Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 10-07-08, 20:43   #1
egi
B€QARU§ POW€RU§
 
Avatari i egi
 
Anėtarėsuar: 21-05-07
Vendndodhja: ne boten belly dance
Postime: 7,833
egi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Aloktonia kundrejt autoktonisė sė Shqipėtarėve

Nelson R. Qabej, kandidat i shkencave


Aloktonia kundrejt autoktonisė sė Shqipėtarėve


Statusi gneseologjik i njė pikėpamje
Autoktonia e shqipėtarve nė trojet e sotme, falė studimeve thuajse treshekullore tė dijetarėve shqiptarė dhe tė huaj, ndėr t'e cilėt vende nderi zėnė J. Tunman, E. Mashi, W. M. Lik, J.G. Han, N. Jokl, R. Katiqiq, E. Qabej etj., ka marrė vlerėn e njė fakti historik, qė ka gjetur njė konsensus tė kėnaqshėm nė botėn shekncore nė pėrgjithėsi.

Pėr hir t'e vėrtetės duhet thėnė se gjatė kėsaj periudhe nuk kanė munguar as pėrpjekjet pėr ta kundėrshtuar atė, gjė qė ėshtė krejtėsisht e ligjshme si nga pikėpamja e teorisė sė njohjes dhe nga pikėpamja e sociologjisė sė shkencės.
Por, nė qoft se ngritja e hipotezave tė tilla, qė kundėrshtojnė autoktoninė e shqiptarvė nga pikėpamja e mėsipėrme mund tė pėrligej nė fillim tė shekullit tonė, nė punimet e mėvonshme tė njė numri autorėsh, si gjuhėtari rus A. Selishqev, gjuhėtari serb Ivan Popoviq etj. U pėrdorėn si fakte kryesisht argumente, tė cilat, si rrjedhim i studimeve tė mėvonshme, kishin humbur vlerėn e argumentit kundėr autoktonisė sė shqipėtarėve.

Ky drejtim ekstrashkencor, i kundėrshtimit tė autoktonisė, i nxitur nga motive ekstrashkencore, vazhdon edhe nė ditėt tona, siq tregoi simpoziumi i Akademisė Serbe tė Shkencave dhe Arteve i vitit 1986, botuar nė vitin1988 nė njė vėllim tė veqantė nė gjuhėt serbo-kroatisht dhe frengjisht. Nė kėte simpozium shkenca serbe doli me njė program tė gjerė kundėr autoktonisė sė shqipėtarėve, duke shtruar si detyra kryesore tė provonte se:

1. Koncepti i sotėm i shtrirjes teritoriale tė ilirėve nė pjesėn perėndimore tė siujdhesės ballkanike, qė shonte nė veri deri nė brigjet e Danubit, ėshtė i ekzagjeruar, andaj duhet revizionuar rrėnjėsisht deri ne 1/3 territorit qė u ėshtė njohur deri sot.

2. Dardanėt nuk janė njė fis ilir, por trak.

3. Nė fillim tė mesjetės, ilirėt e jugut (banorėt e lashtė tė Shqipėris sė sotme) ishin romanizuar.

4. Kėsaj popullsisė tė romanizuar iu mbivendos njė popullsi sllave qysh nga dynjet e tyre tė para nė shekullin VI.

5. Shqipėtarėt, si njė popullsi paleoballkanike, kanė ardhur nė trojet e tyre tė sotme dikur nė mesjetė, nga njė zonė e pacaktuar e Ballkanit, nga Dardania, ose zbritėn nga malet e Shqipėrisė nė fushat e banuara nga njė popullsi sllavo-jugore.


