom Nikollė Gazulli, Atė Anton Harapi, Dom Lazėr Shantoja e Atė Gjon Shllaku. Tė shtatė u torturuan siē nuk mund tė pėrshkruhet. E ky ishte vetėm fillimi.

Sapo kishte nisur ajo tragjedi e masakėr, qė siē do tė shprehej zoti Sami Repishti: “Pėr katolikėt shqiptarė nuk merr kuptimin e vėrtetė e tė plotė nėse nuk pohohet publikisht nga tė gjithė e me bindje se nga 94 famullitarė tė rregullt e 93 ndihmės - gjatė viteve 1944-49 u vranė, u torturuan e u burgosėn 7 ipeshkvinj, 60 famullitarė, 30 etėr franēeskanė, 13 etėr jezuitė, 10 seminaristė etj”. e mė tej: “Tortura nuk ka kuptimin e plotė nė qoftė se nuk kujtohen fjalėt qė tha nė burg Pandi Kristo: "Ato Lleshrat e Prengrat i kemi vrarė faj e pafaj vetėm sepse kanė qenė katolikė. Ata po, kanė tė drejtė tė ankohen”.

E, natyrisht, jo pa ndėshkimin e vet, mbetėn edhe Klerikėt e nderuar tė besimeve tjera. Visarion Xhuvani e Irene Banushi, udhėheqėsit simbol tė besimit ortodoks thanė kaq shumė me jetėn e vdekjen e tyre.

Kapitull tė rėndė e tė pafund kanė edhe myslimanėt bektashinj. Jo pa ndėshkim mbetėn edhe mjaft sunitė. Hafiz Ali Tare, Hafiz Dėrguti e sa tė tjerė lidhėn miqėsi tė pėrjetshme ndėrfetare, pikėrisht nė ditėt e vėshtira tė tmerrit komunist.

Vetėm disa therime nga ajzbergu shqiptar!

Meqė jemi nė kėtė “Ditė Kujtese” le tė kujtojmė vetėm disa therime nga ajzbergu i madh i vuajtjes shqiptare, vetėm disa :

Imz. Nikollė Dedėn, e torturuan kaq tepėr sa, kur e kthejnė nga torturat, shoku i qelisė nuk e njeh. Atėherė ai nė gjithė atė siklet, me ironi i thotė: “Nuk po me njeh? E pra, mos harro se dikur kam pasė qenė Dom Nikollė Deda”. Me plagė nė gjithė trupin, nuk mund tė qėndronte nė kėmbė, por e lidhėn pėr hatlla, deri ditėn e pushkatimit. Atė Mati Prendushit, kur kėrkoi pak ujė, i tharė etje, kushedi sa ditė pa pirė, i mbyllur nė nevojtoren e sigurimit, i japin tė pijė urinėn qė ai sapo kishte bėrė nė njė gotė. Po kėtė gjė, e kishin bėrė edhe me Imzot Gjinin. Atė Frano Kiri, pėrfiton prej njė polici "tė mirė", dhe ulet e njomė buzėt me ujin e mbetur ndėr pllakat e nevojtores. E lidhin me njė tė vdekur fytyrė pėr fytyrė. E zgjidhėn pas tri ditėsh, kur filloi tė dekompozohet kufoma. Atė Ēiprian Nikės, mbas dy ditėsh pa gjumė i thyejnė kėmbėn, tė cilėn nuk e ndien fare, deri sa i vjen nė ndihmė dhe e kthen nė jetė Dr. Frederik Shiroka. Imzot Frano Gjini, lihet disa ditė i lidhur pėr ullinjtė e oborrit dhe vetėm kur varet pėr vdekje, e hedhin nė njė nevojtore ku ujėrat e zeza kishin dalė sipėr gadi 10-15 cm. Aty e lanė me ditė tė tėra. Dom Mark Hasit, Nesti Kopali i mbėrthen gjuhėn pėr tavolinė me thikė tejpėrtej, duke i bėrtitur pse nuk flet. Dom Anton Muzaj, lihet ndėr ujėrat e zeza deri nė bel dhe vetėm pasi fillon tė nxjerrė copat e gjakut prej goje, nxirret prej torturės. E linin me orė tė tėra nė kėmbė, gjersa i binte tė fikėt. Pastaj e lagnin me ujė. Dhe prapė tortura. Vdiq i martirizuar nė moshėn 29 -vjeēare. Dom Mikel Beltojen, pas torturave mė tė egra, para se ta pushkatonin, e tėrheqin zvarrė gjymtyrėsh deri sa e shqyen dhe ashtu zharg e pushkatuan gjysėm vdekur. Dom Lazėr Shantojes, iu kalbėn tė dy kėmbėt nga shufurat e hekurit tė skuqur. Ashtu cung e nxorėn pėrpara nėnės sė vet, e cila me lot nė sy i tha xhelatit: Ju lutem, ma pushkatoni, mos e leni nė atė siklet . Vėlla Gjon Pantalia pėson njė ferr tė vėrtetė mundimesh. Vdes nė spital, pasi i kishte tė thyera tė dyja kėmbėt. Dom Pjetėr Ēuni e Dom Aleksandėr Sirdani hidhen nė gropėn e zezė tė %C sė Koplikut, gjersa i mbysin ashtu gjysėm sė gjalli duke i shtyrė me cfurk”. “Mė kanė bėrė masakra me kėnaqė shpirtin e tyre pa asnjė arsye” do t'i thoshte Imzot Prof. Jul Bonati mbesės se vet, njėherė nė takim.Vdiq pasi e ēmendėn. Kurse Papa Pandin prift katolik nė Korēė, ndėrsa shkonte nė fshatin e tij, e mbytėn nė njė pyll. Iu gjet koka e prerė dhe e vėnė mbi trupin e vdekur. Papa Josif Papamihalin - prift i ritit bizantin nė Elbasan, e mbytėn nė baltė pėr sė gjalli nė kampin e shfarosjes nė Maliq.


vazhdon...
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-07-07, 08:14   #4
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Pėr Imzot Ernest Ēoba ipeshkėv, ndihmės-radiologu i spitalit kujton: “Mė thirrėn njė mesnatė tė vonė pėr t'i bėrė radiografinė njė tė burgosuri. Emrin nuk ma thanė. Kur hyra nė sallė pashė dy oficerė sigurimi qė mė pritnin. Nė fund tė dhomės dallova njė thes. Ata morėn thesin dhe, pasi e afruan pranė aparatit Rontgen, e hapėn. Nxorėn njė njeri tė shfytyruar, sa njė fėmijė. E shikova me vėmendje i tmerruar, mezi e dallova. Ishte Dom Ernestoja". Atė Gjon Karmėn, fusin dhe e gozhdojnė nė njė arkivol dhe e lėnė ashtu sa kohė. Mirrte frymė nga njė vrimė e hapur, gjė tė cilėn ai nuk e dinte. Vetė i mjeri mendonte se po e varrosnin ashtu pėr sė gjalli. Dom Ndre Krroqin e fusnin nė njė thes dhe e rrahin kaq egėrsisht, sa ia thyen kockat. Nuk dalloja se kush mė rrihte, - thotė Dom Ndreu. Mė binte kush tė mundte, pa dhimbė. Jetoi i paralizuar, vdiq me njė kėmbė tė prerė." Dom Zef Bici pushkatohet, ndonėse vuante nga sėmundja e kancerit dhe nuk kishte vetem pak vite jetė. Ishte 47 vjeē. Atė Serafin Kodės i fusin gishtat nė fyt dhe i nxjerrin gurmazin nė Lezhė. Vdes nė njė torturė . Ishte 54 vjeē. Atė Bernardin Palajn, njė ndėr folkloristėt e mitologėt mė tė mėdhenj shqiptarė, pasi e torturuan marrėzisht, e lidhėn me tel tė ndryshkur nė tė dyja duart. Nuk ia zgjidhėn pėr muaj gjersa iu shkėrmish mishi dhe iu helmatis gjaku, duke kaluar nė sėmundjen e tetanozit (sharrės). Vdiq rreth 50 vjeē. Dom Mark Gjani, pas sa torturave, e varėn nė shtyllė dhe ashtu e lanė pėr ditė e ditė, duke e rrahur sa mundnin. Pasi dha shpirt, trupin ia hodhėn nė pėrrua, pėr ta ngrėnė qentė e fshatit Shpal - Mirditė. Ishte 36 vjeē. Dom Lazer Jubanit ndėrsa punonte nė fermė, i dhanė tė hajė njė domate dhe e helmatisėn. E dėrguan nė spital duke e lėnė pa asnjė ndihmė mjekėsore. l hoqėn edhe serumin. Vdiq mes dhimbjeve tė tmerrshme.

