Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 20-08-08, 02:14   #1
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Juniku neper shekuj

Juniku nėpėr shekuj

Pozita gjeografike


Ėshtė i njohur fakti se pozita gjeografike e Kosovės ka njė rėndėsi tė veēantė pėr Ballkanin sepse si pjesė e regjionit qendror tė Ballkanit ka njė pozitė nė rrugėt me tė shkurtra drejt daljes nė detin Adriatik dhe detin Egje.Kjo pozitė e volitshme gjeografike ka ndihmuar qė tė jetė e rėndėsishme si nė kohėn e vjetėr, nė mesjetė gjithashtu edhe nė kohėn e re dhe atė mė tė re.Juniku dhe rrethina e saj, si pjesė e rrafshit tė Dukagjinit, gjithnjė ka pasur pozitė tė pėrshtatshme gjeografike gjatė tė kaluarės historike. Juniku shtrihet nė veriperėndim tė luginės sė plleshme tė rrafshit tė Dukagjinit, pėrgjatė grykės piktoreske tė lumit Eerenik, i cili gjarprin nėpėr lugjet e Alpeve Shqiptare (Albanin Laps).Fshati Junik shtrihet nė kryqėzimin e rrugės sė rėndėsishme tranzitore tė Shkodėr – Kosovė, ose tė Zetės (Via di Zenta) me atė langitudale tė Rrafshit tė Dukagjinit, e cila kalon nėpėr Qafė tė Prushit dhe rrugės pėr nė Pejė qė lidhen me Sanxhakun dhe Malin e Zi. Ndėrkaq nėpėr fshatrat e Rekės nėpėr Koshare dhe Morinė lidhej me pjesėt veriore tė Shqipėrisė dhe Shkodėr, ndėrkaq nėpėr bjeshkėt e Junikut dhe fshatrave Jasiq dhe Gjocaj, lidhej me Malėsinė e Shqipėrisė.Rekė, ėshtė njė tersi gjeografike e cila ėshtė nė kuadėr tė tėrėsisė sė Dukagjinit nga Deēani rrėzė Alpeve Shqiptare gjerė nė Gjakovė. Kjo anė ndahet nė dy krahina tė vogla:
Rekė e keqe ėshtė njė vend rrėzė kufirit administrativ me Shqipėrinė qė fillon nga lumi Erenik deri nė Gjakovė.
Vokshi – i cili pėrbehet nga 8 (tetė) fshatra rrėzė maleve (Alpeve Shqiptare) dhe shtrihet nė mes tė Deēanit dhe Junikut nė drejtim tė jugut.Juniku si fshatė ėshtė i ngritur nė njė vend me pozitė tė lakmueshme gjeografike:
§nė rrugėn qė kalon nėpėr fshatrat Deēan, Voksh, Junik,
§fshatrat e Rekės deri nė Gjakovė dhe
§rruga Junik-Hereq qė lidhet me rrugėn Pejė-Gjakovė.
Njė pjesė e rrugės Via de Zenta, kalonte afėr Territorit tė Junikut nėpėr luginėn e Krumės, fshatin Lekaj nėpėr Qafė tė Prushit e vazhdon nėpėr tokat shqiptare.


__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 20-08-08, 02:15   #2
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj

Veēoritė natyrore
Juniku, shtrihet nė bregun e majtė tė lumit Erenik, dhe nė tė djathtė tė pėrroit Trava, me lartėsi mesatare mbidetare prej 367-500 metrash.
Juniku gjendet mes gjerėsisė gjeografike 42,22° (shkallė) dhe gjatėsisė gjeografike prej 20,26° (shkallė).
Nė drejtim tė kėtij fshati gravitojnė fshatrat e Vokshit dhe tė Rekės sė Keqe, duke u shtri rrėzė Alpeve Shqiptare. Mu tė burimi i lumit Erenik, ngritėt maja me e lartė e Alpeve Shqiptare Gjeravica.
Juniku karakterizohet me klimė tė mesme kontinentale tė modifikuar me komponentė tė klimės mesdhetare. Vera ėshtė e nxehtė dhe e thatė. Temperatura mesatare e muajit korrik ėshtė 21 C, kurse gjatė dimrit – janar ėshtė minus 11 C.
Burimet e ujėrave qė vinė nga kurorat e maleve, nga gropa e Erenikut dhe nga Alpet Shqiptare, formojnė rrjedhat sipėrfaqėsore tė ujėrave nė fshatin Junik. Tė gjitha prrojet e kėtij territori derdhėn nė lumin Erenik, i cili derdhėt nė lumin Drini i Bardhė afėr Urės sė Fshehtė.
Ereniku buron nga Bjeshkėt e Junikut tė Maja e Zezė rrėzė Gjeravicės, i cili kalon nėpėr bjeshkėt e Erenikut (Junikut), Malin e madhe, Lipovicat, nė anėn e djathtė tė lagjes Gacafer, rrėzė bregut Moronica, pėr mesė tė lagjes Berishė dhe kalon terė fshatrat e Rekės, dhe nė dalje tė Gjakovės derdhet nė lumin Drini i Bardhė.
Ereniku me kapacitetin e ujit tė tij ujitė fushėn e Junikut, qė ėshtė shumė pjellore.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:17   #3
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj

Popullsia
Dihet se nė Kosovė kanė jetuar dhe jetonin pjesėtarė tė kombėsive tė ndryshme, tė cilėt kanė origjinė nga grupet e ndryshme etnike. Gėrshetimi i popullsisė ėshtė si rezultat i proceseve migruese nė lidhje me ngjarjet historike nga ilirėt, romakėt, bizantinėt, skllavet, turqit nė shekullin XVII-XVIII, luftėrat serbo-turke 1876-1878 e gjer tė luftėrat ballkanike dhe ato botėrore. Kėto rrethana janė ngushtė tė lidhura jo vetėm me ngjarjet politike, por edhe me gjendjen ekonomike nė periudha tė ndryshme kohore. Siē dihet popullsia shqiptare ka prejardhje nga Ilirėt. Dardanėt ishin fisi mė i madh ilirė qė u vu nė krye tė Mbretėrisė Dardane nė Ballkanin qendror, kryesisht nė Kosovė. Dardanėt kanė qenė banorė tė kėtyre territoreve qysh nga fillimi i indo-evropeizmit tė gadishullit ballkanik. Dardanėt janė formua si kombėsi sipas E. Ēabej, para shekullit XII- tė para erės sė re, kur dardanėt i gjejmė nė Anadolli dhe kur kėto i ndeshim nė mbishkrimet e Egjiptit nė mesin e emrave tė popujve tė detit (druduj). Kur bėhet fjalė pėr trevėn dardane nė tė cilėn pėrfshihet edhe Juniku, sipas studiuesit F:Papazoolo, Dardanėt trajtohen nė suazat e fiseve tė Ballkanit qendror nė kohėn para romake. Dardanet ishin fisi ma i madh ilirė qė u vu nė krye tė Mbretėrisė Dardane, Ballkanin qendror, kryesisht nė Kosovė. Duke e ditur se populli shqiptar rrjedh nga ilirėt, kurse malaziaset dhe serbėt nga skllavet, nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt, edhe pse nė Kosovė ashtu edhe Dukagjin ka ekzistuar njė larmi edhe nė pikėpamje fetare. Shumica e popullsisė sė Dukagjinit janė mysliman njė numėr janė katolik, kurse malazezėt dhe ortodoksė dhe serbė janė pakicė. Sipas tė dhėnave statistikore sekrete, mund tė themi se nė kohėn e Mbretėrisė sė Jugosllavisė, shqiptarėt ishin shumica dėrmuese e popullsisė sė Junikut me rrethinė. por migrimet e popullsisė sė Junikut dhe tė rrethit janė shkaktuar nga ngjarjet historike ekonomike, politike epidemitė etj. Duke e shikuar materialin arkivor gjeri nė fundin e shekullit XIX-tė nuk kemi tė dhėna tė sakta pėr numrin e popullsisė sė Junikut dhe rrethinės. Nė disa dokumente tė shkruara pėrmendet nė vitin 1485, sipas defterit tė sanxhakut tė Shkodrės, kur thuhet Luniku i takonte nahisė sė Altuni-Ilisė, dhe quhej me emrin Lunik, ishte vend pazari dhe kishte 52 shtėpi 15 beqarė dhe 3 tė veja. Gjatė historisė, Juniku se pari ishte pjesė e Dardanisė Ilire, me pastaj nė kuadėr tė Perandorisė Romake, Bizantine e mė vonė nė kuadėr tė Imperisė Osmane. Gjatė kohės sė sundimit Osmanė, Juniku ishte qendėr e kazasė Alltun-Ilija, lokaliteti nėn pjesėn e epėrme tė fshatit i cili e pėrfshinte pjesėn qendrore tė fshatit e cila sot nga banorėt quhet me emrin Tėrgovishtė. Sipas Cornelit nė Illiricum- 1688 dhe nė Corso Delli fiumr drino e biano nella Dalmatia-1692, Juniku-Lunich, kishte 20 shtėpi me 200 banorė.

Avdyl Hoxha Junik
Dr.M.krasniqi Ndryshimet Shoqėrore-gjeografike nė Kosovė,Prishtinė 1963
Qazim Lleshi, Gjakova Rrethi i saj Pėrparimi 1959. 6 f 414
Dr. Ali Hadri 1968

Gjatė periudhės sė parė tė sundimit osman, Juniku u quajt Allten, qė dot tė thotė vend i artė. Udhėpėrshkruesi i shquar turk Eveluia ēelebia, i cili e vizitoi Kosovėn me 1661-1662, shkruan.. pastaj Juniku, banorėt e tė cilit nė shumicė janė shqiptarė...Edhe nė Sallanamen e Vilajetit tė Kosovės tė vitit 1893 ėshtė i regjistruar si vendbanim 1311 h me 1896 m, 1314 h. Sa i pėrket shqiptarėve tė Junikut me rrethinė, njė pjesė e tyre e kanė prejardhjen nga Shqipėria e veriut. Kurse disa familje janė tė shpėrngulura nga trojet e tyre Nishė, Prokuple, Kushumli, Leskovac etj. Kėto familje njihen me emrin "muhagjerr". Gjatė Mbretėrisė sė Jugosllavisė sė vjetėr, njė lagje e njohur me emrin "Qesta e Qokut " ishte e kolonizuar dhe e banuar me malazez. Kjo tokė ishte pronė e shqiptarėve tė lagjes Qokė, dhe pėr ketė thirrej Qestat e Qokut.Nė fshatė kishte edhe kolon tjerė malazezė, tė cilėt ishin vendosur nė Junik pas luftės sė parė botėrore, posaēėrisht pas vitit 1927 e deri 1941. Kėto familje ishin tė vendosura rrėzė maleve (Rogopeq, Qafa e Shkozės, Moronicė, ne gėshtenjat e lagjes Pepsh, nė malet (gėshtenjat) e lagjes Berishė, nė Setkovce etj. Popullsia e Junikut pėrbėhet prej shumė fiseve siē janė: Gash, Berishė, Thaē, Krasniqe, Morinė, Hot, Kelmend etj. Pėrkatėsia fisnore ėshtė ruajtur me shumė nė Junik me rrethinė te saj se nė vendet tjera tė Kosovės.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:19   #4
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj

KOHA E VJTĖR

Sipas tė dhėnave arkeologjike vėrtetojnė se nė territorin e Kosovės, njerėzimi ishte prezent qė ne kohen e gurit. Por gėrmimet e mėvonshme arkeologjike vėrtetojnė se nė Kosovė ma vonė kanė jetuar Ilirėt. Duke e ditur se Ilirėt njė ndėr popujt mė tė vjetėr tė Gadishullit ballkanik, dhe se Ilirėt ne Ballkan ishin tė ndarė nė fise, kishte rreth shtatėdhjetė fise Ilire tė cilat ishin ndarė nė fise mė tė mėdha, tė mesme dhe tė vogla, por kishte edhe lidhje fisesh. Njė ndėr fiset mė tė mėdha ishin edhe Dardanėt tė cilėt ndodheshin nė Dardani e cila shtrihet nga Serbia jugperėndimore, gjer nė Moravė, nė Kosovė nė pjesėn veriore tė Maqedonisė e gjer tė Titov Veles.

Avdyl Hoxha Junik
Eveli Ēelebi
Nasim Vala. Vėshtrim demogjeografik, Pėrparimi 1968
Dr. Ali Hadri, Historia e Popullit Shqiptar, Prishtinė 1971, f 15

Nga kjo del se banorėt e lashtė tė Kosovės ishin tė fisit Dardan tė cilėt kanė jetuar nė njė territor tė gjerė tė quajtur Dardania. Bashkimi i fiseve Ilire ka filluar nga shekulli VII-tė para erės sė re si pasojė e sulmeve nga jashtė me qellim bashkimi dhe mbrojtjes nga ekspeditat luftarake qė bėnin fqinjėt pėr tė plaēkitur dhe zgjeruar territoret e tyre. Por kishte lidhje fisesh, qė u shndėrruan nė shtete. Si nė shekullin V-tė para erės sė re u formuan shteti i Taulantėve, nė shekullin IV-ėr, shteti Enkeljėve. Kurse si shtet mė rėndėsi ishte ai i Ardianėve i cili ishte i fuqishėm nga mesi i shekullit III-tė para erės sė re. dardanėt gjithashtu formuan shtetin e tyre tė quajtur Dardania, i cili shtet ka njė rėndėsi pėr Kosovėn. Sa i pėrket ekonomisė sė Ilirėve, pra edhe tė shteti tė Dardanėve nė kohėn e bronzit ishte bujqėsia, blegtoria, gjuetia dhe zejtaria. Kurse hovė mė tė madhe i tė gjitha degėve tė ekonomisė tė Ilirėt, zhvillohen nė kohen e hekurit do tė thotė nė njėmijė vjeēarin e parė para erės sė re. Paralelisht me zhvillimin ekonomik dhe shoqėror u zhvillua edhe kultura Ilire, qė vėrehet nė zhvillimin e artit , arkitekturės, gjuhės, mėnyrės sė jetesės dhe besimit. Si Ilirėt dhe fiset Dardane flisnin gjuhen e tyre-ilirishten, por gjurmė me shkrim tė kėsaj gjuhe janė tė pakta. Qė nga shekulli III-tė para erės sė re, romaket pushtuan disa pjesė tė territorit Ilirė, e mė vonė gati tėrė territorin e Ilirisė. Pushtimi romak, e keqėsoj jetėn e Ilirėve, sepse pėsoi ndryshime tė mėdha si nė lėmin ekonomike- shoqėrore ashtu edhe politike, kulturore dhe fetare. E tėra kjo situatė ishte edhe nė Dardani me dardanėt.