__________________
Jeta e zemrės
ėshtė njohuria.
Ruaje,
mirėmbaje.

Vdekja e zemrės
ėshtė padituria.
Gjuaje,
largoje …

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga egi : 10-07-08 nė 20:44
egi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 10-07-08, 20:48   #2
egi
B€QARU§ POW€RU§
 
Avatari i egi
 
Anėtarėsuar: 21-05-07
Vendndodhja: ne boten belly dance
Postime: 7,833
egi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Aloktonia kundrejt autoktonisė sė Shqipėtarėve

Nga »panilirizmi« tek »ilirofobia«
Burimet e shkruara tė lashtėsive greke dhe romake na japin njė tablo tė plotė e madje dhe koherente tė shtrirjes sė ilirėve nė hapėsirė e nė kohė. Tė shqyrtuara nė tėrėsinė e tyre, konceptet e Herodotit, tė Strabonit, tė Plinit, t'e P.Melas, tė Apianit e deri te Stefan Bizantini krijojnė njė tablo tė tillė tė shtrirjės territoriale tė ilirėve: ky popull zinte pjesėn perėndimore tė siujdhesės ballkanike, duke u kufizuar nga perėndimi me detet Jon dhe Adriatik, nė jug me gjirin e Ambrakisė, nė lindje pėrmes kreshtave tė vagmaleve tė Pindit, luginės sė Vardarit e Moravės, kurse nė veri me lumin Sava nė Gadishullin e Istrias.

Nė mbėshtetje tė njoftimeve tė autorėve tė lashtė grekė dhe romakė rreth shtrirjes territoriale tė ilirėve erdhėn edhe tė dhėna tė tjera tė karakterit gjuhėsor, arkeologjik, etnografik etj. Prej kėtyre tė dhėnave duhen vequar si posaqėrisht tė rėndėsishme tė dhėnat e shumta gjuhėsore nga fusha e antroponimisė e toponimisė qė gjenden nė veprat e indoevropianistit tė shquar tė shekullit tonė, Hans Krahe, nė tė cilat emrat e njerėzve dhe emrat e vendeve tė tėrė territorit klasik tė ilirėve (me kufi verior Danubin e nė lindje me trakėt e maqedonėt) formojnė njė unitet, nė ndryshim tė theksuar nga territoret fqinje trake, greke, kelte dhe italike.

Njė studim analitik i Radoslav Katiqiqit, gjuhėtarit tė shquar kroat, rreth antroponimisė sė lashtė ilire (Die neusten Forschungen über die enheimische Sprachsicht in den ilyrischen Provinzen), nxori pėrsėri nė dritė kėtė unitet etnik tė tėrė territorit klasik tė ilirėve pėr tė cilin bėme fjalė. Edhe tė dhėnat arkeologjike tė arkeologėve jugosllavė, si Stane Gabrovec, Mate Suič, Alojz Benac etj. pėrputhen me konceptin e derisotėm rreth shtrirjes territoriale tė ilirėve, duke e caktuar kufirin verior tė tyre pėrkatėsisht nė kulturėn e Halshtatit (pjesa veriore e Sllovenisė) e kufirin veriperėndimor tė tyre deri nė lumin Timavus.

Por, nė vitin 1084, nė menyrė tė papritur e tė menjėhershme arkeologu serb Milutin Garashanin parashtroi njė pikėpamje tė re, qė revizionte rrėnjėsisht konceptin e pranuar pėrgjithėsisht rreth shtrirjes territoriale tė ilirėve. Tani e tutje ai do tė linte jashtė trojeve etnike tė ilirėve dhe japodet, liburnėt, panonet, dardanėt dhe dalmatėt.

Meqė kjo pėrpjekje e tij dhe e studiusve tė tjerė serbė ėshtė pėrligjur edhe me nevojėn e kapėrcimit tė konceptit tė »panilirizmit«, duhet bėrė e qartė se qdo identifikim i »panilirizmit« me konceptin klasik tė shtrirjes territoriale tė ilirėve do tė ishte njė shtrembėrim i madh, sepse dihet qė me »panilirizmin« ėshtė kuptuar ajo prirje e zhvilluar nė vitet 30-50 qė i njohu ilirėve njė shtrirje jo vetėm ballkanike, por edhe mbarėevropiane, nė tėrė Evropėn Perėndimore e deri nė Spanjė.