“Atė Florian Berishėn e mbajtėn me muaj e muaj nė qeli duke provuar mbi tė tortura nga mė ēnjerėzoret. Edhe unė qė kam ndenjur 20 vjet nė burg nuk kam hequr sa i shkreti padėr Berisha. E bėnė gjysmė tė ēmendur” - do tė thoshte Padėr Gjergj Vata. Kurse Dom Simon Jubani kujton: “Njė herė e rrahėn aq fort, sa ia thyen tė gjithė dhėmbėt. Dhe ai, me atė humorin e hollė qė e karakterizonte, ashtu i mbuluar me gjak nė fytyrė, i tha kriminelit hetues: “E kam ditur se je xhelat, por se qenke dhe dentist, nuk ma ka marrė mendja”. Motėr Marie Tucit gjysmėn e trupit ia shtinė nė njė thes, ku kishte brenda edhe dy mace. E rrahėn egėrsisht, macet u tėrbuan dhe e shqyenme thonj. Kėshtu gjersa dha shpirt. Ishte rreth tė 20-tave. Atė Zef Pellumbi do tė kujtonte: “Kam kryer 14 vjet burg e 23 vjet internim, gjithsejt 37 vjet. Nga lodhja e mungesa e ushqimit, kanė vdekur mjaft klerikė. Njėri vdiq nė krahėt e mi, nėsa po bisedonim. Njė tjetėr dha shpirt kur po flinte afėr meje. Nė mėngjes e gjetėm tė vdekur”. Ndėrsa Imz. Zef Simoni, ipeshkėv kujton:“ Tė burgosurit i nėnshtroheshin korrentit elektrik. Goja e tyre mbushej me kripe ose gėlltitnin ilaēe tė dėmshme pėr sistemin nervor. Klerikėt i varėn, ia prenė kryet, u mbytėn ndėr kėneta.

Torturat komuniste ishin tė ngjajėshme me metodat e persekutorėve nazistė!

Tė ngjashme me torturat komuniste ishin vetėm metodat e persekutorėve nazistė. Nė Dachau hitlerianėt internuan 2794 klerikė e besimtarė tė 37 kombėsive. Nė Auschwitz burgosėn 416 klerikė. Gjatė luftės sė dytė botėrore, nė Poloni ishin rreth 6400 klerikė viktimė e represioneve, mes tė cilėve edhe P. Maksimilian Kolbe, sot nė rrugėn e shenjtėrimit.

E nisur nė rrugėn e kanonizimit janė tashmė edhe vetė klerikėt martirė shqiptarė.

“Mė arrestuan nė kishėn e Barbullushit, ndėrsa po kremtoja meshėn, kujton Dom Ernest Troshani. U akuzova pėr agjitacion e propagandė kundėr partisė e pushtetit. Jam gjykuar nė Shkodėr e dėnuar me 18 vjet burg. Kalova shumė vite nė burgun e tmerrshėm tė Spaēit. Nė galeri shpesh ndodhnin shembje. I gjithė kampi ishte i rrethuar me tela. Ishte vetėvrasje po tė tentoje tė ikje. Shumė njerėz humbėn jetėn nga lodhja dhe uria.

Ndėrsa Myzafer Pipės ndėr muskujt e krahėve i fusin hekurat e skuqur, e vrasin “gjoja nė tentativė arratisje”, ndėrsa vetė Koci Xoxe deklaron: “kam dhėnė unė urdhėr tė vritet pa gjyq Myzafer Pipa”. Deputetin Kol Prela e tresin ashtu tė vdekur me karrocė plehit. Simon Darragjatin e Kolec Dedėn i hedhin nga dritaret e hetuesisė.

Dhe nėse ėshtė ndonjė qė nuk i beson, apo i konsideron si tė ekzagjeruara gjithė kėto thėnie e dėshmi nga vetė ata qė i pėsuan apo dėshmitarėt tyre, mjafton tė shfletojnė faqet 220-250 tė librit “Dosja e Diktaturės” dhe do tė shohė se tė gjitha kėto i vėrtetojnė, me dėshmitė e tyre, vetė kriminelėt qė i zbatuan nė gjyqin e Koci Xoxes.

Ėshtė bėrė pra mbi elitėn shqiptare ajo ēka rusėt patėn bėrė mbi elitėn polake nė Katyn, ku i shfarosėn krejt intelektualėt. Padyshim, vetėm fanatizmi dhe urrejtja mund tė grumbullonin njė mllef tė tillė qė do tė shfrente kaq mizorisht mbi klerin e pafajshėm shqiptar.

Bilanci?

Mos tė harrojmė! Ishin rreth 200 klerikė qė kishin kryer 500 vjet studime nė 25 universitete tė Evropės e do tė bėnin mjerisht tani, nė Shqipėrinė e tyre edhe mbi 900 vite tė tjera, gati dhjetė shekuj burg. Mos tė harrojmė! Vetėm ata, tė pushkatuarit, bėnė rreth 300 muaj, rreth 25 vjet tortura e hetusi. Afro 70 muaj, 6 vjet hetuesi e tmerr, bėnė ata tjerėt, tė mbyturit ndėr tortura. Mos tė harrojmė! U shfarosėn tė gjithė. “Nuk duhet ta kujtojmė tė kaluarėn”, porosit shkrimtari i njohur rus Solzhenjicin. “Atij qė e kujton atė ju qorroftė njėri sy, por atij qė e harron atė, ju qorrofshin tė dy. Me urimin “Kėtej e tutje, qofsh pėrherė me dy sy, populli im!”

I kujtoj atyre qė e sollėn kėtė fatkeqėsi dhe tė tjerėve, bijve tė tyre, qė duan t'i vrasin sė dyti me harresėn se, ne qė sėrish po na kėrcėnoni se po merremi me zhvarrimin e eshtrave,“Nuk qajmė pse i humbėm, por krenohemi qe i kemi.”


Marre nga http://www.kishakatolikeshkoder.com
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-07-07, 16:09   #5
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