Pas shtrirjes totale tė romakėve nė territoret ilire, me njė shpejtėsi tė madhe sundimi romak zhvilloi marrėdhėniet ekonomike-shoqėrore skllavopronare. Ky sundim, dhe kushtet e krijuar pėr ketė, tė Ilirėt nė kohen romake u bėnė shumė tė vėshtira e posaēėrisht nė kohėn kur e kaploi kriza Perandorinė Romake, e cila u ē, faq nė mėnyrė tė dukshme prej shekullit tė III-tė erės sė re. Kjo gjendje e vėshtirė e Ilirėve qė tė ēlirohen nga shtypja dhe shfrytėzimi romak. Arkeologjia gjatė punės sė saj, ka zbuluar shumė gjurma tė kulturės materiale Ilire dhe romake ne territorin e Ballkanit, por ka zbuluar edhe shumė lokalitete Ilire nė Kosovė. Sa i pėrket Junikut dhe rrethinės, fatkeqėsisht ashtu si shumė treva tjera tė Kosovės, qė janė hulumtuar pakė, ose aspak, edhe kjo trevė ka pasur kėtė fat dhe bėn pjesė nė ato treva ku mė se paku janė tė bėra hulumtime arkeologjike e pėr gėrmime sistematike bėhet fjalė fare pak. Materiale arkeologjike pothuaj i tėri ashtė i zbuluar me gjetje tė rastit dhe me rekognoscim tė tėrthortė tė ternit.....

Pėr historinė antike tė Junikut me rrethinė, rendėsi tė madhe janė lokalitetet antike nė grykėn e malit tė madh i quajtur " Gradina", qė padyshim paraqet vazhdimėsinė e vendbanimit tė mėparshėm Dardan, qė ka vazhduar tė ekzistoi edhe gjatė shekullit tė parė tė sundimit romak. Prezencėn e toponimit Gradinė nė qytezat tė cilat kanė pushuar sė ekzistuari rreth 1000 vjet para ardhjes sė sllavėve nė Ballkan. Duke pasur parasysh se vendbanimet mė tė hershme kodrinore ishin tė rrethuara dhe tė ruajtur deri mė sot pėrmes gjuhės shqipe, pėrkatėsisht pėrmes banorėve tė hershėm autoktonė tė kėtyre trojeve.

Kur ashtė fjala pėr termin Gradinė-a, kjo thirrje e pastėr Ilire qė ka gjetur pėrhapjen e gjerė ndėr gjuhet latine, greke dhe sllave. Veē materialit epigrafik nė kėtė vendbanim ėshtė edhe njė numėr objektesh arkeologjike qė na shtyjnė tė kontaktojmė se kėtu ka qenė vendbanim Ilirė. Toponimet e disa vendeve nė Junik dhe rrethinė si : Ēuka e Hereqit nė Fshatin Hereq nė parahistori deri nė mesjetė, shtresa parahistorike do tė duhej tė kishte edhe Kalaja mbi fshatin Botushė. Kalaja e madhe dhe Kalaja e vogėl nė Botushė, lokaliteti Murana, nė Junik Gradina, Fushė, Livadhi i Madh, Kalldrėma, Kishėza, Kroi i Priftit, Badra Firzė, Ulzė janė emra tė lokaliteteve mė tė cilat duket se toponimet e verifikuara dhe qe janė ende prezentė. Disa mbeturina antike janė gjetur edhe ne rrafshin aluival tė Erenikut, Pitosi (Gypi). Pra vendi ku shtrihet Juniku, u takuar Ilirėve qysh nė kohen parahistorike, prandaj ky rajon renditet nė vendin amė tė Ilirėve. Tė dhėnat janė tė pa sakta , por edhe pse tė pa sakta flasin bindshėm pėr faktin se kjo trevė ka qenė e banuar qė nė kohėn antike, natyrisht me Ilirė.

Ibrahim Zherka, ta njohim tė kalueren tonė, Rilindja nėntor dhe dhjetor 1989
Janar 1960
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:22   #5
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj

KOHA E MESME
KARAKTERISTIKAT THEMELORE
Zhvillimin e rendit shoqėror-ekonomik tė feudalizmit qė ishte ndarė nė tri etapa e njohin edhe shqiptarėt. Por zhvillimi specifik nė trevat shqiptare tė feudalizmit tė hershėm nė viset e banuara nga shqiptarėt shtyhen gjer tė Tanzimati, me 1839. Dihet se shqiptarėt kanė prejardhjen nga Ilirėt, sepse pėsuan
ndryshime prej kohės sė rėnies nėn sundimin romak e bizantin, si dhe me vendosjen e sllaveve nė Ballkan.
Mirėpo gjatė kėsaj kohe humbi edhe emri i vjetėr Ilir, kurse vendin e tij e zuri emri i fisit Ilirė Albanoi, i cili u bė nė formėn Arbėr dhe Arbėresh, emri i kėsaj popullsie tė re, pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė sė cilės janė shqiptarėt e sotėm. Ky emėr u ruajt gjer nė rėnien nėn sundimin osman. Nė kohėn e sundimit tė turqve osmanė, zotėroi emri shqiptarė nė vend tė emrit Arbėr. Gjatė shekullit VII-tė sllavet filluan tė depėrtonin nė Ballkan, me qellim qė tė vendosėn, duke pėrvetėsuar toka tė reja. Gjatė vendosjes, ata dhe vendasit Ilirėt, hynė nė konflikte pėr viset pjellore dhe kullosat. Njė pjesė Ilire u tėrhoq nė jug tė Ballkanit dhe nė drejtim tė bregdetit, sepse kėtu ishin mė tė sigurt.
Duke filluar nga fundi i shekullit tė IV-rė, historia e Ballkanit, si dhe ajo e Ilirėve, e veēanėrisht e popullit shqiptarė dhe ardhacakėve sllavė ėshtė lidhur ngushtė me historinė bizantine. Nė gjysmėn e shekullit VI-tė midis turmave "barbare" me origjinė turanike nė gadishullin ballkanik erdhėn edhe sllavėt.
Tė dhėnat arkeologjike tė shekujve VIII-X-tė, tregonin se nė ato vise, ku nuk ėshtė vendosur kolonizimi sllav, ka lulėzuar njė kulturė thjeshtė shqiptare, qė ėshtė quajtur kultura e Komanit, emėr ky i njė fshati nė luginėn e rrafshit tė Dukagjinit. Nė fund tė shekullit XII-tė, Stefan Nemanja me ushtrinė e tij depėrtojė nė Kosovė, dhe mė vonė arriti tė zgjeroi shtetin serb nė tėrė territorin e Kosovės. Nga kjo kohė e gjer mė rėnien nėn sundimin osman, Kosova bėhet pjesė e shtetit mesjetarė Serb. Rezistenca e popullit shqiptar kundėr pushtuesit osman u bė nė Fushė Kosovė mė 1389, ku mė shumė feudal shqiptar morėn pjesė nė kėtė luftė kundėr pushtuesit Osman Turk.

