Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 13-02-08, 14:13   #1
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Herezia – Edhe Njė Shkak Pėr Kalimin E Shqiptarėve Ne Islam

HEREZIA – EDHE NJĖ SHKAK PĖR KALIMIN E SHQIPTARĖVE NE ISLAM

Aristidh Kolja: "Ndėrrimi i fesė sė shqiptarėve me anė tė dhunės" ėshtė pjellė e fantazisė dhe shpikje e murgjėve..."




Hajrudin. S. Muja



Mbi ēėshtjen e islamizimit tė shqiptarėve ėshtė studjuar e ėshtė shkruar shumė nga dy kėndėvėshtrime. Njė pjesė e tyre, qė kanė tentuar ta paraqesin islamizimin e shqiptarėve si "njė e keqe e madhe", njė konvertim i detyrueshėm me metoda tė ndryshme, mė shumė me shpifje e me shprehje rrugaēėrie, sesa me dėshmi historike, kanė provuar tė paraqesin 'dėshmitė' se "Islami ėshtė fe e turkut", se "Zoti i myslimanėve ėshtė Zot orjental" se "islami ėshtė trung i huaj nė trupin shqiptarė", se "ėshtė mbjellur me shpatė gjatė pushtimit 500 vjeēarė turk!"[1], dhe se ėshtė "nė kundėrshtim me zakonet shqiptare" [2].
Pjesa tjetėr e studjuesve, e cila duket se ėshtė mė argumentuese e mė bindėse, kanė dhėnė dėshmi krejt kontradiktore. Aristidh Kolja (Kryetar i Arvanistasve tė Greqisė), ėshtė shprehur se: "Ndėrrimi i fesė sė shqiptarėve me anė tė dhunės" ėshtė pjellė e fantazisė dhe shpikje e murgjėve..."[3].
Nė fakt, pėrhapje tė islamit me dhunė nuk mund tė kishte, sespe vetė esenca e islamit e ndalon kėtė. Zoti kishte urdhėruar tė dėrguarin e Tij: "Thirr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi dhe kėshillė tė mirė, dhe diskuto me ta nė mėnyrė tė mirė!"[4] dhe e kishte qortuar: "A do t'i detyrosh ti njerėzit qė tė bėhen besimtarė?!"(10.99), sepse: "Po tė kishte dashur Allahu, do t'ju kishte bėrė njė popull."[5]. Duke i njohur kėto tė vėrteta, historiani anglez De Lacy shkruan: "Historia e bėnė tė qartė, se legjenda qė 'fanatikėt musliman u shpėrndanė nėpėr botė duke detyruar popujt e mundur me majėn e shpatės qė tė pranojnė Islamin', ėshtė njė nga legjendat mė absurde qė historianėt ta kenė pranuar ndonjėherė"[6].
Edwin Jacques pėr arsye kryesore tė islamizimit shqiptar, ka veēuar dy oponente primare: grindjet e padurueshme midis kishės katolike e ortodokse dhe dekadencėn e krishtėrimit. Brėnda kėtyre dy oponenteve primare, ai nuk ēuditet qė 70%-shi i shqiptarėve u islamizuan, por pse nuk u islamizuan edhe 30%-shi tjeter!? Nė konkluzion, brėnda rrethanave politike tė kohės, ai vė domosdoshmėrinė historike pėr tė theksuar dallimin nga sllavėt (e grekėt) qė pėrmes ortodoksisė po asimilonin me vrull shqiptarėt[7].
Brėnda kėti kontesti, Miftar Spahija pėr arsye kryesore veēon domosdoshmėrinė pėr ruajtjen e qenshmėrisė shqiptare[8]. Ashtu vėrtetė, thoshte Konica: "...ka pesė shekuj qė shqiptarėt kanė bėrė njė aleancė me turqit vetėm e vetėm qė tė munden ta dėrrmojnė; soj e sorollopin e serbėve"[9].
S'ka dyshim se nė islamizimin e popullatės shqiptare kanė ndikuar shumė faktorė dhe janė shtjelluar nga historianėt veē e veē. Por, pa dyshim, kėtu hynė edhe njė faktor tjeter mė pak i studjuar por jo pak i rėndėsishėm, prezenca e herezisė ndėr shqiptarėt.
Ēėshtė herezia dhe kush ishin heretikėt?
Sipas fjalorit tė shqipes sė sotme, herezia ishte njė doktrinė fetare mesjetare qė kundėrshtonte dogmat e kishės sė krishterė, ndėrsa heretiku ishte njė pjestar i kėti kundėrshtimi qė ndiqej e dėnohej nga kisha[10]. Fjalori i religjioneve, si terminologji greke 'hairesis', i jep kutimin e njė opozite tė drejtimit natyral pėrkundėr librave tė mėvonėshme tė "Beslidhjes sė Re", duke pėrdorur 'Ungjij' tė tjerė, qė sipas katolicizmit e ortodoksisė kishin prishur unitetin e kishės, kurse sipas Agustinit, kishin menduar gabimisht pėr Zotin. Nė tė vėrtetė, ata nuk kundėrshtonin mėsimet e vėrteta krishtere, por nė disa pikėpamje ishin tė ndryshme[11], prandaj edhe ndiqeshin prej tyre.