43 punonjėsit e administratės dhe 34 pronarėt e pushkatuar e dėnuar

Pjesa mė e madhe e tyre, tė arsimuar jashtė u dėnuan me akuzėn si antikomunistė. Po kaq tragjik ėshtė edhe situata nė listat e pronarėve dhe tregtarėve. Mes tyre janė 8 tė pushkatuar, 7 tė vdekur nė burg dhe 19 tė dėnuar. Akuzat mė tė zakonshme mes tregtarėve janė agjitacion e propagandė dhe pjesėtarė nė incidentin e ndodhur nė ambasadėn sovjetike.
Viti i I
Sipas qarkores sė datės 20.12.1944 konsideroheshin kriminelė lufte; Inspiratorėt, organizatorėt, ata qė kanė dhėnė urdhra si dhe ndihmesat dhe ekzekutorėt… pronarėt ose drejtuesit e sipėrmarrjeve nė Shqipėri dhe nė vendet e okupatorit, kryetarėt dhe anėtarėt e regjencės, kryetarėt dhe anėtarėt e Qeverive, tė dhomės koperative dhe tė asamblesė kuislinge tė Tiranės, organizatorėt dhe inspiratorėt e organizatave tradhtare mercenare, ushtria, milicia fashiste, Balli Kombėtar, Komanda e rinisė, Xhandarmėria, Legaliteti, Divizioni SS. Skanderbeg, ata qė janė bėrė vegla tė propagandės armike si agjitatorėt, propagandistėt dhe publicistėt… Nisur nga reformat e para tė komunizmit nė Shqipėri, grupi i nacionalistėve filloi tė kundėrshtojė hapur atė ēka po ndodhte. Tabloja e qartė qė u paraqitej ishte centralizim i pushtetit nė duart e komunistėve. Tė parėt qė u vunė nė veprim pėr tė ndaluar kėto reforma me mėnyra demokratike, ishin grupi i deputetėve. Mė pas ata hynė nė histori, sepse u ekzekutuan si kundėrshtarė tė diktaturės. Paralel me ta vepronte dhe grupi i rezistencės me Sami Qeribashin, Musine Kokalarin, Qenan Dibrėn, Profi Ēokėn… dhe tė gjitha kėto u shkrinė dhe u bashkuan nė lidhjen Bashkimi Demokrat. Ata kėrkuan shtyrjen e afatit tė zgjedhjeve dhe pranimin e vėzhguesve tė huaj. Por lėvizja e tyre shpejt u bė pre e asgjėsimit. Nė librin e Tomorr Alikos, “Genocidi mbi elitėn intelektuale tė kombit shqiptar”, gjejmė nė listėn e dėnimeve tė administratės disa deputetė tė parlamenteve shqiptare ndėr vite. Deputetėt e 1945, Riza Dani, Hysen Shehu dhe Kol Kuqali u pushkatuan nė vitin 1947 si kundėrshtarė tė regjimit. Vendimi erdhi pas pėrplasjeve qė kishin nė seancat parlamentare me drejtuesit mė tė lartė komunistė. Pas saj do tė vinte vendimi i Byrosė Politike i datės 14 maj 1947, i firmosur nga Enver Hoxha, Nako Spiru, Hysni Kapo dhe Shefqet Peēi, ku urdhėrohej arrestimi i 10 deputetėve, qė me vendimin e datės 30 gusht 1947 dėnohen me vdekje dhe ekzekutohen. Veē tyre janė dhe deputetėt korēarė tė legjislacionit tė vitit 1921 dhe 1924, Kristo Krika dhe Kol Rrodhe, tė cilėt vdiqėn nė burg. Kristo Krika shkon nė SHBA pėr themelimin e kishės autoqefale shqiptare. Mė 1921 ai zgjidhet deputet i Korēės, ndėrsa tre vjet mė vonė konsull i Shqipėrisė nė Boston dhe Neė York. Deri mė 1944 ai ishte prefekt i Korēės. Pasi kreu 10 vjet nga dėnimi prej 20 vjetėsh, ai vdiq nė burgun e Burrelit. Kol Rrodhe, nga ana tjetėr ėshtė deputeti i parė i Korēės nė parlamentin e vitit 1924, por si pjesėmarrės nė grupimin Bashkimi Demokrat, ai arrestohet dhe dėnohet me 30 vjet burg. 1 vit pas dėnimit, vdes nė birucė. Shumica e tė dėnuarve tė administratės, kishin shėrbyer pėr vite me radhė nė shtet dhe kishin mbaruar studimet jashtė pėr administrim. Edhe ish-kryetari i bashkisė sė Tiranės, Abedin Nepravishta, ėshtė njė ndėr punonjėsit e administratės tė dėnuar. Ai u dėnua me 20 vjet burg dhe pas lirimit u internua familjarisht.
Pronarė
Me vendim tė frontit tė gjithė ata qė dėnoheshin pėr krime politike iu sekuestrohej pasuria. Kėtė fat patėn tė gjithė tregtarėt dhe pronarėt, tė cilėt ishin kundėrshtarė tė regjimit. Megjithatė kishte dhe raste si Ali Panariti qė u pushkatua pa gjyq. Shumica e tregtarėve u pėrfshinė nė skenarin e madh tė bombės nė ambasadėn sovjetike. Kėshtu, Reiz Selfo, Jonuz Kaceli, Haki Kodra, Thoma Katundi, Lluka Rankoviē u pushkatuan nė vitin 1951 pėr atentatin qė s’e bėnė kurrė. Pjesa tjetėr dėnohet me akuzėn armik i popullit dhe agjitacion propagandė. Ashtu sikurse ishte vendimi, shumė nga pronarėt vuajtėn edhe pėr moskallėzimin e pasurisė. Jonuz Shijaku, i cili u kap nė Selanik bashkė me tė vėllanė, u torturua nė mėnyrė ēnjerėzore deri sa dorėzoi 57.000 napolona floriri. Irakli Qirjakos pas dėnimit si kundėrshtar i regjimit iu konfiskua pasuria prej 20.000 napolona floriri dhe 7 dyqane me mallra tė ndryshme. Nė mes tė pronarėve ėshtė pėrfshirė dhe Mahmut Mėniku, i cili u angazhua nė frontin e opozitės sė parė Bashkimi Demokrat. Ai u dėnua me vdekje, por familja e tij vuajti gjatė gjithė regjimit. Djalin, Eqeremin, ia burgosėn pėr agjitacion e propagandė, ndėrsa fėmijėt e tyre shiheshin si tė deklasuar dhe s’mundėn tė bėnin pėrpara. Metodat e internimit ishin pjesė e shfrytėzimit dhe e riedukimit tė tė deklasuarve me frymėn e pushtetit popullor. Internimi ėshtė krijuar nė bazė tė dekret ligjės tė vitit 1949 dhe ėshtė ndryshuar mė vonė me dekretin e vitit 1954. Nė nenin 22 tė Kodit Penal tė vitit 1953 pėrcaktohet kėshtu masa e dėbimit; “Dėbimi ėshtė largimi i tė dėnuarit nga vendbanimi pėr njė kohė tė gjatė nga gjashtė muaj deri nė pesė vjet, me ndalim ose jo tė qėndrojė nė njė ose disa vende tė caktuara. Kur dėnimi jepet si dėnim plotėsues bashkė me dėnimin me heqje lirie, koha llogaritet nga dita e vuajtjes sė heqjes sė lirisė. E gjithė jeta e kėtyre njerėzve ka qenė e dhimbshme, luftė pėr mbijetesė, frikė se mos ndonjė e keqe mė e madhe mund t’i ndodhte.

vazhdon...
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-07-07, 16:13   #6
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

PRONARET E DĖNUAR

ALI PANARITI
Lindur nė Korēė 1903. Mbaron shkollėn tregtare nė Romė. Mė 10 nėntor 1944, u pushkatua prej skuadrave partizane.

REXHEP PICARI
Lindur nė Vorė, Tiranė mė 1907. Arrestohet nė vitin 1945 dhe dėnohet me vdekje pushkatim si “Armik i Pushtetit”.

LLUKA RANKOVIĒ
Lindur nė Mal tė Zi, 1900. Antikomunist, ardhur nė Shqipėri gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Krijon njė agjenci udhėtaresh SATA. Pushkatohet nė vitin 1951.

RAMADAN ZDRAVA
Lindur nė Elbasan, 1911. Studimet e larta i kreu nė Itali. Nė 1939 formon shoqėrinė “Zdrava & Deliallisi”. Arrestohet nė 1946 si “armik i pushtetit”. Lirohet mbas 7 vjet burg. Arrestohet pėrsėri nė 1979 dhe vdes si pasojė e torturave nė hetuesi.

ADEM XHEPA
Lindur nė Tiranė mė 1885. Arrestohet nė vitin 1946 si pėrkrahės i grupit tė deputetėve. Lirohet nė 1950. Arrestohet pėrsėri nė 1952 pėr ēėshtje ari. Torturohet nė hetuesi derisa pėr t’i shpėtuar torturave hidhet nga dritarja ku gjen vdekjen.

TEMO SHEHU
Lindur mė 1892, Sevaster, Vlorė. Arrestohet nė vitin 1944 dhe dėnohet me 20 vjet burg.

