Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kinematografia dhe Televizioni
Emri
Fjalėkalimi
Kinematografia dhe Televizioni Pėrshtypje mbi filmat e fundit vendor apo tė huaj. Dokumentarėt, komeditė, tragjeditė, festivalet e filmit. VIP-at, artistėt, yjet e filmave.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 25-12-08, 23:55   #1
Veterani
*************************
 
Anėtarėsuar: 25-04-08
Postime: 147
Veterani i vlerėsuar jo keq
Gabim Therr Murrizi........

Gazeta Standard
“Republika e Otomanėve”, pa Ataturkun!

Publikuar mė 12/12/2008
Regjisori dhe skenaristi shqiptaro-turk, Gani Mujde, nė njė komedi filmike ku ironizon Perandorinė Osmane, duke i parė sulltanėt si njė republikė mė vete. Cilat ishin gabimet dhe tė mirat? Shteti i sotėm turk pėrballė vizionit dhe botės madhėshtore tė Mustafa Kemal Ataturkut. Gazeta “Today’s Zaman” sjell njė intervistė tė regjisorit, duke e pėrgatitur se kjo temė ku imagjinohet njė perandori pa Ataturkun, qė sjell njė realitet fiction pa sulltanė, do tė ndezė debat tė madh. “Republika Otomane”, njė shikim i shpejtė pėr ēfarė mund tė ketė qenė.



“Republika e Otomanėve”, pa Ataturkun!



E imagjinoni njė Turqi pa Mustafa Kemal Ataturkun?! Themeluesi i Turqisė moderne, nė hamendjen kinematografike vdiq zakonshėm, duke gjuajtur sorra. Njė film ku edhe historia e sulltanėve nuk ka ekzistuar nė realitet.

Kjo ėshtė ironia mė e fundit kinematografike, komedia e filmit “Republika Osmane”, me skenar dhe regji tė Gani Mujde. Regjisor me origjinė shqiptare, nga Kosova.

Gazeta “Today’s Zaman”, e ka komentuar se kjo komedi do tė jetė “pėrkohėsisht e lirė”, duke pasur parasysh debatin qė do tė ndezė.

Ndėrsa nė njė intervistė, skenaristi dhe regjisori Gani Mujde theksoi qė “Perandoria osmane” nuk kishte kurrė qėllim qė tė mos respektonte Ataturkun.

“Unė kam rrėnjėn e tė dyjave nė Perandorinė Osmane dhe nė republikė. Si mund unė tė guxoj pėr t’i diskretituar ato”, - tha Mujde, i cili gjithashtu jep objeksion tė fortė pėr dėmet e sulltanėve nė Perandorisė Osmane.

Regjisori tėrheq vėmendjen se ai nuk pranonte versionin zyrtar tė historisė turke. “Kjo ėshtė njė fyerje e madhe pėr tė ndryshuar me verbėri otomanėt”, - tha ai.

“Por kurrė ata nuk mund tė jenė pėrshkruar si tradhtarė”. Mujde argumenton se kjo ndodh ngaqė shtetet e sotme kanė nevojė pėr atmosferėn tolerante qė kishte Perandoria Osmane.



Kur ju erdhi pėr herė tė parė ideja e historisė nė tė cilin Ataturku nuk ka qenė kurrė njė udhėheqės? Lufta e Pavarėsisė nuk ishte kurrė luftė dhe “Republika Otomane” ishte themeluar nė vend tė njė Turqie.



Qė kur isha nė shkollė ne patėm dėgjuar fjali qė fillonin me njė supozim: “Nėse Ataturku nuk pat jetuar …”, unė shkrova duke pėrshkruar bazėn mbi kėtė supozim. Unė jam shumė i emocionuar. Ky film do tė jetė njė pikė ngjitjeje nė karrierėn time si regjisor. Deri tani, unė kam qenė i njohur si njė shkrimtar i komedisė absurde. Kjo ėshtė komedia ime e parė. Kjo ėshtė pėr herė tė parė pėr mua.



Subjekti ėshtė interesant, si pėr mua ashtu dhe pėr spektatorėt. Ēfarė mund tė ketė mbetur nga Perandoria Otomane deri nė shekullin e 21-tė?



Nė fillim isha duke shkruar njė parodi, por kjo u kthye nė njė dramė, me kėtė progresova edhe vetė. Unė erdha pėr tė realizuar kėto aftėsi, pėr tė selektuar rregullat tona nė njė shtet tė pavarur dhe tė lirė qė ėshtė njė mundėsi tepėr e madhe.





Keni dėgjuar kritikėn kundėr Can Dundar “Mustafa”, ėshtė gati e njėjta histori, pėr tė cilin u kundėrshtua shumė. Ishit tė shqetėsuar pėr kėtė, se edhe ky film do tė ketė tė njėjtin fat?



Jo. Kjo vjen sepse filmi ėshtė ndėrtuar nė fakte tė pėrgjithshme, tė pranuara. Unė nuk pata motive tė mėvonshme nė tė bėrit e filmit. Unė jam njė bir i kėtij shteti dhe unė jam rritur me rrėnjėt e sė shkuarės sė kėtij shteti.

Pėr kėtė arsye, unė kam rrėnjė tė pėrbashkėta nė Perandorinė Osmane dhe nė kėtė republikė. Unė jam pėrpjekur t’i ngjis ato. Filmi im nuk mund tė jetė i kritikuar nga qytetarėt pėr kėtė mungesė ose sepse filmi ėshtė bazuar nė perceptimin tim.

