Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 16-08-07, 23:22   #1
yllbardh
 
Avatari i yllbardh
 
Anėtarėsuar: 05-05-07
Vendndodhja: Danimark
Postime: 772
yllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Mitologji

E hapė kėtė temė pėr shkakė se jam mjaft i interesuar nė mitologji, nė tėrėsi, mirėpo fakti se ende nuk kam hasur nė ndonjė vepėr e cila pėrshkruan kėtė fenomen nė trojet shqipėtare mė habit pa masė.
Zakonisht jam i interesuar rreth mitit tė Zanave, mit ky qė ende duket pakėz i mjegulluar nga kuptimet e ndryshme qė u jipen kėtyre krijesave mitologjike. Me sa di unė kėto jan njė krijesė me bukuri tė pamasė e cila nė raste tė ndryshme edhe mundė tė shitojė(tė nemė). Kėto zakonisht se jetonin nė male.
Nėse ndokush nga ju ka njohuri tė ndonjė vepre ose njohuri personale rrethė zanave ose tė ndonjė miti tjetėr atėherė jeni tė mirė se ardhur tė merrni pjesė nė kėtė temė.

Pėrshėndetje


__________________
Mirė se vini te Prishtinasi dera ėshtė githėmon e hapur
yllbardh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 16-08-07, 23:43   #2
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Duke iu falenderu mungeses se shkollimit ideologjite fetare mbollen edhe marrinat mitologjike.

Jo rastesisht me shkollimin e gjeneratave te fundit, gjeneratat e reja dijne me pak, flasin me pak, dhe kane me pak kuriozitet ne tregimet mitologjike (qe burojne nga perrallat e idologjive fetare). Po ashtu edhe thuajse zhdukja e bestytnive e maskarallaqeve te tjera te mbullura nga "fetaret" vec jane humbur me te madhe.
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-08-07, 23:59   #3
yllbardh
 
Avatari i yllbardh
 
Anėtarėsuar: 05-05-07
Vendndodhja: Danimark
Postime: 772
yllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Arb
Duke iu falenderu mungeses se shkollimit ideologjite fetare mbollen edhe marrinat mitologjike.

Jo rastesisht me shkollimin e gjeneratave te fundit, gjeneratat e reja dijne me pak, flasin me pak, dhe kane me pak kuriozitet ne tregimet mitologjike (qe burojne nga perrallat e idologjive fetare). Po ashtu edhe thuajse zhdukja e bestytnive e maskarallaqeve te tjera te mbullura nga "fetaret" vec jane humbur me te madhe.
Me sa di unė nė asnjė shoqėri tė civilizuar mitologjia nuk konsiderohet si marrėzira por si thesarė i vetė kulturės sė atij populli. Mite tė ndryshme si p.sh. greke ose germane konsiderohen si burim inspiracionit tė veprave tė shumta madhėshtore letrare, dramatike, filmike etj. Kėshtu qė edhe pse kėto jan bestytni tė tė parėve tonė nuk do tė thotė se ne sot besojm nė kėto, mė tepėr shihen si mjetė argėtimi, ku gjatė leximit tė veprave ku shtjellohen kėto mite bėhet edhe pasurimi i intelektit sepse njeriu mėson dicka pėr paraardhėsit tonė.
__________________
Mirė se vini te Prishtinasi dera ėshtė githėmon e hapur
yllbardh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-07, 00:50   #4
Arb
 
Avatari i Arb
 
Anėtarėsuar: 09-10-04
Vendndodhja: Little Dardania, NEW YORK
Postime: 11,439
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Ke te drejte! Vertete, shoqerite e civilizuara dhe jo te civilizuara konsiderojne thesar edhe ideologjite fetare qe tashme praktikojne dhe kane perqafuar me shekuj.

Ashtu sikur konsiderohen madheshtore protagonistet mbi-natyrore, te imagjinuar, dhe te "shenjte" te veprave mitologjike, ashtu kane konsideruar burim motivimi edhe punen ne shkrimet ne lemi te tjera. Aq sa jane te imagjinuar protagonistet ne ato vepra e shkrime, aq eshte imagjinuar se edhe veprat madheshtore kane gjete burim motivimi tek thesari mitologjik.

