Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
Emri
Fjalėkalimi
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 07-05-08, 20:15   #1
Dilaver
 
Avatari i Dilaver
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Postime: 2,277
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Gabim Ja se kush janė ata qė na e pėrgjakėn historinė!

(Burime historike tė autorit Ionel Iulian, tė botuara kėto ditė nė revistėn rumune Natiunea (nr.455/2008) nė kuadrin e studimit "Istoria europeana"(Historia europiane), sipas tė cilave Serbia del njė krijesė artificiale e pėrbėrė nga popuj tė asimiluar sipas rekomandimeve ruse pėr zgjerimin e pansllavizmit nė Ballkan)


Kosova nuk i pėrket Serbisė
Ionel Iulian-i thekson se Bullgaria dhe Serbia qė krijohen pas ekspansionit osman, ishin troje tė rumunėve tė lashtė nė jug/perėndim tė Danubit, tė cilat Miron Costini i pėrmend pėrmes sintagmės "Mizia dhe pjesė e Ilirisė". Kėto dy Mizi (Bullgarinė dhe Serbinė, i pėrmend edhe Ēabej nė studimet e tij lidhur me marrėdhėniet e shqipes me gjuhėn rumune. Sipas autorit rumun, "atė qė pretendojnė historianėt pansllavistė janė skenarė, fabulime, legjenda qė nuk kanė mundur tė shndėrrohen nė histori, ngase autoktonėt qė shtrihen nė jug/perėndim tė Danubit janė trako/gjeto/dako/vllaho/rumunėt, siē do ta atestojmė pėrmes dhjetra argumentesh. Kėshtupra, deri mė 1396, historia e kėtyre dy Mizive ėshtė e pėrbashkėt, sadoqė historianėt serbė mundohen t'i ndajnė qė nga viti 950, por me shtrembėrime konfuze, me hyrje e dalje tė pėrsėritshme nėn dominimin bizantin, qė mė 1355, po ata, historianėt serbė tė shpallin "kulmin e shtetit mesjetar serb". Faktikisht dhe nė fund tė fundit, si mund tė flitet pėr njė shtet serb qė shembet nė mėnyrė tė pėrsėritshme, ku ta di unė se sa herė, nė periudhėn 924/1371, dhe vetėm mė 1459, gjatė dominimit tė plotė osman tė asistojmė nė njė shembje definitive. Pastaj, mu pas 353 vitesh, mė 1812, pansllavizmi do tė nxjerrė nga mėngėt nocinet serb dhe Serbi". Autori ka tė drejtė por nuk kanė tė drejtė albanogobėt e Shkupit qė organizuan kėto ditė samitin qesharak tė Ohrit pa e ftuar edhe presidentin e Kosovės (maj 2008). Po atė vit, pra mė 1812, carizmi rus ia shkėputi Besarabinė Rumanisė, pėr tė vazhduar qė nga ajo kohė, njė serė sulmesh barbare (pansllaviste) kundėr trungut dhe shpirtrit rumuno/shqiptar. Po shkojmė mė tej, duke cituar autorin rumun:
"Pra, nė ekspozenė tonė fillojmė nga viti 1812, kur Serbia pėrkufizohej nė trojet e Rashkės, diē e ngjashme me dimensionet e Oltenisė (rumune-B.Y.) apo tė Kosovės (shqiptare-B.Y.) e cila nuk i pėrket. Ajo qė dimė sot, ėshtė se serbėt janė kolonistė, nė Vojvodinė nga viiti 1690, nė Kosovė nga viti 1812, ndėrsa nė Luginėn e Timokut tė Moravės, qė nga viti 1833, kėtu duke u regjistruar Mizia, Tribalia perėndimore, Dakia Ripensis, por tė gjitha kėto duke i rivendikuar nė mėnyrė arbitrare, abuzive, ilegjitime. Kėto tri teritore (rumuno/shqiptare-B.Y.) pėrfaqėsojnė 72.5% tė Serbisė, tė cilave u shtohet Rashka (serbe-B.Y.) me 27.5%". Burimet qė i jepen pėr herė tė parė opinionit shqiptar, kanė bazė shkencore dhe vlejnė tė dokumentohen pėr inkorporimin e tyre nė historinė europiane. Serbėt duhet tė zgjohen nga gjumi letargjik i trillimeve fantasmagorike tė historisė sė tyrė tė pėrgjakur, pėr ta parė se ndėrmjet shqiptarėve dhe rumunėve ndodhen si ndėrmjet kudhrės dhe ēekanit, edhepse ēekanin e kanė shfrytėzuar ata kundėr popujve autoktonė, e jo anasjelltas.
Historia serbe, sipas autorit rumun Ionel Iulian, "fillon me majorin sergjent nė armatėn austro/hungareze, Karagjorgje, i shpallur princ nga ana e rusėve, dhe pastaj duke u ngjitur nė fron me tregtarin e thive, Millosh Obrenoviē, dy familje me prejardhje nga dinastia mbretėrore, qė do tė instaurojnė zotėrimin mė tė pėrgjakshėm nė Europė, serbėt duke u shndėrruar destabilizues tė pakontestueshėm nė Gadishullin Ballkanik, fenomen qė do tė vazhdojė deri nė ditėt tona, duke kulminuar me shpartallimin e shtetit jugosllav, pas njė serė luftėrash vėllavrasėse tė proporcioneve tė mėdha. Vehikulohet gjoja se rumunėt nuk kanė qenė kurrė nė konflikt me jugosllavėt dhe insistohet me kėmbėngulje qė relacionet rumuno/jugosllave pėrgjatė historisė tė konsiderohen si "tė shkėlqyera", gjoja se nuk kanė ekzistuar mosmarrėveshje territoriale me jugosllavėt, gjė qė ėshtė fort e vėrtetė, por vetėm pse, si nė rastin e bullgarėve, rumunėt nuk e njohin historinė, ndėrsa ne dėshmojmė se nė ish/Jugosllavi rumunėt pėrfaqėsojnė 7/8 milionė shpirtėra, por nė statistikėn e shtetit tė sotėm jug/danubor, janė pėrfshirė vetėm 40.000 rumunė, vetėm nė Vojvodinė. Ndėrsa, vetėm nė lindje tė Moravės (pra tejmatanė trojeve shqiptare tė Kosovės-B.Y.), e deri nė Timok, rumunėt tribalė numėrojnė mbi dymilionė, ndėrsa nė Vojvodinė, qė gjendet nė veri tė Danubit, jetojnė edhe nja dymilionė, po qe se kemi parasysh faktin se mė 1848, kėtu banonin 800.000 rumunė, dhe vetėm 200.000 serbė, por sot, pas 159 vitesh, proporcioni ėshtė shkelur nė totalitet, rumunėt pėrfaqėsojnė vetėm 40.000, prej nga konkluzioni se tė tjerėt kanė qenė tė serbizuar"


