Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 01-06-08, 00:18   #1
unix
 
Anėtarėsuar: 05-06-07
Postime: 17
unix i vlerėsuar jo keq
Gabim Realiteti i Adhurimit

“REALITETI I ADHURIMIT”

Realiteti i adhurimit ėshtė njėshmėria e Allahut me tė gjitha llojet e ibadetit, me frikėrespekt, dashuri, shpresė dhe nėnshtrim ndaj Tij.
Ai qė pretendon se beson nė Allahun, e njėson Atė, e do, i frikėsohet vetėm Atij dhe shpreson nė Tė, e pastaj nuk u dorėzohet urdhėrave tė Tij dhe tė dėrguarit tė Tij, gjykon me ligj tjetėr pėrveē Ligjit tė Allahut dhe miqėson armiqtė e Allahut, ky njeri nuk ėshtė besnik me Allahun nė atė qė e pretendon, por ky ėshtė ndjekės i djallit dhe respektues i tij.
Allahu, subhanehu we teala thotė:

“Thuaj: “Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu t’ju dojė, t’ju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė.” (Ali Imran, 31)

Fjala e Allahut “dhe largohuni tagutit” komentohet se ka pėr qėllim shejtanin. Kėtė e transmeton Buhariu, Ibėn Xheriri dhe tė tjerė nga Umer ibėn Hattabi. Gjithashtu transmetohet se kėtu ka pėr qėllim idhujt dhe gjithēka tjetėr qė adhurohet pėrveē Allahut.
Tė gjitha kėto komente janė tė sakta dhe nė mes kėtyre shpjegimeve nuk ka ndeshje me njėra-tjetrėn, sepse secili prej tyre ka shpjeguar kėtė me ndonjė fjalė qė pėrmban kuptimin e pėrgjithshėm tė asaj fjale. Dhe kjo qė ndodh shpesh nė fjalėt e selefit ku shpjegojnė ajetin me ndonjė fjalė dhe nuk kanė pėr qėllim pėrcaktimin e kuptimit vetėm me atė fjalė.
Imam Ibėn Kajjimi i ka dhėnė kuptim tė gjėrė kėsaj fjale (fjalės “tagut”) dhe thotė:
“Tagut ėshtė ēdo gjė nė tė cilėn njeriu i kalon kufinjtė, qoftė adhurim, pasim apo respektim. Tagut ėshtė secili qė populli e mer si gjykatės pėrveē Allahut, apo e adhurojnė, apo e imitojnė verbėrisht, apo e respektojnė nė atė mėnyrė qė duhet ti bėhet vetėm Allahut. Nėse ndalesh dhe mendon mbi tagutėt e botės dhe nė gjendjen e njerėzve do tė shohėsh se shumica e njerėzve kanė kaluar nga ibadeti qė duhet ti bėhet Allahut, nė adhurimin e tagutit; nga arbitrimi nė Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, nė arbitrim tė tagutit; nga respekti ndaj Allahut dhe pasimit tė tė Dėrguarit, salallahu alejhi we selem, nė respektin dhe pasimin e tagutit.”

Kurse, Allahu, subhanehu we teala, na ka urdhėruar ta mohojmė tagutin dhe kėsaj i ka dhėnė pėrparėsi mbi besimin nė Allahun, subhanehu we teala, siē e ka pėrmendur mohimin para pohimit nė fjalėn e dėshmisė (la ilahe il-lallah) dhe njeriu nuk bėhet besimtar vetėm pasi tė bėjė kufėr (mohim) nė tagut me kuptimin e gjėrė tė kėsaj fjale.
Allahu, subhanehu we teala, thotė:
“E kush nuk i beson tė pavėrtetat e i beson All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm.” (El-Bekare, 256)

Transmeton Muslimi nė “Sahih”-un e tij nga Mervan el-Fezarij e ai nga Ebi Maliku, kurse Ebi Maliku nga babai i tij se ka thėnė:
“Kam ndėgjuar tė Dėrguarin e Allahut duke thėnė: Kush thotė la-ilahe il-lallah dhe bėn kufėr nė atė qė adhurohet pos Allahut, ndalohet pasuria dhe gjaku i tij, kurse llogaria e tij mbetet te Allahu, subhanehu we teala.”