Jo e gjithe qe leme pas eshte thesar. Mbase eshte me lehte te imagjonohet se eshte thesar, se sa te studiohet mire se nese vertete ka dicka me vlere, ne ate qe me nguti e quajme thesar.

Mitologjia eshte pjese perberese e ideologjive fetare. Ne to flitet per gjera mbi-natyrore, te imagjinuara, e te shenjta. Prandaj ke te drejte se e permende me larte se shoqerite e civilizuara e konsiderojne si thesar, sepse edhe pas shume shekujve akoma konsiderohen si thesar edhe ideogjite fetare. Keto shoqeri akoma besojne ne gjera te imagjinuara, ne gjera qe kurre nuk u eshte vertetuar ekzistenca e tyre. Edhe besimin e ketille e konsiderojne thesar.

Leximi i veprave, mitologjike (apo cfaredo qofshin ato) nuk do te thote se rezulton ne pasurimin e intelektit te njeriut. Eshte sikur te thuhet se cfaredo qe hame, eshte e shendetshme per ne. Nese truri mbushet me gjera te imagjinuara, trillime, perralla, e persona te shenjte e mbi natyror, ai motivohet dhe prodhon ate mbushje qe merr.

Nje tru qe flet per trillime, perralla, gjera te imagjinuara, dhe nje tru qe prodhon vepra me trillime, perralla, dhe gjera te imagjinuara, nuk mund te konsiderohet i pasur, dhe nuk mund te ofroj pasurim te intelektit as tek te tjeret. Edhe ato mendje qe motivohen nga perrallat, gjerat e imagjinuara, prodhojne marrezinat e njejta...


Po duket se kjo teme e ka vendin tek Ideologjite Fetare, e jo tek Kultura Kombetare. Me siguri fetaret e forumit kane me shume per te thene per mitologjine.
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-07, 07:21   #5
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Zanat e malit


Zanat parafytyrohen si vajza tė bukura qė jetojnė nė male tė thella. Zakonisht shihen duke pirė ujė, nė burime tė maleve ose duke u larė nė pėrrenj tė kthjellėt malorė. Zanat kanė flokėt e gjata tė lėshuara deri nė bel ose deri nė gju, tė veshura me rrobe tė bardha tė holla dhe bėjnė dritė pėrreth tyre. Ndonjėherė zanat rrinė rreth ndonjė gurre me ujė tė pijshėm ku nuk lėnė askėnd tė shkojė tė pijė ujė madje as zogjtė e malit.

Me zanat, lidhen edhe "shtojzovallet", "shtojzorreshtat", "ato tė hjeshmėzet", "ato tė lumet", “t’lumet e Natės, "jashtėsmet". Shtojzovallet ruajnė nė emėrtim njė eufemizėm tipik, qė u pėrftua si pėrngjitje e njė fjalie tė tėrė ("shtojua, zot, vallet", "shtojua, zot, rreshtat").

Edhe zanat kanė orėn e vet njėsoj sikurse njeriu, madje zanat mund tė jenė edhe tė vdekshme, nė dyluftime kreshniku mund edhe ta presė atė me shpatė. Brirtė e dhive tė egra janė mbrojtja dhe dobėsia e zanave.

Sulmi i zanės pėrshkruhet me fjalėt : "del n'gurit, "tė shuplak" , "tė shiton" , "tė zanon".

Nė kėngėt kreshnike pėrmendet edhe dy zana qė i dhanė Mujit gji pėr t'a bėrė tė fortė, ndėrsa njė zanė tjetėr ishte zana personale e Mujės, ajo i jipte atij lajmin kur shokėt e tij ishin nė rrezik.

Nė kėngėt e vėllavrasjes zana merr formėn e njė nuseje dhe i nxit dy vėllezėrit qė tė luftojnė pėr tė, me arsyen se kėta nuk kanė dėgjuar nėnėn.
Zana e malit ėshtė krijesė mitologjike shqiptare e krahasueshme me Artemidėn e grekėve, Dianėn e romakėve, dhe Thanėn e ilirėve.