Studjuesi Aleks Buda, duke analizuar anonimin e vitit 1308, e konsideron kėtė herezi si njė 'fond paganizmi antik', ose mė thjeshtė, si njė kėmbim i "fesė sė shqiptarit"[12]. Tė njėjtėn gjė bėn edhe Dh. Shuteriqi, qė e mbėshtetė nė mbeturinat e besimeve pagane me njė sens tė fortė, edhepse kundėr kishave lindore e prendimore tė organizuara mirė, me njė kler tė madh e me objekte kulti nė ēdo vend tė banuar[13]. Por, dihet se nė kėtė kohė, ashtu si edhe mė pas, tė dy kishat ishin nė luftė me to, kur njėkohėsisht luftononin edhe njėra tjetren.
Nė tė vėrtetė, nė fillim, para se tė formohej doktrina e krishterė, fjala "herezi" kishte kuptim krejt tjeter: zgjidhje, pėrparėsi, preferim, drejtim mendor, etj. Me paraqitjen e etėrve kishtarė, herezia dhe heretikėt u etiketuan njerėzit qė nuk mendojnė dhe nuk veprojnė nė ujdi me fenė dhe dogmėn e krishterė. Nė fillim kisha dhe teologėt, kurse mė pastaj edhe kisha e inkuizicioni famėkeq i ka shpallur heretikė edhe shumė njerės e mednimtarė qė me zemėr e shpirtė i takonin krishterimit dhe si tė tillė merrnin masa tė rrepta kundėr tyre [14].
Dokumntet e vjetra historike japin plot dėshmi pėr prezencen e heretizmit ndėr shqiptarėt. Tri dekada, para se Perandria Osmane tė qeveriste Krahinėn e Tivarit e Ulqinit, siē njofton relacioni i Sindikėve Venedikas (1540)), ndėr njėmijė burra tė aftė pėr luftė, qė jetonin nė vendin e Markoviqit (Mėrkot H.M) kishte edhe heretikė. Ndoshta kjo ishte edhe arsyeja qė prifti i tyre Sefani ishte shkishėruar "prej patriarkės serbiane"[15].
Ēka nė tė vėrtetė ishte herezia dhe kurė kishte filluar ajo?
Ajo e kishte fillimin e vet nė kohėn e dishepujve tė Jezusit (Isaut a.s). Njė grup i vogėl njerėzish qė besonin e praktikonin mėsimet monoteiste tė profetit Jezus, duke zbatuar praktikėn fundamentale tė Mojsiut (Musaut a.s)[16]. Ky ishte besimi qė kishte pėrhapur dishepulli Barnabė me bashkėkohasit e vet, tė cilėt edhe pėrkundėr vėshtėrsive nė pėrballje me kundėrshtarėt, nuk pranuan kompromise nė lėshimin e mėsimeve tė Jezusit, prandaj edhe sukseset e tyre ishin mė tė kufizuara, dhe mė pas u shpallen heretikė. Nė anėn tjetėr, ishte Shėn Pali i cili pėrmes "lidhshmėrisė vizionale" si "autoritet hyjnor", ua bėnte paganėve tė lehtė konvertimin nė krishterizėm, duke i pėrzie mėsimet e Jezusit me mėsimet qė gjeti ndėr to. Mė pas ndikoj edhe Konstantini, i cili pėr tė mbajtė pozitėn e perandorit, pranoj fenė kristjane dhe unifikoi Sabatin (e Jezusit) me tė dielen (e zotit romak tė diellit) duke e mveshur plotėsisht me petkun pagan. Gibbon thotė se ushtarėt romakė shumė para krishterizimit tė tyre mbanin kryqe nė krahrorė, qė ishte njė simbolikė pagane[17].
Nė antologjinė qė Pali pėrdorė tek letra e dėrguar Romakėve (7:1-4), arsyeton ndryshimin qė ai bėnte ndėrmjet "Jezusit" dhe "Krishtit". Sipas kėti arsyetimi, ligji qė kishte pru Jezusi, nuk ishte i nevojshėm pas 'vdekjes' sė tij. Tani ligjet nuk ishin tė Jezusit, por tė Krishtit, krejt i ndryshėm prej tė parit. Kjo, jo vetėm qė ndryshoj mėsimet e Jezusit, por u bė njė parapėrgaditje e ndryshimit tė idesė se "kush nė tė vėrtetė ishte Jezusi? Figura imagjinare e shenjtėrisė sė Krishtit u pėrvetėsue nga shtresat intelektuale greke e romake, qė u shkri nė filozofinė platonike, deriqė sipas Gibbon-it "emri i Platonit u respektua tek tė krishterėt dhe u abuzua te heretikėt si njė pėrzierje e tė vertetės me intrigėn..."[18].
Herezia dhe heretikėt tek shqiptarėt!