Ky ėshtė shpjegimi i fjalės sė dėshmisė, nuk ėshtė qėllimi vetėm shprehja me gojė, ngase kjo nuk mbron gjakun dhe pasurinė, e as nuk shpėton nga zjarri, por kėsaj duhet ti bashkangjitet vepra tė cilėn e kėrkon kjo fjalė, njėshmėrinė e Allahut, ta adhurosh Atė dhe tė distancohesh nga ēdo gjė qė adhurohet, pasohet apo respektohet pėrveē Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij.
Allahu, subhanehu we teala, nė librin e tij, pėrmend mikun e Tij, Ibrahimin, alejhi selam, e lavdėron pasi u largua dhe u distancua nga populli i tij dhe nga ajo qė ata adhuronin pėrveē Allahut.

Allahu, subhanehu we teala, thotė:
“Ju e keni shembullin mė tė mirė te Ibrahimi dhe te ata qė ishin me tė, kur i thanė popullit tė vet: “Ne tėrhiqemi prej jush dhe prej asaj qė adhuroni, pos All-llahut, nuk besojnė tuajėn, prandaj ndėrmjet nesh e jush ėshtė e hapėt armiqėsia e urrejtja derisa ta besoni vetėm All-llahun, Njė!” (Mumtehine, 4)

“Unė po largohem prej jush dhe prej ēka adhuroni ju pos All-llahut, e shpresoj se me adhurimin ndaj Zotit tim nuk do tė jem i humbur!” E pasi u largua prej tyre dhe prej ēka adhuronin ata pos All-llahut, Ne i dhuruam atij Is’hakun dhe Jakubin dhe qė tė dy i bėmė pejgamberė.” (Merjem, 48-49)

“Derisa jeni izoluar prej tyre dhe prej asaj qė adhurojnė ata, pos Allahut, atėherė strehonu nė shpellė, e Zoti juaj ju dhuron nga mėshira e tijė e gjėrė dhe u lehtėson nė ēėshtjen tuaj atė qė ėshtė nė dobinė tuaj.” (El-Kehf, 19)
Gjithashtu ka argumente tjera qė flasin pėr largimin nga ithtarėt e kufrit, devijimet e tyre dhe distancimin nga ndejat me ta.

Kėtė shtyllė tė fesė e kanė lėnė pas dore shumė prej bijve muslimanė dhe kanė anuar nga ata qė i kanė bėrė zullum vetes dhe qė kanė bėrė ērregullime nė tokė. Kanė lėnė Ligjin e Allahut dhe gjykojnė me ligjet e kufrit dhe i mbrojnė kėto ligje me pasuri dhe ushtri, madje ushtrojnė dhunė mbi gjithė ata qė kundėrshtojnė kėto ligje dhe refuzojnė gjykimin me ta.
Allahu, subhanehu we teala, thotė:

“A i vure re ata qė mendojnė se besuan atė qė tė zbriti ty, dhe atė qė zbriti para teje, se si dėshirojnė qė mes tyre tė gjykojė djalli, e duke qenė se janė tė urdhėruar qė tė mos e besojnė atė. E djalli dėshiron t’i humbė nė pafundėsi.” (En-Nisa, 60)

Nė kėtė ajet, fjala “tagut” ka pėr qėllim pushtetarin qė nuk gjykon me Ligjin e Allahut dhe i cili ka bėrė veten ligjėdhėnės me Allahun.
E pėr kėtė, Allahu, subhanehu we teala, e ka quajtur mushrik nė librin e tij kur thotė:
“Nė vendimin e Tij nuk mund ti pėrzihet askush.” (El-Kahf, 26)