Sipas traditės, ato kanė dy karaktere: i zbutur, i cili ndihmon kreshnikėt nė betejat e tyre, dhe karakteri idhnakė i cili shiton (nguros) kur iu prishet qetėsia. Brirtė e dhive tė egra janė mbrojtja dhe dobėsia e zanave.

Zanat ruajnė territoret e veta me xhelozi edhe shitojnė ata qė ju prishin qetėsinė apo i befasojnė kur janė duke lozur nėpėr livadhet e maleve. Prandaj edhe kur shkohet nė mal ėshtė traditė tė bėhet zhurmė pėr ti njoftuar ato pėr afrimin e njeriut.
Nė poezinė e Naim Frashėrit, poeti mė i madh kombėtar i shqiptarėve, tradita pagane e kultit tė Tomorrit u rigjallėrua nė njė sfond mitologjik si Olimp i shqiptarėve dhe si seli e zanave tė maleve. Ky element i fundit paraqet interes tė veēantė si njė figurė tradicionale mitologjike e trashėguar nga lashtėsia ilirike. Sipas Ēabejt, nga njė "interpretatio latina", Zana, nuk ėshtė veēse Diana iliro-romane, qė nė shqip dha Zana e nė rumanisht Zina. Kėtė personifikim tė bukurisė dhe tė trimėrisė, mbrojtėse tė maleve, figurė tipike pėr mitologjinė pagane tė trevave veriore, poema e Naimit "Bagėti e bujqėsia" (1886) e ka sjellė nė mal tė Tomorrit dhe e ka thirrur si "perėndi e ligjėsisė" (e ligjėrimit). Mbetet e diskutueshme nėse kjo neologjizėm e Naimit lidhet me trajtėn Zėrė (Zana) qė haset nė Jug tė Shqipėrisė, dhe qė ėshtė njė dėshmi pėr njėsinė shqiptare. Po kėtu ėshtė rasti pėr tė vėnė nė dukje se poetizimi i Tomorrit si seli e muzave tė maleve ėshtė nė funksion jo vetėm tė krijimit tė mitit romantik pėr malin e shenjtė tė shqiptarėve. Poeti i lutet zanės tė mbrojė fusharakėt si edhe malėsorėt, dhe kjo i jep Tomorrit atributin e simbolit tė unitetit kombėtar tė shqiptarėve.
Zanat e malit: Figura mitologjike shqiptare-hyjneshat e maleve shqiptare

Etim. Sipas Joklit: emri Zana prej latinishtes-Diana. Sipas njė tjetėr opinioni: Zana rrjedh nga emri ZA (zana, zėri).

Enci. Nė veri e gjejmė me emrin Zana, nė jug me Zėra. Sipas Ēabejt: zėri i natyrės dhe i ndėrgjegjes njerėzore. Zakonisht “Zanat e malit” pėrshkruhen si vajza tė maleve me fuqi tė mbinatyrshme por dhe me aftėsi tė veēanta nė tė kėnduar dhe kėrcyer. Sipas Sokolit: vetė emri (zana e shtojzovalle) i kėtyre krijesave tė tejdukshme, tė pėrbėra prej drite, prej tingujsh e prej lėvizjesh vallėzuese, ėshtė kuptimplotė. Sipas Tirtės: Zanat kanė fėmijė qė i pėrkundin nė djepa, lodrojnė, kėndojnė, hedhin valle, u bien veglave muzikore. Ja si thotė populli: “Po knojke si zanė mali”. Meqėnėse dalin zakonisht natėn, Zanat njihen edhe si “t’lumet e Natės”. Megjithėse nuk kemi tė dhėna rreth melodikės sė kėngėtimit tė tyre, “Zanat e malit” dalin edhe frymėzuese tė rapsodėve shqiptarė gjatė kėngėtimit me lahutė ose karadyzen, tė ngjashme me frymėzimin qė muza greke e muzikės dhe poezisė-Evterpi u jepte kėngėtarėve tė lashtėsisė. Zanat e malit i hasim dendur nė rapsoditė kreshnike shqiptare me lahutė. Ja si i pėrshkruan rapsodi zanat nė kėngėn “Martesa e Mujit”:

Zana e madhe kndon nė mal
Zana e vogėl kndon nė shkam
Dorė pėr dorė me zanėn e dytė:
Zana jemi e zana kjoshim!
Bes besė e fjala fjalė,
Grueja grue e zana zanė,
Zana diell e grueja hanė:
Mjerė kush besė grues i ka xanė!