Kjo luftė, apo rezistenca mė e fuqishme qė bėri populli shqiptar kundėr pushtuesit osman ishte nė kohėn e Gjergj Kastriotit Skėnderbeut (1443-1468).
Gjatė kohės se feudalizmit tė zhvilluar edhe Juniku sikurse Gjakova me rrethinė dhe e terė Kosova, ishin pėrfshirė nė shtetin feudal Serb. Pėr Junikun dhe rrethinėn e tij nga ajo kohė janė ruajtur shumė pak, apo asgjė nga burimet historike. Juniku, sipas pak burimeve historike qė janė ruajtur, ato tregojnė se kjo trevė se bashku me disa qytete tė Dukagjinit, nga aspekti i rėndėsisė historike, kulturore dhe ekonomike zėnė vend tė veēantė. Nė tė kondensohen rrjedhat e disa epokave historike dhe nėpėrmjet kulturės materiale dhe shpirtėrore, manifestohen proceset e ndryshme shoqėrore, ekonomike, regjionale, etnike, kulturore, sociale dhe politike.

Duke filluar prej kohės antike Juniku, pėrmendet si lokalitet i rėndėsishėm, karakteristikė pėr ketė, “Gradina”, si vendbanim antik. Mė tė drejtė, ky vendbanim antik gjendej nė luginėn tek kroi i Priftit rrėzė bregut tė quajtur Badėr, aty ku degėzohen dy degėt e Lumit Erenik.
Nga pikėpamja etnike, Juniku ėshtė i banuar me popullsi autoktone Dardane, me kulturė, gjuhė, tradita e zakone tė lashta.

Zhvillimi i fshatit Junik ka kaluar nėpėr periudha tė ndryshme historike, duke filluar nga kohėt mė tė hershme, gjė qė dėshmohen nga trajtat e thirrjeve. Nė literaturėn e deritanishme nė lidhje me emėrtimin e Junikut ekzistojnė disa periudha tė emėrtimeve, apo antike dhe e mėvonshme. Emėrtimi Judiko e gjejmė tė Ptolemeu (87-150 ), nė veprėn e tij “Gjeographia”, Qė e mbėshtesin edhe shumė historian, arkeolog, gjeograf etj.

Emėrtimi i kėtij fshati, rrėzė Alpeve shqiptare rrjedhė nga fjala latine:
  • <LI class=MsoNormal style="COLOR: black; TEXT-ALIGN: justify">Judico- avi, atum, are: qė do tė thotė me gjaku. <LI class=MsoNormal style="COLOR: black; TEXT-ALIGN: justify">Junetio-onis: qė do tė thotė, bashkim, lidhje.
  • Unus, a unum: qė do tė thotė i vend i jashtėzakonshėm, i veēantė i pashoq.

Pėr vjetėrsinė e Junikut tregojnė nė mes tjerash edhe toponimet si Gradina, Koleja, Kishėza, Badra, Kroi i Priftit , Firza, Livadhi i madh, Djegėsinat etj.
Nė burimet historike, Juniku pėrmendet si vendbanim i hershėm, fshatė me tė gjitha tiparet Dardane, me njė popullatė me traditė dhe kulturė shqiptare.

Juniku, bėnte pjesė nė Alltun-Ilisė e cila pėrmendet nė krisovulėn e Stefan Deēanit dhe Stefan Dushanit. Nė krisovulen e Stefan Deēanit, qė ja dhuroi manastirit tė Deēanit (1330), nė Alltun- Ilisė pėrfshihen 10-tė fshatra (tė malėsisė sė Gjakovės dhe viset e Shqipėrisė veriore (Brenc). Njėherit pėrmenden edhe disa toponime tjera tė kėsaj treve: Gradisha emrin Gradishtė, Ereniku me emrin Ribniēka reka etj. Pėr atė periudhė nuk ėshtė gjetur gjerė tani asnjė dokument serb mbi ketė trevė qė nga gjysma e dytė tė shekullit XIV-tė dhe nė gjysmėn e parė tė shekullit XV.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:24   #6
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj

Pėr kėtė mungesė dokumentesh mbi kėtė trevė e plotėsojnė burimet osmane, dhe shumė punėtor shkencor siē ėshtė: historiani shqiptar Selami Pulaha, i cili ka nxjerrė shpjegime tė rėndėsishme nga defterėt osmanė sidomos nga ato tė Sanxhakut tė Shkodrės tė vitit 1485, ēka do tė thotė se tridhjetė vite pas rėnies tė shtetit serb nėn sundimin e Turqisė.