Gjurmėt e para tė heretikėve shqiptarė nė burimet e shkruara, i hasim nė fillimin e shekullit IX-tė, te kryeideologu i ikolonatrisė nė Bizant - Teodor Studiti, i cili ishte i shqetėsuar pėr zhvillimin e luftės kundėr ikonave nė Shqipėri[19]. Derisa pėr herezinė e kėsaj kohe, do tė flasė mė shtuar Kozmai (962-969), pėr tė cilin disa thonė se jetonte nė Maqedoni e Shqipėri[20], dhe i cili nė traktin[21] e tij, i akuzonte heretikėt se: "demaskojnė tė pasurit, urrejnė carin dhe venė nė lojė eprorėt e tyre, i ndalojnė skllevėrit tė ndjekin urdhėrat e zotėrive, ē'pranojnė tė adhurojnė kryqin, tė cilin e quajn armė tė satanait dhe nuk duan tė adhurojnė ikonat tė cilat i quajn 'idhuj'. Ata nuk u besojnė mrekullive dhe hedhin poshtė liturgjinė..."[22]. Ky trakt na lė rrugė tė hapur pėr tė kuptuar terrorin qė shpėrtheu mbi popullin e ngritur nė kėmbė, qė e pėrligjėte me aksiomėn se "Carėt janė tė vendosur nga Perendia"[23]. Pa dyshim, Kozmai flet pėr paulicianizmin qė ishte e pėrhapur mė sė shumti nė Ballkan, e qė ata e quanin "Bogomilizėm" sipas njė prifti heretik bullgar me emrin Theodor Bogomil[24], siē pėrmendet nė tekstin e atribuar anonimit tė Elbasanit[25].
Kryqzatorėt e Kryqėzatės sė parė dhe tė katėrt, kur kaluan nėpėr viset e Shqipėrisė, u ndeshėn me grupe heretike pauliciane, ndėrsa nė shekullin XII-tė, njė e tillė ishte nė Kolonjė[26]. Meqė paulicianėt e Danubit ruanin tekste fetare katėr shekuj tė vjetra, sigurisht edhe heretikėt shqiptarė kishin tekste tė tilla.
Se sa shqetėsues ishte numri i heretikėve nė shqipėri, flet edhe njė leter papale e vitit 1298, ku cilėsohet pėrhapja e heretizmit nė Arqipeshkvinė e Durrėsit, Tivarit dhe Raguzės, dhe urdhėron arqidiakonin e Durrėsit, ti luftojė e ti ēfarosė ato[27].
Njė anonim prendimorė qė vizitoj Arbėrinė e vitit 1308, i ēmon banorėt shqiptarė pėr "...shumė trima...", por shton se: "Njerėzit e kėtyre provincave nuk janė as thjeshtė katolikė, as thjeshtė skizmatikė..."[28]. Pra, ata ushtrojnė njė krishterizėm tė tyre dhe ne kemi pėrfunduar se janė heretikė[29]. Anonimi flet edhe pėr ndjekjen e heretikėve nė Serbi[30]. Edhe pėrkundėr tė gjitha pėrpjekjeve kishtare pėr ta zhdukur herezinė, nė prak tė ardhjes sė Osmanėve nė Shqipėri (1383-1385), pėrgjithėsisht nė Ballkan, ajo ishte gjithnjė aktive.

...


Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 13-02-08, 14:13   #2
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Herezia – Edhe Njė Shkak Pėr Kalimin E Shqiptarėve Ne Islam

...


Karl Topia, pinjoll i derės sė Topiajve, e quan veten "Dominus Albaniae", kurse zotimet e tij shtriheshin prej detit nė viset e Elbasanit e deri nė Ohėr[31]. Mė 1368, ai pushtoi Durrėsin tė cilin ja morėn Balshajt katėr vjetė mė vonė dhe ai e shtiu prapė nė dorė mė 1385. Karli e mbante veten prej derės frėnge, sepse e ėma ishte bijė ilegjetime e Robertit Anzhu tė Napolit. Cila ishte feja e tij, nuk mund tė themi! Nė veprėn e Gjergj Harmalotit, quhet i besimit ortodoks[32]. Familja e tij mė 1392, pėrmendet si "Catolicus", sepse pati aderuar skiizmin Prendimorė[33], por as me Papėn nuk e ēonte mirė[34]. Sipas njė jetėshkrimi tė Gjon Vladimirit, tė botuar greqisht nė Venedik, nga tregtari Elbasanas Jani Pipa, mė 1690, botime qė kishin pėr qėllim frenimin e islamizimit tė shqiptarėve, paraqitet si njė anti-heretik[35].
Nė kohen e Car Ivan Aleksandrit, qė ndezi luftėn e ashpėr anti-heretike, nė gjithė Shqipėrinė kishte heretikė[36]. Ata herė nė grupe mė tė mėdha e herė mė tė vogla, tė kėrcėnuar nga ēfarosjet e organizuara tė "gjuetisė sė shtrigave", mbijetuan deri me ardhjen e islamit. Me tė parė se mėsimet islame kishin ngjajshmėri tė madhe me mėsimet e tyre, shumica u islamizuan. Disa qė mbeten, tė fundit, nė dokumentet e i ndeshim nė mesin e shekullit e XVII-tė, pėrkatėsisht nė vitin 1640, atėherė kur arqipeshkvi i Durrėsit – Mark Skurra, ktheu nė katolicizėm rreth 1050 shpirtėra tė fshatit Mirakė e Polis tė qarkut tė Elbasanit[37].