Sipas Ēabejt: kur vritet ndonjė nga ndoret e saj , ajo i a fillon vajit pėr tė si njė nėnė pėr tė birin. Nė njė rast tjetėr kemi konstatimin e fuqisė sė tyre:

Malet e Deēicit i qofsha true
tė dahet katrash e tė kjojė me mue.


Sipas “Fjalorit enciklopedik”: kulti i fortė i Zanės nė Shqipėri dhe nė mbarė gadishullin Ballkanik, na bėn tė mendojmė se te Zana kemi tė bėjmė me njė hyjni vendase paragreke. Konica i konsideron Zanat: mike tė Shqipėrisė. Nė kėtė kategori futen edhe figurat e tjera mitologjike shqiptare si shtojzovallet dhe jashtėsmet. Nė Durrės nė vitin 1914 botohej gazeta me titullin “Zana”.

Lit: “Visaret e kombit-4”, Tiranė 1937; “Rapsodi kreshnike”, Tiranė, 1991; “Fjalori i mitologjisė”, Tiranė, 1987; Konica. Faik, “Vepra”, Tiranė, 1993; Koliqi. Ernest, “Vepra 1”, Prishtinė, 1996; Tirta. Mark, “Qėnie mitike te shqiptarėt dhe paralele tė lashtėsisė iliro-trake”, “Gjurmime albanologjike”, Prishtinė, 1997, nr. 27; Ēaushi Tefik, “Fjalor i estetikės”, Tiranė, 1998; Sokoli. Ramadan, “Gojėdhana e pėrrallėza tė botės shqiptare”, Tiranė, 2000 etj.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-07, 19:56   #6
yllbardh
 
Avatari i yllbardh
 
Anėtarėsuar: 05-05-07
Vendndodhja: Danimark
Postime: 772
yllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėmyllbardh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Shtriga

“Legjendė shqipėtare mirėpo daton qyshė nė kohėn antike romake”
Shtriga ėshtė krijesė vampirike e cila nė raste tė shumta besohet se e merrė formėn e njė plake. Shtriga shpesh ushqehej duke pirė gjakun e fėmijėve. " nė lat. Spiro vitae qė d.m.th. esenca e jetės". Mirėpo gjithashtu kjo mundė tė shkaktonte mortalitet dhe smuarje tė tė rriturve. Fjala shtrigė duket se ka prejardhėje nga fjala latine strix e cila referon nė krijesat/demonėt fluturues qė sulmonin vetėm natėn, ku shėndrrohej nė molė, mizė ose bletė. Besimi nė shtriga vazhdon tė ekzistoj deri nė shekullin e njėzet. Njohurit e shumta qė kemi burojn nga veprat e Edith Durham, e cila udhėtoj nė Shqipėri dhe vendet tjera ballkanike.
Ruajtja nga shtrigat dhe mbytja e saj

Njė nga mėnyrat pėr t'u ruajtur nga shtrigat ėshtė t'a pėrcjellėsh natėn njė shtrigė nė formėn e saj tė njeriut. Pasi qė tė jetė ushqyer me gjakun e viktimės do t'a vjellė njė pjesė. Sipas gojėdhanave nėse e ngjyen njė monedhė tė argjendėt nė tė vjellurėn dhe e mbėshtjellė kėté nė pėlhurė dhe e mbanė me vete gjatė tėrė kohės asnjė shtrigė nuk do t'iu lėndojė. Shtrigat jetojnė tė pavėrejtura nė komunitet dhe shumė vėshtirė mundė tė identifikohen, mirėpo simbas thashethėmave njė shenjė e njohjes ėshtė kurė flokėt e njė vajze tė re ndėrrojnė ngjyrėn nė tė bardhė. Gjithashtu kjo refuzon gjellrat me hudėr.
__________________
Mirė se vini te Prishtinasi dera ėshtė githėmon e hapur
yllbardh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-07, 20:38   #7
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Shtriga