Sė dyti, kthesa e kėtij simpoziumi tė Akademisė sė shkencave dhe arteve tė Serbisė pėr njė revizionim tė tillė rrėnjėsor tė kufijve etnikė tė Ilirisė bie nė kundėrshtim tė hapėt me simpoziumet e mėparshme tė Sarajevės, ku me njė mirėkuptim tė plotė shkenca jugosllave konfirmonte kufijtė klasike tė ilirėve. Por Milutin Garashanini, duke injoruar tėrė rezultatet e derisotme tė kėrkimeve historike, gjuhėsore dhe etnologjike qė flasin pėr njė pėrkatėsi etnike ilire tė dardanėve, edhe njė fakt tė tillė arkeologjik tė lidhjes sė kulturės ilire tė Matit me atė tė Dardanisė, mundohet ta shpjegonte me njė deus ex machina, me lėvizjen e barinjve shtegtarė. Duke mohuar ta shpjegojė konceptin fillestar tė vetin mbi pėrkatėsinė etnike ilire tė dardanėve, por pa sjellė asgjė bindėse pėr kėtė ndryshim, ai arrin nė pėrfundim se iliret zinin 1/3 e territorit tė Dardanisė nė sajė tė njė dyndjeje tė fisit ilir tė autariatėve.

Asnjė tė dhėnė binėse, qoftė dhe vetėm arkeologjike, nuk ka sjellė pėr tė pėrjashtuar teorritoret e japodėve, liburnėve, dalmatėve, panonėve dhe pelagonėve nga territori i pėrbashkėt i ilirėve.

Tėrė gjurmėt e kulturės materiale ilire nė Panoni, Japodi, Liburni, Dardani etj. ai pėrpiqet t'i shpjegonė me tė ashtuquajtura »enklava ilire«, duke e shndėrruar tėrė pjesėn perėndimore tė Balkanit tė lashtė nė njė lloj »arkipelagu« ilir nė trojet e popullsive fqinje.

Pėrpjekja pėr tė mbėshtetur pikėpamjen e tij me kėrkimet gjuhėsore tė Katiqiqit e tė Fanula Papazoglusė kanė dėshtuar, sepse dihet qė Katiqiqi ka provuar me ato tė dhėna praninė e njė etnosi tė pėrbashkėt ilir, brenda tė cilit dallon grupe etnikisht me tė lidhura. Kėshtu ėshtė interpretuar studimi gjuhėsor i Katiqiqit nė po kėtė vėlim edhe nga ilirologia Papazoglu. Garashanini ėshtė pėrpjekur tė shpjegojė faktin qė tė gjithė pėrfaqėsuesit e dinastisė dardane kanė emra ilir'e me njė »infiltrim ilir« nė Dardani, por nė rrethanat e lashtėsisė dardane asnjė infiltrim qė nuk do tė shpinte nė pėrmbysjen e raporteve ndėretnike nė favor tė infiltruesve nuk mund tė shpinte nė themelimin e njė dinastie ardhėsisht ilirė (madje as tė njė mbreti tė vetėm ilir). Mund tė konsiderohet me vlerė tė posaqme pėr identifikim etnik tė ilirėve edhe fakti qė nė kohėn e tyre, perandorė Justini e Justiniani i Madh, tė lindur nė Dardani, quheshin perandorė ilirė. Baza empirike arkeologjike qė ai sjell pėr tė mbėshtetur kėtė koncept tė ri tė tij, ėshtė njėkohėsisht e dyshimtė dhe shumė mė e vogėl se korpusi i tė dhėnave arkeologjike qė vėrtetojnė unitetin etnik ilir tė tė gjitha fiseve tė atij territori nė jug tė Danubit.

Pėrse atėherė duhet ngritur njė hipotezė e panevojshme dhe e paqėndrueshme? Pėrgjija qė u dha nė atė simpozium se koncepti klasik u shėrben interesave tė politikės shqipėtaromadhe, ėshtė ekstrashkencore dhe fantastike.
__________________
Jeta e zemrės
ėshtė njohuria.
Ruaje,
mirėmbaje.