Ndeshjet fetare nė Shqipėri asnjėherė nuk pushonin midis kishave tė huaja duke sjellė dėme tė vazhdueshme dhe duke shkaktuar trazira tė shumėta. Ndjekja dhe persekutimi i parreshtur qė kisha trinitare u bėnte kėtyre grupacioneve tė akuzuar pėr heretizėm, bėnte qė ato tė lėviznin prej njė vendi nė tjetrin nė gjithė Perandorinė dhe nė kontakte me popujt e tjerė, tė formonin komunitete, tė pėrhapnin mėsimet e Jezusit dhe tė jetonin me stilin e jetės qė ai kishte jetuar.
Persekutimet e heretikėve shqiptarė
Persekutimi i parė i madh i herezisė sė re nga Bizantinėt nisi nė Thrakė (1081-1118). Nė krye tė heretikėve nuk ishte vetėm njė Vasil, tė cilin e dogjėn tė gjallė nė vitin 1111, por edhe njė Lekė (1078-1079), pėr tė cilin thuhet se ishte shqiptar. Pėrndjekje tė pashembullta do tė bėhen nė kohen e perandorit Manuel Komenti (1143-1180), qė do tė shoqėrohen me shpėrngulje tė pėrndjekurish heretikė shqiptarė nė Itali[38]. Sakoni mendon se kėto "heretikėt shqiptarė", kishin ardhė aty sė paku nė shekullin XII-tė, ose siē thotė Kozmai, qė nė shekullin X-tė, por gjithsesi, nė shekujt XII-XIII-tė, ata (Albanesi) kishin formuar "njė grup" me njė kishė qė mbante emrin e tyre "Ecclesia Albanese" (kishė shqiptare), ndėrsa nė vitin 1199, nė Brindisi kishin edhe kryepriftin e tyre.
Reiner Sakoni, qė shkroi "Katarėt", njė vepėr mbi heretikėt e prendimit, rreth vitit 1230-1232[39], sjell dėshmitė e njė italiani tjetėr tė kohės Giovanni de Luggio, qė janė dėshmi tė njėjta pėr herezinė, e pėr heretikėt. Por ndjekja e tyre nuk pushoi as nė shekujt XVI-XVII-tė[40], deri kur do t'i nėnshtrohen kishės katolike ose do tė islamizohen nė masė tė madhe.
Mė 1567, njė Sinod Katolik nė Benovento i godiste arbėreshėt si: "ndjekės tė blasfemive tė grekėve skizmatikė". Por, Rodotai, thotė se shqiptarėt arbėreshė tė Italisė, kishin besime qė nuk shkonin me ritin ortodoks, por kishin "njė krishterim tė korruptuar nga herezia", tė infektuar me 'gabimet' e bogomilėve (paulicianėve) , ose nga kontakti me muslimanėt e me grekėt e lindjes[41]. Radotai vazhdon se shqiptarėt arbėresh nuk ndiqeshin pse ishin ortodoksė a skizmatikė, por pse "kishin deformuar ritin grek". Edhe autori arbėresh Primaldo Koka, shkruan se "ata nuk ishin ortodoksė tė pastėr", se nuk zbatonin Dekretet e Koncilit tė Tranit nė ēėshtjet doktrinalethonė se arbėreshėt kishin adoptuar "maksimat e bullgarėve tė Dibrės sė Epėrme", pėr tė cilėt Barleti shton se "kanė qenė gjithmonė besėkotė, por edhe heretikė" dhe pėr kėtė ai i lė fajin ortodoksisė qė ai e quan "besėkotė"[42].
Mė 1096 kryqzatorėt e "Luftės sė Shenjtė"[43] qė ja kishin mėsy lindjes, kaluan nėpėr Shqipėri pėrmes rrugės 'Via Egnatia', ku nė Jug tė Shqipėrisė dogjėn fshatra heretikėsh (Paulicijanė) dhe pėr shkak tė qėndresės, invaduesve iu desh shtatė javė qė tė arrijnė Kosturin[44]. Kur heretikėt "Albigjezė" ndiqeshin nė Francė, Papa Inocenti i III-tė (1198-1216) do tė drejtojė kryqėzatėn e katėrt (1203), rruga e sė cilės kalonte sėrish nėpėr viset shqiptare, duke mos i lėnė mėnjanė edhe ndjekjet heretizmit nėpėr kėto vise[45].