__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 07-05-08, 20:17   #2
Dilaver
 
Avatari i Dilaver
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Postime: 2,277
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ja se kush janė ata qė na e pėrgjakėn historinė!

Serbizimi masiv i rumunėve tė Vojvodinės
"Serbizimi, siē duket pra, pėrfaqėson kėtu njė politikė shtetėrore. Qė nga viti 1842, ėshtė ndaluar qė nė tė ashtuquajturin shtet serb dikush tė mbajė ndonjė emėr tjetėr veēse serb, vllehėt (nėnkupto rumunėt-B.Y.) duke qenė tė detyruar t'u bashkangjesin emrit tė tyre njė shtojcė serbe. Nė pagėzim, ėshtė i detyrueshėm tu jepen fėmijėve emra serbė, nga ato qė janė tė ngjitur nė kishė. Shkolla dhe kisha rumune nuk ekzistojnė, ndėrsa nė shkollė arsimtarėt ua ngulin nė kokė fėmijėve vllehė gjoja se ata qenkan serbė. Nė radio dhe televizion gjuha rumune ėshtė e ndaluar, ēdo gjė qarkullon vetėm nė gjuhėn sllave, komunikimi bilingv ėshtė i ndaluar nė ēdo mjedis social. Vetėm mė 1989, rumunėt kanė kėrkuar tė njihen si minosritet etnik, tė cilėve njė lider serb, Vojsllav Shesheli, u kish thėnė: "Nė Serbi nuk mund tė ketė rumunė por vllehė, ndėrsa vllehėt nuk kanė atdhe, Vllahia nga e cila mund tė kishin ardhur, dhe pėr kėtė nuk mund tė njihen si minoritet kombėtar, ngase janė pėrmendur atypėraty se na qenkan rumunė, ndėrsa shteti serb u jep tė drejtė tė jenė sllavė e jo rumunė". Kėtė pėrgjigje e patėn pranuar dy rumunė nė audiencė te zonja Millosheviq, nė prezencė tė V. Sheshelit, tė cilit kėta dy rumunė me emra tė serbizuar u kishin thėnė: "nuk ėshtė mirė qė tė krisė edhe njė luftė e re nė Ballkan, qė rumunėt ti pėrfitojnė tė drejat e tyre vllehe".
"Pėrkatėsia rumune e Mizisė dhe e njė pjese tė Ilirisė ėshtė e padiskutueshme, gjė tė cilėn e konsiderojmė si njė territor dhe popullatė e panumėrt. Konsiderojmė se deri mė 1018 nuk mund tė bėhet fjalė pėr ndonjėfarė ekzistence serbe, ndėrsa territori i populluar nga po ata vllehė, si dhe ai bullgar, bėnte pjesė tė pėrbashkėt me atė qė quhet Bullgari. Serbėt, thonė se kanė mbijetuar nga shtatė fiset sllave tė shpėrngulura nga Mali i Zi aktual, edhe ky i populluar me vllehė, territor qė quhej Stari Vlah, pra Vllahia e Vjetėr, duke qenė kėshtusoj njė territor rumun stėrgjyshor. Vojvodina nė veri tė Danubit, poashtu territor rumun, kishte mė 1848 njėmilion banorė, nga tė cilėt 800.000 rumunė dhe 200.000 serbė tė ardhur nga ata 300.000 serbė tė kolonizuar kėtu sė bashku me vlladikėn e tyre, Leopoldi I-rė, ndėrsa tė rruash proporcionin prej 4/1% don tė thotė tė kesh sot njė popullatė prej dymilonė banorėsh nė Vojvodinė ku rumunėt pėrbėjnė 1,6 milionė, edhepse statistikat e Serbisė regjistrojnė vetėm 40.000 rumunė, shpjegimi duke qenė serbizimi i tyre masiv". Njė dashamir yni nga Arizona na shkruan se pėrveē hungarezėve dhe gjermanėve, Vojvodina ishte e banuar me rumunė, dhe se emri i Vėrshacit thirrej nga rumunėt para 100 vitesh Vėrshoara, siē thirret Timoshara, nė zemėr tė Banatės rumune. Po ia rijapim fjalėn autorit Ionel Iulian:
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-05-08, 20:22   #3
Dilaver
 
Avatari i Dilaver
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Postime: 2,277
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ja se kush janė ata qė na e pėrgjakėn historinė!