Vdekja e zemrės
ėshtė padituria.
Gjuaje,
largoje …
egi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-08, 20:49   #3
egi
B€QARU§ POW€RU§
 
Avatari i egi
 
Anėtarėsuar: 21-05-07
Vendndodhja: ne boten belly dance
Postime: 7,833
egi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Aloktonia kundrejt autoktonisė sė Shqipėtarėve

__________________
Jeta e zemrės
ėshtė njohuria.
Ruaje,
mirėmbaje.

Vdekja e zemrės
ėshtė padituria.
Gjuaje,
largoje …
egi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-08, 20:49   #4
egi
B€QARU§ POW€RU§
 
Avatari i egi
 
Anėtarėsuar: 21-05-07
Vendndodhja: ne boten belly dance
Postime: 7,833
egi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Aloktonia kundrejt autoktonisė sė Shqipėtarėve

U romanizuan ndonjėherė ilirėt e jugut?
Pikėpamja e shprehur nė simpoziumin e Akademisė Serbe tė shkencave dhe arteve lidhur me fatin e popullsisė iliro-jugore ėshtė se ajo u »romanizua« tė paktėr qysh nė shekullin e gjasht, duke kuptuar, me romanizim atė proces skajor tė asimilimit etnik, qė do tė arrihej kur kjo popullsi tė humbiste vetėdijen etnike dhe gjuhen e saj, duke folur njė dialekt tė latinishtės vulgare.

Q'prova u sollėn nė simpozium pėr tė vėrtetuar kėtė romanizim tė ilirėve tė jugut?

I vetmi fakt empirik i pėrmendurar aty ishte gjetja nė Shqipėri e mbishkrimeve latine me emra vetjakė latinė. Por do tė ishte me tė vėrtetė naive qė ta konsideroje kėtė si provė tė romanizimit tė Ilirisė sė Jugut.

Sė pari, se Iliria e Jugut ėshtė vendi me numrin mė tė vogėl tė mbishkrimeve latine tė zbuluara, nė kontrast tė theksuar me zonat e njohura si tė romanizuara (nga 23 mijė mbishkrime latine, 9500 i pėrkasin bregdetit dalmat, rreth 7000 pellgut tė Danubit tė mesėm -Hungari dhe Austri - , 5500 pellgut tė Danubit tė poshtėm – Serbi, Bullgari Veriore e Daki – 800 mbishkrime nė Ilirinė e Jugut, nė Traki dhe Maqedoni. Nga kėto, nė territorin e sotėm tė Shqipėtareve janė gjetur 200 mbishkrime latine, duke filluar nga shekulli 1, nga tė cilat gjysma nė Durres – ishkoloni romake - dhe zonen pėrreth, ndėrkohė qė ka shum krahina, nė tė cilat nuk ėshtė gjetur ndonjė mbishkrim i tillė. Vet kjo analiz sasiore flet kundėr qdo procesi intensiv romanizimi nė trojet e sotme shqipfolėse (sepse, edhe sikur tė gjitha ato tė janė mbishkrime dedikuar latinėve, numri i tyre ėshtė aq i paktė, saqė mund tė lidhen vetėm me perfaqėsuesit e administratės romake nė Iliri).

Sė dyti, emrat latinė tė njerzve qė ndeshen nė kėto mbishkrime, nuk mund tė shėrbejn si kriter i pėrkatėsise etnike tė atyre tė cilėve u kushtohen mbishkrimet, sepse dihet qė antroponimet (emrat e njerzve) e huaja mund tė pėrvetėsohen nga njė popull edhe pa ndodhur ndonjė ndryshim ne perbėrjen etnike tė tij.

Sė treti, nė njė territor tė romanizuar nuk mund tė ndosh qė, menjėherė pas ndarjes sė perandorisė nė pjesėn lindore e perėndimore, tė futej si gjuh mbishkrimesh qreqishtja, siq ka ndodhur nė trojet Shqiėtare.

Tė gjitha kėto fakte kanė njė forcė tė mjaftueshme argumentuese pėr tė bindur qdo hetues tė paanshėm se asnjė proces romanizimi, ne kuptimin e parashtruar mėsiper, nuk mund tė ketė ndodhur nė Ilirin e Jugut (nė trojet e sotme shqipfolėse), siq ndodhi nė Dalmaci, ku folėsi i fundit i dalmatishtės (njė latinishte vulgare) jetoi deri nė vitin 1898, nė Austri dhe Hungari, ku njė latinishte vulgare ėshtė folur deri nė shekuj IX – X, e nė Daki, ku sot flitet rumanishtja si njė gjuh romane.