HAJRI NEVIRI

Lindur nė Libohovė mė 1883. Mbaron Akademinė Ushtarake tė policisė nė Stamboll. Arrestohet nė vitin 1947 pėr veprimtari antikomuniste dhe dėnohet me 10 vjet burg.

PROF ĒOKA
Lindur nė Tiranė, nė 1908, tregtar. Kryen tė mesmen ekonomike nė Rumani. Gjykata e dėnon me pushkatim, por i kthehet nė 30 vjet burg.

VASIL PAPA
Lindur nė Himarė (Dhėrmi) mė 1879. Arrestohet nė vitin 1946 dhe dėnohet me 15 vjet.

MEDI QYTEZA
Lindur nė Korēė mė 1914. Arrestohet nė vitin 1950 dhe dėnohet 20 vjet burg. Vdes nė burg nga torturat e herėpashershme nė vitin 1956.

MANOL KUME
Lindur nė Gjirokastėr nė 1918. Mbaroi shkollėn tregtare. Tregtar grosist. Arrestohet nė 1945 dhe dėnohet me 20 vjet burg si armik.

JONUZ SHIJAKU
Lindur nė Dibėr 1895. Arrestohet nė vitin 1945 nė Selanik bashkė me vėllanė e tij. Dėnohet me 30 vjet burg si armik i popullit.

IRAKLI QIRJAKO
Lindur nė Topovė, Zagori nė 1889. Arrestohet nė vitin 1945 dhe dėnohet me 15 vjet burg si kundėrshtar i regjimit.

FAIK MĖRLIKA
Lindur nė Krujė nė vitin 1917. Arrestohet nė vitin 1945 dhe dėnohet me 15 vjet burg.

IMER SHEHU
Lindur nė Dibėr mė 1913. Arrestohet nė vitin 1947 dhe dėnohet me 10 vjet burg. Ėshtė marrė me tregti. I sekuestrojnė tė gjithė mallin dhe e burgosin si kundėrshtar i regjimit. Lirohet nga burgu nė vitin 1955.

RUSTEM SHARRA
Lindur nė Kavajė nė 1909. Pronar fabrike. Arrestohet nė vitin 1947 dhe dėnohet me 20 vjet burg. Pjesėmarrės nė grupin e deputetėve Opozita e Dytė, tė vitit 1947. Lirohet nga burgu nė 1964.

NEXHMI SHIJAKU
Lindur nė Dibėr, 1898. Arrestohet nė Selanik sė bashku me vėllanė. Dėnohet me 15 vjet burg.

RAM MARKU
Lindur nė Shijak, 1907. Pronar. Arrestohet nė vitin 1946 dhe dėnohet me burgim tė pėrjetshėm.

SHABAN QOSJA
Lindur nė Tiranė nė 1892. Kreu shkollėn tregtare nė Itali. Arrestohet nė vitin 1947 dhe dėnohet me 7 vjet burg. I sekuestruan pronat dhe gjithė mallrat tregtare. Lirohet nė vitin 1951.

NIMAN BIBERAJ
Lindur nė Shoshan, Tropojė, nė 1918. Arrestohet nė vitin 1946 dhe dėnohet me 10 vjet burg pėr veprimtari antikomuniste. Dallohej pėr trimėri dhe burrėri. Lirohet nė 1956 dhe mandej arratiset jashtė shtetit.

MALIQ REKA
Lindur nė Dibėr mė vitin 1910. Tregtar (pastiēier), arrestohet nė vitin 1946 dhe dėnohet me 8 vjet burg pėr agjitacion e propagandė. Lirohet nė 1955.

MYFTAR KUPI
Lindur nė Krujė, 1920. Pinjoll i familjes Kupi me reputacion nė Krujė. Arrestohet nė vitin 1945 dhe dėnohet me 15 vjet burg si armik i popullit. Fisi Kupi persekutohet nga regjimi komunist qė gjatė luftės. Lirohet nė vitin 1958.

BAJRAM XHINDOLLI
Lindur nė Lushnjė, 1920. Pronar. Arrestohet nė vitin 1950 dhe dėnohet me 12 vjet burg pėr agjitacion e propagandė. I sekuestrojnė shtėpinė dhe pronat. Lirohet nė vitin 1962.

ISMAIL SHEHU
Lindur nė Tepelenė, 1920. Kryen Medresenė e Tiranės. Familjarisht besimtari tė Tarikatit Helveti. I ati, Sheh Beqir Toēi, pjesėmarrės nė luftėn e Vlorės kundėr italianėve. Arrestohet nė 1948 dhe dėnohet me 10 vjet burg pėr agjitacion e propagandė. Lirohet nė 1953.

SHABAN PLAKA
Lindur nė Elbasan, 1918. Ka qenė pronar i disa pronave. Pjesėmarrės aktiv nė organizatėn “Balli Kombėtar”. Arrestohet nė vitin 1944 dhe dėnohet me pushkatim. I falet jeta dhe i kthehet dėnimi nė 25 vjet burg. Lirohet nė 1955. Arrestohet pėrsėri nė 1966 dhe dėnohet me 10 vjet burg. Lirohet nė 1975.

FUAT HALIMI
Lindur nė Gjirokastėr nė 1895. Arrestohet nė vitin 1946 dhe dėnohet me 8 vjet, sepse kundėrshtoi reformat e shtetit. Lirohet nė vitin 1951.

HYSEN MALI
Lindur nė Krujė mė 1885. Arrestohet nė 1947 dhe dėnohet 20 vjet burg pėr veprimtari antikomuniste. Lirohet nga burgu nė 1951 si i sėmurė i pashėrueshėm.

NEXHIP ZDRAVA
Lindur nė Dėshiraj, Elbasan, nė vitin 1909. Vėllai i Ramadan Zdravės. Arrestohet nė vitin 1945 dhe dėnohet me 15 vjet burg si pjesėmarrės nė organizatėn “Balli Kombėtar”. Lirohet nė 1955.

MUHARREM NEVIRI
Lindur nė Libohovė, 1860. Ėshtė marrė me tregti. Arrestohet nė vitin 1947 dhe dėnohet me 5 vjet burg pėr agjitacion e propagandė. Lirohet nė vitin 1949. Arrestohet pėrsėri nė vitin 1951 dhe lirohet nė vitin 1953.

Punonjes te administrates

TĖ PUSHKATUAR

1. ISMAIL PETRELA
2. JORGJI MEMA
3. JAKUP DELIALLISI
4. KAPLLAN DELIALLISI
5. QAZIM PEZA
6. IRFAN MAJUNI
7. HAKI PENGELI
8. TELAT DRINI
9. ABDULLA KUSI
10. RIZA DANI
11. HIVZI GOLE
12. HYSEN SHEHU
13. XHELADIN KUQI
14. MEDI KUQI
15. KOL KUQALI
16. ZALO FAMA

VDEKUR NE BURG

1. MUHARREM BEJLERLI
2. KRISTO KIRKA
3. KOL RODHE
4. M XHIXHA
5. XHILE LLAHA
6. ALI MALIQI

TĖ BURGOSUR

1. ABEDIN NEPRAVISHTA
2. LUTFI SHEHU
3. SHEFKI TĖRSHANA
4. HAKI BUSHATI
5. ALI FORTUZI
6. SHEFKI MINAROLLI
7. ANTON DUKAGJINI
8. ZENEL PRODANI
9. IBRAHIM HASNAJ
10. ALI MENA
11. RAMAZAN TABAKU
12. ISMET KRYEZIU
13. PETRIT SHAHINI
14. QAZIM MERLIKA
15. RAMAZAN JARANI
16. REFAT TARTARI
17. HYSEN MECE
18. XHELAL NDREU
19. ISLAM NDREU
20. HYSEN MERLIKA
21. HASAN SAKOLLARI

PRONARE
TĖ PUSHKATUAR


1. ALI PANARITI
2. REIZ SELFO
3. JONUZ KACELI
4. HAKI KODRA
5. MAHMUT MENIKU
6. THOMA KATUNDI
7. REXHEP PICARI
8. LLUKA RANKOVIĒ