Maqedonia ishte territor vllah, ndėrsa Kosova nuk ėshtė djep i Serbisė
"Poashtu, si mund tė rritet numri i 30.000 serbėve mė 1699 nė shtatė herė mė shumė deri mė 1848, pra brenda njė periudhe prej vetėm 150 vitesh, derisa indikacionet e rritjes pėr atė periudhė janė shumė mė inferiore. Mė 1833, sulltani turk u lejon serbėve tė shtrihen nė lindje tė Moravės, pra nė Tribalinė perėndimore, atė ndėrmjet Moravės dhe Timokut, sot e populluar nga mbiu dymilonė rumunė tribalė, por tė panjohur nga madam Millosheviē dhe V. Sheshel, siē kemi pėrmendur mė lart. Mali i zi, pra Stari Vlah, nuk ka se si tė jetė serbe por rumune, ndėrsa jo kaherė ka refuzuar t'i pėrkasė federalizimit, duke u bėrė shtet indipendent. Maqedonia ėshtė e tėrė vllahe/rumune, kėtu duke qenė i themeluar dhe shteti bullgar, faktikisht vllah, pas vitit 969 deri mė 1018, siē e dimė nga dorėshkrimi i vitit 1019 tė Vhahoctonit Basileios H, duke patur pėr bari fetar epishkopin e Ohrit, Theophilactus, kėtu nė Mqedoninė aktuale, duke qenė e mbivėnė ajo farė kierarkie fetare pėrmbi tė gjithė vllehėt e Bullgarisė, gjė qė dėshmon se edhe ky territor maqedonas ishte i banuar nga vllehėt, por ku u degdisėn, ku u humbėn ata sot vallė?". Autori rumun nuk pėrmend shqiptarėt e Maqedonisė, ndoshta si pasojė e padijes, por shqiptarėt nuk kanė pse tė shqetsohen nga guximi i tij pėr t'ia grisur maskėn kolonializmit serb qysh nė kohėn e gruas sė Kasapit tė Ballkanit, kur e parandjente se Kosova do tė shkėputet nga kthetrat e barbarisė:
"Kosova nuk ka si tė jetė djepi i serbėve, ndėrsa shkėputja e saj nga Serbia ėshtė njė dukuri e pashmangshme sot, nė ditėt tona. Kėtu 80% e popullatės prej dymilionė banorėve ėshtė shqiptare, veēse nga tė gjitha gjasat ata janė dako/vllehė tė muhamedanizuar nga turqit gjatė 482 viteve tė sundimit osman, duke qenė kėshtu rumunė tė fesė islamike, ndėrsa nė kėtė drejtim duhet patur parasysh faktin se pas Luftės sė Parė Botėrore janė riatdhesuar vllehė tė panumėrt tė zonės jug/danubore (tė ashtuquajtur arumunė apo shqiptarė apo maqedonas), duke u vendosur nė Kadrilater, pastaj tė shpėrndarė nėpėr atdhe (Rumani), nė Dobruxhe dhe Timish, ndėrsa nga vendosja e obligueshme e imponuar nga regjimi komunist, shumė prej tyre kanė arritur nė komunėn Pipera pranė Bukureshtit. Ata vijnė pra nga Shqipėria dhe Maqedonia, nga ata vllehė tė shpėtuar nga islamizimi". Autori rumun i ngatėrron nocionet vllehė dhe shqiptarė, duke i konsideruar kosovarėt si vllehė, gjė qė s'ėshtė e vėrtetė, edhjepse ėshtė e vėrtetė se dallimi ndėrmjet vllehėve dhe shqiptarėve ėshtė sa membrana e qepės, dy popuj atoktonė me njė numėr tė panumėrt elementesh identike nė tė gjitha pikėshikimet (gjuha, lashtėsia, trimėria, fizionomia, folklori, etnologjia etj.).