Besohet se ka plaka qė janė shtriga. U vishen cilėsi tė tilla plakave tė pafajshme qė u ka vdekur burri, qė nuk kanė djem, qė janė tė veēuara si njerėz, pa njeri jo sepse nė tė vėrtetė ishin tė tilla. Ato hanė mish e gjak njeriu, sidomos zemrėn; mė tepėr ushqehen me zemra dhe gjak fėmijėsh. Shtrigat gjithnjė janė plaka e nė asnjė rast nuk janė gra tė reja dhe burra. Ato lindin me cilėsi shtrige. Zakonisht ato dalin dhe gjuajnė gjahun e tyre natėn. Nėn prag tė vatrės a tė portės (derės) kanė njė vorbė me njė bar tė zi. Ato lyejnė trupin me tė para se tė bien tė flenė e para se tė dalin nė punėt e tyre. Bien nė shtrat pėr tė fjetur e u del shpirti nga trupi pėrmes gojės, del pa e hapur fare derėn, por pėrmes vrimave tė tjera tė shtėpisė, nga hatullat dhe nga ēatia.

Ato mblidhen bashkė nė logun e shtrigave dhe vendosin se cilėt fėmijė do tė hanė. Dhe pastaj shkojnė e marrin zemrėn e secilit nga tė shėnuarit, e pjekin nė zjarr dhe e hanė. Nė raste tė veēanta ato pijnė edhe vetėm gjakun e njerėzve. Besohet se sipas rradhės ato hanė edhe fėmijėt e tyre. Pasi shtrigat i kanė ngrėnė zemrėn e pirė gjakun, fėmija tė nesėrmen del i vdekur.

Kur shtriga lė trupin nė shtrat e del nė punėt e saj, nėse ia kthen dikush trupin nė kohė: kėmbėt nga vendi i kokės dhe kokėn nga vendi i kėmbėve, shpirti i saj nuk gjen dot gojėn pėr tė hyrė nė vendin e tij. Shpirti sillet rreth trupit duke zukatur si bletė. Po e kthyen mbarė, ai hyn nė vendin e tij nga goja e plakės. Po nuk e ktheu ndonjė njeri trupin sė mbari, plaka vdes.

Nė tė kaluarėn shumė plaka tė shkreta tė varfėra e pa djem i akuzonin si shtriga, kur nuk kishin burrė tė shtėpisė pėr t'i mbrojtur. Nganjėherė ato plaka tė varfėra e tė vetmuara edhe i kanė mbytur, nisur nga besimi se ato ishin shkaktare tė vdekjes sė fėmijėve tė tyre, ose se sipas tyre ishin shkaktare tė fatkeqėsive, qė ndodhnin nė fshat a nė krahinė. Nė fillim tė shek XX nė Kastrat (Malėsi e Madhe) e kanė mbytur njė plakė duke e pjekur midis dy zjarreve, e akuzuar se ishte shtrigė e se kishte mbytur shumė njerėz nė fshat. Edhe F. Barkata nė romanin e tij "Lule" na e pėrshkruan njė skenė tė mbytjes sė njė plake qė banonte e vetmuar nė godinėn e njė mulliri rrėnojė nė Bulgėr (pranė Rubikut, Malėsi e Lezhės, nė Mirėditė). Njė punim tė gjerė ka shkruar kėto vitet e fundit A. Xhagolli pėr Shtrigėn (A.Xhagolli, Shtriga...f.61-70). Pėr shtrigėn ka shkruar dhe M.Krasniqi gjatė e gjerė nė "Aspekte Mitologjike", 1997)

"Mitologjia ndėr shqiptarė", Mark Tirta
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-07, 20:41   #8
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Shtriga.
Figurė nė mitologjinė shqiptare. Fjala shq. shtrigė vjen-nėpėr-mjet sllav. nga lat. striga, 'shtrigė,' dhe ka lidhje me it. strega, slloven. striga, dalmat. streghe, rum. strigoia, 'fantazmė, vampir,' vllahēe strigla, dhe gr. e sot. striggla shtrigė. Ndonėse ēdo grua, e re ose e moshuar, mund tė dalė qė ėshtė shtrigė, ato zakonisht janė plaka tė kėqia, qė jetojnė nė vende tė fshehta nė pyll dhe zotėrojnė fuqi tė mbinatyrshme. Ata tė palės tjetėr, meshkujt, qė janė mė tė rrallė, quhen shtrig ose shtrigan.