Grupi Galilean qė pėrfshinte Nazaretė dhe galeotė, ishin tė obliguar me njė taksė tė veēantė vjetore, kurse nėn pėrgjegjėsinė e Neros, u dogjėn nė zjarrin e madh tė Romės. Theodosiusi qė vendosi edhe zyrat inkuizicioniste krijoj metoda efektive pėr persekutimet e arianėve e donatistėve, ndėrsa tempujt dhe literaturėn e tyre ua eleminoi pamėshirshėm[46]. Gotėt u ndoqėn e u eleminuan, ndėrsa literatura e tyre u zhduk. Nė kredon Justiniane, vrasja e hereretikut (pabesimtarit) nuk konsiderohej vrasje[47] dhe si rezultat tė gjithe u vrane ose u perjashtuan.
Kanuni i Stefan Nemanjės, i cili pa dyshim ndeshte edhe shqiptarėt heretikė, parashikonte: "Dhe nė qoftė se ndodhė qė ndonjė heretik (jo ortodoks) tė jetojė nė mes tė pravosllavėve, tė damkoset me hekur tė skuqur nė fėtyrė dhe tė pėrzihet. Dhe nėqoftėse gjendet dikush qė i jep strehim, edhe ai tė damkoset..." [48]
Conybeare shkruan se do tė duheshin qindra libra, pėr tė regjistruar "mrekullitė e persekutimeve", nė "emrin e Zotit tė mėshirės" nė eleminimin e atyre qė i kishin akuzuar pėr 'heretikė' [49]. Persekutimet e perandoreshės Theodora (v.842), ndikuan nė bashkimin e paulicianėve dhe armenasve Thrakas nė mbrojtje nga trinitarėt, shkak pėr tė forcuar aleancė me muslimanėt. Shumė prej tyre u bėnė muslimanė, ndėrsa tė tjerėt mbeten nė krishterizmin unitarianė. Shpresa e vetme e lirisė sė 'heretikėve' dhe ēifutėve tė mbetur tė Spanjės, ishte ardhja e muslimanėve tė njohur nė histroi pėr tolerancė.
Mėsimet heretike u ngjanin mėsimeve islame!
Pėr shumė kohė, Bosnja kishte qenė arenė e betejave ndėrmjet kishave latine e greke, ndėrsa boshnjakėt ishin tė lidhur me grupin heretik tė paulicianėve tė njohur me emrin "bogomil" sipas priftit Teodor Bogomilit, qė u dogj nė vitin 1110. Kaq i egėr qe persekutimi i bogomilistėve[50] si nga kisha lindore ashtu edhe nga ajo prendimore, sa boshnjakėt do tė ishin shumė tė kėnaqur po tė shihnin njė islam tolerant. Pėr kėtė arsye, shumė kėshtjellarė boshnjakė ua hapen portat osmanėve[56] (1463-1482). Kėtu ishte edhe fillimi i konflikteve ballkanike. Por ajo qė shtyri tė islamizohen nė masė boshnjakėt, nuk ishte vetėm toleranca islame, por edhe besimi shumė identik me besimin e tyre[52]. Ka shumė tė ngjarė qė edhe nė Shqipėri, veē rrezikut sllav pėr dominim nė Arbėri, ishte edhe prezenca e heretizmit, qė disa princėr shqiptarė iu bashkun Perandorisė Osmane.
Paulicianėt, qė u ndeshėn nė Shqipėri me kryqzatorėt e Kryqėzatės sė parė[53], ishin pasues tė Palit nga Samosata, njė nazarenas qė transmetonte mėsimet origjinale tė Jezusit. Ata ishin tė pėrhapur nė Azi, por mbijetuesit e tė ndjekurve, tė persekutuarve e tė eleminuarve, arritėn edhe nė viset e Shqipėrisė. Ata kishin librin e tyre me pėrmbledhje tė tradicioneve tė ruajtura gojore, qė u zbulua nė fundin e shekullit XIX-tė[54]. Sipas kėtyre tradicioneve tė tubuara, urdhėr i parė ishte "besimi nė njėsinė e Zotit... se Zoti ėshtė Njė, Krijues e organizues i tė gjithave, qė krijoj krijesat prej asgjėje...". Ata besonin se Jezusi ka qenė njeri - profet. Kanė refuzuar ditėlindjen e Jezusit tė pėrcaktuar nga trinitarėt (25 dhjetor) dhe kanė refuzuar doktrinėn e inkarnimit[55]. Ata (sipas spjegimit tė Barnabės) nuk kanė besuar se ka qenė Jezusi ai qė ėshtė kryqėzuar, nuk kanė pranuar doktrinėn e mėkatit tė trashėguar, nuk e kanė pranuar kryqin pėr simbol fetarė as nuk kanė pranuar imazhet e Jezusit dhe nėnės sė tij, njė kontradiktė e hapur nė "Testamentin e Vjeter". Siē shihet, ata ishin shumė largė besimeve pagane, por meqenėse kishin njė besim krejt tė ndryshėm prej asaj katolike e ortodokse, u shpallėn 'heretike' dhe u ndoqėn. Vėllezėrit e tyre shpirtėrorė, qė i kishin nė Armeni, nė shekullin VII-tė, kur u njohėn me mėsimet islame qė pėrputheshin me ato tė Jezusit, shumica pėrvetėsuan islamin pėr fe tė tyre. Concybeare thotė se nė kryqėzatat latine, disa shekuj mė vonė, kishte gjetur se paulicianėt gjithmonė luftojnė nė anėn e muslimanėve. Dhe, ne duke e dijtur edhe njė grup shqiptarėsh nė kontaktet e para me muslimanėt luftuan nė anėn e tyre, ka tė ngjarė qė njė pjesė e tyre tė ishin paulicianė. Papa Klementi, kur i drejtohet Charls-it tė V-stė, i shkruan se: "Religjioni i Palit nga Samosata, ka qenė asgjė tjeter veē se muhamedanizėm i pastėr..."[56].