Nga pikėpamja metodologjike, Vlladisllav Popoviqi, i cili trajtoi problemin e romanizimit nė kėtė simpozium, ka proceduar nė njė mėnyrė tepėr tė dyshimtė. Pa provuar ose argumentuar fare se nė kolonitė greko – romake tė bregdetit tė Ilirisė sė Jugut flitet vetėm latinisht (ose greqisht), pa provuar se nė qytetet ilire fliteshin kėto gjuh tė huaja, shpreh shqetėsimin dr »..Ne nuk kemi ndonjė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė pėr tė mėsuar se nė q'shkallė ilirishtja flitej ende, apo nėse ajo nuk flitetj mė fare nė vendbanimet me tė vogla tė fushės dhe luginave tė lumenjve.« Popoviqi kėtu braktis atė qė ėshtė e domosdoshme, metodėn induktive, qė do ta bėnte tė besueshėm pėrfundimin e tij se »gjuha qe flitej nė vendbanimet nė veri tė rrugės Egnatia, paradyndjeve tė mėdha sllave, ka qen nė rradhė tė parė latinishtja«.

Ai ka arritur nė kėtė pėrfundim nėpėr njė rrugė »tė leht«, duke deduktuar gjuhen e banorėve nga gjuha e mbishkrimeve dhe emrave tė njerėzve qė gjejn nė to, ndonėse ato janė , siq pohon vet »nė numėr tė vogėl«. Po t'i pėrmbahej me konsekuencė kėtij arsyetimi, Popoviqi do tė duhej tė pranonte se, pas pushtimit osman duhet tė ketė ndodhur njė emigrim masiv i njė popullsie turke, mbishkrimet e sė cilės arabo-osmane kanė vazhduar tė shkruhen deri nė shekullin tonė. Ja absurditetėt nė tė cilat mund tė shpjerė premisa e gabuar logjike se » Gjuha e mbishkrimeve pėrcakton karakterin etnik tė njė popullsie«.
__________________
Jeta e zemrės
ėshtė njohuria.
Ruaje,
mirėmbaje.

Vdekja e zemrės
ėshtė padituria.
Gjuaje,
largoje …
egi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-08, 20:51   #5
egi
B€QARU§ POW€RU§
 
Avatari i egi
 
Anėtarėsuar: 21-05-07
Vendndodhja: ne boten belly dance
Postime: 7,833
egi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Aloktonia kundrejt autoktonisė sė Shqipėtarėve

Ėshtė ngulur ndonjėherė popullsi sllavė nė Shqipėri?
Pasi ka arritur »romanizimin« e tėrė zonės urbane, tė fushave e luginave tė Shqipėrisė, dhe, pasi ka pranuar mundėsinė e mbetjes sė njė popullsie ilire tė paasimiluar nė malet e paaritshme tė Shqipėrisė (ndonėse kjo bie nė kundėrshtim me pikėpamjen e shprehur nė atė simpozium nga Fanula Papazoglu, e cila e shikon Dardaninė dhe dardanėt »trakė« si paraardhės tė Shqipėtarėve), historiani serb V. Popoviqi arriti nė pėrfundim se qysh nė shekullin V nė trojet e Shqipėrisė sė sotme ishte ngulur njė popullsi sllavo-jugore, e cila iu mbivendos njė popullsie ilire tė romanizuar. Pėr tė arritur nė kėtė pėrfundim, atij i mjaftonjnė kėto dy pohime:

1.) Se nė dyndjen e parė tė vitit 548 sllavėt kishin arritur deri nė Dyrrakion (Durrės).

2.) Toponimia sllave e Shqipėrisė, e cila, sipas tij, nuk mund tė lidhet vetėm me »ekspansionine shteteve bullgar e serb«, por nė njė pjesė tė mirė lidhet me dyndjet sllave para kėtyre pushtimeve.

Lidhur me faktin e parė, duhet kujtuar se edhe vetė sllavistėt e njohur, si qeku Lubomir Nierderle, kanė provuar se dyndjet sllave tė shekullit VI nė Ballkan kanė pasur karakter plqkitės dhe nuk shpunė nė formimin e ngulimeve sllave nė ndonjė pjesė tė Ballkanit.