VDEKUR NE BURG


1. RAMADAN ZDRAVA
2. ADEM XHEPA
3. TEMO SHEHU
4. HAJRI NEVIRI
5. PROF ĒOKA (V.Internim)
6. VASIL PAPA
7. MEDI QYTEZA
TĖ BURGOSUR
1. MANOL KUME
2. JONUZ SHIJAKU
3. IRAKLI QIRIAKO
4. FAIK MERLIKA
5. IMER SHEHU
6. RUSTEM SHARRA
7. NEXHMI SHIJAKU
8. RAM MARKU
9. SHABAN QOSJA
10. NIMAN BIBERAJ
11. MALIQ REKA
12. MYFTAR KUPI
13. BAJRAM XHINDOLLI
14.ISMAIL SHEHU
15. SHABAN PLAKA
16. FUAT HALIMI
17. HYSEN MALI
18. NEXHIP ZDRAVA
19. MUHAREM NEVIRI
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-07-07, 13:56   #7
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Nė nėntor tė 2002-shit, nė sa kardinali Sepe, Prefekt i Kongregatės pėr Ungjillėzimin e Popujve takohej me prelatėt e Konferencės Ipeshkvnore katolike tė Shqipėrisė nė Seminarin e Madh tė "Zojės sė Kėshillit tė Mirė" nė Shkodėr, kujtoi dy ipeshkvijtė e mėdhenj martirė, Imzot Vinēenc Prennushin dhe Imzot Frano Gjinin, si edhe radhėn e gjatė tė martirėve e tė dėshmitarėve tė fesė: priftėrinj, rregulltarė, rregulltare e besimtarė laikė.
Qė kujtimi i tyre tė mos humbasė - nėnvizoi kardinali Sepe - por tė bėhet shembull pėr breznitė e ardhshme, ėshtė detyra juaj, mė se e ligjshme, ta ēoni mė tutje ēėshtjen e lumnimit tė shumė vėllezėrve heroikė nė fe. Njė nismė e tillė do t'i sigurojė Kishės nė pėrgjithėsi, e asaj shqiptare nė veēanti, njė numėr tė madh ndėrmjetėsuesish para fronit tė Zotit.
Ndėrmjet tyre janė edhe Imzot Frano Gjini, Atė Mati Prendushi e Atė Ēiprijan Nika. Po kujtojmė sot ditėn e flijimit tė tyre.
Ishte data 11 mars 1948 kur shkodranėt e tmerruar dėgjuan pėrsėri tė shtėna mitrolozi te zalli i Kirit. Flijoheshin kėtė ditė pėr Krishtin e pėr Shqipėrinė, pėrveē tre meshtarėve tė lartpėrmendur, edhe Monsinjor Nikollė Deda bashkė me 12 besimtarė katolikė.
Monsinjor Nikollė Deda lindi nė Shkodėr mė 1892. Mėsimet e para e tė mesme i kreu nė vendlindje, pranė Kolegjės Saveriane, tė lartat- nė Romė (Itali) e nė Insbruk (Austri). U shugurua meshtar mė 1917: Shėrbeu nė Qelės (Pukė) e Hajmel. Gjatė kėtyre viteve, pėr shėrbim shembullor meshtarak, iu dha titulli Monsinjor.
U arrestua nė dhjetor 1946. E torturuan aq, sa kur i sollėn nė qeli njė meshtar tjetėr e nuk e njohu ai, me njė humor tragjik, i tha: "Mos harro se dikur kam pasė kenė Dom Nikollė Deda".
E gjykuan me akuzat e zakonshme nė njė gjyq-farsė. U dėnua me vdekje dhe u ekzekutua mė 11 mars 1948.
Atė Mati Prendushi:
Lindi nė Shkodėr mė 1882. Mėsimet e para e tė mesme i kreu nė Shkollėn franēeskane; tė lartat, nė Grac-Austri. Meshėn e parė e ēoi mė 1904. Mė 1911 ishte pranė Dedė Gjo'Lulit, nė sa ky shpaloste nė majė tė Deēiēit flamurin shqiptar, larė me gjakun e bijve tė vet. Jugosllavėt e dėnuan me vdekje si atdhetar i flakėt, por mė pas ia falėn dėnimin. Shėrbeu si famullitar nė Bajzė, Gomsiqe, Tiranė e Shkodėr, ku mė 1943 qe provinēal i fretėrve.
U arrestua nga komunistėt mė 1946 e u dėnua rishtas me vdekje, kėtė radhė nga bashatdhetarėt e vet, i akuzuar si tradhtar i Atdheut. U pushkatua mė 11 mars 1948 te Zalli i Kirit.
Atė Ēiprijan Nika:
Lindi nė Shkodėr mė 19 korrik 1900. Mėsimet fillore e tė mesme i kreu nė Shkodėr, tė lartat - nė Austri. U shugurua meshtar mė 1924. Mė 1938 qe provinēal i fretėrve; nga viti 1943 deri mė 1936 - guardian i kuvendit franēeskan nė Shkodėr. U arrestua mė 1946 me akuzėn e fshehjes sė armėve nė kishėn franēeskane, armė tė vendosura aty nga vetė sigurimi, histori qė ėshtė shtjelluar gjėrė e gjatė nga Nikė Stajka, i pranishėm nė kėtė skenė kulmore tė tragjedisė sė Kuvendit tė Gjuhadolit, nė librin "Dera e Thyeme".
U pushkatua pa gjyq mė 11 mars 1948.
Mbeti nė kujtesėn e atyre qė e njohėn, si meshtar shenjt, i pėrvuajtur, i kulturuar, atdhetar, muzikant e shkrimtar i talentuar: pėrmbushte kėshtu tė gjitha kushtet, tė cilat nė Shqipėrinė komuniste tė ēonin nė pushkatim.
Imzot Frano Gjini:
Lindi nė Shkodėr nė vitin 1886. Pasi kreu Kolegjėn Saveriane, vijoi studimet nė Universitetin Urbanian nė Romė. Menjėherė pas shugurimit u kthye nė Atdhe dhe filloi shėrbimin meshtarak si famullitar nė Laē, Vlorė e Durrės. Mė 1930 u emėrua Ipeshkėv i Durrėsit; dy vjet mė vonė - Ipeshkėv i Abacisė sė Mirditės me selķ nė Orosh; mė 1945, pas largimit tė delegatit apostolik, Imzot Nigris, nga Shqipėria, u emėrua nga Selia e Shenjtė zevendės-delegat apostolik. Ishte e para herė qė njė shqiptari i besohej njė detyrė kaq e lartė.
U arrestua nė tetor 1946 me akuzėn "agjent i Vatikanit" sė cilės s'munguan t'i shtoheshin edhe akuza tė tjera. Gjeti nė qeli pjesėn kryesore tė sivėllezėrve nė meshtari.
Por atij, si zevendės-delegat, iu bė njė trajtim i posaēėm: mbi trupin tij komunistėt eksperimentuan tė gjitha llojet e torturave, pėr ta bindur ta shkėpuste Kishėn katolike nga Selia e Shenjtė. Qėndroi si shenjtėnt, derisa e pushkatuan mė 11 mars 1948, duke ia kėputur brohoritjen e fundit: "Rrnoftė Krishti mbret! Rrnoftė Shqipnia, edhe pa ne!". Selia e Tij nuk mbeti e zbrazėt: pas Imzot Angjelo Masafrės, qė tani i prin kryedioqezės metropolite tė Shkodėr-Pultit, Papa Benedikti XVI emėroi ipeshkėv tė dioqezės tė Rrėshenit, imzot Kristofor Palmierin, rregulltar nga Bitonto.
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-07-07, 14:00   #8
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Kėneta e Maliqit, “varri i pėrbashkėt”i 63 inxhinierėve dhe tė burgosurve.



Pjesa mė e madhe e tyre janė inxhinierėt e parė qė nisėn rindėrtimin e vendit. Sabotatorė.