"Dhe nė fund, vazhdon autori Ionel Iulian, nga Serbia mbetet minuscula Rashka, e ndodhur ndėrmjet Drinės, Moravės dhe Danubit, Kosova me nja 20.000 km.2, banorėt e sė cilės (fjalėn e ka pėr "shkijet e butė" qė flasin serbisht-B.Y.), nuk mund tė jenė tjetėr veēse vllehė tė serbizuar. Sa i pėrket fiktivitetit tė ish/Jugosllavisė, krijesa e ēmendur e Clemenceau nė Versajė, 1919, kur territoret lindore tė saj duhej t'i riktheheshin de facto Rumanisė, ajo nuk ėshtė demonstruar pėrmes shpartallimit tė saj nė gjashtė republika, tani duke pasuar edhe republika e shtatė, Kosova." Autori nė vazhdim pėrshkruan analfabetizmin historik tė serbėve qė i diskriminojnė rumunėt e Timokut, apo atė tė Rusisė sovjetike qė ia dha Ukrainės disa territore rumune (Bukovinėn dhe jugun e Besarabisė). Duke i falėndruar menēurisė sė Rugovės, krahut tė fortė tė UĒK-sė dhe Perėndimit e Perėndisė, Kosova tashmė u bė republikė. Shqiptarėt nuk kanė tė drejtė tė shqetsohen pse dijetari i famshėm Bogdan Petriceicu Hashdeu apo autori Iulian i konsideron shqiptarėt si "sivėllezėrit tanė tė vėrtetė, tė tė njėjti gjak dakas". Njė dijetar tjetėr, Nikolla Jorga, shqiptarėt i konsideron si "kushėrinj tė rumunėve" dhe "bėrthama trako/ilire".
Dihet se shqiptarėt vijnė nga ilirėt ndėrsa rumunėt nga trakasit, por duhet tė dihet se fqinjėsia dhe bashkėjetesa e tyre para periudhės sė Karagjorgjeviqit nė trojet e Dardanisė dhe Luginės sė Timokut i pėrket zonės trako/ilire. Fjala ėshtė pėr njė fqinjėsi shembullore e cila ndikuar qė tė krijohet fondi i pėrbashkėt i fjalėve tė pėrbashkėta, i fjalėve mė tė vjetra dhe mė tė bukura qė i kanė gjuha shqipe e rumune, e tė cilat nuk i kanė asnjė popull tjetėr nė Ballkan. Ėshtė njė substrat i pėrbashkėt dhe janė lidhje do tė mahnitshme pėr tė cilat kanė shkruar me admirim, Sami Frashėri, Lagush Poradeci, Eqrem Ēabej e tjerė. Pa marrė parasysh qėndrimet e njėanshme tė autorit Ionel Iulian, dhe pa marrė parasysh faktin se ėshtė i panumėrt numri i rumunėve dhe shqiptarėve qė na turpėrojnė nėpėr botė, admirimi ndėrmjet kėtyre dy popujve ėshtė i njė intenziteti tė lartė. Merre me mend, na shkruan me fjalė tė tjera njė poet yni, mua ma kanė vrarė nipin xhandarėt rumunė nė Kosovė (shkurt 2007), por unė nuk mund ta urrej njė popull qė ka njė kulturė tė lartė dhe me tė cilin kemi rrėnjė tė pėrbashkėta. Dikush mund tė preket nga konstatime tė kėtilla, dikush mund tė gėzohet. Mund tė preken ata qė anojnė nga ana e fanatizmit, injorancės dhe xhelozisė, dhe mund tė gėzohen ata qė i konsiderojnė lidhjet farefisnore rumuno/shqiptare si njė mrekulli e historisė