Nga shėnimet e kėtij defteri mund tė shohim se Juniku nė fillim tė sundimit osman ishte fshatė shumė i madh, sikurse Gjakova qė ishte njė fshatė i krijuar para sundimit osman.
Gjakova me rrethinė ashtu edhe Juniku u pėrfshinė nė shtetin osman pas rėnies sė shtetit feudal serb, nė fillim tė gjysmės sė dytė tė shekullit XV-tė kurse Juniku u pėrfshi nė kėtė shtet nė fillim tė shekullit XVI-tė.

Pas betejės sė Kosovės (1389) filloi depėrtimi Turk nė Ballkan. Juniku deri 1462 qeverisej nga Leka i III-tė Dukagjini i cili ishte lesak i Sulltanit dhe kishte marrė pjesė edhe nė betejėn e Kosovės tė pushtuar nė kohėn e sulltan Mehmetit tė II-tė, tė vitit 26.IX.1462 me ē’rast u formua Sanxhaku i Dukagjinit. Me vendosjen dhe pėrforcimin e administratės sė re shtetėrore tė pushtuesit osman, ndėr tjera me shkatėrrimin pėrfundimtarė tė aparatit shtetėror qė ka qenė nė dorė tė klasės feudale serbe dhe pozitės mbizotėruese tė saj, vėrehet nga fundi i shekullit XVI-tė pikėzimi i emrave sllavė tė huajtur nga popullsia shqiptare veēanėrisht ajo ortodokse, shtimi i emrave shqip dhe atyre islamik krahas pėrhapjes sė fesė islame.

Kisha ortodokse serbe e cila pranoi vasalitetin e sulltanit, pėrpiqej nė ēdo mėnyrė ti serbizojė shqiptarėt ortodoks, dhe ti ortodoksoi shqiptarėt katolik.
Islamizimi i popullsisė sė Junikut ishte njė goditje e rėndė pėr pozitat e kishės ortodokse serbe, pasi qė popullsia e Junikut me rrethin ishte islamizua, pėrkundėr ekzistimit tė kishės sė Deēanit. Islamizimin e pėrqafuan edhe njė pjesė e aristokracisė shqiptare pėr ti ruajtur privilegjet e veta klasore. Mahmut Pash Dukagjini me tė bėrė mysliman ishte emėruar pėr sanxhakbej tė sanxhakut tė Dukagjinit, prej tė cilit u krijua dega e re e Dukagjinasve mysliman me emrin Mahmut Begollajt e Pejės.
Mahmut Begollajt ishin sundimtar tė Pejės, sanxhakut, Dukagjinit e pėrkatėsisht edhe Sanxhakut tė Shkodrės, gjatė shekujve XV-XVI-tė.

Gjatė sundimit turk, jeta e shqiptuarve ishte shumė e vėshtirė. Perandoria turke nė viset e banuara me shqiptar si nė vendet tjera, vendosi sistemin e saj tė njohur spahi-ushtarak.

S.Pulaha, Nahija- alltunė- Ilisė dhe popullsia e saj nė fund tė shekullit.XV Gj. Albanologjike 1971
Pėr ketė kohė gjejmė shėnime nga Ellza Ēezebiu nė vitin 1612,pastaj Malatėret katolik duke filluar nga Muharrem Bici (1610), Pjetėr Mazreku (1623), Haxhi Kallfa (1648), Gjon Bogdani (1680), M.V. Coronelli (1688), Raguzani Pjer Duoda nga viti 1690 etj.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:25   #7
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj

Shoqėria feudale osmane ndahej nė dy klasa : nė klasėn sunduese ose shfrytėzuese, qė e pėrbėnin sahitė dhe nė klasėn e shtypur ose tė shfrytėzuar, qė ishin bujkrobėrit.
Sundimi osman, pėrhapi islamizimin nė ēdo vend tė pushtuar, me qellim sigurimin e sundimit tė qetė. Njė pjesė e madhe shqiptarėve e pėrqafoi besimin mysliman.

Turqit pėr ta arritur qėllimin qė krishterėt ti shndėrronin nė mysliman, nuk pėrdoren forcėn ushtarake, por masat ekonomike, politike dhe premtimet pėr lehtėsimin e jetės.
Edhe pse u be ndarja fetare shqiptarėt e mbanin veten si vėllezėr, shkaku i kėsaj dukurie duhet kėrkuar nė origjinėn etnike dhe gjuhėn e pėrbashkėt tė shqiptarėve.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:26   #8
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj

Juniku nga fundi i shekullit XV-tė e gjeri tė Tanzimati

Nė bazė tė defterėve tė Sanxhakut tė Shkodrės tė viteve 1485-1582, kemi mundėsi qė tė vėrtetojmė pozitėn apo gjendjen e Junikut me rrethinė gjatė kėsaj periudhe njėqindvjeēare. Nė kėtė kohė Juniku edhe pse ishte fshatė, ishte njė qendėr e madhe tregtare.
Sipas shėnimeve tė defterėve tė Sanxhakut tė Shkodrės tė viteve 1482-1582, Juniku ishte qendėr pazari ashtu sikur Gjakova. Nė ketė periudhė Juniku ishte i hyrė nė ziametin e Altun- Ilisė, sikurse edhe terė fshatrat e Rekės ishin tė pėrfshira nė Sanxhakun e Dukagjinit. Nė vitin 1490-91 sanxhaku i Dukagjinit teriotoralishtė ka qenė mjaftė i kufizuar, dmth, nė kuadėr tė atij sangjaku nuk figuron asnjė vilajet, ndėrkaq nė suazėn e Sanxhakut tė Shkodrės kanė qenė kėto vilajete: Shkodra (iskenderiye), Plava, Peja (Ipek) Altun-ilu (Juniku-S.R), Deēani , Vėllehet e Pejės ( Rugova)- S.R).

Po nga defteri i vitit 1485, vėrejmė se fshatrat e nahijes sė mėvonshme tė Altun-ilisė, formonin nė atė kohė njė ziamet, tė njohur me emrin ziameti i Altun-ilisė dhe i ndarė nė dy pjesė.
Njėra pjesė e ziametit ishte dhėnė nė zotėrim Shuxhandin beut, dhe pėrfshinte 25 fshatra qė kishin afėrsisht 606 shtėpi, dhe thuhet se ishin 217 meshkuj tė aftė pėr punė.
Dhe qė tė gjithė japin si detyrim spahiut njė shumė prej 19.142 akēesh.


Dr Ali Hadri, historia e popullit shqiptar, Prishtinė 1971,74, 76
S. Pulaha, nahija e altun-ilisė dhe popullsia e saj nė fund tė shekullit XV.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:27   #9
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj


Pjesa tjetėr e kėtij ziameti ishte dhėnė nė zotėrim Mirza beut dhe pėrfshinte 28 fshatra me 320 shtėpi, 139 meshkuj tė punės. Detyrimi i tyre nda spahiut ishte 39,617 akēesh.
Ky ziamet i altun-ilu i pėrshirė nė Sanxhakun e Shkodrės. Territori i kėtij ziameti shtrihej nė mes Tropojės- Junikut dhe Gjakovės.
E gjithė kjo gjendje e krijuar e Altun-ilisė ėshtė e regjistruar nė defterin e vitit 1485.
Gjendja e fshatrave nė kėtė ziamet ishte e varur nga normat dhe zakonet e sistemit spahiu-ushtarak osman ose siē quhet nė popull tė timaret.

Detyrimet e fshatrave ishin tė rregulluara me detyrimet qė fillojnė nga ispenxhes ku kryefamiljaret dhe meshkujt e aftė pėr punė paguajnė nga 25 akēe, ndėrsa te vejat 6 akēe.
Mirėpo krahas kėtyre paguhet edhe renta nė natyrė nė formė tė dhjetave(ushqyrė), ose tė dhjetėn nė misėr, elb, theken, dhe tė tė gjitha prodhimeve bujqėsore pemėve dhe perimeve.
Fshatrat ishin tė detyruara tė japin edhe detyrimet badihava si taksa e martesės dhe detyrimet ndaj gjerdekut, nijabeti etj. Sipas tė dhėnave tė defterėve tė vitit 1485, rrjedh se popullsia e fshatrave; Junik dhe Rekė tė pėrfshira nė Ziametin e Altun-Ilisė ishin kryesisht shqiptarė, e kjo vėrtetohet nga fakti se ata mbajnė emra shqiptar si:

Gjin, Gjon, Lekė, Kolė, Gegė, ; Llesh. Pepa, Kolsh, Gjec, Tanush, Bushat, Luka, Gjotė, Mazrekė,, Dukė, Llollun etj.

Sa shihet banorėt ishin pothuaj kryesisht shqiptar nė shumicėn e fyshtrave si :Plakani, Mel, Morinė, Dujak, Berbat, Dobrosh, Trenovė, Vogovė, Koliq,. Kolshiq, Shishman, Popovcė, Stublla, Rogami, Luniku e shumė fshatra tjera.

Nga njė ferman i Sulltan Muratit III-tė, shohim se nga fundi i shekullit. XVI, rrethina e Altun-ilu, Peja dhe Gjakova janė pėrfshirė nė kufijtė e Sanxhakut tė Dukagjinit.
Ajo gjendje ėshtė ruajtur edhe gjatė shekullit XVII-tė. Edhe Haxhil Kalfa thekson se Dukagjini ka pėrfshirė territorin me Kadilluqe: Dukagjin, Altun-ilu, Pejė, Gjakovė, Plavė, Podmilė, Zadrimė dhe Lezhė. Sipas tė gjitha kėtyre Altun-iliu, Peja dhe Gjakova si kadilluqe tė sanxhakut tė Dukagjinit, paraqiten edhe nė vitin 1667: Selia e sanxhakut ka qenė nė Pejė, por ndonjėherė sanxhakbeu ka qėndruar edhe nė Lezhė. Duhet ditur se ky sanxhak ka qenė pėrherė nė kuadrin e vilajetit tė Rumelisė gjerė nė vitin 1783, kur ai anulohet dhe i bashkohet si nahije sanxhakut tė Shkodrės. Siē dihet nė territorin nė mes Gjakovės dhe Junikut, ku ndodhen fshatrat e lartė pėrmendura, ishte njė territor qė nė fund tė shekullit XV-tė i banuar me shumicė shqiptare, dhe pėrkundėr represioneve qė i bėri popullsia sllave, pos rėnies nėn sundimin Turk.