Ariusi, qė ishte prijėsi shpirtėror i grupit heretik tė unitarianėve tė Aleksandrisė, qė u helmua nė Konstantinopol, thoshte se: "Jezusi ishte krijesė njerzore qė Zoti e kishte pajisur me misionin profetik.... Vetėm Zoti ėshtė i pėrjetshėm dhe i pandryshueshė m..."[57]. Ndėrsa Ulfilasi, lider shpirtėror i Visigotėve, para vdekjes lutej: "Besoj me zemer e pohoj me gojė, ekziston njė Zot i vetėm, vetėm Ati, i pafillim dhe i padukshėm..."[58]. Nė vititn 754, nė Sinodin e Konstantinopolit, tė 338-tė priftėrinj nga Evropa e Anatolia (asnjė trinitarė) miratuan vendimin se simbolet e dukėshme tė Jezusit janė blasfemira dhe se adhurimi i imazheve ėshtė korruptim i krishterimit dhe njė kthesė drejtė paganizmit[59].
Papa Inocenti i III-tė, organizon sulm masakrues kundėr paulicianėve tė Francės, ku pamėshirshėm lėnė pėr vdekje 20.000 njerėz, qė ishte edhe fundi i tyre kėtu[60]. Pėr to Shėn Bernardi thoshte: "Ēka flasin ato e zbatojnė nė vepra, moralisht asnjėrin nuk mashtrojnė, asnjėrin nuk sulmojnė, kalojnė jetėn nė agjėrim, nuk hanė ushqim qė nuk e meritojnė, jetėn e sigurojnė me punėn e tyre..."[61].
Njė grup palicianėsh ishin vendosur nė Gjermani me emrin 'Kathari', deri nė Jug tė Francės, nė Italinė Veriore, Venedik e Sicili. Ka mundėsi tė ketė pasur edhe nė Angli, pasiqė anglia ishte e fundit qė ra nė ndikimin e kishės trinitare. Tolandi, nė vepren "Nazarenus" thotė se tė krishterėt e Irlandės kanė refuzuar trinitetin, ata kanė besuar "Njė Zot tė Vetėm". Nuk kanė patur imazhe nė tempujt e tyre. Ungjilli i tyre ka qenė i refuzuar prej kishės trinitare. Liderėt e tyre kanė qenė tė martuar dhe kanė pasur familje. Kanė agjėrua shumė kohė, dhe zakonisht janė ushqyer njė herė nė ditė. Kishėn e kanė konsiderue vetėm si shtėpi lutjeje, jo si organizatė a perandori politike. Veten e kane konsiderue si "bijt e kishės". Kėto bijt e kishės, do tu vijė mė pas kryemisionari trinitar 'i shėnjti' i quajtur Patrick (390-460), i cili u bė pėrgjegjės pėr shkatėrrimin e kishės unitariane kelte tė Irlandės, kurse pasardhėsit e "bijve tė kishės' e mbajnė pėr apostul tė shenjtė tė Irlandės[62].
Heretikėt pėrkthenin ungjijt nė gjuhėt e tyre, ndėrsa kisha katolike ndalonte perkthimin e ungjijve, sepse i takonin vetėm shtresės priftėrore. Aq mė tepėr qė ungjijt e pėrkthyer prej heretikėve nuk ishin prej ungjijve zyrtarė. Nė kėtė vėshtrim, nė sytė e kishės trinitare, ata ishin heretikė, jo "adhurues tė Zotit", por "tė pa Zot"[63]. Historia na i paraqet si 'barbarė' por nė tė vėrtetė ata kanė lėnė namė pėr moral tė pastėr, pėr respektin e femrės, familjen, shoqėrinė, ligjin, lirinė individuale, pėr sinqeritetin e diturinė[64].
Shpesh, tė persekutuar, tė shtypur, tė vrarė e tė zhdukur nė masa tė mėdha, kėto grupe "heretike" u revoltuan dhe disa herė mundėn shtypėsit, por pėr aq kohė sa mbanin tė tjerėt nėn sundimin e tyre, ishin shembuj tė tolerancės pėr besimet qė nuk ngjanin me tė tyret[65].