Artan Nimani - Kandidat PhD
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-05-08, 17:40   #4
hawk
 
Anėtarėsuar: 12-07-07
Postime: 592
hawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithė
Gabim Titulli: Ja se kush janė ata qė na e pėrgjakėn historinė!

Mqedonia nuk mund te jete nje toke vllehe.
Autori i ketij pohimi nuk ben tjeter vecse ripropozon tezat serboshoviniste duke i ndryshuar ngjyren etnike nga serbe ne vllehe. Maaqedonia ka qene nje toke trako-iliro-helene dhe te themi se ishte vllehe nenkupton privatizimin e saje nga nje popullsi duke thyer triumviratin e mesiperm. Burimet antike deshmojne se ajo banohej nga fise te ndryshme ilire qe ndertuar organizimit e tyre politike.Ajo pati nje ndikim pothuajse teresisht helen ne te gjitha aspektet duke arritur kulmin me Aleksandrin. Vllehet si nje gem i pemes trake kane banuar aty dhe kjo nuk mohohet por per te thene se kjo toke eshte ose ishte e tyre teresisht duhet nje kurajo tipike shoviniste.

Maqedonia e car Samuelit ishte pjese e pushtimeve te lavdishme te kesaj figure te madhe te historise Bullgare. Maqedonia jo vetem nga shteti Bullgar por edhe nga Bizanti do njihet si nje "stara serbije" e bullgareve ndonese toka e tyre origjinale ne Ballkan eshte me ne lindje. Ne fakt ata jane kusherinj me turqit por me ardhjen ne Ballkan u sllavizuan nga popullsia e gjetur ne territorin ku u vendosen.
Tani lind pyetja,meqenese bullgaret nuk jane sllave,perse u sllavizuan nga popullsia e nenshtruar dhe nuk u vllehizuan meqenese paskekane gjetur vllehe gjithandej ?!
Maqedonia ne kohen e Car Samuelit ishte pjese nje mbreterise Bullgare e cila po krijonte nje identitet te vetin(nuk flasim akom per identitet kombetare) etnik te bazuar ne nje sllavizim te popullsise pagane te sapokrishterizuar te ardhur nga stepat e Azise Qendrore.