Kjo ishte akuza pėr shumicėn e inxhinierėve tė vrarė nė kohėn e diktaturės, ku sipas shifrave jo krejtėsisht tė plota janė varur 4 inxhinierė, pushkatuar 9, dy kanė vdekur nė burg dhe 13 tė tjerė janė burgosur. Mjekėt e njohur qė kishin studiuar jashtė shtetit kishin njė akuzė tjetėr; Armiq tė popullit dhe mė e lehta akuzė agjitacion e propagandė. Nga mjekėt janė pushkatuar 5 dhe burgosur 13 tė tjerė. Pjesa mė e madhe e tyre ishin nė grupin e deputetėve, kishin lidhje me organizatėn e Ballit dhe opozitėn e dytė.
Maliqi
Eshtė njohur si kėneta famėkeqe e Maliqit, ku pėr bonifikimin e saj kanė vdekur dhe janė pushkatuar 63 vetė, pjesa mė e madhe e tė cilėve ishin tė internuar. 3 mijė tė burgosurit e liruar nga 7 burgje u internuan nė Maliq. Sot e kėsaj dite, ajo qė tregohet pėr kampin e Maliqit ėshtė nė kufijtė e lemerisė. Njerėzit, mes tė cilėve emra tė njohur si Mitrush Kuteli, Alfred Ashiku... hanin njė herė nė ditė njė pėrshesh ēaji me bukė dhe shkonin nė punė me vrap, tė detyruar nga rojet. Bonifikimi ishte i rėndėsishėm dhe po kaq i rėndėsishėm ishte vendimi i partisė pėr tė dėnuar me punė atje tė gjithė ata njerėz tė deklasuar dhe tė internuar, anti- komunistėt. Mushkonjat dhe ushunjėzat ua pinin gjakun tė internuarve, ndėrsa darkat teksa ktheheshin nė “hauret e kafshėve”, e bėnin rrugėn kėmba-dorazi nga lodhja. Koēi Misrasi, njė i internuar nga Korēa, vari veten. Alfred Ashikun e rrahėn pėr vdekje se hėngri njė panxhar qė e gjeti nė tokė. Tė tjerė i linin varur nė mes tė diellit. E nė kėtė lemeri vdiqėn 63 njerėz. Por fati i keq pasoi dhe inxhinierėt dhe drejtuesit e punimeve nė kėnetė. Gjashtė prej tyre u varėn dhe u pushkatuan si sabotatorė. Data 22 nėntor 1946 ende kujtohet me tmerr nga familjarėt e viktimave, tė cilėt u akuzuan si spiunė tė misionit tė Harry Fultzit nė Tiranė. Abdyl Sharra, diplomuar nė Romė, nė rolin e drejtuesit tė punimeve pėr tharjen e kėnetės sė Maliqit, u dėnua me varje. Vėllai i tij, Ymeri, ka qenė profesor i shkollės teknike dhe, sipas tė vjetėrve, tė gjitha gjyqet e kėtij tipi kishin si qėllim diskreditimin e Harry Fultz. Kujtim Beqiri, qė kish mbaruar nė Vjenė dhe ishte drejtor i madh, u akuzua dhe u var nė litar, e tė tjerė u pushkatuan. Edhe pse e lutėn Beqirin tė qėndronte pedagog nė Vjenė, ai nuk pranoi, me idenė qė tė rikthehej nė vend e t’i shėrbente popullit tė tij. Edhe sot foto e tij ėshtė vendosur nė universitetin e inxhinierisė sė Vjenės, si nxėnės i shkėlqyer. Fjala e fundit e tė riut para se tė vdiste ishte; Fajin tonė do ta tregojė historia. Tė rrojė Shqipėria.
Tė tjerė
Pjesa tjetėr e tė varurve nė litar dhe tė pushkatuarve kishin po prapė tė njėjtėn akuzė, atė tė sabotatorit dhe agjentit. Riza Alizoti punoi nė Kuēovė si inxhinier dhe u dėnua me vdekje dhe tė njėjtin fat pati dhe Sulo Klosi, qė kish punuar nė Rubik. Ali Kavaja dhe Shaban Balla, tė dy pjesėmarrės nė organizatėn “Bashkimi demokrat”, opozita e parė shqiptare, u dėnuan me pushkatim. Nė vrullin e sabotatorėve u pushkatuan dhe dy inxhinierė italianė. Paolo Saglioti vjen nė Shqipėri nė vitin 1931 pėr tė punuar nė Kuēovė tek AIPEN. Ai u akuzua si sabotator dhe u pushkatua. Tė njėjtin fat pati dhe Eugenio Scaturo, i cili erdhi nė Shqipėri nė 1937-ėn dhe punoi nė vepra tė ndryshme. Por kėneta e Maliqit i kushtoi jetėn.
Mjekėt
Edhe sektori mė i rėndėsishėm i njerėzimit, shėndetėsia, nuk mundi t’i qėndronte dot larg persekutimit. Njerėz tė arsimuar jashtė, intelektualė, tė cilėt u pėrpoqėn t’i vijnė nė shėrbim popullatės, u pushkatuan si agjentė, pjesėmarrės nė vendosjen e bombės nė ambasadėn sovjetike, bashkėpunėtorė tė Undrras dhe pjesėmarrės nė grupin e deputetėve. 13 tė tjerė u dėnuan pėr agjitacion e propagandė e arsye tė tjera po kaq tronditėse. Mjeku i njohur tiranas dr.Kadri Kėrēiku, qė tė gjithė e njohin edhe sot vendin ku ka banuar ai si rrugicėn e doktor Kėrēikut, pati tė njėjtin fat. Ai arrestohet nė vitin 1947 pėr agjitacion e propagandė, por pėr fat pas dy vjetėsh burg, Ministria e Shėndetėsisė bėn njė kėrkesė pėr lirimin e tij. Doktor Kėrēiku ishte njė nga njerėzit qė pėrballoi luftėn kundra malaries dhe ishte pikėrisht ky shkaku qė u bė sebep pėr lirimin nga burgu. Vėllai i Trifon Xhagjikės, poetit qė u dėnua si armik i lartė i komunizmit, i cili u dėnua me pushkatim nė vitin 1962, i erdhi shpejt radha. Doktor Ylli Xhagjika kish mbaruar studimet pėr mjekėsi nė Bashkimin Sovjetik dhe ishte mjek me shumė eksperiencė, por menjėherė pas tė vėllait tė pushkatuar, atė e arrestojnė njė vit mė vonė dhe e dėnojnė me 10 vjet, si kundėrshtar tė regjimit. Nė grupin e mjekėve tė vrarė dhe persekutuar nga regjimi hyn dhe i ashtuquajturi Mandela shqiptare, legjenda e burgjeve, Osman Kazazi. Nė tė ri, Mandela kish mbaruar studimet e larta pėr farmaci nė Itali dhe kur kthehet nė vend ėshtė pjesėmarrės nė organizatėn Balli Kombėtar. Osman Kazazi arrestohet nė vitin 1945 dhe dėnohet me 15 vjet burgim, e pasi lirohet pas kryerjes sė dėnimit arrestohet sėrish, duke mbajtur rekordin e viteve tė kaluar nė burgjet e komunizmit. Osman Kazazi ėshtė qytetar nderi i Tiranės dhe simboli i vuajtjeve tė periudhės 45-vjeēare totalitare. Kjo ėshtė njė pjesė e historisė sė inxhinierėve dhe mjekėve tė vrarė e burgosur, ndėrsa me vite numri i tyre ėshtė rritur.

RIZA ALIZOTI
Kryen tekniken e Fulcit dhe studimet e larta i kreu nė Francė. Specializohet pėr shfrytėzimin e minierave nė Strasburg. Punoi nė Kuēovė dhe u dėnua me vdekje nė litar.

GJON TEMALI
Shkollėn e mesme e kreu nė Austri, ndėrsa tė lartėn pėr farmaci nė Firence. Arrestohet e pushkatohet nė vitin 1951: “bomba nė ambasadėn sovjetike”.