Kur njė grua thinjet qė nė moshėn njėzet vjeē, kjo ėshtė shenjė e sigurt se kemi tė bėjmė me njė shtrigė. Atyre u pėlqen tė" hanė krijesa njerėzore, sidomos djem tė rinj dhe kėdo qė marrin inat. Shtrigat e fshatit shpesh bėjnė marifete pėr tė ngrėnė djemt e njėra-tjetrės. Kur bien nė gjumė natėn, shpirtrat u largohen dhe ua lėnė trupat pa jetė nė shtrat. Natėn para tė Mėrkurės sė Pėrhime ato zbresin teposhtė oxhakut tė viktimės dhe i pijnė gjakun, kėshtu qė viktima mė pas vdes. Prandaj, ata qė janė tė sėmurė ose shėndetligj nė Shqipėri quhen 'bimė shtrigash.' Kur shtriga kapet nė kohė, jeta e viktimės mund tė shpėtojė duke e detyruar shtrigėn tė pėshtyjė nė gojėn e tij. Shtrigat gjithashtu ua shkulin zemrėn djemve tė rinj nga krahėrori dhe e fėrgojnė pėr drekė. Kur kthehen te trupat e tyre, ato hyjnė nga goja. Sikur dikush t'ua ketė kthyer pėrmbys trupat gjatė mungesės sė tyre, ato bėjnė potere tė madhe sa tė hyjnė brenda pėrsėri. Po ashtu, nė se dikush ia ndėrron pozicionin gruas kur fle, dmth. kryet ia shpie te kėmbėt e anasjelltas, dhe pastaj e zgjon nga gjumi, ajo vdes nė vend nėse ėshtė shtrigė, sepse shpirti nuk e gjen udhėn pėr tė hyrė pėrsėri brenda nė trup.

Pėr tė mos hyrė nė shtėpia nė kohėn e Tė Lidhurave, shtrigat mund tė pengohen duke vėnė njė thes nė oxhak. Kur kapen, ato e paguajnė bukur shtrenjt lirimin. Nė Kėlmend besonin se, po tė bėje njė kryq me kocka derri ose po tė vije njė copė mish derri tė mbetur nga Tė Lidhurat nė kry-qin e portės sė kishės nė tė Dielėn e Pashkėve, atėhere tė gjitha shtrigat e pranishme nė meshė do tė kapeshin. Ato mund tė liroheshin vetėm nga ai qė i kishte kapur. Pėr kėtė, personi nė fjalė duhet tė hynte nė kishė i ēveshur, tė lante kryqin ose t'i nxirrte jashtė shtrigat me magji.

Fėmijėt mund tė mbrohen nga shtrigat dhe nga syri i keq (shih) duke u ngjyer pika tė zeza nė ballė ose duke u varur hajmali lėkure nė qafė. Nė hajmali shkruhen fraza nga Dhiata e Re ose nga Kurani. Shtrigat i mban larg, qė tė mos afrohen, edhe hudhra (shih), e cila gjithashtu u varet fėmijėve nė qafė. Baroni Franc Nopēa (1877-1933) thotė se fiset e veriut fėrkoheshin me hudhėr dhe ua jepnin fėmijėve pėr ta ngrėnė gjatė Tė Lidhurave nė mėnyrė qė shtrigat tė mos u bėnin gjė. Sipas Johann Georg von Hahn-it (1811-1869), nė Shqipėri, gratė dhe burrat mbi 100 vjeē ishin nė gjendje t'i vrisnin njerėzit vetėm me frymėn e tyre. Prandaj, pleqtė qė dihej se ishin shtrigė dėnoheshin duke i djegur nė turrėn e druve.