Vllehet,protoshqipetaret,helenet(se nuk mund t'i quajme akoma greke) banonin keto toka nga breza e shekuj. Nuk ka nje etni dominuese ne Maqedoni gjer ne ate mase sa ta privatizoje.
Rumunet sot mbeshtesin keto teza perverse ne faktin qe Maqedonia eshte e pavarur,as shqipetare dhe as bullgare.Helenizimi pasatj paraqitet si nje proces kulturore me teper se nje proces social etnik.
Duke qene se identiteti Maqedon eshte ne krize ose me mire te themi nuk ekziston dhe kerkon nje ishull per te hedhur rrenje, qendrimet e autoreve te tille i vijne ne ndihme duke propozuar nje identitet per kete popull qe "nuk i ben dem". Cfare do te thote?? Sikure maqedoneve t'ł japin identitet shqipetare atehere kjo do te legjitimonte historikisht,kulturalisht, shqiptaresine e ketyre trojeve dhe kesaje popullsie gje e cila do te nxiste kerkesen e shqipetareve per nje legjitimim politik ne favor te tyre.
Nese kesaj popullsie ose hapesire do t'i jepej nje identitet bullgare do te kemi nje mekanizem qe ve ne pune bashkimin me Bullgarine,po keshtu edhe me spekullimin e identitetit greko-helen.
Prandaj ja teza e rumuneve qe eshte nje paralellizem i asaje serbe. Ne fakt serbet e kane luajtur kete karte me kohe,qe ne fund te shekullit te XIX per te paraqitur popullsine e Maqedonise si serbe kunder pretendimeve bullgare per ta huazuar kete perkatesi. Studjues rumune tani na vijne me teza te tilla qe paraqesin maqedonasit si vllehe.

Kjo ka qene nje tentaive e fshehur edhe ne kohen e Enverizmit tek ne ku arumunet pra vllehet benin qef ne ate rregjim duke mbuluar nganjehere edhe me shume se gjysmen e posteve kyce te shtetit ndonese ato kishin vetem nje perqindje te vogel etnike ne Shqiperi !!
Aurel Plasari sot,sebashku me nje mori intelektualessh te tjere,mundohen te paraqesin vllehet si nej popull cifut i persekutuar nga te gjithe,qe ka prodhuar gjithmone kulture,istitucione e njeez me fame.Ja perse ai vllehizon Nene Terezen.Ja perse ai dhe te tjere e pershkruajne Voskopojen si nje qytet idiliak ne nje Eden tokesore. Ky qytet paraqitet si nje ishull ne mes te barbareve shqipetare. Ato,vllehet ishin burim i kultures,prosperitetit kulturore,ekonomik,artistik..
Keto jane tezat shoviniste vllehe qe ndryshojne nga ato serbo-greke sepse kerkojne nje dominim ne te gjitha fushat e artit,kultures,politikes,fese,pra jo ne sensin e dominimit etniko-politik.
hawk Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-05-08, 17:40   #5
hawk
 
Anėtarėsuar: 12-07-07
Postime: 592
hawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithėhawk i njohur pėr tė gjithė
Gabim Titulli: Ja se kush janė ata qė na e pėrgjakėn historinė!

Nuk kam kohe edhe per nje koment ne aspektin fetare qe autori e citon..

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga hawk : 14-05-08 nė 17:43
hawk Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-05-08, 17:25   #6
Mbarėsori
Feja ėshtė kėshillė
 
Avatari i Mbarėsori
 
Anėtarėsuar: 22-05-08
Postime: 17
Mbarėsori i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Ja se kush janė ata qė na e pėrgjakėn historinė!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga hawk
Mqedonia nuk mund te jete nje toke vllehe.
Autori i ketij pohimi nuk ben tjeter vecse ripropozon tezat serboshoviniste duke i ndryshuar ngjyren etnike nga serbe ne vllehe. Maaqedonia ka qene nje toke trako-iliro-helene dhe te themi se ishte vllehe nenkupton privatizimin e saje nga nje popullsi duke thyer triumviratin e mesiperm. Burimet antike deshmojne se ajo banohej nga fise te ndryshme ilire qe ndertuar organizimit e tyre politike.Ajo pati nje ndikim pothuajse teresisht helen ne te gjitha aspektet duke arritur kulmin me Aleksandrin. Vllehet si nje gem i pemes trake kane banuar aty dhe kjo nuk mohohet por per te thene se kjo toke eshte ose ishte e tyre teresisht duhet nje kurajo tipike shoviniste.