SULO KLOSI
Pjesėmarrės nė lėvizjen antizogiste tė vitit 1935, dėnohet me vdekje, por i falet jeta. Laureohet pėr gjeologji nė Francė. Kryeinxhinier nė Rubik, dėnohet me varje mė 10 tetor 1947.

Dr. NEKI RADOVICKA
Specializohet nė Itali pėr zhdukjen e malaries nė fondacionin “Rockfeler”. Qė nga viti 1939-1945 punon nė Ministrinė e Shėndetėsisė. Arrestohet mė ‘46 dhe vdes pas 13 muajve nė hetuesi.

MIRUSH PĖRMETI
Kryen fakultetin e inxhinierisė nė Padova tė Italisė. Arrestohet nė vitin 1945, por lirohet pėr mungesė provash. Dėrgohet nė Maliq pėr tharjen e kėnetės. Pushkatohet mė
3 dhjetor 1946.

UAN FILIPI
Kreu Fakultetin e Mjekėsisė nė Napoli. Dėnohet me vdekje nė 1935 nga regjimi monarkist, por i falet jeta. Arrestohet nė vitin 1947 si agjent i anglo-amerikanėve dhe dėnohet
me vdekje, pushkatohet.

ANTON DELHYSA
Lindur nė Prizren mė 1904. Kreu shkollėn Teknike tė Fulcit. Emėrohet kryetar i zyrės teknike. Pushkatohet nė vitin 1951: “bomba nė ambasadėn sovjetike”.

MARK ZEF PALI
Kryen studimet pėr ndihmėsmjek dhe shėrben nė spitalin e Laēit. Arrestohet nė vitin 1953 dhe dėnohet me 20 vjet burg. Mark Zefi dhe tre shokėt e tij pushkatohen mbasi ishin torturuar egėrsisht.

Dr. ENVER SAZANI
Studimet e larta pėr mjekėsi i kreu nė Lion tė Francės. Deputet nė vitin 1945. Pjesėmarrės nė grupin e deputetėve. Dėnohet me vdekje, pushkatim, mė
10 tetor 1947.

HAZBI PUTO
Lindur nė Gjirokastėr Mė 1900. Mbaron studimet e larta pėr inxhinjeri nė SHBA. Nė vitin 1945-1946 punon nė shoqatėn bamirėse UNDRA. Arrestohet nė vitin 1947 dhe dėnohet me vdekje, pushkatim, si agjent EBS.


INXHINIERE

INXHINIERE

TE VARUR

1. ABDYL SHARRA
2. RIZA ALIZOTI
3. KUJTIM BEQIRI
4. SULO KLOSI

TE PUSHKATUAR

1. VASIL MANO
2. ZYRAKA MANO
3. MIRUSH PĖRMETI
4. ANTON DELHYSA
5. PAOLO SAGLIOTI
6. EUGENIO SKATURO
7. HAZBI PUTO
8. SHABAN BALLA
9. ALI KAVAJA

VDEKUR NE BURG

1. JANI KOLIAKA
2. HASAN XAMA

TE BURGOSUR

1. IBRAHIM BIĒAKU
2. NDOC NARAĒI
3. VENTIQAR HAMZARAJ
4. EMIN BAKALLI
5. QAZIM XHEPA
6. PETRIT MĖRLIKA
7. LLUKA DINDI
8. AVNI ZHITI
9. NAMIK LUCI
10. RESHAT AGAJ
11. NAMIK XHELILI
12. DAJLAN PANARITI
13. XHAFERR SHEHU


mjeke

TĖ PUSHKATUAR

1. ENVER SAZANI
2. GJON TEMALI
3. NEKI RADOVICKA
4. UAN FILIPI
5. MARK ZEF PALI

TĖ BURGOSUR

1. IRFAN PUSITINA
2. KADRI KERCIKU
3. ISUF HYSENBEGASI
4. A.KALIDHOPULI
5. YLLI XHAGJIKA
6. SULO KONJARI
7. ALFRED ASHIKU
8. OSMAN KAZAZI
9. ANDREA HRISOHOU
10. SOTIRAQ KOTE
11. MUHARREM KOLIQI
12. ALI SPAHIU
13. KOĒO MOISIU
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-08-07, 10:06   #9
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Si u pushkatua Ismail Golemi

Ngjarja e pushkatimit tė 14 prillit ėshtė ende e frikshme edhe kur dėgjohet tani pas mė shumė se 60 vitesh.Plumbat e skuadrės famėkeqe tė pushkatimit kanė qėlluar mbi patriotėt shqiptarė dhe ata janė rrėzuar pėrtokė, duke lėnė pas dėshpėrimin pėr vendin tė cilin tanimė e kishin okupuar kriminelėt-komunistė tė Enver Hoxhės. Por megjithatė, Ismail Golemin atė ēast nuk e kapėn dot plumbat e skuadrės sė pushkatimit. Dhe pėr kėtė arsye, sipas ligjeve ndėrkombėtare ai kėrkoi t’i falej jeta. Ndėrsa, njė pėrbindėsh me uniformė oficeri ngriti armėn kundėr tij dhe zbrazi karikatorin me fishekė. Kėshtu vdiq Ismail Golemi. .. Pas pretencės sė prokurorit gjeneral- major Bedri Spahiu, rradhėn e kishte teneqexhiu Koēi Xoxe, kryetar i gjykatės speciale tė Tiranės, i cili mė 1 Mars 1945, ditėn e enjte ora 10:00 shpalli vendimin pėr figurat mė tė shquara tė nacionalistėve shqiptarė. Nga 60 tė gjykuarit, 17 u dėnuan me vdekje, midis tė cilėve Bahri Omari, Fejzi Alizoti, Kol Tromara, Ismail Golemi, Gustav Mirdashi, Zef Kadarja, etj. Me burgim tė pėrjetshėm u dėnuan 8 patriotė tė tjerė dhe me rradhė me nga 30 vjet ose 20 vjet burgim tė tjerėt. Menjėherė pas gjyqit famėkeq, mė 14 prill 1945 tė 17 figurat nga mė tė shquarat e kombit u pushkatuan. Ja si e kujton atė ditė tė zezė, tė pėrgjakshme njė ish- partizan 16 vjeēar nga Vlora: “Ishin tė gjithė intelektualė burra tė njohur. Ne na thonin se janė borgjezė, armiq e tradhėtarė. Pushkatimi u bė nė verilindje tė Tiranės, te Kodra e Priftit. Ishte pasdite. U rradhitėn tė gjithė pėrpara skuadrės sė pushkatimit. U dha komanda “Zjarr!” dhe ata u kositėn tė gjithė. Njeri prej tyre njė burrė i pashėm, me borsalinė mbi kokė, u kthye nga skuadra e pushkatimit dhe thirri: “Zoti mė shpėtoi, sipas ligjeve ndėrkombėtare mė falet jeta!” Oficeri, komandant i skuadrės sė pushkatimit, nuk po e mblidhte veten. Ushtarėt e skuadrės nuk po dinin se si tė vepronin. Pėr herė tė parė po dėgjonin pėr njė ligj ndėrkombėtar, kur plumbat e skuadrės sė pushkatimit nuk zinin njeri, dhjetė metra pėrballė. Ne nuk e dinim se kush ishte ai burrė trupmesatar me borsalinė. Na e kishte qejfi t’i shpėtonte jeta. Zoti vėrtet e ndihmoi. Mirėpo, nuk ishte e thėnė. Oficeri iu afrua duke i zbrazur nė kokė tėrė karikatorin. Mė vonė mėsova se ai njeri ishte Ismail Golemi. Nuk e harroj kurrė shikimin e tij.” Ky bilanc tragjik qė u justifikua me akuzat false dhe standarte pėr tė gjithė tė gjykuarit, ku pėrmendi tradhtinė e lartė, bashkėpunim me okupatorin etj, ishte njė eleminim tipik komunist pėr kėto figura tė njohura tė patriotizmit shqiptar tė cilėt kishin luajtur njė rol vendimtar nė pavarėsinė e Shqipėrisė dhe mė pas nė konsolidimin e shtetit shqiptar. Nė pendimin e tij, 46 vjet mė vonė Bedri Spahiu thotė: “ … mu desh nė bazė tė ligjit, tė asistoja nė ekzekutimin e 17 fatzinjve. Sot ndihem i turpėruar qė kam qenė nė rolin e prokurorit tė atij gjyqi.” Mė 19 shkurt 1996 Presidenti i Republikės zoti Sali Berisha i jep medaljen “Martir i Demokracisė” me motivacionin “Luftėtar i vendosur kundėr komunizmit pėr njė Shqipėri demokratike, masakruar mizorisht nga regjimi komunist”. Nė veprėn “Dosja e diktaturės” Dr..Pjetėr Pepa, shkruan: “Mbyllej kėshtu ky proces, ku diktatura prezantontse pėr herė tė parė fytyrėn e saj prej xhelati…”