"Leksiku i kulturės popullore shqiptare", R.Elsie, f.197-198

kr. J. G. von Hahn 1854,1, f. 163; M. E. Durham 1909, ff. 87-89, 1923g, ff 190-191,1928, ff 243-248; E. Cozzi 1909, f. 455; F. Nopcsa, Religiöse Anschauungen; G. Stadtmüller 1954, f. 223; T. Vlachos 1971, ff 241-242; M. Lambertz 1973, ff 501-503; M. Krasniqi 1987, ff 167-168,1997, ff 347-365; T. Dhama 1988, f. 224; A. Xhagolli 1993,1994; M. Tirta 2004, ff 193-194.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-07, 20:43   #9
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Avatari i Linka_pz
 
Anėtarėsuar: 08-03-07
Vendndodhja: Ne Qytetin Historik
Postime: 12,347
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Gabim

S h t r i g a

zakonisht bėhen plakat e kėqija, gratė e veja grindavece e tė mbrapshta. Shtriga bėn vetėm keq. Ajo ėshtė e rrezikshme sidomos pėr foshnje, pėr fėmijė, por edhe pėr vajza e djem tė rinj. Shtriga ua ha zemrėn, iu zė frymėn dhe kėshtu i mbyt viktimat e saj. Shtrigė bėhet plaka sa ėshtė gjallė, pasi tė vdesė nuk bėhet mė shtrigė. Ajo mund tė shėndrrohet nė flutur tė madhe e tė zezė, ose nė njė krijesė shpirtėrore, pa trup fizik, kėshtu qė mund tė hyjė nė dhomė edhe nėpėr vrimė tė ēelėsit nė derė. Fshatarėt zakonisht e dinė se cila plakė nė fshat ėshtė shtrigė. Te katolikėt "i lidhin shtrigat" natėn e "tė lidhunave", dmth natėn e krezhmeve 6 javė para pashkėve. Nė mbrėmje pas darke i zoti i shtėpisė merr njė pe tė zi tė leshtė dhe pranė zjarrit nė oxhak lidh shtrigat. Njėri nga meshkujt e shtėpisė e pyet me radhė: "Ēka po lidh aty?" Ky pėrgjigjet: "Po lidhi shtrigėn N.N. qė mos tė ban dam as nė mall as nė rob." Duke u pėrgjegjur kėshtu ai lidh nė pe njė nyje tė fortė. Pasi t'i lidhė "tė gjitha shtrigat e katundit" ai perin plot nyje e fut nė njė birė (vrimė) tė cilėn e shpon me turjelė nė njė tra ose nė kosh tė drithit dhe e mbyll mirė me kunj. Nga shtrigat njerėzit mbrohen me thelba hudre; ky ėshtė ilaē i njohur kundėr kėtij rreziku, kurse fluturat e mėdha i ndjekin dhe i mbysin sidomos ato me krahė tė zezė.

Mark Krasniqi- Lugu i Baranit
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-08-07, 13:16   #10
4peace
m'su's "Pėrvoja"
 
Anėtarėsuar: 01-10-03
Vendndodhja: drejt dritės
Postime: 2,626
4peace e ka pezulluar reputacionin
Gabim

*


Yllbardh



Zanat si zana ekzistojnė pėrnjėmend. Kurse tjetėr ėshtė ajo ēka thuhet (sot e kėsaj dite) mbi to. Thėniet, me kalimin e kohės, duke u bymehur, shkurtuar e zgjatur marrine formė karikature...bėhen legjenda, mite...

Tek ne ndėr popull pėrmenden zanat e maleve. Me sa di unė ato jetojnė afėr ujėrave: burtime, pėrronjė, lumenjėz, moēale... Ashtu janė pėr nga natyra e rrugės sė tyre evolutive...


S'kam qenė aq shumė i interesuar nė kėtė lėmi ashtu qė tė jap mė tepėr informata, ndaj dhe mė vie keq.

Fundja, tash i kemi makinat kėrkuese (google etc) ku mund tė gjejmė informata mė tė gjėra, jo vetėm pėr zanat por edhe tė gjitha mitet tjera.


Cdo te mire nga ana ime.


*


__________________
!!! E vetmja shkėndijė shprese nė Kosovė: Lėvizja VETĖVENDOSJE!!!
4peace Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 21:40.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.