S.Riza, Organizimi administrativ territorial i Kosovės nga shekulli XV-XVII pėrparimi 1969
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-08-08, 02:28   #10
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Juniku neper shekuj


Por disa fshatra tjera tė ziametit si Juniku si qendėr e kėsaj nahije, i cili kishte njė aktivitet me tė madh nė ēdo lami, ku zhvillohet edhe pazari (tregu), mandej fshatrat Nivokazi, Smolica, Bunani, ku shumica e emrave ishin shqiptar por kishte edhe emra tė pushtueseve tė mė hershėm sllavė. Po ta marrim e krahasojmė gjendjen e viteve 1485 me materialin qė sjellė regjistrimi i vitit 1582 nė lidhje me nahijen e Altun-iliu, vėrejmė se :popullsia ka filluar tė islamizohet dhe banorėt mbajnė kryesisht emra tipikė shqiptarė; fshatra qė kishin popullsi tėrėsisht shqiture nė fund tė shekullit XV-tė dhe qė pėrbėnin pjesėn mė tė madhe tė nahijes, ruajtėn kėtė gjendje edhe nė shekullin XV-tė, pa u shėnuar asnjė vendosje elementesh tė huaja nė onomastikė. Sa i pėrket Junikut nė fund tė shekullit.XV-tė ky fshatė kishte popullsi me onomastikė shqiptare, por njė numėr i vogėl ishte edhe sllavė tė vendosur nė periferi tė fshatit.
Duke pa nė vitin 1485, nė shumicėn e fshatrave tė nahijes sė Altun-ilisė kishte popullsi autoktone shqiptare. Fshatrat me popullsi shqiptare, shumica e tyre ndodhen nė pjesėn fushore nga Juniku e gjerė nė Gjakovė. Mė kėtė dėshmohet se nė territorin e Altun-ilisė, kishte njė popullsi masive shqiptare tė ngritur mė kohė nė ketė truall, qė merrej jo vetėm me blegtori, por edhe me ekonomi bujqėsore.

Tė gjitha tė dhėnat tė marrura nė defterėt e Sanxhakut tė Shkodrės, vėrtetohet se Juniku ishte njė fshatė, njė qendėr pazari (tregu), kėtė status e ruan gjerė mė vonė, pėrkundėr forcimit tė fshatit Gjakova dhe tregut tė tij. Tė gjitha shėnimet na tregonin se Juniku ishte njė fshatė edhe para rėnies nėn sundimin osman. Edhe pse nuk kemi shėnime pėr fundin e shekullit tė XVI-tė dhe nė fillimin e shekullit XVII-tė, sepse pėr ketė problemė nuk kemi tė dhėna as dokumente mesjetare serbe nė krisovulėn e Stefan Deēanit dhe nė atė tė Stefan Dushanit, por pėrmenden se gjatė ndėrtimit tė Manastirit tė Deēanit ishin prezentė edhe fshatarėt e Junikut dhe sipas tyre fjala Junik rrjedh nga fjala serbe junaci, (punėtorė tė dalluar gjatė ndėrtimit tė Manastirit tė Deēanit, si fjalė pėrkėdhelėse ėshtė pėrdorur: junak, dhe sipas tyre prej kėsaj fjale rrjedhė fjala Junik). Por, ėshtė harruar se kėto dy krisovula janė tė gjysmės sė parė tė shekullit XV-tė.

Nga tė gjitha tė dhėnat arkeologjike kemi dokumente se Juniku ka qenė vendbanim qysh nė kohėn antike. Defteri osman i sanxhakut tė Shkodrės, me 1485 e regjistron si fshatė, qendėr pazari nė kėtė anė..
Juniku u bė fshatė i madh dhe i njė rėndėsie tė madhe nė fund tė shekullit XV-tė dhe nė fillim tė shekullit XVII-tė. Nė kėtė kohė depėrtimi i islamizimit ishte me tė madhe, u vėrejtėn edhe ndėrtimet e xhamive nė shumė vende. Nė Junik Xhamia e parė u ndėrtua nė lagjen Qokė tė fisit Krasniqe aty ka viti 1570-71 dhe u emėrtua sipas lagjes Xhamia e Qokut. Mė vonė u ndėrtua edhe Xhamia nė lagjen tregovishtės mu nė qendėr tė fshatit.
Qėllimi i perandorisė turke ishte pėrhapja sa ma e madhe e islamizimit nė territoret shqiptare.
Gjatė kėsaj kohe Juniku konsiderohet vend me rendėsi, sepse ishte qendėr e kėsaj ane:


S. Pulaha, nahija e Altun-ilisė dhe popullsia e saj nė fund tė shekullit.XV
“Gjurmimet albanologjike” (histori) 1971.


__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 06:31.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.