Lidhur me toponiminė sllave nė Shqipėri ia vlen tė ndalemi disi mė gjatė. Nė kėtė toponimi kanė lėnė gjurmėt e tyre shumė procese e dukuri etnologjike, gjuhėsore, kulturore dhe administrative, qė janė zhvilluar nė kėtė vend, andaj do tė ishte naivitet tė identifikohej prejardhja e toponimit me pėrbėrjen etnike tė popullsisė sė cilės i pėrket ai toponim. Por problemi i toponimisė sllave nė Shqipėri, me tė cilin shpesh ėshtė abuzuar pėr tė arritur nė pėrfundime tė kėrkuara, kėtu mund tė shtrohet thjesht e nė njė mėnyrė racionale:

1.) Nė Shqipėri gjendet njė numėr toponimesh sllave, qė e kalon numrin e toponimeve latine, greke e turke tė kėtij vendi.

2.) Toponimet sllave tė Shqipėrisė janė mė tė shpeshta nė zonėn ruruale fushore e malore.

3.) Toponimet sllave nė janė tė rralla nė grupin e emrave t'e qyteteve, tė lumenjve e tė maleve.

Studuesit serbė e konsiderojnė toponiminė sllave tė Shqipėrisė si pikėn e fort dhe themelin e pretendimeve tė tyre rreth njė pėrparėsie sllave nė kėtė vend. Me gjithė se tė dhėnat qė kemi nuk e provojnė drejtpėrdrejtė a tėrthorazi praninė e ndonjė popullsie sllave nė Shqipėri para sundimit bullgar, ne jemi tė gatshėm ta marrim seriozisht atė si njė hipotezė pune nė qoftė se do tė vėrtetoheshin dy rrjedhime tė pashmangshme logjike tė saj:

Sė pari, se evolucioni fonetik i toponimeve tė lashta (ilire) tė Shqipėrisė ėshtė kryer nė pėrputhje me rregullat fonetike tė sllavishtes jugore, ose tė paktėn, me ndėrmjetėsinė e tyre.

Sė dyti, rregulli i mirėnjohur i metatezės sė likuideve (metateza e Shelevit), qė veproi nė sllavishten jugore deri nė mesin e shekullit IX, duhet tė ketė prekur toponimet e Shqipėrisė, ashtu si edhe toponimet e pjesėve tė sllavizuara tė Bakllanit. Kjo do tė ishte njė provė e sigurt se ajo toponimi ėshtė formuar para shekullit IX, dmth. para pushtimit bullgar tė trojeve shqipėtare. Vetėm nė kėtė rast do do tė mund tė thuhej se ajo nuk lidhet me ndikimin administrativ-kulutror tė pushtimit, por me njė popullsi sllave tė vendosur qysh nė dyndjet e para sllave nė Ballkan.

Falė punimeve tė shumta tė thuajse dy shekujve tė fundit, ėshtė ruajtur deri nė ditėt tona, ka evoluar vetėm nė pajtim me rregullat fonetike tė shqipes e tė asnjėrės prej gjuhėve tė tjera ballkanike. Kėshtu doli Durrės nga Dyrrakion, Ishėm nga Isamnos, Lesh nga Lissos, Shkodra – Skodra, Buna – Barbana, Nish – Naisus, Shkupi – Skupi, Shtip – Astibos, Mali i Sharrit – Skardon mons, Vlora – Aulona, Vjosa – Aous, Sazan – Sasson, Arta – Araktos, Qami – Thytamis, tė cilėve mund t'u shtohen: Gjirokastra (Ergjėria) nga Argiros, Amonica – Amantia, Palokastėr – Panotė, Ballėsh – Boulis. Edhe disa nga format e sotme tė rreth 30 kalave tė lashta, qė dalin nė njė listė tė Prokopit tė Cezaresė, mund tė shpjegohen me veprimin e ligjeve fonetike tė shqipes.

Ne vumė re se nė toponimet e mėsipėrme gjenden tė atilla (si Skardon mons, Barbana, Argioros), qė, po qe se do tė kishte me tė vėrtetė njė popullsi sllave nė kėto troje, nė sajė tė metatezės sė likuideve do tė na dilnin sot pėrkatėsisht nė format (Skadron, Braban, Ragir). Po kėshtu, janė disa emra kalash qė gjenden nė listen e Prokopit tė Cezaresė qė mund tė pėsonin kėtė metatezė (Therma, Barbat, Bargulis, etj), por, nė tė vėrtetė asnjėra prej tyre nuk e ka pėsuar dhe na dalin pėrkatėsisht nė format: Qermė, Pobrat, Margėlliq, Cakran, Labovė, Vegro, Borsh.