“...e nėse i dėgjoni ata, atėherė jeni si ata (idhujtarėt).” (El-Enam, 121)

Dhe e ka quajtur mosbesimtarė nė fjalėn e Tij ku thotė:
“E kush nuk gjykon me atė qė e zbriti Allahu, ata janė mohues.” (El-Maide, 44)

Kur pėrmendet fjala kufėr nė trajtėn e shquar, atėherė ka pėr qėllim kufrin e madh. Ndėrsa ajo qė thuhet se Ibėn Abasi nė shpjegimin e kėtij ajeti ka thėnė se qėllimi ėshtė pėr kufrin e vogėl, nuk ėshtė e saktė.

Transmeton Abdullah ibėn Tavusi nga babai i tij dhe thotė se ėshtė pyetur Ibėn Abasi, radijallahu anhu, pėr fjalėn e Allahut, subhanehu we teala:
“E kush nuk gjykon me atė qė e zbriti Allahu, ata janė mohues.” (El-Maide, 44)

Ai ka thėnė se kėtu ėshtė fjala pėr kufėr. Nė njė transmetim tjetėr thuhes se bėhet fjalė pėr kufėr tė vogėė dhe nė njė tjetėr thuhet se mjafton pėr tė kufri i tij.
Kjo ėshtė e saktė nga ajo qė transmetohet prej Ibėn Abasit dhe shihet qartė se ai e ka pėrcaktuar se ėshtė kufėr dhe nuk e ka vlerėsuar si kufėr tė vogėl.
Transmetimi i Hisham ibėn Huxhejrit ėshtė i dobėt nga dy aspekte:
1- Ėshtė i vetėm me kėtė transmetim
2- Bie ndesh me atė qė ėshtė mė i besueshėm se ai.

Fjala e Ibėn Abasit “ajo ėshtė kufėr”, dėshiron tė na e bėjė me dije se kuptimi i ajetit merret ashtu siē e pėrmban fjala nė esencė.
Kurse fjala kufėr nė esencė, nėse vie nė trajtėn e shquar ka pėr qėllim kufrin e madh siē e ka pėrmendur kėtė Shejhul-Islam Ibėn Tejmiu nė librin e tij “Iktidau Siratil Mustekim” (1/208), pėrve nėse vjen ndonjė argument qė tregon se nuk ėshtė pėr qėllim kufri i madh.


unix Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 01-06-08, 00:19   #2
unix
 
Anėtarėsuar: 05-06-07
Postime: 17
unix i vlerėsuar jo keq
Gabim Realiteti i Adhurimit

Fjala e gruas sė Thabit ibėn Kajs: “Por unė e urrej kufrin nė Islam”, qė e transmeton Buhariu nga Ibėn Abasi, radijallahu anhu, nuk e kundėrshton regullėn dhe bazėn me tė cilėn jemi argumentuar nė kėtė kapitull. Ajo ka thėnė “nė Islam” e ky ėshtė argument qė tregon se qėllimi pėr kėtė fjalė ėshtė kufėr i vogėl. Sepse, nuk lejohet tė thuhet pėr kufrin e madh me fjalėn “nė Islam.”

Kur fjala kufėr vie nė tė shquarėn (“el”), pa e pėrkufizuar atė, menjėherė nėnkuptohet se fjala ėshtė pėr kufrin e madh e jo pėr kufrin e vogėl.
Ibėn Kethiri nė librin e tij vuluminoz “El-Bidaje ve Nihaje” (13,119) thotė:
“Kush e lė ligjin e qartė tė zbritur mbi Muhamedin, birin e Abdullahut, Vulėn e pejgamberėve dhe arbitrohet nė ligje tjera tė derroguara, bėn kufėr, e ēfarė mbetet halli i atij qė arbitrohet nė Jasa dhe i jep asaj pėrparėsi mbi Ligjin e Allahut. Kush e bėn kėtė, bėn kufėr me konsenzuesin e gjithė muslimanėve.”