Gazeta Sot
Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-08-07, 10:09   #10
Era1
Moderatore
 
Anėtarėsuar: 09-06-06
Vendndodhja: Tirane
Postime: 363
Era1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėmEra1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Si e pushkatoi Enveri, kunatin e vet

Rrefimi i Luan Omarit, djalit te Bahri Omarit, burrit te motres se Enver Hoxhes: Si u pushkatua babai im, pas gjyqit special, me 14 prill 1945 dhe kalvari 60-vjeēar pėr njė varr me emėr. Rrefejne deshmitaret e ngarjes, hapjen e 17 varreve pranė Kodres se Priftit, naten e 14 prillit, 1945. Pleqte korcare tregojnė si kanė ruajtur te paprekur varret e te pushkatuareve ne oborrin e shtepise

Omari: Enveri na vrau babane, ai na rriti


Djali i Bahri Omarit tregon arrestimin e pritshem te te atit, takimin e fundit me te pas kangjellave te burgut, viziten me nėnėn pranė varrit te te atit. Dajua, Enver Hoxha mundesoi shkollimin e tij, duke mbajtur pėr katėr vjet familjen. Sipas tij babai i tij s'duhet te vdiste kėshtu, por koha justifikon gjithēka

Akademiku, Luan Omari tregon castet e arrestimit te te atit, Bahri Omari, kunatit, te Enver Hoxhes. Takimi i fundit me babane pas kangjellave te burgut. Omari rrėfen pėr "Korrierin" marrdheniet me familjen Hoxha, vitet e jetės me nėnėn dhe vellain e tij dhe pėrpjekjet pėr te gjetur eshtrat e te atit. Atėherė ai ka qenė 19 vjeē, ndėrsa i vellai, Fatosi 12-vjeē.

C'fare kujtoni nga dita e arrestimit te babait tuaj, Bahri Omari?

Jetonim ne Tiranen e Re, sapo kishim ardhur ne Tiranė. Ne mbremjen e 17 nentorit erdhen qe ta arrestonin. Nėna kundershtoi: Mos e merrni sonte naten. Ejani nesėr. Erdhen te nesėrmen. U shperndane partizane ne tė gjitha shtepite e lagjes. Nėna donte t'i jepte dreke te shoqeit, kėshtu qe shtroi tavolinen ku hengren dhe partizanet.

Si e pritet kėtė moment?

E dinim qe do tė ndodhte, pasi babai ynė kishte qenė eksponent ne kohėn e gjermaneve dhe prisnim reagime

A ka nderhyre nėna juaj tek i vellai, Enver Hoxha pėr te shpetuar te shoqein?

Jo s'ka nderhyre.

A e keni takuar babane para se sa te pushkatohej dhe kur e keni takuar pėr herė te fundit?

Po gjatė kohės se burgimit pa u dhėnė vendimi i gjykates e kam takuar disa herė, herė vetėm, e herė me nėnėn. Pėr herė te fundit e kam takuar te nesėrmen e dhenies se pretences nga prokuroria, ku ishte kėrkuar dėnimi me vdekje. Shkova ta takoja dhe bėtė muhabet, ndėrsa ai rrinte pas kangjellave. Biseda ishte e zakonshme, si ja kaloni, nėna si ėshtė...Pataj babai u pushkatua me aksham, me14 prill. Unė e mora vesh ne mėngjes dhe bashke me te afermit e mi shkuam pėr t'ia thėnė nenes. Hapem shtepine pėr tre ditė, nėna priste gratė ne shtepine tonė, unė burrat te shtėpia e kushuririt.

A patet pasoja nga arrestimi i babait, si armik i popullit, megjithėse ju u shkolluat?

Atėherė nuk merreshin masa dhe djali i Bishtqemit vazhdoi shkollėn. Ende nuk ishte ashpersuar lufta e klasave. Por, nuk kemi patur pasoja.

A keni patur hyrje - dalje me familjen e Enverit?

Mardhenie normale, hynim dhe dilnim me raste. Pas 90-es u shtuan.

A ndjeni meri pėr pushkatimin e babait?

Po, babai ynė nuk u pushkatua se ishte kunati i Enverit, por se ishte eksponent dhe u pushkatua si gjithė te tjerėt ne atė kohe. Sigurisht nuk e merritonte atė vdekje, pasi ai dhe e ka ndihmuar luftėn, ka qenė anti zogist, me Fan Nolin, deputet, por ishte kohe lufte, trazirash, revolucion dhe kėto gjėra nuk shihen shumė, i justifikon koha.

Po me pas si rrodhi jeta?

Ne nuk ishim te pasur dhe me vdekjen e babait, unė duhet te mbaja nėnėn dhe vellane, kėshtu qe u futa ne pune, ne Minsitrine e Kultures. Isha 19 vjeē. Me pas ne vitin 46 shkova me studime pėr Drejtesi ne Jugosllavi. Aty ndenja 2 vjet, u marrdheniet me Jugosllavine dhe shkova ne Sofje te Bullgarise, ku dhe mbarova studimet ne vitin 1951. (Kėtu nderhyn i vellai, Fatosi: Gjatė kėtyre 4 vjet e gjysmė ne mbetem pėrsėri unė dhe nėna pa njė njeri qe te punonte dhe gjatė kėsaj kohe ne na ka mbajtur Enveri).

A keni shkuar, aty ku u varros babai?

Po, gjyshi, babai i nenes u interesua dhe mblodhi te dhėna pėr vendin. Njė muaj e gjysmė pas varrimit bashke me nėnėn shkuam te varri. Ishte ne rradhen e dytė, i dyti nga e majta. Tė 17 te pushkatuarit ishin varrosur ne tre rradhė nga pesė veta dhe ne rradhen e katert dy te tjerė. Me pas nuk kemi shkuar me dot, pasi aty ishte dhe njė kamp ushtarak.

Po pas viteve '90 jeni interesuar?

Po sigurisht ne vitin 1992, unė shkova te takoja njė funksionar ne Ministrine e Brendshme, qe merrej me kėto punera ne atė kohe. Por, ai nuk na dha ndonjė te dhėnė. Megjithatė shkuam e pame vendin. Ne vitin 1994 Kryegjyshata solli varrmihesit, pasi ne atė parcele ishin varrosur dhe dy dervishe, Baba Faja i Martaneshit dhe njė tjetėr. Pas vitit '94 bėtė dhe njė pėrpjekje tjetėr bashke me Nestor Koten dhe me vellane Fatosin. Nestori solli dhe njė buldozier, germoi dhe gjeti njė kocke kofshe. Pėrsėri e la aty e mbuloi, ne mėnyrė qe te bėheshin germime te organizuara me vonė. Qe ne 94-en parcela u rrethua dhe me pas kur shkoi vellai me Agimin ishin bėrė ndryshime te mėdha.

Luan Omari:

Ne vitin 1945, nendrejtor ne Arsimin e Larte, Juridik

Me 1957, Dekan i Drejtesise

Ne vitin 1973, anetare i Akademise se Shkencave

Me 1975, punonjes ne Akademi

Ne vitin 1992, anetare i Akademise Evropiane te Shkencave dhe Arteve ne Austri


Era1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 09:02.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.