Shihet fare qartė se tė gjitha tė dhėnat qė mund tė nxirren nga shqyrtimi i mėsipėrm hedhin poshtė qdo mundėsi pėr njė prani sllave nė kėto troje dhe, meqė nuk gjenden gjurmė toponimesh sllave tė para shekullit IX nė Shqipėri, nė mėnyrė logjike e tė natyrshme del pėrfundimi se toponimia sllave nė Shqipėri lidhet kryesisht me ndikimin administrativ e kulturor tė pushtimeve bullgare e sėrbe gjatė mesjetės (shekujt IX – XI).
__________________
Jeta e zemrės
ėshtė njohuria.
Ruaje,
mirėmbaje.

Vdekja e zemrės
ėshtė padituria.
Gjuaje,
largoje …
egi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-07-08, 20:52   #6
egi
B€QARU§ POW€RU§
 
Avatari i egi
 
Anėtarėsuar: 21-05-07
Vendndodhja: ne boten belly dance
Postime: 7,833
egi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėmegi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Aloktonia kundrejt autoktonisė sė Shqipėtarėve

Hipotezė apo dogmė?

Rezultati i palėkundur i tėrė kėrkimeve rreth 3 shekullore pėr prejardhjen e shqipėtarėve ka qenė: Shqipėtarėt janė autuktonė nė trojet e tyre tė sotme.

Ndonėse nė kundėshtim me rrymėn e pėrgjithshme tė mendimit shkencor evropian, njė pikėpamje qė mohon autoktoninė e shqiptarėve ka rreth dy shekuj qė qarkullon nė formėn e hipotezave tė pakonsoliduara, ndaj dhe jetėshkurtra. Sido qė tė jetė puna, kemi tė bėjme me njė pikėpamje qė nuk ka pushuar sė shfaquri, me gjithė dėshtimin e tė gjitha pėrpjekjeve pėr ta shndėrruar atė nė njė strukturė teorike tė besueshme.

Derisa ajo pėrfaqėson njė dukuri reale, ėsht'e e nevojshme tė pėrcaktohet edhe statusi i saj nga pikėpamja e teorisė sė njohjės.

S'e pari, duhet thėne se sot, kur autoktonia e shqiptarėve ka marrė vlerėn e njė fakti historik nuk mund tė pėrligjet zhvillimi i njė pikėpamje qė kundėrshton autoktoninė.

Sė dyti, gjatė thuajse dy shekujve tė qarkullimit tė kėsaj pikėpamje nuk ėshtė zbuluar asnjė fakt qė do ta mbeshteste atė, ose tė ndihmonte tėrthorazi nė argumentimin e saj.

Sė treti, ajo as sot, as ndonjėherė nė tė kaluaren nuk ka marrė tiparet e njė strukture teorike qė do tė meritonte tė quhej hipotezė.

Kėtė cen tė tretė tė pikėpamjes qė kundėrshton autoktoninė e shqipėtarve nė trojet e tyre tė sotme, duhet ta shqyrtojmė pak mė afėr. Baza empirike (faktet historike) mbi tė cilėn do tė ngrihej kjo hipotezė ėshtė shumė e dobėt, edhe po tė guxonim tė thoshim se ekziston. Kėshtu, eksplanandumi (faktet qė duhen spjeguar) i kėsaj »hipoteze« pėrfshin mungesėn e tė dhėnave pėr shqiptarėt nė burimet bizantine pėr shekujt VI – XI. Se sa i dobėt ėshtė ky argument pėr tė mohuar praninė e shqipėtarve nė trojet e tyre tė sotme nė atė kohė, del nga fakti se shqiptarėt nuk pėrmenden nė atė koh as nė ndonjė vend tjetėr tė Ballkanit e megjithatė, pėrkrahėsit e aloktonisė sė shqiptarėve e quajnė tė mundshme qė, ata tė kenė nė zona tė tjera tė siujdhesės ballkanike.