Njė studim mė i thukėt i ēėshtjes heretike ndėr shqiptarėt, por edhe mė gjėrė, do tė mundėsonte tė dalin nė dritė dy dėshmi tė forta tė ēėshtjes sė historisė. Fillimisht do tė argumentonte bindshėm se pėrhapja e krishterimit ndėr shqiptarėt nuk u bė "me dyzen", siē mund tė parapėlqejė e tė trumpetojė ndonjėri. Por edhe do tė dėshmonte se ishin pikėrisht kėto "heretikė", qė nga njėra anė tė persekutuar nga kisha zyrtare e nga ana tjeter me njė ngjajshmėri tė madhe ndėrmjet mėsimeve tė tyre dhe mėsimeve islame, u islamizuan.
Siē u cek, heretikėt ishin grupe qė zbatonin mėsimet monoteiste tė Jezusit dhe praktikėn fundamentale tė Mojsiut. Ata faleshin nė senagoga nė kohė tė caktuar. Agjėronin siē kishte agjėrua Jezusi. Jepshin tė dhjetėn e pasurisė nevojqarėve. Festonin sabathin (tė shtundėn) dhe festat qė kishte festuar Jezusi. Praktikonin synetinė. Vetė Jezusi[66] dhe Gjon Pagėzuesi[67] ishin bėrė synet. Ata prenin bagėtitė e lejuara nė emrin e Krijuesit[68]. Ata nuk pagėzoheshin[69]. Ata kishin mėsimet e pakorruptuara tė monoteizmit tė Jezusit, qė gjasonin nė mėsimet islame.
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-02-08, 14:14   #3
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Herezia – Edhe Njė Shkak Pėr Kalimin E Shqiptarėve Ne Islam

[1]. Rushit Rambaja nė "Bujku"22 prill 1992 dhe "Koha Jonė", 8 prill 1995
[2]. Mehdi Frashėri, cituar sipas Engjėll Sejdaj: "Kriptomania e njė maniaku konvert" Bota Sot, 23 mars 2000
[3]. A. Kolja: "Arvanitėt", Athinė 1986
[4]. Kur'ani 17:125
[5]. Kur'ani 16:93
[6]. De Lacy O'Leary: "Islam in Crosroads", London, 1923, f. 8
[7]. Edwein Jacque: "The Albanians", botim i shqipėruar, Tiranė mė 1996
[8]. Miftar Spahia: "About Kosova" f.147 dhe "Korifeu i Lumės" f.91
[9]. Faik Konica, Gazeta "Urtia"- gusht 1993
[10]. "Fjalori i Gjuhės sė Sotme Shqipe", shih nėn "Herezi" dhe "Heretik", f.472
[11]. William H. Gentz: "The Dictionary of Bible and Religion", Nashville – Tenneesse, 1986, shih nėn "Heresy", f.442
[12]. A. Buda: "La Place des Albanais dans l'historie Europeenne du VII-au nė Atctes du I Congres et Balkaniques, Vėll.III-tė, f.62
[13]. Dh. Shuteriqi: "Shėnime mbi herezinė mesjetare nė Shqipėri" botuar nė "Studime Historike" II, Tiranė 1980, shėnimi#70, f.214
[14]. Ekrem Murtezai: "Fjalor i terminologjisė fetare", Prishtinė 2007, shih nėn "Herezi" f.149-150
[15]. "Dokumenta tė shekullit XV pėr Historinė e Shqipėrisė", vėll. IV (1479-1506) Pjesa e I-rė (1479-1499), pėrgaditur nga Injac Zamputi, Tiranė 1967, dok.#146 f. 133
[16]. E. Gibbon: "Decline and fall of the Roman Empire", bot III-tė (1914), f.119
[17]. E. Gibbon: "Decline and fall of the Roman Empire", bot III-tė (1914), f.458
[18]. E. Gibbon: "Decline and fall of the Roman Empire", bot III-tė (1914), f.12
[19]. D. Ferlati: "Illyricum Sacrum", Venedik 1817, Vėll.VII(7)-tė , f.349-351
[20]. J. Trifonov: "Besedata na Kozma prezbiter i ninijata autor" Sofije, 1923, f.135-136
[21]. I. Duicev: "Medioevo Bizantino – slavo", Romė 1965, Vėll.I-rė, f.254
[22]. N. Iorga: "Studes Byzantines" Bukuresht 1939, Vėll. I-rė, f.24
[23]. Dh. Shuteriqi: "Shėnime mbi herezinė mesjetare nė Shqipėri" botuar nė "Studime Historike" II, Tiranė 1980, f.203
[24]. S. Runciman: "The Medieval Manichee", Cambridge 1947, f.59, 79 / "Bogomil = I dashuri i Zotit"
[25]. "Njė alfabet i nėntė origjinal i shqipes", nė: "YLLI", Tiranė, korrik 1979
[26]. Dragoljovic: "History of Pavlican in the Balkan" f.241
[27]. A.Alb. Vėll. I-rė, nr.530, sipas Dh. Shuteriqi: "Shėnime mbi herezinė mesjetare nė Shqipėri" botuar nė "Studime Historike" II, 1980, f.213
[28]. O. Gorka: "Anonymi describtio Europae Orjentalis", Krakov 1916, f.25-29
[29]. Gjurmime letrare, shėn#3, f.25
[30]. A. Buda: "La Place des Albanais dans l'historie Europeenne du VII-au nė Atctes du I Congres et Balkaniques, Vėll.III-tė, f.62
[31]. Recueil de Travaux, Ohėr 1961, f.229
[32]. Shufflay: "Serbėt dhe Shqiptarėt" Prishtinė 1968, f.193
[33]. A. Theiner: "Vetera Munumenta Hungariam Sacram l'Ilutratia", Romė 1860, Vėll.II(2)-tė, f.165
[34]. shih tek Dh. Shuteriqi: "Shėnime mbi herezinė mesjetare nė Shqipėri" botuar nė "Studime Historike" II, Tiranė 1980, f.199-220
[35]. Runciman: "A History of Crusades" Vėll. I(1)-rė, f.156
[36]. Runciman: "A History of Crusades" Vėll. I(1)-rė, f.156
[37]. I. Duciev: "Il Catolicesimo il Bulgaria nel Secolo XVII", Romė 1937, f.19
[38]. P. Coco: "Casali Albanesi nel Tarentino", Grottaferrata, 1921, f.17
[39]. A. Dondaine: "Un Traite Neomannichen du XIII-s" Romė 1939
[40]. Dh. Shuteriqi: "Shėnime mbi herezinė mesjetare nė Shqipėri" botuar nė "Studime Historike" II, Tiranė 1980, shėnimi#70, f.214, f.216
[41]. P. Rodota: "Dell Origine Progresso e Stato Presente del Rito greco in Italia" Romė 1763, f.65-146].