Ēdo njeri mund tė ketė perceptime tė ndryshme. Si rrjedhim, nėse ndonjė thotė: “kjo nuk ėshtė Perandoria Otomane, unė kam tė drejtėn dhe mund tė imagjinoj atė”. Pastaj mund tė pėrsėris: “Kjo ėshtė ok. Kjo ėshtė tashmė njė republikė, unė e imagjinova”. Kjo ėshtė ēfarė unė pata krijuar nė mendjen time. Pėr kėtė arsye, nuk ėshtė e drejtė kritika. Ėshtė njė opinion i shpejtė dhe i padrejtė. Njė film nuk mund tė kritikohet nė kėtė mėnyrė. Njė mund tė pyesė pse “Mustafa” ka qenė realizuar nė skenėn e teatrit. Unė nuk mendoj se kjo ėshtė e pėrshtatshme pėr tė parė njė dokumentar, nė njė kinema teatri.



“Mustafa” ka qenė kritikuar pėr portretizimin e Ataturkut si njė frikė e errėt?



Nė opinionin tim, kjo ėshtė absolutisht nonsens. Unė gjithnjė e kam perceptuar Ataturkun si njė qenie humane dhe kjo nuk ka ndryshuar qysh kur pashė filmin. Perceptimi im kurrė nuk e ka zvogėluar respektin dhe dashurinė pėr Ataturkun.

Si rrjedhim, ma merr mendja, se kritikė tė tillė nuk do ta pėrziejnė kėtė pėr filmin tim. Megjithatė, unė kam pėrgjigjen time pėr ēdo pyetje qė mund tė mė kėrkohet.





Perandoria Osmane ėshtė njė njollė e butė pėr Turqinė. Ne kemi injoruar njė epokė tė tėrė. Nuk keni hezituar ju nė njė trajtim tė tillė, njė pėrfundim tė komplikuar, nė sjelljen e njė stili tė tillė?



Kjo ėshtė njė fyerje e madhe pėr tė parė me sy tė verbėr osmanėt. Unė jam njė djalė i njė familjeje kosovare. Unė jam njė pasardhės i pushtimeve osmane. Unė jam njė shqiptar. Osmanėt pėrfaqėsojnė njė qendėr atraktive pėr mua, por edhe kjo gjithashtu i adresohet kėsaj republike.



Aktualisht nė jemi nė borxh pėr kėtė republikė, nė lidhje edhe me demokracinė tonė. Megjithatė, tė dyja bashkė bėjnė kulturėn tonė. Kultura nuk ėshtė ēfarė ėshtė shkruar nė libra. Prandaj, nėse kėto kultura janė pjesė e imja, atėherė unė pohoj zotėrimin prej tyre.



Versioni zyrtar i historisė sonė na ka treguar ne, se sulltanėt e osmanizmit ishin tradhtare. Si ėshtė sulltani juaj?



Unė kundėrshtoj kėtė vlerėsim tė historisė. Sigurisht, sulltanėt bėnė gabimet e tyre, si sundues janė tė prirur pėr gabime. Por, ata, kurrė nuk mund tė jenė pėrshkruar si tradhtarė. Unė refuzoj tė pėrdor fjalėn “tradhtar”. Tradhtarėt e kanė marrė ēmimin e tyre, pėr tradhtinė. Fjala “tradhtar” nuk godet sulltanėt e Perandorisė Osmane. Nė filmin tim sulltani ėshtė njė patriot, me njė qėllim tė mirė.



Cili sulltan ju pėlqen mė shumė?



I preferuari im ėshtė Mehmeti, sunduesi. Ai ishte njė burrė perfekt me arritjet e tij dhe vizionin. Imagjinoni njė sulltan, i cili, menjėherė pas pushtimit tė Stambollit, urdhėron: “Mos lėndoni kristianėt, ne jetojmė sė bashku me to”. Kjo ishte njė pamje madhėshtore e botės.



Ne nuk shikojmė njė sjellje tė tillė nė shekullin e 21-tė, e bėjmė ne kėtė?



Vetėm nėse qeveritė e ditėve tė sotme kanė vizione tė mėdha. Ky mozaik i kulturave ėshtė ēfarė dallojmė ne nga shtetet e tjera tė Lindjes sė Mesme. Vetėm nėse ne mund tė pėrmbushim nė Republikėn turke, ēfarė pushteti i Mehmetit kreu nė tė shkuarėn. Ne duam tė jetojmė nė vende tė ndryshme. Ne nuk mund tė jemi kundėr laicizmit. Mua vėrtet mė mungon ky vizion.



Ēfarė mendoni se spektatorėt do tė ndjejnė pėr filmin?



Sė pari, ata do tė imagjinojnė se pavarėsia ėshtė njė gjė e ēmuar. Ata do tė thonė se vota e duhur dhe demokracia janė shumė tė rėndėsishme. Ata do tė kuptojnė se republikanėt turq kanė arritur shumė gjėra, por Perandoria Osmane, gjithashtu, bėri njė impresion tė madh nė histori.



Besoni se spektatorėt do tė tėrhiqen nga diversiteti i filmit, dhe nė kėtė mėnyrė do t’i kemi tė ndarė nė disa grupe?



Kjo ėshtė ajo qė unė besoj. Unė madje ka luajtur me kryeministrin, duke marrė disa kėndvėshtrime pėrmes tė cilave spektatorėt tė argėtohen nė film. Vetėm armiqtė e Republikės nuk mund ta pėlqejnė kėtė si film, sepse i ka tė gjitha ngjyrat e jetės. Baristi ėshtė njė kosovar dhe njė nga shoferėt ėshtė njė kurd, njė nga rojet ėshtė boshnjak etj. Kėshtu jam pėrpjekur tė prodhoj diversitet tė jetės nė epokėn e osmanlinjve.


__________________
Qeverit vijnė e shkojnė. Janė miqėsit e popujve ato qė mbesin ! (Mbretėresha Elizabet e II-ta)
Veterani Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 01:31.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.