Pėr t'i dhėnė pikėpamjes sė aloktonisė sė shqiptarėve statusin e njė hipoteze, veq eksplanandumitm, ajo duhet tė pajiset dhe me njė eksplanans (njė procedur dhe aparat shpjegues), qė do tė pėrshkruante kohėn dhe vendin nga erdhėn shqiptarėt, rrugėn dhe rrethanat ne tė cilat ndodhi ky shtegtim masiv i shqiptarėve. Por, nė tė vėrtetė, deri sot askush nuk ka ndėrmarrė ndonjė pėrpjekje serioze pėr tė krijuar njė eksplanans tė tillė.

Shihet qartė se kėsaj pikėpamjeje qė kundėrshton autoktoninė shqiptarėve, i mungojnė tė dy pėrbėrėsit strukturorė qė do t'i jepnin statusin e hipotezės. Por, edhe sikur kjo e metė tė mos ekzistonte dhe pikėpamja e aloktonisė tė kishte arritur tė strukturohej plotėsisht si njė hipotezė do tė shtrohej pyetja:

I reziston ajo vallė verifikimit shekncor?

Kjo pėrgjige lidhet drejtpėrdrejt me pėrgjigjen qė do t'i jepet pyetjes: Mund tė bėhen, nė bazė tė kėsaj hipoteze, prediksione (parashikime) qė mund tė verifikohen empirikisht?

Njė prediksion themelor i kėsaj hipoteze do tė ishte: Gjurmė tė shqiptarėve do tė gjenden nė atė zonė tė Ballkanit qė mendohet tė jetė djepi i formimit tė kėtij populli. Por gjurmė tė tilla (nė toponimi, nė kulturėn materiale, nė besimin popullor etj.) nuk ka qenė e mundur tė gjenden nė asnjėrin prej vendeve tė Ballkanit jashtė trojeve tė sotme shqipfolėse.

Siq u tregua mė parė, nė Simpoziumin e akademisė Serbe tė shkencave dhe arteve, u hodh edhe ideja se ky vend mund tė ishte Dardania, dhe se shqiptarėt mund tė jenė pasardhės tė malėsorėve ilirė tė paromanizuar. Tė dyja kėto ide kanė tė pėrbashkėt formimin e kėtij populli brenda trojeve tė sotme tė shqiptarėve dhe ne ekspansionin e tij dikur nė mesjetė nė lugiant dhe fushat e Shqipėrsisė, ku asimiluan ose pėrzunė njė popullsi tė mėparshme sllave.

Por, siq u tregua mė parė, edhe kjo hipotezė rrėzohej pėrballė verifikimit tė prediksionit tė saj themelor: Toponimet e lashta tė Shqipėrisė do tė kenė evoluar nė pėrputhje me rregullat fonetike tė sllavishtes jugore.

Duke pėrmbledhur sa u tha kėtu, del se:

Sė pari, ajo pikėpamje asnjėherė nuk ka arritur tė formulohet plotėsisht si njė strukturė teorike qė do tė mund tė quhej hipotezė.

Sė dyti, gjatė thuajse dy shekujve tė qarkullimit tė saj nuk ėshtė zbuluar ndonjė fakt qė ta mbėshteste atė, as nuk ėshtė vėrtetuar ndonjė prediksion qė mund tė rridhte prej saj.

Nė rrethana tė tilla, tė besosh ende sot nė atė pikėpamje do tė thotė tė braktisėsh fushėn e shkencės, pėr tė dalė nė mbretėrinė e iracionales e tė fantazisė, tė braktisėsh historinė e njė populli pėr tė krijuar njė fantazme tė tij. Po t'e mos merren parasysh faktorėt ekstrashkencorė (politikė) qe e motivojnė sot qarkullimin e kėsaj pikėpamje shumė larg statusit tė njė hipoteze, ajo nuk do tė pėrfaqėsonte mė shumė se njė dogmė tė paprovueshme.

Marrė nha » Shkenca dhe jeta«, nr. 4, 1989




__________________
Jeta e zemrės
ėshtė njohuria.
Ruaje,
mirėmbaje.

Vdekja e zemrės
ėshtė padituria.
Gjuaje,
largoje …
egi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 16:43.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.