Kjo ėshtė e vėrteta, nuk ka diskutim rreth kėsaj. Ndėrsa mė shumė ka pėrparėsi pėrcjellja e konsezuesit pėr kufrin e atij qė pengon nga Ligji i Allahut, ndėrron Ligjin e Allahut dhe vendos ligje tjera, i detyron njerėzit tė arbitrohen nė ato ligje, pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me gjakun, pasurinė dhe nderin e tyre. Pastaj bėjnė edhe mė shumė se kaq, harxhojnė gjithė energjinė e tyre nė mbrojtjen e kėtyre ligjeve.

Mbetet tė pėrmendim se fjala e disa autorėve bashkėkohorė se, konsenzuesi qė ka pėrcjellur Ibėn Kethiri vlen vetėm pėr mbretėrit e tatarėve dhe ata qė bėjnė negacionet e Islamit sikurse mbretėrit e tatarėve, ku prej negacioneve tė tyre ishte mohimi i Sherijatit dhe tė bėrit tė lejuar mosgjykimin me Sherijat, ėshtė vetėm paragjykim dhe nuk e mbėshtesin faktet shkencore e as argumentet e ngritura.

Nuk ėshtė vetėm Ibėn Kethiri qė e thotė kėtė dhe qė pėrcjell konsenzuesin, ka shumė dijetarė prej tė parėve dhe tė fundit qė e bėjnė kėtė, madje bėjnė edhe mė shumė.
Si nuk llogaritet qafir ai i cili ka lėnė Sherijatin, i ka dhėnė vetes tė drejten e lejimit dhe ndalimit ti vlerėsojė gjėrat tė mira apo tė kėqia sipas dėshirės sė tij, ka hapur gjykata qė veprojnė dhe gjykojnė sipas kanunit dhe nuk lejohet kundėrshtimi i gjykimeve tė saj.
Ajo qė thuhet nga disa autorė bashkėkohorė se mosbesimi i tatarėve ka qenė pėr shkak se ata kanė mohuar Sherijatin dhe e kanė lejuar gjykimin me tjetėr ligj, vjen nga ata qė janė ndikuar nga itharėt e irxhaut, tė cilėt sjellin boshtin e kufrit rreth lejimit (tė mėkatit) ose mohimit tė (obligimit), kurse kjo ėshtė fjalė boshe nė fe dhe nė logjikėn e shėndoshė.
Tė bėsh tė lejuar (hallall) tė ndaluarėn (haramin) ėshtė kufėr, edhe sikurse tė gjykojnė me ligjin e Sherijatit, kurse ajeti ėshtė shumė i qartė se shkaku i kufrit tė tyre ėshtė mosgjykimi me atė qė e ka zbritur Allahu, subhanehu we teala.

Ėshtė e vėrtetė se shumė nga tė mėvonshmit janė tė ndikuar nga medhhebet e itharėve tė irxhaut tė cilėt thonė se ēdokush qė kryen ndonjė negacion tė imanit, qoftė nga fjalėt apo nga veprat, ėshtė kafir, mirėpo jo pėr shkak tė veprės, por vepra ėshtė sinjal i kufrit dhe i pėrgėnjeshtrimit qė e bartė ai individ nė zemėr.

Tė tjerėt nga murgjit e tepruar, ndalojnė tė bėsh qafir individin pėr shkak tė veprės ēfarėdo rasti tė jetė, derisa individi tė mos e mohojė me gojėn e tij ndonjė obligim ose tė bėjė tė lejuar (hallall) tė ndaluarėn.
Kėto qėndrime vijnė ndesh me librin e Allahut, me Sunetin e tė Dėrguarit, salallahu alejhi we selem, dhe me konsenzuesin e muslimanėve.

Marre nga: http://www.teuhid.net/akide/realiteti-i-adhurimit.php


unix Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 03:31.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.