[42], M. Barleti: "Historia e Skėnderbeut" Tiranė 1967, f.226-227
[43] Kryqėzata e parė qė filloi nė vitin 1096 – thotė Gibbon – ka qenė e pėrbėrė kryesisht prej kriminelėve. Sepse nė Koncilin e Klermontit mė 1095, Papa kishte proklamuar se ēdonjėri qė do tė jetė pjesmarrės i kryqėzatave, do tė lirohet prej tė gjitha mėkateve dhe prej ēdo borxhi pėrgjegjėsie qė mund tė ketė. Rreth 60.000 tė tillė marshuan drejt lindjes, ku u ndeshėn me paulicijanėt, gjyshėrit e tė cilėve kishin ardhur nga Thrakia. Nė betejen e ashpėr ndėrmjet tyre 2/3 e kryqzatorėve u vranė, ndėrsa pjesa tjeter u vendosen refugjatė ne malet e Thrakisė
[44]. Runciman: "A History of the Crusades", Vo.I, f.155
[45]. Dh. Shuteriqi: "Shėnime mbi herezinė mesjetare nė Shqipėri" botuar nė "Studime Historike" II, Tiranė 1980, f.204
[46]. E. Gibbon: "Decline and fall of the Roman Empire", bot III-tė (1914), f.224
[47] E. Gibbon: "Decline and fall of the Roman Empire", bot III-tė (1914), f.48
[48]. S. Novakoviq: "Zakonik Stefan Dusana" Beograd 1848
[49]. F.C. Conybeare: "The Key of Truth" 1898, f.10
[50] Stanford J. Shaw: "History of the Ottoman Empire and Modern Turkey" (1280-1808), Cambridge 1976, f.63
[51] Ferdinand Schevill: "Ballkani – historia dhe qytetėrimi", shqipėruar nga M. Ēela dhe E. Ēela; Tiranė 2002, f.169
[52]. Stanford J. Shaw: "History of the Ottoman Empire and Modern Turkey" (1280-1808), Cambridge 1976, f.19
[53]. Dragoljovic: "History of Pavlican in the Balkan" f.241
[54]. F.C. Conybeare: "The Key of Truth" 1898, f.III
55]. A. Thomson & M. Ata'ur-Rahim: "For the Crist Sake", London 1996, f.85
[56]. Wallace: "Anti-Trinitarian Biographies", 1850, f.117
[57]. A. Thomson & M. Ata'ur-Rahim: "Jesus – Profet of Islam", London 1996, f.91
[58]. C.C.A. Scott: "Ulfilas , Apostle of Goths", f.121
[59]. E. Gibbon: "Decline and fall of the Roman Empire", vėll. IV, 1914, f.210].
[60]. H.C. Lea: "The History of the Inquisition" I, 1888. 154
[61]. H.C. Lea: "The History of the Inquisition" I, 1888. 154
[62]. A. Thomson & M. Ata'ur-Rahim: "For the Crist Sake", London 1996, f.112
[63]. C.C.A. Scott: "Ulfilas , Apostle of Goths", f.113
[64]. C. Kongsley: "Hypathia", f.14
[65]. C.C.A. Scott: "Ulfilas , Apostle of Goths", f.169].
[66] Referohu tek Ungjilli sipas Lukės 2:21
[67] Referohu tek Ungjilli sipas Lukės 1:59
[68]. E. Gibbon: "Decline and fall of the Roman Empire", bot III-tė (1914), f.119].
[69]. Dh. Shuteriqi: "Shėnime mbi herezinė mesjetare nė Shqipėri" botuar nė "Studime Historike" II, Tiranė 1980, f.213


Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 15:59.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.