Maqedonia e car Samuelit ishte pjese e pushtimeve te lavdishme te kesaj figure te madhe te historise Bullgare. Maqedonia jo vetem nga shteti Bullgar por edhe nga Bizanti do njihet si nje "stara serbije" e bullgareve ndonese toka e tyre origjinale ne Ballkan eshte me ne lindje. Ne fakt ata jane kusherinj me turqit por me ardhjen ne Ballkan u sllavizuan nga popullsia e gjetur ne territorin ku u vendosen.
Tani lind pyetja,meqenese bullgaret nuk jane sllave,perse u sllavizuan nga popullsia e nenshtruar dhe nuk u vllehizuan meqenese paskekane gjetur vllehe gjithandej ?!
Maqedonia ne kohen e Car Samuelit ishte pjese nje mbreterise Bullgare e cila po krijonte nje identitet te vetin(nuk flasim akom per identitet kombetare) etnik te bazuar ne nje sllavizim te popullsise pagane te sapokrishterizuar te ardhur nga stepat e Azise Qendrore.

Vllehet,protoshqipetaret,helenet(se nuk mund t'i quajme akoma greke) banonin keto toka nga breza e shekuj. Nuk ka nje etni dominuese ne Maqedoni gjer ne ate mase sa ta privatizoje.
Rumunet sot mbeshtesin keto teza perverse ne faktin qe Maqedonia eshte e pavarur,as shqipetare dhe as bullgare.Helenizimi pasatj paraqitet si nje proces kulturore me teper se nje proces social etnik.
Duke qene se identiteti Maqedon eshte ne krize ose me mire te themi nuk ekziston dhe kerkon nje ishull per te hedhur rrenje, qendrimet e autoreve te tille i vijne ne ndihme duke propozuar nje identitet per kete popull qe "nuk i ben dem". Cfare do te thote?? Sikure maqedoneve t'ł japin identitet shqipetare atehere kjo do te legjitimonte historikisht,kulturalisht, shqiptaresine e ketyre trojeve dhe kesaje popullsie gje e cila do te nxiste kerkesen e shqipetareve per nje legjitimim politik ne favor te tyre.
Nese kesaj popullsie ose hapesire do t'i jepej nje identitet bullgare do te kemi nje mekanizem qe ve ne pune bashkimin me Bullgarine,po keshtu edhe me spekullimin e identitetit greko-helen.
Prandaj ja teza e rumuneve qe eshte nje paralellizem i asaje serbe. Ne fakt serbet e kane luajtur kete karte me kohe,qe ne fund te shekullit te XIX per te paraqitur popullsine e Maqedonise si serbe kunder pretendimeve bullgare per ta huazuar kete perkatesi. Studjues rumune tani na vijne me teza te tilla qe paraqesin maqedonasit si vllehe.

Kjo ka qene nje tentaive e fshehur edhe ne kohen e Enverizmit tek ne ku arumunet pra vllehet benin qef ne ate rregjim duke mbuluar nganjehere edhe me shume se gjysmen e posteve kyce te shtetit ndonese ato kishin vetem nje perqindje te vogel etnike ne Shqiperi !!
Aurel Plasari sot,sebashku me nje mori intelektualessh te tjere,mundohen te paraqesin vllehet si nej popull cifut i persekutuar nga te gjithe,qe ka prodhuar gjithmone kulture,istitucione e njeez me fame.Ja perse ai vllehizon Nene Terezen.Ja perse ai dhe te tjere e pershkruajne Voskopojen si nje qytet idiliak ne nje Eden tokesore. Ky qytet paraqitet si nje ishull ne mes te barbareve shqipetare. Ato,vllehet ishin burim i kultures,prosperitetit kulturore,ekonomik,artistik..
Keto jane tezat shoviniste vllehe qe ndryshojne nga ato serbo-greke sepse kerkojne nje dominim ne te gjitha fushat e artit,kultures,politikes,fese,pra jo ne sensin e dominimit etniko-politik.
Privohemi nga njė e mirė e madhe, nėse kėtė analizėn tuaj s'e botojmė nė ndonjė gazetė, andaj tė inkurajoj ta dėrgosh tek Java apo dikund tjetėr pėr botim, i nderuar hawk. Personalisht tani nuk kam akses nė ndonjė gazetė... Tė paktėn dėrgoje tek ********.



Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Kodra : 22-05-08 nė 18:12
Mbarėsori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 09:48.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.